EUBIOTINIŲ PRIEDŲ ĮTAKA VIŠČIUKŲ BROILERIŲ IR DĖSLIŲJŲ VIŠTŲ VIRŠKINIMO PROCESAMS Effect of eubiotics on digestive processes of broiler chickens and layer hens

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINRIJOS FAKULTETAS

GABRIELĖ MARIJA IŽDONIENĖ

EUBIOTINIŲ PRIEDŲ ĮTAKA VIŠČIUKŲ BROILERIŲ IR

DĖSLIŲJŲ VIŠTŲ VIRŠKINIMO PROCESAMS

Effect of eubiotics on digestive processes of broiler chickens and layer

hens

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Agila Daukšienė

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis darbas „Eubiotinių priedų įtaka viščiukų broilerių ir

dėsliųjų vištų virškinimo procesams".

1. Yra atliktas mano paties / pačios:

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO

TEIKIMO GYNIMUI

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/

KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas,pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės –(iaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

3

TURINYS

SANTRUMPOS ... 4

SUMMARY ... 5

ĮVADAS ... 7

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

1. 1. Paukščių virškinamojo trakto pažeidžiamumas ... 10

1. 3. Probiotikai ir jų panaudojimas paukščių mityboje ... 11

1. 4. Prebiotikai ir jų panaudojimas paukščių mityboje ... 14

1. 5. Fitobiotikai ir jų panaudojimas paukščių mityboje ... 16

1. 6. Fermentai ir jų panaudojimas paukščių mityboje ... 18

2. DARBO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 21

2.1. Lesinimo bandymai ... 21

2. 1. 1. Multienziminio preparato RovabioTMExcel AP ir prebiotikų MOS įtaka viščiukų broilerių virškinimo procesams ... 21

2. 1. 2. Fitobiotikų, gautų iš Origanum vulgare L. ir probiotikų Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 poveikis viščiukų broilerių virškinimo procesams ... 23

2.1.3. Probiotikų Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 į ir prebiotikų MOS įtaka dėsliųjų vištų virškinimo procesams ... 25

2. 2. Tyrimuose naudotų lesalų priedų charakteristikos ... 26

2. 3. Fiziologinių ir cheminių tyrimų metodikos ... 27

2. 4. Statistinė duomenų analizė ... 28

3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 30

3. 1. Multienziminio preparato RovabioTMExcel AP ir prebiotikų MOSįtaka viščiukų broilerių virškinimo procesams ... 30

3. 2. Fitobiotikų, gautų iš Origanum vulgare L. ir probiotikų Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 poveikis viščiukų broilerių virškinimo procesams ... 32

3. 3. Probiotikų Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 į ir prebiotikų MOS įtaka dėsliųjų vištų virškinimo procesams ... 34

4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS ... 37

IŠVADOS ... 40

PADĖKA ... 42

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 43

4

SANTRUMPOS

FAO – Jungtinių tautų maisto ir agrokultūros organizacija. K. S. V. – kolonijas sudarantys vienetai.

MOS – mananoligosacharidai.

NKP – nekrakmoliniai polisacharidai. SM – sausosios medžiagos.

TGRR – trumpųjų grandinių riebalų rūgštys. WHO – Pasaulio sveikatos organizacija.

5

SUMMARY

Gabrielė Marija Iždonienė

Effect of eubiotics on digestive processes of broiler chickens and layer hens

Medicine

Supervisor Assoc. Prof. Dr. Agila Daukšienė

The work was performed in year 2009 – 2013 at Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Laboratory of Animal Production as a part of the Institute of Animal Rearing Technologies and „Vilniaus paukštynas“ LTD. The work has 68 pages, 16 tables, 4 images and 121 references. This Master’s final thesis was made from four Student’s Research Society works preneted at the conferences in Lithuania and Latvia. In this final thesis was evaluated the impact of eubiotic feed additives (probiotics, prebiotics, phytobiotics and multi-enzymes) on digestive processes of broiler chickens and laying hens. All the work is made from three experiments with the aims to evaluate: 1) the effect of multi-enzymes (main enzymatic activities – 14000 xylanase and 2000 β-glucanase and etc.) with and mannanoligosacharides (MOS) the level of 2 g/kg on digestive processes of broiler chickens; 2) the influence of phytobiotics, composed of plant oil Origanum

vulgare L. (0.05 g/kg) and probiotics Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 (3x106 c.f.u.) on digestive processes of broiler chickens; 3) the effect of probiotics P. acidilactici MA 18 / 5 (1x106 c.f.u./g) and prebiotics MOS (2.5 g/kg) on digestive processes of laying hens. For the I experiment were used 400, and 450 broiler chickens for II experiment and 36 laying hens, divided to control and experimental groups. Cecum’s pH measured with “CP-315” or InoLab pH 730“ pH-meters. Ammonia nitrogen quantity evaluated by Foss-Tecator ASN 3302 or Hofirek and Haas (2001) methods. Amount of caecum dry matters by Naumann C. et. al., (1993) were analysed. SCFA by gas chromatograph Shimadzu GC-14A were analysed. The activities of the bacterial enzymes were analysed by Djouzi and Andrieux method modified by Juskiewicz et al (2002). Statistical analysis made with “Statistica 5.5” or “Statistica 6.0”; statements of statistical significance were based on P<0.05. In addition of multienzymes and MOS the caecal pH and quantity of ammonia nitrogen were reduced, but the quantity of the SCFA increased 10.1% (P<0.05), α-glucosidase activity reduced 3.8%. (P>0.05), α-galactosidase – 20.4% (P>0.05), although other activities of β-glucosidase, β-galactosidase and β-glucuronidase were increased, compared with control group. Feed additives with phytobiotics O. vulgare L. more increased caecum total SCFA quantity (by

6 7.2%) and more reduced pH value as well as ammonia nitrogen content (by 47%) than in combination with probiotics, made from P. acidilactici MA 18 / 5 M. Compound feed supplementation with probiotics P. acidilactici MA 18 / 5 M increased the quantity of caecal dry matters, but decreased ammonia nitrogen and pH of layer hens, compared with control group. Because of the probiotics P. acidilactici MA 18 / 5 alone, the total caecal SCFA of hens increased 19.3% and 12.8% in addition of both probiotics P. acidilactici MA 18 / 5 and prebiotics MOS, in comparing with a control group. Finally, it was determined that eubiotic feed additives, such as probiotics P. acidilactici MA 18 / 5, prebiotics MOS, phytobiotics, composed O.vulgare L. oil have the positive effect on digestive processes, focused on caecal metabolism of broiler chickens and laying hens.

7

ĮVADAS

Lietuvos statistikos departamento ir Agrarinės ekonomikos instituto duomenimis 2013 m. Lietuvoje buvo pagaminta 96,3 tūkst. t paukštienos. Kiekvienam gyventojui Lietuvoje tenka apie 270 kiaušinių ir daugiau kaip 30 kg paukštienos mėsos. Na, o per metus vienas gyventojas vidutiniškai suvartoja 210 vnt. kiaušinių ir apie 25 kg paukštienos, tuo tarpu prieš 10 metų šis rodiklis siekė 12 kg. Kaip rodo statistika ir pasaulinės tendencijos, paukštienos suvartojimas ir toliau augs. Kasmet paukštienos gamyba pasaulyje auga apie 2-3 proc. Jei paukštienos gamyba ir toliau išlaikys tokius augimo tempus, o pasaulio gyventojų skaičius ir toliau didės, apie 2030 m. paukštiena bus pirma mėsa pagal gamybą ir suvartojimą (1).

Antibiotikai paukštininkystėje naudojami kaip gydomieji preparati paukščiams susirgus, tačiau ilgą laiką jie buvo naudojami subterapinėmis dozėmis profilaktiškai, siekiant padidnti viščiukų broilerių ar dėsliųjų vištų produktyvumą, sumažinti lesalų sąnaudas, norint išvengti galimų sveikatos problemų. Tačiau, nustačius, jog dėl tokio antibiotikų panaudojimo sparčiai didėja mikroorganizmų rezistentiškumas, Europos komisija nusprendė apriboti, o vėliau ir uždrausti (nuo 2006 m. sausio mėn.) antibiotikų, kaip lesalų priedų naudojimą paukščiams (EK direktyva Nr. 1831/2003) (34).

Šiuo metu paukštininkystės pramonėje išlieka keli svarbiausi klausimai: pirmiausia – kaip pagaminti kuo daugiau aukštos kokybės paukštienos ir kiaušinių, kad patenkinti vis augančios žmonijos populiacijos poreikius ir antra – kaip palaikyti paukščių sveikatingumą ir gerovę, mažinant aplinkos taršą.

Uždraudus viščiukų broilerių mityboje naudoti pašarinius antibiotikus, vieni iš lesalų priedų, galintys juos pakeisti yra prebiotikai, probiotikai, fermentai ar fitobiotikai – apibendrintai įvardijami kaip eubiotikai.

Pasak mokslininkų, fitobiotikai pagerina paukščių lesalų maistinių medžiagų įsisavinimą ir skrandžio fermentų sekreciją, didina jų produktyvumą, stimuliuoja imuninę sistemą, turi priešbakterinį, priešhelmintinį, priešvirusinį ir priešuždegiminį poveikius, taip pat antioksidacinių savybių (75). Multienziminiai preparatai sudaryti iš skirtingų fermentinių aktyvumų enzimų, įtrauti į viščiukų broilerių lesalus gali padididinti endogeninių žarnyno fermentų kiekį ir tuo pačiu pagerinti lesalų virškinamumą bei įsisavinimą, be to teigiamai įtakoja paukščių žarnyno mikroflorą (115). Probiotikai yra mikroorganizmai, gerinantys žarnyno mikrobinį balansą (38). Kaip teigia Mountzuris ir kiti mokslininkai (2007), probiotikai pagerina lesalų maistinių medžiagų įsisavinimą, stabilizuoja žarnyno mikroflorą ir užima patogeninių mikroorganizmų vietą žarnyne, stiprina

8 imunitetą (78). Prebiotikai yra medžiagos, kurios praeina per virškinamąjį traktą ir yra fermentuojamos storajame žarnyne, o šio proceso metu susidaro trumpųjų grandinių riebalų rūgštys (TGRR), kurių įtakoje susidaro palankios sąlygos „gerosioms“ bakterijoms, palengvėja mineralinių medžiagų absorbcija (97). Vieni iš prebiotikų yra mananoligosacharidai, kurie suriša ir pašalina patogenus iš žarnyno bei stimuliuoja imunitetą (99). Taip pat mokslinėje literatūroje yra paskelbta duomenų, kad probiotikai padidino dėsliųjų vištų kiaušinių produktyvumą (29,89).

Kai kurie išoriniai ar vidiniai veiksniai gali turėti įtakos eubiotikų naudojimui viščiukų broilerių ar dėsliųjų vištų mityboje – tai paukštidės mikroklimato parametrai, paukščių laikymo sistemos, paukščių kombinuotųjų lesalų gamybos būdai ir lesalų komponentai, lesalų priedų sudėtis, jų dozavimas ar paukščių individualios charakteristikos – amžius, rūšis, reprodukcijos periodas (115). Dėl šių įtakojančių priežasčių, mokslinėje literatūroje pateikiami labai kontrastingi eubiotikų panaudojimo viščiukų broilerių arba dėsliųjų vištų mityboje tyrimų rezultatai.

Be to, mokslinėje literatūroje stinga duomenų apie sinergetinį prebiotikų mananoligosacharidų, probiotikų, sudarytų iš pieno rūgšties bakterijų, fitobiotikų ir multienziminių preparatų poveikį viščiukų broilerių ir dėsliųjų vištų virškinimo procesams.

9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: įvertini eubiotinių lesalų priedų įtaką viščiukų broilerių ir dėsliųjų vištų

virškinimo procesams.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti multienziminio preparato ir prebiotikų mananoligosacharidų įtaka viščiukų broilerių virškinimo procesams.

2. Ištirti fitobiotikų, gautų iš Origanum vulgare L. ir probiotikų pieno rūgšties bakterijų

Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 poveikį viščiukų broilerių virškinimo procesams.

3. Ištirti probiotikų pieno rūgšties bakterijų Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 į ir prebiotikų mananoligosacharidų poveikį dėsliųjų vištų virškinimo procesams.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1. 1. Paukščių virškinamojo trakto pažeidžiamumas

Žarnyno mikrobiota, žarnų audinio vientisumas ir žarninė imuninė sistema yra svarbiausi veiksniai kovojantys su patogenais viščiukų broilerių ir dėsliųjų vištų organizme. Visos šios sistemos dirba kartu tam, kad apsisaugotų arba kiek įmanoma sumažintų patogeninių mikroorganizmų invaziją, kolonizaciją ir dauginimąsi, o paskui ir žarnų audinio pažeidimus. Galioja nuostata, jog sveiki individai, kurie turi išsivysčiusį žarnyno mikrobalansą, pajėgūs sustabdyti patogenų kolonizaciją be aktyvios imuninės sistemos sužadinimo (72).

Visiems gyvūnams, tame tarpe ir paukščiams, kalbant apie gastrointestinalinio trakto kolonizaciją mikroorganizmais, pirmosios gyvenimo dienos yra kritinis periodas. Komerciniuose ūkiuose auginant paukščius visai nėra (arba trūksta) kontakto tarp viščiukų ir motinų vištų, dėl to prastai vystosi taip reikalinga žarnų mikroflora. Būtent dėl šios priežasties, jau dienos amžiaus viščiukai paprastai yra labai imlūs ir dažnai gauna patogeninių mikroorganizmų (ypač salmonelų ir kampilobakterijų) (100). Būtent šie mikroorganizmai yra kalti dėl žmonių ligų, nes sukelia maisto keliu pernešamas zoonozes. T. Westrell su kitais mokslininkais nustatė, jog 26 proc. Europos Sąjungoje 2007-aisiais metais tirtos viščiukų broilerių mėsos buvo užkrėsta kampilobakterijomis (109).

Žarnyno mikrobiota turi specifinį daugiafunkcinį barjerinį poveikį, kuris susideda iš: a) imunologinių pokyčių žarnose; b) paukščių atsparumo patogeniniams mikroorganizmams didinimo (pvz., C. perfrigens); c) anatominių ir fiziologinių pokyčių žarnų sienelės struktūroje skatinimo (60, 82).

Tokie veiksniai kaip patogenianiai mikroorganizmai, stresas, įvairios cheminės medžiagos turi ypač neigiamą įtaką žarnų mikroflorai ir epiteliui. Žarnų epitelis yra natūralus barjeras, o pažeidus jo praeinamuma, į ląsteles lengvai patenka patogeniniai mikroorganizmai ir/arba kitos žalingos medžiagos, o jų patekimas ir sukelti įvairaus lygio pažeidimai gali gerokai paveikti čia natūraliai vykstančius medžiagų apykaitos procesus, maisto medžiagų virškinamumą ir absorbciją. Dėl tokių sąlygų taip pat gali atsirasti chroninis žarnų audinio uždegimas (50).

1. 2. Eubiotiniai lesalų priedai viščiukų broilerių ir dėsliųjų vištų mityboje

Antibiotikai, kaip lesalų priedai naudoti daugiau kaip keturis dešimtmečius, norint padidinti viščiukų broilerių ar dėsliųjų vištų produktyvumą ir apsaugoti juos nuo patogeninių ir/arba

11 nepatogeninių žarnyno mikroorganizmų, siekianat sumažinti žarnų bakterinį užterštumą, kurio dėka sumažėja paukščių energijos ir proteinų poreikiai, reikalingi palaikyti ir maitinti žarnų audinį. Mokslininkas J. Croom su bendraautoriniais nustatė, jog žarnų poreikiai sudaro apie 25 proc. visų metabolinių poreikių (24).

Tačiau Europos komisija nusprendė apriboti, o vėliau ir uždrausti (nuo 2006 m. sausio mėn.) antibiotikų, kaip lesalų priedų naudojimą paukščiams (EK direktyva Nr. 1831/2003). Šiuo metu antibiotikai yra griežtai reglamentuojami ir jų naudojimas leidžiamas tik esant būtinybei (esant susirgimams) ir pagal griežtus reikalvimus. Tokių priemonių buvo imtasi nustačius galimą žmonių patogeninių bakterijų rezistentiškumo vystymąsi, ilgą laiką mažomis dozėmis gaunant antibiotikus su maistu (91).

Dėl šių priežasčių imta ieškoti naujų lesalų priedų, galinčių išspręsti iškilusias problemas. Mokslinių tyrimų metu pastebėtas teigiamas probiotikų ir/arba prebiotikų efektyvumas siekiant pagerinti lesalų įsisavinimą bei energijos išskyrimą, taip pat teigiama įtaka paukščių imuninei sistemai (7,51,116). Vieni iš lesalų priedų, kurie gali pakeisti pašarinius antibiotikus paukščių racionuose yra probiotikai, prebiotikai, fermentai ar fitobiotikai (42,88). Bendru terminu šie lesalų priedai apibrėžiami kaip eubiotikai (108).

Eubiotiniai lesalų priedai teigiamai veikia organizmą keliais pagrindiniais mechanizmais: a) mažina paukščių žarnyno turinio (chimuso) pH; b) palaiko apsaugančio žarnų mucino kiekį; c) selektyviai skatina „gerųjų“ žarnyno mikroorganizmų (pvz., Lactobacillus, Bifidobacterium, ir kt.) augimą arba slopina patogenų veiklą; d) didina fermentinių rūgščių kiekį; e) gerina maistinių medžiagų virškinamumą bei įsisavinimą; f) stiprina humoralinį imuniteto atsaką g) mažina fermentų (-gliukuronidazės, nitroreduktazės ir glikoholinės rūgšties hidrolazės), galinčių sukelti vėžinius susirgimus, aktyvumus ir kt. (84).

1. 3. Probiotikai ir jų panaudojimas paukščių mityboje

Probiotikai yra vieni iš alternatyvių pašariniams antibiotikams lesalų priedų viščiukų broilerių ir dėsliųjų vištų lesinime. Jie gali pagerinti žarnų mikrobinį balansą ir taip sukurti natūralią organizmo apsaugą prieš patogeninius mikroorganizmus (76).

Vienas tiksliausių probiotikų apibrėžimų buvo pateiktas R. Fuller (1989), jis nurodė, jog tai yra gyvi mikrobiniai maisto papildai, kurie teigiamai veikia šeimininko organizmą, gerindami žarnų mikrobinį balansą (38). Vėliau Jungtinių tautų maisto ir agrokultūros organizacija (FAO) bei Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) šį apibrėžimą pakoregavo ir nurodė, jog probiotikai – tai

12 gyvi mikroorganizmai, kurie vartojami tinkamais kiekiais gerina vartotojo sveikatą (36). Bendrai, probiotikai – tai vienos ar kelių rūšių mikroorganizmai (dažniausiai gaminantys pieno rūgštį).

Probiotikai veikia konkurencijos metodu, žemina virškinamojo trakto turinio pH, produkuoja bakteriocinus ir peroksidus, stimuliuoja imuninę sistemą. Tačiau yra keletas veiksnių, kurie turi įtakos probiotikų naudojimui viščiukų broilerių ar dėsliųjų vištų mityboje: tai paukštidės mikroklimato parametrai, paukščių laikymas, mityba, lesalų priedų sudėtis, dozavimas ar paukščių individualios charakteristikos – amžius, rūšis, reprodukcijos periodas (115). Dėl šių įtakojančių priežasčių, literatūroje pateikiami labai kontrastingi probiotikų tyrimų rezultatai (50,115).

Šiuo metu naudojami probiotikai klasifikuojami į: a) „kolonizuojančius” mikroorganizmus, kuriems priskirima Lactobacillus ar Enterococcus spp.; b) laisvai „plaukiojančias nekolonizuojančias“ rūšis, tokias kaip Bacillus spp. arba Saccharomyces cerevisiae (52).

Probiotikams priskiriami mikroorganizmai priklausantys Lactobacillus, Bifidobacterium ir

Streptococcus gentims, mielės bei siūliniai grybai (87). Šiuo metu tik 12 probiotikų rūšių yra

oficialiai pripažintos kaip lesalų priedai: Bacillus cereus, Bacillus licheniformis, Bacillus subtilis,

Enterococcus faecium, Pediococcus acidilactici, Lactobacillus farciminis, Lactobacillus rhamnosus, Lactobacillus casei, Lactobacillus plantarum, Streptococcus infantarius

irSaccharomyces cerevisiae (34).

Yra keli pagrindiniai probiotikų veikimo mechanizmai paukštininkystėje: a) normalios žarnų mikrofloros palaikymas dėl konkurencijos ir antagonizmo (63); b) metabolinių procesų veikimas, didinant virškinimo fermentų aktyvumą, mažinant bakterinių fermentų aktyvumą ar amoniako kiekį (117); c) lesalų įsisavinimo ir virškinamumo gerinimas (10); d) imuninės sistemos stimulicija (81). Išsamesnis probiotikų veikimas pateiktas 1-jame paveikslėlyje.

Parenkant probiotikų padermę, svarbu atkreipti dėmesį iš kokios jie rūšies, t. y. ar nepatogeniški. Probiotikų parinkime svarbu, kad padermė būtų techniškai tinkama industriniam procesui, turėtų būti rūgštims ir tulžiai atsparūs. Parinkime svarbu sugebėjimas produkuoti antimikrobines medžiagas, skatinti imuninitetą, taip pat turėtų turėti teigiamą įtaka metaboliniams procesams, vykstatntiems žarnose. Tačiau tai yra tik idealaus probiotiko aprašymas, iki šios nėra ištirta nė viena padermė, galinti pilnai įvykdyti visas šias užduotis (32).

13 1 pav. Probiotikų veikimo mechanizmas (104)

Teigiama probiotikų įtaka gyvūnų sveikatingumui ir maisto grandinės patogenų sumažėjimui ypač pastebima pastarojo meto tyrimuose (76). Kaip ir probiotikus panaudojant žmonių reikmėms, paukščiams svarbiausi taškai yra virškinimo trakto ligų sukeltos diarėjos mažinimas, imuninės sistemos moduliacija. Kaip jau minėta, probiotiniai mikroorganizmai konkuruoja su patogeniniais mikroorganizmais dėl maistinių medžiagų žarnose, taip slopindami jų augimą ir funkcionavimą dėl energijos stokos (87). Taip pat probiotikai stimuliuoja įvairių organinių rūgščių išsiskyrimą (pvz., TGRR ar pieno rūgšties) žarnose maisto viršinimo metu (27,94). Savo ruožtu šios organinės rūgštys žemina žarnyno aplinkos pH ir taip dar apsunkina patogenų išgyvenimą (70,87).

Žarnų epitelio struktūros ir funkcijų modifikacija Konkuravimas dėl maisto medžiagų Specifnių medžiagų produkavimas (pvz., bakteriocinų) Konkuravimas dėl adhezijos prie epitelinių receptorių Agregacija su patogeninėmis bakterijomis Mikrobų populiacijos modifikavimas Probiotikų veikimo mechanizmas

14 Kai kurių autorių siūlymu (64), yra veiksmingiau vartoti keletą probiotikų padermių vienu metu, nes jos gali veikt keliais skirtingais vaikimo mechanizmais ir taip duoti geresnį efektą. Taip pat tikėtinas sinergetinis veikimas. Yra iškelta hipotezė, jog naudojant obligatyvinių ir fakultatyvinių probiotinių bakterijų mišinius, jų veikimas itin pagerėja. Ši teorija grindžiama tuo, jog fakultatyvūs anaerobai sumažina deguonies lygį anaerobiniuose virškinamojo trakto regionuose, o tai leidžia geriau išgyventi griežtai anaerobinėms žarnyno bakterijoms (26).

Viščiukų broilerių mityboje dažniausiai naudojami probiotikai priklauso Lactobacillus,

Streptococcus, Bacillus,Bifidobacterium, Enterococcus, Aspergillus, Candida ir Saccharomyces

gentims. Šios rūšys lesaluose turi teigiamos įtakos viščiukų broilerių produktyvumui (62), intestinalinių žarnymo mikroorganizmų vystymuisi ir patogenų slopinimui (78), žarnų histologiniams pokyčiams, imunomoduliacijai (65), kai kuriems kraujo parametrams (55), gerina paukštienos skonį (98), o taip pat ir paukštienos mikrobiologinę kokybę (59).

1. 4. Prebiotikai ir jų panaudojimas paukščių mityboje

Prebiotikai yra vienkamerinių gyvūnų, tame tarpe ir viščiukų broilerių ar dėsliųjų vištų virškinamojo trakto nevirškinamos medžiagos, kurios žemina pH žarnose ir stabdo patogeninių mikroorganizmų kolonizaciją virškinamajame trakte, taip pat stimuliuoja imunitetą ir neutralizuoja toksinus. Veikiant prebiotikams vyksta intensyvesne TGRR, mažėja virškinamojo trakto turinio pH, o tai pagerina pagerėja mineralų tirpumas ir gerėja jų absorbcija, esant žemesniam pH sumažėja antrinių tulžies rūgščių susidarymas, sumažėja pakartotinas tulžies rūgščių panaudojimas, o tai gali sumažinti kraujo cholesterolio ir lipidų kiekius. Taipogi, TGRR skatina žarnyno ląstelių dauginiąsi ir diferenciaciją.

Prebiotikai yra polisacharidai arba oligosacharidai, kurie nors efektyviai ir nesuvirškinami organizmo, tačiau jie gali būti fermentuojami „gerųjų“ anaerobinių storojo žarnyno mikroorganizmų (120). Kaip skelbia mokslininkai, prebiotikai yra puiki galimybė kontroliuoti augimą ar įsitvirtinimą žarnyne tokių patogenų kaip Salmonella arba E. Coli. Taip pat šių autorių duomenimis, prebiotikai stimuliuoja bifidobakterijų ir laktobacilų augimą, taip gerindami viščiukų broilerių ar dėsliųjų vištų sveikatingumą ir didindami jų produktyvumą (20).

Plačiausiai naudojami prebiotikai yra nevirškinami oligosacharidai, tokie kaip fruktooligosacharidai, oligofruktozė, inulinas, mananoligosacharidai, galaktooligosacharidai, transgalaktooligosacharidai, ksilooligosacharidai, laktulozė, izomaltooligosacharidai ir sojų oligosacharidai(6,11).

15 Mananoligosacharidai (MOS) yra gliukomananproteinų kompleksas fermentinės hidrolizės būdu gautas iš Paecilomyces spp. arba Ganoderma Iucidum grybų, Saccharomyces cerevisiae rūšies mielių. Mananoligosacharidai įtakoja viščiukų broilerių žarnų morfologiją, suriša ir pašalina E. coli bei kitas patogenines bakterijas ir pagerina broilerių imuninį atsaką (99,116).

Remiantis moksline literatūra, mananoligosacharidai padidina atsparumą enterinėms ligoms ir gerina augimą dėl: a) patogenų kolonizacijos stabdymo, blokuojant patogeninių bakterijų prisikabinimą prie žarnų sienelės; b) imuninio atsako skatinimo; c) maistinių medžiagų įsisavinimo lengvinimo, modifikuojant mikrofloros fermentacijos procesus; d) mucino barjero stiprinimo; e) enterocitų dauginimosiskatinimo; f) žarnų gleivinės vientisumodidinimo (116).

Šių prebiotikų veikimas yra itin selektyvus, nes „gerosios“ žarnyno bakterijos gali juos naudoti kaip substratą, tinkamą augimui, tuo tarpu patogenams šis substratas nėra tinkamas. Dėl netinkamų augimui sąlygų, patogenai negali daugintis ir žūsta. Taigi, veikiant prebiotikams žarnyne sumažėja infekcijų, kurias sukelia egzogeniniai patogenai, be to sumažėja amoniako kiekis žarnyne (23). Tačiau MOS turi ir dar vieną neigiamą poveikį patogeniniams mikroorganizmams: patogenai su specifiniais manozei žiuželiais prisikabina prie žarnyno nevirškinamų mananoligosacharidų, o kartu su jais yra pašalinami iš organizmo (69).

. Dažnai kartu yra naudojami prebiotikai ir probiotikai, o jų bendras mišinys vadinamas

sinbiotikais. Sinbiotikuose yra abu komponentai, t. y. ir „gerieji“ mikroorganizmai, ir jiems reikalingi substratai, todėl yra įmanomas sinergetinis veikimas viščiukų broilerių arba dėsliųjų vištų virškinamajame trake (85).

Mokslininkas Z. R. Xu su bendraautoriais ištyrė, jog dėl prebiotikų įtakos padidėjo viščiukų broilerių virškinimo fermentų, tokių kaip proteazė ar amilazė, aktyvumas, o tai pagerina energijos išsiskyrimą iš lesalų ir proteinų utilizacijos procesus (113). Nustatyta, jog dėl prebiotikų MOS įtakos pagėja aminorūgščių virškinamumas. Šie pokyčiai taip pat lemia žarnų ekosistemos subalansavimą. (16).

Mokslininkai yra ištyrę žarnų gleivinės pokyčius papildant viščiukų broilerių lesalus prebiotikais. Jie nustatė, jog dėl lesalų priedų įtakos pasikeičia žarnyno gleivinės architektūra, o tiksliau – pailgėja žarnyno gaureliai (14,114). Tuo tarpu ilgesni gaureliai gali būti traktuojami kaip geresnės funkcijos indikatoriai, nes kuo ilgesni gaureliai, tuo didesnis plotas medžiagų, mineralų absorbcijai (11).

Teigiamas prebiotikų poveikis, siekiant pagerinti produktyvumą ir maisto medžiagų įsisavinimą, aprašytas ne tik viščiukams broileriams (78), bet ir vištoms dedeklėms bei vištaitėms. Šis efektas siejamas su bakteriniu antagonizmu, konkuravimu dėl kolonizacijos vietų ar maisto medžiagų, imuninės sitemos skatinimu ir toksinių medžiagų produkavimo mažinimu. O kaip

16 galutinis rezultatas ir yra nurodoma pagerėjusi žarnyno aplinka, dėl kurios pokyčių padidėja fermentų aktyvumas ir pagerėja maisto medžiagų absorbcija (39).

1. 5. Fitobiotikai ir jų panaudojimas paukščių mityboje

Fitobiotikai yra gan nauja lesalų priedų grupė, todėl dar trūksta moksliniai tyrimais įrodytų duomenų apie jų veikimo mechanizmus ir naudojimą viščiukų broilerių arba dėsliųjų vištų mityboje. Tačiau fitobiotikai šiuo metu yra pripažįstami kaip augalų komponentai, kurie yra dažnai naudojami maisto pramonėje (8). Jie gali būti klasifikuojami pagal naudojamą augalo dalį (pvz., šaknys, sėklos), formą (pvz., medžiai, vijokliai), augimo vietą (pvz., tropiniai, subtropiniai), terapiautinę reikšmę (pvz., priešbakteriniai, priešfungicidiniai, priešuždegiminiai), naudojimo būdą (pvz., tinktūros, sirupai, inhaliaciniai), taip pat gali būti naudojama klasikinė botaninė klasifikacija. Tačiau paukščių mityboje fitobiotikai klasifikuojami į: a) žoleles (produktai iš žolinių augalų); b) augalų ekstraktus (iš viso arba dalies perdirbto augalo); c) eterinius aliejus; d) aliejingąsias dervas (ekstraktai su nevandeniniais tirpikliais)(111).

Fitobiotikai išgauti iš augalų yra natūralios kilmės ir palyginus su antibiotikais ar kitomis neorganinėmis cheminėmis medžiagomis yra mažiau toksiški, neturi atliekų ir galėtų būti idealūs maisto priedai pašariniams gyvūnams (46). Daugybė augalų turi daugiafunkcinių naudingųjų savybių, kurios priklauso nuo jų specifinių bioaktyvių komponentų. Šios biologiškai aktyvios medžiagos dažniausia būna antriniai augalų metabolitai. Tai gali būti terpenoidai (pvz., steroidai), fenoliai (pvz., taninai), glikozidai arba alkaloidai, kurie būna alkoholių, aldehidų ir kitomis formomis. Pavyzdžiui pagrindinės eterinių aliejų sudėtinės dalys dažniausia priklauso alkoholių, aldehidų, eterių, esterių, ketonų, fenolių ir terpenų grupėms (71).

Kai kurios fitobiotikų dalys turi antioksidacinių savybių (pvz., cinamonaldehidas iš cinamono) arba slopina mikroorganizmų augimą (pvz., karvakolas iš organo (raudonėlio)). Lygiai kaip antibiotikai, oregano eterinis aliejus modifikuoja žarnų mikroflorą ir mažina jų mikrobinį užterštumą, nes slopina bakterijų dauginimąsi. Veikimo mechanizmas dažniausiai pagrįstas hidrofobinių eterinių aliejų gebėjimu įsiskverbti į bakterijų membraną, suardyti jos struktūrą ir sutrikdyti ląstelės jonų koncentraciją (18). Schamatizuotas fitobiotikų veikimo mechanizmas pateiktas 2 – ame paveikslėlyje.

17 2 pav. Fitobiotikų veikimo mechanizmas (45).

Fitobiotikai mokslininkus šiuo metu labiausiai domina dėl kelių aspektų: jie pagerina žarnų funkcijas, turi antimikrobinių ir antioksidacinių savybių bei didina viščiukų broilerių produktyvumą (3,110). Taip pat kai kurie moksininkai yra nustatę, jog fitobiotikai gali stimuliuoti endogeninių fermentų aktyvumą ir gerinti maisto virškinamumą, azoto absorbciją, slopinti nemalonius kvapus ir mažinti išskiriamo amoniakinio azoto kiekį (37,41) Taigi, svarbiausi augalinių lesalų priedų veikimo mechanizmai apima teigiamą poveikį žarnų mikroflorai ir potencialių patogenų kontrolę. Manoma, jog padidėjęs virškinimo intensyvumas plonosiose žarnose yra tik netiesioginis šalutinis fitobiotikų poveikis, dėl mikrobinės eubiozės stabilizavimo viščiukų broilerių virškinamajame trakte (107).

Nustatyta, kad fitobiotikai stimuliuoja virškinimo fermentų, tokių kaip lipazė, amilazė ir karbohidrazė, aktyvumą, o tai teigiamai veikia lesalų maistinių medžiagų virškinamumą (90). Tiek studijose in vitro, tiek ir in vivo nustatyta, jog tiek augalų ekstraktai, tiek ir eteriniai aliejai turi priešmikrobinių savybių prieš daugelį patogeninių mikroorganizmų (47,74). Lesalai su fitobiotikais veikia ne tik priešmikrobiškai, bet ir priešhemlintiškai bei stimuliuoja organizmo imuninę sistemą (85).

Fitobiotikai

Žarnų mikroflora Virškinamumas Virškinimo sekrecijos

morfologija

Geresnis maisto medžiagų virškinamumas, sumažėjęs mikrobinių toksinų kiekis, mažesnė konkurencija dėl maisto medžiagų, mažesnis imuninės

sistemos dirginimas

18 Manoma, kad oregano aliejus gali pakeisti kokcidiostatikus viščiukų broilerių ar dėsliųjų vištų lesaluose. Šis aliejus kokcidijų (Eimeria spp.) neinaktyvuoja, tačiau gali paskatinti viščiukų broilerių žarnų gleivinės ląstelių dauginimąsi ir šiuo būdu apsisaugoma nuo kokcidijų invazijos tiesiog dėl sveikesnės žarnų ląstelių populiacijos (17).

Kaip ir daugumos kitų lesalų priedų, svarbią reikšmę paukščių organizmo atsakui turi fitobiotikų kokybė ir veikliųjų medžiagų kiekis (25). Taip pat turi reikšmės ir kiti parametrai, tokie kaip panaudota augalo dalis ir jos fizikinės savybės, genetinės augalų variacijos ir jų amžius, derliaus nuėmimo laikas, veikliųjų medžiagų išgavimo metodas. Taip pat labai svarbią įtaka poveikiui daro kitos priede esančios veikliosios medžiagos bei jų sąveika su tiriamuoju fitobiotiku (115).

1. 6. Fermentai ir jų panaudojimas paukščių mityboje

Viščiukų broilerių ir dėsliųjų vištų kombinuotuosius lesalus daugiausiai sudaro javų grūdai. Nekrakmoliniai polisacharidai (NKP) javų grūdų ląstelės sienelę. NKP klasifikacija pateikta 3 – čiame paveikslėlyje. Kombinuotųjų lesalų pagrindiniai NKP yra celiuliozė, β-gliukanai, arabinoksilanai, galaktomananai, ksilogliukanai ir ramnogalaktoronanai (12,98). Grūdinių augalų grūduose esantys pentozanai (arabinoksilanai) yra netirpūs vandenyje, formuoja klampius junginius ir tai nulemia arabinoksilanų antimitybinius faktorius (105). β-gliukanai yra sutinkami grūduose, daugiausia miežiuose ir avižose. Juos sudaro gliukozės vienetai, susjungti β-(1,3) ir β-(1,4) ryšiais į linijinę grandinę. Miežių β-gliukanuose vyrauja β-(1,4) ryšiai – 70 proc. ir 30 proc. β-(1,3) ryšiai (2). NKP, dėl savo fizinių ir cheminių savybių, turi keletą nepageidaujamų veiksnių viščiukų broilerių ir dėsliųjų vištų lesinime. NKP padidina žarnyno klampumą, sumažina substratų ir virškinimo fermentų difuziją, ko pasekoje susilpnėja maistinių medžiagų virškinamumas ir absorbcija (2,98).

19 3 pav. NKP klasifikacija (12)

Fermentai (enzimai) – tai biologiniai katalizatoriai, inicijuojantys arba pagreitinantys chemines reakcijas organizme (96). Šiuo metu fermentai yra gana plačiai naudojami kaip lesalų priedai, įtraukiami į kombinuotųjų lesalų premiksų sudėtį. Yra dvi pagrindinės enzimų, naudojamų paukštininkystėje kategorijos: a) fitazės; b) celiuliozinius arba nekrakmolinius polisacharidus skaidantys enzimai (NPSE). Fitazė yra dedama į kombinuotuosius lesalus siekiant išgauti iš augalų grūdų, kurie yra pagrindiniai kombinuotųjų lesalų komponentai, fitatinį fosforą (95).

Fermentiniai preparatai yra efektyvesni, kuomet juos sudaro daugiau kaip vienas kompleksiniai fermentiniai aktyvumai (13).

Viščiukų broilerių arba dėslųjų vištų kombinuotieji lesalai papildomi enzimais siekiant: a) panaikinti (suardyti) antimitybinius faktorius (pvz., β-gliukanus) arba maistines medžiagas paversti lengviau absorbuojamomis bei padidinti energentinę lesalų vertę; b) padidinti endogeninių fermentų kiekį virškinamaje trakte; c) moduliuoti žarnyno mikroflorą, dėl ko paukščiai tampa sveikatingesni (86).

Lesalus papildant NKP skaidančiais fermentais (ksilanazėmis, pektinazėmis, β-glukanazės ir kt.) pagerinamas viščiukų broilerių arba vištų lesalų maistinių medžiagų virškinamumas ir įsisavinimas, o tai tiesiogiai veikia žarnų mikrobinę ekosistemą. Fermentų panaudojimas lesaluose padidina plonųjų bei aklosios žarnos mikrofloros populiaciją (15), o gerinant sveikatingumą sumažėja paukščių mirtingumas (93). Taip pat naudojant fermentinius priedus lesaluose padidėja paukščių produktyvumas (19,118), o tai galimai įvyksta dėl sumažėjusio žarnyno klampumo bei pagerėjusio virškinimo (61). Schematinis fermentų veikimo mechanizmas pateiktas 4 - ame paveikslėlyje. Nekrakmoliniai polisacharidai (NKP) Pektino polisacharidai Celiuliozė Neceliulioziniai polimerai Arabinoksilanai β-gliukanai Mananai Galaktanai Ksilogliukanai

20 4 pav. Fermentų lesaluose veikimo mechanizmas (73).

Fermentai yra selektyvūs substratui, todėl jais papildant lesalus būtina atsižvelgti į lesalų komponentų sudėtį, kad lesaluose būtų pakankamas kiekis substrato konkretaus fermento veiklai, pvz. ksilanazė turi būti terpiama į lesalus, kurių pagrindą sudaro kviečiai, nes į jų sudėtį daugiausia įeina arabinoksilanai. Silpnesnį efektą ksilanazė turės lesalams, kurių pagrindą sudaro kukurūzai ir sojos rupiniai, nes juose arabinoksilanų yra nežymus kiekis. Fermentai turėtų būti stabilūs tiek organizme, tiek ir lesaluose jų technologinių procesų ar sandėliavimo metu (98).

Apibendrinant norėtųsi pažymėti, kad eubiotiniai lesalų priedai turi teigiamos įtakos viščiukų broilerių produktyvumui ir sveikatingumui, tačiau jų veikimas labai priklauso nuo lesalų priedo sudėties, dozavimo, priedų kombinacijos, lesalų gamybos technologinių savybių, lesalų sandėliavimo, paukščių rūšies, amžiaus, reprodukcijos periodo, genetinių veiksnių ir kt.

NSP – azės (pvz.,

ksilanazė)

Fitazės

NSP hidrolizė Fitazių hidrolizė

Tirpūs Netirpūs

↓ klampumas ↓vandens surišimas

↑ ląstelės sienelės praeinamumas

↑tranzito srautas

žarnose ↓endogeninė sekrecija

ir fermentų produkcija

↑maisto medžiagų difuzija (pvz., krakmolo)

↓išmatų drėgmė; ↓bakterijų dauginimasis plonajame žarnyne; ↑maistingųjų medžiagų suvartojimas; ↑pašarų pasisavinimas

21

2. DARBO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

Magistro baigiamasis darbas atlikti 2010 – 2013 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos akademijos Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto, Lenkijos mokslų akademijos Gyvūnų reprodukcijos ir maisto tyrimų institute (Lenkija) ir AB „Vilniaus paukštynas“. Magistro baigiamasis darbas susidėjo iš trijų tyrimų, kurių kiekvieno rezultatai atkirai publikuoti LSMU VA Studentų mokslinės draugijos (SMD) organizuotose konferencijose bei Latvijos Jelgavos universiteto SMD konferencijoje. Iš viso paskelbti 4 moksliniai straipsniai.

2.1. Lesinimo bandymai

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. 8-500 („Valstybės žinios“, 1997 11 28, Nr. 108; Nauja įstatymo redakcija nuo 2013-01-01, 8 straipsnio 10 dalis įsigalioja2013-07-01, 7 straipsnio 2 dalis ir 10 straipsnio 4 dalis įsigalioja 2016-01-01: Nr. XI-2271, 2012-10-03, Žin., 2012, Nr. 122-6126 (2012-10-20) (66,67). Taip pat laikantis poįstatyminių aktų – LR valstybinės veterinarinės tarnybos įsakymų „Dėl laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 4-361) ir „Dėl laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999 01 18, Nr. 4-16) (53,54); taip pat atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“ (22,68, 102). Viščiukai broileriai laikomi ant gilaus kraiko, girdomi iš stacionarių girdytuvių, laikymo sąlygos atitiko ES Direktyvą 2007/43/EB, nusakančių būtiniausias broilerių apsaugos taisykles (103).

2. 1. 1. Multienziminio preparato RovabioTMExcel AP ir prebiotikų MOS įtaka viščiukų broilerių virškinimo procesams

Lesinimo bandymas atliktas su 1 – 35 d. amžiaus 400 vnt. Ross 308 linijų derinio viščiukais broileriais, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes po 200 viščiukų kiekvienoje su 4-ais kiekvienos grupės pakartojimais. Pirmoji grupė kontrolinė, antroji – bandomoji. Kontrolinės grupės viščiukai broileriai lesinti standartiniais kombinuotaisiais lesalais. Tiriamosios grupės lesalai papildyti

22 multienziminiu preparatu RovabioTMExcel AP (pagrindiniai fermentiniai aktyvumai – 14000

ksilanazinio ir 2000 β-gliukanazinio akt. vnt./g) ir prebiotikų mananoligosacharidų Agrimos® (2 g/kg lesalų) kombinacija. Bandymo schema pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. I – ojo bandymo su viščiukais broileriais schema

Parametrai Grupės I (kontrolinė) II (bandomoji) Kombinuotieji lesalai + + RovabioTMExcel AP + Agrimos® - +

Viščiukai broileriai laikyti ant gilaus kraiko, girdomi iš stacionarių girdytuvių bei lesinti iki soties ad libitum. Lesalų kokybiniai parametrai atitiko viščiukų broilerių auginimo rekomendacijas (79). Nuo 1 iki 8 dienų amžiaus tarpsniu viščiukai broileriai lesinti startiniu lesalu, o nuo 9 iki 35 amžiaus dienų finišiniu lesalu. Kombinuotųjų lesalų kokybiniai rodikliai pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Kombinuotųjų lesalų kokybiniai rodikliai (1 kg, %)

Komponentai 1-8 viščiukų amžiaus dienos 9-35 viščiukų amžiaus dienos Apykaitos energija, MJ/kg 12,89 13,31 Baltymingumas* 22,22 20,44 Žali riebalai* 6,39 9,71 Žalia ląsteliena* 2,57 2,98 Žali pelenai* 3,02 2,81 Lizinas 1,28 1,27 Metioninas* 0,64 0,53 Metioninas+cistinas 1,00 0,88 Triptofanas 0,26 0,24 Treoninas 0,86 0,82 Linolinė rūgštis 1,88 2,41 Cistinas 0,35 0,35 Lizinas (įsisav.) 1,16 1,14 Krakmolas 38,71 34,30

23 2 –os lentelės tęsinys

Kalcis* 0,96 0,96 Fosforas (bendr.) * 0,73 0,77 Fosforas (įsisav.) 0,47 0,49 Natris* 0,16 0,15 Magnis 0,17 0,18 Kalis 0,80 0,78 Chloras* 0,20 0,21 NaCl 0,17 0,15 * Analizuotos vertės

2. 1. 2. Fitobiotikų, gautų iš Origanum vulgare L. ir probiotikų Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 poveikis viščiukų broilerių virškinimo procesams

Lesinimo bandymas atliktas su 1–35 d. amžiaus 450 vnt. Ross 308 linijų derinio viščiukais broileriais, kurie suskirstyti į tris grupes po 150 viščiukų kiekvienoje su 3-mis kiekvienos grupės pakartojimais. Pirmoji grupė kontrolinė, antroji bei trečioji – bandomosios. Kontrolinės grupės viščiukai broileriai lesinti standartiniais kombinuotaisiais lesalais. Pirmos tiriamosios grupės lesalai papildyti augaliniu aliejumi Origani aetheroleum, gautu iš Origanum vulgare L. (0,05 g/kg), o antrosios tiriamosios grupės lesalai papildyti probiotinio preparato Bactocell®

sudaryto iš pieno rūgšties bakterijų Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 (3x106

k.s.v./kg) ir augalinio aliejaus, gauto iš augalo (0,05 g/kg) kombinacija. Bandymo schema pateikta 3 lentelėje.

3 lentelė. II – ojo bandymo su viščiukais broileriais schema

Parametrai

Grupės

I (kontrolinė) II (I bandomoji) III (II bandomoji)

Kombinuotieji lesalai + + + Origanum valgare L. (0,05 g/kg) - + + Origanum valgare L. (0,05 g/kg) + Bactocell® (3x106 k.s.v./kg) - - +

24 Viščiukai broileriai laikyti ant gilaus kraiko, girdomi iš stacionarių girdytuvių bei lesinti iki soties ad libitum. Lesalų kokybiniai parametrai atitiko viščiukų broilerių auginimo rekomendacijas (79). Kombinuotųjų lesalų kokybiniai rodikliai pateikti 4 lentelėje.

4 lentelė. Kombinuotųjų lesalų kokybiniai rodikliai (1 kg, %)

Komponentai

Grupės

I (kontrolinė) II (I bandomoji) III (II bandomoji)

Apykaitos energija (MJ/kg) 1323 13.23 13.23 Baltymingumas * 20.91 20.91 20.90 Žali riebalai* 6.51 6.51 6.51 Žalia ląsteliena* 2.45 2.45 2.45 Žali pelenai* 2.83 2.83 2.83 Lizinas 1.16 1.26 1.26 Metioninas + Cistinas 0.97 0.97 0.97 Triptofanas 0.26 0.26 0.26 Linolininė rūgštis 1.83 1.83 1.83 Treoninas 0.85 0.85 0.85 Cistinas 0.37 0.37 0.37 Metioninas* 0.62 0.62 0.62 Lizinas (įsisav.) 1.15 1.15 1.15 Krakmolas 44.93 44.93 44.91 Cukrūs 4.26 4.26 4.26 NaCl 0.24 0.24 0.24 Ca* 0.96 0.96 0.96 P (bendr.)* 0.66 0.66 0.66 Na* 0.17 0.17 0.17 Cl* 0.20 0.20 0.20 K 0.79 0.79 0.79 Mg 0.17 0.17 0.17 P (įsisav.) 0.44 0.44 0.44 * Analizuotos vertės

25

2.1.3. Probiotikų Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 į ir prebiotikų MOS įtaka dėsliųjų vištų virškinimo procesams

Tyrimas vykdytas su 30 savaičių amžiaus 36 Hisex Brown linijų derinio dėsliosiomis vištomis. Paukščiai suskirstyti į 3 grupes po 12-ka vištų kiekvienoje: I-oji grupė kontrolinė, II-oji ir III-oji – tiriamosios. Bandymo metu į II grupės paukščių lesalus įmaišyta probiotinio preparato

Bactocell® (1x106 k.s.v./g), į III grupės – probiotinio preparato Bactocell®, sudaryto iš probiotikų pieno rūgšties bakterijų Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 (1x106

k.s.v./g) ir prebiotinio mananoligosacharidų preparato Agrimos® (2,5 g/kg). Bandymo schema pateikta 5 lentelėje.

Vištos dedeklės bandymo metu laikytos individualiuose narveliuose su stacionariomis girdytuvėmis ir lesalinėmis. Visų grupių vištos lesintos po 125 g lesalų per parą. Kombinuotųjų lesalų kokybiniai rodikliai pateikti 6 lentelėje. Paukščių priežiūros sąlygos visose grupėse buvo vienodos ir atitiko Hisex linijų derinio vištoms nurodytus zootechninius reikalavimus bei rekomendacijas (48).

5 lentelė. III – ojo bandymo su vištomis dedeklėmis schema

Parametrai

Grupės

I (kontrolinė) II (Itiriamoji) III (IItiriamoji)

Kombinuotieji lesalai + + +

Bactocell® (1x106 k.s.v./g) - + +

Agrimos® (2,5 g/kg) - - +

6 lentelė. Kombinuotųjų lesalų kokybiniai rodikliai (1 kg, %)

Komponentai Sudėtis Apykaitos energija (MJ/kg) 10,88 Žali baltymai* 17,28 Žali riebalai* 4,84 Žalia ląsteliena* 4,04 Žali pelenai * 3,77 Lizinas 0,74 Metioninas * 0,48

26 6 – os lentelės tęsinys Metioninas + cistinas 0,80 Triptofanas 0,22 Treoninas 0,60 Krakmolas 35,68 Cukrus 3,26 Kalcis* 3,88 Fosforas (bendr.) * 0,58 Fosforas (įsisav.) 0,36 Natris * 0,16 Magnis 0,12 Kalis 0,74 Chloras* 0,20 NaCl 0,23 * Analizuotos vertės

2. 2. Tyrimuose naudotų lesalų priedų charakteristikos

1. RovabioTMExcel AP sudarytas iš 5 skirtingų fermentų grupių, kurios pasižymi 19

fermentinių aktyvumų, pilna sudėtis pateikta 6 lentelėje. Visi jie gaminami kartu, vienoje fermentacijos terpėje ir yra pilnai suderinami.

7 lentelė. Multienziminio preparato RovabioTMExcel AP sudėtis

Klasė Fermentai Ksilanazės Endo-1,4-β-ksilanazė α-arabinofuranozidazė β-ksilozidazė Ferulol-esterazė Endo-1,5-α-arabinanazė

27 7 – os lentelės tęsinys β-glukanazės Endo-1,3(4)-β-glukanazė β-1,3-glukanazė Endo-1,4-β-glukanazė1 Celobiohidrolazė β-glukozidazė Pektinazės Pektinazė Polygalakturonazė Pektin-metil-esterazė Ramnogalakturonazė Proteazės Asparto-proteazė Metalo-proteazė Kiti Endo-1,4-β-mananazė β-manozidazė α-galaktozidazė 1

alternatyvus pavadinimas: celulazė

2. Agrimos® – tai specifinių mananoligosacharidų (MOS) ir gliukozės (β-gliukanų) derinys, gautas iš Saccharomyces cerevisiae mielių ląstelių sienelių. Agrimos® _{išgaunamas kontroliuojant}

pH, mielių ląstelių autolizės metu aukštoje temperatūroje. Šis priedas yra rusvų miltelių pavidalo. Priedo specifikacija pateikiama 7 lentelėje.

3. Augalinis aliejus Origani aetheroleum gaunamas iš Origanum vulgare L. (Lamiaceae). Aliejaus pagrindinė veiklioji medžiaga yra karvakrolas (57 proc.).

4. Probiotinis preparatas Bactocell sudarytas iš pieno rūgšties bakterijų Pediococcus

acidilactici MA 18 / 5 M, registruotų Pastero instituto kolekcijoje (CNCM), Paryžiuje, Nr. MA 18 /

5M (ES numeris:9). Šis preparatas yra sertifikuotas ir leidžiamas pardavinėti kaip maisto priedas JAV, ES šalyse bei kitur. Bactocell yra baltos spalvos milteliai, kurie technologinio proceso metu išlieka stabilūs iki 80o

C.

2. 3. Fiziologinių ir cheminių tyrimų metodikos

Bandymo pabaigoje tiek viščiukai broileriai, tiek ir dėsliosios vištos paskersti pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijas (21). Pirmajame ir antrajame bandyme

28 broileriai paskersti 35 – ąją amžiaus dieną, trečiajame bandyme – vištos skerstos 210-ies dienų amžiaus.

Tuoj pat po skerdimo aklosios žarnos turinyje buvo matuojamas pH, naudojantis pH-metru ,,CP – 315“ (I – asis bandymas) arba „InoLab pH 730” (II – asis ir III – asis bandymai).

Aklosios žarnos sausųjų medžiagų kiekiai tirti sveriant ir skaičiuojant skirtumą tarp šlapio ir sauso turinio, džiovinant 105ºC temperatūroje 3 valandas (80).

Amoniakinio azoto kiekis pirmajame bandyme buvo nustatytas pagal Hofirek and Haas (2001) metodiką (49). Pagal šį metodą turinys yra ekstrahuojamas ir talpinamas į Conway lėkšteles su boro rūgšties tirpalu, o vėliau tiruojamas sieros rūgštimi. Antrojo ir trečiojo bandymų metu naudotas Foss-Tecator metodas ASN 3302.

Trumpųjų grandinių riebalų rūgščių kiekis visuose trijuose bandymuose buvo tiriamas dujų chromatografu Shimadzu GC-14A (Shimadzu Ko, Tokijas). Bandymo metu skaidrus ir be nuosėdų tiriamasis mišinys talpinamas į dujų chromatografą. Mišinys ruošiamas atskiedžiant pasvertą žarnų chimusą (0.2 g) su 0.2ml skruzdžių rūgšties ir dejonizuotu vandeniu. Toks mišinys, norint gauti skiadrų tiriamąjį mėginį, centrifūguojamas 5 minutes. Stiklinė kolonėle (2,6 mm × 2,5 m) užpildoma 10% SP-1200/1% H3PO4 ant 80/100 Cromosorb W AW (Sulpeco Ko, Bellefonte, Pa).

Tyrimų metu kolonėlės temperatūra siekia 110°C, detektoriaus - 180°C, injektoriaus - 195°C (121). Bakteriniai fermentiniai aktyvumai nustatyti pagal p- arba o-nitrofenolio išsiskyrimo kiekį iš nitrofenilgliukozidų pagal Juśkiewicz et al. (2002) modifikuotą Djouzi ir Andrieux (1997) metodą (30,58). Naudojami substratai: β-gliukuronidazei p-nitrofenil-β-D-gliukuronidas, α-galaktosidazei

p-nitrofenil-α-D-galaktopiranosidas, β-galaktosidazei o-nitrofenil-β-D-galaktopiranosidas,

α-gliukosidazei p-nitrofenil-α-D-gliukopiranosidas ir β-liukosidazei

p-nitrofenil-β-D-gliukopiranosidas. Fermentinis aktyvumas išreikštas µmol/min susidariusio junginio (IU) gramui aklosios žarnos virškinamojo turinio. Tyrimui reikėjo pasiruošti mišinį iš 0.3ml substrato (mmol/l) ir 0.2 ml žarnų turinio, kuris prieš tai buvo praskiestas 100 mmol/l fosfato buferiu (pH 7), santykiu 1:10. Norint nusodinti nuosėdas, mišinys centrifūguotas 15 min, o tada pašildytas 37o

C (10min).Į taip paruoštą mišinį buvo dedama 2.5 ml 0.25 mol/l Na2CO3. p- ir o- nitrofenolio kiekis buvo

matuojamas spektrofotometru atitinkamai 400nm ir 420 nm ilgio bangomis.

2. 4. Statistinė duomenų analizė

Tyrimų rezultatai pirmojo bandymo metu įvertinti statistine duomenų programa Statistica versija 5,5, statistiškai patikimi skirtumai tarp grupių nustatyti Duncan testu.

29 Antrojo ir trečiojo bandymo metu statistinė analizė buvo atliekama Statistica versija 6,0 statistiniu paketu. Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp grupių nustatyti Duncan testu.

Visų bandymų metu skirtumai tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupių laikyti statistiškai reikšmingais, jei p<0,05.

30

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3. 1. Multienziminio preparato RovabioTMExcel AP ir prebiotikų MOSįtaka viščiukų broilerių virškinimo procesams

Atliktas bandymas su viščiukais broileriais parodė (8 lentelė)., jog multienziminio preparato

RovabioTMExcel AP ir prebiotikų mananoligosacharidų (MOS, Agrimos®)lesalų priedai turėjo įtakos

viščiukų aklosios žarnos turinio (chimuso) pH vertei bei amoniakinio azoto kiekiams. Nustatyta, kad tiriamosios grupės viščiukų broilerių aklosios žarnos turinio pH vertė sumažėjo 0,09 vienetais (p>0,05), o amoniakinio azoto kiekis sumažėjo 13,00 proc.(p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Sausųjų medžiagų kiekis dėl RovabioTM

Excel AP ir Agrimos® įtakos sumažėjo 0,63 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

8 lentelė. I-ojo bandymo viščiukų aklosios žarnos turinio pH ir amoniakinio azoto kiekiai

Rodikliai

Grupė

I grupė (kontrolė) II grupė

(RovabioTMExcel AP + Agrimos®)

Chimuso pH 6,82±0,07 6,73±0,06 Amoniakinis azotas (mg/100g) 69,37 a ±7.67 60,71 ab ±12,46 SM, % 20,54±1.48 19,91±0,89

a, b _{– vidurkiai, eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).}

Tyrimų duomenys apie mananoligosacharidų ir multienziminio preparato įtaką viščiukų broilerių aklosios žarnos TGRR kiekiams pateikti 9 lentelėje. Tiriamosios grupės viščiukų broilerių aklosios žarnos turinio TGRR koncentracija turėjo tendenciją didėti, lyginant su kontroline grupe. Acto rūgšties kiekis didėjo 41,30 proc. (p<0,05), propiono rūgšties – 3,73 proc. (p<0,05), sviesto – 14,41 proc. (p<0,05), izosviesto rūgšties – 5,88 proc. (p>0,05), valerionų rūgšties – 2,59 proc. (p>0,05), izovalerionų – 5,13 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Dėl RovabioTMExcel AP

ir Agrimos® įtakos bendras TGRR kiekis padidėjo 10,08 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.

31 9 lentelė. I-ojo bandymo viščiukų broilerių aklosios žarnos TGRR kiekiai (μmol/g)

TGRR

Grupės

I grupė (kontrolė) II Grupė

(RovabioTMExcel AP + Agrimos®)

Acto r. _61,2b ±5,2 86,47a±6,8 Propiono r. 26,8b±2,6 27,8ab±4,0 Sviesto r. 15,27b±3,03 17,47ab±2,58 Izosviesto r. 0,85±0,09 0,90±0,24 Valerionų r. 1,93±0,42 1,98±0,27 Izovalerionų r. 1,17ab±0,12 1,23a±0,24 Bendras TGRR kiekis 107,1b±7,6 117,9a±10,8

a, b _{– vidurkiai, eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).}

Tyrimų duomenys apie lesalų priedų įtaką viščiukų broilerių aklosios žarnos bakterinių fermentų aktyvumą pateikti 10-oje lentelėse. Nustatyta, kad dėl MOS ir multienzimų įtakos, viščiukų broilerių aklosios žarnos turinyje bakterinių fermentų α-gliukozidazės aktyvumas sumažėjo 3,82 proc. (p>0,05), o α-galaktozidazės – 20,40 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Tuo tarpu kitų bakterinių fermentų aktyvumai turėjo tendenciją didėti: β-gliukozidazės – 10,29 proc., β-galaktozidazės – 0,17 proc., o β-gliukuronidazės – 27,97 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

10 lentelė. I-ojo bandymo viščiukų aklosios žarnos bakterinių fermentų aktyvumai (U/g)

Fermentai (U/g)

Grupė

I grupė (kontrolė) II grupė

(RovabioTMExcel AP + Agrimos®)

-gliukozidazė 5,76±1,13 5,54±1,81

-gliukozidazė 1,75±0,33 1,93±0,40

-galaktozidazė 30,14±9,25 23,99±11,46

-galaktozidazė 34,45±10,88 34,51±12,40

32

3. 2. Fitobiotikų, gautų iš Origanum vulgare L. ir probiotikų Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 poveikis viščiukų broilerių virškinimo procesams

Tiek fitobiotikai gauti iš Origanum vulgare L. atskitai, tiek ir kombinacijoje su probiotikais

Pediococcus acidilactici MA 18 / 5, turėjo teigiamos įtakos viščiukų broilerių žarnų turinio pH,

amoniakinio azoto bei sausųjų medžiakų kiekiams. Šių tyrimų duomenys pateikti 11 lentelėje. Nustatyta, kad tiek dėl augalinio aliejaus atskirai, tiek kartu su probiotikais, viščiukų broilerių aklosios žarnos turinio pH vertė sumažėjo, palyginti su kontroline grupe. Dėl O. vulgare L. įtakos pH vertė sumažėjo 0,35 punktų vertės., o dėl O. vulgare L. ir Bactocell® kombinacijos – 0,29 punktų vertės, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Amoniakinio azoto kiekis aklojoje žarnoje dėl augalinio aliejaus priedo sumažėjo 46,59 proc., o dėl jo kombinacijos su probiotikais – 20.38 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Tuo tarpu tiriamųjų grupių viščiukų broilerių aklosios žarnos sausųjų medžiagų kiekis padidėjo, lyginant su kontroline grupe: dėl O. vulgare L. – 0.62 proc., o dėl O. vulgare L. ir Bactocell®

įtakos – 12.04 proc (p>0,05).

11 lentelė. II – ojo bandymo viščiukų aklosios žarnos pH, amoniakinio azoto ir SM kiekiai

Rodikliai Grupės I grupė (kontrolė) II grupė (O. vulgare L.) III grupė (O. vulgare L.+Bactocell®) Chimuso pH 6,46 ± 0,22 6,11 ± 0,42 6,17 ± 0,29 Amoniakinis azotas (mg/100g) 559,61 ± 124,68 298,87 ± 49,48 445,56 ± 77,72 SM, % 16,11 ± 3,76 16,21 ± 1,54 18,05 ± 1,17

Tyrimų duomenys apie fitobiotikų O. vulgare L. ir jų kombinacijos su probiotikais

Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 įtaką viščiukų broilerių aklosios žarnos chimuso TGRR kiekiui

pateikti 12 lentelėje. Aklosios žarnos acto ir sviesto rūgščių kiekis, dėl augalinio aliejaus priedo padidėjo atitinkamai 8,33 proc. bei 32,70 proc., o propiono rūgšties kiekis sumažėjo 21.06 proc., izosviesto – 56,70 proc., izovalerionų – 51,80 proc., o valerijonų – 8,90 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Dėl augalinio aliejaus O. vulgare L. ir probiotikų Pediococcus

acidilactici MA 18 / 5 viščiukų lesaluose, jų aklosios žarnos tik sviesto rūgšties kiekis padidėjo

49,80 proc., o acto rūgšties sumažėjo 9,23 proc., propiono – 31,47 proc., izosviesto – 58,00 proc., izovalerionų – 50,80 proc., o valerijonų – 12,90 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

33 Bendras TGRR kiekis dėl augalinio aliejaus O. vulgare L. priedo padidėjo 7,22 proc., o dėl augalinio aliejaus O. vulgare L. kombinacijos viščiukų broilerių lesaluose su probiotikais

Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 priešingai – sumažėjo 2,63 proc., lyginant su kontroline grupe

(p>0,05).

12 lentelė. II – ojo bandymo viščiukų broilerių aklosios žarnos TGRR kiekiai (μmol/g)

TGRR Grupės I grupė (kontrolė) II grupė (O. vulgare L.) III grupė (O. vulgare L. + Bactocell®) Acto r. 79,66±0,99 86,30±0,95 72,31±0,81 Propiono r. 13,44±0,30 10,61±0,21 9,21±0,25 Sviesto r. 1,57±0,05 2,08±0,02 2,35±0,03 Izosviesto r. 21,40±0,37 9,27±0,43 8,98±0,64 Valerionų r. 1,99±0,10 1,82±0,04 1,73±0,05 Izovalerionų r. 2,24±0,08 1,08±0,05 1,10±0,06 Bendras TGRR kiekis 120,30±1,26 128,98±1,39 117,14±1,19

Atlikus tyrimus nustatyta (13 lentelė), kad dėl augalinio aliejaus, gauto iš O. vulgare L., aklosios žarnos bakterinių fermentų α-gliukozidazės, α-galaktozidazės ir β-gliukuronidazės aktyvumai sumažėjo atitinkamai 11,63 proc., 26,60 proc. ir 13,30 proc., o tuo tarpu β-gliukozidazės bei β-galaktozidazės aktyvumai padidėjo 14,06 proc. ir 41,32 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Viščiukų lesalus papildant augalinio aliejaus gauto iš O. vulgare L. ir probiotinio preparato Bactocell kombinacija, α-gliukozidazės ir β-gliukuronidazės aktyvumai sumažėjo atitinkamai 10,61 proc. bei 22,05 proc., o α-galaktozidazės, β-gliukozidazės ir β-galaktozidazės aktyvumai padidėjo atitinkamai 16,99 proc., 22,70 proc. ir 21,45 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

34 13 lentelė. II – ojo bandymo viščiukų aklosios žarnos bakterinių fermentų aktyvumai (U/g)

Fermentai Grupės I grupė (kontrolė) II grupė (O. vulgare L.) III grupė (O. vulgare L. + Bactocell®) -gliukozidazė 36,30±0,71 32,08±0,63 32,45±1,63 β-gliukozidazė 18,21±0,29 22,77±0,23 22,34±0,63 -galaktozidazė 51,63±1,59 37,90±1,18 60,40±1,31 β-galaktozidazė 29,89±2,00 42,24±1,12 36,30±0,96 β-gliukuronidazė 65,57±1,91 56,85±1,57 51,11±2,28

3. 3. Probiotikų Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 į ir prebiotikų MOS įtaka dėsliųjų vištų virškinimo procesams

Mūsų tyrimų rezultatai parodė (14 lentelė), kad dėl probiotikų Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 įtakos aklojoje žarnoje pH sumažėjo 0,27 punktų vertės, o dėl probiotikų Pediococcus

acidilactici MA 18 / 5 ir prebiotikų MOS – 0,40 vertės, palyginti su kontroline grupe (P>0,05). Dėl

probiotikų Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 poveikio aklosios žarnos SM kiekis padidėjo 1,60 proc., dėl probiotikų Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 ir prebiotikų MOS derinio – 1,80 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Nustatyta, kad dėl probiotikų Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 įtakos amoniakinio azoto kiekis sumažėjo 2,55 proc., o dėl sinergetinio priedų veikimo – 34,54 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05).

14 lentelė. III-ojo bandymo vištų aklosios žarnos pH, amoniakino azoto ir SM kiekiai

Rodikliai Grupės I grupė (kontrolė) II grupė (Bactocell®) III grupė (Agrimos® + Bactocell®) Chimuso pH 6,59 ± 0,20 6,32 ± 0,12 6,19 ± 0,17 Amoniakinis azotas (mg/100g) 463,14 ± 74,64 451,35 ± 40,59 303,16 ± 25,00 SM, % 19,07 ± 1,56 19,37± 0,61 19,41 ± 1,23

35 Tyrimų duomenys apie lesalų priedų įtaką dėsliųjų vištų aklosios žarnos TGRR kiekiams pateikti 15-oje lentelėje. Dėl probiotikų Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 lesalų priedo acto ir propiono rūgščių kiekiai padidėjo atitinkamai 22,90 proc. ir 23,50 proc., o dėl probiotikų

Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 ir prebiotikų MOS poveikio atitinkamai 13,58 proc. ir 30,73

proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Sviesto rūgšties kiekis padidėjo 3,05 proc. veikiant probiotikams Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 ir sumažėjo 18,32 proc.dėl probiotikų

Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 bei prebiotikų MOS derinio (p>0,05). Dėl probiotikų atskirai ir

jų kombinacijos su prebiotikais izosviesto rūgšties kiekiai padidėjo atitinkamai 3,26 proc. ir 33,70 proc., palyginti su kontroline grupe (p<0,05). Veikiant probiotikams valerijonų rūgšties kiekis aklosios žarnos turinyje padidėjo 9,93 proc., o veikiant probiotikų bei prebiotikų kombinacijai šis rodiklis nesikeitė, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Izovalerijonų rūgšties kiekis sumažėjo 9,16 proc. dėl probiotikų Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 įtakos ir padidėjo 25,19 proc. dėl probiotikų Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 bei prebiotikų MOS įtakos, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Dėl probiotikų Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 įtakos bendras TGRR kiekis padidėjo 19,32 proc., o dėl probiotikų Pediococcus acidilactici MA 18 / 5 ir prebiotikų MOS kombinacijos – 12,75 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05).

15 lentelė. III-ojo bandymo dėsliųjų vištų aklosios žarnos TGRR kiekiai (μmol/g)

TGRR Grupės I grupė (kontrolė) II grupė (Bactocell®) III grupė (Agrimos® + Bactocell®) Acto r. 46,4b 57,03a 52,7ab Propiono r. 19,2c 23,71ab 25,1a Sviesto r. 13,1 13,5 10,7 Izosviesto r. 0,92b 0,95b 1,23a Valerionų r. 1,51 1,66 1,51 Izovalerionų r. 1,31ab 1,19b 1,64a Bendras TGRR kiekis 82,3b 98,2a 92,8ab

a, b _{– vidurkiai, eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).}

Nustatyta, kad dėl probiotinio preparato Bactocell®

(16 lentelė), gliukozidazės, α-galaktozidazės ir β-α-galaktozidazės aktyvumai padidėjo atitinkamai 3,00 proc., 19,38 proc. ir 1,48 proc., o tuo tarpu kancerogenų išskyrime dalivaujančių bakterinių fermentų gliukozidazės bei

β-36 gliukuronidazės aktyvumai sumažėjo atitinkamai 16,89 proc. ir 11,79 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

16 lentelė. III-ojo bandymo vištų aklosios žarnos bakterinių fermentų aktyvumai (U/g)

Fermentai Grupės I Grupė (kontrolė) II grupė (Bactocell®) III grupė (Agrimos® + Bactocell®) -gliukozidazė 43,2b 44,5b 82,3a β-gliukozidazė 22,5a 18,7ab 19,5ab -galaktozidazė 68,1b 81,3b 140a β-galaktozidazė 135b 137b 220a β-gliukuronidazė 40,7a 35,9ab 25,5bc

a, b _{– vidurkiai, eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).}

Vištų lesalus papildant prebiotiniu preparatu Agrimos®

ir probiotiniu preparatu Bactocell, α-gliukozidazės, α-galaktozidazės ir β-galaktozidazės aktyvumai padidėjo atitinkamai 90,51 proc., 105,59 proc. bei 62,96 proc., o β-gliukozidazės bei β-gliukuronidazės fermentų aktyvumai sumažėjo atitinkamai 13,33 proc. ir 37,35 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

37

4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikus tyrimus nustatėme, jog dėl eubiotinių lesalų priedų, tokių kaip probiotikai, sudaryti iš pieno rūgšties bakterijų Pediococcus acidilactici MA 18/5 M, prebiotikų mananoligosacharidų (MOS), multienzimų, kurių pagrindiniai fermentiniai aktyvumai – ksilanazinis ir β-gliukanazinis bei kt. ir fitobiotikų augalinio aliejaus, gauto iš Origanum vulgare L. įtakos tiek viščiukų broilerių, tiek ir dėsliųjų vištų aklųjų žarnų turinio pH sumažėjo. Mažiausią įtaką turėjo MOS ir multienziminio preparato priedas viščiukų broilerių aklojoje žarnoe, o didžiausią – Pediococcus

acidilactici MA 18/5 M ir MOS kombinacija dėsliųjų vištų aklojoje žarnoje. Analogiškus rezultatus

yra paskelbę ir kiti mokslininkai, kurie teigia, jog probiotikai ir prebiotikai moduliuoja virškinamojo trakto mikrofloros sudėtį, mažindami žarnų turinio pH, be to „gerosios“ ypač pieno rūgšties bakterijos konkuruoja su patogenais, aktyvina endogeninių virškinimo fermentų sintezę ar didina jų aktyvumą viršinamajame trakte, todėl pagerėja kombinuotųjų lesalų maistinių medžiagų įsisavinimas (9,77,78,83). Be to, probiotikai fermentuoja nevirškinamus plonąjame žarnyne prebiotikus, ko pasėkoje be kitų galutinių produktų susidaro ir trumpųjų grandinių riebalų rūgštys (TGGR), kurios mažina aklosios žarnos pH (4). Literatūroje yra pateikiama ir kitokių duomenų, jog simbiotikų (MOS ir Saccharomyces cerevisiae) kombinacija neįtakojo viščiukų broilerių pH vertės (33). Tačiau tai galėjo įtakoti pasirinkta neoptimali prebiotikų ir probiotikų kombinacija ar kiti veiksniai, tokie kaip laikymo sąlygos, lesalų sudėtis, probiotikų gyvybingumas ir kt.

Amoniakinis azotas susidaro iš organinių medžiagų. Amoniakas pagaminamas kai aminorūgštys skyla organizme ir susidaro šlapimo rūgštis paukščių kepenyse. Dideli šios rūgšties kiekiai yra išskiriami į virškinamąjį traktą ir yra mikrobinių ureazių hidrolizuojami į amoniaką (112). Toks amoniakas kartu su amoniaku susidariusiu iš azotinių substratų gali būti naudojamas bakterinių proteinų sintezei arba patekti į kraujotakos sistemą. Taigi, amoniakas yra vienas iš toksiškų bakterinių metabolitų (31). Mūsų tyrimų duomenimis labiausiai amoniakinio azoto sumažėjo dėl fitobiotikų augalinio aliejaus (46,59 proc.), gauto iš Origanum vulgare L. įtakos viščiukų broilerių aklojoje žarnoje, o mažiausią įtaką padarė probiotikai (2,55 proc.) (p>0,05)

Pediococcus acidilactici MA 18/5 M dėsliųjų vištų aklojoje žarnoje. Kaip teigia Juskiewicz et al.

(2007), nevirškinami oligosacharidai padeda sumažinti amoniakinio azoto susidarymą paukščių žarnyne (56). Tai atspindi ir mūsų gauti tyrimų rezultatai, kurie parodė, kad MOS įtakoje amoniako kiekis taip pat sumažėjo labai ženkliai. O esant mažesniam amoniako kiekiui, jo mažiau patenka į kraują ir tuo būdu gerėja paukščių sveikatingumas (40).