Skirtingų populiacijų pieninių karvių melžimo savybių įvertinimas laktacijos eigoje

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

GYVŪNŲ VEISIMO KATEDRA

Asta Dargienė

Skirtingų populiacijų pieninių karvių melžimo savybių

įvertinimas laktacijos eigoje

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovė dr. R. Japertienė

(2)

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas “Skirtingų populiacijų pieninių karvių melžimo savybių įvertinimas laktacijos eigoje“

1. Yra atliktas mano paties;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2020 – 01 – 03

Asta Dargienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2020 – 01 – 03

Asta Dargienė

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

2020 – 01 – 03 Dr. Renata Japertienė

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

2020 – 01 – 03 dr. Giedrius Palubinskas

(aprobacijos data) (Katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) ( parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės/riaus parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

3 TURINYS SANTRAUKA ...4 SUMMARY ...5 1. ĮVADAS ...8 2. LITERATŪROS APŽVALGA ...10

2.1 PIENINIŲ GALVIJŲ VEISLĖS...10

2.2. KARVIŲ LAKTACIJOS FIZIOLOGIJA………..…13

2.3. KARVIŲ MELŽIMO SAVYBĖS...15

2.4. PRIETAISAI, MELŽIMO SAVYBĖMS ĮVERTINTI...15

2.5. ĮVAIRIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA PIENO SUDĖČIAI IR KOKYBEI...17

3. TYRIMŲ METODIKA ...19

4. TYRIMŲ REZULTATAI ...21

4.1 VIDUTINIŲ LIETUVOS PIENINIŲ KARVIŲ TIRTŲ RODIKLIŲ ĮVERTINIMAS…....21

4.2.ĮVAIRIŲ LIETUVOS PIENINIŲ KARVIŲ VIDUTINIŲ MELŽIMO SAVYBIŲ RODIKLIŲ ĮVERTINIMAS SKIRTINGŲ LAKTACIJOS STADIJŲ METU…………...22

4.3.ĮVAIRIŲ LIETUVOS PIENINIŲ GALVIJŲ POPULIACIJŲ KARVIŲ VIDUTINIŲ MELŽIMO SAVYBIŲ RODIKLIŲ ĮVERTINIMAS SKIRTINGŲ LAKTACIJOS MĖNESIŲ METU……….……….……28

5. REZULTATŲ APTARIMAS ...40

6. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI...41

(4)

4

SANTRAUKA Autorius: Asta Dargienė

Darbo vadovas: dr. Renata Japertienė.

Darbo pavadinimas: Skirtingų populiacijų pieninių karvių melžimo savybių įvertinimas

laktacijos eigoje.

Darbo struktūra: įvadas, literatūros apžvalga, tyrimo metodika, darbo rezultatai ir jų

aptarimas, išvados. Literatūros sąraše – 31 šaltiniai. Darbo apimtis - 45 puslapiai. Pateikta: 9 lentelės, 10 paveikslų.

Trumpa metodika: Mokslinis–tiriamasis darbas atliktas 2016 - 2019 m. Lietuvos

sveikatos mokslų universitete Veterinarijos Akademijos Gyvūnų veisimo katedroje bei 8 pieninių galvijų ūkiuose. Įvertinta 940 pieninių karvių, iš kurių: 379 Lietuvos juodmargių populiacijos ir 561 Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos. Tyrimų metu buvo sudaryta duomenų bazė pagal pieninių galvijų kilmės ir melžimo savybių duomenis. Karvės grupuotos pagal populiacijas, laktacijos stadiją ir laktacijos mėnesį. Atliekant analizę karvės buvo grupuojamos pagal holšteinizacijos laipsnį, genotipą ir sezoną. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta dispersinės analizės metodu (ANOVA).

Baigiamojo darbo tikslas: Įvertinti ir palyginti Lietuvoje veisiamų skirtingų veislių

pieninių karvių melžimo savybių rodiklius laktacijos eigoje.

Baigiamojo darbo uždaviniai: Įvertinti ir palyginti Lietuvos juodmargių ir Lietuvos

žalųjų ir žalmargių pieninių karvių didžiausios pieno tekėjimo srovės, melžimo greičio ir trukmės ir pieno kiekio rodiklius skirtingų laktacijos stadijų ir mėnesių metu.

Tyrimo rezultatai: Palyginus vidutinius Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų ir žalmargių

populiacijų karvių melžimo savybių rodiklius laktacijos eigoje nustatyta, kad vidutinis tirtų karvių melžimo greitis (0,06 kg/min.) ir didžiausia pieno tekėjimo srovė (0,13 kg/min.) Lietuvos juodmargių populiacijos karvių buvo neženkliai didesnė, o melžimo trukmė (10,62 s) – neženkliai trumpesnė nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių (p<0,05). Ryte melžimo greitis ir didžiausia pieno tekėjimo srovė abiejų populiacijų karvių buvo neženkliai didesns nei vakare, o vakarinis melžimas abiejų populiacijų karvių truko trumpiau nei rytinis (p<0,05).

Dižiausias melžimo greitis ir ilgiausia melžimo trukmė abiejų populiacijų karvių buvo iki 100 laktacijos dienų laikotarpiu, o didžiausia pieno tekėjimo srovė buvo nuo 101 iki 200 laktacijos dienų laikotarpiu (p>0,05). Didžiausias melžimo greitis ir ilgiausia melžimo trukmė rytinio ir vakarinio melžimų metu abiejų populiacijų karvių buvo iki 100 laktacijos dienų laikotarpiu, o didžiausia pieno tekėjimo srovė išliko akščiausia iki 200 laktacijos dienos.(p>0,05)

(5)

5 Įvertinus ir palyginus vidutinius karvių melžimo savybių rodiklius skirtingais laktacijos mėnesiais, nustatyta, kad didžiausias abiejų populiacijų karvių melžimo greitis buvo II - III laktacijos mėnesiais, melžimo trukmė - II, o didžiausia pieno tekėjimo srovė - IV laktacijos mėnesį. (p<0,001) Didžiausias melžimo greitis ir ilgiausia melžimo trukmė rytinio ir vakarinio melžimų metu abiejų populiacijų karvių buvo II laktacijos mėnesį, o didžiausia pieno tekėjimo srovė – IV laktacijos mėnesį. Rytinio melžimo metu visi rodikliai buvo didesni nei vakarinio. (p<0,001).

Palyginti vidutinius tirtų karvių kiekio rodiklius laktacijos eigoje, nustatyta, kad abiejų populiacijų karvių pieno kiekio kitimo tendencija laktacijos eigoje sutapo su melžimo greičio kitimo tendencija ir buvo didesnis iki 100 laktacijos dienos. (p<0,001) Didžiausias melžimo greitis ir ilgiausia melžimo trukmė rytinio ir vakarinio melžimų metu abiejų populiacijų karvių buvo II laktacijos mėnesį, o didžiausia pieno tekėjimo srovė – IV laktacijos mėnesį. Rytinio melžimo metu visi rodikliai buvo didesni nei vakarinio. (p<0,001).

(6)

6

SUMMARY Author: Asta Dargienė

Research supervisor: dr. Renata Japertienė

Name of the Paper: Evaluation of milking properties of dairy cows in different

populations during lactation

Structure of the Paper: literature review, research methodology, results and discussion,

conclusions. List of Literature consists of 31 sources. Volume of the Paper - 45 pages. Presented: 9 tables, 10 figures.

Methods: The scientific-investigative research was performed in the Animal breeding and

nutrition department of the Veterinary academy of the Lithuanian Health Science University and in the 8 dairy farms in 2016 – 2019. 940 dairy cows were evaluated, of which: 379 Lithuanian Black and White populations and 561 Lithuanian red and red and white populations. During the research, a database was created based on data on the origin, milk yield and milkability traits of dairy cows. Cows were grouped by population, lactation stage and lactation month. Statistical analysis of the data was performed by analysis of variance (ANOVA).

The aim of the thesis: To evaluate and compare milkability traits of dairy cows of

different breeds in Lithuania during lactation.

The goals of the thesis: To evaluate and compare the indicators of the high milk flow,

milking speed, milking time and milk yield in Lithuanian dairy cows during different stages and months of lactation.

The results of the research: Comparison of the average milkability traits of Lithuanian

black and white and Lithuanian red and red and white cows during lactation revealed that the average milking speed (0.06 kg/min.) And the highest milk flow (0.13 kg/min.) In Lithuanian black and white populations. The milking time (10.62 s) was significantly shorter than that of Lithuanian cows (p<0.05). In the morning, milking speed and the highest milk flow in both populations were slightly higher than in the evening, while evening milking in both populations was shorter than in the morning. (p<0.05).

The highest milking speed and longest milking time in both cows were up to 100 lactation days and the highest milk flow was between 101 and 200 lactation days (p>0.05). The highest milking flow and the longest milking time in the morning and evening milking were up to 100 lactation days in both cows, while the highest milk flow was kept at the highest level till 200 lactation days (p>0.05).

Evaluating and comparing average milkability traits of cows in different lactation months, it was found that the highest milking speed of both cows in lactation months II - III, milking

(7)

7 time- II and high milk flow in lactation month IV (p<0.001). The highest milking speed and the longest milking time during morning and evening milking were in both lactating cows during the II lactation month and the highest milk flow in the 4th lactating month. In the morning all milkability trais were higher than in the evening milking (p<0.001).

Comparison of the average milk yields of the studied cows showed that the milk tendency of the cows in both populations coincided with the tendency of the milking rate and was higher up to 100 days of lactation (p<0.001). The highest milking speed and the longest milking time during morning and evening milking were in both lactating cows during the II lactation month and the highest milk flow in the 4th lactating month. In the morning all milkability traits were higher than in the evening milking (p<0.001).

(8)

8

1. ĮVADAS

Pieną ir jo produktus žmonija vartoja nuo neatmenamų laikų, nuo tada kai buvo prijaukintos karvės, ožkos, avys, kiti pieniniai galvijai. Pieno produktai yra kasdienis maistas, kurį gaunant nesuteikiama kančia gyvuliui ir nedaroma žala gamtai. Žmonės daug tūkstančių metų vartoja karvių, ožkų, avių ir kitų gyvulių pieną, tačiau visame pasaulyje daugiausiai suvartojama karvių pieno. [1]

Pienas tarp visų augalinės ir gyvulinės kilmės produktų yra pats vertingiausias. Pagal maistinę ir energetinę vertę pienas yra vienas geriausių, lengvai įsisavinamų maisto produktų, patenkinantis visus žmogaus organizmo poreikius ir tinkamas vartoti visų amžiaus grupių vartotojams. [2]

Pienininkystės sektoriaus plėtojimas – viena svarbiausių žemės ūkio krypčių. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių pieninių galvijų veislių selekcijos programos yra orientuotos į pieno produkcijos didinimą ir jo kokybės gerinimą. [3]

Karvių pieningumas didėja stambėjant pieno ūkiams, taip pat didėja ir darbo našumas. Gyvulių skaičiaus augimas ir primilžio didėjimas pasiekiamas gerinant gyvulių genetinį potencialą, šėrimą ir laikymo sąlygas. [4].

Gyvulių produktyvumą maždaug 65 proc. lemia šėrimas, o 35 proc. - veislininkystė ir laikymo sąlygos. Galime turėti labai pieningos veislės karvę, bet jeigu ją šersime tik šiaudais, vargu ar daug pieno ji duos. [5]

Melžimo savybių (melžimo trukmė, melžimo greitis, didžiausia pieno tekėjimo srovė) rodikliai yra naudinga ir svarbi informacija, atspindinti melžimo eigą. Didėjant melžimo greičiui, mažėja melžimo trukmė. Tai turi teigiamą poveikį pieno savikainai, tačiau didelis pieno atleidimo greitis yra susijęs su tešmens liga – mastitu. [6]

Karvių melžimo savybės turi įtakos ūkio pelningumui. Nuo pieno tekėjimo priklauso spenio sfinkterio funkcijos. Šis rodiklis lemia riziką susirgti mastitu. Mastito profilaktikai daugelio veislių selekcinėse programose naudojami karvių melžimo rodikliai, genetiškai koreliuojantys su somatinėmis ląstelėmis piene ir mastitu. [7]

Įvertinus pieno tekėjimo kreives, galima gauti naudingos informacijos ir pagerinti melžimo efektyvumą, tešmens sveikumą, pritaikyti karvių fiziologinius poreikius automatizuotam melžimui ir melžimo procesui [8].

(9)

9 Vertinant karvių melžimo savybes, skirtingose šalyse naudojami įvairūs genetinio vertinimo BLUP metodo modeliai, pritaikyti konkrečioms galvijų populiacijoms. Daugelyje valstybių karvių melžimo veislinės vertės rodikliai kombinuojami į vieną indeksą su karvių temperamento įvertinimu. [7]

Darbo tikslas

Įvertinti ir palyginti Lietuvoje veisiamų skirtingų veislių pieninių karvių melžimo savybių ir pieno kiekio rodiklius laktacijos eigoje.

Darbo uždaviniai

1. Įvertinti ir palyginti Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijų karvių melžimo savybių vidutinius rodiklius:

1.1. Vidutinę paros didžiausią pieno tekėjimo srovę, melžimo greitį ir trukmę;

1.2. Didžiausią pieno tekėjimo srovę, melžimo greitį ir trukmę skirtingų melžimų metu.

2. Įvertinti ir palyginti vidutinius Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijų karvių melžimo savybių rodiklius skirtingų laktacijos stadijų metu:

3. Įvertinti ir palyginti vidutinius Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijų karvių melžimo savybių rodiklius skirtingų laktacijos mėnesių metu:

4. Įvertinti ir palyginti vidutinius Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijų karvių kiekio rodiklius laktacijos eigoje:

4.1. Skirtingų laktacijos stadijų metu; 4.2. Skirtingų laktacijos mėnesių metu.

(10)

10

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. PIENINIŲ GALVIJŲ VEISLĖS

Gyvulių veislės yra ilgo žmonių darbo rezultatas. Laukinių gyvulių veislių nėra. Veislė – tai bendros kilmės pakankamai didelė gyvulių grupė, kuri turi panašių morfologinių, fiziologinių ir ūkinių požymių, kuriuos nuolat perduoda palikuoniams. Pasaulyje yra apie 1000 galvijų veislių. Daugiau paplitusios tik apie 300 veislių. Iš jų pieninių galvijų – 80, mėsinių – 26, mėsinių – 61, darbinių – 10, mėsinių-darbinių ir darbinių-mėsinių – 27, pieninių-mėsinių-darbinių (trejopo produktyvumo) – 87, darbinių-pieninių – 8. Veislių skaičius yra nepastovus. Per pastaruosius 100 metų išnyko beveik 450 vietinių veislių. [9]

Maždaug prieš pusę šimtmečio Lietuvoje susiformavo dvi galvijų veislės, tarsi perdalijusios mūsų valstybę įstrižai į dvi dalis. Vakaruose ir pietuose veisiami Lietuvos juodmargių, o šiaurės rytuose – žalųjų veislės galvijai. Lietuvos šiaurėje žalieji sudarė vientisą masyvą su kaimynystėje veisiamais jiems giminingais Latvijos dvylaisiais. Žalieji sudarė apie 40 proc. galvijų. Mažėjant karvių skaičiui, dar sparčiau mažėjo Lietuvos žalųjų, ir dabar šios veislės galvjai/karvės sudaro 24,6 proc. kontroliuojamų galvijų. Savotiškoje konkurencinėje kovoje dėl išlikimo savo pieningumu ši veislė yra lygiavertė juodmargių galvijų veislei, o pieno riebalų ir baltymų kiekiu - pranašesnė. Lietuvos žalųjų veislės karvių vidutinis produktyvumas per paskutinius metus buvo 6 700 kg 4,43 proc. riebumo ir 3,45 proc. baltymingumo pieno. Pieningumu jos tik 15 kg per metus atsilieka nuo Lietuvos juodmargių veislės karvių, o pagal pieno riebumą ir baltymingumą yra 0,12-0,14 proc. pranašesnės ir iš jų gaunama 16 kg pieno riebalų ir baltymų daugiau. Lietuvos žalųjų veislės karvės pirmą kartą veršiuojasi vienu mėnesiu jaunesnės, tačiau per pirmą laktaciją iš jų primelžiama 75 kg pieno daugiau, kuris yra 0,17 proc. riebesnis ir 0,16 proc. baltymingesnis negu Lietuvos juodmargių veislės pirmaveršių karvių. Todėl vis dažniau Lietuvos žalųjų veislės karves įsigyja ir tradiciniai juodmargių galvijų augintojai pietvakariniuose rajonuose, ko pasėkoje, vėl pradėjo didėti Lietuvos žalųjų ir juodmargių veislių karvių skaičiaus santykis. [9]

Lietuvos juodmargių galvijų veislė. Lietuvos juodmargių galvijų veislė sukurta

panaudojant geriausių pasaulio pieninių galvijų genetinį potencialą bei grynojo veisimo privalumus. Veislės kūrimo, formavimo ir gerinimo procesas truko daugiau kaip keturis šimtmečius (nuo XVI a.). Iš pradžių vietiniai galvijai buvo imti gerinti iš Nyderlandų įvežtais juodmargiais. Po Pirmojo pasaulinio karo į Lietuvą be, Olandijos juodmargių, buvo įvežama ostfryzų ir Švedijos juodmargių veislių galvijų. Savarankiška veisle Lietuvos juodmargiai pripažinti 1951 m. Buvo sukurtas olandizuotas Lietuvos juodmargių tipas. Dėl Olandijos

(11)

11 juodmargių įtakos Lietuvos juodmargių veislės karvės tapo pieningesnės, pagerėjo pieno sudėtis, eksterjeras, o ypač tešmens morfologinės ir fiziologinės savybės[10]

Šiuolaikiniai Lietuvos juodmargių veislės galvijai yra stiprios konstrukcijos, proporcingo, bet neretai per daug kompaktiško kūno sudėjimo. Dėl trumpų kojų, gilios ir plačios krūtinės, plačios keteros, nugaros, juosmens, ilgo ir plataus pasturgalio bei gerai išsivysčiusių raumenų jie dažnai panašesni į pieninius-mėsinius galvijus. [11]

Prieauglis pasižymi dideliu augimo greičiu ir sparčiu brendimu. Lietuvos juodmargių veislės galvijai, kaip atvira populiacija, gerinami produktyvių artimų veislių buliais. [11]

1 pav. Lietuvos juodmargių veislės telyčaitė. [12]

Lietuvos juodmargiai galvijai vidutinio stambumo. Karvės sveria 550–600 kg, buliai 900– 1000 kg, gimę veršeliai 34–36 kg. Lietuvos juodmargių gerai derinasi pieningumas, pieno riebumas, baltymingumas. Praėjusio šimtmečio septintajame dešimtmetyje prasidėjo intensyvus Lietuvos juodmargių galvijų gerinimas naudojant Vokietijos, Olandijos juodmargius bei Kanados holšteinus. Holšteinizuoti Lietuvos juodmargiai yra aukštesni, ryškesnio pieninio tipo ir pieningesni. Šio genotipo karvių tešmenys dažniausiai yra vonios formos arba apvalūs, dideli, liaukingi, priekiniuose ketvirčiuose telpa 42–44 proc. pieno. Iš karvės per minutę primelžiama po 1,6–2,3 kg pieno. Gerinant Lietuvos juodmargių veislės galvijus selekcijos procese naudojami holšteinai, Olandijos, Vokietijos, Danijos ir Švedijos juodmargių veislių galvijai. [1]

Lietuvos žalųjų galvijų veislė. Vietiniai galvijai Lietuvoje dėl blogo šėrimo ir laikymo

(12)

12 Įvairiu laiku ir į įvairias Lietuvos vietas buvo atvežta Olandijos juodmargių, Danijos žalųjų, švicų, airšyrų, anglerų, ostfryzų, Švedijos juodmargių, šorthornų, angelnų, simentalių ir kitų produktyvių veislių galvijų. Daugiausia buvo įvežta Olandijos juodmargių ir Danijos žalųjų galvijų. Lietuvos žalųjų galvijų veislė išvesta kryžminant vietinius galvijus su Danijos žalaisiais, kai kur buvo panaudoti anglerai, o kai kur taikytas įterpiamasis kryžminimas su švicais, Latvijos dvylaisiais, Švedijos žalmargiais ir net simentaliais. [1]

2 pav. Lietuvos žalųjų veislės karvė. [13]

Tačiau didžiausią poveikį besiformuojančiai Lietuvos žalųjų galvijų veislei darė Danijos žalieji galvijai. 1951 m. Lietuvos žalieji galvijai pripažinti savarankiška veisle. Jie sudaro apie 26 proc. visų Lietuvoje veisiamų galvijų. Danijos žalieji buliai pagerino Lietuvos žalųjų galvijų pieningumą, masę, kūno matmenis, paspartino brendimą, tačiau pieno riebumo nepadidino. Karvių aukštis ties ketera – 128–129 cm, masė – 520–550 kg, bulių – 823–900 kg. Ką tik atvesti veršeliai sveria 32–36 kg. [1]

(13)

13

2.2. Karvių laktacijos fiziologija

Laktacija yra periodas, kurio metu mama, per pieno liauką, išskiria pieną. Norint, kad karvės duotų pieno, jos turi veršiuotis, o laktacijos ciklas yra laikotarpis nuo vieno veršiavimosi iki kito. Laktacijos ciklas yra padalintas į keturias fazes: ankstyvoji, vidurinė ir vėlyvoji laktacija (kiekviena po maždaug 120 dienų) ir sausasis laikotarpis (kuris turėtų trukti net 65 dienas). Idealiame pasaulyje karvės veršiuojasi kas 12 mėnesių. [15].

Karvių tešmenį sudaro dvi poros pieno liaukų, kurios yra suaugusios tarpusavyje. Tešmuo sudarytas iš keturių ketvirčių – priekinio dešiniojo, priekinio kairiojo, užpakalinio dešiniojo bei užpakalinio kairiojo. Visi jie atskirti vienas nuo kito, todėl iš kiekvieno jų galima išmelžti atskirai ir pienas iš vieno ketvirčio nesimaišo. Pieno liauka susideda iš skirting audinių: jungiamojo, riebalinio ir liaukinio. Centrinė nervų sistema ir vidinės sekrecijos liaukos reguliuoja pieno gamybą ir atleidimą. [16; 17]

Tešmens odoje gausu riebalinių ir prakaito liaukų, kuri apaugusi trumpais plaukais. Kiekvienas tešmens ketvirtis, baigiasi speniu. Jų paskirtis yra apsaugoti tešmenį nuo infekcijos ir dalyvauti melžimo procese. Spenių sienelę sudaro daug išilginių, skersinių bei žiedinių raumeninių ir elastingų jungiamojo audinio sluoksnių. Traukiantis audinių skaiduloms spenys susitraukia arba išsitiesia. [4]

Karvių tešmuo vystosi iki 6 laktacijos. Baigiantis laktacijai tešmuo mažėja ir alveolių ertmė išnyksta. Jų vietoje išsivystos riebalinis audinys. Maždaug po 12- 15 dienų veršingos karvės pieno liaukose iš naujo pradeda formuotis alveolės ir latakėliai. Visiškai tešmens regeneracijai yra būtinas 40 - 60 dienų užtrūkio laikotarpis, kitu atveju neigiamai veiks liaukinio audinio regeneraciją ir sumažins produktyvumą. Tešmenyje pienas gaminasi visą laiką ir intensyviausiai pirmas valandas po melžimo. Pienas reguliariai turi būti išmelžiamas. Melžimas du kartus per dieną yra įprasta praktika daugelyje šalių. Dažnesnis melžimas lemia didesnę pieno produkciją, jei užtikrinama tinkama mityba, tačiau bendra ekonominė nauda priklauso nuo darbo sąnaudų, pieno kainų, pieno kvotos ir kitų veiksnių.[18; 3].

Pieno gamybą galima padidinti perėjus nuo melžimo du kartus per dieną iki melžimo tris kartus per dieną. Be to, pailgėja ir laktacijos laikas. Priežastis, dėl kurios pieno gamyba padidėja dažnesnio melžimo metu, galėtų būti dažnesni hormonų, skatinančių pieno sekreciją, išskyrimas ir jų poveikis pieno liaukai. Tačiau piene yra inhibitorius, turintis neigiamą atsiliepimą apie pieno sekreciją. Taigi dažnesnis šio inhibitoriaus pašalinimas lemia didesnę produkciją. Įdomus pastebėjimas šiuo atžvilgiu yra tas, kad karvės su mažu tešmens cisternu yra jautresnės melžimo

(14)

14 dažniui. Kuo mažesnis rezervuaras, tuo didesnis dažno pieno pašalinimo poveikis pieno gamybai, tuo tarpu didesniuose rezervuaruose mažesnis atsakas į dažną melžimą. [18; 2]

Pieno primilžis padidėja pirmaisiais mėnesiais po apsiveršiavimo, o po to po truputį mažėja (3 paveikslas). Žindymo kreivė skiriasi kiekvienam gyvuliui, priklausomai nuo jo individualių savybių bei veislės. Maitinimas ir priežiūra taip pat turi didelę įtaką laktacijos kreivei bei bendram pagaminamo pieno kiekiui. Idealiu atveju laktacija yra 305 dienos, tačiau praktiškai paprastai jos būna daugiau, po to dviejų mėnesių sausas laikotarpis prieš kitą veršiavimąsi. Karvės pieno primilžiui turi įtakos daugelis veiksnių. [18; 19]

3 pav. Pieninių karvių laktacijos kreivė [18]

Laktacijos procesą reguliuoja visa eilė hormonų. Tai prolaktinas, augimo hormonas, oksitocinas, skydliaukės hormonai ir kiti. Kiekvieną kartą melžiant hormonas prolaktinas yra išskiriamas ir stimuliuoja pieno gamybą. Augimo hormonas padeda reguliuoti fiziologinius procesus. Jis yra svarbus faktorius laktozės, baltymų, riebalų sintezei pieno liaukoje. Oskitocinas stimuliuoja pieno liauką, kas įvyksta sudirginus spenius. Tuo metu yra sužadinamas oksitocino išskyrimas. Oksitocinas patenka į kraują ir pasiekęs mioepitelines ląsteles, jas sutraukia. Pieno atleidimui reikalingas oksitocino kiekis kraujyje išsilaiko nuo 4 iki 7 min. Baigus veikti oksitocinui pieno atleidimo sužadinti neįmanoma. Tą galima padaryti praėjus 4 val. po melžimo. [20; 21; 22; 23]

(15)

15

2.3. Karvių melžimo savybės

Melžimo savybių (melžimo trukmė, melžimo greitis, didžiausia pieno tekėjimo srovė) rodikliai yra naudinga ir svarbi informacija, atspindinti melžimo eigą. Didėjant melžimo greičiui, mažėja melžimo trukmė. Tai turi teigiamą poveikį pieno savikainai, tačiau didelis pieno atleidimo greitis yra susijęs su tešmens liga – mastitu. [24]

Paprastai melžimo savybės tapatinamos su melžimo greičiu, kuris gali būti apibūdinamas kaip lėtas, vidutinis ar greitas. Melžimo greitis vertinamas kaip laikas, reikalingas pamelžti karvę ir matuojamas laikas (sekundėmis) nuo melžiklių uždėjimo ant spenių iki jų nuėmimo. [24]

Įvairiose šalyse melžimo greitis vertinamas skirtingai. Vienose šalyse naudojama nuo 1 iki 3 balų (1 – lėtai, 2 – vidutiniškai, 3 – greitai), kitose nuo 1 iki 8 arba nuo 1 iki 9 balų vertinimo sistema, tačiau populiariausia nuo 1 iki 5 balų (1 – labai lėtai, 2 – lėtai, 3 – vidutiniškai, 4 – greitai, 5 – labai greitai) vertinimo sistema. Daugumos mokslininkų nuomone, pageidautinas melžimo lengvumas turėtų atitikti 3–4 balus 5 balų vertinimo sistemoje, t. y. turėtų būti vidutinis arba greitas. Kiekviena karvė yra vertinama (labai lėtai, lėtai, vidutiniškai, greitai ar labai greitai, atitinkamai nuo viso melžimo laiko ir nepriklausomai nuo pieningumo) pagal vieną iš šių požymių. [24]

Puikios melžimo savybės yra tokios, kai pienas teka tokiu greičiu, kad užmovus paskutinį melžiklį ant karvės spenio, pieno tekėjimas sparčiai didėja tol, kol pasiekiamas didžiausias greitis. Stipriausia pieno tekėjimo srovė yra nepastovi ir priklauso nuo didelio pieno kiekio, kuris primelžiamas per melžimą. Melžimo pabaigoje, po to, kai didžiausio pieno tekėjimo etapas pasibaigia, pieno tėkmė turėtų staiga nukristi ir labai sumažėti. Jeigu melžimo įranga veikia tinkamai, melžikliai bus greitai nuimami. [24]

2.4. Prietaisai, melžimo savybėms įvertinti

Melžimo savybes galima įvertinti specialiais prietaisais. Pieno tekėjimo greitį ir melžimo trukmę galima nustatyti prietaisu Lactocorder. Jis taip pat gali būti naudojamas kaip diagnostikos priemonė melžimo eigos problemoms išaiškinti. Srovės matuoklio technologija leidžia kaupti informaciją apie pieno atleidimo kreivės formą. Gauta informacija gali būti naudojama selekcijos programoms įgyvendinti. [24]

Lactocorder sudarytas iš hidraulinio elemento, kuris matuoja rodiklius, ir elektroninio elemento, kuris apdoroja ir išsaugo duomenis. Pienas teka per centrifugos galvutę, sudarytą iš maždaug 60 atskirų elektrodų, matuojančių pieno elektrinį laidumą kiekvieną 0,7 sekundės dalį.

(16)

16 Per kiekvieną matavimą duomenys ir laikas, kada atliktas matavimas, įrašomi į atitinkamą bylą. Tokia technologija įdiegta automatinio melžimo sistemose pieno tekėjimo duomenims tiesiogiai į kompiuterinę programą įrašyti. Naudojant prietaiso sistemos duomenis, nubraižomos pieno tekėjimo kreivės. Gera pieno tekėjimo kreivė yra tokia, kai joje nėra jokių trūkių (greitas, nepertraukiamas nuolydis nuo 0 iki stabilumo fazės), kai didžiausias pieno tekėjimas nėra nei per aukštas, nei per žemas, kai stabilumo fazės trukmė yra optimali, kai pieno srovė mažėja santykinai greitai, dėl darbo eigos nėra permelžimo, o melžimo periodas trumpas. [24]

Įvertinus pieno tekėjimo kreives, galima gauti naudingos informacijos ir pagerinti melžimo efektyvumą, tešmens sveikumą, pritaikyti karvių fiziologinius poreikius automatizuotam melžimui ir melžimo procesui. Prieš įdiegiant aparatą Lactocorder į Vokietijos pieno produkcijos kontrolės sistemą, buvo atlikta labai daug tyrimų. 1997 m. Tarptautinis gyvulių kontrolės komitetas (ICAR) suteikė leidimą naudoti šį prietaisą produktyvumo kontrolei. Melžimo savybes vertinantis prietaisas ypač išpopuliarėjo Bavarijoje. Pagerinus kontrolės sistemą, sumažėjo pieno mėginių paėmimo išlaidos, darbuotojų skaičius. Be to, atsirado galimybių kaupti ir apdoroti gautą informaciją apie darbą ir melžimo įrangą, be papildomų išlaidų parengti melžimo savybių kreives, automatiškai perduoti produkcijos duomenis ir pieno mėginių klasifikavimo rezultatus. Vertinant karvių melžimo eigą Lactocorder prietaisu matuojama 7 melžimo fazių trukmė: iki-melžimo; primilžio didėjimo; stabilizavimo; pagrindinio iki-melžimo; primilžio mažėjimo; nulinio melžimo (permelžimo). [24]

(17)

17

2.5. Įvairių veiksnių įtaka pieno sudėčiai ir kokybei

Pieno kokybę gali lemti įvairūs veiksniai. Vieni iš jų gali būti nulemti aplinkos veiksnių, tokių kaip metų ar paros laikas, melžimo dažnis, tešmens masažas, melžimo greitis bei jo eiga, taip pat patalpos mikroklimatas gali turėti įtakos pieno kokybei. Kiti gali būti nulemti genetinių veiksnių. [24]

Vasarą riebalų piene būna 0,2–0,3 proc. mažiau negu žiemą, o rudenį pienas būna 0,2–0,4 proc. riebesnis negu pavasarį. Kinta ir mineralinių medžiagų bei vitaminų kiekis piene. Vasarą riebalų, baltymų ir mineralinių medžiagų piene sumažėja dėl pasikeitusio šėrimo. Pieno sudėtis pakinta ir staiga keičiantis orams. Pavyzdžiui, per vasaros karščius ar dažnai griaudžiant perkūnijoms iš karvės primelžiama mažiau pieno, jis būna liesesnis, nes pablogėja jų apetitas. Lietingomis vasaromis karvių pieningumas sumažėja net 12–15 proc.. Didesnį karvių pieno išsiskyrimą per karščius skatina girdymas vėsiu vandeniu. Daugiau primelžiama iš karvių, žiemą girdomų pašildytu vandeniu (16–18°C temperatūros). [24]

Rytinio melžimo pienas paprastai būna liesesnis negu pietinio arba vakarinio. Baltymų kiekis per parą kinta labai nedaug. Pirmosios pieno čiurkšlės būna liesiausios, o paskutinės – riebiausios. Didelę įtaką pieno kiekiui, sudėčiai ir savybėms turi veiksniai, susiję su pieno gavimu: melžimo dažnumu ir technologija, tešmens masažu, mocionu. Melžiamų keturis, o ne du kartus per parą karvių pieningumas, priklausomai nuo produktyvumo, padidėja 5–20 proc. Karvių reakcija į melžimų skaičių priklauso nuo veislės ir individualių savybių. Iš daugelio veislių karvių, melžiamų 2 kartus, gaunami rekordiniai primilžiai. Kad būtų mažesnės pieno gamybos darbo sąnaudos, daugelyje pasaulio šalių karvės melžiamos 2 kartus, nepaisant jų produktyvumo. Selekcininkai nuosekliai dirba siekdami, kad padidėtų karvių tešmens talpa ir jos geriau prisitaikytų prie dukartinio melžimo. Reguliariai masažuojant tešmenį prieš melžimą ir jo pabaigoje primilžis padidėja 8–12 proc., o pieno riebumas – 0,2 proc. Svarbu tešmenį pamasažuoti melžimo pabaigoje ir išmelžti visą pieną, nes paskutinėse pieno porcijose yra daugiau riebalų (8 12 proc.). Melžimo greitis parodo karvės reakciją į melžimo procesą ir yra nusakomas pieno kiekiu, išmelžtu per laiko vienetą (kg/min.). Yra nustatytas ryšys tarp melžimo greičio ir karvės pieningumo. Karvės, iš kurių per parą primelžiama po 21,1–24 kg pieno, melžimo greitis būna 1,9 karto didesnis negu tų, iš kurių primelžiama po 12 kg ir mažiau. Šis rodiklis daug priklauso nuo individualių gyvulio savybių ir yra paveldimas. Netinkamai melžiant, grubiai elgiantis su gyvuliu, pakeitus melžimo tvarką, veikiant triukšmui ir kitiems veiksniams, pieno atleidimo refleksas slopinamas arba gali visai nutrūkti ir tešmenyje liks pieno. Karvių fermose įvairių agregatų keliams triukšmas neturi viršyti 70 decibelų. Nustatyta, kad

(18)

18 melžiamų karvių produktyvumui didelę įtaką turi tvartų mikroklimatas: oro drėgnumas, temperatūra ir apšvietimas. [1]

Yra nustatyta, kad pieno kiekiui ir sudėčiai turi įtakos sisteminis melžimo dažnio manipuliavimas, taip pat laktacijos skaičius. Smith et al, McNamara et al, pranešė, kad pieno primilžis padidėjo iki 14% padidinant fiksuotą melžimo dažnį nuo 2 iki 3 × per dieną. Pavyzdžiui, palyginus fiksuotą melžimo dažnį 2 ir 3 kartus per dieną, nustatyta, kad pastebimai padidėjo pieno primilžis - 3,5 kg per dieną ir 92 g / d - riebalų išeiga. [25]

Kai melžimo dažnis buvo sumažintas iki vieno karto per dieną, pieno primilžis sumažėjo nuo 24% iki 40% [6,8]. Daugelio eksperimentų metu karvės buvo laikomos patalpose ir buvo šeriamos kontroliuojamu maistu. Keletu tyrimų buvo bandoma nustatyti padidėjusio melžimo dažnį ankstyvosi laktacijos metu ganomų melžiamų karvių melžimui. Tačiau šios tyrimų ataskaitos parodė, kad fiksuotas melžimo dažnis 3 kartus per dieną 3 savaites padidino vidutinį pieno kiekį, tačiau neturėjo jokio ilgalaikio poveikio. Laktacijų skaičius taip pat gali turėti įtakos pieno išeigai, esant aukštai temperatūrai [9]. Tarp pirmosios ir antrosios laktacijos ir pieno išeigos buvo pastebimas reikšmingas ryšys, tuo tarpu maksimalus pieno kiekis buvo gautas ketvirtoje laktacijoje; jis reikšmingai nesiskyrė nuo trečios melžiamų karvių laktacijos įprastose sistemose. Laktacijos stadija taip pat gali turėti reikšmingą poveikį pieno kiekiui. [25; 26]

(19)

19

3. TYRIMŲ METODIKA

Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas 2016–2019 metais Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete, Veterinarijos Akademijos Gyvūnų veisimo katedroje, bei 8 pieninių galvijų ūkiuose.

Tyrimo metu buvo ištirta 940 pieninių karvių, iš kurių: 379 Lietuvos juodmargių populiacijos ir 561 Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos.

Tyrimų metu buvo sudaryta duomenų bazė pagal pieninių galvijų kilmės ir produktyvumo duomenis. Buvo tirta skirtingų populiacijų pieninių karvių paros pieno kiekis (kg), melžimo greitis (kg/min.), didžiausia pieno tekėjimo srovė (kg/min.) ir melžimo trukmė (s) rytinio ir vakarinio melžimų metu.

Atliekant analizę tirtos karvės buvo grupuojamos pagal:

 Populiaciją: Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų ir žalmargių.

 Laktacijos stadijas: iki 100 d., 101-200 d. ir 201-305 d.

 Laktacijos mėnesius: I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX ir X.

Karvių kilmės duomenys gauti iš ūkio ir VĮ “Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras”. Karvių pieno kiekio ir melžimo savybių duomenys gauti ekspedicinių tyrimų metu 8 pieninių galvijų ūkiuose.

Karvių melžimo savybių rodikliai matuoti DeLaval firmos elektroniniais pieno matuokliais, įrengtais karvių melžimo aikštelėse rytinio ir vakarinio melžimų metu. Gauti duomenys apdoroti DeLaval „Apro Windows“ programa.

Analizė buvo atliekama naudojant statistinį paketą R 2.10.1. (http://www.rproject.org/). Suprojektuotoje duomenų bazėje buvo atrinkti tyrimams atlikti reikalingi įrašai. Duomenų analizei atlikti kiekvienam vertinamam požymiui buvo paskaičiuota karvių melžimo savybių, pieno kiekio melžimo metu vidurkiai (x) ir jų paklaidos (mx), patikimumas (p).

Vidutinių rodiklių aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas apskaičiuojant patikimumo kriterijų td tarp skirtingų grupių rodiklių. Patikimumo kriterijų td

buvo lygintas su standartine t reikšme iš Student lentelės. Tirtus rodiklius suskirsčius į grupes, aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas tarp atitinkamų rodiklių grupių. Gauti tyrimų rezultatai buvo lyginami tarpusavyje. Rezultatai laikyti patikimais, kai p≤0,05.

(20)

20

TYRIMŲ SCHEMA

Įvertinti vidutinius karvių melžimo savybių rodiklius

(n=940)

Įvertinti ir palyginti vidutinius karvių melžimo savybių rodiklius skirtingų laktacijos stadijų metu

Statistinė duomenų analizė

Melžimo greitis,

kg/min.

Didžiausia pieno tekėjimo srovė, kg/min.

I ETAPAS

II ETAPAS

IV ETAPAS

Melžimo trukmė, s Lietuvos juodmargių galvijų

populiacija

Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų populiacija

Lietuvos juodmargių galvijų populiacija

Įvertinti ir palyginti vidutinius karvių melžimo savybių rodiklius skirtingais laktacijos mėnesiais

III ETAPAS

Lietuvos juodmargių galvijų populiacija

Melžimo trukmė, s

(21)

21

4. TYRIMŲ REZULTATAI

4.1. Vidutinių Lietuvos pieninių karvių tirtų rodiklių įvertinimas

Palyginus skirtingų Lietuvoje veisiamų galvijų populiacijų karvių vidutinius tirtų požymių rodiklius (1 lentelė), nustatyta, kad abiejų tirtų populiacijų karvių vidutinis amžiaus ir laktacijos trukmė buvo panašūs. Lietuvos juodmargių populiacijos karvės buvo neženkliai jaunesnės (0,16 d., p>0,05), o jų vidutinė laktacijos trukmė (2,4 d., p>0,05) ilgesnė nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių.

1 lentelė. Vidutiniai tirtų karvių pieno kiekio ir melžimo savybių rodikliai per laktaciją. Rodikliai

Lietuvos juodmargių populiacija

Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacija

n mx n mx

Laktacijų skaičius 378 2,19 0,064 561 2,35 0,061

Melžiama dienų 379 140,36 2,660 561 137,96 1,946

Paros pieno kiekis 269 27,04 0,41 424 27,18 0,33

Pieno kiekis ryte 265 13,57 0,20 419 13,64 0,16

Pieno kiekis vakare 268 13,69 0,21 417 13,88 0,17

Vidutinis melžimo greitis,

kg/min 379 2,31 0,030 561 2,25 0,022

Melžimo greitis ryte, kg/min 378 2,33 0,030 561 2,28 0,023 Melžimo greitis vakare, kg/min 379 2,29 0,030 560 2,23 0,022 Vidutinė didžiausia pieno

tekėjimo srovė, kg/min 379 3,90 0,059 561 3,77 0,042

Didžiausia pieno tekėjimo

srovė ryte, kg/min 378 3,93 0,059 561 3,80 0,043

Didžiausia pieno tekėjimo

srovė vakare, kg/min 379 3,89* 0,059 561 3,74* 0,041

Vidutinė melžimo trukmė, s 379 347,26 4,641 561 336,64 3,284

Melžimo trukmė ryte, s 378 347,64 4,744 561 338,24 3,399

Melžimo trukmė vakare, s 379 346,82* 4,657 560 335,08* 3,230

*

p<0,05

Vidutinis tirtų karvių melžimo greitis (0,06 kg/min., p>0,05) ir didžiausia pieno tekėjimo srovė (0,13 kg/min., p>0,05) Lietuvos juodmargių populiacijos karvių buvo neženkliai didesnė, o melžimo trukmė (10,62 s, p>0,05) – neženkliai trumpesnė nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių, kurių vidutinis pieno kiekis per parą buvo neženkliai (0,14 kg, p>0,05) didesnis.

(22)

22 Tirtų Lietuvos juodmargių populiacijos karvių melžimo greitis svyravo nuo 0,82 iki 4,21 kg/min., didžiausia pieno tekėjimo srovė – nuo 1,32 iki 10,01 kg/min., melžimo trukmė - 180,75 iki 737,5 s. Tirtų Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių melžimo greitis svyravo nuo 0,94 iki 3,85 kg/min., didžiausia pieno tekėjimo srovė – nuo 1,58 iki 7,34 kg/min., melžimo trukmė - 132,25 iki 897,07 s.

Tiek Lietuvos juodmargių, tiek žalųjų ir žalmargių populiacijų karvių pieno kiekis ryte ir vakare, nežymiai skyrėsi, tačiau iš abiejų populiacijų karvių šiek tiek daugiau pieno primelžta vakare. Lietuvos juodmargių populiacijos karvių pieno kiekis ryte buvo 0,12 kg, o žalųjų ir žalmargių populiacijos – 0,24 kg mažesnis nei vakare. (p>0,05).

Melžimo greitis ryte Lietuvos juodmargių populiacijos karvių buvo 0,04 kg/min, o Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos - 0,05 kg/min. buvo didesnis nei vakare. Didžiausia pieno tekėjimo srovė nustatyta rytinio melžimo metu ir Lietuvos juodmargių populiacijos karvių buvo 0,04 kg/min., o Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos - 0,06 kg/min didesnė nei vakare. Vakarinis melžimas Lietuvos juodmargių populiacijos karvių truko 0,82 s, o Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos – 3,16 s trumpiau nei rytinis. (p>0,05).

4. 2. Įvairių Lietuvos pieninių karvių vidutinių melžimo savybių rodiklių

įvertinimas skirtingų laktacijos stadijų metu

Palyginus Lietuvos pieninių karvių populiacijų melžimo greičio rodiklius skirtingais laktacijos periodais (4 pav.) nustatyta, kad didžiausias melžimo greitis abiejų populiacijų karvių buvo iki 100 laktacijos dienų laikotarpiu.

4 pav. Vidutiniai tirtų Lietuvos juodmargių populiacijos karvių melžimo greičio ir

didžiausios pieno tekėjimo srovės rodikliai skirtingais laktacijos periodais.

Šiuo laikotarpiu tirtų Lietuvos juodmargių populiacijos karvių šis rodiklis buvo 0,01 kg/min. didesnis nei laikotarpiu nuo 101 iki 200 laktacijos dienos (p>0,05) ir 0,24 kg/min. didesnis nei laikotarpiu nuo 201 iki 305 laktacijos dienos (p<0,001), o Lietuvos žalųjų ir

(23)

23 žalmargių populiacijos karvių šis rodiklis buvo 0,06 kg/min. didesnis nei laikotarpiu nuo 101 iki 200 laktacijos dienos (p>0,05) ir 0,33 kg/min. didesnis nei laikotarpiu nuo 201 iki 305 laktacijos dienos (p<0,001).

Palyginus skirtingoms populiacijoms priklausančių karvių melžimo greičio rodiklius nustatyta, kad neženkliai didesniu melžimo greičiu išsiskyrė Lietuvos juodmargių populiacijos karvės. Jų melžimo greitis pirmą šimtadienį buvo 0,03 kg/min. (p>0,05) didesnis, antrąjį šimtadienį - 0,08 kg/min. (p>0,05), o paskutinį šimtadienį – 0,12 kg/min. (p>0,05) didesnis nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių.

Palyginus tirtų karvių didžiausios pieno tekėjimo srovės rodiklius skirtingais laktacijos periodais nustatyta, kad vidutinė abiejų populiacijų karvių didžiausia pieno tekėjimo srovė buvo nuo 101 iki 200 laktacijos dienų laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu tirtų Lietuvos juodmargių populiacijos karvių šis rodiklis buvo 0,01 kg/min. didesnis nei laikotarpiu iki 100 laktacijos dienos (p>0,05) ir 0,21 kg/min. didesnis nei laikotarpiu nuo 201 iki 305 laktacijos dienos (p<0,05), o Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių šis rodiklis buvo 0,01 kg/min. didesnis nei laikotarpiu iki 100 laktacijos dienos (p>0,05) ir 0,27 kg/min. didesnis nei laikotarpiu nuo 201 iki 305 laktacijos dienos (p<0,001).

Palyginus skirtingoms populiacijoms priklausančių karvių didžiausios pieno tekėjimo srovės rodiklius nustatyta, kad neženkliai didesne didžiausia pieno tekėjimo srove išsiskyrė Lietuvos juodmargių populiacijos karvės. Jų didžiausia pieno tekėjimo srovė pirmą šimtadienį buvo 0,12 kg/min. didesnė (p>0,05), antrąjį šimtadienį - 0,11 kg/min. (p>0,05), o paskutinį šimtadienį – 0,18 kg/min. didesnė nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių (p<0,005).

Iki 100 laktacijos dienų laikotarpiu abiejų populiacijų karvių melžimo greitis tiek rytinio, tiek vakarinio melžimų metu buvo vienodas. (2 lentelė). Lietuvos juodmargių populiacijos karvių melžimo abiejų melžimų metu buvo 0,02 kg/min. didesnis nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių. (p<0,005).

Nuo 101 iki 200 laktacijos dienų laikotarpiu Lietuvos juodmargių populiacijos karvių melžimo greitis rytinio melžimo metu buvo 0,08 kg/min. didesnis (p>0,05), o vakarinio - 0,10 kg/min. didesnis nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių (p<0,025).

Nuo 201 iki 305 laktacijos dienos laikotarpiu Lietuvos juodmargių populiacijos karvių melžimo greitis rytinio melžimo metu buvo 0,10 kg/min. didesnis (p<0,025), o vakarinio - 0,13 kg/min. didesnis nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių (p<0,005).

(24)

24 2 lentelė. Vidutiniai tirtų Lietuvos juodmargių populiacijos karvių melžimo greičio

rodikliai skirtingais laktacijos periodais.

Laikotarpis,

d. Rodikliai

Lietuvos juodmargių populiacija

Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacija n mx n mx Iki 100a ryte 342 2,43*c 0,034 526 2,41*c 0,026 vakare 344 2,43*c 0,034 525 2,41*c 0,026 101 iki 200b ryte 315 2,44*c 0,036 481 2,36*c 0,026 vakare 315 2,41*c 0,036 481 2,31*c 0,026 201 iki 305c

ryte 302 2,22*a,b 0,034 443 2,12*a,b 0,026

vakare 302 2,15*a,b 0,034 443 2,02*a,b 0,025

* p<0,001

Kitais laktacijos šimtadieniais abiejų populiacijų karvių didesnis šis rodiklis nustatytas rytinio melžimo metu. Laikotarpiu nuo 101 iki 200 laktacijos dienos Lietuvos juodmargių populiacijos karvių melžimo greitis ryte buvo 0,03 kg/min. didesnis (p<0,001), o laikotarpiu nuo 201 iki 305 laktacijos dienos 0,07 kg/min. didesnis nei vakarinio melžimo metu (p>0,05). Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių šis rodiklis nuo 101 iki 200 laktacijos dienos laikotarpiu ryte buvo 0,05 kg/min. didesnis (p<0,001), o laikotarpiu nuo 201 iki 305 laktacijos dienos 0,1 kg/min. didesnis nei vakarinio melžimo metu (p<0,01).

Iki 100 laktacijos dienų laikotarpiu Lietuvos juodmargių populiacijos karvių didžiausia pieno tekėjimo srovė rytinio melžimo metu buvo 0,12 kg/min. didesnė (p>0,05), o vakarinio - 0,13 kg/min. (p>0,05) didesnė nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių. (3 lentelė).

3 lentelė. Vidutiniai tirtų Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos

karvių didžiausios pieno tekėjimo srovės rodikliai skirtingais laktacijos periodais.

Laikotarpis, d.

Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacija n mx n mx Iki 100a ryte 342 4,04*c 0,069 526 3,92***c 0,050 vakare 344 4,03**c 0,068 526 3,90****c 0,049 101 iki 200b ryte 315 4,05*c 0,069 481 3,94****c 0,049 vakare 315 4,03**c 0,069 481 3,89****c 0,047 201 iki 305c ryte 302 3,86*a,b 0,060 443 3,71****b 0,046

vakare 302 3,80**a,b 0,062 443 3,60****a,b 0,044 * p<0,05, **p<0,025; ***p<0,005; ****p<0,001

(25)

25 Nuo 101 iki 200 laktacijos dienų laikotarpiu Lietuvos juodmargių populiacijos karvių didžiausia pieno tekėjimo srovė rytinio melžimo metu buvo 0,11 kg/min. didesnė, o vakarinio - 0,14 kg/min. (p>0,05) didesnė nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių.

Nuo 201 iki 305 laktacijos dienos laikotarpiu Lietuvos juodmargių populiacijos karvių didžiausia pieno tekėjimo srovė rytinio melžimo metu buvo 0,15 kg/min. didesnė (p<0,05), o vakarinio - 0,20 kg/min. didesnė nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių (p<0,01).

Palyginus skirtingoms Lietuvos pieninių galvijų populiacijoms priklausančių karvių melžimo trukmės rodiklius skirtingais laktacijos periodais (5 pav.) nustatyta, kad vidutinė abiejų populiacijų karvių melžimo trukmė ilgesnė buvo iki 100 laktacijos dienų laikotarpiu.

5 pav. Vidutiniai tirtų Lietuvos juodmargių bei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos

karvių melžimo trukmės rodikliai skirtingais laktacijos periodais.

Šiuo laikotarpiu tirtų Lietuvos juodmargių populiacijos karvių šis rodiklis buvo 46,19 s didesnis nei laikotarpiu nuo 101 iki 200 laktacijos dienos ir 91,48 s didesnis nei laikotarpiu nuo 201 iki 305 laktacijos dienos (p<0,001), o Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių šis rodiklis buvo 51,46 s didesnis nei laikotarpiu nuo 101 iki 200 laktacijos dienos ir 100,01 s didesnis nei laikotarpiu nuo 201 iki 305 laktacijos dienos (p<0,01).

Palyginus skirtingoms populiacijoms priklausančių karvių melžimo trukmės rodiklius nustatyta, kad neženkliai ilgesniu melžimu išsiskyrė Lietuvos juodmargių populiacijos karvės. Jų melžimo trukmė pirmą šimtadienį buvo 7,67 s (p>0,05) ilgesnė, antrąjį šimtadienį – 12,94 s (p<0,005), o paskutinį šimtadienį – 16,99 s (p<0,005) ilesnė nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių.

Iki 100 laktacijos dienų laikotarpiu abiejų populiacijų karvių vakarinio melžimo trukmė buvo 3,77 s ilgesnė nei rytinio. (4 lentelė) Lietuvos juodmargių populiacijos karvių rytinio

(26)

26 melžimo trukmė buvo 6,43 s ilgesnė, o vakarinio – 9,26 s ilgesnė nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių. (p>0,05)

4 lentelė. Vidutiniai tirtų Lietuvos juodmargių bei Lietuvos žalųjų ir žalmargių

populiacijos karvių melžimo trukmės rodikliai skirtingais laktacijos periodais.

Laikotarpis, d.

Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacija n mx n mx Iki 100a ryte ₃₄₂ _391,28*b,c 5,811 526 384,85*b,c 4,184 vakare ₃₄₄ _395,05*b,c 5,825 525 385,79*b,c 4,093 101 iki 200b ryte ₃₁₅ _348,61*a,c 5,515 481 335,71*a,c 3,853 vakare ₃₁₅ _344,92*a,c 5,399 481 331,76*a,c 3,783 201 iki 305c ryte ₃₀₂ _304,48*a,b 4,995 443 287,95*a,b 3,173 vakare ₃₀₂ _298,57*a,b 4,729 443 281,97*a,b 2,991 *p<0,001

Kitais laktacijos šimtadieniais abiejų populiacijų karvių didesnis šis rodiklis nustatytas rytinio melžimo metu. Laikotarpiu nuo 101 iki 200 laktacijos dienos Lietuvos juodmargių populiacijos karvių melžimo trukmė ryte buvo 3,69 s didesnis, o laikotarpiu nuo 201 iki 305 laktacijos dienos 5,91 s ilgesnė nei vakarinio melžimo metu (p<0,001). Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių šis rodiklis nuo 101 iki 200 laktacijos dienos laikotarpiu ryte buvo 3,95 s ilgesnė, o laikotarpiu nuo 201 iki 305 laktacijos dienos 5,98 s ilgesnė nei vakarinio melžimo metu. (p>0,05).

Nuo 101 iki 200 laktacijos dienų laikotarpiu Lietuvos juodmargių populiacijos karvių melžimo trukmė rytinio melžimo metu buvo 12,90 s ilgesnė (p>0,05), o vakarinio - 13,16 s ilgesnė nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių (p<0,05).

Nuo 201 iki 305 laktacijos dienos laikotarpiu Lietuvos juodmargių populiacijos karvių melžimo trukmė rytinio melžimo metu buvo 16,53 s ilgesnė, o vakarinio – 16,6 s ilgesnė nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių. (p<0,005).

Lietuvos juodmargių populiacijos karvės išsiskyrė ir neženkliai didesniu pieno kiekiu (6 pav.). Šių karvių pieningumas pirmą šimtadienį buvo tik 0,84 kg (p<0,001) didesnis, antrąjį šimtadienį – 1,47 kg (p≤0,05) o paskutinį šimtadienį – 1,90 kg (p<0,001) didesnis nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių.

(27)

27

6 pav. Vidutiniai Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijų karvių kiekio

rodikliai skirtingų laktacijos stadijų metu

Iki 100 laktacijos dienų laikotarpiu abiejų populiacijų karvių pieno kiekis tiek rytinio melžimo metu buvo mažesnis nei vakarinio. (5 lentelė) Lietuvos juodmargių populiacijos karvių pieno kiekis rytinio melžimo metu buvo 0,06 kg mažesnis, o Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių - 0,03 kg mažesnis nei vakarinio melžimo metu. (p>0,05) Iš Lietuvos juodmargių populiacijos karvių rytinio melžimo metu šiuo laktacijos laikotarpiu primelžta 0,34 kg, o vakarinio – 0,34 kg pieno daugiau nei iš Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių. (p>0,05)

5 lentelė. Vidutiniai Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijų karvių

rytinio ir vakarinio melžimo pieno kiekio rodikliai skirtingų laktacijos stadijų metu

Rodikliai Lietuvos juodmargių populiacija Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacija

n x mx n x mx Iki 100a 337 15,65*b,c 0,17 523 15,31*b,c 0,14 343 15,71*b,c 0,17 523 15,28*b,c 0,14 101 iki 200b 314 13,83*a,c 0,15 481 13,08*a,c 0,12 314 13,57*a,c 0,16 479 12,78*a,c 0,13 201 iki 305c 300 11,19*a,b 0,13 443 10,29*a,b 0,11 299 10,75*a,b 0,14 441 9,73*a,b 0,11 * p≤0,001

Laikotarpiu nuo 101 iki 200 laktacijos dienos Lietuvos juodmargių populiacijos karvių pieno kiekis ryte buvo 0,26 kg didesnis, o laikotarpiu nuo 201 iki 305 laktacijos dienos 0,44 kg didesnis nei vakarinio melžimo metu (p>0,05). Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių

(28)

28 šis rodiklis nuo 101 iki 200 laktacijos dienos laikotarpiu ryte buvo 0,3 kg didesnis, o laikotarpiu nuo 201 iki 305 laktacijos dienos 0,56 kg didesnis nei vakarinio melžimo metu (p>0,05).

Laikotarpiu nuo 101 iki 200 laktacijos dienos iš Lietuvos juodmargių populiacijos karvių rytinio melžimo metu primelžta 0,75 kg, o vakarinio – 0,79 kg pieno daugiau nei iš Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių. (p<0,001) Laikotarpiu nuo 201 iki 305 laktacijos dienos iš Lietuvos juodmargių populiacijos karvių rytinio melžimo metu primelžta 0,90 kg, o vakarinio – 1,02 kg pieno daugiau nei iš Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių. (p<0,001).

4.3. Įvairių Lietuvos pieninių galvijų populiacijų karvių vidutinių melžimo

savybių rodiklių įvertinimas skirtingų laktacijos mėnesių metu

Atlikta statistinė Lietuvos pieninių galvijų populiacijų karvių vidutinių melžimo greičio rodiklių skirtingų laktacijos mėnesių metu analizė (7 pav.) parodė, kad didžiausias Lietuvos juodmargių populiacijos karvių melžimo greitis nustatytas II laktacijos mėnesį. Šiuo metu karvių melžimo greitis buvo 0,22 kg/min. didesnis nei I laktacijos mėnesį (p<0,01), 0,04 kg/min. didesnis nei III (p>0,05), 0,05 kg/min. didesnis nei VI (p>0,05), 0,11 kg/min. didesnis nei V (p>0,05), 0,13 kg/min. didesnis nei VI (p<0,025), 0,17 kg/min. didesnis nei VII (p<0,005), 0,24 kg/min. didesnis nei VIII (p<0,001), 0,34 kg/min. didesnis nei IX (p<0,025) ir 0,46 kg/min. didesnis nei X laktacijos mėnesį (p<0,001).

7 pav. Vidutiniai Lietuvos pieninių karvių melžimo greičio rodikliai skirtingais laktacijos

mėnesiais.

Didžiausias Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių melžimo greitis nustatytas II laktacijos mėnesį. Šiuo metu karvių melžimo greitis buvo 0,18 kg/min. didesnis nei I laktacijos mėnesį (p<0,001), 0,03 kg/min. didesnis nei III (p>0,05), 0,08 kg/min. didesnis nei IV (p>0,05), 0,14 kg/min. didesnis nei V (p>0,05), 0,18 kg/min. didesnis nei VI (p<0,001), 0,23 kg/min.

(29)

29 didesnis nei VII (p<0,001), 0,33 kg/min. didesnis nei VIII (p<0,001), 0,41 kg/min. didesnis nei IX (p<0,001) ir 0,56 kg/min. didesnis nei X laktacijos mėnesį (p<0,001).

Lietuvos juodmargių populiacijos karvių melžimo greitis beveik visais laktacijos mėnesiais buvo didesnis nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių, išskyrus I laktacijos mėnesį, kur Lietuvos juodmargių populiacijos karvių melžimo greitis buvo 0,01 kg/min. mažesnis (p>0,05), II – 0.03 kg/min. (p>0,05), III – 0,02 kg/min. (p>0,05), IV ir V– 0,06 kg/min. (p>0,05), VI – 0,08 kg/min. (p>0,05), VII – 0,09 kg/min. (p<0,05), VIII – 0,12 kg/min. (p<0,01), IX – 0,10 kg/min. (p<0,025) ir X – 0,13 kg/min. (p<0,01) didesnis nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių attitinkamais mėnesiais.

Atlikta statistinė Lietuvos pieninių galvijų populiacijų karvių vidutinių melžimo greičio rodiklių rytinio melžimų metu skirtingais laktacijos mėnesiais analizė (6 lentelė) parodė, kad didžiausias Lietuvos juodmargių populiacijos karvių melžimo greitis rytinio melžimo metu nustatytas II laktacijos mėnesį.

6 lentelė. Vidutiniai Lietuvos pieninių karvių melžimo greičio rodikliai skirtingais

laktacijos mėnesiais.

Laktacijos

mėnesiai Rodikliai

Lietuvos juodmargių populiacijos Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos n mx n mx Ia ryte ₃₁₇ _2,32*b,c,d,y 0,033 494 2,31*b,c,d,i,y 0,027 vakare ₃₁₉ _2,33*b,c,i,y 0,036 493 2,35*b,h,i,y 0,028 IIb ryte ₂₈₀ _3,02* a,c,d,f,g,h,i,y 0,051 444 3,01*a,c,d,f,g,h,i,y 0,041 vakare ₂₈₀ _2,54*a,g,h,i,y _0,043 ₄₄₄ 2,50*a,f,g,h,i,y 0,031 IIIc ryte ₃₀₄ _2,50*a,b,i,y _0,039 ₄₇₆ 2,49*a,b,g,h,i,y 0,029 vakare ₃₀₄ _2,51*a,g,h,i,y 0,036 476 2,46*a,f,g,h,i,y 0,029 IVd ryte ₂₉₉ _2,50*b,c,d,y 0,040 467 2,44* a,b,h,y 0,028 vakare ₂₉₉ _2,49*h,y 0,040 467 2,42* g,h,y 0,029 Ve ryte ₂₈₉ _2,44*i,y 0,040 452 2,39*h,i,y 0,029 vakare ₂₈₉ _2,42*i,y 0,039 452 2,34*h,i,y 0,029 VIf ryte ₂₈₉ _2,43*b,i,y 0,039 439 2,36*b,i,y 0,029 vakare ₂₈₉ _2,39*i,y 0,038 439 2,30*b,c.h,i,y 0,029 VIIg ryte ₂₈₃ _2,40*b,y 0,037 431 2,31*b,c,i,y 0,029 vakare ₂₈₃ _2,34*b,c,g,i,y 0,036 431 2,24*b,c,d,i,y 0,029 VIIIh ryte ₂₈₀ _2,34*b,y 0,038 414 2,23*b,c,d,y 0,028 vakare ₂₈₀ _2,26*b,c,d,y _0,037 ₄₁₂ 2,13*a,b,c,d,e,f,y 0,028 IXi ryte ₂₇₅ _2,24*b,c,e,f 0,037 411 2,16* a,b,c,e,f,g,y 0,028 vakare ₂₇₅ _2,15*a,b,c,e,f,g 0,037 411 2,05*a,b,c,e,f,g,y 0,027 Xy ryte ₂₄₄ _2,12* a,b,c,d,e,f,g,h 0,041 361 2,01* a,b,c,d,e,f,g,h,i 0,032 vakare ₂₄₁ _2,04* a,b,c,d,e,f,g,h _0,041 ₃₆₀ 1,89* a,b,c,d,e,f,g,h,i 0,031 * p≤0,001

(30)

30 Šiuo metu karvių melžimo greitis buvo 0,7 kg/min. didesnis nei I laktacijos mėnesį, 0,52 kg/min. didesnis nei III ir IV (p<0,001), 0,58 kg/min. didesnis nei V (p>0,05), 0,59 kg/min. didesnis nei VI (p<0,001), 0,62 kg/min. didesnis nei VII (p<0,001), 0,68 kg/min. didesnis nei VIII (p<0,001), 0,78 kg/min. didesnis nei IX (p>0,05) ir 0,9 kg/min. didesnis nei X laktacijos mėnesį (p<0,001).

Didžiausias Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių melžimo greitis rytinio melžimo metu nustatytas II laktacijos mėnesį. Šiuo metu karvių melžimo greitis buvo 0,7. kg/min. didesnis nei I laktacijos mėnesį (p<0,001), 0,52 kg/min. didesnis nei III (p<0,001), 0,57 kg/min. didesnis nei IV (p<0,001), 0,62 kg/min. didesnis nei V (p>0,05), 0,65 kg/min. didesnis nei VI (p<0,001), 0,7 kg/min. didesnis nei VII (p<0,001), 0,78 kg/min. didesnis nei VIII (p<0,001), 0,85 kg/min. didesnis nei IX (p<0,001) ir 1 kg/min. didesnis nei X laktacijos mėnesį (p<0,001).

Lietuvos juodmargių populiacijos karvių rytinio melžimo greitis visais laktacijos mėnesiais buvo didesnis nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių. Lietuvos juodmargių populiacijos karvių melžimo greitis I, II ir III laktacijos mėnesiais buvo 0,01 kg/min. didesnis (p>0,05), IV – 0, 06 kg/min. (p<0,001), V – 0,05 kg/min. (p<0,001), VI – 0,07 kg/min. (p<0,001), VII – 0,09 kg/min. (p<0,001), VIII (p<0,025) ir X (p<0,05) – 0,11 kg/min., IX – 0,08 kg/min. (p>0,05) didesnis nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių attitinkamais mėnesiais.

Atlikta statistinė Lietuvos pieninių galvijų populiacijų karvių vidutinių melžimo greičio rodiklių vakarinio melžimų metu skirtingais laktacijos mėnesiais analizė parodė, kad didžiausias Lietuvos juodmargių populiacijos karvių melžimo greitis vakarinio melžimo metu nustatytas II laktacijos mėnesį. Šiuo metu karvių melžimo greitis buvo 0,21 kg/min. (p<0,001) didesnis nei I laktacijos mėnesį, 0,03 kg/min. didesnis nei III (p>0,05), 0,05 kg/min. didesnis nei IV (p>0,05), 0,12 kg/min. didesnis nei V (p>0,05), 0,15 kg/min. didesnis nei VI (p<0,025), 0,2 kg/min. didesnis nei VII (p<0,001), 0,28 kg/min. didesnis nei VIII (p<0,001), 0,39 kg/min. didesnis nei IX (p<0,001) ir 0,5 kg/min. didesnis nei X laktacijos mėnesį (p<0,001).

Didžiausias Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių melžimo greitis vakarinio melžimo metu nustatytas II laktacijos mėnesį. Šiuo metu karvių melžimo greitis buvo 0,15 kg/min. didesnis nei I laktacijos mėnesį (p<0,001), 0,04 kg/min. didesnis nei III (p>0,05), 0.08 kg/min. didesnis nei IV (p>0,05), 0,16 kg/min. didesnis nei V (p>0,05), 0,2 kg/min. didesnis nei VI (p<0,001), 0,26 kg/min. didesnis nei VII (p<0,001), 0,37 kg/min. didesnis nei VIII (p<0,001), 0,45 kg/min. didesnis nei IX ir 0,61 kg/min. (p<0,001) didesnis nei X laktacijos mėnesį (p<0,001).

(31)

31 Lietuvos juodmargių populiacijos karvių vakarinio melžimo greitis beveik visais laktacijos mėnesiais buvo didesnis nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių. Lietuvos juodmargių populiacijos karvių vakarinio melžimo greitis I laktacijos mėnesį buvo 0,02 kg/min. mažesnis (p>0,05), II – 0,04 kg/min. (p>0,05), III – 0,05 kg/min. (p>0,05), IV – 0,07 kg/min. (p>0,05), V – 0,08 kg/min. (p>0,05), VI – 0,09 kg/min. (p>0,05), VII ir IX – 0,1 kg/min. (p<0,05), VIII – 0,13 kg/min. (p<0,01), X – 0,15 kg/min. (p<0,005) didesnis nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių attitinkamais mėnesiais.

Atlikta statistinė Lietuvos pieninių galvijų populiacijų karvių vidutinių didžiausios pieno tekėjimo srovės rodiklių skirtingų laktacijos mėnesių metu analizė (8 pav.) parodė, kad didžiausia Lietuvos juodmargių populiacijos karvių didžiausia pieno tekėjimo srovė nustatyta IV laktacijos mėnesį. Šiuo metu karvių didžiausia pieno tekėjimo srovė buvo 0,11 kg/min. didesnė nei I laktacijos mėnesį (p>0,05), 0,2 kg/min. didesnė nei II (p>0,05), 0,07 kg/min. didesnė nei III ir VII (p>0,05), 0,05 kg/min. didesnė nei V (p>0,05), 0,04 kg/min. didesnė nei VI (p>0,05), 0,13 kg/min. didesnė nei VIII (p>0,05), 0,23 kg/min. didesnė nei IX (p>0,05) ir 0,38 kg/min. didesnė nei X laktacijos mėnesį (p<0,01).

8 pav. Vidutiniai Lietuvos pieninių karvių didžiausios pieno tekėjimo srovės rodikliai

skirtingais laktacijos mėnesiais.

Didžiausia Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių didžiausia pieno tekėjimo srovė nustatytas II laktacijos mėnesiais. Šiuo metu karvių didžiausia pieno tekėjimo srovė buvo 0,12 kg/min. didesnė nei I laktacijos mėnesį (p>0,05), 0,01 kg/min. didesnė nei III (p>0,05), 0,07 kg/min. didesnė nei V ir VI (p>0,05), 0,10 kg/min. didesnė nei VII (p>0,05), 0,20 kg/min.

(32)

32 didesnė nei VIII (p>0,05), 0,30 kg/min. didesnė nei IX (p<0,05) ir 0,51 kg/min. didesnė nei X laktacijos mėnesį (p<0,001).

Lietuvos juodmargių populiacijos karvių didžiausia pieno tekėjimo srovė visais laktacijos mėnesiais buvo didesnė nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių. Lietuvos juodmargių populiacijos karvių didžiausia pieno tekėjimo srovė I laktacijos mėnesį buvo 0,12 kg/min. didesnė (p>0,05), II - 0,09 kg/min. (p>0,05), III - 0,05 kg/min. (p>0,05), IV - 0,11 kg/min. (p>0,05), V - 0,13 kg/min. (p>0,05), VI - 0,14 kg/min. (p>0,05), VII - 0,14 kg/min. (p>0,05), VIII ir IX - 0,18 kg/min. (p<0,05) ir X - 0,24 kg/min. (p<0,01) didesnė nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių atitinkamais mėnesiais.

Atlikta statistinė Lietuvos pieninių galvijų populiacijų karvių vidutinių didžiausios pieno tekėjimo srovės rodiklių rytinio melžimo metu skirtingais laktacijos mėnesiais analizė (7 lentelė) parodė, kad didžiausia Lietuvos juodmargių populiacijos karvių didžiausia pieno tekėjimo srovė rytinio melžimo metu nustatyta IV laktacijos mėnesį.

7 lentelė. Vidutiniai Lietuvos pieninių karvių didžiausios pieno tekėjimo srovės rodikliai

skirtingais laktacijos mėnesiais.

Laktacijos

mėnesiai Rodikliai

Lietuvos juodmargių populiacijos

Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos n mx n mx Ia ryte 317 4,00*** y 0,074 494 3,89*y 0,052 vakare ₃₁₉ _4,00 _0,075 ₄₉₅ _3,87**i,y 0,053 IIb ryte ₂₈₀ _4,09*y 0,077 444 4,01*i,y 0,061 vakare ₂₈₀ _4,10****i,y 0,077 444 3,99*y 0,059 IIIc ryte 304 4,05* y 0,075 476 4,00*i,y 0,054 vakare ₃₀₄ _4,03 _0,071 ₄₇₆ _3,98*i,y 0,056 IVd ryte 299 4,12* y 0,075 468 4,00*y 0,055 vakare 299 4,10****d 0,075 468 4,00*y 0,055 Ve ryte 289 4,07* y 0,076 452 3,97*y 0,054

vakare 289 4,06*****i,y 0,077 452 3,88**i,y 0,051

VIf ryte 290 4,07**

y

0,077 439 3,94*y 0,051

vakare 290 4,06*****i,y 0,077 439 3,92*i,y 0,051

VIIg ryte 283 4,07* y 0,070 431 3,95*y 0,052 vakare 283 4,01 0,074 431 3,86**i,y 0,051 VIIIh ryte 280 4,00*** y 0,067 414 3,85*y 0,052 vakare 280 3,95 0,068 412 3,76**b,c,d 0,052 IXi ryte 275 3,91 0,068 411 3,75* b,c 0,050 vakare 275 3,85****b 0,072 411 3,66*b,c,f 0,049 Xy ryte 244 3,73* b,d,e,g 0,070 362 3,56*a,b,c,d,e,f,g,h 0,056 vakare 275 3,85****b,d 0,072 411 3,66*b,c,d,e,f 0,049 *p<0,001; **p<0,005; ***p<0,01; ****p<0,025; *****p<0,05.

(33)

33 Šiuo metu karvių didžiausia pieno tekėjimo srovė buvo 0,12 kg/min. didesnė nei I ir VIII laktacijos mėnesį (p>0,05), 0,03 kg/min. didesnė nei II (p>0,05), 0,09 kg/min. didesnė nei III (p>0,05) ir 0,05 kg/min. didesnė nei V, VI ir VII (p>0,05), 0,21 kg/min. didesnė nei IX (p>0,05) ir 0,39 kg/min. didesnė nei X laktacijos mėnesį (p<0,001).

Didžiausia Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių didžiausia pieno tekėjimo srovė rytinio melžimo metu nustatyta II ir IV laktacijos mėnesį. Šiuo metu karvių didžiausia pieno tekėjimo srovė buvo 0,12 kg/min. didesnė nei I (p>0,05), 0,01 kg/min. didesnė nei III (p>0,05), 0,07 kg/min. didesnė nei V (p>0,05), 0,1 kg/min. didesnė nei VI ir VII (p>0,05), 0,2 kg/min. didesnė nei VIII (p>0,05) ir 0,3 kg/min. didesnė nei IX (p<0,001) ir 0,51 kg/min. didesnė nei X laktacijos mėnesį (p<0,001).

Atlikta statistinė Lietuvos pieninių galvijų populiacijų karvių vidutinių didžiausia pieno tekėjimo srovė rodiklių vakarinio melžimų metu skirtingais laktacijos mėnesiais analizė parodė, kad didžiausia Lietuvos juodmargių populiacijos karvių didžiausia pieno tekėjimo srovė vakarinio melžimo metu nustatytas II ir IV laktacijos mėnesiais. Šiuo metu karvių didžiausia pieno tekėjimo srovė buvo 0,10 kg/min. didesnė nei I laktacijos mėnesį (p>0,05), 0,05 kg/min. didesnė nei III (p>0,05), 0,04 kg/min. didesnė nei V ir VI (p>0,05), 0,09 kg/min. didesnė nei VII (p>0,05), 0,15 kg/min. didesnė nei VIII (p>0,05) ir 0,25 kg/min. didesnė nei IX ir X laktacijos mėnesį (p>0,025).

Didžiausias Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių didžiausia pieno tekėjimo srovė vakarinio melžimo metu nustatyta IV laktacijos mėnesį. Šiuo metu karvių didžiausia pieno tekėjimo srovė buvo 0,01 kg/min. didesnė nei I laktacijos mėnesį (p>0,05), 0,12 kg/min. didesnė nei ir II (p>0,05), 0,02 kg/min. didesnė nei III (p>0,05), 0,12 kg/min. didesnė nei V (p>0,05), 0,08 kg/min. didesnė nei VI (p>0,05), 0,14 kg/min. didesnė nei VII (p>0,05), 0,15 kg/min. didesnė nei VIII (p<0,01), 0,34 kg/min. didesnė nei IX (p>0,05) ir X laktacijos mėnesį (p<0,001).

Lietuvos juodmargių populiacijos karvių vakarinio didžiausia pieno tekėjimo srovė visais laktacijos mėnesiais buvo didesnė nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių. Lietuvos juodmargių populiacijos karvių vakarinio didžiausia pieno tekėjimo srovė I laktacijos mėnesį buvo 0,13 kg/min. didesnė (p>0,05), II - 0,11 kg/min. (p>0,05), III - 0,05 kg/min. (p>0,05), IV - 0,10 kg/min. (p>0,05), V - 0,18 kg/min. (p>0,05), VI - 0,14 kg/min., (p>0,05) VII - 0,15 kg/min. (p>0,05), VIII - 0,19 kg/min. (p>0,05), IX ir X - 0,19 kg/min. (p>0,05) didesnė nei Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos karvių atitinkamais mėnesiais.

Atlikta statistinė Lietuvos pieninių galvijų populiacijų karvių vidutinių melžimo trukmės rodiklių analizė (9 pav.) parodė, kad abiejų populiacijų karvių melžimo trukmė skirtingais