• Non ci sono risultati.

TELŠIŲ MIESTO VISUOMENINĖS VAISTINIŲ PACIENTŲ IR VAISTININKŲ NUOMONĖS TYRIMAS APIE PREKĖS ŽENKLO ĮTAKĄ NERECEPTINIŲ VAISTŲ ĮSIGIJIMUI

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "TELŠIŲ MIESTO VISUOMENINĖS VAISTINIŲ PACIENTŲ IR VAISTININKŲ NUOMONĖS TYRIMAS APIE PREKĖS ŽENKLO ĮTAKĄ NERECEPTINIŲ VAISTŲ ĮSIGIJIMUI"

Copied!
66
0
0

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

SIMONA USYTĖ

TELŠIŲ MIESTO VISUOMENINĖS VAISTINIŲ PACIENTŲ

IR VAISTININKŲ NUOMONĖS TYRIMAS APIE PREKĖS

ŽENKLO ĮTAKĄ NERECEPTINIŲ VAISTŲ ĮSIGIJIMUI

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc. Rima Jūratė Gerbutavičienė

(2)

2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramūnė Morkūnienė Data:__________________

TELŠIŲ MIESTO VISUOMENINĖS VAISTINIŲ PACIENTŲ IR VAISTININKŲ NUOMONĖS TYRIMAS APIE PREKĖS ŽENKLO ĮTAKĄ NERECEPTINIŲ

VAISTŲ ĮSIGIJIMUI Magistro baigiamasis darbas

(3)

3

TURINYS

SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 8 ĮVADAS ... 9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1. Nereceptiniai vaistai ir jų prekybos mažmeninėje rinkoje liberalizavimas ... 11

1.2. Nereceptinių vaistų vartojimas ... 12

1.3. Kas yra prekės ženklas, jo gyvavimo ciklas ... 15

1.4. Privatus prekės ženklas ... 17

1.5. Vaistinių preparatų reklamos įstatymas ... 17

1.6. Pacientų lojalumas ir jų nuomonę įtakojantys veiksniai ... 18

1.7. Prekės ženklo įtaka ... 20

1.8. Farmacinė paslauga ... 21

1.9. Savigyda ir ją įtakojantys veiksniai ... 22

2. DARBO METODIKA ... 23

2.1. Tyrimo tikslas ... 23

2.2. Tyrimo objektas ... 23

2.3. Tyrimo organizavimas ... 24

2.4. Tyrimo anketa ... 24

2.5. Respondentų socialinės ir demografinės charakteristikos ... 25

3. REZULTATAI ... 26

3.1. Respondentų lankomumas vaistinėse ir to priežastys. ... 26

3.2. Respondentų nuomonės, savigydos klausimu, tyrimas... 28

3.2. Kriterijų, kuriais remiasi respondentai rinkdamiesi nereceptinius vaistus, tyrimas. .... 34

3.4. Respondentų pasitikėjimas informacijos šaltiniais apie nereceptinius vaistus. ... 36

3.5. Prekės ženklo įtaka respondentams renkantis vaistus. ... 39

3.6. Vaistininkų nuomonė apie savigydą, jos poveikį pacientams. ... 43

3.7. Vaistininkų nuomonė, kuriais informacijos šaltiniais labiausiai pasitiki pacientai. ... 45

3.8. Vaistininkų nuomonė, ar pacientams yra svarbus prekės ženklas įsigyjant nereceptinius vaistinius preparatus... 47

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 50

(4)
(5)

5

SANTRAUKA

S. Usytė. Telšių miesto visuomeninės vaistinių pacientų ir vaistininkų nuomonės tyrimas apie prekės ženklo įtaką nereceptinių vaistų įsigijimui. Magistro baigiamasis darbas/ mokslinė vadovė doc. Rima Jūratė Gerbutavičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas, 2019.

Darbo tikslas: ištirti Telšių miesto visuomeninės vaistinių pacientų ir vaistininkų nuomonę

apie prekės ženklo įtaką nereceptinių vaistų įsigijimui.

Darbo uždaviniai: 1) Išsiaiškinti kaip Telšių miesto visuomenės vaistinės pacientai vertina

savigydą ir ar dažnai gydosi be gydytojo konsultacijos. 2) Išsiaiškinti iš kokių šaltinių pacientai gauna daugiausiai informacijos apie nereceptinius vaistinius preparatus. 3) Išanalizuoti kokią įtaką nereceptinio vaisto įsigijimui daro prekės ženklo žinomumas. 4) Ištirti Telšių miesto visuomeninės vaistinės pacientų nuomonę apie prekės ženklo daroma įtaką nereceptinių vaistų pirkimui. 5) Ištirti Telšių miesto visuomeninės vaistinės vaistininkų nuomonę apie prekės ženklo daroma įtaką nereceptinių vaistų pirkimui.

Tyrimo objektas ir metodika: tyrimo objektas - Telšių miesto visuomenės vaistinės pacientai

ir vaistininkai. Kiekybinis tyrimas-anketa, pagal apskaičiuotą imtį. Anketų paskirstymas, apimant skirtingus vaistinių tinklus, skirtingas vaistinių grupes (gydymo įstaigos, gatvės vaistinės). Statistinio reikšmingumo lygmuo – p<0,05.

Rezultatai: Tyrimo metu išsiaiškinta, kad 24,2 proc. Telšių miesto visuomenės vaistinės

pacientų yra svarbus prekės ženklas perkant nereceptinius vaistinius preparatus be gydytojo konsultacijos. Apie 70 proc. apklausos dalyvių dėl akcijų, rekomendacijų ar lojalumo konkrečiam prekės ženklui, pirkdami nereceptinius vaistinius preparatus, renkasi atsižvelgdami į prekės ženklą. Telšių miesto visuomenės vaistinės 80 proc. apklausoje dalyvavusių vaistininkų teigia, kad pacientams prekės ženklas dažniausiai svarbus tik tuomet, kai jiems reikalingas tam tikros farmakologinės grupės preparatas, kuris pacientų įsitikinimu yra geriausias lyginant su kitais tos pačios grupės preparatais. Vaistininkų nuomone pacientai daugiausiai informacijos gauna ne tik iš farmacijos specialistų, bet ir iš televizijos.

Išvados: Beveik 80 proc. Telšių visuomenės vaistinės pacientų užsiima savigyda. Daugiausiai

(6)

6

SUMMARY

S. Usytė. Telšiai city public pharmacies patients and pharmacists opinion about

trademark influence to the choice of non-prescription drugs. Master's thesis/ research

supervisor: docent Rima Jūratė Gerbutavičienė; Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Pharmacy, Department of Drug Technology and Social Pharmacy. – Kaunas, 2019.

Aim of the study: to investigate the opinion of Telšiai city public pharmacies patients and

pharmacists on the influence of the brand on the purchase of non-prescription drugs.

Tasks of the work: 1) To find out how Telšiai city public pharmacies patients to evaluate

self-medication and how often they treat self without doctor consultation. 2) To find out of which sources of information for patients give the most information about non-prescription drugs. 3) To analyze the impact the brand awareness for non-prescription drugs purchase. 4) To investigate the opinion of the Telšiai city public pharmacies patients on the influence of the brand on the purchase of the non-prescription drugs. 5) To investigate the opinion of the Telšiai city public pharmacies pharmacists on the influence of the brand on the purchase of the non-prescription drugs.

Object and methods: the object of the research is the patients and pharmacists of Telšiai city

public pharmacies. Quantitative research – questionnaire, according to the calculated sample. Distribution of questionnaires includes different pharmacy networks, different pharmacy groups (medical institutions, street pharmacies). The level of the statistical significance p < 0.05.

Results: the study found that 24.2 percent of Telšiai city public pharmacies patients are an

important brand when purchasing non-prescription medicines without doctor advice. About 70 percent survey participants purchasing the non-prescription medicines by brand name because of discount, recommendations, or loyalty for brand. About 80 percent Telšiai city public pharmacies pharmacists say that for patients brand name is important when them need particular pharmacological groups preparations. In the opinion of pharmacists, patients receive most information not only from pharmaceutical specialists but also from television.

Conclusions: almost 80 percent Telšiai city public pharmacies patients practice

(7)

7

PADĖKA

(8)

8

SANTRUMPOS

% (proc.) – procentai. ES – Europos sąjunga.

FDA – JAV maisto ir vaistų administracija (U.S. Food & drug administration). GVP – gera vaistinių praktika.

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos. p – patikimumo lygmuo.

PPŽ – privatus prekinis ženklas. PŽ – prekės ženklas.

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija. SAM – Sveikatos apsaugos ministerija.

(9)

9

ĮVADAS

2019 metų sausio 1 dieną įsigaliojo Farmacijos įstatymo pakeitimas (Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 35, 59, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju skirsniu), siekiant padidinti vaistų prieinamumą gyventojams, įteisinama prekyba kai kuriais nereceptiniais vaistais mažmeninės prekybos vietose [33]. Šiuo metu nereceptinių vaistų galima įsigyti įvairiose parduotuvėse, degalinėse, kur vaistai parduodami nesuteikiant farmacinės paslaugos. Dėl liberalesnės prekybos nereceptiniais vaistais, kyla grėsmė dėl augančios savigydos, neracionalaus vaistų vartojimo.

Svarbu žinoti, kokias kriterijais vadovaudamiesi pacientai yra linkę rinktis nereceptinius vaistinius preparatus gydymuisi, iš kur gauna daugiausiai informacijos apie vaistus. Ar turi įtakos vaistų įsigijimui prekės ženklo žinomumas ir ar tai nebus neracionalaus vaistų vartojimo priežastis. Ankščiau daryti tyrimai parodė, dažniausiai, esant nerimtam sveikatos sutrikimui pagalbos kreipiasi į farmacijos specialistą ir pastebėta, kad informacijos gauna iš vaistininkų bei gydytojų. Tačiau tame pačiame tyrime pastebėta, kad žmonės paprašyti įvardinti konkrečios indikacijos vaistinius preparatus, dažniausiai mini vaistų pavadinimus, kurie dažnai reklamuojami televizijoje, net 97 % apklaustųjų įvardijo tą patį preparatą. [31]

Prekės ženklo kūrimas ir gyvavimas, prekės ženklo vardo garsinimas bei geras įvaizdis yra svarbus siekiant prisitraukti naujus klientus ir išlaikyti senus, lojalius pacientus. Didžioji dalis žmonių prekės ženklui išlieka lojalūs net esant didesnei kainai ir sutinka mokėti didesnę kainą [12]. Farmacija yra ta sritis, kur pacientas rinksis labiausiai jo asmeninius interesus atitinkantį preparatą, kuris tikėtina jau ir ankščiau davė teigiamų rezultatų jam pačiam arba jo aplinkos žmonėms. Taip pat pastebima, kad visą gautą informaciją apie vaistus pacientai lygina su savo asmenine patirtimi, taigi jei produktas nepateisina lūkesčių, net ir aukščiausią kokybę žadantis įvaizdis, neįtikins pacientų. [46] Svarbu suprasti ir žinoti ar pacientai įvertina tinkamai visą gaunamą informaciją apie vaistus ir tą informaciją teikiančius šaltinius.

Viena iš problemų, kad pacientai užsiimdami savigyda, tinkamai įvertintu visas jos teigiamas ir neigimas puses – ar pacientai vadovaudamiesi vien prekės ženklo populiarumu nerizikuoja savo sveikata ir ligos pablogėjimu. Svarbu, kad pacientas tinkamai įvertintų savo sveikatos būklę ir pasirinktų savo interesus geriausiai atitinkantį gydymą. Dažna problema, kad žmonės neteisingai diagnozuoja sau ligą, pasirenka netinkamus vaistus, vartoja vaistus neracionaliai [21].

(10)

10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas:

Ištirti Telšių miesto visuomeninės vaistinių pacientų ir vaistininkų nuomonę apie prekės ženklo įtaką nereceptinių vaistų įsigijimui.

Uždaviniai:

1. Išsiaiškinti kaip Telšių miesto visuomenės vaistinės pacientai vertina savigydą ir ar dažnai gydosi be gydytojo konsultacijos.

2. Išsiaiškinti iš kokių šaltinių pacientai gauna daugiausiai informacijos apie nereceptinius vaistinius preparatus.

3. Išanalizuoti kokią įtaką nereceptinio vaisto įsigijimui daro prekės ženklo žinomumas.

4. Ištirti Telšių miesto visuomeninės vaistinės pacientų nuomonę apie prekės ženklo daroma įtaką nereceptinių vaistų pirkimui.

(11)

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Nereceptiniai vaistai ir jų prekybos mažmeninėje rinkoje

liberalizavimas

Nereceptinius vaistus JAV vaistų ir maisto administracija (FDA) apibūdina kaip veiksmingus, tačiau neprofesionalaus vartojimo preparatus, o jų saugumą ir efektyvumą lemia informaciniame lapelyje esančių vartojimo nurodymų laikymasis bei konsultacijos su sveikatos specialistais. [18] Vaistiniai preparatai į receptinius ir nereceptinius klasifikuojami remiantis teisės aktais, kurie yra vienodi visose Europos Sąjungos šalyse, tai reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (70 – 75 str.). Ar vaistas receptinis ar ne iš pradžių rekomenduoja gamintojas, tačiau galutinis sprendimas priimamas vaisto registracijos metu atsižvelgiant į ES numatytus reikalavimus. Ant vaisto pakuotės pažymima vaistas receptinis ar ne, o gyventojai gali pasitikrinti VVKT internetinėje svetainėje kuriai grupei priklauso juos dominantis vaistas. [58] Nereceptinių vaistų grupė yra tiesiogiai prieinama pacientams, jų įsigijimui nėra reikalingas receptas ar gydytojo konsultacija. Tačiau ar kiekvienas savarankiškai įsigyjantis nereceptinius vaistus perskaitys informacinį lapelį ir supras ten esančią informaciją abejotina, todėl tam reikalinga vaistininko konsultacija, būtent dėl to ir įspėja ne tik FDA, bet ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT).

2012 metais atliktas tyrimas parodė, kad žmonės dažnai laiko nereceptinius vaistus mažiau pavojingais nei receptinius, ko pasakoje jie aplaidžiau domisi informacija susijusia su nereceptinio vaisto vartojimu, kontraindikacijomis ir pan. Tame pačiame tyrime pastebėta, kad pacientai pradėdami vartoti naują nereceptinį vaistą yra atidesni, daugiau domisi ne tik vaisto vartojimo nurodymais ir indikacija, bet ir kontraindikacijomis, galimais šalutiniais poveikiais bei įspėjimais dėl vaisto vartojimo. Tyrimo rezultatai kelia nerimą dėl to, kad žmonės nevertina itin rimtai nereceptinių vaistų, kas ne retai lemia dažniau pasireiškiančius šalutinius efektus ar perdozavimo atvejus. [8] Kitas tyrimas atliktas 2015 metais atskleidė, kad žmonės pirkdami nereceptinius vaistus dažnai neįvertina, kad skirtinguose jų perkamuose vaistiniuose preparatuose yra ta pati veiklioji medžiaga. Gauti rezultatai rodo, kad žmonės turintys bet minimalias medicinines žinias ar aukštesnį išsilavinimą daug rimčiau vertina nereceptinius vaistus ir rinkdamiesi nereceptinius vaistus atkreipia dėmesį į veikliąsias medžiagas, siekdami išvengti perdozavimo. Neigiamai galima vertinti faktą, kad tyrimas atskleidė, jog tik 50% tyrime dalyvavusių asmenų mano, kad nereceptinių vaistų vartojimo nurodymų nesilaikymas gali būti pavojingas sveikatai. [11]

(12)

12 Šis naujai priimtas farmacijos įstatymo pakeitimas nereceptinių vaistų prekės ženklų savininkams suteikė didesnę galimybę naudotis pacientų lojalumu jų prekės ženklo produkcijai, taip atsižvelgiant į anksčiau atliktų mokslinių tyrimų rezultatus, kelią klausimą ar pacientai, pirkdami nereceptinius vaistus be specialisto konsultacijos, gebės tinkamai įvertinti vaistų keliamą riziką ir racionaliai bei saugiai vartoti nereceptinį vaistinį preparatą.

1.2. Nereceptinių vaistų vartojimas

Europos sąjungos statistikos departamentas 2006-2010 metais atliko apklausas, norėdami išsiaiškinti kaip žmonės naudoja jiems specialistų paskirtus vaistus ar labiau yra linkę gydytis patys su nereceptiniais vaistais. Tyrimas darytas 14 Europos sąjungos šalių, buvo išsiaiškinta, kad bendrai žmonės vartoja daugiau gydytojų ar vaistininkų paskirtų vaistų nei nereceptinių. Išimtis yra tik Latvija ir Lenkija, šiose šalyse nereceptinių vaistų vartojimo procentas buvo didesnis nei kitose tyrime dalyvavusiose šalyse. Pastebėta, kad beveik visose šalyse nereceptinius vaistus vartoja dažniau moterys nei vyrai. Didžiausias atotrūkis tarp lyčių buvo Slovakijoje ir Slovėnijoje – apie 15 % daugiau moterų renkasi savigydą nei vyrai. Tuo tarpu Turkijoje skirtumo tarp lyčių beveik nėra. (1 pav).

(1 pav.) ES statistikos departamento duomenys: nereceptinių vaistų vartojimo procentas pagal lytį. Šaltinis [16]

(13)

13 Labiau nagrinėjant nereceptinių vaistų vartojimą Lietuvoje, galime apibendrinti 2014 metais atliktus tyrimus Vilniaus mieste. Šiame tyrime dalyvavo apie 150 žmonių iš skirtingų šeimų, buvo registruojama jų namuose turimi vaistai. Rezultatai parodė, kad vidutiniškai vienos šeimos vaistinėlėje galime rasti 16,2 vaisto, iš jų net 70,3 proc. sudaro nereceptiniai vaistai, o kas dešimtas respondentas savo namų vaistinėlėje neturėjo jokių receptinių vaistų. Bendra tendencija rodo, kad ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje savigydos augimą. Tarp nereceptinių vaistų daugiausiai rasta virškinimo, kvėpavimo sutrikimams skirtų vaistų, taip pat vaistų nervų sistemos ligoms gydyti. [36] O remiantis VVKT padaryta ataskaita apie 2016 metais suvartotus vaistus Lietuvoje matoma, kad nereceptinių vaistų suvartota 30% mažiau nei receptinių (3 pav.). Tačiau šie duomenys gali būti šiek tiek klaidinantys dėl to, kad praktiškai ne visi nupirkti vaistai yra suvartojami, dalis jų tiesiog stovi namų vaistinėlėse ir galbūt niekada nebus vartojami. [59]

(14)

14 karščiavimui mažinti), ksilometazolinas (sutraukia nosies gleivinės kraujagysles ir sumažina nosies gleivinės paburkimą) ar įvairūs ibuprofeno preparatai (slopina uždegimą, mažina skausmą ir karščiavimą). [47] Toliau pateiktose lentelėse (4,5,6 pav.) matome 5 populiariausių nereceptinių vaistų ir jų nustatytos paros dozės normą tenkančią 1000 gyventojų per dieną. Ryškiai skiriasi acetilsalicilo rūgšties preparatų pardavimai visose trijose šalyse, palyginus su kitais vaistiniais preparatais. Latvijoje ir Estijoje parduodama 2,4 karto daugiau ibuprofeno preparatų nei Lietuvoje, o ginkmedžio lapų preparatai Latvijoje nepatenką į populiariausių vaistų penkioliktuką, tuo tarpu tiek Estijoje, tiek Lietuvoje ši veiklioji medžiaga yra dešimtoje-vienuoliktoje vietoje. Iš labiausiai parduodamų vaistų sąrašų galima spręsti, kad Baltijos šalių gyventojai peršalimo simptomus, kosulį, skausmą, virškinimo sutrikimus, vidurių užkietėjimą linkę gydytis patys (savigyda).

Nr. ATC kodas Veiklioji medžiaga DDD/1000/d

1. B01AC06 Acetilsalicilo rūgštis 51,12

2. R01AA07 Ksilometazolinas 16,29

3. M01AE01 Ibuprofenas 9,40

4. A02BC01 Omeprazolis 9,22

5. N02BE51 Analgetikai (paracetamolis) 5,23

(4 pav.) 15 daugiausiai parduodamų nereceptinių vaistų Lietuvoje 2013-2015 metais. Šaltinis [47]

Nr. ATC kodas Veiklioji medžiaga DDD/1000/d

1. B01AC30 Acetilsalicilo rūgšties kombinacijos 48,6

2. M01AE01 Ibuprofenas 22,1

3. R01AA07 Ksilometazolinas 21,6

4. B01AC06 Acetilsalicilo rūgštis 14,6

5. A05AD11 Laktulozė 6,8

(5 pav.) 15 daugiausiai parduodamų nereceptinių vaistų Estijoje 2013-2015 metais. Šaltinis [47]

(15)

15

Nr. ATC kodas Veiklioji medžiaga DDD/1000/d

1. B01AC06 Acetilsalicilo rūgštis 66,20

2. M01AE01 Ibuprofenas 22,30

3. R01AA07 Ksilometazolinas 16,47

4. A02BC01 Omeprazolis 9,17

5. N02BA51 Analgetikai (acetilsalicilo rūgštis) 4,46

(6 pav.) 15 daugiausiai parduodamų nereceptinių vaistų Latvijoje 2013-2015 metais. Šaltinis [47]

1.3. Kas yra prekės ženklas, jo gyvavimo ciklas

(16)

16 Aakeris netgi sudarė prekės ženklo elementų poveikį vaizduojantį modelį vartotojo ir įmonės/gamintojo aspektu. (7 pav.) O jei remtumėmės R. Urbanskienės ir R. Vaitkienės teorija, tai prekės ženklą sudaro trys dalys: prekės ženklo įvaizdis, identitetas ir pozicionavimas. (8 pav.) [53]

Bet kokiu atveju visų autorių pagrindinė idėja yra viena – prekės ženklo populiarumą ir vietą rinkoje lemia tai, kaip gamintojas ar įmonė sugeba pateikti ne tik patį prekės ženklą kaip savo simbolį, bet ir kokią nuomonę apie juos turi visuomenė. Šiais socialinių medijų laikais formuoti nuomonę apie prekės ženklą tapo lengviau ir paprasčiau naudojantis bendruomenės daroma įtaka, socialinėmis medijomis. 2012 metais atliktas tyrimas kaip socialiniai bendruomenės tinklai daro

(8 pav.) Prekės ženklo dalys pagal R. Urbanskienę ir R. Vaitkienę. Šaltinis - R. Urbanskienė ir R. Vaitkienė. Prekės ženklo valdymas. Kaunas, 2006.

(17)

17 ryšį su vartotoju kiekviename etape, prekės ženklo įvaizdis laikosi pirminių vertybių, moralės principų, išlaiko individualumą, vartotojai gali riktis jį vien todėl, kad prekės ženklas formuoja ir jų, kaip asmenybės įvaizdį bei suteikia saviraiškos naudą. [5]

1.4. Privatus prekės ženklas

Privatus prekės ženklas priklauso padavėjui, pastarasis valdo viską kas susiję su prekės ženklu, pavadinimas gali būti toks pat kaip ir pardavėjo arba būti kitoks, tačiau dažniausiai tos produkcijos galima įsigyti tik to pardavėjo parduotuvėse arba jų partnerių tinkluose. Kiti pardavėjai nepardavinėja privataus prekės ženklo produkcijos, kas lemią didesnę konkurenciją tarp pardavėjų, parodo pardavėjo išskirtinumą, o jei produktas geros kokybės, tai pagerina ir prekės ženklo vardą ir populiarumą. [41] PPŽ atveju atsakomybė už prekių ženklo vystymąsi ir jo palaikymą atitenka mažmenininkui, nepriklausomai nuo to ar jis pats gamina prekių ženklą ar ne. [9] Privatus prekės ženklas gali užtikrinti įmonės/pardavėjo vardo sklaidą, kadangi teigiami atsiliepimai apie tik jų parduotuvėje pardavinėjamus produktus, užtikrins ne tik lojalius klientus, bet ir pritrauks naujus. [40] Tyrimų bendrovė „ACNielsen Baltics“ pateikė duomenis, kad Lietuva yra viena iš tų šalių, kuriose privatus prekės ženklas dar nėra itin populiarus ir užima tik mažesniąją rinkos dalį. Tačiau tai rodo galimybę plėstis ir stebint tendenciją Europoje, kad privatus prekės ženklas užima vis didesnę rinkos dalį, ateityje ir Lietuvoje tai įvyks. Jau nuo 2008 metų per ketverius metus privataus prekės ženklo produkcijos padaugėjo parduotuvėse net 118%. [25]

1.5. Vaistinių preparatų reklamos įstatymas

(18)

18 Vaistų reklama yra skirstoma į du tipus – naujo preparato reklama ir primenamoji vaistinio preparato reklama. Esminis skirtumas yra tas, kad naujo preparato reklama trunka apie metus po vaisto pasirodymo rinkoje ir jos tikslas yra supažindinti visuomenę su naujai pasirodžiusiu vaistiniu preparatu, tuo tarpu primenamosios reklamos tikslas yra gyventojams priminti apie jiems jau žinomą prekės ženklą ir vaisto pavadinimą. Šiais laikais nemažai reklamos persikelia ir į internetą. Iš esmės gyventojai, kurie naudojasi internetu gali susirinkti daug informacijos apie vaistus, todėl itin svarbu, kad pateikta informacija, reklama nebūtų klaidinanti. Būtų tikslinga reklamuoti ne tik vaistinius preparatus, bet reklamos metu informuoti, kad tikslią informaciją apie vaistą galima rasti VVKT internetinėje svetainėje, kurioje yra išsamios informacijos apie kiekvieną į Lietuvos Respublikos arba Europos Bendrijos vaistinių preparatų registrą įrašytą vaistą. [35]

Bet kokia informacija gydytojų ar vaistininkų teikiama gyventojams apie vaistinius preparatus gydymo įstaigose ar vaistinėse negali būti traktuojama kaip reklama, tai yra farmacinė informacija, kurios esmės ne skatinti pacientą vartoti konkretų vaistinį preparatą, tačiau siekti, bendradarbiaujant su pacientu, rasti tinkamą sprendimą norint pagerinti paciento sveikatos būklę, paliekant teisę nuspręsti, kuris preparatas su analogiška indikacija pačiam pacientui yra priimtiniausias. Skirtumas tarp vaistų reklamos ir farmacinės informacijos apie vaistą nėra didelis tačiau ekonominiu požiūriu esminis, nors ne retai skleidžiant bet kokią informaciją apie vaistus galima įžvelgti didesnį ar mažesnį tikslą skatinti jų pardavimą. [24]

1.6. Pacientų lojalumas ir jų nuomonę įtakojantys veiksniai

Pacientų lojalumą galima vertinti dviem aspektais – pacientų lojalumas tam tikram prekės ženklui ir veiksniai (akcijos, nuolaidų kortelės ir pan.) skatinantys pacientų lojalumą. Konkrečiam prekės ženklui lojalumą lengva pastebėti kai tos pačios veikliosios medžiagos vaistai yra pakeičiami iš vieno gamintojo į kitą. Tai dažnai neigiamai veikia pacientus, jų emocinę būklę, gydymo eigą. Čia svarbus vaidmuo tenka sveikatos specialistams, reikia pacientams suteikti aiškią ir tinkamą informaciją, kad tos pačios veikliosios medžiagos generiniai vaistai, gali būti tokie pat efektyvūs ir novatoriški. Atlikta daug tyrimų įrodančių, kad placebo efektas gali padėti ir pagerinti gydymo eigą [22], tai tik įrodo, kad svarbu jog sveikatos specialistai padėtų žmogui suprasti, jog kito prekės ženklo vaistas veikia lygiai tokiu pačiu mechanizmu ir pasižymi analogišku efektyvumu. Faktas, kad geriausias būdas išvengti problemų, kai vaistas yra keičiamas kitu, pacientams reikiamus medikamentus nurodyti bendriniu pavadinimu, taip išvengiant konkrečių prekės ženklų. Pastebėta, kad pacientai neigiamai reaguoja ir į vaisto spalvos, skonio pasikeitimus, tai taip pat galima traktuoti kaip lojalumą tam tikram vaistiniam preparatui. [13] Trečdalis amerikiečių renkasi originalų, žinomą jiems prekės ženklo vaistą, vietoje generinio, nors pastarasis yra pigesnis. [48] Didžioji dalis žmonių prekės ženklui išlieka lojalūs net esant didesnei kainai ir sutinka mokėti priemokas (receptiniams vaistams). [12]

(19)

19 kokybe, tai lemia, kad pacientas rinksis labiausiai jo asmeninius interesus atitinkantį preparatą, kuris tikėtina jau ir ankščiau davė teigiamų rezultatų jam pačiam arba jo aplinkos žmonėms. Mūsų aplinkoje gausu informacijos, kurios gauname iš įvairių šaltinių (spauda, televizija, internetas ir pan.), visa gautą informaciją apie vaistus mes lyginame su savo asmenine patirtimi. Farmacija yra ta sritis, kurioje nepaisant to, koks prekės ženklo įvaizdis yra sudaromas viešoje erdvėje, jei produktas nepateisina lūkesčių, net ir aukščiausią kokybę žadantis įvaizdis, neįtikins pacientų. [46]

Šiuo metu farmacijos įmonėms prekės ženklo garsinimas ir jo gero ir žinomo vardo kūrimas yra vienas iš svarbiausių uždavinių. Šiuolaikinės technologijos lengvai padeda įgyvendinti prekės ženklo garsinimo uždavinius. Kaip pavyzdžiui socialiniai tinklai – paskutinius porą metų socialinėje erdvėje žymūs žmonės užsidirbą ir savo profiliuose reklamuojamų produktų, jų įrašus, tariamas „asmenines nuomones“ mato tūkstančiai žmonių. Tuo lengvai gali pasinaudoti farmacijos kompanijos – žinomas visuomenei žmogus (prekės ženklo ambasadorius) kalba ir dalinasi patirtimi apie tam tikrą farmacijos produktą, kaip naudojo, kokie rezultatai, ir galiausiai raginimai „dalintis“ šia žinute, nes pastarasis asmuo nori šiuo „nepakartojamu“ produktu pasidalinti ir su kitais. Tai konkursas su užslėpta, bet labai aiškia, reklama, o tokiu principu produktas, jo prekės ženklas gali apskrieti ne tik tūkstančius, bet ir milijonus žmonių. [14]

Kai kurios farmacijos įmonės imasi organizuoti konferencijas, mokymus ne tik gydytojams, bet ir pacientams. Renkamos tam tikromis lėtinėmis ligomis sergantys asmenys į vieną grupę, rengiami mokymai, diskusijos apie ligos valdymą, gydymą, gyvenimą su liga ir pan., organizuojamos paramos grupės. Tokia taktika, kai kurios farmacijos įmonės susieją pramonę su sveikata, gyvenimu sergant lėtine liga, taip parodomas dėmesys sudaro pacientams įspūdį, kad vaistų gamintojas juo rūpinasi asmeniškai ir į pastarojo prekės ženklą yra žiūrimą daug palankiau. [14] Taip pat tokie mokymai ir bendravimas su pacientais padeda pagerinti gydymo rezultatus, nes pacientai yra daug geriau supažindinami su gydymo eiga ir principais. To pasakoje geresni rezultatai automatiškai padidina pasitikėjimą ir lojalumą prakės ženklui, nepaisant to, kad geresnius rezultatus galėjo šiuo atveju lemti tikslus gydymo plano laikymasis ir didesnės bei platesnės žinios apie gydymą. [7]

(20)

20 kontraindikacijas. [51] Tačiau dalis vartotojų teigia, kad vaistų reklamose trūksta informacijos apie vaistų veiksmingumą, kontraindikacijas, dėl to žmonės labiau linkę konsultuotis su sveikatos specialistais, teigdami, kad optimaliausią ir racionaliausią informaciją jie gaus ne iš reklamų, bet iš gydytojų ar vaistininkų. [19]

1.7. Prekės ženklo įtaka

Lietuvoje receptinių vaistų reklama yra draudžiama, todėl vaistų gamintojai didelį dėmesį skiria nereceptinių vaistų reklamai. Vartotoją reklama pasiekia per visas įmanomas informavimo priemones – televizija, radijas, spauda, internetas. Vaistinėse ar gydymo įstaigose visada galima rasti reklaminių brošiūrų, lankstinukų, plakatų, reklama šmėžuoja ir informavimui skirtame monitoriuje esančiame prie prekystalių vaistinėse. Kai kurie gamintojai, norėdami ne tik pritraukti dar daugiau klientų, bet ir juos išlaikyti, negaili lėšų įvairioms dovanėlėms, suvenyrams su prekės ženklu (tušinukai, magnetukai, užrašinės, lipnūs lapeliai ir pan.). Nereceptinių vaistų reklamos pagrindinis tikslas yra naujų klientų pritraukimas, senų klientų išlaikymas ir prekės ženklo išskirtinumas tarp generinių vaistų. [44] [43] [45]Vartotojas kiekvieną kartą pirkdamas to pačio prekės ženklo vaistą tikisi tokio pačio efekto, todėl norint išlaikyti gerą prekės ženklo vardą ir įvaizdį, gamintojas turi stengtis palaikyti produkto kokybę ir efektyvumą. [53] Vartotojo elgesys renkantis vaistą turi tam tikrą schemą. Pirmiausia viskas prasideda nuo problemos identifikavimo, galimi du variantai: kreipimasis į gydytoją arba savigyda (informacijos ieškojimas internete, literatūroje, šeimos/draugų/pažįstamų patarimai, asmeninė patirtis). Gydytojai apie naujus vaistus, ar jau esamus dažnai informuojami pačių to vaisto gamintojų atstovų, pasitaiko, kad gydytojas apie vaistą žino tik iš gauto reklaminio bukleto, farmacinių žurnalų. Tačiau tiksliausia ir patikimiausia informacija gaunama iš mokslinių straipsnių apie atliktus tyrimus su tam tikru vaistų ir gautus rezultatus. Gydytojai kaip ir visi žmonės gali klysti arba pasiduoti ir prijausti kažkuriam prekės ženklui, dėl to pacientams nurodo konkretų vaisto pavadinimą vietoje vaistinės medžiagos pavadinimo, taip netiesiogiai susiaurindamas paciento pasirinkimo galimybę, nes retai kuris pacientas teirausis apie generinius vaistus, jei gydytojas nurodė kitaip. [26] Renkantis vaistą be gydytojo rekomendacijų, pagrindinis kriterijus visada bus prekės

(21)

21 ženklas, kurį pirkėjas pasirinks atsižvelgdamas į kainą, veiksmingumą, susiformavusią asmeninę ir visuomenės nuomonę, dažnai lemia ir vardo žinomumas bei populiarumas, kadangi pacientas nuėjęs į vaistinę ir prašydamas/ieškodamas vaistų atsimena pavadinimus, kurie dažniausiai šmėžuoja jo aplinkoje. [6]

2009 metais Suomijoje vyko tyrimas dėl prekės ženklo ir kainos įtakos pacientams renkantis nereceptinius vaistus savigydai. Tyrime dalyvavo daugiausiai studentai, kurie dažniausiai statistiškai ir naudojasi nereceptiniais vaistais. Rezultatai parodė, kad vienodą svarbą pasirinkimui turi ne tik kaina ir prekės ženklas, bet ir vaisto veiksmingumas, bei informacijos šaltinis apie vaistą. 51% apklaustųjų nurodė, kad nereceptinius vaistus renkasi pagal prekės ženklą, jo žinomumą, prieinamumą; 72% pasisakė, kad išlieka lojalūs tam pačiam prekės ženklui, kuris teigiamą poveikį davė naudojant prieš tai (neatsižvelgiama į generinius vaistus); 24% apklaustųjų nurodė, kad yra pasirengę mokėti daugiau už vaistą, kurio vardą žino geriau, nei už tos pačios sudėties negirdėto pavadinimo vaistą. 10 paveiksle demonstruojami apklausos duomenys, kokie veiksniai turi įtakos ir kokiam procentui apklaustųjų perkant vaistus atsižvelgiant į prekės ženklą. Iš 160 apklaustųjų tik 17 žmonių atsižvelgia į mažesnę kainą. Dauguma remiasi reklamoje pateikta informacija apie vaisto saugumą, gydymo trukmę, efektyvumą ir pan. (9 pav.) [30]

2007 metai vykusiame tyrime Amerikoje apie vaistus nuo peršalimo, net 97% apklaustųjų įvardino to pačio prekės ženklo preparatą. [31] Kitas tyrimas buvo atliktas atsižvelgiant į žmonių požiūrį kaip jie vertina vaistą pagal pakuotę ir vaisto pavadinimą. Daliai pacientų buvo išdalinti vaistai nuo skausmo originaliose „Nurofen“ pakuotėse, kiti gavo generinį vaistą originalioje pakuotėje, trečia grupė gavo generinius vaistus „Nurofen“ pakuotėje, o ketvirta – placebo vaistus „Nurofen“ pakuotėje. Rezultatai parodė, kad vis dėl to dalis pacientų atsižvelgia į vaisto pavadiniamą ir prekės ženklą, nes tie kurie žinojo, jog vartoja generinį vaistą teigė jog jis ne toks veiksmingas kaip originalus. Tačiau tie, kurie vartojo generinį vaistą to nežinodami sulaukė labai panašių rezultatų kaip ir tie, kurie vartojo originalų vaistą „Nurofen“. [17] Galime daryti išvadą, kad farmacijos įmonės investuodamos didelius pinigus į nereceptinių vaistų reklamą (pavyzdžiui įmonė „Pfizer“ 2016 metais į reklamą investavo 3,2 milijardus JAV dolerių. [49] Prekės ženklo garsinimą ir populiarinimą, pasiekia norimų rezultatų, nes žmonės, kurie užsiima savigyda ir gydosi be gydytojo konsultacijos, ne retai renkasi vaistus pagal vaisto pavadinimą, prekės ženklą, farmacijos įmonės žinomumą.

1.8. Farmacinė paslauga

(22)

22 vaistus ir jų vartojimą, bendradarbiaujant su pacientais stebėti gydymo eigą ir vaisto poveikį, skatinti racionalų vaistų vartojimą. Prieš parduodant nereceptinį vaistinį preparatą farmacijos specialistas turi gauti kuo daugiau informacijos iš paciento apie jo sveikatos būklę. [52] [60]

Taigi remiantis geros vaistinių praktikos gairėmis, farmacijos specialistas tas asmuo, kuris ne tik suteikia informaciją apie vaistus, duoda patarimus gydymo klausimais, bet ir prisideda prie pacientų sveiko gyvenimo būdo ugdymo. Vaistininkas yra vienas iš lengviausiai pasiekiamų sveikatos specialistų, todėl farmacijos specialisto duodami patarimai gali lemti pacientų vaistinio preparato pasirikimą, vaistų vartojimą, gydymosi būdo pasirinkimą. Bet kokiu atveju atsižvelgus į GVP gaires pacientui bendradarbiaujant su vaistininku bus daug paprasčiau pasirinkti racionaliausią gydymo būdą.

1.9. Savigyda ir ją įtakojantys veiksniai

Savigyda tai lėtinių ligų, negalavimų ar dar tik prasidedančių ligų gydymas tradiciniais metodais, nereceptiniais vaistais, be sveikatos specialisto rekomendacijų ar patarimų, konsultacijų ir ligos eigos stebėjimo. [34] Savigyda turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Jeigu savigyda yra teisingai pasirenkama ir efektyvi, tai padeda išvengti didesnių eilių gydymo įstaigose ir sutaupyti laiko, kai kada ir pinigų. Savigyda taip pat su mažina ir krūvį tenkanti medikams, kas šiuo metu yra ypač aktualu, nes laukiant eilės pas gydytojus gali nusitęsti iki poros ar net kelių mėnesių. Tačiau jei pacientas neteisingai spėja savo negalavimo priežastis ar ligą, galimas ne tik sveikatos pablogėjimas, bet ir kontraindikacijos dėl vaistų nesuderinamumo ar apskritai neteisingai pasirinkto medikamento, pasitaiko atvejų kai galima net priklausomybė nuo vaistų (nors tai itin retas reiškinys, kadangi priklausomybę sukeliantys vaistai yra receptiniai). Taip pat prie savigydos trūkumų prisideda ir didelės išlaidos, ypač tuomet kai pasirenkamas netinkamas gydymas ir pinigai vaistams išleidžiami be jokios naudos. Remdamiesi padarytais tyrimais, buvo padarytos išvados, kad savigydai įtakos turi amžius, išsilavinimas, lytis, materialinė ir socialinė padėtis. [21] Keista, tačiau būtent aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės dažniau renkasi savigyda ir atsisako specialistų konsultacijų, tokie žmonės labai pasitiki savo žiniomis ir ne retai pervertina savo galimybes, dėl ko kyla problemų savarankiškai gydantis. Ypač pagyvenę žmonės linkę labiau tikėti savo pažįstamų patarimais, perskaitytais straipsniais spaudoje ar televizijos laidoms renkantis gydymą. Vyresnio amžiaus žmonės vengia apsilankymų pas gydytojus dėl papildomų išlaidų ir to pasakoje renkasi alternatyvą – savigyda, kuri šiuo atveju dažnai būna labiau neigiama poveikį turinti, dėl to, kad pacientai renkasi vaistus ne jiems ir jų negalavimams tinkančius, o atsižvelgdami į kainą ar aplinkinių patarimus ir „patirtį“. [6] [20] Pastebėta, kad savigydos nereceptiniais vaistais imamasi gydant odos problemas (akne ar kitokius spuogus, egzemas, dermatitą), įvairius skausmus (dantų, artritinius, galvos, nugaros, menstruacijų), peršalimą, padidėjusį cholesterolį, nemigą, virškinimo sutrikimus, pykinimą ar viduriavimą, kosulį, karščiavimą. [3] [4]

(23)

23 Bet kokiu atveju šiuo metu savigyda yra svarbi visuomenės gyvenimo dalis, daugelis ją renkasi taupydamas laiką, manydami, kad turi pakankamai informacijos ir žinių apie savo ligą. Šiuolaikinės technologijos prisidėjo prie savigydos populiarumo didėjimo, nes pacientams yra lengviau prieinama informacija apie ligas, jų simptomus ir gydymą. Didėjantį populiarumą atskleidžia ir faktas, kad nereceptinių vaistų prieinamumas darosi lengvesnis ir paprastesnis. Tačiau ar tai gali atnešti daugiau naudos, kaip pvz.: mažesnės eilės, mažesnis poreikis sveikatos priežiūros išteklių, laiko taupymas, ar padaryti didesnę žalą žmogaus sveikatai, dėl neatsakingo/netinkamo vaistų vartojimo taip tik padidinant valstybės sveikatos priežiūros išlaidas. [61]

2. DARBO METODIKA

2.1. Tyrimo tikslas

Ištirti Telšių miesto visuomeninės vaistinių pacientų ir vaistininkų nuomonę apie prekės ženklo įtaką nereceptinių vaistų įsigijimui.

2.2. Tyrimo objektas

Siekiant įvertinti prekės ženklo įtaką nereceptinių vaistų pirkimui Telšių miesto visuomenės vaistinės pacientams, atliktas Telšių miesto gyventojų ir Telšių miesto visuomenės vaistinių vaistininkų nuomonės kiekybinis tyrimas. Telšių miesto gyventojai tyrimui pasirinkti atsitiktinai. Tyrime dalyvavo vaistininkai dirbantys Telšių miesto visuomenės vaistinėse, kurios sutiko dalyvauti tyrime. Nustatant tyrimo imties dydi naudota Schwarze formulė:

𝑛 = 𝑁 × 1,96

2 × 𝑝 × 𝑞

𝜀2× (𝑁 − 1) + 1,962× 𝑝 × 𝑞

Populiacijos dydis N pasirinktas remiantis Lietuvos Statistikos Departamento 2018 m. duomenimis – Telšių miesto gyventojų skaičius 2018 metais – 22 068. Su 95 % tikimybe ir renkantis, kad paklaida yra lygi 6, gautas reikalingas imties dydis n=264. Šis skaičius suapvalinamas iki 270, tiek išdalinta apklausos anketų visuomenės vaistinių pacientams. Pilnai užpildytų ir tinkamų tyrimui vykdyti anketų grįžo 240, 7 anketos grąžintos ne pilnai užpildytos, todėl tolimesniam gautų duomenų analizavimui netinkamos, likusios 23 anketos negrąžintos. Taigi anketų grįžtamumas – 88,8 %.

(24)

24

2.3. Tyrimo organizavimas

Baigiamasis magistro darbas buvo atliekamas 2017 m. – 2019 m. Tyrimas buvo vykdomas keliais etapais: išsikelti tyrimo tikslas ir uždaviniai, numatytas ir pasirinktas tinkamas tyrimo metodas tikslui pasiekti bei uždaviniams įgyvendinti; buvo ieškoma panašaus pobūdžio anksčiau atliktų darbų, išanalizuoti gauti rezultatai; renkama ir analizuojama mokslinė literatūra, siekiant įsigilinti į svarbiausius nagrinėjamos temos aspektus. Pasirinktas tyrimo instrumentas – anketa, respondentų skaičius apskaičiuotas pagal imtį. Anketų paskirstymas - apimant skirtingus vaistinių tinklus, skirtingas vaistinių grupes (gydymo įstaigos, gatvės vaistinės). Siekiant nepažeisti apklausos dalyvių teisių, bei remiantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymu ir Europos parlamento ir tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), 2019 m. sausio 10 dieną gautas leidimas Nr. BEC-FF-34 iš LSMU Bioetikos centro vykdyti tyrimą (1 priedas). Taip pat gauti vaistinių tinklų UAB „Gintarinė vaistinė“ ir UAB „BENU vaistinė Lietuva“ Telšių regiono vadovų sutikimai vykdyti tyrimą šių tinklų vaistinėse Telšių mieste. Tyrimas vaistinėse vykdytas 2019 m. sausio 11-31 dienomis.

2.4. Tyrimo anketa

Remiantis surinkta moksline literatūra bei K. Kardelio „Mokslinių tyrimų metodologija ir metodais“ [27] sudaryta anketą, kurioje yra 16 klausimų. (2 priedas) Tiriamųjų konfidencialumas yra užtikrinamas, nes anketa yra anoniminė, tiriamojo vardo, pavardės, adreso ar kitų su svarbių asmens duomenų nereikalaujama. Iš pradžių buvo atliktas bandomasis tyrimas, siekiant išsiaiškinti ir patikrinti ar sudaryta anketa yra aiški respondentams, ar klausimai yra tikslūs ir suprantami. Išdalinus 15 anketų, po bandomojo tyrimo atsižvelgus į respondentų nuomonę, anketa pakoreguota: koreguoti 6 klausimo teiginiai, labiau sukonkretinti; 11 klausimui pridėta papildomų variantų atsižvelgiant į apklaustųjų nuomonę, taip pat 11 klausimo paskutiniam galimam variantui pridėtas nukreipimas į kitą klausimą. Anketos įvadinė dalis – respondentams pristatoma, koks yra tyrimo tikslas, kas vykdo tyrimą, pabrėžiama, kad anketa yra anoniminė. Klausimus galima suskirstyti į kelias grupes:

1) Klausimai padėsiantys išsiaiškinti lankomumą vaistinėse ir jo priežastis; 2) Klausimai padėsiantys išsiaiškinti pacientų nuomonę apie savigydą;

3) Klausimai padėsiantys išsiaiškinti, kas pacientams svarbu renkantis nereceptinius vaistus;

4) Klausimai padėsiantys išsiaiškinti, kuriais informaciniais šaltiniais pasitiki pacientai; 5) Klausimai padėsiantys išsiaiškinti ar pacientams svarbus prekės ženklas;

(25)

25 Siekdama išsiaiškinti ne tik vaistinės pacientų, bet ir vaistininkų nuomonę, sudaryta anketa skirta farmacijos specialistams (3 priedas), su panašiais klausimais, tam kad būtų lengviau lyginti pacientų ir vaistininkų nuomones. Anketa sudaryta remiantis pacientams skirta anketa jau po bandomojo tyrimo anketos koregavimo. Anketos įvadinė dalis – respondentams pristatoma, koks yra tyrimo tikslas, kas vykdo tyrimą, pabrėžiama, kad anketa yra anoniminė. Klausimus taip pat galima suskirstyti į kelias grupes:

1) Klausimai padėsiantys išsiaiškinti vaistininkų nuomonę apie savigydą, jos padarinius pacientams;

2) Klausimai padėsiantys išsiaiškinti, kuriais informaciniais šaltiniais, vaistininkų nuomone, pasitiki pacientai;

3) Klausimai padėsiantys išsiaiškinti ar vaistininkų nuomone pacientams yra svarbus prekės ženklas.

2.5. Respondentų socialinės ir demografinės charakteristikos

Analizuota 240 anketų, prieš tai 7 anketas atmetus kaip netinkamas tyrimui. 20,8 % respondentų buvo vyrai (n=50), likusios anketos užpildytos moterų – 70,2 % (n=190). Amžiaus intervalas – jauniausias respondentas buvo 18 metų, vyriausias – 73, visų apklaustųjų amžiaus vidurkis – 47,9 metai. Respondentai suskirstyti į amžiaus grupes. Taip pat respondentų klausta apie jų išsilavinimą. Didžioji dalis, t.y. 32,5 % (n=78) respondentų turi bakalauro laipsnį. Išsamesnė informacija apie apklausoje dalyvavusius asmenis nurodyta lentelėje. (10 pav.)

Respondentų lytis

Moterys n = 190 70,2 %

Vyrai n = 50 20,8 %

Respondentų amžiaus grupės

Iki 35 metų n = 67 27,9 % 36-55 metai n = 81 33,7 % 56-65 metai n = 53 22,1 % 66 ir daugiau n = 39 16,3 % Respondentų išsilavinimas Pagrindinis n = 4 1,7 % Vidurinis n = 42 17,5 % Profesinis n = 31 12,9 % Aukštasis neuniversitetinis n = 43 17,9 % Bakalauro laipsnis n = 78 32,5 % Magistro laipsnis n = 36 15 % Kita n = 6 2,5 %

(10 pav.) Informacija apie respondentus.

(26)

26 (11 pav.) Informacija apie respondentų amžiaus ir lyties pasiskirstymą.

Išanalizuota 23 vaistininkų anketos, 22 anketos tinkamos tyrimui. Apklausos atliktos UAB „Gintarinė vaistinė“ ir UAB „BENU vaistinė Lietuva“ vaistinėse esančiose Telšių mieste.

3. REZULTATAI

3.1. Respondentų lankomumas vaistinėse ir to priežastys.

Apklausus 240 respondentų, siekta išsiaiškinti kaip dažnai apklausoje dalyvavę asmenys lankosi vaistinėje ir dėl kokių priežasčių. Gautų rezultatų analizė parodė, kad dauguma, t.y. 37,5 % (n=90) respondentų vaistinėje lankosi kelis kartus per metus, antras pagal populiarumą pasirinktas atsakymas – apklausoje dalyvavę asmenys vaistinėje lankosi kartą per mėnesį, t.y. 35,0 % (n=84). Kelis kartus per mėnesį vaistinėje lankosi 23,3 % (n=56) respondentų, 3,8 % (n=9) lankosi kas savaitę vaistinėje, ir vienas asmuo dalyvavęs apklausoje nurodė, kad vaistinėje lankosi kasdien, tai sudarė 0,4 %. Grafiškai gauti rezultatai pavaizduoti 13 pav., matoma, kad didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių asmenų vaistinėje lankosi bent kartą per mėnesį (p<0,05).

(27)

27 (12 pav.) Respondentų lankomumo vaistinėje dažnis. (p<0,05)

Apklausos anketoje vienas klausimas skirtas išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių respondentai dažniausiai lankosi vaistinėje. Tyrime dalyvavusiems asmenims suteikta galimybė pasirinkti daugiau nei vieną galimą variantą, taip siekiant išsiaiškinti tikslesnius apsilankymo vaistinėje tikslus. Didžioji dauguma respondentų 80,8 % (n=194) teigė, kad vaistinėje lankosi tik tuomet, kai jiems yra reikalinga medikamentinė pagalba. 31,3 % (n=75) vaistinės pacientų dažnai lankosi vaistinėje kai nori įsigyti kosmetikos, maisto papildų arba med. prekių. Likę galimi atsakymai pasiskirstė tolygiai: 11,2 % (n=27) lankosi vaistinėje, nes jų artimieji serga lėtine liga ir jiems reikia vaistų, 35,4 % (n=85) respondentų patys serga lėtine liga ir vaistinėje lankosi nes jiems reikia vaistų, kuriuos vartoja nuolat, 8,8 % (n=21) lankosi vaistinėje dėl tuo metu vykstančių, juos dominančių akcijų. Mažiausia dalis pacientų dalyvavusių apklausoje vaistinėje lankosi tuomet kai jiems reikalinga konsultacija, t.y. 4,2 % (n=10). (p<0,05) (13 pav.)

Atsižvelgiant į tyrime dalyvavusių asmenų amžiaus vidurkį (47,9 metai), galima logiškai paaiškinti kodėl reguliariai vaistinėje besilankančių asmenų skaičius nėra didelis, kodėl daugiau nei trečdalis asmenų vaistinėje lankosi įsigyti ne būtinai vaistų, o kosmetikos, maisto papildų ar medicinos prekių. Taip pat amžiaus vidurkiu galima paaiškinti ir tai kodėl tik 35,4 % apklausoje dalyvavusių teigia patys sergantys lėtine liga, dėl kurios tenka nuolat vartoti vaistus, kas sumažina vaistinėje reguliariai ir dažnai besilankančių tyrime dalyvavusių asmenų procentą. Tokius gautus rezultatus galima paaiškinti remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis. Išsinagrinėjus 2017 metų lėtinėmis ligomis sergančių žmonių skaičių skirtingose amžiaus grupėse, Lietuvos statistikos departamento duomenys parodė, kad 12,0 % 16-44 metų amžiaus Lietuvos gyventojų serga lėtinėmis ligomis arba turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų, tuo tarpu 55-64 amžiaus grupėje sergančių lėtinėmis ligomis yra 49,9 %, 65 metų ir vyresnių amžiaus grupėje sergančių 2017 metais buvo 74,4 %. [39]

0,4% 3,8% 23,3% 35,0% 37,5% 0,0% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0% Kasdien

(28)

28 (13 pav.) Respondentų apsilankymo priežastis vaistinėje. (p<0,05)

3.2. Respondentų nuomonės, savigydos klausimu, tyrimas.

Nagrinėjant Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2014 metais net 56,8 % Lietuvos gyventojų vartojo ne gydytojo paskirtus vaistus, t.y. šie asmenys gydėsi be gydytojo priežiūros, konsultacijų, medikamentus rinkosi savo nuožiūra. [39] Savo tyrime siekiau išsiaiškinti, kokia yra Telšių miesto visuomenės vaistinių pacientų nuomonė apie savigydą.

Apibendrindama ir analizuodama gautus rezultatus atskirai nagrinėjau vyrų ir moterų nuomonę, nes analizuodama literatūrą radau duomenis, kad moterys yra linkusios dažniau užsiimti savigyda nei vyrai [16], tai matosi ir 2014 metais atliktuose Lietuvos statistikos

35,4% 11,2% 80,8% 8,8% 4,2% 31,3% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0% Sergate lėtine liga ir vaistus vartojate

nuolat

Jūsų artimieji serga lėtine liga ir jiems perkate vaistus

Lankotės tuomet kai Jums reikia medikamentinės pagalbos Lankotės dėl tuo metu vykstančių Jus

dominančių akcijų

Norite gauti konsultaciją medicinos ir vaistų vartojimo klausimais Perkate kosmetiką/maisto papildus/med.

prekes 36,80% 43,20% 20% 36% 40% 24% 36,70% 42,50% 20,80% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0% Teigiamai Neigiamai Neturiu nuomonės

(29)

29 departamento duomenyse – 65,2 % moterų rinkosi savigydą, kai tuo tarpų tik 46,7 % vyrų teigė besigydę be gydytojo konsultacijų. Pastebėta ir tai, kad savigydą lemia išsilavinimas – aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys savigydą užsiima dažniau. [6] [20]

Dauguma apklaustųjų savigydą vertino neigiamai, t.y. 42,5 % (n=102). (p<0,05) Moterų ir vyrų savigydos vertinimas gana panašus: teigiamai savigyda vertina 36,8 % (n=70) apklaustų moterų ir 36 % (n=18) vyrų. 20,8 % (n=50) apklausoje dalyvavusių respondentų teigė neturintys nuomonės apie savigydą. (p<0,05) 15 pav. matoma tendencija, jog nepriklausomai nuo išsilavinimo, dauguma apklaustųjų savigydą vertina neigiamai, nors nėra didelio rezultatų skirtumo tarp neigiamo ir teigiamo požiūrio. Labai panašiai ir beveik vienodai pasiskirstė nuomonės respondentų turinčių vidurinį, profesinį ir nebaigtą aukštesnįjį išsilavinimą. Tačiau teigti, kad vaistinių, kuriose buvo vykdoma apklausa, pacientai turi griežtą nuomonę apie savigydą negalima, kadangi lyginant gautus rezultatus tiek pagal lyti, tiek pagal išsilavinimą, nuomonės pasiskirstė labai tolygiai.

(15 pav.) Respondentų nuomonės tyrimo rezultatai savigydos klausimu, pagal išsilavinimą. (p<0,05)

Uždaviau respondentams klausimą – kaip dažnai gydytis, rinktis vaistus gydymuisi tenka patiems. Apibendrindama ir analizuodama rezultatus lyginau juos pagal du aspektus – lytį ir amžių. Remiantis Europos statistikos departamento 2006-2010 metų duomenimis apie nereceptinių vaistų suvartojimą, pastebėta, kad visose tyrime dalyvavusiose šalyse moterys apie 15 % daugiau įsigyja nereceptinių vaistų. [16] O Lietuvos statistikos departamentas 2014 metais taip pat turi duomenis, kad moterys yra linkusios dažniau nei vyrai įsigyti vaistus be gydytojo konsultacijos. [39] Pastebėta tendencija susijusi su amžiumi: vienose šalyse nereceptinių vaistų įsigijimas didėjant amžiui tendencingai mažėja, kitose – atvirkščiai. [16] Šiame tyrime nėra duomenų apie Lietuvą. 2017 metų VVKT ataskaitos duomenys rodo, kad 2017 m. buvo parduota 73 353 134 vaistų pakuočių, (t. y. 1,49 procentais daugiau nei 2016 m.) iš kurių 39% (n=28 607 722) nereceptinių vaistų. (2016 metais iš parduotų 72 277 391 vaistų

52,80% 43,60% 38,10% 35% 33,30% 38,70% 75% 50% 41,70% 37,20% 38,10% 27,50% 33,30% 38,70% 25% 33,30% 5,50% 19,20% 23,80% 37,50% 33,30% 22,60% 0% 16,70% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Magistrinis(n=36) Bakalauras(n=78) Vidurinis(n=42) Aukštesnysis(n=40) Nebaigtas aukštesnysis(n=3) Profesinis(n=31) Pagrindinis(n=4) Kita(n=6)

(30)

30 pakuočių, 35% (n=25 297 086) - nereceptiniai vaistai). [58] Tai rodo, kad parduodamų pakuočių skaičius ženkliai nesiskiria, tačiau statistiškai parduodamų nereceptinių vaistų kiekis didėja, tai galima paaiškinti populiarėjančia savigyda.

Palyginus vykdyto tyrimo gautus rezultatus tarp moterų ir vyrų, nei viena lytis neišsiskyrė statistiškai reikšmingai (p<0,05). Daugiau kaip pusę apklaustų moterų (52,1% t.y. n=99) ir vyrų (52% t.y. n=26) teigė kad kartais tenka gydytis ar rinktis vaistus patiems be gydytojo konsultacijos. Apie 4 % tiek vyrų (n=2), tiek moterų (n=8) teigė, kad visada gydosi be gydytojo konsultacijos ir vaistus renkasi patys.

(16 pav.) Respondentų gydymosi savarankiškai dažnis pagal lyti. (p<0,05)

Analizuojant to pačio klausimo rezultatus tik atsižvelgiant į amžiaus grupes, vėl gi dauguma respondentų visose amžiaus grupėse teigė, kartais gydosi ir vaistus renkasi patys. Galima teigti, kad labiau linkę gydytis patys asmenys iki 35 metų amžiaus, kadangi daugiausiai šios amžiaus grupės atstovai atsakė, kad gydosi savarankiškai visada (4,5 %, t.y. n=3), dažnai (29,9%, t.y. n=20) arba kartais (50 %, t.y. n=34). (p<0,05) 18 pav. matoma kad amžiaus grupės 56-66 metai ir 66 ir daugiau nuomonės pasiskirstė daugmaž tolygiai, nėra statistiškai svarbaus skirtumo tarp galimų variantų, išskyrus tai, kad apie 50 % vyresnių kaip 56 metų amžiaus asmenų teigia, kad kartais tenka gydytis savarankiškai. Tačiau teigti, kad gydymasis savarankiškai priklauso nuo lyties arba nuo amžiaus būtų netikslu remiantis šio tyrimo rezultatais. 2015 metais Agnės Kemežaitės atliktame magistrinio baigiamojo darbo tyrime, respondentų klausta ar jie visuomet perka gydytojo rekomenduotus vaistus. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad tik 47 % apklausoje dalyvavusių asmenų atsižvelgia į gydytojo rekomendacijas perkant nereceptinius vaistinius preparatus. [29] Taigi abiejuose tyrimuose dalyvavę asmenys labiau linkę remtis savo asmeninę patirtimi ar kitai šaltiniais renkantis sau vaistus bei gydymąsi, kas rodo didelį savigydos populiarumą, nepaisant lyties ar amžiaus.

(31)

31 Čia išskyla kita problema: ar visi pacientų įsigyti nereceptiniai vaistai, be gydytojo konsultacijos, yra suvartojami, vartojami tikslingai ir dėl to žmonės nenukenčia finansiškai. 2014 metais Vilniaus mieste atliktas tyrimas nagrinėjant šeimos namų vaistinėles, jų sudėtį. Vienos šeimos vaistinėlėje galime rasti 16,2 vaisto, iš jų net 70,3 proc. sudaro nereceptiniai vaistai. [36] VVKT duomenimis 2018 metais iš gyventojų naikinimui surinkta 19,4 tonos pasenusių, nebereikalingų, nevartojamų vaistų. Tai yra 5 tonomis daugiau nei 2017 metais.

Kokią galima išvadą daryti turint šiuos skaičius – gyventojai atsakingiau rūšiuoja atliekas arba yra įsigyjama daug nereikalingų vaistų, kurių gyventojai nenaudoja arba nespėja sunaudoti iki jų galiojimo termino pabaigos. [58] Todėl tyrimo apklausos metu klausiau respondentų ar jiems yra tekę įsigyti vaistų (be gydytojo konsultacijos), kurių nenaudojo ar naudojo mažai. 49,2 % (n=118) teigia, kad kelis kartus yra tekę įsigyti nereceptinių vaistų be gydytojo konsultacijos, kurių jie nenaudojo ar naudojo mažai. 9,2 % (n=22) atsakė, kad jiems dažnai taip nutinka, o 34,6 % (n=83) respondentai atsakė, kad jiems dar neteko įsigyti vaistų savo nuožiūra, kurių nevartotų arba vartotų mažai (p<0,05). Galimai pusę pacientų įsigytų vaistų yra nevartojami arba jų suvartojama mažai, dėl to jie išmetami, ko pasakoje didėja gyventojų išlaidos vaistams, proporcingai didėjant ir neracionaliam vaistų pirkimui. Galime vėl palyginti rezultatus su 2015 metais Agnės Kemežaitės atlikto magistrinio baigiamojo darbo rezultatais, tyrimo metu autorė siekė išsiaiškinti kiek vidutiniškai pacientai išleidžia per mėnesį pinigų nereceptiniams vaistams. A. Kemežaitė savo gautus rezultatus lygino su 2013 metais atliktu panašiu tyrimu [28], rezultatai parodė, kad 2015 metais apklausoje dalyvavę asmenys per mėnesį nereceptiniams vaistams išleidžia vidutiniškai 28,18 Lt arba 8,16 Eur, o 2013 metais – 84 Lt arba 24,33 Eur. Tokį skirtumą autorė paaiškina tuo, kad 2013 metais atliktame tyrime dalyvavo kaimo vietovėse gyvenantys asmenys, kurie vaistinėse lankosi rečiau ir vienu metu perka didelius kiekius vaistų. [29] 2016 metų Nielsen tyrimų bendrovės duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai vieno vaistinės paciento mėnesio išlaidos siekia 28 Eur. [50] Atsižvelgiant į tai, kiek vidutiniškai pacientai

4,50% 29,90% 50% 14,20% 1,50% 3,70% 14,80% 56,80% 19,80% 4,90% 0% 15,80% 47,40% 26,30% 10,50% 16,70% 16,70% 50% 16,70% 0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Visada Dažnai Kartais Itin retai Niekada

(32)

32 (18 pav.) Respondentų patirtis, kai įsigyti vaistai be gydytojo konsultacijos yra nevartojami. (p<0,05)

išleidžia vaistams, koks kiekis yra naikintinų vaistų, bei šio tyrimo rezultatus, kaip dažnai pacientai įsigyja vaistų, kurių nenaudoja, tik įrodo, kad kol kas vaistai yra perkami neracionaliai. 2016 metais atliktame tyrime Raimondos Vaščilienės ”Komunikacijos kanalų poveikio tyrimas nereceptinių vaistinių preparatų pasirinkimui ir įsigijimui Joniškio miesto gyventojams“ buvo tirta kaip dažnai respondentams tenka nusipirkti vaistų, kurių nevartoja, rezultatai parodė, kad tokie atvejai pasitaiko pakankamai dažnai, ypač toms socialinėms grupėms, kurių išsilavinimas yra žemesnis (profesinis, vidurinis), taip pat statistiškai daugiau nereikalingų vaistų prisiperka vyresni kaip 56 metų amžiaus žmonės. [56] Palyginus gautus rezultatus su minėtos autorės tyrimo rezultatais, matoma, kad 61,3 % (n=19) profesinį išsilavinimą turinčių asmenų atsakė, kad yra keletą kartų tekę nusipirkti vaistų be gydytojo

konsultacijos, kurių nenaudojo, ar naudojo mažai (p<0,05). (19 pav.). Iš esmės, šio tyrimo metu Vieną kartą 7,1% Kelis kartus 49,2% Dažnai taip nutinka 9,2% Niekada taip nebuvo 34,6% 8,3% 5,1% 11,9% 7,5% 6,5% 50,0% 53,8% 38,1% 45,0% 61,3% 11,1% 7,7% 7,1% 7,5% 6,5% 30,6% 33,4% 42,9% 40,0% 25,7% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Magistrinis(n=36) Bakalauras(n=78) Vidurinis(n=42) Aukštesnysis(n=40) Profesinis(n=31)

Niekada taip nebuvo Dažnai taip nutinka Kelis kartus Vieną kartą

(33)

33 nepastebėta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp skirtingo išsilavinimo asmenų tiesioginės priklausomybės nuo minėto išsilavinimo ir dažnio įsigyjant vaistų be gydytojo konsultacijos, kurie nebuvo naudoti arba jų naudota mažai.

Siekdama labiau suprasti, kokia yra pacientų nuomonė apie savigydą ir kokius stereotipus jie yra susidarę apie gydymąsi be gydytojo konsultacijos, prašiau respondentų atsakyti su kuriai teiginiais jie sutinka. Tyrime dalyvavusiems asmenims pateikti tokie teiginiai:

 Savigyda gali neigiamai veikti žmogaus sveikatą.

 Savigyda vertinu teigiamai.

 Savigyda gali padaryti daugiau žalos, nei naudos.

 Manau, kad žmonės užsiimantys savigyda dažnai pasiekia norimo rezultato.

 Žmonės užsiimantys savigyda labiau nukenčia finansiškai.

 Reikia gerinti vaistų prieinamumą gyventojams, tai padeda jiems greičiau pasveikti be gydytojo pagalbos.

 Lengvesnis vaistinių preparatų prieinamumas gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Šio klausimo tikslas išsiaiškinti ar žmonės tikrai suvokia savigydos galimus padarinius ne tik sveikatos būklės aspektu, bet ir finansiniu, taip pat norėjau suprasti, kaip žmonės žiūri į lengvesnį nereceptinių vaistų prieinamumą, kas yra aktualu šiais metais įsigaliojusiai tvarkai, kad vaistai gali būti pardavinėjami parduotuvėse ir degalinėse.

Iš 240 apklausoje dalyvavusių žmonių (vienas žmogus vidutiniškai pasirinko 2 teiginius su kuriais sutinka), 23,8 % (n=114) sutinka su teiginiu, kad savigyda gali neigiamai veikti žmogaus sveikatą, 23,0 % (n=110) respondentų teigia manantys, kad savigyda gali padaryti daugiau žalos, nei naudos. Tik 11,1 % (n=53) apklausoje dalyvavusių asmenų mano, kad užsiimdami savigyda gali labiau nukentėti finansiškai. Tačiau teigiamai apie savigydą taip pat atsiliepia tik nedidelis procentas apklaustųjų: savigydą teigiamai vertina tik 11,5 % (n=55) respondentų, o manančių, kad užsiimant savigyda yra dažnai pasiekiama norimo rezultato skaičius dar mažesnis – 6,7 % (n=32). Tolygiai nuomonės pasiskirstė respondentų vaistų prieinamumo tema. 13,2 % (n=63) lengvesnį vaistų prieinamumą vertina neigiamai, o 10,9 % (n=52) – teigiamai. (p<0,05)

(20 pav.) Respondentų nuomonė apie savigydą. (p<0,05) 23,8% 11,5% 23,0% 6,7% 11,1% 10,9% 13,2% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0%

Lengvesnis vaistinių preparatų prieinamumas gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Reikia gerinti vaistų prieinamumą gyventojams, tai padeda jiems greičiau pasveikti be gydytojo pagalbos.

Žmonės užsiimantys savigyda labiau nukenčia finansiškai. Manau, kad žmonės užsiimantys savigyda dažnai pasiekia norimo rezultato.

Savigyda gali padaryti daugiau žalos, nei naudos. Savigyda vertinu teigiamai.

(34)

34 Siekiau išsiaiškinti, ar yra apklausoje dalyvavusiems asmenims tekę nusipirkti vaistų, be gydytojo konsultacijos, kurie jiems nepadėjo, neatitiko jų lūkesčių ar sukėlė šalutinius poveikius. 63,3 % (n=152) tyrime dalyvavusių asmenų teigė, kad niekada neteko atsidurti tokioje situacijoje, 22,9 % (n=55) atsakė, kad kelis kartus yra tekę įsigyti tokių vaistų. 1,7 % (n=4) apklaustųjų atsakė, kad dažnai nutinka taip, kad be gydytojo konsultacijos įsigytas vaistas, jiems sukėlė šalutinius poveikius, nepadėjo. (p<0,05)

(21 pav.) Respondentų patirtis, kai įsigyti vaistai be gydytojo konsultacijos, sukėlė šalutinius poveikius. (p<0,05)

3.2. Kriterijų, kuriais remiasi respondentai rinkdamiesi nereceptinius

vaistus, tyrimas.

Atsižvelgiant į gautus rezultatus, kaip dažnai žmonės gydosi patys, renkasi nereceptinius vaistus savarankiškai, be gydytojo konsultacijos, yra svarbu suprasti ir žinoti,

(22 pav.) Respondentų kriterijai renkantis vaistus (proc). (p<0,05) Vieną kartą 12,1% Kelis kartus 22,9% Dažnai taip nutinka 1,7% Niekada taip nebuvo 63,3% 0 1 2 3 4 5 Prekės pavadinimas 27,5 10,8 7,1 17,5 12,9 24,2 Pakuotės išvaizda 59,2 10,0 12,1 8,8 6,3 3,8 Kaina, nuolaida 10,8 3,3 10,4 20,0 18,3 37,1 Gamintojas 24,6 12,5 10,4 17,5 12,5 22,5

Šalis, kurioje pagaminti vaistai 26,7 12,9 13,3 12,5 15,8 18,8

Kokybė 3,3 0,4 2,5 7,9 11,3 74,6

Sudėtis 5,8 2,1 3,3 10,0 17,1 61,7

Vaistininko patarimai 0,8 1,7 5,4 12,5 19,2 60,4

Pažįstamų/ šeimos narių patarimai 8,3 9,2 14,6 24,2 21,7 22,1

(35)

35 kuom vadovaudamiesi, kokiais kriterijais, pacientai renkasi vaistus be gydytojo konsultacijos. Respondentams buvo pateikti kriterijai, kuriais jie galimai remiasi pirkdami nereceptinius vaistinius preparatus, ir paprašyta jų svarbą pasirinkimui įvertinti nuo 0 iki 5 (0 – visiškai nesvarbu, 5 – labai svarbu). Rezultatai procentais pateikti lentelėje (22 pav.), o vizualiai – pateikta diagrama (23 pav.)

Atlikus gautų atsakymų analizę, galima daryti išvadą, kad daugiausiai žmonės rinkdamiesi vaistus remiasi kokybės (74,6 %, t.y. n=179), sudėties (61,7 %, t.y. n=148) aspektais bei vaistininko patarimais (60,4 %, t.y. n=145). 24,2 % (n=58) apklausoje dalyvavusių asmenų nurodė, kad jiems labai svarbus prekės pavadinimas renkantis vaistą (p<0,05). 2009 metais Suomijoje vyko tyrimas dėl prekės ženklo ir kainos įtakos pacientams renkantis nereceptinius vaistus savigydai. 51% apklaustųjų nurodė, kad nereceptinius vaistus renkasi pagal prekės ženklą, jo žinomumą. [30] Taigi lyginant su kitais tyrimais, prekės pavadinimas, prekės ženklas nėra vienas svarbiausių veiksnių, tarp visų nurodytų respondentams, lemiančių nereceptinio vaisto pasirinkimą. 59,2 % (n=142) respondentai teigė, kad jiems pakuotės išvaizda yra visiškai nesvarbi renkantis nereceptinius vaistinius preparatus (p<0,05). A. Kemžaitės tyrime ”Vaistinių lankytojų požiūris į saugų vaistų vartojimą“ taip pat buvo tirta nuomonė pacientų šiuo klausimu, gauti rezultatai labai panašūs, 84,5 % atsakė, kad pakuotė nėra svarbi, taigi galima teigti, kad pagal pakuotę pacientai nėra linkę rinktis vaistų. Tame pačiame tyrime respondentai atsakė į klausimą ar seka nuolaidas nereceptinių vaistų, 67,9 % atsakė, kad nuolaidų neseka [29], mano darytame tyrime rezultatai atsakymų pasiskirstė gana tolygiai, labiau išryškėja tik 37,1 % (n=89) (p<0,05) respondentų, kuriems yra labai svarbu kaina ir nuolaidos renkantis vaistus, tačiau akivaizdu, kad rezultatai abiejų tyrimų yra panašūs, kadangi tiek aname tiek šiame tyrime trečdalis pacientų tai laiko svarbiu aspektu renkantis nereceptinius vaistus, kas gali paaiškinti neracionalų vaistų pirkimą.

(23 pav.) Respondentų kriterijai renkantis vaistus (0 – visiškai nesvarbu, 5 – labai svarbu). (p<0,05) 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Prekės pavadinimas Pakuotės išvaizda Kaina, nuolaida Gamintojas Šalis, kurioje pagaminti vaistai

Kokybė Sudėtis Vaistininko patarimai Pažįstamų/ šeimos narių patarimai Televizijos/radijo/spaudoje pateikta informacija apie…

(36)

36 Svarbu atkreipti dėmesį, kad tarp apklausoje dalyvavusių asmenų, dauguma nėra linkę rinktis vaistus remiantis televizijos, radijo ar spaudos teikiama informacija: 64,9 % (n=156) respondentų įvertino nuo 0 iki 2 (skalėje 0 – visiškai nesvarbu, 5 – labai svarbu) televizijoje, radijuje, spaudoje pateiktą informaciją apie vaistinius preparatus, kaip galimą veiksnį įtakojantį nereceptinių vaistų pasirinkimą. Tai rodo žmonių nepasitikėjimą reklamos teikiama informacija. Svarbus veiksnys yra gamintojas ir šalis, kurioje gaminami vaistai. Šiuo klausimu pacientų nuomonės pasidalino į dvi dalis: gamintoją kaip labai svarbų veiksnį pasirinko 22,5 % (n=54), o šalį kurioje pagamintas vaistas – 18,8 % (n=45). Priešingai teigė, kad visiškai nesvarbus gamintojas – 24,6 % (n=59), ir kad visiškai nesvarbi šalis – 26,7 % (n=64). Apibendrinus rezultatus šiuo klausimu nuo 0 iki 2 gamintojo svarbą įvertino 47,5% (n=114), o šalies, kurioje pagamintas vaistas – 52,9 % (n=127) (skalėje 0 – visiškai nesvarbu, 5 – labai svarbu) (p<0,05). Tai rodo, kad daugumos pacientų pasirinkimas nereceptinių vaistų atsižvelgiant į gamintoją arba šalį, kurioje pagamintas vaistas yra tik asmeninių įsitikinimų veiksnys.

3.4. Respondentų pasitikėjimas informacijos šaltiniais apie nereceptinius

vaistus.

Tyrime dalyvavusių asmenų klausta iš kurių šaltinių jie gauna daugiausiai informacijos apie vaistus. Rimantė Vengalytė 2014 metais, savo tiriamajame darbe „Sveikatos laidų įtaka Kauno miesto pacientų pasirinkimui įsigyti vaistinius preparatus ir maisto papildus“ apklausus pacientus gavo rezultatus, kurie parodė, kuriais informacijos šaltiniais apie vaistinius preparatus dažniausiai naudojasi pacientai. 72,2 % respondentų paminėjo vaistininkus, 65,9 % minėjo gydytojus, 47,9 % nurodė televiziją, tarp paminėtų informacijos šaltinių – spauda, reklama, internetas, pakuotės lapelis, šeima, draugai. Šiame tyrime vienas respondentas nurodė 4,08

(37)

37

0 1 2 3 4 5

Vaistininkas 0,0% 0,8% 4,2% 9,2% 24,2% 61,7%

Televizija/radijas 41,7% 22,9% 15,0% 15,0% 3,3% 2,1%

Laidos sveikatos tema 27,9% 13,3% 19,2% 19,2% 12,1% 8,3%

Draugų/šeimos narių patarimai 10,4% 8,3% 16,7% 26,7% 22,9% 15,0%

Vaistinės reklaminis leidinys 31,7% 14,6% 15,8% 20,8% 10,0% 7,1%

Interneto svetainės 30,8% 10,8% 15,8% 20,0% 15,0% 7,5%

Pakuotės lapelis 15,8% 5,0% 10,0% 21,3% 17,5% 30,4%

Laikraščiai/žurnalai 48,8% 15,8% 14,6% 14,2% 4,6% 2,1%

Reklaminiai bukletai 51,3% 16,3% 12,9% 12,9% 4,2% 2,5%

Matyta reklama Jūsų aplinkoje (autobuse, vitrinoje ir t.t.)

51,3% 20,4% 11,3% 11,3% 4,6% 1,3% (25 pav.)Respondentų pasitikėjimo, informaciniais šaltiniais apie vaistus, įvertinimas (0-visiškai nepasitikiu, 5-pasitikiu labiausiai). (p<0,05)

farmacinės informacijos šaltinius. [57] Šiame tyrime taip pat kaip daugiausiai informacijos suteikiantys šaltiniai įvardinti vaistininkai 74,6 % (n=179) ir gydytojai 68,8 % (n=165). Televiziją kaip informacijos šaltinį, iš kurio gaunama daugiausiai informacijos paminėjo 18,8 % (n=45). (p<0,05) Didelis procentas žmonių teigė, kad daug informacijos gauna iš šeimos narių, pažįstamų bei interneto. Remiantis ir kitų šaltinių duomenimis daugiausiai žmonės gauna informacijos apie vaistus iš vaistininkų ir gydytojų. [42] Vienas respondentas vidutiniškai nurodė 2,6 informacijos šaltinius, iš kurių gauna daugiausiai informacijos apie nereceptinius vaistinius preparatus. Pacientų aplinkoje yra gausu informacijos šaltinių apie vaistus, todėl svarbu išsiaiškinti ir suprasti, kokias farmacinės informacijos šaltiniais žmonės pasitiki labiausiai. Prieš tai analizuoti rezultatai parodė, kad dažniausiai žmonės remiasi ne vienu informacijos šaltiniu, o keliais, kas yra normalu, kadangi pacientai rinkdamiesi vaistą remiasi ne tik farmaciniais informacijos šaltiniais, bet ir asmenine ar pažįstamų patirtimi. [46] Konkretus pavyzdys gali būti vaistų reklama, kurioje kaip numatoma FDA įstatymai privaloma

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Vaistininkas

Televizija/radijas Laidos sveikatos tema Draugų/šeimos narių patarimai Vaistinės reklaminis leidinys Interneto svetainės Pakuotės lapelis Laikraščiai/žurnalai Reklaminiai bukletai Matyta reklama Jūsų aplinkoje (autobuse,…

0 1 2 3 4 5

Riferimenti

Documenti correlati

Galima teigti, kad didesnė dalis vaistinės pacientų, kurie sutinka su teiginiais „skiepai naudingi“, „žinau kaip skiepai veikia“, „apie skiepus yra daug

sveikata – sveikatos apsaugos, medicinos informatikos ir administracinės veiklos visuma, užtikrinama diegiant informacines ir ryšių technologijas, organizacines veiklos naujoves

Žemiau esančiame paveiksle (7 pav.) pateikiami šių skalių įverčių vidurkiai, iš kurių matyti, kad labiausiai asmenys sutinka su tuo, kad renkantis MP jie skiria dėmesį

Doc., dr.. TURINYS TURINYS ... DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... LITERATŪROS APŽVALGA ... Psichotropinių vaistų grupės. Dažniausiai skiriami psichotropiniai vaistai.

Įvertinti odos įsijautrinimo dažnumą propoliui tarp pacientų sergančiųjų lėtiniu dermatitu ir pateikti literatūros apžvalgą apie propolio cheminę sudėtį, šaltinius

Studentai, kurie mokantis naudojasi PubMed duomenų bazėmis, savo žinias odontologijoje subjektyviai vertina statistiškai reikšmingai palankiau (žinių vertinimo balo vidurkis

Didėjant tikrųjų alavijų sulčių koncentracijai, mažėja sistemų klampos indekso, tvirtumo, deformacijos jėgos, konsistencijos reikšmės ir jų pokytis laiko

Išanalizuoti vaistinės prekės ženklą ir kitų veiksnius, kurie turi įtakos gyventojams renkantis vaistinę.. Išanalizuoti prekės