TĖVŲ IR MOKYTOJŲ NUOMONIŲ PALYGINIMAS APIE VEIKSNIUS, DARANČIUS ĮTAKĄ VAIKŲ TIKŲ PASIREIŠKIMUI

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS LSMUL KK PSICHIATRIJOS KLINIKA

BAIGIAMASIS MAGISTRINIS MOKSLINIS DARBAS

TĖVŲ IR MOKYTOJŲ NUOMONIŲ PALYGINIMAS APIE VEIKSNIUS,

DARANČIUS ĮTAKĄ VAIKŲ TIKŲ PASIREIŠKIMUI

Parengė: Judita Šukaitytė

LSMU MA MF VI kurso 20 grupė

Mokslinis vadovas: Doc. dr. Darius Leskauskas LSMUL KK Psichiatrijos klinika

2

TURINYS

1. SANTRAUKA ...4

2. SUMMARY ...5

3. INTERESŲ KONFLIKTAS ...6

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ...6

5. SANTRUMPOS ...7

6. ĮVADAS ...8

7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...8

8. LITERATŪROS APŽVALGA ...9

8.1 Tikų samprata ir klasifikacija ...9

8.2 Tikų epidemiologija ir komorbidiniai sutrikimai ...10

8.3 Tikų pasireiškimas vaikams ir paaugliams, sergantiems ADS ...10

8.4 Tikų ir ADS etiopatogenezė ...11

8.5 Veiksniai, lemiantys tikų pasireiškimą ar paūmėjimą ...12

8.6 Veiksniai, padedantys nuslopinti tikus ...12

9. TYRIMO METODIKA ...13

9.1 Tyrimo organizavimas ...13

9.2 Tyrimo objektas ...13

9.3 Tiriamųjų atranka ...13

9.4 Tyrimo metodai ...14

9.5 Duomenų analizės metodai ...15

10. REZULTATAI ...15

10.1 Tikų paplitimas tarp pradinių klasių moksleivių ...15

10.2 ADS pasireiškimas ...16

10.3 Pirmųjų tikų pasireiškimas ...16

10.4 Tikų paūmėjimo laikotarpiai ...17

10.5 Tikų paūmėjimo trukmė ...17

10.6 Tėvų ir mokytojų nuomonės apie priemones ir metodus, padedančius sušvelninti tikų pasireiškimą .18 10.7 Tikų pasireiškimo vaikams, turintiems ADS, ypatumai ...19

11. REZULTATŲ APTARIMAS ...22

3

11.2 Mokytojų galimybių atpažinti tikus palyginimas Lietuvoje ir užsienyje ...23

11.3 ADS paplitimo mokinių, sergančių tikais, tarpe ir tikų pasireiškimo ypatybių vaikams, sergantiems ADS, palyginimas Lietuvoje ir užsienyje ...23

11.4 Veiksnių, lemiančių tikų pasireiškimą, palyginimas Lietuvoje ir užsienyje ...24

11.5 Tyrimo privalumai ir trūkumai ...25

12. IŠVADOS ...26

13. LITERATŪROS SĄRAŠAS ...27

4

1. SANTRAUKA

Magistrinio darbo autorė: Judita Šukaitytė. Vadovas: Doc. dr. Darius Leskauskas.

Darbo pavadinimas: Tėvų ir mokytojų nuomonių palyginimas apie veiksnius, darančius įtaką vaikų tikų pasireiškimui. Tyrimo tikslas: išsiaiškinti, kokia yra tėvų ir mokytojų nuomonė apie veiksnius, darančius įtaką vaikų tikų pasireiškimui.

Uždaviniai:

1. Įvertinti tikų paplitimą tarp pradinių klasių mokinių.

2. Palyginti tėvų ir mokytojų nuomones apie veiksnius, lemiančius tikų pasireiškimą pradinių klasių mokiniams.

3. Išsiaiškinti tikų pasireiškimo ypatumus vaikams, sergantiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimu (ADS).

Metodai: tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu. Tirti pradinių klasių mokytojai ir pradinių klasių moksleivių, kuriems pasireiškia tikai, tėvai. Nagrinėtas tikų paplitimas, veiksniai, lemiantys tikų pasireiškimą ir tikų pasireiškimo ypatumų sąsajos su ADS. Tikų paplitimas ir veiksnių dažnis apskaičiuoti procentais. Kokybiniai požymiai tarpusavyje lyginti taikant tikslųjį Fišerio kriterijų.

Tyrimo dalyviai: šešių atsitiktinės atrankos būdu atrinktų Kauno miesto mokyklų pradinių klasių mokytojai ir pradinių klasių mokinių, kuriems pasireiškia tikai, tėvai.

Tyrimo rezultatai: Mokytojų vertinimu tikų paplitimas pradinės mokyklos moksleivių tarpe yra 1,93 %. ADS paplitimas šių vaikų tarpe yra 40 %. 80 % tėvų atsakė, kad pirmieji tikai jų vaikams pasireiškė pradėjus lankyti darželį, parengiamąją grupę ar pirmą klasę. 26,67 % tėvų ir 31,0 % mokytojų tikų paūmėjimus pastebi po atostogų mokykloje. 66,67 % vaikų, kuriems pasireiškia ADS, tikai paūmėja po atostogų, o nesergantiems ADS – nepaūmėja. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tikų paūmėjimo po atostogų ir ADS pasireiškimo (p=0,015). Pati dažniausia tikų slopinimo priemonė, kurią naudoja ir tėvai (20 %), ir mokytojai (8 %) yra pokalbis su vaiku, nuraminimas.

5

2. SUMMARY

Author of Master‘s thesis: Judita Šukaitytė. Supervisor: Doc. dr. Darius Leskauskas.

Title: Comparison of parents and teachers opinions about factors affecting manifestation of children tic disorder. The aim of this study: To ascertain parents and teachers opinion about factors affecting manifestation of children tic disorder.

Objectives of this study:

1. To evaluate prevalence of tic disorder between lower school children.

2. To compare opinions of parents and teachers about factors affecting tic disorder manifestation for lower school children.

3. To ascertain peculiarities of tic disorder manifestation for children with attention deficit and hyperactivity disorder (ADHD).

Methodology: This study was done by using the questionnaire. The study included lower school teachers and parents of children affected by tics. Prevalence of tic disorder, factors affecting manifestation of tics, and links between peculiarities of tics manifestation and ADHD had been analysed. The prevalence of tic disorder and factors were calculated by percent. Qualitative features were compared by applying Fisher exact test.

Participants of this study: Lower school teachers of six Kauna‘s city schools and parent of lower schools children that were affected by tic disorder.

Results: According to teachers the prevalence of tic disorder between lower school children is 1,93 %. The prevalence of ADHD is 40 % in those children. 80 % parents answered that tics of their children started at kindergarten, preparatory school or at first class. 26,67 % of parents and 31,0 % of teachers notice tics exacerbations after school holidays. 66,67 % children with ADHD had tics exacerbations after holidays and those without ADHD had not. Statistically significant link between tics exacerbations after holidays and ADHD manifestation was found (p=0,015). The most frequent method, used by parents (20 %) and teachers (8 %) in purpose to suppress tics, was conversation with child, consolation.

6

3. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

7

5. SANTRUMPOS

ADS – Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas OKS – Obsesinis kompulsinis sutrikimas

8

6. ĮVADAS

Tikai yra pats dažniausias judesių sutrikimas, pasireiškiantis vaikystėje, vyraujantis mokyklinio amžiaus vaikų tarpe [1]. Tikų paplitimas yra labai įvairus, jie gali pasireikšti pakankamai didelei daliai mokyklinio amžiaus vaikų [2]. Tikai, ypač lėtiniai, kombinuoti balso ir daugybiniai judesių tikai (Gilles de la Tourette sindromas) (TS), gali pabloginti gyvenimo kokybę, daryti neigiamą socialinį, emocinį poveikį tiek patiems vaikams, tiek jų šeimoms, taip pat trikdyti pilnavertį vaiko dalyvavimą visuomenėje bei mokykloje [1, 3-4]. Net paprasti judesių tikai gali trukdyti vaikams rašyti, skaityti, balso tikai gali lemti vaiko vengimą garsiai skaityti klasėje ar paklausti klausimo [5]. Kartu su tikais dažnai pasireiškia komorbidiniai sutrikimai. Sergant lėtiniais tikais kaip gretutinė liga labai dažnai pasireiškia ADS [6]. Komorbidiniai sutrikimai gali papildomai apsunkinti tarpusavio santykius, pakenkti akademiniams pasiekimams ir mažinti savigarbą, taip pat ir tėvai gali patirti didesnį stresą [3-4]. Tiek tikai, tiek gretutinis ADS reikalauja greito jų atpažinimo ir gydymo siekiant pagerinti visapusišką vaiko funkcionavimą [1]. Literatūroje yra aprašomi įvairūs veiksniai, lemiantys tikų paūmėjimą ir padedantys tikus nuslopinti [7]. Lietuvoje iki šiol nebuvo tirtas tikų paplitimas, nenagrinėta ADS įtaka vaikų tikų pasireiškimui. Veiksnių, kurie daro įtaką tikų pasireiškimui, ištyrimas yra svarbus norint padėti vaikams sušvelninti tikus jų pasireiškimo metu ar padėti išvengti tikų paūmėjimo. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokia yra tėvų ir mokytojų nuomonė apie veiksnius, kurie daro įtaką vaikų tikų pasireiškimui.

7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Šiame darbe siekiama išsiaiškinti tėvų ir mokytojų nuomones apie veiksnius, darančius įtaką vaikų tikų pasireiškimui. Tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu apklausiant šešių atsitiktinės atrankos būdu atrinktų Kauno miesto mokyklų pradinių klasių mokytojus ir pradinių klasių mokinių, kuriems pasireiškia tikai, tėvus. Vertintas tikų paplitimas, tėvų ir mokytojų nuomonė apie veiksnius, kurie daro įtaką tikų pasireiškimui pradinių klasių moksleiviams.

9 Tikslas: išsiaiškinti, kokia yra tėvų ir mokytojų nuomonė apie veiksnius, darančius įtaką vaikų tikų pasireiškimui.

Uždaviniai:

1. Įvertinti tikų paplitimą tarp pradinių klasių mokinių.

2. Palyginti tėvų ir mokytojų nuomones apie veiksnius, lemiančius tikų pasireiškimą pradinių klasių mokiniams.

3. Išsiaiškinti tikų pasireiškimo ypatumus vaikams, sergantiems ADS.

8. LITERATŪROS APŽVALGA

8.1 Tikų samprata ir klasifikacija

10 (kitų asmenų kalbos kartojimas), kaprolaliją (netinkama, nepadori kalba) [8, 14]. Paprastai tikai prasideda pasireiškiant paprastiesiems tikams, kurie laikui bėgant pereina į kompleksinius, taip pat motoriniai tikai paprastai pasireiškia anksčiau nei vokaliniai tikai. Daugumai pacientų tikai yra linkę sumažėti vėlyvoje paauglystėje ar suaugus [15].

8.2 Tikų epidemiologija ir komorbidiniai sutrikimai

Tikai yra pats dažniausias judesių sutrikimas vaikų amžiuje [14]. Tikai prasideda maždaug 3 – 9 metų amžiaus, o sunkiausi būna vidutiniškai 9 – 11 metų amžiaus vaikams [10]. Tikų paplitimas yra labai įvairus. Yra apskaičiuota, kad nuo 0,2 – 46,3 % moksleivių patiria tikų pasireiškimą [2]. Įvairių tyrimų duomenimis tikų paplitimas tarp pradinių klasių moksleivių svyruoja nuo 2,9 iki 11,8 % [6, 16 – 17]. Vieno tyrimo, kurį atliko Lanzi G su bendraautoriais Italijoje, Pavijos mieste, metu buvo ištirti 2347 vaikai iš 14 pradinių mokyklų, vaikų amžius buvo 5 – 12 metų. Buvo atrinkti 68 pradinukai, kuriems pasireiškia tikai, tai atitiko 2,9 % paplitimą [16]. Kito tyrimo, atlikto Gadow KD ir bendraautorių, metu iš 1520 pradinių klasių moksleivių, kurių amžius buvo 5 – 12 metų, 7,8 % buvo nustatyti tikai [17]. Tyrimo, atlikto Amiri S ir bendraautorių Irane, Tabrizo mieste, metu buvo ištirti 1658 pradinių klasių moksleiviai, iš jų 3,2 % buvo nustatytas lėtinis balso tikas, o iš šių moksleivių 45,5 % taip pat pasireiškė ADS. Lėtinis judesių tikas buvo nustatytas 7,3 % moksleivių, 48,1 % iš jų taip pat sirgo ADS. Tureto sindromas buvo nustatytas 1,3 % moksleivių, o jų tarpe net 72,7% taip pat buvo diagnozuotas ADS [6]. Dar vieno tyrimo, kurį atliko Giraldo BO ir bendraautoriai Kolumbijoje, metu tarp 346 pirmos – penktos klasės moksleivių, kurių amžius buvo 6 – 12 metų, buvo rastas 17,97 % tikų paplitimas, o iš jų 43,2 % taip pat buvo nustatytas ADS [1]. Komorbidiniai sutrikimai pasireiškia apie 90 % asmenų, kuriems yra nustatyti tikai. Tai gali būti ADS, obsesinis kompulsinis elgesys, depresija, nerimas, autizmas [3]. Tureto sindromu ir lėtiniais tikais sergančių asmenų tarpe dažniausiai kartu pasireiškia ADS ir obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS) [18-19].

8.3 Tikų pasireiškimas vaikams ir paaugliams, sergantiems ADS

11 nustatyta, kad 9,8 % vaikų, sergančių ADS, taip pat pasireiškia ir tikai [20]. Užsienyje Gau SS ir bendraautorių atlikto tyrimo metu tarp ADS sergančių 296 pacientų, kurių amžius buvo 11 – 17 metų, 7,1 % pasireiškė tikai [21].

8.4 Tikų ir ADS etiopatogenezė

Tikų išsivystymas yra siejamas su įvairiais veiksniais. Jie apima neurobiologinius, genetinius ir aplinkos veiksnius [13]. Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių TS pasireiškimą, yra neurotransmiterio dopamino poveikio sutrikimas. Dopaminas yra susijęs su gama amino sviesto rūgštimi (GASR), kuri yra pagrindinis slopinantis neurotransmiteris smegenyse. Sutrikęs dopamino ir GASR poveikis gali lemti pablogėjusią kortikostriatotalamokortikalinio rato, kuris dalyvauja judesių slopinime ir iniciavime, veiklą [4, 14]. Sutrikusi kortikostriatotalaminės sistemos veikla sukelia motorinės ir limbinės sistemų slopinimo sutrikimą [22]. Bazaliniai ganglijai atsakingi už valingų judesių kontrolę, todėl pažeidus šias sritis (uodeguotąjį branduolį, dryžuotąjį kūną, blyškųjį kamuolį) prasideda įvairūs judesių sutrikimai, tarp jų ir tikai [15]. TS siejamas ir su gliutaminerginės, serotoninerginės, histaminerginės sistemų sutrikimais [4, 23]. Histaminas dalyvauja lygiųjų raumenų susitraukimuose ir neurotransmisijoje, esant jo sintezės, už kurią yra atsakinga histidino dekarboksilazė (HDC), kuri katalizuoja histidino virtimą histaminu, sutrikimui histamino sumažėjimas gali turėti įtakos tikų pasireiškimui [4]. Taip pat asmenų, sergančių TS tarpe, buvo rastas sumažėjęs pilkosios smegenų medžiagos storis priešcentrinėje, užcentrinėje vagoje, taip pat viršutinėje, vidurinėje, apatinėje kaktinėse vagose [15, 22], sumažėjęs uodeguotasis branduolys, taip pat kintantis gliukozės sunaudojimo greitis bazaliniuose ganglijuose, padidėjęs premotorinės žievės ir smegenėlių aktyvumas [22]. Tikų pasireiškimas yra siejamas ir su genetine kilme. Literatūros duomenimis yra identifikuoti konkretūs genai, dalyvaujantys tikų pasireiškime: SLITRK1, HDC, IMMP2L, NLGN4X, CNTNAP2. Aplinkos veiksniai, lemiantys tikų pasireiškimą, apima prenatalinius, tokius, kaip motinos rūkymas, patiriamas psichosocialinis stresas, sulėtėjęs intrauterinis vaisiaus augimas, perinatalinius: priešlaikinį gimimą, perinatalinę hipoksiją ir postnatalinius, apimančius infekciją, psichosocialinį stresą [13].

12 ADS ir TS pasireiškimą [25]. Pati svarbiausia neurobiologinė sistema, dalyvaujanti tikų susidaryme ir ADS pasireiškime yra kortikostriatokortikalinis ratas, pasižymintis ryškiu dopaminerginiu aktyvumu [15, 25]. Abiejų sutrikimų atvejais būdingi pakitę dopamino ir gliutamato kiekiai, blyškiojo kamuolio asimetrija [15]. Taip pat ADS pasireiškimą skatina ir aplinkos veiksniai, kurie apima problemas prieš ir po gimimo, aplinkos toksinus, vaikų auklėjimą ir mitybą [26].

8.5 Veiksniai, lemiantys tikų pasireiškimą ar paūmėjimą

Literatūros apžvalgose aprašoma, jog tikai paūmėja streso, nerimo, susijaudinimo ar pykčio laikotarpiais [4, 22]. Buse J ir bendraautorių atliktoje literatūros apžvalgoje aprašoma streso įtaka tikų paūmėjimui. Autoriai iškėlė nuomonę, kad dopaminerginė ir noradrenerginė bei imuninė sistemos atlieka svarbią funkciją tarpininkaujant streso daromai įtakai tikų paūmėjimui, nes stresas gali paveikti dopamino aktyvumą kortikostriatotalamokortikaliniame rate, dryžuotajame kūne ir skatinti tikų pasireiškimą [27]. Tikų paūmėjimus gali skatinti ir nuovargis, aukšta ar žema temperatūra [11]. Taip pat buvo atliktas tyrimas Barselonoje, 3 lygio pediatriniame centre, kurio metu Caurin B ir bendraautoriai ištyrė 92 vaikus ir paauglius, sergančius tikais. Vyresni nei 5 metų vaikai pildė anketas, kuriose buvo pateikti klausimai apie aplinkos veiksnius ir kasdienes veiklas, kurios gali turėti įtakos tikų pasireiškimui. Tyrimo metu paaiškėjo, kad tikai paūmėja stresinėse situacijose, užsiimant veikla, susijusia su mokykla, žiūrint televiziją, žaidžiant video žaidimus [7].

Mahony T ir bendraautorių atlikto tyrimo metu iš 150 vaikų, kuriems nuo 2010 m. rugsėjo iki 2015 m. rugpjūčio pasireiškė ūmiai prasidėjusio pediatrinio neuropsichiatrinio sindromo požymiai, buvo atrinkta 10 vaikų, kuriems pasireiškė izoliuotas sinusitas be kitų infekcinių, uždegiminių ligų ir kurie atitiko sinusito kriterijus tuo metu, kai jiems paūmėjo arba pasireiškė pirmieji psichiatriniai simptomai. Jų amžius buvo nuo 6 – 17 metų. 5 iš jų izoliuoto sinusito metu pasireiškė pirmieji tikai [28].

Sambrani T ir bendraautorių Vokietijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pacientams, sergantiems ADS, yra sunkiau nuslopinti tikus [26].

13 Literatūros apžvalgose aprašoma, jog tikai sumažėja ar baigiasi miego, atsipalaidavimo, poilsio ar susikaupimo metu [4, 13]. Buse J ir bendraautorių atliktoje literatūros apžvalgoje aprašoma, jog tikų slopinimui sergant TS gali būti naudingas streso mažinimas, to būtų galima siekti, pavyzdžiui, atliekant jogos pratimus [23]. Caurin B ir bendraautorių atlikto tyrimo metu didelė dalis vaikų pažymėjo, kad tikai sumažėja, kai jie būna užsiėmę menine, kūrybine veikla, kai užsiima sportu ar veikla lauke [7].

Packer LE atliko tėvų ir globėjų, kurių vaikai serga TS, apklausą. Buvo apklausti 69 respondentai, kurie atsakinėjo į klausimus apie 71 vaiką ir paauglį, kurių amžius buvo nuo 6 metų 6 mėnesių iki 17 metų 8 mėnesių. 65 vaikai taip pat sirgo komorbidiniais sutrikimais: 37 (52,11 %) ADS, 34 (47,89 %) OKS ar obsesiniu kompulsiniu elgesiu. Vienas iš klausimų, pateiktų respondentams, buvo apie strategijas, padedančias sušvelninti tikus, kurias naudoja mokytojai. Vienintelė teigiamo atsako 2 atvejais sulaukusi strategija buvo atlyginti vaikui už pastangas sušvelninti tikus [5].

9. TYRIMO METODIKA

9.1 Tyrimo organizavimas

Tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu. Gavus LSMU Bioetikos centro leidimą duomenys apie tikų paplitimą, veiksnius, lemiančius tikų pasireiškimą pradinių klasių mokiniams, surinkti atliekant tiriamųjų anketines apklausas. Gauti duomenys išnagrinėti ir išlaikant tiriamųjų konfidencialumą susisteminti.

9.2 Tyrimo objektas

Šešių atsitiktinės atrankos būdu atrinktų Kauno miesto mokyklų pradinių klasių mokytojai ir pradinių klasių mokinių, kuriems pasireiškia tikai, tėvai.

14 Anketinės apklausos būdu buvo apklausti 73 pradinių klasių mokytojai, iš kurių 24 mokytojų klasėse, jų anketų duomenimis, mokėsi moksleiviai, kuriems pasireiškia tikai. 18 šių vaikų tėvų sutiko užpildyti anketas. 15 tėvų buvo įtraukti į tyrimą, nes jų anketų duomenimis, jų vaikams pasireiškia tikai (3 tėvai į tyrimą įtraukti nebuvo, nes jų vaikams tikai nepasireiškia).

9.4 Tyrimo metodai

Tyrimo metu pradinių klasių mokytojai buvo apklausti anketinės apklausos būdu. Juos apklausiant buvo vertintas tikų paplitimas atrinktose šešiose Kauno miesto mokyklose tarp pradinių klasių moksleivių pateikiant klausimus:

1. Ar jūsų klasėje mokosi vaikas/ai kuriam/iems pasireiškia tikai? 2. Kiek tikus turinčių vaikų mokosi jūsų klasėje?

3. Kiek vaikų iš viso yra jūsų klasėje? (žr. Priedas Nr.1)

Mokytojų, kurių klasėse mokėsi vaikai, turintys tikus, buvo prašoma atsakyti į daugiau klausimų: 1. Ar pastebėjote, kuriuo laikotarpiu mokslo metų eigoje, tikai juos turinčiam/tiems

mokiniui/iams pasireiškia intensyviau?

2. Galbūt pastebėjote kiek laiko trunka tikų paūmėjimas? (nurodyti mėnesiais)

3. Galbūt esate atradę kokias nors priemones, metodus, kurie pasireiškimo, paūmėjimo metu padeda tiką sušvelninti? Jei taip, nurodykite, kokios tai priemonės, metodai.

15 simptomai, pasireiškę iki 7 metų amžiaus ir keliantys problemų namuose, ir/ar mokykloje, ir/ar bendraujant su draugais. Taip pat tėvams, kurių vaikams pasireiškia tikai, buvo pateikti papildomi klausimai:

1. Kada jūsų vaikui prasidėjo tikai?

2. Ar pastebėjote, kuriuo laikotarpiu mokslo metų eigoje, tikai jūsų vaikui pasireiškia intensyviau?

3. Kiek laiko trunka tikų paūmėjimai? (nurodykite mėnesiais)

4. Galbūt esate atradę kokias nors priemones, metodus, kurie pasireiškimo, paūmėjimo metu padeda tiką sušvelninti? Jei taip, nurodykite, kokios tai priemonės, metodai. (žr. Priedas Nr.2)

9.5 Duomenų analizės metodai

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 22 programą. Tikų paplitimas ir veiksnių, lemiančių tikų pasireiškimą, dažnis apskaičiuoti procentais. Analizuojant duomenis buvo tikrinamos hipotezės apie kokybinių požymių priklausomumą. Kokybiniai požymiai tarpusavyje lyginti taikant tikslųjį Fišerio kriterijų. Šis kriterijus pasirinktas dėl mažos imties (n=15). Ryšys tarp požymių reikšmių laikytas statistiškai reikšmingu, kai apskaičiuotoji p reikšmė buvo mažesnė už pasirinktąjį reikšmingumo lygmenį α = 0,05.

10.

REZULTATAI

10.1 Tikų paplitimas tarp pradinių klasių moksleivių

16 tarp kurių 6 – trumpalaikiai tikai (40 %), 6 – TS (40 %), 2 – lėtiniai judesių tikai (13,33 %) ir 1 – lėtinis kalbos tikas (6,67 %).

10.2 ADS pasireiškimas

Tarp 15 moksleivių, sergančių tikais 6 (40 %) taip pat pasireiškia ADS. Pagal 18 tėvų užpildytų anketų duomenis 3 vaikams tikai nepasireiškia, todėl jų tėvai į tyrimą įtraukti nebuvo. Šiems 3 vaikams tėvų anketų duomenimis pasireiškia ADS.

Pradinių klasių mokytojams buvo pateiktas klausimas, ar jie yra pastebėję, ar ADS turintiems vaikams dažniau pasireiškia tikai. Dažniausiai, 13 mokytojų (54,2 %), atsakė, kad nepastebėjo, 5 mokytojai (20,8 %) atsakė, kad pasireiškia dažniau, 4 mokytojai (16,7 %), kad nepasireiškia dažniau.

10.3 Pirmųjų tikų pasireiškimas

Anketose, skirtose tėvams, buvo pateiktas klausimas apie pirmųjų tikų pasireiškimo laikotarpį. Į anketose pateiktą klausimą apie tai, kada jų vaikams prasidėjo tikai, 12 tėvų (80 %) atsakė, kad tikai prasidėjo pradėjus lankyti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigas ir mokyklas. 3 tėvai (20 %) atsakė, kad tikai prasidėjo kitomis aplinkybėmis (po išgąsčio, persirgus infekcine mononukleoze, 2 klasėje) (1 pav.).

1 pav. Pirmųjų tikų pasireiškimas 0 2 4 6 8 10 12 14 Pradėjus lankyti iki/priešmokyklinio ugdymo įst. ir mokyklas Kitomis aplinkybėmis Daž n is (n)

Kada jūsų vaikui pasireiškė pirmieji tikai?

17 10.4 Tikų paūmėjimo laikotarpiai

Analizuojant 24 mokytojų, kurių klasėse mokėsi moksleiviai, kuriems pasireiškia tikai, anketų duomenis išsiaiškinta, jog dažniausiai mokytojai mano, kad tikai vaikams yra vienodo intensyvumo per visus mokslo metus (11 mokytojų –37,9 %), 9 mokytojai (31,0 %) pastebėjo, kad intensyviau tikai pasireiškia po atostogų mokykloje (rugsėjo – spalio, kovo – balandžio, sausio mėnesiais), 6 mokytojai (20,7 %) nepastebėjo tikų paūmėjimo laikotarpio, 2 mokytojai (6,9 %) mano, jog tikai paūmėja dėl kitų priežasčių (pavargus, kai vaikas supyksta), 1 (3,4 %) mokytojas į klausimą neatsakė.

Įvertinus tėvų apklausų duomenis paaiškėjo, kad taip pat, kaip ir mokytojai, tėvai dažniausiai mano, jog tikai vaikams yra vienodo intensyvumo per visus mokslo metus (6 tėvai – 40 %). 4 tėvai (26,67 %) paūmėjimą pastebi po atostogų mokykloje (rugsėjo – spalio, kovo – balandžio mėnesiais), taip pat 4 tėvai (26,67 %) mano, jog tikai paūmėja dėl kitų priežasčių (prieš rugsėjo mėnesį, prieš atsiskaitymus, po ligos, nenuspėjamai), 1 iš tėvų į klausimą neatsakė (6,67 %) (2 pav.).

2 pav. Tėvų ir mokytojų nuomonės apie tikų paūmėjimo laikotarpį

10.5 Tikų paūmėjimo trukmė

Į mokytojams skirtose anketose pateiktą klausimą apie tai, kiek mėnesių trunka tikų paūmėjimas, 6 mokytojai (25 %) atsakė, jog paūmėjimas trunka 3 ir mažiau mėnesių, 4 mokytojai (16,67 %) atsakė,

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Tikai vienodo intensyvumo per visus mokslo metus Paūmėja po atostogų mokykloje Paūmėja dėl kitų priežasčių Paūmėjimo laikotarpio nepastebėjo Daž n is (% )

Kada paūmėja tikai?

18 kad paūmėjimas trunka daugiau negu 3 mėnesius, 2 mokytojai (8,33 %) – kad paūmėjimas trunka įvairų mėnesių skaičių, 12 mokytojų (50 %) į klausimą neatsakė.

Į šį klausimą 6 tėvai (40 %) atsakė, jog tikų paūmėjimas trunka 3 ir mažiau mėnesių, 2 tėvai (13,33 %) atsakė, jog tikų paūmėjimas trunka daugiau negu 3 mėnesius, 2 tėvai (13,33 %) – kad paūmėjimas trunka įvairų mėnesių skaičių, 3 tėvai (20 %) atsakė, kad trunka mažiau nei 1 mėnesį, 2 tėvai (13,33 %) į klausimą neatsakė (3 pav.).

3 pav. Tėvų ir mokytojų nuomonės apie tikų paūmėjimo trukmę

10.6 Tėvų ir mokytojų nuomonės apie priemones ir metodus, padedančius sušvelninti tikų pasireiškimą

Į mokytojams skirtose anketose pateiktą klausimą apie priemones ir metodus, kurie tikų pasireiškimo ar paūmėjimo metu padedą sušvelninti tikus, mokytojai atsakė labai įvairiai. Dažniausiai ( po 2 mokytojus – po 8 %) atsakė, jog padeda poilsis, krūvio sumažinimas ir pokalbis su vaiku, nuraminimas, po 1 mokytoją (po 4 %) atsakė, jog tiką sušvelnina atsipalaidavimo pratimai, vaiko palietimas, tiko nesureikšminimas, taip pat 1 mokytojas atsakė, kad priemonių nėra suradęs, 17 mokytojų (68 %) į klausimą neatsakė.

Tėvai dažniausiai (6 tėvai – 30 %) atsakė, kad padeda homeopatiniai preparatai, raminančios arbatos, 4 tėvai – 20 % atsakė, kad padeda pokalbis su vaiku, nuraminimas, po 2 tėvus (po 10 %), jog

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 ≤ 3 > 3 < 1 Įvairų mėnesių skaičių Daž n is (% )

Kiek mėnesių trunka tikų paūmėjimas?

19 padeda apsikabinimas, glostymas, kvėpavimas, joga, paskirti vaistai, po 1 (po 5 %) tėvai atsakė, kad padeda pietų miegas ir didesnio dėmesio vaikui skyrimas, 2 tėvai (10 %) į klausimą neatsakė (1 lentelė).

1 lentelė. Priemonės ir metodai, padedantys sušvelninti tikus Asmenų, naudojančių šią priemonę

ar metodą, dažnis (%) Priemonės ir metodai

Mokytojų skaičius (%) Tėvų skaičius (%)

Poilsis (krūvio sumažinimas, pietų miegas) 8 % 5 %

Fizinė veikla (atsipalaidavimo pratimai, joga, kvėpavimas)

4 % 10 %

Pokalbis su vaiku, nuraminimas 8 % 20 %

Fizinis kontaktas (vaiko palietimas, apsikabinimas, glostymas)

4 % 10 %

Tiko nesureikšminimas 4 %

Nerado priemonių 4 %

Homeopatiniai preparatai, raminančios arbatos 30 %

Paskirti vaistai 10 %

Skiriamas didesnis dėmesys vaikui 5 %

10.7 Tikų pasireiškimo vaikams, turintiems ADS, ypatumai

20 4 pav. Ryšys tarp tikų paūmėjimo po atostogų mokykloje ir ADS pasireiškimo

5 tėvai (83,33 %), kurių vaikams pasireiškia tikai ir ADS, anketose pažymėjo, jog jų vaikams pirmieji tikai pasireiškė pradėjus lankyti darželį arba mokyklą. Panašiai atsakė ir tėvai, kurių vaikams pasireiškia tik tikai: 7 tėvų (77,78 %) vaikams pirmieji tikai pasireiškė pradėjus lankyti darželį, parengiamąją grupę ar mokyklą (5 pav.). Buvo apskaičiuota p=1,000, kadangi p>0,05 pirmųjų tikų pasireiškimas pradėjus lankyti ikimokyklines, priešmokyklines ugdymo įstaigas ar mokyklas nėra statistiškai reikšmingai susijęs su ADS pasireiškimu.

21 Tyrimo metu buvo pastebėta, kad tikų paūmėjimas 3 mėnesius ir mažiau dažniau trunka vaikams, kuriems pasireiškia ADS, nei vaikais, kuriems ADS nepasireiškia. 4 tėvai (66,67 %), kurių vaikams pasireiškia tikai ir ADS, atsakė, kad tikų paūmėjimas jų vaikams trunka 3 ir mažiau mėnesių, taip pat atsakė ir 2 tėvai (22,22 %) tų vaikų, kuriems pasireiškia tikai, bet nėra ADS (6 pav.). Buvo apskaičiuotas p=0,136, kadangi p>0,05 tikų paūmėjimo trukmė ≤ 3 mėnesiai nėra statistiškai reikšmingai susijusi su ADS pasireiškimu.

6 pav. Ryšys tarp tikų paūmėjimo trukmės ≤ 3 mėn. ir ADS pasireiškimo

Apie tikų paūmėjimo trukmę 2 tėvai (33,33 %), kurių vaikams pasireiškia tikai ir ADS, atsakė, kad tikų paūmėjimas trunka įvairiai. 2 tėvai (22,22 %), kurių vaikams nepasireiškia ADS, atsakė, kad tikų paūmėjimas trunka daugiau negu 3 mėnesius, 3 (33,33 %) – kad paūmėjimai trunka mažiau nei 1 mėnesį, 2 (22,22 %) tėvai į klausimą neatsakė.

22 2 lentelė. Tikų pasireiškimas vaikams, sergantiems ir nesergantiems ADS

Sutrikimas Tikų pasireiškimas

Vaikų, kuriems pasireiškia tikai ir ADS, skaičius %

Vaikų, kuriems pasireiškia tikai be ADS, skaičius %

Paūmėja dėl kitų priežasčių 0 44,44

Vienodo intensyvumo per visus mokslo metus

33,33 44,44

Paūmėjimas trunka > 3 mėn. 0 22,22

Paūmėjimas trunka < 1 mėn. 0 33,33

Paūmėjimas trunką įvairų mėnesių skaičių

33,33 0

11.

REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikus tyrimą ir apskaičiavus rezultatus jie buvo palyginti su kitų autorių atliktų tyrimų rezultatais Lietuvoje ir užsienyje.

11.1 Tikų paplitimo Lietuvoje ir užsienyje palyginimas

23 11.2 Mokytojų galimybių atpažinti tikus palyginimas Lietuvoje ir užsienyje

Tyrimo metu gavus užpildytas anketas iš 18 tyrime dalyvauti sutikusių tėvų buvo pastebėta, kad 3 vaikams, kuriems mokytojų anketų duomenimis pasireiškia tikai, iš tiesų pasireiškia ADS, o ne tikai. Galima diskutuoti, jog mokytojos ne visada atskiria tikus nuo ADS. Lanzi G ir bendraautorių atlikto bandomojo tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad mokytojų galimybių atpažinti ir atmesti tikus jautrumas buvo 80 %, specifiškumas 97 % [16]. Giraldo BO ir bendraautorių atlikto tyrimo metu apklausus mokytojas, jų atsakymų duomenimis 94 vaikams pasireiškė tikai, po autorių ir vaikų neurologų atlikto klinikinio ištyrimo ir apklausos buvo nustatyta, kad tik 35 vaikams tikai pasireiškia ištikrųjų [1].

11.3 ADS paplitimo tarp mokinių, sergančių tikais, ir tikų pasireiškimo ypatybių vaikams, sergantiems ADS, palyginimas Lietuvoje ir užsienyje

Tyrimo metu gavus atsakymus iš tyrime dalyvauti sutikusių pradinių klasių moksleivių, kuriems pasireiškia tikai, tėvų paaiškėjo, kad 6 iš 15 moksleivių taip pat pasireiškia ir ADS. Tai atitinka 40 % paplitimą. Lietuvoje nebuvo tirtas ADS paplitimas tarp vaikų, sergančių tikais, tačiau buvo tirtas tikų paplitimas ADS sergančių vaikų tarpe. Leskausko D ir bendraautorių Lietuvoje, Kauno mieste, 12 mokyklų atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad 9,8 % vaikų, sergančių ADS, taip pat pasireiškia ir tikai [20]. Užsienio autorių atliktų tyrimų metu ADS paplitimas vaikų, sergančių tikais, tarpe yra panašus į gautą mūsų tyrimo metu. Giraldo BO ir bendraautorių Kolumbijoje atlikto tyrimo metu tarp 346 pirmos – penktos klasės moksleivių, kurių amžius buvo 6 – 12 metų, buvo rastas 43,2 % ADS paplitimas tarp moksleivių, sergančių tikais [1]. Tyrimo, atlikto Amiri S ir bendraautorių, Irane, Tabrizo mieste, metu buvo ištirti 1658 pradinių klasių moksleiviai, iš jų 45,5 % sergančių lėtiniais balso tikais ir 48,1 % sergančių lėtiniais judesių tikais taip pat pasireiškė ADS [6].

24 11.4 Veiksnių, lemiančių tikų pasireiškimą, palyginimas Lietuvoje ir užsienyje

Apklausus pradinių klasių moksleivių, kuriems pasireiškia tikai, tėvus 80 % atsakė, kad tikai jų vaikams prasidėjo pradėjus lankyti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigas ir mokyklas, 20 % atsakė, kad tikai prasidėjo kitomis aplinkybėmis (po išgąsčio, persirgus infekcine mononukleoze, 2 klasėje). Apklausus pradinių klasių mokytojus ir tėvus paaiškėjo, kad 37,9 % mokytojų ir 40 % tėvų mano, jog tikai vaikams yra vienodo intensyvumo per visus mokslo metus, 31,0 % mokytojų ir 26,67 % tėvų tikų paūmėjimą pastebi po atostogų mokykloje, taip pat 26,67 % tėvų mano, jog tikai paūmėja dėl kitų priežasčių (prieš rugsėjo mėnesį, prieš atsiskaitymus, po ligos, nenuspėjamai). Daugiausiai mokytojų (25 %) ir tėvų (40 %) mano, jog tikų paūmėjimas trunka 3 ir mažiau mėnesių. Užsienio literatūroje nepavyko rasti autorių aprašomos tikų paūmėjimo trukmės, tačiau literatūroje aprašomi veiksniai, lemiantys tikų pasireiškimą. Buse J ir bendraautorių atliktoje literatūros apžvalgoje yra aprašomi tyrimai, kurių metu buvo pastebėtas tikų paūmėjimo ryšys su patiriamu stresu, vieno iš tyrimų metu paaiškėjo, kad net 96,8 % sergančiųjų tikais, jų paūmėjimą patirdavo dėl nerimo ar psichosocialinio streso, kito tyrimo metu autoriai aiškinosi 29 aplinkos veiksnių įtaką tikų pasireiškimui 14 TS sergančių asmenų. Įvykiai, dažniausiai sukeliantys tikų paūmėjimą, buvo naujų mokslo metų pradžia, apklausų rezultatų laukimas, persikraustymas [27]. Caurin B ir bendraautorių atlikto tyrimo metu ištyrus 92 vaikus ir paauglius, sergančius tikais, paaiškėjo, kad tikų pasireiškimas paūmėja stresinės situacijose, užsiimant veikla, susijusia su mokykla, žiūrint televiziją, žaidžiant video žaidimus [7]. Mahony T ir bendraautorių atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad 5 iš 10 vaikų, kuriems pasireiškė izoliuotas sinusitas be kitų infekcinių, uždegiminių ligų, izoliuoto sinusito metu pasireiškė pirmieji tikai [28].

25 11.5 Tyrimo privalumai ir trūkumai

26

12.

IŠVADOS

1. Tikų paplitimas tarp pradinių klasių moksleivių remiantis šešių atsitiktinės atrankos būdu atrinktų Kauno miesto mokyklų pradinių klasių mokytojų anketų duomenimis yra 1, 93 %.

2. Tikai moksleiviams dažniausiai prasidėjo pradėjus lankyti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigas ir mokyklas. Dažniausiai pradinių klasių mokytojai ir pradinukų tėvai mano, kad tikai mokslo metų eigoje būna vienodo intensyvumo, taip pat dažnai mokytojai ir tėvai tikų paūmėjimus pastebi po atostogų mokykloje. Tėvų ir mokytojų nuomone efektyviausios priemonės, padedančios sušvelninti pasireiškusius tikus, yra pokalbis su vaiku, nuraminimas.

3. ADS paplitimas tarp moksleivių, kuriems pasireiškia tikai, yra 40 %. Vertinant tikų pasireiškimo ypatumus vaikams, sergantiems ADS, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tikų paūmėjimo po atostogų ir ADS pasireiškimo (p=0,015), bet tarp pirmųjų tikų pasireiškimo pradėjus lankyti iki/priešmokyklinio ugdymo įstaigas, mokyklas ir ADS pasireiškimo statistiškai reikšmingo ryšio nustatyta nebuvo (p>0,05).

4. Pradinių klasių mokytojai ne visada atpažįsta skirtumą tarp tikų bei ADS.

27

13.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Giraldo BO, David M, Sa´nchez Y, Miranda J, Sierra JM, Cornejo JW. Prevalence of Tics Among 6- to 12-Year-Old Schoolchildren in the Itagüi Municipality, Colombia, in 2010. J. Child Neurol. 2013; 28(11): 1406 – 1411.

2. Cubo E. Review of Prevalence Studies of Tic Disorders: Methodological Caveats. Tremor Other Hyperkinet Mov (N Y). 2012; 2: tre-02-61-349-1.

3. Evans GAL, Wittkowski A, Butler H, Hedderly T, Bunton P. Parenting Interventions for Children with Tic Disorders: Professionals’ Perspectives. J Child Fam Stud.2016; 25: 1594–1604.

4. Richer P, Fernandez TV. Tourette Syndrome: Bridging the Gap between Genetics and Biology. Mol Neuropsychiatry.2015; 1(3): 156 – 164.

5. Packer LE. Tic-related school problems: impact on functioning, accommodations, and interventions. Behav Modif.2005; 29(6): 876 – 99.

6. Amiri S, Fakhari A, Golmirzaei J, Mohammadpoorasl A, Abdi S. Tourette's syndrome, chronic tics, and comorbid attention deficit/hyperactivity disorder in elementary students. Arch Iran Med. 2012; 15(2): 76 – 8.

7. Caurín B, Serrano M, Fernández-Alvarez E, Campistol J, Pérez-Dueñas B. Environmental circumstances influencing tic expression in children. Eur J Paediatr Neurol.2014; 18(2):157-62. 8. Jankovic J. Hyperkinetic movement disorders in children. 2016. Available from: URL:

http://www.uptodate.com/contents/hyperkinetic-movement-disorders-in-children.

9. Nguyen TT, Kaplan PW, Wilfong A. Nonepileptic paroxysmal disorders in children. 2015. Available from: URL: https://www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/nonepileptic-

paroxysmal-disorders-in-children?source=search_result&search=tics%20and%20adhd&selectedTitle=6~150.

10. Black KJ, Black ER, Greene DJ, Schlaggar BL. Provisional Tic Disorder: What to tell parents when their child first starts ticking. F1000Res.2016; 5: 696.

11. Steinberg T, King R, Apter A. Tourette's syndrome: a review from a developmental perspective. Isr J Psychiatry Relat Sci. 2010; 47(2):105-9.

12. Roessner V, Hoekstra PJ,Rothenberger A. Tourette’s disorder and other tic disorders in DSM-5: a comment. Eur Child Adolesc Psychiatry. 2011; 20(2): 71–74.

28 14. JacksonGM, Draper A, Dyke K, Pépés SE, Jackson SR. Inhibition, Disinhibition, and the Control

of Action in Tourette Syndrome. Trends Cogn Sci. 2015; 19(11): 655 – 665.

15. Kumar A, Trescher W, Byler D. Tourette Syndrome and Comorbid Neuropsychiatric Conditions. Curr Dev Disord Rep. 2016; 3(4): 217–221.

16. Lanzi G, Zambrino CA, Termine C, Palestra M, Ferrari Ginevra O, Orcesi S, Manfredi P, Beghi E. Prevalence of tic disorders among primary school students in the city of Pavia, Italy. Arch Dis Child. 2004; 89:45–47.

17. Gadow KD, Nolan EE, Sprafkin J, Schwartz J.

Tics and psychiatric comorbidity in children and adolescents. Dev Med Child Neurol. 2002; 44(5): 330 – 8.

18. Espil FM, Capriotti MR, Conelea CA, Woods DW. The Role of Parental Perceptions of Tic Frequency and Intensity in Predicting Tic-Related Functional Impairment in Youth with Chronic Tic Disorders. Child Psychiatry Hum Dev. 2014; 45(6): 657 – 665.

19. Ferreira BR, Pio-Abreu JL, Januário C. Tourette's syndrome and associated disorders: a systematic review. Trends Psychiatry Psychother.2014; 36(3): 123 – 33.

20. Leskauskas D, Kuzmickas K, Baranauskienė B, Daškevičienė J. Kauno miesto pradinių klasių moksleivių aktyvumo ir dėmesio sutrikimo bei gretutinių psichikos sutrikimų tyrimas. Medicina (Kaunas). 2004; 40(6): 589 – 597.

21. Gau SS, Ni HC, Shang CY, Soong WT, Wu YY, Lin LY, Chiu YN. Psychiatric comorbidity among children and adolescents with and without persistent attention-deficit hyperactivity disorder. Aust N Z J Psychiatry. 2010; 44(2): 135 – 43.

22. Jankovic J. Tourette syndrome. 2017. Available from: URL:

https://www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/tourette-syndrome?source=search_result&search=tics%20exacerbation&selectedTitle=2~91.

23. Wong DF, Brašić JR, Singer HS, Schretlen DJ, Kuwabara H, Zhou Y, Nandi A, Maris MA, Alexander M, Ye W, Rousset O, Kumar A, Szabo Z, Gjedde A, Grace AA. Mechanisms of Dopaminergic and Serotonergic Neurotransmission in Tourette Syndrome: Clues from an in vivo Neurochemistry Study with PET. Neuropsychopharmacology. 2008; 33(6): 1239 – 1251.

24. Singh A, Yeh CJ, Verma N, Das AK. Overview of Attention Deficit Hyperactivity Disorder in Young Children. Health Psychol Res. 2015; 3(2): 2115.

29 Hyperactivity Disorder Provides Support for a Shared Genetic Basis. Front Neurosci. 2016; 10: 340.

26. Sambrani T, Jakubovski E, Müller-Vahl KR. New Insights into Clinical Characteristics of Gilles de la Tourette Syndrome: Findings in 1032 Patients from a Single German Center. Front Neurosci.2016; 10: 415.

27. Buse J, Kirschbaum C, Leckman JF, Münchau A, Roessner V. The Modulating Role of Stress in the Onset and Course of Tourette’s Syndrome. Behav Modif. 2014; 38(2): 184 – 216.

30

14.

PRIEDAI

Priedas Nr.1 – anketa, skirta pradinių klasių mokytojams:

1. Ar jūsų klasėje mokosi vaikas/ai, kuriam/iems pasireiškia tikai: nevalingi, staigūs, pasikartojantys raumenų judesiai, arba garsai, pavyzdžiui, kaklo, pečių trūkčiojimas, mirksėjimas, nevalingos grimasos, lenkimosi, sukimosi judesiai, straksėjimas arba kosėjimas, krenkštimas, šnarpštimas nesant peršalimo, tam tikrų žodžių ar frazių kartojimas?

 Taip  Ne

Jei pažymėjote Ne atsakykite tik į 3 klausimą 2. Kiek tikus turinčių vaikų mokosi jūsų klasėje?

….

3. Kiek vaikų iš viso yra jūsų klasėje? ….

4. Ar pastebėjote, kuriuo laikotarpiu mokslo metų eigoje, tikai juos turinčiam/tiems mokiniui/iams pasireiškia intensyviau?

 Taip, intensyviau pasireiškia rugsėjo/spalio mėnesiais  Taip, intensyviau pasireiškia sausį

 Taip, intensyviau pasireiškia kovo/balandžio mėnesiais  Tikai vienodo intensyvumo per visus mokslo metus  Paūmėjimo laikotarpio nepastebėjau

 Kita (įrašyti)………..

5. Galbūt pastebėjote kiek laiko trunka tikų paūmėjimas? (nurodyti mėnesiais) ………

6. Galbūt esate atradę kokias nors priemones, metodus, kurie pasireiškimo, paūmėjimo metu padeda tiką sušvelninti? Jei taip, nurodykite, kokios tai priemonės, metodai.

………... 7. Galbūt esate pastebėję ar hiperaktyviems vaikams dažniau pasireiškia tikai?

31 Priedas Nr.2 – anketa, skirta pradinių klasių moksleivių, kuriems pasireiškia tikai, tėvams:

1. a) Ar per pastarąjį mėnesį jai/jam pasireiškė kūno judesiai, vadinami „tikais“? Tikai yra greiti kurios nors kūno dalies judesiai, kuriuos sunku kontroliuoti. Tikas gali būti pasikartojantis dažnas mirksėjimas, veido trūkčiojimas, galvos krūpčiojimas, pasikartojantys judesiai, daromi rankomis, pasikartojantis dažnas tūpčiojimas, pečių traukiojimas.

NE TAIP

b) Ar kada nors ji/s turėjo tiką, dėl kurio ji/s ką nors vėl ir vėl sakydavo, leisdavo garsus ir tai būdavo sunku sustabdyti? Tai galėtų būti pasikartojantis kosėjimas, šnarpštimas, krenkštimas, kai ji/s nėra peršalusi/ęs; niurnėjimas, prunkštimas, lojimas; tų pačių žodžių kartojimas vėl ir vėl, netinkamų žodžių tarimas, garsų, kuriuos ji/s išgirsta ar žodžių, kuriuos sako kiti žmonės, kartojimas.

NE TAIP

Jeigu atsakėte neigiamai į abu klausimus pereikite į 9 klausimą. 2. a) Ar šie „tikai“ kartojasi daug kartų per dieną?

NE TAIP

b) Ar jie kartojasi beveik kiekvieną dieną mažiausiai 4 savaites?

NE TAIP

c) Ar jie tęsiasi metus ir ilgiau?

NE TAIP

d) Ar jie buvo visiškai išnykę per pastarąjį laiką 3 mėnesiams iš eilės?

NE TAIP

3. Ar šie „tikai“ jį/ą labai liūdina? Ar jie pasireiškia mokykloje? Ar jie sukelia jums problemų namuose? Ar jie sukelia problemų bendraujant su draugais? Ar kiti vaikai pašiepia jį/ją dėl šių „tikų“?

Jei atsakėte teigiamai bent į vieną klausimą pažymėkite TAIP

NE TAIP

4. Ar tikai pasireiškia tik tuomet, kai ji/s vartoja Ritalin, Adderal, Cylert, Dexedrine, Provigil, ar kitus medikamentus, skirtus gydyti aktyvumo ir dėmesio sutrikimą?

NE TAIP

5. Kada jūsų vaikui prasidėjo tikai?  Prasidėjo pradėjus lankyti darželį

32  Prasidėjo pradėjus lankyti pirmą klasę

 Prasidėjo vėlesnėje klasėje (įrašyti) - ... klasėje  Kita (įrašyti)...

6. Ar pastebėjote, kuriuo laikotarpiu mokslo metų eigoje, tikai jūsų vaikui pasireiškia intensyviau?  Taip, intensyviau pasireiškia rugsėjo/spalio mėnesiais

 Taip, intensyviau pasireiškia sausį

 Taip, intensyviau pasireiškia kovo/balandžio mėnesiais  Tikai vienodo intensyvumo per visus mokslo metus  Kita (įrašyti)………..

7. Kiek laiko trunka tikų paūmėjimai? (nurodykite mėnesiais) ……….

8. Galbūt esate atradę kokias nors priemones, metodus, kurie pasireiškimo, paūmėjimo metu padeda tiką sušvelninti? Jei taip, nurodykite, kokios tai priemonės, metodai.

………... 9. Ar kas nors (mokytojai, auklė, draugai) skundėsi dėl jūsų vaiko elgesio?

NE TAIP

Jeigu į šį klausimą atsakėte neigiamai sekančius klausimus praleiskite. Per pastaruosius 6 mėnesius:

10. a) Ar ji/s dažnai nesutelkdavo pakankamai dėmesio į detales? Darė klaidų mokykloje dėl susikaupimo stokos?

NE TAIP

b) Ar ji/s dažnai turėdavo problemų išlaikant dėmesį, kai ji/s žaisdavo ar darydavo namų darbus?

NE TAIP

c) Ar ji/s dažnai gaudavo pastabų, kad ji/s nesiklauso, kai kiti kalba su juo/a?

NE TAIP

d) Ar ji/s dažnai turėdavo problemų dėmesingai klausant, ką jam/ai buvo liepta padaryti (pavyzdžiui, neišlaiko dėmesio, nedėmesingai klauso mokykloje, chore)? Ar taip nutikdavo ir tuomet, kai ji/s suprasdavo, ko jo/s buvo prašyta padaryti? Ar taip nutikdavo ir tuomet, kai ji/s norėdavo susikaupti, dėmesingai klausyti?

Jei atsakėte neigiamai bent į vieną klausimą pažymėkite NE NE TAIP

33

NE TAIP

f) Ar ji/s dažnai bandydavo išvengti dalykų, kurie reikalauja jį/ą susikaupti ar sunkiai mąstyti (pavyzdžiui, namų darbų)? Ar ji/s nemėgsta tokių dalykų?

Jei atsakėte teigiamai bent į vieną klausimą pažymėkite TAIP

NE TAIP

g) Ar ji/s dažnai pamesdavo ar užmiršdavo dalykus, kurių jam/i reikėdavo? Pavyzdžiui, namų darbų užduotis, pieštukus, žaislus?

NE TAIP

h) Ar jūsų vaiką dažnai lengvai išblaško nereikšmingi dalykai (pavyzdžiui, garsai kitam kambary, lauke)?

NE TAIP

i) Ar ji/s dažnai pamiršdavo padaryti dalykus, kuriuos ji/s turi padaryti kiekvieną dieną (pavyzdžiui, užmiršdavo susišukuoti plaukus, išsivalyti dantis)?

NE TAIP

Jeigu 10 klausime į 6 ir daugiau punktų atsakėte teigiamai pažymėkite TAIP

NE TAIP

Per pastaruosius 6 mėnesius:

11. a) Ar ji/s dažnai nerimastingai judina, sukioja rankas, pėdas? Dažnai muistosi sėdėdama/s? Jei atsakėte teigiamai bent 1 klausimą pažymėkite TAIP

NE TAIP

b) Ar ji/s dažnai pakyla iš savo suolo mokykloje pamokų metu, kai neturėtų to daryti?

NE TAIP

c) Ar ji/s dažnai pradėdavo bėgioti ar kur nors laipioti, kai neturėtų to daryti? Ar ji/s nori bėgioti ar kur nors laipioti net jeigu to ir nepadaro?

Jei atsakėte teigiamai bent į vieną klausimą pažymėkite TAIP

NE TAIP

d) Ar jam/i dažnai būna sunku tyliai žaisti? NE TAIP

e) Ar ji/s nuolat juda?

NE TAIP

f) Ar ji/s dažnai per daug šnekėdavo?

34 g) Ar ji/s dažnai pradėdavo sakyti atsakymus, kai koks nors žmogus ar mokytoja dar nebūdavo baigusi sakyti klausimo?

NE TAIP

h) Ar ji/s dažnai turėdavo problemų laukdama/s kol ateis jo/s eilė?

NE TAIP

i) Ar ji/s dažnai pertraukinėdavo kitus žmones? Įsiterpdavo, kai kiti žmonės kalbasi ar yra užsiėmę, arba kai jie kalba telefonu?

NE TAIP

Jei 11 klausime į 6 ar daugiau punktų atsakėte teigiamai pažymėkite TAIP

NE TAIP

12. Ar ji/s turėjo problemų sukaupiant dėmesį, būnant aktyviu/a ar impulsyviu/a iki 7 metų amžiaus?

NE TAIP

13. Ar šie dalykai sukėlė problemų mokykloje? Namuose? Būnant su šeima? Su draugais? Jei teigiamai atsakėte į 2 ar daugiau klausimų pažymėkite TAIP