ODONTOLOGIJOS KLINIKOS PACIENTŲ ŽINIŲ APIE MITYBĄ IR MITYBOS ĮPROČIŲ SĄSAJOS SU BURNOS SVEIKATA

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Monika Rasovaitė

ODONTOLOGIJOS KLINIKOS PACIENTŲ ŽINIŲ APIE MITYBĄ

IR MITYBOS ĮPROČIŲ SĄSAJOS SU BURNOS SVEIKATA

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas

(Gyvensenos medicina)

Studentė Mokslinis vadovas

Monika Rasovaitė Prof. dr. Janina Petkevičienė

2020 – 2020 –

2

SANTRAUKA

Gyvensenos medicina

ODONTOLOGIJOS KLINIKOS PACIENTŲ ŽINIŲ APIE MITYBĄ IR MITYBOS ĮPROČIŲ SĄSAJOS SU BURNOS SVEIKATA

Monika Rasovaitė

Mokslinis vadovas prof. dr. Janina Petkevičienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2020, p. 81.

Darbo tikslas: įvertinti odontologijos klinikos pacientų žinias apie mitybą ir mitybos įpročius bei jų sąsajas su burnos sveikata.

Darbo uždaviniai: 1) įvertinti odontologijos klinikos pacientų žinias apie mitybą; 2) nustatyti pacientų mitybos įpročius; 3) įvertinti dantų ėduonies paplitimą tarp odontologijos klinikos pacientų ir jų burnos higieną; 4) nustatyti pacientų žinių ir mitybos įpročių ryšį su dantų ėduonies paplitimu ir burnos higiena.

Metodika. Tyrimas atliktas Jurbarko odontologijos klinikoje 2020 m. kovo – spalio mėn. Suaugę 18 – 65 metų klinikos pacientai (n = 166) pildė anoniminį klausimyną, kurį sudarė 28 klausimai apie mitybos žinias, mitybos įpročius ir burnos sveikatą. Burnos higiena vertinta taikant supaprastintą Green – Vermillion burnos higienos indeksą (OHI–S). Kiekvienam respondentui, sudėjus pažeistų ėduonies (K), plombuotų (P) bei išrautų (I) dantų skaičių, buvo nustatytas individualus KPI rodiklis. Duomenų statistinei analizei taikytas Chi kvadrato (χ2) kriterijus, Z testas su Bonferroni korekcija, faktorinė analizė ir tiesinė regresinė analizė.

Rezultatai. Daugumos tiriamųjų mitybos žinios buvo nepakankamas. Mitybos žinių vidurkis tesiekė 5,4±2,5 balo iš galimų 13 balų. Geresnėmis mitybos žiniomis pasižymėjo daugiau moterų (40,3 proc.) nei vyrų (21,3 proc.), daugiau turinčiųjų aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą (44,0 proc.), lyginant su žemesnio išsilavinimo pacientais (18,7 proc.) (p<0,05). Daugumos pacientų mitybos įpročiai nebuvo sveiki. Kasdien/ kelis kartus per dieną vartojo šviežias daržoves 41,6 proc. tiriamųjų, šviežias uogas ir vaisius – 32,0 proc., mėsos produktus – 35,5 proc. Iš burnos sveikatai nepalankių maisto produktų 13,9 proc. respondentų kasdien vartojo saldainius ir šokoladą, 13,3 proc. – konditerinius gaminius. Ėduonies paplitimas imtyje buvo 100 proc., 79,5 proc. respondentų nustatytas labai didelis KPI. Patenkinama ir bloga burnos higienos būklė nustatyta 72,3 proc., gera – 27,7 proc. tiriamųjų. Geresnės mitybos žinios buvo susijusios su sveikesnių maisto produktų pasirinkimu, mažesniu KMI, retesniu rūkymu, geresne burnos higienos būkle ir burnos sveikata. Geresnę burnos higieną sąlygojo palankesnis požiūris į sveikos mitybos svarbą, geresnės mitybos žinios, dažnesnis daržovių ir vaisių vartojimas, lankymasis pas burnos higienistą ir jaunesnis

3 amžius. Geresnė burnos būklė, vertinant KPI, nustatyta moterims, jaunesnio amžiaus, turintiems geresnes mitybos žinias ir vartojusiems mažiau saldumynų tiriamiesiems.

Išvados. Didelės dalies odontologijos klinikos pacientų mitybos žinios ir mitybos įpročiai buvo nepakankamai geri, o burnos sveikata prasta. Lytis, amžius, prastos mitybos žinios, nesveika mityba, ypač dažnas saldumynų ir nepakankamas daržovių ir vaisių vartojimas, taip pat nereguliarus lankymasis pas burnos higienistą turi neigiamos įtakos tiek burnos higienai, tiek ir ėduonies intensyvumui. Siekiant pagerinti gyventojų burnos sveikatą, būtina atkreipti dėmesį į šiuos veiksnius.

4

SUMMARY

Lifestyle Medicine

NUTRITION KNOWLEDGE AND EATING HABITS OF DENTAL CLINIC PATIENTS AND THEIR ASSOCIATION WITH ORAL HEALTH

Monika Rasovaitė

Scientific supervisor Prof. Dr. Janina Petkevičienė

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Preventive Medicine Department Kaunas, 2020, p. 81.

Aim of the work: to assess the knowledge of the patients of odontology clinic about nutrition, nutrition habits and their associations with oral health.

Tasks of the work: 1) to assess the knowledge of the patients of odontology clinic about nutrition; 2) to establish the patient’s nutrition habits; 3) to assess the prevalence of dental caries among the patients of odontology clinic and their oral hygiene; 4) to establish the relation of patient’s knowledge and nutrition habits with the prevalence of dental caries and oral hygiene.

Methodology. The study was performed in odontology clinic of Jurbarkas in March – October, 2020. 18 – 65-year-old adult patients of the clinic (n = 166) completed an anonymous questionnaire comprised of 28 questions about nutrition knowledge, nutrition habits and oral health. Oral hygiene was assessed by applying a simplified Green – Vermillion oral hygiene index (OHI–S). In case of every respondent, after summing up the number of decayed (D), missing (M) and filled (F) teeth, an individual DMF index was established.Chi square (χ2) criterion, Z test with Bonferroni correction, factor analysis and linear regression analysis were applied for performing the statistical analysis of the data.

Results. The nutrition knowledge of most people in the sample was insufficient. The mean of nutrition knowledge amounted to just 5.4±2.5 points from possible 13 points. Better nutrition knowledge was shown by more women (40.3 per cent) than men (21.3 per cent), more people having higher than secondary education (44.0 per cent) compared with lower education patients (18.7 per cent) (p<0.05). Nutrition habits of most patients were not healthy. 41.6 per cent of the sample consumed fresh vegetables every day/several times per day, 32.0 per cent – fresh berries and fruit, 35.5 per cent – meat products. 13.9 per cent of respondents consumed sweets and chocolate as food products, unfavourable to oral health, every day, 13.3 per cent of them consumed confectionary products. The prevalence of caries was 100 per cent in the sample, 79.5 per cent of respondents had a really high DMF index. Satisfactory and bad oral hygiene state was established for 72.3 per cent, bad – 27.7 per cent of the respondents. Better nutrition knowledge was related to the choice of healthier food products, smaller BMI, rarer smoking, better oral hygiene state and oral health. Better oral hygiene was associated with a more favourable attitude towards the importance

5 of healthy nutrition, better nutrition knowledge, more frequent consumption of vegetables and fruit, visiting the oral hygienist and the younger age. Better oral state, when assessing the DMF index, was established for women of younger age, having better nutrition knowledge and for the respondents consuming less confectionery.

Conclusions. A large proportion of dental clinic patients had poor nutritional knowledge and eating habits and poor oral health. Gender, age, poor nutritional knowledge, unhealthy diet, especially frequent consumption of confectionery and insufficient consumption of vegetables and fruits, as well as irregular visits to an oral hygienist have a negative impact on both oral hygiene and caries intensity. In order to improve the oral health of the population, it is necessary to pay attention to these factors.

6

TURINYS

SANTRUMPOS ... 7

ĮVADAS ... 8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS ANALIZĖ ... 11

1.1. Sveikos mitybos rekomendacijos ... 11

1.2. Lietuvos gyventojų mitybos ypatumai ... 13

1.3. Gyventojų sveikatos raštingumas ir žinios apie sveiką mitybą ... 18

1.4. Mitybos įtaka burnos sveikatai ... 21

2. TYRIMO METODIKA ... 25

2.1.Tyrimo organizavimas ir atlikimas ... 25

2.2. Tyrimo klausimynas ir analizuoti požymiai ... 25

2.3. Klinikinis burnos tyrimas ... 27

2.4. Statistinė duomenų analizė ... 28

3. REZULTATAI ... 29

3.1. Tiriamųjų charakteristika ... 29

3.2. Respondentų žinios apie mitybą ... 32

3.3. Mitybos įpročiai ... 43

3.4. Burnos būklė ir burnos higienos įpročiai ... 50

3.5. Mitybos žinių, mitybos įpročių bei burnos būklės sąsajos ... 58

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 66

IŠVADOS ... 72

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 73

LITERATŪRA ... 74

7

SANTRUMPOS

BH – burnos higiena

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos KMI – kūno masės indeksas

KPI – ėduonies pažeistų, plombuotų, išrautų nuolatinių dantų skaičius vienam asmeniui LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

OHI–S –Simplified Oral Hygiene Index (supaprastintas burnos higienos indeksas) pH – burnos ertmės ir dantų apnašų vandenilio jonų koncentracijos matas

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

8

ĮVADAS

Darbo aktualumas. Prastėjanti pasaulio gyventojų burnos sveikata, didelis dantų ėduonies paplitimas, ypač nuolatiniuose dantyse, kelia didelį nerimą. Ši liga progresuoja visą žmogaus gyvenimą ir yra viena iš labiausiai paplitusių neužkrečiamų ligų pasaulyje. 2015 metais atliktame visuotiniame ligų naštos tyrime (angl. Global Burden of Disease Study) dėl vaikų pieninių dantų pažeidimų dantų ėduonis užima 12 vietą tarp visų ligų (560 mln. sergančių vaikų) [1]. Beveik pusė pasaulio gyventojų turi ar turėjo šios ligos pažeistus dantis [1,2]. 2006 – 2008 metais Kauno mieste atliktas tyrimas parodė, kad ėduonies paplitimas tarp tirtų asmenų – 99,9 proc., tik vienas pacientas iš 1141 tiriamojo turėjo visus sveikus dantis [3].

Burnos sveikata ir mityba turi tamprų tarpusavio ryšį [4]. Sveika, subalansuota, visavertė mityba užtikrina darnų organizmo funkcionavimą, yra sveikatos pagrindas ir kartu su kasdiene tinkama burnos higiena padeda išlaikyti sveikus dantis bei dantenas [5–7]. Ydingi mitybos įpročiai, ypač kai vartojamas didelis cukraus kiekis, valgoma per mažai daržovių, neigiamai veikia dantų būklę visais amžiaus tarpsniais ir gali būti vienas iš dantų dygimo sutrikimų, infekcinių ir periodonto ligų atsiradimo veiksnių [4,8]. Nors visuomenė tampa vis sąmoningesnė sveikatos gerinimo, ligų prevencijos, sveikesnio maisto pasirinkimo srityse, sveika gyvensena vis dar nėra gyvenimo norma [7,9].

Greitėjant gyvenimo tempui vis daugiau asmenų renkasi maistą, kuris ne tik neaprūpina organizmo reikiamomis medžiagomis, bet ir gali sukelti burnos ligas [10]. Vienas tokių – daug paprastųjų angliavandenių turintis maistas (konditerijos gaminiai, saldieji kepiniai, gaivieji gėrimai ir kita) [1]. Atlikti tyrimai patvirtino, jog patologinių bakterijų, skaidančių angliavandenius, išskiriamos rūgštys skatina burnos pH pokyčius, greitina biologinį emalio irimo procesą, ir turi tiesioginį ryšį su burnos ligų atsiradimu [11]. Gausus paprastųjų angliavandenių vartojimas, prasta burnos higiena gali sukelti negrįžtamus procesus burnos ertmėje ir tapti daugelio burnos sveikatos sutrikimų priežastimi [12].

Pagrindinis vaidmuo, informuojant apie gyvenimo būdo, mitybos įpročių pozityvų ar negatyvų poveikį paciento sveikatai, turėtų atitekti kvalifikuotiems sveikatos priežiūros specialistams [13,14]. Moksliškai įrodyta, jog kuo geresnės žinios apie mitybą, tuo labiau teigiamas požiūris į ją ir sveikesni mitybos įpročiai. Tačiau Lietuvoje ir užsienyje atlikti tyrimai rodo, jog daugelis pacientų nesuvokia ryšio tarp mitybos, bendros organizmo būklės ir burnos sveikatos, negeba įvardyti vartojamo maisto poveikio burnos sveikatai [5]. Pacientų sveikatos raštingumo didinimas turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį įgalinant žmones mažinti su nesveika mityba susijusį sergamumą bei valdyti daugelį lėtinių ligų [15].

9 Darbo aktualumas ir mokslinis naujumas. Lietuvoje stokojama tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjama suaugusių asmenų mitybos įpročių ir sveikatos raštingumo sąsajos su realia jų burnos būkle, objektyviai įvertinta burnos priežiūros specialisto. Daugiausia koncentruojamasi į vaikų, paauglių mitybą ir jų burnos sveikatos problemas. Šiame darbe tiriama suaugusių 18 – 65 m. amžiaus Jurbarko odontologijos klinikos „Tavo odontologijos centras“ pacientų grupė ir analizuojama, kaip mitybos žinios, įpročiai, socialiniai ir demografiniai veiksniai sąlygoja jų dabartinę burnos būklę.

Atlikto tyrimo teorinė ir praktinė reikšmė. Tyrimo metu surinkti duomenys gali būti panaudoti rengiant tikslines rekomendacijas pacientams, siekiantiems išvengti burnos ertmės ligų ir susiduriantiems su burnos sveikatos problemomis. Jų sveikatos raštingumo didinimas, mitybos įpročių koregavimas gali padėti išvengti ligų. Gyvensenos medicinos, burnos priežiūros specialistai ras informacijos apie tai, kokių žinių pacientams labiausiai trūksta ir kokią įtaką burnos ertmės būklei daro asmenų žinios apie mitybą ir jų mitybos įpročiai.

Asmeninis autorės indėlis. Darbo autorė dalyvavo visuose tyrimo etapuose: remdamasi moksline literatūra, sudarė tyrimo klausimyną, vykdė tyrimą, atliko duomenų statistinę analizę ir juos apibendrino šiame darbe.

10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas – įvertinti odontologijos klinikos pacientų žinias apie mitybą ir mitybos įpročius bei jų sąsajas su burnos sveikata.

Uždaviniai:

1. Įvertinti odontologijos klinikos pacientų žinias apie mitybą. 2. Nustatyti pacientų mitybos įpročius.

3. Įvertinti dantų ėduonies paplitimą tarp odontologijos klinikos pacientų ir jų burnos higieną. 4. Nustatyti pacientų žinių ir mitybos įpročių ryšį su dantų ėduonies paplitimu ir burnos higiena.

11

1. LITERATŪROS ANALIZĖ

1.1. Sveikos mitybos rekomendacijos

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net 60 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo jo mitybos [16]. Veikiami daugelio tarpusavyje sąveikaujančių socialinių ir ekonominių veiksnių, mitybos įpročiai pastaruoju metu sparčiai keičiasi [17]. Nors teigiama, kad elgesio ir mitybos modeliai, turintys įtakos individo sveikatai, formuojasi ankstyvame amžiuje ir išlieka visą gyvenimą, tačiau sparti urbanizacija, padidėjusi perdirbtų maisto produktų gamyba, besikeičiantis gyvenimo būdas lemia didėjantį riebalų, druskos (natrio), pridėtinio cukraus bei kitų didelės energinės vertės maisto produktų ir mažėjantį šviežių vaisių, daržovių bei maistinių skaidulų, vartojimą [17,18].

Kad mityba būtų sveika, ji turi patenkinti organizmo fiziologinius, maistinių medžiagų, energijos poreikius [19]. Be to, rekomenduojama laikytis šių pagrindinių mitybos taisyklių [20]: 1. Saikingumas. Stengtis išlaikyti nulinį energinį balansą, kad organizmas maistinių medžiagų

gautų tiek, kiek jam būtina.

2. Įvairumas. Kad patenkintų 40 reikiamų maisto medžiagų ir vitaminų poreikį, žmogus turi rinktis kuo įvairesnį maistą.

3. Subalansavimas. Tai tinkamas su maistu gaunamų baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis, reikalingas normaliam organizmo funkcionavimui.

Individo mityba, mitybos įpročiai priklauso nuo daugelio faktorių – lyties, amžiaus, fizinio aktyvumo, maisto pasirinkimo kriterijų bei prioritetų, socialinės aplinkos įtakos [17,19]. Dauguma šalių, ne išimtis ir Lietuva, turi savo sveikos mitybos rekomendacijas, kurios priklauso nuo ten vyraujančios religinės, kultūrinės, ekonominės situacijos bei kitų faktorių, tačiau pagrindiniai sveikos mitybos principai beveik visur vienodi [17–21]:

 Valgyti įvairų, subalansuotą, daugiau augalinį nei gyvūninės kilmės maistą.

 Rekomenduojama per dieną vartoti ne mažiau kaip 400 gramų vaisių ir daržovių (geriausia šviežių), neskaitant bulvių ir kitų krakmolingų šakninių daržovių. Kai kuriose šalyse šis kiekis skiriasi, pvz. Japonijoje rekomenduojama paros norma 200 g vaisių ir ≥350 g daržovių [21].  Keletą kartų per dieną valgyti pilno grūdo produktus, makaronus, ryžius.

 Mažinti riebalų vartojimą, jie turi sudaryti mažiau nei 30 proc. paros energijos poreikio. Gyvulinius riebalus keisti augaliniais aliejais. Iki 1 proc. mažinti transriebalų vartojimą.

 Vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus (nesaldų jogurtą, kefyrą, sūrį).

 Raudoną mėsą (kiaulieną, jautieną, avieną) keisti į ankštines daržoves žuvį, arba baltą mėsą.  Mažinti pridėtinio cukraus vartojimą (jis turi sudaryti mažiau nei 10 proc. paros energijos

12 vidutiniškai 2000 kcal per parą. Idealiu atveju pridėtinio cukraus kiekį mažinti iki 5 proc. paros energijos normos.

 Vartoti mažiau nei 5 gramus druskos per parą, geriausia joduota druska.  Išlaikyti normalią kūno masę, kai KMI – 18,5 – 25,0.

 Kasdien aktyviai judėti.

 Maistą ruošti saugiai, higieniškoje aplinkoje.  Riboti alkoholio vartojimą.

 Kūdikiai krūtimi turėtų būti maitinami iki pusės metų, jei yra galimybė, iki 2 metų ar ilgiau. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) reglamentuoja, kokia turi būti sveiko maisto pasirinkimo piramidė, ir rekomenduoja savo dienos racioną planuoti šios piramidės principu [22].

1.1 pav. Maisto pasirinkimo piramidė [22]

Remiantis SAM rekomendacijomis, gera savijauta neatsiejama nuo fizinio aktyvumo, nes norint būti sveikam, reikia reguliariai mankštintis. Suaugusiam asmeniui rekomenduojama aktyviai judėti bent pusvalandį, kad kūnas sušiltų ir pakiltų kraujospūdis [16]. Nejudraus gyvenimo, fizinio aktyvumo stokos grėsmę sveikatai akcentuoja ir PSO [17].

Mitybos piramidės pagrindą sudaro 8 stiklinės vandens, tiek skysčių rekomenduojama suvartoti normalaus svorio suaugusiam asmeniui [16]. Tik esant pakankamam vandens kiekiui (žmogaus organizme jo turi būti ~ 70 procentų), gali tinkamai vykti visi gyvybiniai procesai. 1 proc. prarasto vandens organizme sukelia troškulio jausmą, o 10 proc. gali būti mirtini [23,24].

13 Apatinis mitybos piramidės aukštas padalintas į du atskirus sektorius. Viename – grūdiniai produktai, bulvės, makaronai, ryžiai, kitame – daržovės ir vaisiai. Šiuose sektoriuose esantys produktai turėtų būti dažniausiai naudojami mitybos racione ir iš jų gaunama didžioji dalis maisto davinio energijos [16].

PSO teigia, kad per mažas daržovių bei vaisių vartojimas, yra vienas iš 10 pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių gyventojų mirtingumą [25]. Šių produktų, turinčių sudaryti mitybos pagrindą, rekomenduojama sunaudoti ne mažiau 400 gramų per dieną [16]. Jas geriausia naudoti šviežias, kuo mažiau perdirbtas, tačiau daugelis vertingų medžiagų taip pat išlieka džiovinant ar šaldant [26].

Antras mitybos piramidės aukštas padalintas į tris sektorius. Tai pienas ir pieno produktai (kefyras, sūris, nesaldintas jogurtas), augaliniai aliejai, riešutai, sėklos (užima mažą dalį) ir mėsos produktai (liesa mėsa, žuvis) [16]. Nors Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamoje maisto pasirinkimo piramidėje mėsa rekomenduojama tarp dažniausiai vartotinų produktų, dėl jos vartojimo naudos tarp pasaulio mokslininkų kyla nesutarimų. Išnagrinėjus pusės milijono 35 – 75 m. amžiaus JAV ir Europoje atlikto kohortinio tyrimo dalyvių duomenis matyti, jog vegetarų mirties nuo koronarinės širdies ligos tikimybė 29,0 proc., nuo vėžinių susirgimų – 18 proc. mažesnė nei valgančių mėsą. Nevalgantys mėsos žmonės 55,0 proc. rečiau serga hipertenzija, 26 – 68 proc. išemine širdies liga bei kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis, 35,0 proc. prostatos vėžiu [27,28].

Paskutiniame piramidės aukšte yra produktai, kuriuos reikėtų vartoti itin saikingai. Tai yra sviestas, druska, saldieji produktai (desertai, tortai, pyragaičiai, saldainiai ir kita), kurių didesnis kiekis daro neigiamą įtaką sveikatai [16].

Apibendrinant galima teigti, kad mityba, kurios metu gaunamas optimalus angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų, mikroelementų ir skaidulinių medžiagų kiekis, aktyvus gyvenimo būdas, reikiamas vandens kiekio naudojimas, padeda užtikrinti normalų individo vystymąsi vaikystėje, gerą suaugusio organizmo funkcionavimą ir apsaugo nuo ligų bei negalios senatvėje.

1.2. Lietuvos gyventojų mitybos ypatumai

Lietuviai nuo seno mėgo valgyti daug, riebiai, sočiai, daugybę produktų skaninti druska bei cukrumi [29]. Daugelis tyrimų, analizuojančių Lietuvos gyventojų mitybos įpročius patvirtino, jog lietuvių mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų ir nėra sveika [30,31].

Vieno pagrindinio organizmo geros būklės palaikymo principų – aprūpinti jį pakankamu skysčių kiekiu (8 stiklinės) – laikosi vos 14 proc. respondentų, beveik pusė dalyvių (49,4 proc.) teigė išgeriantys 3 – 5 stiklines skysčių.

Mokslinėje literatūroje teigiama, kad vartojamo maisto balansas užtikrina visų reikalingų organizmui maistinių medžiagų kiekį ir įvairovę, o tai sąlygoja gerą fizinę bei protinę organizmo būklę [7,19]. Suaugusių Lietuvos gyventojų mitybos įpročių ir jų pokyčių tendencijų tyrimas

14 parodė, jog manančių, kad jų mityba yra tinkama ir pilnai aprūpina organizmą reikalingomis medžiagomis, yra 43,1 proc., o net 34,1 proc. pripažino, kad ji nėra gera [32]. Dabartine savo sveikatos būkle patenkinti vos daugiau nei pusė gyventojų – gerai ir labai gerai ją įvertino 58,1 proc. respondentų (atitinkamai nuo 42,7 proc. Vilniaus rajono sav. iki 74,8 proc. Kauno rajono sav.) [33]. Nors šis rodiklis per pastaruosius metus (2011 – 2019 m.) Klaipėdos rajone pagerėjo 27,4 proc., savo sveikatą kaip gerą įvardijo tik 45,1 proc. šio rajono respondentų [34].

2013 – 2014 m. atliktas Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas parodė, jog nedaugelis įvertina faktą, kad sveika, subalansuota mityba gali būti veiksnys, apsaugantis nuo įvairių ligų – vos 13,4 proc. Lietuvos gyventojų rinkosi maistą sveikatos gerinimo tikslu [9]. 2019 m. atlikto tyrimo metu šis rodiklis buvo dvigubai geresnis – net 27,4 proc. respondentų (34,2 proc. moterų ir 19,5 proc. vyrų) maistą rinkosi pagal jo palankumą sveikatai. Į maisto teikiamą naudą sveikatai dažniausiai atsižvelgė turintys aukštąjį išsilavinimą, tarnautojai, verslininkai bei vyresnio amžiaus respondentai [32].

Mažai apdoroti grūdiniai produktai yra aukštos biologinės vertės produktai, turintys daug maistinių skaidulų (paros norma ne mažiau kaip 25 – 35 g arba apie 12,5 g/ 1000 kcal energijos), baltymų, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, magnio), vitaminų (C, B6, folio rūgšties, karotinoidų). Jų rekomenduojama per parą suvartoti 5 – 11 standartinių porcijų ir turėtų būti vieni dažniausiai naudojamų maisto racione [19,27]. 2013 – 2014 m. atliktas Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas parodė, kad grūdinius produktus kasdien ar kelis kartus per dieną naudoja vos kas antras (53,7 proc.) Lietuvos gyventojas. 2019 m. atlikto tyrimo rezultatai rodo dar prastesnę situaciją – grūdinius produktus (duoną, grūdus, košes) kasdien valgo vos 49,5 proc. tiriamųjų, iš jų vos 8,0 proc. – kelis kartus per dieną [9,32]. Bulvės vartojamos dar rečiau – vos 15,1 proc. respondentų jas valgo kasdien, 3,8 proc. respondentų teigė, jog bulves vartoja rečiau nei kartą per savaitę [9]. Kad šių maisto produktų lietuviai vartoja per mažai, patvirtino ir kitas 2017 m. Lietuvoje atliktas tyrimas. Bulves 6 – 7 kartus per savaitę teigė vartoję vos 2,0 proc., ryžius, makaronus – 6,3 proc., košes ar dribsnius 14,7 proc. 18 – 30 metų amžiaus respondentų. Šioje amžiaus grupėje 40,0 proc. respondentų teigė retai arba niekada nevalgantys virtų bulvių, 4,2 proc. ryžių arba makaronų, 25,3 proc. košių arba dribsnių. 31 – 78 amžiaus grupėje virtas bulves kasdien vartoja vos 2,3 proc. (išvis nevartoja/ vartoja retai 23,6 proc.), ryžius, makaronus – 4,5 proc., (išvis nevartoja/ vartoja retai 29,5 proc.), košes, dribsnius – 10,0 proc. (išvis nevartoja/ vartoja retai 25,9 proc.), respondentų [31].

Pagal PSO per mažas daržovių bei vaisių vartojimas yra vienas iš 10 pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių gyventojų mirtingumą [25]. Analizuojant Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatus nustatyta, jog lietuviai vartoja per mažai daržovių ir vaisių – per dieną jų suvartojama vidutiniškai apie 260 gramų [9]. Nors rekomenduojama daržoves ir vaisius vartoti kasdien (paros norma 3 – 5

15 standartinės daržovių ir 2 – 4 vaisių porcijos), tik vos daugiau nei pusė (57,1 proc.) tiriamųjų laikosi šių rekomendacijų [19,32]. 2018 m. atliktas Suaugusiųjų gyvensenos tyrimas parodė, kad kartą per dieną ar dažniau daržoves valgo dar mažesnė dalis – 42,0 proc., vaisius 34,7 proc. apklausos dalyvių. Daugiausiai kartą per dieną ar dažniau valgančių daržoves asmenų buvo Vilniaus miesto sav. (62,6 proc.), mažiausiai – Skuodo rajono sav. (26,2 proc.). Vaisius dažniausiai valgo Elektrėnų sav. (54,9 proc.), rečiausiai – Anykščių rajono sav. (20,4 proc.) gyventojai [33]. Šių maisto produktų vartojimo dažniui turi įtakos ir respondentų amžius: kasdien vaisius ir daržoves vartojo 51,6 proc., 19 – 34 metų ir 61,9 proc. 50 – 64 m. amžiaus respondentų [32]. Kitas tyrimas, analizuojantis gyventojų daržovių vartojimo pokyčius Klaipėdos rajone parodė, kad šviežių daržovių vartojimas (mažiausiai 3 kartus per savaitę) turi tendenciją didėti: nuo 31,0 proc. – 2014 m. iki 68,6 proc. – 2018 m. (atitinkamai 28,2 proc. ir 61,7 proc. moterys bei 21,1 proc. ir 54,4 proc. vyrai) [34].

Organizmo baltymų poreikiams patenkinti (0,75 g baltymų 1 kg kūno svorio), kasdien reikėtų suvartoti 2 – 3 standartines porcijas mėsos, žuvies, kiaušinių ar ankštinių daržovių [1]. Remiantis 2019 m. atlikto tyrimo rezultatais nustatyta, jog mėsą ar jos produktus kasdien vartoja 35,7 proc., 3 – 5 kartus per savaitę – 44,2 proc., o jos visiškai atsisakę teigė 2,4 proc. apklausos dalyvių. Šiuos produktus kasdien dažniau valgo vyrai (43,9 proc.) nei moterys (28,7 proc.), dažniau kaimo (41,3 proc.) nei miesto (34,2 proc.) gyventojai [32].

Žuvį dėl joje esančių lengvai pasisavinamų baltymų, vertingų polinesočiųjų riebalų rūgščių rekomenduojama vartoti kaip raudonos mėsos alternatyvą, tačiau ji išlieka vienas rečiausiai naudojamų lietuvių kasdienio raciono produktų [19]. Daugiausia respondentų (46,2 proc.) ją vartoja 1 – 2 kartus per mėnesį ar rečiau, 37,0 proc. teigė tai darantys 1 – 2 kartus per savaitę, 12,0 proc. įvardijo žuvies visai nevartojantys. 1 – 2 kartus per savaitę žuvį dažniausiai vartojo vyresnio (50 – 64 m.) amžiaus tyrimo dalyviai [32]. Kad lietuviai per mažai vartoja žuvies, patvirtina ir 2017 m. atlikto tyrimo rezultatai: vos 1,1 proc. 18 – 30 m. amžiaus ir 3,6 proc. 31 – 78 m. amžiaus respondentų nurodė žuvį vartojantys kasdien., 45,3 proc. 18 – 30 m. amžiaus ir 31,4 proc. 31 – 74 m. amžiaus respondentų teigė žuvies nevartojantys, arba vartoja labai retai [31]. Kitas tyrimas atskleidė, kad šio produkto vartojimas turi tendenciją mažėti: 2007 m. 1 – 2 kartus per savaitę žuvį vartojantys nurodė 75,3 proc., 2014 m.– 72,1 proc., 2017 m. – 36,8 proc. 18 – 30 m. amžiaus bei 51,8 proc. 31 – 74 m. amžiaus respondentų, 2019 m šis rodiklis tesiekė 37 proc. [30–34

].

Pienas ir jo produktai yra vienas svarbiausių kalcio šaltinių [19]. Šiuos produktus kasdien vartoja truputį daugiau nei ketvirtadalis apklausoje dalyvavusių asmenų (26,4 proc.), 6,6 proc. teigė, jų išvis nevartojantys [32]

.

Vertinant pagal lytį, pieną/ pieno produktus kasdien vartoja 25,0 proc. moterų ir 13,3 proc. vyrų, o 2 – 4 kartus per savaitę 27,5 proc. moterų ir vos 10,8 proc. vyrų [7]. Kitas, 2017 m. atliktas tyrimas parodė, jog skirtingose amžiaus grupėse skiriasi šio produkto

16 vartojimas: 18 – 30 m. amžiaus grupėje šiuos produktus 24,2 proc. vartoja kasdien, 47,4 proc. 3 – 5 d./sav., 22,1 proc. – 1 – 2 d./sav., 6,3 proc. nurodė vartojantys retai arba iš vis nevartojantys. 31 – 74 m. amžiaus grupėje atitinkamai 20,5 proc., 36,4 proc., 28,6 proc. ir 14,5 proc. [31].

Vyrų valgymo įpročiai žymiai prastesni nei moterų. Tyrimai parodė, kad moterys labiau domisi mitybos įtaka sveikatai, ieško būdų mitybai pagerinti ir svoriui kontroliuoti [7]. Medicininės žinios ir išsilavinimas taip pat sąlygoja kai kurių maisto produktų kenksmingumo sveikatai suvokimą, prioritetus, pasirenkant maisto produktus. Riebią mėsą dažnai vartojantys nurodė 35,4 proc. 18 – 30 m. amžiaus ir 8 proc. 31 – 78 m. amžiaus turinčių medicininį išsilavinimą respondentų ir beveik pusė (48,9 proc.) 18 – 30 m. amžiaus bei 32,4 proc. 31 – 74 m. amžiaus neturinčių medicininio išsilavinimo respondentų [31].

Pastebėta, kad vartotojai dažnai nežino, kiek iš tikrųjų sunaudoja druskos, nes didžiąją dalį druskos paros normos gauna su jau paruoštais maisto produktais. Siekiant išvengti per didelio jos kiekio, prieš sūdant paruoštus maisto produktus rekomenduojama įvertinti ten jau esantį druskos kiekį. Sumažinus druskos (natrio) kiekį iki rekomenduojamų 5 g per parą, per metus pasaulyje būtų galima išvengti iki 1,7 mln. mirčių [17]. Nagrinėjant lietuvių mitybos įpročius matyti, kad daugiau nei pusė respondentų (54,2 proc.) sūdo jau pagamintą maistą, jei jis nėra pakankamai sūrus, to niekada nedarantys nurodė 39,1 proc. respondentų, Neramina tai, jog net 6,2 proc. tyrimo dalyvių maistą sūdo jo net neparagavę [32]. Kito, 2018 m. atlikto tyrimo metu šis rodiklis buvo panašus – suaugusiųjų, kurie papildomai nededa druskos į paruoštą maistą, dalis buvo 43,8 proc. (nuo 54,6 proc. Marijampolės raj., iki 20,9 proc. Vilniaus raj.) [33]. Medicininis išsilavinimas taip pat turi įtakos įpročiui papildomai sūdyti maistą: papildomai maisto nesūdė 40,4 proc. turinčių medicininį išsilavinimą ir vos 18,8 proc. neturinčių medicininio išsilavinimo 18 – 30 metų asmenų. Tarp vyresnių – 31 – 78 metų respondentų šie skaičiai atitinkamai 56,0 proc. ir 18,2 proc. [31].

Maisto gamybai rekomenduojama gyvulinius riebalus, kuriuose gausu sočiųjų riebalų, keisti augaliniais aliejais. Lyginant aliejaus sunaudojimą, matoma dažnesnio vartojimo tendencija: 1997 m. maisto gamybai jį naudojo 57,6 proc., 2002 m. – 77,0 proc., 2007 m. – 74,9 proc., 2014 m. – 79,0 proc. apklausos dalyvių [30]. 2019 m. tyrimų duomenys rodo, jog dažniausiai maistui gaminti lietuviai renkasi augalinį aliejų (70,0 proc.), 14,1 proc. – sviestą, lydytą Ghi sviestą (6,5 proc.) arba kokosų aliejų (3,1 proc.). Tik 3,0 proc. nurodė maistui gaminti naudojantys gyvūninius taukus [32]. Kad sveikesnio produkto pasirinkimui įtakos turi medicininės žinios ir išsilavinimas, atkleidžia 2017 m. atliktas tyrimas: aliejų vietoj gyvūninių taukų maisto gamybai naudojo 68,8 proc. 18 – 30 m. ir 71,8 proc. 31 – 74 m. neturinčių medicininio išsilavinimo bei 87,2 proc. 18 – 30 m. ir 90,0 proc. 31 – 74 m. amžiaus respondentų, turinčių medicininį išsilavinimą [31].

Reguliarus maitinimasis yra viena iš sveikos mitybos taisyklių [19]. Suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas parodė, jog visada tuo pačiu metu

17 valgo tik trečdalis apklausos dalyvių, daugiau moterys nei vyrai. Daugiausia respondentai valgo tris kartus per dieną (59,2 proc.), keturis kartus ir daugiau kartų – 27,4 proc., du kartus per dieną valgo 11,7 proc. apklaustųjų asmenų. Pastebima, kad kuo jaunesni asmenys, tuo maitinimosi ciklas yra nereguliaresnis, o amžiui didėjant, asmenys stengiasi tuo pačiu metu ir daugiau kartų maitintis [9].

Analizuojant apklausos dalyvių pusryčiavimą matyti, kad įprastai pusryčius valgo 89,4 proc. 18 – 30 m. amžiaus ir 96,0 proc. 31 – 74 m. amžiaus turintys medicininį išsilavinimą bei 75,0 proc. 18 – 30 m. ir 88,2 proc. neturinčių medicininio išsilavinimo respondentų [31]. 2017 m. atliktas universiteto studentų mitybos įpročių ir vartojamo maisto kokybės tyrimas parodė, kad nors rekomenduojama, jog pietūs turėtų būti pagrindinis dienos valgis ir sudarytų apie 35 – 40 proc. viso dienos raciono, beveik trečdalis studentų (28,0 proc. merginų ir 25,5 proc. vaikinų) visai nepietauja. Optimalaus maitinimosi dažnio (3 – 5 kartai per dieną) paisė 42,3 proc. valgančių 3 kartus per dieną ir 27,3 proc., valgančių 4 kartus per dieną merginų bei 33,2 proc. valgančių 4 kartus ir 37,1 proc. besimaitinančių 5 ir daugiau kartų per dieną vaikinų [35].

Tyrimas parodė, kad vartotojai, ypač vaikinai – vyrai neskiria pakankamai dėmesio tokiems rizikos veiksniams, kaip nereguliarus maitinimasis, greitas maistas, sintetinių priedų kiekis maiste. Universiteto studentų mitybos įpročių ir vartojamo maisto kokybės tyrimas parodė, kad pagrindiniai kriterijai pagal kuriuos merginos renkasi maisto produktus, yra produkto sudėtis (42,6 proc.) ir kaina (38,6 proc.), vaikinai – prekinė išvaizda (37,8 proc.) ir kaina (31,6 proc.). Kad į perkamo maisto sudėtį įeitų žmogaus organizmui svarbios medžiagos, aktualu buvo 87,1 proc. merginų ir 64,1 proc. vaikinų, nedidelis sintetinių priedų kiekis – 72,3 proc. merginų ir 58,9 proc. vaikinų [35].

Ekologiško, sveikatai palankaus maisto pasirinkimas yra svarbus žymuo, atskleidžiantis maisto įtakos sveikatai suvokimą. Ekologiški produktai įprastai būna brangesni nei užauginti įprastomis sąlygomis, tačiau jie rekomenduotini dėl saugumo sveikatai [7,36]. Šiuos produktus vartoja trečdalis (30,4 proc.) merginų, ir tik 18,0 proc. vaikinų. 62,9 proc. merginų ir 59,4 proc. vaikinų ekologiškus maisto produktus vartoja tik kartais, 22,6 proc. vaikinų šių produktų išvis nenaudoja [35].

Nors cukrus – vienas lengviausiai įsisavinamų energijos šaltinių natūraliai randamas daugelyje vaisių ir daržovių, tačiau pridėtinis cukrus, naudojamas maisto produktų gamyboje, siejamas su daugeliu sveikatos sutrikimų: dantų ėduonimi, antsvoriu ir nutukimu, širdies ir kraujagyslių ligomis, II tipo cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu, nealkoholiniu kepenų suriebėjimu [37]. 2020 m. atlikto tyrimo „Suaugusių Lietuvos gyventojų požiūris į pridėtinio cukraus ir saldiklių vartojimą“ rezultatai parodė, jog cukraus nevartoja vos 20,7 proc. lietuvių, tačiau net 35,0 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad ir toliau naudotų cukrų, nekreipdami dėmesio į jo poveikį sveikatai. Taip teigė dažniau vyresni (15,3 proc.) nei jaunesni (8,4 proc.) tyrimo dalyviai, dažniau kaimo (14,4 proc.) nei miesto (8,7 proc.) gyventojai, dažniau nedirbantys (16,5 proc.) nei

18 dirbantys (9,7 proc.) [38]. Tuo tarpu, net 98,1 proc. Lenkijoje atlikto tyrimo dalyvių nurodė riboję pridėtinio cukraus vartojimą sveikatinimo tikslu [39]. „Lietuvos gyventojų nuomonės apie pridėtinio cukraus ir saldiklių vartojimą tyrimas“, kuriame dalyvavo 1008 respondentai nuo 18 iki 75 metų parodė, jog kavos ir arbatos visiškai nesaldina tik 37,1 proc. moterų ir 22,2 proc. vyrų. Kava arba arbata dažniausiai saldinama cukrumi (55,3 proc.), medumi (10,1 proc.) arba kitais saldikliais (2,5 proc.). Iš saldiklių dažniausiai vartojami medus (78,1 proc.), fruktozė (43,3 proc.) ir sacharinas (30,9 proc.) [40]. Saldumynus kasdien naudoja 17,5 proc. vyrų ir dešimtadalis (10,0 proc.) moterų, vieną kartą per savaitę – 23,3 proc. vyrų ir 9,2 proc. moterų. Išvis saldumynų nenaudoja 10,0 proc. moterų ir 4,1 proc. vyrų [7]. Ypatingai konditerinių gaminių vartojimas paplitęs studentų tarpe, juos vartojantys nurodė 95,9 proc. Vilniaus universiteto studentų [41].

Mokslinėje literatūroje greitas maistas apibūdinamas kaip mažos biologinės vertės produktas, kurio didžiąją dalį energinės vertės sudaro riebalų (ypač sočiųjų) ir (ar) iš cukraus gaunamos kalorijos [41]. Jis neaprūpina organizmo reikiamomis maistinėmis medžiagomis, vitaminais, mineralais, skaidulomis ir kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. Analizuojant lietuvių greito maisto vartojimo įpročius matyti, kad jį dažnai vartoja 42,6 proc. apklaustų vaikinų ir 11,8 proc. merginų, kartais – 59,8 proc. merginų ir 46,5 proc. vaikinų. Greito maisto nevartoja 10,9 proc. vaikinų ir 18,4 proc. merginų [35]. Sveikatai nepalankių maisto produktų ir gėrimų vartojimo paplitimo tarp Vilniaus universiteto studentų tyrimas parodė, kad bulvių traškučius valgo 60,7 proc. respondentų, riebaluose virtus ir skrudintus gaminių – 72,6 proc., gazuotus gaiviuosius gėrimus geria 60,9 proc., energinius gėrimus – 26,3 proc. respondentų [41].

Apibendrinant galima teigti, kad daugumos lietuvių mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Daugelis žmonių maitinasi nereguliariai, vartoja per daug cukraus, druskos, greito maisto. Nepakankamai naudojama vaisių, daržovių, žuvies, grūdinių produktų. Vartojamo maisto įtaka sveikatai, maisto saugumas vis dar nėra prioritetas, pasirenkant maisto produktus.

1.3. Gyventojų sveikatos raštingumas ir žinios apie sveiką mitybą

Sveikatos raštingumas – tai asmens gebėjimas suprasti informaciją, susijusią su sveikata, ją priimti ir pritaikyti kasdieniame gyvenime (sergant, naudojantis gydymo paslaugomis ar būnant sveikam) [15].

Jis atlieka kertinį vaidmenį, įgalindamas žmones pačius valdyti daugelį lėtinių ligų ir yra vienas svarbiausių racionalaus požiūrio į sveikatą ugdymo elementų [15,42]. Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. liepos 9 d. nutarimo trečiajame skyriuje „Sveikos, subalansuotos mitybos skatinimas“ akcentuoja, kad būtina skatinti gyventojus propaguoti mediciniškai patvirtintą gyvenimo būdo modelį, keliant asmenų sveikatos raštingumo lygį įtraukti žiniasklaidą, plačiau taikyti socialinę reklamą, kitas sveikos mitybos propagavimo priemones, formuoti bendrą poziciją dėl tam tikrų maisto produktų naudos sveikatai [36].

19 2018 m. Lietuvoje atliktas Ambulatorinių pacientų sveikatos raštingumo tyrimas parodė, kad bendras respondentų sveikatos raštingumo indeksas buvo tik 30,2 balų (50 balų sistemoje), (sveikatos priežiūros srityje – 32,2 balų, ligų prevencijos – 31,2 balo, sveikatos stiprinimo 27,4 balo) [43]. Žemiausias sveikatos raštingumo lygis nustatytas 70 m. ir vyresniems respondentams bei turintiems pradinį/ pagrindinį išsilavinimą. Tai gali būti susiję su šiai amžiaus kategorijai sudėtingesniu sveikatos informacinių technologijų priėmimu ir naudojimu [44]. Kad sveikatos raštingumas aiškiai nepakankamas, patvirtina ir kiti tyrimai. Nors 2017 m. atlikto Gyventojų informuotumo apie sveiką gyvenseną tyrimo metu trys ketvirtadaliai (75,0 proc.) dalyvavusių apklausoje sutiko su teiginiu, kad sveikata ≥50 proc. priklauso nuo paties žmogaus elgesio, net 25 proc. atsakiusiųjų nurodė tik 20 – 40 proc. priklausomybę [45]. 8,3 proc. moterų ir 10,0 proc. vyrų žinojo, kad mityba turi tiesioginį ryšį su jų sveikatos būkle bei svoriu, bet sąmoningai stengėsi apie tai negalvoti [7]. Didelei daliai populiacijos nėra susiformavusi teisinga sveikos gyvensenos sąvoka, jie nesupranta mitybos ir sveikatos sąsajų, neturi sveikos gyvensenos pagrindų [46]. Beveik penktadalis nepritaria teiginiui, kad kasdien reikia suvalgyti bent 5 porcijas daržovių ir vaisių, 17 proc. apklaustųjų antsvorio nelaiko žalingu sveikatai [45]. Vis dar yra manančių, kad gyvensena neturi įtakos onkologinių ligų (taip manė 35 proc. respondentų), nutukimo (22,0 proc.), širdies ir kraujagyslių ligų (6,0 proc.) išsivystymui [45]. Panagrinėjus tik jaunų (18 – 29 m.) žmonių raštingumo lygį, situacija kiek geresnė – 2018 metais atlikto tyrimo metu nustatytas pakankamai aukštas sveikatos raštingumas šioje populiacijos grupėje: 78,0 proc. respondentų turėjo pakankamas, 16,9 proc. – problemines, o 7,4 proc. neadekvačias sveikatos raštingumo kompetencijas [47].

Daugėjant informacijos sveikatinimo klausimais, svarbu ją ne tik gauti, bet ir tinkamai suprasti bei pritaikyti. Tyrimai parodė, kad lietuvių informacijos apdorojimo etapų indeksai pakankamai žemi: gavimo – 29,4±7,5 balo, supratimo 32,8±6,5 balo, įvertinimo 30,1±6,7 balo, pritaikymo 28,8±6,1 balo (50 balų sistemoje) [43]. Lengvai/ labai lengvai žiniasklaidoje pateiktą informaciją sveikatinimo klausimais tvirtino suprantantys 51,3 proc. respondentų, kas padeda išlikti sveikiems – 63,7 proc., kad jų gyvenimas daro įtaką jų sveikatai ir gerovei – 69,2 proc. respondentų. Net 49,3 proc. tiriamųjų nurodė, kad jiems sunku – labai sunku pakeisti gyvenimo įpročius, darančius įtaką sveikatai [44]. Beveik pusei apklaustų būna sudėtinga suprasti sveikatos priežiūros specialistų patarimus, trečdaliui apklausos dalyvių sudėtinga suprasti televizijos ir radijo laidas sveikos gyvensenos temomis, sveikatos priežiūros įstaigų platinamas atmintines, todėl jie priversti kreiptis pagalbos į šeimos narius, draugus ar medicinos darbuotojus. Dažniau sveikatos informacijos nesupranta vyrai, vyresni, žemesnio išsilavinimo, nedirbantys, blogiau savo sveikatą įvertinę respondentai [42]. Visuose aktualios informacijos apdorojimo etapuose – gavimo, supratimo, įvertinimo ir pritaikymo – žemiausias vertinimas buvo 70 metų ir vyresnių pacientų [44].

20 Tikslus ir visiems suprantamas maisto produktų ženklinimas, informacijos apie maisto sudėtį ir vertę pateikimas vartotojams padėtų lengviau interpretuoti etiketes [36,46]. Kad lengva/ labai lengva suprasti maisto produktų etiketėse pateiktą informaciją, tvirtino mažiau nei pusė (41,8 proc.) Ambulatorinių pacientų sveikatos raštingumo tyrime dalyvavusių respondentų, net ketvirtadaliui (25,4 proc.) tai padaryti sunku/ labai sunku [44]. Kitas, 2019 m. atliktas Lietuvos gyventojų požiūrio į maisto ženklinimą tyrimas parodė, kad daugumai respondentų galimas maisto poveikis sveikatai nėra prioritetas. Informaciją ant maisto pakuočių dažniausiai skaitė vos 26,2 proc. respondentų: 31,0 proc. 46 – 56 m. amžiaus, 36,3 proc. turintys aukštąjį/ nebaigtą aukštąjį išsilavinimą ir 33,6 proc. moterų. Neskaitė 14,5 proc., tarp jų: 21,1 proc. vyrų, 19,8 proc. 56 m. ir vyresnių asmenų, 32,6 proc. turinčių nebaigtą vidurinį išsilavinimą, 20,4 proc. kaimo gyventojų [46]. Kad moterys labiau domisi informacija ant maisto pakuočių, patvirtina ir kitas tyrimas: maisto produktų etiketes visada skaitė 23,3 proc. moterų ir 5,8 proc. vyrų, kartais – 37,5 proc. moterų ir 16,7 proc. vyrų, ji nedomino 6,7 proc. moterų ir 10 proc. vyrų [7].

Tyrimai parodė, jog mityba, žinios ir išsilavinimas turi tamprų ryšį [48]. Aukštesnis išsilavinimas sąlygoja aukštesnį sveikatos raštingumą – tiek bendrą, tiek atskirose srityse [44]. 2017 m. aštuoniose Japonijos gamybos, prekybos ir paslaugų teikimo įmonėse, turinčiose kavines, atliktas gyventojų žinių apie vaisių ir daržovių rekomenduojamą suvartoti kiekį tyrimas parodė, jog geresnės asmenų mitybos žinios tiesiogiai siejasi su sveikesne mityba: darbuotojai, pasižymintys geresnėmis mitybos žiniomis valgė daugiau daržovių ir vaisių [21]. Kitas, 2018 m. JAV 22 mokymo centruose atliktas tyrimas patvirtina, kad aukštesnis išsilavinimas suteikia gebėjimą geriau gauti, suprasti, įvertinti bei pritaikyti sveikatos informaciją kasdieniame gyvenime. Vidutinis pedagogų mitybos žinių įvertis – 9,8 balo (maksimalus įvertis – 12 balų), tai yra 81,7 proc. maksimalaus įverčio. Tai labai aukštas rodiklis [49].

2016 m. Bardaskane (Iranas) atlikto tyrimo metu nustatyta, kad pagrindiniai sveikatos raštingumo šaltiniai yra gydytojai ir sveikatos priežiūros personalas (nurodė 50,9 proc. respondentų), internetas (19,7 proc.) bei radijas/ televizija (10,4 proc.) [50]. Panašūs rezultatai gauti ir Lietuvoje atlikto Gyventojų informuotumo apie sveiką gyvenseną tyrimo metu: pagrindiniai informacijos apie sveiką gyvenseną šaltiniai buvo gydytojas, slaugytoja, moksliniai straipsniai, mažiausiai informacijos gavo iš specialių mokymų ir populiarios literatūros [45]. Kito tyrimo, atlikto Jungtinėse Amerikos Valstijose San Diego universitete, metu merginos buvo suskirstytos į dvi grupes: besirūpinančios savo mityba ir tos, kurioms sveika mityba neturi didelės reikšmės. Sveikos mitybos šalininkės kaip pagrindinius informacijos šaltinius nurodė medijas (58,0 proc.), tik 1,0 proc. iš jų nurodė, jog pasikliauja draugų ir šeimos narių ir turima informacija apie mitybą. Tarp šių merginų buvo tris kartus mažiau turinčių antsvorį, jos labiau domėjosi informacija ant maisto pakuočių, dažniau skaitė maisto produktų etiketes. 45,0 proc. respondenčių, kurioms sveika mityba

21 neturėjo didelės reikšmės, kaip pagrindinius informacijos apie mitybą šaltinius nurodė televiziją, internetą, knygas, žurnalus, specialius leidinius, 34,0 proc. – šeimos narius ir draugus [51].

Apibendrinant galima teigti, kad geresnis asmenų informuotumas sąlygoja pozityvius sveikatos elgsenos pokyčius, gebėjimą labiau rūpintis savo sveikata. Lietuvių sveikatos raštingumas yra aiškiai nepakankamas nei viename iš informacijos gavimo etapų – jiems sudėtinga gauti, suprasti, įvertinti bei pritaikyti gaunamą informaciją, priimti su asmenine sveikata, ligų prevencija susijusius sprendimus. Nesidomėjimas maisto pakuočių ženklinimu ar nesugebėjimas jo tinkamai interpretuoti neleidžia pasirinkti sveikatai palankesnių maisto produktų.

1.4. Mitybos įtaka burnos sveikatai

Burnos sveikata yra būklė, kai nėra lėtinio burnos ar veido skausmo, apsigimimų, lūpos ar gomurio nesuaugimo, burnos ir ryklės piktybinių navikų, ėduonies bei periodonto ligų ar dantų netekimo [52]. Kitų autorių nuomone, burnos sveikata yra daugialypis modelis apimantis galimybę šypsotis, kalbėti, liesti, ragauti, kramtyti, ryti, perteikti įvairias emocijas bei veido išraiškas be diskomforto, skausmo bei ligų. Ji atspindi fiziologinius, socialinius, psichologinius aspektus, kurie yra būtini gerai gyvenimo kokybei [53]. Rodiklis, atspindintis burnos būklę, yra burnos higienos indeksas – kuo prastesnė burnos higiena, didesnis ėduonies intensyvumas, tuo šis rodiklis didesnis [54].

Tyrimai parodė, kad dauguma gyventojų pritaria teiginiui, jog nesveika mityba gali būti tokių lėtinių ligų, kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos bei nutukimas priežastimi, bet neįvertina vartojamo maisto poveikio burnos audiniams [5,44,55]. Tinkama mityba, kurioje išlaikytas baltymų, angliavandenių, riebalų bei mineralų balansas, yra vienas iš svarbiausių veiksnių, norint palaikyti gerą burnos ertmės būklę, įskaitant morfologinę, histologinę dantų būklę ir periodonto audinių sveikatą [5].

2014 metais Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu siekta išsiaiškinti mitybos įtaką burnos sveiktai. Gauti rezultatai parodė, kad bent vieną ėduonies pažeistą dantį turėjo 100 proc. tyrimo dalyvių. Daugiau nei pusė jų turėjo didelį ar labai didelį ėduonies intensyvumą (KPI 5,6 – 6,7). Pastebėta, kad asmenų, kuriems buvo nustatytas didelis ir labai didelis ėduonies intensyvumas, mitybos įpročiai yra netinkami. Jų mityboje tik 2 – 3 proc. sudaro daržovės ir 2 – 5 proc. žuvis. Net 67,0 – 71,0 proc. sudaro grūdiniai produktai, iš kurių didžioji dalis – rafinuoti grūdai. Didelę raciono dalį (15,0 – 18,0 proc.) sudaro mėsa ir tik 7 – 10 proc. – pieno produktai. Taip pat daugiau nei pusė (53,0 proc.) šių grupių asmenų 1 ir daugiau kartų per dieną geria kavą ar arbatą su cukrumi, o 37,0 proc. – gazuotus gaiviuosius gėrimus [55].

Sveika mityba yra itin svarbus veiksnys dantų dygimui ir vystymuisi, o sveiki dantys yra neatsiejami nuo galimybės vartoti sveiką maistą visą individo gyvenimą [6]. Ankstyvame amžiuje naudojamas per didelis cukraus kiekis yra vienas iš faktorių, nulemiančių blogą dantų būklę

22 vėlyvesniame amžiuje [8]. Vaikai turėtų vartoti maistą, kuriame gausu kalcio, mineralinių medžiagų, vitaminų. Kaulų, o tuo pačiu ir dantų vystymosi sutrikimams, didelės įtakos gali turėti nepilnavertė mityba, kurioje stinga baltymų, mikroelementų [56]. Siekiant užtikrinti burnos gleivinės bei periodonto sveikatą, reikėtų vartoti pieno produktus, vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus. Rekomenduojama valgyti penkis kartus per dieną, vengiant užkandžiavimų tarp maisto. Sveika mityba, kartu su kasdiene tinkama burnos higiena, padeda išlaikyti sveikus dantis bei dantenas [5].

Asmeninei burnos sveikatai priklauso keli sveikatos aspektai, kuriuos galima kontroliuoti ir koreguoti namuose, vienas iš jų – individuali burnos higiena. Tai ekonomiškai efektyviausia intervencija į burnos sveikatą [13]. Dantų valymas šepetėliu bei dantų pasta, tarpdančių siūlo bei skalavimo skysčio naudojimas, subalansuota mityba ir reguliarūs vizitai pas burnos priežiūros specialistus, sumažina burnos ligų riziką [57].

Kauno mieste buvo atliktas tyrimas, kurio metu ištirta 1141 45 – 72 metų amžiaus asmuo. Apžvelgus tyrimų duomenis pastebima, jog daugiau nei pusė vidutinio amžiaus respondentų (45 – 54 ir 55 – 64 metų) vertino savo burnos būklę kaip vidutinę, (atitinkamai 53,3 proc. ir 54,5 proc.), o apie 20,0 proc. pagyvenusio amžiaus asmenų, buvo nepatenkinti dabartine burnos būklę ir vertino ją kaip prastą. Labai gerai burnos būklę vertino 16,9 proc. 45 – 54 m., 20,8 proc. 55 – 64 metų ir 15,0 proc. 65 – 72 metų tiriamųjų [3].Analogiško tyrimo Portugalijoje 2017 metais metu (dalyvavo 1102 tiriamieji vyresni nei 15 metų) rezultatai parodė, jog 69,3 proc. atsakiusiųjų teko patirti dantų ar dantenų skausmą, šiek tiek daugiau nei pusė (50,1 proc.) patyrė sunkumų valgant ar geriant dėl įvairių dantų problemų, o 18,0 proc. tiriamųjų jautė diskomfortą ir gėdą dėl savo dantų [58]. Kai burnos sveikata nėra gera – yra kariozinių, išrautų dantų, kamuoja periodonto ligos, asmeniui tampa sunkiau kramtyti maistą. Ilgainiui prasta burnos būklė gali tapti viena iš retesnio valgymo ar tam tikrų maisto produktų atsisakymo priežasčių. Tokiems asmenims būdinga monotoniška dieta, kai valgomas tik minkštas, gerai apdorotas maistas, neretai atsisakoma šviežių vaisių ir daržovių, kurie būtini gerai burnos būklei palaikyti [59,60]. Šviežiuose vaisiuose nėra pridėtinio cukraus, jį kramtant, skatinamas didesnis seilių išsiskyrimas, kuris padeda apsaugoti dantis nuo demineralizacijos [1]. Užsienyje atlikti tyrimai su periodontitu sergančiais pacientais, kurių mityba buvo papildyta vaisiais, daržovėmis bei riešutais, parodė teigiamą poveikį periodonto audiniams – sumažėjo dantenų kraujavimas, taip pat dantenų uždegimas [61,62].

Burnos gleivinė bei dantų emalis labai jautrūs makroelementų (angliavandenių, baltymų, riebalų) bei mikroelementų (vitaminų C, D, B12, kalcio) pokyčiams organizme [56]. Vokietijoje buvo atliktas kohortinis tyrimas, kurio metu nustatyta, jog žemas vitamino B12 kiekis kraujo serume buvo susijęs su periodonto audinių būklės pablogėjimu bei padidėjusiu dantų netekimo laipsniu [63]. Maisto racionas, kuriame trūksta vitamino D, gali tapti kaulų mineralų tankio

23 sumažėjimo, periodonto ligų progresavimo, žandikaulio kaulo rezorbcijos priežastimi. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šis vitaminas padidina dantenų epitelio ląstelių antibakterinę apsaugą, mažina dantenų uždegiminius procesus ir yra puiki profilaktinė priemonė periodontologijoje [64].

Istoriškai per daugelį metų buvo pastebėta, jog populiacijose, kuriose vyravo maistas, turintis mažai angliavandenių, dantų ėduonies vystymasis buvo žymiai mažesnis [65]. Ir priešingai, asmenys, kurių mityboje vyrauja didelis kiekis angliavandenių, pastebimas žymiai didesnis sergamumas šia liga [66]. Šiandien vis daugiau žmonių renkasi greitą maistą, kuris ne tik neaprūpina organizmo reikalingomis maistinėmis medžiagomis, bet ir gali sukelti burnos bei organizmo sistemines ligas [10]. Daugybė tyrimų patvirtino, jog patologinių bakterijų, skaidančių angliavandenius, išskiriamos rūgštys skatina burnos pH pokyčius, greitina biologinį emalio irimo procesą, ir turi tiesioginį ryšį su burnos ligų atsiradimu [11].

Mityba, kurioje naudojamas didelis cukraus kiekis, neigiamai veikia dantų būklę [8]. Pasaulio sveikatos organizacija 2015 metais rekomendavo apriboti cukraus vartojimą ir remia valstybes, kurios imasi politinių priemonių, siekdamos sumažinti pridėtinio cukraus vartojimą bei įgyvendina veiksmingas priemones padedančias sumažinti dantų ėduonies paplitimą pasaulyje [1,67]. Panašios iniciatyvos yra ir kai kuriose Europos šalyse [68]. Konditerijos gaminiai, saldainiai, desertai, saldinti sausi pusryčiai, medus, cukrumi saldinti gėrimai, įskaitant vaisių sultis, grietinėle bei pienu saldintus gėrimus yra dažni „nemokamo“ cukraus šaltiniai [1]. Dažnai užkandžiaujant saldumynais ir nevalant dantų, jų paviršiaus pasidengia storu apnašų sluoksniu. Tai puiki terpė burnos ertmėje esančioms bakterijoms, kurios reaguoja gamindamos rūgštis, sukeliančias danties kietųjų audinių demineralizaciją [12]. Apribojus pridėtinio cukraus vartojimą iki mažiau nei 10 proc. visos suvartojamos energijos, o idealiu atveju iki 5 proc., visam gyvenimui sumažėja dantų ėduonies rizika [1]. 2016 metais Alžyre atlikto tyrimo metu, po anketinės apklausos ir burnos ertmės apžiūros, asmenys buvo suskirstyti į dvi grupes pagal šiuos kriterijus: buvo rasta ėduonies pažeistų dantų (50 asmenų) ar ne (50 asmenų). Tyrimo metu paaiškėjo, jog 80,0 proc. asmenų, kuriems buvo nustatytas dantų ėduonis, vartoja daug cukraus turinčius produktus ir saldžiuosius gėrimus. Kitoje grupėje, kurioje asmenys neturėjo ėduonies pažeistų dantų, tik 30,0 proc. tyrimo dalyvių reguliariai vartojo daug cukraus ir jo produktų [69]. Didelio rūgštingumo saldieji gėrimai, tokie kaip gaivieji ar gazuoti saldieji gėrimai, ne tik turi įtakos kariesui vystytis, bet gali tapti dantų erozijų priežastimi [70].

2015 metais negydomomis burnos ertmės ligomis sirgo 3,5 mlrd. žmonių visame pasaulyje, o laikas dėl negalios, susijusios su dantų ėduonimi, sunkiomis periodonto ligomis, dantų netekimu, nuo 1990 m. iki 2015 m. išaugo 64 proc. [71]. Burnos ertmės ligos yra didžiulė našta pasaulio ekonomikai – 442 mlrd. JAV dolerių per metus: 298 mlrd. JAV dolerių buvo skirta tiesioginėms

24 išlaidoms, 144 mlrd. JAV dolerių netiesioginėms išlaidoms (pvz.: pravaikštoms darbe, mažesniam darbo našumui) [72].

Apibendrinant galima teigti, kad mityba yra vienas esminių faktorių, darančių įtaką burnos sveikatai nuo vaikystės iki senyvo amžiaus. Per didelis pridėtinio cukraus, angliavandenių, saldžiųjų gėrimų vartojimas, prasta burnos higiena gali sukelti negrįžtamus pakitimus burnos ertmėje ir tapti daugelio burnos ertmės ligų priežastimi.

25

2. TYRIMO METODIKA

2.1.Tyrimo organizavimas ir atlikimas

Tyrimas atliktas Jurbarko odontologijos klinikoje „Tavo odontologijos centras“ 2020 metų kovo – spalio mėn. Tiriamas kontingentas – pilnamečiai (18 – 65 metų) klinikos pacientai, susipažinę su šio tyrimo tikslu ir pasirašę rašytinį sutikimą dalyvauti tyrime. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC – GM(M) – 62 (Priedas Nr. 1). Siekiant užtikrinti respondentų konfidencialumą, užpildytos anketos buvo atskirtos nuo pasirašytų sutikimų dalyvauti tyrime.

Vizitų į kliniką metu tiriamiesiems išdalinti klausimynai. Remiantis moksliniais straipsniais pagrįsta prielaida, kad ėduonies paplitimas suaugusiųjų populiacijoje siekia ≥90 proc., paskaičiuota imtis – 140 pacientų. Buvo išdalinta 170 anketų, jas užpildė ir grąžino 166 respondentai, 4 anketos negrąžintos (atsako dažnis 97,6 proc.).

Siekiant įvertinti pacientų dantų būklę, atliktas objektyvus burnos ertmės tyrimas. 2.2. Tyrimo klausimynas ir analizuoti požymiai

Remiantis moksline literatūra, darbo autorės buvo sukurtas anoniminis klausimynas, kuriame siekta įvertinti odontologijos klinikos pacientų žinias apie mitybą, mitybos ir burnos higienos įpročius bei naudojimąsi odontologų ir burnos higienistų paslaugomis (Priedas Nr. 2). Klausimyną sudarė 28 uždaro tipo klausimai:

 1-as – 5-tas klausimai skirti įvertinti tiriamųjų socialines ir demografines charakteristikas,  6-tas – 9-tas klausimai, susiję su burnos higienos įgūdžiais,

 10-tas klausimas – subjektyvus paciento savo burnos būklės įvertinimas,  11-tas klausimas atskleidžia tiriamojo požiūrį į sveiką mitybą,

 12-tas – 18-tas, 23-tas, 24-tas klausimai susiję su pacientų žiniomis apie sveiką mitybą,  19-tas – 22-as, 25-tas klausimai skirti respondentų mitybos įpročiams įvertinti,

 26-tas klausimas – rūkymo įpročių įvertinimas,  27-tas – 28-tas klausimai skirti KMI nustatymui.

Tyrime buvo analizuojama atsakiusiųjų mitybos žinių, įpročių ir jų burnos būklės ryšiai su šiais socialiniais ir demografiniais veiksniais: lytimi, amžiumi, šeimine padėtimi, išsilavinimu ir darbine veikla.

Analizuojant respondentų socialines ir demografines charakteristikas, buvo atlikti tam tikri grupavimai. Pagal amžių tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: 35 m. ir jaunesni bei vyresni nei 35 m. Pagal išsilavinimą suskirstyti į turinčius vidurinį ar žemesnį išsilavinimą (apjungia pradinį (3 – 4 kl.), nebaigtą vidurinį (pagrindinė ar profesinė m–kla be vidurinės m–klos atestato), vidurinį (vidurinė ar profesinė m–kla su vidurinės m–klos atestatu) išsilavinimus) ir turinčius aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą (apjungia turinčius aukštesnįjį (technikumas, aukštesnioji mokykla), aukštąjį (kolegija)

26 bei universitetinį išsilavinimus). Šeiminę padėtį nusakantys atsakymai taip pat sugrupuoti į dvi dalis: „vienišas“ (apjungia atsakymus „nevedęs (netekėjusi)“, „išsiskyręs(-usi)“, „našlys(-ė))“ ir „vedęs, arba gyvena poroje nesusituokęs“. Pagal darbinę veiklą respondentai sugrupuoti į dalyvaujančius darbinėje veikloje (apjungia „dirbu“ ir „studijuoju (mokausi)“) bei nedalyvaujančius darbinėje veikloje („esu bedarbis“, „namų šeimininkė(-as)“, „pensijoje“, „esu neįgalus(-i)“).

Naudojantis klausimyne tiriamųjų nurodyta informacija apie ūgį ir svorį, paskaičiuotas kūno masės indeksas (KMI) (kg/m2_{). KMI= svoris (kg)/ ūgis (m}2_{) [73].}

Remiantis PSO, respondentai pagal KMI buvo suskirstyti į 6 grupes: per mažas kūno svoris, normalus kūno svoris, antsvoris, I laipsnio nutukimas, II laipsnio nutukimas bei III laipsnio nutukimas [73] (2.2.1 lentelė).

2.2.1 lentelė. Kūno masės įvertinimas pagal KMI indeksą

KMI indeksas <18,5 18,5 – 24,9 25,0 – 29,9 30,0 – 34,9 35,0 – 39,9 >40,0 Kūno masės įvertinimas Per mažas kūno svoris Normalus

kūno svoris Antsvoris

I laipsnio nutukimas II laipsnio nutukimas III laipsnio nutukimas Kadangi turinčių per mažą kūno svorį bei II ir III laipsnio nutukimą grupės buvo labai mažos, tolimesnėje analizėje sudarytos trys tiriamųjų grupės: „normalus kūno svoris“ (respondentai, kurių kūno svoris yra per mažas, buvo prijungti prie turinčiųjų normalų kūno svorį grupės), „antsvoris“ ir „nutukimas“ (sujungti I, II ir III laipsnio nutukimai).

Vertinant atsakiusiųjų mitybos žinias, buvo užduoti 6 klausimai. Teisingai atsakius į 15-tą, 16-tą, 17-tą ir 18-tą klausimus buvo galima gauti po 1 balą (šie klausimai turėjo tik vieną teisingą atsakymą). Teisingai atsakius į 14-tą klausimą, buvo galima gauti 2 balus (du teisingi atsakymai – 2-tas ir 3-as). Teisingai suskirsčius visus maisto produktus į maisto piramidės lygius, galima buvo surinkti 7 balus. Daugiausiai buvo galima surinkti 13 balų. Priklausomai nuo surinktų balų, mitybos žinios pagal tercilių ribas suskirstytos į tris grupes: blogos žinios (0 – 4 balai), vidutinės (5 – 6 balai) ir geros žinios (7 – 13 balų).

Respondentams buvo užduotas klausimas, ar jie skaito maisto produktų etiketėse esančią informaciją, į kurią atsakymai buvo nuo 1 („taip, visada“ skaitau) iki 4 („neskaitau“). Patogesnei duomenų analizei, etikečių skaitymo dažnis perkoduotas atvirkščiai pradiniam variantui – nuo 1 („neskaitau“) iki 4 („taip, visada“ skaitau), dažnėjančia tvarka ir atsakymų variantas „taip, visada“ skaitau dėl mažo atsakiusiųjų kiekio prijungtas prie atsakymo „dažnai skaitau“.

Domėtasi, ar respondentams svarbu sveikai maitintis. Buvo galima pasirinkti atsakymus, suskirstytus pagal Likerto skalę nuo 1 („labai svarbu“) iki 5 („visai nesvarbu“). Patogesniam rezultatų pateikimui sukurtas naujas kintamasis – atvirkščias pradiniam variantui, kur svarba įvertinta nuo 1 („visai nesvarbu“) iki 5 („labai svarbu“) ir dėl mažo atsakiusiųjų skaičiaus atsakymo variantas „visai nesvarbu“ sujungtas su atsakymu „nesvarbu“.

27 Maisto produktų vartojimo įpročiai vertinti dažnuminiu mitybos tyrimo metodu. Buvo galima pasirinkti iš 6 atsakymų variantų: „retai arba niekada“, „1 – 3 kartus per mėnesį“, „kartą per savaitę“, „kelis kartus per savaitę“, „kasdien“, „kelis kartus per dieną“. Tolimesnei duomenų analizei šie atsakymai buvo sugrupuoti į 3 grupes: „retai” (įeina atsakymų variantai „1 – 3 kartus per mėnesį“ bei „retai arba niekada“), „dažnai“ (atsakymų variantai „kartą per savaitę“ bei „kelis kartus per savaitę“) ir „kasdien“ (atsakymų variantai „kasdien“ bei „kelis kartus per dieną“).

Respondentų dantų valymosi dažnis klausimyne buvo nurodytas nuo 1 („du ar daugiau kartų per dieną“) iki 5 („nesivalau“) retėjančia tvarka. Patogesniam rezultatų vertinimui dantų valymosi dažnis perkoduotas dažnėjančia tvarka nuo 1 („nesivalau“), iki 5 („du ar daugiau kartų per dieną“).

2.3. Klinikinis burnos tyrimas

Atliekant klinikinį tyrimą vadovautasi Lietuvos medicinos norma MN 35:2012 (Lietuvos medicinos norma MN 35:2012 „Burnos higienistas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-1208) [74].

Burnos higiena vertinta taikant supaprastintą Green – Vermillion (1964) burnos higienos indeksą (OHI–S). Tiriamųjų dantys buvo nudažomi dažomosiomis tabletėmis. Pacientui jas sukramčius, vertintas dantų apnašų bei akmenų buvimas ant 16-to, 11-to, 26-to, 36-to, 31-o, 46-to, dantų prieanginių bei 36-to, 46-to danties liežuvinių paviršių. Jeigu pacientas neturėjo bent vieno iš nurodytų dantų, buvo vertintas šalia esantis dantis. Apnašų kiekis vertintas balais [14]:

 0 balų – apnašų nėra,

 1 balas – apnašos dengia iki 1/3 danties paviršiaus, arba yra pigmentinių dėmių bei minkšto apnašo,

 2 – apnašas dengia daugiau kaip 1/3, bet mažiau nei 2/3 danties paviršiaus,  3 – apnašas dengia daugiau nei 2/3 danties paviršiaus.

Dantų akmenys vertinti [14]:  0 – nėra konkrementų,

 1 – virš dantenų esantys konkrementai dengia daugiau nei 1/3 danties paviršiaus,

 2 – virš dantenų esantys konkrementai dengia nuo 1/3 iki 2/3 danties paviršiaus, arba yra pavienių konkrementų po dantenomis ir aplink danties kaklelį,

 3 – virš dantenų esantys konkrementai dengia daugiau kaip 2/3 danties paviršiaus, arba yra vientisa žiedinė po dantenomis esančių konkrementų sankaupa.

OHI–S buvo skaičiuojamas pagal formulę:

28 Remiantis gautais duomenimis, tiriamųjų burnos higiena (BH) vertinta pagal 2.3.1 lentelėje pateiktus kriterijus [14].

2.3.1 lentelė. Burnos higienos būklės vertinimas pagal OHI–S balų sumą

Burnos higiena Puiki Gera Patenkinama Bloga

OHI–S balų suma 0 0,1 – 1,2 1,3 – 3,0 3,1 – 6,0

Dantų sveikatos būklė vertinta pagal KPI indeksą. Kiekvienam respondentui, sudėjus pažeistų ėduonies (K), plombuotų (P) bei išrautų (I) dantų skaičių, buvo nustatytas individualus KPI (KPI=K+P+I). Jeigu viename dantyje buvo stebimos kelios plombos ar keli ėduonies pažeidimai, prie bendros sumos vis tiek buvo pridedamas tik vienas balas, o ne keli. Pagal KPI rodiklį, remiantis PSO duomenimis, tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į 5 grupes: ėduonies intensyvumas labai mažas, mažas, vidutinis, didelis arba labai didelis (2.3.2 lentelė) [75].

2.3.2 lentelė. Ėduonies intensyvumo nustatymas pagal KPI indeksą

Ėduonies intensyvumas Labai mažas Mažas Vidutinis Didelis Labai didelis

KPI balų suma 0 – 1,0 1,1 – 2,6 2,7 – 4,4 4,5 – 6,6 ≥6,7

2.4. Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinę programą IBM SPSS Statistics 26. Nagrinėjant požymių pasiskirstymą nagrinėjamoje imtyje taikyta aprašomoji statistika (absoliutūs (n) ir procentiniai (proc.) dažniai). Tikrinant statistines hipotezes, skirtumas laikytas statistiškai patikimu, esant ne didesnei nei 5 proc. paklaidai (pasirinktas p<0,05 reikšmingumo lygmuo). Nagrinėjant intervalinius tolydinius kintamuosius naudotas vidurkis (𝑋̅) ir jo standartinis nuokrypis (SN), nurodomos mažiausios (min) ir didžiausios (max) reikšmės. Skirstinių normalumas vertintas, taikant Kolmogorovo – Smirnovo kriterijų. Normaliesiems skirstiniams palyginti taikytas Stjudento t testas, o skirstiniams, neatitinkantiems normalumo kriterijų – Mann – Whitney testas. Kategorinių požymių ryšiams vertinti naudotos požymių dažnių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti – Chi kvadrato (χ²) kriterijus. Proporcijų palyginimui taikytas z testas su Bonferroni korekcija.

Maisto produktų vartojimo įpročių tyrimas atliktas dažnuminiu tyrimo metodu. Atlikus šių duomenų faktorinę analizę, išskirti 6 mitybos faktoriai ir kiekvienam tiriamajam suskaičiuoti faktoriaus įverčiai, kurie taikyti tiesinėje regresinėje analizėje.

Siekiant įvertinti ryšį tarp mitybos žinių, mitybos įpročių ir burnos būklės, taikyta vienaveiksnė ir daugiaveiksnė tiesinė regresinė analizė. Į daugiaveiksnės tiesinės regresinės analizės modelį įtraukti požymiai, kurie buvo reikšmingi vienaveiksnėje analizėje. Lentelėse pateiktos regresijos koeficiento (β), pasikliautino 95 proc. intervalo (PI) bei statistinio reikšmingumo (p) reikšmės.

29

3. REZULTATAI

3.1. Tiriamųjų charakteristika

Tiriamas kontingentas – 166 Jurbarko odontologijos klinikos „Tavo odontologijos centras“ 18 – 65 metų amžiaus pacientai, iš kurių 53,6 proc. sudarė vyrai, 46,4 proc. – moterys (3.1.1 lentelė). Atsakiusiųjų amžiaus vidurkis buvo 35,9±13,7 metų: moterų – 40,4±13,6 metų, vyrų – 31,9±12,5 metų (p<0,001).

3.1.1 lentelė. Respondentų skirstymas pagal socialinius ir demografinius požymius Socialiniai ir demografiniai požymiai

Iš viso Vyrai Moterys

Statistinis reikšmingumas n proc. n proc. n proc.

166 100 89 53,6 77 46,4 Amžius χ2 _{= 15,856,} p < 0,001 35 m. ir jaunesni 90 54,2 61 68,5 29 37,7 Vyresni nei 35 m. 76 45,8 28 31,5 48 62,3 Išsilavinimas χ2 _{= 6,594,} p = 0,010 Vidurinis ir žemesnis išsilavinimas 91 54,8 57 64,0 34 44,2

Aukštesnis nei vidurinis

išsilavinimas 75 45,2 32 36,0 43 55,8

Šeiminė padėtis

χ2 _{= 0,026,} p = 0,872 Vedęs, gyvena poroje nesusituokęs 55 33,1 29 32,6 26 33,8

Vienišas 111 66,9 60 67,4 51 66,2

Darbinė veikla

χ2 _{= 2,104,} p = 0,147

Dirbu/ studentas 119 71,7 68 76,4 51 66,2

Nedalyvauju darbinėje veikloje 47 28,3 21 23,6 26 33,8

Beveik trys ketvirtadaliai (71,7 proc.) respondentų nurodė dalyvaujantys darbinėje veikloje (atsakymai „dirbu”, „esu studentas”) (3.1.1 lentelė). Didesnė dalis vyrų buvo jaunesni nei 35 metų (68,5 proc.), vieniši (67,4 proc.), vidurinio ar žemesnio išsilavinimo (64,0 proc.) ir dirbantys (76,4 proc.). Daugiau nei pusė moterų turėjo aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą (55,8 proc.) ir buvo vyresnės nei 35 metai (62,3 proc.). Tyrime dalyvavo dvigubai daugiau vienišų (66,9 proc.) nei vedusių arba gyvenančių poroje nesusituokusių asmenų (33,1 proc.).

Tiriamųjų buvo prašyta nurodyti savo ūgį ir svorį, kuriais remiantis, apskaičiuotas jų individualus KMI (žr. metodikos 26 psl.). Beveik pusei respondentų (51,2 proc.) buvo nustatytas normalus kūno svoris (3.1.1 pav.). Per didelį kūno svorį turėjo 48,1 proc. (n = 80), per mažą – 0,6 proc. (n = 1) tiriamųjų. Imties KMI vidurkis buvo 25,3±4,2 kg/m2_{, mažiausias nustatytas KMI –} 18,0kg/m2,didžiausias – 43,0kg/m2.