1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVŪNŲ VEISIMO IR MITYBOS KATEDRA
Gediminas Anskis
SKIRTINGŲ PIENINIŲ VEISLIŲ KARVIŲ EKSTERJERO RODIKLIŲ
ĮVERTINIMAS
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė doc. dr. R. Japertienė
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas “ Skirtingų pieninių veislių karvių eksterjero rodiklių įvertinimas.“
1. Yra atliktas mano paties;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2016– 05 – 02 Gediminas Anskis
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2016– 05 – 02 Gediminas Anskis
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2016– 05 – 02 Dr. Renata Japertienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2016– 05 – 02 prof. dr. Vida Juozaitienė
(aprobacijos data) (Katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) ( parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės/riaus parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3 TURINYS SANTRUMPOS IR PAIŠKINIMAI...4 SUMMARY ...5 ĮVADAS ...6 LITERATŪROS APŽVALGA ...8
2.1. Lietuvos juodmargių galvijų populiacija ...8
3. Pieninių galvijų eksterjero vertinimas Lietuvoje ir pasaulyje...11
3.1. Karvių eksterjeras...11
3.1.1. Bendrai apibūdinami požymiai ...14
3.2. Pieninių galvijų eksterjero vertinimas pasaulyje ...14
4. Galvijų genetinio vertinimo pagal eksterjero požymius metodika ...16
4.1. BLUP modelio aprašymas...16
4.2. Genetinio vertinimo rezultatai ...19
5. DARBO METODIKA ...20
6. TYRIMŲ REZULTATAI ...24
6.1. Lietuvos juodmargių populiacijos pieninių veislių karvių vidutinių eksterjero rodiklių įvertinimas ... 24
6.1.1. Karvių eksterjero vidutinių rodiklių įvertinimas ...24
6.2. Karvių bendrojo kūno išsivystymo eksterjero rodiklių įvertinimas ...26
6.3. Karvių galūnių eksterjero ir eisenos rodiklių įvertinimas ...27
6.4. Karvių tešmens eksterjero rodiklių įvertinimas ...29
6.5. Skirtingą holšteinizacijos laipsnį turinčių karvių eksterjero rodiklių įvertinimas ...30
7. Bulių linijos įtaka karvių eksterjero požymiams ...32
7.1. Skirtingų linijų bulių dukterų eksterjero požymių įvertinimas ...32
8. Pieninių veislių karvių eksterjero rodiklių koreliaciniai ...36
9. ĮVAIRIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA KARVIŲ EKSTERJERO POŽYMIAMS ...39
9.1. Įvairių faktorių įtaka karvių eksterjero požymiams ...39
REZULTATŲ APTARIMAS ...42
IŠVADOS ...46
4
SANTRUMPOS IR PAIŠKINIMAI
LJ – Lietuvos juodmargių galvijų veislė H- Holšteinų veislė
GJ – Senojo genotipo Lietuvos juodmargių galvijų veislė DJ – Danijos juodmargių galvijų veislė
OJ – Olandijos juodmargių galvijų veislė ŠJ – Švedijos juodmargių galvijų veislė VJ – Vokietijos juodmargių galvijų veislė
5
SUMMARY
Gediminas Anskis – Master student, Faculty of Animals Husbandry Technology. Advisor – Assoc. dr. Renata Japertienė.
Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Department of Animal Husbandry
Technology, Kaunas.
Title of the work: Evaluation of cows conformation traits in different dairy cattle breeds.
Volume and structure of the final study. This final study is written in Lithuanian language,
containing (49) pages and includes: introduction, a review of literature, a review of work, results, conclusions and list of the cited literature including (43) references, (2) charts, (20) tables.
Objective of the study: To evaluate and compare the conformation traits of different breeds of
dairy cows. To investigate the conformation traits of dairy cows dependence on genotype according to the Holstein breed degree. To analyze conformation traits of cows according to the different sire lines. To determine the influence of breed, degree of Holstein genes, sire and herd on conformation traits.
Materials and methods: The study was carried out at the Department of Animal Breeding and
Nutrition, of Veterinary Academy, at the Lithuanian University of Health Sciences and also in a farms of dairy cattle, during 2014 – 2016 years of studies. "Blood degree" was calculated assuming that the offspring receives half of the chromosomes containing genetic information encoded from the mother‘s and half from the sire (father‘s) breeds. Cows conformation indicators were assessed by a linear method approved by the Lithuanian Minister of Agriculture in 2012. 12 June. Order no. 3D-399. During the study it was investigated 372 dairy cows.
The Results of Survey: Evaluation of examined dairy cows conformation traits showed that the
best according to conformation traits were evaluated Swedish Black and White cows, most of which trais were close to the optimal evaluation (p <0.01). The worst conformation traits was estimated in Danish Black and White cattle breed cows (p <0.01). It was estimated, the average degree of Holstein breed 79.05 ± 1.185 % Cows with a higher than 50 % of Holstein breed degree, were higher (142.05±0.202), the body - deeper (6.80±0.045), with better expressed dairy type (7.06±0.050), with stronger udder ligament (7.01±0.086) compared to cows with lower Holstein breed degree (p<0.01). Evaluation of the conformation traits of different sire lines belonging descendants, showed that the best evaluated was daughters of sires belonging to the line 99. The worst conformation traits divorced in the daughters of a sires belonging to the line 190 (p<0.01).The analysis of influence of various factors on conformation trait of cows showed that the cow breed (p=0.000), sire (p=0.000 to 0.013) had a statistically significant effect on all conformation traits, with the exception of the rump angle (breed: p=0.471, sire: p=0.354), teat thickness (breed: p=0.332, sire: p=0.244). Holstein breed degree (p=0.000-0.050) had a statistically significant effect on height, body depth, dairy type, udder ligament, teat length (p=0.000), chest width (p=0.001), stoutness (p=0.015), udder depth (p=0.050), rear teat placement (p=0.033).The farm, where the cows were held had a statistically significant effect on all conformation signs (p=0.000 to 0.021), with the exception of the hoof height (p=0.980) and the teat thickness (p=0.402).
6
ĮVADAS
Lietuva yra žemės ūkio šalis, turinti tvirtas gyvulininkystės tradicijas. Pienininkystė – vienas svarbiausių mūsų šalies žemės ūkio sektorių, kurį plėtoti skatina šiai ūkio šakai itin palankios gamtinės sąlygos. Didžiuodamiesi savo istorija, mes drąsiai žvelgiame į ateitį ir siekiame nuolat diegti mokslo ir pramonės naujoves. Tačiau čia pat stengiamės išsaugoti laiko išmėgintas tradicijas bei išlikti dėmesingi poveikiui, kurį mūsų veikla turi mus supantiems gamtos stebuklams.
Penktadalį visos Lietuvoje pagaminamos žemės ūkio produkcijos sudaro pienas ir pieno produktai. 2014 m. sausio 1 d. duomenimis Lietuvoje buvo laikoma 310 410 pieninių karvių. Per 2013 m. Lietuvoje primelžta 1 723 100 tonų pieno, o supirkta 1 339 500 tonų pieno (4,16 proc. riebumo ir 3,25 proc. baltymingumo). Vidutinis pieno primilžis iš kiekvienos Lietuvoje laikomos karvės siekė 6766 kg iš: IDF pasaulinis pienininkystės kongresas, 2015m. Prieiga per internetą: http://idfwds2015.com/wp-content/uploads/2015-02-12-FA-LT.pdf
Skirtingų veislių karvių pieno produkcija labai nevienoda. Tos pačios veislės, bandos ir net iš tų pačių tėvų kilę gyvuliai skiriasi, nes jų vystymąsi veikia skirtingos aplinkos sąlygos.
Cruickshank J., Weigel K. A., Dentine M. R., Kirkpatrick B. W. [5] ir Lavrinovič J. , Juozaitienė V., Kutra J., Japertienė R., Kanapeckas A. [25] teigimu, per pastarąjį dešimtmetį šalyje skiriamas didelis dėmesys galvijų selekcijai. Norint padidinti pieninių galvijų genetinį potencialą, diegiamos moderniausios veislininkystės technologijos. Viena iš svarbiausių pieninių karvių savybių, turinčių įtakos pieno ūkių pelningumui, yra ilgaamžiškumas. Jo požymiai leidžia padidinti pelningumą, sumažinti nepagrįstai išbrokuotų karvių skaičių.
VanRaden P. M., Klaaskate E. J. H. [42] teigimu labiausiai paplitusios pieninių karvių bandų brokavimo priežastys yra susijusios su reprodukcinėmis savybėmis, traumomis, pakitusia tešmens funkcine būkle bei mastitu. Hansen L. B., Cole J. B., Marx G. D., Seykora A. J. [10] nustatė, kad karvių ūkinio naudojimo trukmė, t. y. laikotarpis nuo pirmojo veršiavimosi iki brokavimo, priklauso ne tik nuo veislės, bet ir eksterjero.
Sawa A., Bogucki M., Krężel-Czopek S., Neja W. [35] nustatė, kad kaimyninėje Lenkijoje dažniausiai brokuojamos karvės 4,5 – 6,6 gyvenimo metais, kas yra pakankamai anksti turint omenyje karvės gyvenimo trukmę (18-20 metų) ir, kad gyvenimo trukmė turi patikimą ekonominio efekto įtaką produkcijai. B., Junge W., Bennewitz J., Kalm E. [11] nustatė panašią situaciją ir Vokietijoje. Mokslinėje literatūroje pateikta siūlymų bandas geriau formuoti iš stambių karvių, atsižvelgti į kūno matmenis, ko pasekoje jos sunaudoja daugiau pašarų, bet iš jų gaunama daugiau produkcijos.
Hansen L. B., Cole J. B., Marx G. D., Seykora A. J. [10] teigė, kad žemesnių karvių kojos trumpesnės, tešmens dugnas yra arčiau žemės, kas padidina riziką dažniau sirgti mastitu J., Juozaitienė V., Žymantienė J., Juozaitis A., Sauliūnas G., Brazauskas A. [26] teigė, kad tvirtos kojos, taisyklinga stovėsena sąlygoja gyvulio ilgaamžiškumą. Taigi dėmesys galvijų atrankai pagal
7 eksterjero požymius naudingas, siekiant padidinti karvių produktyvumą, padidinti bandos pelningumą ir sumažinti ankstyvą jų brokavimą iš: Pienoukis.lt, 2014m. Prieiga per internetą: http://www.pienoukis.lt/karves-naudinga-atrinkti-pagal-eksterjera/
Darbo tikslas
Įvertinti Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos pieninių karvių kilmės ir eksterjero požymius.
Darbo uždaviniai
1. Įvertinti ir palyginti skirtingų veislių pieninių karvių eksterjerą.
2. Įvertinti ir palyginti skirtingą holšteinizacijos laipsnį turinčių karvių eksterjero požymius. 3. Nustatyti koreliacijos koeficientus tarp tirtų požymių.
4. Išanalizuoti skirtingų reproduktorių linijų karvių eksterjero požymius.
5. Nustatyti veislės, holšteinizacijos laipsnio, reproduktoriaus ir ūkio įtaką eksterjero rodikliams.
8
LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Lietuvos juodmargių galvijų populiacija
Lietuvos juodmargių galvijų populiacija yra atvirojo tipo, veisiama laikantis grynojo veisimo principų. Šios veislės galvijai kryptingai gerinami naudojant geriausių pasaulio pieninių galvijų spermą. Lietuvos juodmargių galvijų selekcijos tikslai yra didinti pieningumą, pieno baltymingumą ir riebumą, eksterjerą, ilgaamžiškumą, atsparumą ligoms.
Pieno gamyba iš karvės Lietuvoje per pastaruosius 40 metų išaugo daugiau nei dvigubai. Juozaitienė V.,Vyšniauskienė O., Japertienė R. [23] teigia, kad šiuo laikotarpiu gausiausiai šalyje Lietuvos juodmargių galvijų veislei gerinti buvo intensyviai naudojami Holšteinų ir holšteinizuoti galvijai.
Paleckaitis M., Masiulienė A. [31] rašo, kad Lietuvos juodmargių karvių produktyvumas didinamas veisiant galvijus linijomis, mažesnio produktyvumo linijas keičiant produktyvesnėmis, taip pat norima išvesti naujas, produktyvesnių ir geresnėmis veislinėmis savybėmis gyvulių linijas.
Nuo 1960 metų buvo pradėtas vykdyti planingas Lietuvos juodmargių galvijų veisimas linijomis. Linijų pradininkai buvo geriausi Olandijos juodmargiai buliai, padarę didelę teigiamą įtaką daugelio šalių juodmargiams galvijams.
1968 m. Lietuvos juodmargių galvijų veislės genealoginėje struktūroje vyravo Olandijos juodmargių bulių linijos. Olandijos juodmargiai ženkliai padidino Lietuvos juodmargių galvijų produktyvumą, pagerino eksterjerą, tešmens morfologines ir melžimo savybes. Buvo sukurtas olandizuotas Lietuvos juodmargių tipas, kurio gyvuliai panašūs į pieninius – mėsinius galvijus, pasižymėjo geresnėmis produktyvumo ir mėsinėmis savybėmis teigia Juozaitienė V., Oberauskas D., Darbutas J., Lavrinovič J. [21], [22].
Didžiausią kontroliuojamų karvių dalį (74 proc.) sudaro juodmargės, kurių šalyje yra beveik 3 kartus daugiau negu žalųjų ir žalmargių. Lietuvos juodmargiai galvijai sudaro beveik 94 proc. visų juodmargių kontroliuojamų karvių iš: Pienoukis.lt, 2014m. Prieiga per internetą: http://www.pienoukis.lt/karves-naudinga-atrinkti-pagal-eksterjera/
Lietuvos juodmargiai (veislės kodas 26). Ši pieninių galvijų veislė sukurta vietinius
galvijus iš pradžių kryžminant su įvairių veislių, vėliau - su Olandijos juodmargiais, Ostfryzais bei Švedijos juodmargiais galvijais. Didžiausią įtaką veislei padarė Olandijos juodmargiai, kurių Lietuvoje buvo jau XVI-XVII a. 1901 m. šie galvijai pradėti registruoti į kilmės knygą. Veislė patvirtinta 1951 m. Atliekant veislininkystės darbus, sukurta daug vertingų bulių linijų. Didelę įtaką Lietuvos juodmargių veislės formavimui turėjo Langerio ir Imperatoriaus linijos.
Šiuolaikiniai Lietuvos juodmargiai yra stiprios konstitucijos, proporcingo, bet neretai per daug kompaktiško kūno sudėjimo. Dėl trumpų kojų, gilios ir plačios krūtinės, plačios keteros, nugaros, juosmens, ilgo ir plataus užpakalio bei gerai išsivysčiusių raumenų jie dažnai panašesni į
9 pieninius-mėsinius galvijus. Prieauglis pasižymi didele augimo energija ir sparčiu brendimu. Lietuvos juodmargiai galvijai, kaip atvira populiacija, gerinami produktyvių artimų veislių buliais. Iš Lietuvos juodmargių karvių, kurių Lietuvos juodmargių galvijų veisimu užsiima Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija.
Iš Lietuvos juodmargių karvių, kurių 2015m.buvo 92330, primelžta 6849 kg. 4,28proc. riebumo ir 3,30 proc. baltymingumo pieno teigiama apyskaitoje nr. 78 [24].
Holšteino fryzai (veislės kodai 24 - juodmargių, 32 - žalmargių). Tai viena
labiausiai paplitusių visame pasaulyje pieninio tipo galvijų veislė. Šios veislės susiformavimui didžiausios įtakos turėjo Olandijos juodmargiai. XVII a. Olandijos juodmargių veislės galvijų buvo įvežta į Ameriką ir Kanadą. Jie buvo veisiami tarpusavyje ir naudojami vietiniams galvijams gerinti. Taip, naudojant naujas dirbtinio apsėklinimo ir embrionų transplantacijos technologijas, XIX a. pabaigoje susiformavo nauja galvijų veislė - Holšteino fryzai. 1871 metais Jungtinėse Amerikos valstijose buvo įkurta šios veislės galvijų asociacija. Pirmoji kilmės knyga išleista 1890 m.
Šios veislės karvės vidutiniškai sveria 680-700 kg, buliai-1000-1200 kg. Iš karvės vidutiniškai primelžiama po 7200 kg 3,8 proc. riebumo ir 3,2 proc. baltymingumo pieno. Holšteinai yra juodmargiai ir žalmargiai. Juodmargiai pasaulyje labiau paplitę. 1995 m. buvo įkurta Holšteinų galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (HGAGA), kuri 2003 m. išplėtė savo veiklą ir pasivadino Lietuvos galvijų veisėjų asociacija. Ši asociacija vykdo holšteinų ir holšteinizuotų galvijų veislininkystės programą ir veda šių galvijų kilmės knygą. Asociacija yra Europos Holšteinų ir žalmargių Holšteinų konfederacijos bei Pasaulio Holšteinų federacijos narė.
Iš juodmargių Holšteinų karvių, kurių Lietuvoje 2015 m. buvo 14556 primelžta vidutiniškai po 8321 kg. 4,23 proc. riebumo ir 3,33 proc. baltymingumo pieno rašoma apyskaitoje nr. 78 [24].
Olandijos juodmargiai (veislės kodas 28). Tai viena seniausių pasaulyje galvijų
veislė. Naudojant Olandijos juodmargius, išvestos visos žinomos juodmargių veislės: Holšteino fryzai, Danijos, Vokietijos, Švedijos, Lietuvos, Estijos juodmargiai. Olandijos juodmargiai buvo išvesti Olandijoje grynuoju veisimu. XVI a. Fryzijoje (Olandijos ist. sritis) ir Olandijoje buvo sutinkami žalos spalvos su įvairiom baltom žymėm galvijai. XVI - XVII a. šie galvijai pasižymėjo aukštu produktyvumu.
Vidutiniškai buvo primelžiama 1350-2000 litrų pieno per laktaciją; tuo metu tai buvo geriausias produktyvumo rodiklis pasaulyje. Pirmoji Olandijos galvijų kilmės knyga buvo išleista JAV 1872 metais. Tais laikai galvijai buvo juodmargi ir žalmargi. Dėl didesnės juodmargių galvijų paklausos žalmargiai buvo išstumti. Tiktai Fryzijoje buvo vedama atskira žalmargių kilmės knyga. 1850 metais Olandų juodmargiai buvo eksportuojami į kitas šalis, tame tarpe ir į Baltijos šalis. 1966 m. Fryzijos galvijų kilmės knyga tapo atvira. Olandijos galvijininkystės specialistai savo
10 juodmargiams gerinti 1969 m. pradėjo naudoti britų fryzus, o 1970 m. - Holšteino fryzų veislės galvijus. 1990 metais grynų Olandijos juodmargių buvo tiktai 1500 galvijų. Gryniems Olandijos juodmargiams išsaugoti 1983 m. buvo pradėta leisti kilmės knyga. 2005 m grynųjų Olandijos juodmargių buvo apie 5000 galvijų, auginamų 100 ūkių. Olandijos juodmargės karvės pasižymi dideliu produktyvumu. Karvių aukštis ties ketera - 130-132 cm, ties kryžmeniu – 133-135 cm. Karvės sveria 550-650 kg, buliai -800-1000 kg. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, Olandijos juodmargius galvijus išstumia Holšteino fryzų galvijai.
2015 m. Lietuvoje buvo 138 Olandijos juodmargių, primelžta po 8290 kg. 4,12 proc. riebumo ir 3,36 proc. baltymingumo pieno teigiama apyskaitoje nr. 78 [24].
Danijos juodmargiai galvijai (veislės kodas 29). Veislė susiformavo, olandų
juodmargius galvijus veisiant kartu su Jutlandijos galvijais, tačiau nuo praėjusio šimtmečio septinto dešimtmečio vidurio juos pradėta kryžminti su Amerikos ir Kanados Holšteino fryzų buliais, todėl dabar bandose dominuoja karvės, turinčios apie 75 proc. Holšteino fryzų genų. Nors dabartinės karvės yra stambesnės, pieningesnės, su gerai išvystytais tešmenimis, tačiau jų skerdenų kokybė prastesnė negu 1965 metų Danijos juodmargių galvijų. Danijoje išliko tik 30 juodmargių karvių, neturinčių Holšteino fryzų genų, kurios yra saugomos kaip 1965 metų originalios veislės genetiniai ištekliai, tam skiriant subsidijas. Danų genetinių išteklių komitetas turi daug išsaugojo meto bulių spermos. Danijoje didžiajai veislės daliai susiliejus su Holšteino fryzais Lietuvoje veisiami Danijos juodmargiai galvijai patiria vis didėjančią holšteinų – fryzų įtaką, todėl ateityje šios veislės turėtų susilieti. 2015 m. Lietuvoje buvo 303 Danijos juodmargių veislės karvės. Vidutiniškai iš Danijos juodmargių karvių buvo primelžta po 8920 kg. 4,21 proc. riebumo ir 3,30 proc. baltymingumo pieno rašoma apyskaita nr. 78 [24].
Švedijos juodmargiai galvijai (veislės kodas 23) - pieninių galvijų veislė. Dar
žinomi kaip Švedijos fryzai. Ši veislė išvesta naudojant Vokietijos ir Olandijos, o vėliau ir JAV Holšteino fryzų galvijų veisles. Kilmės knyga išleista 1880 m. Švedijos juodmargių buliai sveria 850 kg, karvės — 600 kg. Galvijai neaukšti, pasižymi plačia nugara, trumpomis kojomis. Tinka pienui ir mėsai. Karvės labai lengvai veršiuojasi, tinka visoms klimatinėms sąlygoms iš: Wikipedia.org, 2014m. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/proc.C5proc.A0 vedijos_juodmargiai . 2015 m. Lietuvoje buvo 295 Švedijos juodmargių veislės karvės. Vidutiniškai iš Švedijos juodmargių karvių buvo primelžta po 8668 kg. 4,36 proc. riebumo ir 3,35 proc. baltymingumo pieno rašoma apyskaitoje nr. 78 [24].
Vokietijos juodmargiai (veislės kodas 25) – pieninių galvijų veislė išvesta
kryžminant vietinius galvijus su Olandijos juodmargiais. Prieškariniai Vokietijos juodmargiai (iki 6-7 dešimtmečio vadinti Ostfryzais) buvo stambūs, taisyklingo kūno sudėjimo, tvirtų kojų, labai pieningi, tačiau liesapieniai. Po Antro pasaulinio karo Vokietijos juodmargiai kiek susmulkėjo, tačiau per pastaruosius dešimtmečius pradėjus plačiai naudoti Holšteinus, jie vėl sustambėjo.
11 Labiausiai pageidaujamos karvės, kurių aukštis ties ketera — 138—139 cm, svoris — 600—650 kg. Šios veislės karvės ryškaus pieninio tipo iš: Wikipedia.org, 2014m. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Vokietijos_ juodmargiai . 2015 m. Lietuvoje buvo 758 Vokietijos juodmargių veislės karvės. Vidutiniškai iš Vokietijos juodmargių karvių buvo primelžta po 7683 kg. 4,31proc. riebumo ir 3,35 proc. baltymingumo pieno rašoma apyskaitoje nr. 78 [24].
3. PIENINIŲ GALVIJŲ EKSTERJERO VERTINIMAS LIETUVOJE IR PASAULYJE 3.1. Karvių eksterjeras
Eksterjeras yra išorinė gyvulio išvaizda, kūno sudėjimas. Eksterjero vertinimas ir jo gerinimas yra labai aktuali tema Lietuvos ūkininkams. Gaidžiūnienė N. [29] teigia, kad pagal gyvulio eksterjerą galima spręsti apie produktyvumą, sveikatos būklę, ilgaamžiškumą. Eksterjero požymiai yra paveldimi ir būdingi tik tam tikros veislės ir tipo gyvuliams. Tai priklauso ne tik nuo paveldėjimo, bet ir nuo gyvulio šėrimo, laikymo ir priežiūros įvairiais augimo ir vystymosi laikotarpiais.
1 lentelė. Eksterjero požymių paveldimumo koeficientai (Zavadilová L., Němcová E., Štípková
M., Bouška J.[43])
Eksterjero požymiai Paveldimumo
koeficientas Eksterjero požymiai
Paveldimumo koeficientas
Aukštis 0,39 Nagos ir čiurnos kampas 0,07
Kūno gylis 0,63 Judėjimas 0,28
Krūtinės plotis 0,25 Tešmens priekinės dalies
prisitvirtinimas 0,2
Pieno tipas 0,23 Tešmens užpakalinės dalies aukštis 0,19
Užpakalio plotis 0,28 Tešmens raiščio tvirtumas 0,14
Užpakalio kampas 0,25 Tešmens gylis 0,23
Užpakalinių kojų forma 0,09 Priekinių spenių išsidėstymas 0,14
Kulno sąnarys 0,19 Spenių ilgis 0,26
Nagos aukštis 0,09 Spenių storis 0,21
Jukna Č., Pauliukas K. [18] moksliniais tyrimais įrodė eksterjero požymių (aukščio, stambumo, kūno tvirtumo, pieninio tipo) ryšys su gyvulio produktyvumu. Pagal Oltenacu P.A., Broom D.M. [30] teiginius Europos sąjungoje ir kitose šalyse pieninių galvijų selekcija vykdoma ne tik produktyvumo didinimo kryptimi, bet ir su juo susijusių eksterjero požymių gerinimo.
Lavrinovič J., Juozaitienė V., Kutra J., Japertienė R., Kanapeckas A. [25] nustatė, kad pagal bendrą kūno išsivystymą apibūdinančių požymių ir karvių ūkinio naudojimo trukmės koreliacinę analizę, žemesnės juodmargės ir žalosios, bei žalmargės karvės yra geriau prisitaikiusios prie šalies ūkinių sąlygų ir yra ilgiau naudojamos pieno ūkiuose. Karvių ūkinio naudojimo trukmė teigiamai koreliavo su pieninio tipo, stambumo, kūno gylio, krūtinės ir užpakalio pločio fenotipiniu įvertinimu ir neigiami su užpakalio kampo įvertinimu.
12 Remiantis pastarųjų metų moksliniais tyrimais, Martinez G. E., Koch R. M., Cundiff L. V., Gregory K. E., Van Vleck L. D. [28] ir Tsuruta S., Misztal I., Lawlor J. [40] nustatė, kad pieninių galvijų produktyvumo ir brokavimo priežastys yra labai glaudžiai susiję su genotipu ir pieninių karvių eksterjeru.
Juozaitienė V., Anskienė L., Banys A., Rekešiūtė A., Šileika A., Muzikevičius A., Kantautaitė J., Žoštautienė V., Juozaitis A. [19], atlikus Lietuvos juodmargių galvijų kilmės ir eksterjero požymių įvertinimą, nustatė Holšteinų veislės genų įtaką eksterjero požymiams. Holšteinizacijos laipsnio didėjimas didžiausios teigiamos įtakos turėjo juodmargių karvių aukščiui, tešmens gyliui ir tešmens užpakalinės dalies aukščiui, mažiausiai – užpakalio pločiui ir kampui, užpakalinių kojų kampui.
Saikevičius K., Juozaitienė V. [34] teigimu Lietuvoje karvių eksterjeras vertinamas linijiniu metodu. Tai palyginti subjektyvus vertinimas, priklausantis nuo vertintojų patirties, galvijų veislių ypatumų, gyvulio amžiaus, laikotarpio po apsiveršiavimo ir kitų veiksnių. Vertinant karves šiuo metodu, fiksuojami ir esminiai eksterjero trūkumai, turintys tiesioginės įtakos galvijų eksterjerui ir funkcinėms savybėms. Karvių eksterjero kiekvieno požymio svertinius koeficientus pateikia galvijų veisimo programas vykdančios asociacijos.
Karvių eksterjeras Lietuvoje yra vertinamas pagal Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko 2011 m. gegužės 26 d. Nr. 1A-15 linijiniu metodu. Saikevičius K., Juozaitienė V. [34] rašo, kad karvių eksterjero vertinimų duomenys yra kaupiami Valstybės įmonėje “Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre“ .
Vertinami 20 linijinių požymių anatomiškai ir funkciškai yra suskirstyti į grupes (2 lentelė).
2 Lentelė. Linijinių požymių grupės (iš: Gyvulininkystės priežiūros tarnybos, 2015m. prieiga per
internetą: https://www.e-tar.lt/rs/legalact/TAR.83EC496361A6/ ) Požymių grupė Dalis bendrame eksterjero
vertinime Linijiniai požymiai
KŪNAS 30proc. Aukštis Stambumas Kūno gylis Krūtinės plotis Pieno tipas Užpakalio plotis Užpakalio kampas GALŪNĖS 30proc.
Užpakalinių kojų pastatymo kampas Užpakalinių kojų forma
Kulno sąnarys Nagos aukštis
Nagos ir čiurnos kampas Judėjimas
TEŠMUO 40proc.
Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas Tešmens užpakalinės dalies aukštis Tešmens raiščio tvirtumas
Tešmens gylis
Priekinių spenių išsidėstymas Spenių ilgis ir storis
13 Karvės gali būti vertinamos pirmos laktacijos, bet ne anksčiau, kaip 15 dienų po apsiveršiavimo. Užtrūkusios karvės negali būti vertinamos. Iš: Tarptautinio gyvulių priežiūros komiteto, 2015m. prieiga per internetą: http://www.icar.org/wp-content/uploads/2015/11/Guidelines_ 2014.pdf
3 lentelė. Bendrieji požymiai
Apibūdinami bendrieji požymiai Vertinamos kūno dalys
1. Kūnas Užpakalis, aukštis, krūtinės plotis, kūno gylis ir kryžkaulio padėtis yra svarbūs vertinant kūną. 2. Pieningumo stiprumas
Pieniningumo požymių stiprumas nustatomas bendrai vertinant: kūno stovį, šonkaulių formas, keterines ataugas, kūno gylį, krūtinės ir užpakalio plotį.
3. Tešmuo Atliekamas bendras tešmens vertinimas, atsižvelgiant į tešmens ir spenių prisitvirtinimą, tešmens raištį ir tešmens gylį. 4. Kojos ir nagos Vertinama kojų laikysena ir kaulų bei nagų kokybė, ir judėjimas.
Galutinis vertinimas
Bendras karvės vertinimas apskaičiavimo būdu sujungiant atskirus apibūdinamus požymius. Juodmargių ir žalmargių populiacijose gali būti skirtingos svertinės dalys, kurias pateikia atitinkamų populiacijų asociacijos.
Pieninių karvių eksterjeras vertinamas pagal 4 lentelėje pateiktą eksterjero vertinimo metodiką iš: gyvulininkystės priežiūros tarnybos, 2015m. prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/rs/legalact/TAR.83EC496361A6/
4 Lentelė. Linijiniai požymiai
Požymiai Vertinimo skalė
1 9
Kūno bendro išsivystymo požymiai:
1. Aukštis Matuojamas cm
2. Krūtinės plotis siauras platus
3. Kūno gylis negilus gilus
4. Pieninis tipas neryškus ryškus
5. Įmitimas prastas per riebus
6. Užpakalio plotis siauras platus
7. Užpakalio kampas pakeltas nuleistas
Galūnių požymiai:
1. Užpakalinių kojų forma X formos lygiagrečios
2. Užpakalinių kojų kampas tiesus sulenktas
3. Kulno sąnarys sausas paburkęs
4. Nagos aukštis (pėdos kampas) žemas (smailus) aukštas (status)
5. Eisena bloga gera
Tešmens požymiai:
1. Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas silpnas tvirtas
2. Priekinių spenių išsidėstymas platus siauras
3. Spenių ilgis trumpi ilgi
4. Spenių storis ploni stori
5. Tešmens gylis gilus negilus
6. Tešmens užpakalinės dalies aukštis žemas aukštas
7. Tešmens raiščio tvirtumas silpnas stiprus
14
3.1.1. Bendrai apibūdinami požymiai
Bendrasis eksterjero apibūdinimas apima karvės linijinį vertinimą ir apibūdinimą lyginant su standartu. Bendrasis apibūdinimas yra vertinamas linijiniu būdu nuo 71 iki 99. Įvertinus taškais, gali būti nustatytos kategorijos (5 lentelė).
5 lentelė. Bendro įvertinimo taškais kategorijos
Kategorija Vertinimas
65–74 Patenkinamai
75–79 Gerai
80–84 Gerai su pliusu
85–89 Labai gerai
90–99 (ir daugiau) Puikiai
Galimi visi įvertinimai nuo 71 iki 99, tačiau pirmos laktacijos karvių įvertinimas negali būti didesnis nei 89, sumuojant visus bendruosius požymius. Iš: Gyvulininkystės priežiūros tarnybos, 2015m. prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/rs/legalact/TAR.83EC496361A6
Mokslininkai Atkins G., Shannon J., Muir B. [1] nustatė ilgaamžiskumo trukmę laktacijomis pagal bendrą eksterjero įvertinimo linijiniu metodu apibūdinimą. Pateiktų duomenų skirtumas tarp mažiausios bendro įvertinimo taškais kategorijos su didžiausia buvo 2,06 laktacijos (6 lentelė).
6 lentelė. Ilgaamžiskumo trukmė laktacijomis pagal bendrą eksterjero įvertinimą balais linijiniu
metodu
Bendro įvertinimo taškais kategorijos Ilgaamžiškumas
(Laktacijų vidurkis) 85-89 3,81 80-84 3,20 75-79 2,71 70-74 2,24 65-69 2,06 60-64 1,75
3.2. Pieninių galvijų eksterjero vertinimas pasaulyje
Įvairiose pasaulio šalyse eksterjero vertinimo metodikos labai panašios, skiriasi jų vertinimo rodiklių kiekis. Kaip ir Lietuvoje, taip ir kitose pasaulio šalyse eksterjero vertinimo skalės ir kitos metodikos nuostatos pateikiamos unifikuotos pagal ICAR (Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto) reikalavimus. ICAR įvairių pieninių galvijų veislių eksterjero rodiklių vertinimo rekomendacijas susieja su Pasaulinės Holšteinų fryzų Federacijos rekomendacijomis suderinant tarptautinius linijinio vertinimo rodiklius, požymių apibrėžimus, vertinimo standartus ir bulių vertinimo pagal
15 eksterjerą rezultatų publikavimą. Iš: Tarptautinio gyvulių priežiūros komiteto, 2016m. prieiga per internetą: http://www.icar.org/wp-content/uploads/2015/11/Guidelines_2014.pdf
Linijinio vertinimo rodikliai yra modernių klasifikacijos sistemų pagrindas ir pieninės karvės vertinamos pagal šią sistemą. Linijinis vertinimas yra parengtas remiantis individualiais išsivystymo požymių matavimais, ne nuomonėmis.
Linijinio vertinimo balais privalumai:
Balais įvertinami visi rodikliai atskirai. Balai apima biologinę požymio įvairovę. Identifikuojama variacija tarp požymių. Nurodomas išsivystymo laipsnis.
Tarptautinio standarto požymiai turi atitikti šiuos apibrėžimus:
Linijinis biologiniu požiūriu. Vienas požymis.
Paveldimas.
Ekonominė vertė (tiesioginis ar netiesioginis požymis atsižvelgiant į veisimo tikslą). Galima matuoti, vietoje vertinimo balais.
Variacija tarp populiacijų.
Kiekvienas linijinis požymis turėtų apibūdinti specifinę karvės kūno dalį, kuri nėra susieta kaip derinys su kitais linijinio vertinimo požymiais.
Aštuoniolika patvirtinto standarto požymių: ūgis, krūtinės plotis, kūno gylis, pieninis tipas, užpakalio kampas, užpakalio plotis, užpakalinių kojų pastatymas, užpakalinių kojų pastatymas, nagos kampas, priekinės tešmens dalies pritvirtinimas, užpakalinės tešmens dalies aukštis, tešmens raiščio tvirtumas, tešmens gylis, priekinių spenių išsidėstymas, spenių ilgis, užpakalinių spenių išsidėstymas, judėjimas, įmitimas. Bendri standarto požymiai: kulno sąnario išsivystymas, kaulų struktūra, užpakalinės tešmens dalies plotis, spenių storis, raumeningumas Iš: Tarptautinio gyvulių priežiūros komiteto, 2016m. prieiga per internetą: http://www.icar.org/ wp-content/uploads/2015/11/Guidelines_2014.pdf
Lietuvos vertinimo sistemoje iš bendrų standarto požymių yra vertinamas tik kulno sąnario išsivystymas ir spenių storis. Vertinant kaulų struktūrą vertinamas kaulo storis ir plotis, apžiūrint galines kojas iš užpakalio ir iš šono. Vienas balas suteikiamas, kai karvės kojų pastatymas platus ir kojos storos; penki – tarpinis pastatymas (vidutinis); devyni balai – plokščias pastatymas.
Užpakalinis tešmens plotis, vertinamas tešmens plotis, kur tešmens audinys prisitvirtinęs prie kūno. Vienas balas – siauras; penki – vidutinis; devyni balais – platus tešmens pritvirtinimas.
Raumeningumas vertinamas žiūrint į šlaunis iš užpakalio nuo strėnų dalies. Tai ne linijinis bruožas. Vienas balas - menkai išsivystę raumenys; penki balai – vidutiniškai; devyni balai – labai raumeningos karvės Iš: Tarptautinio gyvulių priežiūros komiteto, 2016m. prieiga per internetą: http://www.icar.org/wp-content/uploads/2015/11/Guidelines_2014.pdf
16 Vokietijoje linijinio eksterjero vertinimo metodiką sudaro 19 požymių. Linijinių požymių grupės yra papildytos pieniniu tipu lyginant su Lietuva, bei su skirtingomis dalimis bendrame eksterjero vertinime: kūnas – 20 proc.; tešmuo – 40 proc.; galūnės – 30 proc. pieninis tipas – 10 proc. Iš: Vokietijos Holšteinų asociacijos, 2016m. prieiga per internetą: http://www.holstein-dhv.de/en/type-classification.html
Campos R. V., Cobuci J. A., Costa C. N., Neto J. B. [4] ir Marinov I, Penev T., Gergovska Zh. [27] teigimu Kanadoje eksterjero linijinio vertinimo metodiką sudaro 21 požymisBulgarijoje – 24 požymiai Brazilijoje – 21 požymis Didžiojoje Britanijoje – 16. Iš: Vokietijos Holšteinų asociacijos, 2016m. prieiga per internetą: http://www.holstein-uk.org/media/legacyhw/Breedingproc.20forproc.20HW/Typeproc.20Classificationproc.20
Service.pdf
4. Galvijų genetinio vertinimo pagal eksterjero požymius metodika
Galvijų genetinio vertinimo pagal eksterjero požymius metodika parengta vadovaujantis Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (International Committee for Animal Recording; ICAR) ir Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (International Bull Evaluation Service; INTERBULL) patvirtintomis rekomendacijomis.
Galvijų veislinei vertei nustatyti taikomas genetinio vertinimo metodas: vieno požymio – BLUP (Best Linear Unbiased Prediction; BLUP) trumpinys iššifruojamas kaip geriausia linijinė bešališka prognozė – gyvulio modelis. Grant R. [9] ištyrė, kad šiuo metodu galima nustatyti tikrąją gyvulio veislinę vertę atmetant aplinkos sąlygų įtaką. Galvijai vertinami pagal veisimo programas tarpusavyje kiekvienoje veisiamų veislių galvijų populiacijoje atskirai. Vertinant pagal BLUP gyvulio modelį, veislinės vertės rezultatams įtakos turi vertinamo gyvulio giminaičiai. Galvijų veislinė vertė apskaičiuojama remiantis jų palikuonių eksterjero rodikliais, atskirai įvertinant tris požymių grupes (bendras kūno išsivystymas, galūnės, tešmuo), taip pat kaip požymį imant indeksus (kojų, galūnių, tešmens ir bendrą kūno), apskaičiuotus pagal šią metodiką.
BLUP metodo naudojimas veislininkystėje leidžia atrinkti labiausiai tinkamus gyvulius tolesniam veisimui jau pakankamai ankstyvame amžiuje, o tai leidžia panaudoti geriausią genetinį potencialą gerinant galvijų veislines bei produktyviąsias savybes.
2016 m. vasario mėn. geriausiai pagal eksterjero rodiklius įvertintų reproduktorių duomenys pateikti 7 lentelėje.
4.1. BLUP modelio aprašymas
17 Čia:
Veri – fiksuotas gyvulio vertintojo efektas; Sav – atsitiktinis savininko efektas;
MSk – fiksuotas bendras efektas „metai-sezonas“; Animal – atsitiktinis gyvulio efektas;
Lakl – laktacijos numerio fiksuotas efektas; eikl – likutinė paklaida.
Efektas „savininkas-metai-sezonas“ dėl didelio mažų ūkių skaičiaus BLUP gyvulio modelyje rekomenduojamas skirstyti į du efektus: atsitiktinį savininko ir fiksuotą bendrą „metai-sezonas“. Veri – fiksuotas gyvulio vertintojo efektas, eliminuojantis vertintojo šališkumo poveikį gyvulio vertinamajam požymiui.
Sav – atsitiktinis savininko efektas, eliminuojantis visus ūkinių, mitybos ir laikymo sąlygų skirtumus, kurie turi labai didelę įtaką gyvulio augimui, vystymuisi ir jo eksterjero požymiams. MSk – fiksuotas bendras efektas „metai-sezonas“, aprašantis aplinkos poveikį tiriamajam požymiui. Metų efektą sudaro galvijai, priskirti grupėms pagal metus, kada pradėta pirma laktacija. Metų sezono efektą sudaro gyvuliai, priskirti grupėms pagal jų pirmo apsiveršiavimo metus ir mėnesį. Kartu su savininko efektu, tai vienas svarbiausių efektų, turinčių didžiausią įtaką gyvulio eksterjero požymiams.
Lakl – fiksuotas laktacijos efektas (parodantis gyvulio laktacijos numerį) yra susijęs su gyvulio amžiumi ir jų bandų reprodukcijos vadyba, turinčia įtakos veislinės vertės nustatymo tikslumui. Animal – fiksuotas gyvulio veislės efektas.
BLUP gyvulio modelyje nurodyti genetiniai parametrai – paveldimumo ir koreliacijos koeficientai, gauti atlikus skaičiavimus pagal šios metodikos II skyriuje nurodytus duomenis bei nustatytas logines ribas ir pagal šiame skyriuje aprašytą BLUP gyvulio modelio struktūrą. Iš: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, 2016m. prieiga per internetą: http://www.vic.lt/uploads/file/eksterjero_metodika.pdf
18
7 lentelė. Genetinio vertinimo pagal eksterjero požymius indeksai (Juodmargių veislės)
Eil.n r. Numeris Vardas M et ai Duk te rų Ūki ų P at ik im u m as Auk št is Įm it im as Kū no gy lis Krūt in ės p lot is P ieno tip as Už pak al io plo tis Už pak al io ka m pas Už p. k oj ų ka m p as Už pak al in ių k oj ų for m a Ku ln o sąn ar io ko kyb ė Nagos au kš tis E is en a T eš m en s tvirt in im as T eš m en s už pak . d ali es au kš tis T eš m en s raiš čio tvirt u m as T eš m en s gyli s Už pak .s pe ni ų iš sid ės tym as Sp en ių il gis Sp en ių s tor is P riek. sp en ių iš sid ės tym as E KI E GI ETI Su dė t. k ūn o in de ks as Su dė t. k oj ų in de ks as Su dė t. te šm en s in dk es as In d ek sas 1 000002176292 MARKWELL ELWIN 1991 18 4 0,73 120 98 115 109 112 123 128 108 101 128 113 86 88 79 88 102 120 187 141 96 124 99 84 111 115 113 11 3 2 600000004543 HERBAS 2008 41 8 0,86 109 106 116 96 100 126 104 93 116 115 111 137 113 11 7 116 107 104 117 122 112 111 105 117 105 114 114 11 1 3 600000004478 COLIS 2001 124 29 0,95 98 100 114 128 121 111 106 101 115 120 102 87 118 10 4 114 106 119 125 107 106 119 124 117 112 113 106 11 0 4 000002270020 EMERALD-ACR-SA T-FRITZ ET 1997 17 7 0,72 108 99 127 124 110 110 125 101 83 88 114 111 97 10 3 112 102 114 135 132 95 119 97 99 114 114 105 11 0 5 600000004551 JUSTICE 2010 16 5 0,71 100 100 121 112 147 119 95 127 98 106 137 109 103 98 94 97 88 99 104 105 116 122 106 116 98 113 10 9 6 000000458243 BIG BEN TL 1999 20 19 0,75 114 109 116 109 129 106 62 98 133 121 115 98 90 79 104 92 100 179 121 95 107 109 82 116 109 105 10 9 7 000000457980 LADUS TL 1998 37 28 0,85 111 104 104 109 108 98 111 99 98 136 106 94 100 14 0 94 115 104 142 116 88 120 114 103 107 116 106 10 9 8 600000004480 PUTINAS 2002 47 12 0,88 102 128 121 123 109 115 100 80 106 109 92 93 103 10 5 96 100 119 133 121 104 120 106 102 117 111 99 10 8 9 000000395053 ASWAN ET 1992 17 5 0,72 123 114 127 118 116 103 91 85 123 110 105 101 89 80 99 96 101 121 124 106 132 116 86 120 101 103 10 7 10 000133381795 OH-RYAN GARTER DYNAMITE-ET 2002 17 3 0,72 116 113 96 92 84 114 106 123 107 106 110 79 114 93 118 107 107 106 144 108 97 97 89 100 113 106 10 6 11 600000004549 BATUTAS 2009 18 8 0,73 104 115 115 105 111 111 87 105 94 101 114 111 110 10 4 98 102 118 99 102 110 107 108 106 110 105 103 10 6 12 000130083625 SANDY-VALLEY BYRLE 2000 19 4 0,74 107 101 110 96 116 114 87 91 106 98 104 90 112 10 9 121 103 143 111 100 110 117 98 110 106 114 99 10 5 13 000103455300 COMESTAR LADNER 2006 300 21 0,98 110 90 99 86 93 105 115 117 101 108 108 112 120 12 5 108 122 108 101 87 122 98 118 117 95 110 109 10 5 14 000002248157 T. DISCOVERY TL 1993 52 10 0,89 127 92 103 109 115 102 94 104 105 106 88 97 96 94 109 103 110 118 137 107 113 101 103 109 110 99 10 5 15 000000505406 BO-IRISH RJ LEAD READY 1998 142 12 0,96 113 98 116 107 122 107 101 99 107 97 102 104 99 99 97 104 105 110 109 97 112 103 102 111 103 102 10 5 16 000000257220 SINCLAIR 2003 21 4 0,76 95 102 122 101 106 114 107 104 103 98 97 119 93 97 119 103 136 81 98 92 110 106 104 105 104 106 10 5 17 000000821281 CLAUDIUS 2001 20 6 0,75 104 122 104 98 125 104 93 100 96 108 109 104 104 11 0 117 101 96 100 99 105 117 100 102 111 104 102 10 5 18 600000004554 NANDO 2010 16 5 0,71 106 87 115 90 124 121 107 103 96 76 110 79 129 12 8 94 115 121 107 101 132 113 98 119 104 114 99 10 5 19 600000004541 JAGUAR 2008 38 13 0,85 96 105 123 111 124 95 112 107 123 120 87 84 100 96 103 91 112 76 120 103 132 96 99 112 100 104 10 5 20 000000459807 LIFESTYLE 2000 109 33 0,94 107 110 100 118 105 115 110 97 106 115 93 92 94 95 99 103 106 121 101 98 111 105 100 108 103 104 10 5 Indeksai:
19
4.2. Genetinio vertinimo rezultatai
BLUP gyvulio modelyje, kaip genetinė bazė, naudojami visų tais pačiais metais gimusių galvijų vidutiniai įvertinimai. Pagal Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (International bull evaluation service; INTERBULL) reikalavimus vertinamų galvijų genetinė bazė keičiama kas penkerius metai. Pavyzdžiui, nuo 2010 m. vertinamų galvijų genetinę bazę sudaro 2005 metais gimusių gyvulių genetiniai įvertinimai, nuo 2015 m. bazę sudarys 2010 metais gimusių gyvulių genetiniai įvertinimai ir t. t.
BLUP gyvulio modelyje kaip bulių selekcinio indekso bazė naudojama 8–10 metų amžiaus bulių slenkanti bazė. Į šią bazę įtraukiami buliai, turintys ne mažiau kaip 5 dukteris. Šių bulių indeksų vidurkis lygus 100, standartinis nuokrypis – 12. Buliai, kurių įvertinimo indeksas didesnis už 100, yra gerintojai bazinių bulių vidurkio atžvilgiu. Genetinio įvertinimo patikimumo koeficientas priklauso nuo vertinamų bulių dukterų skaičiaus ir skaičiuojamas pagal specialią formulę.
Bendras eksterjero indeksas skaičiuojamas eksterjero požymių indeksus sudedant tokiu santykiu: Bendras indeksas = (Kūno vertinimas)*0,3 + (Galūnių vertinimas)*0,3 + (Tešmens vertinimas)*0,4. Iš: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, 2016m. prieiga per internetą: http://www.vic.lt/uploads/file/eksterjero_metodika.pdf
20
5. DARBO METODIKA
Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas 2014–2016 metais Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete, Veterinarijos Akademijos Gyvūnų veisimo ir mitybos katedroje, bei Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos pieninių galvijų ūkiuose (dvejose žemės ūkio bendrovėse ir viename ūkyje).
Buvo taikyti tyrimų metodai: • zootechninis - dokumentinis, • analitinis,
• statistinis.
Tyrimo metu buvo ištirtos 372 pieninės karvės, iš kurių: Lietuvos juodmargių galvijų veislės – 165, Holšteinų – 125, Vokietijos juodmargių – 4 Danijos juodmargių – 4, Švedijos juodmargių – 28, Olandijos juodmargiai – 3, Lietuvos senojo genotipo juodmargių – 46 karvės.
Tirtos karvės sugrupuotos pagal veislę, holšteinizacijos laipsnį, reproduktorių (tėvą) ir reproduktoriaus (tėvo) liniją.
„Kraujo laipsnis” apskaičiuotas laikant, kad palikuonys gauna po pusę chromosomų su užkoduota jose genetine informacija iš motinos ir tėvinės veislių. Todėl, kryžminant dviejų skirtingų veislių gyvulius, pirmosios kartos mišrūnai visada turi po 50 proc. (arba 1/2) naudotų veislių kraujo. Kiekvienoje kitoje palikuonių kartoje kryžminimui naudotų veislių „kraujo dalys” keičiasi priklausomai nuo toliau taikomo kryžminimo būdo, tačiau jų suma visuomet turi būti lygi vienetui arba 100 proc.
Karvių eksterjero rodikliai vertinti linijiniu metodu PATVIRTINTU Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 3D–399. Remiantis įsakymu buvo įvertintas karvių aukštis, krūtinės plotis, kūno gylis, pieninis tipas, įmitimas, užpakalio plotis, užpakalio kampas, užpakalinių kojų forma, užpakalinių kojų kampas, kulno sąnarys, nagos aukštis, eisena (judėjimas), tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas, priekinių spenių išdėstymas, užpakalinių spenių išdėstymas, spenių ilgis, spenių storis, tešmens gylis, tešmens užpakalinės dalies aukštis, tešmens raiščio tvirtumas.
Kiekvieno požymio išsivystymas buvo vertinamas skalėje nuo 1 iki 9 balų. Karvių
eksterjero linijinio vertinimo skalės:
Aukščio atskaitos taškas: matuojama nuo žemės iki aukščiausio kryžmens taško. Vienas
taškas – žemas (130 cm); penki taškai – vidutinis (142 cm); devyni taškai – aukštas (154 cm). Vertinimo skalė: 130–154 cm; už tašką 3 cm.
Krūtinės pločio atskaitos taškas: vertinamas žiūrint iš priekio ties krūtine pagal atstumą tarp
priekinių galūnių. Nuo vieno iki trijų taškų – siauras; nuo keturių iki šešių taškų – vidutinis; nuo septynių iki devynių taškų – platus. Vertinimo skalė: 13–29 cm; už tašką po 2 cm.
21
Kūno gylio atskaitos taškas: atstumas nuo viršutinės stuburo keteros iki liemens apačios,
ties paskutiniu šonkauliu – giliausias taškas, kuris priklauso nuo gyvulio ūgio. Nuo vieno iki trijų taškų – negilus; nuo keturių iki šešių taškų – vidutinis; nuo septynių iki devynių taškų – gilus. Gyvulys vertinamas vizualiai, atsižvelgiant į bendras kūno proporcijas.
Pieninio tipo atskaitos taškas: šonkaulių kampas ir jų išlinkimas. Nuo vieno iki trijų taškų - silpnai išlinkę; nuo keturių iki šešių taškų - vidutiniškai išlinkę; nuo septynių iki devynių taškų – labai išlinkę. Vertinant šonkaulių išlinkimą, taip pat galima įvertinti tarpšonkaulinių tarpų dydžius. Jeigu šonkauliai neišlinkę – tarpai siauri, jeigu šonkauliai išlinkę – tarpai didesni.
Kūno įmitimas - vertinamas karvės įmitimas ir kūno stovis. Atskaitos taškas: nuo vieno iki
trijų taškų – liesas; nuo keturių iki šešių taškų – vidutinis; nuo septynių iki devynių taškų – nutukęs.
Vertinant nuo 1 iki 6 dažniausiai vertinamos strėnos, o uodegos pašaknys yra svarbus vertinant aukštesniu balu (7–9).
Užpakalio plotis - atstumas tarp dviejų sėdynkaulio kaulų. Atskaitos taškas: nuo vieno iki
trijų taškų – siauras; nuo keturių iki šešių taškų – vidutinis; nuo septynių iki devynių taškų – platus. Vertinimo skalė: 10–26 cm; už tašką 2 cm (už 2 cm taškas).
Užpakalio kampas – vertinamas kampas nuo klubagumbio iki sėdynkaulio. Atskaitos
taškas: vienetu vertinama, kai aukštas sėdynkaulis (kai pakilęs +4 cm); dvejetu (kai pakilęs +2 cm); trim taškais vertinama, kai lygus (+0 cm); ketvertu – mažas kampas (-2 cm); penketu - vidurkis (-4 cm); šešetu - (-6 cm); septynetu - (-8 cm), aštuonetu - (-10 cm); devynetu - stipriai nuleistas (-12 cm).
Užpakalinių kojų forma - užpakalinių kojų forma. Vienetu vertinama, kai ypatingai
nukreiptos į šalis; penketu - truputį nukreiptos į šonus; devynetu – lygiagrečios.
Užpakalinių kojų kampas - vertinamas priekinis kulno kampas: nuo vieno iki trijų taškų –
tiesus (160 laipsnių); nuo keturių iki šešių taškų – vidutinis (147 laipsniai); nuo septynių iki devynių taškų – pjautuvo formos (134 laipsniai).
Kulno sąnario kokybė yra vertinama iš užpakalio ir iš šono. Vertinamas kulno sąnario
storumas, grubumas ir paburkimas. Vienetu vertinama, kai kulno sąnarys labai grubus, storas, paburkęs, trejetu – grubus, paburkęs; penketu – vidutinio storumo; septynetu – nestoras, paburkimo nematyti; devynetu – siauras, sausas sąnarys.
Nagos aukštis ir pėdos kampas - užpakalinės dešiniosios nagos priekinės dalies kampas
nuo pagrindo iki apynagės plaukų. Matavimo skalė: 1 = 15 laipsnių; 5 = 45 laipsniai; 9 = 65 laipsniai. Nuo vieno iki trijų taškų – labai smailus kampas; nuo keturių iki šešių taškų – vidutinis kampas; nuo septynių iki devynių taškų – labai status. Jeigu nagos kampą išmatuoti sunku dėl per daug gilaus kraiko, mėšlo sluoksnio ar nagų tvarkymo – galima
22 remtis vertinant tik apynagės plaukų linijos kampą.
Judėjimas - vertinamos kojos ir nagos pastatymas, žingsnio ilgis ir kryptis. Nuo vieno iki
trijų taškų – stiprus šlubavimas ir trumpas žingsnis; nuo keturių iki šešių taškų – silpnas šlubavimas ir vidutinis žingsnis; nuo septynių iki devynių taškų – nešlubuoja ir ilgas žingsnis. Šlubavimas – tai kojos statymas nukrypstant nuo tiesios judėjimo linijos. Vertinamos tik nepririštai laikomos karvės. 9 balais įvertinama tada, kai užpakalinės kojos statomos tiesiai į priekį, perkeliant kūno svorį priešakinei kojai.
Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas - priekinės tešmens dalies prisitvirtinimas prie
pilvo sienos. Nuo vieno iki trijų taškų –silpnai prisitvirtinęs ir nukaręs; nuo keturių iki šešių taškų – vidutiniškai prisitvirtinęs; nuo septynių iki devynių taškų – labai tvirtas, prigludęs prie papilvės. Esant matomiems priekinės tešmens dalies prisitvirtinimo skirtumams iš skirtingų pusių, vertinama prasčiau atrodanti pusė. Taip įvertinamas tik sveikas tešmuo.
Priekinių spenių išsidėstymas – vertinama priekinių spenių padėtis nuo tešmens ketvirčio
centro. Nuo vieno iki trijų taškų – ketvirčio išorėje; nuo keturių iki šešių taškų – ketvirčio viduryje; nuo septynių iki devynių taškų – ketvirčio viduje.
Spenių ilgis - priekinių spenių ilgis. Nuo vieno iki trijų taškų – trumpi; nuo keturių iki šešių
taškų – vidutiniai; nuo septynių iki devynių taškų – ilgi. Matavimo skalė: 1–9 cm; už tašką 1 cm.
Spenių storis – matuojamas priekinių spenių storis. Nuo vieno iki trijų centimetrų – trumpi;
nuo keturių iki šešių – vidutiniai; nuo septynių iki devynių – ilgi. Matavimo skalė: 1,5–3,9 cm; po +0,3 cm už tašką.
Tešmens gylis - tai atstumas nuo žemiausios tešmens vietos grindų atžvilgiu, matuojant
kulkšnies lygyje. Vienas taškas - žemiau kulkšnies; du taškai - kulkšnies lygyje; penki – vidurkis; devyni – seklus. Matavimo skalė: lygis = 2 (0 cm); už tašką 3 cm.
Tešmens užpakalinės dalies aukštis - atstumas nuo apatinės vulvos dalies iki tešmens
liaukinio audinio pradžios. Jis priklauso nuo gyvulio aukščio. Nuo vieno iki trijų taškų – labai žemas; nuo keturių iki šešių taškų –vidutinis; nuo septynių iki devynių taškų – aukštas. Matavimo skalė: matuojamas tarpas tarp vulvos apačios ir kulkšnies sąnarių vidurio; vidurkis vertinamas 4 (29 cm); už tašką 2 cm.
Tešmens raiščio tvirtumas - tešmens įsmaugimo gylis vertinamas ties tešmens dugno
užpakaline dalimi. Vienas taškas - išgaubtas į grindis (+1 cm); du taškai - (+0,5 cm); trys - (+0 cm); keturi - nežymiai įgaubtas (-1 cm); penki - (-2 cm); šeši - (-3 cm); septyni - giliai įsirėžęs (-4 cm); aštuoni - (-5 cm); devyni - (-6 cm).
Užpakalinių spenių išsidėstymas - vertinama užpakalinių spenių padėtis nuo ketvirčio
centro. Nuo vieno iki dviejų taškų - ketvirčio išorėje; nuo keturių iki šešių taškų –ketvirčio viduryje; nuo septynių iki devynių taškų – ketvirčio viduje. Vertinimo skalė: vertinama
23 remiantis populiacija, kai vertinimas 4 balais prilyginamas spenių padėčiai ties ketvirčio viduriu.
Bendrasis apibūdinimas vertinamas linijiniu būdu nuo 71 iki 99.
Tyrimų metu buvo sudaryta duomenų bazė pagal juodmargių galvijų kilmės ir eksterjero duomenis. Duomenys statistiškai išanalizuoti naudojant SPSS statistinį paketą (licenzija Nr9900457, versija 15, SPSS Inc., JAV). Duomenys grafiškai pateikti naudojant Microsoft Excel programą. Apskaičiuoti rodiklių aritmetiniai vidurkiai ( ), vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai (σ), vidurkių paklaidos (mX). Apskaičiuotos rodiklių koreliacijos (r) koeficientai, bei jų patikimumas.
Analizei naudotas chi kvadratas (χ2) (požymių priklausomumui įvertinti). Įtaka apskaičiuota pagal dispersinės (ANOVA) analizės modelį. Juozaitienė V., Kerzienė S. [20] rašė, kad aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (p) nustatomas pagal Stjudentą. Tirtus rodiklius suskirsčius į grupes, aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas tarp atitinkamų rodiklių grupių. Ryšių tarp požymių nustatymui buvo naudojamas Pearson koreliacijos koeficientas. Fenotipinės koreliacijos koeficiento patikimumas nustatytas naudojantis Dž. U. Snedekor lentele. Rezultatai laikyti patikimais, kai p≤0,05.
24
6. TYRIMŲ REZULTATAI
6.1. Lietuvos juodmargių populiacijos pieninių veislių karvių vidutinių
eksterjero rodiklių įvertinimas
6.1.1. Karvių eksterjero vidutinių rodiklių įvertinimas
Suskirsčius tirtas karves skirtingas pieninių galvijų veisles, 7,5 proc. sudarė Švedijos juodmargių, 33,3 proc.- Holšteinų, 1,1 proc.- Vokietijos juodmargių, 44 proc.- Lietuvos juodmargių, 0,8 proc. - Olandijos juodmargių, 1,1 proc. - Danijos juodmargių, 12,3 proc.- Senojo genotipo Lietuvos juodmargių veislės karvės (1 pav.).
1 pav. Karvių pasiskirstymas pagal veisles
Visų tirtų veislių karvių vidutiniai eksterjero požymiai nesiekė optimalaus balo, tačiau kūno gylis, užpakalio plotis, užpakalio kampas, įmitimas, kojų pastatymo kampas bei priekinių ir užpakalinių spenių išdėstymas beveik atitiko optimalius įvertinimus (žr. 8 lentelę).
28 125 4 165 3 4 46 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 ŠJ H VJ LJ OJ DJ GJ K ar vių sk aičiu s Veislė
25
8 lentelė. Tirtų karvių eksterjero požymių vidutiniai rodikliai.
Požymiai n mx Optimalus balas
Aukštis 372 140,91 0,184 - Kūno gylis 6,65 0,044 7 Krūtinės plotis 6,45 0,042 9 Pieninis tipas 6,94 0,048 8 Užpakalio plotis 4,98 0,020 5-6 Užpakalio kampas 4,74 0,031 5 Įmitimas 4,69 0,044 5
Kojų pastatymo kampas 4,84 0,047 5
Užpakalinių kojų forma 5,26 0,037 9
Kulno sąnarys 5,55 0,043 8
Nagos aukštis 4,67 0,042 8
Eisena 5,17 0,040 9
Tešmens priekinės dalies pritvirtinimas 5,79 0,039 9
Tešmens užpakalinės dalies aukštis 5,88 0,039 7-8
Tešmens raiščio tvirtumas 6,84 0,078 9
Tešmens gylis 7,00 0,028 5-6
Spenių ilgis 4,78 0,054 6
Spenių storis 4,04 0,042 5
Priekinių spenių išdėstymas 5,66 0,036 5
Užpakalių spenių išsidėstymas 5,64 0,045 5
Tirtų karvių eksterjero požymių vidutinis kūno gylis buvo 0,35 balo (5,00 proc.), krūtinės plotis – 2,55 (28,33 proc.), pieninis tipas – 1,06 (13,25 proc.), užpakalio plotis – 0,2 (0,4 proc.) užpakalio kampas – 0,26 (5,2 proc.), įmitimas – 0,31 (6,2 proc.), kojų pastatymo kampas – 0,16 (3,2 proc.), kulno sąnarys – 2,45 (30,63 proc.), nagos aukštis – 3,33 (41,63 proc.), eisena – 3,83 (42,56 proc.), tešmens priekinės dalies pritvirtinimas – 3,21 (35,67 proc.), tešmens užpakalinės dalies aukštis – 1,12 (16,00 proc.), tešmens raiščio tvirtumas – 2,16 (24,00 proc.), tešmens gylis – 2,00 (22,22 proc.), spenių ilgis – 1,22 (20,33 proc.), spenių storis – 0,96 (19,2 proc.), priekinių spenių išsidėstymas – 0,66 (13,2 proc.), užpakalinių spenių išsidėstymas – 0,64 (12,8 proc.) mažesni už optimalų įvertinimą.
26
6.2.Karvių bendrojo kūno išsivystymo eksterjero rodiklių įvertinimas
Įvertinus tirtų pieninių veislių karvių bendrojo kūno išsivystymo rodiklius (9 lentelė), nustatyta, kad Holšteinų veislės karvės buvo aukščiausios, bei užpakalio plotis ir krūtinės plotis buvo didžiausi. Šios veislės karvių aukštis buvo 2,8 cm (1,95 proc.) didesnis nei Lietuvos juodmargių, 4,89 cm (3,41 proc.), (p<0,001) – nei senojo genotipo Lietuvos juodmargių, 2,55 cm (1,78 proc.), (p<0,001) – nei Danijos juodmargių ir Olandijos juodmargių, 2,87 cm (2 proc.) – nei Švedijos juodmargių, 2,05 cm (1,43 proc.), (p<0,001) - nei Vokietijos juodmargių.
9 lentelė. Skirtingų veislių karvių bendrojo kūno išsivystymo požymių įvertinimai
Veislė Aukštis Kūno
gylis Krūtinės plotis Pieninis tipas Užpakali o plotis Užpakali o kampas Įmitimas H 143,30 6,82* 6,64 7,06 5,04 4,79 ***** 4,66* mx 0,213 0,061 0,051 0,076 0,021 0,054 0,074 LJ 140,50***** 6,84 6,45*** 7,10 5,03 4,76 ***** 4,84 mx 0,311 0,063 0,053 0,062 0,030 0,049 0,051 GJ 138,41***** 5,70***** 6,24* 6,13***** 4,72 ***** 4,72 ***** 4,41* mx 0,366 0,124 0,182 0,151 0,080 0,074 0,193 DJ 140,75 6,00***** ***** 5,00 6,00**** ***** 4,00 5,00 ***** 4,00 mx 1,750 0,000 0,000 0,000 0,000 0,000 0,000 OJ 142,00 5,33** 4,33* 5,67* 5,00 4,67 4,00 ***** mx 2,309 0,333 0,667 0,333 0,000 0,333 0,000 ŠJ 140,43***** 6,57* 6,32* 7,18 4,96* 4,43 ***** 4,54* mx 0,264 0,149 0,179 0,179 0,036 0,120 0,167 VJ 141,25 6,75 6,50 6,00* 4,25** 4,75 3,50* mx 1,109 0,250 0,289 0,408 0,250 0,250 0,500 *p<0,05, ** p<0,025, *** p<0,010, **** p<0,005, ***** p<0,001
Holšteinų veislės karvių krūtinės plotis buvo didesnis nei Lietuvos juodmargių skirtumas, 0,19 (2,86 proc.), (p<0,010) - nei Senojo genotipo Lietuvos juodmargių – 0,40 (6,02 proc.), (p<0,05) - nei Danijos juodmargių – 1,64 (24,70 proc.), (p<0,001) - nei Olandijos juodmargių – 2,31 (34,79 proc.), (p<0,05) - nei Švedijos juodmargių - 0,32 (4,82 proc.), (p<0,05) - nei Vokietijos juodmargių – 0,14 (2,11 proc.), (p<0,001).
Lietuvos juodmargių veislės karvių požymiai pagal kūno gylį ir įmitimą buvo didžiausi. Lietuvos juodmargių veislės karvių kūno gylis buvo didesnis nei Holšteinų - 0,02 (0,29 proc.), (p<0,05), Senojo genotipo Lietuvos juodmargių - 1,14 (16,67 proc.), (p<0,001), Danijos juodmargių - 0,84 (12,28 proc.), (p<0,001), Olandijos juodmargių – 1,51 (22,08 proc.) (p<0,025),
27 Švedijos juodmargių – 0,27 (3,95 proc.), (p<0,05), Vokietijos juodmargių – 0,09 (1,32 proc.), (p<0,001).
Lietuvos juodmargių veislės karvių įmitimas buvo didesnis nei Holšteinų – 0,18 (3,72 proc.), (p<0,05) - nei Senojo genotipo Lietuvos juodmargių – 0,43 (8,88 proc.), (p<0,05) - nei Danijos juodmargių – 0,84 (17,36 proc.), (p<0,001) - nei Olandijos juodmargių - 0,84 (17,36 proc.), (p<0,001) - nei Švedijos juodmargių – 0,30 (6,20 proc.), (p<0,05) - nei Vokietijos juodmargių – 1,34 (27,69 proc.), (p<0,05).
Geriausiai išreikštas buvo Švedijos juodmargių veislės karvių pieninis tipas ir buvo 21,03 proc. (1,51) geresnis nei Olandijos juodmargių, 16,43 proc. (1,18), (p<0,05) nei Vokietijos juodmargių ir 14,62 proc. (1,05), (p<0,05) nei Danijos juodmargių (p<0,005) ir Senojo genotipo Lietuvos juodmargių (p<0,001) tirtų karvių. Skirtumas tarp Švedijos juodmargių veislės karvių ir Holšteinų bei Lietuvos juodmargių karvių pieninio tipo buvo neženklus (1,67 proc. (0,12) ir 1,11 proc. (0,08) atitinkamai).
Holšteinų veislės karvių užpakalio plotis buvo artimas optimaliam ir apytikriai lygus Lietuvos juodmargių, skirtumas 0,01 (0,20 proc.), nei Senojo genotipo Lietuvos juodmargių – 0,32 (6,35 proc.), (p<0,001), nei Danijos juodmargių – 1,04 (20,63 proc.), (p<0,001), nei Olandijos juodmargių – 0,04 (0,79 proc.), nei Švedijos juodmargių 0,08 (1,59 proc.), (p<0,05), nei Vokietijos juodmargių – 0,79 (15,67 proc.), (p<0,025).
Danijos juodmargių veislės karvių užpakalio kampas buvo optimaliausias (lygus), o kitų veislių neženkliai nuleistas. Holšteinų veislės karvių užpakalio kampo rodiklio vertinimas buvo – 0,21 (4,20 proc.), (p<0,001), Lietuvos juodmargių – 0,24 (4,80 proc.), (p<0,001), Senojo genotipo Lietuvos juodmargių – 0,28 (5,60 proc.), (p<0,001), Olandijos juodmargių - 0,33 (6,60 proc.), Vokietijos juodmargių – 0,25 (5,00 proc.), o Švedijos juodmargių – 0,57 (11,40 proc.), (p<0,001), mažesnis nei Danijos juodmargių veislės karvių.
6.3.Karvių galūnių eksterjero ir eisenos rodiklių įvertinimas
Danijos juodmargių veislės karvių balai pagal užpakalinių kojų kampą ir eiseną buvo aukščiausi, rodantys, kad kojų kampas buvo šiek tiek sulenktas, (10 lentelė). Šios veislės karvių kojų pastatymo kampas buvo 1,93 (28,59 proc.) didesnis nei Holšteinų, 1,83 (27,11 proc.) – nei Lietuvos juodmargių, 2,05 (30,37 proc.) – nei Senojo genotipo Lietuvos juodmargių, 2,42 (35,85 proc.) – nei Olandijos juodmargių, 2,46 (36,44 proc.) – nei Švedijos juodmargių ir 1,75 (25,93 proc.) – nei Vokietijos juodmargių veislių karvių.
28
10 lentelė. Skirtingų veislių karvių galūnių išsivystymo požymių įvertinimai
Veislė Užpakalinių kojų
kampas Užpakalinių kojų forma Kulno sąnarys Nagos aukštis Eisena H 4,82* 5,30 5,23***** 4,50***** 4,69***** mx 0,065 0,058 0,071 0,076 0,099 LJ 4,92** 5,30 5,71***** 4,78***** 4,89***** mx 0,063 0,046 0,061 0,045 0,064 GJ 4,70 5,13 5,52***** 4,57**** 4,89***** mx 0,120 0,134 0,086 0,186 0,117 DJ 6,00 4,00 5,00 4,00 5,50 mx 0,750 0,577 0,707 0,000 0,866 OJ 4,33 4,00 5,00 4,67 6,50 mx 0,333 0,577 0,577 0,333 0,000 ŠJ 4,29 5,46 6,29 5,04***** 4,75***** mx 0,240 0,150 0,144 0,131 0,210 VJ 5,00* 5,00* 5,75 5,25*** 5,50 mx 0,000 0,000 0,479 0,250 0,000 *p<0,05, ** p<0,025, *** p<0,010, **** p<0,005, ***** p<0,001
Olandijos juodmargių veislės karvių eisena buvo tiesesnė. Didžiausi eisenos įvertinimo rodiklių skirtumai buvo nustatyti tarp Olandijos juodmargių veislės karvių ir Danijos juodmargių – 25,00 proc. (1,50), Holšteinių, 27,85 proc. (1,81), (p<0,001), Lietuvos juodmargių - 18,50 proc. (1,11), (p<0,001), Senojo genotipo Lietuvos juodmargių – 24,77 proc. (1,61), (p<0,001), Švedijos juodmargių 26,92 proc. (1,75), (p<0,001). Skirtumai tarp Olandijos juodmargių veislės karvių ir Vokietijos juodmargių eisenos vertinimų buvo mažesni – 15,38 proc. (1,00).
Geriausi užpakalinių kojų forma ir kulno sąnarys nustatyti Švedijos juodmargių veislės karvėms, kurių užpakalinių kojų forma buvo net 26,74 proc. (1,46) taisyklingesnė nei Danijos ir Olandijos juodmargių, 8,42 proc. (0,46) – nei Vokietijos juodmargių (p<0,05), 6,04 proc. (0,33) – nei Senojo genotipo Lietuvos juodmargių, ir tik 2,93 proc. (0,16) – nei Holšteinų ir Lietuvos juodmargių.
Įvertinus tirtų karvių nagos aukštį, nustatyta, kad Danijos juodmargių veislės šis rodiklis buvo 1,25 (23,81 proc.), Holšteinų – 0,75 (14,29 proc.), (p<0,001), senojo genotipo Lietuvos juodmargių – 0,68 (12,95 proc.), (p<0,001), Olandijos juodmargių – 0,58 (11,05 proc.), Lietuvos juodmargių – 0,47 (8,95 proc.), (p<0,001), Švedijos juodmargių – 0,21 (4,00 proc.), (p<0,001), mažesnis nei Vokietijos juodmargių veislės karvių, kurių šis rodiklis buvo didžiausias.
29
6.4.Karvių tešmens eksterjero rodiklių įvertinimas
Karvių tešmens eksterjero rodiklių vertinimo rezultatai (11 lentelė) parodė, kad Danijos juodmargių veislės karvių priekinės dalies pritvirtinimas buvo 1,30 (18,57 proc.) tvirtesnis nei Holšteinų, 1,28 (18,29 proc.), (p<0,001) – nei Lietuvos juodmargių, 1,17 (16,71 proc.), (p<0,001) – nei Senojo genotipo Lietuvos juodmargių, 0,75 (10,71 proc.), (p<0,001) – Švedijos juodmargių, 0,67 (9,57 proc.) – nei Olandijos juodmargių, ir 0,50 (7,14 proc.) – Vokietijos juodmargių veislės karvių.
11 lentelė. Skirtingų veislių karvių tešmens išsivystymo požymių įvertinimai
Veislė Tešmens priekinės dalies pritvirti-nimas Teš-mens užpa-kalinės dalies aukštis Tešmens raiščio tvirtu-mas Tešmens gylis Spenių ilgis Spe-nių storis Priekinių spenių išdėsty-mas Užpaka-linių spenių išsidės-tymas H 5,70***** 5,89 7,02 7,08***** 4,75***** 4,00 5,64***** 5,66***** mx 0,062 0,069 0,130 0,040 0,103 0,075 0,059 0,066 LJ 5,72***** 5,93 6,93 6,90***** 4,54***** 4,11 5,70***** 5,67***** mx 0,048 0,055 0,124 0,043 0,060 0,060 0,047 0,076 GJ 5,83***** 5,65 6,02***** 7,20***** 5,89 4,04 5,22 5,02 mx 0,143 0,104 0,160 0,096 0,136 0,121 0,087 0,022 DJ 7,00 4,00**** 4,00*** 7,00*** 4,00***** 4,50 7,00***** 7,00***** mx 0,00 0,00 0,58 0,00 0,00 0,289 0,00 0,00 OJ 6,33 6,33 5,33 6,33 4,33** 4,00 5,67 6,33 mx 0,333 0,333 0,667 0,333 0,333 0,000 0,333 0,667 ŠJ 6,25* 6,07 7,50 7,07 4,75**** 3,93 5,96***** 6,04***** mx 0,333 0,667 0,333 0,667 0,333 0,152 0,182 0,182 VJ 6,50 6,25 5,50** 5,75 4,00***** 3,80 7,00***** 6,25*** mx 0,289 0,250 0,289 0,250 0,000 0,000 0,000 0,250 *p<0,05, ** p<0,025, *** p<0,010, **** p<0,005, ***** p<0,001
Tyrimai parodė, kad Olandijos juodmargių veislės karvių užpakalinės tešmens dalies aukštis buvo 2,33 (36,81 proc.) aukštesnis nei Danijos juodmargių, 0,68 (10,74 proc.), (p<0,005) - nei Senojo genotipo Lietuvos juodmargių, 0,40 (6,32 proc.) – nei Lietuvos juodmargių, 0,44 (6,95 proc.) – nei Holšteinų, 0,26 (4,11 proc.) – nei Švedijos juodmargių, 0,08 (1,26 proc.) – nei Vokietijos juodmargių veislės karvių.
