LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS Sveikatos vadybos katedra

Justina Vaitkevičiūtė

LIETUVOS MOTERŲ DALYVAVIMAS PIKTYBINIŲ NAVIKŲ ATRANKINĖSE PATIKROS PROGRAMOSE IR GIMDOS KAKLELIO VĖŢIO PATIKROS

PROGRAMOS ORGANIZACINIŲ PROBLEMŲ VERTINIMAS Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinė vadovė Dr. Rugilė Ivanauskienė

(2)

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

LIETUVOS MOTERŲ DALYVAVIMAS PIKTYBINIŲ NAVIKŲ ATRANKINĖSE PATIKROS PROGRAMOSE IR GIMDOS KAKLELIO VĖŢIO PATIKROS PROGRAMOS ORGANIZACINIŲ PROBLEMŲ VERTINIMAS

Justina Vaitkevičiūtė

Mokslinė vadovė dr. Rugilė Ivanauskienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2015. 73 p.

Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos moterų dalyvavimą piktybinių navikų atrankinėse patikros programose ir gimdos kaklelio vėţio patikros programos organizacines problemas.

Uţdaviniai: 1. Įvertinti Lietuvos moterų dalyvavimo profilaktinėse atrankinėse patikrose dėl piktybinių navikų pokyčius 2004-2014 m.; 2. Nustatyti dalyvavimo profilaktinėse atrankinėse patikrose dėl piktybinių navikų sąsajas su socio-demografiniais bei gyvensenos veiksniais; 3. Identifikuoti blogiausiais epidemiologiniais rodikliais pasiţyminčią profilaktinę piktybinių navikų programą ir įvertinti jos organizacines problemas N sveikatos prieţiūros įstaigoje tiriamųjų poţiūriu; 4. Atlikti pasirinktos profilaktinės atrankinės patikros programos N sveikatos prieţiūros įstaigoje stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizę. Tyrimo metodika: Tyrimą sudarė trys dalys: Lietuvos suaugusiųjų ţmonių gyvensenos kiekybinio tyrimo 2004-2014 metais surinktų duomenų analizė, identifikuotos patikros programos organizacinių aspektų kokybinis tyrimas bei N asmens sveikatos prieţiūros įstaigos vykdomos profilaktinės patikros programos SSGG analizė. Dalyvavimo profilaktinėse patikros programose pokyčiams analizuoti taikėme Chi-kvadratu (χ2) testą ir Spirmeno koreliacijos koeficientą (r). Dalyvavimo sąsajoms su socialiniais, demografiniais ir gyvensenos veiksniais nustatyti atlikome binarinę logistinę regresiją ir skaičiavome galimybių santykius (GS). Ryšys laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05.Antroje šio darbo dalyje organizacinėms vėţio patikros programos problemoms tiriamųjų poţiūriu išsiaiškinti taikėme kokybinio tyrimo struktūruoto interviu metodą.

Rezultatai: Nustatėme, kad per pastaruosius dešimt metų daugėjo moterų, nurodţiusių, kad jos dalyvavo gimdos kaklelio vėţio (GKV) ir krūties vėţio (KV) atrankinės patikros programose. Moterų, per paskutiniuosius 3 metus dalyvavusių GKV atrankinės patikros programoje, dalis svyravo nuo 60 iki 74,2 proc. (p<0,001), per paskutiniuosius 2 metus dalyvavusių KV programoje – nuo 15,1 iki 45,3 proc. (p<0,001). Didţiausios galimybės

(3)

pasitikrinti dėl GKV buvo 35-44 m. amţiaus (GS=1,7, p<0,001), aukštesniojo išsilavinimo (GS=1,5, p<0,001), didţiųjų miestų (GS=1,3, p=0,009), ištekėjusioms arba gyvenančioms kartu nesusituokus (GS=1,7, p<0,001), pas gydytojus 3 ir daugiau kartų per paskutiniuosius metus apsilankiusioms (GS=5,1, p<0,001) ir daugiau nei kartą per savaitę laisvalaikio metu atliekančioms mankštą moterims (GS=1,2, p=0,016). Pasitikrinti dėl KV didesnes galimybes turėjo 56-60 m. (GS=1,4, p=0,005), aukštojo išsilavinimo (GS=1,4, p=0,003), didţiuosiuose miestuose gyvenančios (GS=1,8, p<0,001), pas gydytojus 3 ir daugiau kartų per paskutiniuosius metus apsilankiusios (GS=10, p<0,001), 3 ir daugiau kartų per savaitę vartojančios darţoves (GS=1,7, p<0,001), mankštą daţniau nei kartą per savaitę atliekančios (GS=1,3, p=0,014) moterys. Atlikus kokybinį tyrimą ir SSGG analizę nustatėme šias pagrindines vėţio atrankinės patikros programos problemas: neatnaujinti pacienčių gyvenamosios vietos adresai, netiksli pacientų kontaktinė informacija, pacienčių uţimtumas, informacijos apie programą stoka, oportunistiniai pasitikrinimai dėl GKV.

Išvados: 2004-2014 m. daugėjo moterų, nurodţiusių, jog jos tikrinosi dėl GKV ir KV. Pagrindiniai veiksniai, susiję su moterų profilaktiniu pasitikrinimu dėl GK piktybinių navikų buvo moterų amţius, išsilavinimas, gyvenamoji vieta, apsilankymų skaičius pas gydytojus.Daugiau moterų į programą būtų galima įtraukti, uţtikrinant patikimų kontaktinių duomenų patekimą į pakvietimų informacinę sistemą (IS) bei suteikiant argumentuotą ir lakonišką informaciją apie pasitikrinimų naudą.

(4)

SUMMARY

Management of Public Health

THE EVALUATION OF LITHUANIAN FEMALE PARTICIPATION RATES IN CANCER SCREENING PROGRAMMES AND THE IN DEPTH ANALYSIS OF THE CERVICAL CANCER SCREENING PROGRAMME AND IT'S ORGANIZATIONAL ISSUES

Justina Vaitkevičiūtė

Supervisor Rugilė Ivanauskienė, PhD

Department of Health Management, Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Science. Kaunas; 2015. 73p.

Aim of the study: to evaluate Lithuanian female participation rates in cancer screening programmes and to analyze cervical cancer screening programme and it's organizational issues

Objectives: 1. To evaluate changes in participation levels in cancer screening programes from 2004-2014; 2. To determine and evaluate parallels between participation levels in cancer screening programs and various social, demographic and and lifestyle variables from 2004-2014; 3. To asses and analyze organizational problems within the hospitals where these cancer screening programes take place. 4. To carry out strengths, weaknesses, opportunities, and threats (SWOT) analysis in order to evaluate managerial oversight of the cancer screening program.

Methods: This research consists of three parts: data analysis of the national Health Behaviour Survey results from 2004-2014; identification of organizational problems related to the screening process implementation in the health care institution and SWOT analysis of the selected screening program. The basis of our research was made up of quantitative and qualitative studies. Chi-square and Spearman correlation coefficient were used to analyse how participation in screening programs has changed since 2004. Logistic regression models were used to evaluate the association between social, demographic and lifestyle factors and participation levels in cervical cancer screening. The qualitative study was based upon interviews in order to identify problems related to the screening process management.

Results: Our research finds, that over a ten year time period, the proportion of women who have participated in cancer screening has increased significantly. This proportion varies from 60 to 74.2 % (p<0.001) within the cervical cancer screening programme and from 15.1 to 45.3 % (p<0.001) in the breast cancer screening programme. Results are as follows; women between the ages of 35-44 (odds ratio (OR) =1.7, p<0.001), those with higher education

(5)

(OR=1.5, p<0.001), from an urban area (OR=1.3, p=0.009), married or lived together with a Lorde (OR=1.7, p<0.001), who consulted a health care professional more than 3 times during the last year (OR=5.1, p<0.001), who were physically active more than one time a week (OR=1.2, p=0.016), were more likely to participate in cervical cancer screening. Women between the ages of 55-60 (OR=1.4, p=0.005), those with higher education (OR=1.4, p=0.003), lived in a urban area (OR=1.8, p<0.001), consulted a health care professional more than 2 times during the last year (OR=10, p<0.001), were physically active more than one time a week (OR=1.7, p<0.001) and consumed vegetables more than 3 times a week (OR=1.3, p=0.014), had a higher likelihood to participate in breast cancer screening. The main problems related to the cervical cancer screening process as identified in the study were: home addresses were not updated, contact information was incorrect, patients' time constraints, lack of information, prevalence of opportunistic screening.

Conclusions: The proportionof women who participated in screening has increased between 2004-2014. Screening uptake was associated to age, education, residency, visits with a health care professional and level of physical activity. Our study finds that with a up-to-date and accurate information system, along with, clear and concise patient information we can expect higher levels of participation within the cervical cancer screening programme.

(6)

SANTRUMPOS

GKV – gimdos kaklelio vėţys GS – galimybių santykis

IARC – Tarptautinė vėţio tyrimų agentūra (angl. International Agency for Research on

Cancer)

IS – informacinė sistema

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos KV – krūties vėţys

LNL – lėtinės neinfekcinės ligos; LR – Lietuvos Respublika

LVR – Lietuvos vėţio registras

OCT – onkocitologinis tyrimas (PAP testas) PI – pasikliautinasis intervalas

PSDF – privalomojo sveikatos draudimo fondas

SSGG – silpnybių, stiprybių, galimybių ir grėsmių analizė (angl. SWOT) ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos

TLK – Teritorinė ligonių kasa VLK – Valstybinė ligonių kasa

(7)

TERMINŲ PAAIŠKINIMAS

ANKSTYVA DIAGNOSTIKA (angl. early detection) – gali būti taikoma tik ankstyva diagnozė arba tik atrankinė patikra arba abi kartu. (early diagnosis or/and screening)

ANKSTYVA DIAGNOZĖ (angl. early diagnosis) – ankstyvųjų simptomų pastebėjimas prieš ligai pereinant į vėlyvąsias stadijas. Nustatoma jau simptomus jaučiančios moterims [12]. ATRANKINĖ PATIKRA (angl. screening) – sisteminis patikros testų taikymas besimptomei populiacijai. Jos tikslas – identifikuoti specifinio vėţio pakitimus (anomalijas). Identifikuotiems asmenims yra atliekami papildomi tyrimai (WHO, early detection) [12]. MAMOGRAFIJOS TYRIMAS – krūtų rentgenologinis tyrimas [30].

MIRTINGUMAS – mirusiųjų dėl tam tikrų ligų (prieţasčių) skaičiaus per metus ir vidutinio metinio gyventojų skaičiau santykis [45].

ONKOCITOLOGINIS TYRIMAS (OCT) (PAP testas) – moteriai paimamas tepinėlis nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir iš kaklelio kanalo. Tepinėlis vėliau tiriamas mikroskopu [28]. OPORTUNISTINĖ ATRANKINĖ PATIKRA (angl. opportunistic screening) – ne sisteminis patikros testų taikymas rutininės apţiūros metu [12].

PIKTYBINIAI NAVIKAI (VĖŢYS) – augliai, kurių ląstelės skverbiasi gilyn į organo, iš kurio išsivystė, audinį, įauga į gretimus organus. Paţeidţiama organų sandara, sutrinka jų veikla, atsiranda didelių sveikatos sutrikimų [34].

PROFILAKTINĖS PROGRAMOS yra platesnis terminas, apimantis ne tik PREVENCIJOS PRIEMONES. Tačiau Valstybinė kalbos komisija šiuos terminus leidţia vartoti kaip sinonimus.

SERGAMUMAS – per metus nustatytų naujų ligos atvejų (ūmių ir pirmą kartą gyvenime išaiškintų lėtinių ligų) ir tų metų vidutinio gyventojų skaičiaus santykis [45].

VEŢIO PATIKROS PROGRAMOS VALDYMO INFORMACINĖ SISTEMA –N sveikatos prieţiūros įstaigoje taikoma pakvietimų dalyvauti GKV atrankinės patikros programoje sistema.

Šiame darbe buvo analizuojamas moterų dalyvavimas PREVENCIJOS PROGRAMOSE. Darbe analizuojamos dvi programos – gimdos kaklelio vėţio ankstyvosios diagnostikos programa ir krūties vėţio ankstyvosios diagnostikos programa. Dalyvavusioms programoje priskiriamos moterys, kurioms buvo atliktas mamografijos arba onkocitologinis gimdos kaklelio tyrimas. Taip pat vartojamas terminas ATRANKINĖ PATIKRA, kuris labiausiai atitinka anglišką terminą SCREENING.

(8)

TURINYS

ĮVADAS ... 10

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 12

1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 13

1.1. Epidemiologinė situacija ... 13

1.1.1. Sergamumas ir mirtingumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis lietuvoje ... 13

1.1.2. Gimdos kaklelio vėţio epidemiologinė situacija ... 13

1.1.3. Krūties vėţio epidemiologinė situacija ... 14

1.2. Lietuvoje vykdomos prevencinės programos ir dalyvavimo jose pokyčiai ... 16

1.2.1. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programa ... 17

1.2.2. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programa ... 18

1.3. Dalyvavimo prevencinėse programose sąsajos su socialiniais, demografiniais ir gyvensenos veiksniais ... 19

1.3.1. Socialinių ir demografinių veiksnių sąsajos su dalyvavimu profilaktikos programose ... 19

1.3.2. Dalyvavimo profilaktikos programose ir gyvensenos veiksnių sąsajos ... 23

1.4. Organizaciniai programų įgyvendinimo aspektai ... 24

1.4.1. Sveikatos prieţiūros įstaigų veikla ... 24

1.4.2. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizės (SSGG) taikymas sveikatos prieţiūroje ... 27

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ... 29

2.1. Tyrimo organizavimas ... 29

2.2. Kiekybinis tyrimas ... 29

2.2.1. Tiriamasis kontingentas ... 29

2.2.2. Tyrimo instrumentas ... 30

2.2.3. Duomenų grupavimas ir nepriklausomi kintamieji ... 30

2.2.4. Statistinė duomenų analizė ... 32

2.3. Kokybinis tyrimas ... 33

2.4. SSGG analizė ... 35

2.5. Autorės indėlis ... 36

3. REZULTATAI ... 37

3.1. Kiekybinio tyrimo rezultatai ... 37

3.1.1. Tiriamųjų aprašomoji analizė ... 37

(9)

3.1.3. Krūties vėţio ankstyvosios diagnostikos programos rezultatai ... 43

3.1.4. Dalyvavimo atrankinėse patikrose dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų sąsajos su socialiniais ir demografiniais bei gyvensenos veiksniais ... 48

3.1.5. Moterų galimybės dalyvauti krūties vėţio ankstyvosios diagnostikos prevencijos programoje ... 50

3.2. Kokybinio tyrimo rezultatai. Pakvietimo dalyvauti gkv atrankinės patikros programoje modelio organizacinės problemos tiriamųjų poţiūriu ... 53

3.3. SSGG analizė ... 57 4. REZULTATŲ APTARIMAS... 59 IŠVADOS ... 66 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 67 LITERATŪRA ... 68 PRIEDAI ... 74

(10)

10

ĮVADAS

Lėtinės neinfekcinės ligos, ypač piktybiniai navikai, vadinamos XXI a. rykšte. Labai sunku suvaldyti sergamumą ir mirtingumą nuo šių ligų. Nors, kai kurių tyrimų duomenimis, moterų mirtingumas nuo piktybinių navikų Lietuvoje pamaţu maţėja [35, 53], krūties vėţys išlieka viena pagrindinių moterų mirties prieţasčių. Higienos instituto duomenimis 2013 metais Lietuvoje 564 moterys mirė nuo krūties, 180 – nuo gimdos kaklelio vėţio [42]. Pasaulyje 2012 metais 265 600 moterys mirė nuo gimdos kaklelio vėţio, 521 900 – nuo krūties vėţio [19].

Viena pagrindinių ir efektyviausių mokslu pagrįstų priemonių, padedančių anksti diagnozuoti šių tipų vėţiams būdingus pakitimus – atrankinės patikros (angl. screening). Tai sisteminis patikros testų taikymas besimptomei populiacijai. Jos tikslas – identifikuoti specifinio vėţio pakitimus (anomalijas) [12]. Šalys, kuriose patikros programose dalyvauja apie 80 proc. tikslinės amţiaus grupės moterų, mirtingumą nuo gimdos kaklelio ir krūties piktybinių navikų pavyko sumaţinti. Danijoje patikros programa pradėta įgyvendinti 1960 metais. Tada sergamumas gimdos kaklelio vėţiu buvo 30 atv. 100 000 gyv., o 2014 metais sumaţėjo iki 10 atv. 100 000 gyv. [5, 37]. Lietuvoje gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos priemonių programa, finansuojama iš PSDF biudţeto, pradėta vykdyti 2004 metais. Atrankinė mamografinė patikra dėl krūties vėţio, taip pat finansuojama iš PSDF biudţeto, pradėta vykdyti 2005 metais [6, 60]. IARC duomenimis 2012 metais Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėţiu buvo 26,1 atv. 100 000 gyv., sergamumas krūties vėţiu – 48,7 atv. 100 000 gyv. [19].

Uţsienyje atliktų tyrimų metu nustatyta, kad moterų dalyvavimas profilaktikos programose priklauso nuo socialinių ir demografinių veiksnių, taip pat įtakos turi įvairūs gyvensenos veiksniai [25, 36, 50, 52]. Abiejose atrankinėse patikrose daţniau dalyvauja aukštesnio išsilavinimo [14, 15, 41], ištekėjusios [25, 37, 41], miestuose gyvenančios moterys [39, 46]. Daug didesnes galimybes dalyvauti programose turi bent kartą per paskutiniuosius metus pas gydytoją dėl kitų prieţasčių apsilankiusios moterys [24, 33]. Vakarų šalyse maţesnes galimybes pasitikrinti dėl GKV ir KV turėjo imigrantės iš kitų šalių [14, 33, 41]. Rūkymo, alkoholio vartojimo ir kitų gyvensenos veiksnių sąsajos nustatomos rečiau [36, 50, 52].

Šiame darbe nagrinėjama problema – moterų nedalyvavimas gimdos kaklelio ir krūties vėţio atrankinėse patikros programose ir organizacinės šių programų problemos. Valstybinės ligonių kasos duomenimis suteiktų atrankinės patikros paslaugų skaičius Lietuvoje auga [6,

(11)

11 60]. Tačiau sunku vertinti mirtingumo nuo piktybinių navikų sumaţėjimo sąsajas su dalyvavimo atrankinėse patikrose pokyčiais. Kai kurių tyrimų duomenimis GKV patikrose dalyvavo 46 proc., o KV – apie 37 proc. tikslinės amţiaus grupės moterų [31]. Nors uţsienyje atliktų tyrimų, kuriuose analizuojamos dalyvavimo atrankinėse patikrose sąsajos su įvairiais veiksniais, gausu, o Lietuvoje profilaktikos programos taip pat yra tyrinėjamos, tačiau mūsų tyrimo mokslinis naujumas, jog pirmoje jo dalyje analizuojami 2004-2014 metų duomenys, sudaryta didelė, Lietuvą reprezentuojanti, imtis. Be to, kiekvienoje šalyje įtakos turi skirtingi veiksniai, tad šiame darbe buvo siekiama išsiaiškinti kokios grupės Lietuvoje rečiausiai dalyvauja atrankinės patikros programose.

Kiekviena sveikatos prieţiūros įstaiga savarankiškai sprendţia kaip vykdyti programas. Viena iš efektyviausių priemonių yra laiško – pakvietimo siuntimas prie sveikatos prieţiūros įstaigos prisirašiusiems ir į tikslinę amţiaus grupę patenkantiems asmenims. Labai svarbu išsiaiškinti organizacines problemas gyventojų poţiūriu. Šiam uţdaviniui įgyvendinti antroje

darbo dalyje buvo atliktas daug vertingos informacijos suteikęs kokybinis tyrimas. Jo metu

buvo vertinama N sveikatos prieţiūros įstaigos vėţio patikros programos valdymo informacinė sistema. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programa pasirinkta dėl to, jog anksti diagnozavus šią ligą ją galima lengvai suvaldyti, tačiau Lietuvos sergamumo ir mirtingumo rodikliai, palyginti su kitomis Europos šalimis, vieni blogiausių [19]. Trečiojoje

dalyje atlikta SSGG analizė leido detaliau įvertinti šios sistemos vidinius išteklius ir išorinę

aplinką. Gauti darbo rezultatai ir praktinės rekomendacijos galėtų būti naudingi tirtosios N ir kitoms sveikatos prieţiūros įstaigoms tobulinant vykdomų profilaktikos programų organizavimą.

(12)

12

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Tyrimo tikslas: įvertinti Lietuvos moterų dalyvavimą piktybinių navikų atrankinėse patikros programose ir gimdos kaklelio vėţio patikros programos organizacines problemas.

Tyrimo uţdaviniai:

1. Įvertinti Lietuvos moterų dalyvavimo profilaktinėse atrankinėse patikrose dėl piktybinių navikų pokyčius 2004-2014 m.;

2. Nustatyti dalyvavimo profilaktinėse atrankinėse patikrose dėl piktybinių navikų sąsajas su socio-demografiniais bei gyvensenos veiksniais;

3. Identifikuoti blogiausiais epidemiologiniais rodikliais pasiţyminčią profilaktinę piktybinių navikų programą ir įvertinti jos organizacines problemas N sveikatos prieţiūros įstaigoje tiriamųjų poţiūriu;

4. Atlikti pasirinktos profilaktinės atrankinės patikros programos N sveikatos prieţiūros įstaigoje SSGG analizę.

(13)

13

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Epidemiologinė situacija

1.1.1. Sergamumas ir mirtingumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis Lietuvoje

Lietuvoje sergamumas piktybiniais navikais pastaraisiais metais augo. Vėţio registro duomenimis 2006 metais sergamumas buvo 529,07 atv. 100 000 gyv., o 2012 metais – 593,62 atv. 100 000 gyv. Neţymus sergamumo sumaţėjimas buvo stebimas tik 2009 metais, tačiau toliau vėl augo (1 lentelė) [40]. Vilniaus Universiteto Onkologijos instituto duomenimis I ir II stadijos diagnozuotų navikų skaičius 2003-2010 metais didėjo neţymiai, 1,8 proc. Vėlyvųjų stadijų piktybinių navikų buvo diagnozuota maţiau. 2003-2010 metų pokytis sudarė 9,2 proc. [31]. 2006 metais jis buvo 249,18 atv. 100 000 gyv. o 2013 metais padidėjo iki 266,15 atv. 100 000 gyv. [40]. Nustatytas vyrų mirtingumo didėjimas nuo įvairių lokalizacijų vėţio 1985-2010 metais – po 0,47 proc. kasmet, moterų mirtingumo maţėjimas – po 1,65 proc. kasmet [53]. R. Kalėdienės ir S. Sauliūnės 2013 metais publikuoto tyrimo duomenimis moterų mirtingumas nuo vėţio 2001-2010 metais maţėjo po 0,81 proc. kasmet, o vyrų augo po 0,16 proc. kiekvienais metais [35]. Lietuvoje maţėjo moterų mirtingumas nuo piktybinių navikų, tačiau didėjo tarp vyrų.

1 lentelė. Sergamumas piktybiniais navikais ir mirtingumas nuo jų Lietuvoje 2004-2012 metais (100 000 gyv.). Lietuvos sveikatos rodiklių [40]

Metai 2004 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Sergamumas 477,75 529,07 557,67 573,54 562,77 575,02 589,87 593,62

Mirtingumas 235,65 249,18 256,31 258,46 257,04 261,84 267,69 267,69 266,15 Standartizuotas

mirtingumas 193,82 194,45 196,09 195,02 190,86 188,03 187,63 182,09 178,5

1.1.2. Gimdos kaklelio vėţio epidemiologinė situacija

Iki 2004 metų, kada buvo pradėta vykdyti gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programa, sergamumas ir mirtingumas nuo šios ligos Lietuvoje buvo vienas didţiausių Europoje. Pradėjus vykdyti prevencines programas dėl pagerėjusios diagnostikos sergamumo rodikliai daţniausiai išauga [47]. Pagal 2001-2011 metų LVR pateikiamus duomenis sergamumas gimdos kaklelio vėţiu kito neţymiai. 2003 metais (iki prevencinės programos vykdymo pradţios) moterų sergamumas šio tipo vėţiu buvo 25,1 atv. 100 000 gyv., t.y. ketvirtoje vietoje po krūties, odos ir gimdos kūno piktybinių navikų. 2012 metais sergamumas gimdos kaklelio vėţiu buvo 26,74 atv. 100 000 gyv., taigi, sergamumas šia liga Lietuvoje maţai kinta [40]. Tačiau įvertinus 2003-2010 metų laikotarpį, sergamumas gimdos kaklelio vėţiu didėjo 8,7 proc., o standartizuotas sergamumas – 2,9 proc. [31].

(14)

14 Lietuvoje mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėţio taip pat maţai kinta (2 lentelė). 2014 metais publikuoto tyrimo duomenimis 1985-2002 metais mirtingumas nuo gimdos kaklelio piktybinių navikų kasmet didėjo po 2,16 proc., o 2002-2010 metais stebėtas lėtas, tačiau nuoseklus mirtingumo maţėjimas, po 0,62 proc. kiekvienais metais [53]. Nacionalinės vėţio programos ataskaitoje teigiama, jog gimdos kaklelio vėţio mirtingumo rodikliai 2003-2010 metais išaugo 13,5 proc., standartizuotas mirtingumas – 0,8 proc. [31]. Didţiausias mirtingumas buvo registruotas 2002 metais, 15,03 atv. 100 000 mot. 2013 metais jis buvo 11,28 atv. 100 000 gyv. [40].

2 lentelė. Sergamumas ir mirtingumas pagal vėţio lokalizaciją Lietuvoje 2004-2012 metais (100 000 mot.). Lietuvos sveikatos rodiklių sistema [40]

Metai 2004 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Gimdos kaklelio piktybiniai navikai (100 000 moterų)

Sergamumas 32,32 30,93 28,02 30,56 26,92 30,33 27,68 26,74

mirtingumas 11,75 10,96 9,3 10,64 9,32 11,09 10,12 8,96 8,26 Krūties piktybiniai navikai (100 000 moterų)

Sergamumas 72,73 82,35 79,92 89,18 90,35 89,3 94,38 94,69

mirtingumas 24,19 21,21 23,9 25,5 24,62 23,15 23,07 22,33 21,82

Ţymesnis mirtingumo sumaţėjimas stebimas 18-44 ir 45-64 metų amţiaus grupėse. 2011-2013 metais mirtingumas nuo GKV pirmoje grupėje sumaţėjo nuo 6,31 iki 4,55 atv. 100 00 moterų, o antrojoje grupėje – nuo 25,49 atv. 100 000 moterų iki 16,4 atv. 100 000 moterų [40]. Tačiau ši liga išlieka viena pagrindinių mirties prieţasčių Lietuvoje. 2013 metais GKV buvo šeštoji pagal daţnumą mirties prieţastis Lietuvoje. 2013 metais 25-60 metų amţiaus grupėje, kuriai yra skirta gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programa, buvo registruotos 86 mirtys nuo šios lokalizacijos vėţio [42].

IARC (International Agency for Research on Cancer) duomenimis sergamumas ir mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėţio Lietuvoje buvo vienas didţiausių Europoje, didesnis tik Rumunijoje. 2012 metais standartizuotas sergamumas gimdos kaklelio vėţiu buvo 26,1 atv. 100 000 mot., standartizuotas mirtingumas – 7,5 atv. 100 000 mot., o Rumunijoje sergamumas – 28,6 atv. 100 000 mot., mirtingumas – 10,8 atv. 100 000 mot. [19].

1.1.3. Krūties vėţio epidemiologinė situacija

Kiekvienais metais Lietuvoje nuo krūties vėţio miršta apie 500 moterų. Tai pagrindinė onkologinė moterų mirties prieţastis [53]. Siekiant suvaldyti šią ligą 2005 metais buvo pradėta vykdyti krūties vėţio ankstyvos diagnostikos programa. Vėţio registro duomenimis

(15)

15 sergamumas krūties piktybiniais navikais augo. 2004 metais sergamumas buvo 72,73 atv. 100 000 mot. 2012 metais šis sergamumas buvo 94,69 atv. 100 000 mot. (2 lentelė). Kol kas tai didţiausias registruotas sergamumas KV Lietuvoje. 65 metų ir vyresnių moterų grupėje 2012 metais sergamumas buvo 182,84 atv. 100 000 gyv. [40]. Lietuvos miestuose sergamumas buvo didesnis nei kaimuose, tačiau tai gali būti susiję su vykdomos prevencinės programos netolygumais tarp miesto ir kaimo gyventojų (2012 metais gyvenančiųjų mieste sergamumas buvo 98,43 atv. 100 000 gyv., kaime – 86,43 atv. 100 000 gyv.) [19]. 2006 metais Lietuvoje sergamumas krūties vėţiu buvo 82,35 atv. 100 000 gyv. o 2012 metais – 94,69 atv. 100 000 gyv. [40]. Tai galima aiškinti tuo, jog aktyviai vykdant prevencijos programą buvo diagnozuojama daugiau susirgimų.

Krūties vėţys buvo daugiausiai gyvybių nusinešanti onkologinė liga [47]. Didţiausias sergamumas krūties piktybiniais navikais buvo 2013 metais – 35,36 atv. 100 000 gyv.[40]. Mirties prieţasčių registro duomenimis, 2013 metais nuo krūties piktybinių navikų mirė 654 moterys. Iš jų 221 patenkančios į 50-69 metų amţiaus grupę, 520 vyresnės nei 50 metų [42]. Pastaraisiais metais sergamumas išlieka labai panašus, tačiau G. Smailytės ir I. Vincerţevskienės atlikta lūţio taškų analizė rodo, jog iki 1994 metų moterų sergamumas krūties vėţiu vidutiniškai didėjo po 3,55 proc. per metus, o maţėti pradėjo 1994 metais, po 2,6 proc. kasmet (duomenis iki 2010 metų) [53]. 2011 ir 2012 metais taip pat buvo stebimas mirties atvejų skaičius maţėjimas [40]. Nacionalinėje vėţio profilaktikos ir kontrolės 2014-2025 metų programoje pateikiama informacija, jog 2003-2010 metais mirtingumas nuo krūties vėţio sumaţėjo 5,3 proc., o standartizuotas mirtingumas – 15 proc. [31].

IARC 2012 metų duomenimis sergamumas ir mirtingumas nuo didţiausias sergamumas KV vėţiu buvo išsivysčiusiose šalyse [19], kuriose prevencijos programos vykdomos efektyviai ir sergamumas yra daug didesnis, palyginti su maţiau išsivysčiusiomis šalimis būtent dėl geresnės diagnostikos. Europoje didţiausias sergamumas KV buvo Belgijoje, beveik 200 atv. 100 000 gyv. Maţiausi sergamumo ir mirtingumo rodikliai buvo Šiaurės Europoje. Mūsų šalyje šis rodiklis daug maţesnis 48,7 atv. 100 000 gyv. Pagal mirtingumo rodiklius pirmauja išsivysčiusios Vakarų šalys. Belgijoje jis buvo 20,3 atv. 100 000 gyv., šiek tiek maţesni rodikliai Danijoje ir Nyderlanduose. Lietuvoje – 16,3 atv. 100 000 gyv. [19].

Pradėjus vykdyti prevencijos programas, diagnozuojama daugiau naujų ligos atvejų, sergamumas išauga. Efektyviai vykdant prevencines programas piktybiniai navikai yra diagnozuojami ankstyvoje stadijoje, lengviau išgydomi, tad išgyvenamumo rodikliai yra geresni, mirtingumas turėtų maţėti. Tačiau piktybiniai navikai daugiau vadinami išsivysčiusių

(16)

16 šalių problema, nes ne tik sergamumo, tačiau ir mirtingumo rodikliai šiose šalyse vieni didţiausių.

Lietuvoje prevencinės programos yra vykdomos neefektyviai (programos laikomos efektyviomis, kai jose dalyvauja daugiau nei 80 proc. tikslinės populiacijos asmenų), arba nėra tikslios informacijos apie atliktus tyrimus (gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programoje). Todėl sunku vertinti, kiek sergamumo ir mirtingumo rodiklių kitimo tendencijos priklauso nuo vykdomų prevencijos programų, koks šių programų efektyvumas Lietuvoje. Be to, taikant skirtingus duomenų rinkimo ir analizės metodus bei vertinant skirtingus laikotarpius gaunami skirtingi sergamumo ir mirtingumo rodikliai, kuriuos sunku palyginti. 1.2. Lietuvoje vykdomos prevencinės programos ir dalyvavimo jose pokyčiai

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, jog pagrindinė ţmonių mirties prieţastis yra lėtinės neinfekcinės ligos (LNL). Jos sudarė 68 proc. visų mirčių 2012 metais [1]. Šios ligos dar vadinamos lėtinėmis, nėra uţkrečiamos, tačiau pasiţymi ilga trukme ir lėtu progresavimu. Pagrindiniai LNL tipai yra keturi, tai širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL), vėţiai, lėtinės kvėpavimo takų ligos ir diabetas [44].

Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse yra vykdomos atrankinės patikros programos ((prevencinės, profilaktinės programos, atrankinė patikra) (angl. screenings)), kurių pagrindinis tikslas – ankstyva ligų diagnostika. Lietuvoje yra vykdomos šešios prevencinės programos [49]:

 Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšų, finansavimo programa;

 Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programa;  Storosios ţarnos vėţio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa;  Priešinės liaukos vėţio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa;

 Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa;

 Vaikų dantų dengimo silantinėmis medţiagomis finansavimo programa.

Pirmos penkios programos skirtos anksti diagnozuoti LNL ir taip uţkirsti kelią tolesnei ligos eigai. Šiame darbe detaliau yra nagrinėjamos dvi programos – gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programa ir atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio programa. Didţiausias dėmesys skiriamas gimdos kaklelio piktybinių navikų programai, nes mūsų šalies epidemiologiniai rodikliai palyginti su kitomis šalimis yra vieni blogiausių.

(17)

17 1.2.1. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programa

Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programa Lietuvoje pradėta vykdyti 2004 metų liepos 1 dieną. Šios programos vykdymą ir finansavimą patvirtino LR sveikatos apsaugos ministro 2004 metų birţelio 30 d. įsakymas „Dėl Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšų, finansavimo programos patvirtinimo“ Nr. V-482. Šios programos tikslas – sumaţinti Lietuvos moterų sergamumą gimdos kaklelio piktybiniais navikais bei mirtingumą nuo šios ligos. Programos priemonės ir jas teikiantys sveikatos prieţiūros specialistai nurodyti šie [28, 60]:

 Informavimo dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos paslauga. Ją teikia slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, bendrosios praktikos gydytojas, arba kitas pirminės asmens sveikatos prieţiūros komandos narys;

 Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga. Ją teikia bendrosios praktikos gydytojai arba pirminės asmens sveikatos prieţiūros komandos narys – gydytojas akušeris-ginekologas;

 Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimo paslauga. Gimdos kaklelio citologiniai tepinėliai tiriami patologijos skyriuose ar tarnybose;

 Gimdos kaklelio biopsijos ir jos rezultatų įvertinimo paslauga;  Gimdos kaklelio biopsijos medţiagos ištyrimo paslauga.

Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programa yra skirta tikslinei amţiaus moterų grupei, t.y. privalomu sveikatos draudimu draustoms moterims nuo 25 iki 60 metų amţiaus. Valstybinės ligonių kasos 2013 metų apţvalgos duomenimis, tai sudarė 847 839 moterų. Daugiausiai informavimo paslaugų buvo suteikta prie Vilniaus TLK prisirašiusioms moterims, t.y. 22,4 proc. tikslinės amţiaus grupės moterų, maţiausiai – prie Klaipėdos TLK prisirašiusioms moterims – 17,4 proc. Citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga buvo vykdoma dar maţesnėmis apimtimis. Iš tikslinės amţiaus grupės moterų, prisirašiusių prie Vilniaus TLK, paslauga buvo suteikta 13,5 proc. Klaipėdos ir Šiaulių TLK – tik 11,6 proc. moterų [60].

Ţvelgiant į informavimo ir citologinio tepinėlio paėmimo bei rezultatų įvertinimo paslaugų teikimo skaičių kitimus, buvo stebima neţymi didėjimo tendencija. 2004 metais informavimo paslauga buvo suteikta 113 669 moterims, 2013 metais – 170 516, citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga buvo suteikta 48 635 kartus 2004 metais ir 110 981 kartus 2013 metais [60]. Šie skaičiai gali būti didesni dėl didesnės tikslinės amţiaus

(18)

18 grupės 2013 metais, tačiau tai neparodo kokiai daliai (procentinei) tikslinės amţiaus grupės moterų šios paslaugos buvo suteiktos.

Vykdant gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programą buvo patikrinta 45,6 proc. moterų, tačiau iš viso (kartu su tikrintomis ne pagal programą) buvo patikrinta 76,0 proc. tikslinės amţiaus grupės moterų [31]. Tai rodo sveikatos prieţiūros specialistų nesusikalbėjimą, kai tyrimai atliekami ne pagal programą. Toks programų vykdymas vadinamas oportunistiniu (angl. opportunistic). Petronytės ir kolegų 2013 metais publikuoto tyrimo duomenimis, gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programoje dalyvavo 82,9 proc. tyrime dalyvavusių moterų [48]. Lietuvos suaugusiųjų gyvensenos tyrimo rezultatuose teigiama, kad moterų dalis, kurioms per paskutiniuosius 3 metus buvo paimtas ir ištirtas gimdos kaklelio tepinėlis, kito neţymiai (2004 m. – 66,2 proc., 2012 m. – 69,1 proc.) [23].

1.2.2. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programa Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programa Lietuvoje vykdoma nuo 2005 metų ir yra skirta 50-69 metų amţiaus moterims. 2013 metais šią tikslinę grupę sudarė 468 456 moterys [6]. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis šios programos vykdymą, yra LR SAM ministro įsakymas „Dėl Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programos patvirtinimo Valstybės ţinios, 2005-10-01, Nr. 117-4249“. Jame nurodyta, kad pagrindinis programos tikslas yra „sumaţinti Lietuvos moterų mirtingumą nuo krūties piktybinių navikų“. Paslauga yra teikiama ne daţniau kaip kartą per du metus. Programos priemonės yra šios [30]:

 Informavimo dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimo atlikti mamografiją paslauga. Šios paslaugos teikimą aptarnaujamiems gyventojams organizuoja pirminės ambulatorinės asmens sveikatos prieţiūros įstaigos. Paslaugą teikia kai slaugytojas, bendruomenės slaugytojas arba šeimos gydytojas, arba pirminės asmens sveikatos prieţiūros (PASP) komandos narys – vidaus ligų gydytojas aplanko aptarnaujamąją namuose arba ji atvyksta į PASP įstaigą savo iniciatyva ar gydytojo kvietimu. Moteris, gavusi nustatytos formos informacinį pranešimą, turi pasirašyti. Gydytojas informuoja pacientę apie krūties piktybinių navikų profilaktikos priemones bei patarimus, kaip stiprinti ir išsaugoti sveikatą. Moterims išrašomas siuntimas atlikti tyrimą.

 Mamogramų atlikimo paslauga. Ją teikia įstaigos, turinčios mamografijos aparatus. Paslaugos metu atliekamos keturios mamogramos, jos įvertinamos, uţpildomas protokolas.

(19)

19  Mamogramų vertinimo paslauga. Ją teikia įstaigos, kuriose dirba atitinkamą darbo patirtį turintys radiologai, arba tos įstaigos yra sudariusios su jais sutartis. Moterys, kurių mamografinio tyrimo rezultatas patologinis, siunčiamos konsultuotis pas specialistą – diagnozei patikslinti ir gydyti.

Programos vykdymo apimtys didėjo. 2006 metais informavimo paslauga buvo suteikta 48753 moterims, o 2013 metais – 80826. Mamografija atitinkamai buvo atlikta 47440 ir 80348 moterims. Efektyviai vykdant programą didėja ir diagnozuojamų navikų skaičius [6]. VLK duomenimis, kurie buvo pateikti Nacionalinės vėţio profilaktikos programos ataskaitai, Atrankinės mamografinės patikros dėl KV finansavimo programos pirmajame vykdymo cikle dalyvavo 30,7 proc. tikslinės grupės moterų. Antrojo ciklo metu dalyvavimo rodikliai išaugo nedaug, programoje dalyvavo 36,6 proc. tikslinės grupės [31]. Atliktų mokslinių tyrimų duomenimis 2012 metais programoje dalyvavo 51,4 proc. tyrime dalyvavusių moterų (25-69 metų amţiaus) [48]. Moterų dalis, kurios buvo siųstos pasitikrinti dėl KV nuo 2006 metų išaugo 2,7 karto, o atliktų mamografijos tyrimų skaičius nuo 2004 iki 2012 metų išaugo tris kartus [23].

Lietuvoje duomenys apie dalyvavimą profilaktikos programose yra renkami skirtingai, sunku palyginti skirtingų tyrimų metu gautus rezultatus. Vykdomų profilaktikos programų registras padėtų surinkti tikslius duomenis ir įvertinti programų efektyvumą. Iš turimų duomenų galima teigti, kad Lietuvoje daugėjo atrankinėse patikrose dalyvavusių moterų skačius, tačiau jis nesudaro 80 proc. tikslinės populiacijos moterų.

1.3. Dalyvavimo prevencinėse programose sąsajos su socialiniais, demografiniais ir gyvensenos veiksniais

1.3.1. Socialinių ir demografinių veiksnių sąsajos su dalyvavimu profilaktikos programose

Prevencijos programos yra skirtos skirtingoms amţiaus grupėms. Lietuvoje programose nemokamai gali dalyvauti šios amţiaus grupės: gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinė programa skirta 25 – 60 metų moterims, atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio programa – 50 – 69 metų moterims [49].

Kanadoje atliktos studijos rezultatai parodė, jog vyresnis moters amţius yra rizikos veiksnys nedalyvauti GKV prevencijos programoje. Tai gali būti susiję su tuo, jog jaunos moterys dalyvauja kitose programose (pvz.: dėl lytiškai plintančių ligų) ar pas ginekologą lankosi dėl kontraceptinių priemonių vartojimo [16, 25]. Vienas iš tyrimų, atliktų Estijoje, parodė, jog didesnė jaunesnio amţiaus moterų dalis bijo atlikti OCT, palyginti su vyresnėmis

(20)

20 [33]. Blomberg ir kolegos kokybinio tyrimo metu išsiaiškino, jog apie 30 metus moterys rūpinasi savo reprodukcine sveikata tiek, kiek tai yra susiję su pastojimu ir gimdymu. Vėţys ir kiti rimti sveikatos sutrikimai, apklaustųjų nuomone, „jų amţiuje“ neaktualūs. Net ir gavusios pakvietimus dalyvauti programoje ar matydamos informacinius pranešimus apie prevencines programas, jos to nesureikšmina, nes „tai jų neliečia“. Tačiau šeimai nusprendus susilaukti vaiko, partneriai lankosi pas gydytoją ne tik moteriai pastojus, tačiau ir prieš tai. Jie nori įsitikinti, kad jų sveikata yra gera. Tuo metu gali būti atliekamas ir OCT. Tačiau šiuo metu Vakarų šalyse moterys pirmo vaiko susilaukia vyresniame amţiuje, todėl ir šis testas galimai atliekamas vėliau [9]. Kiekybinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad jaunesnio amţiaus moterys rečiau dalyvavo gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programoje, 17,8 proc. 25-30 metų amţiaus grupėje, lyginant su 30 – 34 amţiaus grupe, kurioje nedalyvavusių buvo 11,65 proc. [25]. Nepaisant to, jog Graikijos provincijoje vyresnio amţiaus moterys daţniau lankosi pas šeimos gydytoją (dėl kitų sveikatos problemų), prevencinėse programose daţniau dalyvauja jaunesnio amţiaus moterys [46].

Norvegijos tyrimai rodo, jog moterys, menopauzės ar po-menopauzės metu nedalyvavo prevencinėse programose, nes jos manė, jog praėjus reprodukciniam amţiui joms nebėra rizikos susirgti gimdos kaklelio vėţiu. To paties tyrimo metu tos jaunos moterys, kurios buvo seksualiai maţai aktyvios, atsakė, kad dėl to jos nemano, kad gali susirgti gimdos kaklelio vėţiu [59].

Ispanijos mokslininkų studija atskleidė, jog dalyvavimo krūties vėţio patikros programoje rodikliai skirtingose amţiaus grupėse maţai skyrėsi. Aktyviausiai dalyvavo 50 – 59 metų amţiaus moterys, net 80 proc. Šiek tiek rečiau dalyvavo 50 – 59 metų amţiaus moterys – 78 proc. apklaustųjų. Išsiskyrė 40 – 49 metų amţiaus moterų grupė, kurioje iš apklaustųjų mamografija buvo atlikta tik 51,8 proc. tačiau Ispanijoje tikslinė grupė yra 50 – 69 metų amţiaus moterys, todėl šioms moterims mamografija buvo atlikta ne pagal prevencijos programą [41].

Priminimai apie programas ypač svarbūs vyresniame amţiuje. Norvegijos mokslininkai nustatė, jog vyresniame amţiuje jie turėjo daugiau įtakos. Vyresnio amţiaus moterys, gavusios pakvietimą dalyvauti programoje, joje dalyvavo daţniau, palyginti su jaunesnio amţiaus moterimis [25]. 2014 metais publikuotos sisteminės apţvalgos rezultatai parodė, jog laiškai, kuriais moterys yra kviečiamos dalyvauti gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programoje, jaunoms moterims buvo maţai efektyvūs [2]. Pagrindine prieţastimi autoriai laikė tai, jog jaunesnio amţiaus moterys mano, jog „manęs vėţys neliečia“ [9].

(21)

21 Amţius buvo vienas pagrindinių veiksnių, susijusių su dalyvavimu/nedalyvavimu prevencinėse programose. Tačiau jis buvo susijęs su kitais veiksniais, tokiais kaip jaunų moterų lankymasis pas ginekologą dėl kontraceptinių priemonių vartojimo, amţius, kada moterys susilaukia pirmojo vaiko, ţinios apie rizikos veiksnius ir vykdomas programas. Dalyvavimas patikros programose priklausė ir nuo asmeninių įsitikinimų. Viena pagrindinių prieţasčių, kodėl jaunos moterys nedalyvavo patikros programose, tai įsitikinimas, kad „vėţys manęs neliečia“. Vyresnės manė, jog praėjus reprodukciniam amţiui jos nebeturi rizikos sirgti vėţiu. Galime kelti hipotezę, kad skirtingoms amţiaus grupėms trūksta informacijos apie vėţio rizikos veiksnius.

Tyrimuose daţnai nagrinėjamos sąsajos tarp tautybės ir dalyvavimo/nedalyvavimo prevencinėse programose. Ypač tai aktualu išsivysčiusiose Vakarų šalyse, (JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir kt.). kuriose didelę gyventojų dalį sudaro imigrantai iš kitų šalių, pavyzdţiui, JAV atvykėliai iš Lotynų Amerikos, Azijos ar Afro-amerikiečiai rečiau dalyvauja prevencinėse programose, palyginti su baltaodţiais [14]. Kai kuriose Europos šalyse imigrantų galimybės dalyvauti krūties vėţio prevencijos programoje buvo 3 kartus maţesnės nei ne imigrantų [41]. Šalyse, kurios savo gyventojų sudėtimi panašesnės į Lietuvą, tautybė taip pat gali būti vienu iš rizikos veiksnių. Estijoje galimybės estiškai kalbančioms moterims dalyvauti gimdos kaklelio vėţio prevencijos programoje buvo 1,64 karto didesnės nei kalbančios tik rusų kalba [33].

Amerikos mokslinių straipsnių apţvalgose teigiama, jog su tautybe daţnai buvo susijęs ir išsilavinimas bei darbo pobūdis. Afro-amerikiečiai, atvykėliai iš Lotynų Amerikos ar Azijos daţniau buvo ţemesnio išsilavinimo, uţėmė ţemesnes pareigas, jų pajamos buvo maţesnės. Daugumą ţemesnio sluoksnio gyventojų sudarė būtent šios etninės grupės. Šie ţmonės rečiau dalyvavo prevencinėse programose, jiems trūko ţinių apie rizikos veiksnius, galimybę dalyvauti patikros programose, nemaţa dalis jų neturėjo sveikatos draudimo [14]. Mamografijos taip pat daţniau buvo atliekamos įgijusioms aukštesnį išsilavinimą moterims. Mark P. Doescher ir bendraautorių tyrimo duomenimis 2009 metais mamografija buvo atlikta 77,9 proc. moterų, studijavusių koledţe ir gyvenančių mieste, bei 75,8 proc. moterų, studijavusių koledţe ir gyvenančių ne mieste. Tarp ţemesnio nei vidurinis išsilavinimo ir gyvenančių mieste moterų mamografija buvo atlikta 71,8 proc., o tarp ţemesnio nei vidurinis išsilavinimas ir gyvenančių ne mieste – 65,6 proc. [15]. Europoje taip pat vyravo panaši tendencija. Ispanijoje galimybės, kad mamografija bus atlikta turinčioms vidurinį išsilavinimą, buvo 1,23 karto, o aukštąjį universitetinį – 2,11 karto didesni nei turėjusioms tik pradinį išsilavinimą [41].

(22)

22 Aukštesnis išsilavinimas buvo susijęs su geresnėmis ateities galimybėmis, geresnėmis darbo sąlygomis ir didesniu darbo uţmokesčiu. Išsilavinusių ţmonių sveikatos raštingumas taip pat aukštesnio lygio. Jie turėjo daugiau ţinių apie sveikatai naudingą ir ţalingą elgesį, su sveikata ir sveikatos prieţiūra susijusi informacija jiems buvo lengviau suprantama [58]. Ian K. Komenaka ir kolegų atlikto tyrimo duomenimis, asmenys, kurių sveikatos raštingumas buvo ţemas, krūties vėţio profilaktikos programose dalyvavo 3,7 karto rečiau [36]. Sveikatos raštingumas yra apibrėţiamas kaip sugebėjimas priimti, apdoroti ir suprasti pagrindinę sveikatos informaciją, reikalingą priimant tinkamus, su sveikata susijusius, sprendimus [54].

Vakarų šalyse vieni didţiausių dalyvavimo profilaktikos programose netolygumų buvo tarp skirtingų etninių grupių moterų. Patikros programose rečiau dalyvauja imigrantai iš kitų šalių. Vien tautybė nėra lemiamas veiksnys. Ji daţnai buvo susijusi su kitais veiksniai, tokiais kaip išsilavinimas ar darbo pobūdis, šeimos pajamos. Aukštesnio išsilavinimo moterys daţniau dalyvavo prevencijos programose. Jos turėjo daugiau ţinių ne tik apie sveikatą, tačiau ir apie vykdomas profilaktikos programas. Be to, aukštesnio išsilavinimo moterų sveikatos raštingumas buvo didesnis.

Tyrimų metu buvo nustatytas ryšys tarp asmenų dalyvavimo prevencinėse programose ir jų šeiminės padėties. Atliktų studijų išvadose teigiama, jog ištekėjusios ar gyvenančios kartu nesusituokusios moterys daţniau dalyvavo programose. Hansen ir kolegų atliktame tyrime GKV prevencijos programoje nedalyvavo 22,78 proc. vienišų moterų, 14,54 proc. išsiskyrusių/našlių ir tik 11,27 proc. ištekėjusių ar gyvenančių kartu nesusituokus [25]. Krūties vėţio patikros programose taip pat daţniau dalyvavo ištekėjusios moterys. Galimybės patikros programoje dalyvauti ištekėjusioms moterims buvo 1,83 karto didesnės nei vienišoms [41].

Nei karto nepastojusios moterys taip pat rečiau dalyvavo programose, 23,57 proc., palyginti su 10,92 proc. bent kartą pastojusiomis [25]. Du ir daugiau vaikų gimdţiusios moterys turėjo 1,13 karto didesnes galimybes dalyvauti GKV patikros programoje. Be to, gimdţiusios moterys jautė maţesnę baimę lankytis pas gydytoją ir atlikti OCT [33]. Moterys, kurios neturėjo vaikų, pas ginekologą nesilankė reguliariai. Kartais jos net neturi vieno ginekologo, pas kurį lankytųsi nuolat. Porai nusprendus susilaukti vaikų, jie ima rūpintis savo reprodukcine sveikata, pas gydytoją lankosi ne tik pastojus, tačiau ir prieš tai. Tai taip pat paskatina moteris dalyvauti gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programoje, nes prieš pastojant jos nori būti ramios ir uţtikrintos, kad „viskas yra gerai“ [9].

Moterys, kurios buvo bent kartą ištekėjusios, gyveno kartus su partneriu ir/ar yra bent kartą gimdţiusios, daţniau dalyvavo profilaktikos programose. Jos labiau rūpinosi savo

(23)

23 reprodukcine sveikata, todėl daţniau susidūrė su sveikatos prieţiūros sistema, lankėsi pas gydytojus, taip pat ir dalyvavo patikros programose.

Tyrimuose analizuojama gyvenamosios vietos įtaka dalyvavimo programose rodikliams. Daţnai keliama hipotezė, kad kaimo vietovėse gyvenantys ţmonės rečiau dalyvauja programose dėl blogesnio susisiekimo. Tačiau 2011 metais publikuotoje studijoje buvo teigiama, kad būtent mieste gyvenančioms moterims atstumas taip pat buvo labai svarbus veiksnys [33]. Tai būtų galima aiškinti su tuo, jog mieste gyvenančios moterys buvo uţimtesnės, joms buvo svarbus kelionėje iki sveikatos prieţiūros įstaigos sugaištas laikas, kiek teko laukti eilėje pas gydytoją. Kaimo gyventojai rečiau dalyvavo dėl sudėtingesnio susisiekimo.

Dauguma mokslininkai teigė, jog kaimo vietovėse vykdyti profilaktinę sveikatos prieţiūrą yra sudėtingiau, palyginti su miestu. Mieste gyventojai daţniau lankėsi pas savo šeimos gydytoją, lengviau įgyvendinti sveikatos palaikymo modelį (angl. health

maintenance), kai sveikata tikrinama reguliariai. Gyventojai rečiau lankėsi pas sveikatos

prieţiūros specialistus, kai kelionė uţtrunka ilgiau nei pats vizitas pas gydytoją. Kaimo moterys pas gydytoją daţniausiai kreipiasi tik esant rimtoms sveikatos problemoms [14]. Graikijoje 2006 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, jog iš kaimo vietovėse gyvenančių moterų daţniau GKV prevencinėje programoje dalyvavo tos moterys, kurios turi ginekologinių sveikatos sutrikimų [46]. Leung ir kolegų atliktos metaanalizės duomenimis, nepaisant skirtingų kiekvienos šalies sveikatos sistemų, KV prevencinėse programose rečiau dalyvavo kaimo vietovėse gyvenančios moterys, anksčiau diagnozuotų pakitimų stebėjimas vyko pasyviau [39].

Daugumos tyrimų duomenys teigė, jog moterys, gyvenančios kaimo vietovėse, rečiau dalyvavo prevencijos programose, joms trūko informacijos apie rizikos veiksnius ir vykdomas programas. Taip pat tai susiję su didesniu atstumu iki sveikatos prieţiūros įstaigos, kurioje gali būti atliekami profilaktiniai tyrimai. Atokesnėse vietose gyvenančios moterys į sveikatos prieţiūros specialistą kreipėsi tik esant sunkesniems sveikatos sutrikimams.

1.3.2. Dalyvavimo profilaktikos programose ir gyvensenos veiksnių sąsajos

Tyrimų, vertinančių gyvensenos veiksnių ir dalyvavimo profilaktikos programose sąsajas, duomenys prieštaringi. Ne visų jų metu buvo nustatytos sąsajos tarp rūkymo ir alkoholio vartojimo bei dalyvavimo profilaktikos programose. Amerikoje ir Ispanijoje atliktų studijų metu buvo nustatyta, jog galimybė, kad rūkančiosios dalyvaus KV patikros programoje buvo 1,56 karto maţesnė, palyginti su nerūkančiosiomis, taip pat fiziškai aktyvios

(24)

24 moterys daţniau dalyvavo patikros programose [36, 50]. Tačiau nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vartojančių ir nevartojančių alkoholį bei dalyvavimo prevencijos programose (p=0,196) [36].

Prancūzijoje atliktos studijos metu buvo nustatyta, kad profilaktikos programose rečiausiai dalyvauja kraštutinės grupės, t.y. daugiausiai ir maţiausiai besirūpinantieji sveikata. Vertinant alkoholio vartojimo ir dalyvavimo profilaktikos programose sąsajas, vartojusieji alkoholį saikingai programose dalyvauja 1,44 karto daţniau nei visiškai nevartojantys ir 1,42 karto daţniau nei vartojantys ne saikingai [52]. Moterys, kurios savo sveikatą įvardino kaip prastą, taip pat rečiau dalyvavo prevencinėse programose [25].

Tokius tyrimų rezultatus būtų galima paaiškinti tuo, jog daţnai ir daug alkoholio suvartojantys asmenys nesirūpino savo sveikata ir nedalyvavo profilaktikos programose, kartais tai buvo susiję ir su kitais rizikos veiksniais (ţemu išsilavinimu ir blogesne ekonomine padėtimi). Alkoholio visiškai nevartojantys asmenys, taip pat tie, kurie atsisako ne tik visų ţalingų įpročių, tačiau labai rūpinasi savo sveikata, vartoja tik sveikus produktus, mano, kad jie neserga, tad ir vėţys jiems negresia.

1.4. Organizaciniai programų įgyvendinimo aspektai 1.4.1. Sveikatos prieţiūros įstaigų veikla

F. Grillo 2005 metais atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 1828 moterys. Jo metu buvo tiriamas ryšys tarp dalyvavimo GKV prevencijos programoje ir teikiamų sveikatos prieţiūros paslaugų. Iš tyrime dalyvavusių moterų, 29 proc. nei karto nedalyvavo prevencijos programoje ir reguliariai nesikonsultavo su pirminės sveikatos prieţiūros specialistais ginekologinės sveikatos prieţiūros klausimais. Iš moterų, kurios reguliaria konsultuojasi su specialistais, tik 3,8 proc. nei karto nedalyvavo GKV prevencijos programoje [24]. Tačiau net ir tos moterys, kurios reguliariai lankosi pas šeimos gydytoją ar ginekologą, ne visos dalyvauja GKV prevencijos programoje. Daţnai tai priklauso nuo asmeninių savybių, įsitikinimų, baimių ar programos organizavimo problemų.

Prieţastys, lėmusios reguliariai pas specialistus besilankančių moterų nedalyvavimą programoje, galėjo būti susijusios su asmeniniais veiksniais. Estijos mokslininkai nustatė, jog 42,3 proc. tyrime dalyvavusių moterų nedalyvavo prevencijos programoje, o pagrindinė prieţastis buvo baimė atlikti OCT (14,3 proc.) [33]. Kokybiniai tyrimai atskleidė, jog moterys nesitikrino dėl GKV, nes manė, jog tai yra gėdinga ir teigiamas tyrimo rezultatas joms asocijavosi su „laisvu seksualiniu elgesiu“. Įvairios baimės ir gėdos jausmas daţnai buvo susijęs ir su ţemesniu išsilavinimu bei maţesnėmis pajamomis [58]. Šias baimes sudėtingiau

(25)

25 identifikuoti ir pašalinti [18]. Pacientai prieš dalyvaujant prevencinėse programose susidūrė su baime ir jautėsi paţeidţiami [59]. Gydytojo vaidmuo ne tik nukreipti pacientą dalyvauti programoje, tačiau taip pat jį įgalinti (angl. to empower) [43]. Daţnai pacientės baiminosi patikros procedūros išgirdusios negatyvią kitų nuomonę ir nemalonią patirtį. Labai svarbu, kad gydytojas emociškai palaikytų pacientą, atsakytų į visus jam svarbius klausimus ir jį nuramintų bei paskatintų dalyvauti programoje. Moterims profilaktiniai vėţio tyrimai asocijavosi su blogiausia ligos baigtimi, todėl jos nori atitolinti šią ţinią. Joms stinga ţinių ir suvokimo, kad anksti diagnozuota liga daugeliu atvejų yra lengvai išgydoma.

Taip pat maţas dalyvavimas programose galėjo būti susijęs su organizacinėmis problemomis [46], tokiomis kaip ilgos eilės (12,9 proc.), tolima kelionė iki klinikos (12,7 proc.) ir nelankstus gydytojų darbo grafikas (11,8 proc.) [33]. Moterims buvo aktualu kaip yra vykdomas jų klinikos darbas, kokiais būdais galima uţsiregistruoti, kokie specialistai atlieka tyrimus ir kaip gaunami jų atsakymai. Pacientės palankiau vertino galimybę uţsiregistruoti telefonu, tyrimoatlikimą ginekologo kabinete ir rezultatų gavimą el.paštu ar telefono skambučiu [33].

Vykdant programas reikia atsiţvelgti ne tik į daugumai patogius programos organizavimo aspektus. Turi būti sudarytos lanksčios galimybės registruotis pas gydytoją, laisvai pasirinkti laiką, būdą gauti tyrimų rezultatus ir sudaryti kuo patogesniais sąlygas atlikti tyrimus. Sąlygos turi atitikti kiekvieno poreikius ir nesudaryti barjerų dalyvaujant prevencinėse programose. Tyrimų metu identifikuojamos probleminės grupės, kurioms reikia kitokių programos organizavimo būdų.

Atlikti tyrimai rodo, jog dalyvavimo GK piktybinių navikų prevencijos programoje rodikliai yra susiję su teikiamomis ambulatorinėmis sveikatos prieţiūros paslaugomis. M. R. Benjamins ir kolegų 2004 metais atliktas tyrimas parodė, jog tose šalyse, kuriose yra daugiau gydytojų, moterų, dalyvavusių GK piktybinių navikų prevencijos programoje dalis buvo didesnė, palyginti su tomis šalimis, kuriose gydytojų skaičius maţesnis [3].

Lietuvos gyventojams šeimos gydytojo institucija vis svarbesnė. Vienas pagrindinių šeimos gydytojo uţdavinių – ligų profilaktika, prevencinių programų vykdymas ir pacientų informavimas apie jas. Lietuvoje auga gyventojų apsilankymų pas šeimos gydytoją skaičius. Kiekvienas gyventojas vidutiniškai pas šeimos gydytoją lankosi daugiau nei 3 kartus per metus. Ţinoma, tai neatspindi teikiamų sveikatos prieţiūros paslaugų netolygumų. Moterų apsilankymų pas šeimos gydytojus skaičius augo ir 2009 metais vyresnių nei 17 metų moterų apsilankymo rodiklis buvo 322,62 atv. 100 mot, o 2013 m. – 386,98 atv. 100 mot. Taip pat neţymiai augo ir moterų apsilankymų pas gydytoją akušerį-ginekologą skaičius – 2009 m. tai

(26)

26 buvo 23,31 atv. 100 mot., o 2013 m. – 24,75 atv. 100 gyv. [40]. Tačiau tai rodo, jog maţiau nei kas 3 moteris per metus apsilanko pas gydytoją akušerį – ginekologą.

Nedalyvavimas programoje buvo reikšmingai susijęs su ribotomis galimybėmis konsultuotis su sveikatos prieţiūros specialistu ar visišku tokios galimybės nebuvimu [37]. Vieni mokslininkai teigė, jog tos moterys, kurios lankosi pas gydytoją ir dėl kitų prieţasčių (pvz. nėštumo, vizitas pas stomatologą), taip pat daţniau dalyvavo programoje [37]. Be to, krūties vėţio prevencijos programoje nedalyvavusios moterys nurodė, jog jos neturėjo sveikatos problemų, susijusių su krūtimis (todėl programoje nedalyvavo) [36]. Tačiau sveikatos prieţiūros specialistai, dalyvavę kokybiniame tyrime, teigė, jog taip pat tai gali būti prieţastis dėl ko jos nedalyvauja [59]. Kivistik ir kolegų atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog net 42,3 proc. moterų nedalyvavo gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programoje, nes jau neseniai lankėsi pas ginekologą [33]. Tai gali būti susiję su tuo, jog sveikatos prieţiūros specialistas, pas kurį lankosi šeimos gydytojas neinformuoja pacientės apie galimybę dalyvauti programoje arba OCT buvo atliekamas ne pagal atrankinės patikros programą [33], ir duomenys apie programoje dalyvaujančias ir ištiriamas moteris yra netikslūs. Testas atliekamas kaip rutininio vizito dalis, nefiksuojant, kad moteris dalyvauja programoje. Toks patikrinimas vadinamas oportunistiniu (angl. opportunistic) [9].

Daugumą moterų dalyvauti gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programoje paskatintų asmeniškai siunčiami pakvietimai, priminimai ir informaciniai pranešimai. Straipsniai moterų ţurnaluose ir šeimos gydytojo priminimas būtų maţiau efektyvūs, o reklamas televizijoje kaip efektyvią priemonę paskatinti moteris dalyvauti programoje įvardino tik apie 6 proc. apklaustųjų [33].

Moterims trūksta ţinių apie pagrindinius rizikos veiksnius [33]. Sveikatos prieţiūros specialistų, ypač dirbančių su maţumomis, mokymas, gyventojų sveikatos ugdymas ir informavimas apie prevencines programas, priminimai apie galimybę dalyvauti programose bei sveikatos būklės stebėjimas nustačius pakitimus padėtų padidinti dalyvavimo prevencijos programose rodiklius bei programos efektyvumą. Bendruomeninės programos gali būti viena iš priemonių, padedančių didinti prevencijos programose dalyvaujančių asmenų skaičių. Valstybinės institucijos turi bendradarbiauti su bendruomenėmis ir jų lyderiais [14].

Vykdant prevencijos programas yra svarbu naujų diagnostikos metodų paieška, kurie būtų patogūs, efektyvūs ir reikalautų maţų sveikatos prieţiūros išlaidų. Vienas iš naujausių metodų vykdant GKV prevenciją yra savityros metodas, kai moteris testą gali atlikti namuose. Šis metodas ypač populiarus būtų tarp jaunų moterų [2]. Taip pat galėtų būti taikomas

(27)

27 moterims su negalia ar gyvenančioms toli nuo sveikatos prieţiūros įstaigos ar kitoms, susiduriančios su problema, kaip atvykti į sveikatos prieţiūros įstaigą ir atlikti OCT.

Organizuojant prevencines programas svarbu atsiţvelgti į besikeičiančius asmenų poreikius, išanalizuoti iššūkius ir barjerus, su kuriais susiduriama vykdant programas bei kurti veiksmingas strategijas juos įveikti.

1.4.2. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizės (SSGG) taikymas sveikatos prieţiūroje

Sveikatos prieţiūros sektorius patiria naujus iššūkius, susijusius su valdymu. Sveikatos prieţiūros įstaigos, norinčios efektyviai dirbti, turi taikyti vadybos principus, kurti veiklos strategijas. Jų veiklai vertinti gali būti taikomos ir kituose sektoriuose taikomi analizės metodai. Olandijos mokslininkai analizavo galimybes SSGG analizę taikyti sveikatos prieţiūros sektoriuje. Jie pataria ją naudoti kaip „organišką“, ne biurokratinę priemonę. Sveikatos prieţiūros įstaigos yra vadinamos atviromis sistemomis, resursai taikomi labai plačiai. SWOT analizė, tokia, kokia yra taikoma privačiame sektoriuje, netinkama. Tyrėjai suformavo alternatyvų, labiau sveikatos prieţiūrai pritaikymą modelį (1 paveikslas) [56].

1 pav. Alternatyvus SSGG analizės modelis, kuris gali būti taikomas sveikatos prieţiūros sektoriuje [56]

Vadybininkams yra labai svarbu išsiaiškinti steigėjų, vadovybės (angl. stakeholders) lūkesčius. Pagal tai turi būti sudaryta įstaigos veiklos strategija. Visos vykdomos veiklos turi atitikti reikalavimus ir standartus. Kitas su ištekliais susijęs strateginis klausimas – kokie ištekliai yra būtini siekiant organizacijos tikslų, kokie galimi, kaip juos pasiekti, perskirstyti turimus. Jų ieškoti gali tekti net uţ sveikatos prieţiūros sektoriaus ribų. Kuriant strategijas labai svarbu ţvelgti į ateitį, įvertinti, kokiame kontekste veikia ir veiks organizacija, kokie

Steigėjų lūkesčiai Reikalavimai Standartai Kontekstiniai veiksniai Tendencijos Tinklo plėtra Ištekliai Galimybės

(28)

28 aplinkos veiksniai jai gali turėti įtakos. Ir, svarbiausia, reikia įvertinti kaip šie trys veiksniai tarpusavyje sąveikauja (1 paveikslas) [56].

Publikacijų, kuriose būtų pristatomos sveikatos prieţiūros sektoriuje atliktos SSGG analizės, rasti daugne pavyko. Belgijoje buvo vertinti steigėjų lūkesčiai vertinant sveikatos sistemos pritaikymą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergantiems pacientams [55], JAV analizuotas nacionalinės EMR (angl. electronic medical record) sistemos diegimas [38] ir kt. Tačiau kol kas maţai tyrimų buvo publikuota apie prevencijos programų SSGG vertinimą. Vienas jų vertino KV patikros programą [10].

SSGG analizė gali būti taikoma kaip viena iš priemonių analizuojant sveikatos prieţiūros įstaigos veiklą ar vykdomą programą. Sveikatos prieţiūros sektorius yra išskirtinis. Privataus sektoriaus analizes metodai turi būti adaptuojami atsiţvelgiant į kontekstą, kuriame taikomi.

(29)

29

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

2.1. Tyrimo organizavimas

Mūsų tyrimas buvo sudarytas iš trijų dalių. Pirmoje dalyje turėjome tikslą įvertinti moterų dalyvavimo GKV ir KV atrankinėse patikrose pokyčius ir nustatyti dalyvavimo jose sąsajos su socialiniais, demografiniais ir gyvensenos veiksniais. Šioje dalyje analizavome kiekybinio momentinio Suaugusiųjų Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimo metu surinktus duomenis.Antrojoje dalyje atlikome kokybinį tyrimą, taikėme individualiojo interviu metodą. Jo pagalbabuvo tiriamos N sveikatos prieţiūros įstaigos vėţio patikros programos valdymo informacinės sistemos organizacinės problemos tiriamųjų poţiūriu. Trečioje dalyje atliekant SSGG analizę įvertinome gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programos, vykdomos N sveikatos prieţiūros įstaigoje, išorinę aplinką ir vidinius išteklius.

Taikant kiekybinį tyrimo metodą analizavome duomenis, kurie buvo surinkti atliekant suaugusiųjų Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimą, kuris kas dveji metai Lietuvoje vykdomas nuo 1994-tųjų. Tyrimas FINBALT HEALTH MONITOR pradėtas Suomijos Visuomenės sveikatos centro iniciatyva. Šiame tyrime dalyvauja Baltijos šalys ir Suomija. Tyrimui atlikti gautas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas (1 priedas). Šiame darbe buvo siekta įvertinti Lietuvos moterų dalyvavimo profilaktinėse atrankinėse patikrose dėl lėtinių neinfekcinių ligų pokyčius 2004-2014 metais bei nustatyti dalyvavimo profilaktinėse atrankinėse patikrose dėl lėtinių neinfekcinių ligų sąsajas su socio-demografiniais ir gyvensenos veiksniais.

Kokybinį tyrimą vykdėme 2015 metų kovo – balandţio mėnesiais, apklausiant N sveikatos prieţiūros įstaigos pacientes, kurioms buvo išsiųsti laiškai-pakvietimai dalyvauti gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programoje, tačiau jos neatvyko atlikti OCT. Apklausai vykdyti buvo taikomas struktūruotas individualus interviu, kuris buvo atliekamas telefonu. Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas vykdyti tyrimą (2 priedas).

SSGG analizė buvo atlikta vertinant N sveikatos prieţiūros įstaigoje vykdomą gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programą.

2.2. Kiekybinis tyrimas 2.2.1. Tiriamasis kontingentas

Lietuvos suaugusiųjų gyvensenos tyrimas vykdytas 2004, 2006, 2008, 2010, 2012 ir 2014 metais. Atsitikinės imtys buvo sudarytos iš Lietuvos gyventojų registro sąrašų. 2004, 2006 ir 2008 metais klausimynai buvo išsiųsti po 3000 ţmonių; 2010, 2012 ir 2014 metais - po 4000 ţmonių. Atsako daţnis – 60,2 proc. Šiame darbe analizavome moterų, kurioms skirta

(30)

30 gimdos kaklelio vėţio prevencinė programa (amţius – 25-60 metų, n=5148) ir atrankinės mamografinės patikros programa (amţius – 25-64 metai, n=2262), duomenis.

2.2.2. Tyrimo instrumentas

Suaugusiųjų Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimo klausimyną sudarė 87 klausimai (3 priedas). Šiame darbe analizuojami tie klausimai, kurie buvo susiję su tiriamųjų socialiniais ir demografiniais duomenimis bei moterų dalyvavimu krūties ir gimdos kaklelio vėţio prevencijos programose. Pasirinktus klausimus suskirstėme į tris grupes – socialiniai ir demografiniai, dalyvavimo profilaktikos programose bei gyvensenos klausimai.

Socialinių ir demografinių klausimų grupę sudarė penki klausimai – amţius, tautybė, išsilavinimas, gyvenamoji vieta ir šeiminė padėtis; dalyvavimo profilaktikos programose klausimų grupę taip pat sudarė penki klausimai – ar respondentė buvo kviesta pasitikrinti dėl GKV, kada paskutinį kartą imtas tepinėlis dėl GKV, ar respondentė buvo kviesta pasitikrinti dėl KV, ar jai buvo atliktas mamografijos tyrimas, jei taip, kada. Gyvensenos klausimų grupę sudarė šeši klausimai – apsilankymai sveikatos prieţiūros įstaigose, savo sveikatos vertinimas, rūkymas, stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimas, darţovių vartojimas ir mankšta laisvalaikio metu.

2.2.3. Duomenų grupavimas ir nepriklausomi kintamieji

Tiriamųjų atsakymus apjungėme sudarant naujus nepriklausomus kintamuosius (toliau rašomi pasvirai).

Pagal amţių tiriamąsias grupavome atsiţvelgiant į tai, kuriai patikros programai jos priklauso. Moterys, kurios priklausė tikslinei GKV prevencijos programai, buvo suskirstytos į tris amţiaus grupes – 25-34, 35-44 ir 45-60 metų. Moterys, priklausančios KV ankstyvos diagnostikos programos tikslinei grupei, suskirstytos į tris grupes – 50-55, 56-60, 61-64 metų. Tiriamųjų taip pat buvo prašoma nurodyti tautybę. Atsakymus grupavome į lietuvių ir kitų

tautybių. Klausiant apie išsilavinimą, buvo pateikti šeši variantai – 1) pradinis (3-4 kl.); 2)

nebaigtas vidurinis (pagrindinė ar profesinė m-kla be vidurinės m-klos atestato); 3) vidurinis (vidurinė ar profesinė m-kla su vidurinės m-klos atestatu); 4) aukštesnysis (technikumas, aukštesnioji mokykla); 5) aukštasis (kolegija); 6) universitetinis. Buvo sukurti šie nepriklausomi kintamieji: vidurinis ir ţemesnis išsilavinimas (1-3), aukštesnysis (4) ir

aukštasis (5). Pagal gyvenamąją vietą tiriamosios suskirstytos tiriamosios suskirstytos į

penkių didţiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėţio),