LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS
FAKULTETAS
MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDRA
Aušra Bukšnytė
Radioaktyviojo cezio išsiskyrimas su gyvulinės kilmės produktais
Magistrinis darbas
Darbo vadovas:
Doc. dr. Andrius Stepaniukas
Magistro darbas atliktas 2006 – 2008 metais Lietuvos veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedroje.
Magistro darbą paruošė: Aušra Bukšnytė
(v., pavardė) (parašas)
Magistro darbo vadovas: doc. dr. Andrius Stepaniukas (LVA, Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedra)
(parašas)
Recenzentas:
Turinys
Įvadas...6
1.1. Darbo tikslas...8
1.2. Uždaviniai...8
2. Literatūros apžvalga ...9
2.1 Cezio radionuklidų kaupimasis gyvulių ir paukščių organizme...9
2.1.1 Cezio radionuklidų rezorbcija gyvulių ir paukščių organizme...9
2.1.2 Cezio radionuklidų kaupimasis gyvulių ir paukščių organizme...10
2.2 Cezio radionuklidų išsiskyrimas su gyvulinės kilmės produktais...12
2.2.1. Cezio radionuklidų kaupimasis mėsoje ...12
2.2.2. Cezio radionuklidų išsiskyrimas su pienu ...13
2.2.3 Cezio radionuklidų išsiskyrimas su kiaušiniais...14
2.3 Priemonės, mažinančios cezio radionuklidų išsiskyrimą su gyvulinės kilmės produktais ...14
2.4 Radiacinė situacija Lietuvoje...18
2.4.1 Potencialūs radioaktyviosios taršos šaltiniai ...18
2.4.1.1 Branduolinio ginklo bandymai ...19
2.4.1.2 Černobylio AE katastrofa ...19
2.4.1.3 Ignalinos AE...22
2.4.2 Didžiausi leidžiami maisto žaliavų ir maisto produktų bei pašarų savitojo aktyvumo lygiai ...27
2.4.2.1 Didžiausi leidžiami cezio izotopų aktyvumo lygiai maisto žaliavose ir maisto produktuose bei prekių, kurioms šie lygiai taikomi patiekiant jas rinkai po Černobylio AE avarijos sąrašas...27
2.4.2.2 Didžiausi leidžiami maisto žaliavų ir maisto produktų, pašarų aktyvumo lygiai, įvykus branduoliniai ir radiacinei avarijai...27
2.4.3 VMVT radiologinių laboratorijų atliekamų tyrimų apžvalga...29
2.4.3.1 137Cs likučių gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje 2006 metų stebėsenos programa...30
2.4.3.2 Radiologinė kontrolė produktų iš Trečiųjų šalių pagal Tarybos reglamento(EEB) Nr.737/90 „ Dėl žemės ūkio produktų importo iš trečiųjų šalių, paveiktų Černovylio atominės elektrinės avarijos sąlygų (EB) Nr. 1609/2000 2000m. liepos 24 d. reikalavimus...33
2.4.3.3. Maisto taršos stebėsenos 2006m. programa. ...33
2.4.3.4 137Cs tyrimai pašaruose...34
2.4.3.5 Apskričių miestų ir rajonų VMVT laboratorijose atliktų radiologinių tyrimų duomenys 2006 metais ...35
3. Tiriamoji dalis ...36
3.1 Literatūros šaltinių duomenų analizė...36
3.2 Gyvulinės kilmės produktų radiometriniai tyrimai ...38
4. Išvados...41
Padėka...42
Summary...43
Santrauka ...44
Terminų paaiškinimų sąrašas
137Cs ir 134Cs – radioaktyvieji cezio izotopai137Ba - baris Ni - nikelis 235U - uranas 239Pu - plutonis 90Y - itris 144Ce - ceris 147Pm - promeris 86Kr - kriptonas 90Sr - stroncis 60Co - kobaltas 54Mn – manganas 40K - kalis m² - kvadratinis metras m³ - kubinis metras cm – centimetras Bq - bekereliai Sv - syvertas kg – kilogramas g – gramas proc. - procentai min – minimumas max - maksimumas val. - valanda
m. – metai d. - diena
DLL – didžiausi leidžiami lygiai AE – atominė elektrinė
VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba RSC – Radiacinės saugos centras
Įvadas
Po branduolinių sprogdinimų atmosferoje ir po atominės energetikos objektų avarijų aplinka buvo užteršta dideliu 137Cs izotopo kiekiu. Nors nuo 1981 m. branduoliniai sprogdinimai atmosferoje nebevykdomi, bet dėl ilgos pusėjimo trukmės šios radioaktyvaus izotopo dar ir dabar aptinkama dirvožemyje, augaluose ir gyvūnų organizmuose.
Pastaruoju metu visuomenė kreipia vis daugiau dėmesio į ekologiškai švarius maisto produktus, kurie susiję ir su radioekologija. Ilgą laiką vykdant branduolinius bandymus atmosferoje, kitiems tikslams naudojant branduolinę energiją, biosferoje pasklido dalis dirbtinių radionuklidų, kurie, būdami ore ir ant žemės paviršiaus, sudaro papildomą išorinės apšvitos dozę, o migruodami radioaktyvios iškritos – dirva – augalas – gyvulys - žmogus grandine, formuoja vidinės apšvitos dozę. Ši, kai užterštumas mažas, dažnai yra beveik du kartus didesnė už išorinę.
Daugiausia radionuklidų į organizmą patenka su maistu. Todėl, norint pagaminti neužterštus gyvulininkystės ir paukštininkystės produktus, būtinai reikia viso komplekso agronominių, agrocheminių, zootechninių ir radiometrinių priemonių, sulaikančių radioizotopus dirvoje ir trukdančių jiems patekti į augalus ir gyvulio organizmą arba kontroliuojančių šią migraciją.
Cezis − periodinės elementų sistemos IA grupės elementas. Jis skiriamas retų elementų grupei. Labai mažomis koncentracijomis jo aptinkama praktiškai visuose aplinkos objektuose. Jis sudaro 7⋅10-4 žemės plutos masės, jo aptinkama tiek augalinės tiek gyvulinės kilmės produktuose. Iš viso žinomi 35 cezio izotopai, kurių 34 yra radioaktyvūs, o vienintelis 135Cs − stabilus. Radioekologijos požiūriu svarbiausi yra 134Cs ir 137Cs izotopai. Jų pusėjimo trukmės atitinkamai 2,06 metų ir 30,17 metų. Dėl ilgos pusėjimo trukmės 137Cs yra vienas iš pagrindinių apšvitos dozes lemiančių radionuklidų, susidarančių tiek branduolinių sprogimų, tiek kitų atominių įrenginių eksploatacijos metu (Kiponas D., 2002).
137Cs skleidžia beta daleles. Jo virsmo metu susidaręs 137mBa izotopas, virsdamas stabiliuoju 137Ba, išspinduliuoja fotoną. Kadangi 137mBa pusėjimo trukmė maža, tik 2,55 min., todėl dažnai abu virsmai sutapatinami, laikant, kad 137Cs yra beta ir gama spinduolis. 134Cs radioizotopas taip pat yra beta ir gama spinduolis, todėl abu šiuos izotopus galima aptikti pagal padidėjusį tiek beta, tiek gama spinduliuotės intensyvumą. Pastarasis būdas ypač tinka radioizotopams identifikuoti, nes 137mBa virsmo metu išspinduliuojamas 0,662 MeV, o134Cs −
Didelį šių izotopų judrumą lemia tai, kad cezis yra šarminis elementas, biologiškai svarbaus elemento – kalio cheminis analogas. Todėl kalis biogeninėse sistemose yra šių radionuklidų nešėjas.
Pagrindiniai 137Cs patekimo į aplinką keliai − tai antžeminiai branduoliniai bandymai ir avarijos atominės energetikos objektuose. Nuo 1981 m. branduoliniai bandymai atmosferoje ir ant žemės jau nebevykdomi. Tačiau 1945-1981 m. laikotarpiu įvykdyti 423 bandymai, kurių bendras galingumas 545 Mt. Jų metu minėtu radioizotopu užterštas praktiškai visas Žemės rutulys. 137Cs rasta ir gyvulinės, ir augalinės kilmės produktuose, o koncentracijų maksimumai atitiko intensyviausių bandymų laikotarpius.
Nuo 1981 m., nebevykdant branduolinių sprogdinimų žemės paviršiuje, radioaktyviojo cezio koncentracija dirvoje bei įvairiuose produktuose ėmė mažėti. Tačiau 1986 m. įvykusi Černobylio katastrofa iš esmės pakeitė situaciją. Iki 1986 m. 137Cs koncentracija grunte buvo (4 − 8) Bq/kg, o po avarijos šis izotopas pasiskirstė netolygiai. Aptiktos užterštos vietos, kurių plotas nuo kelių kvadratinių metrų iki kelių kvadratinių kilometrų. Radioaktyviojo cezio koncentracija jose buvo nuo 2 Bq/kg iki 439 Bq/kg. Pietų, pietvakarių ir vakarų Lietuvoje nustatyta 20 vietų, kur grunte minėto radionuklido susikaupė daugiau kaip 100 Bq/kg, t.y. jo koncentracija tapo apie 10 kartų didesnė už vidutinę koncentraciją, buvusią šalies teritorijoje. Kai kuriose šių vietų intensyviai vykdomi žemės ūkio darbai, o tai reiškia, kad izotopo patenka į augalinius ir gyvulinius produktus bei žmonių organizmą (D. Butkus, 1992).
1.1. Darbo tikslas
Apžvelgti literatūroje pateiktus duomenis apie radioaktyviųjų cezio izotopų išsiskyrimą su gyvulinės kilmės produktais, apie įvairių faktorių įtaką radionuklidų kaupimuisi šiuose produktuose, apie radiacinę situaciją Lietuvos Respublikoje ir susipažinti su Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje ir Radiacinės saugos centre atliekamais radiometriniais tyrimais, atlikti gyvulinės kilmės produktų radiometrinius tyrimus.
1.2. Uždaviniai
Atliekant literatūros šaltinių analizę buvo sprendžiami sekantys klausimai: 1. Aprašyti cezio radionuklidų kaupimąsi gyvulių organizme.
2. Įvertinti cezio radionuklidų išsiskyrimą su gyvulinės kilmės produktais.
3. Aptarti metodus, mažinančius cezio radionuklidų kiekį gyvulinės kilmės produktuose. 4. Aptarti radiacinę situaciją Lietuvos Respublikoje ir Nacionalinėje veterinarijos
laboratorijoje bei Radiacinės saugos centre atliekamų tyrimų rezultatus.
2. Literatūros apžvalga
2.1 Cezio radionuklidų kaupimasis gyvulių ir paukščių organizme
2.1.1 Cezio radionuklidų rezorbcija gyvulių ir paukščių organizme
Peroralinis radionuklidų patekimo į organizmą kelias yra pagrindinis žemės ūkio gyvulių užteršimo radioaktyviosiomis medžiagomis šaltinis. Gyvulio organizme radionuklidai dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose (Drulia P., 2002). Cezis lengvai rezorbuojamas iš virškinamojo trakto, bet perėjimo koeficientas, t.y. perėjusio į kraują radionuklido aktyvumo santykis su patekusio į gyvulio organizmą radionuklido aktyvumu, įvairiems žemės ūkio gyvuliams gali labai skirtis. Suaugusiems galvijams šis koeficientas svyruoja nuo 0,5 iki 0,75, avims yra apie 0,57, ožkoms − apie 0,68, kiaulėms − apie 1, o vištoms − apie 0,67 (Прогнозирование накопления ..., 1976). Pateikti duomenys rodo, kad iš galvijų virškinamojo trakto 137Cs rezorbuojama beveik perpus mažiau negu iš kiaulių. Radionuklido rezorbcija priklauso ir nuo gyvulio amžiaus.
1 lentelė. Vieną kartą į virškinimo traktą su pašaru patekusio 137Cs rezorbcijos koeficientai įvairaus amžiaus žemės ūkio gyvuliams (Корнеев Н.А., 1986)
Gyvulio rūšis Gyvulio amžius paromis Perėjimo koeficientas
90 0,93 Galvijai 780 0,60 30 0,90 Avys 1820 0,57 15 0,95 Ožkos 120 0,55 1 1,00 Kiaulės 220 0,70
2.1.2 Cezio radionuklidų kaupimasis gyvulių ir paukščių organizme
Rezorbavęsis iš virškinimo trakto, radioaktyvusis cezis patenka į kraują, kur praktiškai nesijungia su baltymais. Su krauju patekęs į audinius bei organus, 137Cs juose kaupiasi. Nors šis radioizotopas skiriamas tolygiai pasiskirstantiems radionuklidams, bet jo koncentracija įvairiuose organuose nevienoda. Tai priklauso nuo organo, gyvulio rūšies ir amžiaus bei nuo radioizotopo patekimo į organizmą trukmės.
2 lentelė. Susikaupusio įvairaus amžiaus galvijų organuose ir audiniuose 137Cs dalis, tenkanti 1 kg kūno masės, esant vienkartiniam radionuklido patekimui (Корнеев Н.А., 1987)
Susikaupusio 137Cs dalis, proc. Organai ir audiniai
90 parų galvijas 3600 parų galvijas
Skeletas 0,27 0,005 Raumenys 0,35 0,110 Širdis 3,60 - Plaučiai 1,70 - Kepenys 1,65 0,060 Inkstai 4,80 - Blužnis 1,1 - Pastaba. Matavimai atlikti praėjus vienai parai po radioizotopo patekimo.
Kaip matyti iš 2 lentelėje pateiktų duomenų, galvijų prieauglio organuose bei audiniuose 137Cs yra gerokai daugiau negu suaugusių galvijų organuose ir audiniuose.
Radioaktyviojo cezio koncentracija įvairiuose organuose ir audiniuose, kai radionuklido ilgai gaunama su pašaru, padidėja. Kartą 137Cs patekus į 10 mėnesių amžiaus veršio organizmą, susikaupusio izotopo koncentracija sudaro 0,2 proc. patekusio izotopo kiekio. Tuo tarpu kai radionuklido ilgai (300 parų) patenka į tokio pat veršio organizmą, jo koncentracija raumenyse padidėja 46 kartus.
3 lentelė. Susikaupusio įvairaus amžiaus gyvūnų organuose ir audiniuose 137Cs dalis procentais nuo per parą patenkančio kiekio, tenkanti 1 kg kūno masės, esant ilgalaikiam radionuklido patekimui (Корнеев Н.А., 1987)
Susikaupusio 137Cs dalis, proc.
galvijai avys vištos
Organai ir audiniai
60 parų 300 parų 3 parų 30 parų 30 parų 360 parų
Skeletas 10,9 0,9 1,0 2,5 3,3 2,7 Raumenys 55,5 9,2 3,4 12,9 19,0 34,0 Širdis 40,3 5,4 9,0 12,1 16,0 12,0 Plaučiai 27,7 4,2 5,5 7,9 7,0 8,0 Kepenys 20,3 4,9 10,3 19,0 10,0 9,0 Inkstai 59,1 7,0 16,7 17,9 13,0 11,0 Blužnis 34,5 5,4 5,8 7,9 15,0 13,0
Pastaba. 137Cs patekimo į organizmą laikas sutampa su gyvūno amžiumi.
Radionuklidai, patekę į organizmą, ne tik koncentruojasi įvairiuose organuose ir audiniuose, bet ir šalinami iš jų. Ilgą laiką į organizmą patenkant cezio radioizotopo, jo koncentracija didėja tik iki tam tikros vertės, kol nusistovi pusiausvyra. Ožkų organizme ši pusiausvyra nusistovi po 105 parų, o galvijų − po 150 parų. Pusiausvyros sąlygomis didžiausi 137Cs kaupimosi koeficientai galvijų, avių, kiaulių ir vištų raumenyse yra atitinkamai 9 proc., 20 proc., 30 proc. ir 440 proc. per parą su racionu patenkančio šio radionuklido kiekio.
Tačiau gyvulio pašare, be cezio radioizotopo, dar gali būti įvairių konservantų, pesticidų, veterinarinių preparatų ir kitų teršalų. Visos šios medžiagos bei įvairūs išoriniai veiksniai gali paveikti 137Cs apykaitą organizme. Literatūros apie tokio pobūdžio tyrimus su žemės ūkio gyvuliais nerasta. Tačiau rasta literatūra apie tokius tyrimus su laboratoriniais gyvūnais bei duomenimis apie užterštų rajonų gyventojų sveikatos būklę leidžia padaryti tam tikras išvadas.
Cezis cheminėmis savybėmis labai panašus į kalį. Literatūroje (Wasserman R.H., 1961; Wasserman R.H., 1963) aprašyta apie kalio chlorido priedų žiurkių racione įtaką 137Cs šalinimuisi iš organizmo. Kadangi cezio junginiai gerai tirpūs vandenyje, literatūroje (Рамзаев П., 1975) aprašyti tyrimai apie vandens ir natrio druskų įtaką cezio šalinimuisi. Cezis organizme jungiasi su baltymais, todėl baltymų kiekis pašare turėtų turėti įtakos jo kaupimuisi organizme. Tokie duomenys pateikti (Monroe R.A., 1961; Рогачева С.А., 1961)
literatūroje. Su pašarais į gyvulio organizmą gali patekti įvairių pesticidų likučių. Literatūroje (Ушакова А.П., 1967) aprašyta DDT įtaką 137Cs išsiskyrimui iš žiurkių organizmo.
137Cs koncentraciją gyvulių organizme galima sumažinti specialiais priedais. Literatūroje (Giese W.O., 1986) nurodyta, kad šiam tikslui tinkamas amonio geležies(III) heksacianoferatas(II). Gerų rezultatų gauta naudojant Berlyno mėlį (Bozogzadeh A., 1971). Dabartiniu metu Baltarusijoje radionuklidais užterštoje teritorijoje, tikslu sumažinti radioaktyvaus cezio kaupimąsi gyvulių organizme, galvijams rekomenduojama naudoti preparatą ferociną (Рекомендации по..., 2003).
2.2 Cezio radionuklidų išsiskyrimas su gyvulinės kilmės produktais
2.2.1. Cezio radionuklidų kaupimasis mėsoje
137Cs kaupimasis mėsoje priklauso nuo tų pačių veiksnių kaip ir jo kaupimasis gyvulio organizme, t.y. nuo gyvulio rūšies, amžiaus, individualių savybių, nuo raciono sudėties ir radionuklidų patekimo trukmės.
4 lentelė. Kartą patekusio į gyvulio organizmą 137Cs dalis, susikaupusi mėsoje ir subproduktuose (Корнеев Н.А., 1987)
Susikaupusio 137Cs dalis, proc. galvijai kiaulės Tyrimo
objektas
90 parų 780 parų 90 parų 360 parų
Skeletas 3,7 0,8 2 0,1
Raumenys 13 7 5 0,6
Subproduktai 7,3 6,4 0,6 3,0
Pastaba. Tyrimai atlikti praėjus vienai parai po to, kai izotopas pateko į gyvulio organizmą .
Kai 137Cs ilgą laiką patenka į gyvulio organizmą, mėsoje ir subproduktuose susikaupia daugiau šio radionuklido. Tačiau kaupimosi dėsniai yra tie patys.
5 lentelė. 137Cs dalis, susikaupusi įvairaus amžiaus ir rūšies gyvūnų mėsoje ir subproduktuose, procentais nuo per parą patenkančio kiekio, esant ilgalaikiam radionuklido patekimui (Корнеев Н.А., 1987)
Susikaupusio 137Cs dalis, proc. Gyvulio rūšis Radionuklido patekimo trukmė, paromis Gyvulio amžius skerdimo metu, paromis
skelete raumenyse subproduktuose
60 60 130 1770 83 Galvijai 300* 300 22 810 36 3 Suaugę - 40 9 Avys 105* Suaugę - 255 15 15 20 87 204 1177 Kiaulės 1300* 1300 3,5 22 83 30 100 5 143 22 Vištos 390* 430 6 342 18 Pastaba.- nusistovėjus pusiausvyrai tarp patenkančio ir pašalinamo iš organizmo137Cs kiekio.
2.2.2. Cezio radionuklidų išsiskyrimas su pienu
Cezio radionuklidai išsiskiria iš karvės organizmo su pienu. Išsiskyręs radionuklido kiekis priklauso nuo karvės produktyvumo ir radionuklido patekimo į karvės organizmą trukmės. Kuo produktyvumas didesnis, tuo mažesnė radionuklido koncentracija piene. Didžiausias 137Cs kiekis piene, jam patekus į karvės organizmą vieną kartą, stebimas po 1 – 2 parų ir yra 0,42 proc. patekusio kiekio viename litre (Корнеев Н.А., 1977).
Esant daugkartiniam patekimui, kai nusistovi pusiausvyra tarp patenkančio į organizmą ir iš jo šalinamo radionuklido kiekių, su litru pieno išsiskiria nuo 0,25 proc. iki 0,72 proc. per parą patekusio radionuklido kiekio (Фесенко С.В., 2004). Šis kiekis priklauso nuo raciono sudėties (Nedveckaite T.,1996). Karvių, kurių racione buvo 3 kg žalios ląstelienos, piene 137Cs kiekis buvo 0,3 proc.. Sumažinus ląstelienos kiekį dvigubai, tiek pat kartų padidėjo radionuklido koncentracija piene.
Radionuklidai kai kuriuose augaluose (grybuose ir kerpėse) koncentruojasi, o žolėje tik deponuojasi. Dėl specifinės mitybos šiaurės elnių (minta kerpėmis) ir avių (su žole suėda daug žemės, kurioje radionuklidai kaupiasi) piene aptinkama daugiau radionuklidų.
2.2.3 Cezio radionuklidų išsiskyrimas su kiaušiniais
Cezio radionuklidas iš paukščių organizmo šalinasi su kiaušiniais. Nors jo randama visose kiaušinio dalyse, vienok didžiausia koncentracija randama baltyme. Esant vienkartiniam cezio radioizotopo patekimui į vištos organizmą lukšte randama 0,015 proc., trynyje 0,0068 proc., o baltyme 0,054 proc. patekusio cezio kiekio (Monroe R.A., 1961).
Jeigu vištos pastoviai lesinamos radioaktyviuoju ceziu užterštais pašarais, radionuklido koncentracija kiaušinyje didėja 7 paras iki pasiekiama pusiausvyra. Pusiausvyros sąlygomis radioaktyviojo cezio baltyme būna 1,1 proc., trynyje – 0,4 proc., o lukšte – 0,1 proc. per parą patekusio kiekio (Радиоактивность ..., 1971).
2.3 Priemonės, mažinančios cezio radionuklidų išsiskyrimą su gyvulinės kilmės
produktais
Radioaktyviųjų izotopų kiekį gyvulinės kilmės produktuose galima sumažinti įvairiais būdais: keičiant gyvulių laikymo sąlygas, ribojant radionuklidų kiekį pašaruose, keičiant raciono sudėtį arba technologiškai perdirbant produkciją.
Radionuklidai, patekę į ariamąją dirvą pasiskirsto arimo gylyje, o natūraliose ganyklose jie koncentruojasi žemės paviršiuje. Todėl pašaras iš natūralių ganyklų žolės yra labiau užterštas. Be to, ganant gyvulius natūraliose, ypač nelabai produktyviose, ganyklose, be pašaro į gyvulių organizmą patenka paviršinės, labiausiai užterštos dirvos. Apskaičiuota, kad tokiose ganyklose su pašaru per metus į galvijų virškinimo traktą patenka iki 600 kg, o į avių - iki 75 kg dirvos. Todėl tam tikrais atvejais pagrindinis radioaktyvių izotopų šaltinis yra dirva, o ne pašaras. Tuomet gyvulius geriau laikyti tvartuose. Taip mažiau 137Cs patektų į gyvulio organizmą (3-5 kartus), ir į mėsą (2-3 kartus).
Ieškant būdų kaip gyvulininkystės produkcijoje sumažinti 137Cs koncentraciją, gerų rezultatų gauta kultūrinant natūralias ganyklas ir pievas, parenkant auginti atitinkamas
kultūras, taikant kitas agrotechnines ir agrochemines priemones. Taip 137Cs koncentraciją gyvulio organizme pavyksta sumažinti iki 20 kartų.
6 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad 137Cs koncentracija labai priklauso nuo raciono tipo.
6 lentelė. Raciono įtaka į galvijų organizmą patekusio ir mėsoje susikaupusio 137Cs kiekiui 137Cs kiekis, proc.
Raciono tipas
Patenka su racionu Susikaupia mėsoje Išsiskiria su pienu
Apėmingas 100 100 100
Pusiau koncentruotas
44 43 50
Koncentruotas 48 50 57
Pastaba. 100 proc. laikoma 137Cs koncentracija apėmingame racione, tuo racionu šertų galvijų mėsoje ir piene. Pašarai ruošti vienodo užterštumo teritorijoje.
Vienas paprasčiausių ir reikšmingiausių būdų, kaip sumažinti radioaktyviojo cezio kiekį gyvulio organizme ir mėsoje, yra užterštą pašarą pakeisti švariu.
Literatūrpje (Корнеев Н.А., 1987 ) aprašyti tyrimai kaip iš vienodo amžiaus galvijų ir vištų organizmo šalinasi 137Cs radioizotopas, patekęs į jį su užterštais pašarais (7 ir 8 lentelės).
7 lentelė. 137Cs koncentracijos mažėjimas (Kef) įvairaus amžiaus galvijų ir vištų, kartą gavusių radionuklidu užterštų pašarų ir po to tam tikrą laiką šertų švariais pašarais, organizme
Gyvūno amžius, paromis Kef Gyvūnų rūšis Šėrimo švariais pašarais periodo trukmė, paromis Patenkant 137Cs į organizmą
Skerdžiant Skeletas Raumenys Subproduktai
10 1 11 4 2 2,5 60 1 61 9 10 17 150 1 151 80 100 494 10 150 160 2 1,2 2 60 150 210 11 12 39 150 150 300 16 350 232 10 300 310 1,6 3 3 60 300 360 2,5 - 13 Galvijai 150 300 450 8 66 92 10 365 375 14 3 27 60 365 425 435 60 100 Vištos 130 365 495 6 - -
Pastaba. Kef - radionuklido, esančio organe tuo metu, kai nustota šerti užterštais pašarais, koncentracijos santykis su radionuklido koncentracija organe po šėrimo švariais pašarais.
Pastebėta, kad užterštus pašarus pakeitus švariais, po 130-150 parų radionuklidai iš vištų skeleto pasišalina 81,5 karto greičiau negu iš veršio organizmo. Kuo ilgiau šeriama švariais pašarais, tuo daugiau pasišalina radioizotopo, tuo švaresni gyvulininkystės produktai. Ilgai į organizmą patenkantis radioaktyvusis cezis šalinamas iš jo žymiai lėčiau (8 lentelė).
8 lentelė. 137Cs koncentracijos mažėjimas (Kef) įvairių gyvūnų, ilgai šertų radioizotopu užterštais pašarais ir po to tam tikrą laiką šertų švariais pašarais, organizme
Šėrimo trukmė, paromis Gyvūno amžius, paromis Kef Gyvūnų rūšis Užterštais pašarais Švariais pašarais Patekus 137Cs
skerdžiant skeletas raumenys subproduktai
105 4 365 474 4 3 3 105 60 365 530 3 23 32 Avys 105 180 365 620 4 283 64 360 30 430 820 6 6 18 360 60 430 850 16 29 38 Vištos 360 120 430 910 70 186 208 60 60 0 120 370 10 40 60 150 0 210 430 90 150 60 300 0 360 470 120 300 150 60 0 210 20 20 70 150 150 0 300 20 190 300 150 300 0 450 40 500 470 300 60 0 360 3 3 10 300 150 0 450 5 10 20 Galvijai 300 300 0 600 17 160 90
Suaugusių vištų, kartą palesintų radioizotopu užterštu lesalu, po to 60 parų lesintų švariais lesalais, skelete 137Cs koncentracija sumažėjo 435 kartus, tuo tarpu ilgai lesintų užterštais lesalais, ir tik po to gavusių švarių lesalų,- tik 16 kartų, t.y. 27,2 karto mažiau. Tiesa, 137Cs koncentracijos pokytis raumenyse kur kas mažesnis - skiriasi tik 2 kartus.
Iš gyvulių mėsos radioaktyviuosius cezio izotopus galima pašalinti ją verdant ir po to nupilant sultinį. Taip iš veršelių, paršelių ir ožiukų mėsos pašalinama (77 – 87) proc. joje esančio radionuklido. Ilgai sūdytoje ir po to mirkytoje mėsoje cezio sumažėja (63 – 99) proc. Išlydžius lašinius, jų taukuose 137Cs sumažėja beveik 20 kartų, ir šis kiekis yra beveik 100 kartų mažesnis negu raumenyse.
Piene cezio radionuklido kiekį galima sumažinti jį perdirbant (9 lentelė) arba filtruojant per jonitines kolonėles. Jonitai paruošiami iš Ni, Co ir Cu heksacianferoatų. Taip perfiltruotame piene 137Cs lieka apie (0,1 - 2,6) proc. buvusio kiekio.
Iš pieno cezį galima pašalinti panaudojant dviejų fazių sistemą“ pienas-pektinai“. Pridėjus į pieną (santykiu 7:3) 4 proc. pektino tirpalą ir 15 min. pamaišius, pektinų frakciją galima nuseparuoti. Su pektinų frakcija pašalinama 80 proc. cezio ir 22 proc. stroncio (Sekmokienė D., 1994).
9 lentelė. 137Cs perėjimo iš pieno į pieno produktus koeficientai (http://www.eduinfo.debryansk.ru)
Pieno produktas Perėjimo koeficientas
Grietinėlė 0,05
Nugriebtas pienas 0,95
Sviestas 0,01
Pieno milteliai 1,0
Sūris, varškė 0,07 Jogurtas, rūgštūs pieno produktai 0,3
Išrūgos 0,85 Pienas, filtruotas per jonitines kolonėles 0,01
Pasukos 0,05
2.4 Radiacinė situacija Lietuvoje
2.4.1 Potencialūs radioaktyviosios taršos šaltiniai
Radiacinę situaciją Lietuvoje lemia anksčiau vykdyti branduolinio ginklo bandymai atmosferoje ir žemės paviršiuje, veikianti Ignalinos atominė elektrinė ir 1986 m. įvykusi Černobylio AE avarija.
2.4.1.1 Branduolinio ginklo bandymai
1945 m. JAV atliko pirmuosius branduolinius sprogdinimus. 1949 m. tai pakartojo TSRS. Kiek vėliau tai padarė Anglija (1952 m.), Prancūzija (1960 m.), Kinija (1964 m.). Prasidėjo intensyvūs branduolinio ginklo bandymai sprogdinant vis naujesnius ir galingesnius įtaisus. Ypač daug sprogdinimų atlikta Nevados dykumoje JAV ir Naujojoje Žemėje, taip pat prie Semipalatinsko TSRS. Vykdant branduolinius bandymus, kaip jų padarinys, greitai pradėjo didėti gamtinis jonizuojančiosios spinduliuotės fonas. 1963 m. žmonijos vidutinė metinė apšvita dėl branduolinių bandymų pasiekė 0,2 mSv. Visa tai privertė didžiąsias pasaulio valstybes ieškoti sutarimo ir tais pačiais metais buvo pasirašyta sutartis, draudžianti branduolinio ginklo bandymus atmosferoje. Kai kurios šalys (Prancūzija, Kinija) tai padarė tik po beveik dvidešimties metų. Skilimo produktai − sudėtingas radioaktyviųjų medžiagų mišinys. Tai 235U, 239Pu skilimo dariniai, maždaug 80 įvairių pradinių skeveldrų. Šios medžiagos tuoj pradeda irti ir susidaro sudėtingas 200 izotopų (36 cheminių elementų) mišinys. Tai labai skirtingo stabilumo izotopai, kurių pusėjimo trukmė įvairuoja.
Dauguma susidariusių izotopų yra beta ar beta ir gama spinduoliai ir tik vienas kitas - alfa spinduolis. Praėjus dešimčiai dienų po sprogimo, taršos fone vyrauja trumpaamžiai izotopai, bet po trejų metų šių izotopų sumažėja net keliolika kartų. Vyrauja 90Y, 134Cs, 144Ce, 147Pm. Praėjus dešimtims metų reikšmingiausi yra 86Kr, 90Sr, 137Cs (Mastauskas A., 1995).
Kadangi daugumas branduolinių sprogdinimų buvo atlikta šiaurės pusrutulyje, todėl jis labiau buvo užterštas radioaktyviosiomis iškritomis. Todėl ir maisto produktų, pagamintų šioje pasaulio dalyje užteršimas žymiai didesnis nei pagamintų Pietų pusrutulyje.
2.4.1.2 Černobylio AE katastrofa
Iki 1986 m. Lietuvos teritorijos užteršimą radioaktyviuoju ceziu lėmė anksčiau vykdyti branduolinio ginklo bandymai. Tuo metu daugelyje vietovių 137Cs koncentracija grunte buvo (4 – 8) Bq/kg. Po avarijos 137Cs koncentracija grunte žymiai padidėjo. 1986 m. balandžio 26 d. įvykusios Černobylio AE katastrofos metu į atmosferą buvo išmesta daug radioaktyvių medžiagų. Tuo metu susidariusį radioaktyvų debesį vėjas kaip tik nešė Lietuvos link (1 pav).
1 pav. Radioaktyvaus debesies judėjimas po avarijos Černobylio AE 1986 m. balandžio 26 – gegužės 4 d.
1991 m. atliktų antžeminių spektrometrinių tyrimų metu buvo nustatytas dirvožemio užteršimo 137Cs netolygumas. “Dėmių” dydis buvo nuo kelių kvadratinių metrų iki kelių kvadratinių kilometrų (Butkus D., 1992). Labiausiai užteršta buvo Pietų, Pietvakarių ir Vakarų Lietuvos žemės, Kuršių marios ir Baltijos jūra.
Kai kuriose vietose 137Cs koncentracija grunte buvo iki 5,2 kBq/m2. 1999 – 2002 m. Baltijos jūros priekrantės zonos ir Kuršių marių dugno nuosėdų užteršimas radioaktyviuoju ceziu buvo atitinkamai 102 Bq/kg ir 210 Bq/kg (Vilimaitė-Šilobritienė B.).
Labai geras aplinkos taršos 137Cs indikatorius yra grybai. Radiologiškai tiriant grybus, 137Cs savitasis aktyvumas matuojamas ne tik pačiame grybe, bet ir miško paklotės bei dirvožemio mėginiuose, kurie imami ten, kur ir grybų mėginiai. 1992-2001 m. nustatyta, kad didesnė grybų tarša 137Cs yra pietinėje, pietvakarinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyse. 1992 m. rudakepurių aksombaravykių (šilbaravykių) savitasis aktyvumas pagal 137Cs Varėnos miškuose buvo 3083 Bq/kg, o 1993 m. – 4408 Bq/kg. Klaipėdos apskrityje didžiausia radioaktyviojo cezio tarša nustatyta grybuose iš Šernų miškų (2041 Bq/kg) (Zakarauskienė I., 2001). Šie duomenys netiesiogiai rodo ir miško paklotės užteršimą radionuklidu, o tai turi įtakos į laukinės faunos mėsos užteršimą.
Dabartiniu metu oro masių pernešamų 137Cs radionuklidų kiekis iš Černobylio avarijos vietos yra nedidelis. Oro masių pernašos trajektorijų skaičiavimui iš bet kurio Žemės rutulio taško ar į bet kurį tašką reikalingi archyviniai meteorologiniai pasaulio duomenys kaupiami nuo 1988 metų ir prieinami interneto naudotojui NOAA oro resursų laboratorijos tinklalapyje.
Matavimo metodika remiasi didelių oro tūrių siurbimu per aerozolių filtrus ir surinktų bandinių gama spinduliavimo spektrų registracija žemo fono ir didelės skiriamosios gebos spektrometru. Bandiniai renkami Fizikos instituto stotyje 3,5 km atstumu į pietryčius nuo Ignalinos AE. Oro siurbimo greitis per filtrą yra apie 1800 m³/val. Metodas įgalina atskirti kiekvieno iš dirbtinių, gamtinių ir kosmogeninių radionuklidų spinduliavimą energetiniame bandinio gama spektre ir registruoti jų aktyvumo koncentracijas ore.
137Cs koncentracijų šaltiniui nustatyti naudojamas oro masių pernešimo trajektorijų skaičiavimo modelis HYSPLIT. Skaičiuojamos oro masių pernašos trajektorijos trijuose aukščiuose: 100, 500 ir 1000 m į Ignalinos AE rajoną per 96 valandas.
2.4.1.3 Ignalinos AE
Nors atominėje elektrinėje radioaktyviosios medžiagos yra reaktoriuje, tačiau vis tiek kažkiek jų patenka į aplinką. Tai lakūs junginiai, kurie patenka į aplinką per kaminą, o taip pat koroziniai radionuklidai, kurie patenka į aplinką per drenažo sistemą ar su aušinamuoju vandeniu į Drukšių ežerą. Ežero ekosistemos biotiniai komponentai (augalai, žuvys) yra žemesnis mitybinis lygmuo daugelyje mitybinių grandinių, kurios siekia žmogų, ir yra svarbūs ne tik radioekologiniu, bet radiacinės saugos požiūriu (Ladygienė R., 2003).
Lietuvoje nuolatinė radioaktyviosios maisto produktų, jų žaliavų, dirvožemio ir geriamojo vandens taršos stebėsena vykdoma nuo 1965 metų. Tiriami vietinės kilmės neapdorotų maisto produktų ar jų žaliavų mėginiai. Mėginių ėmimo vietos jau 1966 m. buvo parinktos kiekviename didesniame mieste ar Lietuvos regiono zonoje ir beveik nepasikeitė. Po 1976 m., pradėjus statyti Ignalinos atominę elektrinę, radioekologinė stebėsena buvo išplėsta 30 km zonoje aplink elektrinę, o po 1997 m.- 50 km zonoje. 1992 m. pradėti detaliai tirti įvairių Lietuvos miškų grybai. Nuolatinę stebėseną vykdė institucijos, dabartinio Radiacijos centro pirmtakės.
Mėginiai renkami pasirinktose nuolatinėse vietose, todėl galima stebėti, kaip ilgainiui keičiasi radionuklidų kiekis. Iki pastarųjų metų buvo aštuoni mėginių ėmimo taškai penkiuose šalies regionuose − Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir trijuose Ignalinos atominės elektrinės galimos įtakos zonos rajonuose: Zarasų, Ignalinos ir Utenos. Mėsos, žuvies mėginiai atrenkami 2 kartus per metus, pavasarį ir rudenį, pieno mėginiai − 4 kartus per metus (kiekvieną sezoną). Šakninės ir lapinės daržovės bei grūdinės kultūros tiriamos vieną kartą per metus atrenkant mėginius vasaros pabaigoje. Remiantis atliktų tyrimų rezultatais stebimos radioaktyviosios taršos kitimo tendencijos ir įvertinamos dozės. Duomenys apie radioaktyviųjų cezio izotopų paplitimą maisto produktuose Ignalinos AE įtakos zonoje pateikti 3 paveiksle.
2001 m. Lietuvoje pradėti paruošto maisto tyrimai, leidžiantys įvertinti įterpį ir apskaičiuoti maisto lemiamą efektinę dozę. Metinė efektinė apšvitos dozė nuo neapdorotame maiste esančių 137Cs radionuklidų jonizuojančiosios spinduliuotės lygi 0,23 mSv (10 lentelė).
10 lentelė. Vidutinė metinė efektinė dozė nuo neapdorotuose maisto produktuose esančių 137Cs jonizuojančiosios spinduliuotės, µSv
Produktas 137Cs tūrinio arba savitojo aktyvumo vidurkis, Bq/kg
137Cs metinė efektinė dozė, µSv Jautiena 0,04 0,03 Kiauliena 0,09 0,06 Paukštiena 0,06 0,04 Pienas 0,03 0,05 Grūdai 0,03 0,02 Bulvės 0,04 0,05 Vanduo 0,04 0,06
3 pav. n'Cs koncentracija ir standartinis nuokrypis gyvulinės kilmės maiste, gėlavandenėse žuvyse ir daržovėse Ignalinos AE regione (Mastauskas A.. 1995)
Dozė, nulemta 137Cs paruoštame maiste jonizuojančiosios spinduliuotės 2006 metais, lygi 0,19 µSv.
Drūkšių ežero radioekologiniai tyrimai buvo atliekami 1990 − 2000 metais liepos mėnesiais. Papildomi tyrimai atlikti Ignalinos AE nuotėkų kanaluose. Buvo tirtos keturių rūšių žuvis: taikaus mitybos būdo kuoja ir karšis bei plėšriosios ešerys ir lydeka. Radionuklidų aktyvumo matavimams augalų ėminiai buvo džiovinami kambario temperatūroje iki orasausės masės ir deginami 400-450 laipsnių temperatūroje, o žuvų raumenys džiovinami 100 laipsnių temperatūroje ir deginami 400 − 450 laipsnių temperatūroje.
137Cs, 134 Cs, 60Co ir 54Mn aktyvumas augalų ir žuvų raumenų mėginiuose buvo matuotas gama-spektrometru su n tipo gryno germanio koaksialiuoju detektoriumi, turinčiu 0,5 mm storio berilio langą (11 ir 12 lentelės).
11 lentelė. 137Cs savitasis aktyvumas (Bq/kg) Drūkšių ežero žuvų raumenyse 1990 ir 1994 − 2000 m.
Taikaus mitybos būdo Plėšriosios Metai
kuoja karšis ešerys lydeka 1990 3,4 2,7 16,9 7,9 1994 2,2 2,3 5,9 3,0 1995 2,4 1,9 4,0 3,0 1996 1,5 1,8 3,9 3,6 1997 0,9 1,2 4,8 3,3 1998 1,0 1,1 2,1 1,5 1999 1,2 1,0 2,2 2,0 2000 0,7 0,8 3,0 1,6
12 lentelė. 137Cs, 134Cs , 60Co ir 54Mn savitasis aktyvumas ir šių radionuklidų santykiai Ignalinos AE nuotėkų kanalų augaluose ir sąnašose 1999 metais.
Kanalas Ėminio pav. 137Cs Bq/kg 134Cs Bq/kg 60Co Bq/kg 54Mn Bq/kg 134Cs / 137Cs 137Cs/ 60Co 54Mn /60Co PVI Paprastoji nendrė 12,6 0,52 18,4 2,06 0,04 0,69 0,11 Paprastoji nendrė 16,9 1,6 33 10,5 0,09 0,51 0,32 Sąnašos 28 2,6 38 9,4 0,09 0,74 0,25 PLK-1 Sąnašos 31 1,6 41 15 0,05 0,75 0,38 Paprastoji nertis 12,8 1,2 9,4 12 0,09 1,36 1,27 Vandenplūkis 24,9 6,0 37,8 36,4 0,24 0,66 0,96 PLK-3 Plačialapis švendras 9,3 2,4 9,6 5,2 0,26 0,96 0,54 Vidutinė vertė 0,12 0,81 0,55 Statistinė paklaida 0,03 0,10 0,16
1999 metų liepos mėn. Drūkšių ežero plėšriųjų žuvų raumenyse buvo išmatuotas 134Cs ir 137Cs aktyvumas. Nustačius, kad iš Ignalinos AE į Drūkšių ežerą išmetamų 134Cs ir 137Cs aktyvumų santykis kanalų augaluose ir sąnašose yra lygus 0,12, buvo apskaičiuota, kad 1999 metais Drūkšių ežero plėšriųjų žuvų raumenyse Ignalinos AE kilmės 137Cs sudarė nuo 0,4 iki 2,1 Bq/kg arba nuo 7 iki 37 procentų viso juose nustatyto šio radionuklido savitojo aktyvumo (13 lentelė).
13 lentelė. 134Cs ir 137Cs savitasis aktyvumas Drūkšių ežero žuvų raumenyse 1999 m. liepos mėn. bei apskaičiuotas Ignalinos AE kilmės 137Cs savitasis aktyvumas.
Ignalinos AE 137Cs Rūšis 134Cs Bq/kg 137Cs Bq/kg
Bq/kg proc.
Ešerys 0,25 5,64 2,1 37
2.4.2 Didžiausi leidžiami maisto žaliavų ir maisto produktų bei pašarų savitojo aktyvumo lygiai
2.4.2.1 Didžiausi leidžiami cezio izotopų aktyvumo lygiai maisto žaliavose ir maisto produktuose bei prekių, kurioms šie lygiai taikomi patiekiant jas rinkai po Černobylio
AE avarijos sąrašas
Lietuvoje dabar galioja Europos Tarybos reglamentas 737/90 „Dėl žemės ūkio produktų importo iš trečiųjų šalių, paveiktų Černobylio atominės elektrinės avarijos sąlygų“, kuriame nurodyti didžiausi leidžiami maisto produktų užteršimo 137Cs lygiai (14 lentelė).
14 lentelė. Didžiausi leidžiami cezio izotopu aktyvumo lygiai maisto žaliavose ir maisto produktuose
Produkto pavadinimas Izotopo pavadinimas DLL, Bq/kg Pienas ir pieno produktai,
kūdikių (4-6 mėnesių) mitybos produktai
Cezis (134Cs ir 137Cs) 370
Kiti maisto produktai Cezis (134Cs ir 137Cs) 600
2.4.2.2 Didžiausi leidžiami maisto žaliavų ir maisto produktų, pašarų aktyvumo lygiai, įvykus branduoliniai ir radiacinei avarijai
Įvykus branduolinei ar radiacinei avarijai, kurios metu gali būti užterštos didelės teritorijos, pagaminti maisto produktus, kurių užteršimas neviršytų lentelėje nurodytų DLL,
gali būti neįmanoma. Todėl Lietuvoje priimta Higienos norma HN 84:1998,” Didžiausi leistini
maisto žaliavų ir maisto produktų, pašarų radioaktyviojo užterštumo lygiai po branduolinės ar radiacinės avarijos”. Šioje normoje nurodyti DLL šiomis sąlygomis (15 ir 16 lentelės).
15 lentelė. Didžiausi leidžiami maisto žaliavų ir maisto produktų aktyvumo lygiai branduolinės avarijos atveju
Radionuklidų grupės Kūdikių mitybos produktų DLL, Bq/kg Pieno produktų DLL, Bq/kg Kitų maisto produktų, išskyrus vartojamus mažais kiekiais DLL, Bq/kg Skystų maisto produktų, geriamojo vandens DLL, Bq/kg 1. Stroncio izotopai, ypač 90Sr 75 125 750 125 2. Jodo izotopai, ypač 131I 150 500 2 000 500 3. Plutonio ir transplutonio elementų α spinduliuotės izotopai, ypač 239Pu, 241Am 1 20 80 20 4. Visi kiti nuklidai, kurių pusėjimo trukmė ilgesnė nei 10 dienų, ypač 134Cs, 137Cs 400 1 000 1 250 1 000
16 lentele. Pašarų didžiausi leidžiami cezio izotopų aktyvumo lygiai branduolinės avarijos atveju.
Pašarai gyvūnų grupėms Izotopo pavadinimas DLL, Bq/kg
Kiaulės Cezis(134Cs ir 137Cs) 1 250
Naminiai paukščiai, ėriukai, veršeliai
Cezis(134Cs ir 137Cs) 2 500
Kiti Cezis(134Cs ir 137Cs) 5 000
Pastaba. Nustatytieji pašarų didžiausi leidžiami cezio izotopų aktyvumo lygiai yra taikomi kaip papildoma priemonė, kontroliuojant maisto žaliavų ir produktų radioaktyviąją taršą.
2.4.3 VMVT radiologinių laboratorijų atliekamų tyrimų apžvalga
VMVT radiologinės laboratorijos vykdo šias pagrindines funkcijas:
• Vykdo radionuklidų tyrimų programą pagal ES Tarybos 1996 m. balandžio 29 d.
direktyvą 96/23/EEC „Dėl žinomų medžiagų ir jų kenksmingų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūniniuose maisto produktuose kontrolės "
• Vykdo radiologinę kontrolę produktų iš Trečiųjų šalių pagal Tarybos
reglamento(EEB)Nr.737/90"Dėl žemės ūkio produktų importo iš trečiųjų šalių, paveiktų Černobylio atominės elektrinės avarijos sąlygų(EB)Nr.1609/2000 2000 m. liepos 24 d. reikalavimus.
• Vykdo Lietuvos maisto taršos, augalinės produkcijos stebėsenos programą • Vykdo pašarų stebėsenos programą, tiria šalyje gaminamų ir iš trečiųjų šalių
gautų pašarų radiologinę kontrolę.
• Vykdo Valstybinę aplinkos monitoringo 2005-2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. nutarimu Nr.130 "Dėl valstybės aplinkos monitoringo 2005-2010 metų programos patvirtinimo"
• Pagal Rusijos Federacijos "Maisto produktų vertės ir saugumo higieninius reikalavimus SanPin 2.3.2.1078-01." atlieka 137Cs ir 90Sr tyrimus sertifikuojant eksportuojamų maisto produktų ir pašarų siuntas į NVS šalis.
• Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą"Dėl ataskaitų , susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teisės aktų įgyvendinimu, teikimo Europos Komisijai tvarkos patvirtinimo ir informacijos, kurios reikia ataskaitos Europos Aplinkos agentūrai
parengti teikimo" 2004 m. balandžio 7 d. Nr. 388 Vilnius.Teikia Aplinkos ministerijai informaciją, kurią renka ir (ar) turi ir kurios reikia gyvūninių žaliavų radiologinės kontrolės ataskaitoms parengti.
Nacionalinės veterinarijos laboratorijos radiologinių tyrimų skyriuje įdiegta kokybės sistema pagrįstą standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimais. Visi naudojami tyrimų metodai yra akredituoti pagal ES ir NVS reikalavimus. Apskričių ir rajonų VMVT radiologinės laboratorijos yra atestuotos darbui radiologijos srityje
2.4.3.1 137Cs likučių gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje 2006 metų stebėsenos programa
17 lentelė 137Cs tyrimai pagal stebėsenos programą 2006 metais (VMVT 2006 m. ataskaita)
Savitasis aktyvumas, Bq/kg Produkto pavadinimas Tyrimų
skaičius Min Max Vidutinė reikšmė Standartinis nuokrypis Kiaušiniai 3 0,44 0,83 0,68 0,21 Laukinė fauna(monitoringas) 2 0,46 0,87 0,67 0,29 Jautiena (monitoringas) 8 0.36 3.3 1.10 1.14 Kiauliena(monitoringas) 9 0.12 6.3 1.29 1.93
Žal. pienas (monitoringas) 10 0,19 0,75 0,47 0,14 Paukštiena (monitoringas) 3 0,46 0,72 0,57 0,14 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Spec ifi n is ak ty vu mas, Bq k g -1 Jautiena
4 pav. 137Cs savitojo aktyvumo vidurkiai jautienos mėsoje,(Bq/kg ) šviežio svorio 1998 - 2006m.
1998 1999 2 000 2001 2002 2003 2004 200 5 200 6 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Speci fin is ak ty vu m a s, B q k g -1 K ia u lie n a
5 pav. 137Cs savitojo aktyvumo vidurkiai kiaulienos mėsoje,(Bq/kg ) šviežio svorio 1998 - 2006m. 1998 1999 2000 2001 2 002 2003 2004 2005 2006 0 1 2 3 4 5 6 7 Spec ifin is akty vu mas , B q k g -1 P auk štiena
6 pav. 137Cs savitojo aktyvumo vidurkiai paukštienos mėsoje,(Bq/kg ) šviežio svorio 1998 - 2006m. 1 9 9 8 1 9 9 9 2 0 0 0 2 0 0 1 2 0 0 2 2 0 0 3 2 0 0 4 2 0 0 5 2 0 0 6 0 1 2 3 4 5 6 Spe cif in is ak ty vum as, Bq k g -1 Ž a lia vin is p ie n a s
1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 0 1 2 3 4 5 6 7 S pec ifinis ak ty vu mas , B q kg -1 Kiaušiniai
8 pav. 137Cs savitojo aktyvumo vidurkiai kiaušiniuose, (Bq/kg ) šviežio svorio 1998 - 2006m.
1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 0 50 S pec ifinis ak ty vu m a s, B q k g -1 Laukinė fauna
2.4.3.2 Radiologinė kontrolė produktų iš Trečiųjų šalių pagal Tarybos reglamento(EEB) Nr.737/90 „ Dėl žemės ūkio produktų importo iš trečiųjų šalių, paveiktų Černovylio atominės elektrinės avarijos sąlygų (EB) Nr. 1609/2000 2000m.
liepos 24 d. reikalavimus.
18 lentelė 137Cs tyrimai importuojamoje produkcijoje (VMVT 2006 m. ataskaita) Savitasis aktyvumas, Bq/kg Produkto pavadinimas Tyrimų
skaičius Min Max Vidutinė reikšmė
Standartinis nuokrypis
Augaliniai riebalai 36 0,45 8,2 3,95 1,58
Daržovės, vaisiai, uogos 9 2,97 139,1 59,63 58,33
Grybai 23 3,73 120,8 11,61 23,89
Makaronai, kruopos 2 3,75 3,97 3,86 0,16
Medus 1 3,3 3,3 3,30
2.4.3.3. Maisto taršos stebėsenos 2006m. programa.
19 lentelė. 137Cs tyrimai maisto produktuose pagal stebėsenos programą 2006 metais (VMVT 2006 m. ataskaita)
Savitasis aktyvumas, Bq/kg Produkto pavadinimas Tyrimų
skaičius Min Max Vidutinė reikšmė
Standartinis nuokrypis
Grietinė, grietinėlė 4 0,52 5,6 3,26 2,20
Grybai 20 0,99 50,5 9,25 10,61
Mėsa, jos produktai ir
subproduktai 12 0,43 9 4,01 2,59
Paukštiena ir jos produktai 3 2,5 4,96 3,81 1,24
Pienas 8 2,55 5,4 3,56 1,10
Sviestas 8 3,7 7,9 5,64 1,55
Varškė 2 6,3 7,2 6,75 0,64
2.4.3.4 137Cs tyrimai pašaruose
20 lentelė. 137Cs tyrimai pašaruose pagal stebėsenos programą 2006 metais (VMVT 2006 m. ataskaita)
Savitasis aktyvumas, Bq/kg Produkto pavadinimas Tyrimų
skaičius Min Max Vidutinė reikšmė
Standartinis nuokrypis Pašarai, jų priedai ir žaliavos 6 4,71 6,58 5,77 0.85 Pašarai, jų priedai ir žaliavos 1 0.55 0.55 0.55
Viso: 7 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 0,0 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0 4,5 5,0 5,5 6,0 6,5 7,0 7,5 8,0 Sp ec ifinis a kt yv u m a s, Bq k g -1 Pašarai
10 pav. 137Cs savitojo aktyvumo vidurkiai pašaruose (Bq/kg) 1998 – 2006 m.
21 lentelė. 137Cs savitojo aktyvumo vidurkiai importuojamuose pašaruose (Bq/kg) 2006 m. Savitasis aktyvumas, Bq/kg
Produkto pavadinimas Tyrimų
skaičius Min Max Vidutinė reikšmė
Standartinis nuokrypis Pašarai, jų priedai ir žaliavos 133 0,41 23,99 4,61 1,84
2.4.3.5 Apskričių miestų ir rajonų VMVT laboratorijose atliktų radiologinių tyrimų duomenys 2006 metais
22 lentelė. 137Cs savitųjų aktyvumų vidutinės vertės (VMVT 2006 m. ataskaita) Produkto pavadinimas Mėginių skaičius Produkcijos kiekis viso kg. Vidutinė aktyvumo reikšmė Min Max Švenčionių raj. VMVT Miško uogos 269 1616482 162 <20 460 Sodo uogos 30 248000 25 <20 41 Grybai 74 185775 98 <20 384 Alytaus a. VMVT Vaisiai, uogos 151 868012 78 <20 370 Grybai 12 960 106 <20 427 Klaipėdos a. VMVT Mėsa 5 Pienas 1 Žuvis 25 Grybai 2 1 Pašarai 121 Varėnos raj. VMVT Miško uogos 97 342528 49 ± 10 6 ± 1 257±51 Grybai 559 2002113 48 ± 10 4 ± 1 427±85 Daržovės 5 19960 16 ± 3 14 ± 3 18±4 Utenos a. VMVT Džiovinti baravykai 1 0,32 227 NVL Kauno skyrius Jautienos kumpis 4 <20 <20 <20 Viščiukų broilerių filė 2 <20 <20 <20 Pašarai 3 39,65 30,05 48,36
3. Tiriamoji dalis
3.1 Literatūros šaltinių duomenų analizė
Analizuojant literatūroje rastus duomenis apie cezio radionuklido rezorbciją gyvūnų organizme matyti, kad jaunų gyvulių virškinimo trakte jo rezorbuojasi daugiau. Tai galima paaiškinti mažesniu suaugusio organizmo membranų laidumu ir mažesniu mineralinių medžiagų poreikiu. Taip pat rezorbcija skirtinga skirtingų gyvūnų organizme. Kiaulių organizme 137Cs rezorbuojasi beveik dvigubai daugiau, nei galvijų organizme.
Kadangi radioaktyvaus cezio daugiau rezorbuojasi jauno gyvūno organizme, tai ir jo susikaupimo laipsnis jaunų gyvūnų organuose bei audiniuose yra didesnis. Susikaupimo laipsnis taip pat priklauso ir nuo radionuklido patekimo į organizmą trukmės. Kuo radionuklidas ilgiau patenka į organizmą, tuo didesnė jo koncentracija aptinkama jo audiniuose. Tačiau palyginti radionuklido susikaupimą skirtingų gyvūnų organizme sudėtinga, nes skirtingi gyvūnai skirtingai auga, t.y. nevienodu greičiu kinta jų masė, be to nevienodu laiku subręsta ir yra nevienodas mineralinių medžiagų poreikis.
Nagrinėjant literatūros šaltinių duomenis apie cezio rezorbcijos mažinimą arba jo išsiskyrimo skatinimą nustatyta, kad kai kurie duomenys prieštarauja vieni kitiems. Cezis cheminėmis savybėmis labai panašus į kalį. Literatūroje (Mraz F.R., 1957; Wasserman R.H., 1961; Wasserman R.H., 1963) teigiama, kad kalio chlorido priedai žiurkių racione skatina šalintis 137Cs iš organizmo. Tačiau to nepatvirtino kitų tyrinėtojų darbai (Ogava E., 1961). Kalio druskų priedų poveikis pasireikšdavo tuomet, kai jų būdavo vartojama dideli nefiziologiniai kiekiai.
Aptariant 137Cs apykaitos ryšį su vandens ir mineralinių medžiagų apykaita, literatūroje (Моисеев А.А., 1975) nurodyta, kad didelės priklausomybės tarp su šlapimu ar išmatomis išsiskiriančio 137Cs kiekio ir atskirų mineralinių medžiagų, esančių racione, kiekio nėra. Padvigubinus kalio, natrio arba vandens kiekį racione, radionuklido išsiskyrimo greitis padidėja atitinkamai 38 proc., 31 proc. ir 26 proc. Kalio chlorido panaudojimas 137Cs pašalinti iš žmogaus organizmo taip pat nedavė teigiamų rezultatų.
Literatūroje (Рогачева С.А., 1961) aprašyti tyrimai apie cezio išsiskyrimo iš organizmo priklausomybę nuo baltymų kiekio racione. Nurodoma, kad tuomet, kai žiurkių
pagausinama baltymų (20 proc. − 24 proc.), kur kas daugiau cezio išsiskiria su šlapimu. Tačiau literatūroje (Monroe R.A., 1961) teigiama, kad 20 proc. − 27 proc. daugiau 137Cs išsiskiria iš organizmo, kai vartojami sojos baltymai, tuo tarpu kitiems baltymams toks poveikis nebūdingas. Be to, kai pašare yra daug baltymų, lėčiau iš organizmo šalinamas radioaktyvusis 90Sr izotopas.
Cezio šalinimuisi iš organizmo turi reikšmę jo apnuodijimas įvairiomis medžiagomis. Tiriant DDT įtaką 137Cs išsiskyrimui iš žiurkių organizmo (Ушакова А.П., 1967) nustatyta, kad iš apsinuodijusių žiurkių organizmo cezis šalinasi lėčiau. Kuo žiurkės labiau apsinuodijusios, tuo lėčiau šalinasi cezis. Po 50 parų žiurkių, apnuodytų 10 mg, 20 mg, ir 40 mg DDT, organizme 137Cs liko atitinkamai 36 proc., 47 proc. ir 72 proc. daugiau negu kontrolinėje grupėje. Tai reiškia, kad kuo sunkesnis apsinuodijimas, tuo lėčiau iš organizmo šalinasi radionuklidas. Tai galima paaiškinti tuo, kad kovai su apsinuodijimu organizmas sunaudoja daug energijos ir jos neužtenka cezio šalinimui.
137Cs koncentraciją gyvulių organizme galima sumažinti specialiais priedais. Literatūroje nurodyta, kad šiam tikslui tinkamas amonio geležies(III) heksacianoferatas(II). Avių, 6 savaites šertų pašarais, kuriuose buvo 1,5 g - 3,0 g šios druskos, raumenyse radionuklido susikaupė 66 proc., kepenyse 78 proc., o inkstuose – 84 proc. mažiau negu kontrolinės grupės avių raumenyse. Gerų rezultatų gauta naudojant Berlyno mėlį. Suleidus į žiurkės skrandį 10-20 mg šios netirpios druskos, jos raumenyse susikaupė 77 proc. - 95 proc. mažiau cezio radionuklido. Šios druskos koloidinė forma sugeria, praktiškai, visus 137Cs jonus virškinimo trakte ir trukdo jiems rezorbuotis. Dabartiniu metu Baltarusijoje tikslu sumažinti radioaktyvaus cezio kiekį piene ir galvijų mėsoje naudojamas preparatas ferocinas. Tai ir yra Berlyno mėlis. Jis naudojamas boliusų, laižomosios druskos forma arba jo dedama į koncentruotuosius pašarus. Preparatas neiššaukia klinikinių apsinuodijimo požymių vartojant galvijams dozėmis nuo 2 mg/kg iki 30 mg/kg gyvo svorio (Рекомендации..., 2003).
Analizuojant literatūros duomenis apie būdus, mažinančius gyvulinės kilmės produkcijos užteršimą 137Cs matyti, kad efektyviausias ir ekonomiškiausias būdas yra gyvūnų laikymo pakeitimas ir šėrimas jų švariais pašarais. Technologinis gyvulinės kilmės produktų perdirbimas ne visuomet yra įmanomas arba ekonomiškai naudingas. Pavyzdžiui, pieno filtravimas per jonitines kolonėles reikalauja daug energijos. Be to ne visi radionuklidai piene būna joninėje formoje. Todėl prieš filtruojant, juos reikia į ją pervesti, o po filtracijos atstatyti pieno savybes.
Analizuojant duomenis apie Lietuvos užteršimą dirbtiniais radionuklidais galima padaryti išvadą, kad dėl branduolinių sprogdinimų Lietuva buvo mažai užteršta. Černobylio avarijos metu, dėl oro masių judėjimo labiausiai buvo užteršti pietų, pietvakarių ir vakarų regionai. Tai patvirtina tuose regionuose surinktų grybų radiometriniai tyrimai. Jų 137Cs savitasis aktyvumas 6 – 7 kartus viršijo didžiausią leistiną lygį.
Ignalinos atominės elektrinės veikla taip pat neturi neigiamos įtakos gyvulinės kilmės produktų gamybai. Elektrinės įtakos zonoje gaminamos mėsos ir pieno, bei Drukšių ežere augančių žuvų užteršimas radionuklidais yra daug mažesnis už didžiausius leistinus lygius.
Vertinant VMVT ir RSC radiologinių laboratorijų atliktų tyrimų rezultatus galima teigti, kad visa Lietuvoje pagaminama gyvulinės kilmės produkcija nėra užteršta radioaktyviuoju ceziu. Laukinės faunos mėsa yra užteršta 137Cs, tačiau jo savitasis aktyvumas 10 – 15 kartų mažesnis už didžiausius leistinus lygius.
3.2 Gyvulinės kilmės produktų radiometriniai tyrimai
Tiriamoji medžiaga buvo surinkta Šakių rajone.
Pieno bandinys buvo paimtas pieno ūkyje iš smulkiosios taros ir sudarytas iš taškinių bandinių, paimtų iš penkių taros vienetų 25-30 cm gylyje, prieš tai gerai išmaišius.
Kiaulių mėsos bandinys buvo paimtas prekybos vietoje. Žalios mėsos (be kaulų, kremzlių ir taukų) bandinys buvo sudarytas iš taškinių bandinių, paimtų iš skerdenos ketvirtojo bei penktojo kaklo slankstelių ir iš kumpių. Gabaliukų masė apie 100 g, bandinys sudarytas iš 5 gyvulių skerdenos.
Grūdų bandinys paimtas individuliame ūkyje ir sudarytas iš 200 g taškinių bandinių, paimtų 20 cm ir 50 cm gylyje aruodų kampuose ir viduryje.
Bulvių bandinys paimtas iš individualaus ūkio ir sudarytas iš 400 g taškinių bandinių, paimtų 20 cm ir 50 cm gylyje aruodo kampuose ir viduryje.
Vandens bandinys paimtas gyvenamosiose patalpose, prieš tai vandenį nuleidus 2-3 min.( HN 72-1997).
Maisto produktų ir geriamo vandens radiometriniai tyrimai atlikti Radiacinės saugos centre (RSC). Nustatyti 137Cs, bendrasis alfa ir bendrasis beta aktyvumai. 137Cs savitasis aktyvumas nustatinėtas gama spektrometru Canberra. Bendrieji alfa ir beta aktyvumai nustatinėti radiometru UMF su proporciniu skaitikliu.
137Cs savitajam aktyvumui nustatyti, produktai buvo susmulkinami, sveriami, dedami į Marinelli tipo indą ir atliekamas matavimas.
Bendriesiems beta ir alfa aktyvumams nustatyti bandiniai buvo sveriami, deginami 450-500 laipsnių temperatūroje, skaičiuojamas jų peleningumas, atliekamas pelenų matavimas ir perskaičiuojama į produkto užteršimą.
137Cs savitasis aktyvumas nustatinėtas gama spektrometru Canberra. Bendrieji alfa ir beta aktyvumai nustatinėti radiometru UMF su proporciniu skaitikliu. 23 lentelėje pateikiami gauti matavimų rezultatai.
23 lentelė. 137Cs, bendrasis alfa ir bendrasis beta aktyvumai
Mėginiai Aktyvumas Savitasis aktyvumas Bq/kg
137Cs 0,03 ±0,01 Bendrasis alfa 0,12 ±0,04 Pienas Bendrasis beta 50 ±1 137Cs 0,06 ±0,02 Bendrasis alfa 0,24 ±0,18 Mėsa Bendrasis beta 112 ±4 137Cs 0,04 ±0,02 Bendrasis alfa 0,26 ±0,08 Bulvės Bendrasis beta 72 ±7 137Cs 0,3 ±0,1 Bendrasis alfa 0,42 ±0,20 Grūdai Bendrasis beta 137 ±17 137Cs 0,6± 0,02 Bendrasis alfa 2,7 ±0,5 Vanduo Bendrasis beta 4,0 ±0,1
Europos Sąjungoje reglamentuojamas tik 137Cs savitasis ir tūrinis aktyvumas, kurio leistinieji lygiai nustatyti 1990 m. Kovo 22 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 737/90 ″Dėl reikalavimų, keliamų trečiųjų šalių kilmės žemės ūkio produktų importui iš Černobylio atominės elektrinės avarijos″. Jie yra 600 Bq/kg visiems produktams, išskyrus pieną, pieno produktus ir kūdykių mitybos produkts. Jų užteršimas turi neviršyti 370 Bq/kg. Mūsų tirtuose bandiniuose šie leistinieji lygiai buvo neviršyti. Cezio aktyvumai yra labai maži. Tai rodo, kad Šakių rajono žemės nėra užterštos radioaktyviuoju cezio izotopu. Bendrasis beta
aktyvumas yra ženkliai didesnis. Tai yra todėl, kad šiuose maisto produktuose yra kalio, kurio vienas iš izotopų yra radioaktyvus.
4. Išvados
1. Iš jaunų gyvulių virškinimo trakto radioaktyviojo cezio izotopai rezorbuojami geriau negu iš suaugusiųjų, todėl suaugusių gyvulių organuose ir audiniuose radioizotopo koncentracija mažesnė.
2. Kai radioaktyviojo cezio izotopo ilgai patenka į gyvulio organizmą, audiniuose ir organuose jo susikaupia kur kas daugiau negu tada, kai gyvulys yra tik kartą gavęs užterštų pašarų.
3. Radioaktyviojo cezio izotopų šalinimasis iš organizmo priklauso nuo atmosferos sąlygų, nuo įvairių raciono priedų bei nuo raciono sudėties. Geriausiai 137Cs izotopai pasišalina iš organizmo, kai vartojamas amonio geležies(III) heksacianoferatas(II) bei geležies(III) heksacianoferatas(II). Kiti priedai ir įvairūs racionai nėra pakankamai veiksmingi.
4. Ekonomiškiausias radioaktyviųjų cezio izotopų šalinimo iš gyvulio organizmo būdas, tai ilgas šėrimas švariais pašarais. Kuo šis laikotarpis ilgesnis, tuo mažiau radiozotopo lieka organizme.
5. Iš gyvulininkystės produktų 137Cs izotopus galima pašalinti juos technologiškai perdirbant. Mėsą galima virti, sūdyti, mirkyti, o pieną perdirbti į riebius produktus arba filtruoti per jonitines kolonėles.
6. Černobylio AE avarijos metu gyvulinės kilmės maisto produktų užteršimas 137ceziu neviršijo DLL.
7. VMVT ir RSC radiologinių laboratorijų duomenimis dabartiniu metu gyvulinės kilmės maisto produktų užteršimas šiuo radionuklidu yra nežymus. Didesni radioaktyvaus cezio kiekiai aptinkami grybuose ir miško uogose.
8. Šakių rajono gyvulinės kilmės produktų ir pašarų užteršimas 137Cs yra nežymus. Bendrasis beta aktyvumas registruojamas tik dėl produktuose esančio 40K.
Padėka
Dėkoju radiacinės saugos centro direktoriui A. Mastauskui, RSC Radiologinių tyrimų poskyrio vedėjai R. Ladygienei, NVL Radiologinių tyrimų skyriaus vedėjui P. Druliai už pagalbą ruošiant šį darbą.
Summary
Master Aušra Bukšnytė
Theme of master thesis: „The release of radioactive caesium from products of animal origin“ Supervisor of the thesis: doc. Dr. Andrius Stepaniukas
The master thesis was being written in the Lithuanian Veterinary Academy, Department of Animal Safety and Animal Hygiene.
Master‘s work accomplished in the year 2006 – 2008
We have summarized the data concerning accumulation of 137Cs in soil and the transition of the radionuclides to plants and animals. The presented survey gives some information about the distribution and accumuliation of 137Cs in different organs and tissues of animals about the possible methods of reducing the amount of radionuclides in the organism of animals and in products of animal origin.
There was tested milk, meat, potatoes, grain and drinking water from Šakiai region. There was instituted the specific activity of 137Cs and general alpha and beta activities. The radiometric tests were performed in the Radiation Protection Centre.
Santrauka
Studentė: Aušra Bukšnytė
Magistrinio darbo tema: „Radioaktyviojo cezio išsiskyrimas su gyvulinės kilmės produktais“ Darbo vadovas: doc. dr. Andrius Stepaniukas
Magistrinis darbas atliktas 2006-2008 metais Lietuvos veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedroje.
Darbe apibendrinami duomenys apie cezio-137 kaupimąsi dirvoje ir jo perėjimą į augalus bei gyvulio organizmą. Pateikti šio izoztopo pasiskirstymo ir kaupimosi įvairiuose gyvulių organuose bei audiniuose dėsniai, apžvelgti įvairūs metodai, mažinantys cezio-137 kaupimąsi ir greitinantys jo pasišalinimą iš gyvulių organizmo bei gyvulininkystės produktų. Tirtas pienas, mėsa, bulvės, grūdai ir geriamasis vanduo iš Šakių rajono. Buvo nustatomas 137Cs savitasis aktyvumas ir bendrieji alfa ir beta aktyvumai. Radiometriniai tyrimai atlikti radiacinės saugos centre.
Literatūros sąrašas
1. Bozogzadeh A. Dekorparation von Radiocäsium durch verschiedene Hexacyanoferrate (III) Strahlentherapie. 1971, Bd.142, N6. S.734-738.
2. Butkus D., Krenavičius R., Morkūnas G. Ir kt. Užteršimo 137Cs tyrimai Lietuvos teritorijoje//Lietuvos užterštumas radionuklidais ir jo pasekmės/Seminaro pranešimai. V.: Academia, 1992. P. 21 – 26.
3. Drulia P., Filistovičius V., Ryliškienė O. 90Sr ir 137Cs kaita gyvūniniuose produktuose ir gyvūnų pašaruose/ Tarptautinės konferencijos „Radiacinė sauga šiandien“ pranešimai, II dalis, Vilnius. 2002. P. 20 – 23.
4. Giese W.O. Über die Verabreichung hoher Dosen Ammonium – Eisen
hexacyannoferratt NH4FeIIIFe(CN)6 an Schafe/Tierarztliche Hochschule Hannover, 1986, V.61. S. 3 - 5.
5. HN 72-1997. Maisto produktų, pašarų, dirvožemio ir vandens bandinių atrinkimo metodai radionuklidų savitajam ir tūriniui aktyvumui nustatyti.
6. HN 84:1998. Didžiausi leistini maisto žaliavų ir maisto produktų, pašarų radioaktyviojo užterštumo lygiai po branduolinės ar radiacinės avarijos.
7. Jasiulionis R. Aerozolinių radionuklidų iš nutolusių šaltinių registracija ore ir jų spinduliavimo dozės Ignalinos AE aplinkoje. Sveikatos mokslai, 2003, Nr.3, p. 5 -10.
8. Kiponas D. 137Cs migracija mitybinėje grandinėje miško augalas-gyvūnas-žmogus// Sveikatos mokslai, Vilnius, 2002, p. 45.
9. Ladygienė R., Pilkytė L., Morkūnas G. Dozių, kurias gali nulemti nuotėkų dumble esantys radionuklidai, įvertinimas priklausomai nuo dumblo panaudojimo būdo. Sveikatos mokslai, 2003, Nr.3, p. 54-59.
10. Marčiulionienė D., Dubauskienė-Duž R., Kiponas D. 137Cs ir 90Sr akumuliacija Drūkšių ežero - Ignalinos AE aušintuvo - ekosistemos biotiniuose komponentuose 1990-2000 metais . Sveikatos mokslai, 2003, Nr.3, p. 2 -5.
11. Mastauskas A., Šidiškienė D., Juraitytė A. ir kt. Radioaktyviųjų izotopų paplitimas žemės ūkio produktuose ir geriamajame vandenyje Ignalinos AE regione// Ignalinos atominės elektrinės poveikis gamtai ir visuomenei/Mokslinių straipsnių rinkinys. V.: Botanikos institutas, Valstybinės mokslo programos „Atominė energetika ir aplinka“ taryba, 1995. P. 245–251.
12. Monroe R.A., Wasserman R.H., Comar C.L. Comparative behaviour of strontium – calcium and cesium – potassuem in the fowl / Amer.J. Physol., 1961, V.200, N3. P. 535-538.
13. Nedveckaite T., Filistovic V., Tamulenaite O., Maceika E. Experimental determination of site-specific transfer of 131I, 134,137Cs and 210 Pb from fooder into milk and meat. Proceeding of Congress “Ionizing Radiation”, Stockholm, 1996, p. 634 – 639.
14. Nedveckaitė T. Radiacinė sauga Lietuvoje. Vilnius, Kriventa. 2004. - 239 p. 15. Sekmokienė D. Baigiamoji ataskaita. Kaunas. 1994.
16. Staniškienė B., Šernienė L., Šiugždaitė, Tušas S. Pieno ir jo produktų kokybės įvertinimas. Naujasis lankas, 2007., p. 141-142
17. Urbelis A. ir kt. Radiacija: sauga, sveikata, ekologija. Vilniaus universiteto leidykla. 2005. – 226 p.
18. Vilimaitė-Šilobritienė B. Baltijos jūros dugno nuosėdų tarša 137Cs ir jos sąlygojamos apšvitos dozės. http://aaa.am.lt/article.php3?article_id=1159 (prieiga 2006. 10.12).
19. VMVT 2006 m. ataskaita.
20. Wasserman R.H., Comar C.L. The influence of dietary potassium on the retention of chronically ingested cesium - 137 in the rat / Radiation Res., 1961, V.15, N1. P. 70-77.
21. Wasserman R.H., Comar C.L., Tapper D.N. Influence of dietary potassium and sodium on cesium - 137 retention in rats / Proc. Soc. Exptl. Biol. And Med., 1963, V.113, N2.P.305-307.
22. Zakarauskienė I. Grybų radioaktyvioji tarša Neringos miškuose. Sveikata. 2001. Nr. 1. P. 18 – 19. 23. http://www.eduinfo.debryansk.ru (prieiga 2007.09.20). 24. Корнеев Н.А., Сироткин А.Н. Итоги и проблемы экологического мониторинга в кормопроизводстве и животноводстве // Сельскохозяйственная биология. 1986. № 7. С. 51 – 59. 25. Корнеев Н. А., Сироткин А. Н., Корнеева Н. В. Снижение радиоактивности в растениях и продуктах животноводства. М.: Колос, 1977. - 208 с. 26. Корнеев Н. А., Сироткин А. Н. Основы радиоэкологии сельскохозяйственных
27. Прогнозирование накопления в организме 137Cs и 90Sr и формирование мощности дозы от 90Sr в растущем скелете/Л. А. Булдаков, Н. И. Буров, А. Я. Коготков и др.//От радиобиологического эксперимента к человеку; Под ред. Ю. И. Москалева. М.: Атомиздат, 1976. С. 78-84. 28. Радиоактивность и пища человека / Под ред. Р.С.Расселла. Пер. с англ. М.: Атомиздат, 1971. – 375 с. 29. Рекомендации по ведению агропромышленного производства в условиях радиоактивного загрязнения земель Республики Беларусь на 2002-2005 гг. /Под ред. И.М. Богдевича. Мн., 2003. −72 с. 30. Фесенко С.В., Пахомов А.Ю., Пастернак А.Д., Горяинов В.А., Фесенко Г.А., Панов А.В. Закономерности изменения содержания 137Сs в молоке в отдаленный период после аварии на Чернобыльской АЭС . Радиац. биология. Радиоэкология. 2004. Т. 44, Nо 3. С. 336 – 345.
