LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Ieva Poderytė
KAUNO MIESTO VIEŠŲJŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ BEI JŲ PACIENTŲ NUOMONĖ APIE ELEKTRONINĮ RECEPTĄ BEI SĄSAJOS TARP DEMOGRAFINIŲ RODIKLIŲ IR SISTEMOS NAUDOJIMO YPATUMŲ
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas Visuomenės sveikatos vadyba
KAUNAS, 2018
Mokslinis vadovas Doc. dr. Vytenis Kalibatas 2018-05-16 Studentė
Ieva Poderytė 2018-05-16
2 SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
KAUNO MIESTO VIEŠŲJŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ BEI JŲ PACIENTŲ NUOMONĖ APIE ELEKTRONINĮ RECEPTĄ BEI SĄSAJOS TARP DEMOGRAFINIŲ RODIKLIŲ IR SISTEMOS NAUDOJIMO YPATUMŲ
Ieva Poderytė
Mokslinis vadovas doc. dr. Vytenis Kalibatas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2018. 71 p.
Darbo tikslas. Ištirti Kauno miesto viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų bei jų pacientų nuomonę apie elektroninį receptą bei sąsajas tarp demografinių rodiklių ir sistemos naudojimo ypatumų.
Uždaviniai. 1. Įvertinti Kauno miesto viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių šeimos gydytojų nuomonę apie elektroninį receptą. 2. Įvertinti Kauno miesto viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių šeimos gydytojų pacientų nuomonę apie elektroninį receptą. 3. Palyginti Kauno miesto viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių šeimos gydytojų bei jų pacientų nuomonę apie elektroninio recepto sistemą. 4. Atskleisti Kauno miesto viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių šeimos gydytojų bei jų pacientų demografinių rodiklių sąsajas su elektroninio recepto sistemos naudojimu.
Metodika. Tyrimo objektas – nuomonė apie elektroninį receptą. Tiriamasis kontingentas – Kauno miesto viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų šeimos gydytojai ir jų pacientai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinį paketą SPSS 22.0 for Windows, grafiniam duomenų vaizdavimui naudota „Microsoft Office Excel 2013“ programa.
Rezultatai. Pagrindiniai aspektai, lemiantys, kokios rūšies receptą gydytojas išrašys pacientui – elektroninio recepto sistemos trikdžiai, bei pacientų pageidavimai. Pagrindinės elektroninio recepto išrašymo sistemos problemos yra lėtas jos veikimas, strigimas, nepatogus kai kurių vaistų išrašymas, didinantis žmogiškųjų klaidų tikimybę bei tai, jog nėra galimybės išrašyti specialiai pacientui gaminamų vaistų. Apytiksliai trečdalis pacientų susiduria su nesklandumais įsigyjant vaistus pagal elektroninį receptą dėl sistemos trikdžių vaistinėse. Pacientų nuomone, elektroninio recepto sistema ir pats elektroninis receptas nėra visiškai aiškūs, nors pastebima, jog vaistų įsigijimas pagal elektroninį receptą yra patogus. Vyresnio amžiaus gydytojai dažniau pastebi, jog sumažėjo nesusipratimų su vaistine dėl elektroninių receptų (r=0,226, p=0,048). Aukštesnį
3 kompiuterinio raštingumo lygį turintys gydytojai dažniau sistemą įvardija kaip aiškią ir patogią, pastebi, jog jų pacientai rečiau atsisako išrašomo elektroninio recepto (r=0,226, p=0,048). Aukštesnį išsilavinimą įgiję respondentai dažniau neatsisako išrašomo elektroninio recepto (r=0,161, p<0,001), kaip ir aukštesnį kompiuterinio raštingumo lygį turintys (r=0,164, p<0,001). Aukštesnį išsilavinimą įgiję ir turintys aukštesnį kompiuterinio raštingumo lygį pacientai gydytojo dažniau prašo išrašyti elektroninį receptą (r=0,111, p=0,008 ir r=0,231 atitinkamai, p<0,001). Nedidelė dalis pacientų naudojasi galimybe gauti elektroninį receptą, susisiekus su gydytoju telefonu, dažniau jaunesnio amžiaus (r=-0,238) ir geresnį kompiuterinio raštingumo lygį turintys (r=0,283) (p<0,05).
Išvados. 1. Gydytojams elektroninio recepto sistema yra nepakankamai aiški ir nepatogi, o elektroninio recepto išrašymas užima daugiau laiko, nei popierinio, tad trumpėja paciento konsultavimui skiriamas laikas. Gydytojai dažniausiai nesinaudoja galimybe stebėti, ar pacientai įsigyja išrašytus vaistus pagal elektroninį receptą, o stebintys dažniausiai yra mažesnę darbo patirtį turintys gydytojai, kurių kompiuterinio raštingumo lygis yra aukštesnis. 2. Pacientų nuomone, elektroninis receptas yra patogi priemonė įsigyti receptinius vaistus, tačiau pati elektroninio recepto sistema jiems nėra aiški. Atskleista, jog pacientai elektroninio recepto nelaiko efektyvia priemone, norint daugiau laiko skirti paciento konsultavimui. 3. Pacientų ir gydytojų nuomonė apie elektroninį receptą yra panaši – tai yra patogi priemonė įsigyti receptinius vaistus. Abi respondentų grupės sutinka, jog pacientai nėra linkę atsisakyti elektroninio recepto, tačiau savo iniciatyva nėra linkę prašyti, jog vietoje popierinio recepto būtų išrašomas elektroninis. Palyginti negatyvios nuomonės apie elektroninį receptą susiformavimui įtakos turėjo nemažėjantis, o kai kuriais atvejais ir didėjantis, pasitaikančių klaidų skaičius bei neefektyvi sistemos veikla. 4. Aukštesnį kompiuterinio raštingumo lygį turintys gydytojai dažniau sistemą įvardija kaip aiškią ir patogią, dažniau pastebi, jog jų pacientai rečiau atsisako išrašomo elektroninio recepto. Aukštesnį išsilavinimą turintys pacientai rečiau atsisako ir dažniau pageidauja elektroninio recepto, kaip ir aukštesnį kompiuterinio raštingumo lygį turintys respondentai. Kompiuterinio raštingumo lygis taip pat silpnai, tačiau statistiškai reikšmingai, lemia pacientų nuomonę apie elektroninio recepto naudą, siekiant optimizuoti receptų išrašymo laiką ir laiką, skirto paciento konsultavimui (p<0,05).
4 SUMMARY
Management of Public Health
OPINION OF PERSONNEL AND THEIR PATIENTS ABOUT ELECTRONIC PRESCRIPTION IN KAUNAS CITY PUBLIC HEALTH CARE INSTITUTIONS AND INTERFACES TOWARDS DEMOGRAPHIC INDICATORS AND SYSTEM USAGE PECULIARITIES
Ieva Poderytė
Supervisor Vytenis Kalibatas, Dr. Sc. Assoc. Professor
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2018. 71 p.
Aim of the study. To explore the opinion of personnel and their patients about electronic prescription in Kaunas city public health care institutions and interfaces towards demographic indicators and system usage peculiarities.
Objectives. 1. To evaluate the opinion of family physicians in Kaunas city public health care institutions about the electronic prescription. 2. To evaluate the opinion of family physicians’ patients in Kaunas city public health care institutions about electronic prescription. 3. To compare the opinion of family physicians and their patients in Kaunas city public health care institutions about electronic prescription. 4. To reveal the interfaces towards demographic indicators and system usage peculiarities of family physicians and their patients in Kaunas city public health care institutions.
Methods. The object of research – opinion about electronic prescription. Research contingent – family physicians and their patients in Kaunas city public health care institutions. Data analysis was performed using the statistical package SPSS 22.0 for Windows (Eng. Statistical Package for the Social Sciences) and Microsoft Office Excel 2013 program for graphic display historical data. Results. The main aspects that determine which type of prescription will be prescribed by the doctor are the electronic prescribing system’s operational malfunctions as well as the patient’s wishes. The main problems with electronic recipe issuance system ate its slow functioning, strangulation, inconvenience in prescribing some drugs, increasing the likelihood of human errors and the impossibility of prescribing medicines specifically prepared for the patient. Approximately one third of patients are having trouble acquiring medicines by electronic prescription due to system disorders in pharmacies. In the opinion of patients, the electronic prescription system and the electronic recipe itself are not completely clear, although it is evident that the purchase of medicines by electronic prescription is convenient. Older physicians are more likely to notice a decrease in
5 misunderstandings with pharmacies due to electronic prescriptions (r=0.226, p=0.048). Doctors with a higher level of computer literacy are more likely to identify the system as clear and comfortable, and their patients are less likely to refuse the electronic prescription (r=0.226, p=0.048). Patients with higher education more often do not abandon the prescribed electronic prescription (r=0.161, p<0.001), as well as those with a higher level of computer literacy (r=0.164, p<0.001). Patients who have higher education and who have a higher level of computer literacy more often asks a doctor for an electronic prescription (r=0,111, p=0,008 and r=0,231 respectively, p<0,001). A small proportion of patients use the possibility to receive an electronic recipe by contacting a doctor by phone, more often younger (r=-0.238) and with higher level of computer literacy (r=0.283) (p<0.05).
Conclusions. 1. For doctors, the electronic prescription system is not clear enough and uncomfortable, and the e-prescription takes up more time than paper, so the patient's consultation time is shortened. Doctors often do not take the opportunity to monitor the availability of electronic prescriptions, while observers are usually physicians with lower professional experience and a higher level of computer literacy. 2. According to patients, an electronic recipe is a convenient way to buy prescription drugs, but the electronic prescription system itself is not completely clear to them. It has been disclosed that patients do not consider an electronic prescription to be an effective tool for providing more time for patient consulting. 3. The opinion of patients and doctors about the electronic recipe is similar - it is a convenient way to buy prescription medicines. Both groups of respondents agree that patients are not tend to give up a electronic prescription, but on their own initiative they are not inclined to ask for an electronic recipe instead of a paper recipe. Comparative negative feedback on the formation of the electronic recipe was influenced by the decreasing and, in some cases, increasing, frequent error rates and inefficient system operation. 4. Doctors with a higher level of computer literacy are more likely to identify the system as clear and comfortable, and their patients are less likely to refuse the electronic prescription. Patients with higher education are less likely to give up and prefer to have an electronic recipe as well as those with a higher level of computer literacy (p<0.05). The level of computer literacy is statistically significantly affecting patients' opinion about electronic prescribing in order to optimize the timing of drugs prescribing and patients’ consulting (p<0.05).
6 TURINYS SANTRUMPOS IR SĄVOKOS ... 7 LENTELIŲ SĄRAŠAS ... 8 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ... 10 ĮVADAS ... 11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 13
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14
1.1. E. Receptas bei jo privalumai ... 14
1.2. E. recepto iššūkiai ... 19
1.3. E. recepto naudojimo tendencijos ... 23
1.4. Sveikatos priežiūros specialistų nuomonė apie e. receptą ... 26
1.5. Pacientų nuomonė apie elektroninį receptą ... 28
2. TYRIMO METODIKA ... 30
3. REZULTATAI ... 35
3.1. Respondentų charakteristika ... 35
3.1.1. Pacientų charakteristika ... 35
3.1.2. Gydytojų charakteristika ... 36
3.2. Šeimos gydytojų nuomonė apie elektroninį receptą ... 36
3.3. Pacientų nuomonė apie elektroninį receptą ... 49
3.4. Šeimos gydytojų ir pacientų nuomonės apie elektroninį receptą palyginimas ... 60
3.5. Šeimos gydytojų ir pacientų demografinių rodiklių sąsajos su elektroninio recepto naudojimu ... 64 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 68 IŠVADOS ... 70 REKOMENDACIJOS ... 71 LITERATŪRA ... 72 PRIEDAI ... 80
7
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS
ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga. N – tiriamųjų skaičius.
p – statistinis reikšmingumas. proc. – procentai.
r – koreliacijos koeficientas. χ2– Chi-kvadrato kriterijus.
8
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. E. receptų privalumai.
2 lentelė. E. receptų keliamos rizikos ir iššūkiai. 3 lentelė. Klaidos/veiksniai, susiję su e. receptais.
4 lentelė. Laiko, skirto paciento vizitui skirstinys, priklausomai nuo gydytojo darbo patirties (proc.). 5 lentelė. Kriterijai, lemiantys gydytojų sprendimą pacientui išrašyti elektroninį receptą, priklausomai nuo įstaigos, kurioje dirba (proc.).
6 lentelė. Kriterijai, lemiantys gydytojų sprendimą pacientui išrašyti elektroninį receptą, priklausomai nuo gydytojų darbo patirties (proc.).
7 lentelė. Kompiuterinio raštingumo lygis, priklausomai nuo amžiaus grupės darbo patirties (proc.). 8 lentelė. Atsakymų į teiginį „E. recepto sistema yra patogi naudotojui“ pasiskirstymas pagal ASPĮ ir darbo patirtį (proc.).
9 lentelė. Atsakymų į teiginį „Kilus problemų su e. recepto sistema galite greitai gauti tinkamą pagalbą iš sistemos administratorių ar Jūsų įstaigoje dirbančio personalo“ pasiskirstymas pagal ASPĮ ir darbo patirtį (proc.).
10 lentelė. Atsakymų į teiginį „Pacientai neatsisako e. recepto“ pasiskirstymas pagal ASPĮ ir darbo patirtį (proc.).
11 lentelė. Atsakymų į teiginį „Išrašant vaistus e. recepto sistema sumažėjo nesusipratimų su vaistine dėl pasitaikiusių klaidų“ pasiskirstymas pagal ASPĮ ir darbo patirtį (proc.).
12 lentelė. Atsakymų į teiginį „Įstaigoje, kurioje dirbu, sudaromos visos sąlygos išrašyti e. receptus (gera kompiuterinė įranga, prisijungimai, mokymai, pagalba ir kt.)“ pasiskirstymas pagal ASPĮ ir darbo patirtį (proc.).
13 lentelė. Atsakymų į teiginį „Pacientui, nuolatos vartojančiam medikamentus, jų receptą išrašau jam susisiekus telefonu“ pasiskirstymas pagal ASPĮ ir darbo patirtį (proc.).
14 lentelė. Apsilankymo pas gydytoją priežastis priklausomai nuo sociodemografinių rodiklių (proc.).
15 lentelė. Pacientų reakcija, kilusi sužinojus, jog bus išrašomas elektroninis receptas, priklausomai nuo apsilankymo pas gydytoją priežasties (proc.).
16 lentelė. Įsigyjant vaistus pagal išrašytus elektroninius receptus likusios problemos, priklausomai nuo įstaigos, kurioje lankosi pacientas (proc.).
17 lentelė. Vaistinėje patirtos problemos, priklausomai nuo amžiaus grupės (proc.).
18 lentelė. Informacijos apie elektroninį receptą šaltiniai pagal ASPĮ, kurioje prisirašę pacientai (proc.).
9 19 lentelė. Kompiuterinio raštingumo lygis, priklausomai nuo respondentų amžiaus ir išsilavinimo (proc.).
20 lentelė. Pacientų nuomonė pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigą (proc.) (kai 1 – visiškai nesutinku, 2 – nesutinku, 3 – nei nesutinku, nei sutinku, 4 – sutinku, 5 – visiškai sutinku).
21 lentelė. Paciento reakcija sužinojus, jog bus išrašomas elektronini receptas, priklausomai nuo respondento tipo (proc.).
22 lentelė. Atsakymų į teiginį „E. recepto sistema yra patogi naudotojui“ pasiskirstymas pagal respondento tipą (proc.).
23 lentelė. Atsakymų į teiginį „Pacientai neatsisako e. recepto“ pasiskirstymas pagal respondento tipą (proc.).
24 lentelė. Atsakymų į teiginį „Išrašant e. receptus sumažėjo pasitaikančių klaidų“ pasiskirstymas pagal respondento tipą (proc.).
25 lentelė. Atsakymų į teiginį „E. recepto išrašymas padeda daugiau laiko skirti pacientui“ pasiskirstymas pagal respondento tipą (proc.).
26 lentelė. Atsakymų į teiginį „Susisiekus telefonu, gydytojas išrašo e. receptą nuolatos vartojamiems vaistams“ pasiskirstymas pagal respondento tipą (proc.).
27 lentelė. Gydytojų amžiaus, darbo patirties, kompiuterinio raštingumo lygio bei išrašomų receptų skaičiaus sąsajos su gydytojų nuomone apie elektroninį receptą bei naudojimo ypatumais.
28 lentelė. Pacientų amžiaus, išsilavinimo bei kompiuterinio raštingumo lygio sąsajos su pacientų nuomone apie elektroninį receptą bei naudojimo ypatumais.
10
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. E. receptų išrašymo dinamika (Šaltinis: Registrų centras). 2 pav. E. receptai pagal įstaigas (Šaltinis: Registrų centras). 3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių (proc.).
4 pav. Šeimos gydytojų amžiaus skirstinys pagal įstaigą, kurioje dirba ir bendrai (proc.). 5 pav. Išrašomų receptų dalis pagal rūšį (proc.).
11
ĮVADAS
Tyrimo problema. Tobulėjant technologijoms medicinoje, natūralu, jog siekiama optimizuoti atliekamo darbo, kokybės bei jam skirto laiko santykį. Viena priemonių, padedančių siekti išsikelto tikslo – E. sveikatos sistema (E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema – ESPBI IS), kurią papildo elektroninio recepto ir medicininių vaizdų posistemės [19]. Nors pagrindinis šios sistemos ir posistemių tikslas yra pagreitinti ir padėti kokybiškiau ir patogiau atlikti darbus, suteikti paslaugas, tačiau dėl atsirandančių techninių bei žmogiškųjų kliūčių naudojimasis e. sveikatos sistema ir jos posistemis nėra sklandus. Labai svarbu, jog pagrindiniai sistemos naudotojai – gydytojai ir pacientai, tinkamai priimtų pačią sistemą, noriai ja naudotųsi, bei savo aplinkoje formuotų teigiamą nuomonę. Pakankamai didelis vidutinis šeimos gydytojų amžius (49,1 m.) bei senstanti populiacija galimai lemia sunkesnį elektroninių sveikatos paslaugų įsitvirtinimą bei didesnį nepripažinimą. Pacientai yra pripratę prie popierinių receptų bei kompensuojamųjų vaistų pasų, kuriuose nurodyta tiksli informacija kada išduoti vaistai ir iki kada turimo vaisto pakaks, kas padeda susiplanuoti kitus vizitus pas gydytoją dėl nuolatos vartojamų vaistų pratęsimo. Gydytojai pratę vaistus išrašyti ranka, kas vyksta pakankamai greitai, nes dėl sistemos veiklos trikdžių nėra gaištamas laikas paciento konsultavimo sąskaita, tačiau turi savų trūkumų – pacientas gali pamesti receptą; nėra galimybės stebėti, ar vaistai įsigyti; didėja klaidų išduodant vaistus tikimybė dėl neaiškios gydytojo rašysenos ir panašių medikamentų pavadinimų.
Darbo aktualumas ir mokslinis naujumas. Europoje pirmiausiai elektroninius receptus pradėjo išrašinėti Švedija (1981 m.), Danija (1994 m.) ir Olandija (2002 m.). Šios šalys turi daug patirties plėtojant elektronines sveikatos paslaugas, kurią būtų galima perimti, siekiant optimizuoti elektroninių sveikatos paslaugų teikimą Lietuvoje. E. recepto posistemė pradėta naudoti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., tad tyrimų atlikta nedaug. Viename tyrimų buvo atliekama elektroninio recepto ekonominė analizė, kuriame atskleidžiama, jog e. recepto naudojimas sumažintų tiesioginių ir netiesioginių kaštų sumą beveik 40 proc. Atliekant pacientų e. sveikatos paslaugų ir informacijos poreikio vertinimą atskleista, jog tarp didžiausią poreikį turinčių elektroninių paslaugų yra recepto išdavimas ar pratęsimas. Gydytojų ir pacientų nuomonė apie elektroninį receptą buvo tirta 2017 m. publikuotame magistro darbe, tačiau gydytojų ir pacientų nuomonės nebuvo palygintos, nenagrinėtos sąsajos tarp sociodemografinių rodiklių ir sistemos naudojimo ypatumų, nelygintos dvi atskiros įstaigos [15].
Teorinė ir praktinė reikšmė. Šis darbas padės atskleisti šeimos gydytojams bei jų pacientams kylančias elektroninių receptų naudojimosi problemas, įvertinti, kaip problemas lemia sociodemografiniai rodikliai, darbo ypatybės bei kompiuterinio raštingumo lygmuo. Atlikta studija
12 bus naudinga tobulinant elektroninio recepto posistemę, siekiant optimizuoti laiko, skirto receptų išrašymui ir paciento konsultavimui santykį.
Asmeninis autoriaus indėlis. Darbo autorė savarankiškai analizavo mokslinę literatūrą, atliko tyrimą, duomenų analizę, įvertino šeimos gydytojų bei jų pacientų nuomonę apie elektroninį receptą, bei palygino šeimos gydytojų bei pacientų nuomonę apie elektroninį receptą.
Šiame darbe tyrėme Kauno miesto viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių šeimos gydytojų bei pacientų nuomonę apie e. receptą, atskleidėme dažniausiai kylančias problemas, susijusias su posistemės naudojimu, bei sąsajas tarp demografinių rodiklių bei sistemos naudojimo ypatumų.
13
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – ištirti Kauno miesto viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų
bei jų pacientų nuomonę apie elektroninį receptą bei sąsajas tarp demografinių rodiklių ir sistemos naudojimo ypatumų.
Uždaviniai:
1. Įvertinti Kauno miesto viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių šeimos gydytojų nuomonę apie elektroninį receptą.
2. Įvertinti Kauno miesto viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių šeimos gydytojų pacientų nuomonę apie elektroninį receptą.
3. Palyginti Kauno miesto viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių šeimos gydytojų bei jų pacientų nuomonę apie elektroninio recepto sistemą.
4. Atskleisti Kauno miesto viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių šeimos gydytojų bei jų pacientų demografinių rodiklių sąsajas su elektroninio recepto sistemos naudojimu.
14
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. E. Receptas bei jo privalumai
Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau kalbama, rašoma apie elektroninius receptus. Tai kas gi tie elektroniniai receptai?
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 28 d. įsakyme Nr. V-669, nurodoma, kad „elektroninis receptas – Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (toliau – ESPBI IS) priemonėmis sudarytas ir patvirtintas receptas, pasirašytas teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu“ [51, 3.2 p]. Tuo tarpu Valstybinio audito ataskaitoje nurodoma (2017), kad „elektroninis receptas (e. receptas) - elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo informacinės sistemos posistemė, užtikrinanti informacijos sveikatinimo veiklą vykdančiam specialistui apie vaistus ir kompensuojamąsias medicininių pagalbos priemonių pateikimą bei duomenų apie išrašytus receptus, paskirtus ir išduotus vaistus perdavimą ir kaupimą“ [22, p. 3]. Dar kitoks elektroninio recepto apibrėžimas pateikiamas Registrų centro parengtoje naudotojo instrukcijoje, „SPĮ specialisto darbo užduotys“ (2016), kurioje nurodoma, kad elektroninis receptas tai „E. recepto posistemėje užregistruotas nustatytos formos dokumentas, įsigyti vaistui, MPP ar medicinos prietaisui, išrašytas reglamentuojamos sveikatos priežiūros profesijos“ [74, p. 6].
Galima teigti, kad elektroninis receptas (toliau e. receptas) yra plati sąvoka. Jis siejamas su kompiuterio sistema, kuri skirta įvesti, modifikuoti, peržiūrėti ir generuoti ar perduoti vaistų receptus. Ši technologija gali tiesiogiai arba per tarpininką (įskaitant elektroninius receptinius tinklus), naudojant elektronines priemones, saugiai perduoti recepto ar recepto informaciją [67]. Paprasčiau tariant e. receptas yra alternatyva dabartiniam rankiniu būdu parašytam receptui [3]. Tai gydytojo rašyto recepto perdavimas farmacininkams skaitmeninėje erdvėje [50, 61].
E. recepto naudojimas laikomas svarbia strategine Europos sveikatos priežiūros gerinimo strategija. Europos Sąjungos tikslas yra sukurti tarpvalstybinę elektroninę sveikatos priežiūros sistemą Europoje, kuri leistų ES piliečiams gauti e. receptus bet kur Europoje [47]. Tačiau ne vien tik tai sąlygojo e. recepto plėtrą. Teigiama, kad tradicinis (ranka rašytinis) vaistų išrašymas dažnai sąlygoja įvairias klaidas, kaip netinkamos dozės, medikamentų kieko ar dažnumo vartojimo formulavimą, netinkamo vaisto paskyrimą [3, 40, 70]. Be to, rašytiniai receptai dažnai būna sunkiai įskaitomi bei lengvai klastojami - visa tai paskatino priimti e. receptų sistemas [35, 89].
Mokslininkų teigimu e. receptų sistemos pagerina sveikatos priežiūros saugumą ir kokybę [3, 42, 61], kadangi e. recepte nurodomas ne tik skiriamas medikamentas, bet ir vartojimo dažnumas,
15 būdai. Pateikiama ir informacija pacientui apie vaisto vartojimą [74], to pasekoje tikimasi, kad bus išvengiama klaidų. Be to išrašant e. receptą reikia įvertinti ir kitų vaistų, ar alergijos sąveiką - neužpildžius elektroninėje platformoje šių duomenų, negalima išrašyti recepto. Be viso to, pildant e. receptą pat matoma visa receptinių vaistų istorija - kas taip pat sumažina klaidas skiriant vieną ar kitą medikamentą [3, 11].
2016 metais publikuotame straipsnyje pateikiamas Abramson su kolegomis atliktas tyrimas apie gydytojų suvokimo pokyčius naudojant elektroninio sveikatos įrašo sistemą. Nurodoma, kad nuo 1993 metų tiriama populiacija naudojo paprastą, vietoje išvystytą, unikaliai šiai įstaigai pritaikytą, stacionariuose kompiuteriuose įdiegtą sistemą, kurioje buvo galimybė pildyti elektroninius sveikatos užrašus, vaistų paskyrimus, laboratorinių tyrimų rezultatus bei pateikti informaciją kolegoms, tačiau nebuvo galimybės vaistų paskyrimų tiesiogiai perduoti į vaistines. Naudotoje sistemoje buvo pateikiami pagrindiniai vaistinių preparatų pavadinimai bei dozės, kurias į sistemą įtraukė programinės įrangos kūrėjai. Perėjus prie naujos elektroninio sveikatos įrašo programinės įrangos, gydytojai turėjo papildomą galimybę tiksliau paskirti pacientams medikamentus, nurodant tikslią dozę, vartojimo būdą bei matyti paciento turimas alergijas vaistams ir galimybę numatyti vaistų tarpusavio reakcijas. Sistemoje nuolat atnaujinama vaistinių preparatų duomenų bazė, dozės, vartojimo būdai, sistema pati atpažįsta ir praneša apie galimas paskirtų vaistų tarpusavio reakcijas. Užpildyti bei patvirtinti vaistų paskyrimai yra nedelsiant perkeliami į vaistinių duomenų bazes [1].
Taigi ši technologija tiesiogiai perduoda e. receptą vaistininkui, užtikrinant, kad nėra jokių klaidų [3]. Dauguma mokslininkų vienareikšmiškai sutinka, kad e. receptai gerina receptinių vaistų saugumą, veiksmingumą ir efektyvumą [14, 89], sveikatos priežiūros kokybę, sutaupo laiko bei padeda išvengti klaidų [1, 4, 7, 11, 13, 14, 16, 17, 43, 45, 47, 58, 61, 65, 66, 86, 88, 89], taip pat sumažina sveikatos priežiūros išlaidas [79, 85].
O ir tyrimų duomenimis, e. receptas vaistininkams yra priimtinesnis, kadangi naudojant rašytinius receptus, būna sunku juos perskaityti [47]. Be viso to, e. receptas taip pat padeda sumažinti sukčiavimą ir piktnaudžiavimą receptiniais vaistais. Elektroninės sistemos teikia teikėjams, vaistinėms, mokėtojams ir vyriausybinėms agentūroms galimybę pamatyti įvykius beveik realiuoju laiku, kurie gali būti praktiškai neaptinkami naudojant popierinius receptus. Taigi vaistinės turi galimybę užkirsti kelią pacientams užpildyti receptą keliose vietose nuo pat pradžių, tuo tarpu naudojant rašytinius receptus, sukčiavimas ir piktnaudžiavimas aptinkamas dažniausiai tik per mėnesį po nusikaltimo ar klaidos [21].
E. receptas padeda sumažinti ir piknaudžiavimo atvejus tarp gydytojų, kadangi naudojant e. receptus lengviau prižiūrėti gydytojus, kurie piktnaudžiauja receptuose įrašydami ne bendrinį
16 išrašomo vaisto pavadinimą (veikliąją medžiagą), o prekybinį pavadinimą, taip dėl didėjančių vaisto pardavimų gaunantys pelno iš farmacijos kompanijų [65].
Svarbu paminėti, kad e. receptas palengvina ir medikamento įsigyjimą patiems pacientams, kadangi naudojant e. receptą pacientams apart savo tapatybę įrodančio dokumento nieko nereikia pateikti, tai paprasčiau ir pacientui - kadangi tyrimai rodo, kad pacientai dažnai pamiršta popierinius receptus [31, 47].
Zadeh, Tremplay (2016) atlikę plačią mokslinės literatūros apžvalgą apie e. recepto privalumus, nurodo, kad daugiausia mokslininkų teigia, kad e. receptas padeda sumažinti medikamentų klaidų lygį [89]. Detalesnė autorių analizė pateikiama 1 lentelėje.
1 lentelė. E. receptų privalumai
Privalumai Studijų
procentinė dalis
Sumažėja medikamento skyrimo klaidų 83 proc.
Sumažėja sveikatos priežiūrai skiriamos išlaidos 81 proc.
Gerinama sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pacientų sauga 76 proc. Palengvinamas priežiūros koordinavimas ir bendravimas su kitais paslaugų
teikėjais
68 proc.
Sumažėja atleidimo iš darbo atvejų 63 proc.
Padidėja sveikatos priežiūros darbo efektyvumas 57 proc.
Greitesnis recepto išrašymas 48 proc.
Palengvėja vaistų atsargų valdymas 41 proc.
Pacientai informuojami apie pacientų draudimą 36 proc.
Taupomas pacientų laikas 32 proc.
Galimybė patikrinti ar pacientai laikosi nurodymų 30 proc.
Palengvėja klinikinių sprendimų priėmimas teikiant informaciją (pvz., apie vaistų vartojimą, alergiją vaistams ir vaisto dozių sąveikos tikrinimą)
26 proc.
Pateikiama atnaujinta informaciją apie vaistus 21 proc.
Sumažinus laukimo laiką ir didėja pacientų pasitenkinimas vaistinėmis 18 proc. Sumažėja galimybė, kad receptai bus ištrinti arba prarasti 11 proc.
Tuo tarpu U. Deetjen (2016) e. receptų teikiamą naudą skirsto į ekonominę naudą susijusią su sveikatos sistemos efektyvumo didinimu, nauda sveikatai, teikiant geresnę pacientų priežiūrą, ir apskritai socialinė nauda asmenims ir visuomenei [11].
Ekonominė nauda - pirmiausia pasireiškia vaistų vartojimo efektyvumo didėjimui, ypač dėl kartotinių receptų. Švedijoje gydytojai apskaičiavo, kad e. receptai sutaupo maždaug 30 minučių per dieną [24]. E. recepto ir laiko sutaupymas buvo teigiamai vertinamas ir 55 proc. farmacininkų Švedijoje [37]. Be to 91 proc. gydytojų sutiko, kad e. receptai padėjo jiems sutaupyti laiko, palyginti su ranka rašomais receptais [41]. Estijoje atlikta apklausa taip pat patvirtino, kad e. receptai padeda sutaupyti laiko [59]. Be to, Jungtinėje Karalystėje, vienu iš e. receptų privalumų
17 buvo būtent gydytojo laiko sutaupymas [11], nors anksčiau atliktų tyrimų duomenimis vieniems gydytojams greičiau buvo parašyti e. receptą, tuo tarpu kiti nurodė, kad jie greičiau parašo popierinį receptą [33].
Naudą galima įžvelgti ir tame, kad naudojant e. receptą geriau valdomos medikamentų atsargos [37]. Be viso to, e. receptai užtikrina ir skaidrumą - tikėtina, kad gydytojai labiau atsakingi už tai, ką jie nurodo [11]. Sukčiavimo mažinimas taip pat yra ekonominė nauda [47].
Prie ekonominės naudos galima priskirti ir spausdinimo išlaidas, kurios patiriamos naudojant popierinius receptus. Kaip antai nurodoma, kad Estijoje popieriaus skirto receptų spausdinimui, išlaidos sumažėjo nuo 63 668 Eur 2009 m. iki maždaug 1000 Eur 2010 m. [59], kadangi e. recepto sistema ir priežiūra kainuoja mažiau, nei popierius, jo spausdinimas ir saugojimas [11].
Kadangi dauguma mokslininkų teigia, kad e. receptas padeda sumažinti klaidas skiriant vaistus, vadinasi, klaidų sumažinimas užsakymo, dozavimo ir administravimo stadijoje, taip pat priėmimo ir išleidimo metu gali pagerinti pacientų saugumą, o tai savo ruožtu taip pat turi ekonominę naudą [33].
Nauda sveikatai - pirmoji e. receptų nauda sveikatai yra susijusi su sumažėjusiu klaidų skaičiumi skiriant medikamentus, kadangi medicininės klaidos yra didelė sveikatos priežiūros problema [6, 11] - įprastos klaidos sietinos su neteisingomis dozėmis, pasenusia informacija apie vaistus, alergijos ir medikamentų sąveikos patikrinimų bei tapatumo kontrolės trūkumu [2].
Atliktų tyrimų duomenimis, Jungtinės Karalystės ligoninėje klaidos buvo sumažintos nuo 3,8 proc. iki 2,0 proc., administravimo klaidos sumažėjo nuo 7 proc. iki 4,3 proc. [33]. Tai patvirtina ir kiti tyrimai atlikti kitoje Jungtinės Karalystės ligoninėje, kurie nurodė, kad naudojant e. receptus klaidos sumažėjo nuo 6,7 proc. iki 4,8 proc. Sumažėjusį klaidų skaičių taip pat galėjo sąlygoti tai, kad gydytojai gali matyti pacientų išsamią receptinių vaistų istoriją. O ir per Estijos gydytojų apklausą net 67 proc. pirminės sveikatos priežiūros specialistų teigė, kad padarė mažiau klaidų, kadangi matė visus vaistinius preparatus, skirtus pacientui jų e. recepto sistemoje [11]. NSW universiteto tyrimas taip pat nustatė, kad e. receptų naudojimas gali sumažinti medikamentų paskyrimo klaidas ligoninėse iki dviejų trečdalių. Naudojant e. receptą klaidos dviejuose Australijos ligoninėse sumažėjo nuo 58 iki 66 proc. O procedūrinės klaidos, tokios kaip nepakankami ar neaiškūs vaistų užsakymai, sumažėjo daugiau kaip 90 proc., o rimtų klinikinių klaidų, įskaitant mirtį sukeliančių, skaičius sumažėjo 44 proc. [87].
Ir 2010 metais publikuotame Kaushal ir kolegų tyrime buvo analizuojami ranka rašyti bei e. receptai (tyrimo pradžioje bei praėjus metams nuo e. recepto sistemos naudojimo pradžios). Nustatyta, kad e. receptus išrašančių sveikatos specialistų padaromų klaidų dažnis sumažėjo 7 kartus: nuo 42,5 proc. pradiniame etape iki 6,6 proc. praėjus vieneriems metams nuo sistemos
18 įvedimo. Nesinaudojančių e. recepto sistema specialistų padarytų klaidų dažnis išrašant popierinį receptą išliko aukštas – 37,3 proc. pradiniame etape ir 38,4 proc. po vienerių metų nuo e. recepto sistemos naudojimo pradžios. Analizuojant klaidų dažnį nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001) tarp e. recepto sistemą naudojančių ir išrašančių popierinius receptus specialistų - pastarieji išrašydami receptus klaidų padaro daugiau. Nors tyrimo pradžioje dėl sudėtingo specialisto rašto išrašytame recepte nustatytas didelis klaidų dažnis išduodant vaistus, per vienerius metus nuo e. recepto sistemos įdiegimo jis buvo visiškai eliminuojamas, kuomet receptai buvo išrašomi elektroniniu būdu [46].
Nauda sveikatai gali pasireikšti ir stebint, kaip laikomasi gydytojo rekomendacijų. Colorade 2012 m. atliktas 12061 asmenų tyrimas, kuriems 18 mėnesių buvo išrašyti receptai dėl cukrinio diabeto, kraujospūdžio ar cholesterolio. Tyrimas parodė, kad naudojant e. receptą pacientai labiau sekė gydytojų nurodymus [62]. Kartotinių receptų atveju automatiniai priminimai, sukurti per e. receptų sistemas, gali padėti pacientams priminti jų vaistų papildymus. Tuo pačiu metu e. receptai taip pat leidžia stebėti, kas faktiškai užpildo receptus [63]. O galutinė sveikatos nauda sietina su galimybe atlikti bendrą analizę sveikatos sistemoje [11].
Socialinė nauda - e. receptai gali prisidėti prie bendro pacientų pasitenkinimo sveikatos priežiūros sistema. Nustatyta, kad Estijoje apie 92 proc. asmenų, kurie naudojosi e. receptais, buvo labai patenkinti arba patenkinti paslauga praėjus vieneriems metams po e. recepto sistemos veikimo, o atliktus apklausą 2015 m. nustatyta, kad e. receptai buvo vieni iš populiariausių Estijos elektroninių paslaugų [25]. Panašūs pasitenkinimo lygiai e. receptu buvo nustatyti ir Švedijoje - 85 proc. respondentų išreiškė pasitenkinimą e. receptais [36].
Apibendrinant galima teigti, kad e. receptas - elektroninių sveikatos įrašų sistema, kuri suteikia galimybę gydytojams išrašyti elektroninius receptus pacientams. Ši sistema elektroninėje platformoje sąveikauja su vaistinėmis. Pacientas pateikęs asmens tapatybę rodantį dokumentą vaistinėje gali gauti jam išrašytus vaistus - vaistininkas įvedęs paciento asmens kodą centrinėje duomenų bazėje mato gydytojo išrašytus receptus. Išanalizavus įvairių mokslininkų e. recepto išskiriamus privalumus, galima teigti, kad e. receptas:
- palengvina recepto šifravimą. Šiuo atveju eliminuojamas receptą išrašiusio gydytojo rašto šifravimas, tad vaistininkas gali tiksliai pacientui parduoti tuos vaistus, kurių jam reikia;
- padeda rasti klaidas gydytojų paskyrimuose. Sistema įvertina paciento duomenis bei paskirtų vaistų stiprumą, dozę ir kt. kriterijus, taip sumažindama galimas klaidas dėl nurodyto netinkamo vaisto dozavimo iki minimumo.
19 - mažina keleto vartojamų vaistų sąveikos tikimybę. Vaistininkas mato, kokie receptiniai vaistai yra tuo metu vartojami, taigi gali įvertinti galimas kartu vartojamų vaistų reakcijas. Sistemoje taip pat pateikiama informacija apie paciento turimas alergijas.
- padeda kontroliuoti vaistų įsigijimą. Nustatyta, jog išrašytas elektroninis receptas turi didesnę įtaką pacientui paskirtus vaistus nusipirkti, kadangi gydytojas šią informaciją mato sistemoje, lyginant su popieriniu receptu.
1.2. E. recepto iššūkiai
E. recepto naudojimas taip pat gali sukelti ir įvairias kitas problemas bei iššūkius. Teisiniai klausimai yra vieni iš sudėtingiausių e. sveikatos srities aspektų: privatumas, konfidencialumas ir duomenų apsauga. Juos būtina spręsti, kad būtų galima įgyvendinti ir naudotis e. sveikatos programomis. Šiuo metu e. recepto naudojimą reglamentuoja tik bendra teisinė sistema - visų pirma pacientų teisių ir duomenų apsaugos įstatymai bei profesinio elgesio taisyklės. Piliečius reikia apsaugoti nuo piktnaudžiavimo duomenimis, o teisės aktai turi būti visapusiškai suderinti ir įgyvendinti visose valstybėse narėse, įskaitant tas, kurios susijusios su pacientų teisėmis, privatumu, pacientų įrašų programine įranga, visuomenės informavimo ar skaitmeninių parašų sertifikavimu. Valstybės narės interpretuoja Duomenų apsaugos direktyvą, o tai turi įtakos siūlomo centralizuoto įrašų sistemos turiniui. Nėra jokios garantijos, kaip valstybės narės faktiškai tvarko duomenis [68].
Duomenų apsaugos teisė yra pagrindinė Europos Sąjungos (toliau ES) pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje nurodyta teisė. Kadangi e. receptas yra skirtas elektroniniams sveikatos įrašams, medicininių duomenų tvarkymą reglamentuoja ES duomenų apsaugos direktyva ir darbo grupė. Pagal šią nuostatą kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. Direktyvos 6 straipsnyje nustatyti bendrieji principai apima tikslų ribojimo principą, proporcingumo principą, duomenų kokybės principą ir principą, pagal kurį reikalaujama, kad asmens duomenys būtų saugomi ne ilgiau, nei būtina tikslams, kuriems duomenys buvo surinkti ar toliau tvarkomi. Be to, turi būti laikomasi kitų bendrųjų principų, tokių kaip informacijos reikalavimai, duomenų subjekto teisės susipažinti su duomenimis, taisymas ir ištrynimas bei su saugumu susiję įsipareigojimai. Tokie duomenys turi būti teisingai tvarkomi konkretiems tikslams ir remiantis atitinkamo asmens sutikimu arba kokiu nors kitu teisiniu pagrindu, numatytu nacionalinės teisės aktuose. Kiekvienas turi teisę susipažinti su duomenimis, kurie buvo surinkti apie juos, ir teisė (jei neteisinga) ją ištaisyti. Visi duomenys, esantys medicininiuose dokumentuose, elektroniniuose sveikatos įrašuose ir elektroninės sveikatos apsaugos sistemose, laikomi "slaptais asmens duomenimis", ir jiems taip pat taikomos specialios duomenų apsaugos taisyklės, susijusios su deliktinės informacijos,
20 susijusios su direktyvos 8 straipsniu, tvarkymu. Duomenų apsaugos direktyvos 95/46/EB 8 straipsnio 1 dalis draudžia tvarkyti asmens duomenis apie sveikatą apskritai. Europos Tarybos konvencijos Nr. 108 6 straipsnis uždraudžia automatiškai tvarkyti tokius duomenis "jeigu vidaus teisėje nėra numatytos tinkamos apsaugos priemonės". Vis dėlto yra išimčių, susijusių su bendru draudimu tvarkyti medicininius duomenis. Direktyvoje numatytos privalomos ribotos leidžiančios nukrypti nuostatos, nustatytos 8 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taip pat 8 straipsnio 4 dalyje numatyta neprivaloma išimtis. Pagal Duomenų apsaugos direktyvos 95/46/EB 8 straipsnio 3 dalį draudimas tvarkyti asmens sveikatos duomenis netaikomas tais atvejais, kai sveikatos duomenų tvarkymas reikalingas prevencinei medicinai, medicininei diagnozei, priežiūrai ar gydymui arba sveikatos priežiūros paslaugų valdymas ir kai sveikatos priežiūros specialistas pagal nacionalinius įstatymus arba nacionalinių kompetentingų institucijų nustatytas taisykles saugo šiuos duomenis [29].
Tarpvalstybinis e. receptas sukuria naują rizikos scenarijų, pagal kurį reikalaujama, kad visos papildomos apsaugos priemonės būtų kompensuojamos, nes receptiniai įrašai yra saugomi visą gyvenimą ir yra prieinami visoms vaistinėms. Pavyzdžiui, gydytojo receptai, skirti žmonėms, užsikrėtusiems ŽIV, pakenktų paciento reputacijai, jei duomenys „nutekėtų“. Informacija apie tai, kokie yra asmens gydymo būdai būtų visiškas pasitikėjimo pažeidimas, jei būtų leidžiama identifikuoti atskirus pacientus [47].
Techniniu požiūriu internetas, didina galimą paciento duomenų perėmimą. Jis dar labiau apsunkina asmens duomenų tvarkymą, tiesiogiai susijusį su asmenų teisėmis. Dėl to konfidencialumas, susijęs su medicininiais duomenimis apie savo pacientus, internetinėje aplinkoje gali būti netaikomas. Duomenų apdorojimo operacijas turi reglamentuoti bendrieji saugumo ir ryšių standartai bei centrinės paslaugos ir katalogai. Daugiau nei tvarkyti sveikatos priežiūros paslaugas neturėtų būti leidžiama toliau tvarkyti duomenų. Bet kuri tarpvalstybinė e. Recepto sistema taip pat turi užtikrinti, kad galimi privatumo pažeidimai ir kad jos turėtų būti subalansuotos atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl, pvz., neteisingai ar neleistinai naudoti duomenis [47].
Duomenų pažeidimai dėl įsilaužimo ar tapatybės vagystės kelia pavojų pacientams. Įsilaužimo atvejis Virdžinijos sveikatos profesijų departamente, kuomet įsilaužėlis parsisiuntė apie aštuoniasdešimt milijonų asmeninės sveikatos informacijos, įskaitant 35 milijonus receptinių vaistų įrašų, ir prašė 10 milijonų JAV dolerių "išpirkos" už failą, kuriame yra informacija apie pacientus [53]. Todėl galima teigti, kad duomenų atnaujinimas pagal naujausius duomenis, duomenų apsauga, konfidencialumo priežiūra yra esminis e. receptinių vaistų iššūkis [54].
Zadeh, Tremplay (2016) atlikus plačią mokslinės literatūros analizę, išskiria ir kitas galimas rizikas ir iššūkius su kuriais susiduriama naudojant e. receptus (2 lentelė) [89].
21
2 lentelė. E. receptų keliamos rizikos ir iššūkiai
Rizikos ir iššūkiai Studijų
procentinė dalis
Nesugebėjimas tinkamai įgyvendinti e. receptų 76 proc.
E. receptų įvedimo ir priežiūros išlaidos 69 proc.
E. receptų išrašymo klaidų atsiradimas (pvz., neteisinga koncentracija, netinkamas kiekis, dozės ir vaistų pasirinkimas)
65 proc. Standartizuotos e. receptų skyrimo programinės įrangos trūkumas 57 proc. Pavojus pacientų saugumui dėl netinkamo vaisto vartojimo 53 proc.
Padidėjusi vaistų kaina 50 proc.
Padidėjusi darbo pareiga ir pernelyg didelė našta vaistinės darbuotojams (pvz., atlikti papildomus patikrinimus dėl klaidų išieškojimo)
44 proc. Sumažintas farmacijos darbo eigos efektyvumas dėl papildomų sandorių išlaidų 38 proc. Laikas, reikalingas e. receptų įvedimui į darbo eigą 31 proc. Kompiuterinio - techninės priežiūros- palaikymo paslaugų stygius 28 proc. E. recepto sistemos dizaino ypatumai (pvz., prastas meniu, ekrano dizainas ir
netikslūs pacientų vaistai)
25 proc. Heterogeninės e. receptų duomenų bazių valdymo sistemos 23 proc.
Sudėtingos sistemos 18 proc.
Medicinos personalo mokymo išlaidos 16 proc.
Apribojimai dėl kontroliuojamų medžiagų išrašymo elektroniniu būdu 12 proc.
Taigi be minėtų duomenų apsaugos problemų, e. receptuose taip pat pasitaiko klaidos. Kaip antai nurodoma, kad Amerikoje iš 3 850 e. receptų (išrašytų per 4 savaičių laikotarpį) buvo aptiktos 452 klaidos, įskaitant 163 klaidas, kurios galėjo labai pakenkti pacientui. Iki 12 proc. buvo nustatyta ir vaistinėse [89]. Kitų tyrimų duomenimis dauguma e. receptų klaidų buvo nustatytos e. recepto informacijos įvedimo į vaistinių sistemas metu. Iš 75 klaidų, kurios buvo aptinkamos per stebėjimo laikotarpį, 92 proc. buvo aptikta e. recepto apdorojimo įvedimo etape [57].
E. receptų išrašymo klaidos daugiausia sietinos su neaiškia arba praleista informacija apie medikamento dozavimą [38, 42, 56]. Paprastai neteisingos dozavimo kryptys atsiranda dėl netinkamos automatiškai užpildytos informacijos, todėl neteisingai apskaičiuojami vaistų kiekiai pagal receptus arba kai vaistinio preparato vartotojai nežino apie galimą pakuotės dydį [89]. Nanji ir kt. (2011) teigimu rodo, kad mažiausiai 1 iš 10 e. receptų pasitaiko klaidų [56].
Zadeh, Tremplay (2016), teigia, kad žmogiškieji veiksniai dažniausiai sąlygoja e. receptų klaidas, tuo tarpu mažiausiai - kompiuteriniai (techniniai veiksniai) [89] (3 lentelė).
3 lentelė. Klaidos/veiksniai susiję su e. receptais
Veiksniai Procentai
Kompiuteriniai (techniniai) veiksniai 12
Žmogiškieji veiksniai 40
Interaktyvumo veiksniai 31
22 - Kompiuteriniai (techniniai) veiksniai. Kompiuteriniai veiksniai sukelia klaidas, kurios atsiranda nepriklausomai nuo žmogaus sąveikos; klaidos daugiausia kilo dėl programinės įrangos projektavimo ar veikimo sutrikimų. Pagrindiniai techniniai veiksniai yra lėtas sistemos veikimas, sistemos prastovos, kartotiniai programinės įrangos įspėjimai ar pranešimai, taip pat programinės įrangos trikdžiai, techninės klaidos ar tinklo vėlavimai, kurie gali sulėtinti praktiką arba sukelti proceso sutrikimą [89].
- Žmogiškieji veiksniai. Šie veiksniai apibrėžiami kaip gydytojų neteisingas ar netinkamas e. recepto išrašymas (nepriklausomai nuo programinės įrangos). Vienas iš dažniausiai pasitaikančių veiksnių, padidinančių e. recepto išrašymo klaidų tikimybę yra klaidingos informacijos suvedimas (pvz., apie pacientą ar vaistą). Tai gali sąlygoti nuovargis, koncentracijos ar patirties stoka. Be to, neteisingai apmokytas medicinos personalas taip pat gali sąlygoti e. receptų išrašymo klaidas [89]. Seidling su kolegomis organizavo intervenciją mokomosios ligoninės gydytojams, kurios metu mokė, kaip teisingai pildyti elektroninį receptą bei kaip naudotis pačia sistema. Keturios savaitės prieš ir keturios savaitės po intervencijos buvo atliktas tyrimas, siekiant įvertinti, kaip pasikeitė išrašomų e. receptų kokybė. Atlikus šį tyrimą paaiškėjo, kad be klaidų užpildytų ir išsiųstų e. receptų padaugėjo nuo 12,9 proc. iki 52,9 proc. Taip pat pastebėta, jog išrašomų e. receptų dalis padidėjo nuo 34,9 proc. iki 46,9 proc. [72].
- Interaktyvumo veiksniai. Kai kuriais atvejais klaidos gali būti tiek techninių, tiek žmogiškųjų veiksnių (žmogaus ir sistemos sąveikos veiksnių) rezultatas, kurį galima vadinti sąveikos veiksniais. Sąveikos veiksniai yra tiek žmogaus, tiek ir techninių veiksnių susiejimas su e. receptų išrašymo klaidomis [89].
- Organizaciniai veiksniai. E. recepto neefektyvumą taip pat sukelia organizaciniai veiksniai, pvz., ribotas sertifikuotų e. receptų sistemų įvedimas, standartinių e. receptinių vaistų formų trūkumas ir netinkami vaistų pavadinimai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams. Organizaciniai veiksniai skiriasi nuo kitų kategorijų, nes jie sprendžiami įmonių lygmeniu ir apima organizacinius pagrindus bei sąlygas, dėl kurių atsiranda klaidų [89].
Apibendrinant galima teigti, kad e. receptų naudojimas gali pažeisti pacientų teises – privatumą, konfidencialumą ir duomenų apsaugą, kadangi duomeny esantys internete didina galimą paciento duomenų perėmimą. Be viso to, e. receptas taip pat gali būti su klaidomis, kurias gali sąlygoti tiek techniniai, tiek žmogiškieji ar organizaciniai veiksniai, ko pasekoje iškyla pavojus pacientų saugumui dėl netinkamo vaisto vartojimo.
23 1.3. E. recepto naudojimo tendencijos
Pirmuosius e. receptus išrašyti pradėjo Švedija, Danija ir Olandija. Būtent šiose šalyse jie labai plačiai naudojami - dar 2013 m. Danijoje buvo išrašoma 97 proc., Švedijoje 81 proc. ir Nyderlanduose 71 proc. e. receptų [47]. Trumpai apžvelgsime šias šalis:
Danija. E. receptai Danijoje prasidėjo 1994 m. Per pirmuosius metus e. receptai plito gana lėtai (per metus išrašyta apie 4000 e. receptų), tačiau jau 2010 m. apie 88 proc. visų receptų buvo išsiųsti elektroniniu būdu [47], o nuo2016 m. praktiškai nėra jokių popierinių receptų [11]. Danijos vaistų agentūra yra atsakinga už sistemą, kuri tvarko gydytojo išduotus e. receptus. Visi e. receptai saugomi saugioje sistemoje. E. receptas suteikia gydytojui, pacientui ir vaistinei matyti visą informaciją apie pacientui paskirtą vaistą. Tai reiškia, kad farmacininkai gali konsultuoti pacientus labai profesionaliai, nes darbuotojai gali tiksliai pamatyti, kokius vaistus pacientas gavo anksčiau. Gydytojas gali ant e. recepto nurodyti vaistinės pavadinimą, kuriame vaistą galima nusipirkti, ir vaistinė turi galimybę pasiruošti medikamentus iki pacientui atvykstant. Jei pacientas nežino, kurioje vaistinėje jis nori pasiimti vaistą, receptas paprastai saugomas elektroniniu būdu ir pacientas gali pasirinkti bet kurią Danijos farmaciją. Apoteket.dk yra Danijos farmacijos asociacijos sukurtas sveikatos portalas - teikia automatinio skambučio paslaugą per SMS, kai pacientams primenama, kada reikia vartoti vaistus [47].
Švedija. Švedijoje e. receptai prasidėjo 1981 m. – būtent Švedija buvo viena iš pirmųjų šalių, pradėjusi įgyvendinti e. receptus [5]. E. receptų plėtra Švedijoje sparčiai pradėjo augo nuo 2000 m. kuomet pradėta bendradarbiauti tarp Švedijos vaistinių įmonių nacionalinės korporacijos (Apoteket AB) ir regioninių sveikatos priežiūros įstaigų - 2002 m. buvo išrašyta apie 3 mln. e. receptų, 2007 m. - 25 mln. e. receptų (75 proc. receptų), o 2014 m. apie 90 proc. receptų buvo siunčiami elektroniniu būdu [27]. Spartų e. recepto plėtrą galėjo sąlygoti 2004 m. įvesta nacionalinė e. receptų pašto dėžutė [37]. Nacionalinė e. receptų pašto dėžutė suteikia pacientui galimybę susipažinti su galiojančiais receptais bet kurioje vaistinėje, pateikiant asmens tapatybę įrodantį dokumentą. Pacientai taip pat gali saugoti savo receptus nacionalinėje internetinėje saugykloje - 2005 m. Buvo įkurtas Nacionalinis vaistų registras, kuriame visi išleisti vaistai saugomi 15 mėnesių. Su saugiu skaitmeniniu parašu pacientas turi visišką prieigą prie registro internete. Su pacientų sutikimu gydytojai ir vaistininkai gali iš duomenų bazės gauti informaciją. Informacija prieinama ir medikamentus skiriantiems gydytojams ir "Apoteket AB" vaistinėms. Be to pacientai gali gauti savo vaistus bet kuriuo jiems patogiu laiku, visose Švedijos vaistinėse [47].
24 Nyderlandai. E. receptus pradėjo plėtoti 2002 m. O 2012 m. buvo priimtas įstatymas, pagal kurį reikalaujama, kad receptai būtų perduodami elektronine forma vaistinėje. Buvo nurodyta, kad pereinama prie e. receptų dėl daugybės klaidų, susijusių su vaistų išdavimu [47].
Svarbu paminėti ir Estiją, kadangi e. recepto sistemą plačiai naudoja piliečiai, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai ir administratoriai [59]. Nurodoma, kad e. receptų išrašymas Estijoje pradėtas 2010 m. [11]. ir per 15 mėnesių po jo paleidimo apie 85 proc. receptų tapo skaitmeniniais. Gydytojai gali skirti vaistus pacientams, naudojantiems kompiuterinę programinę įrangą, ir persiunčia elektroninę receptą į nacionalinę duomenų bazę. E. receptas yra nedelsiant prieinamas kiekvienoje vaistinėje pagal paciento pageidavimą. Visos ligoninės ir vaistinės Estijoje yra prijungtos prie sistemos. Nurodoma, kad jei 2011 m. buvo išrašyta 85 proc. e. receptų, 2011 m. - 95 proc. [47]. tai 2017 m. 99 proc. visų šalies receptų yra išduodami elektroniniu būdu [26].
Lietuva. Lietuvoje e. receptų sistema pradėjo veikti 2015 m. E. sveikatos informacinės sistemos diegimui lėšos konsoliduotos iš Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų investicijų, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, sveikatinimo veiklą vykdančių įstaigų, tarptautinių programų lėšų ir kt. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintam Lietuvos E. sveikatos sistemos 2015-2025 metų plėtros programos įgyvendinimo plėtros plano įgyvendinimui planuojamas ES paramos lėšų poreikis – 28 250 424 Eur, o planuojamas valstybės biudžeto lėšų poreikis kasmet – 1 015 000 Eu (bendra ES paramos lėšų bei kasmetinių valstybės biudžeto lėšų suma – 38 400 242 Eu), iš kurių 2016-2019 metais 1 957 888 Eu skiriama elektroninės paslaugos “E. receptas” plėtrai ir modernizavimui [52].
2016 m. iš viso išrašyta 156427 e. receptų, 2017 m. - 2,96 mln. [28]. Matyti, kad e. receptų išrašymo skaičius padidėjo 18 kartų. O 2018 m. - per sausį ir vasarį išrašyta 1115507 tūkst. e receptų [23]. Galima būtų teigti, kad e. receptai Lietuvoje tampa vis labiau populiarūs.
Registrų centro „ESPBI IS veikimas“ ataskaitoje (2017) pateikiama ir e. receptų išrašymo dinamika nuo 2016 m. iki 2017 m. lapkričio mėnesio [18]. (1 pav.).
25
1 pav. E. receptų išrašymo dinamika (Šaltinis: Registrų centras)
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, dauguma „(85 proc.) e. receptų išrašyta kompensuojamiesiems, likusieji – nekompensuojamiesiems vaistams“ [59].
Daugiausia e receptų išrašyta VšĮ centro poliklinikoje (274,8 tūkst.), o daugiausia vaistų išdavė Eurovaistinė - 811,7 tūkst. (E sveikatos portalas) [18].
2 pav. Išrašytų e. receptų ir vaistų, išduotų pagal e. receptus, skaičius pagal įstaigas (Šaltinis: Registrų centras)
Apibendrinant galima teigti, kad e. receptai plačiausiai naudojami Švedijoje, Danijoje, Nyderlanduose bei Estijoje. Lietuvoje e. receptų sistema pradėjo veikti tik 2015 m. - palyginus su
26 Danija (1994 m.) ar Švedija (1981 m.), Nyderlandai (2002 m.), gana vėlai - sistema didesnį pagreitį Lietuvoje įgavo tik 2017 m. - lyginant su 2016 m. e. receptų buvo išrašyta 18 kartų daugiau. Estijoje tuo tarpu e. receptai taip pat pradėjo veikti ne senai - 2010 m., tačiau šioje šalyje jau po 1 metų, e. receptų sudarė daugumą receptų - 95 proc.
1.4. Sveikatos priežiūros specialistų nuomonė apie e. receptą
Viena svarbiausių e. recepto sistemą naudojančių grandžių – sveikatos priežiūros specialistai. Dėl trumpo laiko skirto paciento vizitui, naudojamos sistemos, duomenų bazės turi būti aiškios, greitos bei paprastos naudoti [10], todėl svarbūs tyrimai rodantys sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į e. receptus.
Lietuvos viceministrės K. Garuolienės teigimu „e. receptas patogus tiek gydytojams, tiek vaistininkams, tiek pacientams. Gydytojams nebereikia vartyti popierinių žinynų ar katalogų išrašant receptus, dauguma e. recepto laukų užpildoma automatiškai, o gydytojui tereikia parinkti diagnozę ir vaistą bei nurodyti kaip jį vartoti. Jei vienu metu gydytojas išrašo kelis receptus, visus galima pasirašyti vienu e. parašu. Be to, gydytojai mato, ar žmogus įsigijo vaistus, nes pasitaiko atvejų, kai pacientas skundžiasi, kad jo sveikata negerėja, gydytojas ieško naujų gydymo būdų, o vėliau paaiškėja, kad žmogus neįsigijo ir nevartojo jam anksčiau išrašytų vaistų..<...> E. recepto privalumus palankiai vertina ir vaistininkai. Skirtingai negu rašytą ranka, elektroninėje erdvėje išrašytą receptą farmacijos specialistai gali lengviau perskaityti ir greičiau išduoti juose išrašytus vaistus. Prie e. sveikatos sistemos jau prisijungė apie 90 proc. vaistinių“ [34].
Žemiau pateikiami tyrimai, rodantys sveikatos priežiūros specialistų nuomonę apie e. receptus kitose šalyse:
- Jungtinėje Karalystėje 2003 m. atlikto tyrimo metu buvo apklausti šeimos gydytojai bei vaistininkai. Vertindami e. recepto sistemos naudingumą, 83 proc. šeimos gydytojų bei 87 proc. vaistininkų teigė, jog ši sistema yra naudinga. Tyrimo metu taip pat buvo atskleista, jog 41 proc. šeimos gydytojų teigė, jog elektroninė receptų sistema gerina pacientų aptarnavimo kokybę, 69 proc. – jog e. receptas sumažins jų darbo apimtis, o 81 proc. šeimos gydytojų mano, jog ši sistema sumažins viso medicininio personalo darbo krūvį. Kai kurie šeimos gydytojai išreiškė susirūpinimą pacientų asmeninių duomenų saugumu – teigė, jog dėl galimų techninių kliūčių, trūkumų, gedimų duomenys gali būti perduoti tretiesiems asmenims ir renkami seni elektroniniai receptai. Dauguma vaistininkų mano, jog įsigyjant vaistus pagal e. receptą ir suteikiant reikiamą informaciją apie jų vartojimą, pakeis vartotojų požiūrį į juos, kaip į sveikatos profesionalus. Pavyzdžiui, 82 proc. vaistininkų mano, jog pasinaudotų galimybe įsitraukti į vaistų skyrimo procesą, jei jiems būtų
27 prieinama platesnė informacija apie pacientą. Sutikdami su šeimos gydytojais, vaistininkai taip pat mano, jog yra grėsmė paciento asmens duomenų saugumui. Tyrimo metu taip pat atskleista, jog 98 proc. vaistininkų teigia, kad matomi senesni paciento ligos istorijos įrašai būtų naudingi padedant pacientui įsigyti tinkamus vaistus. 72 proc. šeimos gydytojų pageidautų, jog vaistininkas matytų pacientų vartojamus ir vartotus medikamentus, 70 proc. šeimos gydytojų pageidautų, jog vaistininkas matytų kam pacientas yra alergiškas, o 13 proc. šeimos gydytojų – paskutines arba visas nustatytas diagnozes [60].
- Ispanijoje (Madride) ištirta 248 pirminės grandies gydytojų nuomonė apie e. receptą. Gautų rezultatų duomenimis, didžioji dalis (87,9 proc.) respondentų naudojo e. recepto sistemą. Nagrinėjant sistemos privalumus pastebėta, kad 73,4 proc. respondentų teigė, kad e. receptas pagerina galimybes stebėti vaistų įsigijimą, o apie 60 proc. apklaustųjų manė, kad sistema sumažina biurokratinę naštą. Taip pat tyrimo metu išskirtos pagrindinės kliūtys sėkmingai naudotis e. recepto sistema – išrašymas užtrunka per daug laiko (30,2 proc.), o 4 proc. respondentų teigė, kad sistema yra per sudėtinga [64].
- nurodoma, kad e. receptas gali išspęsti medikų klaidų tikimybę, padeda stabdyti piktnaudžiavimą išrašomais vaistais, taip pat gerina darbo našumą vaistinėje, nes sumažinus klaidų skaičių nėra gaištama laikas skambučiams dėl patikslinimų [8].
- Švedijoje atlikto tyrimo duomenimis 98 proc. farmacininkų yra patenkinti e. receptais, o 55 proc. jų nurodė, kad e. receptai padeda sutaupyti laiką [37].
- 2012 m. atlikta apklausa tarp pirminės sveikatos priežiūros specialistų (247 respondentų) ir vaistininkų (187 respondentų) taip pat nurodė, kad e. receptai padeda sutaupyti laiko. Nustatyta, kad visų gydytojų pasitenkinimas e. receptu buvo didelis: pirminėje sveikatos priežiūros srityje 94 proc., antrinėje 93 proc. ir 94 proc. vaistininkų buvo patenkinti e. receptų veikimu [59].
- 2014 m. Jordanijoje tyrime, nustatyta, kad 92 proc. šeimos gydytojų e. receptų išrašymo sistemą vertina teigiamai [20].
Tačiau kitos apklausos nurodė e recepto trūkumus. Kaip antai Kanados gydytojai nurodė, kad sistema veikia lėčiau kadangi išrašius e. receptą dar reikia laukti patvirtinimo iš centrinės saugyklos [55].
Apibendrinant galima teigti, kad daugumos įvairiuose šalyse apklaustų sveikatos priežiūros specialistų manymu e. receptai yra naudingi - padeda sumažinti klaidų tikimybę išrašant medikamentus, pagerina galimybes stebėti vaistų įsigijimą, sumažina biurokratinę naštą, padeda sutaupyti laiką. Vienu iš trukumu įvardijamas lėtas sistemos veikimas.
28 1.5. Pacientų nuomonė apie elektroninį receptą
Tyrimai rodo, kad įsigaliojus e. receptams daugiau dėmesio skiriama duomenų pildymui kompiuteryje nei bendravimui su žmogumi [68]. Todėl svarbus ir pacientų požiūris į e. receptus. Nemažai mokslininkų tai tyrė. Atliktų tyrimų duomenimis:
- E. receptai skirti pacientams, sumažina laukimo laiką ir padidina pasitenkinimą vaistinėmis [30].
- Jungtinėje Karalystėje 2003 metais atlikto tyrimo metu buvo apklausiami pacientai,. Vertindami e. recepto sistemos naudingumą, 68 proc. pacientų, teigė, jog ši sistema yra naudinga. Tačiau 41 proc. pacientų nebuvo tikri dėl asmens duomenų saugumo, nors 45 proc. respondentų buvo pakankamai tuo užtikrinti. Pacientai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl pagalbinio vaistinės personalo priėjimo prie privačių medicininių įrašų. Tik apie pusė pacientų yra patenkinti, jog vaistininkas turi galimybę susipažinti su šeimos gydytojo įrašais paciento ligos istorijoje, išduodant jam vaistus pagal e. receptą. 62 proc. pacientų norėtų, jog vaistininkas paneštų šeimos gydytojui apie atsiradusius šalutinius reiškinius dėl vaisto vartojimo, o 45 proc. pacientų sutiktų, jog vaistininkas teiktų informaciją šeimos gydytojui apie tolimesnę gydymo eigą bei paciento savijautą. Nagrinėjant pacientų nuomonę apie ligos istorijos prieinamumą vaistininkui pastebėta, jog 29 proc. pageidautų, jog vaistininkas galėtų matyti paskutines arba visas nustatytas diagnozes, 40 proc. pacientų sutiktų, jog vaistininkas galėtų matyti jų turimas alergijas, o 53 proc. – vartojamus ar anksčiau vartotus medikamentus [60].
- Shaw ir bendraautoriai atliktoje literatūros apžvalgoje teigia, kad išnagrinėję įvairius tyrimus pastebėjo padidėjusį susirūpinimą dėl asmeninių duomenų saugumo iš pacientų perspektyvos, kas gali lemti elektroninio recepto atsisakymą [73].
- Estijos socialinių reikalų ministerija kartu su EHIF paskelbė metinę viešosios nuomonės apklausą, į kurią taip pat buvo įtrauktas požiūris į e. receptų paslaugą. 2012 m. 98 proc. žmonių, kurie neseniai pasinaudojo e. receptų paslauga, buvo labai patenkinti arba patenkinti paslauga [59].
- JAV apklausus 4282 respondentus, nustatyta, kad didžioji dalis respondentų (81,5 proc.) e. recepto sistemą įvardijo kaip lengvą naudoti, taip pat teigė, jog savo medicininę informaciją pasiekia greitai, ji tiksli, lengvai suprantama. Maža dalis respondentų buvo susirūpinusi dėl asmeninių duomenų saugumo sistemoje, kai atlikus tyrimą į elektroninį paštą atsiunčiamas laiškas. Pacientai teigia, jog pirmenybę teikia bendravimui su gydytoju „akis į akį“, o konsultacijos telefonu ar elektroniniu paštu jiems nėra priimtinos, tuo tarpu gydytojai pirmenybę teikia telefoninėms konsultacijoms, nes konsultacijos elektroniniu paštu reikalauja didesnių laiko sąnaudų [39].
29 - Apklausus studentus Honkongo universitetuose 2013 m. (apklausti 259 respondentai), nustatyta, kad tik 21,2 proc. apklausos dalyvių anksčiau naudojo e. receptų sistemą. Tačiau 86,5 proc. respondentų nurodė, kad nori naudoti e. receptus [43].
- Internetu apklausus 443 respondentus, nustatyta, kad 83 proc. apklausos dalyvių teikia pirmenybę ir yra patenkinti e. receptais [44].
- Atlikti tyrimai rodo, kad pacientai naudojantys e receptus yra patenkinti: Apklausus 50 m ir vyresnius pacientus Pensilavanijoje (Jungtinėse Amerikos Valstijose) 81 proc. respondentų teigė kad e. receptas jiems priimtinesnis nei popierinis [71].
- Clyne ir kt.. (2012) Tyrimų metu pranešta, kad vaistinių preparatų vartotojai yra patenkinti e. receptais [9].
- Švedijoje 85 proc. gyventojų teigiamai vertino e. receptus - 79 proc. teigiamai vertino e. receptų saugumą (79 proc.) ir naudą (78 proc.) [36].
- 96 proc. Graikijos gyventojų pagrindiniu trūkumu įvardijo sistemos strigimą, ko pasekoje net 46 proc. apklaustųjų mieliau renkasi popierinius receptus [49].
- Frail su kolegomis 2014 metais publikuotame tyrime atskleidė pacientų nuomonę apie elektroninį vaistų išrašymą. Mokslininkai pastebėjo, kad pacientai daugiausia buvo prastai susipažinę su sistema, jos funkcijomis, kas lėmė pablogėjusius santykius su vaistininkais. Respondentai, kurie teigė, jog turi teigiamą patirtį naudojant e. receptą, daugiausia įvardijo sistemą kaip patogią, patikimą, saugią bei kokybišką, o pacientai, turintys neigiamą patirtį – pirmiausiai išreiškė susirūpinimą dėl tam tikro kontrolės praradimo vaistų įsigijimo – vartojimo procese, kas lėmė sumažėjusį bendravimą su vaistus išrašančiais gydytojais bei farmacininkais [32].
Apibendrinant galima teigti, jog pacientai e. recepto sistemą apibūdina kaip naudingą, lengvą naudoti, taip pat teigė, jog savo medicininę informaciją pasiekia greitai, ji tiksli, lengvai suprantama. Tačiau kai kurie pacientai nebuvo tikri dėl asmens duomenų saugumo – asmens duomenų nutekinimo, persiunčiant informaciją apie paskirtus vaistus į vaistinę.
30
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo tipas – momentinis tyrimas.
Tyrimo organizavimas: Tyrimas atliktas VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – LSMUL KK) Šeimos medicinos klinikoje bei VšĮ Kauno miesto poliklinikoje 2018 m. kovo mėnesį, gavus abiejų gydymo įstaigų vadovų, LSMUL KK Mokslo ir studijų koordinavimo tarnybos bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimus.
Tyrimo metu apklausti šeimos gydytojai, dirbantys minėtose asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei jų pacientai, tyrimo metu atvykę vizitui pas šeimos gydytoją ir sutikę dalyvauti tyrime.
Tiriamasis kontingentas – tyrimo metu apklausti LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje ir Kauno miesto poliklinikoje dirbantys šeimos gydytojai bei jų pacientai, tyrimo metu atvykę vizitui pas šeimos gydytoją.
Tyrimo imtis ir tiriamųjų atranka: Tyrimui atlikti pasirinktos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose naudojama Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema [76].
Pagal LSMUL KK interneto svetainėje skelbiamoje veiklos ataskaitoje pateiktus duomenis, LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje 2016 m. buvo prisirašę 13630 pacientų. Įstaigoje dirba 16 šeimos gydytojų.
Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. T-431 buvo nuspręsta „nuo 2018 m. sausio 1 d. viešąsias įstaigas Kauno Centro polikliniką, Kauno Kalniečių polikliniką, Kauno Šančių polikliniką ir Kauno Šilainių polikliniką, prijungiant jas prie viešosios įstaigos Kauno Dainavos poliklinikos, kuri po reorganizavimo bus vadinama VšĮ Kauno miesto poliklinika“ [12].
Kadangi Kauno miesto poliklinika, kaip atskira įstaiga, pradėjo veiklą nuo 2018 m. sausio 1 d., informacija apie prisirašiusių pacientų skaičių gauta iš dabartinių įstaigos padalinių, kaip buvusių atskirų įstaigų, veiklos ataskaitų. Dainavos padalinyje prisirašę 49030 pacientų [81]; Šilainių padalinyje – 48757 pacientų [84]; Šančių padalinyje – 20168 pacientų [83]; Kalniečių padalinyje – 31450 pacientų [82]; Centro padalinyje – 32500 pacientų [80]; iš viso Kauno miesto poliklinikoje 2016 m. buvo prisirašę 181905 pacientai. Įstaigoje dirba 116 šeimos gydytojų.
Remiantis turimais duomenimis ir naudojant imties dydžio skaičiuoklę „Sample Size Calculator“ [69] su 95 proc. pasikliovimo lygmeniu apskaičiavome, jog LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje turime apklausti 374 pacientus bei 16 šeimos gydytojų, Kauno miesto poliklinikoje – 383 pacientus bei 89 šeimos gydytojus.
