LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra
Zinko Irina
NUTEISTŲJŲ SVEIKATA IR JOS PRIEŢIŪRA
X PATAISOS ĮSTAIGOJE
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Darbo vadovė: Doc. dr. Rūta Butkevičienė
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
NUTEISTŲJŲ SVEIKATA IR JOS PRIEŢIŪRA X PATAISOS ĮSTAIGOJE Irina Zinko
Darbo vadovė doc. dr. Rūta Butkevičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, sveikatos vadybos katedra. Kaunas, 2015. P. 71
Darbo tikslas – atskleisti nuteistųjų sveikatos ir jos prieţiūros ypatumus X pataisos įstaigoje pačių nuteistųjų ir pataisos namuose dirbančiųjų poţiūriu.
Tyrimo klausimai: 1. Kaip nuteistieji ir su jais dirbantys asmenys apibūdina nuteistųjų sveikatą ir jos prieţiūrą X pataisos įstaigoje? 2. Kokia nuteistųjų ir su jais dirbančių asmenų nuomonė apie pataisos įstaigoje esančias sąlygas rūpintis savo sveikata? 3. Kokie pokyčiai galėtų uţtikrinti nuteistųjų sveikatą ir jos prieţiūrą X pataisos įstaigoje?
Tyrimo metodika. Buvo atliktas kokybinis tyrimas, duomenų rinkimui pasirinktas pusiau struktūruotas giluminis interviu. Taikant tikslinę atranką tyrime dalyvavo 10 informantų. 5 nuteistieji kalintys X patasos įstaigoje. 5 darbuotojai dirbantys su nuteistaisiais X pataisos įstaigoje.
Rezultatai: atlikus interviu analizę tyrimo rezultatai buvo aptarti pagal 9 kategorijas ir 23 subkategorijas. Analizėje aptariama, kaip nuteistieji supranta - kas yra sveikata ir kaip ja rūpinasi. Kaip jie supranta, kas yra dvasinė/socialinė gerovė. Kokios yra sąlygos X pataisos įstaigoje rūpintis savo sveikata ir apie reikalingus pokyčius X pataisos įstaigoje, kurie galėtų uţtikrinti nuteistųjų sveikatą ir jos prieţiūrą.
Išvados: sveikatą nuteistieji suprantą kaip fizinę gerovę, ligos/negalios nebūvimą. Dvasinę gerovę sieja su tikėjimu, o tikėjimą su mada ir uţimtumu. Socialinė gerovė nuteistiesiems siejasi su teigiamais ryšiais su visuomene. Sąlygas rūpintis savo sveikata X pataisos įstaigoje informantai vertina neigiamai, dėl maţo gyvenamo ploto, nepakankamo maitinimo, streso ir kalėjimo socialinės hierarchijos. Daţnai nuteistieji neatlaikydami pataisos įstaigoje esamų sąlygų pradeda vartoti psichoaktyvias medţiagas ir ţaloja save. Išgyventi tokiomis sąlygomis
3 nuteistiesiems padeda socialiniai ryšiai su artimaisiais. Norint uţtikrinti sąlygas rūpintis savo sveikata įkalinimo įstaigoje reikėtų: modernizuoti gyvenamas patalpas, didinti specialistų skaičių, diegti įvairias sveikatingumo programas, skatinti uţimtumą, stiprinti socialinius ryšius bei maţinti kriminalinių subkultūrų apraiškas.
Raktaţodţiai: nuteistieji, pataisos įstaiga, kalėjimas, nuteistųjų sveikata, nuteistųjų sveikatos prieţiūra.
4
SUMMARY
Public Health Management
HEALTH OF CONVICTS AND HEALTHCARE IN THE X CORRECTIONAL INSTITUTION
Irina Zinko
Mentor of the paper: Assoc. Dr. Rūta Butkevičienė
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Health Management. Kaunas, 2015. P. 71
The aim of the work: to reveal the peculiarities of health of convicts and healthcare in the X correctional institution from the point of view of the convicts and correctional facility employees.
Questions of the research: 1. How do the convicts and people working with them describe health of convicts and healthcare in the X correctional institution? 2. What is the opinion of the convicts and the people working with them about conditions in the correctional institution to take care of health? 3. What changes could ensure good health of the convicts and healthcare in the X correctional institution?
Methodology of the research. A qualitative research has been conducted. The semi-structured in-depth interview was selected for the data collection. Ten informants participated in the targeted selection: five convicts imprisoned in the X correctional institution, and five persons working with the convicts in the X correctional institution.
Results of the research: Following the analysis of the interview, the results were discussed based on 9 categories and 23 sub-categories. The analysis covers the questions of how the convicts understand what is health and how it should be taken care of. How they understand what the spiritual/social welfare is. What are the conditions in the X correctional institution to take care of one’s health and what changes should be made in the institution to ensure good health of the convicts and its maintenance.
Conclusions: The convicts understand health as physical well-being; the existence or absence of illness. They associate spiritual well-being with faith, and the faith - with fashion and
5 employment. Meanwhile, the convicts link social welfare to positive relationship with the public. The informants assess negatively conditions to take care of one’s health due to small living space, malnutrition, stress and prison’s social hierarchy. Often the convicts start taking psychoactive substances and harming themselves, as they fail to deal with the conditions existing in the correctional institution. Social relations with relatives help the convicts to survive in such conditions. In order to ensure good conditions to take care of one’s health, the prison should: modernise residential premises, increase the number of specialists, introduce different health programmes, promote employment, strengthen social relations and reduce manifestations of the criminal sub-culture.
Keywords: convicts, correctional institution, prison, health of convicts, healthcare of convicts.
6
SANTRUMPOS
PN – pataisos namai
SPT – sveikatos prieţiūros tarnyba PN – pataisos namai
LAVL – laisvės atėmimo vietų ligoninė
NTI-PN – nepilnamečių tardymo izoliatorius – pataisos namai TI-K - tardymo izoliatorius – kolonija
PN-AK – pataisos namai–atviroji kolonija PSO – pasaulio sveikatos organizacija m. – metai
LR – Lietuvos Respublika ES – Europos Sąjunga
7
TURINYS
ĮVADAS ... 8
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 10
1.1. Nuteistieji ir suimtieji: statistiniai duomenys ... 10
1.2. Kalėjimų rūšys ... 15
1.3. Nuteistųjų gyvenamoji aplinka ... 16
1.4. Kalėjimo subkultūra ... 17
1.5. Nuteistųjų sveikata ... 18
1.6. Nuteistųjų sveikata fiziniu, dvasiniu ir socialiniu aspektu ... 20
1.7. Nuteistųjų sveikatos prieţiūros organizavimas ... 22
2. TYRIMO METODOLOGIJA ... 26
2.1. Tyrimo tipas ... 26
2.2. Ėjimas tyrimo link ... 26
2.3. Pasirengimas tyrimui... 27
2.4. Tiriamųjų kontingentas ... 27
2.5. Duomenų rinkimo instrumentas ... 28
2.6. Tyrimo eiga ... 29
2.7. Tyrimo duomenų analizė ... 29
2.8. Tyrimo patikimumas ir validumas ... 30
2.9. Tyrimo etika ... 30
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 31
3.1. Sveikata – visapusiška gerovė ar ligos/negalios nebuvimas? ... 31
3.2. Rūpinimasis sveikata ... 32
3.3. Dvasinė gerovė ir patirtis ... 35
3.4. Socialinė gerovė ir patirtis ... 38
3.5. Fizinė aplinka ir poreikiai ... 40
3.6. Pscihosocialinė aplinka ... 44
3.7. Sveikatai kenkiantys išlikimo būdai ... 48
3.8. Socialiniai ryšiai ir sveikatos sąsąjos ... 54
3.9. Reikalingi pokyčiai pataisos įstaigoje ... 57
IŠVADOS ... 66
REKOMENDACIJOS ... 67
8
ĮVADAS
Lietuvos sveikatos 2014-2023 metų programoje apibrėţiama, kad sveikata yra ţmogaus vertybė ir gyvenimo pagrindas, kuris turi būti pakankamai tvirtas, kad sėkmingai spręstume kasdienio gyvenimo klausimus, įveiktume naujus socialinius ir ekonominius iššūkius. [1] Visuomenės sveikata yra nacionalinis turtas ir kapitalas, kurio saugojimas ir puoselėjimas yra svarbiausias valstybės tikslas, uţtikrinantis šalies socialinę ir ekonominę plėtrą. pasaulinės sveikatos organizacija sveikatą apibrėţia kaip fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę, o ne tik ligos ar negalios nebuvimą. Pasak Shalev (2014), šis apibrėţimas leidţia teigti, kad sveikata yra viena iš pagrindinių ţmogaus teisių. [2]. Sveikata – tai būklė, priklausanti nuo įvairių aspektų: ţmogaus gyvensenos, fiziologinių ypatumų, socialinių ryšių, aplinkos sąlygų, bei daugelio kitų dalykų.
Didėjantis nuteistųjų skaičius yra visos visuomenės problema, kadangi atlikę bausmę šie asmenys grįţta į visuomenę ir tampa jos dalimi. Daugybė publikacijų uţsienyje ir Lietuvoje atskleidţia vis daugiau ţinių apie socialinės izoliacijos sąlygomis bausmes atliekančių asmenų problemas ir poreikius, kuriuos galime efektyviau kontroliuoti ir taip maţinti naujų nusikaltimų tikimybę Svarbu suprasti, kad gera nuteistųjų sveikata ir organizuota sveikatos prieţiūra įkalinimo įstaigoje gali padaryti teigiamą įtaką visos visuomenės sveikatai. [4] Magomedov (2012) teigia kad valstybė, kuri apriboja ţmogui laisvę, privalo rūpintis jo sveikata. [3] Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta - pataisos įstaiga turi uţtikrinti, kad suimtiesiems bei asmenims, atliekantiems arešto ar laisvės atėmimo bausmes, būtų teikiamos tokios pat asmens sveikatos prieţiūros paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.
Problema. Asmenys, atliekantys bausmę pataisos įstaigose, yra izoliuoti nuo visuomenės ir neturi galimybės visavertiškai rūpintis savo fizine, dvasine bei socialine gerove. Siekiant uţtikrinti visuomenės sveikatą ir gerovę aktualūs tyrimai yra tie, kurie padeda atskleisti nuteistųjų sveikatos ir jos prieţiūros ypatumus. Nuteistųjų sveikata ir jos prieţiūra pataisos įstaigose - tai problema, kuri liečia ne tik pačius nuteistuosius bei personalą, dirbantį su jais, bet ir visą mūsų visuomenę.
Darbo tikslas – atskleisti nuteistųjų sveikatos ir jos prieţiūros ypatumus X pataisos įstaigoje pačių nuteistųjų ir pataisos įstaigoje dirbančių asmenų poţiūriu.
9 Tyrimo klausimai:
1. Kaip nuteistieji ir su jais dirbantys asmenys apibūdina nuteistųjų sveikatą ir jos prieţiūrą X pataisos įstaigoje?
2. Kokia nuteistųjų ir su jais dirbančių asmenų nuomonė apie pataisos įstaigoje sudarytas sąlygas rūpintis savo sveikata?
3. Kokie pokyčiai galėtų uţtikrinti nuteistųjų sveikatą ir jos prieţiūrą X pataisos įstaigoje?
10
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Nuteistieji ir suimtieji: statistiniai duomenys
Bandzevičienės (2006) teigimu, atsiţvelgiant į asmens teisinį statusą, skiriami suimtieji, kuriems dar neįsigaliojęs teismo nuosprendis, nuteistieji, kurie jau atlieka paskirstąsias bausmes, ir kalinamieji, kurie laisvės atėmimo bausmes atlieka kalėjimo sąlygomis. [5]
2014 m. duomenimis laisvės atėmimo vietose vienu metu buvo laikomi 8946 asmenys, o 2013 m. – 9577 asmenys. (ţr. 1 pav.)
1 pav.Vidutinio įkalintų asmenų skaičiaus kaita 2010 -2014 m. (Kalėjimų departamento 2014 m. veiklos ataskaita)
2014 m. pabaigoje laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo laikomi 8636 asmenys (tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. – 9729 asmenys). 100 000 gyventojų teko 296 įkalinti asmenys (2013 m. - 315 ):
7768 (90 proc.) buvo nuteisti ir atlikinėjo bausmę (iš jų 116 (2013 m. -114) nuteistų laisvės atėmimu iki gyvos galvos);
868 (10 proc.) – buvo suimti ir laukė teismo nuosprendţio; 8856 9450 9906 9577 8946 8200 8400 8600 8800 9000 9200 9400 9600 9800 10000 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m 2014 m. Nuteistųjų skaičius
11 186 (2013 - 186) nuteisti areštu.
Iš visų įkalintųjų:
84 (apie 1 proc.) buvo nepilnamečiai; 380 (4,4 proc.) – moterys;
159 (1,8 proc.) – uţsienio piliečiai.
Bendras įkalintųjų asmenų skaičius 2014 m. pabaigoje lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. sumaţėjo 625 asmenimis. Įkalintųjų asmenų skaičiaus kaitą 2013 – 2014 m. iliustruoja pav. 2. (ţr. 2 pav.).
2 pav. Įkalintųjų skaičiaus kaita 2013 – 2014 m.
2014 m. pabaigoje įkalinimo įstaigos buvo uţpildytos apie 92 proc., iš jų Pravieniškių PN-AK uţpildytas yra 103 proc. (ţr. 3 pav.).
9727 9797 9790 9771 9729 9621 9561 9509 9346 9384 9333 9577 9191 9178 9167 9124 9063 8977 8923 8848 8773 8737 8680 8946 8000 8200 8400 8600 8800 9000 9200 9400 9600 9800 10000 Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjutis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis 2014 m. 2013 m.
12 3 pav. Kalėjimų departamentui pavaldţių įkalinimo įstaigų uţpildymas 2014-12-31
Daugiausia nuteistųjų bausmę atlieka uţ turtinio pobūdţio nusikaltimus. 2014 m. pabaigoje uţ vagystes ir plėšimus kalėjo apie trečdalis (30 proc.) nuteistų suaugusių asmenų ir daugiau nei du trečdaliai (74 proc.) nuteistų nepilnamečių.
954 452 336 313 2765 1460 1263 610 410 458 380 865 442 384 176 2848 1346 1171 580 391 300 234 0 500 1000 1500 2000 2500 3000
13 4 pav. Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme paskirstymas pagal nusikalstamas veiklas.
Uţ nuţudymą kalėjo 1888 (24,9 proc.) nuteistų asmenų, iš jų 9 nuteistieji buvo nepilnamečiai.
2014 m. pabaigoje visų nuteistųjų vidutinė bausmės vykdymo trukmė pagal nuosprendį buvo 6 metai 3 mėnesiai ir 12 dienų, o vidutinė reali – 2 metai 7 mėnesiai ir 23 dienos. Nuteistų nepilnamečių vidutinė bausmės vykdymo trukmė pagal nuosprendį buvo 3 metai 6 mėnesiai ir 5 dienos, vidutinė reali – 1 metai 10 mėnesių ir 29 dienos. Iš kalinčių suaugusiųjų 1853 (24 proc.) kalėjo nuo 1 iki 3 metų, iš nepilnamečių 25 (50 proc.). 10 metų ir ilgiau buvo įkalinti 1642 (21,7
23.6 5.5 6 1.7 15.8 20.7 1.3 5 11.4 10.1 24.1 5.4 5.9 1.7 14.8 18.8 1.3 5.4 11.6 11.1 24.9 5.8 6 1.6 14.1 16.8 1.2 5.9 12.3 11.4 0 5 10 15 20 25 12/31/2012 12/31/2013 12/31/2014
14 proc.) nuteistieji. Iki gyvos galvos buvo nuteistų 121 asmuo. 2014 m.Iš įkalinimo įstaigų paleisti į laisvę 3313 nuteistieji, o iš jų lygtinai – 1020 (30,8 proc.). 2014 m. Įkalinimo įstaigose mirė 35 nuteistieji (2013 m. - 41).
Įkalintų asmenų turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų naudojant alkoholį ar/ir narkotines ar psichotropines medţiagas skaičius (procentais) pavaizduotas 5 pav. (ţr. 5 pav.).
5 pav. Įkalinti asmenys turintys psichikos ir elgesio sutrikimų naudojant alkoholį ar/ir narkotines ar psichotropines medţiagas (procentais)
Išanalizavus Kalėjimų departamento 2014 metų pateiktą statistiką matome, kad lyginant su 2013 m. įkalintų asmenų skaičius sumaţėjo 625 asmenimis, o lyginant su 2012 metais sumaţėjo 960 asmenimis. Tikėtina, kad ateityje šis skaičius maţės. Statistika rodo neţymų tyčinių nuţudymų ir veiklų susijusių su narkotinėmis medţiagomis didėjimą. Tačiau plėšimų ir vagysčių skaičius sumaţėjo. Įkalinti asmenys turintys psichikos ir elgesio sutrikimų naudojant alkoholį ar/ir narkotines ar psichotropines medţiagas - išlieka problemine sritimi pataisos įstaigose.[6]
Vartojant alkoholį Vartojant narkotines ir/ar psichotropines medžiagas Žmogaus imunodefecitoviruso (ŽIV) nešiotojai 5.1 12.2 4.4 5.4 12.3 2.5 31.12.2013 31.12.2014
15 1.2. Kalėjimų rūšys
Teisės literatūroje laisvės atėmimas apibrėţiamas beveik vienodai: tai priverstinis nusikaltusio asmens izoliavimas nuo visuomenės tam skirtose specialaus reţimo įstaigose.[7] Asmuo, kuris įvykdė nusikaltimą ir teismo nuosprendţiu pripaţintas kaltu yra apribojamas laisvės. Pasak Bandzevičienės (2009) laisvės atėmimas – yra ypatinga valstybės prievartos priemonė. Nusikaltęs asmuo atlieka bausmę specialioje įstaigoje, kurioje yra fiziškai izoliuojamas nuo visuomenės ir priverstas gyventi pagal specialų reţimą. [5]
Laisvės atėmimo bausmės esmė išlieka ta pati – baudţiamuosiuose įstatymuose numatytų asmens ir laisvių apribojimas bei specialių teisių ir pareigų nustatymas, tačiau bausmės vykdymo esminės sąlygos, t.y izoliacijos ir disciplinos grieţtumo lygis, skirtingo tipo pataisos įstaigose skiriasi. [5]
Stalioraitis (2008) apibrėţia kalėjimą ir pataisos namus, kaip pagrindines bausmių vykdymo sistemos institucijas, kuriose atliekama terminuota ir neterminuota laisvės atėmimo bausmė. [7] Bandzevičienė (2009) teigia, kad kalėjimas nuo pataisos namų skiriasi gyvenimо sąlygоmis, apribojimu laisvai judėti įstaigos viduje, uţsiėmimų ir grieţtesniо laiko reglаmentu ir kitais teisės aktų nustatytais poţymiais. Kalėjime vykdoma grieţtesnė asmens elgesio prieţiūra ir kontrolė, jis gyvena uţrakinamoje kameroje, turi teisę pasivaikščiоti kiemelyje apribotame keturiomis sienomis, tuo tarpu kaip pataisos namuose yra pakankamai didelė erdvė judėjimui lauke. Nuteistasis kalėjime labiau nei pataisos namuose izoliuojamas nuo kitų asmenų. [5]
Uţsienio šalyse kalėjimai daţniausiai skirstomi pagal saugumo/reţimo grieţtumo lygį. Pavyzdţiui, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Autralijoje skiriami maţiausio galimo saugumo
(minimum security), didţiausio galimo saugumo (maximum security) ir itin aukšto saugumo
lygio (supermaximum, supermax) kalėjimai; Skandinavijos ir kai kuriose Europos šalyse – uţdarieji, pusiau uţdari ir atvirieji kalėjimai. Lietuvos laisvės atėmimo vietos nuo 2003 m. šiuo poţiūriu formaliai nediferencijuojami, bet kiekvienos įstaigose viduje skiriamos paprastosios, lengvosios ir drausminės grupės, į kurias paskiriami nuteistieji. Nuteisti asmenys, atsiţvelgiant į jų charakteristiką ir elgesį, gali būti perkelti iš vienos grupės į kitą. [5]
16 1.3. Nuteistųjų gyvenamoji aplinka
Gyvenamoji aplinka yra viena pagrindinių sąlygų norint ţmogui tinkamai palaikyti normalias gyvybines funkcijas. Kulkin (2009) pabrėţia, kad asmuo galėtų palaikyti sveiką gyvenimo būdą, dirbti, gauti ţinias, puoselėti dvasines vertybes, jis privalo turėti tokią gyvenamąja aplinką, kuri uţtikrintų jam priėjimą prie socialinių, ekonominių, dvasinių ir kitų resursų [8]. Lietuvos Pataisos įstaigų nuteistųjų gyvenamoji aplinka šiai dienai yra vienai opiausių problemų.
Pataisos įstaigos perpildytos nuteistaisiais ir kalinamaisiais ir šis klausimas yra plačiai aptarinėjamas viešoje erdvėje. Butvinskienė (2002) paţymi, kad visuоmenės sveikatоs saugоs pоţiūriu – mаţas gyvenаmаsis plotаs, tenkantis vienam asmeniui dėl įstaigų perpildymo yra pagrindinė problema įkalinimo įstaigose. Autorės teigimu higienos normos reikalavimų nuostatais yra draudţiama didinti lоvų skaičių gyvenamоsiose patalpоse maţinant vienos lovos norminį plotą (pataisos namuose ne maţiau 3 kv. metrų, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose ne maţiau 5 kv.metrų).Tačiau beveik visose įkalinimo įstaigose ši nuostata nuolat paţeidţiama. [53] Pataisos įstaigų pastatai statyti prieš 30-50 metų. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais bei Europoje rekomenduojamais gyvenimo sąlygų normatyvais labai sudėtinga uţtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas nuteistiesiems, kadangi per tokį ilgą laiko tarpą pastatai stipriai susidėvėjo.[9]
Perpildytose laisvės atėmimo vietose laikyti nuteistuosius (suimtuosius) nesaugu, išauga ir personalo rizikingumas. Laisvės atėmimo vietose nėra modernių techninių priemonių. Pataisos namuose nuteistieji apgyvendinti ne kamerose, o bendrabučio tipo patalpose, todėl sudėtinga uţtikrinti, kad jie būtų patikimai izoliuoti, nekeltų pavojaus visuomenei, laisvės atėmimo vietų personalui ir vieni kitiems. [10]
Laisvės atėmimo vietose nesudaromos sąlygos įkalintų asmenų laikymo sąlygos, nustatytos nacionaliniuose aktuose ir tarptautiniuose standartuose (patalpų temperatūra, drėgmė, apšvietimas, minimalus gyvenamas plotas). Suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimas higienos reikalavimų neatitinkančiose patalpose daro ţalą ne tik moralinei ir fizinei asmenų sveikatai, bet ir valstybės biudţetui. Lietuvos teismai nuosekliai formuoja praktiką, kad valstybė, neuţtikrinusi, minimalaus priklausančio gyvenamo ploto ir (ar) tinkamų gyvenamų sąlygų, įsipareigoja,
17 atlyginti įkalintų asmenų patirtą neturtinę ţalą. Europos Ţmogaus Teisių Teismo praktikoje priteisiamų sumų vidurkis yra 5000 eurų. [10]
Kalėjimai didţiąja dalimi neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tačiau visose įkalinimo įstaigose yra dušai, skalbykla, kirpykla, valgykla (tik pataisos namuose), parduotuvė, sveikatos prieţiūros tarnyba. Nuteistieji turi teisę kartą per savaitę pasinaudoti dušu, gauti švarią patalynę. Jų sveikata nuolat rūpinasi sveikatos prieţiūros tarnybos specialistai. [5]
Lietuvos Respublikos vyriausybė 2014 m. liepos 22 d. nutarimu patvirtino „Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programą“. Projekto tikslas - uţtikrinti saugią, efektyvią ir ekonomišką laisvės atėmimo vietų veiklą, nuteistiesiems (suimtiesiems) uţtikrinti teisės aktų nustatytas laikymo, o personalui - darbo sąlygas. Nutarimo projektu siūloma laisvės atėmimo vietų modernizavimo projektus įgyvendinti iki 2022 m. [10]
1.4. Kalėjimo subkultūra
Petkaus (2004) teigimu Šiuolaikinėje Lietuvoje, įkalinimo įstaigose egzistuoja savita nuteistųjų saviorganizacijos forma su jų pačių sukurtоmis elgesio taisyklėmis, tradicijоmis, paprоčiais. Struktūrinė kalėjimuose vyraujanti hierarchija formavosi ne tiek savarankiškai bei izоliuotai, kiek veikiant susifоrmavusiai Rusijоs kаlėjimų kriminalinеi subkultūrаi. [11]
Bandzevičienė (2009) kalėjimo subkultūrą apibreţia kaip neformalią, santykinai uţdaros kalinių bendruomenės socialinę struktūrą su jais būdinga savivalda, vertybinėmis nuostatomis, elgesio normomis, taisyklėmis ir tradicijomis. [5] Romanova (2013) teigia, kad tokių grupių nariams daţnai būdingos tokios savybės, kaip: asocialumas, smurtavimas, kriminalinių normų ir vertybių pripaţinimas, nusikaltėlio įvaizdţio kaip sau patrauklaus vertininimas, orientavimasis į trumpalaikį laimėjimą, malonumą (t.y. pramogos, gėrimai). [12]
Romanovos (2013) nuomone – specifinis kriminalinių subkultūrų elementas yra „kriminalinis bendravimas“, t.y. ţargonas, pravardės, tatuiruotės. [12]
Petkus (2004) mano, kad kasdienybeje naudojama nuteistųjų kalba nevalingai veikia sąmonę ir keičia ţmogaus psichologiją ir daro neigiamą įtaką asmens vertybinei sistemai. Nuteistasis atprasdamas nuo savo natūraliоs kalbоs vis labiau tolsta nuo visuоmeninio gyvenimо nоrmų ir aktyviai perima nusikaltėlių bendruоmеnės vertybеs. [11]
18 Romanova (2013) mano, kad nusikaltėliui pravardė – taip pat nemaţai svarbus kriminalinės subkultūros elementas. Pravardė ne tik pakeičia ţmogaus vardą ir pavardę, bet ir uţtvirtina jo statusą kriminalinėje erdvėje. „Autoritetas“ niekada negali turėti įţeidţiančios pravardės. [12]
Bandzevičienės (2009) teigimu tatuiruotės panašiai, kaip ir ţargonas atlieka komunikacinę funkciją. Tatuiruotes galima vadinti neverbalinėmis komunikacijos ir bendravimo priemonėmis. Tam tikros kalėjimo subkultūroje paplitusios tatuiruotės gali ţenklinti kriminalinę asmens patirtį (pavyzdţiui, teistumų skaičių, kalinimo terminą, padarytas nusikalstamas veiklas, priklausymą tam tikrai nuteistųjų kastai ir kt.), įsitikinimus ir poţiūrius nusikalstamų, aukos, pareigūnų, draugų, valdţios, meilės, išdavystės ir kitų socialinių reiškinių atţvilgiu. [5]
Denisovič (2014) pabrėţia, kad kalinių bendruomenei būdinga tam tikra hierarhija – neformalus nuteistųjų suskirstymas į nevienodo statuso grupes. [13] Clemmeris išskyrė tris pagrindinius sluoksnius kalėjimo socialinėje struktūroje ir pavadino juos klasėmis: kalėjimo elitą, vidutinįjį sluoksnį ir dugną. [14]
Svarbiausios kastos, kalėjimo ţargonu tariant, buvo ir tebėra „autoritetai“, „neutralai“ ir „atstumtieji“. Pasak kriminologo Petkaus (2004) nuteistųjų aplinka iškelia savo „autoritetus“ ir paţemina „atstumtuosius“, joje visada yra asmenų, kurie ir vienus, ir kitus bei visą kriminalinę subkultūrą vertina neutraliai – yra ambivalentiški. Jie sudaro didţiąją nuteistųjų (65-75 proc.), o autoritetų nėra daug – iki 8-10 procentų. Aukščiausioje „autoritetų kastoje“ paprastai būna vienas arba du išskirtinę aukštą padėtį recidyvistų kriminalinėje subkultūroje uţimantys lyderiai.[11]
1.5. Nuteistųjų sveikata
Įkalintieji asmenys yra mūsų visuomenės dalis, tik laikomi izoliuoti ir anksčiau ar vėliau sugrįš į tą pačią visuomenę. Į įkalinimo įstaigas patekę asmenys daţnai turi sveikatos sutrikimų, kurių laisvėje nesprendţia arba negali išspręsti. Neretai nuteistieji apie savo sveikatos problemas neţino. Daţnai šiems asmenims nustatomos įvairios ligos: tuberkuliozė, virusinis hepatitas, venerinės ir kitokios ligos. Daţnai nuteistieji turi įvairių ţalingų įpročių ir sveikatai nepalankią gyvenseną. Gyvensena – įpročių ir papročių visuma, veikiama, keičiama, skatinama socializacijos proceso per visą ţmogaus gyvenimą. Gyvenseną sudaro mitybos, fizinio
19 aktyvumo, alkoholio bei tabako vartojimo ir kiti įpročiai. Visi jie sąveikauja tarpusavyje, stiprindami arba ţalodami sveikatą. [15]
Ligos
Nors laisvės atėmimo vietose asmenų skaičius, palyginus su šalies gyventojais yra sąlyginai nedidelis, tačiau pataisos namų administracija susiduria su didelėmis problemomis.
Kalėjimo departamento veiklos ataskaitoje (2014) pateikiama, kad 2013 metais laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo atlikta sergamumo tuberkulioze epidemiloginė analizė. Sergamumas tuberkulioze 2013 m. Buvo didesnis negu 2012 metais (atitinkamai 45-25 atvejai), tačiau išliko maţesnis negu 2011 m. (59 atvejai). Lietuvoje stebima neţymi sergamumo tuberkulioze augimo tendencija. 2013 m. Lietuvoje buvo uţregistruoti 1963 nauji ir tuberkuliozės atkryčio atvejai (atvejai registruoti laisvės atėmimo vietų įstaigose taip pat įskaičiuoti), o 2012 m. 1563, o sergamumas 100 000 gyventojų atitinkamai sudarė 54,8 ir 52,6 atvejų.
2013 m. gruodţio 31 d. iš viso laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo laikomas 81 asmuo sergantis tuberkulioze, o 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu – 73 asmenys. Išaiškinant naujus tuberkuliozės atvejus, išlieka tendencija, kad tokių atvejų daugiau registruojama suimtųjų tarpe (t.y. atliekant profilaktinius patikrinimus, tik patekus į tardymo izoliatorius). 2013 m. laisvės atėmimo vietų įstaigose nuo tuberkuliozės mirė 2 asmenys, 2012 m. – 3 asmenys. [6]
Pasak Kasperiūno (2010) Virusinių hepatitų B ir C bei ŢIV infekcijų pagrindiniai uţsikrėtimų būdai yra švirkštai, taturiruočių įranga ir lytiniai santykiai. ŢIV infekuotų asmenų skaičius laisvės atėmimo vietose kiekvienais metais didėja. Paţymėtina, kad į laisvės atėmimo vietas patekę asmenys, kuriems ŢIV infekcija nebuvo iki tol diagnuozuota gana daţnai yra išsiaiškinami tardymo izoliatoriuose, o tai parodo, kad patikrinimo sistema veikia. 2009 m. diagnuozuota 14 ūmių atvejų, iš jų 10 – hepatito B ir 4 – hepatito C (2008 m. 18 – hepatito B ir 4 – hepatito C). Gydant virusinius hepatitus medicinos personalas susiduria su tokiomis problemomis, kaip ilga gydymo trukmė, kuri kartais būna ilgesnė uţ laisvės atėmimo bausmės trukmės laiką, brangus gydymas, kuriam nepakanka lėšų, informacijos nebuvimas apie pirmiau
20 atliktus tyrimus ir taikytą gydymą, nuteistieji neatisako nuo ţalingų veiksnių t.y. narkotikų, alkoholio ir kt. [16]
1.6. Nuteistųjų sveikata fiziniu, dvasiniu ir socialiniu aspektu
Pasaulio sveikatos organizacija apibrėţia: „Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.“ LR Sveikatos sistemos įstatymo apibrėţimas: „Sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė“. [17]
Fizinė sveikata. Mickevičienė ir kt. (2006) teigia, kad fizinė sveikata – tai geras kūno funkcionavimas ir visų organizmo sistemų sveikumas. [18] Kaliniams didelę reikšmę fizinei bei socialiniai sveikatai įkalinimo įstaigose daro fizinis lavinimas bei spоrtinė ir poilsinė veikla. Leimonienė (2009) pabrėţia Ilgalaikis fizinis treniravimasis turi teigiamą poveikį gyvenimo kokybei: pagerėja fizinė sveikata, pagerėja bendras sveikatos būklės vertinimo balas, pagerėja judėjimo funkcija, sumaţėja nerimas. [20]
Kavaliauskas (2008) akcentuoja fizinės veiklos svarbą ir naudą organizuojant darbą didelėse perpildytose įkalinimo įstaigose, kuriose tvyro nuоlatinė įtampa. Fizinis aktyvumas leidţia šią įtampą sumаţinti bei sudaro gаlimуbes sveikai ir pozityviai iškrоvai, kai kitos priemonės yra neprieinamоs. [20] Kitaip tаriant fizinis aktyvumаs yra sveikatоs pagrindas, kuris daro įtaką gyvenimо kokybei ir maţina sergamumą.
Eitzen (1996) manymu, fizinis aktyvumas pagerina ne tik fizinę bei emocinę sveikatą ir gali išlavinti kai kuriuos socialinius įgūdţius: t.y. gebėjimą laikytis nustatytų reikalavimų bendravimo ir bendradarbiavimo, sprendimo priėmimo. [21] Tačiau pasak Katharine (2005) sportinė veikla gali skatinti netinkamą elgesį: t.y. agresyvumą, grubumą, taisyklių nesilaikymą, nedrausmingumą. [22] Zumero (2012) teigimu fizinis aktyvumas teigiamai veikia mokymosi rezultatus, gеbėjimą spręsti psichоlogines problеmas, gerėja atminties procesai, dėl jo keičiasi poţiūris į drausminimą, elgеsį ir kūrybiškumą, didėją atsparumas stresui. [23]
Gudţinskienė (2012) mano, kad sportinė veikla prаturtina аsmenybės sаvirаišką, аtskleidţia nаujų ugdomųjų vеrtybių turinį, kuria naujas еlgsеnos ir bendravimо formas, tobulina judesių kultūrą. [24]
21 Pasak Sabo (1994) sportas pataisos namuose sukuria scenarijų realizuoti vyriškumui, kuris yra išreiškiamas per socialinę praktiką. [25] Hagan teigimu (1989) sportas, fizinis aktyvumas ir poilsis yra viena iš priemonių galinčių turėti teigiamą poveikį kalinių reabilitacijai [26]
Socialinė sveikata. Savičiūtės (2013) teigimu šiuo metu daugelyje pasaulio šalių, o taip pat ir Lietuvoje, didţiausias dėmesys skiriamas visuomenės ir socialinei sveikatai bei medicinai. [27] Medicinos pagrindinis tikslas gydyti ir išsaugoti ţmonių sveikatą, o socialinei sveikatai svarbus yra bendravimas ir santykiai. Socialiniai ryšiai – būtina ţmogaus socializacijos, o taip pat ir resocializacijos sąlyga.
Socialinė sveikata tai integrali sąvoka ir vienareikšmiškai jos nustatyti neįmanoma. Ji formuojasi kaip daugelio veiksnių tarpusavio sąveikos rezultatas ir turi visuminių latentinių bruoţų, kurie gali būti pozityvūs arba negatyvūs sveikatos socialinės plėtros, kaip bendro gėrio, atţvilgiu ir atitinkamai veikti visuomenės sveikatos procesą. [28]
Socialinė sveikata rodo asmenybės gebėjimą uţmegzti ir palaikyti darnius santykius su socialine aplinka ir aukštą socialinės brandos lygį. [28] Tokį reiškinį kaip socialinė sveikata pradėjo tirti prancūzų sociologas ir filosofas Emilis Durkheimas. Pasak Durkheimo socialinė sveikata apima individo, kolektyvo, visuomenės gyvenimiškų jėgų plėtrą, ir gėbėjimą adaptuotis prie aplinkos ir naudoti ją vystymuisi. [29]
Ţmogus, kuris nusikalto ir pagal baudţiamojo kodekso straipsnį pripaţintas kaltu netenka laisvės. Tai reiškia, kad jis patenka į ribotą erdvę, kad jo veikla ir norai apribojami kalėjimo vidaus taisyklių ir atimama galimybė bendrauti su artimais ţmonėmis, dţiaugtis tolumos perspektyva, todėl jo diena ir naktis įspraudţiama į dienotvarkės rėmą. Ručkina (2006) teigia, kad socialinė sveikata tai individo, grupės, visuomenės būsena, kuri atitinka normą pagal visus atitinkamo statuso parametrus (psichologinio, šeimyninio, socialinio, kultūrinio, ekonominio, etninio). [30] Nuteistasis negali visiškai tenkinti gyvybiškai svarbių socialinių poreikių – sumaţėja asmens saugumas, savęs vertinimas, menkos galimybės saviraiškai, daţnai palieka mylima moteris, uţmiršta artimieji. Iki minimumo sumaţėja asmeninė erdvė, apribojamos judėjimo ir bendravimo galimybės. Nusikaltęs ţmogus patenka į specifinę, uţdarą sistemą, kurioje privеrstas kovoti uţ galimуbę išlikti ir išsikоvoti aukštesnį statusą kalėjimo subkultūroje.
22 Kiekvieno patekusio į naujai atvesto į kamerą pradţia – elgesio, reakcijos ir veiksmų nerašуtas tradicinis tеstas, nuo kurio sėkmės priklausо vieta hierarchijos sistemoje.[31]
Jureglėno (2003) teigimu Modernus šių dienų sveikatos supratimas remiasi ne vien ligų nebuvimu, bet ir daug platesne socialine koncepcija, pagal kurią sveikata kaip socialinis procesas, vis plačiau pripaţįstama vienu svarbiausiu gyvenimo kokybės elementu. [32] Apibendrinant - galima daryti prielaidą, kad asmuo atliekantis laisvės atėmimo bausmę netenka galimybės visavertiškai rūpintis savo socialine sveikata.
Dvasinė sveikata. Įkalinimas ir nelaisvė vieni sudėtingiausių išbandymų, kuriuos gali patirti ţmogus. Vosyliūtė (2007) teigia, kad tikėjimas ţmogui, o ypatingai nelaisvę patirinčiam, yra viltis, kuri suteikia pasitikėjimą ateitimi, norą laukti geresnių dienų ir troškimą tolimesnį savo gyvenimą gyventi prasmingai. [33]
Apibrėţimas dvasinė sveikata nėra plačiai naudojamas literatūroje. Petrauskienė, Zaborskis (2000) dvasinę sveikatą apibrėţia kaip – gyvybiškai svarbią bendrai ţmogaus sveikatai, susijusią su asmens būties esme, su tuo, ką ţmogus vertina ir kas ištikrųjų jam rūpi. Ji yra ţmogaus egzistencijos šerdis. [34]
Pranckevičienė (2004) paţymi, kad religija ar įvairios dvasingumo praktikos yra neatsiejama daugumos ţmonių gyvenimo dalis. Nepaisant tiesiog įspūdingos technologijų ir mokslo paţangos, 90 proc. pasaulio gyventojų turi religinių įsitikinimų. Dauguma tikinčiųjų nurodo, jog religinis ar dvasinis patyrimas jiems svarbus įveikti psichologines ir fizines negandas. Pavyzdţiui, net 79 proc. apklaustų JAV gyventojų manė, kad tikėjimas gali padėti sveikstant nuo ligos, 63 proc. tikėjosi, kad gydytojas su jais kalbėsis ne vien apie ligą, bet ir apie dvasinius dalykus. [35]
1.7. Nuteistųjų sveikatos prieţiūros organizavimas
Nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. kalėjimų departamentas yra pavaldus Teisingumo ministerijai. Dabartiniu metu Lietuvoje veikia 11 departamentui pavaldţių įkalinimo įstaigų, kurios vykdo kardomąjį kalinimą (suėmimą) ir laisvės atėmimo bausmę, 5 apygardų probacijos tarnybas, kurių miestų ir rajonų savivavldybių teritorijose, vykdančiose probaciją (lygtinai atleistų nuo bausmės ir lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų prieš terminą asmenų prieţiūra) ir bausmes,
23 nesusijusias su laisvės atėmimu, ir Mokymų centrą, kuriame mokomi naujai priimti į tarnybą departamentui pavaldţiose įstaigose darbuotojai. [36]
Nuteistųjų sveikatos prieţiūra yra sudėtinė bausmės atlikimo sąlygų dalis. Teisinis sveikatos prieţiūros organizavimo pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis: „Valstybė rūpinasi ţmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas ţmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamą medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.“ [37]
Staioraitis (2006) teigia, kad Respublikos laisvės atėmimo kardomojo kalinimo vietose laikomiems asmenims taikomos medicininės, sanitarinės, higieninės paslaugos teikiamos laikantis bendrųjų sveikatos apsaugos principų:
1. Teisės kreiptis į gydytoją,
2. Visų asmenų lygių teisių į paslaugas, 3. Paslaugų teikimo nemokamai,
4. Vienodos visiems LR piliečiams teikiamų medicinos paslaugų kokybės, 5. Medicininės paslapties ar ţinių apie paciento sveikatą konfidencialumo, 6. Paslaugų priimtinumo, tinkamumo ir prieinamumo visiems asmenims. [7] Teisė kreiptis į gydytoją turi būti uţtikrinta bet kuriuo paros metu, nepriklausomai nuo kalinio reţimo, o prašymai gauti gydytojo konsultaciją tenkinti nevilkinant. Pataisos įstaigose nuolat budi sveikatos prieţiūros darbuotojas, kuris gali suteikti kvalifikuotą pirmąją pagalbą.
Kiek galima greičiau kiekvieną priimtą į pataisos įstaigą asmenį turi apţiūrėti medicinos darbuotojas, siekdamas išsiaiškinti fizinius ir protinius susirgimus bei imtis atitinkamų gydymo piemonių, atskirti kalinius įtariamus sergančiomis infekcinėmis ar uţkrečiamomis ligomis, nustatyti fizinius ar protinius trūkumus, kurie laisvėje galėtų trukdyti prisitaikyti visuomenėje, nustatyti kiekvieno kalinio tinkamumą darbui. [39]
Pataisos įstaigos sveikatos prieţiūros tarnyba turi uţtikrinti medicinį gydymą ir slaugą, skirti atitinkamas dietas, fizioterapijos, reabilitacijos procedūras ar teikti bet kurias kitas paslaugas tokiomis pačiomis kaip laisvėje sąlygomis.
24 Asmens sutikimas ir konfidencialumas yra pagrindinės asmens teisės. Tai ypatingai svarbu uţtikrinant pasitikėjimą tarp gydytojo ir paciento pataisos įstaigoje, nes nuteistasis negali laisvai pasirinkti savo gydytojo. Ligoniams turi būti pateikiama visa svarbi informacija apie jų sveikatos būklę, gydymo kursą ir paskirtus medikamentus, prireikus - suteikta galimybė perduoti informaciją šeimoms, advokatams arba kitam gydytojui.
Sveikatos prieţiūros tarnyba gali padėti išlaikyti socialinius ir šeimos ryšius, kurie daţnai nutrūksta kalinimo metu. Tarnyba su atitinkamomis socialinėmis tarbybomis remia priemones, skatinančias ryšius su laisve, tokias kaip: pasimatymų kambarių rengimas, tinkamomis pasimatymų su šeimomis arba sutuoktiniais (partneriais) sąlygos, trumpalaikiai išvykimai iš pataisos įstaigos dėl prieţasčių, susijusių su šeima, darbu, mokymuisi arba kitais socialiniais ir kultūriniais tikslais. [7]
Nuo 2001 metų sausio 1 d. yra įkurta Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Sveikatos prieţiūros tarnyba, kuri organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Kalėjimų departamentui pavaldţiose įstaigose esančių sveikatos prieţiūros tarnybų veiklą. [26] Visose kolonijose ir tardymo izoliatoriuose yra sveikatos prieţiūros tarnybos, kurios teikia trijų lygių sveikatos prieţiūrą:
pirmasis lygis – ambulatorinė medicinos pagalba. Šias paslaugas teikia kiekvienoje įkalinimo įstaigoje esanti sveikatos prieţiūros tarnyba;
antrasis lygis – stacionarinė medicinos pagalba. Šias paslaugas teikia Laisvės atėmimo vietų ligoninė (LAVL).
trečiasis lygis – medicinos pagalba viešosiose sveikatos prieţiūros įstaigose. Ši pagalba teikiama įkalintiems asmenims, kai LAVL neturi galimybių arba teisės (pagal turimą licenciją) suteikti reikalingos medicinos pagalbos. [40]
Sveikatos prieţiūros tarnybai vadovauja viršininkas (gydytojas) skiriamas nepriklausomai nuo laikomų asmenų skaičiaus. Viršininkas (gydytojas) yra statutinis pareigūnas. Ambulatorinę asmens sveikatos prieţiūrą teikia gydytojai ir kiti jiems prilyginti specialistai, dirbantys pagal darbo sutartį. Normatyvuose numatyti: gydytojas psichoterapeutas, klinikinis pscihologas, bendrosios praktikos gydytojas stomotologas, gydytojas ftiziatras, gydytojas dermato-venerologas, gydytojas akušeris ginekologas, gydytojas radiologas, mikrobiologas, laboratorijos
25 gydytojas, gydytojas higienistas, slaugos specialistai, vaistininkai. Dezinfekatoriaus, slaugos padėjėjo, valytojo pareigas gali atlikti nuteistieji, apmokyti pagal slaugos darbuotojų tobulinimosi institucijos parengtą programą.
Stalioraitis (2006) teigia, kad sveikatos prieţiūros tarnybos struktūra sudaroma kiekvienai pataisos įstaigai pagal jos rūšį, paskirtį, etatus.(ţr.schema 1) [7]
Schema 1.
Pataisos namų direktorius
Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas Gydytojas psichoterapeutas Gydytojas psichiatras Gydytojas odontologas Vidaus ligų gydytojas
Bendrosios praktikos gydytojas Klinikinis psichologas Gydytojas radiologas Farmakotechnikas Vyresnysis slaugos adminstratorius Bendrosios praktikos slaugytojai Klinikos laborantas Radiologinio kabineto laborantas
26
2. TYRIMO METODOLOGIJA
2.1. Tyrimo tipas
Siekiant atskleisti nuteistųjų asmenų sveikatos ir jos prieţiūros ypatybes, nuteistųjų ir juos priţiūrinčių specialistų poţiūriu, buvo pasirinktas kokybinis aprašomasis tyrimas, taikant pusiau struktūruotą interviu ir atliekant indukcinę kokybinio tyrimo analizę.[41] Tokia tyrimo metodika sudarė galimybę tiriamą problemą nagrinėti plačiau ir išsamiau bei gauti įvairiapusę informaciją. Bitinas ir kt. (2000) paţymi, kad kokybiniu metodu nėra siekiama apibendrinti problemos, kokybinio tyrimo tikslas - įgyti gilesnį supratimą apie problemą. Kokybiniai tyrimai yra tinkama priemonė gauti ţinias, kai tema yra plati ir sudėtinga.[42]
2.2. Ėjimas tyrimo link
Prieš dvejus metus pradėjau dirbti organizacijoje, vykdančioje ES projektą ir teikiančioje socialinę pagalbą asmenims, išėjusiems iš įkalinimo įstaigų. Taip pat ši organizacija dirba ir su kitais asmenimis, bausmę atliekančiais pataisos įstaigose. Bendraudama su nuteistaisiais pastebėjau daug įdomių dalykų, kuriuos norėjau atidţiau patyrinėti.
Pradėjusi bendrauti su nuteistaisiais aš juos tiesiog stebėjau ir bandţiau suprasti jų tarpusavio santykius, kalbą, mąstymą. Pradţioje nesuprasdavau, ką jie tarpusavyje kalba ir kokie santykiai juos sieja. Laikui bėgant suţinojau apie visas nerašytas taisykles ir apie socialinę hierarchiją pataisos įstaigoje. Gerai prisimenu atvejį, kai individualaus pokalbio metu paprašiau nuteistojo paimti mano atneštus spalvotus pieštukus ir nupiešti namą, kuriame norėtų gyventi. Jis išsitraukė iš kišenės savo tušinuką ir pradėjo piešti. Aš paklausiau, kodėl jis neima mano pieštukų, jis nustebęs nusišypsojo ir atsakė: “Aš neţinau, kas prieš jus čia buvo ir jais piešė.” Tiesiog “vierchas“ ar ”bachūras” (aukščiausios kastos atstovai) negali liesti tų pačių daiktų, kuriuos lietė “gaidţiai” (ţemiausia kalinių kasta). Paţintis su šia grupe buvo nelengva psichologiškai, tačiau labai įdomi. Nusprendţiau atlikti tyrimą, pasidomėti ne tik jų santykių specifika, bet ir sveikata. Smalsu, kaip nuteistieji supranta, kas yra sveikata, bei kaip jie ja rūpinasi.
27 2.3. Pasirengimas tyrimui
Dirbdama ES projekte, kurio tikslas nuteistųjų ir buvusių nuteistųjų integracija į darbo rinką, nusprendţiau parengti sveikatingumo projektą ir pati vesti uţsiėmimus grupėse. Projektas gavo finansavimą. Uţsiėmimus vedţiau buvusiems nuteistiesiems ir laikinai suimtiesiems asmenims. Apklausiau nedidelę ţmonių grupę apie tai, kokios temos jiems būtų įdomios. Daţniausiai paminėtos temos buvo susijusios su sportu ir mityba, taip pat dauguma asmenų paţymėjo, kad norėtų kalbėtis apie streso ir emocijų valdymą. Dirbti su jais buvo įdomu, nes jie ţingeidūs. Įdomu buvo stebėti grupės dinamiką. Svarbu paţymėti ir tai, kad į pataisos įstaigą, kurioje planavau atlikti tyrimą man tekdavo daţnai nuvaţiuoti, kadangi su joje kalinčiais asmenimis turėjau kontaktinių valandų. Maţais ţingsneliais artėjau prie tyrimo tikslo ir bandţiau pamaţu formuluoti tyrimo temą ir klausimus.
2.4.Tiriamųjų kontingentas
Tyrime dalyvavo 10 informantų, iš jų 5 nuteistieji ir 5 asmenys, dirbantys su nuteistais asmenimis. Atranka – tikslinė.
Nuteistieji. Individualių konsultacijų metu įkalinimo įstaigoje atsirinkau 10 asmenų, gebančių išsakyti savo nuomonę. Juos pakviečiau dalyvauti tyrime. Dalyvauti sutiko 7 ţmonės. Su kiekvienu iš jų buvo susitartas konkretus interviu laikas. Du nuteistieji iš sutikusių dalyvauti galiausiai tyrime nebedalyvavo. Vienas iš jų, atvykus sutartu laiku, buvo uţdarytas baudos izoliatoriuje, o kitas apsigalvojo ir nusprendė tyrime nedalyvauti.
Lentelė 2.1.
Informantai Amţius Išsilavinimas Teistumų skaičius (kartai) Bendra trukmė pataisos įstaigose* Trukmė X pataisos įstaigoje Povilas 22 Pagrindinis 1 k. 6 m. ir 5 mėn. 6 m. ir 5 mėn. Mantas 31 Vidurinis 2 k. 3 m. ir 1 mėn. 1m. ir 1 mėn. Saulius 29 Vidurinis 1 k. 1m. ir 5 mėn. 1m. ir 5 mėn. Arūnas 53 Pradinis 2 k. 15 m. 5 m. Rimas 38 Aukštasis universitetinis 4 k. 5 m. 2m. ir 2 mėn.
*Bendra buvimo pataisos namuose trukmė, t.y. kiek laiko iš viso tyrimo dalyvis praleido įkalinimo
28 Tyrime dalyvavę 5 nuteistieji - vyrai. Amţiaus vidurkis 34, 6 metai. Jauniausias nuteistasis – 22 metų amţiaus, vyriausias 53 metų. Laisvės atėmimo bausmės vidurkis X pataisos įstaigoje 3 m.
Personalas, dirbantis su nuteistaisiais. Visi tiriamieji dirba toje pačioje pataisos įstaigoje. Norėjau skirtingų specialistų įvairiapusiškos nuomonės, todėl tyrime dalyvauti siūliau pataisos įstaigoje dirbantiems sveikatos prieţiūros tarnybos specialistams, apsaugos prieţiūros skyriaus pareigūnams ir socialinės reabilitacijos skyriaus personalui. Taip pat telefonu susisiekiau su keliais dvasininkais, lankančiais šiuos pataisos namus. Tyrime dalyvauti sutiko psichologė, pareigūnė, sveikatos prieţiūros tarnybos viršininkas, slaugos administratorė bei kunigas.
Lentelė 2.2.
Informantas Amţius Išsilavinimas Darbo patirtis su
nuteistaisiais X pataisos įstaigoje
Pareigūnė 30 Aukštasis universitetinis 2,5 metai
Psichologė 29 Aukštasis universitetinis 7 metai
SPT viršininkas-gydytojas
69 Aukštasis universitetinis 33 metai
Slaugos
administratorė-slaugytoja
66 Aukštasis universitetinis 5 metai
Dvasininkas 41 Aukštasis universitetinis 14 metų
Tyrime dalyvavo 5 darbuotojai, dirbantys su nuteistaisiais, iš jų: 3 moterys, 2 vyrai. Amţiaus vidurkis - 47 metai. Jauniausia darbuotoja – 29 metų amţiaus, vyriausias darbuotojas 69 metų. Darbo staţo vidurkis X pataisos įstaigoje – 12,3 m.
2.5.Duomenų rinkimo instrumentas
Tyrimui atlikti pasirinktas pusiau struktūruoto interviu metodas, kai iš anksto numatomi interviu klausimai ir pasiliekama galimybė juos keisti vietomis bei uţduoti papildomus klausimus. [42]. Pusiau struktūrizuotas interviu vadovaujasi atvirais, uţdarais klausimais, kurie neturi grieţtai apibrėţtos struktūros, bet yra pakankamai gerai išdėstyti ir suformuluoti, kad atskleistų sritį, temą, kuria domimasi. Pagrindiniai interviu vedamieji klausimai:
1. Kaip nuteistieji supranta sąvoką kas yra sveikata? 2. Kaip nuteistieji rūpinasi savo sveikata?
29 3. Ką nuteistieji ir dirbantys su jais asmenys mano apie sąlygas rūpintis savo sveikata,
sudarytas X pataisos įstaigoje?
4. Kokių pokyčių reikėtų X pataisos įstaigoje siekiant uţtikrinti nuteistųjų sveikatą ir jos prieţiūrą?
2.6.Tyrimo eiga
Tyrimas buvo vykdomas 2015 m. kovo ir balandţio mėnesiais.
Svarbu paminėti, kad patekti į bet kurią pataisos įstaigą yra sunku ir ilgai uţtrunka. Nepaisant to, kad į mano kontaktines valandas įeina individualios nuteistųjų konsultacijos X pataisos įstaigoje, susitarimas dėl tyrimo atlikimo šiek tiek uţtruko. Tačiau asmeninių paţinčių dėka, pasinaudojus vartininko (gatekeeper) pagalba, pavyko susitarti dėl tyrimo atlikimo. [43]
Interviu su nuteistaisiais vyko maţoje mokymų klasėje. Pašalinių ţmonių nebuvo. Stalas, prie kurio sėdėjau, buvo su apsaugos mygtuku. Kilus pavojui, būčiau galėjusi jį paspausti ir sulaukusi pagalbos. Svarbu ir tai, kad su šiais asmenimis man teko turėti nemaţai kontaktinių valandų ir susitikti pakankamai daţnai. Ţinant šiai socialinei grupei būdingą nepasitikėjimą svetimais asmenimis, tikėtina, kad tyrimo metu jie buvo nuoširdesni ir atviresni, nei būtų buvę su pirmą kartą matomu asmeniu. Tyrimo duomenys buvo įrašomi į diktofoną. Kai kurie nuteistieji labai bijojo fakto, kad pokalbis bus įrašinėjamas, tačiau galiausiai buvo įtikinti, kad jų konfidencialumas uţtikrintas. Interviu truko nuo 36 minučių iki 1 valandos 24 minučių.
Interviu su personalu, dirbančiu su nuteistaisiais, vyko informantų pageidaujamoje aplinkoje. Interviu su psichologe buvo atliktas kavinėje, jokių trikdţių nebuvo, kavinėje grojo tyli muzika, duomenys į diktofoną įsirašė kokybiškai. Interviu su pareigūne vyko jos namuose, dėmesį blaškė serganti pareigūnės dukra. Pastarasis interviu pilnas pauzių ir nutrūkusių sakinių, tačiau į visus klausimus galų gale buvo atsakyta. Pokalbis su sveikatos prieţiūros specialistais vyko pataisos įstaigoje, jų kabinetuose. Interviu su kunigu vyko baţnyčioje. Interviu trukmė nuo 37 minučių iki 1 valandos 10 minučių.
2.7. Tyrimo duomenų analizė
Visi interviu įrašyti į diktofoną. Gauti duomenys buvo transkribuojami. Transkribavimas – tai tikslus kalbos elementų perrašymas iš garso ar vaizdo formato į tekstinį dokumentą ta pačia
30 kalba, kuria kalbama įraše. Atliekant empirinį kokybinį tyrimą remtasi indukcine kokybine turinio (content) analizės koncepcija, kai daug kartų skaitant analizuojamą tekstą, išskiriami „raktiniai“ ţodţiai, pasikartojančios kategorijos, o kategorijų turinys skaidomas į subkategorijas. Kategorijos ir subkategorijos tyrimo metu interpretuojamos ir pagrindţiamos. [42]
2.8.Tyrimo patikimumas ir validumas
Tyrimo rezultatų patikimumui ir validumui uţtikrinti, kokybiniuose tyrimuose daţniausiai vartojama tyrimo rezultatų teisingumo (truthworthiness) sąvoka. Teisingumui uţtikrinti buvo pasirinkti šie metodai:
Duomenų ir duomenų šaltinių trianguliacija. Duomenų trianguliacija - tai vienos temos
paaiškinimui naudojamos kelių informantų citatos. Duomenų šaltinių trianguliacija – pasirinkti įvairias profesijas atstovaujantys nuteistieji ir darbuotojai.
Detalus tyrimo metodikos aprašymas. Detalus tiriamų grupių, tyrimo proceso, tyrimo
metodo, tyrimo aplinkos aprašymas leidţia skaitančiajam suprasti ir spręsti apie tyrimo rezultatų perkeliamumo galimybes.
Kolegos dalyvavimas (peer participation). Temos buvo išskiriamos ir aptariamos bendrų diskusijų metu, pasidalinta įţvalgomis. [43]
2.9. Tyrimo etika
Vykdant apklausą, laikytasi pagrindinių socialiniuose tyrimuose išskiriamų etinių principų: geranoriškumo, privatumo, anonimiškumo, pagarbos, informacijos tikslumo ir kt. [44]. Kokybinių tyrimų metu buvo gerbiamas respondento privatumas, suteikiama tiksli informacija apie atliekamo tyrimo pobūdį, uţtikrintas anonimiškumas. Tyrėja ţodţiu įsipareigojo visiems tyrimo dalyviams, kad informacija, susijusi su konkrečia įstaiga ar asmeniu, nebus skelbiama. Taip pat buvo gautas Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-VSV(M)-747
Tyrime laikiausi šių etinių principų:
1. Tyrimo dalyvių savanoriškumas, bei pasirašyta informuoto sutikimo forma.
2. Uţtikrintas tyrimo dalyvių anonimiškumas, tyrime dalyvavusių tiriamųjų vardai pakeisti.
3. Tiriamiesiems suteikta informaciją apie tyrimą, t.y. tyrimo dalyviai buvo supaţindinti su tyrimo tema ir tikslu, jiems paaiškinta, kur bus naudojami tyrime gauti duomenys.
31
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Sveikata – visapusiška gerovė ar ligos/negalios nebuvimas?
Nuteistiesiems interviu metu buvo uţduodamas klausimas: kaip jūs suprantate kas yra sveikata? Personalo dirbančio su nuteistaisias buvo klausiama: kaip nuteistieji supranta, kas yra sveikata?
Analizuojant nuteistųjų ir su jais dirbančių asmenų atsakymus į pateiktus interviu klausimus išvesta kategorija ir subkategorijos. (ţr. Lent. 3.1.)
Lentelė 3.1.
Kategorija
Subkategorija
Sveikata – visapusiška gerovė ar ligos/negalios nebuvimas?
Sveikata gyvenimo pagrindas
Ligos/negalios nebuvimas
Sveikata gyvenimo pagrindas. Interviu metu atsiskleidė, kad X pataisos namuose kalinčių asmenų sveikatos sampratai būdingas įvairiapusiškas turinys, kuriame sveikata vertinama kaip didţiausia vertybė ir neatsiejama gyvenimo būdo dalis.
„Sveikata yra brangiausias turtas.“ (Saulius)
„Sveikata yra gyvenimo esmė. Sveikatos pagalba ţmogus egzistuoja. Tai yra vienas svarbiausių dalykų ţmogui.<...>“(Mantas)
„Sveikata jiems labai svarbi...“(Slaugos administratorė)
Daugelio informantų atsakymai atspindi jų suvokimą, kad sveikata svarbiausias dalykas jų gyvenime. Informantų nuomone sveikata yra laimingo ir visaverčio gyvenimo pagrindas. Nepaisant to, kad jie atlieka laisvės atėmimo bausmę ir yra izoliuoti nuo visuomenės, materialinės vertybės jiems nėra prioritetas.
32
„Sveikata ţmogui yra pagrindas. Finansinės visokios padėtys yra antraeilis dalykas, o sveikata yra pirmoje eilėje. <...>“ (Arūnas)
„Sveikata ţmogui, visų pirma, reiškia daugiau nei geras apmokamas darbas, ar prabangus automobilius“(Rimas)
Nuteistiesiems, kaip ir daugeliui ţmonių gyvenančių laisvėje, sveikata turi didelę reikšmę. Atliekant bausmę, esant krizinėje situacijoje ir gyvenant uţdaroje patalpoje su daugeliu nepaţįstamų, ţmonių, kurie gali kelti tau tam tikrą grėsmę nuteistieji pradeda daug galvoti apie savo sveikatą.
Ligos/negalios nebuvimas. Pokalbio eigoje atsiskleidė, kad informantai supranta, jog sveikata yra gyvenimo pagrindas, tačiau sveikatą labiau sieja su ligos/negalios nebuvimu. Kūnas, neturintis ligos poţymių, nejaučiantis skausmo, fiziškai išlavintas nuteistiesiems siejasi su gera sveikata.
“ Kada gerai jautiesi, kada niekuo nesergi, tada turi gerą sveikatą... <...> (Povilas ) „Sveikata man yra energijos šaltinis. Kai nuo ryto prabudęs gerai jautiesi, nieko neskauda, nekamuoja mintis kaip reikėtų gydytis, o tu tiesiog gali ramiai planuotis savo dieną (Rimas)
„Kai sergi, tai ar gali dţiaugtis kaţkuo?“ (Mantas)
Dauguma ţmonių ir nuteistieji ne išimtis, gerą sveikatą supranta, pagal tradicinį medicininį poţiūrį – ligos simptomų nebūvimą. Pasak informantų, ligų ir negalios nebuvimas suteikia galimybę atlikti kasdienius darbus, planuoti veiklą ir dţiaugtis gyvenimu.
3.2. Rūpinimasis sveikata
Nuteistiesiems interviu metu buvo uţduodamas klausimas: kaip jūs rūpinatės savo sveikata? Personalo dirbančio su nuteistaisias buvo klausiama: kaip nuteistieji rūpinasi savo sveikata?
Analizuojant nuteistųjų ir su jais dirbančių asmenų atsakymus į pateiktus interviu klausimus išvesta kategorija ir subkatekorijos. (ţr. Lent.3.2.)
33 Lentelė 3.2.
Kategorija
Subkategorija
Rūpinimasis sveikata
Fizinė gerovė(fizinis aktyvumas/mityba)
Neatsargus elgesys sportuojant
Fizinė gerovė (fizinis aktyvumas/mityba). Šiandieninėje visuomenėje atsiranda vis daugiau ţmonių, norinčių patobulinti savo kūno formas. Nuteistųjų tarpe tai buvo aktualu visada.Tarp asmenų esančių nelaisvėje labiausiai dominuoja kultūrizmas ir kovos menai, nes šios sporto šakos labiausiai įtakoja kalinių statusą, tapatybę bei reputaciją ir tai leidţia dominuoti tarpusavio santykiuose. [25] Personalas, priţiūrintis nuteistuosius teigė, kad sveikatą nuteistieji daţniausiai supranta kaip fizinį stiprumą ir lavinimą ar netgi įvaizdţio dalį.
„Manau nuteistieji į sveikatą įskaičiuoja gerai atrodyti. (Pareigūnė)
„85 procentas nuteistieji supranta sveikatą per fizinės gerovės prizmę. Kiek aš ţinau, ir kiek aš su jais esu kalbėjęs .Aš manau, kad kol jie jauni, kol energingi tol jie suprata sveikatą kaip vien tik fizinę gerovę.“(Kunigas)
„Ką aš matau, tai, kad pas juos yra aktualus sportas ir jie labai rūpinasi ta fizine sveikata, savo išvaizda.<...>“(Psichologė)
Raumenys nuteistiesiems yra ţenklas, pabrėţiantis jų vyriškumą. Tyrimais nustatytas tiesioginis ryšys tarp kalinčiųjų savigarbos ir viršutinės kūno dalies raumenų išsivystymo. Be to, neretai geras raumenų išsivystymas tampa įspėjamuoju signalu apie galimą grėsmę kitiems. Kartu tai ir psichologinis ginklas. [45]
„<...> tam tikras jėgos kultas kalėjime yra, juk tai vyrai, jie nori išsiksirti ta fizine jėga. Plius jiems, toks prieš kitus pasirodymas, kad jie gali kelti kaţkokią grėsmę, kaip savotiškas ginklas sakyčiau“(Kunigas)
„Nu tai prisiţiūrintis, sportuojantis, ţiūrintis ką į burną dedą ţmogus yra sakyčiau sveikas. Aš stengiuosi taip ir prisiţiūrėti“(Povilas)
34
„Aš palyginus sveikas esu. Stengiuosi judėti tai ant „turnyko“, tai paţaisti tai dar kaţką. Nekemšu belenko.“(Arūnas)
Apibendrinant informantų išsakytus teiginius galima daryti išvadą, kad nuteistieji ypatingą dėmesį skiria savo fizinei gerovei: stengiasi laikytis aktyvaus gyvenimo būdo, sveikai maitintis (pagal galimybes), fiziškai gerai atrodyti. Fizinės jėgos išaukštinimas pataisos įstaigoje yra suprantamas reiškinys, kadangi nuteistieji kalėjime gyvena pagal grieţtas subkultūros taisykles, kur išlieka patys stirpiausi.
Neatsargus elgesys sportuojant. Daţnas reiškinys, kai nuteistieji, sportuodami nori greičiau pasiekti ţenklių rezultatų ir susikurti stipraus, sveiko vyro įvaizdį, elgiasi neapgalvotai ir padaro savo sveikatai ţalos.
„Bet primityvus jų tas supratimas, sakyčiau. Daţnai atlieka pratimus, negalvoja kaip juos daro, susiţaloja. Nerealiai didelius krūvius ima, kad greičiau rezultato pasiekt. Besaikiai papildus vartoja.“ (Psichologė )
„Jie daţnai įsivaziduoja, kad sveikas ţmogus turi būtinai būti labai raumeningas. Vartoja tuos miltelius visus. Paskui išberti visi ateina.“(SPT viršininkas)
„Oj, pas mus tai jie tuos miltelius ir tabletes rija. Kaip ten jie vadinasi...anabolikai atrodo. Nu, ţinot tuos, kad greičiau „išsipūstų.“Va čia vienas prieš savaitę rodė šonus savo, ţiauriai, net ţaizdom visas nuėjęs.“(Mantas)
Analizuojant informantų citatas kyla klausimas ar nuteistieji supranta besaikio papildų vartojimo ir per didelio fizinio krūvio ţalą organizmui? Galbūt supranta, tačiau kalėjimo sąlygomis, ţmogus renkasi būtent tokį kelią, todėl, jog, fizinė išvaizda ir jėga yra rodiklis, kad esi aukštos kastos atstovas.
Nuteistieji ţmogaus sveikatą supranta, kaip gyvenimo pagrindą, reikalingą asmens saviraiškai. Sveikatos sąvoką linkę apibrėţti kaip ligos/negalios nebuvimą. Besirūpinantį savo sveikata ţmogų nuteistieji apibūdina, kaip fiziškai aktyvų ir reguliuojantį mitybos įpročius. Personalas priţiūrintis nuteistuosius yra susidūręs su nuteistųjų perdėtu fizinės jėgos ir ištvermės išaukštininimu. Toks tobulo kūno kultas, kaip geidţiamiausias siekinys, skatina nuteistuosius sportuojant elgtis neapgalvotai ir neatsargiai, kas sukelia ţalos sveikatai. Kalėjimo sąlygomis, kur asmuo jaučia pastovią grėsmę savo sveikatai ir gyvybei fizinė jėga išaukštinta pagrįstai.
35 3.3. Dvasinė gerovė ir patirtis
Nuteistiesiems interviu metu buvo uţduodamas klausimas: kaip jūs suprantate kas yra dvasinė gerovė? Personalo, dirbančio su nuteistaisias, buvo klausiama: kaip nuteistieji supranta kas yra dvasinė gerovė?
Analizuojant nuteistųjų ir su jais dirbančių asmenų atsakymus į pateiktus interviu klausimus išvesta kategorija ir subkatekorijos. (ţr. Lent. 3.3.)
Lentelė 3.3.
Kategorija
Subkategorija
Dvasinė gerovė ir patirtis
„Tikėjimas - mados reikalas.“ Ribinių situacijų įtaka
Gyvensenos pokyčiai
Dvasingumas yra esminė sveiko asmens charakteristika. [46] Anot autorių, dvasingas asmuo, patirdamas vidinę darną ir stipresnį ryšį su supančiu pasauliu, turi daugiau psichologinių ir socialinių išteklių, todėl yra psichologiškai atsparesnis sunkumams.
Interviu metu, tyrimo dalyvių buvo klausinėjama apie dvasinę gerovę ir kaip ji siejama su sveikata. Dvasinę gerovę nuteistieji sieja su: „sielos ramybe“„sielos ištvermė,
riebos“,“ramybės pojūčiu“, „jausmu, kad esi suprastas“, tačiau kalbėdami toliau kalba apie
tikėjimą ir religiją. Personalas dirbantis su nuteistaisias taip pat dvasinę gerovę sieja su tikėjimu. X pataisos namuose yra sudarytos visos sąlygos, tam, kad ţmogus galėtų melstis, nueiti į koplyčią, pabendrauti su kunigu. Taip pat suteikiama galimybė kitų religijų atstovams išsaugoti savo tikėjimą (musulmonams, stačiatikiams kt.)„Privalo administracija sudaryt visas sąlygas.
Kas kaţkiek laiko atvaţiuoja ir tam tikros religijos kunigai, atvaţiuojai popai pas rusus. Kas islamą pasirenka, tai jiems ten reikia melstis daug, tai jiems duoda ten patalpas. Stengiasi sudaryti sąlygas.“(Pareigūnė).
„Tikėjimas - mados reikalas.“ Šiuolaikinėje visuomenėje, kai religinės šventės tapo oficialiai valstybės pripaţintomis, sunku atskirti nuoširdų tikėjimą nuo apsimestinio.
36 Nuteistuosius priţiūrintys asmenys interviu metu teigė, kad kalintiems asmenims daţnai religija yra mados arba uţimtumo dalykas. Kai kurie informantai taip pat nuteistųjų tikėjimą sieja su noru atkreipti į save dėmesį. Ypatingas abejones dėl nuteistųjų tikėjimo išreiškė sveikatos prieţiūros tarnybos specialistai.
„Yra čia tokių tikinčių, bet aš netikiu jų tikėjimu. Čia labiau dėmesio stoka. Pereina į Islamą paskui vaidina, kad to nevalgau, šito nenoriu. Reikalauja savo sąlygų. Tada reikia jam duoti patalpas atskiras, kad melstųsi. Dėmesio trūkumas ir tiek.“(Slaugos administratorė)
„Neturi jie ką veikti. Prisigalvoja. Turi šitiek laiko, tai aišku pasiskaito, pasidomi ir tikintys labai pasidaro.“(SPT viršininkas)
„Neţinau kiek jie ištikrųjų tiki... Daţnai tai ir mada tam tikra prasme (Kunigas).
„Daţnai religija yra mada“(Psichologė)
Nei vienas iš tyrimo dalyvių nuteistųjų grupės, negalėjo teigti, jog yra tikintis ir kai kurie iš jų išreiškė abejones dėl kitų įkalinimo įstaigoje esančių asmenų tikėjimo.
„Neţinau ar aš tikiu, bet tokių čia tipo tikinčių pas mus daug.“(Saulius)
„Aj neţinau kiek jie tiki, o kiek šiaip apsimeta. Neturi ką veikt, prisigalvoja ką veikt. Labai paprasta.“ (Povilas)
Tyrimo dalyvių išsakytos nuomonės leidţia daryti prielaidą, kad nuteistiesiems religija, yra daugiau mada, uţimtumas ar tam tikros privilegijos. Netgi dvasininkas, daţnai bendraujantis su nuteistaisiais, abejoja juo nuoširdţiu tikėjimu ir vadina tai mada.
Ribinių situacijų įtaka. Ţmogus netekęs laisvės, jaučiantis pavojų savo fizinei ir psichinei sveikatai, neretai ieško pagalbos tikėjime. Tyrimo dalyviai neneigia, kad pasitaiko atvejų, kai nuteistieji puoselėja savo dvasinę gerovę ir atliekant bausmę pradėda tikėti Dievu. Ypatingai daţnai, pasak informantų, nuteistieji pradeda domėtis religija, kai turi fizinių negalavimų ar patiria didelių sukrėtimų.
„Prispirti tos fizinės negalios, ligos atsiverčia į Dievą. Yra tokių, kur pastoviai meldţiasi, yra tokių kur prašo knygų.“(Kunigas)
„Yra dalis mados, bet yra dalis ţmonių, kurie tikrai pirmą kartą susimąsto. Lieki visiškai vienas, neturi nieko. Neturi draugų, neturi pinigų, dar jeigu priklausai ţemesnej kastai patiri daug smurto, ţeminimo, ir į ką tu gali atsiremti, kuo pasitikėt? Kaip jie patys sako, negali niekuo. Ir nori nenori atsisuki į Dievą.<..>“(Psichologė)
37
„Būna, kad jeigu visi nusisuka nuo tavęs. Tu esi vienas. Tarkim jeigu ilgai sėdi, tai ką daryt? Pradeti tikėt. Ir suteikia vilties tos visos knygos.“(Arūnas)
„Kartais jie taip atranda save. Bėdos prispirti jie pradeda cituoti ir šventuosius raštus.“(Pareigūnė)
Ţemiausios kastos atstovai daţnai jaučiasi ţeminami, kritikuojami, atsumiami, nemylimi. Tokios sąlygos neigiamai veikia asmens fizinę, socialinę ir dvasinę gerovę. Ypatingai daţnai ribinėse situacijose ţmogus atranda nusiraminimą ir atsakymus į jam rūpimus klausimus tikėjme, Biblijoje.
Gyvensenos pokyčiai. Tikintis asmuo turėtų jausti didesnę pagarbą savo kūnui ir atsakomybę uţ savo gyvenimo būdą, rečiau įsitraukia į sveikatai ţalingą veiklą. Dvasingesni ţmonės renkasi tokią gyvenseną, kuri turi ilgalaikes teigiamas pasėkmes sveikatai.(Sweeney). Tyrimo dalyviai teigė, kad religiniai įsitikinimai keičia nuteistojo gyvenseną ir įpročius į teigiamą pusę.
„Ir tada jie kaţkokių įpročių atsisako. Reţimą savo pakeičia.“(Psichologė)
„Kartais jie taip atranda save. Bėdos prispirti jie pradeda cituoti ir šventuosius raštus. Daţnai ir kitą religiją pasirenka.Ir tada visas gyvenimas jų keičiasi. Jie nekonfliktuoja, ţalingų įpročių atsisako.“(Pareigūnė)
„Pradeda labai teisingai ten valgyt. Vapšė būna ţmogaus neatpaţįsti. Dievobaimingas pasidaro. Tipo švenstasis.“(Saulius)
Pateiktos citatos leidţia daryti prieladą, kad religija skatina ţmogų keistis.
Tikėjimas tik nelaisvėje. Pataisos įstaigoje, kur tvyro įtampą ir yra sudėtingos ir specifinės gyvenimo sąlygos, tikėjimas nuteistajam suteikia fizinių bei dvasinių jėgų. Nuteistieji ir juos priţiūrintis personalas yra pastebėję, kad asmenys, kurie pataisos įstaigoje sieja savo gyvenimą su religija, išėję į laisvę daţnai grįţta prie įpročių, kuriuos turėjo prieš atliekant bausmę.
„Jo, jo...tiki, tiki, meldţiasi. Išeina ir vėl tą patį daro.“(Saulius)
„Ne kartą teko sutikti tą patį ţmogų laisvėje, kuris įkalinimo įstaigoje atrodė religingas, tikintis, o laisvėje visai kitas ţmogus. Gal čia kaukė kaţkokia.“(Rimas)
