LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
Profilaktinės medicinos katedra
Vilma Verygienė
LSMUL KK ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKOS PACIENTŲ SUBJEKTYVI
SVEIKATA, NUSISKUNDIMAI, MITYBOS ĮPROČIAI IR SVORIO
RODIKLIAI
Magistro diplominis darbas Gyvensenos medicina
Mokslinė vadovė doc. dr. Vilma Kriaučionienė Konsultantas doc. Auksė Domeikienė 2019–01–07
SANTRAUKA
Gyvensenos medicina
LSMUL KK ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKOS PACIENTŲ SUBJEKTYVI SVEIKATA, NUSISKUNDIMAI, MITYBOS ĮPROČIAI IR SVORIO RODIKLIAI
Vilma Verygienė
Mokslinė vadovė doc. dr. Vilma Kriaučionienė Konsultantas doc. Auksė Domeikienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2019. 81 p.
Darbo tikslas. Įvertinti LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos pacientų subjektyvios sveikatos būklės, nusiskundimų, įvardintų ligų, mitybos įpročių ryšius su socialiniais-demografiniais veiksniais.
Metodika. 2018 m. rugsėjo – 2018 m. spalio mėn. buvo atliktas momentinis epidemiologinis tyrimas anoniminės anketinės apklausos metodu. Tyrime dalyvavo 74 LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos pacientai: vyrai jaunesni nei 40 m. ir moterys – jaunesnės nei 50 metų. Resondentų buvo klausiama apie jų sveikatą, nusiskundimus, svorį, mitybos įpročius. Tyrimo duomenys analizuoti programa SPSS 24.
Rezultatai. Didžioji dalis pacientų (91,9 proc.) teigė, kad jiems jų sveikata yra svarbi, gaunantys
didesnes pajamas savo subjektyvią sveikatą vertino geriau nei gaunantys mažesnes pajamas. Dažniausiai minimi nusiskundimai buvo: galvos skausmas (53,8 proc. vyrų, 58,3 proc. moterų), juosmens skausmai (30,8 proc. vyrų, 41,7 proc. moterų), sprando ir pečių juostos skausmai (46,2 proc. vyrų, 29,2 proc. moterų) ir kt. Lėtinėmis ligomis sirgo 26,9 proc. vyrų ir 47,9 proc. moterų.
Daugumos tirtųjų mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų: šviežius vaisius kasdien vartojo 50,0 proc. vyrų ir 43,8 proc. moterų, daugiau nei trečdalis vyrų mėsą ir jos produktus vartojo mažiausiai 5–6 dienas per savaitę, saldainius, šokoladą, konditerinius gaminius kas penktas tirtasis vartojo bent 5–6 dienas per savaitę, nepusryčiavo 16,7 proc. moterų ir 50 proc. vyrų, kas penktas tirtasis nurodė nevalgantis žuvies. Vyrai dažniau vartojo mėsą ir jos gaminius nei moterys, rečiau pusryčiavo, jaunesni pacientai dažniau rinkosi greitą maistą, nesveikus užkandžius nei vyresni, aukštesnio išsilavinimo – rečiau valgė mėsą ir jos produktus nei turintys žemesnį išsilavinimą. Antsvorį (KMI≥25) turėjo 27,1 proc. moterų ir 38,5 proc. vyrų, 35 m. ir vyresni tirtieji 2 kartus dažniau nei jaunesnės amžiaus grupės. Antsvorio paplitimas nepriklausė nuo lyties ir išsilavinimo. KMI buvo žemesnis pas tuos pacientus, kurie dažniau vartojo kruopų košes, šviežius vaisius ir uogas. Antsvorį ar nutukimą turėję pacientai rečiau valgė šviežius vaisius, dažniau rinkosi
mėsos produktus nei normalaus svorio tirtieji. Turintys antsvorį ar nutukę pacientai kelis kartus dažniau vakarieniavo likus mažiau nei 2 val. iki miego arba persivalgė lyginant su normalaus svorio. Šeimos gydytojai tik 26,1 proc. pacientų, kurių KMI≥25 patarė ir paaiškino sveikos mitybos principus.
Išvados. Dauguma respondentų įvairių sveikatos nusiskundimų, sirgo lėtinėmis ligomis, turėjo antsvorį arba buvo nutukę, tačiau tyrimus darėsi retai, nesilaikė sveikos mitybos rekomendacijų. Raktiniai žodžiai. Subjektyvi sveikata, nusiskundimai, mityba, įpročiai
SUMMARY
Lifestyle Medicine
SUBJECTIVE HEALTH, COMPLAINTS, NUTRITION HABITS AND WEIGHT STATUS OF THE PATIENTS AT THE FAMILY MEDICINE CLINIC (LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES)
Vilma Verygiene
Academic supervisor Assoc. Dr. Vilma Kriaučionienė Consultant Assoc. dr. Auksė Domeikienė
Lithuanian University of Health sciences, Academy of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas; 2019. 81 p.
Aim of the study. To evaluate patients of LSMUL KK Family Medical Clinic subjective health status, complaints, named diseases, dietary habits and their relations with social–demographic factors.
Methods. Cross-sectional epidemiological study was conducted using the anonymous questionnaire from September to October of 2018 in which 74 patients from the LUHS Kauno Klinikos Family Medical Clinic participated Participants – men under 40 years of age and women under 50 years of age the patients of the clinic. Patients were asked about their health, complaints, weight and nutrition habits.
Statistical data analysis was performed using IBM SPSS Statistics 24.0.
Results. The majority of patients (91.9%) said that their health was important for them, and those who received higher incomes considered their subjective health better than those with lower incomes. The most commonly mentioned complaints were: headache (53.8% men, 58.3% women), lumbar pains (30.8% men, 41.7% women), neck and shoulder pains (46.2% men, 29.2 %women,) etc. Chronic diseases was reported by 26.9 % men and 47.9 % women.
The diet of most of the respondents does not comply with the recommendations of a healthy nutrition: fresh fruit consumed daily by 50 % of men and 43.8 % of women, more than one third of men consumed meat and its products at least 5-6 days a week, every fifth tested consumed sweets, chocolate and confectionery at least 5-6 days a week, 16.7 % women and 50 % men did not eat breakfast, every fifth respondent reported not eating fish. Men consumed meat and meat products more often than women, ate breakfast less frequently, younger patients chose fast food and unhealthy snacks more often than older patients, respondents with higher education ate less meat and meat products than those with lower education. 27.1 % women and 38.5 % men were overweight (BMI ≥25), ≥35 years 2 times more often than younger age group. The prevalence of overweight did not depend on gender and education. BMI was lower for those patients who ate
more grain porridge, fresh fruit and berries. Overweight or obese patients were less likely to eat fresh fruit more often chose meat products than patients with normal weight. Patients who were overweight or obese ate dinner 2 hours before going to sleep much more often or ate too much compared with the patients with the normal weight. Family doctors advised and explained the principles of a healthy diet only to 26.1 % patients who had BMI ≥25.
Coclusions. Many respondents reported various health complaints, chronic diseases, were overweight or obese, but they were not active in monitoring their health condition and did not follow healthy nutrition recommendations.
TURINYS
SANTRUMPOS ... 7
PAGRINDINIŲ TERMINŲ IR SĄVOKŲ ŽODYNAS ... 8
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Subjektyvios sveikatos ryšys su socialiniais–demografiniais veiksniais ... 11
1.1.1. Subjektyvi sveikata ir amžius ... 11
1.1.2. Subjektyvi sveikata ir lytis ... 12
1.1.3. Subjektyvi sveikata ir pajamos ... 13
1.1.4. Subjektyvi sveikata ir išsilavinimas ... 13
1.2. Pagrindinės ŠKL priežastys ir jų rizikos veiksniai ... 14
1.3. Sveikos mitybos principai ir įtaka lėtinių ligų vystymuisi ... 15
1.4. Lietuvos ir kitų šalių gyventojų mitybos įpročiai ... 20
1.5. Kūno svoris, jo įtaka lėtinių ligų vystymuisi ... 23
1.6. Nutukimas ir su juo susiję susirgimai... 25
1.7. Informacijos šaltiniai ... 26
2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 28
3. REZULTATAI ... 30
3.1. Pacientų sveikatos nusiskundimai ir jų ryšiai su socialiniais-demografiniais veiksniais ... 30
3.2. Pacientų mitybos įpročiai, pagrindiniai mitybos informacijos šaltiniai bei jų ryšiai su socialiniais demografiniais veiksniais ... 36
3.3. Pacientų kūno svorio rodikliai, jų ryšiai su socialiniais-demografiniais veiksniais, mitybos įpročiais ir informacijos apie mitybą šaltiniais ... 47
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 52
IŠVADOS ... 56
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 57
LITERATŪRA ... 58
SANTRUMPOS
ES – Europos Sąjunga
HI SIC – Higienos instituto sveikatos informacijos centras KMI – kūno masės indeksas
LNL – lėtinės neinfekcinės ligos
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Kauno Klinikos n – absoliutus tiriamųjų skaičius
PI – pasikliautinasis intervalas
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SN – standartinis nuokrypis
ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos ŠS – šansų santykis
PAGRINDINIŲ TERMINŲ IR SĄVOKŲ ŽODYNAS
Mitybos įpročiai – asmens pripratimas vartoti tam tikrus maisto produktus ir medžiagas kasdieninėje
mityboje [1].
Subjektyvi sveikata – subjektyvus rodiklis, kuris atspindi ne tik individo požiūrį į savo sveikatą, bet ir biomedicininius, socialinius, psichologinius ir kitus sveikatos aspektus [2].
ĮVADAS
Subjektyvi sveikata – tai išsamus ir labiausiai informatyvus sveikatos statuso matas, pastaraisiais dešimtmečiais labai išpopuliarėjęs kaip stiprus nuspėjamasis objektyvios sveikatos, sergamumo bei mirtingumo veiksnys, leidžiantis įvertinti daug svarbių gretutinių kintamųjų. Tai galingas ateities visuomenės sveikatos bei sveikatos institucijų naudojimo nuspėjamasis rodiklis [2]. Nustatyta, kad subjektyviam sveikatos vertinimui turi reikšmės socialiniai–demografiniai veiksniai: amžius, lytis, išsilavinimas, pajamos ir kt. [4,5,6,7,8,9,10,11]. Mokslinių tyrimų duomenimis, subjektyvus sveikatos vertinimas yra susijęs su objektyviais sveikatos vertinimo rodikliais ir yra įtrauktas į stebimų sveikatos indikatorių sąrašą [12]. Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimo rezultatai rodo, kad gerai ir gana gerai savo sveikatą vertinančių Lietuvos gyventojų dalis nuo 1994 iki 2008 m. didėjo, o per paskutinius penkis metus ženkliai nesikeitė. 2014 m. 55 proc. vyrų ir 53 proc. moterų įvertino savo sveikatą kaip gerą ar gana gerą [12].
Svarbūs su sveikata susiję veiksniai, dažnai lemiantys ligų pasireiškimą, yra arterinis kraujospūdis, nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas, cholesterolio koncentracija kraujo serume, rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas [13]. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys – 2017 m. sudarė 83 proc. visų gyventojų mirčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.y., 56,1 proc. (48,1 proc. vyrų ir 63,4 proc. moterų) visų mirusiųjų. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojų standartizuoti mirtingumo rodikliai nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Vienas pagrindinių sveikatą lemiančių gyvensenos veiksnių bei ligų riziką mažinančių elementų yra sveika mityba. Užsienyje atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad aukštesnės socialinės–ekonominės padėties žmonių mityba yra sveikesnė nei žemesnės [14,15], jie dažniau valgo vaisius, daržoves, vartoja mažiau riebaus maisto, o žemesnės socialinės–ekonominės padėties žmonės renkasi pigesnius maisto produktus, turinčius didelę energetinę vertę, didelį kiekį riebalų ir cukraus [16,17,18]. Mitybos įpročiai Rytų ir Centrinės Europos šalyse yra panašūs kaip ir Lietuvos gyventojų: vartojama daug gyvulinių riebių produktų, mažai šviežių daržovių ir vaisių [19, 20, 21] Lietuvoje. Darbo naujumas. Tiriamųjų amžiaus grupė (vyrai jaunesni nei 40 m., moterys – jaunesnės nei 50 metų) amžiaus grupė nepriklauso padidintos rizikos grupei sirgti ŠKL, todėl apie šio amžiaus pacientų gyvensenos veiksnius ir nusiskundimus, daug informacijos nėra. Šis tyrimas atskleidė minėtos amžiaus grupės pacientų tam tikrus sveikatos nusiskundimus, svorio rodiklius, mitybos įpročius, kas turėtų būti naudinga šeimos gydytojo praktikoje.
Darbo autorės indėlis. Autorė atliko tiriamųjų apklausą, suvedė duomenis į kompiuterį, atliko jų statistinę analizę ir apibendrino magistro baigiamajame darbe.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas – įvertinti LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos pacientų subjektyvią sveikatos būklę, nusiskundimus, įvardintas ligas, mitybos įpročius bei jų ryšius su socialiniais– demografiniais rodikliais.
Uždaviniai:
1. Ištirti LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos pacientų subjektyvią sveikatą, nusiskundimus bei jų ryšius su socialiniais demografiniais rodikliais.
2. Išsiaiškinti respondentų mitybos įpročius, pagrindinius mitybos informacijos šaltinius bei jų ryšius su socialiniais demografiniais veiksniais.
3. Ištirti pacientų kūno svorio rodiklius, jų ryšius su socialiniais–demografiniais veiksniais, mitybos įpročiais ir informacijos apie mitybą šaltiniais.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Subjektyvios sveikatos ryšys su socialiniais–demografiniais veiksniais
Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas. Siekis būti sveiku yra viena iš pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių, nepaisant jo rasės, religijos, politinių įsitikinimų, ekonominės ar socialinės padėties (PSO). Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo sveikos gyvensenos. Sveikos gyvensenos sudėtinės dalys, ypač pakankamas fizinis aktyvumas, sveika mityba, kova su žalingais įpročiais yra svarbūs veiksniai sveikatos stiprinimui ir lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikai [12].
Žmonėms ligas diagnozuoja gydytojai, kai į juos kreipiamasi su įvairios kilmės nusiskundimais. Dažnai yra vartojamas terminas ,,pavėluotai nustatyta diagnozė“, reiškianti, kad žmogus nesikreipė į gydytoją, nes jautėsi ir save vertino kaip sveiką asmenį. Subjektyvios sveikatos sąvoka apima sveikatos savivertę ir įvairius negalavimus, kurie ne visada būna tam tikros ligos išraiška. Sveikatos savivertė labiau priklauso nuo visuminio sveikatos suvokimo nei nuo objektyvių organizmo pokyčių [2]. Mokslinių tyrimų duomenimis, subjektyvus sveikatos vertinimas yra susijęs su objektyviais sveikatos vertinimo rodikliais ir yra įtrauktas į stebimų sveikatos indikatorių sąrašą [12].
Lietuvoje nuo 1994 metų kas antri metai yra atliekamas Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimas, jo rezultatai leidžia stebėti Lietuvos gyventojų subjektyvios sveikatos pokyčius per metus ir įvertinti juos konkrečiu laikotarpiu. Gerai ir gana gerai savo sveikatą vertinančių Lietuvos gyventojų dalis nuo 1994 iki 2008 m. didėjo, o per paskutinius penkis metus ženkliai nesikeitė. 2014 m. 55 proc. vyrų ir 53 proc. moterų įvertino savo sveikatą kaip gerą ar gana gerą [12].
Nustatyta, kad subjektyviam sveikatos vertinimui turi reikšmės socialiniai–demografiniai veiksniai: amžius, lytis, išsilavinimas, pajamos ir kt. [22].
1.1.1. Subjektyvi sveikata ir amžius
Gyventojai pagal amžių gali būti grupuojami: kūdikis – vaikas iki vienerių metų amžiaus; vaikas – sveikatos statistikoje tarptautiniam palyginimui 0–14 metų asmuo; jaunimas – 16–29 metų asmenys; darbingo amžiaus gyventojai – vyrai 16–62 metų ir moterys 16–60 metų; vyresnio amžiaus gyventojai – Pasaulio Senėjimo asamblėja, siekiant duomenų palyginamumo, pasiūlė demografiniu senumo kriterijumi laikyti 60 metų ribą [23].Skirtingose amžiaus grupėse nevienoda gyventojų sveikata ir mirties priežasčių struktūra.
Siekiant išsiaiškinti subjektyvios sveikatos ir amžiaus sąryšį, Lietuvoje buvo atliekamas tyrimas ,,Vidutinio amžiaus gyventojų subjektyvus savo sveikatos vertinimas priklausomai nuo socialinių, demografinių bei sveikatos rizikos veiksnių”. Tyrimas buvo vykdomas 2001–2005
metais Kauno mieste. Tiriamųjų amžius buvo nuo 35 iki 64 metų. Tyrimo rezultatai parodė, kad jauniausios amžiaus grupės tiriamieji savo sveikatą vertino žymiai geriau nei vyriausios amžiaus grupės (atitinkamai labai gerai/gerai įvertino 35,7 proc. ir 15,5 proc.). Mažiau ryškūs skirtumai buvo pastebėti gyventojams vertinant savo sveikatą kaip vidutinę. Tuo tarpu vertinančių savo sveikatą blogai ir labai blogai vyriausioje amžiaus grupėje buvo 19,6 proc., o jauniausioje – tik 6,3 proc. [24].
Atsižvelgiant į naujausius tyrimus, galima daryti prielaidą, kad subjektyvi sveikata gali būti vienodai svarbi tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. 2018 metais Singapūre buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo ištirti žmogaus, sergančio viena ar daugiau nei viena lėtine liga, gyvenimo kokybės ir subjektyvios sveikatos ryšį trijose amžiaus grupėse: jauni (21–44 metų), vidutinio amžiaus (45–64 metų) ir vyresni (daugiau nei 65 metų) suaugusieji. Tyrime dalyvavo 1932 žmonės. Rezultatai parodė, kad jauniems žmonėms, tarp kurių lėtinės ligos dar nėra taip išplitusios, gyvenimo kokybės ir subjektyvios sveikatos vertinimas yra tiek pat svarbus kaip vidutinio amžiaus ir vyresniems nei 65 metų suaugusiems [5].
1.1.2. Subjektyvi sveikata ir lytis
Moterų ir vyrų sveikatos skirtumus sąlygoja biologinės ir socialinės ekonominės priežastys. Biologiškai lytis susijusi su skirtinga vyrams ir moterims ligų rizika, reprodukcine funkcija [25]. Socialinių ekonominių priežasčių yra daug. Pasaulyje paplitusi diskriminacija, kai su vienai socialinei grupei (lyčiai) priskirtais asmenimis yra elgiamasi skirtingai negu su kitais. Daugelyje pasaulio šalių moterims yra sunkiau gauti tokį pat gerai apmokamą darbą kaip vyrams, įgyti išsilavinimą [25].
Subjektyvios sveikatos vertinimas tarp vyrų ir moterų skiriasi, tai patvirtina atlikti tyrimai. 1983–2001 metais Lietuvoje buvo atliekamas tyrimas ,,Kauno vidutinio amžiaus gyventojų subjektyvus sveikatos vertinimas ir mirties tikimybė (20–ties metų stebėjimo duomenys)“. Jame buvo ištirta 35–64 metų 1301 moteris ir 1187 vyrai. Buvo nustatyta, kad vyrų subjektyvus sveikatos vertinimas yra prognozinis rodiklis, kuris rodo mirties tikimybę bei mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir nuo išeminės širdies ligos. Tai parodo, kad parodo, kad vyrų ir moterų subjektyvus sveikatos vertinimas skiriasi, nes moterų grupėje tokių sąsajų nebuvo nustatyta. Daugelis atliktų studijų patvirtina, kad blogas subjektyvios sveikatos vertinimas yra susijęs su mirtingumu tarp vyrų, bet ne tarp moterų [26].
Tyrime ,,Vidutinio amžiaus gyventojų subjektyvus savo sveikatos vertinimas priklausomai nuo socialinių, demografinių bei sveikatos rizikos veiksnių“ buvo nustatyta, kad vyrai statistiškai reikšmingai subjektyviai savo sveikatą kaip gerą ir labai gerą vertino dažniau nei moterys. Šiame tyrime logistinė regresinė analizė atskleidė statistiškai reikšmingą tikimybę, kad subjektyviai savo
sveikatą blogiau vertina vyresnio amžiaus, nepakankamo fizinio aktyvumo, žemesnio socialinio statuso gyventojai, taip pat moterys, lyginant jas su vyrais [24].
1.1.3. Subjektyvi sveikata ir pajamos
Užimtumas su sveikata gali būti susijęs keliais būdais. Pirma, užimtumas lemia galimybes, kurios susiję su darbo užmokesčio reguliarumu ir dydžiu. Ypač didelę įtaką žmogaus sveikatai daro bedarbystė. Dauguma autorių bedarbystės įtaką sveikatai sieja su stresu, patiriamu dėl materialinių problemų atsiradimo, socialinių ryšių pokyčių, pasikeitusio gyvenimo būdo ir dienotvarkės bei atsiradusio didesnio jautrumo kitiems negatyviems gyvenimo įvykiams [27]. Antra, labai svarbus ir darbo pobūdis bei sąlygos – darbo laikas, ar darbas yra reguliarus, ar pamaininis, fiziškai sunkus, stovimas, sėdimas, protinis, kokia yra fizinė, ergonominė aplinka. Trečia, dirbančiųjų sveikatą lemia ir psichologinė darbo aplinka.
2009 metais buvo paskelbti rezultatai metaanalizės, kuri buvo atlikta siekiant išsiaiškinti, kaip gyventojų gaunamos pajamos veikia subjektyvų sveikatos vertinimą. Jie parodė, kad gaunamų pajamų dydis gali turėti reikšmės sveikatos netolygumams visuomenėje ir prastesniam savo sveikatos vertinimui. Tačiau, nors atrastas stiprus tarpusavio ryšys tarp gaunamų pajamų ir sveikatos vertinimo, bet tam reikalingi tolimesni tyrimai, galintys atskleisti ne tik išsivysčiusių, bet ir besivystančių šalių sveikatos netolygumus, kuriuos veikia gaunamos pajamos [4]. Vienareikšmiškos nuomonės, kad gaunamų pajamų dydis yra susijęs su gyventojų sveikata, nėra. 2015 metais buvo paskelbti tyrimo, kurio metu buvo vertinamos gyventojų pajamų, gyvenimo trukmės ir mirties priežastys 43 Europos šalyse 1987–2008 metais, rezultatai. Šio tyrimo išvada: buvo nustatytos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp pajamų dydžio skirtumų ir mirtingumo rodiklių. Tačiau įvertinus papildomus šalių veiklos rodiklius, šis ryšys tapo nereikšmingas ir buvo padaryta išvada, kad vertintose Europos šalyse gaunamų pajamų dydis neturi įtakos mirtingumui [28].
1.1.4. Subjektyvi sveikata ir išsilavinimas
Išsilavinimas jauname amžiuje apibrėžia asmens socioekonominę poziciją, jis siejamas ir su asmens sveikata. Žinios ir įgūdžiai, įgyti mokantis, gali pakeisti asmens kognityvinį (pažintinį) elgesį, darytį asmenį imlesnį sveikatos klausimams, įgalinti asmenį lengviau komunikuoti su sveikatos specialistais ir gauti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat remiantis atvirkštinio priežastingumo principu, galima teigti, jog prasta asmens sveikata vaikystėje gali riboti asmens galimybes įgyti išsilavinimą ir pakenkti jo sveikatai ateityje [29].
Remiantis Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, vyrai ir moterys, turintys aukštąjį išsilavinimą, savo sveikatą vertina geriau nei žemesnio išsilavinimo žmonės. Per
tyrimo laikotarpį gerai ir gana gerai savo sveikatą vertinančiųjų dalis labiau padidėjo universitetinio išsilavinimo grupėje, todėl sveikatos skirtumai tarp išsilavinimo grupių padidėjo [12]. Kitose Europos šalyse atlikti tyrimai taip pat parodė, kad išsilavinimo netolygumai turėjo tendenciją didėti arba išlikti nepakitę [6,7,8]. Ilgalaikis išsilavinimo netolygumų tyrimas atliktas Vokietijoje (1994– 2014 m.) taip pat parodė, kad žemesnio išsilavinimo gyventojai blogiau vertino savo sveikatą nei aukšto išsilavinimo ir ši tendencija išliko viso tyrimo metu[9].
Taip pat yra žinoma, kad išsilavinimas yra susijęs ir su socialine padėtimi, pajamomis, gyvenamąja aplinka [10,11]. Daugelis tyrimų parodė, kad aukštesnis išsilavinimas yra susijęs su geresne sveikata, tačiau šis ryšys yra kompleksinis. Išsilavinimas yra susijęs su skirtingais materialiniais, psichologiniais ir elgsenos mechanizmais, per kuriuos daroma įtaka sveikatai [30].
Apibendrinant galima teigti, kad subjektyvios sveikatos vertinimas priklauso nuo amžiaus, lyties, išsilavinimo, pajamų. Pajamų dydis ir jų pasiskirstymas yra svarbus sveikatos netolygumo rodiklis bendruomenėje ir jis parodo, kad gyventojų grupių sveikata skiriasi dėl priežasčių kurių galima išvengti.
1.2. Pagrindinės ŠKL priežastys ir jų rizikos veiksniai
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys – 2017 m. sudarė 83 proc. visų gyventojų mirčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y., 56,1 proc. (48,1 proc. vyrų ir 63,4 proc. moterų) visų mirusiųjų. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojų standartizuoti mirtingumo rodikliai nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES).
Pagrindiniai ŠKL ligų rizikos veiksniai, lemiantys šių ligų išsivystymą, yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, II tipo cukrinis diabetas, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas [31]. Šie veiksniai atsispindi ir Europos kardiologų draugijos rekomenduojamame sveiko žmogaus kode 035140530. Žinant savo sveikatos kodą galima nuolat sekti, kontroliuoti ir analizuoti gyvybiškai svarbius pagrindinius sveikatos rodiklius ir laiku juos koreguoti. Sveiko žmogaus kodo šifravimas:
0 – nerūkyti,
3 – kasdien nueiti greitu žingsniu ne mažiau kaip 3 km., mankštintis laisvalaikio metu bent 30 min. 4 kartus per savaitę,
5 – suvalgyti kasdien 5 porcijas daržovių ir vaisių,
140 – sistolinis kraujo spaudimas turi būti mažesnis nei 140 mmHg,
3 – mažo tankio lipoproteinų koncentracija kraujyje turi būti ne didesnė kaip 3 mmol/l, 0 – neturi būti antsvorio, KMI= (kg)/ūgis (m)2, norma 18,5–24,9.
Iš šios rekomendacijos matyti, kad kiekvienas žmogus turi ne tik sveikai maitintis, būti fiziškai aktyvus, vengti žalingų įpročių, bet ir periodiškai atlikti kraujo tyrimus, kad žinotų bendrojo cholesterolio, trigliceridų koncentraciją kraujyje, matuotis kraujo spaudimą ir žinoti savo KMI.
Europos širdies sveikatos chartijoje numatyti pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms. Tai biologiniai veiksniai, susiję su gyvensena, ir kiti nemodifikuojami bei modifikuojami veiksniai (1.1 lentelė).
1.1 lentelė Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai [78]
Biologiniai Susiję su gyvensena Kiti
Nemodifikuojami Modifikuojami Padidėjęs kraujospūdis Tabako vartojimas Amžius Pajamos
Padidėjusi gliukozės koncentracija
Nesveika mityba Lytis Išsilavinimas
DTL cholesterolis Piktnaudžiavimas alkoholiu Genetika Gyvenimo sąlygos Antsvoris/ nutukimas Mažas fizinis aktyvumas Rasė Darbo sąlygos
Apibendrinant galima teigti, kad pacientams suteikiama informacija – sveiko žmogaus kodas – galėtų būti pirmas žingsnis nuo kurio prasidėtų pažintis su profilaktinėmis sveikatinimo programomis, norint sumažinti riziką sirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.
1.3. Sveikos mitybos principai ir įtaka lėtinių ligų vystymuisi
Vienas iš Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos uždavinių yra „skatinti sveikos mitybos įpročius ir didinti Lietuvos gyventojų informuotumą apie sveiką, subalansuotą mitybą“ [23].
Lietuvoje sveikos mitybos rekomendacijos yra surašytos Vilniaus universiteto, Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 2011 m. išleistame Sveikos gyvensenos rekomendacijų leidinyje [33]. Šiame leidinyje lakoniškai įvardinti trys pagrindiniai sveikos mitybos principai (maistas turi būti įvairus, maistingas ir valgomas saikingai), mitybos rekomendacijos, naudingi ir kenksmingi sveikatai veiksniai.
Su maistu būtina gauti apie 40 maisto medžiagų. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, vartojant tiek augalinius, tiek gyvūninius maisto produktus. Tuomet bus patenkintas žmogaus organizmui
reikalingų medžiagų – baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralinių medžiagų, mikroelementų, vitaminų poreikis, kuris priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumo ir kitų aplinkybių.
Europos gairėse ŠKL profilaktikai klinikinėje praktikoje (2016) nurodoma [79]:
sočiosios riebalų rūgštys turi sudaryti <10 proc. bendro suvartojamos energijos kiekio, jas reikia pakeisti polinesočiosiomis riebalų rūgštimis;
patartina gauti iš apdoroto maisto kuo mažiau arba visai negauti nesočiųjų trans – konfigūracijos riebalų rūgščių;
< 5 g druskos per dieną;
30–45 g skaidulų iš pilno grūdo produktų, vaisių ir daržovių; ≥ 200 g vaisių per dieną;
≥ 200 daržovių per dieną; žuvis 1–2 kartus per savaitę, 30 g nesūdytų riešutų per dieną;
skatinti pacientą nevartoti saldžiųjų gazuotų ir alkoholinių gėrimų.
Saikingumas – svarbu žinoti, kad net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Todėl svarbu nepersivalgyti ir valgyti reguliariai, laikytis mitybos režimo. Racionalus mitybos režimas yra toks, kai žmogus per pusryčius ir pietus gauna daugiau nei du trečdalius paros kalorijų, o vakarienei – mažiau nei trečdalį [33]. Mokslininkai ypač atkreipia dėmesį į reguliarų pusryčiavimą. Reguliarus pusryčiavimas naudingas teisingai paskirstant paros maisto davinio energinę vertę, todėl padeda išlaikyti normalų kūno svorį. 2014 m. tyrimo duomenimis, kasdien pusryčiavo 76,5 proc. vyrų ir 81,1 proc. moterų. Dauguma gyventojų atsakė, kad valgo pietus [12]. Mokslininkai taip pat pagrindžia reguliaraus pusryčiavimo ir mažesnės antsvorio bei nutukimo rizikos ryšį.
Mitybos subalansavimas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis ir optimalus energijos kiekis maisto produktuose. Rekomenduojama maisto sudėtis remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis rekomenduojamomis paros energijos ir maistinių medžiagų normomis turėtų būti: angliavandeniai turi sudaryti 40–60 proc. viso dienos kalorijų kiekio [34], svarbus angliavandenių tipas ir kiekis – geriau rinktis daržoves, ypač ankštines, vaisius ir pilno grūdo maisto produktus. Baltymai turi sudaryti 12–20 proc. viso dienos kalorijų kiekio [34]. Valgant baltymingą maistą geriau rinktis žuvį, paukštieną nei raudonąją mėsą. Riebalai turi sudaryti 25–35 proc. viso dienos kalorijų kiekio[63]. Pirmuoju pasirinkimu turėtų būti mononesočiųjų riebalų rūgštys (pvz. alyvuogių aliejus) ir Omega–3 polinesočiųjų riebalų rūgštys (pvz.: žuvis, linų sėmenų aliejus, graikiniai riešutai). Iš sočiųjų riebalų rūgščių turėtų būti gaunama ne daugiau kaip 10 proc. energijos [33]. Tiek vitaminai, tiek
mineralinės medžiagos yra būtinos, kad organizme veiktų visos funkcijos ir normaliai vyktų fiziologiniai procesai. Žmogus vitaminų, mineralinių medžiagų gauna su maistu, todėl valgant įvairų maistą galima patenkinti šių medžiagų poreikį [33]. Dėl vitaminų ir mineralinių medžiagų yra ir kita nuomonė: dabartiniuose maisto produktuose dėl įvairių priežasčių (pvz.: dėl intensyvaus dirvožemio eksploatavimo, dėl cheminių trąšų panaudojimo išsekinami dirvoje esančių elementų resursai, tai sąlygoja skurdesnę išaugintų augalų maistinę vertę; dėl per daug išgryninto maisto prarandamas didelis kiekis būtinų organizmui maistinių medžiagų) labai trūksta vitaminų ir mineralinių medžiagų [35], todėl žmonėms būtina papildyti savo mitybą vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis.
Išdėstytos rekomendacijos yra labiau skirtos specialistams, o Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryta maisto pasirinkimo piramidė skirta visiems žmonėms, nes joje informacija yra pateikta paprastai, aiškiai ir vaizdžiai. Piramidėje aiškiai išskirti 3 lygmenys (1.1 pav.): produktai (grūdinių kultūrų produktai, vaisiai, daržovės), kuriuos rekomenduojama vartoti kelis kartus per dieną; produktai (mėsa, žuvis, pieno produktai), kuriuos rekomenduojama vartoti saikingai t. y., kasdien arba rečiau ir produktai (cukrus, druska, saldumynai), kuriuos rekomenduojama vartoti retai ir mažai. Mitybos pasirinkimo piramidėje yra tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės maistas, bet jos pagrindą sudaro augalinės kilmės maisto produktų grupės (grūdiniai produktai, vaisiai, daržovės). Šalia maisto produktų skiriama svarbi vieta reguliariam fiziniam aktyvumui, kuris turi didelės įtakos svorio reguliavimui.
Vaisiai ir daržovės yra reikšmingas vitaminų, mineralinių medžiagų ir skaidulinių medžiagų šaltinis. Mokslininkai sutaria, kad ypatingas dėmesys kalbant apie žmogaus mitybą turėtų būti skiriamas šviežių vaisių ir daržovių vartojimui – jų kasdieninis valgymas yra laikomos sveikos mitybos pagrindu [36]. Pasaulio sveikatos organizacijos Lėtinių ligų profilaktikos ir kontrolės strategijoje akcentuojama, kad būtina skatinti šviežių daržovių ir vaisių vartojimą. Patariama suvalgyti bent 400 g daržovių ir vaisių per dieną. Rekomenduojama valgyti daržoves ir vaisius 5 kartus per dieną. Vaisiai ir daržovės pasižymi mažu riebalų kiekiu, antioksidantinėmis, cholesterolio kiekį mažinančiomis ir sotumą skatinančiomis savybėmis, todėl apsaugo organizmą ne tik nuo nutukimo, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, piktybinių navikų, antrojo tipo cukrinio diabeto, bet ir kitų lėtinių neinfekcinių ligų (pavyzdžiui, mažina akių ligų riziką) [36].
Yra atlikta daug mokslinių tyrimų, įrodančių daržovių ir vaisių vartojimo naudą sveikatai. 18– oje žemas, vidutines ir aukštas pajamas turinčių šalių ir 7–iuose geografiniuose regionuose (Šiaurės Amerikos ir Europos, Pietų Amerikos, Artimųjų Rytų, Pietų Azijos, Kinijos, Pietryčių Azijos ir Afrikos) atliktas mokslinis tyrimas, kuriame dalyvavo 135335 žmonės, kurių amžius 35–70 metų, neturintys širdies–kraujagyslių ligų, ir nustatyta, kad didesnis vaisių ir daržovių vartojimas sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, kai jų yra suvartojama ne mažiau kaip 3–4 porcijos per dieną t. y., 375–500 g [37]. Kohortinių tyrimų metaanalizės duomenimis, kasdienis vaisių ir daržovių vartojimas 4 proc. sumažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir 5 proc. sumažina insulto riziką [38].
Grūdinės kilmės produktai aprūpina organizmą energija, juose daug baltymų, skaidulinių medžiagų, mineralinių medžiagų ir vitaminų [33]. Ypač vertingi pilno grūdo produktai, juos rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną. Įvairių šalių mokslininkai yra atlikę mokslinių tyrimų, kurie skirti nustatyti pilno grūdo produktų vartojimo įtaką LNL eigai. Pilno grūdo produktų vartojimas yra susijęs su mažesne mirtingumo nuo įvairių ligų, tarp jų piktybinių navikų [39] ir širdies bei kraujagyslių ligų [40,39], rizika. Jungtinėje Karalystėje atlikto mokslinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad pilno grūdo produktus vartojant 3 kartus per dieną, gali žymiai sumažėti širdies ir kraujagyslių ligų rizika per kraujo spaudimą veikiančius (mažinančius) mechanizmus vidutinio amžiaus žmonėms [41]. Kohortinių tyrimų metaanalizės duomenimis, pilno grūdo produktų vartojimas 21 proc. sumažina riziką susirgti širdies–kraujagyslių ligomis, ir priešingai – nenustatyta teigiamos įtakos sveikatai vartojant rafinuotus grūdų produktus [38].
Didelę dalį grūdinių maisto produktų, vaisių ir daržovių sudaro maistinės skaidulos, šie produktai apsaugo nuo įvairių virškinamojo trakto ligų (gastroezofaginio refliukso, skrandžio opos, tulžies pūslės akmenligės, vėžinių susirgimų, vidurių užkietėjimo ir kt.) [32]. Mokslinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad didesnis augalinių skaidulų suvartojimas sumažina gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio riziką, taip pat skrandžio ir kepenų vėžio riziką [42]. Tai susiję su maisto, turinčio daug
skaidulų, veikimu, nes jis skatina biologiškai veiklių medžiagų – butiratų susidarymą, kurie slopina vėžinių ląstelių proliferaciją [33].
Kita svarbi maisto grupė yra gyvulinės kilmės maisto produktai (mėsa, pienas). Juose esantys riebalai yra svarbus energijos šaltinis. Jų energetinė vertė yra didžiausia, palyginti su kitomis maisto medžiagomis. Su riebalais žmogus gauna polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių organizmas nepasigamina, taip pat riebaluose tirpstančių vitaminų [33]. Gyvūninės kilmės riebalai, kurių gausu pieno produktuose, mėsoje, svieste, greitajame maiste, saldžiuose kepiniuose ir kitur, savo sudėtyje paprastai turi daug cholesterolio, sočiųjų ir transriebalų rūgščių, todėl dažnas ir gausus jų vartojimas siejamas su įvairiomis lėtinėmis ligomis [36]. 2018 metais atliktoje literatūros apžvalgos išvadoje teigiama, kad didelis pieno ar pieno produktų kiekių vartojimas nėra susijęs su didesne rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Taip pat nustatyta, jog vartojant pieno baltymus ir fermentuotus pieno produktus (ypač jogurtą), mažėja rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu [43]. Atnaujintos Amerikos vėžio tyrimų instituto ir Pasaulio vėžio tyrimų fondo ataskaitos apie sąsajas tarp pieno produktų, raudonos mėsos ir apdorotos mėsos bei įvairių vėžio formų dar kartą patvirtino, kad pieno ir pieno produktų vartojimas susijęs su sumažėjusia kolorektalinio (storosios žarnos) vėžio rizika ir nesusijęs su padidėjusia krūties vėžio rizika. Ankstesni įrodymai dėl padidėjusios kolorektalinio (storosios žarnos) vėžio rizikos vartojant raudoną ir apdorotą mėsą buvo sustiprinti įtraukiant naujesnius tyrimus [43]. Dar vieno atlikto tyrimo rezultatuose nurodoma, kad didelis raudonos ir perdirbtos mėsos, taip pat alkoholio vartojimas padidina kolorektalinio vėžio riziką [11]. Didelis raudonos mėsos ir perdirbtos mėsos suvartojimas susijęs su padidėjusia širdies–kraujagyslių bei mirtingumo nuo vėžio rizika [44].
Sveikos gyvensenos rekomendacijose patariama riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa. Žuvis yra sveika raudonosios mėsos alternatyva. Rekomenduojama jos valgyti bent du ar tris kartus per savaitę. Žuvies baltymai yra geriau įsisavinami, su žuvimi gaunama vertingų polinesočiųjų riebalų rūgščių, o su jūros žuvimi – ir mineralų [33]. Išanalizavus 16 kohortinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 326572 žmonės Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje ir Japonijoje, nustatyta, kad žuvies suvartojimas buvo susijęs su gerokai mažesne mirtingumo nuo širdies–kraujagyslių ligų rizika. Per dieną suvartojant 250 mg Omega–3 riebalų rūgščių, mirties rizika nuo ŠKL buvo mažesnė 35 proc. [38].
Maisto produktai, kuriuose yra daug angliavandenių (cukrų, gliukozės, fruktozės, maltozės, medaus, kukurūzų sirupo ir kt.) paprastai turi labai mažai kitų vertingų maisto medžiagų, todėl jie yra tik energijos šaltinis [12]. Daug cukraus yra kepiniuose, gaiviuosiuose gėrimuose. Mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai įrodo, kad cukraus vartojimas didina tokių ligų kaip širdies–kraujagyslių, antrojo tipo diabeto, nealkoholinio kepenų suriebėjimo, hiperurikemijos riziką [45, 46, 47]. Labai
30 25 20 % 15 10 5 0 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 26 27 22 23 20 22 25 17 21 14 14 19 12 12 14 10 15 12 3 3
svarbu iš savo mitybos meniu išbraukti arba labai ribotai vartoti rafinuotą cukrų, saldžiuosius gėrimus, saldumynus.
Apibendrinant galima teigti, kad netinkama mityba didina lėtinių neinfekcinių ligų riziką. Pacientams būtų naudinga, kad profilaktinėse sveikatingumo programose būtų įtraukta informaciją apie taisyklingą mitybą ir mitybos įpročius.
1.4. Lietuvos ir kitų šalių gyventojų mitybos įpročiai
2014 metais Lietuvoje buvo atliktas vienuoliktas gyvensenos tyrimas, kurio tikslas įvertinti įvairių socialinių ir demografinių Lietuvos gyventojų grupių subjektyvios sveikatos, naudojimosi sveikatos priežiūros paslaugomis bei gyvensenos pokyčius. Tiriamąjį kontingentą sudarė keturi tūkstančiai 20–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų. Jo metu vertinant gyventojų mitybos įpročius nustatyta, kad jie kinta tiek sveikatai palankia, tiek ir nepalankia linkme. Palankia linkme kinta (didėja) šviežių daržovių vartojimas, bet jis dar vis yra nepakankamas. Nuo 1996 m. kasdien vartojusių daržoves vyrų dalis padidėjo nuo 4 proc. iki 22 proc., o moterų – atitinkamai nuo 5 proc. iki 33 proc. Per du dešimtmečius beveik kasdien valgiusių šviežias daržoves vyrų dalis padidėjo nuo 4 proc. iki 22 proc., o moterų – atitinkamai nuo 5 proc. iki 33 proc. Paskutiniaisiais metais labai išaugo vidurinio ir žemesnio išsilavinimo gyventojų, beveik kasdien vartojančių šviežias daržoves, dalis, todėl daržovių vartojimo skirtumai tarp išsilavinimo grupių sumažėjo (1.2–1.3 pav.) [12].
Palankia linkme kinta (mažėja) riebaus pieno, kuris taip pat yra svarbus sočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, vartojimas. 1994 m. kaimišką ir natūralų parduotuvėje pirktą pieną gėrė 45 proc. vyrų ir 44 proc. moterų, o 2014 m. – atitinkamai 29 proc. ir 27 proc. Per visą tyrimo laikotarpį riebų pieną gėrė daugiau vidurinio ir žemesnio išsilavinimo gyventojai negu turintys aukštąjį išsilavinimą [12].
1.2 pav. Vyrų, vartojusių šviežias daržoves 6–7 dienas per savaitę, dalis 1996–2014 m., atsižvelgiant į išsilavinimą [12]
1.3 pav. Moterų, vartojusių šviežias daržoves 6–7 dienas per savaitę, dalis 1996–2014 m., atsižvelgiant į išsilavinimą [12]
Palankia linkme kinta (mažėja) riebaus pieno, kuris taip pat yra svarbus sočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, vartojimas. 1994 m. kaimišką ir natūralų parduotuvėje pirktą pieną gėrė 45 proc. vyrų ir 44 proc. moterų, o 2014 m. – atitinkamai 29 proc. ir 27 proc. Per visą tyrimo laikotarpį riebų pieną gėrė daugiau vidurinio ir žemesnio išsilavinimo gyventojai negu turintys aukštąjį išsilavinimą [12].
2013 metais visoje šalies teritorijoje buvo atliktas tyrimas: apklausti gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus, iš viso apklaustas 1001 respondentas. Nors šviežių daržovių vartojimas yra vienas pagrindinių mitybos vertinimo kriterijų, nustatyta, kad šviežių daržovių (išskyrus bulves) Lietuvos gyventojai vartoja nepakankamai. Kiekvieną dieną daržoves vartoja tik 40,4 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų, apie ketvirtadalis (26,7 proc.) gyventojų šviežių daržovių valgo 3–5 kartus per savaitę, o 1–2 kartus per savaitę – maždaug penktadalis (21,9 proc.). Šviežių daržovių vartojimo dažnumas nėra susijęs su lytimi. Kiekvieną dieną šviežių daržovių valgo 42,5 proc. moterų ir 38 proc. vyrų. Tarp vartojančiųjų šviežias daržoves nenustatyta ryškių skirtumų skirtingose amžiaus grupėse – tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus gyventojai šviežias daržoves vartoja panašiai dažnai. Pagal šviežių daržovių vartojimą gyventojai nevienodai pasiskirstė skirtingose išsilavinimo grupėse: 44,6 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių suaugusiųjų šviežias daržoves valgo kiekvieną dieną, o kiekvieną dieną šviežias daržoves valgo tik 31,7 proc. respondentų, kurie nėra įgiję vidurinio išsilavinimo. Didesnes pajamas gaunantys gyventojai daržovių valgo daugiau: iki 289,6 Eur pajamas nurodžiusių respondentų grupėje 28,8 proc. šviežias daržoves valgė kartą per dieną, tarp tų, kurių pajamos 289,9–434,4 Eur, kasdien daržoves valgančių buvo 37,6 proc., o disponuojant pajamomis virš 434,4 Eur, atitinkamai 37,9 proc. Tuo tarpu vaisių vartojimas buvo panašus visose
40 35 30 25 % 20 15 10 5 0 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 35 37 32 33 30 32 27 27 22 22 24 23 20 19 15 17 14 16 7 5 Vidurinis/Secondary Aukštasis/University
amžiaus, skirtingo išsilavinimo ir skirtingas pajamas, tenkančias vienam šeimos nariui, gaunančiųjų grupėse [49].
Grūdinių produktų (grūdų, košių, grūdų dribsnių ir pan., išskyrus duoną) vartojimas priklausė nuo disponuojamų pajamų. Gyventojai nurodę iki 289,9 Eur pajamų, tenkančių vienam namų ūkio nariui, minėtus produktus vartojo rečiau nei kartą per savaitę. Tuo tarpu virš 437,6 Eur pajamų, tenkančių vienam namų ūkio nariui, nurodžiusiųjų grupėje, didžiausia respondentų dalis grūdinius produktus vartojo dažniau – 1–2 kartus per savaitę. Raugintų ar virtų daržovių (išskyrus bulves), duonos, neriebios žuvies ir jos produktų, riebios jūros žuvies (pvz., lašišos), pieno ir jo produktų, druskos, riebalų vartojimas pagal 2013 m. tyrimą įvairiose Lietuvos gyventojų grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė [49].
2013–2014 m. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais vykdė suaugusių (19–64 m.) ir pagyvenusių (65–75 m.) Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimą. Ištirti ir įvertinti 2710 respondentų mitybos įpročiai ir 2513 respondentų faktinės mitybos duomenys. Palyginus paros maisto produktų suvartojimą pagal respondentų amžiaus grupes nustatyta, kad statistiškai reikšmingai daugiausiai daržovių (įskaitant riešutus ir ankštinius) suvartoja 35–49 m. amžiaus gyventojai, mažiausiai daržovių valgo jaunesni (19–34 m.) asmenys, mėsos ir jos produktų – pagyvenusieji (65–75 m.), lyginant su kitomis amžiaus grupėmis. Grūdų ir jų produktų, vaisių ir daržovių sulčių bei gaiviųjų gėrimų statistiškai reikšmingai daugiau suvartoja jaunesni (19–34 m. amžiaus) asmenys, mažiausiai – pagyvenusieji. Taip pat nustatyta, kad statistiškai reikšmingai daugiausiai žuvies ir jūros gėrybių suvartoja 50–64 m., mažiausiai – 19–34 m. amžiaus asmenys. Vyrai statistiškai reikšmingai daugiau suvartoja grūdų ir jų produktų riebalų (augalinių ir gyvūninių), daržovių, mėsos ir jos produktų. Moterys, lyginant su vyrais, statistiškai reikšmingai daugiau valgo grūdinių patiekalų, vaisių, pieno produktų [23].
Užsienyje atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad aukštesnės socialinės–ekonominės padėties žmonių mityba yra sveikesnė nei žemesnės [14,15], jie dažniau valgo vaisius, daržoves, vartoja mažiau riebaus maisto, o žemesnės socialinės–ekonominės padėties žmonės renkasi pigesnius maisto produktus, turinčius didelę energetinę vertę, didelį kiekį riebalų ir cukraus [16,17,18]. Riebų pieną ir jo produktus rečiau vartoja aukšto išsilavinimo gyventojai [50]. Mitybos įpročiai Rytų ir Centrinės Europos šalyse yra panašūs kaip ir Lietuvos gyventojų: vartojama daug gyvulinių riebių produktų, mažai šviežių daržovių ir vaisių [19,20,21]. Viduržemio jūros šalyse pastaraisiais dešimtmečiais padidėjo mėsos, pieno ir jo produktų, cukraus vartojimas, tuo tarpu Šiaurės šalyse minėtų produktų vartojimas mažėjo, o daržovių ir vaisių vartojimas didėjo [51,52,53].
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos gyventojų mitybos mitybos kinta tiek sveikatai palankia, tiek ir nepalankia , jie yra panašūs su Rytų ir Centrinės Europos šalių gyventojų mitybos
įpročiais. Viena iš šių panašumo priežasčių gali būti ir gyventojų pajamų dydis. Socialinės– ekonominės padėties gyventojai maitinasi sveikiau.
1.5. Kūno svoris, jo įtaka lėtinių ligų vystymuisi
PSO duomenimis 2014 metais pasaulyje 1,9 mlrd. gyventojų turėjo antsvorio, 600 milijonų suaugusiųjų buvo nutukę, per pastaruosius 35 metus šie skaičiai padvigubėjo [54]. Eurostat duomenimis 2014 metais Europos Sąjungoje 15,9 proc. suaugusiųjų, Lietuvoje 19,9 proc. moterų ir 14,1 proc. vyrų buvo nutukę [55].
Antsvorio ir nutukimo priežasčių yra daug, bet viena iš pagrindinių – netinkamas gyvenimo būdas: mažas fizinis aktyvumas ir nesveika mityba. Svoris pradeda augti tada, kai organizmas su maistu energijos gauna daugiau nei sunaudoja. Neigiamas energijos balansas (kai energijos išeikvojimas viršija energijos suvartojimą) lemia svorio netekimą, o teigiamas energijos balansas (kai energijos suvartojimas viršija energijos sąnaudas) lemia svorio didėjimą [56]. Žmonės vis dažniau renkasi didesnės energinės vertės produktus, kuriuose yra daug cukraus, riebalų ir mažai maistinių skaidulų, rečiau gamina maistą namuose, vartoja greitai paruošiamą maistą, pusgaminius, dažnai užkandžiauja, todėl su maistu gauna daug energijos [48]. 2015 metais buvo paskelbti Švedijoje atliktos analizės rezultatai, kurie atskleidė, kaip šalyje pasikeitė gyventojų svorio rodikliai perdirbtų maisto produktų vartojimo atžvilgiu. Analizės metu buvo tiriama, kaip pasikeitė maisto produktų vartojimo vienam gyventojui tendencijos 1960–2010 metais. Maisto produktai buvo suskirstyti į grupes: 1 grupė (neperdirbti / mažiausiai perdirbti), 2 grupė (perdirbti kulinariniai ingredientai) ir 3 grupė (3.1. perdirbti maisto produktai ir 3.2. ypač perdirbti produktai). Rezultatai: tiriamuoju laikotarpiu 1 grupės maisto produktų (minimalus apdorojimas) vartojimas sumažėjo 2 proc., 2 grupės maisto produktų (perdirbtų ingredientų) suvartojimas sumažėjo 34 proc., 3 grupės ženkliai padidėjo: perdirbtų maisto produktų vartojimas išaugo 116 proc., o ypač perdirbtų maisto produktų vartojimas padidėjo 142 proc. Ypač padidėjo gazuotų gėrimų (315 proc.) ir užkandžių tokie kaip traškučiai ir saldainiai (367 proc.) vartojimas. Lygiagrečiai su šiais labai perdirbtų produktų vartojimo pokyčiais suaugusiųjų nutukimas padidėjo nuo 5 proc. 1980 metais iki daugiau kaip 11 proc. 2010 m. [57].
Vyresnio amžiaus žmonės mažiau energijos eikvoja fizinei veiklai, todėl didėja ir nutukimo grėsmė. Nutukimas vystosi palengva, dėl per dažno valgymo ir dėl per didelių porcijų vartojimo, dažno gėrimų, turinčių daug cukraus, vartojimo bei dėl emocinio valgymo, kai žmogus nepasitiki savimi ir valgo, kad pasijustų geriau [48].
Kitos svorio augimo priežastys – vidaus sekrecijos liaukų ligos (skydliaukės veiklos sutrikimai, antinksčių, insulino hormonų perteklius). Nutukimas nėra genetinė liga, bet paveldėjimas turi jam įtakos. Ilgalaikis miego trūkumas, nuolatinis stresas taip pat turi įtaką svorio
didėjimui. Lietuvoje nuo 2007 m. yra vykdoma PSO koordinuojamo tarptautinio tyrimo Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyva (angl. WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative – COSI), nuo 2016 m. šis tyrimas vadinasi – Europos vaikų augimo stebėsenos iniciatyva (angl. European Childhood Growth Surveillance Initiative). Tyrimas, atliktas dešimtyje Lietuvos apskričių pradinių mokyklų, parodė, kad šeimos socialinė–ekonominė padėtis turėjo įtakos vaikų mitybos įpročiams. Dešimtyje Lietuvos apskričių tirtų pirmokų antsvorio ir nutukimo paplitimas nuo 2008 iki 2013 m. padidėjo nuo 17,1 iki 18,9 proc., tačiau skirtumai statistiškai buvo nereikšmingi. Turėjusieji antsvorio arba nutukę pirmokai per dvejus metus priaugo daugiau svorio, lyginant su liesais arba normalaus svorio vaikais. Šeimose, kuriose mama ar tėtis buvo nutukę, daugiau buvo ir nutukusių vaikų, lyginant su normalų svorį turinčiais tėvais [58].
2014 metais Lietuvoje buvo atliktas vienuoliktas gyvensenos tyrimas: per 20 metų antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo nuo 47 proc. iki 59 proc., nutukimo – nuo 10 proc. iki 19 proc. (1.4 pav.). Turinčių antsvorio ir nutukusių moterų dalis buvo panaši per visą tyrimo laikotarpį. 2014 metais 46 proc. moterų turėjo antsvorio, 17 proc. buvo nutukusios (1.5 pav.). Per visą tyrimo laikotarpį nutukimo paplitimo skirtumai tarp vyrų išsilavinimo grupių buvo nežymūs – nutukimo atvejų padaugėjo tiek tarp turinčių vidurinįjį ir žemesnįjį, tiek tarp universitetinį išsilavinimą įgijusių. Moterų nutukimo paplitimo pokyčiai buvo susiję su išsilavinimu – aukšto išsilavinimo moterys rečiau buvo nutukusios nei žemesnio išsilavinimo [12]. Daugiausia nutukusių žmonių yra 45–70 m. amžiaus grupėje (šioje amžiaus grupėje nutukimas tarp vyrų ir moterų pasiskirstęs vienodai.
1.5 pav. Antsvorio ir nutukimo dažnis tarp Lietuvos 20–64 metų amžiaus moterų 1994–2014 m. [12]
1.6. Nutukimas ir su juo susiję susirgimai
Norint įvertinti žmonių mitybos būklę, reikia apskaičiuoti kūno masės indeksą (KMI). PSO pateikia mitybos būklės klasifikaciją pagal kūno masės indeksą (KMI apskaičiuojamas masę kilogramais padalijus iš ūgio metrais pakėlus kvadratu), ir nurodo rizikos, susijusios su nutukimo laipsniu, atsiradimo dydį (1.2 lentelė). Taip galime įvertinti, kokia yra žmonių rizika susirgti tam tikromis lėtinėmis ligomis.
1.2 lentelė PSO mitybos būklės klasifikacija ir nutukimo komplikacijų atsiradimo rizika [36]
Mitybos būklės klasifikacija KMI
(kg/m2 ) Nutukimo komplikacijų rizika < 18,5 Nėra rizikos (atsiranda sveikatos sutriki–
mų, susijusių su mitybos stoka)
Normali mityba 18,5–24,9 Nėra rizikos
Antsvoris 25,0–29,9 Šiek tiek padidėjusi rizika
Pirmojo laipsnio nutukimas 30,0–34,9 Saikingai padidėjusi rizika Antrojo laipsnio nutukimas 35,0–39,9 Labai padidėjusi rizika
Trečiojo laipsnio nutukimas > 40,0 Labai stipriai padidėjusi rizika
Jei kūno masės indeksas didesnis nei 25,0 kg/m2, atsiranda su nutukimu susijusių ligų rizika, trumpėja gyvenimo trukmė, prastėja gyvenimo kokybė [39]. Kūno masės indeksui viršijus 30 kg/m2,
nutukimas tampa rizikos veiksniu, sukeliančiu arba sunkinančiu II tipo cukrinį diabetą, arterinę hipertenziją, dislipidemijas, metabolinį sindromą, širdies vainikinių kraujagyslių aterosklerozę, kardiomiopatiją, plaučių hipertenziją, astmą, obstrukcinę miego apnėją, tulžies akmenligę, nealkoholinę suriebėjusių kepenų ligą, depresiją, radikulitą, nevaisingumą, kiaušidžių policistozę, tromboembolinę ligą, vėžį (krūtų, gimdos, žarnyno, priešinės liaukos) ir kt. [62,61]. „NHANES“ (Nacionalinis sveikatos ir mitybos vertinimo tyrimas) duomenimis, nuo 2007 m. iki 2010 m.
cukrinis diabetas, hipertenzija ir dislipidemija dažniausiai pasireiškė nutukusiems, po to – antsvorio turintiems, o tada – suaugusiesiems normalaus svorio žmonėms, atitinkamai cukrinis diabetas: 18,5 proc., 8,2 proc. ir 5,4 proc.; hipertenzija: 35,7 proc., 26,4 proc., ir 19,8 proc.; dislipidemija: 49,7 proc., 44,2 proc., ir 28,6 proc. [66]. Nepertraukiamo KMI analizė visame KMI diapazone rodo, kad kuo didesnis KMI, tuo didesnė rizika sirgti II tipo cukriniu diabetu [63].
Tarp 68070 tiriamųjų, dalyvavusių įvairiuose NHANES tyrimuose, buvo pastebėta kraujospūdžio sąsaja su KMI. Didėjant KMI, kraujospūdis buvo didesnis lyginant su kitais bendraamžiais, kurių KMI buvo mažesnis [64].
Tyrimai parodė padidėjusią gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) simptomų ir komplikacijų riziką tarp nutukusių pacientų, lyginant su normalų KMI turinčiais asmenimis [31]. Nutukimas yra siejamas ne tik su GERL, bet ir su kitais virškinamojo trakto simptomais, pavyzdžiui, pilvo skausmais, vėmimu, pilvo pūtimu, viduriavimu ir vidurių užkietėjimu, turinčiais didelę įtaką gyvenimo kokybei [66,67].
Apibendrindama mitybos ir sveikatos sąsajas R. Mocevičienė padarė išvadą – mityba sveikatą sąlygoja dvejopai: ji gali veikti kaip savarankiškas įvairių LNL (lėtinės neinfekcinės ligos) išsivystymą sąlygojantis veiksnys ir kaip netiesioginis veiksnys, pirmiausia lemiantis antsvorio ir nutukimo išsivystymą, kurie vėliau savo ruožtu veikia kaip priežastiniai LNL rizikos veiksniai. Abiem atvejais tai patvirtina sveikos ir subalansuotos mitybos svarbą visuomenės sveikatai ir gyvenimo kokybei [36].
Gyventojų sveikatos rodiklių gerėjimui turi šeimos gydytojų prieinamumo gerinimas. Šeimos gydytojai dažniausiai bendrauja su pacientais ir turi galimybę jiems suteikti žinių sveikos mitybos ir gyvensenos klausimais. Kuo daugiau problemų išsprendžiama pirminės sveikatos priežiūros lygiu, tuo visuomenės sveikatos rodikliai geresni. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Sveikatos tyrimų instituto mokslininkų M. Dūdonio, I. Misevičienės, I. Liseckienės ir kt. 2012 tyrime, „Lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos priemonių, taikomų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, prieinamumas Lietuvos gyventojams“ išsiaiškinta, kiek šiuo metu šeimos gydytojas bendrauja su pacientais apie LNL rizikos veiksnius, ar pataria koreguoti savo įpročius, gyvenseną [68]. Tai svarbus tyrimas, kuris suteikia galimybę vertinti šeimos gydytojų aktyvumą ligų profilaktikos srityje. Tai lyg atsvaros taškas, pasirinktas ieškant būdų, kaip mažinti sergamumą LNL bei mirštamumą nuo jų.
1.7. Informacijos šaltiniai
Apklausiant pacientus apie jiems suteiktą informaciją ir šeimos gydytojo patarimus, paaiškėjo, kad pacientai nurodo, kad gauna informaciją ir patarimus rečiau nei tai nurodo patys gydytojai. „Beveik su kas trečiu pacientu gydytojai dažnai pasikalba apie mitybą, antsvorio, padidėjusio
arterinio kraujospūdžio kontrolę, tačiau tik kas ketvirtas–penktas pacientas nurodė, kad gydytojai su jais kalbasi apie rūkymo ir alkoholio kontrolę.“ Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, dažniausiai mitybos patarimai duodami antsvorį turintiems pacientams. Per šio tyrimo laikotarpį gydytojų, kurie patarė nutukusiems vyrams keisti mitybos įpročius, dalis išaugo nuo 26 proc. 2000 m. iki 47 proc. 2012 m., moterims – atitinkamai nuo 35 proc. iki 41 proc. [12]. [Pacientai, kurie gavo gydytojų patarimus, dažniau sumažino riebalų kiekį, pakeitė riebalų rūšį, padidino vartojamų vaisių ir daržovių kiekį, sumažino druskos ir cukraus kiekį, lyginant su negavusiais patarimų iš gydytojo [69]. Kitų šalių tyrimo duomenimis, pacientai, turintys didesnį KMI, dažniau gauna patarimus keisti gyvenseną [55,70]. 12 tyrimų metaanalizė parodė, kad pacientai, gavę gydytojo patarimus mažinti svorį, jį 3 kartus dažniau sumažino lyginant su negavusiais patarimų [71]. Gavę patarimų pacientai dažniau keitė gyvenseną ir mažino svorį nei negavę patarimų [72,54]. Kitų šalių patirtis taip pat įrodo, kad sveikatos priežiūros specialistų patarimai buvo naudingi: gavę patarimų pacientai vartojo daugiau vaisių, daržovių, valgė mažesnėmis porcijomis ir dažniau [73,74].
Apibendrinant galima teigti, kad viena iš antsvorio ir nutukimo priežasčių yra netinkamas gyvenimo būdas: nesveika mityba ir mažas fizinis aktyvumas. Antsvoris ir nutukimas yra vienas iš lėtinių neinfekcinių ligų rizikos faktorių. Pirmasis žingsnis stebesenai galėtų būti KMI rodiklis. Jis yra aiškus ir paprastas, kurio pagalba galima įsivertinti ar pacientas yra normalaus ar nepakankamo svorio, turi antsvorį, yra nutukęs.
2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS
Tyrimo rūšis: Kiekybinis momentinis tyrimas
Tyrimo organizavimas.Tyrimas buvo atliktas LSMUL Šeimos medicinos klinikoje 2018 m. rugsėjo – 2018 m. spalio mėn., gavus Bioetikos komiteto leidimą (1 priedas). Tyrimas buvo atliekamas pakviečiant respondentus pasikalbėti apie gyvensenos veiksnius bei pateikiant jiems popierinį anketos variantą. Prieš tai tiriamiesiems buvo paaiškintas tyrimo tikslas, pildymo metodika, atsakymų tikslumo svarba tyrimų rezultatams, užtikrintas duomenų anonimiškumas.
Tyrimo kontingentas. Tyrime dalyvavo 74 LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos
pacientai. Tiriamieji – vyrai jaunesni nei 40 m., moterys – jaunesnės nei 50 metų prisirašę minėtoje klinikoje. Tiriamieji yra asmenys nedalyvaujantys širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje, kuri yra skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Apklausos anketa buvo pateikiama visiems LSMUL Šeimos medicinos klinikoje prisirašiusiems ir besikreipiantiems į įstaigą pacientams tyrimo metu.
Anketos patikimumas buvo vertinamas kontrolinio tyrimo metu. Juo siekėme įvertinti, ar tiriamiesiems nekilo klausimų, susijusių su anketoje naudojamais terminais, ar tinkamos klausimų formuluotės. Kontroliniame tyrime dalyvavo 15 LSMUL Šeimos medicinos klinikos pacientų. Pabendravus su respondentais, kurie pildė anketą, paaiškėjo anketos trūkumai. Tyrimo pirminiame anketos variante nebuvome įtraukę klausimų apie sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, anketą papildėme
Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai. Naudotas standartizuotas, šiam tyrimui sukurtas klausimynas (2 priedas). Jis buvo parengtas remiantis PSO koordinuojamoje lėtinių neinfekcinių ligų integruotos profilaktikos programoje CINDI (angl. Country-wide Integrated Noncommunicable Disease Intervention Programme) naudojamu klausimynu. Šis klausimynas validuotas ir naudojamas Lietuvos ir užsienio mokslininkų [12]. Į sudarytą klausimyną buvo įtrauktas PSO (5) geros savijautos rodiklis, tarptautinio fizinio aktyvumo klausimynas, testas AUDIT (angl. AlcoholUse Disorders Identification Test). Klausimyną sudarė šios struktūrinės dalys: bendrieji klausimai (1-14), sveikatos būklė ir savijauta (15–24), mityba ir fizinis aktyvumas (1–37), rūkymas (38-48), alkoholio vartojimas (49) – viso 73 klausimai. Šiame darbe buvo analizuoti bendrieji, sveikatos būklės ir savijautos, mitybos ir fizinio aktyvumo klausimai.
Bendrieji klausimai: šią anketos dalį sudarė demografiniai klausimai, suteikiantys informaciją bei leidžiantys respondentus lyginti demografiniais ir socialiniais aspektais. Tai – lytis, amžius, išsilavinimas, gyvenamoji vietovė, pajamos, šeiminė padėtis, darbingumo lygis, motyvacija, bei klausimai susiję su asmens darbine veikla. Respondentų prašėme nurodyti savo amžių. Dėl patogesnės statistinės analizės respondentų amžius buvo suskirstytas į dvi grupes: 1 grupė – iki
35 m., 2 grupė – 35 m. ir vyresni. Apklaustuosius pagal per mėnesį gaunamas pajamas suskirstėme į tris grupes: 1 grupei priskyrėme asmenis, kurių pajamos yra iki 500 eurų, 2 grupę sudarėme iš asmenų, kurių gaunamos pajamos nuo 500 iki 1000 eurų, 3 grupę sudarė asmenys gaunantys daugiau nei 1000 eurų pajamų per mėnesį. Respondentus pagal išsilavinimą suskirstėme į dvi grupes: 1 grupei priskyrėme asmenis turinčius neuniversitetinį išsilavinimą, 2 grupę sudarėme iš asmenų su universitetiniu išsilavinimu.
Sveikatos būklė ir savijauta: Respondentų subjektyvi sveikata vertinta atsižvelgiant į subjektyvaus savo sveikatos vertinimo, nusiskundimų sveikata dažnio ir pasitenkinimo gyvenimu kriterijus. Buvo pateikti 9 klausimai bei PSO geros savijautos rodiklis. Klausimai buvo orientuoti į savo sveikatos vertinimą, sveikatos tyrimus ir jų rezultatus. Norint sužinoti, kaip respondentai vertina savo sveikatą buvo prašoma atsakyti į klausimą: ,,Kaip jūs vertinate dabartinę savo sveikatos būklę?“. Buvo pateikti šie atsakymų variantai: 1) ,,gera“; 2) ,,gana gera“; 3) ,,vidutiniška“; 4) ,,gana bloga“; 5) ,,bloga“. Respondentų buvo prašoma anketoje pažymėti nusiskundimus, kurie vargino per praėjusias 30 dienų ir lėtines ligas, kuriomis serga.
Mityba ir fizinis aktyvumas: Vertinant mitybos įpročius, respondentų buvo klausiama, ar jiems svarbu sveikai maitintis. Respondentai buvo suskirstyti į tuos, kuriems svarbu („labai svarbu“ ar „gana svarbu“) ir nelabai svarbu („nei svarbu, nei nesvarbu“ ar „nelabai svarbu“, ar „visai nesvarbu“) sveikai maitintis. Buvo prašoma nurodyti, kaip dažnai respondentai vartoja šiuos maisto produktus: raudoną mėsą, paukštieną, košes ir dribsnius, šviežias daržoves, šviežius vaisius ir uogas, konditerinius gaminius, saldumynus, gaiviuosius gėrimus, greitą maistą ir nesveikus užkandžius. Galimi atsakymo variantai: „nei karto“, „kartą per savaitę“, „2–4 dienas per savaitę“, „5–6 dienas per savaitę“ ir „kasdien, kartą per dieną“. Respondentų buvo prašoma įvardinti, ar keitė savo mitybos įpročius, kas suteikia žinių apie sveiką gyvenseną ir kas turėtų jas suteikti, ar skaito maisto produktų etiketes ir kokia juose nurodoma informacija juos domina. Vertinant respondentų kūno svorį, buvo prašoma nurodyti ūgį ir svorį. Tiriamieji buvo suskirstyti į 4 grupes: per mažo svorio (KMI<18,5 kg/m2), normalaus svorio (KMI 18,5–25 kg/m2), turintys antsvorį (KMI 25–
30 kg/m2) ir nutukę (KMI > 30 kg/m2).
Duomenų analizės metodai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 24.0 programą. Darbe pateikiama surinktų duomenų aprašomoji statistika (procentiniai dažniai, vidurkiai, standartiniai nuokrypiai) bei statistinės analizės rezultatai. Priklausomybės ryšiai tarp dviejų veiksnių buvo vertinami apskaičiavus Spearmano koreliacijos koeficientą. Požymių pasiskirstymo tarp grupių įvertinimui naudotas Chi kvadrato kriterijus. Rezultatai statistiškai reikšmingi, jei apskaičiuota kriterijaus p reikšmė mažesnė už reikšmingumo lygmenį 0,05.
3. REZULTATAI
3.1. Pacientų sveikatos nusiskundimai ir jų ryšiai su socialiniais-demografiniais veiksniais
Šioje tyrimo dalyje analizuojama pacientų sveikatos būklė remiantis tiek jų pačių savo sveikatos vertinimu, tiek jų faktine sveikatos būkle.
Remiantis šios apklausos rezultatais, tyrime dalyvavę pacientai teikia didelę reikšmę savo sveikatai: 50 proc. jų teigė, kad jiems sveikata svarbi, 41,9 proc. – jog labai svarbi (3.1 pav.). Pacientų, kurių svoris per mažas arba normalus, nuomonė apie sveikatos svarbą reikšmingai nesiskyrė nuo turinčiųjų antsvorį ar nutukimą (p>0,05).
3.1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymus ar jiems svarbi jų sveikata (proc.) Dauguma pacientų (73,1 proc. vyrų ir 66,7 proc. moterų) savo sveikatos būklę vertino teigiamai – ,,gana gera“. Mažiau nei trečdalis apklaustųjų atsakė manantys, kad jų sveikata vidutiniška. Tik 3,8 proc. respondentų vyrų ir 2,1 proc. moterų ją vertino kaip gana blogą. Nebuvo nė vieno, kuris teigė, kad jo sveikata labai bloga (3.2 pav.). Vyrų ir moterų nurodyti sveikatos būklės vertinimai skyrėsi statistiškai nepatikimai (p>0,05).
8.1
50.0 41.9
Nei svarbi, nei nesvarbi Svarbi
Labai svarbi
2=0,691, lls=2, p>0,05, lyginant vyrus su moterimis
3.2 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal savo sveikatos būklės vertinimą (proc.)
Šio tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų klinikos pacientų skundėsi galvos skausmais (53,8 proc. vyrų, 58,3 proc. moterų). Taip pat gana dažni juosmens skausmai (30,8 proc. vyrų, 41,7 proc. moterų), sprando ir pečių juostos skausmai (46,2 proc. vyrų, 29,2 proc. moterų). Pastebima, kad net 39,6 proc. moterų jautė sąnarių skausmus. Tarp vyrų šis sutrikimas kiek retesnis – 23,1 proc. (3.3 pav.). Palyginus vyrų ir moterų sveikatos sutrikimų dažnį, nustatyta, kad kojų patinimas reikšmingai dažniau pasitaikė moterims negu vyrams: vyrų grupėje juo skundėsi tik 3,8 proc., tuo tarpu moterų net 25 proc. (p=0,022). Palyginus jaunesnių nei 35 m. ir vyresnių pacientų nusiskundimus, nustatytas tik vienas reikšmingas skirtumas – jaunesni dažniau skundėsi dantų skausmais negu vyresni (p=0,034) (3.1 lentelė).
66.7 73.1 31.3 23.1 2.0 3.8 0 20 40 60 80 Moterys Vyrai Proc. Gana bloga Vidutiniška Gana gera
