LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Karolina Vorušilienė
PACIENTŲ INFORMUOTUMAS APIE JŲ MEDIKAMENTINĮ GYDYMĄ IR
GYDYTOJŲ TEIKIAMŲ REKOMENDACIJŲ LAIKYMASIS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentė Mokslinis vadovas Karolina Vorušilienė Dr. Jurgita Vladičkienė
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
PACIENTŲ INFORMUOTUMAS APIE JŲ MEDIKAMENTINĮ GYDYMĄ IR GYDYTOJŲ TEIKIAMŲ REKOMENDACIJŲ LAIKYMASIS
Karolina Vorušilienė
Mokslinis vadovas dr. Jurgita Vladičkienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2020. 62 p.
Tyrimo tikslas – Ištirti pacientų informuotumą apie jų medikamentinį gydymą ir gydytojų teikiamų rekomendacijų laikymąsi.
Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti pacientų nuomonę apie gydytojų jiems teikiamą informaciją, susijusią su medikamentiniu gydymu; 2. Ištirti pacientų elgseną, susijusią su gydytojų teikiamų rekomendacijų laikymusi; 3. Palyginti pacientų nuomonę apie gydytojų teikiamą informaciją ir rekomendacijų laikymąsi pagal socialines demografines charakteristikas.
Metodika. Tyrimo atlikimui pasirinktas epidemiologinių tyrimų metodas – momentinis tyrimas. Pasirinktas tyrimo duomenų surinkimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Anoniminės anketos klausimais siekiama išsiaiškinti pacientų informuotumą apie jų medikamentinį gydymą ir gydytojų teikiamų rekomendacijų laikymąsi. Tyrimo metu buvo apklausiami Kauno miesto X ligoninės vidaus ligų ir kardiologijos skyrių pacientai. Duomenų analizei panaudotos 370 anketos. Tyrimo duomenų analizė atlikta naudojat aprašomosios statistikos metodus.
Rezultatai: Daugiau nei pusė pacientų sunegalavę pirmiausia kreipiasi į gydytojus, taip pat daugiau nei pusė pacientų žino jiems skiriamų vaistų pavadinimus ir poveikį. Daugumai pacientų gydytojai paaiškina kaip vartoti vaistus, tačiau tik mažiau nei pusei paaiškina apie laukiamą efektą, kontraindikacijas, elgseną savijautai pagerėjus ar pablogėjus, o daugiau nei pusei nesuteikia informacijos apie galimą šalutinį poveikį. Vyrai reikšmingai dažniau gauna informaciją iš gydytojų kaip vartoti vaistus, apie laukiamą jų efektą, kontraindikacijas, šalutinį poveikį. Atitinkamai vyrai reikšmingai dažniau nei moterys nurodo, jog jiems pakanka gydytojų teikiamos informacijos. Pusė tyrime dalyvavusių pacientų retai arba niekada nevartoja vaistų ne pagal gydytojų paskyrimą, o daugiau nei pusė nurodo, kad laikosi visų gydytojų nurodymų, vaistus vartoja visą nurodytą laikotarpį, yra atidūs vaistų vartojimo instrukcijoms, savo nuožiūra nepadidina ir nepraleidžia vaistų dozių. Beveik visi tyrimo dalyviai nurodė, jog visada ar beveik visada įsigyja gydytojų paskirtus medikamentus. Pagrindinės priežastys dėl ko pacientai neįsigyja vaistų: išnykusios sveikatos problemos, per didelė vaisto kaina ir nepasitikėjimas gydytoju. Vyrai dažniau bei moterys nežino skiriamų vaistų pavadinimų, tačiau dažniau žino jų poveikį. Vyrai reikšmingai dažniau nurodo, jog gauna informaciją iš gydytojų kaip vartoti vaistus, apie laukiamą jų efektą, kontraindikacijas, šalutinį poveikį. Pacientai neturintys aukštojo išsilavinimo dažniau nurodo, jog nežino jiems skiriamo vaistų poveikio, tačiau žino jiems skiriamų vaistų pavadinimus. Neturintys aukštojo išsilavinimo pacientai dažniau nurodo, kad gydytojai jiems paaiškina apie laukiamą efektą kontraindikacijas, šalutinį poveikį, bet nesuteikia informacijos apie vaistų suderinamumą. Tuo tarpu turintys aukštąjį išsilavinimą dažniau nurodo, kad gydytojas paskirdamas jiems vaistus paaiškina kaip juos vartoti. 65 – 86 metų amžiaus pacientai statistiškai dažniau nurodo, kad nežino skiriamų vaistų poveikio, tačiau statistiškai dažniau nurodo, kad žino skiriamų vaistų pavadinimus. Taip pat gydytojai jiems dažniau paaiškina kada negalima vartoti vaistų. 25 – 44 metu pacientai statistiškai reikšmingai dažniau nurodo, jog gauna informaciją iš gydytojų kaip vartoti medikamentus, tačiau negauna informacijos apie šalutinį poveikį,
3 kontraindikacijas ir suderinamumą. Moterys statistiškai reikšmingai dažniau nurodo, jog visada įsigyja gydytojų paskirtus vaistus ir retai arba niekada nevartoja medikamentų ne pagal gydytojo paskyrimą. Vyrai reikšmingai dažniau nei moterys padidina vaistinio preparato dozę, nustoja vartoti vaistus savijautai pagerėjus ar pablogėjus. Vyrai statistiškai reikšmingai dažniau vaistų neįsigyja dėl nepasitikėjimo gydytoju ar asmeninių įsitikinimų, tuo tarpu moterys dėl per didelės vaistinių preparatų kainos bei užmaršumo. Pacientai neturintys aukštojo išsilavinimo statistiškai dažniau nurodo, jog visada arba beveik visada įsigyja gydytojo paskirtus vaitus, visada laikosi gydytojų nurodymų, vaistus vartoja visą nurodytą kursą, o savijautai pagerėjus tęsia vaistų vartojimą. Tuo tarpu turintys aukštąjį išsilavinimą dažniau vaistų vartojimą koreguoja pagal savijautą, kartais padidina vaisto dozę, o vaistinių preparatų neįsigyja dėl to, kad išnyksta sveikatos problemos arba užmiršta juos įsigyti.
Išvados: 1. Didžioji dalis apklaustųjų nurodo, jog receptinių vaistų klausimais juos informuoja gydytojai, o nereceptinių - pirmiausia vaistininkai, internetas ir gydytojai. Šiek tiek daugiau nei pusė tyrimo dalyvių teigia, kad žino jiems skiriamų vaistų pavadinimus bei jų poveikį. Dauguma apklaustųjų teigia, kad gydytojai jiems visada arba beveik visada paaiškina kaip vartoti vaistus, šiek tiek mažiau nei pusė teigia, jog gauna informaciją apie laukiamą efektą, kontraindikacijas bei kaip elgtis savijautai pagerėjus arba pablogėjus. Tačiau retai arba niekada negauna informacijos apie vaistų suderinamumą ir galima šalutinį jų poveikį. Tik pusė tiriamųjų nurodė, kad jiems pakanka gydytojų teikiamas informacijos apie medikamentus. 2. Pusė tyrime dalyvavusių pacientų retai arba niekada nevartoja vaistų ne pagal gydytojų paskyrimą, šiek tiek daugiau nei pusė nurodo, kad laikosi visų gydytojų nurodymų, vaistus vartoja visą nurodytą laikotarpį, yra atidūs vaistų vartojimo instrukcijoms, savo nuožiūra nepadidina ir nepraleidžia vaistų dozių. Pagrindinės priežastys dėl ko pacientai neįsigyja vaistų: išnykusios sveikatos problemos, per didelė vaisto kaina ir nepasitikėjimas gydytoju. 3. Vyrai ir auštąjį išsilavinimą turintys pacientai dažniau nei kiti nežino skiriamų vaistų pavadinimų, tačiau reikšmingai dažniau žino jų poveikį. Vyrai ir neturintys auštojo išsilavinimo pacientai reikšmingai dažniau nurodo, jog gauna informaciją iš gydytojų kaip vartoti vaistus, apie laukiamą jų efektą, kontraindikacijas, ir šalutinį poveikį. 65 – 86 amžiaus pacientams gydytojai dažniau paaiškina kada negalima vartoti vaistų, 25 – 44 metu pacientams dažniau nurodo, kaip vartoti medikamentus, tuo tarpu 45 – 64 metų amžiaus pacientai dažniau nei kiti gauna informaciją apie vaistų suderinamumą ir laukiama efektą. Vyrai ir neturintys aukštojo išsilavinimo pacientai reikšmingai dažniau nurodo, jog visada įsigyja gydytojų paskirtus vaistus. Vyrai ir aukštąjį išsilavinimą turintys pacientai dažniau nei kiti padidina vaistinio preparato dozę, o vaistus vartoti nustoja savijautai pagerėjus bei pablogėjus. Vyrai statistiškai reikšmingai dažniau vaistų neįsigyja dėl nepasitikėjimo gydytoju ar asmeninių įsitikinimų, tuo tarpu moterys ir auštąjį išsilavinimą turintys pacientai dėl užmaršumo. 65 – 86 metų pacientai dažniau nurodo, kad visada vaistus vartoja tiksliai taip, kaip paskyrė gydytojas, 25 – 44 metų pacientai reikšmingai dažniau vaistus koreguoja pagal savijautą, 45 – 64 metų pacientai dažniau kitų amžiaus grupių pacientai visada yra atidūs vaistų vartojimo nuorodoms ir visada stropiai seka vaistinio preparato instrukcijas.
4
SUMMARY
Public health management
PATIENT AWARENESS OF THEIR MEDICAL TREATMENT AND FOLLOWING DOCTOR‘S RECOMMENDATIONS
Karolina Vorušilienė
Research supervisor Dr. Jurgita Vladičkienė
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2020. 62 p.
Aim of the study: To study patients 'awareness of their medication and adherence to physicians' recommendations.
Objectives: 1. To study patients' opinions about the information provided to them by doctors in connection with medical treatment; 2. To study the behavior of patients in relation to following the recommendations given by doctors; 3. Compare patients' perceptions of information provided by physicians and adherence to recommendations by socio-demographic characteristics.
Methods: the method of epidemiological research chosen for the study is instantaneous research. The chosen method of data collection was an anonymous questionnaire. The purpose of the anonymous questionnaire is to find out patients' awareness of their medication and to follow the recommendations given by doctors. During the study, patients from the internal medicine and cardiology departments of Kaunas City Hospital X were interviewed. 370 questionnaires were used for data analysis. The analysis of the research data was performed using the methods of descriptive statistics.
Results: More than half of patients who seek illness first seek medical attention, and more than half of patients are aware of the names and effects of the medications prescribed to them. For most patients, doctors explain how to take the medication, but only less than half explain the expected effect, contraindications, behavior when feeling better or worse, and more than half do not provide information about possible side effects. Men are significantly more likely to receive information from doctors about how to take medications, about their expected effect, contraindications, side effects. Accordingly, men are significantly more likely than women to report sufficient information from physicians. However, it rarely or never explains the compatibility of prescribed medications and possible drug side effects. Half of the patients in the study rarely or never take medicines without a doctor's prescription, slightly more than half state that they follow the instructions of all doctors, use the medicine for the entire indicated period, are careful , do not increase or omit drug doses at their discretion. The main reasons why patients do not buy medicines are: disappeared health problems, excessive cost of medicine and distrust of a doctor. Men more often and women do not know the names of the prescribed medications, but more often they know their effects. Men are significantly more likely to report that they receive information from doctors about how to take medications, about their expected effect, contraindications, side effects. Patients without higher education are more likely to report that they are unaware of the effects of medications prescribed to them, but are aware of the names of the medications prescribed to them. Patients without higher education are more likely to report that doctors explain to them the contraindications to the expected effect, side effects, but do not provide information on drug compatibility. Meanwhile, those with higher education are more likely to report that a doctor explains how to use medications when prescribing them. Patients aged 65 to 86 are statistically more likely to report unaware of the effects of the medication being administered, but are statistically more likely to report being aware of the names of the medication being prescribed. Doctors are also more likely to tell
5 them when to take medication. At 25-44 years, patients were statistically significantly more likely to report information from physicians on how to use medication, but did not receive information on side effects, contraindications, and compatibility. Women are statistically significantly more likely to report that they always purchase medications prescribed by doctors and rarely or never take medications not prescribed by a doctor. Men increase the dose of the drug significantly more often than women, stop taking the drug when they feel better or worse. Men are statistically significantly more likely not to buy medicines due to distrust of a doctor or personal beliefs, while women are more likely to buy medicines due to excessive prices and forgetfulness of medicines. Patients without higher education are statistically more likely to report that they always or almost always purchase medication prescribed by a doctor, always follow the doctor's instructions, take medication for the entire prescribed course, and continue to take medication when they feel better. Meanwhile, those with higher education are more likely to adjust their medication according to their well-being, sometimes to increase their dose, and not to take medication because their health problems disappear or they forget to buy them.
Conclusions: 1. The majority of respondents indicate that they are informed about prescription medicines by doctors, while non-prescription medicines are provided primarily by pharmacists, the Internet and doctors. Slightly more than half of the study participants say they know the names of the medicines prescribed to them and their effects. The majority of respondents say that doctors always or almost always explain to them how to take medication, slightly less than half say that they receive information about the expected effect, contraindications and how to act when their well-being improves or worsens. However, they rarely or never receive information about drug compatibility and possible side effects. Only half of the respondents indicated that they had enough information about the medication provided by doctors. 2. Half of the patients in the study rarely or never take over-the-counter medications, slightly more than half state that they follow all doctors' instructions, take the medication for the entire specified period, are careful with the medication instructions, do not increase or omit the medication. The main reasons why patients do not buy medicines are: gone health problems, the price of the medicine is too high and distrust of the doctor. 3. Men and patients with higher education are more likely than others not to know the names of the medicines they are prescribed, but are significantly more likely to be aware of their effects. Men and non-tertiary patients are significantly more likely to report receiving information from physicians on how to take medications, their expected effects, contraindications, and side effects. Physicians are more likely to explain when not to take medication for patients aged 65 to 86, 25 to 44 are more likely to tell patients how to take medication, and 45 to 64 are more likely than others to receive information about drug compatibility and expected effects. Men and non-tertiary patients are significantly more likely to report always receiving medication prescribed by physicians. Men and patients with higher education are more likely than others to increase their dose and stop taking it when they feel better and worse. Men are statistically significantly more likely to not take medication because of distrust of a doctor or personal beliefs, while women and higher education patients are more likely to forget about forgetfulness. Patients aged 65-86 are more likely to report taking the medicine exactly as prescribed by their doctor, patients aged 25-44 are significantly more likely to adjust their medicines, patients aged 45-64 are more likely to be attentive to instructions and always diligent. follow the instructions for the medicine.
6
TURINYS
SANTRUMPOS ... 7
SĄVOKOS ... 8
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1 Vaistų vartojimo tendencijos Lietuvoje ... 11
1.2 Pacientų informuotumas apie medikamentinį gydymą ... 12
1.3 Pagrindiniai informacijos šaltiniai apie vaistų vartojimą... 15
1.4 Paciento požiūris į gydytojo teikiamų rekomendacijų laikymąsi ... 17
1.5 Vaistu vartojimo klaidos ir nepageidaujami įvykiai ... 18
2. TYRIMO METODIKA ... 22
3. REZULTATAI ... 25
3.1 Tyrimo dalyvių socialinės demografinės charakteristikos ir savo sveikatos vertinimas ... 25
3.2 Informacijos šaltiniai vaistų vartojimo klausimais ... 26
3.3 Pacientų informuotumas medikamentų vartojimo klausimais ... 28
3.4 Pacientų elgsena, susijusi su gydytojų teikiamų rekomendacijų laikymusi ... 33
3.5 Pacientų nuomonės apie gydytojų teikiamą informaciją ir rekomendacijų laikymąsi palyginimas pagal socialines demografines charakteristikas ... 37
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 52
IŠVADOS ... 56
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 57
LITERATŪRA ... 58
7
SANTRUMPOS
EAHP – Europos ligoninių vaistininkų asociacija p – paklaidos tikimybė
proc. – procentai SP – sveikatos priežiūra
SPSS – statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija
VASPVT – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
8
SĄVOKOS
Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, kurie yra pagaminti ir teikiami vartoti, kai atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas [1].
Nurodymų laikymasis – gydytojo ir paciento bendradarbiavimas paciento sveikatos gerinimo tikslais. Nepageidaujami įvykiai – įvykis, įvykęs dėl veiklos, galėjusios sukelti ar sukėlusios nepageidaujamą rezultatą pacientui, daugiau dėl medicininės pagalbos teikimo ir organizavimo, negu dėl paties paciento ligos ar būklės.
Vaistų derinimas – tai pats tiksliausias visų paciento vartojamų vaistų, įskaitant vaisto pavadinimą, dozę, dažnį ir maršrutą, sąrašas [2].
Savigyda – negalavimų šalinimas ar lėtinių ligų prevencija tradiciniais, žoliniais bei kitais nereceptiniais vaistais [2].
9
ĮVADAS
Vaistai – tai viena iš svarbiausių ir be abejo daugiausia dėmesio gamyboje bei pardavimo procesuose reikalaujanti prekė. Tačiau medikamentai nėra vertinami kaip įprastos prekės dėl poveikio žmogaus sveikatai ir gyvybei bei pasirinkimo sunkumų [3]. Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie vaistus, jų kainas, kompensavimą, generinių vaistų skyrimą. O tai ypatingai svarbu, nes parduotų vaistų pakuočių skaičius kasmet vis auga. 2017 metais buvo parduotos 353 134 vaistinių preparatų pakuotės iš kurių 61 proc. receptiniai ir 36 proc. nereceptiniai medikamentai. Atkreipiant dėmesį į tai, kad nuo 2016 iki 2017 metų pardavimų kiekis išaugo 1,49 proc. [4]. Tuo tarpu 2018 metais šis skaičius padidėjo dar 2,16 procento.
Sveikatos sistemų prioritetuose PSO Europos regione 2015-2020 m. teigiama, kad būtina gerinti vaistų valdymą ir tinkamesnį jų naudojimą, nes šiuo metu 30 – 50 proc. visų parduodamų vaistų yra vartojami netinkamai [5]. Gausi vaistų pasiūla, mažas pacientų informuotumas, daromos vaistų vartojimo klaidos sukelia šalutinius poveikius – nepageidaujamus įvykius susijusius su sveikatos sutrikimais, kurie daro papildomą žalą paciento sveikatai gydymo procese.
Viešoje erdvėje galima rasti begalę informacijos apie ligas, gydymą, vaistinius preparatus, tačiau atsirinkti kuri iš pateiktų informacijos šaltinių yra tikslinga gana sudėtinga. Dėl nuolat vykstančių sveikatos sistemos pokyčių tiek pacientams, tiek gydytojams natūraliai kyla daugybė klausimų, kaip pasirinkti geriausią gydymą bei koki vaistai yra tinkamiausi [6]. Neretai pacientai nesulaukę tikėtino vaisto poveikio savo nuožiūra padidina jo dozę, papildomai pradeda vartoti kitus vaistus ar maisto papildus, kas sukelia neracionalų vaistų vartojimą. Todėl pasak Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorės – pacientams būtina suteikti kuo daugiau informacijos apie skirtingus vaistus bei įvairius gydymo metodus, kad pats pacientas galėtų priimti racionalius sprendimus jo gydyme [6].
Sparčiai tobulėjant medicinai ir greitėjant gyvenimo tempui aktyvus ir tikslingas paciento ir jį gydančio gydytojo bendravimas sveikatos gerinimo tikslais tampa vis svarbesnis, ypač dėl trumpėjančių konsultacijų laiko ir vis didėjančio pacientų kiekio. Todėl svarbu atlikti tyrimą, kurio metu būtų siekiama išsiaiškinti kokią informaciją gauna pacientai iš juos gydančių gydytojų apie jų medikamentinį gydymą, taip pat svarbu nustatyti kur pacientai ieško informacijos apie iškilusius klausimus susijusius su vaistų vartojimu bei nustatyti gydytojų teikiamų rekomendacijų laikymąsi. Šio tyrimo naujumas pasižymi tuom, jog jis atliekamas su ligoninėje gulinčiais įvairaus amžiaus pacientais.
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Ištirti pacientų informuotumą apie jų medikamentinį gydymą ir gydytojų teikiamų rekomendacijų laikymąsi.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti pacientų nuomonę apie gydytojų jiems teikiamą informaciją, susijusią su medikamentiniu gydymu.
2. Ištirti pacientų elgseną, susijusią su gydytojų teikiamų rekomendacijų laikymusi.
3. Palyginti pacientų nuomonę apie gydytojų teikiamą informaciją ir rekomendacijų laikymąsi pagal socialines demografines charakteristikas.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Vaistų vartojimo tendencijos Lietuvoje
Vaistai tai ypatingai svarbi sveikatos priežiūros dalis ne tik gelbstinti gyvybes ar palaikyti gerą sveikatą, bet ir padedanti apsisaugoti nuo ligų bei epidemijų. Tačiau norint gauti visapusišką medikamentų naudą, jie turi būti saugūs, veiksmingi, ekonomiški ir racionalūs [7]. Pasak C. Everett Koop medikamentai yra neveiksmingi tik tiems pacientams, kurie jų nevartoja [8].
Vaistų vartojimo įpročiai tai ypatingai svarbus aspektas atspindintis paciento požiūrį į atsakingą vaistų vartojimą. Tiksli diagnozė, teisingas medikamento pasirinkimas ir vartojimas, taip pat suteikta informacija apie vartojamą vaistą bei galimus jo šalutinius poveikius, kontraindikacijas bei galimas sąveikas su kitais medikamentais ar maisto produktais tai pagrindinės ir svarbiausios žinios, kurias privalo žinoti kiekvienas pacientas vartojantis medikamentus ir siekiantis geriausio gydymo rezultato. O tai ypatingai svarbu, kadangi net pats nekalčiausias vaistas vartojamas netinkamai gali pakenti sveikatai sukeldamas apsinuodijimą ar net mirtį [9].
Gyventojų skaičius Lietuvoje kasmet ženkliai mažėja, tačiau parduodamų vaistų kiekis kasmet auga. Higienos instituto duomenimis vaistų suvartojimas nuo 2012 iki 2017 metų išaugo net 11,9 proc. Tuo tarpu Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis medikamentų vartojimas 2018 metais padidėjo dar 2,16 proc. [10]. 2016 metais Valstybinės ligonių kasos atliktas tyrimas parodė, kad 58 proc. Lietuvos gyventojų kasdien vartojo kompensuojamus vaistus iš kurių 64 proc. širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai, 10 proc. nervų sistemą veikiantys vaistai ir 9 proc. virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys medikamentai [11]. 2017 metais Lietuvoje užregistruoti net 297,9 tūkstančiai infekcinių ir parazitinių ligų atvejai, iš kurių 94,5 proc. sudarė ūmines viršutinių kvėpavimo takų ligos ir gripą. Pastebėta, kad 2017 ir 2018 metais Lietuvoje taip pat daugiausia buvo vartojama širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai, 3 kartus mažiau nervų sistemą veikiantys ir šiek tiek mažiau virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys vaistai [10,12].
Pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenis lyginant 2017 metų Lietuvos ir Baltijos šalių vaistų suvartojimo tendencijas pastebima, jog vaistus pacientai žymiai daugiau vartojo Lietuvoje nei Latvijoje ar Estijoje [4]. Taip pat pastebėta, jog per penkerius metus labiausiai padidėjo sistemiškai veikiančių hormoninių preparatų, antiparazitinių vaistų, kraują ir kraujodarą veikiančių vaistų, dermatologinių bei jutimo organus veikiančių medikamentų vartojimas. 2018 metais vertinant Baltijos šalių vaistų vartojimo tendencijas pastebėta, jog daugiausia vaistų suvartota Estijoje tuo tarpu mažiausiai
12 Lenkijoje [13]. Nors Lietuvoje vaistų vartojimas gana didelis, tačiau lyginant 2018 metų rodiklius su Skandinavijos šalimis pastebima, jog lietuviai žymiai mažiau suvartoja migdomųjų ir raminamųjų vaistų bei antidepresantų [14]. Taip pat Lietuvos mokslininkų tyrimuose [15] aiškiai matomas skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų vartojimo didėjimas nuo 2005 iki 2014 metų, bei tai, kad analgetikų vartojimo tendencijos Lietuvoje neatitinka skausmo gydymo rekomendacijų gairių.
Taip pat svarbu pastebėti, jog vaistų vartojimo tendencijos pagal lytį Lietuvoje gana ženkliai skiriasi. Eurostato duomenimis moterys dažniau nei vyrai vartoja gydytojų išrašytus vaistus [16]. Tačiau šis skirtumas aiškinamas, kaip didesnis vaistų vartojimas vyresniame amžiuje. Kadangi Lietuvoje vyresnio amžiaus moterų yra daugiau nei vyrų, todėl moterų medikamentų vartojimas yra ženkliai didesnis. Tuo tarpu vertinant atskirų demografinių – socialinių veiksnių sąsajas pastebima, jog vyresnio amžiaus vyrai mažiau vartoja vaistus nei moterys, tačiau kasdienio vaistų vartojimo tikimybė su amžiumi vis didėja, o mažėja su neturėjimu apmokamo darbo [17].
Užsienio mokslininkų atliktame tyrime buvo nustatyta keletas priežasčių dėl ko didėja vaistų vartojimas, tai geresnis veiksmingesnių vaistų prieinamumas, nuoseklus daugelio lėtinių ligų gydymo skatinimas, kokybės gerinimo intervencijos bei pacientų lūkesčių pokyčiai [18].
Apibendrinant galima teigti, kad vaistai yra būtini ligų prevencijai ir gydymui ir be abejo visuomenės sveikatos saugai. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija bendradarbiauja su šalimis, kad padėtų joms užtikrinti, jog žmonėms būtų suteiktos vienodos galimybės įsigyti prieinamų, kokybiškų vaistų, bei, kad jie bus tinkamai paskirti bei suvartoti.
1.2 Pacientų informuotumas apie medikamentinį gydymą
Į pacientą orientuota sveikatos priežiūra tai viena svarbiausių sveikatos priežiūros kokybės sudedamųjų dalių. Vaistai yra neatsiejama sveikatos priežiūros dalis, o šiuolaikinė sveikatos priežiūra neįmanoma be būtinųjų vaistų [7]. Kiekvienas pacientas gydomas bet kuriame sveikatos priežiūros lygmenyje turi teisę gauti ne tik kokybiškas paslaugas, bet ir išsamią informaciją apie savo sveikatos būklę, nustatytą ligos diagnozę, taip pat sveikatos priežiūros įstaigoje taikomas ar gydytojui žinomas kitas gydymo ar tyrimo alternatyvas, be abejo galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo ir galimus padarinius atsisakius siūlomų gydytojo rekomendacijų [19].
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos apibrėžiamos, kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų
13 prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami.
Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė tai – visapusiškas pacientų poreikių patenkinimas bei harmoningas organizacijos vystymasis ir gyvavimas, užtikrinant optimalią paslaugų kokybę ir suteikiant veiksmingas bei prieinamas į pacientą orientuotas paslaugas [20,21].
Pasak PSO be tikslingos ligos diagnozės nustatymo, teisingų vaistų parinkimo, išrašymo ir įsigijimo ypatingai svarbus yra ir pačio medikamento vartojimas. Todėl norint užtikrinti sėkmingą gydymą pacientui turi būti suteikiama kuo išsamesnė informacija medikamentinio gydymo klausimais.
I. Klusaitė (2016) teigia, kad pacientui informacija apie vaistą turi būti suteikiama tokia kaip:
Paskirto vaisto poveikis (kodėl vartojamas būtent šis vaistas, kokio efekto tikimės bei kokios kontraindikacijos);
Galimos nepageidaujamos reakcijos (koki galimi šalutiniai poveikiai į paskirtą vaistą bei kaip ilgai jie gali tęstis);
Vaisto vartojimo instrukcija (kaip vartoti, kada vartoti, kiek vartoti, kaip ilgai);
Perspėjimai (suderinamumas su kitais vaistais ar maisto produktais);
Nurodomas kito apsilankymo laikas (aptariama, ką daryti pasireiškus nepageidaujamai reakcijai į vaistinį preparatą) [22].
Lietuvos mokslininkų atliktame tyrime teigiama, jog pacientai nori gauti išsamią informaciją, todėl jie privalo būti informuoti apie savo sveikatos būklę, gydymo bei slaugymo procesą ir be abejo galimą šalutinį medikamentų poveikį [23]. Taip pat pastebėta, kad pacientų atsiliepimai apie slaugytojų suteikiamą informaciją priklauso nuo pačių pacientų sveikatos raštingumo, lyties bei amžiaus, gyvenamosios vietos ir išsilavinimo. Taip pat nustatyta, kad pacientų informacijos poreikiai labai priklauso nuo pacientų demografinių duomenų. Vyresnio amžiaus žmonės, moterys ir pacientai turintys pradinį išsilavinimą yra labiau suinteresuoti į informacijos gavimą nei vyrai ir pacientai turintys vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą. Pacientai norėjo būti informuoti apie simptomus, susijusius su jų liga, tinkamą pasiruošimą būsimiems tyrimams, tyrimų rezultatus, galimas komplikacijas, susijusias su jų gydymu, dietas, fizinius pratimus po operacijos, kas turi prieigą prie jų asmeninių duomenų, kaip giminės ir
14 artimieji gali dalyvauti gydymo ir pacientų priežiūros procese, kokia tolimesnė priežiūra išvykus iš stacionaro ir be abejo apie galimą reabilitaciją [24].
2013 metais atliktame magistro darbe yra rekomenduojama, kad išrašantis medikamentus gydytojas ar juos parduodantis vaistininkas aiškiai ir suprantama pacientui kalba paaiškintų apie vaistų dozes, jų vartojimo periodiškumą, galimą šalutinį poveikį, neteisingo vartojimo pasekmes, taip pat būtų tikslinga pacientui pateikti rašytines rekomendacijas, kadangi pacientai ne visada įsidėmi jiems suteiktą žodinę informaciją [25]. Tai patvirtina ir Prancūzijos mokslininkų atliktas tyrimas, kuriame teigiama, jog tinkamai parašius informacinį lapelį pacientui galima pagerinti pacientų žinias bei pasitenkinimą ir paskatinti geriau laikytis gydymo, dietos ir kitų gydytojo patarimų. Taip pat rašytinis informacinis lapelis padėtų ūmios būklės pacientams turintiems prastą atmintį geriau prisiminti gydytojo nurodymus įvairiais gydymo klausimais [26].
Europos ligoninių vaistininkų asociacijos (EAHP) ataskaitoje apie saugų vaistų vartojimą, teigiama, kad pacientams, kurie yra gydomi ligoninėje arba specializuotose ambulatorijose turi būti gerbiamos 7 „teisės“ : teisingas pacientas, teisinga dozė, teisingas kelias, teisingas laikas, teisingas vaistas, turintis tinkamą informaciją ir tinkamus dokumentus [27]. Būtent ši asociacija teigia, kad norint pagerinti pacientų saugumą reikia, kad visos septynios tiesės būtų įgyvendinamos praktiškai. Visų pirma suteikiant teisingą informaciją pacientams, gydytojams ir slaugytojams dėl saugaus vaisto vartojimo, nuolat įgyti papildomų žinių reikalingų gydant ypatingai pažeidžiamas pacientų grupes, medikamentų klaidų mažinimas įgyvendinant įrodymais pagrįstas sistemas ar naujas technologijas, taip pat standartinių darbo procedūrų ir pacientų saugos protokolų tobulinimas, bei tinkamų vaistų ir susijusių medicinos prietaisų įsigijimas remiantis saugos ir kokybės užtikrinimo principais.
Todėl svarbu, kad pacientas aktyviai dalyvautų priimant sprendimus, išreiškiant nuomonę apie skirtingus gydymo metodus, dalijimąsi turima informacija bei priimant ir vykdant gydytojo nurodymus [28]. Užsienio mokslininkų atliktame tyrime teigiama, kad pacientų dalyvavimas suteikia jiems daugiau žinių, įgūdžių bei pasitikėjimo savimi dėl kurio pacientai sugeba geriau savimi pasirūpinti. Ir be abejo pacientų dalyvavimui yra būtinas abipusis bendravimas su gydytojais suteikiant pacientui kontrolės ir atsakomybės jausmą.
Apibendrinant galima teigti, jog bet kuriame sveikatos priežiūros lygmenyje pacientams turi būti suteikiamos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos atsižvelgiant ne tik į teikiamų paslaugų pobūdį, bet ir į pacientų poreikius. Pacientams turi būti suteikiama ne tik išsami informacija apie jų sveikatos
15 būklę, galimas komplikacijas ir kitus su gydymu susijusius aspektus, bet ir apie paskirtus medikamentus, kadangi, netinkamai vartojami vaistai gali padaryti dar daugiau žalos gydymo procese.
1.3 Pagrindiniai informacijos šaltiniai apie vaistų vartojimą
Sunegalavus sveikatai ne visada pirmiausia kreipiamasi į gydytojus konsultuojantis kuo ir kaip gydytis. Neretai žmonės gydosi patys namuose informacijos apie ligas bei vaistinius preparatus ieškodami internete, spaudoje, prašydami šeimos narių ar draugų patarimų. Savigyda tai negalavimų šalinimas ar lėtinių ligų prevencija tradiciniais, žoliniais bei kitais nereceptiniais vaistais be gydytojo paskyrimo [2].Šis reiškinys pasireiškia, kai pacientai nesikonsultavę su gydytoju pradeda naudoti vaistus savo nuožiūra. Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistės savigyda pati savaime nėra blogai, jei ji yra tinkama, tuomet ji naudinga tiek pačiam pacientui, tiek visuomenei dėl greitai palengvinamų nesunkių ligų simptomų [29]. Tačiau pačio paciento savarankiškas ligos diagnozavimas bei gydymas gali būti labai pavojingas dėl netinkamo ligos nustatymo, netinkamai pasirinktų vaistinių preparatų, jų dozės pasirinkimo bei gydymo kurso trukmės. Todėl sunegalavus užsiimant savigyda svarbu ne tik pasikonsultuoti su vaistininku apie įsigyjamą medikamentą, bet ir perskaityti informacinį lapelį su nuorodomis ir rekomendacijos apie jo vartojimą.
Beusekom ir kt. 2016 atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog žemo raštingumo asmenis atgraso bendra informacinio lapelio informacijos išvaizda ir jos turinys, nes reikiamą aktualią informaciją sunku rasti ir suprasti. Nors išspausdintas informacinis lapelis vis dar yra tinkamiausia priemonė gauti išsamią informaciją apie vaistinius preparatus, esama medžiaga nėra tinkama, todėl mažai raštingi pacientai gali priklausyti nuo kitų žmonių, vaistų etikečių ar įvairaus patikimumo internete šaltinių [30].
Kadangi prieš pradedant vartoti vaistus visiems reikia tam tikros informacijos apie vartojamą medikamentą, tad konsultavimasis vaistų vartojimo klausimais yra esminis vaistų priežiūros komponentas skatinantis saugų ir efektyvų vaistų vartojimą maksimaliai padidinant gydymo rezultatus [31]. Išskyrus gydytojus yra dar vienas svarbus informacinis šaltinis vaistų vartojimo klausimais - vaistininkas.
Vaistininkas tai vienas iš lengviausiai prieinamų sveikatos priežiūros specialistų, kurio konsultaciją galima gauti bet kurioje vaistinėje [32]. Konsultavimasis apie vaistinius preparatus tai informacijos apie medikamentus teikimas žodžiu arba raštu pacientams, patarimai dėl šalutinio poveikio, atsargumo priemonių, laikymo, dietos ir gyvenimo būdo pakeitimo [33]. S. Ghaibi ir kt. teigia, kad vaistininkas norėdamas būti efektyvus informacijos apie vaistus pacientui teikėjas turi mokėti bendrauti
16 ne tik žodžiu, bet ir raštu [34]. Šiaurės Korėjos mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu siekė nustatyti ir palyginti pacientų ir vaistininkų pasitenkinimą vaistų konsultavimo klausimais. Tyrimas parodė, kad tik 34 proc. pacientų ir 47,3 proc. vaistininkų yra patenkinti dabartinėmis vaistų konsultavimo paslaugomis, kurias siūlo bendruomenės vaistininkas. Pagrindinė priežastis, kuri sukėlė nepasitenkinimą – per trumpas konsultacijų laikas. Sanii, Gholomi ir kt. atliktame tyrime buvo nustatyta, jog vaistininko patarimai vaistų išrašymo klausimais turi teigiamos įtakos gydymo rezultatams, ypač kai vaistininkas informuoja pacientą apie kiekvieno išrašyto vaisto naudojimą, rėžimo svarbą [35].
Sveikatos informacija internete tampa vis populiaresnė. Internetas vis dažniau tampa sveikatos informacijos šaltiniu sunegalavusiems pacientams [36]. Farmacijos įmonėms tai puikus susisiekimo kanalas su pacientais, kur pateikdami informaciją apie vaistus pasiekia milijonus žmonių visame pasaulyje. Taigi informacija apie vaistus socialinės žiniasklaidos tinklalapiuose gali būti gana pavojinga visuomenės sveikatai ir turėtų būti atitinkamai stebima [37]. 2017 metais Singapūro mokslininkai nustatė, kad pacientų pasitikėjimas gydytojais yra labai didelis, tačiau pacientai ieško informacijos internete, kad galėtų aktyviai dalyvauti priimant sprendimus kartu su gydytoju. Taip pat šio tyrimo metu buvo pastebėta, kad pacientai patyria geresnius santykius su gydytojais, kai jie turi galimybę su jais aptarti savo sveikatos būklę, bei kai jų gydytojai yra linkę aptarti paciento rastą informaciją internete [38]. Taip pat Tan ir Goonawardene atliktas tyrimas rodo, jog aktyvus paciento sveikatos informacijos ieškojimas internete pagerina gydytojo ir paciento santykius, bei padeda geriau suprasti gydytojų teikiamas rekomendacijas ir patarimus [38]. Atkreipiant dėmesį į sveikatos informacijos paiešką internete lyties atžvilgiu pastebima, jog moterys dažniau nei vyrai ieško informacijos internete taip pat turi stipresnį socialinį motyvą ir labiau nei vyrai mėgaujasi su sveikata susijusios informacijos paieška [39]. Tad galima teigi, kad pacientų ieškojimas informacijos internete apie sveikatos būklę ir galimus jos gerinimo variantus yra vertinamas teigiamai, tačiau svarbu, kad ta informacija būtų aptarta su gydytoju nusprendžiant ar jis tinkamas būtent šiuo atveju.
Apžvelgus visus galimus medikamentų vartojimo konsultavimo variantus pastebėta, kad pacientai vis tiek labiau vertina gydytojų teikiamą sveikatos informaciją, tuo tarpu vidutinio sveikatos raštingumo pacientai labiau vertina ir pasitiki slaugytojų teikiama informacija nei žemesnį sveikatos raštingumą turintys pacientai [23]. Vaistų vartojimas nuolat didėja visame pasaulyje, tačiau Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis daugiau nei pusė jų yra vartojami netinkamai dėl asmeninių, tarpasmeninių, darbinių, bei informacinių faktorių [40]. Būtent dėl šios priežasties Lietuvoje vis daugiau kalbama apie pacientų saugą susijusią su teisingu vaistų vartojimu. Saugus vaistų vartojimas yra ypatingai svarbus, nes kiekviena klaida gali sukelti nepageidaujamų įvykių paciento sveikatai.
17 1.4 Paciento požiūris į gydytojo teikiamų rekomendacijų laikymąsi
Bėgant laikui vaistai sudarė galimybes pacientams gyventi su tam tikra liga prailgindama bei pagerindama gyvenimo trukmę bei kokybę, tačiau nors vaistai ir yra veiksmingi kovojant su ligomis, jų visapusiška nauda dažnai yra neįgyvendinama, nes maždaug 50 proc. pacientų nevartoja vaistų jų nustatyta tvarka [2,41]. Nurodymų laikymasis tai gydytojo ir paciento aktyvus bendradarbiavimas, kurio tikslas – paciento sveikatos gerinimas. Gydytojų rekomendacijų nesilaikymas yra didelis sveikatos klausimas, kuris turėtų būti laikomas paslėptu rizikos veiksniu [42], kadangi neracionalus vaistų vartojimas yra viena iš aktualiausių šių dienų problemų visame pasaulyje. Taip pat atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad gydytojo rekomendacijų nesilaikymas neigiamai veikia pacientų gyvenimo kokybę ir pilnatvę [43]. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenis daugiau nei pusė visų skiriamų, išduodamų ir parduodamų vaistų yra vartojami netinkamai [44]. Todėl PSO išskiria penkias grupes, pagal kurias galima suskirstyti gydytojų rekomendacijų nesilaikymo veiksnius:
1. Socialiniai ir ekonominiai veiksniai – amžius, lytis, rasė, gyvenimo sąlygos, išsilavinimo lygis, uždirbamų pajamų dydis, sveikatos priežiūros įstaigos pasiekiamumas, asmeniniai įsitikinimai.
2. Su gydytojais ir sveikatos priežiūros sistema susiję veiksniai – tai gydytojo ir paciento santykiai, konsultacijų trukmė.
3. Su sveikatos būkle susiję veiksniai – ligos sunkumas, gretutinės ligos.
4. Su paciento požiūriu susiję veiksniai – paciento žinios, požiūris, supratimas apie ligą, požiūris į gydymą, baimė tapti priklausomam nuo vaistų, netinkamai suprasti gydytojo pateikti nurodymai.
5. Su gydymo ypatumais susiję veiksniai – ilga gydymo trukmė, sudėtingas vaistų rėžimas [45]. Pasak gydytojo A. Unikausko pacientai dažnai nekreipia dėmesio į gydytojo teikiamas rekomendacijas susijusias su vaistų vartojimu. Žmonės dažnai geria netinkamus medikamentus dėl panašiai skambančio pavadinimo, perdozuoja vaistų tikėdamiesi geresnio gydymo rezultato, vartoja juos su netinkamais maisto produktais taip pat juos maišo su įvairiomis vaistažolėmis ar maisto papildais ir be abejo tai pačiai ligai ar simptomui vartoja kelis to paties poveikio vaistus.
Lietuvoje atliktame tyrime buvo nustatyta, kad 80 proc. pacientų sergančių lėtiniu sistoliniu širdies nepakankamumu nesilaiko vaistų vartojimo nurodymų. Pagerėjus sveikatai pusė respondentų nutraukia vaistų vartojimą, ketvirtadalis vaistų vartojimą nutraukia pablogėjus sveikatai apie tai nepranešdami gydytojui ir likusieji savo nuožiūra didina vaistų dozę dvigubai, nes išvykdami palieka
18 vaistus namuose ar pamiršta juos išgerti [43]. Taip pat buvo nustatyta, kad gydymo režimo nesilaikymui daugiausia įtakos turi: užmaršumas, ilga vaistų vartojimo trukmė, pinigų bei informacijos stoka ir nepatogus vaistų vartojimo būdas.
Užsienio mokslininkų atliktas tyrimas rodo, jog pacientams sergantiems lėtinėmis ligomis sunku laikytis gydymo rėžimo, o vaistų vartojimo neužtikrinimas yra pačio paciento kaltė. Todėl ypač svarbus veiksnys gerinantis vaistų vartojimo laikymąsi bei pacientų saugumą tai tinkamas vaistų suderinimas. Taip pat teigiama, kad ilgalaikių vaistų vartojimo inicijavimas hospitalizacijos metu gali pagerinti jų laikymąsi, kadangi pacientai suvokia, jog vaistai, pradėti vartoti ligoninėje yra svarbūs jų sveikatai [46].
Yue ir kt. 2015 metų atliktame tyrime teigiama, jog pacientams sergantiems hipertenzija vaistų nurodymų laikymasis yra pagrindinis gydymo komponentas. Tačiau tik puse hipertenzija sergančių pacientų yra atidus vaistų vartojimo nuorodoms, pagrindinės priežastys kodėl pacientai nesilaiko gydytojų paskirtų rekomendacijų: užmaršumas, baimė priprasti, neigiamas vaisto poveikis bei nepasitenkinimas gydymu [47].
Apibendrinant galima teigti, jog nerūpestingas pacientų požiūris į medikamentų vartojimą neduoda laukiamo rezultato gydymo klausimais, todėl pacientų švietimas, atsakingo požiūrio į gydymą bei vaistų vartojimą ugdymas bei informacijos suteikimas yra svarbūs veiksniai užtikrinantys maksimalius gydymo rezultatus.
1.5 Vaistu vartojimo klaidos ir nepageidaujami įvykiai
Pacientų gydymas medikamentais šiuo metu yra ypač populiarus ir dažniausiai taikomas metodas visose sveikatos priežiūros lygmenyse. Tačiau vaistus svarbu vartoti ne tik teisingai, bet ir saugiai, laikantis visų gydytojo ar vaistininko paskirtų rekomendacijų, kadangi dėl netinkamo medikamento vartojimo gali atsirasti vaistų vartojimo klaidos, kurios gali sukelti pavojų gyvybei, padidinti sergamumą ar net mirtingumą taip padidint gydymo išlaidas [48].
Pasaulio sveikatos organizacija pacientų saugą apibrėžia kaip pacientų teisę apsisaugoti nuo nereikalingos ar galimos žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugomis [49]. Tačiau pacientų saugos modelis susideda ne tik iš sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų saugos, bet ir įrangos saugos bei farmakoterapijos saugos (žiūrėti 1pav.). Taip pat svarbu pabrėžti, kad pacientų saugos raktas yra veiksmingas paciento ir sveikatos priežiūros personalo arba skirtingų pacientų, atsakingų už kiekvieno paciento priežiūrą bendradarbiavimas [50]. Būtent dėl to yra svarbus farmakologinis
19
budrumas, kuris ir yra skirtas nepageidaujamoms reakcijoms į vaistą nustatyti įvertinti ir stebėti bei perspėti apie galimą nepageidaujamą vaisto poveikį.
1 pav. Pacientų saugos modelis (J. Vladičkienė 2019 (paskaitų medžiaga))
Taip pat visuose sveikatos priežiūros lygmenyse yra svarbūs medikamentų administravimo procesas – vaistų skyrimo sistema. Kuriame daug įtakos turi ir pačių pacientų vaidmuo medikamentų administravimo procese:
1. Pateikti išsamią informaciją gydytojui ar slaugytojui apie naudojamus medikamentus dėl jų galimos sąveikos su kitais medikamentais;
2. Iš anksto informuoti gydytoją/slaugytoją apie alergines reakcijas tam tikriems medikamentams;
3. Klausti ar pasitikslinti dėl, bet kokių iškilusių neaiškumų tiek dėl pačio medikamento, tiek dėl jo vartojimo;
4. Informuoti apie pastebėtą medikamento administravimo klaidą slaugytoją ar gydytoją, kadangi priešingu atveju medikamentas gali būti ir toliau skiriamas neteisingai;
5. Domėtis paskirto medikamento veikimo ypatumais, šalutiniu poveikiu bei reakcijomis, kadangi tai gali padėti išaiškinti galimas medikamento skyrimo klaidas [51].
Taip pat mokslininkai išskiria dažniausiai pasitaikančias medikamentų administravimo klaidų priežastys:
1. Informacijos bei žinių apie medikamentus trūkumas; 2. Klaidingi medikamento dozės paskaičiavimai;
20
3. Aplinkos sukeliama įtampa, viršnorminis darbas, nuovargis, išblaškymas, koncentracijos stoka;
4. Transkripcijos klaidos;
5. Problemos susijusios su medikamento žymėjimu, pakavimu, medikamento pavadinimu; 6. Informacijos apie pacientą trūkumas;
7. Pacientui alergiją sukeliančio medikamento skyrimas; 8. Slaugytojų kompetencijos, patirties trūkumas;
9. Medikamentų administravimo klaidų sistemos nebuvimas [51].
VASPVT Nacionalinėje pacientų saugos platformoje 2010 – 2014 m. išskyrė penkis svarbiausius siūlomus prioritetus:
1. Pacientų saugos kultūros įgyvendinimas sveikatos priežiūroje;
2. Sveikatos priežiūros darbuotojų informavimas ir mokymas pacientų saugos klausimais; 3. Pacientų informuotumas ir mokymas pacientų saugos klausimais;
4. Nepageidaujamų įvykių sveikatos priežiūroje registravimo ir mokymosi sistemos sukūrimas;
5. Teisinės aplinkos, užtikrinančios efektyvų nepageidaujamų įvykių registravimą, formavimas. Žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelio įgyvendinimas [52].
Kiekvienais metais duomenų apie nepageidaujamų įvykių mastą sveikatos priežiūros sistemose vis daugėja. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos teigia, kad 8–12 proc. Europos sąjungos ligoninėse gydomų pacientų, gaudami sveikatos priežiūros paslaugas, patiria nepageidaujamų įvykių. 2008 metais Europos Komisijos pateiktais duomenimis, nepageidaujamų įvykių struktūroje 23 proc. sudaro vaistų vartojimo klaidos, 22 proc. – diagnostikos klaidos, 12 proc. – su medicinos prietaisais susiję nepageidaujami įvykiai, 9 proc. – hospitalinės infekcijos atvejai ir 5 proc. – kiti nepageidaujami įvykiai [53]. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis 2018 metais gauti 1450 pranešimai dėl įtariamų nepageidaujamų reakcijų į sistemiškai veikiančius prieš infekcinius vaistinius preparatus [10].
Pasak Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos nemaža dalis atsakomybės už klaidas ir nepageidaujamus įvykius atitenka patiems pacientams. Kadangi didelė dalis pacientų
21
nesirūpina savo sveikata, atsainiai žiūri į sveikatinimo ir gydymo procesus, nesilaiko gydytojų paskirto vaistų vartojimo režimo. Kaip rodo užsienio valstybių patirtis, apie pusė pacientų nevartoja gydytojų
paskirtų vaistų. Norvegijos mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, pastebėta, kad didžioji dalis pacientų
81 proc. dalyvavusių tyrime turėjo įvairių vaistų vartojimo problemų iš kurių pagrindinė – medikamentų dozavimas. Taip pat užsienio mokslininkų atliktame tyrime analizuojančiame pacientų sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis vaistų vartojimo ypatumus lyties atžvilgiu buvo nustatyta, kad moterims vartojančioms diuretikus, dažniau pasireikšdavo nepageidaujamos reakcijos nei vyrams [54].
Lietuvos mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad gydytojai ir slaugytojai žino apie nepageidaujamų įvykių registravimo tvarką, tačiau tik 25,5 proc. tyrimo dalyvių yra kada nors pranešę apie nepageidaujamą įvykį [55]. Kanados mokslininkai atliko tyrimą kuriame siekė nustatyti veiksnius turinčius įtakos pacientų pranešimams apie neigiamą vaistų poveikį. Jame nustatė, kad pagrindinė kliūtis pacientams pranešti apie patirtas nepageidaujamas reakcijas į vaistus blogas pacientų informavimas apie galimas pranešimų sistemas, tuo tarpu pagrindinis motyvas – altruizmas, pacientai siekė užkirsti kelią kitiems nuo tos pačios reakcijos [56].
2017 metų PSO ataskaitoje „Vaistai be žalos“, teigiama, kad nesaugūs vaistai ir vaistų vartojimo klaidos yra pagrindiniai išvengiami žalą darantys veiksniai sveikatos priežiūros sistemose visame pasaulyje. Pasauliniu mastu susijusios išlaidos buvo įvertintos 42 mlrd. JAV dolerių per metus. Taip pat teigiama, kad pacientai gyvenantys mažas pajamas gaunančiose šalyse praranda dvigubai daugiau su vaistai susijusių gyvenimo metų, o vaistinių preparatų klaidos atsiranda esant silpnai vaistų sistemai ir arba dėl pačio žmogaus veiksnių [41].
Apibendrinant svarbu pastebėti, jog vaistų vartojimo klaidos pasireiškia kiekviename jų vartojimo etape. Todėl siekiant sumažinti netinkamą medikamentų vartojimą svarbu didelį dėmesį skirti vaistų vartojimo politikos vykdymui bei įgyvendinimui.
22
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo tipas. Tyrimui atlikti pasirinktas epidemiologinių tyrimų metodas – momentinis tyrimas. Tyrimo duomenų surinkimui pasirinktas – anketinės apklausos metodas. Anoniminės anketos klausimais siekiama išsiaiškinti pacientų informuotumą apie jų medikamentinį gydymą ir gydytojų teikiamų rekomendacijų laikymąsi Kauno miesto X ligoninėje.
Tyrimo organizavimas. Tyrimas vyko keliais etapais:
Pirmasis tyrimo etapas. Mokslinės literatūros analizė. Apžvelgti jau atlikti moksliniai darbai nagrinėjantys pacientų informuotumą apie jų medikamentinį gydymą ir gydytojų teikiamų rekomendacijų laikymąsi. Atliekant literatūros analizę buvo naudotos PubMed, Medline, mokslinčius ir kitos duomenų bazės nagrinėjamos problemos moksliniam pagrindimui. Sudarytas tyrimo planas – iškeltas tyrimo tikslas ir suformuluoti tyrimo uždaviniai.
Antrasis tyrimo etapas. Tyrimo metodo pasirinkimas. Klausimyno sudarymas remiantis surinkta moksline literatūra.
Trečiasis tyrimo etapas. Pasiruošimas apklausai. 2019 m. birželio 27 dieną gautas Kauno miesto X ligoninės medicinos etikos komisijos leidimas atlikti tyrimą. 2019 m. rugsėjo 24 dieną gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. (1 priedas).
Ketvirtasis tyrimo etapas. Anketinės apklausos atlikimas. Anketinė apklausa buvo atliekama nuo 2019 metų spalio iki 2020 sausio Kauno miesto X ligoninės vidaus ligų ir kardiologijos skyriuose. Pacientams buvo dalinamos spausdintos anketinės apklausos, taip pat prieš pildant anketas buvo gautas kiekvieno tiriamojo informuotas sutikimas. Viso buvo išdalinta 370 anketų, kurios panaudotos duomenų analizei.
Penktasis tyrimo etapas. Tyrimo duomenų bazės sudarymas ir statistinių duomenų apdorojimas. Gauti tyrimo duomenys suvesti į statistinių duomenų analizės programą – SPSS, kurios pagalba atlikti skaičiavimai.
Šeštasis tyrimo etapas. Tyrimo duomenų pateikimas bei gautų rezultatų aptarimas. Tyrimo duomenys pateikiami lentelių ir grafikų pavidalu aprašant gautus rezultatus lyginant su Lietuvos ir užsienio mokslininkų atliktų tyrimų rezultatais.
23 Tiriamasis kontingentas.
Tiriamieji – 18 – 65 ir daugiau metų turintys Kauno miesto X ligoninės vidaus ligų ir kardiologijos skyrių pacientai.
Tyrimo objektas – pacientų informuotumas apie medikamentinį gydymą ir gydytojų rekomendacijų laikymasis.
Tiriamųjų atranka ir tyrimo imtis. Tyrimo metu buvo pasirinkta atsitiktinė tiriamųjų atranka. Buvo apklausiami visi 2019 metų spalio – 2020 sausio mėnesiais gydyti pilnamečiai pacientai.
Siekiant gauti statistiškai patikimus rezultatus buvo nustatytas imties tūris, kuris priklauso nuo generalinės aibės visumos – populiacijos bei paklaidos dydžių. Tyrimo imtis buvo apskaičiuota remiantis 2017 metais Kauno miesto X ligoninėje per metus gydytų pacientų skaičiumi. Kauno miesto X ligoninėje pastaraisiais metais buvo gydyti 9451 pacientai. Skaičiuojant imties dydį buvo naudota imties skaičiavimo programa (http://www.raosoft.com/samplesize.html), kurios pagalba su 5 proc. klaidos tikimybe ir 95 proc. patikimumu buvo nustatyta, jog reikia apklausti 370 pacientų.
Tyrimo instrumentas. Tyrimui atlikti pasirinktas anoniminės anketinės apklausos metodas. Anketinė apklausa sudaryta atlikus mokslinės literatūros analizę. Anketos struktūrinės dalys:
1 dalis – bendroji informacija, klausimai apie demografines pacientų charakteristikas (lytis, amžius, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, šeiminė padėtis bei savo sveikatos vertinimas).
2 dalis – klausimai skirti išsiaiškinti pacientų informuotumui apie medikamentinį jų gydymą.
3 dalis – klausimai skirti nustatyti gydytojų teikiamų rekomendacijų laikymąsi medikamentų vartojimo klausimais.
Anketa sudaryta iš 31 dviejų tipų klausimų:
1. Uždaro tipo klausimai, leidžiantys respondentams pasirinkti priimtiniausią atsakymą. 2. Atviro tipo klausimai, leidžiantys respondentams pateikti savo atsakymą.
Duomenų analizės metodai. Gauti tyrimo duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS statistinės analizės duomenų paketą. Skaičiavimui buvo naudojama aprašomoji statistika. Duomenų analizei buvo taikytos statistinės procedūros: chi kvadrato (χ2) testas, z kriterijus ir statistinis reikšmingumas (p) statistinių skirtumų nustatymui. Rodiklių skirtumai buvo laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Lentelių, diagramų braižymui buvo naudota Microsoft Excel programa.
24 Tyrimo etika. Prieš atliekant tyrimą buvo gautas Kauno miesto X ligoninės medicinos etikos leidimas ir LSMU bioetikos komiteto leidimas atlikti tyrimą. Respondentams prieš dalyvavimą anketinėje apklausoje buvo paaiškintas tyrimo aktualumas, tikslai bei uždaviniai, taip pat buvo gautas kiekvieno tiriamojo informuotas sutikimas. Tiriamieji buvo informuoti, jog apklausa yra anoniminė o visi surinkti tyrimo duomenys bus konfidencialūs ir naudojami tik mokslo tikslams. Respondentų dalyvavimas tyrime buvo savanoriškas, todėl pacientai turėjo teisę atsisakyti dalyvauti apklausoje.
25
3. REZULTATAI
3.1 Tyrimo dalyvių socialinės demografinės charakteristikos ir savo sveikatos vertinimas Tyrimo metu atliktoje anketinėje apklausoje dalyvavo 370 Kauno miesto X ligoninės vidaus ligų (48,1 proc.) ir kardiologijos (51,9 proc.) skyrių pacientai (1 lentelė).
1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal ligos požymį (N = 370)
Ligos N (%)
Širdies ir kraujagyslių 192 (51,9)
Vidaus ligų 178 (48,1)
Iš viso: 370 (100)
Toliau yra pateikiamas respondentų pasiskirstymas pagal pagrindines socialines demografines charakteristikas (2 lentelė). Iš apklaustųjų 47,3 proc. buvo vyrų ir 52,7 proc. moterų. Pagal amžių: 25 – 44 m. – 36,2 proc., 45 – 64 m. 32,4 proc., 67 – 84 m. 27,8 proc. Pagal gyvenamąją vieta didžioji dalis (80,3 proc.) buvo miesto gyventojai. Pagal išsilavinimą didesnė dalis (50,8 proc.) vidurinio ir profesinio išsilavinimo pacientai. 50 proc. tyrime dalyvavusių respondentų yra susituokę arba gyvena poroje, 22,4 proc. yra vieniši, 13,2 proc. išsituokę ir likusieji 14,3 proc. našliai. Pagal socialinę padėtį šiek tiek daugiau nei pusė (53,5 proc.) apklaustųjų yra dirbantys, tuo tarpu 9,7 proc. bedarbiai ir studentai, 34,3 pensininkai ir 2,4 proc. neįgalieji.
2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal socialines demografines charakteristikas (N = 370)
Požymis Grupė N (%) Lytis Vyras 175 (47,3) Moteris 195 (52,7) Amžius 25 – 44 metai 134 (36,2) 45 – 64 metai 120 (32,4) 65 – 86 metai 116 (31,4)
Gyvenamoji vieta Miestas 297 (80,3)
Kaimas 73 (19,7)
Išsilavinimas Vidurinis/ profesinis 188 (50,8)
Aukštasis/ aukštasis universitetinis 182 (49,2)
26
Susituokę/ gyvena poroje 185 (50)
Išsituokę 49 (13,2)
Našliai 53 (14,3)
Socialinė padėtis Dirbantys 198 (53,5)
Bedarbiai, studentai 36 (9,7)
Pensininkai 127 (34,3)
Neįgalūs 9 (2,4)
Pagal gautus tyrimo duomenis toliau nusprendėme apžvelgti tiriamųjų savo sveikatos vertinimą (3 lentelė). Didžioji dalis tiriamųjų savo sveikatą vertina patenkinamai 41,1 proc., gerai ir labai gerai 37,6 proc., o 21,4 proc. nurodo jog jaučiasi blogai arba labai blogai. Vyrai statistiškai reikšmingai dažniau nei moterys nurodė, jog savo sveikata vertina patenkinamai, tuo tarpu moterys savo sveikatą vertina dažniau vertina gerai arba labai gerai.
3 lentelė. Tiriamųjų savo sveikatos vertinimas lyties atžvilgiu (n, proc.).
Sveikatos vertinimas Vyras Moteris Iš viso: Statistinis
reikšmingumas Gerai ir labai gerai 54 (30,9) *85 (43,6) 139 (37,6)
χ2 =7,257 l.l = 2 p = 0,027
Patenkinamai *83 (47,4) 69 (35,4) 157 (41,1)
Blogai ir labai blogai *38 (21,7) 41 (21) 79 (21,4)
Iš viso: 175 (100) 195 (100) 370 (100)
* p<0,05 lyginant vyrus ir moteris
Toliau apžvelgėme, respondentų vaistų vartojimo kiekį (4 lentelė). Nustatėme, kad didžioji dalis pacientų (38,6 proc.) vartoja vieną medikamentą, šiek tiek mažiau (35,1 proc.) 2 – 3 vaistinius preparatus. Tuo tarpu 3 proc. apklaustųjų vartoja 6 ir daugiau medikamentų.
4 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal vartojamų vaistų kiekį lyties atžvilgiu (n, proc.).
Vaistų kiekis Vyras Moteris Iš viso: Statistinis
reikšmingumas 1 67 (38,3) *39 (76) 143 (38,6) χ2 =19,937 l.l = 3 p = 0,001 2 – 3 *68 (38,9) 62 (31,8) 130 (35,1) 4 – 5 29 (16,6) *57 (29,2) 86 (23,2) 6 ir daugiau *11 (6,3) 0 (0) 11 (3) Iš viso: 175 (100) 195 (100) 370 (100)
27 3.2 Informacijos šaltiniai vaistų vartojimo klausimais
Nustačius tyrime dalyvavusių pacientų socialines demografines charakteristikas ir savo sveikatos vertinimą, pacientų buvo klausiama kur jie kreipiasi sunegalavę (2 pav.).
2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal kreipimąsi į atitinkamus asmenis sunegalavus
Pagal pateiktus atsakymus nustatėme, jog 61,3 proc. tiriamųjų sunegalavę iškart kreipiasi į gydytojus, 15,1 proc. kreipiasi į vaistininkus, šiek tiek mažiau (14,4 proc.) gydosi medikamentais patys tuo tarpu likusieji 9,2 proc. kreipiasi į šeimos narius ar draugus. Tyrime nebuvo nė vieno tiriamojo, kuris sunegalavęs gydosi pats nemedikamentiniu būdu.
Taip pat buvo klausiama kur pacientai gauna pagrindinę informaciją receptinių ir nereceptinių medikamentų klausimais (3 pav.).
3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal kreipimąsi į atitinkamus asmenis receptinių ir nereceptinių medikamentų vartojimo klausimais
Kreipiasi į gydytoją, 61.3 % Kreipiasi į vaistininką, 15.1 % Pasitaria su šeimos nariais ir draugiais, 9.2 % Gydosi medikamentais patys, 14.4 % 20.5 39.2 14.9 23.5 1.9 77.0 11.1 3.0 5.4 3.5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Gydytojo Vaistininko Šeimos
narių/draugų Interneto Spaudos/ televizijos p ro c.
28 Nereceptinių vaistų vartojimo klausimais trečdalis (39,2 proc.) pacientų nurodo, jog dažniausiai informaciją apie šios rūšies medikamentus gauna iš vaistininkų, šiek tiek mažiau 23,5 proc. informacijos ieško internete, o 20,5 proc. nereceptinių vaistų vartojimo klausimais kreipiasi į gydytoją. Atkreipiant dėmesį į receptinius vaistus pacientai dažniausiai informaciją gauna iš gydytojų 77 proc., o 11,1 proc. informaciją gauna iš vaistininkų. Taip pat svarbu pastebėti, jog daugiau nei pusė (66,8 proc.) apklaustųjų nurodo, kad labiausiai pasitiki gydytojo teikiama informacija, 16,8 proc. labiausiai pasitiki vaistinio preparato informaciniu lapeliu, 14,1 proc. vaistininko.
3.3 Pacientų informuotumas medikamentų vartojimo klausimais
Mūsų atlikto tyrimo pirmasis uždavinys yra ištirti pacientų nuomonę apie gydytojų jiems teikiamą informaciją, susijusią su medikamentiniu gydymu. Tad nustačius pagrindines bendrąsias pacientų charakteristikas toliau nustatėme pacientų informuotumą medikamentų vartojimo klausimais.
Du trečdaliai tyrimo dalyvių 64,6 proc. nurodo, jog žino jiems skiriamų vaistų pavadinimus, tuo tarpu šios informacijos apie medikamentus visiškai nežino beveik 15 proc. apklaustųjų. Vertinant šį kriterijų pagal lytį pastebima, jog vyrai statistiškai reikšmingai dažniau nei moterys nežino jiems skiriamų vaistų pavadinimų. Taip pat nustatėme pacientų žinias apie vaistų poveikį (5 lentelė). Daugiau nei pusė tiriamųjų nurodė, jog žino jiems skiriamų vaistų poveikį 57,6 proc. Tuo tarpu lyginant medikamentų poveikio žinojimą pagal lytį, vyrai statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, jog žino skiriamų vaistų poveikį, tuo tarpu moterys reikšmingai dažniau žino tik iš dalies arba išvis nežino.
5 lentelė. Tiriamųjų informuotumas apie vaistų poveikį ir pavadinimus lyties atžvilgiu (n,proc.)
Ar žinote jums skiriamų vaistų pavadinimus?
Informuotumas Vyras Moteris Iš viso: Statistinis reikšmingumas Taip 103 (58,9) *136 (69,7) 239 (64,6) χ2 =11,553
l.l = 2 p = 0,003
Ne *37 (21,1) 17 (8,7) 54 (14,6)
Tik kai kuriuos 35 (20) *42 (21,5) 77 (20,8) Iš viso: 175 (100) 195 (100) 370 (100) Ar žinote jums skiriamų vaistų poveikį? Taip *116 (66,3) 97 (49,7) 213 (57,6) χ2 =16,383 l.l = 2 p = 0,001 Iš dalies 59 (33,7) *88 (45,1) 147 (39,7) Ne 0 (0) *10 (5,1) 10 (2,7) Iš viso: 175 (100) 195 (100) 370 (100) * p<0,05 lyginant vyrus ir moteris
Toliau analizavome ar gydytojas paskirdamas vaistus paaiškina kaip juos vartoti (6 lentelė). Dauguma respondentų nurodo, jog gydytojas paskirdamas vaistus visada arba beveik visada paaiškina
29 kaip juos vartoti. Atkreipiant dėmesį lyties atžvilgiu pastebima, jog vyrai šią informaciją iš gydytojų gauna statistiškai reikšmingai dažniau. Taip pat buvo klausiama ar gydytojas paskirdamas jums vaistus paaiškina apie paskirtų vaistų suderinamumą (4 lentelė). Nustatyta, kad dauguma respondentų nurodo, jog gydytojas paskirdamas vaistus retai arba niekada jiems nepaaiškina apie su suderinamumą su kitais medikamentais, maisto papildais ar maisto produktais. Tačiau statistiškai reikšmingo ryšio lyties atžvilgiu nėra p > 0,05.
6 lentelė. Tiriamųjų informuotumas apie vaistų vartojimą ir suderinamumą lyties atžvilgiu (n, proc.). Ar gydytojas paskirdamas Jums vaistus paaiškina kaip vartoti vaistus?
Dažnumas Vyras Moteris Iš viso: Statistinis
reikšmingumas Visada arba beveik visada *158 (90,3) 158 (81) 316 (85,4) χ2 =6,438 l.l = 2 p = 0,040 Kartais 10 (5,7) *20 (10,3) 30 (8,1) Retai arba niekada 7 (4) *17 (8,7) 24 (6,5) Iš viso: 175 (100) 195 (100) 370 (100) Ar gydytojas paskirdamas Jums vaistus paaiškina apie paskirtų vaistų suderinamumą? Visada arba beveik visada 72 (41,1) 88 (45,1) 160 (43,2) χ2 = 3,810 l.l = 2 p = 0,149 Kartais 22 (12,6) 13 (6,7) 35 (9,5) Retai arba niekada 81 (46,3) 94 (48,2) 175 (47,3) Iš viso: 175 (100) 195 (100) 370 (100) * p<0,05 lyginant vyrus ir moteris
Tyrimo metu siekta išsiaiškinti ar gydytojas paskirdamas vaistus paaiškina apie laukiamą jų efektą. Beveik puse (45,9 proc.) tiriamųjų nurodo, jog gydytojas paskirdamas medikamentus visada arba beveik visada paaiškina apie laukiamą vaistų efektą (7 lentelė). Lyties atžvilgių vyrai statistiškai reikšmingai dažniau nurodo, jog gauna informaciją apie laukiamą medikamentų efektą. Taip pat buvo analizuojama ar gydytojas paskirdamas vaistus pacientams paaiškina kada negalima vartoti medikamentų (7 lentelė). 44,3 proc. respondentų nurodo, jog gydytojas visada arba beveik visada paaiškina kada negalima vartoti vaistų, tačiau 42,4 proc. tiriamųjų nurodo jog gydytojas retai arba niekada nepaaiškina kokios yra paskirtų medikamentų kontraindikacijos. Lyties atžvilgiu vyrai statistiškai dažniau nurodo jog visada arba beveik visada gauna šią informaciją, tuo tarpu moterys statistiškai reikšmingai dažniau nurodo, jog šią informaciją gauna retai arba niekada.
30 7 lentelė. Tiriamųjų informuotumas apie laukiamą efektą ir kontraindikacijas lyties atžvilgiu (n,
proc.). Ar gydytojas paskirdamas Jums vaistus paaiškina apie laukiamą efektą?
Dažnumas Vyras Moteris Iš viso: Statistinis
reikšmingumas Visada arba beveik visada *92 (52,6) 78 (40) 170 (45,9) χ2 = 6,689 l.l = 2 p = 0,035 Kartais 26 (14,9) *44 (22,6) 70 (18,9) Retai arba niekada 57 (32,6) *37,4 (37,4) 130 (35,1) Iš viso: 175 (100) 195 (100) 370 (100) Ar gydytojas paskirdamas Jums vaistus paaiškina kada negalima vartoti medikamentų? Visada arba beveik visada *92 (52,6) 72 (36,9) 164 (44,3) χ2 = 9,159 l.l = 2 p = 0,010 Kartais 20 (11,4) *29 (14,9) 49 (13,2) Retai arba niekada 63 (36) *94(48,2) 157 (42,4) Iš viso: 175 (100) 195 (100) 370 (100) * p<0,05 lyginant vyrus ir moteris
Toliau buvo siekiama išsiaiškinti ar gydytojas paskirdamas jums vaistus suteikia informaciją apie galimą šalutinį poveikį (8 lentelė). Daugiau nei pusė 62,4 proc. tyrimo dalyvių nurodo, jog gydytojas paskirdamas vaitus retai arba niekada nepaaiškina apie galima šalutinį medikamentų poveikį, tuo tarpu tik 23,2 proc. respondentų teigia, kad šią informaciją gauna visada arba beveik visada. Lyties atžvilgių vyrai statistiškai reikšmingai dažniau gauna šia informaciją, tuo tarpu moterys reikšmingai dažniau nurodo, jog ją gauna retai arba niekada. Taip pat analizavome ar gydytojas paskirdamas vaistus pacientams paaiškina kaip elgtis savijautai pagerėjus ar pablogėjus (8 lentelė). Šiek tiek mažiau nei puse (46,5 proc.) tiriamųjų nurodo, jog gydytojas paskirdamas vaistus paaiškina kaip elgtis savijautai pagerėjus ar pablogėjus, tuo tarpu 32,2 proc. teigia, kad šią informaciją gauna retai arba niekada. Lyties atžvilgiu statistiškai reikšmingas skirtumas pastebėtas tarp respondentų kurie šią informaciją gauna kartais.
31 8 lentelė. Tiriamųjų informuotumas apie šalutinį poveikį ir savijautą lyties atžvilgiu (n, proc.).
Ar gydytojas paskirdamas Jums vaistus suteikia informaciją apie galimą šalutinį poveikį?
Dažnumas Vyras Moteris Iš viso: Statistinis
reikšmingumas Visada arba beveik visada *56 (32) 30 (15,4) 86 (23,2) χ2 = 17,394 l.l = 2 p = 0,001 Kartais *28 (16) 25 (12,8) 53 (14,3) Retai arba niekada 91 (52) *140 (71,8) 231 (62,4) Iš viso: 175 (100) 195 (100) 370 (100) Ar gydytojas paskirdamas Jums vaistus paaiškina kaip elgtis savijautai pagerėjus ar pablogėjus? Visada arba beveik visada *84 (48) 88 (45,1) 172 (46,5) χ2 = 9,284 l.l = 2 p = 0,010 Kartais 26 (14,9) *53 (27,2) 79 (21,4) Retai arba niekada *65 (37,1) 54 (27,7) 119 (32,2) Iš viso: 175 (100) 195 (100) 370 (100) * p<0,05 lyginant vyrus ir moteris
Nustačius pacientų informuotumą, tiriamųjų buvo klausiama ar jiems pakanka gydytojų teikiamos informacijos vaistų vartojimo klausimais (9 lentelė). Lygiai pusė apklaustųjų teigia, kad jiems informacijos pakanka, 39,2 proc. nurodo, jog informacijos jiems pakanka iš dalies, likusiesiems (10,8 proc.) informacijos nepakanka. Lyties atžvilgiu vyrams statistiškai reikšmingai dažniau pakanka gydytojų teikiamos informacijos, o moterims nepakanka.
9 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal informacijos pakankamumą lyties atžvilgiu (n, proc.).
Informuotumas Vyras Moteris Iš viso: Statistinis
reikšmingumas Taip *102 (58,3) 83(42,6) 185 (50) χ2 = 10,110 l.l = 2 p = 0,006 Ne 13 (7,4) *27 (13,8) 40 (10,8) Iš dalies 60 (34,3) *85 (43,6) 145 (39,2) Iš viso: 175 (100) 195 (100) 370 (100)
* p<0,05 lyginant vyrus ir moteris
Taip pat pacientų buvo prašoma pateikti savo nuomonę, kokią informaciją gydytojas turėtų pateikti apie medikamentinį gydymą (10 lentelė). Kadangi respondentams šis klausimas buvo pateiktas atvira forma į jį atsakė tik 33 pacientai. Dauguma atsakiusių į šį klausimą respondentų nurodė, kad gydytojas vaistų vartojimo klausimais turėtų pateikti informaciją apie laukiamą efektą. Taip pat
