ORTODONTINIO GYDYMO REIKALINGUMO IR SUDĖTINGUMO TYRIMAS TARP LSMUKK ORTODONTIJOS KLINIKOS PACIENTŲ

(1)

Rokas Liaušas

5 kursas, 3grupė

ORTODONTINIO GYDYMO REIKALINGUMO IR

SUDĖTINGUMO TYRIMAS TARP LSMUKK

ORTODONTIJOS KLINIKOS PACIENTŲ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovė

dr. Vilma Švalkauskienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA

ORTODONTINIO GYDYMO REIKALINGUMO IR SUDĖTINGUMO TYRIMAS TARP LSMUKK ORTODONTIJOS KLINIKOS PACIENTŲ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ……… Darbo vadovas ………

(parašas) (parašas)

……… ………

(vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis,vardas pavardė)

20….. ……… 20….. ………

(3)

# 33

BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO

VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ... Recenzentas: ...

(mokslinis laipsnis, vardas pavardė) Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0 4 Įvadas,

tikslas, uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, _{hipotezė, tikslas ir uždaviniai?} 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų

rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama

problema? 0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir

sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11

Medžiaga ir metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,

ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

0,6 0,3 0

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?

0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

(4)

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka _{reikalavimus?} 0,4 0,2 0 17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi _informacija? 0 0,2 0,4 18 Ar nurodytas duomenų statistinis _{reikšmingumas?} 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis

su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar _{atitinka tyrimų rezultatus?} 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo _{tinkamas moksliniam darbui?} 0,2 0,1 0 30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą

temą? +0,2 +0,1 0

32 Praktinės _rek. Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir _{ar jos susiję su gautais rezultatais?} +0,4 +0,2 0 Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reik.

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)?

15-20 psl. (-2) <15 psl. (-5)

34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 -1

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo _{rengimo reikalavimus?} -1 -2 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 -1

(5)

# 55

39 Plagiato kiekis darbe >20% _(nev.)

40

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 -0,5

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 -0,5 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos _{komiteto leidimas?} -1 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir _{santrumpų paaiškinimai?} -0,2 -0,5 44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 -0,5 *Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos:

_{__________________________________________________}

___________________________________________________________________

... Recenzento vardas pavardė

... Recenzento parašas

(6)

TURINYS

SANTRAUKA……….………7

ĮVADAS……….……….. 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA……….……….. 11

1.1 TAISYKLINGAS IR NETAISYKLINGAS SĄKANDIS BEI JUOS APIBŪDI- NANTYS POŽYMAI ………..………. 11

1.2 ICON INDEKSAS, JO PANAUDOJIMO SPECIFIKA ……….………….. 14

2. TYRIMO METODOLOGIJA IR TIRIAMIEJI………..16

2.1 TYRIMO MEDŽAIGA IR METODAI………. 16

2.2 TYRIMO OBJEKTAS IR TYRIMO APIMTIS……… 16

2.3 ORTODONTINIO REIKALINGUMO IR SUDĖTINGUMO TYRIMAS….…….. 17

2.4 ICON INDEKSAS IR JO VERTINIMAS……….……… 17

2.5 ICON INDEKSO REIKŠMIŲ APSKAIČIAVIMAS……… 20

2.6 ORTODONTINIO GYDYMO REIKALINGUMO NUSTATYMAS……….. 21

2.7 STATISTINE ANALIZĖ………..…. 21

2.8 DUOMENŲ PATIKIMUMAS……….…. 21

3. REZULTATAI……….…….. 22

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS………..……. 26

IŠVADOS……….……… 29

LITERATŪRA………. 30

(7)

ORTODONTINIO GYDYMO REIKALINGUMO IR SUDĖTINGUMO TYRIMAS TARP LSMUKK ORTODONTIJOS KLINIKOS PACIENTŲ

SANTRAUKA

Tyrimo tikslas. Problemos aktualumas. Nustatyti ortodontinio gydymo reikalingumą ir sudėtingumą tarp mokyklinio amžiaus (6-19 metų) pacientų, kurie gydėsi LSMUKK Ortodontijos klinikoje 2013-2018 metais. Susisteminti duomenys padėtų apžvelgti gydymo sudėtingumą ir reikalingumą tarp mokyklinio amžiaus pacientų, kurie gydėsi LSMUKK Ortodontijos klinikoje, ir palyginti rezultatus tarp amžiaus grupių ir lyties.

Medžiaga ir metodai. Tyrimo objektas – 6-10, 11-14 ir 15-19 metų moksleiviai, kurie gydėsi ar gydosi LSMUKK Ortodontijos klnikoje 2013-2018 metais. Į tyrimą įtraukti 336 moksleiviai. Ortodontinio gydymo reikalingumui ir sudėtingumui nustatyti naudotas ICON indeksas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinį programinį paketą IBM SPSS Statistics 24.0. Kiekybinio kintamojo skirstinys vertintas vizualiniu būdu ir naudojant Shapiro–Wilk testą.

Rezultatai. Apskaičiuotas ortodontinio gydymo reikalingumas tarp tiriamųjų - 56,3 proc. Įvertinta gydymo reikalingumo priklausomybė nuo amžiaus ir lyties. 6–10 metų grupėje gydymo reikalingumas yra reikšmingai didesnis nei 11–14 ir 15–19 metų grupėse (69,0, 52,3 ir 51,2 proc.). 11–14 metų amžiaus grupėje gydymo reikalingumas tarp berniukų ir mergaičių reikšmingai skyrėsi (63,1 proc. berniukų, 43,8 proc. mergaičių). Pagal ICON indeksą išnagrinėti gydymo sudėtingumo skirtumai tarp skirtingų amžiaus grupių. 11–14 metų grupėje gydymo sudetingumas „labai lengvas“ dažnesnis nei 6–10 metų grupėje (atitinkamai 20,9 ir 10,7 proc.).

Išvados. Ortodontinio gydymo reikalingumas nustatytas beveik kas antram tirtųjų mokyklinio amžiaus pacientų. 11–14 metų grupėje gydymo sudėtingumas „labai lengvas“ dažnesnis nei 6–10 metų grupėje, tačiau reikšmingo skirtumo, lyginant su 15–19 metų grupe, nerasta.

(8)

ORTHODONTIC TREATMENT COMPLEXITY, OUTCOME AND NEED RESEARCH AMONG SCHOOL AGE PATIENTS OF LSMU CLINIC OF ORTHODONTICS

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work. To assess orthodontic treatment need, complexity and outcome for school age (6-19 years) patients who were or are being treated in LSMUKK Clinic of Orthodontics between the years of 2013-2018. Systematized data would be helpful to review the treatment complexity, outcome and need of the patients, who were or are being treated in this clinic. Also, the aim is to compare data between the age and sex groups.

Material and methods. The object of research - 6-10, 11-14, 15-19 year student groups, who were or are being treated in LSMUKK Clinic of Orthodontics between years of 2013-2018. The study included 336 students. ICON index was used to determine the complexity, outcome and need of treatment. Statistical analysis was performed using the statistical software package IBM SPSS Statistics 24.0. Quantitative variable distribution was assessed visually and by using the Shapiro-Wilk test.

Results. The estimated need for orthodontic treatment between patients is 56.3 percent. The need of treatment for 6-10 year group is significantly higher than the 11-14 and 15-19 groups (69.0, 52.3 and 51.2 percent.) In the group of 11-14 year-olds need of treatment between boys and girls differed significantly (63.1 per cent. boys, 43.8 percent girls). Also in the same group of 11-14-year-olds, the complexity of the treatment "very light" is more frequent than the 6-10 age group (respectively 20.9 and 10.7 percent).

Conclusions. The need of orthodontic treatment is 56.3 percent among all the researched patients. For the 11-14 year group, the complexity of the treatment “very light” is more frequent than the 6-10 year group, but there was no significant difference comparing the 15-19 year group.

(9)

ĮVADAS

Daugelyje šalių nuo seno yra atliekami tyrimai apie ortodontines anomalijas, jų paplitimą ir gydymą. Remiantis įvairiomis atliktomis studijomis, ortodontinių anomalijų paplitimas yra nuo 7 iki 93 proc. tirtųjų asmenų. Kaip teigia Merritt ir kolegų atlikto tyrimo duomenys, ortodontinių anomalijų skaičius populiacijoje yra tiesiogiai proporcingas pacientų rasei, t.y. labiausiai ortodontinės anomalijos yra paplitusios tarp juodaodžių rasės, mažiausiai tarp baltaodžių [1]. Sousa ir kiti teigia, jog vidutiniškai du trečdaliai pacientų, kuriems reikia gydymo, yra moterys, tačiau taip gali būti dėl to, jog vyrai mažiau kreipia dėmesį į savo sakandį ir estetinį jo vaizdą [2]. Espeland ir kiti savo tyrime priėjo išvadą, jog pacientams ortodontinio gydymo poreikis yra daugiau dėl estetinių sumetimų, o ne dėl funkcinių sutrikimų [3]. T. Henson et al. atliktas tyrimas parodė, kad žmonėms be sąkandžio anomalijų, galimybė susirasti darbą, užmegzti socialinius kontaktus, padidėja 10 proc. [4]. Remiantis Hyun-Woo Lim atlikta analize, galima pamatyti tendencingą ortodontinio gydymo reikalingumo augimo poreikį besivystančiose ir išsivysčiusiose šalyse, nes augant ekonomikai, populiacijoje didėja dantų estetikos lygio kartelė [5]. Tačiau ir dabar ne visose valstybėse yra galimybė gauti valstybės dotuojamą gydymą dėl lėšų trūkumo. Minick ir kiti pateikė išvadas, jog nuo 2007 iki 2016 metų darytame tyrime, tuo pačiu laikotarpiu JAV mažino lėšas, skirtas ortodontiniam gydymui ir susiejo tai su Pasauline ekonomine krize [6]. Tokią pat lėšų mažinimo poitiką vykdė ir daugelis kitų šalių.

Norint taikyti ortodontinį gydymą, pirmiausia reikia nustatyti, ar gydymas yra tikslingas ir koks bus jo sudėtingumas. Ortodontiniam gydymui apspręsti šiuo metu yra naudojama keletas indeksų, tokių kaip DAI, ICON, IOTN, kurių pagalba galima nustatyti morfologinius ir estetinius trūkumus bei planuoti gydymą. Šiuo metu pasaulyje vyrauja gana plataus diapazono gydymo reikalingumas (26,2 proc. - 89 proc.) ir poreikis (8,8proc. - 86 proc.) [7]. Tyrimui pasirinktas ICON indeksas, nes daugelio tyrimų autorių nuomone, šis indeksas yra vienas iš labiausiai patikimų ir gana paprastų praktikoje naudojamų indeksų ortodontiniam gydymo reikalingumui ir sudėtingumui nustatyti indeksų.

Kadangi Lietuvos ir Lietuvoje veikiančių klinikų mastu populiacinių tyrimų šia tema atlikta nedaug, autoriaus nuomone, yra tikslinga išsiaiškinti LSMUKK Ortodontijos klinikos pacientų,

(10)

kuriems buvo ar yra taikomas ortodontinis gydymas 2013-2018 metais, gydymo sudėtingumo ir reikalingumo skaitines reikšmes, palyginti jas su kitų šalių duomenimis.

Magistrinio darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas

Nustatyti ortodontinio gydymo reikalingumą ir sudėtingumą tarp mokyklinio amžiaus (6-19 metų) pacientų, kurie buvo arba yra gydomi LSMUKK Ortodontijos klinikoje 2013-2018 metų laikotarpyje.

Darbo uždaviniai

1) Nustatyti pacientų ICON indekso skaitines reikšmes; 2) Palyginti gautus rezultatus tarp lyčių ir amžiaus grupių. Darbo naujumas ir aktualumas

Atlikta išsami gydymo reikalingumo ir sudėtingumo, pasitelkiant ICON indeksą, analizė tarp mokyklinio amžiaus vaikų, kurie yra LSMUKK Ortodontijos klinikos pacientai. Tyrimas atliktas tarp trijų amžiaus grupių, nustatyta gydymo reikalingumo ir sudėtingumo priklausomybė nuo amžiaus, lyties, sąkandžio tipo. Ieškant duomenų šia tema lietuvių kalba, naujausias ir išsamiai atliktas tyrimas Lietuvoje datuojamas 2010 metais

Praktinė darbo reikšmė

Gauti susisteminti duomenys padės apžvelgti gydymo sudėtingumo ir reikalingumo situaciją tarp mokyklinio amžiaus pacientų, kurie gydosi LSMUKK Ortodontijos klinikoje ir ar statistiškai reikšmingi rezultatai tarp amžiaus grupių ir lyties. Šio tyrimo rezultatai papildo žinias apie LSMUKK Ortodontijos klinikos pacientų esamą gydymo sudėtingumą ir reikalingumą, taip pat pasitelkiant tyrimo medžiagą būtų įmanoma paskaičiuoti gydymo kaštus tarp mokyklinio amžiaus pacientų, todėl šis tyrimas turi ir praktinę naudą.

(11)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Taisyklingas ir netaisyklingas sąkandis bei juos apibūdinantys požymiai

1972 metais L. F. Andrews savo publikacijoje aprašė šešis taisyklingo sąkandžio požymius: 1) viršutinio žandikaulio pirmojo krūminio danties distobukalinio gumburo distalinis paviršius kontaktuoja su apatinio žandikaulio antrojo krūminio danties meziobukalinio gumburo mezialiniu paviršiumi; 2) teisingas meziodistalinis dantų vainikų pasvirimas, kiekvieno vainiko išilginės ašies dantenų dalis visada yra distaliau nei kandamoji dalis; 3) taisyklinga lingvalinė-labialinė/lingvalinė-bukalinė dantų vainikų padėtis; 4) nėra dantų pasisukimų apie savo ašį; 5) nėra tremų, diastemų nuolatiniame sąkandyje; 6) okliuzinė plokštuma gali varijuoti nuo plokščios iki lengvai įgaubtos Spee kreivės. Vidutiniškai ji yra apie 3mm [8]. Remiantis kitais autoriais dar galima papildyti taisyklingo sąkandžio požymius, tačiau šie šeši punktai yra pagrindiniai kalbant apie taisyklingo sąkandžio apibūdinimą [9,10].

Kalbant apie netaisyklingą sąkandį, jis apibūdinamas kaip ortodontinė anomalija, sukelianti funkcines, estetines, burnos sveikatos ir psichosocialines problemas [11]. Esant netaisyklingam sąkandžiui, gali būti stebimi susigrūdę dantys, dantų ar jų grupių netaisyklinga padėtis bei galima netaisyklinga žandikaulių padėtis kaukolės arba vienas kito atžvilgiu. Tokie gydytojai kaip D. Kalvelis, V. Kurdlianskii, L.V. Ilyina-Markosian, A.I. Betelman yra pasiūlę savo sukurtas netaisyklingo sąkandžio klasifikacijas [12]. Tačiau pradininku yra laikomas E. Angle 1889 metais susisteminęs ir sudaręs klasifikaciją, kuri paremta pirmųjų viršutinių ir apatinių krūminių dantų tarpusavio padėtimi strėline kryptimi. E. Angle pasiūlyta klasifikacija naudojama iki šiol dėl savo paprastumo ir specifiškumo [13].

Angle I klasės ortodontinėms anomalijoms būdingas taisyklingas krūminių dantų santykis, kuomet viršutiniojo pirmojo krūminio danties medialinis - skruostinis gumburas įsiteroia į apatinio krūminio danties tarpgumburinę vagelę .Tokiu atveju deformacijos lokalizuojasi priekinėje dalyje.

(12)

1. pav. Angle I klasė ( paveikslėlio internetinė prieiga: http://

2.bp.blogspot.com/-00KunrdzksA/T3KLETCMMDI/AAAAAAAAAEM/9Q-B5wmp76Y/ s1600/10.JPG)

Angle II klasės sąkandžiui būdinga tai, kad pirmojo krūminio danties medialinis-skruostinis gumburas yra medialiau apatinio krūminio danties tarpgumburinės vagelės. Pagal viršutinio žandikaulio kandžių padėtį, šios klasės anomalijos yra skirstomos į du poklasius: Angle II klasės 1 poklasis yra tuomet, kai viršutiniai kandžiai yra atsikišę, o esant 2 poklasiu būdingas jų palinkimas atgal.

2 pav. Angle II klasė 1 poklasis ( paveikslėlio internetinė prieiga: http://2.bp.blogspot.com/-G56gV2YhhZA/T3KGhyyCvzI/AAAAAAAAACs/tCTnDCeYyzA/s1600/9.JPG)

(13)

3pav. Angle II klasė 2 poklasis (paveikslėlio internetinė prieiga: http://www.ijdr.in/articles/ 2012/23/2/images/IndianJDentRes_2012_23_2_289_100444_f3.jpg)

Angle III klasė būna tuomet, kai paciento pirmojo viršutinio krūminio danties medialinis-bukalinis gumburas yra distaliau apatinio pirmojo krūminio danties tarpgumburinės vagelės. tuomet matomas apatinio žandikaulio atsikišimas į priekį.

4pav. Angle III klasė ( paveikslėlio internetinė prieiga: http://www.encikshino.com/wp-content/uploads/2016/10/Maloklusi-Kelas-III.jpg)

1.2 ICON indeksas, jo panaudojimo specifika

ICON (angl. Index of Complexity, Outcome and Need) - tai C.Daniels ir S. Richmond sukurtas ortodontinio gydymo reikalingumo, sudėtingumo ir rezultatų indeksas. Pristatytas 2000 metais, norint sukurti vieną bendrą indeksą nustatyti gydymo reikalingumui, sudėtingumui ir veiksmingumui. Indekso patikimumui nustatyti buvo pasitelkta 97 ortodontai iš 9 šalių. Jiems buvo pateikti 240 gipsiniai dantų modeliai prieš ortodontinį gydymą ir 98 gipsiniai dantų modeliai prieš ir

(14)

po ortodontinio gydymo. Specialistų komandai buvo paskirta užduotis individualiai įvertinti kievieną modelį prieš ir po gydymo ir susumuoti specialiai tam indeksui paskirtas skaitines reikšmes gydymo reikalingumui, sudėtingumui ir matomiems rezultatams įvertinti.

Kiekvienam gydymo atvejui buvo apskaičiuotas vidutinis skirtas taškų skaičius. Kievieno specialisto duoti taškai buvo dauginami iš pateiktų skaitinių reikšmių:

Nustatytas Estetinis IOTN komponentas (dauginama iš 7)

Nustatytas viršutinio žandikaulio dantų susigrūdimas, tremos (dauginama iš 5) Nustatyti Overbite/ atviras sąkandis (dauginama iš 4)

Bukalinio segmento atitikmuo (dauginama iš 3)

Taškai buvo susumuojami kiekvienu atveju. Reikšmės, kurios buvo didesnės už 43, parodė, jog gydymas yra reikalingas.

Remiantis duotomis taškų reikšmėmis, kiekvienas atvejis buvo sugrupuotas į grupes sekančiomis reikšmemis:

< 29 gydymo reikalingumas ir sudėtingumas nebūtinas nuo 29 iki 50 - gydymo reikaligumas ir sudėtingumas lengvas nuo 51 iki 63 - gydymo reikalingumas ir sudėtingumas vidutinis nuo 64 iki 77 - gydymo reikalingumas ir sudėtingumas sunkaus pobūdžio

virš 77 - gydymas sudėtingas

ICON indeksas yra geras savo sistematiškumu ir informatyvumu. ICON indeksą galima naudoti ir mišraus sąkandžio periodu [14]. Juo galime vertinti ir tiesiogiai apžiūrint pacientą bei pasitelkiant paciento nuotraukas ir diagnostinius dantų modelius. SICON indekso estetiniam komponentui įvertinti naudojamas IOTN indekso estetinis komponentas, t.y. 10 standartizuotų burnos ertmės fotonuotraukų. Tačiau šis indeksas yra kai kurių autorių kritikuojamas dėl to, jog didelis taškų

(15)

2008 Yijin Ren su bendraautoriais ištyrė subjektyvią pacientų nuomonę ir objektyvią gydytojų nuomonę gydymo reikalingumui įvertini. Tyrimo išvados parodė, jog pacientų subjektyvi nuomonė apie savo dantų padėties būklę tiesiogiai koreliavo su ICON indekso skaitinėmis reikšmėmis nustatant gydymo reikalingumą, sudėtingumą ir gydymo baigtį.

Yltze P. Cubas su kolegomis 2012 metais padarytoje studijoje buvo lyginamas IOTN ir ICON indeksų panaudojimo patikimumas tarp odontologijos studentų. Gauti duomenys parodė, kad studentų grupės, kurie naudojo ICON indeksą ortodontinio gydymo reikalingumui ir sudėtingumui nustatyti, rezultatai buvo tikslesni lyginant su IOTN grupės studentais. Taip pat buvo paminėta, kad šis indeksas yra paprastas, standartizuotas ir išsamus. ICON indeksas taip pat buvo patikimesnis taikant tiems gydymo atvejams, dėl kurių buvo abejojamas gydymo reikalingumas. Šis indeksas, anot autorių, yra gera priemonė mokant studentus nustatyti gydymo reikalingumą ir sudėtingumą bei kad geriausia šio indekso panaudojimo subtilybių yra mokyti antraisiais studijų metais [15]. Templeton su bendraautoriais 2006 atliktame tyrime buvo prieita išvada, kad objektyviai nustatytas gydymo reikalingumas bei sudėtingumas tiesiogiai koreliavo lyginant duomenis pasitelkiant PAR ir ICON indeksus. Buvo paminėta, kad abu indeksai yra geras pasirinkimas dėl savo paprastumo ir informatyvumo naudojant praktikoje [16].

Firestone su kolegomis 2002 metais atliko tyrimą, kur buvo panaudota 170 diagnostinių modelių su įvairaus laipsnio ir sudėtingumo gydymo atžvilgiu ortodontinėmis anomalijomis. Pagrindinis egzaminuotojas, pasitelkęs ICON indeksą, sugrupavo visus modelius pagal gydymo reikalingumą ir sudėtingumą. Tuomet 15 atsitiktinai parinktų ortodontų iš Ohajo valstijos, JAV, tyrė tuos pačius modelius, naudodamiesi tuo pačiu ICON indeksu. Buvo palyginti gauti duomenys tarp

egzaminuotojo ir 15 ortodontų. 15 tiriančiųjų nustatė, jog 64 proc. atvejų yra reikalingas ortodontinis gydymas. Pagal egzaminuotojo duomenis, 65 proc. atvejų reikalavo ortodontinio gydymo. Buvo prieita išvada, jog ICON indekso metodika ortodontinio gydymo reikalingumui ir sudėtingumui nustatyti yra pagrįsta ir gali būti naudojama praktikoje [17].

(16)

Lentelė nr. 1 gydymo sudėtingumo ir reikalingumo skaitinės reikšmės

2. Tyrimo metodologija ir tiriamieji

2.1 Tyrimo medžiaga ir metodai

Tyrimas atliktas LSMUKK ortodontijos klinikoje 2017 birželio - 2018 sausio mėnesiais. 2017 metų gegužės 12 dieną gautas LSMU bioetikos centro leidimas nr. BEC-OF-80 baigiamojo darbo tyrimui atlikti. 2017 metų birželio 16 dieną gautas leidimas nr. TPP-2194 rinkti ligos istorijų duomenis iš profilinės katedros laikotarpiui nuo 2013 iki 2018 metų imtinai. Leidimų, tokių kaip tėvų sutikimai dėl moksleivių apžiūros, gauti nereikėjo, nes tyrimas atliktas naudojant pacientų diagnostinius modelius, esančius archyve ir pacientų burnos ertmės nuotraukas, esančias ortodontijos klinikos kompiuterinėje duomenų bazėje.

2.2. Tyrimo objektas ir tyrimo apimtis

Tyrimo objektas – 6-10, 11-14 ir 15-19 metų amžiaus moksleiviai, kurie gydėsi ar gydosi LSMUKK ortodontijos klinikoje 2013-2018 metų laikotarpiu. Kadangi šioje klinikoje per metus apsilanko apie 2500 mokyklinio amžiaus pacientų, buvo paskaičiuota, jog norint gauti statistiškai patikimus duomenis, reikėjo ištirti mažiausiai 322 moksleivius. Galutinis tiriamųjų skaičius,įtrauktas į tyrimą buvo 336 moksleiviai. Tiriamieji turėjo atitikti tokius kriterijus: būti 6-19 metų amžiaus, nebūti patyrę traumų, kurių kaip komplikacija yra netaisyklingas sąkandis ir dantų padėtis ar dantų

Ortodontinio gydymo sudėtingumas ICON reikšmių skalė

Labai lengvas < 29

Lengvas 29-50

Vidutinis 51-63

Sunkus 64-77

(17)

.

2.3. Ortodontinio gydymo reikalingumo ir sudėtingumo tyrimas

Skaičiavimai atlikti naudojant standartizuotas priemones, t.y. tas pačias matavimo priemones, tokias kaip liniuotė, slankmatis, visiems atvejams be išimties. Tyrimo duomenims vertinti buvo naudojami diagnostiniai modeliai ir profilio bei burnos ertmės fotografijos. Buvo vertinama IOTN estetinis komponentas (atskirai ir ICON indeksui paskaičiuoti pridėtas prie bendrų balų), sąkandžio tipas (pieninis, mišrus, nuolatinis), ICON indeksas.

Tyrimas pradėtas 2017 metų birželio mėnesį, baigtas 2018 metų sausio mėnesį. Surinkus reikiamą tyriamųjų imtį, 2018 metų sausio mėn. buvo atliktas pakartotinas duomenų skaičiavimas norint išsiaiškinti, ar skaičiavusiojo paklaida statistiškai turi reikšmės duomenų patikimumui įvertinti.

2.4 ICON indeksas ir jo vertinimas

ICON indeksas susideda iš penkių komponentų: estetinio komponento (EK), kuris taip pat naudojamas IOTN indekso reikšmėm nustatyti ir dentalinio komponento(DK), kurių yra keturi. Estetinis komponentas

ICON indekso estetinis komponentas yra nustatomas pasitelkus IOTN estetinį komponentą - 10 spalvotų standartizuotų nuotraukų, kuriose pavaizduoti skirtingi sąkandžio tipai - nuo taisikyklingiausio iki labai netaisyklingo.

Kiekvieno tiriamojo moksleivio burnos ertmės fotonuotrauka buvo analizuojama atskirai ir vėliau jai priskirtas atitinkamas etaloninės nuotraukos numeris nuo 1 iki 10. Įvertinus nuotrauką, gautas balas buvo dauginamas iš svertinio koeficiento ir tai atitiko estetinio komponento skaitnę reikšmę.

(18)

5 pav. IOTN estetinio komponento vertinimas ( paveikslėlio nuoroda: https://pocketdentistry.com/11-the-index-of-orthodontic-treatment-need/)

Dentaliniai komponentai

Pirmasis dentalinis komponentas – dantų susigrūdimas višutiniame dantų lanke ir tarpai viršutinime dantų lanke.

Vertinant dantų susigrūdimą ar tarpus tarp dantų, reikia išmatuoti kiekvieno danties vainiko plotį, kurie vėliau lyginami su prieš tai išmatuota visa viršutinio žandikaulio dantų lanko ilgio suma. Norma yra laikoma tuomet, kai vietos stokos sumos ir tarpų sumos skirtumas nuo viso viršutinio

(19)

Vertinant dantų susigrūdimą ir tarpus tarp dantų, reikia atsižvelgti į kai kuriuos veiksnius: retinuoti dantys vertinami balu 5, neturintys užuomazgos pieniniai dantys, prarasti dėl traumos dantys bei virškomplektiniai dantys vertinami kaip tarpas.

Dantų susigrūdimas nuo 2,1 mm iki 5,0 mm buvo vertinamas kaip nežymus; nuo 5,1 mm iki 9,0 mm – vidutinis; nuo 9,1 mm iki 13,0 mm – didelis susigrūdimas; nuo 13,1 iki 17,0 mm – labai didelis dantų susigrūdimas. Atitinkamai buvo vertinami ir tarpai tarp dantų.

Antrasis dentalinis komponentas – viršutinių ir apatinių dantų santykis skersine kryptimi. Viršutinių ir apatinių kaplių bei krūminių dantų santykis skersine kryptimi buvo vertinamas modelį sudėjus į centrinę okliuziją. Kai apatiniai ir viršutiniai šoniniai dantys kontaktavo prieanginiais gumburais ar apatinių dantų prieanginiai gumburai dengdavo viršutinių dantų prieanginius gumburus, tai buvo vertinama kaip kryžminis sąkandis.Šis dentalinis komponentas ICON indekse gali turėti dvi reikšmes: kryžminis sąkandis arba yra, arba nėra.

Trečiasis dentalinis komponentas – vertikalusis viršutinių ir apatinių kandžių santykis.

Vertikalusis kandžių perdengimas vertinamas nustatant, kokią apatinių kandžių vainiko dalį dengia viršutiniai kandžiai CO metu. Nuo viršutinių kandžių kandamojo krašto išvedama horizontali linija iki apatinių kandžių. Atstumas nuo apatinių kandžių kandamojo krašto iki šios horizontalios linijos atitinka vertikalųjį kandžių perdengimą.

Kai viršutiniai kandžiai nedengia apatinių kandžių, tuomet galime įtarti, jog yra atviras sąkandis. Tokiu atveju taip pat atviras sąkandis yra išmatuojamas mm tarp viršutinių ir apatinių kandžių kandamųjų kraštų. Viršutiniai kandžiai pagal šį parametrą gali dengti 1/3, 1/2 arba pilnai dengti apatinius kandžius .

Ketvirtasis dentalinis komponentas – viršutinių ir apatinių šoninių dantų santykis strėline kryptimi.

Viršutinių ir apatinių šoninių dantų santykis strėline kryptimi buvo vertinamas taip pat sudėjus diagnostinius dantų modelius centrinės okliuzijos padėtyje.

Taisyklingu šoninių dantų santykiu buvo laikomas toks santykis, kai viršutinių šoninių dantų gumburai kontaktuoja su apatinių dantų tarpgumburinėmis vagelėmis taip pat gali būti fiksuojama du netaisyklingi viršutinių ir apatinių šoninių dantų santykio strėline kryptimi variantai: kai vieno žandikaulio dantų gumburai antagonistinio žandikaulio dantų atžvilgiu pasislinkę iš taisyklingos

(20)

padėties. Tokiu atveju nėra gumburinių kontaktų, o kai šis pasislinkimas yra kur kas ryškesnis, tokiu atveju dantys gali kontaktuoti gumburais [18].

2.5 ICON indekso reikšmių apskaičiavimas

Ištyrus sąkandį ir turint jo vertinimą pagal visus penkis ICON indekso komponentus, apskaičiuojama indekso skaitinė reikšmė.

Dentaliniai komponentai, priklausomai nuo jų pasireiškimo stiprumo, vertinami nuo 0 iki 5, o estetinis komponentas nuo 0 iki 10 balų. Po to kiekvieno komponento balas dauginamas iš svorio koeficientų ir gaunamas atskiro komponento balas. Sudėjus visas penkių komponentų skaitines reikšmes gauname skaitinę ICON indekso vertę.

ICON komponentai

Pasireiškimo stiprumo balai koeficieSvorio ntas 0 1 2 3 4 5 Estetinis komponentas 1-10 7 Pirmasis dantų būklės komponentas: a) dantų susigrūdimas v/ž lanke < 2 mm 2,1- 5,0 _mm 5,1- 9,0 _mm 9,1- 13,0 _mm _{17 mm > 17 mm}13,0- 5 b) tarpai v/ž

lanke (mm) < 2 mm 2,1- 5,0 mm 5,1- 9,0 mm > 9,0 mm 13,1-17 mm Retinuoti dantys 5 Antrasis dantų būklės komponentas: kryžminis sąkandis nėra yra 5 Trečiasis dantų būklės komponentas: a) avtiras sąkandis kraštas į kraštą < 1 mm 1,1- 2,0 mm 2,1-4,0 mm mm> 4 4

b) gilus sąkandis < 1/3 1/3- 2/3 absoliutaus 2/3 iki perdengimo visiškas perdengim as 4 Ketvirtasis dantų būklės

(21)

2.6 Ortodontinio gydymo reikalingumo nustatymas

Indekso kūrėjai rekomenduoja ortodontinio gydymo reikalingumą laikyti reikalingu, kai skaitinė indekso reikšmė yra didesnė už 43, arba kai yra ryškus estetinis defektas. Tačiau Irane atliktoje studijoje, tyrimo autoriai rekomenduoja skaitinę indekso reikšmę sumažinti iki 35, o olandų autoriai Olandijoje padidinti iki 52 [14, 19].

2.7 Statistinė analizė

Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį programinį paketą IBM SPSS Statistics 24.0. Kiekybinio kintamojo skirstinys vertintas vizualiniu būdu ir naudojant Shapiro–Wilk testą. Kintamojo skirstinys netenkino normališkumo prielaidos. Aiškinantis IOTN estetinio komponento ir ICON indekso vidutinių reikšmių skirtumus tarp trijų amžiaus grupių (atskirai kiekvienos lyties ir bendrai), buvo naudojama neparametrinė dispersinė analizė ANOVA. Dviejų grupių (lytis atskirose amžiaus grupėse) reikšmių skirtumo patikimumo įvertinimui buvo naudojamas neparametrinis Mann–Whitney U testas. Vertinant ortodontinio gydymo reikalingumo priklausomybę nuo amžiaus ir lyties, skaičiuotas Pirsono chi kvadrato kriterijus. Tikrinant statistines hipotezes, naudotas p<0,05 (reikšminga) statistinių išvadų reikšmingumo lygmuo.

2.8 Duomenų patikimumas

Praėjus 4 savaitėms po duomenų surinkimo buvo atlikti skaičiavimai duomenų patikimumui nustatyti. Visi duomenys iš naujo pradėti rinkti 36 pacientams. Buvo laikomasi nuoseklumo principo, t.y. pacientų modeliai ir fotonuotraukos buvo nagrinėjami iš eilės kaip ir pagrindinio tyrimo metu. Buvo pasirinktas kappa keficientas. Gauta reikšmė atitinkamai (0,78), kas reiškia, jog duomenų patikimumas renkant ligos istorijas ir nagrinėjant gipsinius modelius yra geras, nes paskaičiuota kappa reikšmė viršija 0,7 patikimumo kriterijaus reikšmę.

(22)

3. Rezultatai

Atsižvelgus į įtraukimo kriterijus, į tyrimą buvo įtraukti 336 asmenys, tarp kurių buvo 151 (44,9 proc.) berniukai ir 185 (55,1 proc.) mergaitės. Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 12,46 ± 2,92 metų (berniukų – 12,72 ± 2,95, mergaičių – 12,25 ± 2,88). Tolimesnėje analizėje tiriamieji buvo suskirstyti pagal lytį į tris amžiaus grupes. Didžiausią tiriamųjų dalį (51,2 proc.) sudarė 11–14 metų amžiaus tiriamieji, 6–10 metų amžiaus tiriamieji sudarė 25 proc., o 15–19 metų amžiaus tiriamieji – 23,8 proc. Daugiausiai berniukų buvo 11–14 metų amžiaus grupėje – 76 (50,33 proc.), vyriausioje grupėje buvo 41 (27,15 proc.), o jauniausioje grupėje – 34 (22,51 proc.) berniukai. Daugiausiai mergaičių taip pat buvo 11–14 metų amžiaus grupėje – 96 (51,86 proc.), vyriausioje grupėje buvo 39 (21,08 proc.), o jauniausioje – 50 (27,02 proc.) mergaičių. 257 tiriamieji (76,5 proc.) turėjo mišrų sąkandį, o 79 (23,5 proc.) – nuolatinį. 6–10 metų amžiaus grupėje vyravo mišrus sąkandis – 70 tiriamųjų (83,3 proc.), 11–14 metų amžiaus grupėje – nuolatinis – 163 (94,8 proc.), o 15–19 metų amžiaus grupėje egzistavo tik nuolatinis sąkandis – 80 (100 proc.).

1 grafikas. Kiekybinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes ir lytį

T iri am ųj ų s ka ič ius 0 25 50 75 100 39 96 50 41 76 34 berniukai mergaitės

(23)

Atliktas IOTN estetinio komponento ir ICON indekso reikšmių vidurkių palyginimas tarp skirtingų berniukų ir mergaičių amžiaus grupių.

ANOVA testas parodė, kad IOTN estetinis komponentasir ICON indekso vidurkiai tarp berniukų amžiaus grupių reikšmingai nesiskyrė, F (2, 148) = 1,98, p = 0,141 ir F (2, 148) = 1,51, p = 0,224, atitinkamai.

3 lentelė. IOTN estetinio komponento ir ICON reikšmių vidurkiai tarp berniukų± SN (standartinis nuokrypis).

ANOVA testas parodė, kad IOTN estetinio komponento vidurkiai tarp mergaičių amžiaus grupių taip pat reikšmingai nesiskyrė, F (2, 182) = 2,8, p = 0,065, tačiau ICON indekso vidurkiai tarp mergaičių amžiaus grupių reikšmingai skyrėsi, F (2, 182) = 4,7, p = 0,01.

4 lentelė. IOTN estetinio komponento ir ICON reikšmių vidurkiai tarp mergaičių.

(* – p<0,05 tarp tirtų 6–10 ir 11–14 metų amžiaus grupių) Tirti indeksai

Berniukai (n = 151)

P Amžiaus grupė, metai

6–10 11–14 15–19 IOTN est.komp. 4,26 ± 2,46 4,25 ± 2,05 3,51 ± 1,55 0,141 ICON 54,26 ± 26,28 52,57 ± 21,09 46,49 ± 16,49 0,224 Tirti indeksai Mergaitės (n = 185) P Amžiaus grupė, metai

6–10 11–14 15–19

IOTN est.komp. 4,16 ± 1,82 3,40 ± 1,88 3,56 ± 1,90 0,065 ICON 53,64 ± 16,80 43,98 ± 18,84 45,64 ± 18,84 0,010*

(24)

Svarbu išsiaiškinti, tarp kurių grupių egzistuoja statistiškai reikšmingi skirtumai. Post hoc analizė, siekiant palyginti skirtumus tarp grupių, atlikta naudojant Tukey HSD testą. Tukey's testas parodė, kad ICON indeksas reikšmingai skyrėsi tarp tirtų 6–10 ir 11–14 metų amžiaus grupių (p=0,008). Atliktas IOTN estetinio komponento ir ICON indekso reikšmių palyginimas tarp berniukų ir mergaičių tose pačiose amžiaus grupėse Mann–Whitney U testas parodė, kad IOTN estetinio komponento ir ICON indekso reikšmių vidutiniai rangai tarp berniukų ir mergaičių 6–10 metų amžiaus grupėje reikšmingai nesiskyrė, U = 848,5, Z = −0,01, p = 0,989 ir U = 829, Z = −0,191, p = 0,848, atitinkamai. 11–14 metų amžiaus grupėje rastas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp berniukų ir mergaičių IOTN estetinio komponento ir ICON indekso reikšmių vidutinių rangų, U = 2728,5, Z = −2,875, p = 0,004 ir U = 2757,5, Z = −2,747, p = 0,006, atitinkamai. 15–19 metų amžiaus grupėje statistiškai reikšmingų skirtumų tarp abiejų lyčių IOTN estetinio komponento ir ICON indekso reikšmių vidutinių rangų rasta nebuvo, U = 783,5, Z = −0,158, p = 0,875 ir U = 766, Z = −0,323, p = 0,747, atitinkamai.

5 lentelė. IOTN est. komponento ir ICON reikšmių palyginimas tarp lyčių ir amžiaus grupių (rezultatai pateikiami vidutiniais rangais)

* – p < 0,05 reikšmingas skirtumas

Atliktas IOTN estetinio komponento ir ICON indekso reikšmių vidurkių palyginimas tarp skirtingo amžiaus grupių ANOVA testas parodė, kad IOTN estetinio komponento vidurkiai tarp skirtingo amžiaus grupių reikšmingai nesiskyrė, F (2, 333) = 2,473, p = 0,086, tačiau skyrėsi ICON indekso

Tirti indeksai

Amžiaus grupė, metai

6–10 11–14 15–19

Berniukai Mergai-_tės P Berniu-_kai Mergai-_tės P Berniu-_kai Mergai-_tės P IOTN est.

komp. 42,46 42,53 0,989 98,60 76,92 0,004* 40,89 40,09 0,875 ICON 41,88 42,92 0,848 98,22 77,22 0,006* 41,32 39,64 0,747

(25)

6 lentelė. IOTN est. komp. ir ICON reikšmių vidurkio palyginimas (Rezultatai pateikiami vidurkiais ± SN)

*– p < 0,05 tarp tirtų 6–10 ir 15–19 metų amžiaus grupių

Apskaičiuotas ortodontinio gydymo reikalingumas tarp tiriamųjų siekė 56,3 proc. Detaliau nagrinėta gydymo reikalingumo priklausomybė nuo amžiaus ir lyties.

6–10 metų amžiaus grupėje gydymo reikalingumas yra reikšmingai didesnis nei 11–14 ir 15–19 metų amžiaus grupėse (69,0, 52,3 ir 51,2 proc., atitinkamai, χ2_{(1, N = 148) = 6,471, p = 0,01 ir χ}2_(1,

N = 164) = 5,425, p = 0,02).

Jauniausiųjų amžiaus grupėje gydymo reikalingumas tarp berniukų ir mergaičių nesiskyrė (61,8 proc. berniukų, 74,0 proc. mergaičių, χ2_{(1, N = 58) = 1,418, p = 0,234). Vyriausiųjų amžiaus grupėje}

gydymo reikalingumas tarp berniukų ir mergaičių taip pat nesiskyrė (53,6 proc. berniukų ir 48,7 proc. mergaičių, χ2_{(1, N = 41) = 0,195, p = 0,659). 11–14 metų amžiaus grupėje gydymo}

reikalingumas tarp berniukų ir mergaičių reikšmingai skyrėsi (63,1 proc. berniukų, 43,8 proc. mergaičių, χ2_{(1, N = 90) = 6,405, p = 0,01). Tarp skirtingų amžiaus grupių berniukų gydymo}

reikalingumo reikšmingų skirtumų nerasta, χ2_{(1, N = 151) = 1,045, p = 0,593). 6–10 metų amžiaus}

grupės mergaičių gydymo reikalingumas yra reikšmingai didesnis nei 11–14 ir 15–19 metų amžiaus grupių (74,0, 43,8 ir 48,7 proc., atitinkamai, χ2_{(1, N = 146) = 12,116, p = 0,001 ir χ}2_{(1, N = 89) =}

6,003, p = 0,014).

7 lentelė. Gydymo reikalingumo palyginimas tarp amžiaus grupių ir lyties (rezultatai pateikiami tiriamųjų skaičiais ir procentais).

Tirti indeksai Amžiaus grupė, metai P

6–10 11–14 15–19

IOTN est. komp. 4,20 ± 2,09 3,77 ± 2,0 3,54 ± 1,72 0,086 ICON 53,89 ± 21,01 47,77 ± 20,26 46,08 ± 17,57 0,025*

Gydymo reikalingumas

P 6–10 11–14 15–19 Visi 58 (69,0) 90 (52,3) 41 (51,2) 0,024** Berniukai 21 (61,8) 48 (63,1) 22 (53,6) 0,593 Mergaitės 37 (74,0) 42 (43,8) 19 (48,7) 0,002*** P 0,234 0,01* 0,659

(26)

7 lentelės paaiškinimai: * – p < 0,05 tarp tirtų berniukų ir mergaičių, ** – p < 0,05 tarp visų amžiaus grupių tiriamųjų, *** – p < 0,05 tarp visų amžiaus grupių mergaičių)

Pagal ICON indeksą papildomai buvo išnagrinėti gydymo sudėtingumo skirtumai tarp skirtingų amžiaus grupių. Tyrimas parodė, kad 11–14 metų amžiaus grupėje gydymo sudėtingumas „labai lengvas“ dažnesnis nei 6–10 metų grupėje (atitinkamai, 20,9 ir 10,7 proc., χ2_{(1, N = 256) = 4,065, p}

= 0,044), tačiau reikšmingo skirtumo, lyginant su 15–19 metų grupe, nebuvo rasta (20,9 ir 11,3 proc., atitinkamai, χ2_{(1, N = 252) = 3,488, p = 0,062). Daugiau reikšmingų skirtumų tarp didesnių}

gydymo sunkumo laipsnių ir amžiaus grupių rasta nebuvo.

8 lentelė. Gydymo sudėtingumo palyginimas tarp amžiaus grupių.

* – p < 0,05 tarp amžiaus grupių

4. Tyrimo rezultatų aptarimas

Šio tyrimo rezultatai atspindi atsitiktinai parinktų ir tyrimo kriterijus atitikusių LSMU Ortodontijos klinikos pacientų, kurie gydėsi ar atėjo apžiūrai 2013-2018 metų 1 ketv. laikotarpiu, ortodontinio

Gydymo sudėtingumas

P 6–10 11–14 15–19 Labai lengvas 9 (10,7) _(20,9)36 9 (11,3) 0,046* Lengvas 35 (41,7) _(43,0)74 46 (57,5) 0,064 Vidutinis 13 (15,5) _(15,1)26 14 (17,5) 0,886 Sunkus 15 (17,9) _(12,2)21 7 (8,8) 0,207 Labai sunkus 12 (14,3) 15 (8,7) 4 (5,0) 0,115

(27)

2010 metais Lietuvoje atliktame tyrime gauti rezultatai parodė, jog ortodontinio gydymo reikalingumas siekė 42,6 proc. moksleivių tarpe. Gydymo sudėtingumas 10-11 metų grupėje “labai sunkus” siekė 6,7 proc., o 14-15 metų amžiaus grupėje - 4,1 proc. [7]. Šiame magistrinio darbo tyrime nustatyta, jog gydymo reikalingumas yra 56,3 proc., gydymo sudėtingumas “labai sunkus” 6-10 metų grupėje yra 14,3 proc., 11-14 metų grupėje - 8,7 proc. , 15-19 metų grupėje - 5 proc. Tam įtakos gali turėti tai, jog jauniausioje grupėje dėl sąkandžio kaitos (iš pieninio į mišrų) atsiranda faktoriai (pieninių dantų praradimas, dantų llaikini dantų lankų eilių nukrypimai dėl sąkandžio kaitos), galintys nulemti didesnę gydymo reikalingumo ir sudėtingumo skaitinę ICON indekso reikšmę.

Tyrimo metu nustatyta, jog lytis galimai neturi įtakos gydymo reikalingumui. Iš visų tirtų moksleivių, 189 moksleiviams nustatytas gydymo reikalingumas (ICON skaitinė reikšmė yra didesnė už 43), 98 mergaitėms (51,9 proc.) ir 89 berniukams (48,1 proc.) reikalingas ortodontinis gydymas.

Gydymo sudėtingumo reikšmės “labai lengvas”, “lengvas”, “vidutinis”, “sunkus”, lyginant duomenis tarp lyčių, pasiskirtymas yra maždaug vienodas, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp lyčių nerasta. Gydymo sudėtingumo reikšmė “labai sunkus” nustatyta 21 berniukui (67,7 proc.) ir 10 mergaičių (32,3 proc.), todė galime teigti, kad labai sunkaus laipsnio gydymo sudėtingumas galimai yra būdingas vyriškai lyčiai.

2015 metais atliktame tyrime Turkijoje nustatyta, jog gydymo reikalingumas 12-16 metų amžiaus tarpe yra 28 proc. [20]. Švedijoje 2007 metais darytame darbe jaunų žmonių iki 18 metų amžiaus buvo nustatyta, jog reikalingumas gydytis ortodontiškai siekė 37 proc. [21]. Didžiojoje Britanijoje 2003 metais buvo nustatyta, jog reikalingumas tarp jauno amžiaus pacientų buvo 33,5 proc. [22]. Prancūzų autoriai padarė išvadą, jog moksleivių tarpe reikalingumas siekė 21,3 proc. [23].

Italijoje gydymo reikalingumo rodiklis - 27,3 proc. Buvo tirti 703 moksleviai [24]. Brazilijoje 2013 metais net 65,5 proc. 12 metų vaikams buvo reikalingas ortodontinis gydymas. Tyrimas atliktas remiantis 451 moksleivio apžiūra ir ištyrimu . Saudo Arabijoje 70 proc. mokyklinio amžiaus vaikų reikalingas ortodontinio gydymas [25]. Albanijoje, Tiranos mieste 2013 metais atliktoje studijoje, 41,2 proc. 7-15 metų moksleiviams buvo reikalinga taikyti gydymą [26]. Maroke 2012 metais darytame tyrime net 84,2 proc. tirtiems 8-12 metų moksleiviams buvo reikalingas ortodontinis gydymas [27]. 2014 metais Nigerijoje atliktame tyrime užfiksuota, jog 88,2 proc. jaunų pacientų reikalingas ortodontinis gydymas [28]. Latvijoje 2003 metais darytame tyrime, autoriai nustatė, jog

(28)

12-13 metų amžiaus moksleivių gydymo reikalingumas buvo 35,3 proc. Tačiau, pasak jų, duomenys labai skyrėsi priklausomai nuo regiono, pavyzdžiui Daugpilio mieste gyvenantčių 12-13 moksleivių gydymo reikalingumas buvo didesnis, nei bendraamžių Rygoje [29]. Krey su kolegomis 2012 darytame tyrime Vokietijoje buvo nustatyta, jog 11-14 metų amžiaus pacientų tarpe (imtis 1538 moksleiviai) gydymo reikalingumas buvo 33.5 proc. Taip pat buvo nustatyta, kad 11-14 metų mergaitės, gyvenančios vakarinėje šalies dalyje, dvigubai dažniau yra atvedamos gydytis ortodontiškai, nei rytinėje šalies dalyje gyvenantys to pačio amžiaus berniukai [30].

Lyginant Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatus su paminėtų šalių duomenimis, galime teigti prielaidą, jog mūsų šalies duomenys pasiskirstę maždaug per vidurį.

Kadangi daugelis šių tyrimu autorių naudojo kitokius (IOTN, ir kt.) nei ICON indeksus, galima padaryti prielaidą, jog lyginant duomenis dėl indeksų neatitikimų gali būti paklaida matavimuose dėl indeksų vertinimo skalių skirtumų.

Galima iškelti hipotezę, jog mano atliktame tyrime didesnėms statistinėms reikšmėms įtakos galėjo turėti tai, kad tyrimas atliktas LSMU Ortodontijos klinikoje su jau esamais pacientais, kurie buvo po apžiūros nukreipti gydytis ar konsultuotis pas specialistus. Taip pat įtakos galėjo turėti tai, kad tyrimo duomenys rinkti ir nagrinėti vieno vertintojo, o tai gali padidinti paklaidos diapazoną, nors ir buvo daroma pakartotinė apžiūra, kuri pagal kappa reikšmę statistiškai patikima. Vertintojas buvo 5 kurso studentas, todėl tai galėjo paveikti tyrimo rezultatus, nes vertintojui galėjo trūkti patirties renkant duomenis.

(29)

Išvados

1. Ortodontinio gydymo reikalingumas nustatytas beveik kas antram tirtųjų mokyklinio amžiaus pacientų. 6-10 metų amžiaus grupėje gydymo reikalingumas yra reikšmingai didesnis. 11-14 metų amžiaus grupėje gydymo reikalingumas tarp berniukų ir mergaičių reikšmingai skyrėsi. 6–10 metų amžiaus grupės mergaičių gydymo reikalingumas yra reikšmingai didesnis nei 11– 14 ir 15–19 metų grupėse. Tačiau tarp visų tiriamųjų, kuriems reikalingas ortodontinis gydymas, lytis gydymo reikalingumo neįtakojo, statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta. 2. 11–14 metų amžiaus grupėje gydymo sudėtingumas „labai lengvas“ dažnesnis nei 6–10 metų

grupėje, tačiau reikšmingo skirtumo, lyginant su 15–19 metų grupe, nebuvo rasta. Gydymo sudėtingumo reikšmė “labai sunkus” daugiau pasitaikė vyr. lyties pacientų tarpe. Daugiau reikšmingų skirtumų tarp didesnių gydymo sunkumo laipsnių, lyties ir amžiaus grupių rasta nebuvo.

(30)

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Merritt J. M., Greenlee G., Bollen A. M., Scott J. M., Chi D. L. Racial Disparities in Orthodontic Service Utilization for Medicaid-Enrolled Children: An Evaluation of the Washington Medicaid Program. Am J Orthod Dentofacial Orthop. 2016 Apr; 149(4): 516–522. 2. Bellot-Arcis C., Montiel- Company J.M., Manzanera-Pastor D., Almerich-Silva J.M.

Orthodontic treatment need in a Spanish young adult population. Med Oral Patol Oral Cir Buccal. 2012 Jul; 17(4): e638–e643.

3. de Almeida AB, Leite IC., Orthodontic treatment need for Brazilian schoolchildren: a study using the Dental Aesthetic Index.Dental Press J Orthod. 2013 Jan-Feb;18(1):103-9.

4. Henson S. T., Lindauer S. J., Gardner W. G., Shroff B., Tufek E., Best A. M. Influence of dental esthetics on social perceptions of adolescents judged by peers. American journal of orthodontics and dentofacial orthopedics, september 2011, volume 140, Issue 3, pages 389-395.

5. Lim H. W., Park J. H., Park H. H., Lee S. J. Time series analysis of patients seeking orthodontic treatment at Seoul National University Dental Hospital over the past decade. Korean J Orthod. 2017 Sep; 47(5): 298–305.

6. Minick G., Tilliss T., Shellhart W. C., Newman M., Carey C. M., Home A., Whitt S., Oesterle L. Comparison of Orthodontic Medicaid Funding in the United States 2006 to 2015 Aug 22. doi: 10.3389/fpubh.2017.00221

7. Baubinienė D., Šidlauskas A., Misevičienė I. The need for orthodontic treatment among 10-11 and 14-15-year-old Lithuanian schoolchildren . Medicina. Kaunas: Kauno medicinos universitetas. (Visuomenės sveikata). ISSN 1010-660X. 2009, t. 45, Nr.10, p. 814-821.

8. Mossey P. A. The Heritability of Malocclusion: Part 1 – Genetics, Principles and Terminology. British Journal of Orthodontics 1999; 26(2): 103-113 ;

9. Mossey P. A. The Heritability of Malocclusion: Part 2. The Influence of Genetics in Malocclusion, British Journal of Orthodontics,1999; 26(3): 195-203.]

(31)

11. Espeland L. V., Stenvik A.Perception of personal dental appearance in young adults: relationship between occlusion, awareness, and satisfaction. Am J Orthod Dentofacial Orthop. 1991 Sep;100(3):234-41.

12. Kalvelis, D. A. Ortodontiia. Leningrad, 1964 pp. 35-37.

13. Angle, Edward H., D.D.S. Classification of Malocclusion. [Volume 41, Issue 4, April, 1899, pp. 350-357].

14. Torkan S, Pakshir HR, Fattahi HR, Oshagh M, Momeni Danaei S, Salehi P, Hedayati Z. An Analytical Study on an Orthodontic Index: Index of Complexity, Outcome and Need (ICON). J Dent (Shiraz). 2015 Sep;16(3):149-55.

15. Cubas Y. P. , Hardy T., Dhillon D. K., Orellana M. F. Effectiveness of Training Dental Students in Two Occlusal Indices. Journal of Dental Education June 2012, 76 (6) 739-745;

16. Templeton K. M., Powell R., Moore M. B., Williams Jr. A. C., Sandy J.R. Are the Peer Assessment Rating Index and the Index of Treatment Complexity, Outcome, and Need suitable measures for orthognathic outcomes? Journal of Orthodontics, Volume 28, Issue 5, 1 October 2006, Pages 462–466, https://doi.org/10.1093/ejo/cji120

17. Firestone A. R. , Beck F. M., Beglin F. M., Vig K. W. L. Validity of the Index of Complexity, Outcome, and Need (ICON) in Determining Orthodontic Treatment Need. The Angle Orthodontist: February 2002, Vol. 72, No. 1, pp. 15-20.

18. Šidlauskas A., Smailienė D., Lopatienė K., Vasiliauskas A., Trakinienė G. Ortodontinių anomaliju diagnostika. Dantų lankų tyrimas. LSMU leidybos namai, Kaunas, 2016. pp. 26-30. 19. Lowerse TJ, Aartman IHA, Kramer GJC, Prahl-Andersen B. The reliability and validity of the

index of complexity, outcome and need for determining treatment need in Dutch orthodontic practice. Eur J Orthod 2006; 28:58-64.

20. Bilgic F., Gelgor I. E., Celebi A. A. Malloclusion prevalence and orthodontic treatment need in central Anatolian adolescents compared to European and other nations' adolescents, Dental Press J Orthod. 2015 Nov-Dec; 20(6): 75–81.

21. Josefsson E., Bjreklin K., Lindsten R. Malocclusion frequency in Swedish and immigrant adolescents—influence of origin on orthodontic treatment need. European Journal of Orthodontics, Volume 29, Issue 1, 1 February 2007, Pages 79–87.

(32)

22. Chestnutt IG, Burden DJ, Steele JG, Pitts NB, Nuttall NM, Morris AJ.The orthodontic condition of children in the United Kingdom ,Br Dent J. 2006 Jun 10; 200(11):609-12;quiz 638.

23. Souames M, Bassigny F, Zenati N, Riordan PJ, Boy-Lefevre ML Orthodontic treatment need in French schoolchildren: an epidemiological study using the Index of Orthodontic Treatment Need, Eur J Orthod. 2006 Dec; 28(6):605-9.

24. Perillo L, Masucci C, Ferro F, Apicella D, Baccetti T. Prevalence of orthodontic treatment need in southern Italian schoolchildren. Eur J Orthod. 2010 Feb; 32(1):49-53.

25. Al-Jobair A. M., Baidas L. F., Al-Hamid A. A., Al-Qahtani S., Al-Najjar A. T., Al-Kawari H. M. Orthodontic treatment need among young Saudis attending public versus private dental practices in Riyadh. Clin Cosmet Investig Dent. 2016; 8: 121–129.

26. Lagana G., Massuci C., Fabi F., Bollero P., Cozza P. Prelevance of malocclusions, oral habits and orthodontic treatment need in a 7- to 15-year-old schoolchildren population in Tirana. Prog Orthod. 2013; 14: 12

27. Bourzgui F., Sebbar M., Hamza M., Lazrak L., Abidine Z., El Quars F. Prevalence of malocclusions and orthodontic treatment need in 8- to 12-year-old schoolchildren in Casablanca, Morocco.Prog Orthod. 2012 Sep;13(2):164-72.

28. Aikins EA, Onyeaso CO. Prevalence of malocclusion and occlusal traits among adolescents and young adults in Rivers State, Nigeria.Odontostomatol Trop. 2014 Mar;37(145):5-12.

29. Liepa A,, Urtane I,, Richmond S,, Dunstan F.Orthodontic treatment need in Latvia. Eur J Orthod. 2003 Jun;25(3):279-84.

30. Krey K.F. , Hirsch C. Frequency of orthodontic treatment in German children and adolescents: influence of age, gender, and socio-economic status, Eur J Orthod. 2012 Apr; 34(2):152-7.

(33)

PRIEDAI

(34)

2 Priedas. PRAŠYMAS DĖL LEIDIMO RINKTI LIGOS ISTORIJŲ DUOMENIS IŠ PROFILINĖS KLINIKOS ARBA ARCHYVO

(35)

TPP-2194 Vizavimo rezultatas