GYVŪNŲ VEISIMO IR MITYBOS KATEDRA
JURGITA SALADŽIUVIENĖ
SKIRTINGŲ GENOTIPŲ PIENINIŲ KARVIŲ PRODUKTYVIŲJŲ SAVYBIŲ
ĮVERTINIMAS
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. R. Japertienė
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Skirtingų genotipų pieninių karvių produktyviųjų savybių įvertinimas”:
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
2017-12-22 Jurgita Saladžiuvienė __________
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2017-12-22 Jurgita Saladžiuvienė __________
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2017-12-22 Doc. Dr. R. Japertienė __________
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2017-12-22 Prof. dr. Vida Juozaitienė __________
(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
__________ (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas __________
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
__________
TURINYS SANTRUMPOS...4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 1. ĮVADAS ... 9 2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
2. 1. Lietuvos juodmargių populiacijos galvijų veislių apibūdinimas ... 11
2. 2. Lietuvos juodmargių populiacijos galvijų veislių apibūdinimas ... 15
2. 3. Skirtingų veislių grynaveislių ir mišrūnių karvių pieno kiekio ir sudėties rodiklių palyginimas ... 18
3. TYRIMO METODIKA ... 23
TYRIMŲ SCHEMA ... 26
4. TYRIMŲ REZULTATAI ... 27
4. 1. TIRTŲ PIENINIŲ KARVIŲ VIDUTINIŲ PRODUKTYVUMO RODIKLIŲ FENOTIPINIS ĮVERTINIMAS ... 27
4. 2. Vidutiniai skirtingų genotipų Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos karvių produktyvumo rodikliai ... 29
4. 2. 1. Vidutiniai skirtingų genotipų Lietuvos juodmargių veislės karvių produktyvumo rodikliai ... 29
4. 2. 2. Vidutiniai skirtingų genotipų Lietuvoje veisiamų holšteinų veislės karvių produktyvumo rodikliai .. 32
4. 2. 3. Vidutiniai skirtingų genotipų Lietuvoje veisiamų Vokietijos juodmargių veislės karvių produktyvumo rodikliai ... 34
4. 2. 4. Lietuvoje veisiamų juodmargių populiacijos karvių, genotipe turinčių žalųjų ir žalmargių populiacijos veislių kraujo, vidutiniai produktyvumo rodikliai ... 36
4. 3. Vidutiniai skirtingų genotipų Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos karvių produktyvumo rodikliai ... 39
4. 3. 1. Vidutiniai skirtingų genotipų Lietuvos žalųjų veislės karvių produktyvumo rodikliai ... 39
4. 3. 2. Skirtingų genotipų Lietuvoje veisiamų airšyrų veislės karvių vidutiniai produktyvumo rodikliai ... 43
4. 3. 3. Lietuvoje veisiamų žalųjų ir žalmargių populiacijos pieninių karvių, genotipe turinčių juodmargių populiacijos veislių kraujo, vidutiniai produktyvumo rodikliai ... 44
5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 46
6. IŠVADOS ... 49
SANTRUMPOS
LJ - Lietuvos juodmargių veislė, H - holšteinų veislė,
VJ - Vokietijos juodmargių veislė, LŽ - Lietuvos žalųjų veislė, AI - airšyrų veislė,
BF - Britanijos fryzų veislė, EJ - Estijos juodmargių veislė, DJ - Danijos juodmargių veislė, OJ - Olandijos juodmargių kraujo, DŽ - Danijos žalųjų veislė,
AN - anglerų veislė, ŠV - švicų veislė,
ŽH - žalmargių holšteinų veislė, ŠŽ - Švedijos žalmargių veislė, OŽ - Olandijos žalųjų veislė, SP - pieninių simentalų veislė.
SANTRAUKA Autorius: Jurgita Saladžiuvienė
Darbo vadovas: doc. dr. Renata Japertienė.
Darbo pavadinimas: Skirtingų genotipų pieninių karvių produktyviųjų savybių įvertinimas Darbo struktūra: įvadas, literatūros apžvalga, tyrimo metodika, darbo rezultatai ir jų aptarimas, išvados. Literatūros sąraše – 58 šaltinių. Darbo apimtis - 54 puslapių. Pateikta: 23 lentelės, 8 paveikslai.
Trumpa metodika: Mokslinis–tiriamasis darbas atliktas 2014 - 2017 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos Akademijos Gyvūnų veisimo ir mitybos katedroje bei pieninių galvijų ūkiuose. Įvertinta pieninių karvių produktyvumo ir kilmės duomenys iš 6 pieninių galvijų ūkių. Atliekant analizę karvės buvo grupuojamos pagal populiacijas, veislę ir genotipą. Statistinė duomenų analizė buvo atliekama dispersinės analizės metodu (ANOVA), naudojant statistinį paketą R-3.3.1.
Baigiamojo darbo tikslas: įvertinti ir palyginti skirtingų genotipų pieninių karvių produktyviųjų savybių rodiklius.
Baigiamojo darbo uždaviniai: Įvertinti ir palyginti skirtingų Lietuvos juodmargių ir žalųjų ir žalmargių populiacijų karvių vidutinius produktyvumo rodiklius. Įvertinti ir palyginti vidutinius skirtingų genotipų Lietuvos juodmargių populiacijos karvių produktyvumo rodiklius. Įvertinti ir palyginti vidutinius skirtingų genotipų Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių produktyvumo rodiklius.
Tyrimo rezultatai: Įvertinus skirtingus tirtų karvių vidutinius produktyvumo rodiklius, nustatyta, kad didžiausiu pieno, pieno riebalų ir baltymų kiekiu iš Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos tirtų veislių išsiskyrė holšteinų veislės karvės, tačiau didžiausias riebumas ir baltymingumas nustatytas Vokietijos juodmargių veislės karvių piene. Prasčiausias produktyvumas buvo Lietuvos juodmargių veislės karvių. Didžiausiu pieno ir pieno baltymų kiekiu Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijoje pasižymėjo airšyrų veislės karvės, tačiau riebalų kiekis, riebumas ir baltymingumas didesni buvo Lietuvos žalųjų veislės karvių piene. Įvertinus vidutinius skirtingų genotipų Lietuvos juodmargių populiacijos karvių produktyvumo rodiklius, nustatyta, kad didžiausiu pieningumu išsiskyrė Lietuvos juodmargių veislės karvės, turinčios Britanijos fryzų veislės kraujo, o geriausiais pieno sudėties rodikliais išsiskyrė Lietuvos juodmargių veislės karvės, turinčios Estijos juodmargių veislės kraujo. Didžiausiu produktyvumu išsiskyrė holšteinų veislės karvės, turinčios Danijos juodmargių veislės kraujo. Didžiausiu pieningumu ir pieno sudėties rodikliais išsiskyrė Vokietijos juodmargių veislės karvės, turinčios Olandijos juodmargių veislės kraujo. Prasčiausiu produktyvumu išsiskyrė Vokietijos juodmargių veislės karvės, turinčios Danijos juodmargių veislės
kraujo. Įvertinus Lietuvos juodmargių populiacijos karvių, genotipe turinčių žalųjų ir žalmargių populiacijos veislių kraujo, nustatyta, kad geriausias produktyvumas buvo holšteinų veislės karvių, turinčių žalmargių holšteinų veislės kraujo. Palyginus skirtingų genotipų Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių produktyviųjų savybių rodiklius, nustatyta, kad didžiausiu pieno, riebalų ir baltymų kiekiu išsiskyrė Lietuvos žalųjų veislės karvės, turinčios pieninių simentalų veislės kraujo, didžiausias pieno riebumas ir baltymingumas buvo Lietuvos žalųjų veislės karvių, turinčių Olandijos žalųjų veislės kraujo. Didžiausias pieningumas ir pieno baltymų kiekis nustatytas airšyrų veislės karvių, turinčių žalmargių holšteinų veislės kraujo, bet didesniu pieno riebalų kiekiu, pieno riebumu ir baltymingumu išsiskyrė airšyrų veislės karvių, turinčių Švedijos žalmargių kraujo. Įvertinus Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių, genotipe turinčių juodmargių populiacijos veislių kraujo, nustatyta, kad didžiausiu pieno ir pieno baltymų kiekiu išsiskyrė airšyrų veislės karvės, turinčių holšteinų veislės kraujo, didžiausias pieno riebumas buvo airšyrų veislės karvių, turinčių Švedijos juodmargių veislės kraujo, o didžiausias pieno baltymingumas buvo Lietuvos žalųjų veislės karvių, turinčių Švedijos juodmargių veislės kraujo.
SUMMARY Author: Jurgita Saladžiuvienė
Research supervisor: assoc. prof. Renata Japertienė.
Name of the Paper: Evaluation of the productive traits of dairy cows of different genotypes. Structure of the Paper: Introduction, Review of Literature, Methods of Investigation, Results and Discussion, Conclusions. List of Literature consists of 58 sources. Volume of the Paper - 54 pages. Presented: 23 tables, 8 figures.
Methods: The scientific-investigative research was performed in the Animal breeding and nutrition department of the Veterinary academy of the Lithuanian Health Science University and in the deer farms in 2014 – 2017. In the process of the research the cows were grouped on the basis of population, breed and genotype. Statistical data analysis was performed by the dispersive analysis method (ANOVA), by employing the statistic package R-3.3.1.
The aim of the thesis: to evaluate and compare the indicators of productive features of dairy cows having different genotypes.
The goals of the thesis: To evaluate and compare the average productivity indicators of Lithuanian black and white and Lithuanian red and red and white cattle populations cows. To evaluate and compare the average indicators of productivity of cows with different genotypes of Lithuanian black and white cattle populations. To evaluate and compare the average indicators of productivity of cows with different genotypes of Lithuanian red and red and white cattle populations.
The results of the research: Having evaluated the average productivity indicators among the cows, it has been defined that the biggest milk yield, milk fat and the quantity of proteins can be found in the breed of Holstein cows whereas the biggest fat and protein content can be observed in the milk of German black and white cows. The lowest productivity indicator was found in the milk of Lithuanian black and white cows. The Ayrshire cows had the biggest milk yield and milk protein among all population of Lithuanian red and red and white cows, howerver, the biggest fat yield, fat and protein content was found in the milk of Lithuanian red cows. Having evaluated the productivity indicators of Lithuanian black and white cows having different genotypes, it has been defined that the biggest milk yield was in the milk of Lithuanian black and white cows having British Friesian blood. The best indicators of milk yield were found in the milk of Lithuanian black and white cows having the blood of Estonian black and white cows. The biggest productivity was found in Holstein cows having the blood of Denmark‘s black and white cows. The biggest milk yield and the indicators of milk content were found in the milk of German black and white cows having the blood of Holland‘s black and white cows. The lowest productivity was found in the milk of German black and white cows
having the blood of Denmark‘s black and white cows. Having evaluated the productivity indicators of Lithuanian black and white cows having the blood of breeds of Lithuanian red and red and white cattle population, it has been defined that the best productivity is characteristic to Holstein cows having the blood of red holstein cows. After comparing the productivity indicators of Lithuanian red and red and white population cows, it has been defined that the biggest quantity of fat and protein was found in the milk of Lithuanian red cows having the blood of the breed of dairy simental cows. The biggest fatness of the milk and protein content was found in the milk of Lithuanian red cows having the blood of red Holland‘s cows. The richess milk yield and the quantity of protein content were defined in the milk of Ayrshire cows having the blood of red Holstein cows. The biggest amount of fat and protein content were found in the milk of Ayrshire cows having the blood of Sweden‘s grey cows. After having evaluated the blood of Lithuanian green and grey cows having the genotype of black and white cows, it has been defined that the biggest amount of protein content was found in the milk of Ayrshire cows having the blood of holstein cows. The biggest fatness of milk was characteristic of Ayrshire cows having the blood of Sweden‘s black and white cows while the biggest milk yield was of Lithuanian red cows having the blood of Sweden‘s black and white cows.
1. ĮVADAS
Pieno ūkis – viena svarbiausių šalies žemės ūkio šakų, teikianti ekonominę naudą [1]. Pieno ūkio našumas yra genotipo ir aplinkos sąlygų poveikio rezultatas. Siekiant padidinti ūkio pelningumą, būtina optimizuoti aplinkos sąlygas ir pagerinti gyvūnų genetinę struktūrą. [2]
Daugelis veiksnių daro įtaką pieno kiekio, sudėties ir kokybės rodikliams bei jų kaitai. Juos galima suskirstyti į genetinius ir negenetinius veiksnius. Lietuvos tyrėjai [3] nustatė reikšmingą juodmargių veislių galvijų (Lietuvos juodmargių, holšteinų, Vokietijos juodmargių, Danijos juodmargių) įtaką pieno kiekiui ir sudėčiai.
Veislė – tai genetinis veiksnys, kuris lemia karvės produktyviąsias savybes. Galvijų veislė yra ilgo ir kruopštaus žmonių darbo rezultatas. Gerai prižiūrimų, tinkamai laikomų ir šeriamų karvių produktyvumą labiausiai lemia veislė. [4]
Pieninių galvijų kryžminimas buvo naudojamas kaip alternatyva grynam veisimui ir įvairių savybių gerinimui. Tam reikia geriau suprasti atskirų veislių charakteristikas atsižvelgiant į šias savybes, kad būtų sukurtos pelningesnės kryžminimo programos. [5]
Kryžminimas išlieka patrauklus gyvulių veisimo metodas dėl to, kad jo panaudojimas leidžia ūkininkams greitai pasiekti rezultatų ir gauti naudą. Nepaisant to, naudojant šį metodą turėtų būti atliekamas kruopštus vertinimas ir kiekvienu atveju turi būti sukurtos atitinkamos intervencijos ir strategijos. Reikalinga geresnė valdymo infrastruktūra ir turi būti užtikrinti rinkos poreikiai. Daugeliu atvejų F1 genotipo mišrūnai geresni nei kitų genotipų, bet nuolatinis F1s genotipo veisimas ir pageidaujamų genetinių derinių gyvūnų pritaikymas prie skirtingos auginimo aplinkos vis dar išlieka dideliu iššūkiu. Galbūt šios problemos sprendimas yra sintetinių veislių veisimas. [6]
Naudojant kryžminimo metodą, gaunamas heterozės efektas, todėl padidėja karvių produktyvumas, todėl rekomenduojama šį metodą taikyti gamybiniuose pieno ūkiuose. Naudojant kryžminimo veisimo metodą pieninių galvijų bandų gerinimui, labai svarbu atsižvelgti ne tik į pasirenkamas poravimui veisles, bet ir į tai, kokia yra motininė veislė, kurios savybes norime gerinti, ir kokią tėvinę veislę parinkti, kad gautume norimą rezultatą. Geriausiai pieninių karvių produktyvumo gerinimui naudoti reproduktorius iš tų pačių populiacijų. [7]
Darbo tikslas: įvertinti ir palyginti skirtingų genotipų pieninių karvių produktyviųjų savybių rodiklius.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti skirtingoms Lietuvos galvijų populiacijoms priklausančių karvių vidutinius produktyvumo rodiklius:
1.1. Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos karvių;
1.2. Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos karvių.
2. Įvertinti ir palyginti vidutinius skirtingų genotipų Lietuvos juodmargių populiacijos karvių produktyvumo rodiklius:
2.1. skirtingų genotipų Lietuvos juodmargių veislės karvių; 2.2. skirtingų genotipų Lietuvoje veisiamų holšteinų karvių;
2.3. skirtingų genotipų Lietuvoje veisiamų Vokietijos juodmargių veislės karvių;
2.4. Lietuvos juodmargų populiacijos pieninių karvių, genotipe turinčių žalųjų ir žalmargių populiacijos veislių kraujo.
3. Įvertinti ir palyginti vidutinius skirtingų genotipų Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių produktyviųjų savybių rodiklius:
3.1. skirtingų genotipų Lietuvos žalųjų veislės karvių;
3.2. skirtingų genotipų Lietuvoje veisiamų airšyrų veislės karvių;
3.3. Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos pieninių karvių, genotipe turinčių juodmargių populiacijos veislių kraujo.
2.
LITERATŪROS APŽVALGA2.
1. Lietuvos juodmargių populiacijos galvijų veislių apibūdinimas
Lietuvos juodmargių veislės galvijai. Veislė, išvesta kryžminant vietinius galvijus iš pradžių su įvairių veislių galvijais, o vėliau su Olandijos juodmargiais, ostfryzais bei Švedijos juodmargiais ir veisiant mišrūnus tarpusavyje. Didžiausią įtaką veislei padarė Olandijos juodmargiai. Kaip savarankiška veislė Lietuvos juodmargiai pripažinti 1951 m. [8]
Šios veislės karvių vidutinis produktyvumas pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Lietuvos juodmargių veislės galvijų produktyvumo rodikliai [9]
Metai Pieno kiekis, kg
Pieno riebumas Pieno baltymingumas
proc. kg proc. kg
2013 – 2014 6774 4,25 288 3,29 223
2014 – 2015 6849 4,28 293 3,30 226
2015 – 2016 6979 4,33 302 3,33 232
Gyvuliai stiprūs, proporcingo kūno sudėjimo. Prieauglis greitai auga. Pagrindinis selekcijos tikslas – toliau didinti Lietuvos juodmargių veislės karvių realųjį produktyvumą, planingai naudojant holšteinus ir išsaugant Lietuvos juodmargius kaip nacionalinę mūsų šalies galvijų veislę su jai būdingais privalumais: geru prisitaikymu prie vietos sąlygų, ilgaamžiškumu, tvirta kūno sandara, geromis vaisos savybėmis.
Olandijos juodmargių galvijų veislė. Tai seniausia pieninių galvijų veislė pasaulyje. Šios veislės galvijai daugiau kaip 1000 metų buvo veisti tik grynuoju veisimu. Todėl labai plačiai buvo naudoti perduoda kitoms veislėms kurti ir gerinti jų produktyviąsias savybes. XVI a. Fryzijoje (Olandijos ist. sritis) ir Olandijoje buvo sutinkami žalos spalvos su įvairiom baltom žymėm galvijai. XVI - XVII a. šie galvijai pasižymėjo aukštu produktyvumu. Vidutiniškai buvo primelžiama 1350-2000 litrų pieno per laktaciją; tuo metu tai buvo geriausias produktyvumo rodiklis pasaulyje. Pirmoji Olandijos galvijų kilmės knyga buvo išleista JAV 1872 metais. Tais laikai galvijai buvo juodmargi ir žalmargi. Dėl didesnės juodmargių galvijų paklausos žalmargiai buvo išstumti. Tiktai Fryzijoje buvo vedama atskira žalmargių kilmės knyga. 1850 metais Olandų juodmargiai buvo eksportuojami į kitas šalis, tame tarpe ir į Baltijos šalis. 1966 m. Fryzijos galvijų kilmės knyga tapo atvira. Olandijos juodmargiai turėjo didelę įtaką pieninės galvijininkystės plėtojimui pasaulyje. Naudojant Olandijos
juodmargius, išvestos visos žinomos juodmargių veislės: holšteino fryzai, Danijos, Vokietijos, Švedijos, Lietuvos, Estijos juodmargiai. Olandijos galvijininkystės specialistai savo juodmargiams gerinti 1969 m. pradėjo naudoti britų fryzus, o 1970 m. - holšteino fryzų veislės galvijus. 1990 metais grynų Olandijos juodmargių buvo tiktai 1500 galvijų. Gryniems Olandijos juodmargiams išsaugoti 1983 m. buvo pradėta leisti kilmės knyga. 2005 m. grynųjų Olandijos juodmargių buvo apie 5000 galvijų, auginamų 100 ūkių. Olandijos juodmargės karvės pasižymi dideliu produktyvumu. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, Olandijos juodmargius galvijus išstumia holšteino fryzų galvijai. 2006 m. Lietuvoje buvo 181 Olandijos juodmargių veislės karvė. [8] Jie buvo panaudoti išvedant visas juodmargių veisles, taip pat ir Lietuvos. Šios veislės karvių vidutinis produktyvumas pateiktas 2 lentelėje.
2 lentelė. Olandijos juodmargių veislės galvijų produktyvumo rodikliai [9]
Metai Pieno kiekis, kg Pieno riebumas Pieno baltymingumas
proc. kg proc. kg
2013 – 2014 8965 3,94 353 3,40 305
2014 – 2015 8290 4,12 342 3,36 278
2015 – 2016 9151 4,14 379 3,34 306
Britanijos fryzų galvijų veislė. Veislė išvesta kryžminant vietinius galvijus su Olandijos juodmargiais. Kilmės knygoje pirmąkart paminėta 1912 m. Veislei būdingas ilgaamžiškumas, didelis produktyvumas visą gyvenimą, dažnas veršiavimasis, geras pašarų pasisavinimas ir mėsinės savybės. Karvių taisyklingas tešmuo, stipri konstitucija, tvirtos kojos, prieauglis auga intensyviai. Pastaruoju metu Britanijos fryzų veislei gerinti yra naudojami holšteinai. [10]
Britanijos fryzų veislės karvių vidutinis produktyvumas pateiktas 3 lentelėje.
3 lentelė. Britanijos fryzų veislės galvijų produktyvumo rodikliai
Šalis Metai Pieno
kiekis, kg
Pieno riebumas Pieno baltymingumas
proc. kg proc. kg Lietuva* 2013 – 2014 6498 4,12 268 3,21 209 2014 – 2015 6478 4,18 271 3,20 207 2015 – 2016 6489 4,20 273 3,24 210 Jungtinė Karalystė** 2016 7242 4,13 3,39
Danijos juodmargių galvijų veislė. Veislė susiformavo olandų juodmargius galvijus veisiant su Jutlandijos galvijais, tačiau nuo praėjusio šimtmečio septinto dešimtmečio vidurio juos pradėta kryžminti su Amerikos ir Kanados holšteinų – fryzų buliais, todėl dabar bandose dominuoja karvės, turinčios apie 75 proc. holšteinų – fryzų genų. Nors dabartinės karvės yra stambesnės, pieningesnės, su gerai išvystytais tešmenimis, tačiau jų skerdenų kokybė prastesnė negu 1965 metų Danijos juodmargių galvijų. Danijoje išliko tik 30 juodmargių karvių, neturinčių holšteinų – fryzų genų, kurios yra saugomos kaip 1965 metų originalios veislės genetiniai ištekliai, tam skiriant subsidijas. Danų genetinių išteklių komitetas turi daug to meto išsaugotos bulių spermos. Danijoje didžiajai veislės daliai susiliejus su holšteinų – fryzais, Lietuvoje veisiami Danijos juodmargiai galvijai taip pat patiria vis didėjančią holšteinų – fryzų įtaką. 2006 m. Lietuvoje buvo 249 Danijos juodmargių veislės karvės. [8]
Šios veislės karvių vidutinis produktyvumas pateiktas 4 lentelėje.
4 lentelė. Danijos Juodmargių veislės galvijų produktyvumo rodikliai
Šalis Metai Pieno
kiekis, kg
Pieno riebumas Pieno
baltymingumas proc. kg proc. kg Lietuva* 2013 – 2014 6498 4,12 268 3,21 209 2014 – 2015 6478 4,18 271 3,20 207 2015 – 2016 6489 4,20 273 3,24 210 Jungtinė Karalystė** 2016 7242 4,13 3,39 * [9], ** [11]
Holšteinų galvijų veislė. Tai viena labiausiai paplitusių visame pasaulyje pieninio tipo galvijų veislė. Holšteinų veislė kilusi iš Europos. Pagrindinė šios veislės istorinė raida įvyko dabartinėje Olandijoje, o tiksliau – dviejose Šiaurės Olandijos ir Fryzijos provincijose. Originalūs šios veislės pirmtakai buvo juodmargiai Batavių ir Fryzų galvijai, migravę su Europos gentimis, kurios apsigyveno Reino deltos regione maždaug prieš 2000 metų. Amerikoje holšteinų vietiniai galvijai daugelį metų buvo veisiami ir griežtai atrenkami gauti jų palikuonys, kurie kuo geriau panaudotų dideliuose ganyklų plotuose augančią žolę. Vėliau, kai Amerikoje pradėjo vystytis pieno prekyba, pieninių galvijų veisėjai kreipėsi į Olandiją jų galvijų spermos. Taigi, šių gyvūnų tarpusavio susimaišymas išsivystė į veiksmingą, aukšto produktyvumo juodmargių veislę. Dabartiniai holšteinai, lyginant su Olandijos juodmargiais, yra ryškesnio pieninio tipo, aukštesni, stambesni, jų didesnė krūtinės apimtis, geriau išsivystęs bei taisyklingesnės formos tešmuo. Jie efektyviau naudoja pašarus, gerai prisitaiko prie pramoninių technologijų. [12]. Šios veislės karvių vidutinis produktyvumas pateiktas 5 lentelėje.
5 lentelė. Holšteinų veislės galvijų produktyvumo rodikliai
Šalis Metai Pieno
kiekis, kg
Pieno riebumas Pieno baltymingumas
proc. kg proc. kg Juodmargiai Lietuva* 2013 – 2014 8965 3,94 353 3,40 305 2014 – 2015 8290 4,12 342 3,36 278 2015 – 2016 9151 4,14 379 3,34 306 Jungtinės valstijos** 2015 11321 3,68 3,08 Kanada** 10257 3,90 3,20 Danija** 10612 4,09 3,42 Prancūzija** 7996 3,90 3,18 Vokietija** 8975 4,01 3,38 Lenkija** 7950 4,07 3,35 Pietų Afrika** 9760 3,82 3,19 Švedija** 10133 4,09 3,40 Šveicarija** 8589 3,94 3,23 Jungtinė karalystė** 9752 4,03 3,28 Naujoji Zelandija** 6011 4,27 3,59 Austrija** 7087 3,93 3,27 Vokietija*** 2016 9433 4,03 3,39 Belgija*** 8071 3,91 3,32 Kroatija*** 7633 4,00 3,30 Čekija*** 9792 3,79 3,32 Olandija*** 9859 4,31 3,53 Latvija*** 8028 3,92 3,27 Žalmargiai Lietuva* 2013 – 2014 7698 4,24 326 3,41 262 2014 – 2015 8016 4,31 346 3,42 274 2015 – 2016 8416 4,32 364 3,44 290 Lenkija** 2015 7183 4,17 3,38 Vokietija** 8059 4,18 3,43 Danija** 9774 4,25 3,44 * [9], ** [11], *** [13]
XIX a. pabaigoje susiformavo nauja galvijų veislė, pavadinta holšteino fryzais. Lietuvoje holšteino fryzų galvijai naudojami Lietuvos juodmargių galvijų produktyvumui gerinti. [8]
2. 2. Lietuvos juodmargių populiacijos galvijų veislių apibūdinimas
Lietuvos žalųjų galvijų veislė. Veislė išvesta, vietinius galvijus kryžminant su Danijos žalaisiais, anglerais, švicais, Latvijos dvylaisiais, Švedijos žalmargiais ir simentalais. Didžiausią įtaką Lietuvos žalųjų galvijų veislei turėjo Danijos žalieji galvijai.1924 m. įkurta Lietuvos žalųjų galvijų draugija, vedamos kilmės knygos. 1941 m., įsteigti pirmieji Lietuvos žalųjų galvijų veislininkystės ūkiai, pradėtas galvijų bonitavimas ir atkurti kooperatiniai bei valstybiniai kergimo punktai. Veislė patvirtinta 1951 m. Lietuvos žalųjų veislės galvijai yra įvairaus atspalvio, žalos spalvos. Nuo 2001 m. Joniškio r., Skaistgirio ž. ū. bendrovėje, saugoma senojo genotipo Lietuvos žalųjų galvijų banda. Šių galvijų išskirtiniai požymiai – tvirtesnės galūnės ir konstitucija. [8].Šios veislės karvių vidutinis produktyvumas pateiktas 6 lentelėje.
6 lentelė. Lietuvos žalųjų veislės galvijų produktyvumo rodikliai [9]
Metai Pieno kiekis, kg Pieno riebumas Pieno baltymingumas
proc. kg proc. kg
2013 – 2014 6981 4,37 305 3,42 239
2014 – 2015 7198 4,41 318 3,42 246
Pieninių simentalų galvijų veislė. Tai viena seniausių ir labiausiai paplitusių visuose žemynuose veislų. Veislė išvesta Vakarų Šveicarijoje, Berne. Dvejopos paskirties simentalai susiformavo, juos importavus į Austriją ir Bavariją 1830 m. Tuo metu simentalai garsėjo pieningumu ir traukiamąja jėga, bet buvo lėtai bręstantys, stambių kaulų. Bendras skaičius pasaulyje yra 40-60 mln galvijų, daugiau nei pusė – Europoje. Šios veislės galvijai lengvai prisitaiko prie įvairių aplinkos ir auginimo sąlygų. Simentalų spalva žalmarga, geltmarga, arba žala, galva dažnai balta, liemuo ilgas, gerai išvystyti raumenys, stiprios kojos. Karvės pieningos, todėl veršeliai gerai auga. [14]
Šios veislės karvių vidutinis produktyvumas pateiktas 7 lentelėje. 7 lentelė. Pieninių simentalų veislės galvijų produktyvumo rodikliai
Šalis Metai Pieno
kiekis, kg
Pieno riebumas Pieno baltymingumas
proc. kg proc. kg Lietuva* 2013 – 2014 7787 4,17 325 3,44 268 2014 – 2015 8293 4,25 352 3,41 283 2015 – 2016 7907 4,31 340 3,39 268 Prancūzija** 2015 5751 3,99 3,37 Vokietija** 7242 4,14 3,49 Lenkija** 6075 4,15 3,44 Šveicarija** 5898 3,93 3,34
Švedijos žalmargių galvijų veislė. Veislė susiformavo 1927 m., suporavus dvi panašaus dydžio veisles - Švedijos žaluosius ir airšyrus, kurie seniau buvo importuoti iš Škotijos. Po šių veislių sujungimo buvo numatyta juos veisti savyje didžiausią dėmesį skiriant eksterjerui ir pieningumui. Tačiau uždaras veisimas, selekciją vykdant pagal numatytą modelį, truko neilgai. Jau nuo praėjusio šimtmečio šeštojo dešimtmečio buvo importuota iš Suomijos daug airšyrų veislės bulių.[8]
Nuo 1970 metų Švedijos žalmargiams didelę įtaką padarė Norvegijos ir Suomijos žalmargiai galvijai. Šio poravimo pasekmė ta, kad susiformavo viena didelė šiaurės žalmargių galvijų populiacija, turinti apie 700 000 karvių ir kurioje taikoma bendra vertinimo sistema. Tačiau šie galvijai Švedijoje ir toliau vadinami Švedijos žalmargiais. Veislė ilgą laiką buvo viena iš pačių pieningiausių veislių pasaulyje. Švedijoje žalmargės karvės sudaro apie 60 proc. pieninių karvių populiacijos. Į Lietuvą Švedijos žalmargiai importuojami nuo 1996 metų ir veisiami toliau gerinant Kanados airšyrais. [8]
Šios veislės karvių vidutinis produktyvumas pateiktas 8 lentelėje.
8 lentelė. Švedijos žalmargių veislės galvijų produktyvumo rodikliai Šalis Metai Pieno kiekis,
kg
Pieno riebumas Pieno baltymingumas
proc. kg proc. kg Lietuva* 2013 – 2014 7468 4,29 320 3,43 256 2014 – 2015 7675 4,41 338 3,46 265 2015 – 2016 7869 4,43 348 3,49 275 Švedija** 2015 9014 4,36 3,57
*Apyskaita 79, 2017 [10], **Canadian Dairy Information Centre. [12]
Švicų galvijų veislė. Daugelis pieno istorikų sako, kad švicai – seniausia iš visų pieninių galvijų veislių. Dokumentiniai įrašai rodo, kad Benediktinų vienuoliai pradėjo šiuos galvijus veisti maždaug prieš 1000 metų. Veislė susiformavo Šveicarijos Alpėse, kai iš Vokietijos buvo atvežti dideli galvijai, kad būtų pagerinti vietiniai Šveicarijos galvijai. Pradžioje veislė buvo laikoma kaip mėsinė veislė, duodanti daug pieno, tik vėliau atranka vyko pieno gamybos kryptimi, po daugelio kartų sukurta pieninė šiuolaikinė švicų veislė. Europoje veislė pasklido 18-19 a., o 20 amžiaus pradžioje buvo pradėta eksportuoti į kitas šalis, kuriose dėl aukšto produktyvumo susilaukė labai palankaus įvertinimo. 4 proc. riebumo ir 3,5 proc. baltymingumo šių karvių pienas labai tinka sūrių gamybai. [15,8]
Švicai yra žinomi kaip labai stambūs galvijai didelėmis, tankiais plaukais, tarsi kailiu apžėlusiomis ausimis. Tai ištvermingi, labai ramaus būdo, atsparūs tiek karščiui, tiek ir šalčiui, nereiklūs laikymo sąlygoms ir pašarams galvijai. Jų spalva - pilkai dvyla. Lietuvos žalųjų galvijų gerinimui švicų buliai pradėti naudoti 1984 metais, o 1987 metais iš Austrijos buvo įvežta ir veršingų švicų veislės telyčių. [8] Šios veislės karvių vidutinis produktyvumas pateiktas 9 lentelėje.
9 lentelė. Švicų veislės galvijų produktyvumo rodikliai
Šalis Metai
Pieno kiekis,
kg
Pieno riebumas Pieno baltymingumas
proc. kg proc. kg Lietuva* 2013 – 2014 7813 4,18 327 3,45 269 2014 – 2015 8338 4,58 381 3,45 288 2015 – 2016 7793 4,48 349 3,47 270 Kanada** 2015 8496 4,19 3,49 Prancūzija** 6364 4,16 3,42 JAV** 8637 4,15 3,42 Australija** 2007 6245 4,10 3,43 * [9], ** [11]
Airšyrų galvijų veislė. Veislė susiformavo apie 1800 m. pietvakarių Škotijos Air‘o grafystėje. Šios veislės galvijai - įvairaus atspalvio žalmargiai. [16] Vienas iš istorinių veislės bruožų - įspūdingi, ilgi, aukštai iškelti ragai, tačiau dabar gimę veršeliai dažniausiai yra nuraginami. [17] Airšyrai apibūdinami kaip ištvermingi, gerai prisitaikantys prie ekstremalių aplinkos sąlygų, įvairių laikymo sistemų, galvijai. Karvių tešmenys puikios formos, laikant šias karves, paprastai nekyla problemų dėl jų kojų ir nagų. [19] Airšyrai žinomi ir dėl stiprios sveikatos, atsparumo mastitui ir žemo somatinių ląstelių skaičiaus piene. [16] Veislė pasižymi aukštu produktyvumu, pieno sudėtyje yra daug baltymų, sviesto riebalų ir laktozės, jis labai tinka perdirbimui (išskirtinio skonio sūrio gamybai). [20]
Šios veislės karvių vidutinis produktyvumas pateiktas 10 lentelėje. 10 lentelė. Airšyrų veislės galvijų produktyvumo rodikliai
Šalis Metai Pieno kiekis,
kg
Pieno riebumas Pieno baltymingumas
proc. kg proc. kg Lietuva* 2013 – 2014 7813 4,18 327 3,45 269 2014 – 2015 8506 4,22 359 3,44 293 2015 – 2016 8578 4,25 365 3,48 298 Kanada** 2015 7842 4,13 3,36 Pietų Afrika** 7891 3,94 3,26 Jungtinė Karalystė** 7427 4,15 3,38 JAV** 6861 3,93 3,19 Naujoji Zelandija** 5278 4,27 3,52 Australija** 5505 4,10 3,38 * [9], ** [11]
Anglerų galvijų veislė. Tai labai sena pieno tipo galvijų veislė, susiformavusi Vokietijos Šlezvigo Holšteino žemės pusiasalyje, ties pasieniu su Danija. Rašytiniuose šaltiniuose veislė pirmą kartą buvo paminėta 1600 m., o planingas veislės veisimas pradėtas nuo 1830 m. Anglerų veislė
labiausiai žinoma dėl aukštesnio nei kitų veislių pieno riebumo. Šios veislės galvijai - tamsiai žalos spalvos, nestambūs. Jie smulkesni už Danijos žaluosius, nors ir buvo gerinti Danijos žalaisiais galvijais. Anglerai charakterizuojami, kaip galvijai, efektyviai pašarus paverčiantys pienu. Jų pienas ne tik riebus, bet ir turi daug sausųjų medžiagų. Anglerai buvo naudojami Danijos žalųjų, Lietuvos žalųjų ir kitų veislių pieno riebumui padidinti. [20,7]
Šios veislės karvių vidutinis produktyvumas pateiktas 11 lentelėje. 11 lentelė. Anglerų veislės galvijų produktyvumo rodikliai [9]
Šalis Metai
Pieno kiekis,
kg
Pieno riebumas Pieno baltymingumas
proc. kg proc. kg
Lietuva
2013 – 2014 7029 4,55 320 3,57 251
2014 – 2015 7531 4,47 336 3,56 268
2015 – 2016 7722 4,61 356 3,61 279
2. 3. Skirtingų veislių grynaveislių ir mišrūnių karvių pieno kiekio ir
sudėties rodiklių palyginimas
Pieno sudėtis priklauso nuo veislės, fiziologinių, auginimo ir sezoninių veiksnių [21], laktacijos stadijos [22, 23], amžiaus [24], gyvūnų sveikatos [25, 26], mitybos [27, 28], intervalo tarp melžimų [29], ūkio sąlygų [30] ir sezoninių pokyčių [31, 32].
Nauta su bendraautoriais [33] nustatė, kad iš džersių veislės karvių ekologiniuose ūkiuose gautas pieno riebalų kiekis buvo didesnis nei iš holšteinų veislės karvių įprastiniame ūkyje [21]. Auldist ir kt. [34] taip pat nustatė, kad Naujosios Zelandijos fryzų veislės karvių pieno baltymingumas buvo didesnis nei iš holšteinų veislės karvių JAV.
Daugelis tyrimų [35-38] parodė, kad karvių veislės, genotipai, aplinka ir fiziologija yra svarbiausi veiksniai, turintys įtakos tinkamo pieno parinkimui sūrių gamybai. Wendorff ir Paulus [38] nustatė, kad bendra sūrio gamykloje pristatytų riebalų ir baltymų masė yra pagrindinis pelningumo veiksnys. Holšteinų veislės karvės buvo pirmasis pasirinkimas, taikant dabartinę sudėtinių dalių kainų sistemą, nes ši veislė išsiskiria didžiausiu pieno kiekiu ir ekonomiškiausia pieno riebalų ir pieno baltymų gamyba [39, 38].
Aukštesnis baltymų ir riebalų kiekis, nustatytas guernsių ir džersių veislių karvių piene, padidina sūrių išeigą ir suteikia geltonesnę spalvą, nors iš šių veislių karvių pieno gaunama tik 68 proc. ir 58 proc. masės, pagamintos iš holšteinų veislės karvių pieno atitinkamai. Be to, κ-kazeino genotipai
puikiai koreliuoja su padidėjusiu sūrių masės kiekiu. Padidintą kazeino kiekį piene galbūt galima priskirti pirmajam paaiškinimui. [38]
Kazeino micelių dydis galvijų piene svyruoja nuo 50 nm iki 600 nm skersmens, vidutiniškai apie 200 nm [40, 41]. Airšyrų veislės karvių piene vidutinis micelių dydis buvo didesnis nei džersių ir holšteinų veislių karvių piene, bet jos buvo siauresnės nei šių dviejų veislių. Nepaisant daugelio tyrimų šioje srityje, veislės įtakos reikšmė dar nėra aiški. [42]
Devold ir kt. [43] nustatė, kad pienas su αs1-kazeino BB genetiniu variantu davė gerokai didesnes miceles nei BC genetinis variantas (atitinkamai 182 nm ir 178 nm). Šie tyrėjai taip pat nustatė, kad κ-kazeino kiekis karvių piene yra atvirkščiai proporcingas micelių dydžiui, kazeino micelių dydis piene neigiamai koreliuoja su baltymų ir kazeino kiekiu.
Toledo-Alvarado su bendraautoriais [42] nustatė, kad κ-kazeino B varianto dažnis buvo didelis džersių veislės karvių piene, vidutinis guernsey ir švicų piene, o holšteinų ir airšyrų piene mažesnis. Keleto tyrimų [35 – 37] rezultatai parodė, kad didesnis "κ-kazeino B" varianto kiekis sukelia padidėjusį pieno sutraukimo laiką, kokybiškesnę varškę ir didesnį pieno gamybos kiekį.
Hazel su bendraautoriais [44] nenustatė skirtumo tarp Montbeliarde x holšteinų veislių mišrūnių ir holšteinų veislės grynaveislių karvių pieno riebalų+baltymų rodiklio jokios laktacijos metu. Tačiau Montbeliarde x džersių x holšteinų veislių mišrūnių karvių šis rodiklis buvo 5 proc. mažesnis nei holšteinų veislės grynaveislių karvių. Kita vertus, skirtumo tarp šio rodiklio nenustatyta ir tarp 3-5 laktacijos Montbeliarde x džersių x holšteinų veislių mišrūnių ir holšteinų veislės grynaveislių karvių.
Hazel su kolegomis [45] nustatė, kad iš montbeliarde × holšteinų veislių mišrūnių karvių per 305 laktacijos dienas buvo gauta 3 proc. daugiau pieno riebalų ir baltymų nei iš grynaveislių holšteinų veislės karvių, o Vikingų žalųjų × holšteinų veislių mišrūnių buvo panašus į grynaveislių holšteinų veislės karvių pieno riebalų ir baltymų kiekį.
Paprastai riebalų ir baltymų kiekis piene yra teigiamai susijęs su pieninių galvijų populiacija, tačiau skirtingų veislių galvijų veislės skiriasi vidutiniu komponentų lygiu (žr. 12 lentelę). Holšteinų veislės karvių piene būna mažiausias riebalų ir baltymų kiekis, o džersio ir guernsio veislių karvių piene - didžiausias. Kadangi iš holšteinų veislės karvių primelžiama daugiau pieno, paprastai jų bendras riebalų ir baltymų kiekis gaunamas didesnis nei kitų veislių. [46]
12 lentelė. Vidutinis skirtingų veislių karvių riebalų ir baltymų kiekis piene
Veislė Riebalai proc. Baltymai proc. Riebalai : baltymai1
Airšyrai 3,86 3,18 1,21 Švicai 4,04 3,38 1,20 Guernsiai 4,51 3,37 1,34 Holšteinai 3,65 3,06 1,19 Džersiai 4,60 3,59 1,28 1Riebalų-baltymų santykis.
Iš švicų veislės karvių primelžta 9 proc. mažiau pieno per dieną, tačiau švicų veislės karvių piene buvo didesnis baltymų kiekis, kazeino, geresnis fermento koaguliacijos laikas bei varškės tvirtumas nei holšteinų fryzų veislės karvių. Trijų sūrio rūšių, pagamintų iš skirtingų veislių karvių pieno, cheminė sudėtis ir cholesterolio kiekis buvo panašus, o sūris, pagamintas iš švicų veislės karvių pieno, parodė didesnį mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebiųjų rūgščių kiekį. Sūris, pagamintas iš švičų veislės karvių pieno, buvo geltonesnis nei holšteinų fryzų veislės karvių. Sūrio kiekis užregistruotas skirtingais brandinimo laikais, parodė, kad iš švičų veislės karvių pieno gauta daugiau sūrio nei iš holšteinų fryzų. [47]
Stocco su bendraautoriais [48] palyginę specializuotų pieninių veislių (holšteinų, švicų ir džersių) ir pieninių-mėsinių veislių (simentalų, rendena ir Alpių pilkųjų) karvių produktyvumo rodiklius, nustatė, kad beveik visi analizuojami požymiai labai skyrėsi, o skirtumai tarp dvigubos paskirties veislių buvo mažesni. Rezultatai patvirtino, kad mažos pieninės veislės (džersių) karvės turi mažesnį produktyvų potencialą. Jų paros pieno kiekis buvo 31 proc. mažesnis nei stambių pieninių veislių (holšteinų ir švicų) karvių, bet pieno baltymingumas buvo 11 proc. ir pieno riebumas 35 proc. didesnis. Tiek pieno laktozės kiekis, tiek pH džersių veislės karvių buvo šiek tiek mažesnis nei stambesnių veislių karvių. Džersių veislės karvių pienui būdingos geresnės technologinės savybės, išreikštos pieno rūgimo arba varškės stabilumo parametrais ir išvestinėmis savybėmis (žr. 13 lentelę).
13 lentelė. Specializuotų pieninių veislių (holšteinų, švicų ir džersių) ir pieninių-mėsinių veislių (simentalų, rendena ir Alpių pilkųjų) karvių produktyvumo rodikliai
Požymiai
Veislė
Holšteinų Švicų Džersių Simentalų Rendena Alpių pilkieji Pie n o Kiekis, kg/d 26,5 23,4 17,1 23,6 22,0 19,3 Baltymingumas, proc. 3,47 3,75 4,07 3,63 3,50 3,77 Riebumas, proc. 4,01 4,28 5,59 4,27 3,79 3,98
Laktozės kiekis proc. 4,97 4,96 4,87 4,96 5,08 4,98
Stocco su bendraautoriais [48] palyginę su holšteinų veislės karvėmis, švicų veislės karvės turėjo 12 proc. mažesnį produkcijos potencialą, kurį kompensavo didesnis pieno riebalų ir baltymų kiekis (atitinkamai +8 proc. ir +7 proc.). Švicų veislės karvės išsiskiria daug geresnėmis pieno technologinėmis savybėmis.
Įvertinus dvigubos paskirties veislių savybes, nustatyta, kad iš stambių simentalų veislės karvių gaunama vidutiniškai 14 proc. daugiau pieno nei vidutinio dydžio vietinių veislių (rendena ir Alpių pilkųjų) karvių, kurių pieno riebalų kiekis piene buvo 10 proc. didesnis. Palyginus dvi vietines veisles, nustatyta, kad iš rendena veislės karvių primelžta daugiau pieno, bet jo baltymingumas mažesnis nei Alpių pilkųjų veislės karvių. [48]
Ypač specializuotos pieninių veislių karvės pasižymėjo dideliais skirtumais. Stocco su bendraautoriais [48] palyginę stambių holšteinų ir švicų veislių karves su mažos džersių veislės karvėmis, nustatė, kad mažos džersių veislės karvės gerai žinomos savo labai mažu vidutiniu pieno kiekiu, bet labai dideliu pieno riebumu ir baltymingumu.
Iš dviejų stambių pieninių veislių (holšteinų ir švicų), švicų veislės karvės pasižymi labai geru pieno rūgimu ir didesniu varškės tvirtumu, nei holšteinų veislės. Šie rezultatai atitinka Bittante ir kt. [49] tyrimų rezultatus, kurie parodė, kad vertinant dvigubos paskirties veisles, daugybė tyrimų patvirtino geras stambių simentalų veislės karvių vidutines pieno technologines savybes, kurios buvo geresnės nei holšteinų ir panašios į švicų. Taigi, veislių skirtumai kyla daugiausia dėl skirtingų genetinių veiksnių, nuo tų, kurie kontroliuoja pieno kiekio, riebalų, baltymų ir laktozės sekreciją. [48]
Cassell su bendraautoriais [50], įvertinę grynaveislių holšteinų ir holšteinų veislės karvių, poruotų su prancūziškų pieninių galvijų veislių "normande" ir montbeliarde bei Skandinavijos žalųjų buliais, mišrūnių produkcijos rodiklius (žr. 14 lentelę), nustatė, kad didžiausia pieno produkcija išsiskyrė grynaveislių holšteinų karvės. Montbeliarde ir Skandinavijos žalųjų mišrūnių pieno kiekis buvo artimas holšteinų veislės karvėms, tačiau pasižymėjo geresne pieno sudėtimi.
14 lentelė. Kalifornijos grynaveislių ir mišrūnų holšteinų pieno kiekio ir sudėties rodiklių palyginimas Rodikliai Karvės veislė Holšteinų Normandų x holšteinų Montbeliarde x holšteinų Skandinavijos žalųjų x holšteinų n 380 245 494 328 Pieno kiekis, lb** 21510 18805* 20196* 20460*
Pieno riebumas, proc. 3,55 3,74 3,65 3,66
Pieno baltymingumas, proc. 3,13 3,25 3,20 3,20
* P < 0.05. (Pieno sudėties patikimumas nebuvo skaičiuotas.), **1lb=0.45359237 kg
Skandinavijos žalųjų x holšteino mišrūnių pieno riebumas ir baltymingumas nebuvo statistiškai mažesnis nei grynaveislių holšteinų veislės karvių. Šie rezultatai rodo, kad kai kurių mišrūnių karvių pieno kiekis, panašus į grynaveislių holšteinų, perskaičiavus į bazinius rodiklius. [50]
Iš holšteinų x džersių ir džersių x džersių veislių mišrūnių karvių primelžta žymiai mažiau pieno nei iš grynaveislių holšteinų, tačiau reikšmingo skirtumo tarp džersių x holšteinų mišrūnių ir grynaveislių holšteinų veislių karvių pieno kiekio nenustatyta (žr. 15 lentelę). Palyginus holšteinų ir jų mišrūnių karvių pieno sudėties rodiklius statistiškai ženklaus skirtumo nenustatyta. Grynaveislių džersių veislės karvių produktyvumo rodikliai buvo žemesni nei šios veislės mišrūnių karvių.[50]
15 lentelė. Holšteinų, džersių ir jų mišrūnių karvių pieno kiekio ir sudėties rodiklių palyginimas
Rodikliai
Karvių motinos veislė X tėvo veislė Holšteinų X holšteinų Holšteinų X džersių Džersių X holšteinų Džersių X džersių n 40 27 23 16
Pieno kiekis per 305 d. laktaciją, lb** 21579 18935** 20419 15244**
Pieno riebalų kiekis per 305 d. laktaciją, lb** 806 863 806 703**
Pieno baltymų kiekis per 305 d. laktaciją, lb** 645 643 643 500**
* P < 0.05 (Patikimumas lyginant su holšteinų veislės karvių rodikliais). **1lb=0.45359237 kg
Maurice-Van Eijndhoven su bendraautoriais [51] įvertinę keturių Olandijoje veisiamų veislių karvių sočiųjų riebiųjų rūgščių kiekį, kuris turėtų būti nepalankus žmonių sveikatai, piene,nustatė, kad mažiausias sočiųjų riebiųjų rūgščių kiekis buvo Groningeno baltųjų galvijų piene ir buvo 68,9 proc. Tuo tarpu Meuse-Rein-Yssel veislės karvių šis rodiklis buvo 72,3 proc., Olandijos fryzų - 74,1 proc. ir džersių - 74,3 proc.
3. TYRIMO METODIKA
Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas 2014 – 2017 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos Akademijos Gyvūnų veisimo ir mitybos katedroje bei pieninių galvijų ūkiuose.
Pieninių galvijų produktyviųjų savybių vertinimo duomenys gauti iš 6 pieninių galvijų ūkių. Pasirinktuose ūkiuose karvės laikomos panašiomis sąlygomis, racionai vienodai subalansuoti pagal maistinę ir energetinę vertę.
Tyrimo metu buvo analizuojami karvių produktyvumo ir kilmės duomenys. Vertinti rodikliai: pieno kiekis per laktaciją, pieno riebumas (proc. ir kg) ir pieno baltymingumas (proc. ir kg). Karvių kilmės ir duomenys gauti iš VĮ “Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras”. Karvių pieno sudėties tyrimai atlikti VĮ „Pieno tyrimai“, patvirtintais tyrimo metodais. Atliekant analizę karvės buvo grupuojamos pagal populiacijas, veislę ir genotipą.
Tirtos karvės grupuotos pagal populiacijas:
1. Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos karvės (n = 568): a) Lietuvos juodmargių veislės (n = 241),
b) holšteinų veislės (n = 277),
c) Vokietijos juodmargių veislės (n = 50).
2. Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacija (n = 451): a) Lietuvos žalųjų veislės (n = 393),
b) airšyrų veislė (n = 58).
Tirtų Lietuvos galvijų populiacijų karvių grupavimas pagal genotipą: 1. Lietuvos juodmargių veislės karvės, turinčios (n = 749):
a) Britanijos fryzų kraujo (n = 76),
b) Vokietijos juodmargių kraujo (n = 162), c) holšteinų kraujo (n = 241),
d) Estijos juodmargių kraujo (n = 14), e) Danijos juodmargių kraujo (n = 58), f) Olandijos juodmargių kraujo (n = 198).
2. Holšteinų veislės karvės, turinčios (n = 139): a) Lietuvos juodmargių kraujo (n = 46), b) Vokietijos juodmargių kraujo (n = 43), c) Danijos juodmargių kraujo (n = 18), d) Olandijos juodmargių kraujo (n = 32).
3. Vokietijos juodmargių veislės karvės, turinčios (n = 129): a) Lietuvos juodmargių kraujo (n = 31),
b) holšteinų kraujo (n = 50),
c) Olandijos juodmargių kraujo (n = 30), d) Danijos juodmargių kraujo (n = 18).
4. Lietuvos žalųjų veislės, karvės turinčios (n = 1823): a) Danijos žalųjų kraujo (n = 392),
b) anglerų kraujo (n = 337), c) airšyrų kraujo (n = 127), d) švicų kraujo (n = 249),
e) žalmargių holšteinų kraujo (n = 351), f) Švedijos žalmargių kraujo (n = 292), g) Olandijos žalųjų kraujo (n = 63), h) pieninių simentalų kraujo (n = 12). 5. Airšyrų veislė karvės, turinčios (n = 71):
a) žalmargių holšteinų kraujo (n = 16), b) Švedijos žalmargių kraujo (n = 55).
Karvės, kurių genotipe yra skirtingoms populiacijoms priklausančių veislių kraujo:
1. Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos karvės, turinčios Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos veislių kraujo, (n = 138):
1.1. Lietuvos juodmargiai x Švedijos žalmargiai (n = 40), 1.2. holšteinai x žalmargiai holšteinai (n = 16),
1.3. holšteinai x Švedijos žalmargiai (n = 32), 1.4. holšteinai x airšyrai (n = 23),
1.5. Vokietijos juodmargiai x airšyrai (n = 11),
2. Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvės, turinčios Lietuvos juodmargių populiacijos veislių kraujo, (n = 211):
2.1. Lietuvos žalieji x Švedijos juodmargiai (n = 40), 2.2. Lietuvos žalieji x holšteinai (n = 145),
2.3. airšyrai x holšteinai (n = 16),
2.4. airšyrai x Švedijos juodmargiai (n = 10).
Darbas buvo vykdomas 4 etapais:
I-ame etape atliktas skirtingų veislių karvių vidutinių produktyvumo rodiklių fenotipinis įvertinimas ir palyginimas.
II-ame etape atliktas skirtingų genotipų karvių vidutinių produktyvumo rodiklių fenotipinis įvertinimas ir palyginimas.
III-ame etape atliktas skirtingoms populiacijoms priklausančių veislių kraujo turinčių karvių produktyvumo rodiklių fenotipinis įvertinimas ir palyginimas.
IV-ame etape atlikta skirtingų genotipų karvių vidutinių produktyvumo rodiklių statistinė analizė.
Statistinė duomenų analizė buvo atliekama dispersinės analizės metodu (ANOVA), naudojant statistinį paketą R-3.3.1. Suprojektuotoje duomenų bazėje buvo atrinkti tyrimams atlikti reikalingi įrašai. Duomenų analizei atlikti kiekvienam vertinamam požymiui buvo apskaičiuoti tirtų rodiklių aritmetiniai vidurkiai (x) ir jų paklaidos (mx), patikimumas (p). Vidutinių rodiklių aritmetinių vidurkių
skirtumo patikimumas buvo nustatomas apskaičiuojant patikimumo kriterijų td tarp skirtingų grupių rodiklių. Patikimumo kriterijus td buvo lygintas su standartine t reikšme iš Stjudent lentelės. Tirtus rodiklius suskirsčius į grupes, aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas tarp atitinkamų rodiklių grupių. Rezultatus laikyti patikimais, kai patikimumas buvo p<0,05, nepatikimais, kai patikimumas – p>0,05.
TYRIMŲ SCHEMA
Skirtingų veislių karvių vidutinių produktyvumo rodiklių fenotipinis įvertinimas ir palyginimas
I ETAPAS
Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos
n=568
II ETAPAS
Skirtingų genotipų karvių vidutinių produktyvumo rodiklių fenotipinis įvertinimas ir palyginimas
III ETAPAS
Skirtingoms populiacijoms priklausančių veislių kraujo turinčių karvių produktyvumo rodiklių fenotipinis įvertinimas ir palyginimas
Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos
n=1017
Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos
n=1894
Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos pieninių karvių, genotipe turinčių juodmargių
populiacijos veislių kraujo n=211
IV ETAPAS
Skirtingų genotipų karvių vidutinių produktyvumo rodiklių statistinė analizė. Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų
populiacijos n=451
Lietuvos juodmargių populiacijos pieninių karvių, genotipe turinčių žalųjų
ir žalmargių populiacijos veislių kraujo n=138
4. TYRIMŲ REZULTATAI
4. 1. Tirtų pieninių karvių vidutinių produktyvumo rodiklių fenotipinis
įvertinimas
Įvertinus vidutinius tirtų Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos karvių pieno kiekio rodiklius (žr. 1 pav.), nustatyta, kad vidutinis juodmargių veislės karvių pieno kiekis buvo 6,4 proc. (p<0,001) mažesnis nei holšteinų ir 5,65 proc. (p>0,05) nei Vokietijos juodmargių veislės karvių.
1 pav. Vidutiniai skirtingų Lietuvos galvijų populiacijų karvių pieno kiekio rodikliai
Vidutinių tirtų Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos veislių karvių pieningumo rodiklių statistinė analizė parodė, kad didžiausiu pieningumu išsiskyrė airšyrų veislės karvės, kurių pieno kiekis buvo 4,19 proc. (p<0,05) didesnis nei Lietuvos žalųjų veislės karvių.
Įvertinus vidutinius tirtų Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos karvių pieno sudėties rodiklius (žr. 16 lentelę) nustatyta, kad didžiausias pieno riebumas ir baltymingumas nustatytas Vokietijos juodmargių veislės karvių. Šios veislės karvių pieno riebumas 0,17 proc. (p<0,05) didesnis nei holšteinų veislės karvių ir Lietuvos juodmargių veislės karvių (p<0,05), o pieno baltymingumas – 0,04 proc. (p>0,05) didesnis nei holšteinų ir 0,07 proc. (p<0,05) nei Lietuvos juodmargių veislės karvių piene.
Didžiausias pieno riebalų ir baltymų kiekis (kg) buvo gautas holšteinų veislės karvių Iš šios veislės karvių pieno riebalų gauta 1,27 proc. (p>0,05) daugiau nei Vokietijos juodmargių veislės karvių ir 6,43 proc. (p<0,001) daugiau nei Lietuvos juodmargių veislės karvių, o pieno baltymų kiekis - 4,46 proc. (p<0,05) didesnis nei Vokietijos juodmargių veislės karvių ir 7,18 proc. (p<0,001) nei Lietuvos juodmargių veislės karvių piene.
16 lentelė. Vidutiniai skirtingų Lietuvos galvijų populiacijų tirtų karvių produktyvumo rodikliai
Populiacija Veislė Rodikliai Pieno riebumas Pieno baltymingumas
proc. kg proc. kg Lietuvos juodmargių galvijų H a n 277 277 277 277 x 4,23 c* 352,56 b** 3,41 284,64 b** ±mx 0,032 3,392 0,012 2,294 LJ b n 241 241 241 241 x 4,23 c* 329,90 a** 3,38 c* 264,19 a** ±mx 0,036 4,100 0,014 2,761 VJ c n 50 50 50 50 x 4,40 a* 348,07 3,45 b* 271,95 a* ±mx 0,072 9,544 0,028 5,295 Lietuvos žalųjų ir žalmargių LŽ d n 393 393 393 393 x 4,63 e** 354,00 3,53 269,91 ±mx 0,026 3,040 0,012 1,967 AI e n 58 58 58 58 x 4,39 d** 350,17 3,51 280,36 ±mx 0,065 6,901 0,022 5,082 *p<0,05; **p<0,001.
Mažiausias pieno riebalų ir baltymų kiekis (kg) buvo gautas iš Lietuvos juodmargių veislės karvių. Iš šių karvių pieno riebalų gauta 5,51 proc. (p<0,001) mažiau nei iš Vokietijos juodmargių veislės karvių ir 6,87 proc. (p>0,05) mažiau nei iš holšteinų veislės karvių, o baltymų iš Lietuvos juodmargių veislės karvių buvo gauta 2,94 proc. (p<0,001) mažiau nei iš Vokietijos juodmargių veislės karvių ir 7,74 proc. (p<0,005) mažiau nei iš holšteinų veislės karvių pieno.
Įvertinus Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos karvių pieno sudėties rodiklius, nustatyta, kad Lietuvos žalųjų veislės karvių pieno riebumas buvo 0,24 proc. (p<0,001), o pieno baltymingumas 0,02 proc. (p>0,05) didesnis nei airšyrų veislės karvių.
Atlikta vidutinių Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos karvių pieno sudėties rodiklių statistinė analizė parodė, kad iš Lietuvos žalųjų veislės karvių gauta 1,1 proc. (p>0,05) didesnis kiekis pieno riebalų kiekis nei iš airšyrų veislės karvių. Didžiausias pieno baltymų kiekis nustatytas airšyrų veislės karvių ir buvo 3,7 proc. (p>0,05) didesnis nei Lietuvos žalųjų veislės karvių.
4. 2. Vidutiniai skirtingų genotipų Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos
karvių produktyvumo rodikliai
4. 2. 1. Vidutiniai skirtingų genotipų Lietuvos juodmargių veislės karvių produktyvumo rodikliai Įvertinus skirtingų genotipų Lietuvos juodmargių veislės karvių vidutinius pieningumo rodiklius (žr. 2 pav.) nustatyta, kad didžiausiu pieningumu išsiskyrė Lietuvos juodmargių veislės karvės, turinčios Britanijos fryzų veislės kraujo (LJxBF). Šių karvių pieno kiekis buvo 0,62 proc. (p>0,05) didesnis nei Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Vokietijos juodmargių veislės kraujo (LJxVJ) pieno kiekį, 0,97 proc. (p>0,05) – nei Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių holšteinų veislės kraujo (LJxH), 1,17 proc. (p>0,05) – nei Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Estijos juodmargių veislės kraujo (LJxEJ), 1,62 proc. (p>0,05) - nei Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Danijos juodmargių veislės kraujo (LJxDJ) ir 1,76 proc. (p>0,05) - nei Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Olandijos juodmargių veislės kraujo (LJxOJ).
2 pav. Vidutiniai skirtingų genotipų Lietuvos juodmargių veislės karvių pieno kiekio rodikliai
Mažiausiu pieningumu išsiskyrė Lietuvos juodmargių veislės karvės, turinčios Olandijos juodmargių veislės kraujo (LJxOJ). Šių karvių pieno kiekis buvo 0,15 proc. (p>0,05) mažesnis nei Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Danijos juodmargių veislės kraujo (LJxDJ) pieno kiekį, 0,60 proc. (p>0,05) – nei Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Estijos juodmargių veislės kraujo (LJxEJ), 0,81 proc. (p>0,05) – nei Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių holšteinų veislės kraujo (LJxH), 1,16 proc. (p>0,05) - nei Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Vokietijos juodmargių veislės kraujo (LJxVJ).
Atlikus skirtingų genotipų Lietuvos juodmargių veislės karvių vidutinių pieno sudėties rodiklių statistinę analizę (žr. 17 lentelę), nustatyta, kad geriausi pieno sudėties rodikliai buvo Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Estijos juodmargių veislės kraujo (LJxEJ), piene. Tarp kitų genotipų Lietuvos juodmargių karvių pieno sudėties rodiklių ženklaus skirtumo nenustatyta. (p<0,025).
Tyrimų rezultatų analizė parodė, kad Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Estijos juodmargių veislės kraujo (LJxEJ), pieno riebumas (proc.) buvo 0,46 proc. (p<0,05) didesnis nei Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Britanijos fryzų veislės kraujo (LJxBF), 0,47 proc. (p<0,025) – nei Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Vokietijos juodmargių veislės kraujo (LJxVJ), 0,48 proc. - nei Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių holšteinų veislės kraujo (LJxH), ir Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Olandijos juodmargių veislės kraujo (LJxOJ), (p<0,025), 0,49 proc. (p<0,025) – nei Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Danijos juodmargių veislės kraujo (LJxDJ), piene.
17 lentelė. Skirtingų genotipų Lietuvos juodmargių veislės karvių vidutiniai pieno sudėties rodikliai
Genotipas Rodikliai Pieno riebumas Pieno baltymingumas
proc. kg proc. Kg LJxEJa n 14 14 14 14 x 4,71b,c,e,f** 364,49 e** 3,51 272,95 ±mx 0,196 15,794 0,068 9,693 LJxHb n 241 241 241 241 x 4,23 a** 329,90 a* 3,38 264,19 ±mx 0,036 4,100 0,014 2,761 LJxVJc n 162 162 162 162 x 4,24 a** 332,05 a* 3,39 265,31 ±mx 0,045 4,971 0,017 3,196 LJxBFd n 76 76 76 76 x 4,25 a* 332,95 3,40 267,68 ±mx 0,076 7,184 0,026 5,040 LJxOJe n 198 198 198 198 x 4,23 a** 327,59 a** 3,39 262,40 ±mx 0,039 4,435 0,015 3,060 LJxDJf n 58 58 58 58 x 4,22 a** 326,99 a* 3,42 264,46 ±mx 0,084 9,498 0,032 6,222 *p<0,05; **p<0,025
Iš Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Estijos juodmargių veislės kraujo (LJxEJ) pieno riebalų gauta 8,65 proc. (p>0,05) daugiau nei iš Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Britanijos fryzų veislės kraujo (LJxBF), 8,90 proc. (p<0,05) – nei iš Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Vokietijos juodmargių veislės kraujo (LJxVJ), 9,49 proc. (p<0,05) - nei iš Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių holšteinų veislės kraujo (LJxH), 10,12 proc. (p<0,025) – nei iš Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Olandijos juodmargių veislės kraujo (LJxOJ) ir 10,29 proc. (p<0,05) – nei iš Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Danijos juodmargių veislės kraujo, (LJxDJ), piene.
Mažiausias pieno riebumas ir gautų riebalų kiekis nustatytas Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Danijos juodmargių veislės kraujo (LJxDJ), piene (p>0,05).
Statistinė skirtingų genotipų Lietuvos juodmargių veislės karvių vidutinių pieno baltymingumo duomenų analizė parodė, kad neženkliai didžiausias pieno baltymingumas (proc.) buvo Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Estijos juodmargių veislės kraujo (LJxEJ), piene. Šių karvių pieno baltymingumas buvo 0,09 proc. (p>0,05) – nei Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Danijos juodmargių veislės kraujo (LJxDJ), 0,11 proc. (p>0,05) didesnis nei Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Britanijos fryzų veislės kraujo (LJxBF), 0,12 proc. (p>0,05) - nei Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Vokietijos juodmargių veislės kraujo (LJxVJ), ir Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Olandijos juodmargių veislės kraujo, (LJxOJ), 0,13 proc. (p>0,05) – nei Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių holšteinų veislės kraujo (LJxH), piene.
Statistinė skirtingų genotipų Lietuvos juodmargių veislės karvių vidutinių pieno baltymų kiekio rodiklių statistinė analizė parodė, kad didžiausias pieno baltymų kiekis buvo gautas iš Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Estijos juodmargių veislės kraujo (LJxEJ), pieno. Iš šių karvių pieno baltymų gauta 1,93 proc. (p>0,05) daugiau nei iš Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Britanijos fryzų veislės kraujo (LJxBF), 2,80 proc. (p>0,05) - nei iš Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Vokietijos juodmargių veislės kraujo (LJxVJ), 3,11 proc. (p>0,05) – nei iš Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Danijos juodmargių veislės kraujo (LJxDJ), 3,21 proc. (p>0,05) – nei iš Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių holšteinų veislės kraujo (LJxH) ir 3,87 proc. (p>0,05) – nei iš Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Olandijos juodmargių veislės kraujo (LJxOJ).
Mažiausias pieno baltymingumas nustatytas Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių holšteinų veislės kraujo (LJxH), o mažiausiai pieno baltymų gautas iš Lietuvos juodmargių veislės karvių, turinčių Olandijos juodmargių veislės kraujo (LJxOJ). (p>0,05).
4. 2. 2. Vidutiniai skirtingų genotipų Lietuvoje veisiamų holšteinų veislės karvių produktyvumo rodikliai
Įvertinus skirtingų genotipų holšteinų veislės karvių vidutinius pieningumo rodiklius (žr. 3 pav.) nustatyta, kad didžiausiu pieningumu išsiskyrė holšteinų veislės karvės, turinčios Danijos juodmargių veislės kraujo (HxDJ). Šių karvių pieno kiekis buvo 5,43 proc. (p>0,05) didesnis nei holšteinų veislės karvių, turinčių Vokietijos juodmargių veislės kraujo (HxVJ) pieno kiekį, 5,72 proc. (p>0,05) – nei holšteinų veislės karvių, turinčių Olandijos juodmargių veislės kraujo (HxOJ), 7,56 proc. (p>0,05) – nei holšteinų veislės karvių, turinčių Lietuvos juodmargių veislės kraujo (HxLJ).
3 pav. Vidutiniai skirtingų genotipų Lietuvoje veisiamų Vokietijos juodmargių veislės karvių produktyvumo rodikliai
Mažiausiu pieningumu išsiskyrė holšteinų veislės karvės, turinčios Lietuvos juodmargių veislės kraujo (HxLJ). Šių karvių pieno kiekis buvo 2,00 proc. (p>0,05) mažesnis nei Holšteinų veislės karvių, turinčių Olandijos juodmargių veislės kraujo (HxOJ) pieno kiekį, 2,29 proc. (p>0,05) – nei Holšteinų veislės karvių, turinčių Vokietijos juodmargių veislės kraujo (HxVJ).
Atlikus skirtingų genotipų holšteinų veislės karvių vidutinių pieno sudėties rodiklių statistinę analizę (žr. 18 lentelę), nustatyta, kad didžiausias pieno riebumas buvo holšteinų veislės karvių, turinčių Olandijos juodmargių veislės kraujo, (HxOJ) piene. Šių karvių pieno riebumas buvo 0,19 proc. (p>0,05) didesnis nei holšteinų veislės karvių, turinčių Danijos juodmargių veislės kraujo, (HxDJ), 0,09 proc. (p>0,05) – nei holšteinų veislės karvių, turinčių Vokietijos juodmargių veislės kraujo, (HxVJ) ir 0,03 proc. (p>0,05) - nei holšteinų veislės karvių, turinčių Lietuvos juodmargių veislės kraujo, (HxLJ).
Atlikus skirtingų genotipų holšteinų veislės karvių vidutinių pieno sudėties rodiklių statistinę analizę, nustatyta, kad didžiausias pieno riebalų kiekis buvo gautas iš holšteinų veislės karvių, turinčių Danijos juodmargių veislės kraujo, (HxDJ) piene.
18 lentelė. Lietuvoje veisiamų skirtingų genotipų holšteinų veislės karvių vidutiniai produktyvumo rodikliai
Genotipas Rodikliai Pieno riebumas Pieno baltymingumas
proc. kg proc. kg HxVJa n 43 43 43 43 x 4,34 358,46 3,41 282,52 ±mx 0,069 7,456 0,026 4,967 HxLJb n 46 46 46 46 x 4,40 357,34 3,38 273,48 d* ±mx 0,063 8,900 0,032 5,656 HxOJc n 32 32 32 32 x 4,43 366,94 3,37 278,96 ±mx 0,067 10,004 0,031 6,535 HxDJd n 18 18 18 18 x 4,24 370,67 3,44 300,29 b* ±mx 0,130 14,990 0,048 8,567 *p<0,025
Šių karvių pieno riebalų gauta 1,01 proc. (p>0,05) daugiau nei iš holšteinų veislės karvių, turinčių Olandijos juodmargių veislės kraujo, (HxOJ), 3,29 proc. (p>0,05) – nei iš holšteinų veislės karvių, turinčių Vokietijos juodmargių veislės kraujo, (HxVJ) ir 3,60 proc. (p>0,05) - nei iš holšteinų veislės karvių, turinčių Lietuvos juodmargių veislės kraujo, (HxLJ).
Mažiausias pieno riebumas nustatytas holšteinų veislės karvių, turinčių Danijos juodmargių veislės kraujo (HxDJ), piene (p>0,05), o mažiausiai pieno riebalų gauta iš holšteinų veislės karvių, turinčių Lietuvos juodmargių veislės kraujo (HxLJ), piene (p>0,05).
Statistinė skirtingų genotipų holšteinų veislės karvių vidutinių pieno baltymingumo duomenų analizė parodė, kad didžiausias pieno baltymingumas buvo holšteinų veislės karvių, turinčių Danijos juodmargių veislės kraujo, (HxDJ) piene. Šių karvių pieno baltymingumas buvo 0,03 proc. (p>0,05) didesnis nei holšteinų veislės karvių, turinčių Vokietijos juodmargių veislės kraujo (HxVJ), 0,06 proc. (p>0,05) – nei holšteinų veislės karvių, turinčių Lietuvos juodmargių veislės kraujo (HxLJ) ir 0,07 proc. (p>0,05) - nei holšteinų veislės karvių, turinčių Olandijos juodmargių veislės kraujo, (HxOJ).
Įvertinus iš skirtingų genotipų holšteinų veislės karvių gautą vidutinį pieno baltymių kiekį, nustatyta, kad didžiausias pieno baltymų kiekis buvo gautas iš holšteinų veislės karvių, turinčių
