LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS ODOS IR VENERINIŲ LIGŲ KLINIKA
Živilė Aukštakojytė 6 kursas, 10 grupė
KONTAKTINIO ALERGINIO DERMATITO DAŽNUMO
POKYTIS 2018–2019 METAIS IR NAUJŲ KONTAKTINIŲ
ALERGENŲ PAIEŠKA
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Mokslinis vadovas: Prof. dr. Skaidra Valiukevičienė Kaunas, 2020
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3 2. SUMMARY ... 4 3. PADĖKA ... 5 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 55. BIOETIKOS KOMITETO PRITARIMAS ... 5
6. SANTRUMPOS ... 6
7. SĄVOKOS ... 7
8. ĮVADAS ... 8
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
9.1. Darbo tikslas ... 9
9.2. Darbo uždaviniai ... 9
10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
10.1 Standartinio alergenų lopo mėginio naujų alergenų apžvalga ir svarbumas ... 10
11. TYRIMO METODIKA ... 16
11. 1. Tyrimo organizavimas. ... 16
11. 2. Tyrimo objektas ir metodai. ... 16
11. 3. Duomenų statistinės analizės metodai. ... 17
12. REZULTATAI ... 18
12. 1. Kontaktinės alergijos dažnumo pokytis 2018–2019 m. ... 18
12.1.1. Dažniausių kontaktinių alergenų skirstinys 2018–2019 m. tarp pacientų sergančių lėtiniu dermatitu. ... 18
12.1.2. Dažniausių 2018–2019 metų kontaktinių alergenų palyginimas tarp vyrų ir moterų ... 19
12.1.3. Pacientų, sergančių AKD, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį ... 22
12. 1. 4. Tiriamųjų palyginimas pagal MOAHLFA* indeksą 2018 m. ir 2019 m. ... 24
12.1.5. Kontaktinių alergenų spektras tarp 2018–2019 m. laikotarpiu tirtų pacientų ... 25
12. 2. 1. Rečiausiai nustatomi kontaktiniai alergenai. ... 28
12. 2. 2. Rečiausi kontaktiniai alergenai 2018 m. ir 2019 m. pacientams, sergantiems lėtiniu dermatitu. ... 28
12.3. Odos įsijautrinimo dažnumas naujoms cheminėms medžiagoms ... 30
13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31
14. IŠVADOS ... 34
15. REKOMENDACIJOS ... 35
3
1. SANTRAUKA
Živilė Aukštakojytė. KONTAKTINIO ALERGINIO DERMATITO DAŽNUMO POKYTIS 2018– 2019 METAIS IR NAUJŲ KONTAKTINIŲ ALERGENŲ PAIEŠKA.
Tyrimo tikslas. Įvertinti kontaktinio alerginio dermatito epidemiologinę padėtį per 2018 m.– 2019 m. laikotarpį tarp sergančiųjų lėtiniu dermatitu.
Uždaviniai. 1. Nustatyti kontaktinės alergijos dažnumo pokytį 2018 m.–2019 m. 2. Įvertinti rečiausiai nustatomus kontaktinius alergenus. 3. Nustatyti odos įsijautrinimo dažnumą naujoms cheminėms medžiagoms.
Metodai. Dalyvaujant tarptautiniame Europos kontaktinės alergijos stebėsenos (ESSCA) projekte, atliktas retrospektyvusis tyrimas, kuris buvo vykdomas remiantis bendruoju tyrimo protokolu. Išanalizuoti 2018 m.–2019 m. LSMUL KK Odos ir venerinių ligų klinikoje atliktų Europos standartinio rinkinio kontaktinių alergenų lopo mėginių (ALM) rezultatai pacientams sergantiems lėtiniu dermatitu (n = 438 tiriamųjų – 2018 m. ir n = 339 tiriamųjų – 2019 m.). Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 25.0 statistikos programa.
Rezultatai. Įsijautrinimas bent vienam ar daugiau kontaktinių alergenų (KA) 2018 m. nustatytas 51 % (PI 95 % 49,1-58,9) tiriamųjų, o 2019 m. – 48,9 % (PI 95 % 42,4-53,3). Tyrimo laikotarpiu kontaktinė alergija nustatyta beveik pusei tirtų pacientų, kurie sirgo lėtiniu dermatitu. Dažniausi KA 2018 m. buvo metalai – nikelio sulfatas (14,53 %), kalio dichromatas (8,96 %) ir kobalto chloridas (6,54 %), o 2019 m. – nikelio sulfatas (17,52 %), linalolio hidroperoksidų mišinys (7,72 %), kobalto chloridas (7,25 %). Kontaktinė alergija 2018 m. nebuvo nustatyta bronopoliui, diazolidinilo šlapalui ir paratertbutilfenolio formaldehido dervai, 2019 m. – anestetikų mišiniui III, paratertbutilfenolio formaldehido dervai, kvaterniumui-15, hydroksimetilpentil-3-cikloheksen-karboksaldehidui, bronopoliui, augalų ekstraktų mišiniui II, partenolidui. Vertinant odos įsijautrinimą naujoms cheminėms medžiagoms, pastebėtas didžiausias įsijautrinimas linalolio hidroperoksidų mišiniui: atitinkamai vyrams siekė 8,06 % (PI 95 % 0,93-13,76), moterims – 7,62 % (PI 95 % 3,64-10,45).
Išvados. Vertinant kontaktinės alergijos pokyčius laike, įsijautrinimo dažnumas 2018–2019 m. reikšmingai nekito. Tyrime nustatyti rečiausi kontaktiniai alergenai, kurių įsijautrinimas neviršijo rekomenduojamos 0,5 proc. ribos: tiksokortolio pivalatas, propolis, merkapto mišinys, paratertbutilfenolio formaldehido derva, diazolidinilo šlapalas, bronopolis, metilizotiazolinas, lidokainas, merkaptobenzotiazolas MBT, imidazolidinilo šlapalas, anestetikų mišinys III, kvaterniumas-15, hydroksimetilpentil-3-cikloheksen-karboksaldehidas, augalų ekstraktų mišinys II, partenolidas. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, Europos standartinio alergenų rinkinio sudėtyje tikslinga įvertinti šių medžiagų tinkamumą, tam atlikti reikalingi tęstiniai, didesnių pacientų grupių klinikiniai tyrimai Lietuvoje.
4
2. SUMMARY
Zivile Aukstakojyte. CHANGE IN FREQUENCY OF CONTACT DERMATITIS DURING 2018– 2019 YEAR PERIOD INCLUDING ANALYSIS OF NEW CONTACT ALLERGENS.
Aim of the study. To evaluate the epidemiological situation of allergic contact dermatitis during the 2018–2019 period for patients with chronic contact dermatitis.
Objectives. 1. To determine change in frequency of contact dermatitis during 2018–2019 year period. 2. To examine the rarest contact allergens. 3. Determine the rates of sensibilisation of the new contact allergens.
Methods. A retrospective study was performed in accordance with the international ESSCA project and it‘s standard protocol. Patch test results of European baseline series (n = 438 in 2018 and n = 339 in 2019) were analyzed at the Department of Skin and Venereal Diseases (DSVD) Kaunas Clinics for patients with chronic contact dermatitis. Data analysis was made with SPSS 25.0 statistic program. Results. Contact sensitization to at least one of the European baseline series allergens in 2018 was found in 51 % (CI 95 % 49.1-58.9) of the patients, and in 2019 – 48.9 % (CI 95 % 42.4-53.3). During the study period, contact allergy was detected in half of the patients with chronic dermatitis. The most prevalent contact allergens in 2018 was metals – nickel sulfate (14.53 %), potassium dichromate (8.96 %), cobalt chloride (6.54 %), 2019 – nickel (II)-sulfate hexahydrate (17.52 %), linalool hydroperoxides (7.72 %), cobalt (II)- chloride (7.25 %). Contact allergy was not found for bronopol, diazolidinyl urea, para-tert-butylphenol formaldehyde resin in 2018, and for caine mix III, p-tert.-Butylphenol formaldehyde resin (PTBFR), quaternium-15, hydroksyisohexyl 3-cyclohexene carboxaldehyde, bronopol, compositae mix, parthenolide in 2019. The most frequent sensitization of new contact allergens was observed to linalool hydroperoxides: among men 8.06 % (CI 95 % 0.93-13.76), respectively among women 7.62 % (CI 95 % 3.64-10.45).
Conclusions. Assessing the changes in contact allergy over the time, the frequency of sensitization in 2018–2019 did not change significantly. The rarest contact allergens were identified in this study do not exceed the recommended 0.5 % sensitization limit: tixocortol-pivalate, propolis, mercapto mix, para-tert-butylphenol formaldehyde resin, diazolidinyl urea, bronopol, methylisothiazolinone, lidocaine, mercaptobenzothiazole MBT, imidazolidinyl urea, caine mix III, quaternium-15, hydroxymethylpentil-3-cyclohexene-carboxaldehyde HMPCC, compositae mix II. Considering that it is appropriate to continue further contact allergy research, regularly review and adjust European baseline series results of patch tests and evaluate the suitability of these substances, this requires continuous clinical trials in larger groups of patients in Lithuania.
5
3. PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju baigiamojo magistro darbo vadovei profesorei Skaidrai Valiukevičienei už skirtą laiką, vertingas mokslines idėjas ir suteiktas žinias.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nėra. Mokslinis darbas atliktas dalyvaujant Europos kontaktinės alergijos stebėsenos tyrime (angl., European Surveillance System on Contact Allergies, ESSCA).
5. BIOETIKOS KOMITETO PRITARIMAS
Baigiamojo magistrinio darbo tyrimui atlikti buvo išduotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (LSMU BEC) pritarimas. Išduoto pritarimo numeris – BEC-MF-58, išdavimo data – 2019-10-24.
6
6. SANTRUMPOS
AKD – alerginis kontaktinis dermatitas aq. – vandeninis tirpalas
ESSCA – Europos kontaktinės alergijos stebėsenos tyrimas (angl. European Surveillance System on Contact Allergies)
KA – kontaktiniai alergenai konc. – koncentracija
LSMUL – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė MCI/MI – metilchlorizotiazolino ir metilizotiazolino mišinys n – tiriamųjų skaičius
ALM – alergenų lopo mėginys
OVLK – Odos ir venerinių ligų klinika PI – pasikliautinasis intervalas vaz. – vazelinas HEMA – 2-Hidroksi-etil-metakrilatas BIT – benzizotiazolinas MI – metilizotiazolinas OIT – 2-n-oktil-4-izotiazolinas
MOAHLFA – M angl. Male, vyriškoji lytis; O – angl. Occupational causation of dermatitis, profesinių veiksnių sukeltas arba pablogintas dermatitas, A – angl. Age 40 and above, amžiaus – 40 metų ir daugiau, H – angl. Hand, pirminė dermatito sritis – ranka, L – angl. Leg, pirminė dermatito sritis – koja, F – angl. Face, pirminė dermatito sritis – veidas, A – angl. Atopic dermatitis, atopinis dermatitas
HEMA – 2-Hidroksi-etil-metakrilatas
EMLA – anestetinis kremas skirtas odos nuskausminimui SAS – statistinės analizės sistema
PPD – parafenilendiaminas
7
7. SĄVOKOS
Alerginis kontaktinis dermatitas – uždegiminė odos liga, kilusi alergeno kontakto vietoje dėl lėtosios (IV tipo) alerginės reakcijos [1].
Atopinis dermatitas – lėtinė uždegiminė odos liga, pasireiškianti intensyviu niežuliu [2].
Dermatitas – tai neinfekcinis epidermio ir viršutinio dermos (tikrosios odos) sluoksnio uždegimas [3].
Lėtinis dermatitas – besitęsiantis daugiau nei tris mėnesius iš eilės arba ne mažiau kaip du kartus per metus pasikartojantis dermatitas.
Ekspozicija – tai organizmo sąlytis su žalingu veiksniu, galinčiu sukelti sveikatos sutrikimą.
Kryžminė alerginė reakcija – jautrumas panašios cheminės struktūros medžiagoms, kurį lemia sutampančios struktūros (epitopai) alergenų molekulėse.
Įsijautrinimas – sensibilizacija įvairiems aplinkos alergenams.
Alergenų lopo mėginys – tai cheminės medžiagos aplikacija ant sveikos odos, skirta nustatyti, ar tiriamoji medžiaga sukelia lėtąją padidėjusio jautrumo reakciją tiriamam asmeniui.
Kontaktinis alergenas – medžiaga, kuri sukelia alerginį įsijautrinimą, pakartotinio sąlyčio metu, sąlyčio vietoje.
8
8. ĮVADAS
Per pastaruosius kelis dešimtmečius alerginių ligų paplitimas ženkliai išaugo. Manoma, kad jų pasireiškimą nulemia aplinkoje esantys alergenai. Viena iš priežasčių, kodėl daugėja dirginančių ir alergizuojančių medžiagų, – tai sparčiai plėtojama naftos pramonė ir jos nulemta padidėjusi oro tarša. Kitas veiksnys yra tiesiogiai susijęs su gausiu cheminių, aromatinių ir kosmetinių produktų naudojimu. Kvapūs, išvaizdūs kremai, prausikliai ar kitos kosmetikos priemonės pirmauja rinkoje, tačiau jiems išgauti reikalingos cheminės medžiagos – konservantai, kvapikliai, dažikliai, silikonai ir kt., kurios gali sukelti odos alergiją. Taip pat kvapiųjų medžiagų apstu buitinės chemijos produktuose, žaisluose ir net avalynėje.
Oda pasižymi dideliu paviršiaus plotu, per kurį organizmas kontaktuoja su aplinka ir joje esančiais alergenais. Kadangi kasdien naudojamos kosmetikos ir higienos priemonės tiesiogiai liečiasi su oda ir gleivine, svarbu, kad jose nebūtų pavojingų medžiagų, nes šis sąlytis paspartina odos sudirgimą ir kontaktinės alergijos pasireiškimą [4-6].
Alerginis kontaktinis dermatitas (AKD) – uždegiminė odos liga, pasireiškianti dėl lėtosios padidėjusio jautrumo reakcijos cheminėms medžiagoms po kartotinio šių medžiagų sąlyčio su oda [1]. Ši dažna, linkusi kartotis liga ženkliai pablogina ja sergančių gyvenimo kokybę, darbingumą, todėl nustatyti kontaktinius alergenus (KA) ir juos pašalinti – pagrindinis AKD kontrolės (antrinės profilaktikos) uždavinys [3,6]. Vienintelis patikimas ir saugus tyrimo metodas, pagrindžiantis alerginio kontaktinio dermatito diagnozę, yra Europos standartinis alergenų lopo testas [5]. Atsižvelgiant į klinikinių epidemiologinių tyrimų duomenis, sudaromi dažniausių kontaktinių alergenų rinkiniai, rutiniškai naudojami alergenų lopo testams atlikti. Rinkinyje esantys alergenai ir jų skaičius priklauso nuo šalyje vyraujančių įsijautrinimo tendencijų ir kiekvienais metais keičiasi. Europos standartiniu alergenų lopo testu siekiama ištirti, ar tam tikras alergenas gali sukelti specifinę uždelsto tipo imuninę reakciją [7-8].
Dalyvaujant tarptautiniame Europos kontaktinės alergijos stebėsenos projekte (ESSCA) nuo 2019 m. vasario mėn. standartinis alergenų lopo testo sąrašas papildytas 14 naujų medžiagų. Lietuvoje su šiais alergenais atliktų tyrimų nėra, todėl gauti rezultatai padės įvertinti naujų medžiagų reikšmę sukeliant kontaktinę alergiją.
9
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
9.1. Darbo tikslas
Įvertinti kontaktinio alerginio dermatito epidemiologinę padėtį per 2018–2019 m. laikotarpį tarp sergančiųjų lėtiniu dermatitu.
9.2. Darbo uždaviniai
1. Nustatyti kontaktinės alergijos dažnumo pokytį 2018–2019 m. 2. Įvertinti rečiausiai nustatomus kontaktinius alergenus.
10
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1 Standartinio alergenų lopo mėginio naujų alergenų apžvalga ir svarbumas
1. Anestetikų mišinys III (10,0 % vaz.) trijų anestetikų (benzokaino, dibukaino hidrochlorido ir tetrakaino hidrochlorido) mišinys. Šie anestetikai yra plačiai naudojami injekciniuose preparatuose, kiek rečiau – vietinio poveikio nuskausminančiuose kremuose, pastilėse nuo kosulio ir gerklės skausmo. Dažniausiai registruojami alerginio kontaktinio dermatito požymiai, sukelti kremų, turinčių anestetinių savybių (naudojami skausmo bei niežėjimo anorektalinėje srityje sumažinimui). Taip pat pastebimas įsijautrinimas nuo losjonų po bičių įgėlimo, akių ir ausų lašų su anestetikais. Uždelstų padidėjusio jautrumo reakcijų šioms medžiagoms pasitaiko žymiai rečiau. Portugalų atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad anestetikų mišinį yra reikalinga įtraukti į standartinį alergenų rinkinį. Studijoje apžvelgti 2736 alergenų lopo testų, atliktų 2000–2010 m. laikotarpiu, rezultatai. Pastebėta, kad 112 tiriamųjų (4,1 %) buvo įsijautrinę bent vienam iš vietinių anestetikų. Įdomu tai, kad beveik 70 % alerginių reakcijų būtų nenustatyta, jeigu pacientai būtų testuojami tik su benzokainu, o ne anestetikų mišiniu. Taigi šis tyrimas pagrindžia rekomendaciją, jog benzokainas turi būti pakeistas į anestetikų mišinį standartiniame alergenų lopo testo rinkinyje [9].
2. 2-Hidroksi-etil-metakrilatas (HEMA) (2,0 % vaz.) yra modifikuotas, vandenyje tirpus akrilatas, žinomas kaip stiprus alergenas. HEMA aptinkamas spausdinimo pramonės medžiagų sudėtyje (dažų dervose ir emulsijose, tekstilės ir popieriaus rišikliuose), naudojamas odontologijoje, ortopedinėse operacijose (kaulų defektų užpildymui, klubų protezuose, osteotomijoje). Tikėtina, kad visai neseniai išpopuliarėjęs gelinis nagų lakavimas ir ilgalaikis nagų lakas paspartino AKD padidėjimą dėl HEMA, o į rizikos grupę patenka ne tik grožio salone dirbantys specialistai, bet ir šių paslaugų gavėjai. Danijoje atliktame tyrime buvo aplikuojami alergenų lopo testai ir vertintas įsijautrinimas HEMA medžiagai 1293 moterims 2017–2019 m. laikotarpiu. Iš jų 31 moterims (2,4 %) testas buvo teigiamas. Tirtu laikotarpiu įsijautrinimas 2-Hidroksi-etil-metakrilui nustatytas tik vienam vyrui, todėl buvo analizuojamos tik moterys [10].
3. Natrio metabisulfitas (1,0 % vaz.) – aptinkamas kosmetikoje, maiste ir gėrimuose, taip pat kai kurių medikamentų sudėtyje (vietinių anestetikų, kortikosteroidų ir kt.). Natrio metabisulfito (1 % vaz.) KA dažnumas tirtas 2013–2014 m. laikotarpiu trijose šalyse (Olandijoje n=1969, Lenkijoje n=200 ir Jungtinėje Karalystėje n=5969). Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, teigiamai įsijautrinusių pacientų daugiausiai nustatyta Olandijoje (5 %; 95 % PI 3,9-5,8), šiek tiek mažiau Jungtinėje Karalystėje
11 (2,9 %; 95% PI 2,4-3,3) ir mažiausiai – Lenkijoje (1,5 %; 95 % PI 0-3,5). Šie rezultatai patvirtina, kad natrio metabisulfitą svarbu įtraukti į standratinį alergenų rinkinį. Be to, priimtas nutarimas, kad jautriausia koncentracija yra 1 % natrio metabisulfitas [11].
4. Augalų ekstraktų mišinys II (2,5 % vaz.) – randamas Compositae (Asteraceae) šeimos augaluose. Multicentrinėje studijoje Švedijoje nustatyta, kad seskviterpeno laktono mišinio (taip pat aptinkamo Asteraceae šeimos augaluose) nepakanka standartiniame alergenų lopo testo rinkinyje, todėl reikalinga papildomai įsijautrinimą ištirti kitai Asteraceae šeimos augaluose randamai medžiagai – augalų ekstraktų mišiniui. Tyrime iš 2818 tiriamųjų 31 (1,1 %) nustatytas įsijautrinimas augalų ekstraktų mišiniui ir 26 (0,9 %) – seskviterpeno laktono mišiniui, todėl pasiūlyta standartiniame alergenų rinkinyje jo atsisakyti ir pakeisti į augalų ekstraktų mišinį [12].
5. Benzizotiazolinas (BIT) (0,1 % vaz.) yra konservantas, turintis antimikrobinių savybių ir randamas įvariuose gaminiuose: dažuose, lakuose, klijuose, skalbimo priemonėse. 1976 m. buvo įrodyta, kad BIT sukelia alerginį kontaktinį dermatitą, o ypač tiems, kurie dirba dažų, plastikinių emulsijų, oro gaiviklių, tekstilės, popieriaus dažų, vandens minkštiklių, skalbimo priemonių ir keramikinių dirbinių gamyboje, taip pat metalurgijos bei kilimų gamybos pramonėje [13]. BIT apibūdinamas kaip biocidas ir fungcidas, dažnai randamas ne tik dažų ir lakų, bet ir valymo priemonių, pavyzdžiui, skalbiklių sudėtyje bei žemės ūkyje naudojamuose pesticidiniuose preparatuose. Taip pat BIT gerai žinomas kaip kontaktinis alergenas, kuris plinta dvejopai: 1) dulkių sukeltas dermatitas; 2) sisteminis kontaktinis dermatitas. 2012 m. buvo nustatyta, kad BIT nėra saugus naudoti kosmetikos gaminiuose, todėl šiuo metu dauguma nustatomų alergijos atvejų yra profesiniai [14].
Didžiosios Britanijos dermatologijos skyriuje atliktame tyrime buvo vertintos izotiazolinonų kryžminės reakcijos. Pastebėta, kad dauguma pacientų teigiamai reagavusių oktilisotiazolinonui (OIT) taip pat buvo įsijautrinę ir kitiems izotiazolinų atstovams: MI, MCI/MI, BIT, tačiau įsijautrinimas benzizotiazolinui nustatytas nepriklausomai nuo kitų izotiazolinonų – kryžminių reakcijų nestebėta [15].
6. 2-n-oktil-4-izotiazolinas (OIT) (0,1 % vaz.) – konservantas, naudojamas pramonėje, pavyzdžiui, dažams, lakams ir vandens pagrindu pagamintiems metalo apdirbimo skysčiams. Tyrime Vokietijoje 2009– 2013 m. laikotarpiu (n=64 039) nustatytas įsijautrinimas šiam alergenui sudarė 1 % tiriamųjų, tuo tarpu BIT – 1,6 %, MI – 4,6 % tirtų pacientų. Tačiau, kaip jau minėta, OIT kartu su kitais izotiazolinų grupės atstovais sukelia kryžmines reakcijas. Rezultatai parodė, kad OIT įsijautrinusių
buvo 42 pacientai, tačiau pusei jų taip pat stebėta kontaktinė alergija MI (1 pav.) [16].
12 7. 8. Desilgliukozidas (5,0 % vaz.) / Lauril gliukozidai (3,0 % vaz.) – alkilgliukozidų šeimos atstovai, kurie priklauso nejoninių aktyviųjų medžiagų grupei ir yra gaunami kondensavus gliukozę kartu su ilgos grandinės riebalų alkoholiais. Pirmiausiai riebalų alkoholiai gaunami iš palmių, kokosų ir rapsų aliejaus, o gliukozė – iš kukurūzų, bulvių ar kviečių krakmolo, todėl alkilgliukozidai yra visiškai biologiškai suskaidomi. Be to, alkilgliukozidai turi valančių, putojančių ir emulsinių savybių, todėl jų panaudojimas labai platus: kūno prausikliuose, šampūnuose, muiluose, valymo priemonėse, plaukų dažuose ir kitose kvapiosiose kosmetikos priemonėse: kremuose nuo saulės, įdegio produktuose, emolientuose ir dezodorantuose. Alkilgliukozidai mažiau dirgina odą ir rečiau sukelia alergiją nei agresyvios paviršiams aktyviosios medžiagos – natrio laurilsulfatas ir natrio laureto sulfatas. Nepaisant to, kad alkilgliukozidai laikomi ne tokie aršūs odai produktai, alerginių reakcijų pasitaiko. Nustatyta, kad kontaktinė alergija gliukozidams dažniau pasireiškia sergantiems atopiniu dermatitu [17].
Retrospektyviojo Didžiosios Britanijos tyrimo duomenimis, įsijautrinimas alkilgliukozidams yra nustatomas gana dažnai, todėl rekomenduojama juos įtraukti į standartinį alergenų rinkinį. Iš 2796 tiriamųjų, kuriems taikytas alergenų lopo testo mėginys su alkilgliukozidais, 29 (1,04 %) nustatyta teigiamas reakcija bent vienam alkilgliukozidui, o 23 (79,3 %) KA nustatyta keliems alkilgliukozidams. 21 tiriamoji buvo moteris (72,4 %), amžiaus vidurkis – 43,5 metai. 12 pacientų (41,4 %) sirgo atopiniu dermatitu [18].
9. Kerpė sėleninė briedragūnė (Evernia furfuracea) (1 % vaz.) – randama kvepaluose ir kituose kvapiuose produktuose. Atliktame vienmomentiniame tyrime su papildomais alergenais pastebėtas reikšmingas įsijautrinimas Evernia furfuracea medžiagai. Evernia furfuracea, linalolio ir limoneno hidroperoksidų mišiniai naudojami suteikti produktams kvapą. Dažnai pasitaiko, kad kosmetikos priemonėse aptinkamos kelios aromatinės medžiagos, todėl svarbu įtraukti jas į standartinį alergenų rinkinį [19].
10. Juodos gumos mišinys (0,6 %) – aptinkamas pirštinėse, batuose, padangose, ausinėse, makiažo kempinėlėse ir kt. Kryžmiškai reaguoja su parafenilendiaminu (PPD). Parafenilendiaminas (PPD) gali kryžmiškai reaguoti tiek su dispersiniais dažais, tiek su juodos gumos mišinio komponentais, kurie yra spalvotos cheminės medžiagos, naudojamos daugelyje pramoninių gumos gaminių (įskaitant gumines pirštines ir batus, padangas, ausines), rašiklių guminiuose laikikliuose ir juodos spalvos elastiniuose drabužiuose.
Nustatyta, kad kai kurie maisto dažikliai – geltona, raudona, šviesiai raudona – yra azo dažai (sintetiniai dažikliai, angl. azoic dyes) ir sukelia kryžmines reakcijas su azo grupėmis (funkcinė grupė: -N=N-), kurių yra PPD ir dispersiniuose dažuose. Atliktų tyrimų duomenimis, pacientams, kuriems
13 pasireiškė burnos gleivinės dermatitas ar perioralinis dermatitas, nutraukus tokių maisto produktų, kuriuose yra minėtų dažų, vartojimą, pastebėtas pagerėjimas, todėl sintetiniai maisto dažikliai laikomi kryžmiškai reaguojantys alergenai [20-21].
Tyrime, kuriame dalyvavo 152 pacientai sergantys lėtiniu palmoplantariniu vezikuliniu dermatitu, net 10 (6,6 %) tiriamųjų nustatyta kontaktinė alergija juodos gumos mišiniui [22].
11. / 12. Linalool hidroperoksidų mišinys (1 % vaz.) / Limonene hidroperoksidų mišinys (0,3% vaz.). Limonenas (d-limonenas) yra pagrindinis spaudžiamo aliejaus, gauto iš citrusinių vaisių žievelės, ingredientas, o linalolas aptinkamas daugelyje žolelių ir gėlių [23].
Limonenas ir linalolas yra paplitę kvapikliai, esantys plaukų ir odos priežiūros gaminiuose, plovikliuose, kvepaluose ir net nuo 90 % iki 97 % aptinkami eteriniuose aliejuose [24-25]. Tiek limonenas, tiek linalolas greitai oksiduojasi ore ir tampa limoneno ir linalolo hidroperoksidais, kurie yra žymiai labiau irituojantys ir dirginantys nei redukuotos formos. Ankstesniuose tyrimuose nustatyta, kad optimali limoneno ir linalolo hidroperoksidų koncentracija yra atitinkamai 0,3 % ir 1,0 % [26-27].
2 pav. Diagramoje pavaizduotos pacientų grupės, suskirstytos pagal įsijautrinimą skirtingoms medžiagoms:
A grupė – pacientai, kuriems nustatyta kontaktinė alergija bent vienam iš hidroperoksidų (B+C–D); B grupė – kontaktinė alergija tik limoneno hidroperoksidų mišiniui;
C grupė – kontaktinė alergija tik linalolo hidroperoksidų mišiniui;
D grupė – kontaktinė alergija linalolo ir limoneno hidroperoksidų mišiniams [26-27].
13. Partenolidas (PTH) (0,1 % vaz.). Partenolidas yra seskviterpenlaktonas, aptinkamas vaisiuose, gėlėse ir Compositae šeimos augaluose, tokiuose kaip ambrozija, margutis, vaistinis skaistenis (Tanacetum parthenium arba Chrysanthemum parthenium), kiaulpienė, saulėgrąža, ramunėlė ir magnolija. Partenolidas auginamas visame pasaulyje ir dėl priešuždegiminio poveikio yra naudojamas
14 gydant įvairias ligas, įskaitant migreninį galvos skausmą ir artritą. Taip pat naudojamas įvairiuose augaliniuose produktuose [28-29].
Danijoje atliktoje studijoje stebėta tendencija, kad partenolidui alergiški sodininkai ir floristai, ypač vyresni nei 40 m. amžiaus, iš jų daugiausia moteriškos lyties. Taip pat pastebėta, kad pacientai, kurie yra alergiški chrizantemoms, dažnai būna įsijautrinę ir Compositae mišiniui, vaistinio skaistenio (angl. feverfew) ekstraktui bei partenolidui [30].
Danų mokslininkų teigimu, partenolidas yra nepaprastai stiprus kontaktinis alergenas. Atliktame tyrime pacientams, kuriems jau yra nustatytas įsijautrinimas augalų ekstraktų mišiniui II, buvo tiriamas įsijautrinimas vienam iš kremų, kurių sudėtyje yra vaistinio skaistenio (angl. feverfew) – 4 iš 7 nustatyta teigiama alerginė reakcija (++). Nuo 2009 m. lapkričio mėn. Europoje gaminamų kremų sudėtyje partenolido nebeaptinkama, tačiau alergija partenolidui gali pasireikšti kaip oru plintančių medžiagų sukeltas kontaktinis dermatitas, nes jo gausu augalų dalelėse (viršutinėse augalo lapų dalyse – liaukutėse), – tai fiksuoja oro mėginių paėmimo įranga, kur randama partenolido dalelių [31].
14. Lidokainas (15 % vaz.) – anestetikas (sintetinis aminoetilamidas), vartojamas sukelti greito poveikio vietinę nejautrą, periferinių nervų blokadą įvairių chirurginių operacijų ir diagnostinių procedūrų metu. Gerai žinomas yra EMLA kremas, naudojamas prieš įvairias procedūras, kurių metu atliekamos depiliacijos ar adatų procedūros.
Daugėjant nereceptinių vietiškai naudojamų vaistų, kurių sudėtyje yra amidų, pastebėta, kad kontaktinio dermatito, kurį sukelia vietiškai naudojami nuskausminamieji tepalai ar kremai, dažnis didėja. Klinikinėje praktikoje alergija lidokainui pasitaiko retai.
Libane stebėtas klinikinis atvejis patvirtina vietinio lidokaino naudojimo grėsmę. Aprašoma, kaip moteriai suleidus po oda injekcinį užpildą su lidokainu pasireškė sunki vietinė reakcija. Injekcijos vietoje pasireiškė pūslinė kontaktinio dermatito forma. Atliktas alergenų lopo testo mėginys patvirtino įsijautrinimą lidokainui, todėl neabejotinai alerginę reakciją sukėlė ne kiti vietiškai vartojami kremai, antiseptikai ar tvarsčiai. Apibendrinant galima pasakyti, kad šis atvejis patvirtina, kad lidokaino sukeltas alerginis kontaktinis dermatitas gali atsirasti ne tik po vietinio vartojimo, bet ir atliekant poodines injekcijas. Taigi anestetiko sukeltą alerginį kontaktinį dermatitą reikia įtarti kiekvienam pacientui po procedūros pasireiškus vietinei odos reakcijai. Alerginę reakciją patvirtina alergenų lopo testo mėginys [32].
Kanadoje atlikto retrospektyviojo tyrimo duomeninis (n=1819 ), nustatytas statistiškai reikšmingas įsijautrinimas (AKD) lokaliems anestetikams. Įsijautrinusių proporcija didesnė nei tikėtasi: benzokainas (45 %) lidokainas (32 %) and dibukainas (23 %) [33].
15
1 lentelė. Naujų alergenų sąrašas ir alergenų šaltiniai
Alergenas Alergeno šaltinis Literatūra
1. Anestetikų mišinys III Antiseptikai, analgetikai, pastilės nuo
kosulio ir gerklės skausmo. [9]
2. 2-Hidroksi-etil-metakrilatas (HEMA)
Odontologinių medžiagų sudėtyje ir spausdinimo pramonėje (dažų dervose ir emulsijose, tekstilės ir popieriaus rišikliuose), ortopedinėse operacijose (kaulų defektų užpildymas, klubo protezai, osteotomija).
[10]
3. Natrio metabisulfitas
Kosmetikoje, maiste ir gėrimuose, vietinių anestetikų, kortikosteroidų
sudedamoji dalis. [11]
4. Augalų ekstraktų mišinys Compositae augaluose. (Asteraceae) šeimos [12]
5. Benzizotiazolinas (BIT) Dažuose, lakuose, klijuose, skalbimo priemonėse ir kt. [13]
6. Desilgliukozidas Dušo želėse, šampūnuose, muiluose, valymo priemonėse ir plaukų dažuose, kosmetikos priemonėse: apsauginiuose kremuose nuo saulės, savaiminio įdegio produktuose, emolientuose ir dezodorantuose.
[17-18]
7. Lauril gliukozidai
8. Juodos gumos mišinys Pirštinėse, batuose, padangose, ausinėse,
makiažo kempinėse ir kt. [20-22]
9. Linalolo hidroperoksidų mišinys Buitinių gaminių ir kosmetikos komponentai – higienos priemonės, kvepalai, plovikliai ir kt.
[23-25] 10. Limoneno hidroperoksidų mišinys
11. Treemoss absolute (Evernia furfuracea) Kvepaluose [19]
12. 2-n-oktil-4-izotiazolinas (OIT)
Junginys turintis fungicidinį, baktericidinį poveikį, naudojamas kosmetikoje,
šampūnuose, dažuose, aliejuose. [16] 13. Partenolidas Vaisiuose, gėlėse ir Compositae šeimos
augaluose. [28-29]
16
11. TYRIMO METODIKA
11. 1. Tyrimo organizavimas.
Darbas atliktas dalyvaujant tarptautiniame Europos kontaktinės alergijos stebėsenos tyrime (angl., European Surveillance System on Contact Allergies, ESSCA), kuris vykdomas pagal bendrąjį tyrimo protokolą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Odos ir venerinių ligų klinika (OVLK) dalyvauja ESSCA tyrime nuo 2004 m.
Pagal ESSCA protokolą, tiriamiesiems atlikti Europos standartinio alergenų lopo testo mėginiai su alerginėmis medžiagomis (gamintojas Trolab® Almirall Hermal, Reinbek, Vokietija). Alergenų medžiagų aplikacijai ant tiriamųjų odos naudotos Finn Chamber® aliuminio kameros (gamintojas Epitest, Tuusula, Suomija).
Alergenų lopo mėginiai (ALM) atliekami su pagrindinio rinkinio 45-iais kontaktiniais alergenais (jų sąrašas pateiktas 1 priede). ALM buvo klijuojamas ant sausos odos nugaros viršutinėje dalyje. Aplikacijos sritis negalėjo būti pažeista dermatito, spuogų, seborėjinių keratozių ir kitų odos ligų. Alergenų lopo testas nuimtas po 48 val. Odos reakcijos vertintos pagal tarptautinės kontaktinės alergijos tyrimų grupės (angl., International contact dermatitis research group, ICDRG) standartizuotą skalę po 48 ir 72 val. Odos įsijautrinimas tiriamąjam vertintas gydytojo dermatovenerologo po 48 ir 72 val., remiantis apžiūros ir apčiuopos duomenimis. Lopo mėginio rezultatas laikytas teigiamu, jei kontakto su KA vietoje atsirado odos paraudimas, infiltracija, papulės ir / ar pūslelės.
11. 2. Tyrimo objektas ir metodai.
Retrospektyviai analizuoti 2018–2019 m. LSMUL OVLK pacientų, sergančių lėtiniu dermatitu, medicinos įrašai apie alergenų lopo mėginių rezultatus.
Tiriamųjų proporcijos vertintos pagal MOAHLFA indeksą. Nustatyta, kad tam tikros paciento, kuriam atliekamas alergenų lopo mėginys, savybės (amžius, lytis, atopinis dermatitas, profesiniai veiksniai bei pirminė dermatito sritis) gali padidinti teigiamo rezultato tikimybę [39]. Tam, kad būtų galima paprasčiau vertinti glaustai pateiktą informaciją apie minėtus svarbius veiksnius, sudarytas akronimas MOAHLFA, kuris rodo įsijautrinimą kontaktiniams alergenams nulemiančius veiksnius: M (angl. Male) – vyriškoji lytis; O (angl. Occupational causation of dermatitis) – profesinių veiksnių sukeltas arba pablogintas dermatitas, A (angl. Age 40 and above) amžius 40 metų ir daugiau, H (angl. Hand) – pirminė dermatito sritis yra ranka, L (angl. Leg) – pirminė dermatito sritis yra koja, F (angl. Face) – pirminė dermatito sritis yra veidas, A (angl. Atopic dermatitis) – atopinis dermatitas [40]. Tiriamųjų proporcijos pagal MOAHLFA indeksą padeda apibrėžti pacientų įtraukimo į alergenų lopo
17 mėginių tyrimą kriterijus. Tokiu būdu siekiama išvengti tiriamųjų demografinių, klinikinių ir įsijautrinimo kontaktiniams alergenams dažnumo rodiklių skirtumo, tyrimą vykdant skirtinguose centruose, regionuose arba tęstinio tyrimo atveju – tame pačiame centre, bet kitu laikotarpiu.
11. 3. Duomenų statistinės analizės metodai.
Tyrimo duomenų analizė atlikta Niurnbergo universitete – Medicinos informatikos, biometrijos ir epidemiologijos padalinyje (Erlangenas, Vokietija) vadovaujamo prof. dr. W. Uter, naudojantis SAS (statistinės analizės sistema).
Naudojant Microsoft Office Excel 2019 programą, sudaryta koduotų tyrimo duomenų bazė. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 25.0 statistikos programa.
Teigiamų alergenų lopo testo mėginių rezultatų dažnumo populiacinėms charakteristikoms įvertinti skaičiuoti 95 % pasikliautinieji intervalai (PI).
18
12. REZULTATAI
12. 1. Kontaktinės alergijos dažnumo pokytis 2018–2019 m.
12.1.1. Dažniausių kontaktinių alergenų skirstinys 2018–2019 m. tarp pacientų sergančių lėtiniu dermatitu.
Nikelis yra pirmaujantis tarp dažniausių kontaktinių alergenų Lietuvoje. Tiek 2018 m. nustatytas didžiausias – 14,53 % – įsijautrinimas nikeliui (PI 95 % 11,05-18,29), tiek 2019 m. – 17,52 % (PI 95 % 12,48-20,27). Kitos dažniausios medžiagos išsiskyrė vertinant 2018–2019 m. KA dažnumo tendencijos (dažniausi alergenai pavaizduoti 2 ir 3 lentelėse).
2 lentelė. Dažniausi kontaktiniai alergenai 2018–2019 m.
Medžiaga Koncentracija ir tirpiklis 2018 m. (N=438) 2019 m. (N=339)
n (%) PI 95% n (%) PI 95%
1. Nikelio sulfatas 5,0 % vaz. 60(14,53) (11,5-18,29) 58(17,52) (12,48-20,27)
2. Kobalto chloridas 1,0 % vaz. 27(6,54) (4,03-9,35) 24(7,25) (4,77-11,08)
3. Kanifolija 20,0 % vaz. 26(6,3) (3,48-8,48) 16(4,83) (2,09-6,64)
4. Peru balzamas 25,0 % vaz. 26(6,3) (3,18-7,97) 11(3,86) (1,16-5,63)
5. Budesonidas 0,01 % vaz. 23(5,57) (3,41-8,72) 7(2,11) (0,65-5,14)
6. Kalio dichromatas 0,5 % vaz. 37(8,96) (6,54-13,24) 2(4,35) (0-9,67)
7. Metildibromoglutaronitrilas 0,5 % vaz. 25(6,05) (2,64-6,52) 8(2,81) (0,61-4,84) Alergenams tirpinti naudojamas vaz. – vazelinas. N, tirtų pacientų skaičius; n – teigiamų testų skaičius, % – teigiamų testų kiekis procentais, PI – 95 % pasikliautinasis intervalas.
3 lentelė. Dažniausi kontaktiniai alergenai 2018–2019 m.
Medžiaga Koncentracija ir tirpiklis 2018 m. N=413 2019 m. N=331
% 95% PI % 95% PI
1. Nikelio sulfatas 5,0 % vaz. 14,53 (11,05-18,29) 17,52 (12,48-20,27)
2. Linalolio hidroperoksidų mišinys 1 % vaz. - - 7,72 (4-10,31)
3. Kobalto chloridas 1,0 % vaz. 6,54 (4,03-9,35) 7,25 (4,77-11,08)
4. Propolis 10,0 % vaz. 0,48 (0-0,69) 6,25 (0-12,08)
5. Kanifolija 20,0 % vaz. 6,3 (3,48-8,48) 4,83 (2,09-6,64)
6. Natrio metabisulfitas 1,0 % vaz. - - 4,56 (2,07-7,96)
7. Benzizotiazolinas 0,1 % vaz. - - 4,56 (1,92-6,65)
Alergenams tirpinti naudojamas vaz. – vazelinas. N, tirtų pacientų skaičius; n – teigiamų testų skaičius, % – teigiamų testų kiekis procentais, PI – 95 % pasikliautinasis intervalas.
19 12.1.2. Dažniausių 2018–2019 metų kontaktinių alergenų palyginimas tarp vyrų ir moterų
Tyrimo laikotarpiu pastebėta dažnesnio kontaktinio įsijautrinimo nikeliui tarp moterų negu tarp vyrų tendencija, tačiau statistiškai patikimo didėjimo negauta. Įsijautrinimo dažnumas nikeliui tarp moterų 2018 m. siekė 17,25 % (PI 95 % 14,66-24,8), 2019 m. – 21,88 % (PI 95 % 18,1-29,3), atitinkamai tarp vyrų 2018 m. 6 % (PI 95 % 0,97-9,58) ir 2019 m. – 2,67 % (PI 95 % 0-6,7).
Įsijautrinimas kitam metalui, kobalto chloridui, nustatytas rečiau – 2018 m. 6,54 % (PI 95 % 4,03-9,35) ir 2019 m. 7,25 % (PI 95 % 4,77-11,08). Vertinant vyrų ir moterų įsijautrinimo dažnumo pokytį, 3 ir 4 pav. galima matyti, jog panašiai abiem metais KA kobalto chloridui vyravo tarp moterų. Nustatyta, kad 2018 m. įsijautrinimas kobalto chloridui tarp vyrų 3 % (PI 95 % 0-6,48), o tarp moterų net 7,67 % (PI 95 % 5,06-12,33). 2019 m. KA kobalto chloridui tarp moterų: 7,42 % (PI 95% 4,99-12,81), tarp vyrų – 6,67 % (PI 95 % 0,79-11,44).
Nustatyta, kad 2018 m. įsijautrinimas kanifolijai buvo šiek tiek dažnesnis vyrams – 7 % (PI 95 % 1,62-11,79), kai moterims – 6,07 % (PI 95 % 2,88-8,29). 2019 m. moterys buvo ženkliai dažniau įsijautrinusios kanifolijai – 5,86 % (PI 95 % 2,79-8,84) nei vyrai – 1,33 % (PI 95 % 0-4,93).
20
3 pav. Dažniausių kontaktinių alergenų palyginimas pagal lytį 2018 m.
4 pav. Dažniausių kontaktinių alergenų palyginimas pagal lytį 2019 m.
Vertinant dažniausiai AKD sukėlusias ir 2019 m. į rinkinį naujai įtrauktas medžiagas, 4 pav. galima matyti, kad vyrai sudarė didesnę tiriamųjų, įsijautrinusių linalolio hidroperoksidų mišiniui, natrio metabisulfitui, benzizotiazolinui, dalį palyginus su moterimis:
0 5 10 15 20 25 30 Nike lio sul fatas Kalio dich romata s Koba lto chl orida s Kanif olija Peru balza mas Meti ldibr omogl utaron itrila s Bude sonida s At ve jų s ka ič iu s % Vyrai Moterys 0 5 10 15 20 25 30 35 Nike lio sul fatas Lina lool hi drop eroks idų m išinys Koba lto chl orida s Propol is Kanif olija Natri o meta bisulf itas Benz izotiaz olina s At ve jų s ka ič iu s % Vyrai Moterys
21 1) linalolio hidroperoksidų mišiniui įsijautrinimas tarp vyrų siekė 8,06 % (PI 95 % 0,93-13,76), atitinkamai 7,62 % (PI 95 % 3,64-10,45) tarp moterų.
2) natrio metabisulfitui – 8,06 % (PI 95 % 0,99-15,24) tarp vyrų, atitinkamai 3,59 % (PI 95 % 0,94-5,76) tarp moterų.
3) benzizotiazolinui – 8,06 % (PI 95 % 1,13-12,03) tarp vyrų, atitinkamai 3,59 % (PI 95 % 0,89-5,2) tarp moterų.
Vienas dažniausių alergenų 2019-aisiais – propolis, kitaip nei 2018 m., kai įsijautrinimas šiam alergenui nesiekė rekomenduotinos >0,5 % ribos. Įsijautrinimas propoliui nustatytas moterims 8,57 % (PI 95 % 0-18,58), o vyrams ši alergija nepasireiškė (0 %).
22 12.1.3. Pacientų, sergančių AKD, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį
12.1.3.1. Pacientų pasiskirstymas pagal amžių
2018 m. tirtų pacientų amžiaus vidurkis yra toks: vyrų – 50,16 m. ( PI 95 % 40,8-61,1), moterų – 50,19 m. ( PI 95% 12,4-20,9).
2019 m. tirtų pacientų amžiaus vidurkis yra toks: vyrų – 47,73 m. ( PI 95 % 52,1-74,8), moterų – 48,82 m. ( PI 95 % 14,5-24,5).
Pateiktame 5 pav. galima matyti, jog didžioji dalis tirtų pacientų yra 50–59 metų amžiaus. Mažiausią tiriamųjų dalį sudaro jaunesni nei 18 metų asmenys.
5 pav. Pacientų, sergančių kontaktiniu alerginiu dermatitu dažnumas pagal amžių 2018– 2019 m.
12.1.3.2. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį
2018 m. tirti 108 vyrai (24,7 %) ir 330 moterys (75,3 %), o 2019 m. – 77 vyrai (22,7 %) ir 262 moterys (77,3 %). Vertinant pokyčius laike, 6 pav. galima matyti, kad pacientų skaičius ženkliai nekito – moterų šiek tiek padaugėjo, vyrų – sumažėjo.
Moterys sudarė beveik 4 kartus daugiau tiriamųjų nei vyrai. Viena iš priežasčių galėtų būti ta, kad moterys dažniau nei vyrai kreipiasi konsultacijos dėl AKD.
2.2 13.7 13.7 14.4 23.2 18 14.7 1.8 18.9 14.3 14 19.8 14.6 16.5 0 5 10 15 20 25 Iki 18 m. 19-29 m. 30-39 m. 40-49 m. 50-59 m. 60-69 m. 70 m. ir daugiau At ve jų s ka ič iu s % Amžius 2018 m. 2019 m.
23
6 pav. Pacientų, sergančių lėtiniu dermatitu dažnumas pagal lytį 2018–2019 m.
24.7 22.7 75.3 77.3 0 20 40 60 80 100 120 2018 m. 2019 m. Ti ri am ųj ų sk ai či us % Metai Vyrai Moterys
24 12. 1. 4. Tiriamųjų palyginimas pagal MOAHLFA* indeksą 2018 m. ir 2019 m.
Tiriant tendencijas pagal MOAHLFA proporcijas, pastebėtas ryškus atopiniu dermatitu (AD) sirgusių tiriamųjų skaičiaus netolygumas 2018 m. ir 2019 m. Net 70,1 % AD sirgusiųjų sudarė 2018 m., o 4,7 % – 2019 m. (7 pav.). Taip pat reikia atkreipti dėmesį į amžiaus skirtumus: 40 metų ir vyresni 2018 m. sudarė tik 4,3 % pacientų, o 2019 m. daugiau nei pusė – 64,6 %. Kiti veiksniai 2018 m. ir 2019 m. vyravo apylygiai.
4 lentelė. Tiriamųjų apibūdinimas pagal MOAHLFA* indeksą
Veiksniai 2018 m. 2019m. n % n % Vyrai M 108 24,7 77 22,7 Profesiniai veiksniai O 90 20,5 60 17,7 Atopinis dermatitas A 307 70,1 16 4,7 P irm inė de rm at it o sri ti s Ranka H 4,5 49 117 34,5 Koja L 38 8,7 25 7,4 Veidas F 111 25,3 87 25,7 Amžius >40 metų A 19 4,3 219 64,6
n – teigiamų testų skaičius, % - teigiamų testų kiekis procentais. *M – angl. Male, vyriškoji lytis; O – angl. Occupational causation of
dermatitis, profesinių veiksnių sukeltas arba pablogintas dermatitas; A – Atopic dermatitis, atopinis dermatitas; H – angl. Hand, pirminė
dermatito sritis – ranka; L – angl. Leg, pirminė dermatito sritis – koja; F – angl. Face, pirminė dermatito sritis – veidas; A – angl. Age 40
and above, amžiaus – 40 metų ir daugiau.
7 pav. Tiriamųjų apibūdinimas pagal MOAHLFA* indeksą: 2018 m. ir 2019 m. palyginimas
*M – angl. Male, vyriškoji lytis; O – angl. Occupational causation of dermatitis, profesinių veiksnių sukeltas arba pablogintas dermatitas; A – Atopic dermatitis, atopinis dermatitas; H – angl. Hand, pirminė dermatito sritis – ranka; L – angl. Leg, pirminė dermatito
sritis – koja; F – angl. Face, pirminė dermatito sritis – veidas; A – angl. Age 40 and above, amžiaus – 40 metų ir daugiau.
0 10 20 30 40 50 60 70 80 M O A H L F A Te ig ia m ų te st ų ki ek is % Veiksniai 2018 m. 2019 m.
25 12.1.5. Kontaktinių alergenų spektras tarp 2018–2019 m. laikotarpiu tirtų pacientų
LSMUL KK Odos ir venerinių ligų klinikos duomenų bazėje 2018–2019 m. laikotarpiu tirti 777 pacientai, kuriems dėl keturias ir daugiau savaičių užsitęsusio lėtinio dermatito, taikytas standartinis alergeno lopo testas (5 lentelėje).
2018 m. bent vienam alergenui įsijautrinę buvo 51 % (95 % PI 49,1-58,9) tiriamųjų, o 2019 m. šiek tiek mažiau – 48,9 % (95 % PI 42,4-53,3) (8 pav.). Vertinant kontaktinės alergijos pokyčius laike, įsijautrinimo dažnumas reikšmingai nekito (šiek tiek sumažėjo, tačiau statistiškai nereikšmingai).
5 lentelė. Kontaktinės alergijos dažnumas 2018–2019 m. tarp pacientų, sergančių lėtiniu dermatitu.
Medžiaga Koncentracija ir tirpiklis 2018 m. (N=438) 2019 m. (N=339)
n (%) PI 95% n (%) PI 95%
1. Kalio dichromatas 0,5 % vaz. 37(8,96) (6,54-13,24) 2(4,35) (0-9,67)
2. Neomicino sulfatas 20,0 % vaz. 4(0,97) (0-1,43) 4(1,21) (0,02-1,53)
3. Tiuramų mišinys 1,0 % vaz. 5(1,21) (0,08-1,63) 2(0,6) (0-1,98)
4. Aromatų mišinys II 14,0 % vaz. 9(2,18) (0,68-3,73) 7(2,11) (0,38-3,07)
5. Kobalto chloridas 1,0 % vaz. 27(6,54) (4,03-9,35) 24(7,25) (4,77-11,08)
6. Parafenilendiaminas 1,0 % vaz. 14(3,39) (1,34-5,26) 7(2,11) (0,49-3,71)
7. Anestetikų mišinys III 10,0 % vaz. - - 0 (0-1,05)
8. Formaldehidas 2,0 % aq. 11(2,66) (0,92-4,08) 3(1,05) (0-1,9)
9. Kanifolija 20,0 % vaz. 26(6,3) (3,48-8,48) 16(4,83) (2,09-6,64)
10. 2-Hidroksi-etil-metakrilatas (HEMA) 2,0 % vaz. - - 8(2,81) (0,67-4,09)
11. Peru balzamas 25,0 % vaz. 26(6,3) (3,18-7,97) 11(3,86) (1,16-5,63)
12. N-izopropil-N’-fenil-parafenilendiaminas 0,1 % vaz. 6(1,45) (0,17-1,82) 2(0,6) (0-0,92)
13. Vilnos alkoholiai (lanolinas) 30,0 % vaz. 4(0,97) (0-2,24) 5(1,51) (0,09-2,23)
14. Epoksidinė derva 1,0 % vaz. 4(0,97) (0-1,66) 2(0,6) (0-1,43)
15. Merkapto mišinys 2,0 % vaz. 1(0,24) (0-1,07) 1(0,35) (0-1,36)
16. Budesonidas 0,01 % vaz. 23(5,57) (3,41-8,72) 7(2,11) (0,65-5,14)
17. Parabenų mišinys 16,0 % vaz. 7(1,69) (0,37-3,77) 2(0,6) (0-0,92)
18. Paratertbutilfenolio formaldehido derva 1,0 % vaz. 0 (0-0,72) 0 (0-0,9)
19. Aromatų mišinys I 8,0 % vaz. 9(2,18) (0,5-3,32) 8(2,42) (0,54-4,07)
26 Lentelės tęsinys.
21. Nikelio sulfatas 5,0 % vaz. 60(14,53) (11,5-18,29) 58(17,52) (12,48-20,27)
22. (Chlor)-metilizotiazolinai (MI+MCI) 0,02 % aq. 18(4,36) (2-5,9) 6(2,11) (0,39-3,96)
23. Merkaptobenzotiazolas MBT 2,0 % vaz. 3(0,73) (0-2,25) 1(0,3) (0-1,15)
24. Seskviterpenlaktonų mišinys 0,1 % vaz. 5(1,21) (0,09-1,86) 2(0,6) (0-1,43)
25. Tiksokortolio pivalatas 0,1 % vaz. 2(0,48) (0-1,27) 1(0,35) (0-0.66)
26. Metildibromoglutaronitrilas 0,5 % vaz. 25(6,05) (2,64-6,52) 8(2,81) (0.61-4.84)
27. Hydroksimetilpentil-3-cikloheksen-karboksaldehidas 5,0 % vaz. 1(0,24) (0-0,43) 0 (0-6.3)
28. Tekstilės dažų mišinys 6.6 % vaz. - - 10(3,51) (1.02-4.78)
29. Metilizotiazolinas 0,2 % aq. 17(4,12) (1,65-5,09) 1(0,35) (0-0,66)
30. Propolis 10,0 % vaz. 2(0,48) (0-0,69) 3(6,25) (0-12,08)
31. Diazolidinilo šlapalas 2,0 % vaz. 0 (0-0,72) 5(1,51) (0,1-2,58)
32. Bronopolis 0,5 % vaz. 0 (0-0,72) 0 (0-1,25)
33. Imidazolidinilo šlapalas 2,0 % vaz. 3(0,73) (0-1,7) 1(0,3) (0-1,15)
34. Natrio metabisulfitas 1,0 % vaz. - - 13(4,56) (2,07-7,96)
35. Augalų ekstraktų mišinys II 2,5 % vaz. - - 0 (0-1,05)
36. Benzizotiazolinas 0.1 % vaz. - - 13(4,56) (1,92-6,65)
37. 2-n-oktil-4-izotiazolinas 0.1 % vaz. - - 2(0,7) (0-1,69)
38. Desilgliukozidas 5.0 % vaz. - - 2(0,7) (0-1,69)
39. Lauril gliukozidas 3.0 % vaz. - - 3(1,05) (0-1,9)
40. Kerpė sėleninė briedragūnė (Evernia furfuracea) 1 % vaz. - - 3(1,05) (0-2,31)
41. Juodos gumos mišinys 0.6 % vaz. - - 2(0,7) (0-1,06)
42. Linalool hidroperoksidų mišinys 1 % vaz. - - 22(7,72) (4-10,31)
43. Limonene hidroperoksidų mišinys 0.3 % vaz. - - 2(0,6) (0-1,38)
44. Partenolidas 0.1 % vaz. - - 0 (0-1,05)
45. Lidokainas 15 % vaz. - - 1(0,35) (0-0,66)
Alergenams tirpinti naudojamas vaz. – vazelinas, išskyrus aq. – vanduo.
N, tirtų pacientų skaičius; n – teigiamų testų skaičius, % - teigiamų testų kiekis procentais, PI – 95 % pasikliautinasis intervalas.
27
8 pav. Pacientų, įsijautrinusių bent vienam alergenui, palyginimas 2018 m. ir 2019 m.
0 10 20 30 40 50 60 70 2018 m. 2019 m. Ti ri am ųj ų sk ai či us % Metai
28 12. 2. 1. Rečiausiai nustatomi kontaktiniai alergenai.
12. 2. 2. Rečiausi kontaktiniai alergenai 2018 m. ir 2019 m. pacientams, sergantiems lėtiniu dermatitu.
Rečiausi kontaktiniai alergenai 2018 metais: tiksokortolio pivalatas (0,48 %), propolis (0,48 %), merkapto mišinys (0,24 %).
Alergija nenustatyta šioms medžiagoms: paratertbutilfenolio formaldehido dervai, diazolidinilo šlapalui, bronopoliui (6 lentelė).
Rečiausi kontaktiniai alergenai 2019 metais: merkapto mišinys (0,35 %), tiksokortolio pivalatas (0,35 %), metilizotiazolinas (0,35 %), lidokainas (0,35 %), merkaptobenzotiazolas MBT(0,3 %), imidazolidinilo šlapalas (0,3 %).
Alergija nenustatyta šioms medžiagoms: anestetikų mišiniui III, paratertbutilfenolio formaldehido dervai, kvaterniumui-15, hydroksimetilpentil-3-cikloheksen-karboksaldehidui, bronopoliui, augalų ekstraktų mišiniui II, partenolidui (6 lentelė).
Medžiagas, kurioms įsijautrinimas klinikiniuose tyrimuose viršija 0,5–1 %, rekomenduojama įtraukti į pagrindinį kontaktinių alergenų rinkinį. Jei įsijautrinimas rekomenduojamos 0,5 % ribos neviršija, tų medžiagų tinkamumui įvertinti reikalingi tęstiniai, didesnių pacientų grupių klinikiniai tyrimai [41]. Pavyzdžiui, įsijautrinimas propoliui ženkliai padidėjo: 2018 m. nesiekė rekomenduotinos 0,5 % ribos ir buvo lygus 0,48 % (PI 95 % 0-0,69), tačiau 2019 m. ženkliai ją viršijo – 6,25 % (PI 95% 0-12,08). Įsijautrinimas diazolidinilo šlapalui 2018 m. nenustatytas – 0 % (PI 95 % 0-0,72), tačiau 2019 m. stebimas alergijos pasireiškimas 1,51 % tiriamųjų (PI 95 % 0,1-2,58).
29
6 lentelė. Rečiausi kontaktiniai alergenai (<0,5 %) 2018 m. ir 2019 m. tarp pacientų sergančių lėtiniu dermatitu.
Medžiaga Koncentracija ir tirpiklis 2018 m. (N=438) 2019 m. (N=339) n (%) PI 95% n (%) PI 95% 1. Tiksokortolio pivalatas 0,1 % vaz. 2(0,48) (0-1,27) 1(0,35) (0-0,66) 2. Propolis 10,0 % vaz. 2(0,48) (0-0,69) 3(6,25) (0-12,08) 3. Merkapto mišinys 2,0 % vaz. 1(0,24) (0-1,07) 1(0,35) (0-1,36) 4. Paratertbutilfenolio
formaldehido derva 1,0 % vaz. 0 (0-0,72) 0 (0-0,9) 5. Diazolidinilo šlapalas 2,0 % vaz. 0 (0-0,72) 5(1,51) (0,1-2,58) 6. Bronopolis 0,5 % vaz. 0 (0-0,72) 0 (0-1,25) 7. Metilizotiazolinas 0,2 % aq. 17(4,12) (1,65-5,09) 1(0,35) (0-0,66) 8. Lidokainas 15 % vaz. - - 1(0,35) (0-0,66) 9. Merkaptobenzotiazolas
MBT 2,0 % vaz. 3(0,73) (0-2,25) 1(0,3) (0-1,15) 10. Imidazolidinilo šlapalas 2,0 % vaz. 3(0,73) (0-1,7) 1(0,3) (0-1,15) 11. Anestetikų mišinys III 10,0 % vaz. - - 0 (0-1,05) 12. Kvaterniumas-15 1,0 % vaz. 3(0,73) (0-1,47) 0 (0-0,9) 13.
Hydroksimetilpentil-3-
cikloheksen-karboksaldehidas 5,0 % vaz. 1(0,24) (0-0,43) 0 (0-6,3) 14. Augalų ekstraktų mišinys II 2,5 % vaz. - - 0 (0-1,05) 15. Partenolidas 0.1 % vaz. - - 0 (0-1,05)
Alergenams tirpinti naudojamas vaz. – vazelinas, išskyrus aq. – vanduo.
30 12.3. Odos įsijautrinimo dažnumas naujoms cheminėms medžiagoms
Dažniausias įsijautrinimas vienai iš naujų cheminių medžiagų nustatytas linalolio hidroperoksidų mišiniui (7,72 %), natrio metabisulfitui (4,56 %), benzizotiazolinui (4,56 %). Įsijautrinimas nenustatytas (0 %) – anestetikų mišiniui III, augalų ekstraktų mišiniui II, partenolidui (7 lentelėje pavaizduotos naujai į alergenų rinkinį įtrauktos medžiagos ir įsijautrinimas joms mažėjimo tvarka).
Keturioms cheminėms medžiagoms nustatytas mažesnis nei 0,5 % įsijautrinimas: lidokainui, anestetikų mišinui III, augalų ekstraktų mišiniui II, partenolidui. Šių medžiagų tinkamumui patikslinti reikalingi tęstiniai klinikiniai tyrimai. Tokiu būdu įvertinus jų reikšmingumą, galima toliau naudoti jas standartinio kontaktinių alergenų rinkinio sąraše arba pakeisti kitomis medžiagomis.
7 lentelė. Odos įsijautrinimo dažnumas naujoms cheminėms medžiagoms
Medžiaga Koncentracija ir tirpiklis
N=339
n % 95% PI 1. Linalolo hidroperoksidų mišinys 1 % vaz. 285 7,72 (4-10,31) 2. Natrio metabisulfitas 1,0 % vaz. 285 4,56 (2,07-7,96) 3. Benzizotiazolinas 0,1 % vaz. 285 4,56 (1,92-6,65) 4. 2-Hidroksi-etil-metakrilatas (HEMA) 2,0 % vaz. 285 2,81 (0,67-4,09) 5. Lauril gliukozidas 3,0 % vaz. 285 1,05 (0-1,9) 6. Kerpė sėleninė briedragūnė (Evernia furfuracea) 1 % vaz. 285 1,05 (0-2,31) 7. 2-n-oktil-4-izotiazolinas 0,1 % vaz. 285 0,7 (0-1,69) 8. Desilgliukozidas 5,0 % vaz. 285 0,7 (0-1,69) 9. Juodos gumos mišinys 0,6 % vaz. 285 0,7 (0-1,06) 10. Limoneno hidroperoksidų mišinys 0,3 % vaz. 331 0,6 (0-1,38) 11. Lidokainas 15 % vaz. 285 0,35 (0-0,66) 12. Anestetikų mišinys III 10,0 % vaz. 283 0 (0-1,05) 13. Augalų ekstraktų mišinys II 2,5 % vaz. 285 0 (0-1,05) 14. Partenolidas 0,1 % vaz. 285 0 (0-1,05)
N, tirtų pacientų skaičius 2019 m. (iš viso); n, tirtų pacientų skaičius su atitinkamu alergenu, % - teigiamų testų kiekis procentais, PI – 95 % pasikliautinasis indeksas.
31
13. REZULTATŲ APTARIMAS
Atliktas klinikinis epidemiologinis darbas parodė, kad tirtu laikotarpiu įsijautrinimas kontaktiniams alergenams yra dažnas tarp dermatitu sergančių pacientų. Vienas iš geros pacientų atrankos kontaktinei alergijai diagnozuoti rodiklių – kai kontaktinė alergija standartiniais lopo mėginiais nustatoma 50 % pacientų [48]. 2018 m. įsijautrinimas nustatytas kiek didesnis – 51 % tiriamųjų, o 2019 m. – 48 % , neviršijantis rekomenduojamų 50 %. Tai rodo, kad tyrime taikyti pacientų atrankos kriterijai yra tinkami naudoti klinikinėje praktikoje atliekant ALM.
Kaip ir kitose Europos šalyse, nikelis yra pirmaujantis tarp dažniausių kontaktinių alergenų Lietuvoje. Jis yra vienas plačiausiai naudojamų metalų pasaulyje, todėl jo ypač sunku išvengti kasdieniame gyvenime. Vertinant pokytį laike, 2018 m. nustatytas mažesnis (14,53 %) įsijautrinimas nikeliui, o 2019 m. didesnis – 17,52 % pacientų. Taip pat pastebėta dažnesnio kontaktinio įsijautrinimo nikeliui tarp moterų negu tarp vyrų tendencija. Moterų įsijautrinimo nikeliui dažnumas 2018 m. siekė 17,25 %, o 2019 – 21,88 %. Gauti rezultatai panašūs į kitų klinikinių tyrimų, kai įsijautrinimas nikeliui tarp moterų sudarė – 17,4–31,9 %, tuo tarpu tarp vyrų stebėtas kiek mažesnis (2018 m. – 6 % ir 2019 m. – 2,67 %) nei kituose klinikiniuose tyrimuose (3,1–10,8 %) [34]. Šiuo metu pagrindiniai nikelio šaltiniai, sukeliantys alerginį kontaktinį dermatitą, yra auskarai ir kiti juvelyriniai dirbiniai. Manoma, kad būtent tai yra priežastis, kodėl alergiją nikeliui dažniau patiria moterys [35]. Vis dėlto 2005 m. Europoje parengus nikelio ribojimo ir specialaus žymėjimo direktyvą, tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse stebimas odos įsijautrinimo nikeliui sumažėjimas [36].
Įsijautrinimas kitam metalui, kobalto chloridui, 2018 m. nustatytas rečiau – 6,54 % (PI 95 % 4,03-9,35), o 2019 m. – 7,25 % (PI 95 % 4,77-11,08). Lyginant įsijautrinimą šiam metalui tarp valstybių, Lietuvoje pastebėta du kartus daugiau atvejų negu 2015–2018 m. Vokietijoje (4,46 %) [43], tačiau labai panašiai kaip Ispanijoje (7,6 %) 2004–2014 m. laikotarpiu [44]. Kobalto chloridas yra chromo junginys, naudojamas pramonėje (cemento, chromuoto plieno gamyboje) ir namų ūkio produktuose (odoje, klijuose, lakuose), todėl alergiją kalio dichromatui dažniau patiria vyrai. Mūsų rezultatai prieštaringi: 2018 m. įsijautrinimas kobalto chloridui tarp vyrų 3 % (PI 95 % 0-6,48), o tarp moterų net 7,67 % (PI 95 % 5,06-12,33), o 2019 m. tarp vyrų – 6,67 % (PI 95 % 0,79-11,44), o tarp moterų – 7,42 % (PI 95% 4,99-12,81). Taigi tirtu laikotarpiu kontaktinė alergija kobalto chloridui vyravo tarp moterų. To priežastį būtų galima paaiškinti atlikus moterų profesijos statistinę analizę, nes galimai tarp tiriamųjų moterų vyravo profesiniai kontaktinės alergijos šiam metalui veiksniai.
Mūsų tyrimo duomenimis naujai į rinkinį įtrauktas linalolio hidroperoksidų mišinys buvo trečias pagal dažnumą kontaktinis alergenas – įsijautrinimo dažnumas 7,72 %. Dar didesnis įsijautrinimas stebimas Vokietijoje – 11,7 % (PI 95 % 9,5–13,9), iš jų daugiau nei pusei kontaktinė alergija nustatyta moterims [37]. Priešingai negu pastarajame, šiame tyrime pastebėta tendencija, kad
32 vyrai yra dažniau įsijautrinę linalolio hidroperoksidų mišiniui nei moterys (nors statistiškai nereikšminga). Linalolio hidroperoksidų mišinys aptinkamas parfumuotuose produktuose, kvepaluose, dezodorantuose, veido ir kūno kremuose, todėl faktas, kad vyrai sudaro didesnę įsijautrinusiųjų dalį, buvo netikėtas.
Atsižvelgiant į įsijautrinimo linalolio hidroperoksidų mišiniui (95 % PI 4-10,31), natrio metabisulfitui (95 % PI 2,07-7,96), benzizotiazolinui (95 % PI 1,92-6,65) dažnumo pasikliautinuosius intervalus, galima matyti, kad šis tyrimas patvirtina jų tinkamumą įtraukti į pagrindinį Lietuvos kontaktinių alergenų rinkinį. Įsijautrinimas lidokainui, anestetikų mišinui III, augalų ekstraktų mišiniui II, partenolidui rekomenduojamos 0,5 % ribos neviršija, taigi šių cheminių medžiagų tinkamumui įvertinti reikalingi tęstiniai, didesnių pacientų grupių klinikiniai tyrimai.
Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad įsijautrinimas propoliui ženkliai išaugo. 2018 m. nustatytas kaip vienas rečiausių KA (0,48 %), tačiau 2019 m. – vienas dažniausių: įsijautrinimas propoliui siekė net 8,57 %. Įsijautrinimo propoliui augimo tendenciją taip pat aprašo tyrėjai Vokietijoje. 2007–2010 m. KA šiai medžiagai sudarė 2,35 % tiriamųjų (95 % PI 2,21–2,5), o vertinant 2015–2018 metus įsijautrinimo dažnumas siekė 3,44 % (95 % PI 3,75–4,15) [43]. Taip pat minėtina, kad mūsų tyrimo duomenimis, visi nustatyti įsijautrinimo propoliui atvejai yra tarp moterų. Spėtina, kad moterų naudojamos kosmetikos sudėtyje dažniau kaip vienas iš ingredientų aptinkamas propolis arba KA pasireiškia dėl gausesnio gaminių, turinčių propolio (pvz. purškikliai gerklei ar nosiai, pastilės su propoliu), naudojimo [45].
Šiame tyrime įsijautrinimo kanifolijai dažnumas (2018 m. – 6,3 %; 2019 m. – 4,83 %) buvo didesnis arba panašus kaip ir kitų Europos šalių tyrimuose (1,19–5,61 %). Kontaktinė alergija kanifolijai Europoje varijuoja nuo 1,19 % Italijoje, kur fiksuojamas žemiausias įsijautrinimas šiam alergenui, iki šalių, kuriose įsijautrinimas šiam alergenui yra didžiausias: Lietuva, Austrija, Olandija, Vokietija ir Suomija (dažnumas svyruoja 4,03–5,61 %) [38]. Kanifolija dėl savo savybių (suteikia priemonei lipnumo, pasižymi emulsinėmis savybėmis) gali būti randama kosmetikos gaminiuose, kramtomojoje gumoje, klijuose ir lipniose medžiagose, lakuose, tvarsčiuose ir kt. [42]. Įsijautrinimas kanifolijai dažnesnis moterims (2018 m. – 6,07 %, 2019 m. – 5,86 %) negu vyrams (2018 m. – 7 %, 2019 m. – 1,33 %). Galima daryti prielaidą, kad moterys dažniau patiria veiksnius, sąlygojančius įsijautrinimą kanifolijai, nei vyrai (pvz.: gausus kosmetikos priemonių naudojimas). Atsakyti, kodėl Lietuva pirmauja įsijautrinimu kanifolijai tarp Europos valstybių, sudėtinga. Manytina, kad rinkoje tiekiama daugiau produktų, kurių sudėtyje aptinkama ši medžiaga, kai kitose šalyse jos po truputį atsisakoma.
Rečiausios medžiagos 2018–2019 m. laikotarpiu yra paratertbutilfenolio formaldehido derva ir bronopolis – įsijautrininusių pacientų šiomis medžiagomis nenustatyta (0 %). Kitokie rezultatai gauti Vokietijoje (vertintas 1996–2009 m. laikotarpis): standartizuotas įsijautrinimas bronopoliui siekė 1,25 %, vertinant atskirai – 1,37 % vyrams, 1,18 % moterims [50]. Multicentrinio tyrimo (Austrijoje,
33 Šveicarijoje ir Vokietijoje) duomenimis, įsijautrinimas šiam konservantui 2007–2010 m. – 1,16 %, 2011–2014 m. mažesnis – 0,6 %, 2015–2018 m. – netirtas, nes buvo panaikintas iš standartinio kontaktinių alergenų rinkinio [43]. Bronopolio dažniausiai randama kūno prausikliuose ir kremuose nuo saulės [49]. Lietuvos gyventojams saulės tenka mažiau, todėl galimai dėl to rečiau naudojamos apsaugos nuo saulės priemonės ir alergija šiam alergenui pasitaiko rečiau. Atsižvelgiant į stebėtą kontaktinės alergijos bronopoliui mažėjimą atliktuose tyrimuose Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse, verta bronopolio atsisakyti standartiniame ALM rinkinyje.
Paratertbutilfenolio formaldehido derva – dažniausiai nustatomas kaip profesinis alergenas, pavyzdžiui, batų gamyklos darbuotojams ir batsiuviams dėl dažno kontakto su batų klijais [51]. Vertinant 2011–2019 m. laikotarpį Lietuvoje, įsijautrinimas paratertbutilfenolio formaldehido dervai svyravo nuo 0 % iki 0,54 %. Teigtina, kad šios cheminės medžiagos atsisakyti standartiniame kontaktinių alergenų rinkinyje būtų tikslinga.
Tyrimo rezultatų pritaikymą praktikoje galėtų riboti keli aspektai. Visų pirma, šiame tyrime ne visiems pacientams atliktas vėlyvųjų alergenų lopo mėginių reakcijų vertinimas (po 7 dienų). Jis atliekamas tiems, kuriems po 48 val. ar 72 val. stebėtas įsijautrinimas kėlė abejonių. Kai kurių tyrėjų nuomone, įvertinus lopo mėginių reakcijas 5–7 dieną, tyrimo jautrumas būna didesnis [46-47], tačiau tam pacientas privalo papildomai atvykti į gydymo įstaigą. Be to, vėlyvosios lopo mėginių reakcijos, kurios išryškėja 7 dieną ar vėliau, gali kilti dėl įsijautrinimo atliekant alergenų lopo mėginius ir dažnai neturi klinikinės reikšmės [3]. Taip pat mūsų tyrimo rezultatų tikslumui įtakos galėjo turėti tai, jog didesnę dalį tiriamųjų sudarė moterys nei vyrai. Be to, atliktas tyrimas yra monocentrinis – vertinti vienos ligoninės ALM rezultatų duomenys, todėl vertėtų apjungti ir kitus centrus, kuriuose atliekami alergenų lopo testo mėginiai, tuomet rezultatai atspindėtų bendrą Lietuvos KA paplitimą.
34
14. IŠVADOS
1. Vertinant kontaktinės alergijos pokyčius laike, įsijautrinimo dažnumas 2018–2019 m. reikšmingai nekito. 2018 m. bent vienam alergenui įsijautrinę buvo 51 % (95 % PI 49,1-58,9) tiriamųjų, o 2019 m. – 48,9 % (95 % PI 42,4-53,3).
2. Šiame tyrime nustatyti rečiausi kontaktiniai alergenai, kurių įsijautrinimas rekomenduojamos 0,5 % ribos neviršija: tiksokortolio pivalatas, propolis, merkapto mišinys, paratertbutilfenolio formaldehido derva, diazolidinilo šlapalas, bronopolis, metilizotiazolinas, lidokainas, merkaptobenzotiazolas MBT, imidazolidinilo šlapalas, anestetikų mišinys III, kvaterniumas-15, hydroksimetilpentil-3-cikloheksen-karboksaldehidas, augalų ekstraktų mišinys II, partenolidas. Atsižvelgiant į tai, tikslinga Europos standartinio alergenų rinkinio sudėtyje įvertinti šių medžiagų tinkamumą, tam atlikti reikalingi tęstiniai, didesnių pacientų grupių klinikiniai tyrimai Lietuvoje.
3. Nauji kontaktiniai alergenai – linalolo hidroperoksidų mišinys, natrio metabisulfitas ir benzizotiazolinas – labiausiai tinkami įtraukti į standartinį alergeno lopo testo rinkinį.
35
15. REKOMENDACIJOS
1. Atliktas darbas atskleidė, kad įsijautrinimo kontaktiniams alergenams vertinimas tarp dermatitu sergančių pacientų yra svarbus norint gerinti AKD diagnostiką. Gautas žinias galima panaudoti formuojant AKD pirminės ir antrinės profilaktikos priemones ir taip pagerinti AKD sergančių gyvenimo kokybę.
2. Kol bus gauti kitų tyrimų duomenys, rekomenduojama pagrindiniame alergenų rinkinyje palikti visas naujai įtrauktas medžiagas.
3. Šiame tyrime pacientų įsijautrininusių paratertbutilfenolio formaldehido dervai ir bronopoliui 2018–2019 m. laikotarpiu nenustatyta. Apžvelgiant ir kitus atliktus tyrimus, stebima įsijautrinimo šiems KA mežėjimo tendencija, todėl tikslinga atsisakyti šių cheminių medžiagių standartiniame kontaktinių alergenų rinkinyje.
36
16. LITARATŪROS SĄRAŠAS
1. Dubakienė R. Alerginis kontaktinis dermatitas. Klinikinė alergologija. Vilniaus universiteto leidykla; 2011. p. 160-166.
2. Dubakienė R. Atopinis dermatitas. Klinikinė alergologija. Vilniaus universiteto leidykla; 2011. p. 144. 3. Bieliauskienė A. Dermatitu sergančių pacientų įsijautrinimo kontaktiniams alergenams ir su juo
susijusių veiksnių tyrimas [disertacija]. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2012.
4. Brans R, Schröder-Kraft C, Skudlik C, John S, Geier J. Tertiary prevention of occupational skin diseases: Prevalence of allergic contact dermatitis and pattern of patch test results. Contact Dermatitis. 2018;80(1):35-44.
5. Bruze M, Mowitz M, Ofenloch R, Coenraads P, Diepgen T, Elsner P et al. The significance of batch and patch test method in establishing contact allergy to fragrance mix I—EDEN Fragrance Study Group. Contact Dermatitis. 2019;81(2):104-109.
6. Sukakul T, Chaweekulrat P, Limphoka P, Boonchai W. Changing trends of contact allergens in Thailand: A 12‐year retrospective study. Contact Dermatitis. 2019;81(2):124-129.
7. Mahler V. Hand dermatitis - differential diagnoses, diagnostics, and treatment options. JDDG: Journal der Deutschen Dermatologischen Gesellschaft 2016;14(1):7–22.
8. Gavín J, Mercader P, Descalzo M, Garcia‐Doval I, Silvestre J, Sánchez‐Pérez J et al. Efficiency in patch testing: the number needed to test to get one relevant result as a new approach in the evaluation of baseline series. British Journal of Dermatology. 2020;.
9. Brinca A, Cabral R, Gonçalo M. Contact allergy to local anaesthetics-value of patch testing with a caine mix in the baseline series. Contact Dermatitis. 2012;68(3):156-162.
10. Havmose M, Thyssen J, Zachariae C, Johansen J. Contact allergy to 2‐hydroxyethyl methacrylate in Denmark. Contact Dermatitis. 2019;.
11. Wilkinson M, Gallo R, Goossens A, Johansen J, Rustemeyer T, Sánchez-Pérez J et al. A proposal to create an extension to the European baseline series. Contact Dermatitis. 2017;78(2):101-108.
12. Isaksson M, Hansson C, Inerot A et al. Multicentre patch testing with compositae mix by the Swedish Contact Dermatitis Research Group. Acta Derm Venereol 2011: 91: 295– 298.
13. Maillard A, Quenan S, Piletta‐Zanin P. Occupational contact dermatitis caused by benzylisothiazolinone in two fragrance industry workers. Contact Dermatitis. 2019;81(2):140-141.
14. Craig S, Urwin R, Latheef F, Wilkinson M. Patch test clinic experience of potential cross-reactivity of isothiazolinones. Contact Dermatitis. 2017;76(5):299-300. Madsen J, Andersen K. Contact allergy to 1,2-benzisothiazolin-3-one. Contact Dermatitis. 2016;75(5):324-326.
37 15. Thomsen A, Schwensen J, Bossi R, Banerjee P, Giménez-Arnau E, Lepoittevin J et al. Isothiazolinones are still widely used in paints purchased in five European countries: a follow-up study. Contact Dermatitis. 2017;78(4):246-253.
16. Geier J, Lessmann H, Schnuch A, Uter W. Concomitant reactivity to methylisothiazolinone, benzisothiazolinone, and octylisothiazolinone. International Network of Departments of Dermatology data, 2009-2013. Contact Dermatitis. 2015;72(5):337-339.
17. Boozalis E, Patel S. Allergen of the year alkyl glucoside is an ingredient in top‐selling sunscreens and facial moisturizers. J Am Acad Dermatol. 2018; 78: 809‐ 810.
18. Bhoyrul B, Solman L, Kirk S, Orton D, Wilkinson M. Patch testing with alkyl glucosides: Concomitant reactions are common but not ubiquitous. Contact Dermatitis. 2018;80(5):286-290.
19. Bennike N H, Zachariae C, Johansen J D. Non‐mix fragrances are top sensitizers in consecutive dermatitis patients – a cross‐sectional study of the 26 EU‐labelled fragrance allergens. Contact Dermatitis 2017: 77: 270– 279.
20. Scheman A., Jacob S., Zirwas M. Contact allergy: alternatives for the 2007 North American contact dermatitis group (NACDG) Standard Screening Tray. Dis Mon. 2008;54(1-2):7–156.
21. Raffi J, Chen R, Botto N. Wide dye reactors. JAAD Case Reports. 2019;5(10):877-879
22. Kumar A, Gupta S, Pruthi S, Mahendra A. Common contact allergens in patients with chronic vesicular dermatitis of palms and soles: A retrospective study. Indian Dermatology Online Journal. 2019;10(4):396.
23. Sköld M, Börje A, Matura M, Karlberg A. Studies on the autoxidation and sensitizing capacity of the fragrance chemical linalool, identifying a linalool hydroperoxide. Contact Dermatitis. 2002;46:267-272. 24. Buckley D. Fragrance ingredient labelling in products on sale in the UK. Br J Dermatol.
2007;157:295-300.
25. Yazar K, Johnsson S, Lind M, Boman A, Lidén C. Preservatives and fragrances in selected consumer-available cosmetics and detergents. Contact Dermatitis. 2011;64:265-272.
26. A. de Groot Limonene hydroperoxides Dermatitis, 30 (6) (2019), pp. 331-335 27. A. de Groot Linalool hydroperoxides Dermatitis, 30 (4) (2019), pp. 243-246
28. Parthenolide. Thin-layer rapid use epicutaneous patch test (T.R.U.E.TestÒ).Allergen Information. 2016. Available from: www.smartpractice.com. Accessed April 10, 2020.
29. Anil Nanda, Anita Wasan. Allergic contact dermatitis to parthenolide. J Allergy Clin Immunol Pract. 2016; 4(5): 993–994.
30. Paulsen, E, Andersen, KE. Contact sensitization to florists’ chrysanthemums and marguerite daisies in Denmark: A 21‐year experience. Contact Dermatitis. 2020; 82: 18– 23.
31. Paulsen E, Christensen L, Fretté X, Andersen K. Patch test reactivity to feverfew-containing creams in feverfew-allergic patients. Contact Dermatitis. 2010;63(3):146-150.
