Paulina Grinkevičiūtė
5 kursas, 6 grupėIRIGACINIŲ TIRPALŲ POVEIKIS DENTINUI
Baigiamasis magistrinis darbasDarbo vadovas
Med. M. Dr. Greta Lodienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
IRIGACINIŲ TIRPALŲ POVEIKIS DENTINUI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
Magistrantas ... Darbo vadovas ………
(parašas) (parašas)
... ………
(vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMOLENTELĖ
Įvertinimas:...
Recenzentas:... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ... Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai ţodţiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas uţdaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uţdaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uţdaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apţvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipaţinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apţvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0
11
Medţiaga ir metodai (2balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0
12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medţiagos
ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.) ?
0,4 0,2 0
14 Ar tinkamai aprašytos statistinės programos
naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uţdavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė
analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0
21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros
apţvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uţdavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medţiaga;
ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą
yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne maţiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne maţiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 32 Praktinės
rekomenda-cijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos
ir ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas maţina balų skaičių 33
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15psl. (-5balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
36
Bendri reikalavimai
Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo 39
Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert
.) 40 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir
yra tikslus? -0,2 balo -0,5 balo
41 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą;
ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių
ir poskyrių pavadinimai? -0,2 balo -0,5balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2balo -0,5balo
44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
(spausdinimo, vaizdinės medţiagos, įrišimo
kokybė)? -0,2 balo -0,5balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________ _______________________
TURINYS
SANTRAUKA ... 8 SUMMARY ... 9 SANTRUMPOS ... 10 ĮVADAS ... 11 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 131.1. Dantų šaknų kanalų irigacija ... 13
1.2. Irigaciniai tirpalai ... 13
1.3. Natrio hipochloritas (NaOCl) ... 14
1.3.1. Natrio hipochlorito reakcijos su organiniais audiniais ... 14
1.3.2. Natrio hipochlorito jonizacija ... 15
1.3.3. Natrio hipochlorito poveikis dentinui ... 15
1.4. Etilenodiaminotetraacetinė (EDTA) rūgštis ... 16
1.4.1. EDTA poveikis dentinui ... 16
1.5. Etidroninė rūgštis (HEBP) ... 16
1.5.1. Editroninės rūgšties ir natrio hipochlorito mišinys ... 17
1.6. Lipniojo sluoksnio pašalinimas ... 17
1.7. Dentino erozija ... 18
1.8. Dentino mikrokietumas ... 19
2. MEDŢIAGOS IR METODAI.. ... 20
2.1. Bandinių paruošimas… ... 20
2.2. Tyrimo eiga..…. ... 21
2.4. Skenuojantis elektroninis mikroskopas…..…. ... 22
2.5. Statistinė analizė…….. ... 22
3. REZULTATAI... ... 24
3.1. Mikrokietumo pokytis ... 24
3.2. Kokybinis dentino paviršiaus įvertinimas skenuojančiu elektroniniu mikroskopu (SEM) ... 25
4. REZULTATŲ APTARIMAS. ... 27
IŠVADOS ... 29
LITERATŪRA ... 30
IRIGACINIŲ TIRPALŲ POVEIKIS DENTINUI
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Irigaciniai tirpalai paveikia dentino cheminę sudėtį, o tai gali turėti įtakos jo fizinėms savybėms. Tyrimo tikslas - nustatyti irigacinių tirpalų poveikį ţmogaus šakninio dentino paviršiui ir mikrokietumui.
Medţiaga ir metodai. Tyrimui atrinkti 28 ţmogaus vienašakniai dantys negydyti endodontiškai, nepaţeisti karieso, rezorbcijų. Dantys patikrinti mikroskopu (Carls Zeiss Meditec Inc., Šveicarija) ir įvertinta, ar nėra įskilimų. Nupjauti vainikai ties CEJ ir viršūninė šaknies dalis, paliekant standartinį šaknies ilgį – 10mm. Šaknis perpjauta išilgai ašies karborundiniu disku ir padalinta į dvi dalis. Bandiniai fiksuoti savaime kietėjančioje plastmasėje ir nupoliruoti. Atsitiktinai bandiniai buvo suskirstyti į keturias grupes (n=14): A gr. - kontrolinė, dentinas veikiamas fiziologiniu vandeniu 1min., B gr. - EDTA 17% 1min., C gr. - EDTA 17% 1min. + NaOCl 2,5% 1min., o D gr. – „Dual Rinse HEDP” tirpalu 3min. Vickers mikrokietumo testas atliktas prieš ir po irigacinių tirpalų veikimo ir įvertintas pokytis. Atliktos atsitiktinai parinktų bandinių dentino paviršiaus SEM nuotraukos ir įvertintas paviršius. Atlikta statistinė analizė SPSS programa.
Rezultatai. Visi tiriamieji tirpalai reikšmingai sumaţino dentino mikrokietumą lyginant su fiziologiniu tirpalu (kontrolinė grupė) (p<0,05). Didţiausias dentino mikrokietumo pokytį sukėlė „Dual Rinse HEDP” (p=0,001), tuo tarpu 17% EDTA ir 17% EDTA + 2,5% NaOCl panaudojimas panašiai sumaţino dentino mikrokietumą ir šis pokytis reikšmingai nesiskyrė (p=0,241). SEM nenustatyta erozijai būdingų dentino paviršiaus pokyčių.
Išvados. Irigaciniai tirpalai nesukėlė dentino paviršiaus erozijos, bet reikšmingai sumaţino dentino mikrokietumą. Labiausiai dentino mikrokietumą sumaţino „Dual Rinse HEDP” tirpalas.
Raktiniai ţodţiai: Vickers microhardness tester, dentin microhardness, Sodium hypochlorite, EDTA, Scanning electron microscope.
EFFECT OF ENDODONTIC IRRIGATING SOLUTIONS ON DENTIN
SUMMARY
The relevance of the problem and aim of the work. Irrigation solutions affect the chemical composition of dentin, which may affect its physical properties. The aim of the study was to determine the effect of irrigating solutions on the human root dentin surface and microhardness.
Material and methods. 28 extracted teeth endodontically untreated were selected. Teeth have been checked with microscope (Carls Zeiss Meditec Inc., Switzerland. They decoronated at the CEJ and cut the apex of the root, leaving a standard length of 10mm, sectioned longitudinally into two parts and fixed in autopolymerised resin, polished. The specimens were divided into four groups (n = 14): A gr.- control, dentin is exposed to saline for 1 min, B gr. - EDTA 17% 1min., C gr. - EDTA 17% 1min. + NaOCl 2.5% 1min, and D gr. – “Dual Rinse HEDP” solution 3min. The Vickers microhardness test was performed and the estimated change of microharness. SEM photographs of randomly selected specimens were performed. Statistical analysis of data was conducted using SPSS program.
Results. Tested solutions significantly reduced microhardness compared to saline (p <0.05). The highest change in dentin microhardness was induced by “Dual Rinse HEDP” (p = 0.001), while 17% EDTA promoted a reduction similar to 17% EDTA + 2.5% NaOCl, this difference was not significantly different (p = 0.241). SEM analysis did not showed erosion of the dentin surface.
Conclusions. Irrigating solutions did not cause erosion of the dentin surface, but significantly reduced the microhardness of dentin. “Dual Rinse HEDP” solution reduced microhardness the most.
Keywords. Vickers microhardness tester, dentin microharness, sodium hypochlorite, EDTA, Scanning electron microscope.
SANTRUMPOS
EDTA- etilendiamino- tetraacto rūgštis,
NaOCl- natrio hipochloritas,
HEBP- 1-hidroksietilideno-1-1-difosfono rūgštis,
HEDP- 1-hidroksietilideno-1-1-difosfono rūgštis,
Na4HEDP- tetra natrio druska 1-hidroksietiliden-1-1-difosfono rūgštis,
ClO2 – chloritas,
HClO- hipochloro rūgštis,
CHX – chlorheksidinas,
SEM- skenuojantis elektroninis mikroskopas,
CEJ- cemento emalio jungtis,
11
ĮVADAS
Mikroorganizmai sukelia pulpos ir viršūninio apydančio ligas. Pagrindinis endodontinio gydymo tikslas - dezinfekuoti dantų šaknų kanalų sistemą, pašalinant mikroorganizmus ir jų veiklos produktus, apsaugoti nuo infekcijos pasikartojimo. Sudėtinga danties šaknies kanalų sistema apsunkina mechaninį kanalo valymą ir biofilmo pašalinimą nuo kanalų sienų. Todėl reikalingas chemomechaninis valymas, kuris apima ir mechaninį, ir cheminį danties šaknies kanalų paruošimą [1].
Irigaciniai tirpalai paveikia dentino cheminę sudėtį, o tai gali turėti įtakos jo fizinėms savybėms. Dėl organinių ir neorganinių medţiagų pokyčio atsiranda mikrokietumo ir pralaidumo pokyčiai dentine, dėl to gali sumaţėti danties atsparumas skilimui [2]. Erozija aplink dentino tubules ir jų viduje atsiranda dėl irigacinių tirpalų poveikio kolagenui [3]. Natrio hipochloritas tirpdo organinį komponentą- kolageną, dėl to atsidengia hidroksiapatito kristalai, o dentinas tampa trapesniu [4]. Iriguojant 17% EDTA + 2,5 % NaOCl 1 min. pašalinama daugiau Ca2+ jonų iš šaknies kanalo dentino nei naudojant vien tik 17% EDTA [5]. Literatūroje teigiama, kad editroninė rūgštis švelniau veikia dentino struktūrą nei įprastai naudojama EDTA [6].
Irigaciniai tirpalai, kurie naudojami paskutinio kanalų praplovimo metu, taip pat svarbūs, nes turi įtakos kanalo plombavimo kokybei ir ilgalaikei danties prognozei. Nustatyta, kad panaudojus EDTA prieš plombavimą, pagerėjo minkštųjų dantų kanalų uţpildų (BioRoot RCS, MTA Fillapex ir AH Plus) antibakterinės savybės [6]. Jeigu paskutinio praplovimo metu naudojamas natrio hipochloritas, sumaţėja atsparumas vertikaliam šaknies skilimui [2].
Norint minimaliai susilpninti dentiną, svarbu paskutinio plovimo metu irigacinius tirpalus naudoti tinkama eile, įvertinti jų veikimo laiką ir koncentraciją.
Iškelta hipotezė, kad paskutiniam dantų šaknų praplovimui naudojami irigaciniai tirpalai: EDTA 17%, EDTA kartu su 2,5% NaOCl ir „Dual Rinse HEDP”sumaţina dentino mikrokietumą ir sukelia dentino paviršiaus struktūros pokyčius.
Tyrimo tikslas:
12 Tyrimo uţdaviniai:
1. Nustatyti ir palyginti irigacinių tirpalų poveikį dentino paviršiui. 2. Nustatyti ir palyginti irigacinių tirpalų poveikį dentino mikrokietumui.
Darbo temos naujumas ir aktualumas:
Tai pirmasis dentino mikrokietumo ir paviršiaus tyrimas naudojant ,,Dual Rinse HEDP” (Medcem GmbH, Šveicarija) Lietuvoje ir pasaulyje. Gamintojų teigimu, šio vieno produkto pakanka dantų šaknų kanalų irigacijai, dėl to sumaţėja tikimybė atsirasti nepageidaujamoms cheminėms reakcijoms sumaišius irigacinius tirpalus. Taip pat ,,Dual Rinse HEDP” nedaro neigiamos įtakos natrio hipochlorito savybėms ir yra švelnesnis chelantas nei EDTA. Siekiama įvertinti šio chelanto poveikį dentino paviršiui ir mikrokietumui bei palyginti jo poveikį su tradiciniais irigaciniais tirpalais, naudojamais endodontijoje.
13
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Dantų šaknų kanalų irigacija
Chemomechaninis kanalo paruošimas vienas iš svarbiausių sėkmingo endodontinio gydymo faktorių. Infekuoti audiniai pašalinami naudojant efektyvius irigacinius tirpalus mechaninio apdorojimo metu [8]. Dideli dentino paviršiaus plotai gali būti nepaliesti instrumentų, todėl dantų šaknų kanalų sistemos irigavimas ir dezinfekavimas tampa labai svarbus [9-10]. Irigacijos srovė išplauna neprisitvirtinusius, nekrotinius ir uţterštus audinius, kad instrumentuojant jie nebūtų nustumiami į viršūninį šaknies kanalo trečdalį [11]. Chemomechaninio kanalo paruošimo tikslas yra išvalyti ir dezinfekuoti dentino sieneles bei paruošti plombavimui [8]. Lipniojo sluoksnio pašalinimas prieš plombavimą pagerina plombavimo medţiagų adheziją prie kanalų sienų ir uţtikrina puikios kokybės kanalo uţpildymą [12].
1.2. Irigaciniai tirpalai
Išskiriami cheminiai ir natūralūs irigaciniai tirpalai, naudojami endodontijoje:
1) Cheminiai
a) Audinius skaidantys (pvz.: NaOCl, ClO2) b) Antibakteriniai
i) Baktericidiškai veikiantys (pvz.: CHX) ii) Bakteriostatiškai veikiantys (pvz.: MTAD) c) Chelantai
i) Silpnos pH (pvz.: HEBP) ii) Stiprios pH (pvz.: EDTA) 2) Natūralūs
a) Antibakteriniai (pvz.: Ţalioji arbata, Triphala) [13].
Idealus endodontinis irigacinis tirpalas turėtų: efektyviai veikti baktericidiškai ir fungicidiškai, ilgą laiką veikti antibakteriškai, šalinti lipnųjį sluoksnį, dezinfekuoti dentiną ir jo tubules, būti patogus naudoti, nebrangus. Tirpalas neturėtų dirginti viršūninio apydančio audinių, trukdyti gyti ir atsistatyti viršūninio apydančio audiniams, sukelti imuninio atsako, būti toksiškas ar kancerogeniškas. Taip pat neturėtų veikti dentino fizinių savybių, keisti jo spalvos, bei neigiamai veikti plombavimo medţiagų savybių [14].
14 1.3. Natrio hipochloritas (NaOCl)
Natrio hipochloritas - halogenintas junginys, kuris reguliariai naudojamas irigacijai endodontinio gydymo arba kanalų chemomechaninio valymo metu [9]. Daţniausiai naudojamas 0,5% - 6% tirpalas. Literatūroje išskiriami natrio hipochlorito trūkumai - nepašalina lipniojo sluoksnio, neveikia dentino neorganinės dalies. Todėl kartu su natrio hipochloritu reikia naudoti chelantus (EDTA ar citrinų rūgštį), kurie pašalina lipnųjį sluoksnį, susidariusį po danties šaknies kanalo instrumentavimo. Kitas NaOCl trūkumas – nemalonus kvapas ir skonis bei galimybė sukelti alerginę reakciją [14].
Dėl savo antibakterinių ir organinių audinių ardymo savybių natrio hipochloritas yra vienas iš pagrindinių endodontijoje naudojamų irigacinių tirpalų [1].
1.3.1. Natrio hipochlorito reakcijos su organiniais audiniais
Muilinimo reakcija. NaOCl šioje reakcijoje veikia kaip organinis riebalų tirpiklis, kuris skaido riebalų rūgštis į riebalų rūgščių druską (muilą) ir glicerolį (alkoholį), sumaţėja paviršiaus įtempimas likusiame tirpale.
O O
|| ||
R – C – O – R + NaOH ↔ R – C – O – Na + R – OH [15].
Amino rūgščių neutralizacijos reakcija. NaOCl neutralizuoja amino rūgštis į vandenį ir
druską. H O H O | || | || R – C – O – C + NaOH ↔ R – C – O– C + H20 | | | | NH2 OH NH2 Na [15].
Chlorinimo reakcija. Atsilaisvinant hidroksilo jonams, maţėja tirpalo pH. Hipochloro rūgštis, kuri atsiranda natrio hipochlorito tirpale, veikia kaip organinių medţiagų tirpiklis ir išskiria chlorą, kuris jungiasi su baltymų amino grupe ir suformuoja choraminą.
15 H O Cl O | || | || R – C – O – C + HOCl ↔ R – C – 0 – C + H20 | | | | NH2 OH NH2 OH [15].
1.3.2. Natrio hipochlorito jonizacija
Pecora (1990) pateikė jonizacijos reakciją: NaOCl + H2O ↔ NaOH + HOCl ↔ Na+ + OH− + H+ + OCl− [16].
Vandenyje natrio hipochloritas jonizuojasi į Na+
ir OCl− jonus. Kai tirpalo pH 4-7, chloro jonai egzistuoja kaip hipochloro rūgštis (HClO), tuo tarpu, kai pH virš 9, dominuoja OCl−. HClO, lyginant su OCl−, pasiţymi stipresnėmis antibakterinėmis savybėmis, nes geba sutrikdyti oksidacinį fosforilinimą ir kitus membraninius procesus [17]. OCl− jonai siejami su aukštu proteolitiniu aktyvumu ir kolageno destrukcija mineralizuotame dentine [18].
1.3.3. Natrio hipochlorito poveikis dentinui
Kai NaOCl naudojamas vienas, o kolageno skaidulas dengia hidroksiapatitas, tada tirpalo veikimas dentinui ribotas. Tačiau, jeigu panaudojamas dekalcifikuojantis tirpalas, hidroksiapatitas yra pašalinamas ir taip atidengiamos kolageno skaidulos. Tada natrio hipochlorito tirpalas tiesiogiai veikia baltymą (kolageną) ir per ganėtinai trumpą laiką sukelia didelę kolageno destrukciją, o tai turi įtakos lenkimo ir dentino elastinei jėgai [19-20]. Young ir kt. (2018) nustatė, kad po 2min. NaOCl veikimo paviršiaus kolageno sumaţėjo ~ 40%, po 6–10 min. buvo ištirpdyta ~ 60% kolageno ir vėliau destrukcijos procesas sustojo. Masės spektrometru nustatyta, kad veikiant dentiną natrio hipochloritu 10 min., kolageno netekimo gylis vidutiniškai buvo 16±13 μm [21]. Zou„s ir kt. (2010) išmatavo, kad per 20 min. natrio hipochloritas į dentiną įsiskverbia 300µm [22].
Nustatyta, kad po NaOCl ilgalaikio poveikio, kuris trunka nuo 1-2 valandas, dentino atsparumas lenkimo ir gniuţdymo jėgai sumaţėjo iki 50% [23].
16 1.4. Etilenodiaminotetraacetinė (EDTA) rūgštis
Etilenodiamino-tetraacetato rūgštis daţnai naudojamas irigacinis tirpalas, kuris pašalina lipnųjį sluoksnį po mechaninio kanalų apdorojimo [24]. Šis tirpalas yra gerai toleruojamas viršūninio apydančio audinių ir turi silpną antibakterinį poveikį. Daţniausiai naudojama 17% tirpalas, kurio pH 7. Rekomenduojama naudoti chemomechaniškai apdorojant siaurus kanalus, bet per didelė EDTA ekspozicija ir neatsargus darbas su chelantu gali padidinti perforacijų ir nukrypimo nuo kanalo spindţio prieţastis [25].
EDTA iš bakterijų paviršiaus pašalina baltymus ir sujungia juos su metalų jonais, esančiais ląstelelės dangale. Tai negrįţtamai paţeidţia bakterijas [26]. EDTA vienas iš reguliariai naudojamų chelantų, kuris turi ir priešgrybelinių savybių [27].
1.4.1. EDTA poveikis dentinui
Šis reagentas turi savybę paveikti dentino paviršiaus struktūrą. EDTA „ištraukia“ iš dentino kalcio ir magnio ir pakeičia juos natrio jonais, taip susidaro vandenyje tirpūs komponentai [25]. Young ir kt. (2018) nustatė, kad 10 min. EDTA veikimas sukėlė paviršiaus fosfatų netekimą, kuris siekė ~60 %. Vidutinis fosfatų netekimo gylis buvo 19±12 μm po 10 min. ir 89±43 μm po 1440 min. Tuo tarpu, EDTA panaudojimas irigacijai po NaOCl sukėlė fosfatų netekimą 62±28 μm gylyje, o panaudojus NaOCl, EDTA, o tada dar kartą NaOCl buvo prarasta 85 μm kolageno [21].
1.5. Etidroninė rūgštis (HEBP)
HEBP (1-hidroksietilideno-1-1-difosfonatas) kitaip dar vadinamas etidronine rūgštimi, editronatu yra chelantas, kuris gali būti naudojamas kartu su NaOCl, nepakeičiant jo proteolitinio ir antimikrobinio poveikio [28]. HEBP yra netoksiškas ir naudojamas kaulų ligoms gydyti [29]. Lyginant su EDTA, HEBP turi silpną dekalcifikuojantį poveikį, todėl nerekomenduojama jo vieno naudoti paskutinio kanalų praplovimo metu [28].
Yadav ir kt. (2015) ištyrė kalcio jonų pašalinimą, dantų šaknų kanalus iriguojant 5min (1ml/min) skirtingais chelantais, atliekant atomų absorbcijos spektroskopiją. Buvo nustatyta, kad 9% etidroninė rūgštis pašalino 13,32±0,54 kalcio jonų, 18% etidroninė rūgštis 16,36±0,27, o fiziologinis skystis - 8,74±0,49 [29].
HEBP - neagresyvus chelantas, kurį galima naudoti viso chemomechanio dantų šaknų kanalo gydymo metu, pasirinkus 7-10% tirpalą. Iriguojant HEBP kartu su NaOCl neprarandamos jo antibakterinės savybės, taip gaunamas vienas universalus irigacinis tirpalas [30].
17 1.5.1. Editroninės rūgšties ir natrio hipochlorito mišinys
Neseniai rinkoje pasirodė naujas produktas „Dual Rinse HEDP“. Gamintojų teigimu, HEDP yra kita formulė HEBP tirpalo arba kitaip dar vadinamo etidronato. Šio produkto kapsulės turinį
sumaišius su NaOCl, gaunamas vienas irigacinis tirpalas veikiantis kaip silpnas chelantas, bet nekeičiantis NaOCl savybių.
Morago ir kt. (2016) tyrė, kaip lipnusis sluoksnis veikia 2,5% NaOCl ir 9% HEBP tirpalo antimikrobines savybes. Nustatyta, kad esant lipniajam sluoksniui, 2,5% NaOCl tirpalo antimikrobinės savybės sumaţėjo, tuo tarpu 2,5% NaOCl naudojant kartu su 9% HEBP tirpalo savybės nebuvo paveiktos. Taip pat nustatyta, kad vienas NaOCl tirpalas nepašalino lipniojo sluoksnio, o panaudojus 2,5% NaOCl kartu su 9% HEBP - 95,40 ±3,63% dentino tubulių tapo švariomis [30] bei sumaţėjo kietujų audinių likučių akumuliacija sąsmaukoje [31].
Tartari ir kt. (2013) lygino vieno NaOCl tirpaloefektyvumą tirpinant audinius ir veikiant šiam tirpalui kartu su chelantais. Nustatyta, kad vienintelis tirpalas turintis savybę tirpinti organinius audinius buvo NaOCl, EDTA inhibavo NaOCl veikimą, tuo tarpu, HEDP minimaliai paveikė natrio hipochlorito savybę tirpinti organinius audinius [32].
Biel ir kt. (2017) nustatė, kad po 1 min. N4HEDP tirpalo su 5% NaOCl pašalina 9% maţiau kalcio jonų lyginant su HEDP vandeniniu tirpalu, o po 60 min. šis skirtumas siekė 24% [33]. Zollinger ir kt. (2017) nustatė, kad 5% NaOCl ir 9% „Dual Rinse HEDP” tirpalas neteko 20% laisvo chloro po 1 valandos, tuo tarpu 2,5% NaOCl ir 1% NaOCl tirpalai su „Dual Rinse HEDP“ stabilūs išliko 2 ir 4 valandas. Taip pat nustatyta, kad NaOCl ir „Dual Rinse HEDP“ tirpalo kaitinimas turėjo neigiamą efektą, nes po valandos laisvas chloras buvo visiškai pašalintas, tuo tarpu kontroliniai NaOCl tirpalai išlaikė laisvąjį chlorą. Šaltai laikytas NaOCl ir „Dual Rinse HEDP“ tirpalas, išlaikė laisvą chlorą beveik 7 valandas. Naudojant 1% ir 2,5% NaOCl kartu su „Dual Rinse HEDP“ gauti geriausi rezultatai. Taigi, oksidacijos-redukcijos reakcijos kinetika tarp NaOCl (OCL-) ir „Dual Rinse HEDP” priklauso nuo NaOCl koncentracijos ir nuo tirpalo laikymo temperatūros [34].
1.6. Lipniojo sluoksnio pašalinimas
Šaknų kanalų instrumentavimo metu atsiranda organinių ir neorganinių medţiagų sluoksnis, kuris yra vadinamas lipniuoju. Jame gali būti bakterijų ir jų apykaitos produktų. Lipnusis sluoksnis gali sutrukdyti intrakanalinių medikamentų penetraciją į dentino tubules ir turėti įtakos plombavimo medţiagų adhezijai prie kanalo sienų [35]. Lipnusis sluoksnis apsaugo nuo mikroorganizmų patekimo ir skverbimosi gilyn į dentino tubules, bet sumaţina skysčių ir medikamentų, naudojamų endodontiniame gydyme, difuziją [36].
18 Natrio hipochloritas yra neefektyvus šalinant lipnųjį sluoksnį [37]. Shahriari ir kt. (2017) ištyrė, kad 5% NaOCl aktyvuotas lazeriu efektyviau pašalino lipnųjį sluoksnį nei 1% ir 2,5% NaOCl. Tačiau lyginant su kontroline grupe (17% EDTA ir 5,25 % NaOCl) nebuvo gauti geresni rezultatai [38].
Saito ir kt. (2008) teigia, kad po 1min. EDTA naudojimo lipnusis sluoksnis buvo pašalintas geriau nei po 30s ar 15s veikimo [49]. Calt ir kt. (2002) nustatė, kad EDTA sukelia ryškų erozinį efektą tiek peritubuliniame, tiek ir intertubuliniame dentine, jeigu veikia 10min. Remiantis savo tyrimu, autoriai teigia, kad norėdami išvengti dentino erozijos, EDTA tirpalas turėtų būti aplikuojamas ne ilgiau nei 1 minutę [40].
Naudojant 2,5 % NaOCl kartu su 9% etidronine rūgštimi lipnusis sluoksnis pašalinamas panašiai kaip naudojant EDTA ar citrinų rūgštį [41]. Taip pat, naudojant NaOCl ir HEDP tirpalą paskutiniam kanalų praplovimui, jis turi veikti 300s, kad visiškai pašalintų lipnųjį sluoksnį [42]. Yadav ir kt. (2017) tyrė editroninės rūgšties ir SmearClear, MTAD efektyvumą šalinant lipnujį sluoksnį skirtingose šaknies kanalo trečdaliuose. Nustatyta, kad editroninė rūgštis nepakankamai pašalino lipnųjį sluoksnį viršūniniame kanalo trečdalyje. Be to, 9% ir 18% editroninė rūgštis, MTAD ir SmearClear panašiai šalina lipnųjį sluoksnį šaknies kanale, ypač viršūniniame trečdalyje [43].
1.7. Dentino erozija
Erozija sukelia cheminius ir fizikinius pokyčius dentine [44]. Teoriškai, stebima erozija galėtų būti veiksnys, lemiantis vertikalų šaknies skilimą priklausomai nuo erozijos gylio, šaknies storio ir sklerotizuoto dentino kiekio šaknyje. Iš kitos pusės, erozija gali padėti siekiant maksimaliai išvalyti danties šaknies kanalų dentino sienas [45].
Cheron ir kt. (2011) atominių jėgų mikroskopu palygino endodontiškai gydyto ir negydyto danties šaknies kanalo dentino nanomechanines savybes. Buvo nustatyta, kad endodontiškai gydyto danties šaknies kanalo dentino elastingumo modulis 17,8 ±2,9 GPa, o negydyto – 18,9 ± 2,9 GPa; kietumo vertė atitinkamai - 0,84±0,25 GPa ir 0,84±0,18 GPa. Taigi, šaknies kanalo cheminis paruošimas nesukelia šakninio intertubulinio dentino nanomechaninių savybių pokyčių [46].
Viena iš vertikalaus šaknies skilimo prieţasčių gali būti cheminis dentino susilpninimas. Svarbu suprasti dentino destrukcijos mechanizmą, kurį sukelia cheminiai tirpalai. EDTA pašalina kalcio jonus (Ca2+) iš mineralinių audinių, įskaitant ir dentiną [47]. Kolosowski ir kt. (2015) nustatė, kad po NaOCl panaudojimo, atsiranda matrikso baltymų degradacija, kurią rodo baltymų fragmento CH4N+ sumaţėjimas, o EDTA iš dentino pašalina kalcio ir magnio jonus [48].
19 Nustatyta, kad NaOCl sukelia dentino paviršiaus eroziją, jeigu yra naudojamas po demineralizuojančių tirpalų veikimo (EDTA, citrinų rūgšties) [49]. Uzunoglu ir kt. (2012) nustatė, kad po 10min. veikimo 17% EDTA stebimas lipniojo sluoksnio pašalinimas ir erozinis poveikis dentinui, taip pat sumaţėjo atsparumas lūţiams. Kita vertus, naudojant 5% EDTA 10min. ar 17% EDTA 1min. endodontiškai gydyti dantys buvo atsparesni lūţiams, lyginant su 17% EDTA 10min. veikimu [4].
Taigi, dentino erozijos galima išvengti, naudojant maţesnių koncentracijų chelantus ar trumpinant jų veikimo laiką [4].
1.8. Dentino mikrokietumas
Anot Pashley ir kt. (1985) tyrimo, dentino mikrokietumas priklauso nuo kalcifikuoto matrikso ploto (mm2) ir atvirkščiai koreliuoja su tubulių tankumu. Mikrokietumo sumaţėjimo nustatymas gali būti netiesioginis įrodymas, kad dentino mineralinė sudėtis padidėjo arba sumaţėjo [50]. Mikrokietumo sumaţėjimas gali palengvinti siaurų kanalų apdorojimą, tačiau taip pat gali padidinti tikimybę nukrypti nuo kanalo eigos [19]. Dentino mikrokietumas susijęs su Ca/P pokyčiais ir gali būti tiriamas mikrokietumo - Vickerso testu, kuris tinka įvertinti pokyčius, įvykusius dėl cheminio poveikio [8].
Šis metodas yra lengvas, greitas, bandymui nereikia didelio paviršiaus ploto. Bandinio paviršius yra spaudţiamas deimantine prizme (Knoop arba Vickers) tam tikra jėga ir tam tikru laiko periodu. Po apkrovos nutraukimo, įspaudo įstriţainės yra matuojamos optiniu mikroskopu. Jėga naudojama įspaudui, tiriant mikrokietumą, gali būti naudojama nuo 1 iki 1000g ir skirtingu apkrovimo laiku. Nėra standartizuoto metodo, kokią apkrovą naudoti tiriant dantis. Tačiau, tyrimais nustatyta, kad rezultatai gauti su maţomis apkrovomis nėra tokie tikslūs. Netikslumai gali atsirasti dėl elastinių pokyčių, viskoelastinio poveikio, dėl grūdelių dydţio skirtumo, įspaudo įtrūkimų, nelygių įstriţainių, paviršiaus struktūros nelygumo bei įstriţainių matavimo netikslumų [52].
20
2. MEDŢIAGOS IR METODAI
Prieš tyrimą gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas (Nr.BEC-OF-10).
Vienašakniai dantys rinkti LSMU Veido ir ţandikaulių chirurgijos, Dantų ir burnos ligų klinikose ir odontologijos klinikoje Marijampolėje. Surinktas 41 dantis, iki eksperimento laikytas 10% formalino tirpale. Dantys patikrinti mikroskopu (Carls Zeiss Meditec Inc., Šveicarija) 12,5x didinimu ir įvertinti ar nėra įskilimų. Atmesta 13 dantų, kurie buvo gydyti endodontiškai, paţeisti karieso, rezorbcijų. Atrinkti 28 tyrimui tinkantys dantys.
Tyrimui naudoti irigaciniai tirpalai: EDTA 17% (i-dental, Lietuva), NaOCl 2,5% (Cerkamed, Lenkija), DUAL RINSE HEDP (Medcem GmbH , Šveicarija).
2.1. Bandinių paruošimas
Dantų šaknų paviršius buvo nuvalytas, nuplautas fiziologiniu tirpalu. Vainikas nupjautas ties CEJ su karborundiniu 0,2 mm storio disku (Yeti, Vokietija), aušinant vandeniu. Taip pat buvo nupjauta viršūninė dalis ir paliktas standartinis šaknies ilgis – 10mm. Šaknis perpjauta išilgai ašies karborundiniu disku (Yeti, Vokietija) ir padalinta į dvi dalis. Gauti 56 dentino bandiniai dar kartą patikrinti mikroskopu (Carls Zeiss Meditec Inc., Šveicarija) 12,5x didinimu, ar neatsirado įskilimų pjovimo metu.
Pagal gamintojo instrukcijas sumaišyta savaime kietėjanti plastmasė (Interdent, Slovėnija) buvo supilstyta į 30mm skersmens ovalias, plastmasines formas. Prasidėjus plastmasės polimerizacijai, dentino bandiniai horizontaliai fiksuoti paviršiuje. Vickerso mikrokietumo testui reikalingas lygus ir poliruotas paviršius, todėl bandiniai nupoliruoti aušinant vandeniu su karborundiniu disku ir veltiniu (Poliriu, Vokietija) naudojant 0,05µm aliuminio oksido miltelius (Picodent, Vokietija) sumaišytus su vandeniu.
Bandiniai atsitiktiniu būdu suskirstyti į keturias grupes pagal tiriamąjį irigacinį tirpalą:
A grupė - fiziologinis vanduo (kontrolė) B grupė - EDTA 17% + distiliuotas vanduo
C grupė - EDTA 17% + distiliuotas vanduo + NaOCl 2,5%
21 2.2. Tyrimo eiga
A grupė: bandiniai iriguoti 2ml fiziologiniu tirpalu 1 minutę. Nuplauti distiliuotu vandeniu 2ml. B grupė: bandiniai iriguoti 2ml EDTA 17% 1 minutę. Nuplauti distiliuotu vandeniu 2ml.
C grupė: bandiniai iriguoti 2ml EDTA 17% 1 minutę, nuplauti 2ml. distiliuotu vandeniu ir iriguojami 2 ml NaOCl 2,5% ir vėl nuplauti 2ml distiliuotu vandeniu.
D grupė: paruoštas švieţias „ Dual Rinse HEDP” tirpalas pagal gamintojų rekomendacijas, į sterilų indą buvo supilti HEDP milteliai 0,9g, 10ml NaOCl 2,5% ir maišoma 2min., kol ištirpo. Bandiniai iriguoti paruoštu tirpalu 3min., nuplauti 2ml distiliuotu vandeniu.
2.3. Vickerso testas
Dentino mikrokietumas buvo nustatytas Vickerso testu. Dentine buvo daromi įspaudai deimantine prizme, kuri buvo spaudţiama 300gm jėga 20s, o įspaudo įstriţainės išmatuojamos kompiuterine programa naudojant optinį mikroskopą 10x ir 50x padidinimą, įmontuotą universalioje kietumo matavimo sistemoje (UH 250, Tukon, Vokietija, JAV) (1 pav.). Kiekviename bandinyje buvo daromi 3 įspaudai, netoli vienas kito (2 pav.), prieš tirpalų panaudojimą ir 3 įspaudai - po tirpalų panaudojimo (3, 4 pav.).
22 2.4. Skenuojantis elektroninis mikroskopas
Skenuojančiu elektroniniu mikroskopu (Cal Zeiss EVO MA10, Jungtinė Karalystė) buvo padarytos atsitiktinai parinktų bandinių dentino paviršiaus nuotraukos, naudojant 2000x padidinimą, EHT= 10-20 k.
2.5. Statistinė analizė
Gauti duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS 17.0 statistikos programą (SPSS Statistics for Windows, Version 17.0. Chicago: SPSS Inc, JAV). Atliktas Kolmogorov – Smirnov testas, kad patikrinti duomenų normalumą (normalumo prielaida tenkinama, kai (p ≥ 0,05). Neparametrinis Mann Whitney kriterijus taikytas palyginti nepriklausomų kiekybinių kintamųjų grupėms, o neparametrinis Kruskal – Wallis kriterijus taikytas daugiau nei dviems nepriklausomoms imtims. Vilkoksono testas buvo skirtas priklausomoms imtims tirti. Pasirinktas reikšmingumo rodiklis (p ≥ 0,05).
23 3 pav. Viršuje įspaudas darytas prieš irigacinio tirpalo panaudojimą ir įspaudas apačioje po
„Dual Rinse HEDP” 10x padidinimu.
24
3. REZULTATAI
3.1. Mikrokietumo pokytis
Dentino mikrokietumas ištirtas prieš ir po irigacinių tirpalų panaudojimo (lentelė 1). Visi tiriamieji tirpalai reikšmingai sumaţino dentino mikrokietumą lyginant su fiziologiniu tirpalu (kontrolinė grupė) (p<0,05). Didţiausią dentino mikrokietumo pokytį sukėlė Dual Rinse HEDP (p=0,001), tuo tarpu 17% EDTA ir 17% EDTA + 2,5% NaOCl panaudojimas panašiai sumaţino dentino mikrokietumą ir šis pokytis reikšmingai nesiskyrė (p=0,241) (5 pav.).
Lentelė Nr. 1. Dentino mikrokietumas. Tiriamasis tirpalas Vidurkis (SD) Prieš Po Fiziologinis vanduo 52,89 (2,93) 52,80 (2,91) 17% EDTA 52,55 (5,40) 51,55 (5,66) 17% EDTA + 2,5% NaOCl 52,99 (2,73) 51,42 (2,48)
25 5 pav. Dentino mikrokietumo pokytis.
χ2
=34,449, lls=4, p<0,001, remiantis neparametriniu Kruskal-Wallis testu.
Pastaba: A grupė- fiziologinis vanduo, B grupė- 17% EDTA, Cgrupė- 17% EDTA + 2,5% NaOCl, D- „Dual Rinse HEDP”.
3.2. Kokybinis dentino paviršiaus įvertinimas skenuojančiu elektroniniu mikroskopu (SEM)
SEM nuotraukose įvertinti pokyčiai dentino paviršiuje. Vizualiai stebimas skirtumas tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupių (6 pav.). Matomos baltos dėmės rezultatams įtakos neturi, nes vietomis buvo atstumtas elektronų pluoštas. Lyginant su kontroline grupe, irigaciniai tirpalai atvėrė dentino tubules, tačiau nesukėlė peritubulinės ir intertubulinės erozijos.
26 6 pav. SEM nuotraukose (2000x) A gr.- dentinas su lipniuoju sluoksniu, tubulių spindţio nesimato. B,C,D gr.- matomos atvertos dentino tubulės, tubulėse ir aplink jas erozinio poveikio nestebima.
27
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Dantų šaknų kanalų gydymo ilgalaikė prognozė priklauso nuo instrumentavimo kokybės, dezinfekcijos ir kanalo uţpildymo kokybės. Irigacijos metu tiek vainikinis, tiek šakninis dentinas yra veikiamas irigacinių tirpalų, o tai gali turėti įtakos fizikinėms ir cheminėms savybėms, įskaitant, dentino mikrokietumą [53]. Idealus irigacinis tirpalas, kuris pašalintų lipnųjį sluoksnį, turėtų pašalinti tiek organinę, tiek neorganinę dalį visuose kanalo trečdaliuose be ţalingo erozijos efekto dentinui [54].
Mikrokietumo testas daţnai naudojamas tirti medţiagų kietumo pokyčiams, kuris yra paprastas ir nedestruktyvus [53]. Šiame tyrime pasirinktas plačiai naudojamas Vickerso mikrokietumo testas, kuris buvo naudojamas ir ankstesniuose tyrimuose [55-57]. Mikrokietumas gali būti skirtingas pasirinktuose dantyse ir skirtingose vietose priklausomai nuo tubulių kiekio [55]. Kad būtų gauti kuo tikslesni rezultatai, mikrokietumas buvo matuojamas prieš ir po irigacinių tirpalų panaudojimo [55,56,58,59]. Tačiau yra ir panašių tyrimų, kur mikrokietumo duomenis lygino tik su kontroline grupe, o ne su duomenimis prieš tyrimą [57,60]. Šiame tyrime, kaip ir kituose tyrimuose [55,56,59-61], kontrolinėje grupėje buvo naudojamas fiziologinis tirpalas dentino mikrokietumui įtakos neturėjo.
Šiame tyrime šaknies paviršius 1min. buvo veikiamas EDTA 17%, kas reikšmingai sumaţino dentino mikrokietumą. Tai sutampa su kitų autorių tyrimuose gautais rezulatais [8, 59, 61]. Naudojant EDTA, rekomenduojamas laikas lipniojo sluoksnio pašalinimui yra 1min. [40]. Tačiau, daugumoje ankstesnių tyrimų, chelantas dentiną veikė ilgiau nei 1min., daţniausiai 3-5 min. ar net 15 min., todėl pokyčiai ryškesni [8,53,55,61]. Saha ir kt. (2017) savo tyrime EDTA 17 % tirpalą naudojo 15min., dėl to mikrokietumas sumaţėjo nuo 56,88 ± 1,48 VHN iki 43,12 ± 2,51 VHN [53].
NaOCl veikimas po EDTA siejamas su ryškiu mikrokietumo sumaţėjimu in vitro tyrimuose [55,59,61]. Šiame tyrime nustatyta, kad mikrokietumo sumaţėjimas buvo didesnis negu veikiant vienam EDTA 17% tirpalui, tačiau šis skirtumas nebuvo reikšmingas. Rezultatams galėjo turėti įtakos tai, kad irigaciniai tirpalai veikė tik po 1min., o ne ilgiau. Garsia ir kt. (2013) ištyrė, kad po EDTA veikiantis NaOCl reikšmingai sumaţina mikrokietumą, tačiau tyrime irigaciniai tirpalai veikė po 5min. [59].
„Dual Rinse HEDP” tirpalo poveikis dentino mikrokietumui ir dentino paviršiui nebuvo tirtas. Šiame tyrime, atlikus Vickerso mikrokietumo testą nustatyta, kad naujasis tirpalas labiausiai sumaţino dentino mikrokietumą lyginant su kitais tirtais irigaciniais tirpalais. Rezultatams galėjo turėti įtakos ilgas tirpalo veikimo laikas - 3 min., tačiau toks laikas yra rekomenduojamas
28 gamintojų. Chelantui pašalinus hidroksiapatito sluoksnį, atsidengusį kolageną iškart ardė NaOCl [62]. Tartari ir kt. (2013) tyrime buvo naudotas HEBP reikšmingai sumaţino dentino mikrokietumą, tačiau tyrimo metodika skyrėsi, irigaciniai tirpalai buvo laikyti ilgiau ir HEBP neveikė vienu metu su NaOCl, taip pat buvo naudotas ne Vickerio, o Knoop testas [19].
Šiame tyrime, tiriamuosius paviršius įvertinus SEM, nebuvo pastebėta dentino erozija. Tačiau literatūroje pateikiami ir prieštaringi rezultatai. Saghiri ir kt. (2009) nustatė, kad po 5min. EDTA veikimo, naudojant NaOCl 5min. arba 1min., atsiranda erozija dentino tubulėse ir aplink jas, bet veikiant 5min. erozija ryškesnė ir šis skirtumas tarp grupių statistiškai reikšmingas [61]. Kitame tyrime, prieš NaOCl panaudojimą, EDTA dentiną veikė 3min. [59] arba dantys buvo iriguoti 2,5% NaOCl instrumentavimo metu ir bendrai dentiną irigaciniai tirpalai veikė ilgiau [56]. Šio tyrimo rezultatams galėjo turėti įtakos tai, kad EDTA ir natrio hipochloritas veikė ne ilgiau nei 1min., todėl erozija dentino paviršiuje nebuvo sukelta. Taip pat dentino paviršius nebuvo padengtas auksu, kitaip nei Tuncer ir kt. (2015) tyrime, galbūt tai galėjo turėti įtakos rezultatams [56].
Šiame tyrime irigaciniai tirpalai veikė trumpesnį laiką lyginant su ankstesniais tyrimais, kad
in vitro tyrimas nenutoltų nuo klinikinių rekomendacijų ir būtų išvengta dentino susilpninimo dėl
prailginto irigacinių tirpalų veikimo. Gauti tyrimo rezultatai patvirtino hipotezę tik iš dalies. Kaip ir spėta tyrimo pradţioje, irigaciniai tirpalai dentino mikrokietumą sumaţino, tačiau nepasitvirtino spėjimas apie sukeliamą eroziją dentino paviršiuje.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konfliktų nebuvo.
PADĖKA
Norėčiau išreikšti padėką Lietuvos energetikos instituto Medţiagų tyrimų ir bandymų laboratorijos vadovei dr. Stasei- Irenai Lukošiūtei, m. d. Ritai Kriūkienei ir UAB “Prodenta” dantų technikų laboratorijai uţ pagalbą atliekant tyrimą.
29
IŠVADOS
1. Irigaciniai tirpalai nesukėlė dentino paviršiaus erozijos.
2. Tirti tirpalai reikšmingai sumaţino dentino mikrokietumą. Labiausiai dentino mikrokietumą sumaţino ,,Dual Rinse HEDP” tirpalas.
30
LITERATŪRA
1. Plotino G, Cortese T, Grande NM, Leonardi PD, Giorgio DG, Testarelli L, Gambarin G. New Technologies to Improve Root Canal Disinfection. Braz Dent J. 2016;27(1):3-8.
2. Uzunoglu E, Aktemur S, Uyanik MO, Durmaz V, Nagas E. Effect of ethylenediaminetetraacetic acid on root fracture with respect to concentration at different time exposures. J Endod. 2012;38(8):1110-3.
3. Wagner MH, Rosa RA, Figueiredo JAP, Duarte MAH, Pereira RJ, Só MVR. Final irrigation protocols may affect intraradicular dentin ultrastructure. Clin Oral Investig. 2017;21(7):21732182.
4. Cullen JK, Wealleans JA, Kirkpatrick TC, Yaccino JM. The effect of 8.25% sodium hypochlorite on dental pulp dissolution and dentin flexural strength and modulus. J Endod. 2015;41:920–4.
5. Sayin TC, Serper A, Cehreli ZC, Kalayci S. Calcium loss from root canal dentin following EDTA, EGTA, EDTAC, and tetracycline-HCl treatment with or without subsequent NaOCl irrigation. J Endod. 2007;33:581–4.
6. Ulosoy ÖI, Zeyrek S, Celik B. Evaluation of smear layer removal and marginal adaptation of root canal sealer after final irrigation using ethylenediaminetetraacetic, peracetic, and etidronic acids with different concentrations. Microsc Res Tech. 2017;80(7):687-692.
7. Moliz AMT, Camilleri J. The effect of the final irrigant on the antimicrobial activity of root canal sealers. J Dent. 2016;52:30-6.
8. Patil CR, Uppin V. Effect of endodontic irrigating solutions on the microhardness and roughness of root canal dentin: An in vitro study. Indian J Dent Res. 2011;22:22-7.
9. Abuhaimed TS, Neel EAA. Sodium Hypochlorite Irrigation and Its Effect on Bond Strength to Dentin. BioMed Research International. 2017;2017:8.
10. Mohammadi Z, Shalavi S, Moeintaghavi A, Jafarzadeh H. A Review Over Benefits and Drawbacks of Combining Sodium Hypochlorite with Other Endodontic Materials. Open Dent J. 2017;11:661–669.
11. Hülsmann M, Heckendorff M, Lennon A. Chelating agents in root canal treatment: mode of action and indications for their use. Int Endod J. 2003;36:810–30.
12. Farhad AR, Barekatain B, Koushki AR. The Effect of Three Different Root Canal Irrigant Protocols for Removing Smear Layer on the Apical Microleakage of AH26 Sealer. Iran Endod J. 2008;3(3):62-7.
31 13. Kandaswamy D, Venkateshbabu N. Root canal irrigants. J Conserv Dent. 2010;13:256-64. 14. Basrani B, Haapasalo M. Update on endodontic irrigating solution. Endod topics.
2012;27:74-102.
15. Estrela C, Estrala CRA, Barbin EL, Spano JCE, Marchesan MA, Pecora JD. Mechanism of action of sodium hypochlorite. Braz Dent J. 2002;13(2):113-117.
16. Pécora JD. Estudo da permeabilidade dentin ária do assoalho da c ãmera pulpar dos molares inferiores humanos, com raizes separadas [dissertation]. Ribeir ão Preto, University of São Paulo; 1990.
17. Marcinkiewicz J, Chain B, Nowak B, Grabowska A, Bryniarski K, Baran J. Antimicrobial and cytotoxic activity of hypochlorous acid: interactions with taurine and nitrite. Inflamm Res. 2000;49(6):280-9.
18. Jungbluth H, Marending M, De-Deus G, Sener B, Zehnder M. Stabilizing sodium hypochlorite at high pH: effects on soft tissue and dentin. J Endod. 2011; 37(5):693-6. 19. Tartari T, Rodrigues PA, Almeida BVN, Pessoa OF, Souza M. A New Weak Chelator in
Endodontics: Effects of Different Irrigation Regimens with Etidronate on Root Dentin Microhardness. Int J Dent. 2013; 2013:743018.
20. Grigoratos D, Knowles J, Ng YL, Gulabivala K. Effect of exposing dentine to sodium hypochlorite and calcium hydroxide on its flexural strength and elastic modulus. Int Endod J. 2001;34(2):113–9.
21. Bommer RC, Gulabivala K, Ng YL, Young A. Estimated depth of apatite and collagen degradation in human dentine by sequential exposure to sodium hypochlorite and EDTA: a quantitative FTIR study. Int Endod J. 2018; 51(4):469-478.
22. Zou L, Shen Y, Li W, Haapasalo M. Penetration of sodium hypochlorite into dentin. J Endod. 2010;36:793–6.
23. Mai S, Kim YK, Arola DD, et al. Differential aggressiveness of ethylenediamine tetraacetic acid in causing canal wall erosion in the presence of sodium hypochlorite. J Dent. 2010;38:201–6.
24. Calt S, Serper A. Smear layer removal by EGTA. J Endod. 2000;26:459.
25. Mrużyńska M, Kanaffa-Kilijańska. Irrigants Used in Endodontic Treatment- Review of the Literature. Dent. Med. Probl. 2015;52(4):491-498.
26. Haapasalo M, Basrani B. Topical Disinfectants for Root Canal Irrigation. In: Cohenca N. Disinfection of Root Canal Systems: The Treatment of Apical Periodontitis. Ames: Wileu-Blackwell; 2014. p. 125.
32 27. Casalinuovo IA, Sorge R, Bonelli G, Di Prancesco P. Evaluation of the antifungal effect of EDTA, a metal chelator agent, on Candida albicans biofilm. Eur Rev Med Pharmacol Sci. 2017;21(6):1413-1420.
28. Haapasalo M, Basrani B. Topical Disinfectants for Root Canal Irrigation. In: Cohenca N. Disinfection of Root Canal Systems: The Treatment of Apical Periodontitis. Ames: Wileu-Blackwell; 2014. p. 107.
29. Yadav KH, Tikku AP, Chandra A, Yadav KR, Patel DK. Efficacy of etidronic acid, BioPure MTAD and SmearClear in removing calcium ions from the root canal: An in vitro study. Eur J Dent. 2015; 9(4): 523–528.
30. Zehnder M, Schmidlin P, Sener B, Waltim T. Chelation in Root Canal Therapy Reconsidered. J Endod. 2005;31(11):817-20.
31. Morago A, Moliz AMT, Zapata OR, Baca P, Linares R, Luque FCM. Influence of Smear Layer on the Antimicrobial Activity of a Sodium Hypochlorite/Etidronic Acid Irrigating Solution in Infected Dentin J Endod. 2016;42(11):1647-1650.
32. Tartari T, Guimarães BM, Amoras LS, Duarte MA, Silva e Souza PA, Bramante CM. Etidronate causes minimal changes in the ability of sodium hypochlorite to dissolve organic matter. Int Endod J. 2015;48(4):399-404.
33. Biel P, Mohn D, Attin T, Zehnder M. Interactions between the Tetrasodium Salts of EDTA and 1-Hydroxyethane 1,1-Diphosphonic Acid with Sodium Hypochlorite Irrigants. J Endod. 2017;43(4):657-661.
34. Zollinger A, Mohn D, Zeltner M, Zehnder M. Short-term storage stability of NaOCl solutions when combined with Dual Rinse HEDP. Int Endod J. 2017;9.
35. Violich DR, Chandler NP. The smear layer in endodontics - a review. Int Endod J. 2010;43(1):2-15.
36. Stachera N, Kroczyńska P, Gaj E, Lipski M. Smear layer influence for root canal filling sealness made with Gutta Flow sealant. In vitro examinations. Magazyn Stomatol. 2011; 21(9):131–134.
37. Haapasalo M, Basrani B. Topical Disinfectants for Root Canal Irrigation. In: Cohenca N. Disinfection of Root Canal Systems: The Treatment of Apical Periodontitis. Ames: Wileu-Blackwell; 2014. p. 110.
38. Shahriari S, Kasraei S, Roshanaei G, Karkeabadi H, Davanloo H. Efficacy of Sodium Hypochlorite Activated With Laser in Intracanal Smear Layer Removal: An SEM Study. J Lasers Med Sci. 2017;8(1):36-41.
33 39. Saito K, Webb TD, Imamura GM, Goodell GG. Effect of Shortened Irrigation Times with 17% Ethylene diamine tetra-acetic acid on smear layer removal after rotary canal instrumentation. J Endod. 2008;34:1011-4.
40. Çalt S, Serper A. Time-Dependent Effects of EDTA on Dentin Structures. J Endod. 2002;28(1):17-9.
41. Gautschi SH, Sener B, Zehnder M. Effects of ethylenediaminetetraacetic, etidronic and peracetic acid irrigation on human root dentine and the smear layer. Int Endod J. 2009;42:335–43.
42. De-Deus G, Zehnder M, Reis C, Fidel S, Fidel RA, Galan J Jr, Paciornik S. Longitudinal cosite optical microscopy study on the chelating ability of etidronate and EDTA using a comparative single-tooth model. Journal of Endodontics. 2008;34(1), 71–5.
43. Yadav HK, Yadav RK, Chandra A, Tikku AP. A Scanning Electron Microscopic Evaluation of the Effectiveness of Etidronic Acid, SmearClear and MTAD in Removing the Intracanal Smear Layer. J Dent. 2017;18(2):118-126.
44. Simezo AP, Silveira Bueno CE, Cunha RS, Pelegrine RA, Rocha DGP, de Martin AS, Kato AS. Comparative Analysis of Dentinal Erosion after Passive Ultrasonic Irrigation versus Irrigation with Reciprocating Activation: An Environmental Scanning Electron Study. J Endod. 2017 Jan;43(1):141-146.
45. Qian W, Shem Y, Haapasalo M. Analysis of the Effect of Irrigant Solution Sequences on Dentin Erosion. J Endod. 2011;37(10):1437-41.
46. Cheron RA, Marshall SJ, Goodis HE, Peters OA. Nanomechanical Properties of Endodontically. J Endod. 2011;37(11):1562-5.
47. Sayin TC, Serper A, Cehreli ZC, Kalayci S. Calcium loss from root canal dentin following EDTA, EGTA, EDTAC, and tetracycline-HCl treatment with or without subsequent NaOCl irrigation. J Endod. 2007;33:581–4.
48. Kolosowski KP, Sodhi RNS, A Kishen, Basrani BR. Qualitative Time-of-flight Secondary Ion Mass Spectrometry Analysis of Root Dentin Irrigated with Sodium Hypochlorite, EDTA, or Chlorhexidine. J Endod. 2015;41(10):1672-7.
49. Wang Z, Maezono H, Shen Y, Haapasalo M. Evaluation of Root Canal Dentin Erosion after Different Irrigation Methods Using Energy-dispersive X-ray Spectroscopy. J Endod. 2016;42(12):1834-1839.
50. Pashley D, Okabe A, Parham P. The relationship between dentin microhardness and tubule density. Endod Dent Traumatol. 1985;1:176–9.
51. Chuenarrom C, Benjakul P, Daosodsai P. Effect of indentation load and time on knoop and vickers microhardness tests for enamel and dentin. Mat Res. 2009;12(4): 473-476.
34 52. Arends J, Bosch JJ. Demineralization and remineralization evaluation techniques. J Dent
Res. 1992; 71:924–8.
53. Saha SG, Sharma V, Bharadwaj A, Shrivastava P, Saha MK, Dubey S, Kala S, Gupta S. Effectiveness of Various Endodontic Irrigants on the Micro-Hardness of the Root Canal Dentin: An in vitro Study. J Clin Diagn Res. 2017;11(4):ZC01-ZC04.
54. Lotfi M, Vosoughhosseini S, Saghiri MA, Zand V, Ranjkesh B, Ghasemi N. Effect of MTAD as a final rinse on removal of smear layer in ten-minute preparation time. J Endod. 2012;38(10):1391–4.
55. Arslan H, Yeter KY, Karatas E, Yilmaz CB, Ayranci LB, Ozsu D. Effect of agitation of EDTA with 808-nm diode laser on dentin microhardness. Lasers Med Sci. 2015;30(2):599-604.
56. Kara Tuncer A, Tuncer S, Siso SH. Effect of QMix irrigant on the microhardness of root canal dentine. Aust Dent J. 2015;60(2):163-8.
57. Ballal NV, Mala K, Bhat KS. Evaluation of the effect of maleic acid and ethylenediaminetetraacetic acid on the microhardness and surface roughness of human root canal dentin. J Endod. 2010;36(8):1385-8.
58. Baldasso FER, Roleto L, Silva VDD, Morgental RD, Kopper PMP. Effect of final irrigation protocols on microhardness reduction and erosion of root canal dentin. Braz Oral Res. 2017;31:40.
59. Aranda-Garcia AJ, Kuga MC, Chavéz-Andrade GM, Kalatzis-Sousa NG, Hungaro Duarte MA, Faria G, Reis Só MV, Faria NB Jr. Effect of final irrigation protocols on microhardness and erosion of root canal dentin. Microsc Res Tech. 2013;76(10):1079-83.
60. Dineshkumar MK, Vinothkumar TS, Arathi G, Shanthisree P, Kandaswamy D. Effect of ethylene diamine tetra-acetic acid, MTAD™, and HEBP as a final rinse on the microhardness of root dentin. J Conserv Dent. 2012;15(2):170–173.
61. Saghiri MA, Delvarani A, Mehrvarzfar P, Malganji G, Lotfi M, Dadresanfar B, Saghiri AM, Dadvand S. A study of the relation between erosion and microhardness of root canal dentin. Oral Surg Oral Med Oral Pathol Oral Radiol Endod. 2009;108(6):29-34.
62. Baldasso FER, Cardoso LR, Silva VDD,Morgental RD, Kopper PMP. Evaluation of the effect of four final irrigation protocols on root canal dentin components by polarized light microscopy and scanning electron microscopy. Microsc Res Tech. 2017;80(12):1337-1343.
35
