LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Indrė Celiešiūtė
KAUNO UNIVERSITETŲ PIRMO KURSO STUDENTŲ SUBJEKTYVI SVEIKATA IR GYVENSENA
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikata, Visuomenės sveikata ir mityba)
Studentė Mokslinė vadovė
Indrė Celiešiūtė doc.dr. Vilma Kriaučionienė
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
KAUNO UNIVERSITETŲ PIRMO KURSO STUDENTŲ SUBJEKTYVI SVEIKATA IR GYVENSENA
Mokslinė vadovė: doc.dr. Vilma Kriaučionienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2019. (76 p.)
Darbo tikslas: palyginti skirtingų Kauno universitetų pirmo kurso studentų subjektyvią sveikatą ir gyvensenos veiksnius.
Uždaviniai: 1.Palyginti skirtingų universitetų pirmo kurso studentų subjektyvią sveikatą. 2. Palyginti skirtingų universitetų pirmo kurso studentų kūno svorio rodiklius ir mitybos įpročius. 3. Palyginti skirtingų universitetų pirmo kurso studentų fizinio aktyvumo, rūkymo ir alkoholinių gėrimų vartojimo įpročius.
Metodika: Tyrimas buvo atliktas 2018 m. penkiuose Kauno miesto universitetuose: Kauno technologijos universitete (KTU), Vytauto Didžiojo universitete (VDU), Aleksandro Stulginskio universitete (ASU), Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), Lietuvos sporto universitete (LSU). Buvo apklausti 1288 pirmo kurso studentai. Anoniminės apklausos metu tiriamieji pildė klausimyną, kurį sudarė klausimai apie studentų socialinius ir demografinius duomenis, studijas, sveikatą ir gerovę, mitybą ir kūno svorį, fizinį aktyvumą, žalingus įpročius. Buvo vertinti studentų subjektyvios sveikatos ir gyvensenos įpročiai. Skirtumai tarp kokybinių požymių buvo vertinami, taikant chi kvadrato (χ2) kriterijų su Bonferroni korekcija. Kiekybinių požymių pokyčiams vertinti skaičiuota ANOVA arba Kruskal-Wallis testas.
Rezultatai: Dauguma studentų savo sveikatą vertino kaip gerą arba pakankamai gerą, vaikinai savo sveikatą vertino geriau. Merginos (29,6 proc.) labiau rūpinosi savo sveikata nei vaikinai (25,6 proc.). Kiek daugiau vaikinų (4,2 proc.) nei merginų (2,2 proc.) nurodė, kad savo sveikata nesirūpina. LSU vaikinai labiausiai rūpinasi savo sveikata (45,1 proc.), o daugiausiai nesirūpinančių yra LSMU studentų (6,7 proc.). Lyginant merginas daugiausiai savo sveikata rūpinasi LSU studentės (57,2 proc.) ir skirtumas yra reikšmingas lyginant su kitais universitetais (p<0,05), o mažiausiai rūpinasi LSMU studentės (4 proc.), tačiau skirtumas lyginant su kitais universitetais nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05).
Didesnis procentas merginų (28,8 proc.) sumažino svorį per paskutinius 12 mėnesių (vyrų sumažino 15,2 proc.). Taip pat lyginant su vaikinais (7,1 proc.), daugiau merginų (19,4 proc.)
3
bandė mažinti svorį, bet nepavyko. Galiausiai, net (77,7 proc.) apklaustų vaikinų net nebandė mesti svorio, o merginų (51,8 proc.). Paaiškėjo, kad tiek merginoms (48,3 proc.), tiek vaikinams (45,6 proc.) yra svarbu sveikai maitintis. Na, o vaikinai, kuriems yra nesvarbu sveikai maitintis sudarė (7,6 proc.), merginos (2,6 proc.)
Rasta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp skirtingų universitetų studentų vartojant mėsą ir mėsos gaminius. Vertinant vištienos ir kalakutienos vartojimą, statistiškai reikšmingai dažniausiai vartoja LSU studentai, mažiausiai – VDU ir LSMU studentai. Žuvį statistiškai reikšmingai didesnė dalis dažniausiai vartojančių yra LSU studentai, o mažiausiai – VDU. Fermentinį sūrį daugiausia vartoja LSU vaikinai (92,9 proc.). Na o, iš merginų (46,9 proc.) – ASU. Košes ir dribsnius daugiausiai vartoja LSU ir LSMU studentai, mažiausiai – ASU ir VDU. Kasdien ar keletą kartų per dienas šviežias daržoves valgo daugiau nei pusė LSMU, LSU ir VDU studentų, mažiausiai valgo ASU studentai. Šviežius vaisius ir uogas dažniau vartoja LSMU, VDU ir LSU studentai, mažiausiai – ASU studentai. Saldintus gėrimus dažniausiai vartoja LSU studentai, mažiausiai – VDU ir LSMU studentai. Greitu maistu dažniausiai maitinasi ASU studentai, rečiausiai – LSU, LSMU ir VDU studentai. Labiausiai užkandžiauti bulvių traškučiais, žemės riešutais ir spragėsiais mėgsta LSMU studentai, rečiausi šiuos užkandžius renkasi LSU ir VDU studentai.
Išanalizavus paaiškėjo, kad kasdien ir 4-6 kartus per savaitę mankštinasi (40,1 proc.) vaikinų ir (23,3 proc.) merginų, o rečiau (23,3 proc.). Didesnė dalis merginų (58,6 proc.) lyginant su vaikinais (49,1 proc.) niekur nelanko, o vaikinų procentinė dalis lenkia merginų atsižvelgiant į užsiėmimų lankymą kitur (36,1 proc.) bei lankymą universitete (14,5 proc.) Išanalizavus vaikinų ir merginų rūkymo įpročius nustatyta, kad kasdien (18,5 proc.) vaikinų rūko, o merginų (16,1 proc.) Išvados: Kauno universitetų pirmo kurso studentų subjektyvi sveikata ir gyvensena išliko panaši. Skirtumai tarp universitetų parodė studentų gyvensenos skirtumus.
Raktiniai žodžiai: studentai, subjektyvi sveikata, gyvensena, sveikatos vertinimas, mityba, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai.
4
SUMMARY
Public health (Public health and nutrition)
SUBJECTIVE HEALTH AND LIFESTYLE OF FIRST YEAR STUDENTS STUDENTS OF UNIVERSITIES IN KAUNAS
Head of scientific work: assoc. prof. dr. Vilma Kriaučionienė
Faculty of Public Health of Medical Academy of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas; 2019. (76 p.)
Aim of the research: to compare subjective health and lifestyle factors of first year students from different universities in Kaunas.
Objectives: 1. to compare subject health of first year students from different universities. 2. To compare body weight indicators and nutrition habits of first year students from different universities. 3. To compare physical activity, smoking and alcohol consumption habits of first year students from different universities.
Methodology: the research was carried out in five universities in Kaunas in 2018: Kaunas University of Technology (KUT), Vytautas Magnus University (VMU), Aleksandras Stulginskis University (ASU), Lithuanian University of Health Sciences (LUHS), Lithuanian Sports University (LSU). 1288 first year students were involved in a survey. During the anonymous survey respondents were asked to fill in a questionnaire which consisted of questions regarding students social and demographical data, studies, health and well-being, nutrition and body weight, physical activity, harmful habits. Subjective health and lifestyle habits were assessed. Differences between qualitative indicators were assessed based upon chi square (χ2) criteria with Bonferroni correction. ANOVA and Kruskal-Wallis tests were undertaken to calculate assessment in changes of quantitate indicators.
Results: Majority of students evaluated their health as well or sufficiently well, male students their health evaluated better. Female students (29, 6%) were more concerned about the health comparing to male students (25, 6%). Slightly more male students (4, 2%) than female students (2, 2%) noted, that they do not pay attention to health. LSU male students are the most concerned upon their health (45, 1%), the least concerned are LUHS male students (6, 7%). Comparing female students, the most concerned about their health were LSU students (57, 2%) and the difference is significant comparing to other universities (p<0, 05), the least concerned are LUHS students (4%), but the difference comparing to other universities is not statistically significant (p>0, 05).
Higher percentage of female students (28, 8 %) have lost weight during the last 12 months (whereas male students – 15, 2%). Also more female students (19, 4%) have tried to lose weight, but unsuccessfully, comparing to male students (7, 1%). Lastly, (even 77, 7%) of male
5
students have never tried to lose weight, female students have 51, 8% of record. It was found out, that for female students (48, 3%) and male students (45, 6%) it is important to eat healthy. Male students for whom health eating is not important represented 7, 6%, and female students 2, 6% of respondents. Statistically significant differences were discovered among students from different universities regarding consumption of meat and meat products. Assessing poultry and turkey meat consumption, statistically LSU students consume the most, while the least – VMU and LUHS students. Statistically significant part of fish consumers is LSU students, the least – VMU. Fermented cheese is the most consumed among LSU male students (92, 9%), while ASU female students (46, 9%) consume the most as well. Mash and cereals are the most consumed among LSU and LUHS students, the least – ASU and VMU. Fresh fruits and berries daily or several times a day are rather consumed by LUHS, VMU, and LSU students, the least – ASU. Sweetened beverages are the most frequently consumed by LSU students, the least – VMU and LUHS. Fast food is the most consumed by ASU students, the least frequently – LSU, LSMU, and VMU. The biggest consumers of chips, peanuts and popcorns are LUHS students, whereas LSU and VMU students are the least preferred.
It was found out, that male students (40, 1%) and female students (23, 3%) do exercises 4-6 times per week, while 23, 3% do less frequently. Greater part of female students (56, 8%) comparing to male students (49, 1%) do not do any activities, while percentage of male students do more activities than female students regarding activities outside the university (36, 1%), and within the university (14, 5%). After analysis of smoking habits among male and female students it was discovered, that male students (18, 5%), and female students (16, 1%) smoke daily.
Conclusions: Kaunas universities first year students subjective health and lifestyle remained similar. Differences between universities showed differences in student lifestyle.
Key words: students, subjective health, lifestyle, health assessment, nutrition, physical activity, harmful habits.
6
TURINYS
SANTRAUKA ... 2 SUMMARY ... 4 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 9DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1 Subjektyvios savo sveikatos vertinimo samprata ... 12
1.2 Subjektyvią sveikatą lemiantys veiksniai ... 13
1.3 Subjektyvios sveikatos ryšiai su gyvensenos veiksniais ... 16
1.4 Studentų gyvensenos ypatumai ... 18
1.5 Studentų rūkymo ir alkoholinių gėrimų vartojimo ypatumai ... 19
1.6 Studentų fizinis aktyvumas ... 20
1.7 Studentų mitybos ypatumai ... 22
2. TYRIMO METODIKA ... 25
2.1 Tyrimo eiga ir tiriamasis kontingentas ... 25
2.2 Tyrimo instrumentas ... 26
2.3 Statistinė duomenų analizė... 27
3. REZULTATAI ... 28
3.1. Respondentų sociodemografinė charakteristika ... 28
3.2 Respondentų subjektyvi sveikata ... 30
3.3 Svorio rodikliai ir mitybos įpročiai ... 34
3.4 Fizinis aktyvumas ... 43
3.5 Žalingi įpročiai ... 45
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 52
7 4.2 Darbo trūkumai... 54 5. IŠVADOS ... 55 6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 56 7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 57 8. PRIEDAI ... 62 NR. 1 ... 62 NR.2... 76
8
SANTRUMPOS
ES – Europos sąjunga FA – fizinis aktyvumas
GSI – galvos smegenų insultas IŠL – išeminė širdies liga
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos JTO – Jungtinių Tautų Organizacija KMI – kūno masės indeksas
Proc.- procentai
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SKL - sveikatos kontrolės lokusas TLK – Tarptautinė ligų klasifikacija
9
ĮVADAS
Studentai yra svarbi žmonijos dalis, nuo kurios priklauso valstybės ateitis. Daugelis lėtinių ligų pradeda vystytis nuo vaikystės ir jaunystės, todėl svarbu atkreipti dėmesį į jaunimo sveikatą ir gyvenseną. Dauguma studentų būdami 18 - 21 metų amžiaus įstoja į universitetą, kuomet būdingi gyvenimo pokyčiai. Studentai pirmą kartą patiria nepriklausomybę ir atsakomybę gyvenimui, priima naujus gyvenimo būdo įpročius, kurie vėliau gali pakenkti sveikatai [1]. Kaip autoriai teigia, studijų aukštojoje mokykloje pradžioje studentams reikia įveikti daugybę iššūkių: prisitaikyti prie naujų institucijos ir naujos mokymosi aplinkos reikalavimų, pasikeitusių socialinių santykių, suprasti silpnesnių ryšių su šeima ir draugais neišvengiamumą, suvokti save, kaip naujos bendruomenės narį, taip pat – pasikeitusį savo statusą, vaidmenis, nusistatyti vertybinį santykį su institucija [2].
Kardelis su bendraautoriais teigia, kad visame pasaulyje susirūpinimą kelia jaunų žmonių sveikata, jų sergamumo tam tikromis ligomis didėjimas, kurį dažniausiai lemia modernėjantis šiuolaikinis gyvenimas, kupinas skubos ir stresų, bei pasyvus gyvenimo būdas. Jaunimo fizinės būklės, sveikatos blogėjimo tendencijos pastebimos visame pasaulyje [3]. Autorių atlikti tyrimai rodo, kad jaunimo sveikatą neigiamai veikia nepakankamas fizinis aktyvumas, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, nesveika mityba, stresas, netinkamas darbo ir poilsio režimas. Lietuvos studentų sveikatos būklę gerai iliustruoja žiniasklaidos nušviestas atvejis, kada tik mažiau nei trečdalis vienos kolegijos studentų, norėjusių tapti kraujo donorais, buvo pripažinti tinkamais donorystei dėl įvairių sveikatos problemų [4].
Pasak autorių, laikotarpis, kuomet yra studijuojama universitete yra svarbus sveikatai ir ligų prevencijai, nes yra didesnė tikimybė plėtoti nesveikus mitybos ir žalingus įpročius bei mažą FA [5]. Šie veiksniai gali būti pakeisti visuomenės sveikatos prevencijos sistema. Anot PSO labiausiai prie sveikatos kūrimo ir puoselėjimo prisidedantis veiksnys yra mūsų gyvensena, kuri 40-60 proc. lemia sveikatą. Nors gyvensena ir sveikatingumo žinios bei įgūdžiai yra įgyti nuo mažų dienų, gyvenimo būdo įpročiai kai studijuojama universitete dažnai pasikeičia. Prasidėjęs savarankiškas gyvenimas daro įtaką maisto pasirinkimui, FA pokyčiams bei gyvenimo požiūriui todėl savo sveikatos vertinimas pasikeičia [6]. Kaip autoriai teigia, universitetas yra tinkama aplinka, skatinanti sveiką gyvenimo būdą. Pirma, universitetai nuolat įsitraukia į gyvensenos ugdymo programas. Antra, universitetai laikosi nuostatų bei taisyklių, kurie paremti moksliniais tyrimais. Taip pat universitetuose dirba kvalifikuoti specialistai, kurie teikia naudingą informaciją įgyvendinant su gyvensena susijusias sveikatos problemas [7].
10
Taigi, akivaizdu, kad sveikos gyvensenos problematika išlieka aktuali. Labai svarbu yra suprasti studentų subjektyvios sveikatos ir gyvensenos veiksnių ypatumų sąsajas, tam kad būtų pasiekti geresni rezultatai sveikatos stiprinimo srityje gerinant ne tik fizinę bet ir psichinę studentų sveikatą.Kaip auotiriai teigia, jaunimas tradiciškai laikomas viena iš sveikesnių socialinių grupių, studentų gyvensenos tyrimai atskleidžia aukštus akademinio jaunimo fizinio pasyvumo, patiriamo streso, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, neracionalios mitybos ir kitos sveikatai žalingos elgse-nos rodiklius. Svarbu tai, kad jaunystėje susiformavę įpročiai dažnai išlieka visam likusiam gyveni-mui. Studijų aukštojoje mokykloje pradžia yra laikoma palankiu laikotarpiu ugdyti sveikos gyvense-nos įpročius, tačiau Lietuvos aukštojo mokslo sistema juo beveik nesinaudoja [4].
Darbo naujumas ir aktualumas. Tyrimo duomenys gali būti naudingi vykdant nuolatinę studentų gyvensenos stebėseną ar kuriant sveikos gyvensenos ugdymo programas, siekiant įvertinti vykdomų priemonių efektyvumą bei išsiaiškinti studentų gyvenimo būdo įpročius bei tendencijas. Skirtumai tarp universitetų gali rodyti ne tik pačių studentų gyvensenos skirtumus, bet ir universiteto aplinką: galimybę pavalgyti sveiko maisto, įsijungti į fizines veiklas.
Autoriaus indėlis. Autorė atliko pirmo kurso studentų apklausą, suvedė duomenis į kompiuterį, atliko jų statistinę analizę ir apibendrino magistro baigiamajame darbe.
11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: palyginti skirtingų Kauno universitetų pirmo kurso studentų subjektyvią sveikatą ir gyvensenos veiksnius.
Uždaviniai:
1. Palyginti skirtingų universitetų pirmo kurso studentų subjektyvią sveikatą.
2. Palyginti skirtingų universitetų pirmo kurso studentų kūno svorio rodiklius ir mitybos įpročius.
3. Palyginti skirtingų universitetų pirmo kurso studentų fizinio aktyvumo, rūkymo ir alkoholinių gėrimų vartojimo įpročius.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Subjektyvios savo sveikatos vertinimo samprata
Sveikata laikoma sudėtingu fenomenu ir didžiausia žmogaus vertybe. Kiekvienas žmogus turi skirtingą suvokimą, kas yra sveikata. Ilgą laiką sveikata buvo suprantama tik kaip ligos ar neįgalumo nebuvimas. PSO apibrėžė sveikatą kaip visiškos fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būseną, o ne tik ligos ar negalios nebuvimą. Subjektyvi sveikata apibrėžiama kaip žmogaus gyvenimo kognityvinis ir emocinis vertinimas. Teigiamas sveikatos supratimas akcentuoja laimės būseną [8]. PSO rekomenduoja remtis taip pat ir subjektyviu žmogaus sveikatos vertinimu, o ne tik vadovautis objektyviais duomenimis apie ligą gautais atlikus medicininius tyrimus [9,10].
Subjektyvią sveikatą apibrėžti yra gana sudėtinga. Subjektyvi sveikata (angl. self rated health) - apibūdinamas kaip daugiareikšmis, turintis sąsajų su asmens socialiniais, demografiniais rodikliais, su sveikata susijusiais veiksniais bei sveikatos būkle [2].
Asmens subjektyviai įvertinta sveikata teikia vertingos informacijos [11]. Tai subjektyvus vertinimas, kuris yra plačiai naudojamas medicinos bei visuomenės sveikatos srityje. Vertinimas atspindi ne tik biomedicininius, bet ir socialinius bei psichologinius sveikatos aspektus [12]. Anot autorių, vis dar yra ginčytina, ar savarankiškai įvertinta sveikata gali atspindėti objektyvią sveikatos būklę.
Remiantis moksliniais straipsniais galima daryti prielaidą, kad subjektyvi sveikata gali būti kaip visuomenės sveikatos būklės rodiklis [9,10,13,14]. Literatūroje rašoma, kad asmens įvertinta sveikata nepriklausoma ir patikima gyvenimo kokybės, sergamumo bei mirtingumo prognozė. Taipogi savarankiškai įvertinta sveikata yra vienas iš svarbiausių tarptautinių sveikatos rodiklių, atspindinčių asmens bendrą sveikatos suvokimą [11,15,16,17]. Tai labai svarbu, nes beveik nėra jokio individualaus rodiklio, kuris galėtų išsamiai įvertinti asmens sveikatos būklę [18]. Negatyviai savo sveikatą vertinančių žmonių subjektyvūs ir objektyvūs sveikatos rodikliai prastesni, o hospitalizacijos ir mirtingumo rodikliai aukštesni nei pozityviai savo sveikatos būklę vertinančių asmenų. Žemas subjektyvus sveikatos vertinimas yra streso, depresijos simptomų rezultatas [13,14] Taigi, subjektyvus sveikatos vertinimas galėtų būti panaudotas sveikatos priežiūros paslaugų paskirstymo ir prieinamumo efektyvumui didinti bei užtikrinti tikslesnį sveikatos paslaugų planavimą [8,9,12,15]
Kaip teigė autorius A.Goštautas, nors požiūris į savo sveikatą yra subjektyvus, tačiau moksliniai tyrimai ir gydomoji praktika patvirtina, kad jis rodo ne tik fizinę, emocinę asmens būklę, bet ir savijautą, daugelį kitų psichofiziologinių reiškinių. Teigiama, kad subjektyvios sveikatos vertinimas siejasi su asmens gyvenimo kokybe, motyvacija dalyvauti visuomeninėje veikloje,
13
žmogaus funkcionavimu organizacijoje. Tuo požiūriu remiantis šalia subjektyvaus sveikatos vertinimo tikslinga tirti ir kitus savivertės aspektus, pavyzdžiui, studentų savęs vertinimą [19]. Tai apima kasdienę asmens gyvenimo kokybę, motyvaciją įsitraukti į visuomeninę veiklą. Reikėtų paminėti, kad psichologijos žodyne rašoma, kad savęs vertinimas apibūdinamas kaip individo savęs paties, savo galimybių, savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas. Nuo savęs vertinimo priklauso žmogaus santykiai su aplinkiniais žmonėmis, jo savikritiškumas, reiklumas sau, požiūris į savo laimėjimus ir nesėkmes.
Apie subjektyvios sveikatos vertinimą pateikia ir autoriai Lee 2012m., Marcinko 2015m. Jie teigia, kad teigiamai įvertinta sveikata prognozuoja geresnę fizinę sveikatą, vėlesnį mirtingumą, geresnę gyvenimo kokybę bei rūpinimąsi savo sveikata visą laiką, o ne kai atsiranda tam tikri sveikatos sutrikimai [18]. Savęs vertinimas turi įtakos žmogaus veiklos aktyvumui ir jo asmenybės raidai [19]. Literatūroje rašoma, kad dažniausiai yra vertinama vyresnio amžiaus subjektyvi sveikata, nes jauni žmonės linkę vertinti sveikatą gana teigiama [18].
1.2 Subjektyvią sveikatą lemiantys veiksniai
Kiekvieno asmens sveikatos vertinimui įtakos turi daugybę veiksnių [1 pav]. Kaip matome subjektyvus sveikatos vertinimas apima ir demografinius, socialinius veiksnius tokius kaip lytis, amžius, išsilavinimas bei pajamos. Taip pat fizinės bei psichinės sveikatos rodiklius: lėtines ligas, ribotą aktyvumą, depresiją bei psichikos sutrikimus. Dar labai svarbūs yra su sveikata susiję veiksniai: AKS, nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujo serume, rūkymas bei nepakankamas fizinis aktyvumas [20,21]. Dėl šios priežasties subjektyvios sveikatos rodiklis naudojamas socialiniams sveikatos netolygumams išsiaiškinti [20,22]. Tyrimai parodė, kad KMI svyravimas, šeimyninė padėtis, išsilavinimas, mažos pajamos, FA, stresas, išsilavinimas buvo reikšmingai susiję su subjektyvia sveikata. Tai rodo, kad galima naudoti šiuos veiksnius norint įvertinti bendrą sveikatą [23,5].
14
1 pav.Subjektyvios sveikatos vertinimui įtakos turintys veiksniai
Dar vienas autorius M. Szaflarskis nustatė, kad subjektyvus sveikatos vertinimas yra daugiareikšmė sąvoka, turinti sąsajų su asmens sveikatos būkle ir lemiančiais veiksniais [2 pav.] Kaip matome iš antro paveikslo, subjektyvios sveikatos vertinimui įtakos turi gyvensena, kuri lemia sveikatą, socialinis aktyvumas bei psichinė gerovė [24]. Autoriai teigia, kad veiksniai gali daryti įtaką teigiamam arba neigiamam savo sveikatos vertinimui [20].
15
Laikotarpis, kuomet yra studijuojama universitete yra malonus daugeliui studentų, tačiau kai kuriems tai gali būti susijęs su emociniais iššūkiais, nuotaikos svyravimais, nes studentai siekia asmeninių bei profesinių tikslų taip pat mažesniu ryšiu su savo šeimomis, didesne atsakomybe [25]. Studentai yra ypatinga socialinė grupė, pagrindinį dėmesį skirianti mokymuisi. Esant dideliam krūviui, nuolatinei emocinei įtampai, studijų sėkmė ir tolesnio gyvenimo kokybė daugiausia priklauso nuo emocinės būsenos [26]. Dauguma studentų patiria stresą, kurį sukelia studijos, pajamos ir laiko planavimo įgūdžių stoka [5].
Dažnai patiriamas stresas yra rizikos veiksnys, kuris gali neigiamai paveikti gyvenimo kokybę ir sveikatą. Atlikti tyrimai parodė, kad Singapūre apie 50 proc. studentų patiria didelį stresą [25]. Tyrėjai parodė, kad stresas tarp studentų gali turėti įtakos akademinei veiklai ir sveikatai [5,27]. Atlikti tyrimo rezultatai parodė, kad yra ryšys tarp patirto streso ir sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, tarp Malaizijos medicinos studentų psichologiniai ir psichosomatiniai simptomai: nerimas, depresija, nemiga, galvos ir nugaros skausmas pasitaikė dažniau. Lygiai taip pat tarp Ispanijos, Vokietijos ir Lietuvos moksleivių psichosocialinis stresas buvo nepriklausomai ir nuosekliai susijęs su visais trimis psichosomatiniais, virškinimo trakto, kaklo ir nugaros skausmo nusiskundimais. Pavyzdžiui, Japonijoje studentai turintys nuotaikos ir miego sutrikimus skundėsi pasikeitusiu gyvenimo būdu. Studentai įvardijo sveikatos negalavimus, kurie apima: psichologinius sveikatos sutrikimus, kraujotakos, kvėpavimo ir virškinimo trakto simptomus bei fizinius skausmus. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tarp JAV ir Kanados medicinos studentų yra didelis depresijos ir nerimo paplitimas, palyginti su bendruoju gyventojų skaičiumi. Todėl dažnam pasireiškė somatiniai ir psichiniai pokyčiai: tachikardija, per didelis prakaitavimas ir menstruacijų sutrikimai. Kinijoje 15,7 proc. Studentų dažnai jautė pilvo skausmą, o Kanadoje virškinimo trakto simptomai buvo diagnozuoti 51,2 proc. universitetų studentų [25]. Taip pat V. Kriaučionienės ir bendraautorių 2013 m. atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma pirmo kurso studentų savo sveikatą vertino kaip gerą ar pakankamai gerą, tačiau nemaža jų dalis skundėsi įvairiais negalavimais: nervingumu, nemiga, galvos, nugaros ar sprando skausmais [22].
Dar vienas autorius R. T. Mikolajczykas atliko tyrimą, kuriame dalyvavo Vokietijos, Lenkijos ir Bulgarijos pirmo kurso studentai. Tyrimo tikslas buvo įvertinti studentų emocinę būseną. Rezultatai parodė, kad depresijos simptomai pasireiškė nemažai daliai tyrime dalyvavusių studentų: 34 proc. Lenkijos, 39 proc. Bulgarijos ir 23 proc. Vokietijos. Honkonge atlikto tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad depresinė būsena buvo 21 proc., nerimas – 41 proc., streso simptomai pasireiškė 27 proc. studentų. Pietų Korėjoje mokslininkai tyrė medicinos studentų emocinę būseną. Tyrime dalyvavo
16
7357 medicinos studentai iš 36 mokymo įstaigų. Rezultatai parodė, kad 689 (9,4 proc.) tiriamiesiems pasireiškė depresinė būsena, iš jų 61 (8,9 proc.) sirgo depresija ir 67 (9,7 proc.) vartojo vaistus depresijai gydyti [13].
Taip pat reikėtų paminėti, kad lėtinės ligos neigiamai veikia fizinės ir psichologinės būsenos savianalizę. Buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti ryšį tarp subjektyvios sveikatos ir psichologinės gerovės. Respondentai buvo suskirstyti į 2 grupes: nesergantys ir sergantys lėtinėmis ligomis. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad subjektyvi sveikata yra susijusi su psichologine gerove [13].
Be to, demografiniai veiksniai, pavyzdžiui, lytis taip pat turi didelę reikšmę vertinant sveikatą. Merginų ir vaikinų sveikatos vertinimas dažnai skiriasi [28]. Buvo atliktas tyrimas, kuriame autoriai įvertino lyties skirtumus tarp savarankiškai vertinamos sveikatos ir demografinių veiksnių, fizinės sveikatos, sveikatos priežiūros paslaugų naudojimo, infekcijų, įvairių simptomų. Buvo atlikta apklausa 3271 studentams Egipte Assiuto universitete. Rezultatai parodė, kad merginos jautė daugiau simptomų sergant, todėl skundėsi suprastėjusia gyvenimo kokybe, nors jų žinios susijusios su sveikata buvo geresnės nei vaikinų [19]. Dar vienas autorių atliktas tyrimas parodė, kad vaikinai ir merginos, kurių tėvai buvo aukštesnio išsilavino, labiau domėjosi sveika gyvensena bei vertino savo sveikatą geriau [29]. Kiti autoriai pastebėjo, kad moterų sveikatą labiau lemia psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip stresas ir mažesnis pasitikėjimas savimi, o vyrų sveikatą labiau įtakoja gyvenimo būdas, pavyzdžiui, rūkymas, alkoholio vartojimas ir FA [28].
Kaip teigia autoriai De Waure ir kt., 2015 m., Marcinko, 2015 m. tarp jaunų žmonių sveikesni jautėsi numetę svorį ir sportuojantys [18,21]. Taigi, atsižvelgiant į įvertintą sveikatą, svarbu nustatyti veiksnius, kurie gali turėti įtakos suvokiant sveikatą [18]. Taigi labai svarbu, kad dauguma veiksnių, lemiančių subjektyvią sveikatą galėtų būti pakeisti taip, kad pagerėtų sveikata, pavyzdžiui: gydant ligas, užsiimant daugiau FA kasdieniame gyvenime bei sveikai maitinantis [19].
1.3 Subjektyvios sveikatos ryšiai su gyvensenos veiksniais
Žmogaus gyvensena ir elgsena lemia 50 proc. sveikatos. Asmeninių sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas PSO Otavos chartijoje (1986) išskirtas kaip vienas iš penkių svarbiausių sveikatos stiprinimo prioritetų. Anot PSO sveika gyvensena tai reguliarus FA, susilaikymas nuo žalingų įpročių bei sveika mityba. Šios elgsenos rezultatai lemia ne tik geresnę fizinę sveikatą, bet ir psichinę gerovę Manoma, kad didžiausią įtaką sveikatai turi gyvensena, kuri suvokiama kaip įpročių ir papročių vi-suma, veikiama ir stiprinama socializacijos proceso visą žmogaus gyvenimą. [15].
17
Reikėtų paminėti, kad pirmasis 1992 m.Alfredas Adleris apibrėžė gyvenimo būdo sąvoką. Jis teigė, kad gyvenimo būdas susiformuoja veikiamas socialinių veiksnių ankstyvoje vaikystėje. Sveika gyvensena apima fizinius ir psichinius komponentus. Fizinis komponentas apima mitybą, FA ir miegą, o psichinis - socialinius santykius, streso valdymą, ir religiją [30].
Tarp veiksnių, kurie lemia asmens sveikatą bei su sveikata susijusį elgesį, tyrėjai išskyrė asmens savo kontrolės suvokimą. Bendraautoriai Wallston, Wallston & deWellis, 1987m. teigė, kad kontrolės lokusas – tai subjektyviai suvokiamas gebėjimas kontroliuoti ar daryti įtaką įvykiams, tarp jų ir su sveikata susijusiam elgesiui ar jo pasekmėms. Wallston 1997m. siekdamas išsiaiškinti, ar su sveikata susijusio elgesio pastiprinimas yra vidinis ar išorinis, pasiūlė sveikatos kontrolės lokuso (SKL) sąvoką (angl. health locus of control). Nuo sveikatos kontrolės lokuso priklauso asmens su sveikata susijęs elgesys. Atliekama nemažai tyrimų ieškant rizikingo elgesio bei sveikatos kontrolės lokuso sąsajų. Wallston su bendraautoriais nurodo, kad asmenims, kurių daugiau išreikštas vidinis sveikatos kontrolės lokusas, būdingesnis sveikatai palankus elgesys tai yra su sveikata susijusios informacijos paieška, medikamentų vartojimas, lankymasis pas gydytoją, nerūkymas. Nemažai tyrėjų patvirtino, kad vidinis SKL yra susijęs su sveikatai palankiu elgesiu. Pavyzdžiui, Autoriai Helmer ir kt. 2012 m. mano, kad studentai, kuriems būdingas akivaizdus vidinis sveikatos kontrolės lokusas, pasižymi sveikesne mityba ir didesniu fiziniu aktyvumu. Anot autorių Steptoe & Wardle, 2001 m. aštuoniolikoje Europos valstybių atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad penkių sveikatą stiprinančio elgesio tipų tikimybė yra 40 proc. didesnė tiems jauniems asmenims, kuriems būdingas aukštas vidinis sveikatos kontrolės lokusas, palyginti su tais, kuriems būdingas žemas vidinis sveikatos kontrolės lokusas. Išorinis sveikatos kontrolės lokusas buvo daugiau susijęs su nepalankiu sveikatai elgesiu, tai yra rūkymu, piktnaudžiavimu alkoholiu. Aiškindami sveikatos kontrolės lokuso skirtingas sąsajas su įvairiais rizikingo elgesio tipais, autoriai remiasi Ajzen (2002) suplanuoto elgesio teorija [3 pav.]. Joje pabrėžiama, kad nagrinėjant su sveikata susijusį elgesį svarbu atsižvelgti į asmens požiūrį į šį elgesį. Juk gali būti, kad asmuo šio elgesio nelaiko svarbiu savo sveikatai [31,32].
18
3 pav. Suplanuoto elgesio teorija (Ajzen, 2002)
Helmer su bendraautoriais (2012) atliko Vokietijos studentų rizikingo elgesio ir įsitikinimų apie sveikatą tyrimą. Šio tyrimo autoriai mano, kad elgesys, kuris neturi ryškių momentinių pasekmių sveikatai, nėra vertinamas kaip turintis įtakos sveikatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad rūkantys studentai nemano darantys didelę įtaką savo sveikatai, nes nejaučia neigiamų rūkymo pasekmių. O alkoholio ar narkotikų vartojimas, studentų manymu, gali turėti neigiamų pasekmių jų sveikatai. Apžvelgus sveikatos kontrolės lokuso bei su sveikata susijusio elgesio sąsajų tyrimus galima teigti, kad stipresnės sąsajos sieja sveikatos kontrolės lokusą su sveika mityba, fiziniu aktyvumu, nei su rūkymu ar alkoholio vartojimu [32].
1.4 Studentų gyvensenos ypatumai
Taigi vertėtų nepamiršti, kad sveika mityba, FA, nerūkymas ir alkoholinių gėrimų nevartojimas padeda išlaikyti sveikus gyvensenos įpročius, didesnę motyvaciją ir produktyvesnį gyvenimą. Todėl svarbu stebėti jaunų žmonių tendencijas apie sveikatos supratimą, kadangi tai gali turėti įtakos jų gyvensenai [5]. Studentų skatinimas sveikos gyvensenos sumažintų sutrikimų riziką ateityje [33]. Pavyzdžiui, buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo lyginama vokiečių ir kinų studentų gyvensena. Ištyrus vokiečių ir kinų studentų gyvenimo būdų pasirinkimus paaiškėjo, kad gyvenimo būdas daro didelę įtaką psichologinei, emocinei ir socialinei gerovei, taip pat psichinės sveikatos sutrikimų simptomams. Rezultatai parodė, kad tiek kinų, tiek vokiečių studentų geresnė psichinė sveikata buvo susijusi su mažesniu KMI, FA, nerūkymu [34]. Dar vieno atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad gyvenimo būdas gali teigiamai paveikti depresijos ir nerimo simptomus, pasitenkinimą
19
gyvenimu ir psichinę sveikatą. Anot bendraautorių Bopp, Braun, Gutzwiller, & Faeh, 2012 m. atliktų tyrimų, savarankiškai įvertinta sveikata gali suteikti svarbios informacijos apie gyvenimo būdą [5].
Literatūroje rašoma, kad dažnas sergamumas ir mirtingumas yra nesveiko gyvenimo būdo pasekmė. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje nustatė, kad 46 proc. studentų gyveno nesveiką gyvenimo būdą. Atlikti tyrimai Švedijoje rodo, kad merginos turėjo sveikesnius mitybos įpročius, taip pat mažiau vartojo alkoholį. Dauguma vaikinų turėjo antsvorį, tačiau nebuvo susidomėję mitybos patarimais ir sveikatos stiprinimo veikla [1].
Taigi gyvenimo būdo įpročiai: mityba, FA, miegas, poilsis, žalingi įpročiai, streso valdymas yra įgijamas šeimoje visam gyvenimui. Taip pat didelę reikšmę formavimuisi turi kultūra, rasė, religija, socialinis ekonominis statusas ir įsitikinimai. PSO, ES ir JTO kaip vieną iš valstybės prioritetų akcentuoja sveikos gyvensenos skatinimą, ragindama daugiau dėmesio skirti lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikai [30].
Naujausi atlikti tyrimai rodo, kad studentai domėdamiesi sveika gyvensena bei gyvenimo būdo poveikiu sveikatai, informacijos dažniausiai ieško internete. Buvo atlikta studentų apklausa ir rezultatai parodė, kad daugiausia naudojasi internetu norėdami gauti informacijos apie sveikatą, tačiau naudoja mažiau mobiliųjų programėlių. Rezultatai parodė, kad informacija gali pagerinti gyvenimo būdo pasirinkimą [35].
1.5 Studentų rūkymo ir alkoholinių gėrimų vartojimo ypatumai
Pastaraisiais metais atliekami psichologiniai ir socialiniai tyrimai rodo, kad labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis yra studentai. Tyrimai rodo, kad vis daugiau 18–25 m. jaunimo vartoja medžiagas, sukeliančias priklausomybę. Dėl to kyla didelė grėsmė jų sveikatai ir gyvybei [36].
Rūkymas – labiausiai paplitusi priklausomybės liga, lemianti daugelį ligų ir priešlaikinių mirčių. Anot PSO visdaugiau jaunų žmonių rūko. PSO duomenimis, iki 18 m. rūkyti pradeda apie 80 proc. visų rūkančiųjų, o nepradėjusieji rūkyti iki 25 m. dažniausiai šio žalingo įpročio neįgyja, todėl tokie jaunuoliai, atėję iš mokyklų į universitetus, dažnai jau turi priklausomybę nuo nikotino. Pastarojo meto tyrimų duomenimis, kuo anksčiau pradedami vartoti tabako produktai, tuo didesnė rizika, kad išsivystys stipri priklausomybė [37].
Gyvenimo būdas glaudžiai susijęs su sveikata ir yra reikšmingas teigiamam ar neigiamam poveikiui. Rūkymas yra priklausomybė žinoma kaip lėtinė, pasikartojanti liga ir yra įtraukta į TLK. Išsivysčiusiame pasaulyje tabako rūkymas yra išvardytas kaip pagrindinis veiksnys, sukeliantis 24 proc. visų vyrų mirčių. Rūkymas yra vienas iš daugelio gyvensenos elementų, kurie neigiamai veikia sveikatą. Rūkydami studentai dažnai laikomi brandesni taip pat gerina savigarbą ir yra dažna
20
priežastis dėlko pradeda rūkyti [38]. Tačiau autorių Thai ir kt., 2016 m. atlikti tyrimai taip pat parodė, kad rūkantys praščiau įvertino savo sveikatą [11].
Pasak autorių atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, kad JAV rūkymas vis labiau plinta tarp aukštųjų mokyklų studentų. Iš jų 31 proc. JAV aukštųjų mokyklų studentų rūkė reguliariai, 75 proc. buvo bandę rūkyti nors kartą [36]. Europoje atliktas tyrimas tarp Vokietijos, Vengrijos ir Norvegijos studentų parodė, kad mažiausias rūkymo paplitimas buvo tarp Norvegijos studentų [39]. Dar vienas atliktas 2011 m. tyrimas apie studentų alkoholio vartojimą tik patvirtina, jog dauguma studentų per paskutinius metus įvardijo save kaip vartojusius alkoholį (96 proc.). Tiriamieji pradėjo vartoti alkoholį būdami maždaug 15,6 metų [32].
Pernelyg didelis alkoholio vartojimas yra vienas iš pagrindinių visuomenės sveikatos problemų Europoje. Visame pasaulyje alkoholio vartojimas yra trečias rizikos veiksnys, dėl kurio kasmet miršta 2,5 mln. Su alkoholiu susijusios problemos yra įvairios ir turi didelį socialinį aspektą, didelė dalis problemų atsiranda tarp jaunų žmonių. Alkoholio vartojimas paprastai prasideda vidurinėje mokykloje, o pirmoji alkoholio vartojimo patirtis dažnai pasireiškia jaunystėje. Alkoholio vartojimas padažnėja, kuomet yra įstojama į universitetą. Alkoholio vartojimas gali palaipsniui pereiti prie piktnaudžiavimo ir netgi priklausomybės [40]. Kalbėdamas apie alkoholio vartojimą psichiatras Ė. Krepelinas teigia, kad alkoholikais dažniausiai tampa tie, kurie pradeda išgėrinėti būdami jaunesni nei 20 m. Olandijoje atlikto aukštųjų mokyklų tyrimo duomenys parodė labai didelį alkoholio vartojimą – jį vartojo net 95 proc. studentų [36].
Autoriai teigia, kad dažnai alkoholiniai gėrimai, kaip ir tabakas, vartojami dėl psichologinio poveikio. Moterys ir vyrai dažniausiai nurodo skirtingas tabako, alkoholio vartojimo priežastis. Moterys juose skandina nesutarimus, alkoholis joms padeda išlieti emocijas, jausmus. Vyrai mano išgėrę esą sąmojingesni, linksmesni, be to, išgėrus lengviau pradėti pažintį su priešingos lyties atstovėmis [36]. Taip pat reikia paminėti, kad dažnas alkoholio vartojimas taip pat siejamas su paskaitų praleidinėjimu taip pat egzaminų neišlaikymu [41].
Galima teigti, kad tyrimuose pateikti studentų suvartojamo alkoholio, tabako gaminių duomenys tik patvirtina efektyvių intervencijų jauno amžiaus žmonių grupei svarbą ir poreikį
1.6 Studentų fizinis aktyvumas
FA yra visuomenės sveikatos prioritetas visame pasaulyje. FA skatinimas yra svarbus, nes gerina ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą [5,6]. Rekomendacijose teigiama, kad suaugusieji turi būti aktyvūs 5 dienas per savaitę vidutinio intensyvumo 30 min. Tačiau nepaisant FA naudos,
21
daugelyje išsivysčiusiose šalyse nesilaiko FA rekomendacijų [33]. Anot 2010 m. PSO atliktų tyrimų buvo pastebėta, jog tarp studentų FA mažėja, o nutukimas didėja. Mokslininkai El-Gilany ir kt., 2011 m. teigia, kad fizinis krūvis didina raumenų masę, apimtį, jėgą, kūno stangrumą taip pat mažina nutukimą, stresą ir nerimą bei skatina sveiką gyvenseną [33,42]. Tyrimų atlikti duomenys rodo, kad reguliarus FA padeda išlaikyti gerą sveikatos būklę ir užkirsti kelią ligoms, tokioms kaip hipertenzija, nutukimas, metabolinis sindromas, širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, osteoporozė taip pat mažina depresijos riziką. Apibendrinant galima teigti, kad mažas FA viena svarbiausių daugelio lėtinių ligų priežasčių [43].
Literatūroje rašoma, kad 40-50 proc. studentų yra fiziškai neaktyvūs. Atlikti bendraautorių Kwan ir kt., 2012 m., Sigmundova ir kt. 2013 m. tyrimai parodė, kad FA sparčiausiai mažėja, kuomet yra įstojama į universitetą [7,42,43]. Pavyzdžiui, JAV beveik pusė visų universitetų studentų
nepasiekia rekomenduojamo FA lygio. Australijoje 2011–2012 m. duomenimis 66,9 proc studentų FA lygis buvo žemas, Jungtinėje Karalystėje - 73 proc. vaikinų ir 79 proc merginų nesilaiko FA rekomendacijų. Taip pat buvo atliktas tyrimas Čekijos universiteto studentų ir rezultatai parodė, kad tik 9 proc. nuėjo dešimt tūkstančių žingsnių kiekvieną dieną. Ispanijos studentai taip pat nesilaiko tarptautinių FA rekomendacijų, todėl yra būtina skatinti aktyvų gyvenimo būdą, kuris padėtų pagerinti sveikatos būklę ir sumažinti būsimos ligos riziką. Studentai praleido aštuonias valandas per dieną: mokantis, žiūrint televizorių bei sėdint prie kompiuterio. Yra įrodyta, kad sėslus gyvenimo būdas yra susijęs su didesne nutukimo rizika, nepriklausoma nuo mitybos ir FA. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad studentų vyrų ir moterų FA lygis yra labai mažas, laikas praleistas sėdint buvo didesnis. FA savaitgaliais buvo didesnis nei darbo dienomis [6,33,34]. Tyrimai rodo, kad ilgas sedėjimas yra susijęs su blogesnės sveikatos rodikliais bei padidėjusia depresijos rizika [42].
Anot autorių kadangi studentai, yra mažiau linkę būti aktyvūs, todėl rizika padidėja susirgti bei skųstis pablogėjusia sveikata [7,43]. FA turi įtaką studentų KMI bei bendrai sveikatai ir savijautai. Literatūroje rašoma, kad didesnis FA yra susijęs su mažesne rizika antsvoriui ir nutukimui [6,33,44]. Siekiant išvengti studentų antsvorio bei nutukimo, reikėtų imtis intervencijų didinant FA, mažinant sedėjimą. Autoriai teigia, kad reikia atlikti tyrimus, kad geriau suprastų energijos vartojimą, siekiant sukurti veiksmingas programas, kuriomis būtų siekiama didinti FA ir mažinti sėdėjimą [42].
Buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo siekiama išsiaiškinti širdies ir kraujagyslių ligų ir gyvensenos sąsajų tarp studentų. Tyrime dalyvavo 729 studentai, kuriems buvo atliekami širdies tyrimai. Rezultatai parodė, kad 24,5 proc. studentų užsiėmė FA rekomendacijomis 150 min per savaitę ir 7,9 proc. vartojo 5 vaisių ir daržovių porcijas kasdien, o 49,6 proc. miegojo 7 h ar mažiau per naktį. Biometriniai tyrimai parodė, kad 26,4 proc. studentų patiria didelį stresą, 31,9 proc. turi
22
antsvorį ar nutukę, o 17,3 proc. turi hipertenziją. Mažesnis miegas buvo susijęs su padidėjusia streso rizika, antsvoriu, nutukimu ir padidėjusiu kraujo spaudimu. Taigi labai svarbu yra gyvenimo būdo pokyčiai norint sustabdyti širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi ar progresavimą [43]. Kitų autorių Morales Illanes GR ir kt. 2016 m. atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad studentai, turintys mažą FA, turėjo didesnę liemens apimtį, buvo pastebėtas trigliceridų padidėjimas.
1.7 Studentų mitybos ypatumai
Blogi mitybos įpročiai yra svarbi visuomenės sveikatos problema, turinti didelių sveikatos ir ekonominių padarinių [45]. Pasaulyje didėja nutukimo paplitimas išsivysčiusiose šalyse. Tai tapo rimta sveikatos problema - penktoji pagrindinė mirtingumo priežastis. Be to, yra daugelio ligų rizikos veiksnys, tokių kaip: tam tikros vėžio formos, hipertenzija, II tipo cukrinis diabetas, dislipidemija, metabolinis sindromas ir koronarinė širdies liga [46]. Žmonių gyvenimo būdas išsivysčiusios šalyse, susijusios su socialiniais ir technologijų pokyčiais, padidėjo riebaus maisto suvartojimas, sumažėjo FA [5]. Naujausi tyrimai parodė, kad studentai turi didelį antsvorio ir nutukimo paplitimą, kuris yra neigiamo socialinio ir ekonominio statuso, nesveiko mitybos pasirinkimo ir rizikingo elgesio pasekmė. Literatūroje nurodoma, kad nutukimas jauname amžiuje gali lemti ankstyvus medžiagų apykaitos ir širdies ir kraujagyslių susirgimus [47]. Kaip jau žinoma sveikos gyvensenos pagrindą sudaro sveika, subalansuota mityba. Vienas iš svarbiausių, prioritetinių PSO uždavinių skatinti žmones maitintis sveikai ir subalansuotai. Sveikos mitybos rekomendacijose galima išskirti tokias sveikos mitybos taisykles. Rekomenduojama [48]:
• kelis kartus per dieną valgyti grūdinės kilmės produktų;
• kelis kartus per dieną valgyti vaisių ir daržovių (patariama šviežių); • vartoti daugiau augalinės nei gyvūninės kilmės maisto;
• mažinti riebalų suvartojimą, ypač sočių riebalų rūgščių, geriau rinktis augalinės kilmės aliejus; • riebią mėsą keisti liesa mėsa, žuvimi, ankštinės kilmės daržovėmis;
• rinktis liesesnį pieną, pieno gaminius; • mažinti suvartojamo cukraus kiekį; • atsisakyti saldžių gėrimų, saldumynų;
• mažinti suvartojamos druskos kiekį; rinktis joduotą druską; • riboti alkoholio suvartojimą;
• pasirinkti reguliarų valgymo režimą (3-4 kartus per dieną); • išgerti pakankamai vandens ir kt. skysčių (2-3 litrus per dieną).
23
Studentų savarankiškas gyvenimas keičia mitybos įpročius. Daugumos studentų mityba yra
nesubalansuota, todėl to didėja skaičius turinčių antsvorį. Studentai pasirenka maistą, atsižvelgdami į maisto kainą ir greito maisto prieinamumą. Jiems trūksta žinių apie maisto pasirinkimą, galinčius pakenkti mitybos įpročiams ir mitybos būklei [7,49]. Šiandieninėje visuomenėje tarp studentų vyrauja nereguliari mityba, kur pusryčiai dažnai keičiami kava ir daugiausia vartojama ne namie pagaminto maisto. Atlikti tyrimai parodė, kad greito maisto vartojimas buvo susijęs su padidėjusia nutukimo rizika tarp JAV studentų. Dažnai mityba tampa nesubalansuota, nėra gaunama pakankamai maisto medžiagų [6,50]. Didelė studentų dalis, pavyzdžiui japonai, turkai ir kroatai nepasiekė makro ir mikroelementų rekomenduojamų normų [7,51].Manoma, kad medicinos studentai turi daugiau žinių apie sveikos mitybos įpročius palyginti su kitų studijų programos studentais. Tačiau atliktas tyrimas Kinijoje parodė, kad nors medicinos studentai turėjo pakankamai žinių apie mitybą, tačiau patirtas stresas studijų metu neigiamai veikė jų mitybą [49].
Taigi kaip jau ir buvo minėta ankščiau, įstojimas į universitetą turi daug pasekmių sveikatai. Tai yra padidėjusi atsakomybė maisto pasirinkimui ir vartojimui. Anot autorių studentų mityba yra nesubalansuota, ypač tiems, kurie gyvena be tėvų. Kai studentai įstoja į universitetą, palieka tėvų namus, geri mitybos įpročiai mažėja. Pavyzdžiui, Graikijoje studentai, gyvenantys be tėvų mažiau vartojo pieno produktų, baltos duonos, margarino, šviežių vaisių, virtų ir žalių daržovių, žuvies tačiau padidėjo cukraus ir greito maisto vartojimas. Tuo tarpu Lenkijos studentų, gyvenančių atskirai nuo tėvų, suvartojo mažiau riebalų tačiau daugiau angliavandenių nei studentų, kurie gyvena su tėvais. Studentai, gyvenantys toli nuo šeimos namų dažnai priima nesveikus mitybos įpročius nei tie, kurie gyvena su tėvais. Tai gali būti dėlto, kad tiems, kurie gyvena namuose, nereikia mokėti už maistą ir todėl neturi finansinių apribojimų. Be to, patiekalai su daržovėmis ir kiti sveiki maisto produktai būna jiems paruošti ir todėl nereikia rūpintis [52].
Pasak autorių 2011 m. Gan ir kt. patirtas stresas dažnai keitė mitybos įpročius. Tyrimo rezultatai parodė, kad nevalgo pusryčių, dažnai užkandžiavo, valgė greitą maistą. Tyrime buvo padaryta išvada, kad studentų sveikos mitybos įpročiai turi būti skatinami, nuolat vykdomas švietimas [50]. Dar vieno atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad nemiga, nesilaikymas režimo keičia mitybos įpročius [53].
Pagal PSO, nutukimas dažniausiai būdingas moterims nei vyrams. Tačiau atliktas studentų tyrimas parodė, kad vyrų yra didesnis nutukusių skaičius nei moterų [46]. Taip pat kiti autoriai pastebėjo mitybos skirtumus tarp lyčių, merginos turėjo geresnius mitybos įpročius lyginant su vaikinais. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja suvartoti bent 5 porcijas vaisių ir daržovių per dieną. Moterys daugiau vartojo vaisių, daržovių, pieno produktų, grūdų, saldainių ir
24
pyragų, o vyrai – mėsą, žuvį ir greitą maistą [51]. Kitų autorių buvo pastebėta, kad studentės jautrios visuomenės ir žiniasklaidos propaguojamam liekno kūno kultui. Jos dažnai jaučia nepasitenkinimą savo kūnu, o tai glaudžiai susiję su pavojingomis sveikatai mitybos bei fizinio aktyvumo praktikomis, liekninamųjų bei apetitą mažinančių farmacijos preparatų vartojimu, patologiniais mitybos sutriki-mais, taip pat su depresija, nerimu, nepasitikėjimu savimi, neurozėmis ir emociniu nestabilumu [4].
Taigi kaip autoriai teigia studentų mitybos įpročiai dažnai keičiasi, kai įstojama į universitetą. Tai gali turėti skirtingą poveikį jų sveikatai ir asmenybei. Labai dažnai studentams pirmaisiais studijų metais padidėja svoris. Šis prieaugis gali būti paaiškintas netinkamais mitybos įpročiais, kuriuos gali sukelti stresas, gyvenimo būdas. Buvo atlikta studentų apklausa, kurio tikslas buvo išsiaiškinti mitybos įpročių ryšį su KMI ir subjektyvia sveikata. Tyrimo rezultatai parodė, kad studentų blogi mitybos įpročiai ir antsvoris sukelia blogą sveikatos būklę, o geri mitybos įpročiai ir pakankamas FA teikė geresnę sveikatos būklę. Taigi domėjimasis apie sveiką subalansuotą mitybą ir svorio kontrolę, reaguliarų FA būtų naudinga išlaikyti sveikatą [45]. Anot autorių atsiradę pokyčiai mityboje veikia akademinius rezultatus [7,54].
25
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo eiga ir tiriamasis kontingentas
Šiame darbe analizuojami tyrimo, atlikto penkiuose Kauno miesto universitetuose: Kauno technologijos universitete (KTU), Vytauto Didžiojo universitete (VDU), Aleksandro Stulginskio universitete (ASU), Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), Lietuvos sporto universitete (LSU) duomenys.
Buvo tiriami pirmo kurso bakalauro studijų studentai. Buvo gauti visų universitetų fakultetų dekanų sutikimai ir LSMU Bioetikos centro leidimas, išduotas 2017 m. gruodžio 18 d. Nr.BEC – VS(M) – 45 (Pr. Nr. 2). Darbo autorė atliko LSU pirmo kurso studentų.apklausą.
Iš pradžių buvo prašyta LSU dekano tyrimo pritarimo. LSU dekanas raštu patvirtino, kad tyrimui neprieštarauja. Vėliau tyrime dalyvavę studentai buvo aiškiai supažindinti su tyrimo tikslu ir eiga. Anketinė apklausa buvo atliekama gavus raštišką sutikimą ir jam sutikus leisti naudoti gautą informaciją moksliniais tikslais, garantuojant anonimiškumą. Visi respondentai pasirašė „Informuoto asmens sutikimo forma“
Momentinis tyrimas buvo atliekamas, siekiant nustatyti LSU pirmakursių subjektyvios sveikatos ir gyvensenos sąsajas. Tyrimui buvo naudojama anketa, parengta pagal anksčiau (2000 m. ir 2010 m.) atliktus studentų gyvensenos tyrimus (priedas Nr.1).
2018 m. kovo – balandžio mėnesiais buvo atlikta LSU Biomedicinos ir Edukologijos fakultetų pirmakursių.anketinė apklausa. Iš viso buvo išdalinta 135 anketos, gauta 121, taigi atsako dažnis 89,6 proc. Studentai buvo apklausiami pasibaigus paskaitai, suderinus su dėstytoju. Pasitaikė 14 studentų, kurie atsisakė dalyvauti tyrime dėl šių priežasčių:
• nenorėjo
• anketos pildymas užimė per daug laiko • nedalyvavo paskaitoje.
Siekiant palyginti skirtingų Kauno universitetų pirmo kurso studentų subjektyvią sveikatą ir gyvensenos veiksnius, buvo analizuojami kitų Kauno universitetų pirmakursių tyrimo, atlikto pagal tą pačią metodiką, duomenys.
26
2.2 Tyrimo instrumentas
Tyrimui atlikti buvo naudojamas „Studentų sveikatos ir gyvensenos tyrimo klausimynas“ (žr. priedas Nr.1). Klausimyną sudarė 85 klausimai. Anketos klausimai buvo suskirstyti į šešias dalis:
• sociodemografiniai duomenys ir studijų vertinimas (1-16 klausimai); • sveikata ir gerovė (17-31 klausimai);
• mityba ir kūno svoris (32- 48 klausimai); • fizinis aktyvumas (49-54 klausimai); • žalingi įpročiai (55-74 klausimai);
• mitybos žinių įvertinimas (75-81 klausimai)
• mobiliųjų aplikacijų naudojimas (82-85 klausimai).
Dauguma klausimų buvo su keliais galimais pasirinkimo variantais, taip pat buvo ir atvirų klausimų, kur studentai galėjo įrašyti savo nuomonę.
Sociodemografiniai duomenys ir studijos. Buvo siekiama nustatyti tyrimo dalyvių socialinius-demografinius duomenis, jų buvo prašoma nurodyti lytį, gimimo metus, gyvenamąją vietą, disponuojamą pinigų sumą, bei ar jiems tų pajamų užtenka.
Subjektyvus sveikatos vertinimas. Buvo klausiama, ar tyrime dalyvavę respondentai pastaruoju metu turėjo sveikatos sutrikimų, ar serga kokia nors lėtine liga. Taip pat buvo klausiama kaip jie vertina savo dabartinę sveikatą. Galimi atsakymo variantai buvo: „gera“, „pakankamai gera“, „vidutiniška“, „pakankamai bloga“, „bloga“. Dar buvo svarbu sužinoti ar tiriamieji rūpinasi savo sveikata. Į šį klausimą galėjo atsakyti pasirinkdami atsakymo variantą: „nesirūpinu“, „nelabai rūpinuos“, „šiek tiek rūpinuos“, „labai rūpinuos“. Taip pat buvo klausiama, kiek kartų lankėsi pas gydytoją ir odontologą per praėjusius 12 mėn. Mityba ir kūno svoris. Buvo siekiama įvertinti respondentų požiūrį į mitybą, įpročius,
kokius maisto produktus dažniausiai vartoja. Buvo prašoma nurodyti, kaip dažnai studentai vartoja šiuos maisto produktus: raudoną mėsą, paukštieną, fermentinį sūrį, košes ir dribsnius, šviežias daržoves, šviežius vaisius ir uogas, konditerinius gaminius, saldumynus, gaiviuosius gėrimus, greitą maistą ir nesveikus užkandžius. Galimi atsakymo variantai buvo: „keletą kartų per dieną“, „kasdien“, „keletą kartų per savaitę“, „1-4 kartus per mėnesį“ ir „niekada“. Fizinis aktyvumas. Šiame skyrelyje buvo siekiama išsiaiškinti kaip dažnai studentai būna
fiziškai aktyvūs. Galimi atsakymo variantai buvo: „kasdien“, „4-6 kartus per savaitę“, „2-3 kartus per savaitę“, „kartą per savaitę“, „kartą per mėnesį“, „rečiau nei kartą per mėnesį“,
27
„niekada“. Taip pat buvo vertinama kiek laiko skiriama fizinei veiklai, ar lanko kokius nors sportinius užsiėmimus, treniruotes, kiek valandų per dieną praleidžia sedėdami.
Žalingi įpročiai. Šiame skyrelyje buvo siekiama nustatyti, ar tarp respondentų paplitęs žalingų įpročių vartojimas. Buvo vertinamas šiais atsakymais: „kelis kartus per dieną“, „kiekvieną dieną“, kelis kartus per savaitę“, „kartą per savaitę“, „kartą ar kelis kartus per mėnesį“, „niekada“. Taip pat tiriamųjų buvo prašoma įrašyti kaip dažnai vartojo įvairių rūšių alkoholinius gėrimus.
Mitybos žinios. Buvo siekiama išsiaiškinti, kaip studentams yra svarbi sveika mityba bei kur ieško informacijos. Atliekamame tyrime buvo aktualu bei naudinga žinoti, ar visa naudingą informaciją gauna iš televizijos ir radijo laidų, internetinių svetainių, knygų, mokslinių straipsnių, draugų, bendramokslių.
Mobiliųjų aplikacijų naudojimas. Buvo norima sužinoti naudojimo tendencijas vyraujančias tarp studentų. Buvo klausiama, ar naudojasi mobiliomis aplikacijomis fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos skatinimui. Tiems, kurie pažymėjo atsakymą „taip“, buvo prašoma irašyti kokias.
2.3 Statistinė duomenų analizė
Duomenų analizė atlikta naudojantis IBM SPSS 22.0 programine įranga. Normalumo prielaidai patikrinti taikytas Kolmogorovo-Smirnovo testas. Kokybiniams kintamiesiems skaičiuoti procentai. Kokybinių kintamųjų tarpusavio ryšiams nustatyti naudotas chi kvadrato (χ2) kriterijus su Bonferroni korekcija. Kiekybinių požymių skirtumams vertinti skaičiuota ANOVA arba Kruskal-Wallis testas. Dviems nepriklausomoms imtis palyginti, kai duomenys tenkino normalumo prielaidą, taikytas Stjudento t testas. Duomenys laikytini statistiškai reikšmingais kai p<0,05.
28
3. REZULTATAI
3.1. Respondentų sociodemografinė charakteristika
Siekiant nustatyti tyrimo dalyvių socialinius-demografinius duomenis, jų buvo prašoma nurodyti lytį, gimimo metus, gyvenamąją vietą, disponuojamą pinigų sumą, bei ar jiems tų pajamų užtenka. Iš viso tyrime dalyvavo 1288 tiriamieji iš penkių universitetų: Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) (n=235), Kauno technologijų universiteto (KTU) (n=327), Lietuvos sveikatos mokslų universitetų (LSMU) (n=349), Lietuvos sporto universiteto (LSU) (n=121) ir Vytauto Didžiojo universitetų (VDU) (n=256). Tyrime dalyvavo kiek daugiau merginų (59,1 proc.) nei vaikinų (40,9 proc.). Vaikinų ir merginų pasiskirstymas kiekviename universitete pateiktas 3.1.1 paveiksle.
3.1.1 pav. Vaikinų ir merginų pasiskirstymas skirtinguose universitetuose
Tiriamųjų buvo klausiama, kokia pinigų suma jie disponuoja per mėnesį. Palyginus vaikinų ir merginų disponuojamas pinigų sumas nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (3.1.1 lentelė). 46 65,4 21,5 59,7 22,7 54 34,6 78,5 40,3 77,3 0 20 40 60 80 100
ASU KTU LSMU LSU VDU
pr o ce n ta i Moterys Vyrai
29
3.1.1 lentelė. Vaikinų ir merginų pasiskirstymas pagal disponuojamą pinigų sumą Vaikinai Merginos N proc. N proc. p Disponuojama pinigų suma <200 eur 224 46,2 392 54,4 <0,001 200 - 399 176 36,3 258 35,8 400 - 599 48 9,9 43 6 > 600 eur. 37 7,6 27 3,8
Kadangi disponuojamų pinigų suma tarp vaikinų ir merginų skyrėsi, 3.1.2 lentelėje pateikiamas vaikinų ir merginų disponuojamų pajamų palyginimas, atsižvelgiant į universitetą. Vaikinų pasiskirstymas pagal gaunamas pajamas skirtinguose universitetuose statistiškai reikšmingai skyrėsi (χ2=54,806; lls=12; p=0,001). Merginų pajamos skirtinguose universitetuose pasiskirstė tolygiai (χ2=14,265; lls=12; p=0,303).
30
3.1.2 lentelė. Vaikinų ir merginų disponuojamų pinigų sumos palyginimas, atsižvelgiant į universitetą
Lytis Disponuojama pinigų suma
ASU KTU LSMU LSU VDU
N proc. N proc. N proc. N proc. N proc. χ2; lls; p Va iki na i <200 eur 29 30,5 117 59,1* 38 53,5* 20 29,4 20 37,7 54,806 12 0,001 200 - 399 32 33,7 61 30,8 26 36,6 36 52,9 21 39,6 400 - 599 18 18,9 11 5,6 4 5,6 8 11,8 7 13,2 > 600 eur. 16 16,8 9 4,5* 3 4,2* 4 5,9 5 9,4 Iš viso 95 100 198 100 71 100 68 100 53 100 M er ginos <200 eur 59 48,4 63 58,3 150 57,9 20 46,5 100 53,2 14,265 12 0,303 200 - 399 44 36,1 38 35,2 85 32,8 16 37,2 75 39,9 400 - 599 12 9,8 5 4,6 15 5,8 5 11,6 6 3,2 > 600 eur. 7 5,7 2 1,9 9 3,5 2 4,7 7 3,7 Iš viso 122 100 108 100 259 100 43 100 188 100 *p<0,05 lyginant su ASU studentais (taikant Bonferroni korekciją)
3.2 Respondentų subjektyvi sveikata
Tyrimo metu buvo klausiama, ar jie rūpinasi savo sveikata. Lyginant vaikinų ir merginų rūpinimąsi savo sveikata nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2=9,334; lls=3; p=0,025). Kiek daugiau vaikinų (4,2 proc.) nei merginų (2,2 proc.) nurodė, kad savo sveikata nesirūpina. Taip pat didesnė dalis merginų (29,6 proc.) nei vaikinų (25,6 proc.) labai rūpinasi savo sveikata. Vaikinų ir merginų pasiskirstymas pagal tai, ar jie rūpinasi savo sveikata pateikta 3.2.1 lentelėje.
31
3.2.1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirtymas pagal rūpinimąsi savo sveikata Vaikinai Merginos
N proc. N proc. χ2; lls; p
Ar rūpinatės savo sveikata?
nesirūpinu 22 4,2 17 2,2
9,334 3 0,025 nelabai rūpinuosi 68 13 72 9,5
šiek tiek rūpinuosi 300 57,3 446 58,7 labai rūpinuosi 134 25,6 225 29,6
Kadangi vaikinų ir merginų rūpinimasis savo sveikata skyrėsi, toliau palyginimas tarp skirtingų universitetų atliktas pagal lytį. 3.2.1 paveiksle pavaizduotas vaikinų pasiskirstymas pagal tai, kaip jie rūpinasi savo sveikata priklausomai nuo universiteto, kuriame jie mokosi. Galima išskirti LSU, kuriame didesnė dalis studentų labai rūpinasi (45,1 proc.) savo sveikata (p<0,05). Įdomu tai, kad daugiausiai nesirūpinančių savo sveikata yra tarp LSMU studentų (6,7 proc.), tačiau lyginant su kitais universitetais skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05).
χ2=23,432; lls=12; p=0,024
*p<0,05 lyginant su LSMU studentais (taikant Bonferroni korekciją)
3.2.1 pav. Vaikinų pasiskirtymas pagal rūpinimąsi savo svekata, atsižvelgiant į universitetą
5,6 3,7 6,7 1,4 3,5 12,2 15 12 7 15,8 60,8 60,8 50,7 46,5 59,7 21,5 20,6 30,7 45,1* 21,1 0 20 40 60 80 100
ASU KTU LSMU LSU VDU
pr o ce n ta i labai rūpinuosi
šiek tiek rūpinuosi nelabai rūpinuosi nesirūpinu
32
3.2.2 paveiksle pavaizduotas merginų pasiskirstymas pagal tai, kaip jos rūpinasi savo sveikata, atsižvelgiant į universitetą. Taip pat kaip ir tarp vaikinų, didžiausia dalis labai besirūpinančių savo sveikata yra tarp LSU studenčių (57,2 proc.) ir skirtumas yra reikšmingas lyginant su kitais universitetais (p<0,05), o mažiausiai LSMU studentės (4 proc.), tačiau skirtumas lyginant su kitais universitetais nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05)
χ2=40,335; lls=12; p=0,001
*p<0,05 lyginant su ASU, KTU, LSMU, VDU universitetais (taikant Bonferroni korekciją) 3.2.2 pav. Merginų pasiskirtymas pagal rūpinimąsi savo sveikata, atsižvelgiant į universitetą
Lyginant tiriamųjų sveikatos vertinimą gautas statistiškai reikšmingas rezultatas tarp LSMU studentų (χ2=11,407; lls=4; p=0,022). Likusiuose universitetuose sveikatos vertinimas statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Analizuojant savo sveikatos vertinimą tarp vaikinų, statistiškai reikšmingų rezultatų nebuvo rasta (χ2=12,546, lls=20, p=0,896), tarp merginų buvo rasta statistiškai reikšmingas rezultatas (χ2=32,849, lls=20, p=0,035).
1,6 1,8 4 2 0.51 10,2 11,5 9,1 2 10,1 51,2 67,3 57,3 36,7 65,7 37 19,5 29,6 57,1* 23,7 0 20 40 60 80 100
ASU KTU LSMU LSU VDU
pr o ce n ta i labai rūpinuosi
šiek tiek rūpinuosi nelabai rūpinuosi nesirūpinu
33
3.2.2 lentelė. Tiriamųjų dabartinės sveikatos vertinimas, atsižvelgiant į universitetą Unive rs it etas L yti s g er a (N/pr oc .) pa ka nka mai ge ra (N/pr oc .) v idut ini ška (N/pr oc .) pa ka nka mai bloga (N/pr oc .) B loga (N/pr oc .) χ2; ll s; p ASU V 38 35,5 41 38,3 24 22,4 4 3,7 - - 4,066; 3; 0,254 M 37 29,1 53 41,7 36 28,3 1 0,8 - - KTU V 66 31 80 37,6 57 26,8 9 4,2 1 0,5 4,910; 4; 0,296 M 25 22,1 47 41,6 36 31,9 3 2,7 2 1,8 LSMU V 25 33,3 24 32 20 26,7 6 8 - - 11,407; 4 0,022 M 51 18,6 130 47,4 81 29,6 11 4 1 0,4 LSU V 23 32,4 26 36,6 19 26,8 2 2,8 - - 5,4; 4; 0,249 M 23 47,9 17 35,4 6 12,5 2 4,2 1 1,4 VDU V 15 25,9 21 36,2 21 36,2 1 1,7 2 0,4 2,544; 4; 0,637 M 52 26,3 79 39,9 56 28,3 10 5,1 4 0,5
Taip pat buvo analizuojama kiek yra sergančių vaikinų (7,3 proc.) ir merginų (5,9 proc.) lėtinėmis ligomis. Nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2=1,566, p=0,457). Tačiau lyginant, kiek studentų serga lėtinėmis ligomis skirtinguose universitetuose statistiškai reikšmingas skirtumas rastas (χ2=25,113; p=0,001). Daugiausiai, net (10,9 proc.), studentų kokia nors lėtine liga serga tarp besimokančių VDU, lyginant su kitais universitetais (p<0,05). Pagal šį rodiklį sveikiausi VDU studentai (2,98 proc.), tačiau skirtumas lyginant su kitais universitetais nėra reikšmingas (p>0,05)
34
(x2=15,084; lls=4; p=0,005)
3.2.3 pav. Tiriamųjų dalis pagal tai, ar jie serga kokia nors lėtine liga
Taigi, dauguma studentų savo sveikatą vertino kaip gerą arba pakankamai gerą, vaikinai savo sveikatą vertino geriau. Merginos (29,6 proc.) labiau rūpinosi savo sveikata nei vaikinai (25,6 proc.). Kiek daugiau vaikinų (4,2 proc.) nei merginų (2,2 proc.) nurodė, kad savo sveikata nesirūpina. LSU vaikinai labiausiai rūpinasi savo sveikata (45,1 proc.), o daugiausiai nesirūpinančių yra tarp LSMU studentų (6,7 proc.). Lyginant merginas daugiausiai savo sveikata rūpinasi LSU studentės (57,2 proc.) o mažiausiai (4 proc.) LSMU studentės.
3.3 Svorio rodikliai ir mitybos įpročiai
Analizuojant vaikinų ir merginų KMI, gautas staitistiškai reikšmingas skirtumas (p=0,001). Vertinant pagal universitetus statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo gauta tarp VDU studentų (p>0,05) (3.3.1 lentelė). Buvo matoma, kad visuose universitetuose, išskyrus VDU, buvo didesnė dalis merginų turinčių per mažą svorį nei vaikinų ir didesnė dalis antsvorį turinčių vaikinų nei merginų. 3 6,1 5,2 8,5 10,9 0.0% 2.0% 4.0% 6.0% 8.0% 10.0% 12.0%
35
3.3.1 lentelė. Tiriamųjų KMI vertininimas, atsižvelgiant į universitetą Lytis KMI reikšmės ASU (N/proc.) KTU (N/proc.) LSMU (N/proc.) LSU (N/proc.) VDU (N/proc.)
Vaikinai Per mažas 2 1,9 8 3,7 4 5,3 3 4,3 4 6,9
Norma 68 64,8 161 75,2 56 74,7 46 65,7 43 74,1 Antsvoris 28 26,7 40 18,7 12 16 20 28,6 8 13,8
Nutukimas 7 6,7 5 2,3 3 4 1 1,4 3 5,2
Vidurkis 24,3 23,1* 22,3 23,5 23,2
SN 3,3 3 3,2 2,6 3,3
Merginos Per mažas 16 13 16 14,2 34 12,4 6 12,5 25 13 Norma 98 79,7 83 73,5 215 78,5 38 79,2 148 77,1 Antsvoris 6 4,9 12 10,6 18 6,6 4 8,3 17 8,9 Nutukimas 3 2,4 2 1,8 7 2,6 - - 2 1 Vidurkis 21,4 21,5* 21,5 21,3 21 SN 3,2 3,3 3,1 2,3 2,8 Lyginant V ir M (χ2; lls; p) 30,918 3 0,001 14,115 3 0,003 9,338 3 0,025 9,663 3 0,022 6,378 3 0,095 *p<0,05 lyginant su VDU studentais(taikant Bonferroni korekciją)
Pirmiausia, jų buvo klausiama, ar per praėjusius 12 mėnesių bandė mažinti svorį. Lyginant vaikinų ir merginų atsakymus nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2=90,715, lls=2; p=0,001). Didesnė dalis merginų (28,8 proc.) sumažino svorį per paskutinius 12 mėnesių (vaikinų sumažino 15,2 proc.). Taip pat lyginant su vaikinų (7,1 proc.), didesnė dalis merginų (19,4 proc.) bandė mažinti svorį, bet nepavyko. Galiausiai, net (77,7 proc.) apklaustų vaikinų net nebandė mesti svorio, o tokių merginų buvo (51,8 proc.).
36
(χ2=90,715; lls=2; p=0,001)
3.3.1 pav. Merginų ir vaikinų pasiskirtymas pagal tai, ar per pastaruosius 12 mėn. jie bandė mažinti svorį
Palyginus skirtingų universitetų vaikinų svorio mažinimo patirtį paaiškėjo, kad statistiškai reikšmingų skirtumų tarp skirtingų universitetų vaikinų nerasta (p>0,05). Daugiausiai lyginant su kitais universitetais, (81,7 proc.) KTU vyrų per pastaruosius 12 mėnesių sumažino svorį, LSU vyrai pirmauja (11,4 proc) pagal nesėkmingą bandymą sumažinti svorio. Galiausiai, taip pat didžiausia LSU universiteto vyrų dalis (22,9 proc.) net nebandė per pastaruosius 12 mėnesių sumažinti svorio. Tačiau kaip jau buvo minėta anksčiau, statistiškai reikšmingų skirtumų nėra (p>0,05) 15.2 7.1 77.7 28.8 19.4 51.8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
sumažino svorį bandė, bet nepavyko nebandė
P
ro
centa
i
37
(χ2=9,782, lls=8 p=0,281 )
3.3.2 pav. Vaikinų pasiskirtymas pagal bandymą mažinti svorį per pastaruosius 12 mėn., atsižvelgiant į universitetą
Vertinant merginų pasiskirstymą pagal tai, ar praėjusius 12 mėnesių bandė mažinti svorį, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp KTU ir LSU universtitetų merginų (p<0,05). KTU merginos (56,6 proc.) sumažino svorį ir 1,4 k. dažniau lyginant su LSU merginomis. KTU merginos nebandė mažinti svorio (mažiausias procentas tarp visų), o vertinant LSU – net (45,8 proc.) iš apklaustųjų nebandė (didžiausia procentinė išraiška) (p<0,05). Taigi, Iš to galima daryti prielaidas, kad KTU merginos statistiškai reikšmingiau bandė mažinti svorį per paskurinius 12 mėnesių lyginant su LSU. Bandžiusių mažinti svorį, bet nesėkmingai merginų dalis svyravo nuo 11,4 proc. LSU iki 4,1 proc. LSMU (p>0,05). 15.9 12.7 16.2 22.9 12.3 8.4 5.6 4.1 11.4 8.8 75.7 81.7 79.7 65.7 78.9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
ASU KTU LSMU LSU VDU
P
ro
centa
i
38
(χ2=17,226; lls=6; p=0,028)
*p<0,05 lyginant su LSMU sudentėmis (taikant Bonferroni korekciją) 3.3.3 pav. Moterų bandymas mažinti svorį per pastaruosius 12 mėn., atsižvelgiant į
universitetą
Atlikus analizę kaip respondentams svarbu sveikai maitintis gauti rezultatai, kurie leidžia teigti, jog yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vaikinų ir merginų (χ2=17,333; lls=2; p=0,001). Matoma, kad (45,6 proc.) vaikinų yra labai svarbu sveikai maitintis, panašiai ir merginoms (48,3 proc.). Na o vaikinai, kuriems yra nesvarbu sveikai maitintis sudarė (7,6 proc.), merginos (2,6 proc.). Vaikinai dažniau nei merginos nurodė, kad jiems sveikai maitintis nėra svarbu, atitinkamai (7,6 proc. ir 2,6 proc.). 25.4 21,2 26.3 45.8* 34.5 16.7 22.1 19.3 14.6 20.8 57.9 56.6 54.4 39,6* 44.7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
ASU KTU LSMU LSU VDU
P
ro
centa
i
