LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
ANALIZINĖS IR TOKSIKOLOGINĖS CHEMIJOS KATEDRA
LAURA MOCKUTĖ
RIEBIŲJŲ RŪGŠČIŲ KIEKYBINIS VERTINIMAS PLUOŠTINIŲ KANAPIŲ (CANNABIS
SATIVA L.) ALIEJUOSE
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. Dr. Rūta Marksienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
ANALIZINĖS IR TOKSIKOLOGINĖS CHEMIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Morkūnienė
RIEBIŲJŲ RŪGŠČIŲ KIEKYBINIS VERTINIMAS PLUOŠTINIŲ KANAPIŲ (CANNABIS
SATIVA L.) ALIEJUOSE
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: Doc. Dr. Rūta Marksienė
Recenzentas: Darbą atliko:
Magistrantė Laura Mockutė
TURINYS
SANTRAUKA ... 5
SUMMARY ... 6
SANTRUMPOS ... 8
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Pluoštinės kanapės (Cannabis sativa L.) ... 11
1.2. Lipidai ... 11
1.2.1. Lipidų klasifikacija ... 12
1.2.2. Lipidų funkcijos ... 12
1.3. Riebalai ir riebiosios rūgštys ... 12
1.3.1. Sočiosios riebiosios rūgštys ... 14
1.3.2. Nesočiosios riebiosios rūgštys... 15
1.3.3. Mononesočiosios riebiosios rūgštys ... 16
1.3.4. Polinesočiosios riebiosios rūgštys ... 16
1.4. Nesočiųjų rūgščių poveikis žmogaus organizmui ... 16
1.5. Pagrindiniai riebiųjų rūgščių šaltiniai ... 17
1.6. Riebalų rūgščių derivatizacija ... 18
1.6.1. Alkilinimas ... 18
1.6.2. Silinimas ... 19
1.6.3. Acilinimas ... 19
1.6.4. Derivatizacijos reagentams keliami reikalavimai ... 20
1.7. Dujų chromatografijos metodo taikymas riebiosioms rūgštims nustatyti ... 20
2. TYRIMO METODIKA ... 22
2.1. Tyrimo organizavimas ... 22
2.2. Tyrimo objektas ... 22
2.3. Tyrimui naudotos medžiagos ir aparatūra ... 23
2.4. Eksperimentinio tyrimo eiga ... 23
2.4.1. Mėginių paruošimas šaltuoju ekstrakcijos metodu ... 23
2.4.2. Mėginių paruošimas šiltuoju ekstrakcijos metodu ... 24
2.5. Riebiųjų rūgščių identifikavimas dujų chromatografijos metodu ... 25
2.6. Duomenų analizės metodai ... 26
3.1. Riebiųjų rūgščių kokybinis vertinimas skirtinguose aliejų mėginiuose dujų chromatografijos
metodu. ... 27
3.2. Riebiųjų rūgščių kiekybinis vertinimas skirtinguose aliejų mėginiuose dujų chromatografijos metodu. ... 28
3.3. Sočiųjų riebalų rūgščių suminis įvertinimas aliejuose ... 28
3.4. Nesočiųjų riebalų rūgščių suminis įvertinimas aliejuose ... 30
3.4.1. Omega 3 riebiųjų rūgščių suminis vertinimas aliejuose ... 31
3.4.2. Omega 6 riebalų rūgščių suminis vertinimas aliejuose ... 31
3.4.3. Omega – 6 ir omega – 3 santykio palyginimas skirtinguose aliejuose ... 32
3.4.4. DHR ir EPR suminis kiekis aliejuose ... 33
3.4.5. DHR kiekis aliejuose ... 35
3.4.6. EPR kiekis aliejuose ... 35
3.5. Mononesočiosios riebiosios rūgštys ... 36
3.5.1. Omega – 7 riebiųjų rūgščių kiekis aliejuose ... 36
3.5.2. Omega – 9 riebiųjų rūgščių kiekis aliejuose ... 37
4. IŠVADOS ... 39
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 40
SANTRAUKA
Lauros Mockutės magistro baigiamasis darbas, darbo vadovė: doc. Dr. Rūta Marksienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra. – Kaunas.
Raktiniai žodžiai: riebalai, lipidai, aliejai, sočiosios riebiosios rūgštys, nesočiosios riebiosios
rūgštys, dujų chromatografija, derivatizacija, omega – 3, omega – 6, omega – 9.
Darbo tikslas: Kiekybiškai ištirti ir įvertinti Lietuvoje kultivuojamų pluoštinių kanapių
(Cannabis sativa L.) aliejuje esančias riebiąsias rūgštis.
Uždaviniai: Parinkti tinkamiausią ekstrakcijos metodiką riebiųjų rūgščių išgavimui iš
pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) aliejaus, jį paruošti eksperimentiniams tyrimams; atlikti aliejuose esančių riebiųjų rūgščių kokybinę analizę; DC analizės metodu ištirti riebiųjų rūgščių kiekybinę sudėtį bei gautus rezultatus susisteminti ir aprašyti.
Tyrimo objektas: Analizuoti šeši skirtingos rūšies aliejų mėginiai, jų paruošimas vykdomas
skirtingais ekstrakcijos metodais.
Tyrimų rezultatai: pagal sulaikymo laikus, naudojant dujų chromatografijos metodą, buvo
identifikuotos sočiosios, nesočiosios omega – 3, 6, 7 ir 9 riebiosios rūgštys. Didesni sočiųjų riebalų rūgščių kiekiai gauti alejuose, kuriuose buvo vykdoma ekstrakcija šaltuoju metodu ir dižiausia koncentracija buvo gauta „Anira“ kanapių sėklų aliejuje 4128,254±91,412μg/ml, mažiausias kiekis nustatytas aliejuje „Senoji aliejinė“ 834,220±13,731μg/ml. Didžiausi kiekiai omega – 3 rūgščių 223,459±3,947μg/ml ir omega – 6 rūgščių 1944,141±38,295μg/ml rasti aliejuje „Senoji aliejinė“, o mažiausi omega – 3 kiekiai 14,626±0,593μg/ml gauti „Eugenijau Jakūbausko“ aliejuje, omega – 6 kiekis 499,103±19,836μg/ml aliejuje „Rudugys“. EPR ir DHR suminis didžiausias kiekis rastas kanapių sėklų aliejuje „Rudugys“ 14,824±0,539μg/ml, o mažiausias kiekis rastas „Eugenijaus Jakūbausko“ kanapių sėklų aliejuje 3,986±0,715μg/ml. Didžiausi mononesočiųjų omega – 7 ir omega – 9 riebalų rūgščių kiekiai gauti „Eugenijaus Jakūbausko“ kanapių sėklų aliejuje 1443,921±49,816μg/ml ir 2807,186±96,626μg/ml, o mažiausias kiekis šių rūgščių rastas aliejuje „Senoji aliejinė“ 144,591±6,814μg/ml ir 507,423±18,658μg/ml.
SUMMARY
Master thesis of Laura Mockutė, scientific supervisor: doc. Dr. Rūta Marksienė; Lithuanian university of health sciences, Faculty of Pharmacy, Department of analytical and toxicological chemistry. – Kaunas.
Key words: fat, lipids, oils, saturated fatty acids, unsaturated fatty acids, gas chromatography,
derivatization, omega - 3, omega - 6, omega - 9.
The aim of a thesis: quantitative investigation and evaluation of fatty acids found in a hemp (Cannabis sativa L.) oil, cultivated in Lithuania.
Tasks: to select the most suitable fatty acids extract method from a hemp (Cannabis sativa L.) oil,
prepare it for experimental research; ensure the most suitable condition for quantitive contained fatty acids investigation; using DC analysis method investigate fatty acids quantitive composition, systemize and describe obtained results.
The object of the thesis: to analyze six different kinds of oil samples using “heated” and “cold” extraction methods.
The result of the research: saturated and unsaturated omega - 3, 6, 7 and 9 fatty acids were identified by the result of a time detention and using a gas chromatograph. The greater amount of saturated acids were obtained from those samples who were extracted using cold extraction method, as well as the greatest saturated acids concentration was detected in a hemp seed oil “Anira” 4128,254±91,412μg/ml, whereas the least concentration was in “Senoji aliejinė" hemp oil. The largest quantity of omega – 3 acids 223,459±3,947μg/ml and omega – 6 acids 1944,141±38,295μg/ml were found in “Senoji aliejinė” hemp oil, the least quantity of omega – 3 acids 14,626±0,593μg/ml found in “Eugenijus Jakūbauskas” oil and the least omega – 6 acid 499,103±19,836μg/ml amount was discovered in “Rudugys” oil. The greatest total amount of EPA and DHA were found in hemp seed oil “Rudugys” 14,824±0,539μg/ml, the least amount of it found in hemp seed oil of Eugenijus Jakūbauskas 3,986±0,715μg/ml. The largest amount of monounsaturated omega – 7 and omega – 9 fatty acids were obtained from „Eugenijus Jakūbauskas” hemp seed oil 1443,921±49,816μg/ml and 2807,186±96,626μg/ml, while the least amount of these acids was found in “Senoji aliejinė” oil 144,591±6,814μg/ml and 507,423±18,658μg/ml.
PADĖKA
Už patarimus ir konsultacijas dėkoju dr. doc. Rūtai Marksienei. Taip pat dėkoju analizinės ir toksikologinės katedros lektoriui Mindaugui Marksai už pagalbą dirbant laboratorijoje bei analizuojant turimus duomenis.
SANTRUMPOS
RR – Riebalų rūgštys
SRR – Sočiosios riebalų rūgštys
MORR – Mononesočiosios riebalų rūgštys
PRR – Polinesočiosios riebalų rūgštys
MTL – Mažo tankio lipoproteinai
DTL – Didelio tankio lipoproteinai
DC – Dujų chromatografija
DHR – Doksaheksaeno rūgštis
EPR – Eikozapentaeno rūgštis
NaOH – Natrio šarmas
NaCl – Natrio chloridas
BF3 – Boro trifluoridas
TBH – Tetrabutilamoniohidroksidas
PFBBr – Pentaflorobenzilbromidas
ĮVADAS
Kasdieninėje visuomėnėje vis dažniau akcentuojama sveikos gyvensenos svarba, sveiko bei kokybiško maisto teigiamas poveikis žmogaus organizmui. Greitėjantis gyvenimo ritmas ne visada leidžia pasirūpinti sveiku mitybos racionu, o dažnas žmogus net nesusimąsto, kad mitybos įpročiai daro didelę įtaką mūsų savijautai. Vis dažniau yra kalbama apie augalinių aliejų naudą žmogaus organizmui. Didžiausią dalį augaliniuose aliejuose sudaro riebalai, kurie gali skirtis savo sudėtimi ir poveikiu žmogaus organizmui. Nuo 2014m. Lietuvoje įsigaliojusio pluoštinių kanapių auginimo įstatymo vis daugiau Lietuvos ūkininkų pradėjo auginti pluoštinę kanapę. Visam pasaulyje gerai žinoma, kad pluoštinių kanapių sėkla yra viena iš maistingiausių pasaulyje, savo sudėtimi pranokstanti net daugelį grūdinų kultūrų. Kanapių sėklų aliejuje yra labai mažai sočiųjų ir gausu nesočiųjų riebalų rūgščių [40].
Nesočiosios riebalų rūgštys pasižymi antiaterogeniniu poveikiu, o sočiosios – aterogeniniu. Riebalų rūgštys yra skirstomos atsižvelgiant į dvigubųjų ryšių bei anglies atomų skaičių. Nesočiosios riebiosios rūgštys turi dvigubą ryšį, jos dar skirstomos į mononesočiąsias, polinesočiąsias, pastarosios dar išskiriamos į du pogrupius : nepakeičiamas riebalų rūgštis ir trans riebalų rūgštis. Nesočiosios riebalų rūgštys palaiko normalų energijos kiekį organizme, atlieka termoriaguliacinę, apsauginę funkciją, įeina į visų ląstelių membranų sudėtį. Nepakeičiamos riebalų rūgštys, kitaip žinomos kaip Omega – 3 (alfa – linoleno) ir Omega – 6 (linolo) ypatingai svarbios kovojant su uždegiminiais procesais, dalyvauja kraujo krešėjimo procesuose, aprūpina organizmą tulžies druskomis, gerina riebaluose tirpių vitaminų pasisavinimą. Patekusios į organizmą, šios rūgštys paverčiamos dokozaheksaeno (DHA) ir eikozapentaeno (EPA) rūgštimis, kurios dalyvauja biologiškai aktyvių medžiagų, eukazanoidų sintezėje. Mokslinių tyrimų duomenimis įrodyta, kad DHA trūkumas glaudžiai susijęs su Alzhaimerio liga, fenilketonurija, dėmesio sutrikimais bei cistine fibroze [12].
Sočiosios rūgštys dvigubojo ryšio neturi. Jų perteklius susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis. Didindamos bendrąjį riebalų kiekį, didina MTL (blogajį cholesterolį), mažina DTL (gerojo cholesterolio) kiekį. Daugiausia šių rūgščių gauname su gyvulinės kilmės maistu [13].
Kadangi rinkoje kanapių sėklų aliejaus pasirinkimas labai platus, verta ištirti kiekybinę riebiųjų rūgščių sudėtį skirtingų rūšių aliejuose. Kiekybiniam įvertinimui galima naudoti įvairius instrumentinės analizės metodus, tokius kaip ESC, plonasluoksnę bei dujų chromatografijas. Prieš atliekant kiekvieną analizės metodą, būtina paruošti bandinius pagal tai metodikai skirtus reikalavimus. Darbo tikslas buvo ištirti kiekybinę riebiųjų rūgščių sudėtį skirtinguose kanapių sėklų aliejuose dujų chromatografijos metodu, ruošiant bandinius „šiltuoju“ ir „šaltuoju“ ekstrakcijos metodu ir gautus rezultatus palyginti tarpusavyje.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Kiekybiškai ištirti ir įvertinti Lietuvoje kultivuojamų pluoštinių kanapių
(Cannabis sativa L.) aliejuje esančias riebiąsias rūgštis.
Darbo uždaviniai:
1. Parinkti tinkamiausią ekstrakcijos metodiką riebiųjų rūgščių išgavimui iš pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) aliejaus, jį paruošti eksperimentiniams tyrimams.
2. Atlikti aliejuose esančių riebiųjų rūgščių kokybinę analizę.
3. DC analizės metodu įvertinti riebiųjų rūgščių kiekius pluoštinių kanapių aliejuose. 4. Gautus rezultatus susisteminti ir aprašyti.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Pluoštinės kanapės (Cannabis sativa L.)
Pluoštinės kanapės augalas paplitęs visame pasaulyje dėl sėklų ir pluošto. Tai vienmetis žolinis augalas, kuris priklauso magnolijūnų (Magnoliophyta) genčiai kanapinių (Cannabaceae) šeimai, Augalas kilęs iš Centrinės Azijos, jo struktūrą sudaro ilgas stiebas, nuo kurio šakojasi simetriškos šakos su siaurais lapeliais, augalas gali pasiekti 6 metrų aukštį. Kanapės vaisius – dviskiltė sėkla, rusvos arba pilkšvos spalvos, 2 – 3mm ilgio ir iki 4mm pločio, sėklų sudėtis: 35-38 % riebalų, 18-28 % baltymų, 25 % angliavandenių, o sėklų išspauduose riebalų kiekis siekia 12 %. Dėl savo teigiamų savybių kanapių sėklos bei pluoštas naudojamas jau tūkstančius metų maisto bei buities pramonėje [3,19,24].
1 pav. Pluoštinė kanapė [36].
1.2. Lipidai
Riebalai, aliejai ar lipidai susidaro iš daugelio organinių junginių, tokių kaip riebiosios rūgštys, monoacilgliceroliai, diacilgliceroliai, triacilgliceroliai, fosfolipidai, eikozanoidai, resolvinai, dokosanoidai, steroliai, sterolių esteriai, karotinoidai, riebalų alkoholiai, angliavandeniliai, vitaminų A, E ir vaško esterių. Dažniausiai lipidai apibūdinami kaip medžiagos, tirpstančios organiniuose tirpikliuose. Šis apibrėžimas nėra labai tikslus, nes apima ir kitas grupes. Chemiškai pagrįstas bei
tikslesnis pavadinimas pasiūlytas 2005 metais, kuris apibrėžia, kad lipidai, tai mažos hidrofobinės ar amfipatinės molekulės, kurios beveik visada kyla iš tioesterių arba izopreno vienetų [6].
1.2.1.
Lipidų klasifikacija
Lipidai yra klasifikuojami pagal jų fizikines bei chemines savybes į aštuonias kategorijas: riebalų rūštys, glicerolipidai, glicerofosfolipidai, sfingolipidai, sterolio lipidai, prenolio lipidai, sacharolipidai ir poliketai [12].
1.2.2. Lipidų funkcijos
Lipidai atlieka daugelį gyvam organizmui svarbių funkcijų: fosfolipidai yra ląstelių membranų pagrindinė dalis, per fosfolipidų dvigubą sluoksnį vyksta medžiagų mainai, nuo jo priklauso membranos savybės, nervinio impulso perdavimas, jie atlieka strukturinę funkciją. Riebalai kaupiasi kaip atsarginės medžiagos žmogaus ar gyvūno riebaliniame audinyje. Esant poreikiui poodyje esantys riebalai yra verčiami į energiją. Poodis taip pat atlieka ir apsauginę funkciją, apsaugo nuo mechaninių sužeidimų. Steroidai yra svarbūs hormonai - estrogenas, testosteronas, taip pat vitaminai A ir E priklauso steroidų dariniams. Lipidai yra puikus endogeninio vandens šaltinis, po paskutinės 100g lipidų oksidacijos stadijos susidaro net 107,1g vandens [18,37].
1.3. Riebalai ir riebiosios rūgštys
Riebalai tai viena iš pagrindinių organinių junginių grupių, kuri įeina į visų organizmo ląstelių sudėtį. Pagrindinė riebalų savybė – netirpumas vandenyje. Riebalus sudaro riebalų rūgštys ir glicerolis [3].
2 pav. Benroji riebalų rūgščių formulė [6].
Riebalų rūgštys sudarytos iš ilgos anglies atomų grandinėlės, kurią dažniausiai sudaro 12 – 22 anglies atomai. Literatūroje riebalams taikomas trigliceridų pavadinimas, taip yra todėl, kad riebalai sudaryti iš glicerolio ir trijų riebalų rūgščių esterių. Nuo prisijungusios riebalų rūgšties priklauso skonio, kvapo, struktūros, lydimosi taško ir maistingumo charakteristika. Struktūros pagrindą sudaro nepoliniai C – C ir C – H ryšiai. Dėl šios priežasties riebalų molekulėms būdingos hidrofobinės savybės [17,29].
Pagal kilmę riebalai gali būti gyvūniniai ir augaliniai. Gyvūlinės kilmės riebalai dažniausiai sudaryti iš sočiųjų riebiųjų rūgščių, o augalinės kilmės iš nesočiųjų riebalų rūgščių. Nesočiųjų rūgščių lydymosi temperatūra yra žema, todėl jie greitai ir beveik visiškai suvirškinami, tuo tarpu gyvulinių riebalų, kuriuose vyrauja sočiosios riebiosios rūgštys, lydymosi temperatūra yra aukštesnė, todėl jie prastai įsisavinami [13,21].
Dažniausiai riebalų rūgštys suskaidomos į tris plačias klases priklausomai nuo nesotumo laipsnio. Sočiųjų riebalų rūgštys (SRR) neturi dvigubų jungčių. Nesočiosios rūgštys išskiriamos į mononesočiąsias riebalų rūgštis (MORR) kurios turi vieną dvigubą ryšį, ir polinesočiąsias riebalų rūgštis (PRR) kurios turi du ar daugiau dvigubų ryšių. Polinesočiųjų riebalų rūgštys dažniausiai turi lyginį anglies atomų skaičių ir yra nevientisos struktūros. Dvigubos natūralių nesočiųjų riebiųjų rūgščių jungtys dažniausiai būna cis konfigūracijos, vandenilio atomai pritvirtinti prie dvigubų jungčių yra toje pačioje pusėje. Jei vandenilio atomai yra skirtingoje plokštumoje, konfigūracija vadinama trans.
Riebalai, kurių cheminė struktūra pakito dėl pramoninės gamybos – vadinami trans riebalų rūgštimis [27].
3 pav. Riebiųjų rūgščių klasifikacija [27].
Riebiosios rūgštys patenka į mūsų organizmą su maistu. Nuo maisto kilmės priklauso riebiųjų rūgščių struktūra bei jų nesotumo laipsnis. Gyvulinių riebalų sudėtyje yra stearino ir palmitino rūgščių, o augaliniuose riebaluose randamos oleino, linolo, α – linoleno, palmitoleino monoenoinės nesočiosios riebiosios rūgštys [21,29].
1.3.1. Sočiosios riebiosios rūgštys
Sočiųjų riebalų rūgščių struktūroje visi anglies atomai yra prisijungę vandenilio atomus, todėl cheminėje struktūroje nėra dvigubų jungčių. Visų sočiųjų rūgščių struktūra yra linijinės formos, dėl to šios rūgštys yra glaudžiai susijungusios tarpusavyje, oktano rūgšties pavyzdys pateiktas 4 paveikslėlyje, ši savybė apsprendžia tai, kad sotieji riebalai net ir kambario temperatūroje yra kietos konsistencijos. Didžiausiais kiekiais aptinkamos stearino, lauro ir palmitino riebiosios rūgštys [14,30].
Riebiosios rūgštys Nesočiosios riebalų rūgštys Mononesočiosios Omega - 9 riebalų rūgštys Polinesočiosios Omega - 6 riebalų rūgštys Omega - 3 riebalų rūgštys Trans rieblų rūgštys Sočiosios riebalų rūgštys
4 pav. Oktano (kaprilo) rūgštis [14].
1.3.2. Nesočiosios riebiosios rūgštys
Nesočiosios riebiosios rūgšys prie kai kurių anglies atomų neturi prisijungusių vandenilio atomų, todėl anglies atomai yra sujungti dvigubaisiais ryšiais. Nuo dvigubųjų jungčių priklauso rūgšties struktūra, dažniausiai nesočiosios riebiosios rūgštys yra lenktos formos. Šios rūšies rūgštys gali turėti cis ir trans konfigūracijas, tačiau dažnesnė yra cis konfigūracijos struktūra, funkcinės grupės yra vienoje anglies atomų grandinės plokštumoje. Cis ir trans konfigūracijos pavyždžiai pateikti 5 pav. Dėl savo cheminės struktūros šios grupės rūgštys negali glaudžiai susijungti tarpusavyje, todėl beveik visais atvejais aliejai, kuriuose gausu nesočiųjų RR yra skystos konsistencijos [23,38].
5 pav. Bendroji cis ir trans izomerų struktūra [23].
Nesočiosios riebiosios rūgštys klasifikuojamos pagal dvigubų ryšių skaičių. Rūgštys turinčios vieną dvigubą ryšį vadinamos – mononesočiosiomis RR. O tokios rūgštys, kurios turi du ar daugiau dvigubų ryšių vadinamos – polinesočiosiomis RR [31].
Trans riebaluose gali būti vienas ar daugiau dvigubų ryšių, tačiau šios rūšies riebalai dažniausiai būna trans konfigūracijos. Beveik visi trans riebalai susidaro dėl riebalų hidrinimo, pramoninėje maisto gamyboje [31].
1.3.3. Mononesočiosios riebiosios rūgštys
Mononesočiosios RR priklauso nesočiųjų riebalų rūgščių grupei ir turi vieną dvigubą ryšį anglies atomų grandinėlėje. Mononesočiosiose rūgštyse anglies atomų skaičius gali būti nuo 15 iki 22. Svarbiausios ir dažniausiai pasitaikančios mononesočiosios RR yra oleino ir palmitoleino, jų gausu raudonoje mėsoje, pieno produktuose, riešutuose, šalto spaudimo alyvuogių, kanapių aliejuose. Šios rūgštys kitaip dar vadinamos omega – 9 riebalų rūgštimis, šias rūgštis žmogaus organizmas gali dalinai susintetinti iš neprisotintų riebalų, tačiau rekomenduojama omega – 9 RR papildomai vartoti su maisto produktais [16,18].
1.3.4. Polinesočiosios riebiosios rūgštys
Polinesočiosios riebiosios rūgštys savo grandinėje gali turėti du ar daugiau dvigubų ryšių. Pagrindinės polinesočiųjų RR grupės yra omega – 3 ir omega – 6, kitaip dar vadinamos nepakeičiamomis riebalų rūgštimis, kadangi žmogaus organizme jos nesintetinamos. Skaičius 3 ir 6 nurodo vietą, kurioje yra pirmasis dvigubas ryšys, anglies atomų numeracija prasideda nuo lipofilinės metilo grupės. Šioms riebalų rūgštims priskiriamos linolo, linoleno, arachidono, eikozapentaeno, dokozaheksaeno rūgštys [8,31].
1.4. Nesočiųjų rūgščių poveikis žmogaus organizmui
Žinduolių organizmas neturi fermento omega – 3 desaturazės, todėl mūsų organizmas negali iš omega – 6 RR sintezuoti omega – 3 RR. Todėl būtina šių nepakeičiamų riebiųjų rūgščių gauti su maistu. Omega – 3 polinesočiosios riebalų rūgštys mažina cholesterolio kiekį kraujo serume, kadangi pakeičia sočiasias riebalų rūgštis, susidaro biologiškai aktyvūs junginiai eikozanoidai, kurie apsprendžia tokį poveikį ir tai gali padėti išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Taip pat jos gali padėti išvengti dislipoproteinemijų ir lėtinių neinfekcinių ligų, susijusių su netinkama mityba. Nepakeičiamos riebalų rūgštys skatina junginių, susijusių su kraujo krešumu, kraujospūdžio reguliacija gamyba, stiprina
imuninę sistemą. Endokrininės sistemos veikla taip pat priklauso nuo šių rūgščių, ypač antinkščių ir skydliaukės. Omega – 3 (alfa linoleno) ir omega – 6 (linolo) rūgštys labai svabios vaisiaus vystymosi ir formavimosi etapams, teigiamai veikia smegenų ir nervų sistemą. Reguliuoja besilaukiančios moters kraujos spaudimą, dėl to vaisius gerai aprūpinamas krauju ir reikalingomis medžiagomis. Moksliškai įrodyta, kad priešlaikiniam gimdymui turi įtakos nepakankamas nesočiųjų rūgščių kiekis moters organizme [7,10,18].
Omega – 9 riebiosios rūgštys nepriskiriamos nepakeičiamosioms riebalų rūgštims, kadangi pats organizmas gali jas susintetinti metaboliniu keliu. Jų poveikis mažiausiai ištirtas, tačiau įrodyta, kad šios grupės rūgštys mažina cholesterino nusėdimą ant kraujagyslių sienelių. Mažėja širdies ir kraujagyslių ligų susirgimo rizika, tokių kaip aterosklerozė ar įvairios trombozės. Svarbi oleino rūgštis, kuri galimai mažina vėžinių ląstelių dauginimąsi, todėl papildomai gali būti vartojama kaip prevencijos priemonė vėžio gydyme. Trūkstant šių junginių organizmas sunkiau kovoja su stresu, kamuoja bloga nuotaika, nerimo jausmas, gali pasireikšti odos, burnos, akių ir makšties gleivinių sausėjimas, plaukų slinkimas, viškinimo sutrikimai, taip pat kamuoja silpnumas ir nusilpęs imunitetas [34].
1.5. Pagrindiniai riebiųjų rūgščių šaltiniai
Nesočiosios riebalų rūgštys yra nesintetinamos organizme, todėl papildomai jų gauti galime su maisto papildais arba maisto produktais. Daugiausiai nesočiųjų RR yra augaliniuose, o sočiųjų RR - gyvuliniuose produktuose. Todėl kasdieninėje mityboje svarbu rinktis daugiau augalinės kilmės produktų bei stebėti riebiųjų rūgščių santykį maisto produktuose. Didžiausi kiekiai omega – 3 RR gaunami iš riebios žuvies , riešutų, šviežių žalių lapinių daržovių, žuvų taukų, rapsų, kanapių, alyvuogių aliejų. Omega – 6 riebiosios rūgštys gaunamos iš įvairių sėklų, riešutų, kukurūzų, rapsų aliejų, dideli kiekiai randami kviečių gemaluose, sojų pupelėse. Didesni kiekiai omega – 6 RR gaunami su maistu, todėl norint suvienodinti omega – 6 ir omega – 3 RR santykį, reikėtų papildomai vartoti maisto papildus, kuriuose omega – 3 RR būtų didesnis kiekis [4,5,35].
Suvartojamumo santykis tarp omega – 6 ir omega – 3 turėtų būti nuo 1:1 iki 4:1, tačiau šiandieninėje visuomenėje šis skaičius gerokai išaugo ir viršija PSO rekomenduojamą net 15 kartų. Toks nesubalansuotas šių rūgščių santykis gali lemti dažnesnį sergamumą kardiovaskulinėmis ligomis, kadangi žinduolių organizmas nesugeba omega – 6 rūgšties paversti omega -3 rūgštimi. Todėl labai svarbu stebėti sočiųjų ir nesočiųjų riebiųjų rūgščių santykį kasdieninėje mityboje [32,33].
1.6. Riebalų rūgščių derivatizacija
Derivatizacijos reakcijos yra naudojamos norint transformuoti analitę dujų chromatografijos ar kitų instrumentinių analizės metodų taikymui. Derivatizacijos taikymas dujų chromatografijoje apibrėžiamas kaip procedūrinis metodas, kuris pirmiausiai keičia analitės funkcionalumą, kad būtų galima chromatografiškai ją atskirti. Išvestinė medžiaga skirsis nuo pirminio cheminio junginio, tačiau ji gali turėti panašią ar glaudžiai susijusią struktūrą [2].
Norint gauti teisingus rezultatus svarbu suprasti mėginių paruošimui naudojamų reagentų savybes ir parinkti tinkamas sąlygas analizei dujų chromatografu. Atliekant medžiagų analizę duju chromatografijos metodu. Jungniai, kurie savo struktūroje turi funkcines grupes su aktyviais vandeniliais, tokias kaip –SH, -OH, -NH ir COOH, gali formuoti tarpmolekulines jungtis, todėl bandinys pasižymi nepastovumu, taip pat gali sąveikauti su kolonėlėje esančiomis medžiagomis bei gali būti prastesnis tų medžiagų terminis stabilumas. Derivatizacijos metodo taikymas užtikrina, kad gautas junginys pasižymėtų labiau lakesnėmis savybėmis nei pirminis junginys ir būtų geriau aptinkamas. Jos metu junginyje sumažinamas polinių molekulių skaičius ir padidinamas junginio stabilumas. Molekulių modifikavimas derivatizuojant leidžia analizuoti junginius, kurių kitaip būtų negalima analizuoti dujų chromatografijos metodu. Dujų chromatografijoje naudojamos derivatizacijos reakcijos susideda iš trijų tipų. Alkilinimas, kurio bendras procesas yra esterifikavimas, acilinimas ir silinimas. Šių reakcijų metu susidaro poliškesni junginiai, kurie yra tinkami naudoti dujų chromatografijos analizėje [1,9,28].
1.6.1. Alkilinimas
Alkilinimas dažniausiai naudojamas kaip pirmas žingsnis tolimesniam derivatizavimui, šios reakcijos metu aktyvūs vandeniliai pakeičiami į alkilo grupę. Privalumai: gausus reagentų pasirinkimas, gaunami stabilūs junginiai, platus pH terpės intervalas. Tačiau naudojami toksiški reagentai ir laikomasi griežtų atlikimo sąlygų.
Alkilinimo reagentai : Dialkilacetaliai; Diazoalkaliai;
Pentafluorobenzilbromidas PFBBr; Benzilbromidas;
BF3 Boron trifluoridas istirpintas metanolyje ar butanolyje; Tetrabutilamoniohidroksidas TBH [15].
1.6.2. Silinimas
Silinimas, tai labiausiai paplitęs derivatizacijos metodas. Silinimo metu įvedama sililo grupė vietoj aktyvaus vandenilio, tokios reakcijos dėka, sumažėja junginio poliškumas ir padidėja jo stabilumas. Privalumai: platus reagentų pasirinkimas, lengvas pritaikymas, metodas tinkamas daugeliui junginių, nors silinimo reagentai reikalauja griežtesnių laikymo sąlygų ir yra jautresni aplinkos poveikiui.
Silinimo reagentai :
Halo – metilsilil derivatizacijos reagentai;
N metil – N – t – butildimetilsililtrifluoracetamidas; Trimetilchlorosilanas TMCS;
Heksametildisilzanas HMDS;
Bistrimetilsililtrifluoracetamidas BSTFA [15,25].
1.6.3. Acilinimas
Acilinimo reakcijos metu acilo grupė yra įvedama į organinį junginį. Junginiai turintys aktyvų vandenilio atomą gali būti paverčiami esteriais, tioesteriais ar amidais. Šis būdas pagerina termiškai labilių junginių stabilumą, tačiau reagentai jautrūs aplinkos poveikiui bei acilinimo reakcijos metu reikia pašalinti šalutinius reakcijos produktus prieš dujų chromatografiją.
Acilinimo reagentai: Fluoracilimidazolai;
Fluorinti anhidridai trifluoracetanhidridas; Pentafluorpropanolis PFPOH;
1.6.4. Derivatizacijos reagentams keliami reikalavimai
Derivatizacijos reagentai, tai cheminės medžiagos, naudojamos junginio modifikavimui, siekiant gauti naują junginį, kurio savybės būtų tinkamos jį analizuoti dujų chromatografijos metodu. Todėl būtina pasirinkti tinkamą reagentą atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
Neturi sukelti jokių gaunamo junginio struktūrinių pokyčių; Reakcijos metu neturi sukelti mėginio praradimo;
Reagento pagalba gautas junginys turėtų būti stabilus.
Laisvąsias riebalų rūgštis sunku analizuoti dujų chromatografijos metodu, todėl turi būti taikoma derivatizacija, kad sumažinti jų poliškumą, taip pat po derivatizacijos taikymo nesunkiai galime atskirti sočiąsias rūgštis nuo nesočiųjų, sumažinamas karboksilo grupės poliškumas. Naudojamas metanolinis natrio hidroksido tirpalas – puikus derivatizatorius, kadangi gali transmetilinti beveik visus lipidų klasei priskiriamus junginius [2,15,25].
1.7.
Dujų chromatografijos metodo taikymas riebiosioms rūgštims nustatyti
Pagrindinis darbo tikslas yra nustatyti riebiųjų rūgščių sudėtį skirtingų rūšių kanapių sėklų aliejuje. Norint gauti kuo tikslesnius rezultatus buvo pasirinktas dujų chromatografijos metodas, kadangi analizė atliekama ganėtinai greitai ir tiksliai, didelė skiriamoji geba, didelis jautrumas bei mažas paklaidos procentas 1 % - 5 %. Taip pat atliekant analizę šiuo metodu reikalingi maži bandinių kiekiai, nesudėtinga metodika [11,39].
Šis analizės metodas naudojamas norint analizuoti junginius, kurie yra lakūs, organinių ir neorganinių junginių mišinius, kurie turi skirtingas virimo temperatūras. Pagrindinis veikimo principas yra išskaidyti bandinį į smulkius junginius ir juos analizuoti. Riebiosios rūgštys yra poliniai junginiai, kurie pasižymi mažu lakumu, todėl prieš tai yra naudojami derivatizacijos metodai, kad mažai lakius junginius galėtume paversti lakesniais ir taip juos išanalizuoti. Atliekant analizę dujų chromatografijos metodu medžiagos, esančios bandinyje, pasiskirsto tarp judančiosios ir nejudančiosios fazės. Judančioji fazė – dujos, dažniausiai inertinės, o nejudri fazė – kietas nešiklis. Judri fazė perneša analizuojamas molekules, jos judėdamos per sorbento sluoksnį pasiskirsto atitinkamu santykiu tarp judrios ir nejudrios fazių. Taip medžiagos adsorbuojamos ant kolonėlės. Detektoriaus pagalba užfiksuojama informacija [20,22] .
Pagrindinės dalys sudarančios dujų chromatografą yra dujos nešiklės, kurių pagalba molekulės nuolat yra transportuojamos per sistemą ir taip vyksta adsobcijos procesai ir bandinys yra analizuojamas. Injektorius, kuris įveda analizuojamą mėginį į chromatografo sistemą. Detektorius fiksuoja gautus rezultatus iš kolonėlės, kuri yra pripildyta sorbento, analizuojamo bandinio sudedamosios dalys yra identifikuojamos. Visi gauti duomenys ir rezultatai yra saugomi kompiuteryje, kuriame užrašomos gautos mėginių chromagogramos [20].
6 pav. Dujų chromatografo sistema.
Riebiosios rūgštys yra išskirstomos atsižvelgiant į jų geometrinę struktūrą. Nuo kolonėlės ilgio tiesiogiai priklauso riebalų rūgščių išskirstymas. Geriausi rezultatai gaunami kai kolonėlė yra didelio poliškumo ir pakankamai ilga. Detektoriai gali būti naudojami kelių rūšių: liepsnos jonizacinis, masių spektometrinis, priklausomai nuo analizuojamų junginių struktūros [1,11,39].
Dujos
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimą atlikau Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Medicinos akademijoje, Farmacijos fakultete, Analizinės ir toksikologinės chemijos katedroje. Tyrimai buvo atliekami 2016 – 2018 metais.
Pirmiausii buvo renkama magistrinio darbo temą atitinkanti literatūra, atlikta literatūros analizė, suformuluotas darbo tikslas bei uždaviniai. Vėliau sudarytas darbo planas, pasirinktas dujų chromatografijos metodas, kiekvieno aliejaus esterifikavimas bei riebalų rūgščių ekstrakcija buvo atliekama „šiltuoju“ ir „šaltuoju“ metodu, šiais metodais gauti rezultatai taip pat tarpusavyje buvo lyginami.
2.2. Tyrimo objektas
Tiriamieji objektai – skirtingų rūšių kanapių sėklų aliejai. Buvo tirti 6 skirtingų rūšių aliejai, iš kurių vienas aliejus buvo skirtas kosmetiniam naudojimui, aliejų pavadinimai pateikti 1 lentelėje. Visų rūšių aliejus galima įsigyti maisto prekių ar specializuotuose aliejų parduotuvėse. Aliejai buvo laikomi sandariai uždarytuose induose, šaldytuve.
1 lentelė. Tiriamųjų aliejų sąrašas.
Bandinio
numeris Aliejaus pavadinimas
1 Šalto spaudimo kanapių sėklų aliejus iš „Eugenijaus Jakūbausko“ ūkio 2 Kanapių sėklų aliejus „Kanapinė krautuvė“
3 Ekologiškas, kosmetinis kanapių sėklų aliejus „Natur butique“ 4 Kanapių sėklų aliejus „Rudugys“
5 Nerafinuotas kanapių sėklų aliejus „Anira”
2.3. Tyrimui naudotos medžiagos ir aparatūra
Reagentai
Natrio šarmas („Sigma Aldrich“, Steinheim, Vokietija); Metanolis 99,8% („Sigma Aldrich“, Steinheim, Vokietija); Natrio chloridas („Sigma Aldrich“, Steinheim, Vokietija); Heksanas („Sigma Aldrich“, Steinheim, Vokietija);
„Supelco 37 Component FAME Mix“ standartas („Sigma – Aldrich“, Steinheim, Vokietija). Aparatūra ir kiti prietaisai
Automatinės pipetės „Eppendorf“ (Hamburgas, Vokietija); Svarstyklės „Shimadzu Auw 120 D“ (Vokietija).
Vandens vonelė „Heidolph“ (Vokietija);
Dujų chromatografas „SHIMADZU GC-2010-PLUS“ (Japonija).
Matavimo indai, kolbos, stiklinės, temperatūrai atsparūs buteliukai, paprastos pipetės.
2.4. Eksperimentinio tyrimo eiga
Riebiųjų rūgščių aliejai buvo identifikuojami dujų chromatografu „Shimadzu GC-2010-PLUS“. Tiriamieji bandiniai buvo ruošiami pagal LST EN ISO 12966-2:2011. Tiriamieji mėginiai buvo laikomi sandariuose induose, šaldytuve, 2 – 8 °C temperatūroje.
2.4.1. Mėginių paruošimas šaltuoju ekstrakcijos metodu
Iš aliejų riebiosios rūgštys buvo išskiriamos atliekant derivatizaciją šaltuoju būdu, nenaudojant kaitinimo. Kad įvyktų derivatizacija buvo naudojamas šarminės esterifikacijos metodas, kaip katalizatorius buvo naudotas metanolio natrio šarmo tirpalas. Derivatizacija įvyko dėl mechaninio veiksmo, šiuo atveju „purtymo“, kadangi buvo padidintas reaguojančių medžiagų paviršiaus plotas. Dėka natrio šarmo susidaro joniniai ryšiai su laisvomis RR, vėliau jų vietą pakeičia alkoholinės grupės, kurių dėka susidaro riebalų rūgščių metilo esteriai.
Esterifikacijos reagento gamyba
Kaip esterifikacijos reagentas naudojamas 2M natrio šarmo tirpalas, jo pagalba buvo esterifikuojami visi aliejai. Į 50 ml tūrio kolbą buvo atsverta 4 g natrio šarmo, iki žymės pilamas metanolis. Kad natrio šarmas greičiau ištirptų kolba dedama į ultragarso vonelę. Taip gaminamas 2M NaOH tirpalas metanolyje. Gautas reagentas sandariai užkemšamas kamščiu ir paliekamas tamsioje vietoje, tolimesniems tyrimams.
Riebalų rūgščių esterifikavimas ir ekstrakcija
Aliejų mėginiai buvo sveriami po 0,1 g į 10 ml kolbutes. Į kiekvieną iš kolbučių buvo pripilama po 5 ml heksano, kuriame aliejus turėjo ištirpti. Po to, kai aliejus ištirpo į kiekvieną kolbutę buvo įlašinama 0,5 ml 2M NaOH ir stipriai pūrtoma 10 min. Praėjus šiam laikui mėginiai buvo paliekami nusistovėti apie 5 min. Per tą laiką puikiai atsiskyrė heksano sluoksnis. Tyrimui imtas viršutinis sluoksnis, šiuo atveju buvo heksanas su atsiskyrusiomis riebiosiomis rūgštimis. Kiekvieno aliejaus mėginio tiriamasis tirpalas supilamas į chromatografe naudojamus buteliukus, jie sandariai uždaromi, sužymimi ir paliekami tolesnei dujų chromatografijos analizei.
Etaloninio tirpalo paruošimas
Identifikuoti rūgštis aliejuose naudojamas etaloninis tirpalas, kurį sudaro 37 skirtingų RR metilo esteriai, ištirpinti dichlormetane – „Supleco 37 Component FAME Mix”. Skirtingų koncentracijų standartiniai tirpalai buvo įvedami į dujų chromatografą, identifikuojama jų chromatograma bei pagal aukščio ir pločio priklausomybę buvo sudaryta kalibracijos kreivė.
2.4.2. Mėginių paruošimas šiltuoju ekstrakcijos metodu
Taikant šį mėginių paruošimo būdą reikalinga temperatūra, kad greičiau įvyktų derivatizacija. Esterifikacijos reagento ir katalizatoriaus paruošimas:
Natrio hidroksido 0,5 N metanolyje paruošimas.
Į tikslų 100 ml tūrio metanolio tirpalą buvo pridėta 4 g 0,5 N NaOH. Norint pagreitinti tirpimą, mišinys perkeliamas į ultragarso vonelę. Gautas 0,5 N natrio hidroksido metanolinis tirpalas naudotas tolimesniuose tyrimo etapuose.
Sotaus natrio chlorido tirpalo paruošimas.
Atsveriama 40 g NaCl, šis kiekis perkeliamas į kaitinimo indą, pripilama 100 ml distiliuoto vandens. Mišinys kaitinamas ir vis pamaišomas ant kaitinimo plytelės. Gautas tirpalas naudotas tolimesėse tyrimo stadijose.
Riebiųjų rūgščių metilesterių gamyba.
Norint identifikuoti RR dujų chromatografu, reikia jas paversti į mažesnės molekulinės masės junginius – metilesterius. Į 100 mg bandinio pilame 6 ml turimo NaOH tirpalo metanolyje. Mišinys šildomas vandens vonelėje, palaikoma 50 °C temperatūra. Temperatūra pagreitina riebiųjų rūgščių transmetilinimo procesą.
Riebiųjų rūgščių metilesterių ekstrakcija
Pašildžius mišinį 5 min pridedama 10 ml heksano, šildoma toliau, po poros minučių dar pridedama jau pagaminto sotaus natrio chlorido tirpalo. Tirpalas paliekamas atvėsti. Katalizatorius pagreitina organinių sluoksnių atsiskyrimą. Imamas 1 ml viršutinio heksano sluoksnio, bandiniai supilami į chromatografavimui skirtus buteliukus, sunumeruojami ir paliekami tolesnei analizei dujų chromatografu.
2.5. Riebiųjų rūgščių identifikavimas dujų chromatografijos metodu
Visi mėginiai, paruošti tiek „šiltuoju“, tiek „šaltuoju“ ekstrakcijos metodu, dedami į dujų chromatografą. Po derivatizacijos mėginiuose atsiradę metilesteriai pasižymi skirtinga sulaikymo trukme, todėl skirtingu laiku yra adsorbuojami. Norint tiksliai identifikuoti RR, buvo pasirinkti specialūs parametrai. Helio dujos, dėl savo inertiškumo pasirinktos kaip nešėjos, kurių slėgis siekė 287,1 kPa, naudojama Rt – 2560 kolonėlė, kurios ilgis 110 m, vidinis skersmuo 0,25 mm ir 0,2 μl filtras, vidinis sorbento sluoksnis buvo 0,2 µm. Dujų chromatografija remiasi temperatūrinio gradiento kitimu. Pradinė temperatūra buvo 100 ºC, ji buvo palaikoma 5 min, vėliau temperatūra buvo keliama po 3 ºC/min, kol pakilo iki 240 ºC temperatūros, tokia temperatūra buvo paliekama 20 min izoterminiu rėžimu. Detektorius užfiksuoja chromatogramą, kurioje matosi smailės, jos parodo skirtingas riebiąsias rūgštis mėginiuose. Pagal smailių aukštį bei plotą yra apskaičiuojama gautų junginių koncentracija. Gauti rezultatai lyginami su turimu metilesterių standartu.
2.6. Duomenų analizės metodai
Gauti rezultatai buvo gauti chromatogramų išraiška, duomenys išanalizuoti Shimadzu GC solution kompiuterine programa, kuri susieta su dujų chromatografo aparatu. Pagal sulaikymo laiką nustatytos skirtingos metilintos riebalų rūgštys. Pagal smailių plotą įvertintas RR kiekis. Kiekviena rūgštis turi savo formulę, pagal kurią buvo skaičiuojama koncentracija. Visi skaičiavimai ir diagramos buvo atliekamos naudojant Microsoft Office Excel programą. Bandiniai buvo kartojami po 3 kartus, galutinis rezultatas buvo visų trijų reikšmių išvestas vidurkis. Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas, jeigu p<0,05.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Riebiųjų rūgščių kokybinis vertinimas skirtinguose aliejų mėginiuose dujų
chromatografijos metodu.
Kanapių sėklų aliejuose rastos rūgštys buvo lyginamos su standartu „SUPELCO 73 Component FAME MIX“, kuriame pagal sulaikymo laiką buvo identifikuotos 37 riebiosios rūgštys. Tačiau tiriamuose mėginiuose ne visas rūgštis pavyko aptikti, išanalizavus aliejų sudėtį buvo aptiktos 34 riebiosios rūgštys. RR standarto chromatograma ir vieno iš tirtų aliejų chromatograma pateikta 7 paveiksle.
7 pav. A – Riebiųjų rūgščių standarto ir B – šiltuoju metodu paruošto aliejaus mėginio „Anira“ chromatogramos
Sočiosios rūgštys aliejuose, kurių mėginiai buvo ekstrahuojami šiltuoju metodu, buvo identifikuotos nuo 1 iki 27, o mėginiuose, paruoštuose šaltuoju derivatizacijos metodu nuo 7 iki 27. Todėl didesnė sočiųjų rūgščių koncentracija buvo gauta šiltuoju derivatizacijos metodu paruoštų aliejų mėginiuose. Pagrindines sočiąsias rūgštis sudarė: butano, heksano, oktano, dekano, undekano, lauro, tridekano, miristo, palmitino, margarino, stearino, eikozano rūgštys.
Nesočiųjų riebiųjų rūgščių buvo rasta nuo 9 iki 34. Pagrindines nesočiąsias rūgštis sudarė: miristoleino, pentadeceno, palmitoleino, heptadekano, elaido, linolelaido, oleino, linolo, gama – linoleno, linoleno, eruko, eikozapentaeno, nervono ir dokozaheksaeno rūgštys.
3.2. Riebiųjų rūgščių kiekybinis vertinimas skirtinguose aliejų mėginiuose dujų
chromatografijos metodu.
Kiekybinė riebiųjų rūgščių analizė buvo atliekama dujų chromatografijos metodu, šis metodas pasirinktas dėl nesudėtingo atlikimo, tikslumo, analizės greitumo. Taip pat reikalingi maži bandinių kiekiai, metodas pasižymi didele skiriamąja geba ir dideliu jautrumu, o paklaidos procentas ganėtinai mažas 1 % - 5 %.
Tyrime buvo analizuojami šeši skirtingų gamintojų kanapių sėklų aliejai, šių aliejų mėginiai buvo ekstrahuojami šiltuoju ir šaltuoju metodais. Kiekvienas bandinys buvo ruošiamas tris kartus ir visi bandiniai analizuojami dujų chromatografu. Gavus duomenis buvo skaičiuojami vidurkiai ir santykinis nuokrypis. Metodika buvo pasirinkta iš turimo sertifikato, gauto su standartu [26]. Atlikus analizę gautos kiekvienam aliejaus mėginiui unikalios chromatogramos, kuriose užfiksuotos smailės, jos gautos pagal bandinio sulaikymo laikus, kiekviena smailė charakterizavo skirtingą rūgštį. Iš gautų duomenų pagal smailių plotą buvo skaičiuojamos skirtingų rūgščių koncentracijos mėginiuose.
3.3. Sočiųjų riebalų rūgščių suminis įvertinimas aliejuose
Sočiosios riebalų rūgštys yra nenaudingos žmogaus organizmui priešingai nei nesočiosios RR. Todėl jų gaunamas kiekis su maisto produktais neturėtų būti didesnis už nesočiųjų riebalų rūgščių gaunamą kiekį. Suminis sočiųjų rūgščių kiekis pateiktas 8 pav.
8 pav. Sočiųjų riebiųjų rūgščių suminis kiekis skirtingų aliejų mėginiuose.
Gauti sočiųjų RR kiekiai susumuoti ir duomenys pateikti μg/ml. Šias rūgštis sudarė: butano, heksano, oktano, palmitino, stearino, arachido, lignocerino rūgštys. Remiantis gautais dumenimis galima daryti išvadą, kad ruošiant mėginius šaltuoju ekstrakcijos metodu sočiųjų RR kiekiai gauti didesni nei mėginius ruošiant šiltuoju metodu, išskyrus kanapių sėklų aliejų „Rudugys“ ir kanapių sėklų aliejų iš „Senosios aliejinės“. Mėginius ruošiant šiltuoju metodu sočiųjų riebalų rūgščių kiekiai svyruoja nuo 340,146±9,274μg/ml iki 3822,358±91,117 μg/ml. Didžiausias sočiųjų RR kiekis nustatytas „Eugenijaus Jakūbausko“ kanapių sėklų aliejuje, o mažiausias kiekis gautas kosmetiniame kanapių sėklų aliejuje. Ruošiant mėginius šaltuoju ekstrakcijos metodu sočiųjų RR kiekiai svyruoja nuo 834,220±13,731μg/ml iki 4128,254±91,412μg/ml. Didžiausias kiekis šių rūgščių yra kanapių sėklų aliejuje „Anira“, o mažiausias kiekis kanapių sėklų aliejuje iš „Senosios aliejinės“. Norint rinktis aliejų būtina atsižvelgti į sočiųjų RR kiekį juose, dėl neigiamo šių rūgščių poveikio širdies ir kraujagyslių sistemoms, todėl vertinant šaltuoju ekstrakcijos metodu gamintus aliejų mėginius, mažiausias sočiųjų RR kiekis yra kanapių sėklų aliejuje iš „Senosios aliejinės“ ir kanapių sėklų aliejuje „Rudugys“, pagal gautus duomenis jie turėtų savo sudėtyje turėti mažiau sočiųjų riebalų rūgščių, kurios sukelia neigiamą poveikį sveikatai.
Eugenijaus Jakūbausko kanapių sėklų aliejus "Kanapinė krautuvė" kanapių sėklų aliejus Kosmetinis kanapių sėklų aliejus Kanapių sėklų aliejus "Rudugys" Kanapių sėklų aliejus "Anira" Kanapių sėklų aliejus "Senoji aliejinė" Šiltuoju 3822.358 1346.480 340.146 1692.447 1558.125 1363.220 Šaltuoju 3927.374 2832.833 3826.231 1219.588 4182.254 834.273 0.000 500.000 1000.000 1500.000 2000.000 2500.000 3000.000 3500.000 4000.000 4500.000 5000.000
Soč
ių
jų
RR
k
iek
is
µg
/m
l
3.4. Nesočiųjų riebalų rūgščių suminis įvertinimas aliejuose
Nesočiąsias riebalų rūgštis sudaro polinesočiosios ir mononesočiosios riebiosios rūgštys.
Polinesočiąsias RR sudaro omega – 3 ir omega – 6 RR. Šių rūgščių žmogaus organizmas nesintetina, todėl jų santykį organizme būtina palaikyti ir reikalingą jų kiekį gauti su maisto produktais. Iš omega – 3 RR išskiriamos dvi rūgštys, eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR), kurios padeda įvertinti aliejų kokybę, kadangi pasižymi labiausiai teigiamu poveikiu, o jų kiekiai produktuose, yra ypatingai maži. Mononesočiųjų riebiųjų rūgščių grupei priklauso omega – 9 ir omega – 7 RR. Šiuos junginius žmogaus organizmas gali pats susintetinti iš nesočiųjų RR, todėl šių junginių rodikliai nėra labai svarbūs renkantis aliejų. Omega – 9 RR yra dažniau pasitaikančios augaliniuose aliejuose, o tuo tarpu omega -7 RR augaliniuose aliejuose pasitaiko labai retai.
9 pav. Nesočiųjų riebalų rūgščių suminis kiekis skirtingų aliejų mėginiuose.
Atlikus aliejų ekstrakciją šiltuoju ir šaltuoju metodu, didesnė koncentracija nesočiųjų riebalų rūgščių gauta aliejų mėginiuose, kurie buvo ekstrahuoti šiltuoju metodu. Vertinant šiltąjį ekstrakcijos metodą didžiausia nesočiųjų riebalų koncentracija gauta „Eugenijaus Jakūbausko“ aliejuje
4810,282±170,692µg/ml, o mažiausia šių rūgščių koncentracija gauta kanapių sėklų aliejuje „Kanapinė krautuvė“ 2061,125±98,602µg/ml. Kiekybiškai vertinant atskiras nesočiųjų riebalų rūgščių grupes buvo remiamasi šiltuoju ekstrakcijos metodu gautomis koncentracijomis, kadangi šis meodas buvo tinkamesnis ir gautos koncentracijos buvo didesnės.
Eugenijaus Jakūbausko kanapių sėklų aliejus "Kanapinė krautuvė" kanapių sėklų aliejus Kosmetinis kanapių sėklų aliejus Kanapių sėklų aliejus "Rudugys" Kanapių sėklų aliejus "Anira" Kanapių sėklų aliejus "Senoji aliejinė" Šiltuoju 4810.282 2061.125 3300.542 2509.793 2848.337 2819.614 Šaltuoju 1139.732 641.665 894.291 1258.726 899.746 1110.831 0 1000 2000 3000 4000 5000 6000
Sumin
is nesoč
iųjų
RR
k
iek
is
µg
/m
l
3.4.1. Omega 3 riebiųjų rūgščių suminis vertinimas aliejuose
10 pav. Omega – 3 riebiųjų rūgščių kiekis skirtingų aliejų mėginiuose.
Ekstrahuojant aliejų mėginius šiltuoju metodu (10 pav.) omega – 3 riebalų rūgščių buvo identifikuota daugiau, lyginant su tais pačiais aliejais, kurių mėginiai analizei buvo ekstrahuoti šaltuoju metodu. Šias rūgštis sudarė: dokozaheksaeno, eikozapentaeno, eikozatrienoinė ir linoleno rūgštys. Omega – 3 RR yra nepakeičiamos, todėl vertėtų rinktis aliejų, kuriame buvo aptikti didžiausi šių rūgščių kiekiai. Lyginant šiltuoju metodu paruoštus mėginius, didžiausia koncentracija omega – 3 RR buvo gauta kanapių sėklų aliejuje iš „Senosios aliejinės“ 223,459±3,947μg/ml, o mažiausias šių rūgščių kiekis nustatytas „Eugenijaus Jakūbausko“ kanapių sėklų aliejuje 14,626±0,593μg/ml.
3.4.2. Omega 6 riebalų rūgščių suminis vertinimas aliejuose
Ši polinesočiųjų rūgščių grupė, taip pat priklauso nepakeičiamoms RR, todėl svarbu šias rūgštis gauti su maistu. Šią rūgščių grupę sudarė: linolelaido, linolo, gama – linoleno, dokozadieno rūgštys.
Eugenijaus Jakūbausko kanapių sėklų aliejus "Kanapinė krautuvė" kanapių sėklų aliejus Kosmetinis kanapių sėklų aliejus Kanapių sėklų aliejus "Rudugys" Kanapių sėklų aliejus "Anira" Kanapių sėklų aliejus "Senoji aliejinė" Šiltuoju 14.626 23.346 51.981 58.462 121.802 223.459 0 50 100 150 200 250
Ome
ga
3
RR
k
iek
is
µg
/m
l
11 pav. Omega – 6 riebiųjų rūgščių kiekis skirtingų aliejų mėginiuose.
Vertinant 11 pav. pateiktus duomenis, omega – 6 RR buvo geriau identifikuotos aliejuose, kurių bandiniai buvo paruošti šiltuoju ekstrakcijos metodu. Didžiausias šių rūgščių kiekis nustatytas kanapių sėklų aliejuje iš „Senosios aliejinės“ 1944,141±38,295μg/ml. Mažiausias šių rūgščių kiekis nustatytas kanapių sėklų aliejuje „Rudugys“ 499,103±19,836μg/ml.
3.4.3. Omega – 6 ir omega – 3 santykio palyginimas skirtinguose aliejuose
Tinkamas santykis tarp omega – 6 ir omega – 3 riebiųjų rūgščių gali užtikrinti širdies ir kraujagyslių sistemų ligų prevenciją. Amerikos širdies asocijacija rekomenduoja, kad omega – 6 RR sudarytų ne daugiau kaip 5 – 10 % suvartojamos energijos. Šių dienų visuomenėje omega – 6 RR suvartojamumas stipriai išaugo, nors ši rūgštis priskiriama polinesočiosioms, perteklinis jos kiekis gali sukelti neigiamų pasėkmių sveikatai, todėl omega – 6 riebalų rūgščių kiekį maisto racione reikėtų sumažinti, o omega – 3 RR kiekį padidinti. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad šių rūgščių santykis neviršytų rekomendacijų ir būtų ne didesnis kaip 4:1 [16].
Eugenijaus Jakūbausko kanapių sėklų aliejus "Kanapinė krautuvė" kanapių sėklų aliejus Kosmetinis kanapių sėklų aliejus Kanapių sėklų aliejus "Rudugys" Kanapių sėklų aliejus "Anira" Kanapių sėklų aliejus "Senoji aliejinė" Šiltuoju 544.549 715.76 831.787 499.103 608.138 1944.141 0 500 1000 1500 2000 2500
O
me
ga
6
RR
k
iek
is
µg
/m
l
12 pav. Omega – 3 ir omega – 6 riebiųjų rūgščių suminis kiekis skirtingų aliejų mėginiuose.
Tiriami aliejai buvo ruošiami šiltuoju ir šaltuoju ekstrakcijos metodu, gauti duomenys parodė, kad bandinių paruošimas šiltuoju būdų užtikrino didesnę šių rūgščių aptikimo koncentraciją (9 pav.), todėl omega – 6 ir omega – 3 RR santykis buvo lygintas pagal tuos bandinius, kurie buvo ruošti šiltuoju metodu. Pagal gautus duomenis diagramoje (12 pav.) omega – 6 ir omega – 3 santykis skirtingų rūšių aliejuose labai svyruoja. „Eugenijaus Jakūbausko“ kanapių sėklų aliejuje šis santykis yra 37:1, „Kanapinė krautuvė“ kanapių sėklų aliejuje santykis 30:1, kosmetiniame kanapių aliejuje – 15:1, kanapių sėklų aliejuje „Rudugys“ 8:1, aliejuje „Anira“ santykis – 5:1, kanapių sėklų aliejuje „Senoji aliejinė“ omega – 6 ir omega – 3 santykis yra 8:1. Nei vienas tirtas aliejus neatitinka rekomenduojamo omega – 6 ir omega – 3 riebalų rūgščių santykio (4:1), tačiau arčiausiai šio santykio yra kanapių sėklų aliejus „Anira“ , šio aliejaus rūgščių santykis yra 5:1.
3.4.4. DHR ir EPR suminis kiekis aliejuose
Šios dvi grupės rūgščių priklauso polinesočiosioms, ilgos grandinės omega -3 riebalų rūgštims. Būtent dokozaheksaeno ir eikozapentaeno rūgščių kiekiai aliejuose būna mažesni nei kitų nesočiųjų
Eugenijaus Jakūbausko kanapių sėklų aliejus "Kanapinė krautuvė" kanapių sėklų aliejus Kosmetinis kanapių sėklų aliejus Kanapių sėklų aliejus "Rudugys" Kanapių sėklų aliejus "Anira" Kanapių sėklų aliejus "Senoji aliejinė" Omega 3 14.626 23.346 51.981 58.462 121.802 223.459 Omega 6 544.549 715.760 831.787 499.103 608.138 1944.141 0 500 1000 1500 2000 2500
Om
eg
a 3
ir o
m
eg
a
6
RR
k
iek
is
μ
g
/m
l
rūgščių. Šios rūgštys pasižymi stipriausiu teigiamu poveikiu, todėl jų kiekis pažymi aliejaus naudingumą. Žmogaus organizmas šias rūgštis geba susintetinti iš trumpesnės grandinės omega – 3 alfa linoinės rūgšties, tačiau toks rūgščių virsmas yra labai neefektyvus, nes reikalingu DHR ir EPR rūgščių kiekiai gaunami labai nedideli [14].
EPR ir DHR junginių koncentracija (13 pav.) gauta ne visuose aliejuose. Kosmetiniame kanapių sėklų aliejuje ir aliejuje iš „Senosios aliejinės“ nei šiltuoju nei šaltuoju ekstrakcijos būdų ruoštuose mėginiuose šių rūgščių neišsiskyrė. Aliejuose, kuriuose buvo šių rūgščių, jų kiekis, lyginant mėginio paruošimo būdus, ženkliai nesiskyrė ir yra labai panašus, lyginimui pasirinkome šiltuoju ekstrakcijos metodu gautas koncentracijas. Didžiausias tokių rūgščių kiekis aptiktas kanapių sėklų aliejuje „Rudugys“ 13,067±0,371μg/ml, mažiausias aptiktas kiekis buvo „Eugenijaus Jakūbausko“ kanapių sėklų aliejuje - 3,986±0,715μg/ml. Lyginant šias koncentracijas su kitomis rūgštimis, EPR ir DHR rūgščių kiekiai gauti gerokai mažesni nei kitų polinesočiųjų riebalų rūgščių.
13 pav. Suminis EPR ir DHA kiekis skirtinguose aliejų mėginiuose. Eugenijaus Jakūbausko kanapių sėklų aliejus "Kanapinė krautuvė" kanapių sėklų aliejus Kosmetinis kanapių sėklų aliejus Kanapių sėklų aliejus "Rudugys" Kanapių sėklų aliejus "Anira" Kanapių sėklų aliejus "Senoji aliejinė" Šiltuoju 3.986 11.158 0 13.067 9.548 0 0 2 4 6 8 10 12 14 16
Sumin
is EPR
ir
DHR
RR
k
iek
is
µg
/m
l
3.4.5. DHR kiekis aliejuose
Tirtuose šešiuose skirtinguose aliejuose (14 pav.), dokozaheksaeno rūgšties neaptikta kosmetiniame kanapių sėklų aliejuje ir aliejuje iš „Senosios aliejinės“. Mėginių ekstrakcijos būdas taip pat didelės įtakos šių rūgščių koncentracijai neturėjo, tačiau didesni kiekiai gauti mėginiuose, ekstrahuotuose šiltuoju metodu. Didžiausias dokozaheksaeno rūgšties kiekis gautas kanapių sėklų aliejuje „Rudugys“ 6,864±0,217μg/ml, o mažiausia koncentracija buvo kanapių sėklų aliejuje „Kanapinė krautuvė“ 2,705±0,094μg/ml.
14 pav. DHA rūgšties kiekis skirtinguose aliejų mėginiuose.
3.4.6. EPR kiekis aliejuose
Eikozapentaeno rūgštis aptikta trijuose aliejuose iš šešių tirtų (15 pav.). „Eugenijaus Jakūbausko“, kosmetiniame kanapių sėklų aliejuje ir kanapių sėklų aliejuje iš „Senosios aliejinės“ eikozapentaeno rūgšties neaptikta. Didžiausia koncentracija gauta kanapių sėklų aliejuje „Kanapinė krautuvė“ 10,287±0,382μg/ml, o mažiausias kiekis eikozapentaeno rūgšties nustatytas kanapių sėklų aliejuje „Anira“ 6,579±0,196μg/ml. Gautos koncentracijos taip pat buvo vertinamos pagal šiltuoju ekstrakcijos metodu gautus duomenis.
Eugenijaus Jakūbausko kanapių sėklų aliejus "Kanapinė krautuvė" kanapių sėklų aliejus Kosmetinis kanapių sėklų aliejus Kanapių sėklų aliejus "Rudugys" Kanapių sėklų aliejus "Anira" Kanapių sėklų aliejus "Senoji aliejinė" Šiltuoju 3.986 2.705 0 6.864 4.357 0 0 1 2 3 4 5 6 7 8
DHR
RR
k
iek
is
µg
/m
l
Atsižvelgiant į gautus duomenis pagal suminį DHR ir EPR rūgščių kiekį, galima teigti, kad kokybiškiausi kanapių sėklų aliejai yra „Rudugys“ ir aliejus iš „Kanapinės krautuvės“, šiuose aliejuose jų koncentracija buvo didžiausia lyginant su kitų gamintojų aliejais.
15 pav. EPR rūgšties kiekis skirtinguose aliejų mėginiuose.
3.5. Mononesočiosios riebiosios rūgštys
3.5.1. Omega – 7 riebiųjų rūgščių kiekis aliejuose
Omega – 7 RR nustatytos visuose aliejų mėginiuose. Visais atvėjais šiltuoju ekstrakcijos metodu paruoštuose mėginiuose buvo gauti didesni šių RR kiekiai, lyginant su mėginiais, kurie buvo paruošti šaltuoju ekstrakcijos metodu. Didžiausias kiekis omega – 7 RR 1443,921±49,816μg/ml nustatytas „Eugenijaus Jakūbausko” kanapių sėklų aliejuje, mažiausias kiekis – kanapių sėklų aliejuje iš „Senosios aliejinės“ 144,591±6,814μg/ml. Eugenijaus Jakūbausko kanapių sėklų aliejus "Kanapinė krautuvė" kanapių sėklų aliejus Kosmetinis kanapių sėklų aliejus Kanapių sėklų aliejus "Rudugys" Kanapių sėklų aliejus "Anira" Kanapių sėklų aliejus "Senoji aliejinė" Šiltuoju 0 8.453 0 6.203 5.191 0 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
EPR
RR
k
iek
is
al
iejuose µg
/m
l
16 pav. Omega – 7 riebiųjų rūgščių kiekis skirtinguose aliejų mėginiuose.
3.5.2. Omega – 9 riebiųjų rūgščių kiekis aliejuose
17 pav. Omega – 9 riebiųjų rūgščių kiekis skirtinguose aliejų mėginiuose. Eugenijaus Jakūbausko kanapių sėklų aliejus "Kanapinė krautuvė" kanapių sėklų aliejus Kosmetinis kanapių sėklų aliejus Kanapių sėklų aliejus "Rudugys" Kanapių sėklų aliejus "Anira" Kanapių sėklų aliejus "Senoji aliejinė" Šiltuoju 1443.921 250.742 441.441 398.745 400.426 144.591 0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600
Ome
ga
7
RR
k
iek
is
μ
g
/m
l
Eugenijaus Jakūbausko kanapių sėklų aliejus "Kanapinė krautuvė" kanapių sėklų aliejus Kosmetinis kanapių sėklų aliejus Kanapių sėklų aliejus "Rudugys" Kanapių sėklų aliejus "Anira" Kanapių sėklų aliejus "Senoji aliejinė" Šiltuoju 2807.186 1071.277 1975.333 1553.483 1839.773 507.423 0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500Ome
ga 9
RR
k
iek
is
μ
g
/m
l
Didesni kiekiai omega – 9 riebiųjų rūgščių išsiskyrė iš mėginių paruoštų šiltuoju ekstrakcijos metodu, todėl šias koncentracijas ir lyginome (17 pav.). Didžiauisas kiekis aptiktas „Eugenijaus Jakūbausko“ kanapių sėklų aliejuje 2807,186±96,626μg/ml, mažiau rasta kosmetiniame kanapių sėklų aliejuje 1975,333±64,766μg/ml ir aliejuje „Anira“ 1839,773±74,916μg/ml, mažiausias kiekis nustatytas kanapių sėklų aliejuje iš „Senosios aliejinės“ 507,423±18,658μg/ml. Norint gauti didesnius omega – 9 RR kiekius, aliejų bandinius reikėtų ekstrahuoti šiltuoju metodu.
4. IŠVADOS
1. Įvairūs sėjamųjų kanapių (Cannabis sativa L.) aliejų mėginiai buvo ekstrahuojami naudojant šaltąjį ir šiltąjį metodus. Šie du metodai buvo lyginami tarpusavyje norint išsiaiškinti, kuris metodas yra tinkamesnis riebalų rūgščių chromatografinei analizei. Atliktų tyrimų metu nustatyta, kad iš mėginių, kurie buvo paruošti šiltuoju ekstrakcijos metodu, nesočiųjų riebiųjų rūgščių kiekiai išsiskyrė didesni, o sočiųjų rūgščių kiekiai buvo didesni tuose aliejų mėginiuose, kurie buvo paruošti šaltuoju metodu. Didžiausias sočiųjų riebalų rūgščių kiekis nustatytas „Anira“ kanapių sėklų aliejuje 4128,254±91,412μg/ml, o mažiausias kiekis kanapių sėklų aliejuje „Senoji aliejinė“ 834,220±13,731μg/ml (p<0,05).
2. Atlikus analitinę dujų chromatografijos analizę buvo identifikuotos 34 riebiosios rūgštys. Gautos mėginių chromatogramos buvo lyginamos su tipiniu standarto chromatogramos profiliu. Visuose aliejų mėginiuose buvo nustatyta kokybinė sočiųjų riebalų rūgščių sudėtis, nesočiosios omega – 3, omega – 6, DHR ir EPR rūgštys taip pat mononesočiosios omega – 7 ir omega – 9 riebiosios rūgštys.
3. Lyginant nesočiąsias riebalų rūgštis, didžiausias kiekis omega – 3 riebalų rūgščių gautas aliejuje „Senoji aliejinė“ 223,459±3,947μg/ml, o mažiausias kiekis nustatytas „Eugenijaus Jakūbausko“ kanapių sėklų aliejuje 14,626±0,593μg/ml. Omega – 6 didžiausias kiekis taip pat gautas aliejuje „Senoji aliejinė“ 1944,141±38,295μg/ml, mažiausias kiekis kanapių sėklų aliejuje „Rudugys“ 499,103±19,836μg/ml. Pagal gautus rezultatus vertinant omega – 6 ir omega – 3 RR santykį, tik kanapių aliejuje „Anira“ jis yra artimiausias į PSO rekomenduojamą, šių rūgščių santykis aliejuje yra 5:1, kituose aliejuose šis santykis viršija nustatytas normas.
4. Kiekybiškai vertinant EPR ir DHR, didžiausias kiekis nustatytas kanapių sėklų aliejuje „Rudugys“ 14,824±0,539μg/ml, o mažiausias kiekis nustatytas „Eugenijaus Jakūbausko“ kanapių sėklų aliejuje 3,986±0,715μg/ml (p<0,05).
5. Iš pateiktų duomenų didžiausias mononesočiųjų omega – 7 riebalų rūgščių kiekis gautas
„Eugenijaus Jakūbausko“ kanapių sėklų aliejuje 1443,921±49,816μg/ml, o mažiausias kiekis nustatytas aliejuje „Senoji aliejinė“ 144,591±6,814μg/ml. Omega – 9 RR didžiausias kiekis taip pat gautas „Eugenijaus Jakūbausko“ kanapių sėklų aliejuje 2807,186±96,626μg/ml, o mažiausias kiekis gautas kanapių sėklų aliejuje „Senoji aliejinė“ 507,423±18,658μg/ml (p<0,05).
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Po atliktos pirminės kanapių sėklų aliejų sudėties analizės, norint išsiaiškinti aliejuose esančius riebiųjų rūgščių dėsningumus rekomenduojame ištirti kuo daugiau skirtingų rūšių aliejų skirtingomis metodikomis, nes nuo ekstrakcijos metodo ir esterifikacijos reagentų priklauso išsiskiriančių rūgščių kiekybinė bei kokybinė analizė. Vertinant aliejus reikėtų atsižvelgti į sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių kiekius ir rinktis tokį aliejų, kuriame sočiųjų riebalų rūgščių kiekis būtų mažesnis, o nesočiųjų riebalų rūgščių – didesnis.
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Abu E, Oluwatowoju I, Calder P. Omega-3 Index Determined by Gas Chromatography with Electron Impact Mass Spectrometry. Lipids. 2007.
2. Advanced Gas Chromatography - Progress in Agricultural, Biomedical and Industrial Applications. InTech; 2012.
3. Ahmed S, Ross S, Slade D, Radwan M, Zulfiqar F, ElSohly M. Cannabinoid Ester Constituents from High Potency Cannabis Sativa L. Planta Medica. 2008;74(03)
4. Anand R, Kaithwas G. Anti-inflammatory Potential of Alpha-Linolenic Acid Mediated Through Selective COX Inhibition: Computational and Experimental Data. Inflammation. 2014;37(4):1297-1306.
5. Asif M. Health effects of omega-3,6,9 fatty acids: Perilla frutescens is a good example of plant oils. Oriental Pharmacy & Experimental Medicine. 2011;11(1):51-59.
6. Brindley D. Lipid phosphate phosphatases and related proteins: Signaling functions in development, cell division, and cancer. Journal of Cellular Biochemistry. 2004;92(5):900-912.
7. Calder P, Yaqoob P. Omega-3 polyunsaturated fatty acids and human health outcomes. BioFactors. 2009;35(3):266-272.
8. Calder P. Omega-3 polyunsaturated fatty acids and inflammatory processes: nutrition or pharmacology?. British Journal of Clinical Pharmacology. 2013;75(3):645-662.
9. Colombini M, Andreotti A, Bonaduce I, Modugno F, Ribechini E. Analytical Strategies for Characterizing Organic Paint Media Using Gas Chromatography/Mass Spectrometry. Accounts of Chemical Research. 2010;43(6):715-727.
10. da Rocha C, Kac G. High dietary ratio of omega-6 to omega-3 polyunsaturated acids during pregnancy and prevalence of post-partum depression. Maternal & Child Nutrition. 2010;8(1):36-48. 11. Dołowy M, Pyka A. Chromatographic Methods in the Separation of Long-Chain Mono- and
Polyunsaturated Fatty Acids. Journal of Chemistry. 2015;2015:1-20.
12. Fats and fatty acids in human nutrition. Rome: Food and Agriculture Organization of the United Nations; 2010. p. 21-28.
13. Feller S. Musings at MID-Career: What is so Special about omega-3 Fatty Acids?. Biophysical Journal. 2015;108(2):3a.
14. Galliani G, Brucka M. Cholesteryl esters from squid oil contain only saturated fatty acids, whereas the oil is rich in EPA and DHA and contains almost no saturated fatty acids. European Journal of Lipid Science and Technology. 2015;118(3):453-460.
15. Garcia BA, Mollah S, Ueberheide BM, Busby SA, Muratore TL, Shabanowitz J, et al. Chemical derivatization of histones for facilitated analysis by mass spectrometry. Nat. Protoc. 2007 m.;2:933– 938.
16. Hunter J, Zhang J, Kris-Etherton P. Cardiovascular disease risk of dietary stearic acid compared with trans, other saturated, and unsaturated fatty acids: a systematic review. The American Journal of Clinical Nutrition. 2009;91(1):46-63.
17. Huth P, Fulgoni V, Larson B. A Systematic Review of High-Oleic Vegetable Oil Substitutions for Other Fats and Oils on Cardiovascular Disease Risk Factors: Implications for Novel High-Oleic Soybean Oils. Advances in Nutrition. 2015;6(6):674-693.
18. Ingolfsson H, Tieleman P, Marrink S. Lipid Organization of the Plasma Membrane. Biophysical Journal. 2015;108(2):358a.
19. Jankauskienė Z, Gruzdevienė E. Physical parameters of dew retted and water retted hemp (Cannabis sativa L.) fibres. Zemdirbyste-Agriculture. 2013;100(1):71–80.
20. Kazlauskienė D, Ivanauskas L, Marksienė R, Kauno medicinos universitetas. Chromatografiniai analizės metodai: mokomoji knyga. Kaunas: Regrafas; 2008. 55 p.
21. Marushko R. Effect of n-3 long-chain polyunsaturated fatty acid intake during pregnancy and lactation on infant health outcomes. PERINATOLOGIYA I PEDIATRIYA. 2015;64(4):10-14. 22. McNair H, Miller J. Basic Gas Chromatography. New York, NY: John Wiley & Sons; 2011. 23. METABOLISM OF POLYUNSATURATED FATTY ACIDS. Nutrition Reviews.
2009;25(3):90-91.
24. Oomah B, Busson M, Godfrey D, Drover J. Characteristics of hemp ( Cannabis sativa L.) seed oil. Food Chemistry. 2002;76(1):33-43.
25. Pietrogrande MC, Bacco D, Mercuriali M. GC–MS analysis of low-molecular-weight dicarboxylic acids in atmospheric aerosol: comparison between silylation and esterification derivatization procedures. Anal. Bioanal. Chem. 2010 m.;396:877–885.
26. Poole CF, Gas Chromatography, Elsevier; 1st edition, 2012: 175-177.
27. Ratnayake W, Galli C. Fat and Fatty Acid Terminology, Methods of Analysis and Fat Digestion and Metabolism: A Background Review Paper. Annals of Nutrition and Metabolism. 2009;55(1-3):8-43. 28. Ruiz-Matute AI, Hernández-Hernández O, Rodríguez-Sánchez S, Sanz ML, Martínez-Castro I. Derivatization of carbohydrates for GC and GC–MS analyses. J. Chromatogr. B. 2011 m.;879:1226– 1240.
29. Rustan, A. C.; Drevon, C. A. Fatty Acids: Structures and Properties. Encycl. Life Sci. 2005, 1–7. 30. Scientific Opinion on Dietary Reference Values for fats, including saturated fatty acids,
polyunsaturated fatty acids, monounsaturated fatty acids, trans fatty acids, and cholesterol. EFSA Journal. 2010;8(3).
