1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS NEUROMOKSLŲ INSTITUTAS OFTALMOLOGIJOS LABORATORIJA
AMŽINĖS GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJOS SĄSAJOS SU VEGF (rs833061, rs1413711) POLIMORFIZMAIS
Baigiamasis magistro darbas Medicinos vientisųjų studijų programa
Autorė: Eglė Deltuvaitė Mokslinio darbo vadovė: dr. doc. Rasa Liutkevičienė
Kaunas 2020
2
TURINYS
SANTRAUKA ...4 SUMMARY ...6 3. PADĖKA ...8 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ...85. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS...8
SANTRUMPOS ...9
SĄVOKOS ... 10
ĮVADAS ... 11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12
LITERATŪROS APŽVALGA... 13
1.1. Amžinė geltonosios dėmės degeneracija... 13
1.2. AGDD patogenezė ... 13
1.3. AGDD rizikos veiksniai ... 15
1.4. AGDD paplitimas ... 16
1.5. VEGF genų šeima ir jų sąsajos su AGDD ... 16
2. TYRIMO METODIKA ... 18
2.1. Tyrimo organizavimas, objektas, tiriamųjų atranka ... 18
2.2. Deoksiribonukleininės rūgšties išskyrimas ... 19
2.3. DNR išskyrimas naudojant silikagelio kolonėles ... 19
2.4. DNR koncentracijos matavimas spektrofotometru ... 20
2.5. Vieno nukleotido polimorfizmo nustatymas tikro laiko polimerazės grandinės reakcijos metodu... 20
2.6. 2.6 Statistinė duomenų analizė ... 21
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 23
3.1. VEGF-A rs1413711, rs833061 įtaka pradinės, eksudacinės bei atrofinės amžinės geltonosios dėmės degeneracijos pasireiškimui. ... 24
3.2. VEGF-A rs1413711 ir rs833061 įtaka pradinės, eksudacinės bei atrofinės AGDD pasireiškimui pagal tiriamųjų lytį. ... 29
3 3.3. VEGF-A rs1413711, rs833061 įtaka pradinės, eksudacinės bei atrofinės AGDD
pasireiškimui pagal amžiaus grupes. ... 35
4. REZULTATŲ APTARIMAS... 43
5. IŠVADOS ... 45
4
SANTRAUKA
Darbo autorė: Eglė Deltuvaitė
Darbo pavadinimas: Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos sąsajos su VEGF (rs833061, rs1413711) polimorfizmais.
Tikslas: įvertinti ryšį tarp amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AGDD) ir VEGF (rs833061, rs1413700) polimorfizmų.
Uždaviniai:
1) Nustatyti vieno nukleotido polimorfizmus (VEGF-A rs833061, rs1413711), sergantiems pradine bei vėlyvąja (eksudacine ir atrofine) AGDD.
2) Įvertinti vieno nukleotido polimorfizmų (VEGF-A rs833061, rs1413711) įtaką pradinės ir vėlyvosios (eksudacinės ir atrofinės) AGDD pasireiškimui pagal lytį.
3) Įvertinti vieno nukleotido polimorfizmų (VEGF-A rs833061, rs1413711) įtaką pradinės ir vėlyvosios (eksudacinės ir atrofinės) AGDD pasireiškimui priklausomai nuo amžiaus. Metodika: ištirti 273 pradine, 294 eksudacine, 58 atrofine AGDD sergantys bei 320 sveikų asmenų. DNR išskirta naudojant silikagelio kolonėles. Genotipavimas buvo atliktas naudojant tikro laiko polimerazės grandinės reakcijos metodą (TL-PGR). Rezultatai įvertinti naudojantis kompiuterine programa „Statistical Package for the Social Sciences, version 23.0 for Windows“ (SPSS for Windows, 23.0 versija, JAV).
Rezultatai: VEGF-A rs1413711 T/C genotipas, lyginant su T/T genotipu, didina galimybę sirgti pradine AGDD 1,9 karto (p=0,001). C/C genotipas, lyginant su T/T genotipu, didina galimybę sirgti pradine AGDD 1,6 karto (p=0,044). T/C + C/C genotipai didina galimybę sirgti pradine AGDD 1,8 karto, lyginant su T/T genotipu (p=0,001). T/C genotipas, lyginant su T/T + C/C genotipais, taip pat didina šią galimybę (p=0,007). VEGF-A rs1413711 T/C + C/C genotipai, lyginant su T/T genotipu, didina galimybę sirgti eksudacine AGDD 1,4 kartus (p=0,041). C/C genotipas didina galimybę sirgti atrofine AGDD tiek lyginant su T/T genotipu (p=0,022), tiek lyginant su T/T bei T/C genotipais (p=0,017).
VEGF-A rs1413711 T/C bei C/C genotopai kartu, lyginant su T/T genotipu, didina galimybę sirgti pradine AGDD vyrams 1,9 karto (p=0,042), o moterims atitinkamai didina galimybę sirgti pradine AGDD 1,7 karto (p=0,012). T/C genotipas, lyginant su T/T bei C/C genotipais, didina galimybę sirgti pradine AGDD moterims 1,6 karto (p=0,021). T/C genotipas, lyginant su T/T
5 genotipu, didina galimybę sirgti eksudacine AGDD vyrams 2,3 karto (p=0,014), o T/C bei C/C genotipai kartu, lyginant su T/T genotipu, didina galimybę sirgti eksudacine AGDD vyrams 2,2 karto (0,01). C/C genotipas, lyginant su T/T genotipu, didina galimybę sirgti atrofine AGDD vyrams 5,2 karto (p=0,032), taip pat T/C bei C/C genotipai kartu, lyginant su T/T genotipu, didina šią galimybę 3,7 karto (p=0,049). Išanalizavus VEGF-A rs833061 paaiškėjo, kad C/T genotipas, lyginant su C/C ir T/T genotipais, mažina galimybę sirgti atrofine AGDD moterims apie 2,2 karto (p=0,039).
VEGF-A rs1413711 T/C genotipas didina galimybę sirgti pradine AGDD vyresniame amžiuje, lyginant su T/T genotipu 2 kartus (p=0,002) ir lyginant su T/T bei C/C genotipais 1,6 karto (p=0,010). C/C genotipas, lyginant su T/T genotipu, didina galimybę sirgti pradine AGDD vyresniame amžiuje (p=0,048), šią galimybę didina T/C bei C/C genotipai kartu, lyginant su T/T genotipu, taip pat didina beveik 2 kartus (p=0,002).
Išvados: VEGF-A rs1413711 T/C, C/C bei T/C + C/C genotipai didina galimybę sirgti pradine AGDD. T/C + C/C genotipai kartu didina galimybę sirgti eksudacine AGDD. C/C genotipas didina galimybę sirgti atrofine AGDD. VEGF-A rs1413711 T/C bei C/C genotipai kartu didina galimybę sirgti pradine AGDD ir vyrams ir moterims. T/C genotipas didina galimybę sirgti pradine AGDD moterims. T/C, T/C bei C/C genotipai didina galimybę sirgti eksudacine AGDD vyrams. C/C, T/C bei C/C genotipai didina galimybę sirgti atrofine AGDD vyrams. VEGF-A rs833061 C/T genotipas mažina galimybę sirgti atrofine AGDD moterims. VEGF-A rs1413711 T/C genotipas didina galimybę sirgti pradine AGDD vyresniame amžiuje. Taip pat C/C ir T/C bei C/C genotipai kartu didina galimybę sirgti pradine AGDD vyresniame amžiuje.
6
SUMMARY
Author: Eglė Deltuvaitė
Title: The Association Between Age-related Macular Degeneration and VEGF-A (rs833061, rs1413711) Polymorphisms.
Aim of the study: to determine the association of age-related macular degeneration and VEGF-A (rs833061, rs1413711) polymorphisms.
Objectives:
1) To determine the single nucleotide polymorphisms (VEGF-A rs833061, rs1413711) for early and advanced (exudative and atrophic) AMD patients.
2) To evaluate the impact of single nucleotide polymorphisms (VEGF-A rs833061, rs1413711) on early and advanced (exudative and atrophic) AMD development by gender. 3) To evaluate the impact of single nucleotide polymorphisms (VEGF-A rs833061,
rs1413711) on early and advanced (exudative and atrophic) AMD development by age. Methods: The study enrolled 273 patients with early AMD, 294 with exudative AMD and 58 with atrophic AMD as well as 320 healthy subjects. Samples of DNA from peripheral white blood cells were extracted by commercial kits. Genotyping was carried out using the method of real-time PCR. The results were evaluated using the statistical analysis method of „Statistical Package for the Social Sciences, version 23.0 for Windows“.
Results: VEGF-A rs1413711 T/C genotype, compared to T/T is associated with 1.9 fold increased risk of early AMD development (p=0.001). C/C genotype, compared to T/T is associated with 1.6 fold increased risk of early AMD (p=0,044). T/C genotype, compared to T/T + C/C genotypes with 1.6 fold risk (p=0.007). T/C + C/C genotypes, compared to T/T is associated with 1.4 fold increased risk of exudative AMD development (p=0.041). C/C genotype compared to T/T is associated with 2.5 fold risk of atrophic AMD development (p=0.022) and compared to T/T and T/C genotypes with 2.3 fold risk (p=0.017).
VEGF-A rs1413711 T/C and C/C genotypes compared to T/T are associated with 1.9 fold increased risk of early AMD development in males (p=0.042) and 1.7 fold increased risk in females (p=0.012). Also, T/C genotype, compared to T/T and C/C genotypes is associated with 1.6 fold increased risk of early AMD development in females (p=0.021). T/C genotype, compared to T/T is associated with 2.3 fold risk in males (p=0.014),also T/C and C/C genotypes, compared to T/T is associated with 2.2 fold risk of exudative AMD development in males (0.010). C/C genotype, compared to
7 T/T and also T/C and C/C genotypes together are associated with increased risk of developing atrophic AMD in males (p=0.032; p=0.049 respectively).
VEGF-A rs833061 C/T genotype, compared to C/C and T/T is associated with decreased risk of developing atrophic AMD in females (p=0.039).
VEGF-A rs1413711 T/C, compared to T/T and also T/T and C/C genotypes is associated with increased risk of early AMD in older age group (p=0.002; p=0.010 respectively). C/C genotype, compared to T/T, also, T/C and C/C genotypes together is associated with increased risk of early
AMD in older age (p=0.048; p=0.002 respectively).
Conclusions: T/C and also T/C + C/C genotypes in VEGF-A rs1413711 are associated with increased risk of early AMD. T/C and C/C genotypes together are associated with increased risk of exudative AMD. C/C genotype is associated with increased risk of atrophic AMD. VEGF-A rs1413711 T/C and C/C genotypes together are associated with increased risk of early AMD in males and females. T/C genotype is associated with increased risk of early AMD in females. T/C and also T/C and C/C genotypes together are associated with increased risk of exudative AMD in males. C/C and also T/C and C/C genotypes together are associated with increased risk of atrophic AMD in males. VEGF-A rs833061 C/T genotype is associated with decreased risk of atrophic AMD in females. VEGF-A rs1413711 T/C, C/C and also T/C and C/C genotypes together are associated with increased risk of early AMD development in older age groups.
8
3. PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju magistrinio darbo vadovei doc. dr. Rasai Liutkevičienei, magistrei Alvitai Vilkevičiūtei bei LSMU Oftalmologijos laboratorijos darbuotojams už patarimus ir pagalbą atliekant šį tyrimą.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorių interesų konflikto nebuvo.5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Moksliniam tyrimui atlikti išduotas etikos leidimas LSMU bioetikos centre. Leidimo nr. BE-2-/13. Leidimas gautas 2008 m., pratęstas 2015 m.
9
SANTRUMPOS
AGDD – amžinė geltonosios dėmės degeneracija
VEGF – kraujagyslių endotelio augimo faktorius (vascular endothelial growth factor) GVN – gyslainės neovaskuliarizacija
TPE – tinklainės pigmentinis epitelis ROS – reactive oxygen species
10
SĄVOKOS
11
ĮVADAS
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) yra progresuojanti, negrįžtama centrinės tinklainės dalies, geltonosios dėmės (makulos) liga, kuriai būdinga fotoreceptorių degeneracija makulos srityje ir negrįžtamas centrinio regėjimo praradimas, dažniausiai pasireiškiantis abiejose akyse (1,2). Tai yra itin aktuali problema, nes AGDD išlieka svarbiausia aklumo priežastis išsivysčiusiose šalyse vyresniems nei 60 metų žmonėms, ženkliai blogina gyvenimo kokybę (3). Eksponentiškai ilgėjant gyvenimo trukmei, AGDD diagnozuojama vis dažniau, prognozuojama, kad nuo 2020 m. iki 2040 m. AGDD sergančiųjų skaičius atitinkamai išaugs nuo 196 mln. iki 288 mln. (4). AGDD etiologija yra daugiaveiksnė, nustatyta daug priežasčių, sąlygojančių ligos vystymąsi, tad nusakyti vienos konkrečios priežasties negalime (3). AGDD rizikos veiksniai skirstomi į kontroliuojamus (rūkymas, per didelis KMI, aukštas AKS, sisteminės uždegiminės ligos, ilgalaikis saulės poveikis akims) ir nekontroliuojamus (lytis, amžius, genetiniai veiksniai, šeimos polinkis sirgti šia liga, rasė) (4). Pastebėtas genetinis ryšys su AGDD patogeneziniu mechanizmu, todėl naudinga ieškoti naujų genetinių žymenų sąsajų (5).
AGDD skirstoma į pradinę ir vėlyvąją. Pradinė AGDD dažniausiai regėjimo pokyčių nesukelia. Klinikiniai požymiai pasireiškia prasidėjus vėlyvajai AGDD stadijai (2,4). Vėlyvoji AGDD skirstoma į „sausąją“/atrofinę, kai regėjimo funkcijos blogėja lėtai, ir „šlapiąją“/eksudacinę, kuri pasireiškia naujų kraujagyslių formavimusi po tinklaine (gyslainės neovaskuliarizacija/ GVN) (7,8). Tyrimais nustatyta, jog didelę įtaką gyslainės neovaskuliarizacijai turi kraujagyslių endotelio augimo faktoriai (VEGF) (9). Eksudacinės AGDD atveju pirmo pasirinkimo gydymo būdas yra kraujagyslių endotelio augimo faktorių inhibitorių injekcijos į stiklakūnį, kurios ženkliai sulėtina ligos progresavimą (10). Kadangi nustatyta, jog VEGF-A užima svarbią vietą AGDD patogenezėje, nuspręsta, naudojantis išmaniomis genetikos technologijomis, ištirti geno, dalyvaujančio naujų kraujagyslių formavimosi procese, pasirinktus vieno nukleotido polimorfizmus.
12
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: įvertinti ryšį tarp amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AGDD) ir VEGF (rs833061, rs1413700) polimorfizmų.
Uždaviniai:
1) Nustatyti vieno nukleotido polimorfizmus (VEGF-A rs833061, rs1413711), sergantiems pradine bei vėlyvąja (eksudacine ir atrofine) AGDD.
2) Įvertinti vieno nukleotido polimorfizmų (VEGF-A rs833061, rs1413711) įtaką pradinės ir vėlyvosios (eksudacinės ir atrofinės) AGDD pasireiškimui pagal lytį.
3) Įvertinti vieno nukleotido polimorfizmų (VEGF-A rs833061, rs1413711) įtaką pradinės ir vėlyvosios (eksudacinės ir atrofinės) AGDD pasireiškimui priklausomai nuo amžiaus.
13
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Amžinė geltonosios dėmės degeneracija
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija - tai progresuojanti, negrįžtama centrinės tinklainės dalies, geltonosios dėmės (makulos) liga, kuriai būdinga fotoreceptorių degeneracija makulos srityje ir negrįžtamas centrinio regėjimo praradimas, dažniausiai pasireiškiantis abiejose akyse (1,2). Tai yra itin aktuali problema, nes AGDD išlieka svarbiausia aklumo priežastis išsivysčiusiose šalyse vyresniems nei 60 metų žmonėms (3). Regėjimo sutrikimai dažniausiai pasireiškia prasidėjus vėlyvajai AGDD stadijai (2,6). Pagrindiniai simptomai yra prastėjantis regos aštrumas ir progresuojantis centrinio regėjimo netekimas, dėl ko įprastos kasdienės veiklos, tokios kaip skaitymas, automobilio vairavimas ar veidų atpažinimas, tampa vis sunkiau įvykdomos, reikalauja daugiau pastangų ir akivaizdžiai blogina gyvenimo kokybę (6). AGDD klasifikacija:
1) Pradinė AGDD skirstoma į pradinę ir vidutinę.
Pradinė AGDD diagnozuojama, kai aptinkama daug mažų (< 63 µm) drūzų ar kelios vidutinio dydžio (>63µm, bet <125 µm) drūzos geltonojoje dėmėje ir TPE (tinklainės pigmentinio epitelio) pakitimai (11, 12).
Vidutinė AGDD diagnozuojama, kai matyti daug vidutinio dydžio drūzų, ar bent viena didelė (>125µm) drūza (12).
2) Vėlyvoji AGDD skirstoma į:
„Sausąją“/atrofinę - būdinga TPE ir fotoreceptorių atrofija, o regėjimo blogėjimo priežastis yra geografinė atrofija (1, 2, 12). Geografinė atrofija – tai gyslainės sluoksnių, teikiančių fotoreceptoriams maisto medžiagas, degeneracija, kuri yra nustatoma įvykus TPE atrofijai bent viename plotelyje, kurio diametras siekia ≥175 µm (2, 12). Esant dideliam TPE ploto pažeidimui, geografinė atrofija gali komplikuotis skotoma (12). “Sausoji” AGDD gali progresuoti į „šlapiąją“ (12).
„Šlapiąją“/eksudacinę – pasireiškia vystantis GNV. GVN patogenezei didelę reikšmę turi VEGF (aptariama 1.2 skyrelyje).
1.2. AGDD patogenezė
AGDD etiologija nėra tiksliai išaiškinta, tačiau įrodymai rodo, kad ji yra daugiaveiksnė: lipofuscinogenezė, druzų formavimasis, neovaskuliarizacija (eksudacinėje formoje), aplinkos rizikos faktoriai, genetiniai veiksniai prisideda prie ligos vystymosi (1, 2, 12, 13, 14). Didžiausias
14 rizikos faktorius – senyvas amžius: senstant formuojasi lipofuscino granulių depozitai ant TPE, vėliau lipidai kaupiasi šalia Brucho membranos (BrM) (14). Lipofuscinas TPE pradeda kauptis nuo 20 metų amžiaus, šis procesas tęsiasi visą gyvenimą (14). Lipofuscinas sudarytas iš vitamino A metabolitų ir lipidų peroksidazių, kurie veikiami regimosios šviesos (400-700 nm) ir PaO2 (apie 70 mmHg) stimuliuoja ROS sintezę (14). Dėl šių procesų mažėja BrM pralaidumas, sutrikdomas tinklainės maisto medžiagų pasisavinimas iš gyslainės, vyksta fotoreceptorių atrofija (13). Dėl oksiduotų lipoproteinų, deguonies laisvųjų radikalų, reaktyvaus azoto, galutinių glikozilinimo produktų bei apoptozės ląstelių liekanų kyla oksidacinis stresas, sukeliantis uždegimą (15). Vietinis uždegimas skatina produkuoti uždegiminius citokinus, imunoglobulinus, apolipoproteinus bei kitus uždegiminius veiksnius, dėl kurių aktyvuojama komplemento sistema (13). Vietinio uždegimo bei komplemento sistemos aktyvacija – tai pagrindiniai veiksniai, dėl kurių inicijuojama druzų formavimasis (1, 12, 13). Drūzų formavimasis yra pagrindinis AGDD požymis (13). Drūza apibūdinama kaip amorfinė lipidų ir baltymų sankaupa, aptinkama tarp TPE ir Brucho membranos (2, 13). Drūzų kiekis ir dydis padeda diagnozuojant AGDD ir vertinant ligos progresavimą (12, 13). Drūzos skirstomos į “kietąsias” ir “minkštąsias“ (13). “Kietosioms” drūzoms būdingi aiškūs kraštai, jos lokalizuojasi atokiau nuo „minkštųjų“ drūzų, „minkštosioms“ drūzoms nebūdingi aiškiai apibrėžiami kraštai, išsidėsto šalia kitų drūzų, jos linkusios susilieti (1, 16). Pagal dydį drūzos gali būti mažos (<63 µm), vidutinio dydžio (>63µm, bet <125 µm), didelės (>125µm) (12). Mažiausiai 95% vyresnio amžiaus žmonių akyse aptinkama bent kelios mažos drūzos, bet tai nerodo, kad pacientas serga AGDD. Pradinė AGDD diagnozuojama, kai aptinkama daug mažų (< 63 µm) drūzų ar kelios vidutinio dydžio (>63µm, bet <125 µm) drūzos geltonojoje dėmėje (11, 12). Aptikus keletą didelių (≥125 µm) “kietųjų“ ar „minkštųjų“ (125-250 µm) drūzų geltonojoje dėmėje diagnozuojama vėlyvoji AGDD stadija (13).
„Sausajai“ ir pradinei AGDD patogenezinio gydymo nėra. Taikoma profilaktika koreguojant rizikos veiksnius, rekomenduojama sveikai maitintis vartojant daug vaisių ir daržovių. Eksudacinę AGDD formą charakterizuoja gyslainės neovaskuliarizacija, kuri vystosi dėl uždegiminių ir komplemento sistemos komponentų nuolatinio poveikio TPE (17). Besikaupiantys komponentai skatina proangiogeninių mediatorių (pvz.: VEGF-A, VEGF-165a) išsiskyrimą, kurie skatina gyslainės neovaskuliarizaciją (17). Susiformavus naujoms kraujagyslėms makulos srityje gresia skotoma, vaizdo iškraipymai (13). Naujos kraujagyslės būna trapios, plyšta, kraujuoja, dėl to formuojasi randeliai makulos srityje ir didėja rizika apakti (13, 17). Eksudacinė AGDD yra
15 standartiškai gydoma VEGF inhibitorių (rabinizumab/ bevacizumab) injekcijomis į stiklakūnį (18). Dažniausiai šis gydymo būdas yra efektyvus ir apsaugo nuo apakimo, tačiau ligos neišgydo, tik pristabdo jos tolimesnį progresavimą (18).
1.3. AGDD rizikos veiksniai
AGDD rizikos veiksniai skirstomi į kontroliuojamus (nutukimas, rūkymas, aukštas AKS) bei nekontroliuojamus (amžius, genetinės mutacijos, lytis, rasė) (4, 19). Svarbiausias AGDD rizikos veiksnys yra senyvas amžius, ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei daugėja AGDD sergančiųjų (4, 14). “Beaver Dam Eye Study” teigia, kad 30% vyresnių nei 75 metų amžiaus pacientų serga AGDD (14). Taip pat nustatyta, kad virš 75 metų AGDD moterims diagnozuojama dažniau nei vyrams (1). Cunningham J. aprašo, kad AGDD dažnis didžiausias baltojoje rasėje, mažesnis paplitimas Azijoje, mažiausias juodaodžių populiacijoje (4). Atliktuose tyrimuose su dvyniais nustatyta, kad monozigotiniams dvyniams AGDD pasireiškia dažniau nei dizigotiniams (19). AGDD rizika išauga 4 kartus, jei liga susirgo pirmos eilės giminaitis, tad rekomenduojama informuoti pacientų giminaičius reguliariai tirtis akis ir skubiai kreiptis į oftalmologą jei pasireiškia regėjimo sutrikimai (20). Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje taip pat skatina AGDD vystymąsi: cholesterolis oksiduojamas ir kaupiamas tinklainėje, vėliau lipidai akumuliuoja į BrM (14, 21). Nustatyta, kad bendro cholesterolio ir DTL koncentracijų santykio kraujo serume padidėjimas teigiamai koreliuoja su AGDD vėlyvosios stadijos diagnozavimu (21). Rūkant sumažėja gyslainės kraujotaka, dėl to atsiranda išemija, hipoksija ir mikro-infarktai, kurie daro įtaką AGDD vystymuisi (21). Rūkoriams pirmieji ligos požymiai atsiranda maždaug 10 metų anksčiau nei nerūkantiems (atitinkamai 67 ir 77 metų amžiaus) (21). Saulės spindulių tiesioginis poveikis akims – taip pat reikšmingas AGDD rizikos veiksnys, tačiau didžiausią įtaką spinduliai turi jaunystėje (≥ 8 val. per dieną), o saulės spindulių poveikis senatvėje turi mažesnę įtaką ligos išsivystymui (22). Akiniai nuo saulės sumažina žalingą spindulių poveikį akims ir yra gera ankstyva AGDD prevencinė priemonė (22). Sąsajų tarp rainelės spalvos ir ankstyvosios ar vėlyvosios AGDD nepastebėta (22).
Įrodyta, kad genetiniai veiksniai susiję su uždegiminiais procesais, dalyvaujančiais AGDD patogenezėje. Dėl oksidacinio streso skatinama VEGF-A sintezė. VEGF-A – tai pagrindinis eksudacinę AGDD sukeliantis faktorius, paskatinantis naujų kraujagyslių proliferaciją. VEGF inhibitorių injekcijos į stiklakūnį efektyviai kontroliuoja neovaskuliarizaciją ir padeda ilgiau
16 išlaikyti gerą regėjimo aštrumą (23). Kadangi moksliniais tyrimais nustatytas genetinis ryšys tieriant AGDD patogenezę, nuspręsta ištirti VEGF-A rs833061 bei rs 1413711 vieno nukleotido polimorfizmus.
1.4. AGDD paplitimas
AGDD sukelia 8,7% (3 milijonai asmenų) regos netekimo atvejų pasaulyje ir užima trečiąją vietą po kataraktos bei glaukomos (24). Regos sutrikimai dėl AGDD nėra būdingi jaunesniems nei 50 metų žmonėms, tačiau su amžiumi ligos paplitimas didėja (24). AGDD yra dažniausia aklumo priežastis išsivysčiusiose šalyse vyresniems nei 60 metų žmonėms (3). Prognozuojama, kad Skandinavijos šalyse (Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje) per artimiausius tris dešimtmečius vėlyvosios stadijos AGDD atvejų tarp 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų padaugės 75 procentais, nuo 187 000 sergančių 2012 metais iki 328 000 sergančiųjų 2040-aisiais (24, 25). Apie 30 procentų vyresnių nei 75 metų pacientų serga AGDD, maždaug 6-8 procentams liga progresuoja bei sukelia sunkų regėjimo aštrumo suprastėjimą (26). Sergančiųjų AGDD atvejų kasmet daugėja. Prognozuojama, kad nuo 2020 m. iki 2040 m. AGDD sergančiųjų skaičius pasaulyje atitinkamai išaugs nuo 196 mln. iki 288 mln. (6). AGDD paplitimas etninėse grupėse skiriasi: juodaodžių populiacijoje – 2,4 proc., ispanų – 4,3 proc., kinų 4,6 proc., europidų – 5,4 proc.; vėlyvosios stadijos AGDD atitinkamai: juodaodžių populiacijoje – 0,3 proc., ispanų – 0,2 proc., kinų – 1,0 proc., europidų – 0,6 proc. (24).
2003 metais Lietuvoje AGDD buvo antroje vietoje tarp pirminių regos sutrikimų priežasčių po kataraktos ir sudaro apie 13,8% (24). 2013 metais įsikūrusi Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacija nurodo, kad sergančiųjų vėlyvąja sunkia AGDD forma Lietuvoje yra apie 30 tūkstančių. Kasmet jų padaugėja nuo 2 iki 3 tūkstančių (24). AGDD paplitimas atsitiktinėje 45–64 metų amžiaus Kauno miesto gyventojų imtyje yra 7,3 proc. (24).
1.5. VEGF genų šeima ir jų sąsajos su AGDD
VEGF genų šeimą sudaro: placentos augimo faktorius, A, B, C, VEGF-D, ir VEGF-E. VEGF-A paskatina angiogenezę ir reguliuoja endotelio funkciją produkuodamas azoto oksidą (NO) (30). Tyrimais pagrįsta, kad VEGF-A ekspresija turi didžiulę reikšmę
17 eksudacinės AGDD pasireiškimui (28). Intravitrealinės VEGF inhibitorių injekcijos sulėtina ligos progresavimą ir pagerina centrinį regėjimą daugumai sergančiųjų eksudacine AGDD, tačiau yra pacientų, kuriems toks gydymas neveiksmingas (28). Pasaulyje atliktuose tyrimuose aptikta, kad VEGF-A -460T/C (rs833061) ir +634G/C polimorfizmai didina šansą susirgti AGDD kaukaziečių populiacijoje, o +936C/T ženkliai didina riziką susirgti eksudacine AGDD kinų populiacijoje. Taip pat aptikta, kad VEGF-A -460T/C (rs833061) VNP yra reikšmingas diabetinės retinopatijos išsivystymui (29). VEGF-A genas išsidėsto 6p21.3 chromosomoje, turi aštuonis egzonus ir septynis intronus (28). VEGF-A +674 C/T (rs1413711) polimorfizmas irgi didina riziką susirgti AGDD (29).
1 pav. VEGF-A geno lokalizacija.
18
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas, objektas, tiriamųjų atranka
Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Oftalmologijos laboratorijoje. Organizuojant tyrimą buvo gautas bioetikos leidimas, užsakyti reagentai, užtikrintos laboratorijos techninės galimybės bei parengta literatūros apžvalga. Galutinai pasiruošus, buvo tiriami VEGF-A geno du variantai (rs833061, rs1413711) pacientams, kuriems diagnozuota AGDD, ir kontrolinės grupės tiriamiesiems.
Tiriamųjų atranka
Į AGDD pacientų grupes įtraukti asmenys, atitinkantys šiuos kriterijus: 1. Oftalmologo nustatyta AGDD diagnozė.
2. Raštiškas sutikimas dalyvauti tyrime. 3. Nenustatyta kitų oftalmologinių ligų. 4. Amžius ≥ 42 metai.
Į kontrolinę grupę įtraukti asmenys, atitikę šiuos kriterijus: 1. Raštiškas sutikimas dalyvauti tyrime.
2. Gera sveikatos būklė. 3. Nediagnozuota AGDD. 4. Amžius ≥ 55 metai.
Tiriamieji buvo suskirstyti į keturias grupes:
I-oji grupė – pacientai, sergantys pradine amžine geltonosios dėmės degeneracija (n=273), kurių amžius buvo nuo 42 iki 94 metų. Grupę sudarė 192 moterys (70,3%) bei 81 vyras (29,7%).
II-oji grupė – pacientai, sergantys eksudacine amžine geltonosios dėmės degeneracija (n=294), kurių amžius buvo nuo 49 iki 95 metų. Grupę sudarė 193 moterys (65,6%) bei 101 vyras (34,4%).
19 III-oji grupė – pacientai, sergantys atrofine amžine geltonosios dėmės degeneracija (n=58), kurių amžius buvo nuo 50 iki 97 metų. Grupę sudarė 41 moteris (70,7%) bei 17 vyrų (29,3%).
IV-oji grupė – oftalmologiškai sveiki asmenys (n=320), kurių amžius buvo nuo 55 iki 94 metų. Grupę sudarė 209 moterys (65,3%) bei 111 vyrų (34,7%).
2.2. Deoksiribonukleininės rūgšties išskyrimas
Deoksiribonukleorūgščiai (DNR) išskirti veninis kraujas buvo surinktas į vakuuminius mėgintuvėlius su antikoaguliantu etilendiamintetraacetatu (EDTA), kuris apsaugo nuo mikrokrešulių susiformavimo. DNR buvo išgauta iš periferinio kraujo leukocitų naudojantis „Thermo Scientific GeneJET Genomic DNA Purification Kit“ rinkiniu. DNR išgavimo procesas atliktas pagal gamintojo rekomendacijas.
2.3. DNR išskyrimas naudojant silikagelio kolonėles
DNR buvo išskirta naudojant silikagelio kolonėles bei „Thermo Scientific GeneJET Genomic DNA Purification Kit“ rinkinį.
1. Lizavimas. Į sterilų, 2 ml tūrio Eppendorf mėgintuvėlį įpilama 200 µl kraujo, sumaišoma su 400 µl lizavimo skysčio bei 20 µl proteinazės K. Mėginys sumaišomas, inkubuojamas 10 min. 56 ºC temperatūroje.
2. DNR nusodinimas. Į turimą lizuotą mišinį įpilama 200 µl 96% etanolio ir naujas mišinys sumaišomas. Turinys perkeliamas į silikagelio kolonėles. Jos yra patalpintos surenkamajame mėgintuvėlyje, kuris centrifuguojamas.
3. Išvalymas. Surenkamasis mėgintuvėlis pakeičiamas į naują, į kolonėlę įpilama 500 µl plovimo I buferio, mėgintuvėlis patalpinamas į centrifugą bei minutę laiko centrifuguojamas. Naujojo mėgintuvėlio dugne esanti masė pašalinama, įpilama 500 µl II buferio centrifuguojama.
4. DNR išplovimas. Mėgintuvėlis keičiamas į mikrocentrifuginį, kolonėlės užpildomos 75 µl eliucijos buferiu. Vyksta inkubacija kambario temperatūroje, vėliau centrifuguojama vieną
20 minutę. Po šio proceso DNR surenkama į mėgintuvėlius bei laikoma -20 laipsnių temperatūroje.
2.4. DNR koncentracijos matavimas spektrofotometru
DNR koncentracija nustatyta „Agilent Technologies, Cary 60 UV – Vis“ spektrofotometru. DNR, RNR, oligonukleotidų ir mononukleotidų kiekis įvertinamas matuojant tirpalo absorbciją (optinį tankį) ultravioletinių (UV) bangų ilgyje. Taip pat spektrofotometru nustatomas DNR likusių baltymų kiekis arba kitaip – DNR švarumas. DNR ir RNR absorbuoja 260 nm ilgio UV bangas, o baltymai – 280 nm šviesos bangas. Tyrimams naudojama kuo grynesnė ir švaresnė DNR, nes nukrypimai nuo rekomendacijų gali iškreipti tyrimo rezultatus. DNR yra švari, jei santykis tarp DNR ir baltymų absorbcijos (260/280) yra maždaug 1,8.
2.5. Vieno nukleotido polimorfizmo nustatymas tikro laiko polimerazės grandinės reakcijos metodu
Vieno nukleotido polimorfizmo (rs833061, rs1413711) tyrimai atlikti tikro laiko - polimerazės grandininės reakcijos būdu (TL-PGR). PGR sudaro trys etapai, kurie cikliškai kartojasi.
1. DNR denatūracijos etapas: 94-95oC temperatūroje tarp azotinių bazių esančios vandenilinės jungtys nutrūksta ir DNR grandinės viena nuo kitos atsiskiria.
2. Pradmenų hibridizacijos etapas: 40-60 oC DNR sekai specifiški pradmenys vandenilinėmis
jungtimis jungiasi prie jiems komplementarių viengrandės DNR atkarpų.
3. Elongacijos etapas: reakcija vyksta 72 oC temperatūroje. Reakciją katalizuoja fermentas
Taq polimerazė, kuri prijungia PGR mišinyje esančius mononukleotidus ir tokiu būdu sintetina komplementarią tiriamųjų DNR grandinę.
Šie etapai kartojami ir DNR kiekis eksponentiškai didėja.
Visų triamųjų mėginiai buvo genotipuoti TL-PGR gausintuvu ,,StepOne Plus“ (,,Applied Biosystems“). PGR mišinys yra paruošiamas iš karto visai plokštelei (96 šulinėliams). Mišinys paruoštas naudojant 2 genotipavimo rinkinius (rs833061, rs1413711). Reakcijai naudojama 9 µl
21 PGR reakcijos mišinio bei 1 µl tiriamųjų genominės DNR. Prieš švirkščiant į šulinėlius DNR, ji turi būti nucentrifuguota. PGR mišinio sudėtis pateikta 1 lentelėje.
1 lentelė. PGR mišinio sudėtis
Reagentai 1 šulinėliui 96 šulinėliams
TaqMan Universal Master Mix II, no UNG (Applied Biosystems)
5 µl 480 µl
Sterilus be nukleazių vanduo (Thermo Fisher Scientific)
3.5 µl 336 µl
Genotipavimo rinkinys, kurį sudaro spcialūs pradmenys ir zondai (Thermo Fisher Scientific)
0.5 µl 48µl
DNR 1 µl
Iš viso 10 µl
Metodo žingsniai:
1. Paruoštas mišinys automatine pipete išpilstomas po 9 µl į visus 96 šulinėlius (vieno šulinėlio tūris 0,1 ml). Į 95 šulinėlius automatine pipete įpilama po 1 µl tiriamųjų DNR. Paskutinis šulinėlis paliekamas kontrolei, į jį įpilama 1 µl vandens be nukleazių.
2. Plokštelė užklijuojama specialia optine plėvele tam, kad mišinys aukštoje temteratūroje neišgaruotų, ir centrifuguojama.
3. Tikro laiko PGR atlikta šiomis sąlygomis: 95 oC temperatūroje 10 min, bei 45 ciklai 15s
92 ºC ir 60s 60 ºC.
4. Polimorfizmo nustatymui naudota Allelic Discrimination programa, kuri pagal skirtingą fluorescencijos intensyvumo santykį nustato tiriamųjų genotipus bei pateikia rezultatus grafike.
2.6. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinę programą „Statistical Package for the Social Sciences, version 23.0 for Windows“ (SPSS for Windows, 23.0 versija, JAV). Duomenys pateikiami realiaisiais skaičiais, apskaičiuota mediana, procentinė vertė bei didžiausia
22 ir mažiausia (min. ir max.) reikšmės. Genų polimorfizmų genotipų pasiskirstymas kontrolinėje grupėje vertintas pagal Hardžio – Veinbergo dėsnį (p>0.001) (32). Polimorfizmų genotipų pasiskirstymo homogeniškumui palyginti tarp sergančiųjų pradine, eksudacine ir atrofine AGDD ir kontrolinės grupės apskaičiuoti χ² ir Fisher kriterijai. Apskaičiavus dvinarę logistinę regresiją, atsižvelgiant į paveldėjimo modelius, įvertintas galimybių santykis (GS) AGDD pasireikšti. Dvinarė logistinė regresija įvertinta atskiroms AGDD grupėms (pradinei, eksudacinei bei atrofinei), nurodant GS su 95 proc. patikimumo intervalas (PI), t.y. sprendimų teisingumas garantuojamas bent 95 proc. atvejų. Tyrimuose visuotinai naudojamas 0,05 reikšmingumo lygmuo. Sprendimas priimamas apskaičiuotąsias p reikšmes lyginant su reikšmingumo lygmeniu. Mūsų tirtų parametrų skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuotasis p < 0,05. GS eksudacine ir atrofine AGDD grupėms buvo vertintas koreguojant tiriamųjų amžių. Pasirinkus tinkamiausią paveldėjimo modelį buvo vertinamas Akaike informacinis kriterijus (AIC).
23
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Tyrime dalyvavo 945 tiriamieji asmenys, iš kurių 625 serga AGDD. Tiriamieji suskirstyti į keturias grupes: pradinė AGDD (n=273), eksudacinė (n=294), atrofinė AGDD (n=58), ir
kontrolinė (n=320) grupės. AGDD sergančiųjų bei kontrolinės grupės tiriamųjų asmenų demografiniai duomenys pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Demografiniai duomenys Pradinė AGDD (n=273) Eksudacinė AGDD (n=294) Atrofinė AGDD (n=58) Kontrolinė grupė (n=320) p Moterys, n (proc.) 192 (70,3) 193 (65,6) 41 (70,7) 209 (65,3) 0,193* 0,931** 0,426*** Vyrai, n (proc.) 81 (29,7) 101 (34,4) 17 (29,3) 111 (34,7) Amžius, v mediana/min/max 73/42/94 76/49/95 80/50/97 71/55/94 0,114* <0,001** <0,001*** Min – mažiausia reikšmė, max – didžiausia reikšmė; * - pradinė AGDD vs. Kontrolinė grupė; **
- eksudacinė AGDD vs. Kontrolinė grupė; *** - atrofinė AGDD vs. Kontrolinė grupė; Įvertinus polimorfizmų genotipų dažnius pagal Hardžio-Veinbergo pusiausvyros dėsnį, paaiškėjo, kad VEGF-A rs1413711 ir rs833061 atitinka Hardžio-Veinbergo dėsnį (3 lentelė).
3 lentelė. Genotipų pasiskirstymas pagal Hardžio Veinbergo dėsnį VNP Alelių dažniai kontrolinėje AGDD grupėje Genotipų pasiskirstymas HWE p reikšmė VEGF-A rs1413711 C (0,39) T (0,61) 59/133/128 0,022
24 VEGF-A
rs833061
T (0,47) C (0,53) 74/153/93 0,470
VNP – vieno nukleotido polimorfizmas; HWE – Hardžio Veinbergo dėsnis
3.1. VEGF-A rs1413711, rs833061 įtaka pradinės, eksudacinės bei atrofinės amžinės geltonosios dėmės degeneracijos pasireiškimui.
Pirmasis baigiamojo magistro darbo uždavinys buvo nustatyti VNP (rs1413711, rs833061) tiriamųjų grupėse bei įvertinti jų įtaką amžinės geltonosios dėmės degeneracijos pasireiškimui. Uždavinio sprendimo rezultatai pateikti 4-9 lentelėse.
Nustatyta, kad VNP VEGF-A rs833061 neturi statistiškai patikimos įtakos AGDD pasireiškimui nei vienoje iš tirtų sergančiųjų grupių. Tiriant VEGF-A rs1413711 nustatyta, kad šis VNP neturi statistiškai patikimos įtakos tik sergančių atrofine AGDD grupėje (6 lentelė).
Nustatyta, kad VEGF-A rs1413711 T/T, T/C ir C/C genotipų pasiskirstymai pradine AGDD sergančiųjų ir kontrolinėje grupėse skiriasi statistiškai reikšmingai (27,1 proc., 52,7 proc. ir 20,1 proc. vs. 40 proc., 41,6 proc. ir 18,4 proc. atitinkamai, p=0,03) (4 lentelė). C alelis yra statistiškai reikšmingai dažnesnis pradine AGDD sergančiųjų grupėje, nei kontrolinėje grupėje (47 proc. vs. 39 proc., p=0,01) (4 lentelė). Dvinarė logistinė regresija parodė, kad VEGF-A rs1413711 T/C genotipas, lyginant su T/T genotipu, didina galimybę sirgti pradine AGDD 1,9 karto (GS=1,873; 95 proc. PI: 1,293-2,713; p=0,001) (7 lentelė). C/C genotipas, lyginant su T/T genotipu, didina galimybę sirgti pradine AGDD 1,6 karto (GS=1,612; 95 proc. PI:1,012-2,569; p=0,044) (7 lentelė). T/C + C/C genotipai didina galimybę sirgti pradine AGDD 1,8 karto, lyginant su T/T genotipu (GS=1,793; 95% PI:1,266-2,539; p=0,001) (7 lentelė). T/C genotipas, lyginant su T/T + C/C genotipais, taip patdidina šią galimybę (GS=1,570; 95% PI:1,134-2,173; p=0,007) (7 lentelė).
Tyrimo metu nustatyta, jog eksudacine AGDD sergančiųjų grupėje VEGF-A rs1413711 C alelis yra statistiškai reikšmingai dažnesnis nei kontrolinėje grupėje (45 proc. vs. 39 proc., p=0,038) (5 lentelė). Dvinarė logistinė regresija parodė, kad VEGF-A rs1413711 T/C + C/C genotipai, lyginant su T/T genotipu, didina galimybę sirgti eksudacine AGDD 1,4 kartus (GS=1,435; 95 proc. PI:1,014-2,030; p=0,041) (8 lentelė).
25 Išanalizavus VEGF-A rs1413711 atrofine AGDD sergančiųjų tiriamųjų grupėje, paaiškėjo, kad C/C genotipas didina galimybę sirgti atrofine AGDD tiek lyginant su T/T genotipu (GS=2,454; 95 proc. PI: 1,140-5,283; p=0,022), tiek lyginant su T/T bei T/C genotipais (GS=2,261; 95 proc. PI: 1,159-4,411; p=0,017) (9 lentelė).
4 lentelė. Vieno nukleotido polimorfizmų (rs1413711, rs833061) genotipų ir alelių dažniai tiriamųjų, sergančių pradine AGDD bei kontrolinėje grupėje.
VNP Genotipai/Aleliai Grupė p reikšmė
Pradinė AGDD n (proc.) n=273 Kontrolė n (proc.) n=320 VEGF-A rs1413711 T/T T/C C/C T C 74 (27,1) 144 (52,7) 55 (20,1) 292 (0,53) 254 (0,47) 128 (40,0) 133 (41,6) 59 (18,4) 389 (0,61) 251 (0,39) 0,03 0,01 VEGF-A rs833061 C/C C/T T/T C T 74 (27,1) 144 (52,7) 55 (20,1) 292 (53,0) 254 (47,0) 93 (29,1) 153 (47,8) 74 (23,1) 339 (53,0) 301 (47,0) 0,468 0,860 VNP - vieno nukleotido polimorfizmas; AGDD - amžinė geltonosios dėmės degeneracija.
5 lentelė. Vieno nukleotido polimorfizmų (rs1413711, rs833061) genotipų ir alelių dažniai tiriamųjų, sergančių eksudacine AGDD bei kontrolinėje grupėje.
VNP Genotipai/Aleliai Grupė p reikšmė
Eksudacinė n (proc.) n=294 Kontrolė n (proc.) n=320 VEGF-A rs1413711 T/T T/C C/C 95 (32,3) 133 (45,2) 66 (22,4) 128 (40,0) 133 (41,6) 59 (18,4) 0,124
26 T C 323 (0,55) 265 (0,45) 389 (0,61) 251 (0,39) 0,038 VEGF-A rs833061 C/C C/T T/T C T 74 (27,1) 144 (52,7) 55 (20,1) 292 (53,0) 254 (47,0) 93 (29,1) 153 (47,8) 74 (23,1) 339 (53,0) 301 (47,0) 0,468 0,860 VNP - vieno nukleotido polimorfizmas; AGDD - amžinė geltonosios dėmės degeneracija.
6 lentelė. Vieno nukleotido polimorfizmų (rs1413711, rs833061) genotipų ir alelių dažniai tiriamųjų, sergančių atrofine AGDD bei kontrolinėje grupėje.
VNP Genotipai/Aleliai Grupė p reikšmė
Atrofinė n (proc.) n=58 Kontrolė n (proc.) n=320 VEGF-A rs1413711 T/T C/T C/C T C 18 (31,0) 22 (37,9) 18 (31,0) 58 (0,50) 58 (0,50) 128 (40,0) 133 (41,6) 59 (18,4) 389 (0,61) 251 (0,39) 0,082 0,491 VEGF-A rs833061 C/C C/T T/T C T 18 (31,0) 22 (37,9) 18 (31,0) 58 (50,0) 58 (50,0) 93 (29,1) 153 (47,8) 74 (23,1) 339 (53,0) 301 (47,0) 0,307 0,556 VNP - vieno nukleotido polimorfizmas; AGDD - amžinė geltonosios dėmės degeneracija.
7 lentelė. Vieno nukleotido polimorfizmų (rs1413711, rs833061) dvinarės logistinės regresijos analizė tiriamųjų, sergančių pradine AGDD bei kontrolinėje grupėse.
Modelis Genotipas/alelis GS (95 proc. PI) p reikšmė AIC VEGF-A rs1413711
27 C/C vs. T/T 1,612 (1,012-2,569) 0,044 Dominantinis T/C+C/C vs. T/T 1,793 (1,266-2,539) 0,001 809,335 Recesyvinis C/C vs. TT+T/C 1,116 (0,741-1,680) 0,599 820,067 Viršdominantinis T/C vs. T/T+C/C 1,570 (1,134-2,173) 0,007 812,929 Adityvinis C 1,333 (1,061-1,674) 0,013 814,181 VEGF-A (rs833061) Kodominantinis C/T vs. C/C T/T vs. C/C 1,183 (0,808-1,731) 0.934 (0,588-1,485) 0,387 0,773 820,825 Dominantinis C/T+T/T vs. C/C 1,102 (0,769-1,579) 0,598 820,064 Recesyvinis T/T vs. C/C+C/T 0,839 (0,566-1,243) 0,381 819,573 Viršdominantinis C/T vs. C/C+T/T 1,218 (0,882-1,684) 0,231 818,908 Adityvinis T 0,980 (0,779-1,232) 0,860 820,312
GS – galimybių santykis; PI - pasikliautinumo intervalas; AIC – Akaike informacijos kriterijus.
8 lentelė. Vieno nukleotido polimorfizmų (rs1413711, rs833061) dvinarės logistinės regresijos analizė tiriamųjų, sergančių eksudacine AGDD bei kontrolinėje grupėse.
Modelis Genotipas/alelis GS (95 proc. PI) p reikšmė AIC VEGF-A rs1413711 Kodominantinis T/C vs. T/T C/C vs. T/T 1,388 (0,954-2,021) 1,538 (0,971-2,435) 0,087 0,066 794,854 Dominantinis T/C+C/C vs. T/T 1,435 (1,014-2,030) 0,041 793,058 Recesyvinis C/C vs. TT+T/C 1,285 (0,853-1,937) 0,231 795,803
28 Viršdominantinis T/C vs. T/T+C/C 1,187 (0,849-1,658) 0,316 796,237 Adityvinis C 1,257 (1,003-1,576) 0,047 793,276 VEGF-A (rs833061) Kodominantinis C/T vs. C/C T/T vs. C/C 0,831 (0,563-1,225) 1,046 (0,665-1,646) 0,350 0,845 797,741 Dominantinis C/T+T/T vs. C/C 0,899 (0,627-1,290) 0,565 796,910 Recesyvinis T/T vs. C/C+C/T 1,170 (0,793-1,724) 0,429 796,617 Viršdominantinis C/T vs. C/C+T/T 0,814 (0,583-1,136) 0,227 795,779 Adityvinis T 1,012 (0,807-1,268) 0,921 277,232
GS – galimybių santykis; PI - pasikliautinumo intervalas; AIC – Akaike informacijos kriterijus; * - koreguojant amžių.
9 lentelė. Vieno nukleotido polimorfizmų (rs1413711, rs833061) dvinarės logistinės regresijos analizė tiriamųjų, sergančių atrofine AGDD bei kontrolinėje grupėse.
Modelis Genotipas/alelis GS* (95 proc. PI) P reikšmė AIC VEGF-A rs1413711 Kodominantinis T/C vs. T/T C/C vs. T/T 1,169 (0,579-2,359) 2,454 (1,140-5,283) 0,663 0,022 287,086 Dominantinis T/C+C/C vs. T/T 1,540 (0,822-2,887) 0,178 288,867 Recesyvinis C/C vs. TT+T/C 2,261 (1,159-,4,11) 0,017 285,277 Viršdominantinis T/C vs. T/T+C/C 0,820 (0,447-1,505) 0,522 290,327 Adityvinis C 1,549 (1,044-2,297) 0,30 285,974 VEGF-A (rs833061)
29 Kodominantinis C/T vs. C/C T/T vs. C/C 0,703 (0,346-1,430) 1,399 (0,651-3,006) 0,331 0,390 289,255 Dominantinis C/T+T/T vs. C/C 0,912 (0,482-1,726) 0,778 290,661 Recesyvinis T/T vs. C/C+C/T 1,719 (0,894-3,305) 0,105 288,195 Viršdominantinis C/T vs. C/C+T/T 0,602 (0,328-1,105) 0,102 287,995 Adityvinis T 1,174 (0,782-1,761) 0,439 290,140
GS – galimybių santykis; PI - pasikliautinumo intervalas; AIC – Akaike informacijos kriterijus; * - koreguojant amžių.
3.2. VEGF-A rs1413711 ir rs833061 įtaka pradinės, eksudacinės bei atrofinės AGDD pasireiškimui pagal tiriamųjų lytį.
Antrasis baigiamojo magistro darbo uždavinys buvo įvertinti vieno nukleotido polimorfizmų (rs1413711, rs833061) įtaką pradinės, eksudacinės ir atrofinės AGDD pasireiškimui pagal lytį. VNP buvo įvertinti sveikų ir sergančių pradine, eksudacine bei atrofine AGDD formomis vyrų ir moterų grupėse (10-12 lentelės). VEGF-A rs833061 genotipų pasiskirstymai visose tiriamųjų grupėse skiriasi statistiškai nereikšmingai.
Panaudojus dvinarės logistinės regresijos metodą paaiškėjo, kad VNP VEGF-A rs833061 genotipai neturi statistiškai patikimos įtakos AGDD pasireiškimui nei vyrams nei moterims, išskyrus vienintelį atvejį: C/T genotipas, lyginant su C/C ir T/T genotipais, mažina galimybę sirgti atrofine AGDD moterims apie 2,2 karto (GS=0,450; 95 proc. PI: 0,210-0,962; p=0,039) (15 lentelė).
Tuo tarpu VNP VEGF-A rs1413711 poveikis žymiai didesnis.
Nustatyta, kad VEGF-A rs1413711 T/T, T/C ir C/C genotipų pasiskirstymai statistiškai reikšmingai skiriasi pradine AGDD sergančių ir sveikų moterų grupėse (26 proc., 54 proc., 20 proc. vs. 38 proc., 42 proc., 20 proc. atitinkamai, p=0,029) (10 lentelė). Dvinarė logistinė regresija parodė, kad T/C bei C/C genotipai kartu, lyginant su T/T genotipu, didina galimybę sirgti pradine
30 AGDD vyrams 1,9 karto (GS=1,877; 95 proc. PI: 1,023-3,442; p=0,042), moterims - 1,7 karto (GS=1,726; 95 proc. PI: 1,126-2,644; p=0,012) (13 lentelė). T/C genotipas, lyginant su T/T bei C/C genotipais, didina galimybę sirgti pradine AGDD moterims 1,6 karto (GS=1,593; 95 proc. PI: 1,074-2,365; p=0,021) (13 lentelė).
Nustatyta, kad VEGF-A rs1413711 C alelis yra statistiškai reikšmingai dažnesnis eksudacine AGDD sergančių vyrų grupėje nei kontrolinėje grupėje (47 proc. vs. 36 proc., p=0,022) (11 lentelė). Dvinarė logistinė regresija parodė, kad T/C genotipas, lyginant su T/T genotipu, didina galimybę sirgti eksudacine AGDD vyrams 2,3 karto (GS=2,264; 95 proc. PI: 1,178-4,352; p=0,014), o T/C bei C/C genotipai kartu, lyginant su T/T genotipu, didina galimybę sirgti eksudacine AGDD vyrams 2,2 karto (GS=2,200; 95 proc. PI: 1,203-4,023; p=0,010) (14 lentelė).
Taip pat, VEGF-A rs1413711 C alelis yra statistiškai reikšmingai dažnesnis ir atrofine AGDD sergančių vyrų grupėje nei kontrolinėje grupėje (59 proc. vs. 36 proc., p=0,011) (12 lentelė). Dvinarė logistinė regresija atskleidė, kad C/C genotipas, lyginant su T/T genotipu, didina galimybę sirgti atrofine AGDD vyrams 5,2 karto (GS=5,176; 95 proc. PI:1,150-23,295; p=0,032), taip pat T/C bei C/C genotipai kartu, lyginant su T/T genotipu, didina šią galimybę 3,7 karto (GS=3,743; 95 proc. PI: 1,006-13,920; p=0,049) (15 lentelė).
10 lentelė. Vieno nukleotido polimorfizmų (rs1413711, rs833061) genotipų ir alelių dažniai pacientų, sergančių pradine amžine geltonosios dėmės degeneracija ir kontrolinėje grupėse
pagal lytį VNP Genotipai/ Aleliai Vyrai p reikšmė Moterys P reikš mė Pradinė AGDD n (n=81) Kontrolinė n (n=111) Pradinė AGDD n (n=192) Kontrolinė n (n=209) rs1413711 TT TC CC T C 24 (0,30) 40 (0,49) 17 (0,21) 0,54 0,46 18 (0,16) 44 (0,40) 49 (0,44) 0,64 0,36 0,123 0,569 50 (0,26) 104 (0,54) 38 (0,20) 0,53 0,47 79 (0,38) 89 (0,42) 41 (0,20) 0,59 0,41 0,029 0,089 rs833061 CC CT TT C T 24 (0,30) 40 (0,49) 17 (0,21) 0,54 0,46 36 (0,32) 50 (0,45) 25 (0,23) 0,55 0,45 0,837 0,902 50 (0,26) 104 (0,54) 38 (0,20) 0,53 0,47 57 (0,28) 103 (0,49) 49 (0,23) 0,52 0,48 0,567 0,732
31 11 lentelė. Vieno nukleotido polimorfizmų (rs1413711, rs833061) genotipų ir alelių dažniai pacientų, sergančių eksudacine amžine geltonosios dėmės degeneracija ir kontrolinėje grupėse
pagal lytį VNP Genotipai/ Aleliai Vyrai p reikšmė Moterys P reikšmė Eksudacinė AGDD n (n=101) Kontrolinė n (n=111) Eksudacinė AGDD n (n=193) Kontrolinė n (n=209) rs1413711 TT CT CC T C 29 (0,29) 49 (0,48) 23 (0,23) 0,53 0,47 49 (0,44) 44 (0,40) 18 (0,16) 0,64 0,36 0,062 0,022 66 (0,34) 84 (0,44) 43 (0,22) 0,56 0,44 79 (0,38) 89 (0,42) 41 (0,20) 0,59 0,41 0,697 0,369 rs833061 CC CT TT C T 26 (0,26) 46 (0,45) 29 (0,29) 0,49 0,51 36 (0,32) 50 (0,45) 25 (0,23) 0,55 0,45 0,448 0,185 66 (0,34) 83 (0,43) 44 (0,23) 0,56 0,44 57 (0,28) 103 (0,49) 49 (0,23) 0,48 0,52 0,294 0,282
12 lentelė. Vieno nukleotido polimorfizmų (rs1413711, rs833061) genotipų ir alelių dažniai pacientų, sergančių atrofine amžine geltonosios dėmės degeneracija ir kontrolinėje grupėse
pagal lytį VNP Genotipai/ Aleliai Vyrai p reikšmė Moterys P reikšmė Atrofinė AGDD n (n=17) Kontrolinė n (n=111) Atrofinė AGDD n (n=41) Kontrolinė n (n=209) rs1413711 TT CT CC T C 3 (0,18) 8 (0,47) 6 (0,35) 0,41 0,59 49 (0,44) 44 (0,40) 18 (0,16) 0,64 0,36 0,061 0,011 15 (0,37) 14 (0,34) 12 (0,29) 0,54 0,46 79 (0,38) 89 (0,42) 41 (0,20) 0,59 0,41 0,348 0,362 rs833061 CC CT TT 3 (0,18) 8 (0,47) 6 (0,35) 36 (0,32) 50 (0,45) 0,23 0,356 15 (0,37) 14 (0,34) 12 (0,29) 57 (0,28) 103 (0,49) 49 (0,23) 0,203
32 C T 0,41 0,59 0,55 0,45 0,134 0,54 0,46 0,52 0,48 0,772
13 lentelė. Vieno nukleotido polimorfizmų (rs1413711, rs833061) dvinarės logistinės regresijos analizė sergančių pradine amžine geltonosios dėmės degeneracija ir kontrolinėje grupėse pagal
lytį
Modelis Genotipas/Alelis GS (95% PI) p reikšmė AIC Vyrai VEGF-A rs1413711 Kodominantinis T/C vs. T/T C/C vs. T/T 1,856 (0,969-3,553) 1,928 (0,846-4,393) 0,062 0,118 261,212 Dominantinis T/C+C/C vs. T/T 1,877 (1,023-3,442) 0,042 259,221 Recesyvinis C/C vs. TT+T/C 1,372 (0,658-2,863) 0,399 262,752 Viršdominantinis T/C vs. T/T+C/C 1,486 (0,833-2,649) 0,180 259,657 Adityvinis C 1,448 (0,971-2,161) 0,70 260,129 VEGF-A rs833061 Kodominantinis C/T vs. C/C T/T vs. C/C 1,200 (0,618-2,329) 1,020 (0,456-2,279) 0,590 0,961 265,106 Dominantinis C/T+T/T vs. C/C 1,140 (0,613-2,121) 0,679 263,290 Recesyvinis T/T vs. C/C+C/T 0,914 (0,456-1,833) 0,799 263,397 Viršdominantinis C/T vs. C/C+T/T 1,190 (0,670-2,113) 0,552 263,108 Adityvinis T 1,025 (0,689-1,523) 0,904 262,447 Moterys VEGF-A rs1413711 Kodominantinis T/C vs. T/T C/C vs. T/T 1,846 (1,173-2,905) 1,464 (0,832-2,579) 0,008 0,186 552,048 Dominantinis T/C+C/C vs. T/T 1,726 (1,126-2,644) 0,012 550,799 Recesyvinis C/C vs. TT+T/C 1,011 (0,618-1,655) 0,965 557,181 Viršdominantinis T/C vs. T/T+C/C 1,593 (1,074-2,365) 0,021 551,794 Adityvinis C 1,269 (0,961-1,675) 0,093 554,346 VEGF-A rs833061
33 Kodominantinis C/T vs. C/C T/T vs. C/C 1,151 (0,721-1,837) 0,884 (0,500-1,562) 0,555 0,671 558,046 Dominantinis C/T+T/T vs. C/C 1,065 (0,684-1,659) 0,781 557,106 Recesyvinis T/T vs. C/C+C/T 0,806 (0,500-1,299) 0,376 556,395 Viršdominantinis C/T vs. C/C+T/T 1,216 (0,821-1,801) 0,328 556,227 Adityvinis T 0,951 (0,717-1,261) 0,727 557,061
GS – galimybių santykis; PI - pasikliautinumo intervalas; AIC – Akaike informacijos kriterijus 14 lentelė. Vieno nukleotido polimorfizmų (rs1413711, rs833061) dvinarės logistinės regresijos
analizė sergančių eksudacine amžine geltonosios dėmės degeneracija ir kontrolinėje grupėse pagal lytį
Modelis Genotipas/Alelis GS* (95% PI) p reikšmė AIC Vyrai VEGF-A rs1413711 Kodominantinis T/C vs. T/T C/C vs. T/T 2,264 (1,178-4,352) 2,069 (0,927-4,618) 0,014 0,076 272,588 Dominantinis T/C+C/C vs. T/T 2,200 (1,203-4,023) 0,010 270,639 Recesyvinis C/C vs. TT+T/C 1,330 (0,651-2,716) 0,434 276,784 Viršdominantinis T/C vs. T/T+C/C 1,751 (0,979-3,132) 0,059 273,776 Adityvinis C 1,530 (1,031-2,269) 0,035 272,835 VEGF-A rs833061 Kodominantinis C/T vs. C/C T/T vs. C/C 1,288 (0,657-2,526) 1,424 (0,663-3,058) 0,462 0,365 278,488 Dominantinis C/T+T/T vs. C/C 1,336 (0,715-2,494) 0,363 276,568 Recesyvinis T/T vs. C/C+C/T 1,220 (0,641-2,321) 0,545 277,032 Viršdominantinis C/T vs. C/C+T/T 1,090 (0,619-1,919) 0,767 277,310 Adityvinis T 1,195 (0,816-1,751) 0,360 276,558 Moterys VEGF-A rs1413711 Kodominantinis T/C vs. T/T 1,081 (0,680-1,720) 1,313 (0,748-2,306) 0,741 0,343 522,840
34 C/C vs. T/T Dominantinis T/C+C/C vs. T/T 1,153 (0,752-1,768) 0,514 521,326 Recesyvinis C/C vs. TT+T/C 1,258 (0,761-2,081) 0,371 520,949 Viršdominantinis T/C vs. T/T+C/C 0,978 (0,646-1,480) 0,916 521,741 Adityvinis C 1,138 (0,863-1,502) 0,360 520,912 VEGF-A rs833061 Kodominantinis C/T vs. C/C T/T vs. C/C 0,665 (0,412-1,074) 0,889 (0,504-1,568) 0,095 0,684 520,699 Dominantinis C/T+T/T vs. C/C 0,732 (0,469-1,142) 0,170 519,862 Recesyvinis T/T vs. C/C+C/T 1,134 (0,694-1,851) 0,616 521,500 Viršdominantinis C/T vs. C/C+T/T 0,699 (0,461-1,058) 0,090 518,864 Adityvinis T 0,919 (0,693-1,219) 0,559 521,410
GS* – galimybių santykis koreguojant amžių; PI - pasikliautinumo intervalas; AIC – Akaike informacijos kriterijus.
15 lentelė. Vieno nukleotido polimorfizmų (rs1413711, rs833061) dvinarės logistinės regresijos analizė sergančių atrofine amžine geltonosios dėmės degeneracija ir kontrolinėje grupėse pagal lytį
Modelis Genotipas/Alelis GS* (95% PI) p reikšmė AIC Vyrai VEGF-A rs1413711 Kodominantinis T/C vs. T/T C/C vs. T/T 3,102 (0,764-12,594) 5,176 (1,150-23,295) 0,113 0,032 95,387 Dominantinis T/C+C/C vs. T/T 3,743 (1,006-13,920) 0,049 94,055 Recesyvinis C/C vs. TT+T/C 2,628 (0,845-8,175) 0,095 96,177 Viršdominantinis T/C vs. T/T+C/C 1,443 (0,508-4,096) 0,491 98,306 Adityvinis C 2,214 (1,091-4,494) 0,28 93,707 VEGF-A rs833061
35 Kodominantinis C/T vs. C/C T/T vs. C/C 1,731 (0,421-7,110) 2,342 (0,519-10,575) 0,447 0,268 99,475 Dominantinis C/T+T/T vs. C/C 1,940 (0,513-7,340) 0,329 97,725 Recesyvinis T/T vs. C/C+C/T 1,616 (0,531-4,916) 0,398 98,087 Viršdominantinis C/T vs. C/C+T/T 1,072 (0,379-3,029) 0,896 98,760 Adityvinis T 1,507 (0,730-3,112) 0,268 97,527 Moterys VEGF-A rs1413711 Kodominantinis T/C vs. T/T C/C vs. T/T 0,771 (0,329-1,810) 2,002 (0,787-5,090) 0,551 0,145 189,658 Dominantinis T/C+C/C vs. T/T 1,098 (0,520-2,319) 0,805 191,518 Recesyvinis C/C vs. TT+T/C 2,278 (0,985-5,270) 0,054 188,014 Viršdominantinis T/C vs. T/T+C/C 0,597 (0,279-1,280) 0,185 189,767 Adityvinis C 1,350 (0,830-2,198) 0,227 190,115 VEGF-A rs833061 Kodominantinis C/T vs. C/C T/T vs. C/C 0,519 (0,219-1,226) 1,420 (0,552-3,649) 0,135 0,467 188,607 Dominantinis C/T+T/T vs. C/C 0,745 (0,349-1,592) 0,447 191,009 Recesyvinis T/T vs. C/C+C/T 2,045 (0,888-4,711) 0,093 188,846 Viršdominantinis C/T vs. C/C+T/T 0,450 (0,210-0,962) 0,039 187,136 Adityvinis T 1,129 (0,681-1,873) 0,639 191,358
GS* – galimybių santykis koreguojant amžių.; PI - pasikliautinumo intervalas; AIC – Akaike informacijos kriterijus.
3.3. VEGF-A rs1413711, rs833061 įtaka pradinės, eksudacinės bei atrofinės AGDD pasireiškimui pagal amžiaus grupes.
Trečiasis baigiamojo magistro darbo uždavinys buvo įvertinti VNP rs1413711 bei rs833061 įtaką pradinės, eksudacinės bei atrofinės AGDD pasireiškimui amžiaus grupėse. Tiriamieji
36 asmenys suskirstyti į dvi grupes: asmenys, jaunesni nei 65 metų amžiaus ir asmenys, kuriems yra suėję 65 metai ir daugiau. Rezultatai matomi 16-18 lentelėse.
Nustatyta, kad VEGF-A rs1413711 T/T, C/T, C/C genotipų pasiskirstymai sergančiųjų pradine AGDD ir kontrolinėje vyresnių asmenų grupėse statistiškai reikšmingai skyrėsi (41 proc., 41 proc., 18 proc. vs. 27 proc., 53 proc., 20 proc. atitinkamai, p=0,005) (16 lentelė). Taip pat T alelis yra statistiškai reikšmingai dažnesnis pradine AGDD sergančių ≥ 65 m. amžiaus grupėje nei kontrolinėje grupėje (62 proc. vs. 53 proc., p=0,013) (16 lentelė). Eksudacine ir atrofine AGDD sergančiųjų ir kontrolinės grupės tirtų asmenų dažnių ryšys su amžiumis yra statistiškai nepatikimas (17 ir 18 lentelės). Išimtį sudaro tik T alelis atrofine AGDD vyresniojo amžiaus sergančiųjų grupėje (62 proc. vs. 51 proc., p=0,046) (18 lentelė). VEGF-A rs833061 tyrimo atveju statistiškai patikimo ryšio su tiriamųjų amžiumi nenustatyta. VNP VEGF-A rs1413711 ir rs833061 įtaka pradinei, eksudacinei ir atrofinei AGDD pasireikšti amžiaus grupėse buvo įvertinta ir dvinarės logistinės regresijos metodu (19 – 21 lentelės). T/C genotipas didina galimybę sirgti pradine AGDD vyresniame amžiuje, lyginant su T/T genotipu 2 kartus (GS=2,005; 95 proc. PI: 1,305-3,081; p=0,002) ir lyginant su T/T bei C/C genotipais 1,6 karto (GS=1,641; 95 proc. PI: 1,124-2,396; p=0,010) (19 lentelė). C/C genotipas, lyginant su T/T genotipu, didina galimybę sirgti pradine AGDD vyresniame amžiuje (GS=1,726; 96 proc. PI: 1,006-2,962, p=0,048), šią galimybę didina T/C bei C/C genotipai kartu, lyginant su T/T genotipu, taip pat didina beveik 2 kartus (GS=1,919; 95 proc. PI: 1,283-2,870; p=0,002) (19 lentelė). Visais kitais atvejais logistinės regresijos analizė nenustatė statistiškai patikimos priklausomybės nuo tiriamųjų amžiaus (p > 0,05).
16 lentelė. Vieno nukleotido polimorfizmų (rs1413711, rs833061) genotipų ir alelių dažniai pacientų, sergančių pradine amžine geltonosios dėmės degeneracija ir kontrolinėje grupėse
pagal amžių VNP Genotipai/ aleliai <65 m. p reikšmė ≥65 m. p reikšmė Kontrolė n (n=99) Pradinė AGDD n (n=56) Kontrolė n n (n=221) Pradinė AGDD n (n=217) VEGF-A rs1413711 TT CT CC T 37 (0,37) 43 (0,43) 19 (0,19) 0,59 16 (0,28) 29 (0,52) 11 (0,20) 0,54 0,509 0,429 91 (0,41) 90 (0,41) 40 (0,18) 0,62 58 (0,27) 115 (0,53) 44 (0,20) 0,53 0,005 0,013
37 C 0,41 0,46 0,38 0,47 VEGF-A rs833061 CC CT TT C T 28 0,28) 45 (0,45) 26 (0,26) 0,51 0,49 16 (0,28) 29 (0,52) 11 (0,20) 0,54 0,46 0,619 0,559 65 (0,29) 108 (0,49) 48 (0,22) 0,54 0,46 58 (0,27) 115 (0,53) 44 (0,20) 0,53 0,47 0,685 0,854
17 lentelė. Vieno nukleotido polimorfizmų (rs1413711, rs833061) genotipų ir alelių dažniai pacientų, sergančių eksudacine amžine geltonosios dėmės degeneracija ir kontrolinėje grupėse
pagal amžių VNP Genotipai/ aleliai <65 m. p reikšmė ≥65 m. p reikšmė Kontrolė n (n=99) Esudacinė AGDD n (n=24) Kontrolė n (n=221) Eksudacinė AGDD n (n=270) VEGF-A rs1413711 TT CT CC T C 37 0,37) 43 (0,43) 19 (0,19) 0,59 0,41 6 (0,25) 13 (0,54) 5 (0,21) 0,52 0,48 0,506 0,378 91 (0,41) 90 (0,41) 40 (0,18) 0,62 0,38 89 (0,33) 120 (0,44) 61 (0,23) 0,55 0,45 0,148 0,447 VEGF-A rs833061 CC CT TT C T 28 (0,28) 45 (0,45) 26 (0,26) 0,51 0,49 5 (0,21) 12 (0,50) 7 (0,29) 0,46 0,54 0,761 0,519 65 (0,29) 108 (0,49) 48 (0,22) 0,54 0,46 87 (0,32) 117 (0,43) 66 (0,24) 0,54 0,46 0,469 0,833
18 lentelė. Vieno nukleotido polimorfizmų (rs1413711, rs833061) genotipų ir alelių dažniai pacientų, sergančių atrofine amžine geltonosios dėmės degeneracija ir kontrolinėje grupėse
pagal amžių VNP Genotipai/ aleliai <65 m. p reikšmė ≥65 m. p reikšmė Kontrolė n (n=99) Atrofinė AGDD n (n=5) Kontrolė n (n=221) Atrofinė AGDD n (n=53) VEGF-A rs1413711 TT CT CC T 37 0,37) 43 (0,43) 19 (0,19) 0,59 1 (0,2) 2 (0,4) 2 (0,4) 0,33 0,489 0,126 91 (0,41) 90 (0,41) 40 (0,18) 0,62 17 (0,32) 20 (0,38) 16 (0,30) 0,51 0,132 0,046
38 C 0,41 0,67 0,38 0,49 VEGF-A rs833061 CC TC TT T C 28 0,28) 45 (0,45) 26 (0,26) 0,51 0,49 1 (0,2) 2 (0,4) 2 (0,4) 0,33 0,67 0,786 0,299 65 (0,29) 108 (0,49) 48 (0,22) 0,54 0,46 17 (0,32) 20 (0,38) 16 (0,30) 0,51 0,49 0,279 0,591
19 lentelė. Vieno nukleotido polimorfizmų (rs1413711, rs833061) dvinarės logistinės regresijos analizė sergančių pradine amžine geltonosios dėmės degeneracija ir kontrolinėje grupėse pagal
amžių Modelis Genotipas/
Alelis
GS (95% PI) p reikšmė AIC <65 m. VEGF-A rs1413711 Kodominantinis T/C vs. T/T C/C vs. T/T 1,560 (0,735-3,309) 1,339 (0,520-3,449) 0,247 0,546 205,423 Dominantinis T/C+C/C vs. T/T 1,492 (0,735-3,030) 0,268 203,540 Recesyvinis C/C vs. TT+T/C 1,029 (0,450-2,355) 0,946 204,784 Viršdominantinis T/C vs. T/T+C/C 1,399 (0,725-2,700) 0,317 203,787 Adityvinis C 1,197 (0,758-1,891) 0,441 204,193 VEGF-A rs833061 Kodominantinis C/T vs. C/C T/T vs. C/C 1,128 (0,521-2,439) 0,740 (0,291-1,886) 0,760 0,529 205,814 Dominantinis C/T+T/T vs. C/C 0,986 (0,477-2,038) 0,969 204,787 Recesyvinis T/T vs. C/C+C/T 0,686 (0,309-1,523) 0,355 203,908 Viršdominantinis C/T vs. C/C+T/T 1,289 (0,668-2,485) 0,449 204,214 Adityvinis T 0,875 (0,555-1,381) 0,567 204,460 ≥65 m. VEGF-A rs1413711
39 Kodominantinis T/C vs. T/T C/C vs. T/T 2,005 (1,305-3,081) 1,726 (1,006-2,962) 0,002 0,048 600,580 Dominantinis T/C+C/C vs. T/T 1,919 (1,283-2,870) 0,002 598,912 Recesyvinis C/C vs. TT+T/C 1,151 (0,715-1,853) 0,563 608,826 Viršdominantinis T/C vs. T/T+C/C 1,641 (1,124-2,396) 0,010 602,522 Adityvinis C 1,389 (1,065-1,812) 0,015 603,200 VEGF-A rs833061 Kodominantinis C/T vs. C/C T/T vs. C/C 1,193 (0,768-1,854) 1,027 (0,598-1,765) 0,432 0,922 610,405 Dominantinis C/T+T/T vs. C/C 1,142 (0,753-1,734) 0,532 608,770 Recesyvinis T/T vs. C/C+C/T 0,917 (0,579-1,452) 0,711 609,023 Viršdominantinis C/T vs. C/C+T/T 1,180 (0,811-1,716) 0,388 608,414 Adityvinis T 1,026 (0,784-1,342) 0,852 609,126
20 lentelė. Vieno nukleotido polimorfizmų (rs1413711, rs833061) dvinarės logistinės regresijos analizė sergančių eksudacine amžine geltonosios dėmės degeneracija ir kontrolinėje grupėse
pagal amžių Modelis Genotipas/
Alelis
GS (95% PI) p reikšmė AIC <65 m. VEGF-A rs1413711 Kodominantinis T/C vs. T/T C/C vs. T/T 1,864 (0,644-5,395) 1,623 (0,438-6,011) 0,251 0,469 124,005 Dominantinis T/C+C/C vs. T/T 1,790 (0,652-4,914) 0,258 122,060 Recesyvinis C/C vs. TT+T/C 1,108 (0,367-3,345) 0,856 123,384
40 Viršdominantinis T/C vs. T/T+C/C 1,539 (0,628-3,770) 0,346 122,523 Adityvinis C 1,306 (0,706-2,416) 0,395 122,693 VEGF-A rs833061 Kodominantinis C/T vs. C/C T/T vs. C/C 1,493 (0,475-4,693) 1,508 (0,425-5,346) 0,492 0,525 124,848 Dominantinis C/T+T/T vs. C/C 1,499 (0,510-4,403) 0,462 122,848 Recesyvinis T/T vs. C/C+C/T 1,156 (0,431-3,104) 0,773 123,335 Viršdominantinis C/T vs. C/C+T/T 1,200 (0,492-2,930) 0,689 123,257 Adityvinis T 1,214 (0,658-2,238) 0,535 123,030 ≥65 m. VEGF-A rs1413711 Kodominantinis T/C vs. T/T C/C vs. T/T 1,363 (0,914-2,034) 1,559 (0,951-2,556) 0,129 0,078 675,950 Dominantinis T/C+C/C vs. T/T 1,424 (0,984-2,059) 0,061 674,247 Recesyvinis C/C vs. TT+T/C 1,321 (0,846-2,062) 0,221 676,260 Viršdominantinis T/C vs. T/T+C/C 1,164 (0,812-1,669) 0,407 677,084 Adityvinis C 1,264 (0,991-1,611) 0,059 674,168 VEGF-A rs833061 Kodominantinis C/T vs. C/C T/T vs. C/C 0,809 (0,535-1,225) 1,027 (0,628-1,679) 0,317 0,914 678,261 Dominantinis C/T+T/T vs. C/C 0,876 (0,596-1,289) 0,503 677,322 Recesyvinis T/T vs. C/C+C/T 1,166 (0,764-1,781) 0,477 677,265 Viršdominantinis C/T vs. C/C+T/T 0,800 (0,560-1,143) 0,221 676,273
41
Adityvinis T 0,998 (0,783-1,273) 0,990 677,772
21 lentelė. Vieno nukleotido polimorfizmų (rs1413711, rs833061) dvinarės logistinės regresijos analizė sergančių atrofine amžine geltonosios dėmės degeneracija ir kontrolinėje grupėse pagal
amžių Modelis Genotipas/ Alelis GS (95% PI) p reikšmė AIC <65 m. VEGF-A rs1413711 Kodominantinis T/C vs. T/T C/C vs. T/T 1,721 (0,150-19,751) 3,895 (0,332-45,741) 0,663 0,279 42,821 Dominantinis T/C+C/C vs. T/T 2,387 (0,257-22,173) 0,444 41,428 Recesyvinis C/C vs. TT+T/C 2,807 (0,438-17,992) 0,276 41,020 Viršdominantinis T/C vs. T/T+C/C 0,868 (1,139-5,428) 0,880 42,082 Adityvinis C 2,011 (0,582-6,949) 0,269 40,842 VEGF-A rs833061 Kodominantinis C/T vs. C/C T/T vs. C/C 1,244 (0,108-14,369) 2,154 (0,184-25,187) 0,861 0,541 43,651 Dominantinis C/T+T/T vs. C/C 1,577 (0,169-14,737) 0,689 41,932 Recesyvinis T/T vs. C/C+C/T 1,872 (0,296-11,837) 0,505 41,683 Viršdominantinis C/T vs. C/C+T/T 0,800 (0,128-4,999) 0,811 42,048 Adityvinis T 1,504 (0,434-5,207) 0,520 41,681 ≥65 m. VEGF-A rs1413711 Kodominantinis T/C vs. T/T C/C vs. T/T 1,190 (0,585-2,418) 2,141 (0,984-4,659) 0,631 0,055 269,352
42 Dominantinis T/C+C/C vs. T/T 1,482 (0,785-2,800) 0,225 269,642 Recesyvinis C/C vs. TT+T/C 1,957 (0,992-3,859) 0,053 267,582 Viršdominantinis T/C vs. T/T+C/C 0,882 (0,476-1,635) 0,690 270,996 Adityvinis C 1,450 (0,975-2,156) 0,067 267,783 VEGF-A rs833061 Kodominantinis C/T vs. C/C T/T vs. C/C 0,708 (0,346-1,449) 1,275 (0,585-2,775) 0,345 0,541 270,631 Dominantinis C/T+T/T vs. C/C 0,882 (0,463-1,682) 0,704 271,012 Recesyvinis T/T vs. C/C+C/T 1,559 (0,799-3,040) 0,193 269,517 Viršdominantinis C/T vs. C/C+T/T 0,634 (0,343-1,173) 0,146 269,004 Adityvinis T 1,116 (0,739-1,685) 0,602 270,883
43
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Ištyrėme VEGF-A rs1413711 ir rs833061 vieno nukleotido polimorfizmus 273 pradine AGDD, 294 eksudacine AGDD, 58 atrofine AGDD sergantiems bei 320 sveikų tiriamųjų. Moksliniuose tyrimuose, kuriuose nagrinėjamas AGDD patogenezinis mechanizmas, šie polimorfizmai jau yra tirti, tačiau mūsų duomenimis tai pirmas tyrimas atliktas Baltijos šalių regione, sergantiems AGDD.
Mūsų atliktame tyrime nustatėme, kad VEGF-A rs1413711 T/C + C/C genotipai, lyginant su T/T genotipu, didina galimybę sirgti eksudacine AGDD 1,4 karto (p=0,041). Išanalizavus VEGF-A rs1413711 atrofine VEGF-AGDD sergančiųjų tiriamųjų grupėje, paaiškėjo, kad C/C genotipas didina galimybę sirgti atrofine AGDD tiek lyginant su T/T genotipu (GS=2,454; p=0,022), tiek lyginant su T/T bei T/C genotipais (GS=2,261; p=0,017).
Churchill A. J. kartu su kitais autoriais nustatė, kad VEGF-A rs1413711 VNP aiškiai didina riziką susirgti AGDD (GS=2,3; p=0,027) (9). Janik-Papis K. su bendraautoriais 2009 metais atliktame tyrime aprašė, kad rs833061 C/T genotipas nežymiai didina galimybę, o T/T genotipas mažina galimybę sirgti sausąja AGDD (34). Mūsų atlikto tyrimo metu tokių sąsajų su šiuo polimorfizmu nenustatyta. Qu Y. ir bendraautoriai ištyrė VEGF-A rs1413711 ir rs833061 polimorfizmų įtaką eksudacinės AGDD išsivystymui kinų populiacijoje, tačiau jokių sąsajų nerado (p>0,05) (35). Ispanų populiacijoje VEGF-A rs833061 polimorfizmas nedaro įtakos AGDD pasireiškimui (43). Brazilų populiacijoje VEGF-A rs1413711 T/T genotipas statistiškai reikšmingai dažnesnis AGDD sergančiųjų grupėse, nei lyginant su kontroline grupe (18,1 proc. vs. 5,8 proc. atitinkamai; p<0,002); analizuojant skirtingas AGDD grupes pastebėta, kad šis polimorfizmas reikšmingas eksudacinės bei atrofinės AGDD pasireiškimui (40). Lu Yan kartu su bendraautoriais ištyrė VEGF-A rs1413711 ir rs833061 VNP reikšmę skirtingose populiacijose, buvo nustatyta, jog rs833061 yra reikšmingas AGDD išsivystymui Europos bei rytų Azijos populiacijose, o rs1413711 – Europos populiacijoje (45). Huang C. ir kiti autoriai 2013 metais aprašė, kad rs1413711 polimorfizmo T/T genotipas didina galimybę sirgti bendrai AGDD 1,74 karto ir eksudacine AGDD 1,82 karto (36). Taip pat šio tyrimo metu aptikta, kad rs833061 polimorfizmo C/C genotipas, lyginant su T/T genotipu, didina galimybę susirgti AGDD (36). 2016 metais M. Barchitta ir A. Maugeri atliktoje analizėje aprašė, kad ištyrus VEGF-A rs1413711 polimorfizmą, T/T genotipas (T/T vs. C/C + C/T: GS = 1,64) yra reikšmingas eksudacine AGDD sergančiųjų asmenų grupėje (39). Hagstrom A. S. ir bendraautoriai 2014 metais vertino ryšį tarp
