LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
Viktorija Paulauskaitė
N ŠEIMOS KLINIKOS PACIENČIŲ INFORMUOTUMAS APIE
KRŪTIES VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMĄ
IR DALYVAVIMO JOJE MOTYVAI
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas:
Asist. Kristina Lazaravičienė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA...3
2. SUMMARY...5
3. INTERESŲ KONFLIKTAS...7
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS...7
5. SANTRUMPOS ...8
6. SĄVOKOS...9
7. ĮVADAS...10
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...11
9. LITERATŪROS APŽVALGA...12
9.1. Krūties vėžio epidemiologija...12
9.2. Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa ………..12
9.3. Pacientų motyvacija dalyvauti krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje didinantys ir mažinantys veiksniai...13
10. TYRIMO METODIKA...15
11. REZULTATAI...19
11.1. Respondenčių scialinės ir demografinės charakteristikos...19
11.2. Pacienčių informuotumas apie krūties vėžio profilaktikos programą...20
11.3. Informacija apie tiriamųjų dalyvavimą krūties vėžio profilaktikos programoje...22
11.4. Apklaustųjų nuomonė apie mamografijos tyrimą...22
11.5. Moterų suvokta krūties vėžio grėsmė, suvokta apsaugančios nuo krūties vėžio pasekmių elgsenos nauda, kliūtys šiai veiklai ir sveikos gyvensenos motyvacija...24
12. REZULTATŲ APTARIMAS...29
13. IŠVADOS...31
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS...32
3
1. SANTRAUKA
Viktorija Paulauskaitė.„N ŠEIMOS KLINIKOS PACIENČIŲ INFORMUOTUMAS APIE KRŪTIES VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMĄ IR DALYVAVIMO JOJE MOTYVAI“
Darbo tikslas: Įvertinti N šeimos klinikos pacienčių informuotumą apie krūties vėžio ankstyvosios
diagnostikos programą ir dalyvavimo joje motyvus.
Darbo uždavinai: Išsiaiškinti tiriamųjų informuotumą ir dalyvavimą krūties vėžio ankstyvosios
diagnostikos programoje; įvertinti paacienčių požiūrį į mamografijos tyrimą; nustatyti respondenčių elgsenos motyvacijas.
Tyrimo metodai ir dalyviai: 2018 m. liepos – 2019 m. kovo mėn. LSMUL KK Šeimos medicinos
klinikoje atlikta pacienčių momentinė anketinė apklausa. Atsitiktine tvarka apklaustos 50-69 m. moterys. Moterims buvo pateiktas specialiai šiam tyrimui sudarytas klausimynas, vertinantis pacientų informuotumą bei dalyvavimo ankstyvojoje krūties vėžio diagnostikos programoje motyvus. Apklausoje dalyvavo 105. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant MS Excel skaičiuoklę ir SPSS 21.0 statistinį paketą. Statistiniams ryšiams įvertinti naudotas susijusių požymių chi kvadrato (χ²) kriterijus. Apskaičiuotas kiekvieno atsakymo vertinimo dažnis ir santykinis dažnis (proc.). Atsakymų skirtumams tarp grupių įvertinti naudotas Mann-Whitney testas.
Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 105 respondentės. Nustatyta koreliacija tarp moterų, žinančių,
kad krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra skirta 50-69 m. moterims ir respondenčių amžiaus ( p=0,22), darbinio užimtumo (p=0,05) ir asmeninių vidutinių mėnesinių pajamų (p=0,04). Moterų, dalyvavusių krūties vėžio profilaktikos programoje, bendras požiūris į mamografijos tyrimą buvo teigiamesnis, nei nedalyvavusių moterų (p=0,005), o tyrime nedalyvavusiųjų neigiamas požiūris neigiamesnis (p=0,003), nei dalyvavusių. Respondenčių, kurių šeimoje yra asmenų sirgusių krūties vėžiu, sutiko su teiginiais apie suvoktą galimybę susirgti krūties vėžiu („Turiu daugiau galimybių susirgti krūties vėžiu, nei kitos moterys“ p<0,001; „Jaučiu, kad susirgsiu krūties vėžiu ateityje“ p=0,033; „Didelė tikimybė, kad aš susirgsiu krūties vėžiu per ateinančius 10 metų“ p=0,002; „Tikimybė, kad susirgsiu krūties vėžiu yra didelė“ p<0,001). Pacientės sutikusios dalyvauti krūties vėžio profilaktikos programoje sutiko su teiginiais apie sveikos gyvensenos motyvaciją („Sveikatos problemas noriu rasti anksti“ p<0,001; „Man labai svarbu išsaugoti gerą sveikatą“ p=0,008; „Manau, kad yra svarbu užsiiminėti sveikatą stiprinančia veikla“ p=0,001; „Net nesirgdama reguliariai tikrinuosi sveikatą“ p=0,048).
4 Išvados: 1. Didžioji dalis respondenčių žino, jog Lietuvoje kartą per 2 metus yra vykdoma nemokama
50-69 m. moterų KV PP. Šią informaciją respondentės dažniausiai gavo iš sveikatos priežiūros specialistų, apsilankymų pas gydytoją metu. 2. KV PP dalyvauti galinčių moterų amžiaus grupės ribas statistiškai reikšmingai dažniau žinojo jaunesnės (50-59 m.), dirbančios ir turinčios didesnes pajamas (≥ 500 Eu) moterys, o respondenčių išsilavinimas ar gyvenamoji vieta neturėjo įtakos informuotumui. 3. Moterys, kurios atsisakė dalyvauti KV PP, turėjo labiau neigiamą požiūrį į mamografijos tyrimą lyginant su moterimis, kurios sutiko dalyvauti tyrime. Taip pat tyrime dalyvavusių moterų bendras požiūris į mamografijos tyrimą buvo labiau teigiamas nei moterų, kurios tyrime nedalyvavo. 4. Respondentės, kurių šeimoje yra asmenų sirgusių KV, statistšikai reikšmingai sutiko su daugiau teiginių rodančių suvoktą galimybę susirgti KV, tačiau dalyvavimas PP statistiškai reikšmingai neišskyrė tarp šių moterų ir tų kurių šeimoje nėra sirgusių KV. Taip pat moterys, sutikusios dalyvauti KV PP statistiškai reikšmingiau sutiko su daugiau teiginių rodančių sveikos gyvensenos motyvaciją.
5
2. SUMMARY
Viktorija Paulauskaitė.„N FAMILY CLINIC PATIENTS AWARENESS OF BREAST CANCER EARLY DIAGNOSIS PROGRAM AND MOTIVATION TO PARTICIPATE IN IT“
The aim of the study: Assess the N family clinic patients awareness of breast cancer early diagnosis
program and motivation to participate in it.
Research tasks: To find out the patients' information and participation in the breast cancer early
diagnosis program; evaluate the patients' approach to mammography screening; to determine the respondents' motivation of behavior.
Research methodology and participants: An instant questionnaire survey was conducted between
50-69 years old women in the Lithuanian University of Health Sciences Kauno Klinikos, Family medicine clinic during 2018 July - 2019 March. A special questionnaire was prepared for women to assess the awareness of patients and motives for participation in an early breast cancer diagnostic program. 105 women decided to participate in this trial. The statistical data analysis was performed using MS Excel spreadsheet and SPSS 21.0 statistical package. The criteria for the associated chi-square (χ²) were used to assess statistical relationships. Frequency and relative frequency (%) of each response are calculated. The Mann-Whitney test was used to evaluate the differences between the groups.
Research results: 105 respondents participated in the study. There is a correlation between women
who know that the breast cancer early diagnosis program is for 50-69 years. women and age (p = 0.22), employment (p = 0.05) and average monthly earnings (p = 0.04). The overall approach to mammography in the breast cancer prevention program was more positive than that of untreated women (p = 0.005), and the negative attitude of those who did not participate in the study was more negative (p = 0.003) than those who participated. Respondents with positive breast cancer‘ family history agreed with the claims about the bigger possibility to have breast cancer in the future („I have more possibilities to have breast cancer than other women“ p<0,001; „I think that I will have breast cancer in next 10 years“ p=0,002; „There is a large possibility that I will have breast cancer in the future“ p<0,001). Patients that were participating in the breast cancers‘ screening program agreed with the claims about healthy lifestyle („I want to find health problems early“ p<0,001; „It is very important for me to maintain good health” p = 0.008; "I think it is important to engage in health-enhancing activities" p = 0.001; „I have a regular health check” p=0,048).
6 Conclusions: 1. The vast majority of respondents know that once every two years 50-69 year old
women can participate in breast cancer screening program for free in Lithuania. The respondents most often received this information from health care professionals during the visit. 2. Younger (50-59 years old) women with higher incomes (≥ 500 Eu) were more likely to participate in breast cancer screening program, and the education or place of residence of the respondents had no influence on awareness. 3. Women who refused to participate in the breast cancer screening program had a more negative view of the mammography study than the women who agreed to participate in the study. Also, the overall attitudes of women in the study to mammography were more positive than women who did not participate in the study. 4. Respondents who have a family with a person with a history of breast cancer have statistically significant acceptance of the more pronounced evidence of the possibility of being caught of the breast cancer, but there was no statistically significant difference in participation in screening program between these women and those who did not have breast cancer in their family. Also, women who agreed to participate in the breast cancer screening program had a statistically more significant agreement with more claims indicating a healthy lifestyle motivation.
7
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorei interesų konflikto nebuvo.4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Leidimą tyrimui atlikti išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centras. Leidimo Nr. BEC-MF-439, išduotas 2018-06-18.
8
5. SANTRUMPOS
KV – krūties vėžysLSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos PP – profilaktinė programa
PSDF – privalomo sveikatos draudimo fondo PSO – Pasaulio sveikatos organizacija VLK - Valstybinė ligonių kasa
9
6. SĄVOKOS
Mamografija – krūtų rentgeno tyrimas, padedantis diagnozuoti įvairias krūtų ligas, ankstyvuosius krūtų audinio gerybinius ir piktybinius pakitimus.
10
7. ĮVADAS
Krūties vėžys - tai viena iš dažniausių moterų onkologinių ligų, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Kasmet visame pasaulyje užregistruojama apie 2 mln. naujų krūties vėžio atvejų ir daugiau nei pusė milijono mirčių nuo šios ligos [1]. Remiantis Lietuvos vėžio registro duomenimis, sergamumas ir mirtingumas nuo krūties vėžio nuolat didėja [2, 3]. Manoma, jog to priežastis galėtų būti didėjantis žmonių išgyvenamumo amžius, gyventojų skaičiaus augimas ir dažnėjantis pagrindinių vėžio rizikos veiksnių pasiskirstymas populiacijoje [5, 6].
Siekiant užkirsti kelią šiai ligai, nuo 2005 metų spalio mėnesio pradėta taikyti krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa [7]. Šios programos atlikimo metodikos įstatyme nurodyta, kad norint užtikrinti programos efektyvumą joje turėtų dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. programoje numatyto amžiaus moterų [8]. Remiantis Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šioje profilaktikos programoje dalyvaujančių moterų skaičius, yra nepakankamas [9]. Viena iš pagrindinių programos įgyvendinimo priemonių yra pacientų informavimas apie šią programą. Todėl, ieškant būdų kaip padidinti šios programos efektyvumą, yra tikslinga išanalizuoti žmonių gaunamą informaciją apie krūties vėžio ankstyvosios patikros programą bei išsiaiškinti dalyvavimo joje motyvus.
11
8. DARBO TIKSAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: įvertinti N šeimos klinikos pacienčių informuotumą apie krūties vėžio ankstyvosios
diagnostikos programą ir dalyvavimo joje motyvus.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti tiriamųjų informuotumą ir dalyvavimą krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje.
2. Įvertinti pacienčių požiūrį į mamografijos tyrimą. 3. Nustatyti respondenčių elgsenos motyvacijas.
12
9. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1 Krūties vėžio epidemiologija
Krūties vėžys (KV) yra viena iš dažniausių, vyresnių nei 50 metų moterų, onkologinių ligų [10, 1]. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje užregistruojama daugiau nei 2 milijonai naujų atvejų, iš kurių net 50 proc. sudaro 50-69 m. amžiaus moterys [11, 12, 13].
Pastebėta, kad paplitimas ir mirtingumas nuo KV sparčiai auga visame pasaulyje. Kasmet ši liga sudaro daugiau nei 25 proc. visų naujai diagnozuojamų vėžio atvejų ir 15 proc. onkologinių ligų sukeltų mirčių [14]. Didžiausias šios ligos paplitimas nustatomas išsivysčiusiose šalyse. Lyginant su Rytų Europos šalimis, daugiausiai atvejų 2018 m. užfiksuota Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse. Didžiausi mirtingumo rodikliai nustatyti Balkanų pusiasalyje, Juodkalnijoje, Serbijoje, Kroatijoje ir kai kuriose Rytų Europos šalyse, o mažiausi rodikliai Pietų ir Šiaurės Europoje [15].
Manoma, kad didėjantį sergamumą lemia ilgėjantis žmonių išgyvenamumas, gyventojų skaičiaus augimas ir dažnėjantis, pagrindinių vėžio rizikos veiksnių, pasiskirstymas populiacijoje [5, 6]. Vienas iš rizikos veiksnių yra alkoholio vartojimas, kuris tikimybę susirgti KV padidina 25-30 proc., o didėjanti kūno riebalų masė arba mažėjantis fizinis aktyvumas tikimybę susirgti KV padidina 20-30 proc. [16].
PSO duomenimis Lietuvoje 2018 m. diagnozuoti 1742 nauji KV atvejai ir 575 mirtys. Beveik pusę šių atvejų sudarė 50-69 m. moterys [10, 11]. Šios amžiaus grupės atstovės pagal sergamumą KV lyderiauja pasaulyje, Europoje ir Lietuvoje, o pagal mirtingumą Europoje užimą antrąją vietą po plaučių vėžio [11, 12].
2.2 . Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2005 m. rugsėjo 23 d. patvirtino įsakymą dėl atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programą. Ja siekiama kuo anksčiau aptikti krūties piktybinį naviką ir taip sumažinti Lietuvos moterų mirtingumą nuo krūties vėžio. Ši programa teikiama privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms moterims nuo 50 m. iki 69 metų imtinai. Mamografijos tyrimas atliekamas mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, prieš tai gavus šeimos gydytojo siuntimą. Gautus rezultatus iš mamogramas vertinančios
13
įstaigos moterims praneša šeimos gydytojas. Tyrimas ir siuntimas atlikti mamografijos paslaugą yra apmokamas šios programos nustatyta tvarka ir atliekamas ne dažniau kaip kartą per dvejus metus [7].
Didinant atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programos efektyvumą, kiekvienais metais jos įgyvendinimui skiriama vis daugiau lėšų. Nuo programos vykdymo pradžios iki 2017 metų valstyvė skyrė 19,55 mln. eurų privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, iš kurių 90 proc. buvo panaudota programos vykdymui [18].
Remiantis Lietuvos sveikatos statistikos duomenimis nuo 2014 iki 2017 metų moterų, dalyvaujančių krūties vėžio prevencijos programoje, skaičius didėjo nuo 40,8 proc. iki 48,3 proc. [19]. Tai yra nepakankamas dalyvaujančiųjų skaičius, kad būtų galima užtikrinti programos efektyvumą. Vadovaujantis 2004 m. gruodžio 10 d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, numatyta, kad krūties vėžio profilaktikos programoje turėtų dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. programoje numatyto amžiaus moterų [8,20]. Jei atrankos programa yra veiksminga, tikimasi, kad pažengusio krūties vėžio dažnis turėtų mažėti, o ankstyvos stadijos krūties vėžio skaičius išaugti [21].
Nustatyta, kad vykdant krūties vėžio profilaktikos programą mirtingumas nuo šios ligos gali sumažėti net iki 20-35 proc. [22]. Manoma jog iki 2025 metų mirtingumas nuo krūtų piktybinių navikų Lietuvoje turėtų sumažėti 10 proc. [23].
2.3 . Pacientų motyvacija dalyvauti krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje didinantys ir mažinantys veiksniai
Moterų dalyvavimą krūties vėžio profilaktikos programoje lemia daugybė kombinuotų veiksnių. Ne vienoje pasaulio šalyje buvo tirta apsisprendimo, dalyvauti šioje programoje, sąsaja su moterų psichine ir emocine būkle, socialiniais, demografiniais ir kitais veiksniais [24, 25, 26].
Vienas iš pagrindinių veiksnių skatinančių pacientes dalyvauti KV PP yra teigiama KV šeiminė anamnezė. Nustatyta, kad respondentės, kurių šeimoje arba artimame draugų rate, buvo diagnozuota krūties vėžio atvejų, dvigubai dažniau sutiko dalyvauti profilaktikos programoje [27]. Šios moterys dažniau turi teigiamą požiūrį į mamografijos tyrimą ir geras žinias apie krūties vėžį, jį sukelenčius veiksnius bei ilgalaikes pasekmes. Tikėtina, kad tai ir lemia jų aktyvesnį dalyvavimą PP [28].
Atsižvelgiant į socialinius ir demografinius duomenis išsiaiškinta, kad programoje dažniau dalyvauja moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą ir didesnes mėnesines pajamas [28].
Nustatyta, kad apsisprendimui dalyvauti KV PP įtakos turi artimųjų nuomonė apie šį tyrimą arba pacienčių ankstesnė mamografijos tyrimo patirtis [25].Tyrimo metu patiriamas skausmas,
14
diskomfortas arba baimė dėl galimybės aptikti krūties vėžį yra pagrindinės priežastys mažinančios apsisprendimą dalyvauti tyrime [29]. Taip pat susirūpinimas dėl tyrimo metu gaunamos spinduliuotės ir abejojimas tyrimo veiksmingumu [30], nepasitikėjimas gydytojais arba prastos žinios apie mamografijos tyrimą buvo susijusios su mažėjančiu lankomumu.[25].
Buvo atlikti tyrimai kuriuose tirta atsisakymo dalyvauti KV PP priežastys, tarp nedalyvavusių moterų. Vienas tokių tyrimų 2016 metais buvo atliktas Švedijoje. Šiuo tyrimu buvo norima geriau suvokti moterų sprendimo priėmimo procesą, susijusi su mamografijos atranka. Jo metu tirtas respondenčių teigiamas ir neigiamas požiūris į mamografijos tyrimą ir jų apsisprendimą jame nedalyvauti. Tiriami aspektai buvo grindžiami moterų įsitikinimu jog jos nenori dalyvauti profilaktikos tyrime ir supratimu apie mamografijos svarbą. Nustatyta, kad santykis tarp moterų sprendimo susilaikyti ir norminio suvokimo apie mamografijos tyrimo naudą, lėmė dviprasmiškas mintis. Šios moterys teigė jog dažniau galvoja apie krūties vėžio grėsmę, tačiau jų neigiamas požiūris į mamografijos tyrimą lėmė nedalyvavimą KV PP [29].
15
10.
TYRIMO METODIKA
Tyrimo objektas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL
KK) Šeimos medicinos klinikos 50-69 m. pacienčių informuotumas apie krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą ir dalyvavimo joje motyvai.
Tyrimo planavimas – tyrimas atliktas 2018 m. liepos – 2019 m. kovo mėnesiais, gavus
LSMU Bioetikos centro leidimą. Tyrime dalyvavo 50-69 m. LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje registruotos pacientės. Tiriamosioms pateikta momentinė anoniminė anketinė apklausa. Šią apklausą moterys pildė vizito pas šeimos gydytoją metu, įsitikinus, kad respondentė šiame tyrime dar nedalyvavo ir yra 50-69 m. amžiaus.
Tiriamųjų atranka – taikytas tikslinės patogiosios atrankos metodas. Tyrime dalyvavo asmenys, kurie Lietuvoje pagal amžiaus kriterijų gali pasinaudoti nemokama KV ankstyvosios diagnostikos programa. Buvo apklausiamos LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje registruotos moterys, kurios savo noru sutiko dalyvauti tyrime.
Remiantis Kauno teritorinės ligonių kasos duomenimis, LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje, tyrimo atlikimo laikotarpiu buvo 2628, 50-69 m. įstaigoje įregistruotos moterys [4], t.y. asmenys galintys dalyvauti krūties vėžio profilaktikos programoje. Reprezentatyvi imtis buvo apskaičiuota naudojant A.V. Jadov imties lentelę. Remiantis gautais duomenimis reikėjo apklausti 335 LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos pacientes. Užpildyti anketą buvo paprašyta 350 moterų iš kurių 105 sutiko atsakyti klausimyną (atsako dažnis – 30 proc.).
Apklausoje sutikusios dalyvauti moterys buvo supažindintos su tyrimo tema ir jo tikslu. Siekiant užtikrinti moterų anonimiškumą anketoje nereikėjo pateikti savo asmeninių duomenų, leidžiančių identifikuoti tiriamųjų asmenybę.
Tyrimo metodai – Anoniminė anketa sudaryta remiantis Lietuvos autorių atliktais tyrimais
[20, 31, 32, 33]. Surinktais anketos duomenimis norima įvertinti pacienčių informuotumą ir dalyvavimo KV ankstyvosios diagnostikos programoje motyvus. Anketą sudaro 9 klausimai apie pacienčių socialinę ir demografinę būklę, 6 klausimai susiję su informuotumu apie KV PP, 4 klausimai vertinantys apklaustųjų dalyvavimą KV PP ir 27 teiginiai padedantys nustatyti dalyvavimo KV PP motyvus, iš kurių 10 teiginių buvo skirti įvertinti moterų nuomonę apie mamografijos tyrimą ir 17 teiginių padėjo nustatyti moterų suvoktą KV grėsmę, suvoktą apsaugančios nuo KV pasekmių elgsenos naudą ir kliūtis šiai veiklai, sveikos gyvensenos motyvaciją (žr. priedą Nr. 1).
Tiriamosiosms pateiktuose klausimuose apie socialinę ir demografinę būklę buvo prašoma nurodyti savo amžių, išsilavinimą, šeimyninę padėtį, gyvenamąją vietą, darbinį užimtumą, asmenines
16
vidutines mėnesines pajamas. Taip pat buvo klausiama apie buvusius KV atvejus arba kitus onkologinius susirgimus buvusius šeimoje.
Analizuojant gautus rezultatus apie socialinę ir demografinę tiriamųjų charakteristiką, jie buvo grupuojami į stambesnes grupes. Tiriamųjų amžius buvo suskirstytas į dvi grupes: 50-59 m., ir 60-69 m. amžiaus pacientės. Tiriant respondentes pagal jų išsilavinimą buvo skirstomos į turinčias pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, turinčias aukštesnįjį išsilavinimą ir turinčias aukštąjį išsilavinimą. Pagal šeimyninę padėtį tyrimo dalyvės buvo suskirstytos į gyvenančios poroje (ištekėjusios, gyvenančios poroje) ir gyvenančios vienos (išsituokusios, vienišos, našlės). Analizuojant moterų gyvenamąją vietą buvo skirstoma į gyvenančias mieste ir gyvenančias rajone (miestelis, kaimo gyvenvietė, kaimo vienkiemis, kolektyvinis sodas). Apklaustųjų darbinis užimtumas buvo suskirstytas į dirbančias ir nedirbančias (nedirbančios, pensininkės, neįgalios moterys). Respondenčių asmeninės vidutinės mėnesinės pajamos buvo skirstomos į gaunančias < 500 Eu ir gaunančias ≥ 500 Eu.
Klausimuose vertinančiuose pacienčių informuotumą apie KV PP buvo klausiama ar pacientės žino, kad Lietuvoje vykdomą PP. Moterys, kurios teigė žinojusios apie šią PP turėjo nurodyti iš kurio informacijos šaltinio apie ją sužinojo. Taip pat, jei pacientės buvo informuotos šeimos gydytojo, slaugytojos, visuomenės sveikatos specialistų ar kitų sveikatos priežiūros specialistų, turėjo nurodyti kokiu būdu jos buvo informuotos. Taip pat buvo nustatoma ar respondentės žino, kad KV ankstyvosios diagnostikos programa yra skirta moterims nuo 50 iki 69 m. imtinai ir, kad dalyvaujant šioje programoje kartą per 2 metus, už ją nereikia mokėti. Apklausos dalyje apie moterų dalyvavimą KV PP buvo norima sužinoti kiek pacienčių yra dalyvavusių šioje profilaktikos programoje. Moterys kurios nurodė jog nėra dalyvavusios KV PP į klausimus apie dalyvavimą neatsakinėjo.
Gauti duomenys, vertinantys pacienčių informuotumą apie KV PP, buvo grupuojami į stambesnes grupes. Šaltiniai iš kurių pacientės sužinojo apie KV PP buvo suskirstyti į dvi grupes: iš sveikatos priežiūros specialistų (iš šeimos gydytojo, slaugytojos/ iš visuomenės sveikatos specialistų/ iš kitų sveikatos priežiūros specialistų) ir kitų šaltinių (iš draugų, šeimos narių, spaudos, interneto, TV, radijo). Klausimo, apie ankstesnių dalyvavimų KV PP skaičių, rezultatai buvo suskirstyti į grupes ≤ 5 kartų ir > 5 kartų.
Klausimyno dalyje vertinančioje dalyvavimo KV PP motyvus buvo išskiriamos dvi dalys. Pirmoji dalis vertino teigiamą ir neigiamą moterų požiūrį į mamografijos tyrimą. Teigiamą požiūrį atspindėjo 6 teiginiai vertinantys moterų pasitikėjimą mamografijos tyrimu, suvokiamą šio tyrimo naudą („Aš pasitikiu mamografijos tyrimu“, „Mamografijos tyrimas man yra naudingas“, „Mamografijos tyrimas gali padėti anksčiau diagnozuoti/išvengti krūties vėžio“, „Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa apsaugos mane nuo problemų ateityje“, „Po tyrimo mažiau nerimauju dėl krūties vėžio“, „Tyrimas sumažins tikimybę mirti nuo krūties vėžio“). Neigiamas
17
požiūris į mamografijos tyrimą atspindėjo 4 teiginiai („Krūties vėžio patikra yra laiko švaistymas“, „Mamografijos tyrimas yra skausmingas“, „Mamografijos tyrimas yra nemalonus“, „Aš jaučiau baimę ir jaudinausi atlikdama šį tyrimą“). Kiekvienas teiginys buvo vertinamas nuo 1 (visiškai nepritariu) iki 5 (visiškai pritariu) pagal Likerto skalę.
Analizuojant gautus rezultatus apie moterų požiūrį į mamografijos tyrimą, jie buvo grupuojami į dvi stambesnes grupes: moterys kurios neturiu nuomonės/nesutinka su teiginiu (visiškai nesutinku, nesutinku, neturiu nuomonės) ir moterys kurios sutinka su teiginiu (sutinku, visiškai sutinku).
Antroji dalis vertino moterų suvoktą jautrumą susirgti KV, šios ligos rimtumą ir sveikos gyvensenos motyvaciją. Išskirti 5 teiginiai vertinantys suvoktą KV jautrumą: „Turiu daugiau galimybių susirgti krūties vėžiu, nei kitos moterys“, „Jaučiu, kad susirgsiu krūties vėžiu ateityje“, „Nerimauju, kad galiu susirgti krūties vėžiu“, „Didelė tikimybė, kad aš susirgsiu krūties vėžiu per ateinančius 10 metų“, „Tikimybė, kad susirgsiu krūties vėžiu yra didelė“). 6 teiginiai vertino respondenčių požiūrį į KV ir šios ligos rimtumą: „Jei susirgčiau krūties vėžiu, neišgyvenčiau ilgiau 5 metų“, „Mano finansinis saugumas atsidurtų pavojuje, jeigu aš susirgčiau krūties vėžiu“, „Krūties vėžys sukeltų pavojų mano santuokai (ar kitiems man reikšmingiems santykiams)“, „Problemos, kurias patirčiau dėl krūties vėžio, būtų ilgalaikės“, „Kai pagalvoju apie krūties vėžį, mano širdis plaka dažniau“, „Mintis apie krūties vėžį mane gąsdina“. Vertinant moterų sveikos gyvensenos motyvaciją buvo pateikti 6 teiginiai: „Aš jaučiuosi atsakinga už savo sveikatą“, „Sveikatos problemas noriu rasti anksti“, „Man labai svarbu išsaugoti gerą sveikatą“, „Aš ieškau naujos informacijos apie sveikatos pagerinimą“, „Manau, kad yra svarbu užsiiminėti sveikatą stiprinančia veikla“, „Net nesirgdama reguliariai tikrinuosi sveikatą“.
Kiekvienas teiginys buvo vertinamas nuo 1 (visiškai nepritariu) iki 5 (visiškai pritariu) pagal Likerto skalę. Analizuojant gautus rezultatus apie moterų požiūrį į mamografijos tyrimą, jie buvo grupuojami į dvi stambesnes grupes: moterys kurios neturiu nuomonės/nesutinka su teiginiu (visiškai nesutinku, nesutinku, neturiu nuomonės) ir moterys kurios sutinka su teiginiu (sutinku, visiškai sutinku).
Duomenų analizės metodai – Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant MS Excel
skaičiuoklę ir SPSS 21.0 statistinį paketą. Statistiniams ryšiams įvertinti naudotas susijusių požymių chi kvadrato (χ²) kriterijus, kurio reikšmingumo lygmuo p<0,05. Apskaičiuotas kiekvieno atsakymo vertinimo dažnis ir santykinis dažnis (proc.). Atsakymų skirtumams tarp grupių įvertinti naudotas Mann-Whitney testas kurio reikšmingumo lygmuo p<0,05. Teigiamą požiūrį į mamografijos tyrimą vertino 6 teiginiai. Kiekvienas teiginys vertintas nuo 1 (visiškai nepritariu) iki 5 (visiškai pritariu) pagal Likerto skalę. Didesnis įvertinimas atspindėjo labiau teigiamą požiūrį į mamogrfijos tyrimą. Neigiamą požiūrį į mamografijos tyrimą sudarė 4 teiginiai. Kiekvienas teiginys vertintas nuo 1 (visiškai nepritariu) iki 5 (visiškai pritariu) pagal Likerto skalę. Didesnis įvertinimas atspindėjo labiau
18
neigiamą požiūrį į mamogrfijos tyrimą. Neigiamo požiūrio subskalės teiginiai buvo atvirkštiniai orientuoti konstruktų atžvilgiu.
19
11.
REZULTATAI
11.1.Respondenčių socialinės ir demografinės charakteristikos
Tyrime dalyvavo 105 LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos pacientės. Tyrimo dalyviai buvo 50-69 m. amžiaus moterys (amžiaus vidurkis – 59,4 m., standartinis nuokrypis – 6). Daugiau nei pusė tiriamųjų priklausė 50-59 m. amžiaus grupei (52,4 proc.), o likusi dalis priklausė 60-69 m. amžiaus grupės (47,6 proc.) pacientėms.
Kiek daugiau nei trečdalį tiriamųjų sudarė moterys turinčios pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą (33,3 proc.), didžioji dalis tiriamųjų turėjo aukštesnįjį išsilavinimą (37,1 proc.), o mažiau nei trečdalį sudarė aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys (29,5 proc).
Daugiau nei pusė tiriamųjų gyveno poroje (64 proc.), o likusios moterys gyveno vienos (41 proc.). Didžiąją dalį tyrimo dalyvių sudarė asmenys gyvenantys mieste (82,9 proc.), likusi apklaustųjų dalis gyveno rajone (17,1 proc.). Beveik pusę apklaustųjų sudarė dirbančios moterys (54,3 proc.) ir kiek mažesnę dalį nedirbančios respondentės (45,7 proc.). Ne visos respondentės sutiko atsakyti į klausimą apie asmenines vidutines mėnesines pajamas (n=98). Beveik pusės atsakiusiųjų, asmeninės vidutines mėnesines pajamas nurodė <500 Eu (48 proc), likusios dalies apklaustųjų pajamas buvo >500 Eu (52 proc.). Tik mažos dalies apklaustųjų šeimose yra buvę krūties vėžio atvejų (16,2 proc.). Didesnė dalis respondenčių atsakė jog šeimoje yra buvę kitų vėžių atvejų (35,2 proc.), iš kurių dažniausiai pasitaikė plaučių (18,9 proc.), kiaušidžių (13,5 proc.) ir kraujo (13,5 proc.) onkologiniai susirgimai. (1 lentelė)
1 lentelė. Socialinės ir demografinės tiriamųjų charakteristikos Socialinis ir demografinis
požymis
N (proc.) Socialinis ir demografinis požymis N (proc.) Amžius 50-59 m. 60-69 m. 105 55 (52,4 proc.) 50 (47,6 proc.) Darbinis užimtumas Dirba Nedirba 105 57 (54,3 proc.) 48 (45,7 proc.) Išsilavinimas
Pagrindinis arba vidurinis Aukštesnysis Aukštasis 105 35 (33,3 proc) 39 (37,1 proc.) 31 (29,5 proc.)
Asmeninės vidutinės mėnesinės pajamos < 500 Eu ≥ 500 Eu 98 47 (48 proc.) 51 (52 proc.) Šeimyninė padėtis Gyvenančios poroje Gyvenančios vienos 105 64 (61 proc.) 41 (39 proc.)
Šeimoje yra sirgusių krūties vėžiu Yra Nėra 105 17 (16,2 proc.) 88 (83,8 proc.) Gyvenamoji vieta Miestas Rajonas 105 87 (82,9 proc.) 18 (17,1 proc.)
Šeimoje yra sirgusių kitu vėžiu
Yra Nėra
105
37 (35,2 proc.) 68 (64,8 proc.)
20 11.2. Pacienčių informuotumas apie krūties vėžio profilaktikos programą
Didžioji dalis pacienčių teigė, kad reguliariai lankosi pas šeimos gydytoją (92,4 proc.). Iš visų apklaustųjų (n=105), net 102 moterys (97,1 proc.) žinojo, kad Lietuvoje yra vykdoma KV PP. Pacientės kurios apie KV PP sužinojo iš sveikatos priežiūros specialistų, dažniausiai būdavo informuojamos apsilankymo pas gydytoją metu (81,1 proc.), likusi dalis respondenčių apie programą sužinojo telefono skambučiu (9 proc.), elektroniniu paštu (4,6 proc.) arba registruotu laišku (4,6 proc.). Net 87 respondentės (82,9 proc.) žinojo, kad KV ankstyvosios diagnostikos programa yra skirta 50-69 m. moterims, o 100 apklaustųjų (95,5 proc.) žinojo jog atliekant mamografijos tyrimą kartą per 2 metus už jį mokėti nereikia. (2 lentelė)
2 lentelė. Tiriamųjų informuotumas apie krūties vėžio profilaktikos programą
Teiginys N (proc.)
Reguliariai lankosi pas šeimos gydytoją
Taip Ne
105
97 (92,4 proc.) 8 (7,6 proc.)
Žino, kad Lietuvoje vykdoma krūties vėžio prevencijos programa
Taip Ne
105
102 (97,1 proc.) 3 (2,9 proc.)
Šaltiniai iš kurių sužinojo, kad Lietuvoje vykdoma krūties vėžio prevencijos programą
Iš sveikatos priežiūros specialistų Iš kitų šaltinių
102
88 (86,3 proc.) 14 (13,7 proc.)
Būdas kuriuo informavo sveikatos priežiūros specialistas
Apsilankymų pas gydytoją metu Telefono skambučiu
Elektroniniu paštu Paštu (registruotu laišku)
88
72 (81,8 proc.) 8 (9 proc.) 4 (4,6 proc.) 4 (4,6 proc.)
Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra skirta 50-69 m. moterims
Žino Nežino
105
87 (82,9 proc.) 18 (17,1 proc.)
Atliekant mamografijos tyrimą kartą per 2 metus už jį nereikia mokėti
Žino Nežino
105
100 (95,2 proc.) 5 (4,8 proc.) Lyginant respondenčių socialines ir demografines charakteristikas su žiniomis, kad krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra skirta 50-69 m. moterims, nustatyta, kad jaunesnės (50-59 m.) respondentės labiau žino kurio amžiaus moterims yra skirta krūties vėžio profilaktikos programa (90,9 proc.), lyginant su vyresnėmis (60-69 m.) moterimis (74 proc.) ,p=0,022. Taip pat nustatyta, kad profilaktikos programoje dalyvaujančių moterų amžių labiau žino dirbančios (89,5 proc.) moterys, p=0,05. Į šį klausimą dažniau teisingai atsakė moterys kurių asmeninės vidutinės mėnesinės pajamos yra ≥ 500 Eu (90,2 proc.), p=0,04.
21
Lyginant tiriamųjų žinias apie KV ankstyvosios diagnostikos programoje dalyvaujančių moterų amžių ir respondenčių išsilavinimą (p=0,361), šeimyninę padėtį (p=0,295), gyvenamąją vietą (p=0,952), krūties vėžio atvejus šeimoje (p=0,52) ar kitus onkologinius susirgimus šeimoje (p=0,369) statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. (3 lentelė)
3 lentelė. Respondenčių informuotumo apie KV ankstyvosios diagnostikos programoje dalyvaujančių
moterų amžių pasiskirstymas atsižvelgiant į socialines ir demografines charakteristikas
Tiriamųjų grupė
Visos tiriamosios N
Žino, kad krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra skirta 50-69 m. moterims. N (proc.) p reikšmė Amžius 50-59 m. 60-69 m. 55 50 50 (90,9) 37 (74) 0,022* Išsilavinimas
Pagrindinis arba vidurinis Aukstesnysis Aukstasis 35 39 31 27 (77,10 32 (82,1) 28 (90,3) 0,361 Šeimyninė padėtis Gyvenančios poroje Gyvenančios vienos 64 41 55 (85,9) 32 (78) 0,295 Gyvenamoji vieta Miestas Rajonas 87 18 72 (82,8) 15 (83,3) 0,952 Darbinis užimtumas Dirba Nedirba 57 48 51 (89,5) 36 (75) 0,05*
Asmeninės vidutinės mėnesinės pajamos < 500 Eu ≥ 500 Eu 47 51 35 (74,5) 46 (90,2) 0,04*
Ar šeimoje yra sirgusių krūties vėžiu?
Yra Nėra 17 88 15 (88,2) 72 (81,8) 0,52
Ar šeimoje yra sirgusių kitu vėžiu?
Yra Nėra 37 68 29 (78,4) 58 (85,3) 0,369 * p<0,05
Lyginant apklaustųjų socialinės ir demografinės charakteristikas tarp moterų, žinančių, kad Lietuvoje vykdoma krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, statistiškai reikšmingo skirtumo negauta, p= >0,05. Socialinių ir demografinių rezultatų palyginimas tarp moterų, žinančių, kad mamografijos tyrimą atliekant kartą per 2 metus už jį nereikia mokėti, statistiškai reikšmingo skirtumo negauta, p= >0,05.
22 11.3. Informacija apie tiriamųjų dalyvavimą krūties vėžio profilaktikos programoje
Apklausus visas respondentes (n=105), net 92 moterys teigė jog yra dalyvavusios krūties vėžio profilaktikos programoje (87,6 proc.). Didžioji dalis respondenčių dalyvavo ≤ 5 kartų (83,7 proc.), o beveik šeštadalis apklaustųjų dalyvavo > 5 kartų (16,3 proc.). Pusė apklaustųjų nurodė, kad mamografijos tyrimą atliko prieš 1 m. (48,9 proc.), trečdalis prieš 2 m. (29,3 proc.), o maža dalis apklaustųjų atsakė, kad tyrimą atliko šiais metais (10,9 proc.) arba prieš >2 m. (10,9 proc.). Net 62 respondentes iš 92 (67,4 proc.) dalyvauti programoje paskatino gydytojas, penktadalis nusprendė pačios (22,8 proc.) ir tik nedideliai daliai apklaustųjų patarė sutuoktinis (7,6 proc.) arba giminės (2,2 proc.) (4 lentelė)
4 lentelė. Informacija apie pacientes dalyvavusias krūties vėžio profilaktikos programoje
Teiginys N (proc.)
Ar esate dalyvavusi krūties vėžio profilaktikos programoje?
Taip Ne
105
92 (87,6 proc.) 13 (12,4 proc.)
Kiek kartų dalyvavo krūties vėžio profilaktikos programoje?
≤ 5 > 5
92
77 (83,7 proc.) 15 (16,3 proc.)
Prieš kiek metų buvo atliktas paskutinis mamografijos tyrimas?
Šiais metais 1 m. 2 m. >2 m. 92 10 (10,9 proc.) 45 (48,9 proc.) 27 (29,3 proc.) 10 (10,9 proc.)
Dalyvauti programoje paskatino
Nusprendė pati Patarė sutuoktinis Patarė gydytojas Patarė giminės 92 21 (22,8 proc.) 7 (7,6 proc.) 62 (67,4 proc.) 2 (2,2 proc.)
11.4. Apklaustųjų nuomonė apie mamografijos tyrimą
Stengiantis nustatyti visų apklaustųjų (n=105) nuomonę apie mamografijos tyrimą buvo klausiama ar jos sutinka su teiginiais, kurie atspindi teigiamą arba neigiamą požiūrį į mamografijos tyrimą. Vertinant respondenčių teigiamą požiūrį 97 moterys teigė, kad pasitiki mamografijos tyrimu (92,4 proc.), 101 respondentė galvojo, kad mamografijos tyrimas jai yra naudingas (96,2 proc.), 100 moterų atsakė, kad mamografijos tyrimas gali padėti anksčiau diagnozuoti/išvengti krūties vėžio (95,2 proc), 97 moterys atsakė, kad krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa jas apsaugotų nuo problemų ateityje (92,4 proc.), 80 respondenčių sutiko su teiginių, kad po tyrimo mažiau nerimauju dėl
23
krūties vėžio (76,2 proc.) ir 94 moterys manė, kad tyrimas sumažins tikimybę mirti nuo krūties vėžio (89,5 proc.). (1 pav.)
1 pav. Teigiama respondentų nuomonė apie mamografijos tyrimą
Vertinant respondenčių neigiamą požiūrį 1 moteris sutiko su teiginiu, kad krūties vėžio patikra yra laiko švaistymas (1 proc.), 12 apklaustųjų atsakė, kad mamografijos tyrimas yra skausmingas (11,4 proc.), 54 moterys teigė, kad mamografijos tyrimas yra nemalonus (51,4 proc.), o 22 respondentės patvirtino, kad jaučia baimę ir jaudinausi atlikdamos mamografijos tyrimą (21 proc).
(2 pav.)
2 pav. Neigiama respondentų nuomonė apie mamografijos tyrimą
Lyginant tiriamųjų požiūrį į mamografijos tyrimą nustatyta, kad teiginių, vertinančių teigiamą požiūrį, atsakymai tarp dalyvavusių ir nedalyvavusių KV PP respondenčių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,083). Moterys, nedalyvavusios KC PP labiau sutiko su neigiamais teiginiais apie mamografijos tyrimą (vidurkis 3,29), nei programoje dalyvavusios moterys (vidurkis 3,86) (p=0,003). Respondentės, nedalyvavusios KV PP, neigiamiau vertina mamografijos tyrimą (vidurkis 3,29), nei moterys dalyvavusios krūties vėžio profilaktikos programoje (vidurkis 4,05) (p=0,005). (5 lentelė)
10.5 23.8 7.6 4.8 3.8 7.6 89.5 76.2 92.4 95.2 96.2 92.4 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Tyrimas sumažins tikimybę mirti nuo krūties vėžio
Po tyrimo mažiau nerimauju dėl krūties vėžio Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa
apsaugos mane nuo problemų ateityje Mamografijos tyrimas gali padėti anksčiau
diagnozuoti/išvengti krūties vėžio Mamografijos tyrimas man yra naudingas
Aš pasitikiu mamografijos tyrimu.
Nesutinka/ neturi nuomonės Sutinka
79 48.6 88.6 99 21 51.4 11.4 1 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Aš jaučiau baimę ir jaudinausi atlikdama šį tyrimą Mamografijos tyrimas yra nemalonus Mamografijos tyrimas yra skausmingas Krūties vėžio patikra yra laiko švaistymas
24
5 lentelė. Moterų, dalyvavusių KV profilaktikos programoje, teigiamas, neigiamas ir bendras požiūris į
mamografijos tyrimą
Vertinimo sritis Visos tiriamosios N=105
Vidurkis (SN)
Ar esate dalyvavusi krūties vėžio profilaktikos programoje? p Taip N= 92 Vidurkis (SN) Ne N=13 Vidurkis (SN) Teigiamas požiūris 4,23 (0,48) 4,23 (0,42) 3,91 (0,73) 0,083 Neigiamas požiūris 3,79 (0,70) 3,86 (0,67) 3,29 (0,71) 0,003* Bendras požiūris 4,05 (0,48) 4,11 (0,42) 3,66 (0,67) 0,005* * p<0,05
Socialinės ir demografinės charakteristikos neturėjo įtakos respendenčių požiūriui į mamografijos tyrimą (p<0,05).
11.5. Moterų suvokta krūties vėžio grėsmė, suvokta apsaugančios nuo krūties vėžio pasekmių elgsenos nauda, kliūtys šiai veiklai ir sveikos gyvensenos motyvacija
Siekiant išsiaiškinti moterų požiūrį į KV buvo vertinami teiginiai kurie atspindėjo visų respondenčių (n=105) suvoktą galimybę susirgti KV, šios ligos rimtumą ir ilgalaikes pasekmes, bei sveikos gyvensenos motyvaciją. Vertinant respondenčių suvokiamą jautrumą susirgti KV 23 respondentės sutiko su teiginiu, kad turi daugiau galimybių susirgti krūties vėžiu, nei kitos moterys (21,9 proc.). 14 moterų jaučia, kad susirgs KV ateityje (13,3 proc). 34 respondentės nerimavo, kad gali susirgti KV (32,4 proc.). 7 moterys manė, kad turi didelę tikimybę susirgti KV per ateinančius 10 metų (6,7 proc.). 16 moterų atsakė jog tikimybė, kad susirgs KV yra didelė (15,2 proc). (3 pav.)
3 pav. Informacija apie moterų suvoktą jautrumą susirgti krūties vėžiu
Nustatant respondenčių suvoktas KV pasekmes ir jų rimtumą 19 moterų teigė, kad jei susirgtų KV, neišgyventų ilgiau 5 metų (18,1 proc.). 60 tiriamųjų sutiko su teiginiu, kad jų finansinis
84.8 93.3 67.6 86.7 78.1 15.2 6.7 32.4 13.3 21.9 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Tikimybė, kad susirgsiu krūties vėžiu yra didelė Didelė tikimybė, kad aš susirgsiu krūties vėžiu per ateinančius
10 metų
Nerimauju, kad galiu susirgti krūties vėžiu Jaučiu, kad susirgsiu krūties vėžiu ateityje Turiu daugiau galimybių susirgti krūties vėžiu, nei kitos
moterys
25
saugumas atsidurtų pavojuje, jeigu jos susirgtų krūties vėžiu (57,1 proc.). 32 respondenčių patvirtino, kad KV sukeltų pavojų jų santuokai (ar kitiems joms reikšmingiems santykiams) (30,5 proc.). 82 tyrime dalyvavusios moterys teigė, kad problemos, kurias patirtų dėl KV, būtų ilgalaikės (78,1 proc.). 42 moterys atsakė, kad kai pagalvoja apie krūties vėžį, jų širdis plaka dažniau (40 proc.). Beveik pusė respondenčių (n=52) patvirtino, kad mintis apie KV jas gąsdina (49,5 proc.). (4 pav.)
4 pav. Informacija apie moterų suvoktas krūties vėžio pasekmės ir jų rimtumas
Analizuojant pacienčių sveikos gyvensenos motyvaciją net 103 respondentės teigė, kad jaučiasi atsakingos už savo sveikatą (98,1 proc.). Tiek pat moterų (n=103) patvirtino, kad sveikatos problemas nori rasti anksti (98,1). Beveik visos pacientės (n=104) sutiko su teiginiu, kad joms svarbu išsaugoti gerą sveikatą (99 proc.). 84 moterys patvirtino, kad ieško naujos informacijos apie sveikatos pagerinimą (80 proc.). Didžioji dalis apklaustųjų (n=100) galvojo, kad yra svarbu užsiimti sveikatą stiprinančia veikla (95,2 proc.). 91 apklaustoji atsakė, kad net nesirgdama reguliariai tikrinasi sveikatą (86,7 proc.). (5 pav.)
5 pav. Informacija apie moterų suvoktą sveikos gyvensenos motyvacija
50.5 60 21.9 69.5 42.9 81.9 49.5 40 78.1 30.5 57.1 18.1 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Mintis apie krūties vėžį mane gąsdina Kai pagalvoju apie krūties vėžį, mano širdis plaka dažniau Problemos, kurias patirčiau dėl krūties vėžio, būtų ilgalaikės Krūties vėžys sukeltų pavojų mano santuokai (ar kitiems man
reikšmingiems santykiams)
Mano finansinis saugumas atsidurtų pavojuje, jeigu aš susirgčiau krūties vėžiu
Jei susirgčiau krūties vėžiu, neišgyvenčiau ilgiau 5 metų
Nesutinka/ neturi nuomonės Sutinka
13.3 4.8 20 1 1.9 1.9 86.7 95.2 80 99 98.1 98.1 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Net nesirgdama reguliariai tikrinuosi sveikatą Manau, kad yra svarbu užsiminėti sveikatą stiprinančia veikla Aš ieškau naujos informacijos apie sveikatos pagerinimą Man labai svarbu išsaugoti gerą sveikatą Sveikatos problemas noriu rasti anksti Aš jaučiuosi atsakinga už savo sveikatą
26
Vertinant respondenčių, kurių šeimoje yra asmenų sirgusių krūties vėžiu, suvoktą galimybę susirgti KV moterys statistiškai reikšmingai dažniau sutiko su šiais teiginiais: „Turiu daugiau galimybių susirgti krūties vėžiu, nei kitos moterys” (p=<0,001); „Jaučiu, kad susirgsiu krūties vėžiu ateityje” (p=0,033); „Didelė tikimybė, kad aš susirgsiu krūties vėžiu per ateinančius 10 metų” (p=0,002); „Tikimybė, kad susirgsiu krūties vėžiu yra didelė” (p=<0,001). Vertinant apklaustųjų nuomonė apie teiginį „Nerimauju, kad galiu susirgti krūties vėžiu” statistiškai reikšmingo skirtumo nepastebėta (p=0,158).
Analizuojant pacienčių, su teigiama šeimine KV anamneze, nuomonę į šios ligos rimtumą ir ilgalaikes pasekmes, nustatyta jog moterys statistiškai reikšmingai dažniau sutiko su vienu iš šešių pateiktų teiginių – „Jei susirgčiau krūties vėžiu, neišgyvenčiau ilgiau 5 metų” (p=0,044). (6 lentelė)
Lyginant apklaustųjų, sutikimą su kitais teiginiais apie KV ligos rimtumą ir ilgalaikes pasekmes, bei sveikos gyvensenos motyvaciją, statistiškai reikšmingo skirtumo negauta, p= >0,05.
6 lentelė. Respondenčių, kurių šeimoje yra sirgusių krūties vėžiu, pasiskirstymas atsakant į teiginius
apie suvoktą galimybę susirgti krūties vėžiu, ligos rimtumą ir ilgalaikes pasekmes
Teiginys Visos
tiriamosios N
Šeimoje yra sirgusių krūties vėžiu
N (proc.)
p reikšmė Turiu daugiau galimybių susirgti krūties vėžiu, nei
kitos moterys Nesutinku/neturiu nuomonės Sutinku 82 23 5 (6,1) 12 (52,2) <0,001*
Jaučiu, kad susirgsiu krūties vėžiu ateityje
Nesutinku/neturiu nuomonės Sutinku 91 14 12 (13,2) 5 (35,7) 0,033*
Nerimauju, kad galiu susirgti krūties vėžiu
Nesutinku/neturiu nuomonės Sutinku 71 34 9 (12,7) 8 (23,5) 0,158
Didelė tikimybė, kad aš susirgsiu krūties vėžiu per ateinančius 10 metų Nesutinku/neturiu nuomonės Sutinku 98 7 13 (13,3) 4 (57,1) 0,002*
Tikimybė, kad susirgsiu krūties vėžiu yra didelė
Nesutinku/neturiu nuomonės Sutinku 89 16 8 (8) 9 (56,3) <0,001*
Jei susirgčiau krūties vėžiu, neišgyvenčiau ilgiau 5 metų Nesutinku/neturiu nuomonės Sutinku 86 19 11 (12,8) 6 (31,6) 0,044* * p<0,05
27
Vertinant pacienčių, dalyvavusių krūties vėžio profilaktikos programoje, suvoktą galimybę susirgti KV, moterys statistiškai reikšmingai dažniau sutiko su teiginiu jog turi daugiau galimybių susirgti KV, nei kitos moterys (p=0,041).
Analizuojant šių moterų požiūrį į KV rimtumą ir ilgalaikes pasekmes statistiškai reikšmingai sutiko su teiginiais, kad pagalvojus apie krūties vėžį, jų širdys plaka dažniau (p=0,011). (7 lentelė)
Lyginant apklaustųjų, sutikimą su kitais teiginiais apie KV ligos rimtumą ir ilgalaikes pasekmes, bei sveikos gyvensenos motyvaciją, statistiškai reikšmingo skirtumo negauta, p= >0,05.
7 lentelė. Pacientės dalyvavusios krūties vėžio profilaktikos programoje pasiskirstymas atsakant į
teiginius suvoktą galimybę susirgti krūties vėžiu, ligos rimtumą ir ilgalaikes pasekmes
Teiginys Visos
tiriamosios N
Pacientės dalyvavusios krūties vėžio profilaktikos programoje N (proc.)
p reikšmė Turiu daugiau galimybių susirgti krūties
vėžiu, nei kitos moterys
Nesutinku/neturiu nuomonės Sutinku 82 23 69 (84,1) 23 (100) 0,041*
Kai pagalvoju apie krūties vėžį, mano širdis plaka dažniau Nesutinku/neturiu nuomonės Sutinku 63 42 51 (81) 41 (97,6) 0,011* * p<0,05
Nustatant moterų, dalyvavusių KV profilaktikos programoje, sveikos gyvensenos motyvaciją, statistiškai reikšmingai atsakė į šiuos teiginius: Sveikatos problemas noriu rasti anksti (p=<0.001); Man labai svarbu išsaugoti gerą sveikatą (p=<0,008); Manau, kad yra svarbu užsiiminėti sveikatą stiprinančia veikla (p=0,001); Net nesirgdama reguliariai tikrinuosi sveikatą (p=0,048). Lyginant apklaustųjų, sutikimą su kitais teiginiais apie suvoktą galimybę susirgti KV, šios ligos rimtumą ir ilgalaikes pasekmes, bei sveikos gyvensenos motyvaciją, statistiškai reikšmingo skirtumo negauta, p= >0,05. (8 lentelė)
8 lentelė. Pacientės dalyvavusios krūties vėžio profilaktikos programoje pasiskirstymas atsakant į
teiginius apie sveikos gyvensenos motyvaciją
Teiginys Visos
tiriamosios N
Pacientės dalyvavusios krūties vėžio profilaktikos programoje N (proc.)
p reikšmė Aš jaučiuosi atsakinga už savo sveikatą
Nesutinku/neturiu nuomonės Sutinku 2 103 1 (50) 91 (88,3) 0,103
Sveikatos problemas noriu rasti anksti
Nesutinku/neturiu nuomonės Sutinku 2 103 0 (0) 92 (89,3) <0,001*
28
Man labai svarbu išsaugoti gerą sveikatą
Nesutinku/neturiu nuomonės Sutinku 1 104 0 (0) 92 (88,5) 0,008*
Aš ieškau naujos informacijos apie sveikatos pagerinimą Nesutinku/neturiu nuomonės Sutinku 21 84 18 (85,7) 74 (88,1) 0,767
Manau, kad yra svarbu užsiiminėti sveikatą stiprinančia veikla Nesutinku/neturiu nuomonės Sutinku 5 100 2 (40) 90 (90) 0,001*
Net nesirgdama reguliariai tikrinuosi sveikatą
Nesutinku/neturiu nuomonės Sutinku 14 91 10 (71,4) 82 (90,1) 0,048* * p<0,05
29
REZULTATŲ APTARIMAS
2017 m. rugsėjo – spalio mėnesiais Valstybinė ligonių kasa (VLK) užsakė tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti Lietuvos gyventojų informuotumą ir ketinimą dalyvauti prevencijos programose. Apklausoje dalyvavo 1020 Lietuvos gyventojų. Tyrimas buvo atliktas visose Lietuvos apskrityse, o jame dalyvavo 18 metų ir vyresni asmenys. Remiantis 2017 m. duomenimis 84 proc. visų apklaustų moterų ir 72 proc. vyresnių nei 50 m. respondentų teigė, kad žino jog tam tikro amžiaus asmenys gali nemokamai dalyvauti krūties vėžio programoje, kurios paslaugos apmokamos ligonių kasos. Tuo tarpu mūsų atliktame tyrime net 95,5 proc. 50-69 m. amžiaus apklaustųjų nurodė, kad atliekant mamografijos tyrimą kartą per 2 metus už jį mokėti nereikia. Abejose tyrimuose buvo nustatyta, kad didžioji dalis (VLK tyrimas - 91 proc., mūsū tyrimas – 97,1 proc.) 50-70 m. moterų žino apie Lietuvoje vykdomą KV PP. Taip pat VLK atliktame tyrime tik pusė (54 proc.) respondenčių teigė, kad yra dalyvavusios KV profilaktikos programoje. Tuo tarpu šio tyrimo metu net 87,6 proc. patvirtino, kad yra bent kartą dalyvavusios KV PP. Visi 2017 m. respondentai atsakė, kad norėtų būti informuoti šeimos gydytojos, apsilankymo poliklinikoje/ šeimos centre metu, 33 proc. – norėtų gauti laišką iš specialios tuo užsiimančios įstaigos, 13 proc. mano jog informacija turėtų būti pateikiama žiniasklaidoje. Mūsų tyrimo metu buvo nustatyta jog didžioji dalis moterų buvo informuojamos apsilankymo pas gydytoją metu (81,1 proc.), likusi dalis respondenčių apie programą sužinojo telefono skambučiu (9 proc.), elektroniniu paštu (4,6 proc.) arba registruotu laišku (4,6 proc.). VLK tyrimo duomenimis, kiek daugiau nei pusė (55 proc.) moterų teigė, kad jaučiasi atsakingo už savo sveikatą „tikrai taip“, o 43proc. atsakė „greičiau taip“ (bendrai 98 proc.). Šie duomenys atitinka mūsų atlikto tyrimo rezultatus, nes 98,1 proc. respondenčių taip pat sutiko su teiginiu jog jaučiasi atsakingos už savo sveikatą [34].
A. Želvienės atliktame tyrime „Moterų dalyvavimo atrankinėje mamografinėje patikroje sąryšis su jų nuostatomis į krūties vėžį, krūtų savityrą ir mamografinį ištyrimą“ nustatyta, kad tirtos moterys pritarė visiems teiginiams, atspindintiems suvoktas teigiamas dalyvavimo mamografijos patikroje pasekmes. Su teiginiais nesutiko tik iki 9 proc. apklaustųjų, o mūsų atliktame tyrime su teiginiais nesutiko iki 23,8 proc. apklaustųjų. Taip pat didžioji dalis apklaustųjų (82 proc.) nesutiko arba neturėjo nuomonės dėl teiginių susijusių su pavojumi susirgti krūties vėžiu. Šie rezultatai atitiko duomenis gautus šio tyrimo metu, nes buvo nustatyta jog iki 93,3 proc. moterų nesutinka su teiginiais apie suvoktą jautrumą susirgti KV. A. Želvienės tyrime respondentės, lygindamos save su kitomis moterimis, nepritaria teiginiui, kad jos yra labiau pažeidžiamos nei kitos moterys, o šio tyrimo metu nustatyta, kad moterys, kurių šeimoje yra buvę KV atvejų teigia turinčios daugiau galimybių susirgti KV nei kitos moterys. Vertinant krūties vėžio pasekmes du trečdalius pacienčių gąsdino mintis apie šią
30
ligą. Tuo tarpu mūsų atlikto tyrimo duomenimis, net pusė apklaustųjų baiminosi dėl šios ligos. Dauguma moterų pritarė teiginiams apie krūties vėžio baimę. 63 proc. respondenčių problemas, kilsiančias susirgus KV vertino kaip ilgalaikes (mūsų tyrime – 78,1 proc.), 61 proc. sutiko, kad ši liga pakeistų jų gyvenimą, 19 proc. galvoja, kad KV sukeltų pavojų jų santuokai (mūsų tyrime – 30,5 proc.), 19 proc sutiko su teiginiu, kad susirgus KV neišgyventų 5 metų (mūsų tyrime – 18,1 proc.). Kaip ir mūsų tyrime, didžioji dalis apklaustųjų sveikatos problemas nori rasti anksti, vertina geros sveikatos svarbą ir ieško naujos informacijos apie sveikatos stiprinimą. 94 proc. Sutinka, kad svarbu užsiimti sveikatą stiprinančia veikla, o reguliariai sveikatą tikrinasi tik 55 proc. apklaustųjų [20].
31
12.
IŠVADOS
1. Didžioji dalis respondenčių žino, jog Lietuvoje kartą per 2 metus yra vykdoma nemokama 50-69 m. moterų KV PP. Šią informaciją respondentės dažniausiai gavo iš sveikatos priežiūros specialistų, apsilankymų pas gydytoją metu.
2. KV PP dalyvauti galinčių moterų amžiaus grupės ribas statistiškai reikšmingai dažniau žinojo jaunesnės (50-59 m.), dirbančios ir turinčios didesnes pajamas (≥ 500 Eu) moterys, o respondenčių išsilavinimas ar gyvenamoji vieta neturėjo įtakos informuotumui.
3. Moterys, kurios atsisakė dalyvauti KV PP, turėjo labiau neigiamą požiūrį į mamografijos tyrimą lyginant su moterimis, kurios sutiko dalyvauti tyrime. Taip pat tyrime dalyvavusių moterų bendras požiūris į mamografijos tyrimą buvo labiau teigiamas nei moterų, kurios tyrime nedalyvavo.
4. Respondentės, kurių šeimoje yra asmenų sirgusių KV, statistiškai reikšmingai sutiko su daugiau teiginių rodančių suvoktą galimybę susirgti KV, tačiau dalyvavimas PP statistiškai reikšmingai neišskyrė tarp šių moterų ir tų kurių šeimoje nėra sirgusių KV. Taip pat moterys, sutikusios dalyvauti KV PP statistiškai reikšmingiau sutiko su daugiau teiginių rodančių sveikos gyvensenos motyvaciją.
32
13.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Cancer today [Internetas]. WHO. Estimated number of incident cases and deaths worldwide, females, all ages. [žiūrėta: 2019-01-10]. Prieinama per: http://gco.iarc.fr/today/online-analysis- multi-bars?v=2018&mode=cancer&mode_population=countries&population=900&populations=&key=t otal&sex=2&cancer=39&type=0&statistic=5&prevalence=0&population_group=0&ages_group% 5B%5D=0&ages_group%5B%5D=17&nb_items=10&group_cancer=1&include_nmsc=1&include _nmsc_other=1&type_multiple=%257B%2522inc%2522%253Atrue%252C%2522mort%2522%2 53Atrue%252C%2522prev%2522%253Afalse%257D&orientation=horizontal&type_sort=0&type _nb_items=%257B%2522top%2522%253Atrue%252C%2522bottom%2522%253Afalse%257D& population_group_globocan_id=
2. Higienos institutas [Internetas]. Mirusių asmenų skaičius pagal diagnozių grupes (ilgasis diagnozių sąrašas). [žiūrėta: 2019-01-10]. Prieinama per: https://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=204
3. Higienos institutas [Internetas]. Sergančių asmenų skaičius pagal metus: https://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=153
4. Kauno TLK [Internetas]. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos vykdymas 2018 m., [atnaujinta:2019-02-11; žiūrėta: 2019-02-28]. Prieinama per: https://www.ktlk.lt/istaigoms/spp/prevencines/vykdymas/kruties/
5. Omran AR. The epidemiologic transition. A theory of the epidemiology of population change. Milbank Mem Fund Q. 1971 Oct;49(4):509-38.
6. Gersten O, Wilmoth JR. The cancer transition in Japan since 1951. Demogr Res. 2002 Aug;7(5):271-306.
7. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos patvirtinimo 2005 m. rugsėjo 23 d. Nr. V-729. Valstybės žinios, 2005-10-01, Nr. 117-4249.
8. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl atrankinės moterų mamografinės patikros programos atlikimo metodikos patvirtinimo 2004 m. gruodžio 10 d. Nr. V-901. Valstybės žinios, 2004-12-23, Nr.184-6815.
9. VLK. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos apžvalg. [žiūrėta: 2019-01-21]. Prieinama per: http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-
33
10. Cancer today [Internetas]. WHO. Estimated number of incident cases and deaths Lithuania, females, all ages. [žiūrėta: 2019-01-10]. Prieinama per: http://gco.iarc.fr/today/online-analysis- multi-bars?v=2018&mode=cancer&mode_population=countries&population=900&populations=440&ke y=total&sex=2&cancer=39&type=0&statistic=5&prevalence=0&population_group=0&ages_grou p%5B%5D=0&ages_group%5B%5D=17&nb_items=10&group_cancer=1&include_nmsc=1&incl ude_nmsc_other=1&type_multiple=%257B%2522inc%2522%253Atrue%252C%2522mort%2522 %253Atrue%252C%2522prev%2522%253Afalse%257D&orientation=horizontal&type_sort=0&ty pe_nb_items=%257B%2522top%2522%253Atrue%252C%2522bottom%2522%253Afalse%257D &population_group_globocan_id=
11. Cancer today [Internetas]. WHO. Estimated number of incident cases and deaths Lithuania, females, ages 50-69. [žiūrėta: 2019-01-10]. Prieinama per: http://gco.iarc.fr/today/online-analysis- multi-bars?v=2018&mode=cancer&mode_population=countries&population=900&populations=440&ke y=total&sex=2&cancer=39&type=0&statistic=5&prevalence=0&population_group=0&ages_grou p%5B%5D=10&ages_group%5B%5D=13&nb_items=10&group_cancer=1&include_nmsc=1&inc lude_nmsc_other=1&type_multiple=%257B%2522inc%2522%253Atrue%252C%2522mort%2522 %253Atrue%252C%2522prev%2522%253Afalse%257D&orientation=horizontal&type_sort=0&ty pe_nb_items=%257B%2522top%2522%253Atrue%252C%2522bottom%2522%253Afalse%257D &population_group_globocan_id=
12. Cancer today [Internetas]. WHO. Estimated number of incident cases and deaths worldwide, females, ages 50-69. [žiūrėta: 2019-01-10]. Prieinama per: http://gco.iarc.fr/today/online-analysis- multi-bars?v=2018&mode=cancer&mode_population=countries&population=900&populations=&key=t otal&sex=2&cancer=39&type=0&statistic=5&prevalence=0&population_group=0&ages_group% 5B%5D=10&ages_group%5B%5D=13&nb_items=10&group_cancer=1&include_nmsc=1&includ e_nmsc_other=1&type_multiple=%257B%2522inc%2522%253Atrue%252C%2522mort%2522% 253Atrue%252C%2522prev%2522%253Afalse%257D&orientation=horizontal&type_sort=0&typ e_nb_items=%257B%2522top%2522%253Atrue%252C%2522bottom%2522%253Afalse%257D &population_group_globocan_id=
13. Bray F, Ferlay J, Soerjomataram I, Siegel RL, Torre LA, Jemal A. Global cancer statistics 2018: GLOBOCAN estimates of incidence and mortality worldwide for 36 cancers in 185 countries. CA: A Cancer Journal for Clinicians. 2018 Nov;68(6):394–424.
34
14. Lee C, Lehman C, Bassett L. Breast Imaging. United States of America: „Oxford University Press“ 2018.
15. Ferlay J, Colombet M, Soerjomataram I, Dyba T, Randi G, Bettio M, et al. Cancer incidence and mortality patterns in Europe: Estimates for 40 countries and 25 major cancers in 2018. European Journal of Cancer. 2018 Nov;103:356–87.
16. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014– 2025 metų programos įgyvendinimo 2017–2019 metais priemonių plano patvirtinimo 2016 gruodžio 09 d. Nr. V-1419. TAR, 2016-12-13, Nr. 28785
17. Cancer today [Internetas]. WHO. Estimated number of incident cases and deaths Europe, females, ages 50-69. [žiūrėta: 2019-03-06]. Prieinama per: http://gco.iarc.fr/today/online-analysis-multi-bars?v=2018&mode=cancer&mode_population=countries&population=900&populations=908&ke y=total&sex=2&cancer=39&type=0&statistic=5&prevalence=0&population_group=0&ages_grou p%5B%5D=10&ages_group%5B%5D=13&nb_items=10&group_cancer=1&include_nmsc=1&inc lude_nmsc_other=1&type_multiple=%257B%2522inc%2522%253Atrue%252C%2522mort%2522 %253Atrue%252C%2522prev%2522%253Afalse%257D&orientation=horizontal&type_sort=0&ty pe_nb_items=%257B%2522top%2522%253Atrue%252C%2522bottom%2522%253Afalse%257D &population_group_globocan_id=
18. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos vykdymas [Internetas]. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
; [žiūrėta 2018 spalis]. Prieinama per: http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-
programos/kruties-vezio-ankstyvosios-diagnostikos-programa/Documents/0319%202017%20m.%20mamografin%C4%97s%20patikros%20d%C4%97 l%20kr%20v%C4%97%C5%BEio%20ataskaita.pdf
19. Gaidelytė R, Garbuvienė M, Zavackaitė A. Lietuvos sveikatos statistika 2017.Vilnius: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras; 2018. p. 74.
20. Želvienė A. moterų dalyvavimo atrankinėje mamografinėje patikroje sąryšis su jų nuostatomis į krūties vėžį, krūtų savityrą ir mamografinį ištyrimą. [disertacija]. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2007.
21. Walters S, Maringe C, Butler J, et al. Breast cancer survival and stage at diagnosis in Australia, Canada, Denmark, Norway, Sweden and the UK, 2000-2007: a population-based study. Br J Cancer. 2013 Mar;108(5):1195-1208.
22. Steponavičienė L, Briedienė R, Šenbergė S, Gudavičienė D, Smailytė G. ATRANKINĖS
MAMOGRAFINĖS PATIKROS VYKDYMO PATIRTISNACIONALINIAME VĖŽIO
35
23. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. V-814 „Dėl Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014– 2025 metų programos patvirtinimo" pakeitimo ir Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos įgyvendinimo 2014–2016 metais priemonių plano patvirtinimo 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymuNr. V-1209. TAR, 2014-11-28, Nr. 18190.
24. Guvenc I, Guvenc G, Tastan S, Akyuz A. Identifying Women’s Knowledge about Risk Factors of Breast Cancer and Reasons for Having Mammography. Asian Pacific Journal of Cancer Prevention. 2012 Aug 31;13(8):4191–7.
25. Kaltsa, A., Holloway, A., Cox, K. Factors that influence mammography screening behaviour: a qualitative study of Greek women's experiences. European Journal of Oncology Nursing. 2013 Jun;17(3):292-301.
26. Phillips CE, Rothstein JD, Beaver K, Sherman BJ, Freund KM, Battaglia TA. Patient Navigation to Increase Mammography Screening Among Inner City Women. J GEN INTERN MED. 2011 Feb;26(2):123–9.
27. Sterlingova T, Lundén M. Why do women refrain from mammography screening? Radiography. 2018 Feb;24(1):e19–24.
28. Othman, A. K., Kiviniemi, M. T., Wu, Y. W. B., Lally, R. M. Influence of demographic factors, knowledge, and beliefs on Jordanian women's intention to undergo mammography screening. Journal of Nursing Scholarship. 2012 Feb 16;44(1):19-26.
29. Manjer, Å. R., Zackrisson, S., Emilsson, U. M. On women's ambivalence about mammography screening: support in the decision-making process a potential role for health care social workers?. The British Journal of Social Work. 2016 Mar;46(2):480-497.
30. Watson-Johnson, L. C., DeGroff, A., Steele, C. B., Revels, M., Smith, J. L., Justen, E., Richardson, L. C. Mammography adherence: a qualitative study. Journal of Women's Health. 2011 Dec 14;20(12):1887-1894.
31. Dobrovolskytė G. Pacientų motyvacijos dalyvauti storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje vertinimas šakių rajone [Antrosios pakopos studijų baigiamasis darba]. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2017.
32. Juršytė D, Gurevičius R. Vilniečių informuotumas apie onkologinių, širdies ir kraujagyslių ligų prevencines programas bei dalyvavimas jose. Visuomenės sveikata(Vilnius). 2014;3(66):68-72. 33. Petronytė G, Kanapeckienė V, Eigirdaitė A, Jurkuvėnas V. Gyventojų informuotumą, dalyvavimą
ir požiūrį į onkologinių ir širdies kraujagyslių ligų prevencines programas sąlygojantys veiksniai. Visuomenės sveikata(Vilnius). 2013;2(61):31-37.
36
34. VLK prie Sveikatos apsaugos ministerijos [Internetas]. Lietuvos gyventojų apklausa apie informuotumą ir pasitikėjimą ligonių kasomis bei apie prevencines programas. [atnaujinta 2017-10-27; žiūrėta 2019-04-18]. Prieinama per: http://www.vlk.lt/naujienos/tyrimai/Documents/VLK-2017-10-prezentacija-27%20d.pdf
37
