Pacientų pasiruošimo akies operacijai atmintinės poveikis jų informuotumui ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybės įvertinimui

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS AKIŲ LIGŲ KLINIKA

Deimantė Užkuraitytė

Pacientų pasiruošimo akies operacijai atmintinės poveikis jų informuotumui ir

sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybės įvertinimui

Vientisosios studijų programos „Medicina“ Baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovas: dr. M. Špečkauskas

2

TURINYS

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5

6. SANTRUMPOS ... 6 7. SĄVOKOS ... 7 8. ĮVADAS ... 8 9. DARBO TIKSLAS ... 9 10. DARBO UŽDAVINIAI ... 9 11. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10 11.1. Problemos aktualumas ... 10

11.2. Pacientų informuotumo svarba gydymo procese ... 10

11.3. Gydytojo suteikiamos informacijos apie gydymą poveikis pacientui ... 11

11.4. Subjektyvios pacientų patirties vertinimas ... 12

11.5. Pacientų įtraukimas į sveikatos priežiūrą ... 13

11.6. Pars plana vitrektomijos operacijos ir pooperacinės reabilitacijos ypatumai ... 13

12. TYRIMO METODIKA ... 15 12.1. Tiriamųjų atranka ... 15 12.2. Ištyrimo metodika ... 15 12.3. Statistinė analizė ... 16 13. REZULTATAI ... 17 13.1. Tiriamųjų aprašymas ... 17

13.2. Anketinių duomenų rezultatai ... 17

14. REZULTATŲ APTARIMAS ... 24

15. IŠVADOS ... 27

16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 28

17. PRIEDAI ... 32

3

1. SANTRAUKA

Autorius: Deimantė Užkuraitytė

Darbo pavadinimas: Pacientų pasiruošimo akies operacijai atmintinės poveikis jų informuotumui ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybės įvertinimui.

Tyrimo tikslas: nustatyti pacientų, ruošiamų akies operacijai, informavimo apie ligą ir gydymą metodikos pakeitimo poveikį žinioms ir sveikatos paslaugų įvertinimui.

Tyrimo uždaviniai: išsiaiškinti, kuriuose gydymo etapuose pacientams kyla daugiausiai neaiškumų; nustatyti, kaip pakinta pacientų informuotumas (PI), žodinę informaciją apie ligą ir gydymą papildant pacientui duodama atmintine; nustatyti, kaip gydymo procese naudojama atmintinė pagerina pacientų sveikatos paslaugų teikimo kokybės vertinimą.

Metodai ir tyrimo dalyviai: atliktas tyrimas, kurio metu telefonu į originalios anketos klausimus atsakė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikos pacientai, kuriems atlikta pars plana vitrektomijos operacija. Vieniems pacientams informaciją prieš operaciją gydytojas teikė tik žodžiu (I grupė), kitiems – buvo duodama ir standartizuota atmintinė apie ligą ir jos gydymą (II grupė).

Rezultatai: didžioji dalis pacientų Akių ligų klinikos objektus rado lengvai, nors 21 (45 proc.) lankėsi pirmą kartą. Daugiausiai neaiškumų kilo (32 proc. I grupės ir 31 proc. II grupės pacientų) atvykstant pirmajam vizitui. Įvertintas PI balų vidurkis gydymo etapuose: pirmosios konsultacijos etape 0,82 balo I grupėje ir 0,94 balo II grupėje (p = 0,003), pasiruošimo operacijai – atitinkamai 0,83 ir 0,89 (p = 0,079), stacionarizavimo – 0,74 ir 0,80 (p = 0,032), operacijos – 0,59 ir 0,97 (p <0,001), pooperacinio laikotarpio – 0,70 ir 0,95 (p <0,001). 43 proc. I grupės pacientų trūko informacijos apie operacijos eigą, taikomą nuskausminimą, o II grupėje visiems informacijos pakako (p = 0,002). Vertinant pacientų žinias apie ligą ir gydymą net 32 proc. I grupės pacientų teigė, kad turi daug klausimų, II grupėje tokių pacientų nebuvo (p = 0,002). Pacientų pateiktas sveikatos paslaugų kokybės įvertinimas I grupėje varijavo nuo 7 iki 10 balų, o II grupėje – nuo 9 iki 10 balų (p <0,001).

Išvados: pasiruošimo akių operacijai atmintinės įvedimas pacientams suteikė daugiau informacijos, todėl jie pirmosios konsultacijos, stacionarizavimo, operacijos ir pooperaciniu laikotarpiu žinojo daugiau, nei informuoti tik žodžiu. Sergantieji pažymėjo, jog daugiausia neaiškumų kyla atvykimo į pirmąją gydytojo konsultaciją laikotarpiu. Pastebėta, kad suteiktų sveikatos paslaugų kokybės įvertinimas yra geresnis, kai pacientai apie savo ligą ir gydymą žino daugiau.

4

2. SUMMARY

Author: Deimantė Užkuraitytė

Title: The Impact of Patients’ Reminder for Eyes Surgery Preparation on the Awareness and Evaluation of the Quality of Health Care Provision.

Aim of the study: to identify the impact of the methodology changes for informing patients undergoing eye surgery about their disease and treatment on knowledge and the evaluation of health services. Objectives: to determine at which stages of treatment patients have the most uncertainties; to identify how patients' awareness (PA) changes by supplementing oral information about the disease and treatment with a reminder given to the patient; to clarify how reminder using in the treatment process improves the assessment of the quality of patient health care delivery.

Material and methods: a study was performed where the patients of the Lithuanian University of Health Sciences Hospital Kaunas Clinics Department of Ophthalmology, who underwent pars plana vitrectomy surgery, answered the questions of the original questionnaire by telephone. For some patients, pre-operative information was provided only orally by the physician (Group I), while for others, a standardized reminder of the disease and its treatment was given (Group II).

Results: the majority of patients found the objects of the Ophthalmology department easily, although 21 (45 percent) visited for the first time. The highest number of uncertainties occurred (32 percent of group I and 31 percent of group II) at the first visit. The average PA scores in the treatment stages were assessed: 0,82 points in the first consultation stage in group I and 0,94 points in group II (p = 0,003), 0,83 and 0,89 (p = 0,079) for preparation for surgery, respectively, 0,74 and 0,80 (p = 0.032) for hospitalization, 0,59 and 0,97 (p <0.001) for operation, 0,70 and 0,95 (p <0.001) postoperative. 43 percent of group I lacked information about the course of surgery, applied anaesthesia, while for all patients in group II information was enough (p = 0,002). Assessing patients' knowledge of the disease and treatment, 32 percent of patients in group I stated that they had many questions, but there were no such patients in group II (p = 0,002). The assessment of the quality of health services provided by the subjects varied from 7 to 10 points in group I and from 9 to 10 points in group II (p <0.001).

Conclusions: the introduction of preparation for eye surgery reminder provided patients with more information, so during the first consultation, hospitalization, operation, and postoperative period they knew more than were informed only orally. Patients noted that most of the uncertainties arise during the period of arrival at the first doctor's consultation. It has been observed that the assessment of the quality of health care is better when patients know more about their disease and treatment.

5

3. PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovui dr. Martynui Špečkauskui už visokeriopą pagalbą rašant baigiamąjį magistro darbą, paskatinimą ir žinias, suteiktą galimybę ir bendradarbiavimą atlikti tyrimą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Akių ligų klinikoje.

Taip pat dėkoju visiems oftalmologijos klinikos rezidentams už pagalbą atliekant tyrimą šiuo sudėtingu pandemijos laikotarpiu.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

Interesų konflikto autoriui nebuvo. Baigiamasis magistro darbas nebuvo remtas.

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras 2020 m. spalio 23 d. pritarė mokslinio-tiriamojo darbo vykdymui (Nr. BEC-MF-33).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Mokslo ir studijų koordinavimo tarnyba patvirtino prašymą dėl leidimo mokslo tiriamąjį darbą vykdyti Kauno Klinikose (Nr. SPBT-22).

6

6. SANTRUMPOS

ALK – Akių ligų klinika

COVID-19 – koronaviruso infekcija

IBM – tarptautinio verslo mašinos (International Buisness Machines) JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos

KK – Kauno klinikos

LSMUL – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė PI – pacientų informuotumas

PPV – pars plana vitrektomija SD – standartinis nuokrypis

SPSS – Socialinių mokslų statistinis paketas (Statistical Package for the Social Sciences) TA – tinklainės atšoka

7

7. SĄVOKOS

Chlorheksidinas – tirpalas, naudojamas odos dezinfekcijai prieš operaciją.

Dirbtinio intraokulinio lęšio dislokacija – tai dirbtinio lęšio pasislinkimas iš implantacijos vietos į stiklakūnį ar priekinę akies kamerą.

Epiretininė membrana – tai plonas patologinis jungiamojo audinio sluoksnis, susidarantis ant vidinio tinklainės paviršiaus.

II lygio konsultacinės paslaugos – gydytojo specialisto suteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Lęšiuko panirimas – tai lęšiuko pasislinkimas iš stiklakūnio hialoidinės duobės ribų.

Makulos skylė – centrinės tinklainės dalies (geltonosios dėmės) defektas, sutrikdantis centrinį matymą. Mirtingumas – mirties atvejų skaičiaus santykis su gyventojų skaičiumi.

Neatidėliotinos medicininės paslaugos – tai medicininės paslaugos, kurių laiku nesuteikus pablogėtų paciento būklė.

Pacientų informuotumas – pacientams suteiktos ir iš anksčiau turimos žinios apie ligą, gydymą ir prognozę.

Pars plana vitrektomija – chirurginė akies operacija, kurios metu pro krumplyno plokščiąją dalį įvedus instrumentus jais pašalinamas stiklakūnis ir galima atlikti manipuliacijas stiklakūnio ertmėje ar

tinklainėje.

Pjautuvinė anemija – hemoglobino struktūros pakitimas, dėl kurio jo erdvinė konfigūracija įgauna neįprastą formą.

Retinoblastoma – piktybinis akies navikas, išsivystantis iš nebrandžių tinklainės ląstelių – retinoblastų. Standartizuota informavimo metodika – informacijos apie ligą ir gydymo būdus visuma, kuri visiems pacientams pateikiama vienodai.

Tinklainės atšoka – patologinė būklė, kai tinklainės vidinė neurosensorinė dalis dėl įvairių priežasčių atsiskiria nuo pigmentinio epitelio, o susidaręs tarpas prisipildo skysčio.

8

8. ĮVADAS

Hipokrato laikais vyravo paternalizmas – gydytojai rūpinosi pacientų gerove ir interesais, o sergančiųjų vaidmuo gydyme buvo minimalus. Šiuolaikiniame pasaulyje pacientų indėlis į sveikatos priežiūros sistemą tampa vis svarbesnis. Žmonės ne tik daugiau domisi sveikatos gerinimo naujovėmis, bet susidūrę su liga, apie ją savarankiškai ieško informacijos, galimų gydymo variantų. Todėl kinta ir gydytojo bei paciento santykis – sergantieji patys siekia priimti sprendimus, dalyvauti visame gydymo procese.

Taip pat vis svarbesnis tampa ligonių lūkesčių nustatymas ir poreikių tenkinimas – tai į pacientą orientuotos sveikatos priežiūros tikslas. Tokia medicina siekia garantuoti paslaugų prieinamumą ir tęstinumą, emocinę pagalbą, informavimą ir mokymą apie ligą [1]. Šių sąlygų užtikrinimas ir aktyvus sergančiųjų dalyvavimas bei įsitraukimas į sveikatos problemų sprendimą lemia geresnius sveikimo rezultatus.

Nors pastaruoju metu vis dažniau stengiamasi atsižvelgti į pacientų nuomonę, tačiau Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje vis dar yra trūkumų. Gydymo įstaigose neretai kyla konfliktų dėl organizacinių ar psichologinių priežasčių, tokių kaip: ilgas laukimas prie gydytojo kabineto, neišaiškintas gydomųjų procedūrų atlikimas, nepakankamas laiko skyrimas konsultacijai ar empatijos trūkumas, o tai sąlygoja blogą sergančiųjų patirtį ligoninėje [2,3]. Tai turi įtakos ne tik ligoninės įvaizdžiui, tačiau ir pačio paciento sveikimo procesui. Nesuprasdami procedūros ar gydymo reikalingumo, pacientai nesilaiko paskirto plano, todėl blogėja jų sveikatos būklė [4]. Taigi, svarbu ne tik kokybiškas gydymas, bet ir tinkama komunikacija su sergančiaisiais.

Kai medikamentinis gydymas negali padėti ir neduoda reikiamo rezultato, pasitelkiama chirurginė intervencija. Oftalmologijoje svarbią vietą užima pars plana vitrektomijos (PPV) operacija. Ji atliekama esant epiretininei membranai, tinklainės atšokai (TA), lęšiuko panirimui, dirbtinio intraokulinio lęšio dislokacijai, makulos skylei ir kitoms ligoms gydyti. Ši operacija sudėtinga, brangi, pooperaciniai rezultatai neretai priklauso nuo paciento pooperacinio režimo laikymosi. Pooperacinis laikotarpis gana ilgas, galimos ir komplikacijos. Svarbu, kad pacientai suprastų, kokios galimos ligos išeitys taikant operacinį gydymą ar pasirinkus stebėjimo taktiką, tad turi būti nustatyti teisingi pacientų lūkesčiai. Todėl apie visus gydymo variantus, pasiruošimą operacijai, jos eigą, pooperacinį režimą, būtina supažindinti pacientą. Bendravimas su sergančiuoju daro teigiamą įtaką sveikatos priežiūros paslaugų vertinimui.

Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti pacientų informuotumą (PI) apie ligą, kokios informacijos apie gydymą jiems trūksta, kokie organizaciniai nesklandumai gydymo metu sukėlė diskomfortą.

9

9. DARBO TIKSLAS

Nustatyti pacientų, ruošiamų akies operacijai, informavimo apie ligą ir gydymą metodikos pakeitimo poveikį žinioms ir sveikatos paslaugų įvertinimui.

10. DARBO UŽDAVINIAI

1. Išsiaiškinti, kuriuose gydymo etapuose pacientams kyla daugiausiai neaiškumų.

2. Nustatyti, kaip pakinta pacientų informuotumas, žodinę informaciją apie ligą ir gydymą papildant pacientui duodama atmintine.

3. Nustatyti, kaip gydymo procese naudojama atmintinė pagerina pacientų sveikatos paslaugų teikimo kokybės vertinimą.

10

11. LITERATŪROS APŽVALGA

11.1. Problemos aktualumas

Gydymo efektyvumui svarbu ne tik tiksliai nustatyta diagnozė, parinktas gydymo planas, bet ir paties paciento žinios bei patirtis vizito ligoninėje metu. Vis dažniau sveikatos paslaugų tobulinimo objektu tampa pacientų patirties ligoninėje gerinimas. Tai svarbu vertinant sveikatos priežiūros organizacijų veiklą, užtikrinant paslaugas, atitinkančias sergančiųjų poreikius [5-8]. Tokiems poreikiams užtikrinti reikalinga kokybiška sveikatos priežiūra – saugi, savalaikė, veiksminga ir orientuota į pacientą [6].

Daugeliu atvejų, jeigu pacientai patenkinti sveikatos priežiūros paslaugomis, laikoma, kad jiems suteikta pagalba buvo kokybiška. Blogas pasitenkinimo sveikatos priežiūros paslaugomis lygis gali turėti įtakos gydymo plano įgyvendinimui ir sveikimo rezultatams [7,9,10]. Paciento patirtis, kaip neatsiejama sveikatos priežiūros paslaugų kokybės dalis, apima įvairius aspektus: nuo laiku paskirto vizito, gautos pagalbos, medicininės priežiūros iki pagarbaus ir informatyvaus bendravimo su medikais [9]. Patirtis yra susijusi su priežiūros suvokimu, todėl kiekvienas etapas ligoninėje pacientams labai svarbus.

11.2. Pacientų informuotumo svarba gydymo procese

Norint išvengti nesusipratimų, komplikacijų ar net gyvybei pavojingų būklių pasireiškimo, reikalingas pakankamas į medicinos įstaigas besikreipiančiųjų pacientų informuotumas (PI) apie jų turimas ligas. Mowatt ir kiti autoriai atliko tyrimą, įvertinusį pjautuvine anemija sergančiųjų PI apie šios ligos sukeliamus akių pažeidimus. Nustatyta, jog turimos informacijos lygis buvo mažesnis nei 50 proc. – dauguma dalyvių neturėjo jokių žinių apie akių pažeidimus, sergant pjautuvine anemija. Kitame tyrime Casariego ir kiti surinko Ispanijos gyventojų informuotumo duomenis apie lėtines ligas. Atliktas tyrimas parodė, kad 55 proc. respondentų yra labai gerai ar gerai informuoti [4]. Todėl labai svarbu didinti PI, kad būtų laiku diagnozuoti akių pakitimai ir išvengta regėjimo praradimo [11].

Dažniausiai didesnis PI apie ligą yra tų žmonių, kurie sirgo patys, ar susidūrė su artimųjų liga. Toronto ligoninėje atlikto tyrimo duomenys iliustravo, jog žinias apie retinoblastomą geriau nei vidutiniškai įvertino tie asmenys, kurie patys, ar jų vaikai, sirgo šia liga. Tačiau ir jie pripažino, kad norėtų žinoti daugiau. Apklaustieji pažymėjo, jog turėdami daugiau informacijos, jaustųsi saugiau, racionaliau priimtų sprendimus, efektyviau bendrautų su medicinos specialistais [12]. Taip pat

11 patvirtinta, kad mažas PI lemia didesnį hospitalizavimą, padidėjusį neatidėliotinų paslaugų naudojimą bei didesnį mirtingumą [4,13,14]. Nepakankamas PI gali prisidėti prie netinkamai suprasto gydymo plano, vaistų vartojimo ir instrukcijų po išrašymo iš ligoninės [15]. Remiantis Eyholzer ir kitų autorių apklausa, daugeliui hospitalizuotų pacientų trūksta supratimo apie gydymo vaistais reikšmę. Dėl nepakankamo suvokimo apie vaistų būtinybę ligų gydyme, medikamentai vartojami netinkamai ar visai nevartojami [13]. Pacientų švietimo stoka yra opi sveikatos apsaugos sistemos problema. Jai išspręsti reikalingas tinkamas tiek stacionaro, tiek ambulatorinėmis sąlygomis gydomų pacientų ir jų šeimos narių informavimas. PI gerinimas padeda anksčiau nustatyti sutrikimą ir imtis veiksmų, galinčių apsaugoti nuo nepageidaujamų pasekmių [14].

11.3. Gydytojo suteikiamos informacijos apie gydymą poveikis pacientui

Neretai gydytojai, manydami, kad pacientams nesuprantama ar neįdomu, suteikia per mažai informacijos apie jų būklę, gydymo galimybes. Min ir kitų mokslininkų studijų rezultatai rodo, jog daugiau nei trečdalis pacientų gavo prieštaringą informaciją iš medikų, kuri klaidino ir sumažino pasitikėjimą gydytojais [9]. Apklaustieji nurodė, kad gydytojai su jais ir jų artimaisiais per mažai bendravo, neatsakė į klausimus, kalbėjo neaiškiai, naudodami daug medicininių terminų [8,9]. Todėl norint pagerinti pacientų patirtį sveikatos priežiūros įstaigoje, reikalingos ilgesnės, suprantamesnės bei išsamesnės konsultacijos.

Ypač svarbi informacija apie pasiruošimą operacijai. Ją būtina aiškiai perteikti, nes tai turi įtakos operacijos veiksmingumui. Standartizuoto paciento supažindinimo efektyvumas nustatytas Cooper ir kitų autorių aprašytame tyrime. Pacientams buvo pateiktas spausdintas ar elektroninis informacijos variantas, apie tai, jog būtina chlorheksidiną naudoti dieną prieš operaciją. 86 proc. tyrimo dalyvių nurodė, jog laikėsi instrukcijų ir tepė operuojamos srities odą chlorheksidinu. Dauguma apklaustųjų teigė, kad gautos informacijos kiekis buvo pakankamas, jie suprato, kad chlorheksidiną būtina naudoti infekcijos rizikai sumažinti [16]. Tad priešoperacinis pacientų informavimas gali lemti sėkmingą pooperacinį gijimą.

Ne mažiau svarbu tai, kaip pateikiama informacija. Pastebėta, jog ramus gydytojo balso tonas, akių kontaktas, atviras ir empatiškas bendravimas padėjo sergančiajam nurimti prieš sudėtingų procedūrų atlikimą. Ištyrus skubios pagalbos skyriaus pacientus nustatyta, kad vien rašytinė informacija įsiminė blogiau dėl sergančiųjų ūmios būklės, stresinės situacijos, patiriamo skausmo, diskomforto [8]. Įvairios studijos teigia, kad rašytinė informacija, papildyta iliustracijomis, arba žodiniu paaiškinimu, pacientams yra suprantamesnė ir lengviau įsimenama [15]. Dėl didelio darbo krūvio gydytojai skuba ir ne visada išsamiai pateikia rekomendacijas dėl tolesnės gydymo eigos. Nepakankamas instrukcijų ir

12 tolesnių veiksmų paaiškinimas išrašant pacientą į namus, susijęs su neigiama patirtimi, nerimu, prastesniu sveikimu ir psichologine būkle [7,8,15]. Daugelis pacientų ir jų šeimos narių nerimauja prieš bet kokias chirurgines intervencijas. Nerimo lygį sumažina pateikiama išsami ir suprantama informacija apie gydymą, operacijos ypatumus, riziką. Tai nustatyta naudojant ligoninės nerimo ir depresijos skalę [7].

Suteikiant medicininę informaciją svarbų vaidmenį atlieka ir slaugytojai. Dėl artimo kontakto atliekant procedūras, jie su pacientais bendrauja individualiu lygmeniu ir gali suteikti papildomos informacijos (apie stacionaro struktūrą, būtinų kabinetų radimą, procedūrų laiką ir pan.). Taip palengvinamas pacientų ir gydytojų bendravimas, užtikrinama, kad būtų tinkamai suprasti gydymo tikslai [17,18].

11.4. Subjektyvios pacientų patirties vertinimas

Kokybišką pacientų poreikių patenkinimą lemia įvairūs vizito ligoninėje aspektai. Bene svarbiausias paciento poreikių neatitikimo veiksnys – sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Valstybės kontrolės aukščiausiosios audito institucijos duomenimis, 2018 metais 55 proc. respondentų manė, jog pagrindinė Lietuvos sveikatos sistemos problema yra ilgos medicininių paslaugų laukimo eilės. Lietuvos gyventojai blogiausiai įvertino II lygio konsultacinių paslaugų prieinamumą, tačiau daugiau nei 60 proc. gyventojų gerai ir labai gerai vertino dienos chirurgijos ir stacionaro paslaugų laukimo laiką. Taip pat publikuoti audito rezultatai atskleidė, jog trylikoje vertintų ligoninių, oftalmologo ir neurologo konsultacijos teko laukti ilgiau nei 30 kalendorinių dienų [2]. Dėl nepakankamo sveikatos paslaugų prieinamumo žmonės užsiima savigyda, o tai dažnu atveju gali ne tik neišgydyti ligos, bet ir dar labiau pablogina būklę. Optimistiškesni naujausi Kauno teritorinės ligonių kasos duomenys: LSMUL KK oftalmologo konsultacijos pacientai sulaukia greitai (nuo 0 iki 14 dienų), o oftalmologijos dienos stacionaro paslaugų – per 5 dienas [19]. Asamrew ir kitų autorių atliktas tyrimas atskleidė, kad geresnį įstaigos įvertinimą lėmė tai, jog pacientai buvo patenkinti medicininių paslaugų prieinamumu ir jų laukimo laiku [10]. Kita dažna nepasitenkinimo priežastis – ilgas laukimas prie gydytojo kabineto. Nepasitenkinimą sumažina tik svarbaus klinikinio atvejo atsiradimas (skubus iškvietimas, sunkios būklės ligonis ir pan.). Laukimo laiką įvertino ir skubios oftalmologinės pagalbos pacientai. Vidutinis laikas, praleistas laukiant konsultacijos, buvo 20,5 ± 23,6 minutės. Tokį laukimo laiką 85 proc. apklaustųjų įvertino labai gerai [20].

Pacientų teigiamam įvertinimui, po apsilankymo medicinos įstaigoje, įtakos turi ir ligoninės aplinka. Sergantieji neigiamai vertina laukiamajame esantį triukšmą, nepatogias kėdes, privatumo stoką

13 laukimo metu bei aplinkos nežinojimą [8,10]. Ne mažiau svarbios švarios, tvarkingos bei jaukios ligoninės patalpos, tiekiamo maisto kokybė [21]. Stacionaro pacientams taip pat aktualios kitos, nemedicininės paslaugos. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė 2015-2017 metais atliko pacientų apklausą apie stacionarinių asmens apsaugos paslaugų kokybės vertinimą. Išanalizavus nustatyta, kad sergantieji, lyginant su kitomis anketoje minimomis paslaugomis, blogiausiai vertino maitinimo paslaugą. Tuo tarpu ligoninės patalpų švarą ir jaukumą teigiamai įvertino didžioji dalis apklaustųjų (92 proc.) [22]. Pagerinus palatų būklę, maisto kokybę, ligoninės paslaugų vertinimas reikšmingai pagerėja.

11.5. Pacientų įtraukimas į sveikatos priežiūrą

Šiuolaikinė sveikatos priežiūros politika visame pasaulyje akcentuoja pacientų įtraukimą į sisteminį savo sveikatos kokybės gerinimą [6]. Įrodyta, kad pacientų, kaip partnerių, indėlis yra naudingas visame gydymo procese. Įsitraukimas į sveikatos priežiūrą prisideda prie efektyvaus sveikimo, plečia žinias apie ligas ir galimas jų pasekmes [17,23,24]. Gydytojo ir paciento bendravimas ir bendradarbiavimas vertintas ir anksčiau minėtame VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės tyrime. Didžioji dalis apklaustųjų teigė, kad medicinos personalas įsiklauso į jų nuomonę priimdamas sprendimus dėl tyrimų ar gydymo, o tai leidžia pasiekti geresnių rezultatų [22]. Rapport ir kitų autorių studijoje aprašytas sergančiųjų dalyvavimas sprendimų priėmimo procese. Respondentai mano, kad gydytojai per mažai dėmesio skiria jų nuomonei [1]. Pacientų įsitraukimas į sveikatos priežiūrą naudingas ir medikams. Kanados sveikatos tyrimų institutas sutelkė dėmesį į retinoblastoma sergančiųjų įtraukimą į mokslinius tyrimus. Tokį oftalmologinių pacientų ir mokslininkų bendradarbiavimą inicijuoja ir „Pro-Retina Foundation“ Vokietijoje. Šio fondo tikslas – retų genetinių tinklainės sutrikimų ištyrimas bei pacientų patariamųjų grupių kūrimas [12,25]. Sergančiųjų įsitraukimas į sveikatos priežiūrą, bendradarbiavimas su gydytojais, mokslininkams suteikia galimybę tobulėti ir ieškoti naujų ištyrimo ir gydymo galimybių.

11.6. Pars plana vitrektomijos operacijos ir pooperacinės reabilitacijos ypatumai

Siekiant išsiaiškinti chirurginio akių gydymo naudą atliekant PPV, reikalingas regos funkcijos bei pacientų lūkesčių pateisinimo įvertinimas. Potic ir kolegos ištyrė pacientų gyvenimo kokybės pagerėjimą po PPV. Pastebėta, jog sirgusieji TA su geltonosios dėmės atšoka, lyginant su pacientais, kuriems nustatyta TA be geltonosios dėmės atšokos, gyvenimo kokybę vertino blogiau [26]. Taip yra

14 todėl, kad regos aštrumas, sergant TA su geltonosios dėmės atšoka yra reikšmingai mažesnis, nei TA be geltonosios dėmės atšokos net po sėkmingo gydymo. Nepaisant to, regėjimas po PPV praėjus keliems mėnesiams pagerėja abiem prieš tai minėtais atvejais [27]. Ross ir bendraautoriai nustatė veiksnius, kurie lemia greitesnį pasveikimą po PPV: geras priešoperacinis regėjimo aštrumas, trumpas laikas iki tinklainės atšokos nustatymo ir jaunas paciento amžius [28]. Todėl pacientams apie jų būklę ir prognozę reikia paaiškinti kuo išsamiau.

Svarbu suteikti pakankamai informacijos apie tikėtinas chirurginio gydymo baigtis tam, kad būtų išpildyti visi su operacija susiję lūkesčiai. Tačiau Lesnoni ir kitų atliktas tyrimas parodė, jog nepaisant tikslaus priešoperacinės informacijos pateikimo, pacientų lūkesčiai nebuvo tinkamai įgyvendinti. Šis neatitikimas gali būti dėl įvairių priežasčių. Visų pirma, žmonės informaciją gali suprasti ne iki galo. Taip pat gali būti, jog pacientai, nepaisant chirurgo realistiškai pateiktų pooperacinių prognozių, dar tikisi susigrąžinti regėjimą, buvusį prieš ligą [29]. Be to, regėjimo aštrumas po PPV, o kartu ir gyvenimo kokybė, gerėja palaipsniui. Mozaffarieh aprašo, jog regėjimo aštrumas, po operacijos praėjus 1 mėn., 2 Sneleno optotipų eilutėmis pagerėjo 45 proc. pacientų, o po 3 mėn. – 85 proc., sirgusių TA. Tai turi įtakos gydymo įvertinimui – net 80 proc. asmenų po PPV buvo patenkinti operacija ir jos baigtimi [30]. Panašūs rezultatai pateikiami ir Magdula tyrime. Esant makulos skylei dauguma pacientų buvo patenkinti PPV rezultatais ir suteikta priežiūra. Jiems nesutrukdė specialus pooperacinis režimas, taikant tinklainės tamponadą dujomis – 1 savaitę galvos padėtį laikyti veidu žemyn, gulėti ant pilvo, apie 1 mėnesį blogai matyti ir apie 2 mėnesius neskristi bei nekopti į kalnus [31]. Tiems, kuriems pozicija žemyn veidu netinkama, galima tinklainės tamponada silikono aliejumi. Tačiau taikant tokį būdą, po 2-3 mėn. reikalinga pakartotinė operacija pašalinti silikono aliejų [2-32]. Prieš operaciją būtina aptarti tikėtiną regos būklę ir pooperacinį režimą, kad pacientai nusistatytų kuo tikslesnius lūkesčius.

Ypač svarbus ir pooperacinio režimo laikymasis. Dahui atliktas retrospektyvusis tyrimas parodė, jog pacientams reikalingas priminimas tam, kad pooperacinio režimo būtų laikomasi tinkamai. Šiuo atveju telefono skambučiu buvo primenama apie laukiantį vizitą silikono aliejui po operacijos pašalinti. Toks priminimo būdas sumažino pooperacinių komplikacijų riziką [33].

15

12. TYRIMO METODIKA

12.1. Tiriamųjų atranka

Tyrime dalyvavo atsitiktinai atrinkti pacientai, kurie nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2021 m. balandžio 7 d. planine arba skubos tvarka atvyko PPV operacijai į LSMUL KK ALK. Pacientai, sutikę dalyvauti tyrime, prieš operaciją pasirašė tiriamojo asmens sutikimo ir informavimo formą, kurioje nurodė savo telefono numerį tyrėjui susisiekti. Į tyrimą neįtraukti jaunesni nei 18 metų ar atsisakę dalyvauti tyrime asmenys.

12.2. Ištyrimo metodika

Atliktas prospektyvusis tyrimas. Visi pacientai iki PPV operacijos buvo konsultuojami bent du kartus gydytojų oftalmologų: ALK Akių ligų Konsultaciniame diagnostiniame skyriuje arba KK Traumų ir skubios pagalbos centre bei ALK Suaugusiųjų akių ligų stacionare. Jie nustatė indikacijas operacijai ir su pacientu aptarė gydymą. Nuo 2021 m. kovo 23 d pacientai prieš konsultaciją stacionare gaudavo ir pasiruošimo operacijai atmintinę, kurioje pagal jiems nustatytą patologiją buvo pateikta esminė informacija apie ligą: kaip ji vystosi, kokie galimi gydymo metodai, kokia prognozė taikant ir netaikant chirurginio gydymo, kaip bus atliekama operacija, koks bus taikomas nuskausminimas, koks laukia pooperacinis režimas ir apribojimai (negalimas keliavimas po kalnus, skrydis lėktuvu ir kt.). Taip pat paaiškinta apie pooperaciniu laikotarpiu privalomą galvos laikymo padėtį sėdint ir vaikštant, gulėjimo padėtį, numatomą nedarbingumo laikotarpį bei prognozę po sėkmingai atliktos operacijos. Gydytojo oftalmologo priešoperacinė konsultacija vykdavo įprastai, bet pacientai jau būdavo susipažinę su atmintinėje pateikta informacija.

Pacientai suskirstyti į dvi grupes:

I grupės pacientai buvo informuoti apie ligą ir jos gydymą tik žodžiu, o standartizuota pasiruošimo akies operacijai atmintinė neduota.

II grupės pacientai buvo informuoti apie ligą ir jos gydymą žodžiu, taip pat duota standartizuota pasiruošimo akies operacijai atmintinė.

Abiejų grupių ištyrimas buvo vienodas. Su pacientais susisiekta pooperaciniu laikotarpiu sutikimo ir informavimo formoje nurodytu telefonu. Apklausai buvo naudojama originali anketa

16 (Priedas Nr. 1) PI ir suteiktų sveikatos paslaugų kokybei įvertinti. Anketa suskirstyta į 8 dalis: pirmas apsilankymas KK; atvykimas į pirmąją konsultaciją; pirmoji gydytojo konsultacija; pasiruošimas operacijai; stacionarizavimas; operacija; pooperacinis laikotarpis; paslaugų įvertinimas. Iš viso anketą sudarė 53 klausimai, iš kurių 48 uždaro tipo, apie pacientų patirtį, žinias ir informuotumą, bei 5 atviro tipo klausimai, apie sveikatos paslaugų kokybės įvertinimą ir kilusius neaiškumus.

Siekiant įvertinti PI apie atskirus gydymo etapus, apskaičiuoti uždaro tipo teiginių atsakymų vidurkiai kiekviename etape. Etapą ,,Atvykimas į pirmą konsultaciją“ sudarė 11 teiginių, etapą ,,Pirmoji konsultacija“ – 10 teiginių, ,,Pasiruošimas operacijai“ – 6 teiginiai, ,,Stacionarizavimas“ – 6 teiginiai, ,,Operacija“ – 4 teiginiai, ,,Pooperacinis laikotarpis“ – 7 teiginiai. Atskirų teiginių galimos reikšmės: ,,taip/sutinku“, ,,ne/nesutinku“ ,,nei sutinku nei nesutinku“. Pasirinkta atsakymo reikšmė ,,taip/sutinku“ vertinama 1 balu, ,,ne/nesutinku“ – 0 balų, ,,nei sutinku nei nesutinku“– 0,5 balo. PI vidurkis kiekviename etape apskaičiuotas susumavus atskirų teiginių įverčius ir juos padalinus iš maksimalaus etapo balo tiriamajam. Jei kai kurie teiginiai tiriamajam buvo neaktualūs (pvz., apie vietą automobiliui), skaičiuojant PI vidurkį jie nevertinti. Tiriamojo galimas didžiausias informuotumo atsakymų vidurkis kiekviename etape yra 1 (žino viską), o mažiausias 0 (nieko nežino).

12.3. Statistinė analizė

Tyrimo duomenys susisteminti ir saugomi Microsoft Excel programoje (Microsoft Co., Redmon, JAV). Statistinė duomenų analizė atlikta standartiniu statistiniu paketu IBM (International Business Machines Corporation, Armonk, JAV) SPSS 27.0 (Statistical Package for the Social Sciences). Kokybiniai duomenys aprašomi pateikiant reikšmių dažnį ir santykinį dažnį procentais, kokybinis ranginis kintamasis aprašomas pateikiant reikšmių medianą, didžiausią ir mažiausią reikšmes. Kiekybiniai dviejų nepriklausomų imčių skirstiniai lyginti naudojant Stjudento t testą. Ranginiai dydžiai lyginti Mann Whitney U testu. Nominalieji dydžiai palyginti mažų imčių Fišerio Freemano Haltono tiksliuoju kriterijumi. Skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05.

17

13. REZULTATAI

13.1. Tiriamųjų aprašymas

Gauti 49 pacientų sutikimai dalyvauti tyrime. Susisiekus telefonu, du iš jų persigalvojo ir atsakyti į anketos klausimus nepanoro, todėl iš tyrimo buvo pašalinti. Iš viso į duomenų analizę įtraukti 47 dalyviai. I grupę sudarė 31 pacientas: 19 (61 proc.) moterų ir 12 (39 proc.) vyrų, o II grupę – 16 pacientų: 7 (44 proc.) moterys ir 9 (56 proc.) vyrai.

13.2. Anketinių duomenų rezultatai

Apklausa norėta išsiaiškinti, kuriame paslaugų teikimo etape pacientams kilo daugiausia klausimų (1 lentelė). Beveik trečdaliui I ir II grupės pacientų daugiausia neaiškumų buvo atvykimo į pirmąjį vizitą LSMUL KK ALK metu, tačiau II grupės respondentams kiti gydymo laikotarpiai buvo aiškesni lyginant su I grupe (p=0,047).

1 lentelė. Daugiausia klausimų pacientams sukėlęs laikotarpis Atvykimas į

pirmą vizitą Konsultacija

Gulėjimas ligoninėje Pooperacinis laikotarpis Negali išskirti nei vieno Pacientų grupė I N (proc.) 10 (32) 6 (19) 3 (10) 5 (16) 7 (23) II N (proc.) 5 (31) 1 (6) 0 (0) 0 (0) 10 (63)

Pacientų buvo prašoma įvardinti, kur ieškojo informacijos (adreso, autobusų tvarkaraščio ir kt.) apie atvykimą į LSMUL KK ALK, jei lankėsi pirmą kartą. Tokių pacientų buvo 21 (45 proc.). Iš jų 12 (57 proc.) atsakė, jog informacijos ieškojo internete, 1 (5 proc.) tiriamajam informaciją suteikė gydymo įstaigoje dirbanti draugė, o 8 (38 proc.) informacijos ieškoti nereikėjo.

Paprašyta pacientų įvertinti atvykimą į pirmąją gydytojo konsultaciją. Nustatytas PI vidurkis I grupėje – 0,86 balo (standartinis nuokrypis (SD) 0,12), II grupėje – 0,93 balo (SD 0,07) (p=0,089). Didžioji dalis KK, ALK ir joje esančius objektus rado lengvai (2 lentelė). Tačiau I grupės 15 (48 proc.) ir II grupės 8 (50 proc.) apklaustieji nežinojo apie įvažiavimo į ALK teritoriją paslaugą. Apie tai buvo informuoti tik 4 respondentai: I grupės – 2 (6 proc.) ir II grupės – 2 (13 proc.), kuriems šis klausimas buvo aktualus.

18 Beveik pusė I grupės respondentų nežinojo, jog į ALK pastatą bus įleisti 10 min. iki vizito pradžios, tuo tarpu visi II grupės pacientai apie tai žinojo. Be to, apie privalomą medicininių kaukių dėvėjimą karantino laikotarpiu tiek I grupės, tiek II grupės buvo informuoti visi.

2 lentelė. Objektų radimas atvykus į pirmąją konsultaciją Pacientų

grupė Dažnis Taip Ne Nereikėjo p reikšmė

Ar lengvai radote KK? I N (proc.) 29 (94) 2 (6) - 0,541 II N (proc.) 16 (100) 0 (0) - Ar lengvai radote vietą automobiliui? I N (proc.) 12 (39) 5 (16) 14 (45) 1 II N (proc.) 6 (37) 3 (19) 7 (44) Ar lengvai radote ALK? I N (proc.) 26 (84) 5 (16) - 0,150 II N (proc.) 16 (100) 0 (0) - Ar lengvai radote registratūrą? I N (proc.) 31 (100) 0 (0) - 1 II N (proc.) 16 (100) 0 (0) - Ar lengvai radote rūbinę? I N (proc.) 28 (90) 1 (3) 2 (7) 1 II N (proc.) 16 (100) 0 (0) 0 (0) Ar lengvai radote tualetą? I N (proc.) 31 (100) 0 (0) 0 (0) 1 II N (proc.) 14 (88) 0 (0) 2 (12) Ar lengvai radote liftą? I N (proc.) 25 (81) 0 (0) 6 (19) 1 II N (proc.) 8 (50) 0 (0) 8 (50) Ar lengvai radote gyd. kabinetą? I N (proc.) 30 (97) 1 (3) - 1 II N (proc.) 16 (100) 0 (0) -

Pacientų buvo prašoma įvertinti pirmosios konsultacijos metu suteiktą informaciją. I grupėje apskaičiuotas PI balų vidurkis 0,82 (SD 0,18), o II grupėje – 0,94 (SD 0,09) (p=0,003). Įvertintas ir laukimas už gydytojo kabineto durų – didžioji dalis respondentų mano, kad konsultacijos laukė neilgai (3 lentelė). Pastebėta, jog apie regos prognozę po atliktos arba neatliktos operacijos buvo informuoti visi II grupės pacientai. Taip pat nustatyta, jog pakankamai informacijos apie ligos baigtis I grupėje turėjo 20 (65 proc.), o II grupėje – 15 (94 proc.) pacientų. Diskomforto dėl konfidencialumo teikiant informaciją šiuo gydymo etapu nepatyrė niekas.

19 3 lentelė. Pacientų informuotumas pirmosios gydytojo konsultacijos metu

Pacientų

grupė Dažnis Sutinku Nesutinku

Nei sutinku nei nesutinku

p reikšmė Konsultacijos už

kabineto durų laukėte ne per ilgai I N (proc.) 26 (84) 5 (16) 0 (0) 0,648 II N (proc.) 15 (94) 1 (6) 0 (0) Gydytojas suprantamai papasakojo kodėl blogėja Jūsų rega I N (proc.) 26 (84) 5 (16) 0 (0) 0,648 II N (proc.) 15 (94) 1 (6) 0 (0) Gydytojas aiškiai nurodė gydymo metodus ir leido pasirinkti I N (proc.) 24 (77) 7 (23) 0 (0) 0,234 II N (proc.) 15 (94) 1 (6) 0 (0) Su gydytoju aptarėte operacijos riziką ir galimas komplikacijas I N (proc.) 18 (58) 12 (39) 1 (3) 0,19 II N (proc.) 13 (81) 3 (19) 0 (0) Su gydytoju aptarėte regos prognozę po sėkmingos operacijos I N (proc.) 23 (74) 8 (26) 0 (0) 0,038 II N (proc.) 16 (100) 0 (0) 0 (0) Su gydytoju aptarėte regos prognozę neatlikus operacijos I N (proc.) 21 (68) 10 (32) 0 (0) 0,01 II N (proc.) 16 (100) 0 (0) 0 (0) Su gydytoju aptarėte pooperacinį gydymą ir režimą I N (proc.) 29 (94) 2 (6) 0 (0) 0,541 II N (proc.) 16 (100) 0 (0) 0 (0)

Pacientų buvo klausiama apie pasiruošimo operacijai laikotarpį. Apskaičiavus PI balų vidurkį I grupėje nustatytas 0,83 (SD 0,13), II grupėje 0,89 (SD 0,08) (p=0,079). Nustatyta, jog dauguma tyrimo dalyvių žinojo, ką reikia atlikti prieš atvykstant operacijai ir ko negalima daryti (4 lentelė).

Taip pat šioje anketos dalyje buvo prašoma įvardinti ir organizacinius nesklandumus iki operacijos. Juos I grupėje pastebėjo 7 (23 proc.): 1 (3 proc.) pacientui vėlavo koronaviruso infekcijos (COVID-19) tyrimo atsakymas, 6 (19 proc.) pacientams problemų sukėlė ilgas laiko tarpas nuo registracijos iki gydytojo konsultacijos (šeimos gydytojo, gydytojo oftalmologo). Šią problemą pastebėjo ir 2 (12 proc.) pacientai iš II grupės. Likusieji tyrimo dalyviai organizacinių nesklandumų neišsakė.

20 4 lentelė. Pacientų informuotumas apie pasiruošimą operacijai

Pacientų

grupė Dažnis Taip Ne p reikšmė

Žino, kaip vartoti įprastus vaistus prieš operaciją

I N (proc.) 28 (90) 3 (10) 0,541

II N (proc.) 16 (100) 0 (0) Žino, kad operacijos dieną

negalima gerti ir valgyti

I N (proc.) 30 (97) 1 (3) 1,0

II N (proc.) 16 (100) 0 (0) Žinojo, kiek laiko praleis

stacionare

I N (proc.) 18 (58) 13 (42)

0,052 II N (proc.) 14 (88) 2 (12)

Žinojo apie šeimos gydytojo siuntimą ir tyrimus

I N (proc.) 31 (100) 0 (0) 1,0

II N (proc.) 16 (100) 0 (0) Žinojo apie privalomą atlikti

COVID-19 tyrimą

I N (proc.) 30 (97) 1 (3) 1,0

II N (proc.) 16 (100) 0 (0) Buvo įspėtas pasiimti akinius

nuo saulės

I N (proc.) 14 (45) 17 (55) 0,768

II N (proc.) 8 (50) 8 (50)

Apklaustieji įvertino savo žinias, atsakydami į klausimus apie stacionarizavimo laikotarpį. PI balų vidurkis I grupėje 0,74 (SD 0,12), II grupėje – 0,80 (SD 0,07) (p=0,032). Didžioji dalis respondentų įvardijo žinantys, kur ir kada atvykti stacionarizavimui bei karantino metu įvestus apribojimus. Tačiau I grupės pacientai mano, jog laukti fojė iki įleidimo į skyrių jiems teko ilgai (5 lentelė).

5 lentelė. Pacientų informuotumas apie stacionarizavimo laikotarpį Pacientų

grupė Dažnis Taip Ne p reikšmė

Žinojo, kur atvykti stacionarizavimui

I N (proc.) 27 (87) 4 (13)

0,284 II N (proc.) 16 (100) 0 (0)

Žinojo, kokiu laiku atvykti operacijai

I N (proc.) 30 (97) 1 (3)

1,0 II N (proc.) 16 (100) 0 (0)

Neilgai laukė fojė, kol įleido į skyrių

I N (proc.) 21 (68) 10 (32)

0,009 II N (proc.) 16 (100) 0 (0)

Žinojo, kad būtina laikytis atokiau nuo kitų pacientų

I N (proc.) 30 (97) 1 (3)

1,0 II N (proc.) 16 (100) 0 (0)

Žinojo, kad karantino metu pacientų lankymas apribotas

I N (proc.) 29 (94) 2 (6)

0,541 II N (proc.) 16 (100) 0 (0)

Skaitė stacionaro vidaus tvarkos taisykles

I N (proc.) 12 (39) 19 (61)

0,315 II N (proc.) 12 (75) 4 (25)

Pacientų paprašyta įvertinti operacinį laikotarpį. Operacinis PI balų vidurkis I grupėje buvo 0,59 balo (SD 0,29), o II grupėje – 0,97 balo (SD 0,08) (p<0,001). Daugiau nei pusė I grupės respondentų

21 pažymėjo, jog neužteko suteiktos informacijos apie nuskausminimą, operacijos metu atliekamus veiksmus, kiek laiko truks operacija (6 lentelė). Paklausus apie nemalonius pojūčius operacijos metu, jų patyrė 4 (13 proc.) pacientai iš I grupės. 2 (6 proc.) apklaustieji kaip nemalonų pojūtį įvardijo adatos dūrį prieš suleidžiant anestetikus, 1 (3 proc.) apklaustasis – negalėjimą pajudėti ir prakalbėti operacijos metu ir 1 (3 proc.) patyrė skausmą operacijos pabaigoje. II grupės pacientai nemalonių pojūčių operacijos metu nepajuto.

6 lentelė. Pacientų informuotumas apie operaciją Pacientų

grupė Dažnis Taip Ne p reikšmė

Užteko informacijos apie operacijos metu taikomą nuskausminimą

I N (proc.) 18 (58) 13 (42)

0,002 II N (proc.) 16 (100) 0 (0)

Operacijos metu nepatyrėte nemalonių pojūčių

I N (proc.) 27 (87) 4 (13)

0,284 II N (proc.) 16 (100) 0 (0)

Užteko informacijos, kas bus daroma operacijos metu

I N (proc.) 18 (58) 13 (42)

0,002 II N (proc.) 16 (100) 0 (0)

Žinojo, kiek laiko truks operacija I N (proc.) 10 (32) 21 (68) 0,001 II N (proc.) 14 (88) 2 (12)

Pacientams užduoti klausimai ir apie pooperacinį laikotarpį. Pooperacinio PI balų vidurkis I grupėje – 0,7 (SD 0,21), II grupėje – 0,95 (SD 0,06) (p<0,001). Didžioji dalis pacientų buvo informuoti apie nedarbingumo laikotarpį, fizinio aktyvumo ribojimą, gydymo režimą namuose, mokėjimą susilašinti medikamentus į akis. Tačiau maždaug pusei I grupės respondentų nebuvo paaiškinta priežastis, kodėl ankstyvame pooperaciniame laikotarpyje išliko blogas matymas. Jiems taip pat trūko informacijos ir apie regą po operacijos be akinių (7 lentelė).

7 lentelė. Pacientų informuotumas pooperaciniu laikotarpiu Pacientų

grupė Dažnis Taip Ne

p reikšmė Paaiškinta ankstyvame pooperaciniame

laikotarpyje išlikusio blogo matymo priežastis

I N (proc.) 18 (58) 13 (42)

0,002 II N (proc.) 16 (100) 0 (0)

Informuotas, kad po operacijos be akinių geriau matys tik iš toli arba iš arti

I N (proc.) 13 (42) 18 (58)

0,014 II N (proc.) 13 (81) 3 (19)

Paaiškintas gydymo režimas namuose I N (proc.) 30 (97) 1 (3) 1,00 II N (proc.) 16 (100) 0 (0)

Mokėjimas susilašinti medikamentus I N (proc.) 30 (97) 1 (3) 1,00 II N (proc.) 16 (100) 0 (0)

22 Tiriamųjų buvo paprašyta įvardinti kilusias problemas viso gydymo proceso metu. I grupėje apie problemas pranešė 13 (42 proc.) žmonių, II grupėje – 4 (25 proc.). I grupės 7 (23 proc.) tiriamiesiems trūko informacijos apie gydymą, operacijos pasekmes, eigą, pooperacinį laikotarpį, 2 (6 proc.) tiriamiesiems problemų sukėlė neaiškus operacijos laikas, 1 (3 proc.) tiriamasis buvo nepatenkintas nukelta operacija dėl COVID-19 pandemijos, 1 (3 proc.) tiriamajam buvo neaiški regos prognozė po operacijos, 1 (3 proc.) tiriamasis skundėsi rankos skausmu po taikytos nejautros, dėl ko turėjo kreiptis į specialistus, ir 1 (3 proc.) pastebėjo, jog palatoms ir ALK reikalingas remontas. Pastarąją problemą pastebėjo ir 2 (12 proc.) II grupės tiriamieji. II grupėje taip pat 1 (6 proc.) pacientui trūko informacijos apie keičiamą lęšį operacijos metu ir 1 (6 proc.) pacientui nebuvo aiškus operacijos laikas.

Tyrimo dalyviai įvertino savo žinias apie ligą, gydymo galimybes ir operacinio gydymo tvarką (1 paveikslas). Daugiausia I grupės tiriamųjų rinkosi atsakymą „žinau man rūpimus klausimus apie ligą, gydymo galimybes ir operacinio gydymo tvarką“, o daugiausia II grupės respondentų teigė, jog žinojo viską. Net trečdalis I grupės pacientų nurodė, kad turi dar daug klausimų, nors II grupės tokių pacientų nebuvo.

1 pav. Pacientų nuomonė apie turimą informaciją 0 10 20 30 40 50 60 70

Žino viską Žino rūpimus

klausimus

Turi daug klausimų Nieko nežino

P

roc

entai

p = 0,002

23 Apklausos pabaigoje buvo prašoma balais įvertinti suteiktų sveikatos paslaugų kokybę. Nustatyta, kad I ir II grupių pacientų bendri vertinimai apie suteiktų sveikatos paslaugų kokybę skiriasi statistiškai reikšmingai ir II grupėje yra didesni (8 lentelė).

8 lentelė. Suteiktų sveikatos paslaugų vertinimo tarp grupių palyginimas Pacientų

grupė N Vidurkis Mediana

Mažiausia reikšmė Didžiausia reikšmė p I 31 8,74 9 7 10 <0,001 II 16 9,75 10 9 10

24

14. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimu nustatyta, jog abiejų grupių pacientai atvykdami į pirmąją gydytojo konsultaciją aktualią informaciją surado pakankamai gerai, nors kilo nemažai klausimų. Šiame etape skirtumo tarp grupių nėra, nes pasiruošimo akies operacijai atmintinė duota jau atvykusiems pacientams. Informacijos apie LSMUL KK pacientai gali rasti internetiniame puslapyje, taip pat KK teritorijoje esančiuose informaciniuose stenduose. Nors nustatėme, kad pacientų turima informacija pirmo atvykimo metu daugeliu atvejų buvo pakankama, atvykimas į gydymo įstaigą pacientų buvo vertinamas kaip daugiausiai klausimų sukėlęs periodas visame gydymo laikotarpyje. Todėl labai svarbu pateikti kiek įmanoma daugiau atvykimui aktualios informacijos įvairiais būdais, kad pacientai nepatirtų streso.

Atmintinę gavę pacientai statistiškai reikšmingai geriau vertino savo informuotumą po pirmosios konsultacijos. II grupės pacientai geriau vertino žinias apie regos prognozes atliekant operaciją ar taikant konservatyvų gydymą, turėjo pakankamai žinių apie ligos išeitis. Pacientams duodami atmintinę, gydytojai daugiau laiko gali skirti pokalbiui apie gydymo galimybes, aptaria galimas operacinio gydymo baigtis, bendradarbiauja su pacientu ir leidžia jam rinktis. Turėdami informaciją rašytine forma pacientai gali dar kartą ramiai ją peržvelgti ir įvertinti savo priimtą sprendimą dėl gydymo. Hu ir bendraautorių nustatyti rezultatai taip pat atspindi reikšmingą PI ir sveikatos paslaugų vertinimo pagerėjimą, dėl gydytojų bendradarbiavimo su pacientais ir sveikatos būklės paaiškinimo, įvedus nacionalinę sveikatos sistemos gerinimo iniciatyvą [21].

Daugumos LSMUL KK ALK pacientų, kuriems buvo reikalinga PPV operacija, manymu, konsultacijos laukimas prie gydytojo kabineto durų neatrodė per ilgas. Tokie pat rezultatai stebimi Chan ir kitų autorių aprašomame tyrime, kuriame vertintas laukimo laikas iki gydytojo apžiūros. Juo didžioji dalis respondentų buvo labai patenkinti, o tai lėmė, jog pacientai buvo patenkinti ir gerai įvertino suteiktas sveikatos paslaugas [20].

Paklausus apie pastebėtus nesklandumus iki operacijos, pacientai pažymėjo, kad problemų kelia ilgos registravimosi eilės. Nors COVID-19 pandemijos laikotarpiu eilės gydytojo konsultacijai sutrumpėjo, tokie rezultatai gali būti pacientams patiriant nerimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo šiuo laikotarpiu. Pablogėjus regai ir trūkstant informacijos apie pablogėjimo priežastį, prognozę, tai galėjo skatinti pacientus ieškoti pagalbos nedelsiant. Donelan su bendraautoriais nustatė, jog pacientų nepasitenkinimas lemia didesnį mirštamumą ir didesnes sveikatos priežiūros išlaidas [34].

Pasiruošimo operacijai laikotarpiu reikšmingo skirtumo tarp tiriamųjų grupių nenustatyta. Respondentai abiejose grupėse vienodai gerai žinojo svarbiausią informaciją: vaistų, maisto ir gėrimų vartojimą, tyrimų atlikimą prieš operaciją. Cooper su bendraautoriais nustatė, kad informacinio lapo davimas pacientams pagerina PI ir įtikina juos įdėti pastangų tinkamai pasiruošti operacijai [16]. Tačiau

25 mūsų tyrimas rodo, kad mažiau aktuali informacija yra ignoruojama – apie pusę visų respondentų nežinojo, jog po operacijos bus reikalingi akiniai nuo saulės. Galimai akinių nuo saulės reikalingumas nebuvo akcentuotas, kadangi operacija vyko rudens-žiemos laikotarpiu, kai tiesioginių saulės spindulių yra mažai.

Karantino laikotarpiu LSMUL KK ALK įvesti pakeitimai daugumai pacientų buvo aiškūs. Beveik visi tiriamieji žinojo, jog ALK pacientų lankymas yra apribotas, būtina išlaikyti atstumą nuo kitų asmenų, dėvėti medicinines kaukes, prieš operaciją atlikti COVID-19 testą. Pusė I grupės pacientų nežinojo, jog į klinikos pastatą reikia atvykti ne anksčiau, nei likus 10 minučių iki vizito pradžios, tačiau šią problemą išsprendė atmintinė. Tačiau galima teigti, jog didžioji dalis žmonių domisi naujienomis apie pandemijos sukeltą situaciją Lietuvoje, yra informuojami, kaip elgtis ligoninėse, kokie pokyčiai atsiranda karantino metu.

Nors nustatytas statistiškai reikšmingai didesnis PI II grupėje stacionarizavimo laikotarpiu, analizuojant atskirus klausimus reikšmingas skirtumas pastebėtas tik viename teiginyje: „Neilgai laukė fojė, kol įleido į skyrių“. Galima daryti prielaidą, jog pacientai, kuriems buvo duota pasiruošimo operacijai atmintinė, buvo ramesni, labiau atsipalaidavę, kadangi turėjo pakankamai informacijos, kas jų laukia.

Tyrimo metu nustatyta, jog apie operacinį laikotarpį II grupės pacientai buvo informuoti ir žinojo statistiškai reikšmingai daugiau, nei I grupės pacientai. PI apie operacijos metu taikomą nuskausminimą, operacijos eigą ir trukmę buvo didesnis prieš operaciją atmintines gavusių pacientų. Tikėtina, jog neturėdami atmintinės pacientai gali pamiršti su gydytoju aptartus dalykus, dėl tuo metu suteikiamo didelio naujos informacijos kiekio. Turint atmintinę, joje esančią informaciją galima perskaityti kelis kartus ir rasti visus su operacija kilusius klausimus (nuskausminimą, eigą, trukmę). Todėl II grupės pacientai greičiausiai jautėsi saugesni ir subjektyviai jautė mažiau nemalonių pojūčių operacijos metu, nei I grupės. Pokhareli ir kiti autoriai nustatė, jog esant dideliam priešoperaciniam nerimui, pacientui reikalingas didesnis anestetiko kiekis, o pooperaciniu laikotarpiu būdingas didesnis skausmas [35]. Tuo tarpu Celik ištyrė, jog suteikus daugiau informacijos apie būsimą procedūrą, galimus pojūčius operacijos metu ir pooperacinį skausmą, dėl operacijos pacientai nerimauja mažiau [36].

Reabilitacijos etape itin svarbu, kad pacientas po operacijos laikytųsi paskirto režimo ir pats savarankiškai galėtų vertinti savo būklę. Pooperacinis gydymo režimas, nedarbingumo laikotarpis, medikamentų įsilašinimas į akis buvo aiškus beveik visiems respondentams ir statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Bet PI apie išlikusį blogą matymą ir pakitusį regėjimą po operacijos buvo didesnis II apklaustųjų grupėje. Nesant standartizuotai informavimo formai, Musso ir kitų autorių atliktame tyrime išanalizuota, jog daliai pacientų informacijos apie pooperacinį režimą taip pat trūksta [37].

Net du trečdaliai II grupės pacientų savo žinias įvertino puikiai, tuo tarpu pusė I grupės pacientų žinojo tik rūpimus klausimus, o trečdalis turėjo daug neatsakytų klausimų. Panašūs rezultatai stebimi

26 Moses ir bendraautorių studijoje. Jie išsiaiškino, jog su retinoblastoma susidūrę asmenys savo žinias vertina aukščiau nei vidurkis, tačiau mano, jog norėtų žinoti daugiau [12].

Nors I grupės pacientai sveikatos paslaugas LSMUL KK ALK įvertino aukštu balu, II grupės pacientų įvertinimas buvo statistiškai reikšmingai dar labiau geresnis. Tokį rezultatą galėjo lemti išsamesnis žmonių supažindinimas su jų liga, laukiančiomis procedūromis, sveikimo prognoze ir nerimo sumažinimas. Tokios pat išvados rastos Davidson ir kitų autorių tyrime apie informavimo įtaką pacientų patirčiai Kanados ligoninėse. Jų duomenimis, daugiau nei pusė (62 proc.) respondentų suteiktas sveikatos paslaugas vertino labai gerai [38]. Pradėjus naudoti atmintinę, gydytojui tapo lengviau konsultuoti, paaiškinti esamą akių būklę ir tikėtiną prognozę. Išsamus informacijos suteikimas pacientams suteikia daugiau pasitikėjimo gydytoju ir žymiai pagerina bendrą suteiktų sveikatos paslaugų įvertinimą.

27

15. IŠVADOS

1. Pacientams per visą gydymo laikotarpį daugiausia klausimų kelia atvykimas į pirmąją gydytojo konsultaciją.

2. Pacientai, kurie gavo pasiruošimo akies operacijai atmintinę, pirmosios konsultacijos, stacionarizavimo, operacijos metu bei pooperaciniu laikotarpiu aktualius klausimus žinojo geriau, nei pacientai, kurie buvo supažindinti tik žodžiu.

3. Pradėjus naudoti pasiruošimo akies operacijai atmintinę, pacientai suteiktų sveikatos paslaugų kokybę įvertino geriau.

4. Tik žodžiu informuoti pacientai per visą gydymo laikotarpį įžvelgė daugiau problemų ir jos buvo susijusios su informacijos trūkumu, o atmintine papildomai informuoti pacientai tokių problemų neišsakė, daugiau dėmesio skyrė gydymo įstaigos aplinkai ir nepatyrė diskomforto operacijos metu.

28

16. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Rapport F, Hibbert P, Baysari M, Long JC, Seah R, Zheng WY, et al. What do patients really want? An in-depth examination of patient experience in four Australian hospitals. BMC Health Services Research. 2019;19(1):38.

2. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Valstybinio audito ataskaita. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir orientacija į pacientą. [Internet]. 2021 [cited 2021 April 14]. Available from: https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=24678

3. Kozupejeva J. Sveikatos priežiūros prieinamumo tyrimai: laukimo eilė pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje. Baigiamasis magistro darbas. 2013.

4. Casariego E, Cebrián-Cuenca AM, Llisterri JL, Micó-Pérez RM, Orozco-Beltran D, Otero-Cacabelos M, et al. OPENCRONIC Study. Knowledge and Experiences of Spanish Patients and Carers about Chronic Disease. International Journal of Environmental Research and Public Health. 2019;16(1):39.

5. Gualandi R, Masella C, Viglione D, Tartaglini D. Exploring the hospital patient journey: What does the patient experience? PLoS One. 2019;14(12):e0224899.

6. Newell S, Jordan Z. The patient experience of patient-centered communication with nurses in the hospital setting: a qualitative systematic review protocol. JBI Database of Systematic Reviews & Implemention Reports. 2015;13(1):76-87.

7. Lai VK, Lee A, Leung P, Chiu CH, Ho KM, Gomersall CD, et al. Patient and family satisfaction levels in the intensive care unit after elective cardiac surgery: study protocol for a randomised controlled trial of a preoperative patient education intervention. BMJ Open. 2016;6(6):e011341. 8. Graham B, Endacott R, Smith JE, Latour JM. 'They do not care how much you know until they

know how much you care': a qualitative meta-synthesis of patient experience in the emergency department. Emergency Medicine Journal. 2019;36(6):355-363.

9. Min R, Li L, Zi C, Fang P, Wang B, Tang C. Evaluation of patient experience in county-level public hospitals in China: a multicentred, cross-sectional study. BMJ Open. 2019;9(11):e034225. 10. Asamrew N, Endris AA, Tadesse M. Level of Patient Satisfaction with Inpatient Services and Its

Determinants: A Study of a Specialized Hospital in Ethiopia. Journal of Environmental and Public Health. 2020;2020:2473469.

11. Mowatt L, Ajanaku A, Knight-Madden J. Knowledge, beliefs and practices regarding sickle cell eye disease of patients at the sickle cell unit, Jamaica. The Pan African Medical Journal. 2019;32:84.

29 12. Moses C, Flegg K, Dimaras H. Patient knowledge, experiences and preferences regarding

retinoblastoma and research: A qualitative study. Health Expectations. 2020;23(3):632-643. 13. Eyholzer S, Perrenoud B, Dwyer AA. Patient perceptions of peripheral artery disease: A

cross-sectional study of hospitalized adults. Journal of Vascular Nursing. 2019;37(3):188-193.

14. Noureddine S, Dumit NY, Maatouk H. Patients' knowledge and attitudes about myocardial infarction. Nursing & Health Sciences. 2020;22(1):49-56.

15. Hoek AE, Anker SCP, van Beeck EF, Burdorf A, Rood PPM, Haagsma JA. Patient Discharge Instructions in the Emergency Department and Their Effects on Comprehension and Recall of Discharge Instructions: A Systematic Review and Meta-analysis. Annals of Emergency Medicine. 2020;75(3):435-444.

16. Cooper AL, Brown JA, Salathiel J, Gollner S. An intervention to improve patient understanding and use of preoperative chlorhexidine washes. Infection, Disease & Health. 2019;24(4):194-200. 17. Paradise RK, Dryden E, Elvin D, Fisher C, Touw S, Trumble L, et al. Incorporating patient input

into the design of a disease management program for COPD. Healthcare. 2020;8(1):100363. 18. Ferrell B, Williams AC, Borneman T, Chung V, Smith TJ. Clinical Trials: Understanding Patient

Perspectives and Beliefs About Treatment. Clinical Journal of Oncology Nursing. 2019;23(6):592-598.

19. Pagal gydytojus specialistus » Kauno teritorinė ligonių kasa [Internet]. 2021 [cited 2021 April 14]. Available from: https://www.ktlk.lt/gyventojams/eiles/pagal-spec/

20. Chan BJ, Barbosa J, Moinul P, Sivachandran N, Donaldson L, Zhao L, et al. Patient satisfaction with wait times at an emergency ophthalmology on-call service. Canadian Journal of Ophthalmology. 2018;53(2):110-116.

21. Hu G, Chen Y, Liu Q, Wu S, Guo J, Liu S, et al. Patient experience of hospital care in China: major findings from the Chinese Patient Experience Questionnaire Survey (2016-2018). BMJ Open. 2019;9(9):e031615.

22. Mano vyriausybė. 2017 m. Pacientų apklausos anketa [Internet]. 2021 [cited 2021 April 14]. Available from: https://rsl.lrv.lt/lt/apie-mus/pacientu-apklausos-anketa/2017-m-pacientu-apklausos-anketa

23. Bench S, O'Shea A, Boaz A. Patient and Family Member Experiences in Critical Care Research and Quality Improvement Projects. Nursing Research. 2020;69(5):367-375.

24. Schutt RK, Woodford ML. Increasing health service access by expanding disease coverage and adding patient navigation: challenges for patient satisfaction. BMC Health Services Research. 2020;20(1):175.

30 25. Skilton AM, Low LG, Dimaras H. Patients, Public and Service Users are Experts by Experience: An Overview from Ophthalmology Research in Canada, UK and Beyond. Ophthalmology and Therapy. 2020;9(2):207-213.

26. Potic J, Bergin C, Giacuzzo C, Konstantinidis L, Daruich A, Wolfensberger TJ. Application of modified nei VFQ25 after retinal detachment to vision-related quality of life. Retina. 2021;41(3):653-660.

27. Borowicz D, Nowomiejska K, Nowakowska D, Brzozowska A, Toro MD, Avitabile T, et al. Functional and morphological results of treatment of macula-on and macula-off rhegmatogenous retinal detachment with pars plana vitrectomy and sulfur hexafluoride gas tamponade. BMC Ophthalmology. 2019;19(1):118.

28. Ross W, Lavina A, Russell M, Maberley D. The correlation between height of macular detachment and visual outcome in macula-off retinal detachments of < or = 7 days' duration. Ophthalmology. 2005;112(7):1213-7.

29. Lesnoni G, Rossi T, Gelso A, Nistri A. Patient satisfaction and vision improvement after multiple surgery for recurrent retinal detachment. European Journal of Ophthalmology. 2005;15(1):102-108.

30. Mozaffarieh M, Krepler K, Heinzl H, Sacu S, Wedrich A. Visual function, quality of life and patient satisfaction after ophthalmic surgery: a comparative study. Ophthalmologica. 2004;218(1):26-30.

31. Madgula IM, Costen M. Functional outcome and patient preferences following combined phaco-vitrectomy for macular hole without prone posturing. Eye (London, England). 2008;22(8):1050-3.

32. Pieczynski J, Kuklo P, Grzybowski A. Pars plana vitrectomy with silicone oil tamponade for primary and secondary macular hole closure: Is it still a useful procedure? European Journal of Ophthalmology. 2018;28(5):503-514.

33. Ma D, Ma W, Liu X, Stewart JM. Improved Outcomes in Patients with Retinal Detachment after Implementation of a Silicone Oil Registry and Phone Call Reminder System. Ophthalmology Retina. 2019;3(7):543-547.

34. Donelan K, Blendon RJ, Schoen C, Davis K, Binns K. The cost of health system change: public discontent in five nations. Health Affairs (Millwood). 1999;18(3):206-16.

35. Pokharel K, Bhattarai B, Tripathi M, Khatiwada S, Subedi A. Nepalese patients' anxiety and concerns before surgery. Journal of Clinical Anesthesia. 2011;23(5):372-8.

36. Celik F, Edipoglu IS. Evaluation of preoperative anxiety and fear of anesthesia using APAIS score. European Journal of Medical Reearchs. 2018;23(1):41.

31 37. Musso MW, Perret JN, Sanders T, Daray R, Anderson K, Lancaster M, et al. Patients' comprehension of their emergency department encounter: a pilot study using physician observers. Annals of Emergency Medicine. 2015;65(2):151-5.e4.

38. Davidson MJ, Lacroix J, McMartin S, Kudhail R, Hart K, Diestelkamp N. Patient Experiences in Canadian Hospitals. Healthcare Quarterly. 2019;22(3):12-14.

32

17. PRIEDAI

Priedas Nr.1 Sveiki,

esu 6 kurso medicinos studentė Deimantė Užkuraitytė. LSMUL KK Akių ligų klinikoje atlieku tyrimą, kurio tikslas įvertinti suteiktų sveikatos paslaugų kokybę pacientams, kurių akims buvo atlikta vitrektomijos operacija. Jūsų kontaktiniai duomenys gauti iš Akių ligų klinikos, sutikimo-informavimo formos. Jūsų atsakymai bus anonimiški ir naudojami tik statistiniam apibendrinimui moksliniams ir kokybės gerinimo tikslams. Ar sutinkate, atsakyti į mano klausimus (užtruksime apie 10 minučių)?

Dabar noriu Jūsų paklausti apie pirmą apsilankymą Kauno klinikose 1. Ar iki susirgdami akių liga esate lankęsi Kauno klinikose?

1) Taip 2) Ne

2. Ar prieš atvykdami į Akių ligų kliniką ieškojote informacijos kaip atvykti? 1) Taip

2) Ne

3. Jei taip: Kur ieškojote informacijos? ___________________________

Atvykimas į pirmą konsultaciją Ar lengvai radote: 4. Kauno klinikas? 1) Taip 2) Ne 5. Vietą automobiliui? 1) Taip 2) Ne 3) Nereikėjo 6. Akių ligų kliniką?

1) Taip 2) Ne 7. Registratūrą? 1) Taip 2) Ne 8. Rūbinę? 1) Taip 2) Ne 3) Nereikėjo 9. Tualetą? 1) Taip 2) Ne 3) Nereikėjo 10. Liftą 1) Taip 2) Ne 3) Nereikėjo

33 11. Gydytojo kabinetą?

1) Taip 2) Ne

12. Ar žinojote apie įvažiavimo į Akių ligų klinikos teritoriją paslaugą? 1) Taip

2) Ne 3) Nereikėjo

13. Ar žinojote, kad karantino laikotarpiu būsite įleistas į klinikos pastatą likus 10 min. iki vizito pradžios?

1) Taip 2) Ne

14. Ar buvote informuotas, kad turite dėvėti vienkartinę veido kaukę? 1) Taip

2) Ne

Pirmoji gydytojo konsultacija Ar sutinkate, kad:

22. Ar Jums trūko informacijos apie operacijos išeitis? 1) Taip

2) Ne

23. Ar Jums trūko informacijos apie pooperacinį režimą? 1) Taip

2) Ne

24. Ar jautėtės nepatogiai dėl konfidencialumo? 1) Taip

2) Ne 3) Iš dalies

Pasiruošimas operacijai

25. Ar žinojote, kaip vartoti įprastus savo vaistus ruošiantis operacijai? Sutinku

(1)

Nesutinku (2)

Nei sutinku, nei nesutinku (3) 15. Konsultacijos už kabineto durų laukėte ne per ilgai

16. Gydytojas suprantamai papasakojo kodėl blogėja Jūsų rega

17. Gydytojas aiškiai nurodė gydymo metodus ir leido pačiam/pačiai pasirinkti

18. Su gydytoju aptarėte operacijos riziką ir galimas komplikacijas

19. Su gydytoju aptarėte regos prognozę po sėkmingos operacijos

20. Su gydytoju aptarėte regos prognozę neatlikus operacijos

21. Su gydytoju aptarėte pooperacinį gydymą vaistais ir režimą sveikimo laikotarpiu

34 1) Taip

2) Ne

3) Iš dalies trūko informacijos

26. Ar žinojote, kad operacijos dieną negalima gerti ir valgyti? 1) Taip

2) Ne

3) Iš dalies trūko informacijos

27. Ar žinote, kiek laiko turėsite praleisti stacionare? 1) Taip,

2) Ne 3) Iš dalies

28. Ar žinojote, kad atvykstant operacijai reikia turėti šeimos gydytojo siuntimą ir tyrimus? 1) Taip

2) Ne 3) Iš dalies

29. Ar žinojote, kad privaloma atlikti COVID-19 tyrimą likus 48 val. iki operacijos? 1) Taip,

2) Ne

30. Ar buvote įspėtas gulantis į ligoninę pasiimti akinius nuo saulės? 1) Taip

2) Ne

31. Kokius organizacinius nesklandumus pastebėjote iki operacijos?

__________________________________________________________________

__________________________________________________________________ Stacionarizavimas

32. Ar žinojote kur atvykti stacionarizavimui? 1) Taip

2) Ne 3) Iš dalies

33. Ar žinojote kokiu laiku turite atvykti operacijai? 1) Taip

2) Ne

34. Ar ilgai laukėte fojė kol Jus įleis į skyrių? 1) Taip

2) Ne

35. Ar žinojote, kad karantino metu būtina laikytis distancijos (atokiau) nuo kitų pacientų? 1) Taip,

2) Ne

36. Ar žinojote, kad karantino laikotarpiu pacientų lankymas apribotas ? 1) Taip,

2) Ne

37. Ar skaitėte stacionaro vidaus tvarkos taisykles (jos yra kiekvienoje palatoje)? 1) Taip,

2) Ne Operacija

35 1) Taip

2) Ne

39. Ar operacijos metu patyrėte nemalonių pojūčių? 1) Taip

2) Ne

40. Jei taip, kokių? _________________________________________________ 41. Ar pakako informacijos kas bus daroma operacijos metu?

1) Taip 2) Ne 3) Iš dalies

42. Ar žinojote, kiek laiko truks operacija? 1) Taip

2) Ne 3) Iš dalies Pooperacinis laikotarpis

43. Ar žinojote, koks numatomas nedarbingumo laikotarpis? 1) Taip

2) Ne

3) Jums neaktualu

44. Ar žinojote, kiek laiko negalėsite būti fiziškai aktyvus? 1) Taip

2) Ne

3) Iš dalies trūko informacijos

45. Ar žinojote, kada galite tikėtis regos pagerėjimo? 1) Taip

2) Ne

3) Iš dalies trūko informacijos

46. Ar Jums buvo paaiškinta priežastis, jei po operacijos išliko blogas matymas? 1) Taip

2) Ne

47. Ar žinojote, kad po operacijos be akinių geriau matysite tik iš toli arba iš arti? 1) Taip, su gydytoju tai aptarėme

2) Ne, niekas neįspėjo

48. Ar žinojote kokį gydymo režimą turėsite tęsti namuose savarankiškai? 1) Taip

2) Ne

3) Iš dalies trūko informacijos

49. Ar žinote kaip taisyklingai susilašinti medikamentus į akis? 1) Taip

2) Ne

3) Iš dalies trūko informacijos Suteiktų paslaugų vertinimas

50. Kaip manote, ar esate pakankamai supažindinta/-as su Jūsų liga, gydymo galimybėmis ir operacinio gydymo tvarka?

1) Žinau viską apie ligą, gydymo galimybes ir operacinio gydymo tvarką

2) Žinau man rūpimus klausimus apie savo ligą, gydymo galimybes ir operacinio gydymo tvarką 3) Turiu daug klausimų apie ligą, gydymo galimybes ir operacinio gydymo tvarką

36 4) Nieko nežinau apie ligą, gydymo galimybes ir operacinio gydymo tvarką

51. Kuriame paslaugų teikimo etape buvo daugiausiai neaiškumų 1) Atvykimo į pirmą vizitą

2) Konsultacijos 3) Gulėjimo ligoninėje 4) Pooperaciniu laikotarpiu

5) Negaliu išskirti nei vieno laikotarpio

52. Kas Jums sukėlė problemų visame gydymo procese? (įrašyti)

________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________

53. Įvertinkite paslaugų suteikimą balais nuo 1 iki 10: _______