PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „VAISTINIŲ GELSVIŲ (LEVISTICUM OFFICINALE L.) AUGALINĖS ŽALIAVOS ETERINIŲ ALIEJŲ SUDĖTIES TYRIMAS“. 1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
GRETA KEMZŪRAITĖ
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
GRETA KEMZŪRAITĖ
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
DAIVA KAZLAUSKIENĖ
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
ANALIZINĖS IR TOKSIKOLOGINĖS CHEMIJOS KATEDRA
GRETA KEMZŪRAITĖ
VAISTINIŲ GELSVIŲ (LEVISTICUM OFFICINALE L.) AUGALINĖS
ŽALIAVOS ETERINIŲ ALIEJŲ SUDĖTIES TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Doc. dr. Daiva Kazlauskienė
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
ANALIZINĖS IR TOKSIKOLOGINĖS CHEMIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Morkūnienė
Data
VAISTINIŲ GELSVIŲ (LEVISTICUM OFFICINALE L.) AUGALINĖS
ŽALIAVOS ETERINIŲ ALIEJŲ SUDĖTIES TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbą atliko magistrantė
Greta Kemzūraitė
Data
Recenzentas
Data
Darbo vadovė
Doc. dr. Daiva Kazlauskienė
Data
SANTRAUKA ... 7
SUMMARY ... 8
PADĖKA ... 9
SANTRUMPOS ... 10
ĮVADAS ... 11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 13
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14
1.1. Vaistinės gelsvės (Levisticum officinale L.) ... 14
1.1.1 Vaistinių gelsvių botaninės savybės... 14
1.1.2 Vaistinių gelsvių cheminė sudėtis ... 15
1.2. Eteriniai aliejai ... 15
1.3. Eterinių aliejų sandara ... 17
1.3.1. Terpenai ... 17
1.3.2. Ftalidai ... 18
1.4. Vaistinių gelsvių eterinis aliejus ... 18
1.5. Eterinio aliejaus komponentų poveikis ... 19
1.6. Eterinio aliejaus išskyrimas iš augalinės žaliavos ... 20
1.6.1. Klasikiniai ekstrakcijos metodai ... 21
1.6.1.1. Distiliacija vandens garais ... 21
1.6.1.2. Ekstrakcija tirpikliais ... 22
1.6.1.3. Distiliacija vandeniu ... 22
1.6.2. Pažangūs/inovatyvūs metodai ... 23
1.7. Pritaikyti vaistinių gelsvių ekstrakcijos metodai ... 24
1.8. Vaistinių gelsvių eterinių aliejų analizė ... 25
2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA ... 26
2.1. Tyrimo organizavimas ... 26
2.2. Tyrimo objektas ... 26
2.3. Aparatūra ir medžiagos ... 27
2.4. Tiriamosios medžiagos paruošimas ... 27
2.5. Distiliacija vandeniu (hidrodistiliacija) ... 28
2.6. Dujų chromatografija- masių spektrofotometrija ... 28
2.7. Duomenų analizės metodai... 28
3. TYRIMO REZULTATAI ... 29
3.1.1. Eterinių aliejų sudėtis pagal augalinės žaliavos surinkimo laiką ... 31
3.1.1.1. Augimo stadija ... 31
3.1.1.2. Žydėjimo stadija ... 33
3.1.1.3. Sėklų brandinimo stadija ... 35
3.1.2. Eterinių aliejų sudėtis pagal augalo morfologinę dalį ... 38
3.1.2.1. Lapai ... 38
3.1.2.2. Stiebai ... 39
3.1.2.3. Šaknys ... 40
3.1.3. Farmakologiškai aktyvių junginių pasiskirstymas mėginiuose ... 41
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 45
5. IŠVADOS ... 48
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 49
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 50
Gretos Kemzūraitės magistro baigiamasis darbas „Vaistinių gelsvių (Levisticum officinale L.) augalinės žaliavos eterinių aliejų sudėties tyrimas“. Mokslinė vadovė: doc. dr. Daiva Kazlauskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra – Kaunas, 2020.
Tyrimo tikslas: atlikti vaistinių gelsvių (Levisticum officinale L.) eterinių aliejų kokybinės ir kiekybinės sudėties analizę, taikant dujų chromatografijos- masių spektrofotometrijos metodą.
Tyrimo uždaviniai: Nustatyti ir palyginti bendrą išskirtų eterinių aliejų kiekį tarp vaistinių gelsvių (Levisticum officinale L.) tiriamųjų augalo dalių mėginių; nustatyti ir palyginti vaistinių gelsvių (Levisticum officinale L.) eterinių aliejų komponentų sudėtį tarp skirtingų augalo vegetacijos stadijų (augimo, žydėjimo ir sėklų brandinimo); nustatyti ir palyginti vaistinių gelsvių (Levisticum officinale L.) eterinių aliejų komponentų sudėtį tarp skirtingų morfologinių dalių (lapų, stiebų ir šaknų); nustatyti vaistinių gelsvių (Levisticum officinale L.) eteriniuose aliejuose vyraujančius farmakologiškai aktyvius komponentus ir įvertinti jų pasiskirstymą žaliavoje.
Tyrimo objektas ir metodai: vaistinių gelsvių (Levisticum officinale L.) lapai, stiebai ir šaknys, surinkti trijų vegetacijos stadijų metu (augimo, žydėjimo ir sėklų brandinimo), žiedai ir sėklos. Eteriniai aliejai iš augalinių žaliavų išskirti distiliacijos vandeniu metodu. Eterinių aliejų kokybinė ir kiekybinė sudėtis nustatyta taikant dujų chromatografijos- masių spektrofotometrijos metodą.
Master thesis by Greta Kemzūraitė “Investigation of the Composition of Lovage (Levisticum officinale L.) Essential Oils of Vegetative Origin”. Scientific advisor: assoc. prof. Daiva Kazlauskienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Analytical and Toxicological Chemistry, Lithuanian University of Health Sciences. – Kaunas, 2020.
Aim of the research: to conduct the analysis of the quantitative and qualitative composition of the essential oils of lovage (Levisticum officinale L.) by applying the method of gas chromatography – mass spectrophotometry.
Objectives of the research: to assess and compare the total amount of the extracted essential oils among the researched samples of lovage (Levisticum officinale L.); to assess and compare the composition of the essential oils of lovage (Levisticum officinale L.) during different stages of plant vegetation (growing, flowering, and seed maturation) as well as among various anatomical parts (leaves, stems, and roots); to outline the distribution of pharmacologically active constituents among the investigated samples of essential oils of lovage (Levisticum officinale L.).
Research object and methods: leaves, stems, and roots of lovage (Levisticum officinale L.) gathered during three stages of vegetation (growing, flowering, and fruiting) as well as blossoms and seeds. Essential oils were extracted from the vegetal source by employing the method of hydrodistillation. The quantitative and qualitative composition of essential oils was determined by using the method of gas chromatography – mass spectrophotometry.
PADĖKA
SANTRUMPOS
CO2 – anglies dioksidasDC-LJD - dujų chromatografija su liepsnos jonizacijos detektoriumi DC-MS – dujų chromatografija- masių spektrofotometrija
ĮVADAS
Šiandieniniame pasaulyje, mažėjant sintetinių vaistų efektyvumui bei didėjant šalutinių poveikių tikimybei dėl didelio suvartojamo vaistų kiekio, vis auga susidomėjimas augalinėmis žaliavomis bei iš jų išgaunamomis medžiagomis. Šį faktą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys: 11 % veikliųjų medžiagų, iš kurių gaminami 252 pagrindiniais laikomi vaistiniai preparatai, yra išgaunamos išskirtinai tik iš žydinčių augalų. Iki šių dienų jau yra tirta 35- 70 tūkstančių augalų rūšių dėl galimo medicininio panaudojimo, o per pastaruosius 30 metų iki 50 % veikliųjų vaistinių medžiagų, skirtų vaistams gaminti, tiesioginiu arba netiesioginiu būdu buvo išskiriamos iš augalinių žaliavų [1].
Eteriniai aliejai- tai lakūs, aliejinę tekstūrą turintys junginiai, kuriuos gamina augalai. Nors eteriniai aliejai atlieka svarbią funkciją pačiam augalui (padeda augalui apsisaugoti nuo virusų, bakterijų, žolėdžių gyvūnų bei pritraukia sėklas platinančius vabzdžius), tačiau juos kaupia vos 10 % visų randamų augalų (apie 17000 augalų rūšių) [2]. Dėl galimybės tiksliai įvertinti eterinių aliejų sudėtį bei mokslinių tyrimų pagalba išsiaiškinti šių medžiagų poveikį žmogui, šiandien eteriniai aliejai yra naudojami ne tik maisto pramonėje ir aromaterapijoje, tačiau plačiai pritaikomi ir farmacijos srityje [2, 3, 4].
Vaistinė gelsvė (Levisticum officinale L.)- tai salierinių/skėtinių (Apiaceae/Umbelliferae) šeimai priklausantis augalas, kuris visose morfologinėse dalyse kaupia eterinį aliejų. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad šis augalas buvo plačiai naudojamas XIV a. esant skrandžio sutrikimams (ypač vaikams pilvo pūtimui palengvinti), stipriam karščiavimui [5].
Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad vaistinių gelsvių (Levisticum officinale L.) eterinis aliejus pasižymi antimikrobinėmis savybėmis [6]. Pagrindiniai į šių augalų eterinių aliejų sudėtį įeinantys komponentai yra ftalidai ir terpenai. Mokslinių tyrimų duomenimis, ftalidai, randami vaistinių gelsvių eteriniame aliejuje, pasižymi uždegimą mažinančiu poveikiu, gali padėti pasišalinti iš organizmo šlapimo rūgšties kristalams, sumažinti kraujo spaudimą, o terpenai pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu [7, 8]. Dabar šis farmakopėjinis augalas dėl jame esančių eterinių aliejų naudojamas kaip diuretikas, raminantis preparatas bei įvairių odos ligų gydymui, taip pat įeina į kai kurių vaistinių preparatų sudėtį (pvz. „Canephron“) [9].
tyrimų pagalba [12, 13]. Dėl galimo svarbaus šių medžiagų panaudojimo, svarbu įvertinti, kurioje vegetacijos stadijoje ir kurioje augalo morfologinėje dalyje farmakologiškai aktyvios medžiagos kaupiasi didžiausiais kiekiais- tai bus tiriama šiame darbe.
Darbo aktualumas: atlikus mokslinių publikacijų analizę, pastebėta tendencija, kad tiriama visa vaistinių gelsvių antžeminė dalis (išskyrus šaknis), nevertinant atskirų augalo morfologinių dalių eterinių aliejų sudėties. Šio magistrinio darbo apimtyje bus vertinama eterinių aliejų sudėties variacija skirtingose augalo vegetacijos stadijose ir augalo morfologinėse dalyse. Atsižvelgiant į šių dienų aktualijas, tyrimo eigoje bus vertinamas farmakologiškai aktyvių junginių pasiskirstymas tarp visų tiriamųjų mėginių.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Atlikti vaistinių gelsvių (Levisticum officinale L.) eterinių aliejų kokybinės ir kiekybinės sudėties analizę, taikant dujų chromatografijos- masių spektrofotometrijos metodą.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti ir palyginti bendrą išskirtų eterinių aliejų kiekį tarp vaistinių gelsvių (Levisticum officinale L.) tiriamųjų augalo dalių mėginių.
2. Nustatyti ir palyginti vaistinių gelsvių (Levisticum officinale L.) eterinių aliejų komponentų sudėtį tarp skirtingų augalo vegetacijos stadijų (augimo, žydėjimo ir sėklų brandinimo).
3. Nustatyti ir palyginti vaistinių gelsvių (Levisticum officinale L.) eterinių aliejų komponentų sudėtį tarp skirtingų morfologinių dalių (lapų, stiebų ir šaknų).
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vaistinės gelsvės (Levisticum officinale L.)
1.1.1 Vaistinių gelsvių botaninės savybės
Vaistinė gelsvė (Levisticum officinale)- tai daugiametis, diploidinis, aromatinis žolinis augalas, galintis užaugti iki 2-2,5 m dydžio [14]. Natūraliai gamtoje šis augalas randamas pietų Europoje ir nedidelėje Azijos dalyje, tačiau dėl plataus panaudojimo yra kultivuojamas daugelyje pasaulio šalių [15].
Jungtinių Amerikos Valstijų žemės ūkio departamentas internetinėje prieigoje pateikia tokią vaistinės gelsvės botaninę klasifikaciją: Karalystė- Augalai (Plantae); Subkaralystė- Induočiai (Tracheobionta); Antskyris- Sėkliniai induočiai (Spermatophyta); Skyrius- Magnolijūnai (Magnoliophyta); Klasė- Magnolijainiai (Magnoliopsida); Poklasis- Erškėčiažiedžiai (Rosidae); Eilė- Salieriečiai (Apiales); Šeima- Salieriniai/Skėtiniai (Apiaceae/Umbelliferae); Gentis- Gelsvė (Levisticum); Rūšis- Vaistinė gelsvė (Levisticum officinale) [16].
Vaistinė gelsvė priklauso salierinių/skėtinių (Apiaceae/Umbelliferae) šeimai. Be vaistinių gelsvių, šiai šeimai priklauso apie 3700 augalų rūšių visame pasaulyje. Visi šios šeimos augalai, tokie kaip paprastasis krapas (Anethum graveolens), paprastasis pankolis (Foeniculum vulgare), valgomasis salieras (Apium gravolence), turi šiai šeimai būdingą aštrų kvapą [17].
1 pav. Vaistinės gelsvės (Levisticum officinale L.) išvaizda [16].
žydi nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio (skirtingose geografinėse zonose žydėjimo laikas gali šiek tiek skirtis) [15]. Maži, elipsės formos išlenkti vaisiai, turintys tris iškilius sparnelius, subręsta rudenį. Vaistinės gelsvės vaisiai yra 4-7 mm ilgio, gelsvai rudos spalvos ir turi stiprų kvapą (1 pav.) [5]. Dėl stipraus, aromatingo kvapo šis augalas Europoje dažniausiai auginamas kaip prieskonis. Švieži arba džiovinti šio augalo lapeliai naudojami patiekalams pagardinti [5].
Šis augalas buvo plačiai naudojamas XIV a. Dažniausiai vaistinės gelsvės buvo naudojama, esant skrandžio sutrikimams (ypač vaikams pilvo pūtimui palengvinti), stipriam karščiavimui sumažinti [5]. Vaistinių gelsvių šaknys yra įtrauktos į Europos farmakopėją kaip oficialus vaistas, o tradicinėje medicinoje šis augalas naudojamas kaip diuretikas, raminantis preparatas bei įvairių odos ligų gydymui. Be to, įrodyta, jog šis augalas turi stiprias priešvėžines, priešuždegimines ir antioksidacines savybes [9].
1.1.2 Vaistinių gelsvių cheminė sudėtis
Vaistinių gelsvių augalinėje žaliavoje yra vitaminų (askorbo rūgštis), organinių rūgščių, mineralų, paprastojo cukraus, krakmolo, dervų, flavanoidų, kumarinų, saponinų, alkaloidų [9, 18]. 2020 m. mokslininkas R. M. Spréa ir kiti publikavo Portugalijoje atliktą tyrimą apie vaistinių gelsvių sudėtį. Tiriant vaistinės gelsvės sudėtį, buvo nustatyta, kad iš makroelementų didžiausią dalį sudaro angliavandeniai, o mažiausią- lipidai. To paties tyrimo metu rezultatai parodė, kad vaistinės gelsvės sudėtyje laisvojo tirpaus cukraus kiekis yra labai mažas. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad valgomosios vaistinės gelsvės dalys turi nemažai nesočiųjų riebalų rūgščių, ypač omega-3 [19].
2010 m. Rumunijoje mokslininkas Szabo M. ir kiti atliko tyrimą su šių augalų tinktūromis: bazilikų, salierų, krapų, asiūklių, gelsvių, mairūnų, kraujažolių, raudonėlių, petražolių, rozmarinų ir čiobrelių. Vienas iš mokslininkų tikslų buvo palyginti antocianų ir taninų kiekį šių augalų tinktūrose. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad vaistinės gelsvės tinktūroje aptinkamas antocianų kiekis yra 3,00 ± 0,32 (mg/mL) ·103, o taninų kiekis 0,59 ± 0,060 (mg/mL) [20]. Vis dėlto šis augalas labiausiai
vertinamas dėl sudėtyje esančių eterinių aliejų [9].
1.2. Eteriniai aliejai
Eteriniai aliejai pasižymi hidrofobinėmis savybėmis ir mažu tankiu (mažesniu už vandens tankį), todėl jie nesimaišo su vandeniu, tačiau gerai tirpsta organiniuose tirpikliuose, vaškuose, aliejuose [2, 3]. Dauguma eterinių aliejų yra bespalviai arba gelsvos spalvos, išskyrus vaistinės ramunės (Matricaria chamomilla L.) eterinį aliejų, kuris turi mėlyną spalvą. Dauguma eterinių aliejų yra skystos konsistencijos [3].
Šias medžiagas, kaip antrinius metabolitus, sintetina visos augalo dalys (stiebai, šaknys ir šakniastiebiai, lapai, žiedai, šakelės, sėklos, žievė) [2, 21]. Pagaminti eteriniai aliejai yra kaupiami aliejaus vamzdžiuose, liaukose ir trichomose (liaukiniuose plaukeliuose) [22]. Pagrindinės eterinių aliejų funkcijos - apsaugoti augalą nuo bakterijų, virusų, žolėdžių gyvūnų ir pritraukti vabzdžius, kurie padėtų išplatinti augalo sėklas [4].
Eterinių aliejų komponentai, veikiami fermentų ir cheminių veiksnių, lengvai virsta vieni kitais, vykstant oksidacijos, izomerizacijos, ciklizacijos procesams. Be to, eterinių aliejų sudėtis priklauso nuo klimato pokyčių, augalo augimo vietos, sveikatos, amžiaus, mitybos, trąšų naudojimo, žaliavos nuėmimo ir džiovinimo kokybės, kurioje augimo stadijoje buvo išskirtas eterinis aliejus. Dėl šių priežasčių eterinių aliejų sudėtis yra nepastovi [22, 23].
Eterinių aliejų ekstrakcijos išeiga priklauso nuo augalo rūšies ir organo, tačiau yra labai maža (apie 1 %). Dėl šios priežasties eteriniai aliejai yra laikomi vertingomis medžiagomis [2]. Išskiriant eterinį aliejų iš sėklų, žiedų, stiebų ir šaknų dažniausiai gaunama 0,1-10 % eterinio aliejaus iš viso žaliavos svorio. Dažnai gaunama ir mažiau negu 0,1 % [24].
Yra rasta apie 3000 skirtingų eterinių aliejų rūšių, o 300 rūšių yra naudojamos agronomijoje, farmacijos pramonėje, kosmetikos ir kvepalų pramonėje. Be to, eteriniai aliejai yra naudojami maisto pramonėje kaip natūralūs konservantai, ilgiau išlaikantys produktus šviežius. Eterinių aliejų mišiniai su augaliniais aliejais yra pritaikomi aromaterapijoje ir gydomosiose voniose [4]. Eterinių aliejų išskyrimas yra brangus procesas (nes reikalingas didelis kiekis žaliavos), tačiau jų išgaunamas kiekis kiekvienais metais auga dėl plačių panaudojimo galimybių [3].
1.3. Eterinių aliejų sandara
Eteriniai aliejai yra dideli kompleksiniai mišiniai, dažniausiai sudaryti iš 20-60 skirtingų lakių komponentų, o į sudėtingesnius eterinius aliejus įeina iki 100 sudedamųjų dalių [3]. Didžiausią dalį sudaro dvi arba trys medžiagos, kurių bendras kiekis sudaro apie 20-70 % viso eterinio aliejaus kiekio. Šios medžiagos lemia eteriniams aliejams būdingas biologines savybes [25]. Dėl to, jog eteriniai aliejai turi sudėtingą struktūrą (yra sudaryti iš maždaug 100 skirtingų junginių), todėl turi platų biologinį ir antimikrobinį poveikį- juos galima panaudoti kaip priešgrybelinius, antibakterinius, priešvirusinius preparatus, taip pat kaip vabzdžių repelentus [2].
Kai kurie augalai eterinį aliejų kaupia tik vienoje dalyje (žieduose, sėklose etc.). Jeigu vertingiausias komponentas sudaro nedidelę dalį eteriniame aliejuje, jį išskirti iš konkrečios augalo dalies yra brangu. Dėl šios priežasties tokie eteriniai aliejai, kaip vanilinas, natūraliai yra išskiriami tik mažais kiekiais [24].
Eterinius aliejus sudaro dvi pagrindinės grupės, skirstomos pagal skirtingą cheminę struktūrą. Pirmąją grupę sudaro terpenai ir terpenoidai, o antrajai grupei priklauso mažos molekulinės masės aromatiniai ir alifatiniai junginiai [4]. Iš visų lakių ir pusiau lakių junginių svarbiausi yra terpenai ir ftalidai, kurie yra kai kurių vaistų sudedamosiomis dalimis [26].
1.3.1. Terpenai
Pagrindiniai eterinius aliejus sudarantys komponentai yra terpenai. Jų pagrindą sudaro izopreno (2-metilbuta-1,3-dienas) molekulė, turinti 5 anglies atomus (2 pav.) [25, 27].
2 pav. Izopreno molekulė [27]
Būtent terpenai suteikia augalams malonų arba nemalonų kvapą [27]. Dažniausiai eterinių aliejų sudėtyje aptinkami monoterpenai- jie sudaro apie 90 % visų eterinių aliejų [25]. Monoterpenai, sudaryti iš dviejų izopreno molekulių, turi daug įvairių struktūrų:
o Karbidai (mircenas, ocimenas, p-cimenas, felandrenas, kamfenas, sabinenas, etc.)
o Aldehidai (geranialis, neralis, citronelalis, etc.)
o Ketonai (mentonas, karvonas, kamforas, pinokarvonas, etc) o Fenoliai (timolis, karvakrolis, etc.)
o Esteriai, eteriai, peroksidai [4].
Monoterpenų molekules sudaro tik anglies ir vandenilio atomai, todėl jie gali sudaryti daug vandenilinių ryšių, o tai lemia didelį šių junginių lakumą [24].
1.3.2. Ftalidai
Ftalidai, dar kitaip žinomi kaip 3H-izobenzofuran-1-onai, pasižymi bicikliniu branduoliu, kuris susideda iš γ-laktono (žiedas A) ir benzeno (žiedas B) (3pav.).
3 pav. Bendra ftalidų formulė [28]
Yra žinomas 71 ftalidas, kuris, kartu su dihidro, tetrahidro ir heksahidro dariniais, yra randamas keturiasdešimtyje augalų rūšių, priklausančių Salierinių/Skėtinių (Apiaceae/Umbelliferae) šeimai ir keturiuose kitų šeimų augaluose. Pagal cheminę sudėtį, ftalidai yra skirstomi į šias grupes: o Dihidroftalidai (Z-ligustilidas, E-ligustilidas, senkiunolidas A, senkiunolidas F, etc)
o Heksahidroftalidai (3-butilheksahidroftalidas)
o Tetrahidroftalidai (celeftalidas, senkiunolidas Q, senkiunolidas M, ect)
o Dimerai, sudaryti iš susijungusių ftalidų (riligustilidas, tokinolidas B, ansaspirolidas, etc) [29].
1.4. Vaistinių gelsvių eterinis aliejus
Vaistinių gelsvių eterinio aliejaus kvapas literatūroje apibūdinamas kaip vidutiniškas arba stiprus, kuris šiek tiek primena citrinas ir salierą [5].
Andruszczak S. atliktame tyrime buvo nustatyta, kad paliekant antžemines augalo dalis nenupjautas iki rudens, išskiriamo eterinio aliejaus kiekis padidėja nuo 0,52 iki 0,85 % [31]. Iš visų augalo dalių išskirtas eterinis aliejus turi gelsvą spalvą [5]. Iš viso šaknyse esančio eterinio aliejaus, didžiausią dalį sudaro ftalidai, monoterpenų ir seksviterpenų dariniai [30]. Iš vaistinės gelsvės šaknų, lapų ir sėklų išskirtame eteriniame aliejuje yra randama virš 190 skirtingų komponentų [5].
Didžiausią eterinio aliejaus dalį sudaro šie komponentai:
o ftalidai (n-butilidenftalidas, dihidrobutilidenftalidas, butilftalidas, propilidenftalidas, Z-ligustilidas, E-ligustilidas ir etc.)
o monoterpenai (α- pinenas, β-pinenas, α-felandrenas, β-felandrenas, karvakrolis, eugenolis, limonenas, Z-β-ocimenas, γ- terpinenas, α- terpinilo acetatas ir etc.)
o karboksirūgštys (butirinė rūgštis, izovalerijono rūgštis ir etc.) [5, 32].
Didžiausiais kiekiais yra aptinkami ftalidai Z-ligustilidas ir E-ligustilidas, bei monoterpenai α- terpinilo acetatas, γ- terpinenas, limonenas, β-felandrenas, β-pinenas, α- pinenas, mircenas ir Z-β-ocimenas. Šių komponentų kiekiai skirtingose vaistinių gelsvių dalyse gali stipriai skirtis [5].
Nustatyta, kad svarbiausi vaistinių gelsvių eterinio aliejaus komponentai yra ftalidai (jie suteikia eteriniam aliejui kvapą), kurie sudaro daugiau kaip 70 % viso šaknyse, 25 % lapuose, 14,5 % steibuose ir tik apie 6 % sėklose esančio eterinio aliejaus kiekio [14].
1.5. Eterinio aliejaus komponentų poveikis
2012 m. Europos vaistų agentūroje pateiktoje vaistinių gelsvių šaknų įvertinimo ataskaitoje yra apžvelgti tyrimai, kurie buvo atlikti su žaliavos eteriniais aliejais in vivo ir in vitro, siekiant nustatyti farmakologinį poveikį. Ataskaitoje pateikti tyrimai, įrodantys, kad vaistinės gelsvės eterinis aliejus pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, o atskiri eterinio aliejaus komponentai pasižymi priešgrybeliniu, spazmolitiniu, antipoliferaciniu, analgetiniu, diuretiniu poveikiu [6].
Ftalidai, randami vaistinių gelsvių ir kitų augalų eteriniame aliejuje, pasižymi uždegimą mažinančiu poveikiu, gali padėti pasišalinti iš organizmo toksinams (pavyzdžiui šlapimo rūgšties kristalams), taip pat gali sumažinti kraujo spaudimą [7].
E-ligustilidas yra ištirtas mažiau už Z-ligustilidą (dėl didesnio Z-lgustilido stabilumo), tačiau nustatyta, kad dėl struktūrinio panašumo jie turi tokį patį farmakologinį poveikį. Mokslininkai teigia, kad abu ligustilidai turi nefroprotektinį, inkstus apsaugantį, antioksidacinį poveikius [11]. Z-ligustilidas dėl cheminių savybių gali prasiskverbti pro kraujo-smegenų barjerą ir sumažinti išeminį smegenų pažeidimą. Ikiklinikinių tyrimų metu su pelėmis buvo nustatytas Z-ligustilido gebėjimas atpalaiduoti virškinimo trakto, kvėpavimo sistemos ir kraujagyslių lygiuosius raumenis [33]. Be to, ligustilidas pasižymi fungistatiniu ir fungicidiniu poveikiu prieš Trichophyton genties grybus, o jo poveikis gali būti sulyginamas su antibiotiku itakonazolu [10].
2016 m. buvo paskelbtas Kinijos mokslininkų atliktas tyrimas, kurio metu buvo vertinamas ftalidų poveikis. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Z-butilidenftalidas ir Z bei E ligustilidai gali būti naudojami neurodegeneracinių ligų gydyme dėl neuroprotekcinio poveikio [34]. Kitame, 2013 m. paskelbtame tyrime nustatyta, kad ligustilidai ir Z-butilidenftalidas gali būti naudojami kaip priešuždegiminiai preparatai. Taip pat, mokslininkų teigimu, šie išgryninti junginiai gali būti derinami kartu su chemoterapija (pavyzdžiui, plaučių vėžiu sergantiems pacientams), nes pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis [13].
2011 m. paskelbtame tyrime buvo nustatyta, kad α- terpinilo acetatas pasižymi stipriomis antimikrobinėmis savybėmis, ypač prieš bakteriją S.aureus. Taip pat buvo pastebėtas antibakterinis poveikis prieš bakteriją L.monocytogenes ir E.faecium, tačiau jis buvo silpnesnis [12].
1.6. Eterinio aliejaus išskyrimas iš augalinės žaliavos
1.6.1. Klasikiniai ekstrakcijos metodai
1.6.1.1. Distiliacija vandens garais
Tai ekstrakcijos metodas, dažniausiai trunkantis nuo 1 iki 10 valandų [36]. Šis metodas yra taikomas atskirti temperatūrai jautrias medžiagas (aliejai, dervos, angliavandeniliai ir etc.), kurios netirpsta vandenyje ir kurios gali suirti savo virimo temperatūroje. Eterinių aliejų sudėtyje esančių medžiagų virimo temperatūra yra iki 200 oC arba aukštesnė, tačiau vandens virimo taške, esant
vandens garams, šios medžiagos yra atpalaiduojamos (4 pav.) [37].
Šis ekstrakcijos metodas tinka eterinių aliejų išskyrimui iš daugelio augalinių žaliavų, be to, lyginant su kitais metodais, jis yra pigus [38]. Masango P. 2001 m. išleistoje knygoje apie distiliaciją vandens garais teigiama, jog, taikant šį metodą, išskiriama eterinio aliejaus dalis yra apie 93 %, o likusius 7 % galima išskirti, taikant kitus metodus [37].
4 pav. Distiliacijos vandens garais schema [36]
Vis dėlto šis metodas turi ir trūkumų - dėl pakilusios vandens temperatūros ir žaliavos buvimo vandenyje ekstrakcijos metu, gali atsirasti eterinio aliejaus komponentų modifikacijos. Pastebėta, jog vykdant distiliaciją vandens garais, yra prarandami labai lakūs komponentai ir kai kurios vandenyje tirpios medžiagos [39]. Vykdant distiliaciją ypač svarbu vaistinės augalinės žaliavos nekaitinti per daug aukštoje temperatūroje ir per ilgą laiko tarpą, nes tokiu būdu eterinio aliejaus komponentai gali modifikuotis, skilti (terminio skilimo metu pasikeičia eterinio aliejaus spalva) [38]. 2013 m. Malaizijos mokslininkas Nurhani Kasuan ir kiti atliko tyrimą, kurio metu vykdė ekstrakciją vandens garais iš citrinų žievelių, ekstrakcijai naudojant skirtingas temperatūras. Mokslininkai nustatė, jog optimali ekstrakcijos vandens garais temperatūra yra 85 oC, nes ekstrakciją vykdant aukštesnėje temperatūroje
1.6.1.2. Ekstrakcija tirpikliais
Šis metodas dažniausiai taikomas tiems junginiams, kurie yra neatsparūs aukštesnei temperatūrai [36]. Lyginant su kitais metodais, ekstrakcija tirpikliais sunaudoja mažai vandens ir energijos, be to, taikant šį metodą nenaudojama didelė temperatūra ir slėgis, todėl šio metodo taikymas nereikalauja daug išlaidų.
Sausa arba šviežia susmulkinta žaliava yra dedama į Soksleto aparatą, o ekstrakcijai naudojamas tirpiklis patalpinamas į apvaliadugnę kolbą ir kaitinamas. Garuodamas tirpiklis praeina pro ekstrahuojamą medžiagą, kondensuojasi kondensatoriuje ir laša atgal ant medžiagos. Kai skystis pasiekia sifoną, grįžta atgal į apvaliadugnę kolbą, todėl šis procesas yra nepertraukiamas (5 pav.) [40].
5 pav. Soksleto aparatas [41]
Svarbiausias šio metodo etapas - tinkamas tirpiklių parinkimas, nes vieni tirpikliai pagerina proceso efektyvumą, kiti - sumažina [42]. Dažniausiai ekstrakcijai naudojami tirpikliai yra vandens/etanolio mišiniai, grynas etanolis, acetonas, toluenas, heksanas, metanolis, petroleteris etc. [36, 40].
Šis metodas turi ir trūkumų. Ekstrakcijos metu gaunami ekstraktai, kuriuose yra tirpiklių likučiai ir nelakūs vaško komponentai, todėl prieš ekstrakciją reikia užtikrinti tirpiklių grynumą [40, 43]. Be to, ekstrakcijoje naudojami tirpikliai paprastai yra degūs ir toksiški, o jų naudojimas kenkia aplinkai [43].
1.6.1.3. Distiliacija vandeniu
pagrindinis privalumas yra tai, jog eterinis aliejus yra surenkamas į vandeninę fazę ir taip apsaugomas nuo oksidacijos (6 pav.) [43].
2014 m. mokslininkų Zheljazkov V., Astatkie T., ir Schlegel V. atliktame tyrime buvo nustatyta, kad distiliacijos vandeniu trukmė turi įtakos eterinio aliejaus išeigai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad didžiausia eterinio aliejaus išeiga pasiekiama distiliaciją vykdant 40-160 min [44].
6 pav. Distiliacijos vandeniu schema [2]
1992 m. Perineau F. , Ganou L. ir Vilarem G. atliktame tyrime buvo nustatyta, jog pritaikius optimalias eterinio aliejaus hidrodistiliacijos sąlygas (tinkamą vandens kiekį, pH ir temperatūrą), vaistinės gelsvės eterinio aliejaus išeigą galima padidinti nuo 0,47 % iki 0,74 % [5].
1.6.2. Pažangūs/inovatyvūs metodai
o Ekstrakcija naudojant superkritinį anglies dioksidą (CO2). Šio metodo privalumas -
nenaudojamas kaitinimas (todėl išvengiama terminio junginių skilimo) ir išvengiama toksiškų tirpiklio likučių. Naudojant skystą anglies dioksidą, žemą temperatūrą ir aukštą slėgį, yra gaunamas natūralus medžiagų profilis [45, 55].
1.7. Pritaikyti vaistinių gelsvių ekstrakcijos metodai
2013 m. Bulgarijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu prieš distiliaciją vandens garais žaliava buvo paveikta aukštos įtampos elektriniu lauku. Vertinant eterinio aliejaus išeigą iš augalinės žaliavos (% v/w), buvo nustatyta, kad prieš distiliaciją vandeniu vaistinių gelsvių žaliavą paveikus aukštos įtampos elektriniu lauku, išskiriamas bendras eterinio aliejaus kiekis padidėja 67 % [46]. Taikant skirtingus ekstrakcijos metodus ir eterinius aliejus analizuojant dujų chromatografijos- masių spektrofotometrijos (DC-MS) metodu, gautas bendras eterinio aliejaus kiekis ir jame dominuojantys komponentai skiriasi (1 lent.).
Pagal lentelėje pateiktus duomenis galima pastebėti, jog ekstrakcijos metodas turi įtakos eterinio aliejaus sudėčiai. Distiliacija vandeniu yra dažniausiai taikomas metodas eteriniams aliejams išskirti iš vaistinių gelsvių augalinių žaliavų (sėklų, lapų, stiebų, šaknų, žiedų). Taip yra todėl, nes gaunamas kokybiškas eterinis aliejus, panaudojant nesudėtingą aparatūrą ir netoksiškas medžiagas. Be to, pritaikant distiliaciją vandeniu, išskirtas eterinis aliejus yra sulaikomas vandeninėje terpėje, todėl yra apsaugomas nuo oksidacijos [43, 49, 50].
1.8. Vaistinių gelsvių eterinių aliejų analizė
2013 m. Bulgarijoje atliekamo tyrimo metu eterinių aliejų sudėties skirtumai buvo vertinami pagal duomenis, gautus dujų chromatografijos metodu su liepsnos jonizacijos detektoriumi (DC-LJD). Prieš analizę, 2 μl išskirto eterinio aliejaus buvo ištirpinti 1ml izooktano, o gautas tirpalas supilamas į chromatografinius buteliukus. Kaip nešančios dujos buvo naudojamas helis. Eterinių aliejų komponentai buvo identifikuojami sulaikymo rodiklius lyginant su standartais. Panaudojant standartus buvo identifikuoti ir palyginti šie vaistinės gelsvės komponentai: α-pinenas, mircenas, α-felandrenas, p-cimenas, β-felandrenas, terpinilo acetatas ir ligustilidas [46].
Pagal 1 lentelėje pateiktus duomenis galima pastebėti, kad dažniausiai vaistinių gelsvių eterinių aliejų analizei naudojamas metodas yra DC-MS. Vienas iš tokių tyrimų buvo atliktas 2014 m. Kauno technologijos universitete, kurio SSE-CO2 metodu ekstrahuoti eteriniai aliejai buvo analizuoti
pritaikant DC-MS (dujų chromatografija- masių spektrofotometrija) metodą. Prieš analizę išskirti eteriniai aliejai buvo ištirpinti pentane. Kaip nešančios dujos buvo naudojamas helis. Gauti duomenys buvo lyginami naudojant Nacionalinio standartų ir technologijų instituto (NIST) bibliotekos paieškos programą ir lyginant ten esančius standartų masių spektrofotometro duomenis su gautais tiriamajame eteriniame aliejuje. Iš viso vaistinių gelsvių šaknyse identifikuoti 26 komponentai, lapuose ir stiebuose- 43. 1 % ir daugiau sudarė šie komponentai: 3Z-butilidenftalidas, Z-ligustilidas, E-ligustilidas, falkarinolis ir α- terpinilo acetatas [47].
2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas
Visi tyrimai buvo vykdomi Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Medicinos akademijoje, Farmacijos fakultete, Analizinės ir toksikologinės chemijos katedroje. Tyrimai buvo vykdomi 2018-2020 m.
Siekiant pasirinkti tinkamus metodus eteriniams aliejams iš vaistinių gelsvių (Levisticum officinale L.) išskirti ir juos išanalizuoti, buvo apžvelgta mokslinė literatūra ir jau atliktų tyrimų duomenys, susiję su magistrinio darbo tema. Atsižvelgiant į rastas mokslines publikacijas, ekstrakcijai pasirinktas distiliacijos vandeniu metodas, o analizei- dujų chromatografija-masių spektrofotometrija.
2.2. Tyrimo objektas
Vaistinių gelsvių (Levisticum officinale L.) augalo dalys, surinktos trimis skirtingais vegetacijos laikotarpiais: augimo, žydėjimo ir sėklų brandinimo. Augalinė žaliava surinkta 2018 m. vasarą, Kauno raj. Karmėlavos sen. Rykštynės km. Mėginiai buvo sužymėti (2 lent.)
2 lentelė. Surinkta augalinė žaliava
Stadija Augalo dalis Mėginio žymėjimas
Augimo stadija Lapai L1
Stiebai S1
Šaknys Š1
Žydėjimo stadija Lapai L2
Stiebai S2
Šaknys Š2
Žiedai Ž
Sėklų brandinimo stadija Lapai L3
Stiebai S3
Šaknys Š3
Surinkta vaistinių gelsvių žaliava buvo išdžiovinta vėdinamoje patalpoje, į kurią nepatenka tiesioginiai saulės spinduliai. Išdžiovinta žaliava iki tyrimų pradžios buvo laikoma sausoje, tamsioje, vėdinamoje patalpoje, kurioje temperatūra buvo ne didesnė kaip 25oC.
2.3. Aparatūra ir medžiagos
Tyrimui panaudota aparatūra:
o Išgryninto vandens gamybai naudota gryninimo sistema MILLIPORE (Darmstadt, Vokietija); o Automatinės pipetės „Eppendorf” (Hamburgas, Vokietija). Naudotos tiksliam cikloheksano kiekiui
paimti ir tiriamiesiems mėginiams patalpinti į chromatografinius buteliukus;
o Analitinės svarstyklės Shimadzu AUW120D (Bellingen, Vokietija). Naudotos tiksliam tiriamosios žaliavos kiekiui pasverti;
o Klevengerio aparatas, naudotas eterinių aliejų ekstrakcijai iš vaistinės augalinės žaliavos; o Glicerolio vonelė „Heidolph” (Vokietija). Naudota kaip kaitinimo šaltinis;
o Laboratorinis malūnėlis “D-47906 Clatronic” (Kempen, Vokietija). Skirtas tiriamajai žaliavai susmulkinti;
o GCMS ultra dujų chromatografas, sujungtas su masių spektrofotometru „SHIMADZU GCMS-QP2010 Ultra” (Japonija). Naudotas nustatyti gauto eterinio aliejaus kokybinei ir kiekybinei sudėčiai.
Tyrimui panaudotos medžiagos: o Išgrynintas vanduo;
o Cikloheksanas („Sigma – Aldrich”, Steinheim, Vokietija); o Helio dujos („AGA GAS”, Lietuva).
2.4. Tiriamosios medžiagos paruošimas
2.5. Distiliacija vandeniu (hidrodistiliacija)
Eterinių aliejų ekstrakcijai iš tiriamosios medžiagos taikytas distiliacijos vandeniu metodas. Apvaliadugnė kolba su ten esančia tiriamąja medžiaga ir distiliuotu vandeniu yra prijungiama prie Klevengerio aparato (prieš tai apvaliadugnės kolbos kaklelis patepamas vazelinu, kad būtų geresnis sandarumas ir neužstrigtų kamštis). Apvaliadugnė kolba kaitinama glicerolio vonelėje 2 val. nuolat palaikant 120oC temperatūrą.
Surinktas distiliatas yra užpilamas 1 ml cikloheksano, nestipriai pamaišoma. Cikloheksano sluoksnis automatine pipete perkeliamas į chromatografinį buteliuką su kamščiu, turinčiu ertmę adatos įleidimui.
2.6. Dujų chromatografija- masių spektrofotometrija
Eterinių aliejų analizė buvo atliekama naudojant dujų chromatografą GC-QP2010 (Japonija) ir masių spektrofotometrą (kolonėlė-RTX-5MS, 30m x 0,25mm x 0,25μm, JAV).
Eterinių aliejų analizės sąlygos: injektoriaus temperatūra 240oC, kolonėlės pradinė
temperatūra 60oC. Temperatūra didinama palaipsniui: nuo 60oC iki 150oC keliama 2oC/min. greičiu.
Pasiekus 150oC temperatūrą, ji keliama iki 285oC 10oC/min. greičiu. Analizės metu injekuojamo
bandinio kiekis buvo 1 μl. Vienas tiriamasis mėginys analizuojamas 98 min.
Ištyrus eterinius eliejus, gautos chromatogramos analizuojamos panaudojant Lab Solution GMSS Shimadzu programą. Vaistinės gelsvės eterinių aliejų komponentai buvo identifikuoti su NIST Mass spectral programa analizuojant gautus masių spektrus.
2.7. Duomenų analizės metodai
3. TYRIMO REZULTATAI
Tyrimo metu buvo ištirta 11 eterinių aliejų, išskirtų iš skirtingų vaistinės gelsvės (Levisticum officinale L.) augalo dalių (L1, S1, Š1, L2, S2, Š2, Ž, L3, S3, Š3, SK), surinktų trimis vegetacijos laikotarpiais. Atlikus chromatografinę analizę buvo nustatyta, kokie junginiai dominuoja kiekviename išskirtame eterinio aliejaus mėginyje.
Visi tyrimai buvo atliekami tris kartus, o gauti duomenys pateikti pagal gautų rezultatų vidurkius. Kiekybiškai eterinių aliejų mėginių sudėtis buvo vertinama pagal atskirų komponentų smailių plotus, užfiksuotus chromatogramose. Atskirų komponentų kiekis (%) tiriamuosiuose mėginiuose buvo nustatytas nuo bendro identifikuotų junginių kiekio. Atsižvelgiant į chromatogramose užfiksuotų eterinių aliejų atskirų komponentų smailių plotų vidurkius, buvo palyginti identifikuotų junginių kiekiai ir įvertinta, kokią įtaką šių junginių pasiskirstymui turi augalo dalis ir vegetacijos laikotarpis, kurio metu surinkta augalinė žaliava.
Norint palyginti rezultatus, diagramose, pateikiančiose eterinių aliejų mėginių sudėtį pagal augalo surinkimo laiką ir pagal morfologinę dalį, buvo sudėti tik tie junginiai, kurie sutapo tarp visų mėginių aptariamoje grupėje (pvz. tarp visų augimo stadijos metu išskirtų eterinių aliejų mėginių). Šie junginiai, sutampantys aptariamos grupės mėginiuose, buvo pateikti procentine išraiška. Pilna tiriamųjų eterinių aliejų sudėtis pateikta prieduose (4 lentelė).
Visų junginių procentinė sudėtis buvo vertinama pagal chromatogramose užfiksuotus smailių plotus (7 pav.)
Pavaizduotoje chromatogramoje 15 numeriu pažymėtas eterinio aliejaus komponentas α-terpinilo acetatas, kurio kiekis šiame mėginyje yra didžiausias (49,28 %). Šis junginys, kaip ir kiti eterinių aliejų komponentai, buvo identifikuotas pagal masių spektrą (8 pav.).
8 pav. Vieno iš identifikuotų junginių- α-terpinilo acetato- masių spektras
3.1. Eterinių aliejų sudėties rezultatai
Analizuojant eterinių aliejų sudėtį, buvo pastebėta, kad kiekviename mėginyje kokybinė ir kiekybinė eterinių aliejų sudėtis skiriasi. 1% ir daugiau nuo bendro junginių kiekio sudarė tik nedidelė dalis komponentų (3 lent.).
3 lentelė. Vaistinės gelsvės (Levisticum officinale L.) mėginiuose nustatyti eterinių aliejų komponentai, kurie sudarė 1% ir daugiau viso eterinio aliejaus kiekio
L1 L2 L3 S1 S2 S3 Š1 Š2 Š3 SK Ž 4-karenas + α-pinenas + + β-pinenas + + + + Limonenas + + + + + + + + + + β-felandrenas + Terpineolis + α-terpinilo acetatas + + + + + + + Geranilo acetatas + + Z-butilidenftalidas + + + E-ligustilidas + + + + + + + Z-ligustilidas + + + Timolis + + 5-undecen-3-inas + + + α-ocimenas + β-mircenas + + + +
133.86 3.39 35.27 0 20 40 60 80 100 120 140 160 L1 S1 Š1 B en dr as s m ai lių pl ot as , x 10 7
9 pav. Iš augimo stadijoje surinktų Levisticum officinale L. žaliavų išskirto
eterinio aliejaus kiekiai
identifikuotas 9 eterinių aliejų mėginiuose iš 11 (L1, L2, L3, S1, S3, Š1, Š3, SK, Ž), o jo nustatytas kiekis buvo 0,07-3,01 %. β-mircenas identifikuotas 8 mėginiuose iš 11 (L1, L3, S1, S2, S3, Š1, Š3, SK), jo kiekis siekė 0,13-3,42 %. Junginiai E-ligustilidas, Z-butilidenftalidas ir timolis buvo identifikuoti 7 skirtinguose eterinių aliejų mėginiuose. Visi kiti junginiai buvo aptikti mažesniame kiekyje eterinių aliejų mėginių (mažiau negu 7 mėginiuose iš 11).
3.1.1. Eterinių aliejų sudėtis pagal augalinės žaliavos surinkimo laiką
3.1.1.1. Augimo stadija
Bendras eterinio aliejaus kiekis mėginiuose, išskirtuose iš augimo stadijoje surinktų skirtingų augalo morfologinių dalių (lapų, stiebų ir šaknų), buvo vertinamas pagal bendrą nustatytą smailių plotą (9 pav.).
Eteriniame aliejuje, kuris buvo išskirtas iš lapų, surinktų augimo stadijos metu (L1), buvo identifikuota daugiausiai skirtingų junginių - 20, o išskirto eterinio aliejaus kiekis taip pat buvo didžiausias. Iš šaknų, surinktų augimo stadijoje, išskirtame eteriniame aliejuje (Š1) buvo identifikuota 19 skirtingų junginių, o pagal išskirto eterinio aliejaus kiekį šis mėginys buvo antroje vietoje augimo stadijoje. Mažiausiai skirtingų komponentų augimo stadijoje identifikuota stiebų eteriniame aliejuje (S1) - 14. Išskirtas eterinio aliejaus kiekis šiame mėginyje taip pat buvo mažiausias. Taigi didžiausias eterinio aliejaus kiekis, vertinant pagal bendrą nustatytą smailių plotą, buvo aptiktas lapų, surinktų augimo stadijoje, mėginyje (L1).
10 pav. Augimo stadijoje surinktuose lapuose (L1), stiebuose (S1) ir šaknyse (Š1) identifikuoti bendri komponentai: 1. α-terpinilo acetatas 2. Limonenas 3. Z-ligustilidas 4. α-pinenas 5.
β-mircenas 6. β-pinenas 7. β-felandrenas 8. terpineolis
Įvertinus augimo stadijoje surinktų augalo morfologinių dalių (L1, S1 ir Š1) chromatogramas, galima matyti, kad tarp šių tiriamųjų mėginių buvo identifikuoti 8 bendri komponentai: α-terpinilo acetatas, limonenas, Z-ligustilidas, α-pinenas, β-mircenas, β-pinenas, β-felandrenas ir terpineolis. Vis dėlto šių junginių kiekiai tiriamuosiuose mėginiuose skyrėsi (11 pav.)
11 pav. Vaistinės gelsvės (Levisticum officinale L.) eterinio aliejaus bendrų komponentų kiekio palyginimas tarp augimo stadijoje surinktos žaliavos mėginių
49.28 16.5 0.88 2.36 0.13 70.25 13.28 7.43 0.48 1.04 7.42 84 0.14 0.11 0.86 0 20 40 60 80 100
α-terpinilo acetatas Limonenas Z-ligustilidas β-pinenas β-mircenas
11.61 5.08 0.72 122.24 0 20 40 60 80 100 120 140 L2 S2 Š2 Ž B en dr as s m ai lių pl ot as , x 10 7
12 pav. Iš žydėjimo stadijoje surinktų Levisticum officinale L. žaliavų išskirto
eterinio aliejaus kiekiai
Iš 8 bendrų komponentų, 3 junginiai visuose mėginiuose (L1, S1, Š1) sudarė po mažiau nei 1 % viso komponentų kiekio: terpineolis (0,08- 0,95 %), α-pinenas (0,12- 0,73 %) ir β-felandrenas (0,2- 0,89 %). Lapuose (L1) didžiausiais kiekiais nustatyti šie junginiai: α-terpinilo acetatas (49,28 %), limonenas (16,5 %) ir β-pinenas (2,36 %). Iš stiebų (S1) išskirtame eteriniame aliejuje didžiausią dalį viso identifikuotų komponentų kiekio sudarė α-terpinilo acetatas (70,25 %), limonenas (13,28 %), Z- ligustilidas (7,43 %) ir β-mircenas (1,04 %). Šaknų (Š1) eteriniame aliejuje daugiausiai nustatyta limoneno (84 %) ir α-terpinilo acetato (7,42 %). Augimo stadijoje aptarti duomenys yra patikimi, p < 0,05.
3.1.1.2. Žydėjimo stadija
Bendras eterinio aliejaus kiekis taip pat buvo lyginamas tarp augalo morfologinių dalių (lapų, stiebų, šaknų, žiedų), surinktų vaistinės gelsvės (Levisticum officinale L.) žydėjimo metu (12 pav.).
Didžiausias skirtingų identifikuotų junginių skaičius (12) buvo dviejuose eterinių aliejų mėginiuose - žieduose (Ž) ir stiebuose (S2), tačiau bendras eterinio aliejaus kiekis šiuose mėginiuose skyrėsi. Iš žiedų išskirto eterinio aliejaus kiekis žydėjimo metu buvo didžiausias, o stiebuose eterinio aliejaus kiekis buvo mažesnis. Iš lapų (L2) išskirtas eterinis aliejus buvo antroje vietoje pagal kiekį, o identifikuotas skirtingų
komponentų kiekis - 10. Skirtingų
identifikuotų junginių skaičius (7), taip pat, kaip ir išskirtas eterinio aliejaus kiekis, buvo mažiausias šaknų (Š2) mėginyje. Taigi, didžiausias eterinio aliejaus kiekis, vertinant pagal bendrą nustatytą smailių plotą, buvo pastebėtas žieduose (Ž), tačiau šiame mėginyje buvo identifikuota tiek pat skirtingų junginių, kaip ir stiebuose (S2).
13 pav. Žydėjimo stadijoje surinktuose lapuose (L2), stiebuose (S2), šaknyse (Š2) ir žieduose (Ž) identifikuoti bendri komponentai: 1. 4-karenas 2. Limonenas 3. Z-butilidenftalidas 4. E-ligustilidas
Visuose žydėjimo laikotarpiu išskirtuose eteriniuose aliejuose (L2, S2, Š2 ir Ž) buvo nustatyti 4 bendri komponentai: 4- karenas, limonenas, Z-butilidenftalidas ir E-ligustilidas, tačiau jų kiekiai skyrėsi (14 pav.)
14 pav. Vaistinės gelsvės (Levisticum officinale L.) eterinių aliejų bendrų komponentų kiekio palyginimas tarp žydėjimo stadijoje surinktos žaliavos mėginių
0.26 18.19 0.68 5.66 0.59 20.66 1.82 6.25 1.14 8.62 3.2 0.46 0.36 82.34 0.79 5.85 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
4-karenas Limonenas Z-butilidenftalidas E-ligustilidas
17.96 31.13 43.71 55.06 0 10 20 30 40 50 60 L3 S3 Š3 SK B en dr as s m ai lių pl ot as , x 10 7
15 pav. Iš sėklų brandinimo stadijoje surinktų Levisticum officinale L. žaliavų
išskirto eterinio aliejaus kiekiai
Visuose mėginiuose didžiausią koncentraciją sudarė limonenas. Didžiausias jo kiekis nustatytas žieduose (82,34 %), mažiausias- šaknyse (8,62 %). Lapuose (L2) be limoneno, didelį kiekį nuo bendro junginių kiekio sudarė ligustilidas (5,66 %). Stiebuose (S2) nemažą kiekį sudarė E-ligustilidas (6,25 %) ir Z-butilidenftalidas (1,82 %). Šaknyse (Š2) be limoneno, daugiau nei 1% nuo bendro junginių kiekio, sudarė Z-butilidenftalidas (3,2 %) ir 4-karenas (1,14 %). Žieduose (Ž) E-ligustilidas sudarė 5,85 % (panašiais kiekiais jis identifikuotas ir lapuose bei stiebuose). Visi žydėjimo stadijoje aptarti duomenys yra patikimi, p < 0,05.
3.1.1.3. Sėklų brandinimo stadija
Iš skirtingų vaistinės gelsvės (Levisticum officinale L.) augalo dalių (lapų, stiebų, šaknų, sėklų), surinktų sėklų brandinimo stadijoje, išskirto eterinio aliejaus kiekis nustatomas pagal visų eterinio aliejaus komponentų smailių plotų sumą mėginyje (15 pav.).
Didžiausias kiekis skirtingų eterinio aliejaus komponentų- 23buvo identifikuotas sėklų (SK) mėginyje. Taip pat šiame mėginyje nustatytas didžiausias išskirtas eterinio aliejaus kiekis. Šaknų (Š3) mėginys buvo antras pagal eterinio aliejaus kiekį sėklų brandinimo stadijoje. Šiame mėginyje identifikuota 18 skirtingų junginių. Stiebuose (S3) skirtingų identifikuotų junginių skaičius - 13. Mažiausias eterinio aliejaus kiekis nustatytas lapų (L3) tiriamajame mėginyje. Vis dėlto skirtingų identifikuotų junginių skaičius šiame mėginyje buvo didesnis už stiebų (S3) mėginį - 15. Taigi, sėklų brandinimo stadijoje didžiausias eterinio aliejaus kiekis, vertinant pagal bendrą smailių plotą, nustatytas sėklų (SK) mėginyje, mažiausias- lapų (L3).
16 pav. Sėklų brandinimo stadijoje surinktuose lapuose (L3), stiebuose (S3), šaknyse (Š3) ir sėklose (SK) identifikuoti bendri komponentai: 1. α-pinenas 2. Aromandendrenas 3. 5-undecen-3-inas 4.
β-mircenas 5. γ-terpinenas
Chromatogramose galima matyti 5 bendrus identifikuotus junginius tarp visų sėklų brandinimo stadijoje surinktų augalo dalių (L3, S3, Š3 ir SK) mėginių, tačiau eterinių aliejų komponentų procentiniai kiekiai skyrėsi (17 pav.).
17 pav. Vaistinės gelsvės (Levisticum officinale L.) bendrų eterinių aliejų komponentų kiekio palyginimas tarp sėklų brandinimo stadijoje surinktos žaliavos mėginių
0.12 0.08 1.17 0.2 3.42 0.07 19.35 0.44 1.22 20.95 0.14 3.01 0 5 10 15 20 25
5-undecen-3-inas β-mircenas α-pinenas
Iš 5 bendrų identifikuotų komponentų, 2 visuose mėginiuose (L3, S3, Š3, SK) sudarė po mažiau negu 1 % viso junginių kiekio: γ-terpinenas (0,06- 0,85 %) ir aromandendrenas (0,11- 0,47 %). Lapų (L3) ir stiebų (S3) mėginiuose didžiausią koncentraciją sudarė β-mircenas (lapuose- 1,17 %, stiebuose- 3,42 %). Iš 14 paveikslėlyje pateiktų komponentų, šaknyse (Š3) didžiausią kiekį sudarė 5-undecen-3-inas (19,35 %) ir α-pinenas (1,22 % viso mėginyje nustatyto komponentų kiekio). Sėklų (SK), kaip ir šaknų (Š3) mėginyje, didžiausią koncentraciją iš bendrų eterinio aliejaus komponentų sudarė 5-undecen-3-inas (20,95 %) ir α-pinenas (3,01 %). Gauti duomenys patikimi, p< 0,05.
18 pav. Iš visų vaistinės gelsvės (Levisticum officinale L.) žaliavų išskirto eterinio aliejaus kiekiai Lyginant eterinių aliejų kiekį pagal bendrą smailių plotą tarp skirtingų vegetacijos laikotarpių, galima pastebėti priklausomybę nuo augalinės žaliavos surinkimo laiko (18 pav.). Palyginimui augimo stadijoje didžiausias eterinio aliejaus kiekis, kaip ir didžiausias identifikuotų junginių skaičius (20), nustatytas lapuose (L1). Žydėjimo stadijoje daugiausiai junginių identifikuota (12) ir didžiausias išskirto eterinio aliejaus kiekis nustatytas žieduose (Ž), o lapai šiuo vegetacijos laikotarpiu pagal eterinio aliejaus kiekį buvo antroje vietoje. Sėklų brandinimo stadijoje daugiausiai skirtingų komponentų identifikuota (23) ir didžiausias eterinio aliejaus kiekis nustatytas sėklose. Įvertinus visus 11 mėginių, galima pastebėti, kad didžiausias išskirto eterinio aliejaus kiekis nustatytas augimo stadijoje lapuose (L1), antroje vietoje pagal šį kiekį yra žydėjimo stadijoje surinkti žiedai (Ž), o trečioje vietoje - sėklų brandinimo stadijoje surinktos sėklos (SK).
Be to, pastebėta, kad kiekvienu vegetacijos laikotarpiu surinktoje augalinėje žaliavoje skiriasi dominuojantys komponentai. Augimo stadijoje visose morfologinėse augalo dalyse nustatyti šie komponentai: monoterpenai α-pinenas, β-mircenas, β-pinenas, limonenas, β-felandrenas, terpineolis ir α-terpinilo acetatas, bei ftalidas Z-ligustilidas. Žydėjimo stadijoje visose augalo morfologinėse dalyse nustatyti monoterpenai 4-karenas ir limonenas, bei ftalidai Z-butilidenftalidas ir E-ligustilidas. Sėklų
133.86 11.61 17.96 0 20 40 60 80 100 120 140 160 L1 L2 L3 B en dr as s m ai lių pl ot as , x107
19 pav. Iš Levisticum officinale L. lapų išskirto eterinio aliejaus kiekio palyginimas
brandinimo stadijoje visuose eterinių aliejų mėginiuose identifikuoti monoterpenai β-mircenas, γ-terpinenas ir α-pinenas, seksviterpenas aromandendrenas, bei kitas junginys 5-undecen-3-inas.
3.1.2. Eterinių aliejų sudėtis pagal augalo morfologinę dalį
3.1.2.1. Lapai
Išanalizavus gautus duomenis pastebėta, jog išskirto eterinio aliejaus kiekis skiriasi ne tik tarp toje pačioje vegetacinėje stadijoje surinktų skirtingų augalo morfologinių dalių, tačiau skiriasi ir toje pačioje morfologinėje dalyje, priklausomai nuo surinkimo laiko.
Išskirtas eterinio aliejaus kiekis
buvo vertinamas tarp skirtingais
vegetacijos laikotarpiais surinktų vaistinės gelsvės (Levisticum officinale L.) lapų (19 pav.). Didžiausias eterinio aliejaus kiekis, vertinant pagal bendrą smailių plotą, išskirtas iš lapų, surinktų augimo laikotarpiu (L1), mažiausias- iš lapų, surinktų žydėjimo laikotarpiu (L3).
Išanalizavus 3 lapų eterinių aliejų mėginius (L1, L2, L3), kurie surinkti skirtingomis vegetacinėmis fazėmis, buvo pastebėta, kad juose yra 8 sutampantys komponentai, tačiau tik 4 iš jų bent viename mėginyje sudarė 1 % nuo bendro junginių kiekio. (20 pav.).
20 pav. Skirtingais vegetacijos laikotarpiais surinktų vaistinės gelsvės (Levisticum officinale L.) lapų eteriniuose aliejuose vyraujantys komponentai, kurie bent viename mėginyje sudarė 1 %
49.28 16.5 21.97 1.27 71.32 18.19 5.66 0.3 63.37 28.95 3.38 0.12 0 10 20 30 40 50 60 70 80
α-terpinilo acetatas Limonenas E-ligustilidas Geranilo acetatas
Iš 8 bendrų komponentų tarp visų lapų mėginių (L1, L2, L3), 4 junginiai visuose mėginiuose sudarė po mažiau negu 1% nuo bendro komponentų kiekio: 4-karenas (0,26-0,79 %), α-pinenas (0,14-0,58 %), aromandendrenas (0,11-0,2 %) ir Z-butilidenftalidas (0,39-0,68 %). 18 paveikslėlyje pateiktoje diagramoje galima matyti, kad visuose lapų mėginiuose didžiausią kiekį sudarė α-terpinilo acetatas. Didžiausias jo kiekis (71,32 %) nustatytas eterinio aliejaus mėginyje, išskirtame iš lapų, surinktų žydėjimo metu (L2). Mažiausias α-terpinilo acetato kiekis nustatytas lapuose, surinktuose augimo metu (L1)- 49,28 %. Limonenas didžiausią koncentraciją sudarė mėginyje, išskirtame sėklų brandinimo stadijoje (L3)- 28,95 %, o mažiausias šio junginio kiekis nustatytas lapuose, surinktuose augimo stadijoje (L1) - 16,5 % viso junginių kiekio. E-ligustilidas didžiausiu kiekiu identifikuotas lapuose, surinktuose augimo stadijoje (L1)- 21,97 %. Kituose dviejuose lapų mėginiuose (L2, L3) E-ligustilidas identifikuotas mažesniais kiekiais: žydėjimo stadijoje surinktuose lapuose-5,66 %, sėklų brandinimo stadijoje- 3,38 %. Iš diagramoje pateiktų komponentų, mažiausiais kiekiais identifikuotas geranilo acetatas- daugiau negu 1 % nuo visų junginių kiekio jis sudarė tik augimo stadijos metu surinktų lapų eteriniame aliejuje (1,27 %). Visi diagramoje aptarti duomenys patikimi, p< 0,05.
3.1.2.2. Stiebai
Bendras išskirto eterinio aliejaus kiekis taip pat buvo vertinamas tarp vaistinės gelsvės (Levisticum officinale L.) stiebų, surinktų skirtingais vegetacijos laikotarpiais (21 pav.)
Pastebėta, kad didžiausias eterinio aliejaus kiekis išskirtas iš stiebų, surinktų sėklų brandinimo laikotarpiu (S3). Mažiausias bendras eterinio aliejaus kiekis nustatytas
stiebuose, surinktuose augimo
laikotarpiu (S1).
Stiebų, surinktų skirtingose vegetacinėse fazėse, eterinių aliejų sudėtis taip pat skiriasi. Atlikus analizę, buvo nustatyti 3 eterinio aliejaus komponentai, vyraujantys visuose vaistinės gelsvės (Levisticum officinale L.) stiebų mėginiuose (S1, S2, S3), tačiau tik du komponentai sudarė po daugiau negu 1 % viso junginių kiekio (22 pav.).
3.39 5.08 31.13 0 5 10 15 20 25 30 35 S1 S2 S3 B en dr as s m ai lių pl ot as , x10 7
22 pav. Skirtingais vegetacijos laikotarpiais surinktų vaistinės gelsvės (Levisticum officinale L.) stiebų eteriniuose aliejuose vyraujantys komponentai, kurie bent viename mėginyje sudarė 1 %
Iš 3 visuose stiebų eteriniuose aliejuose vyraujančių komponentų, β-pineno kiekis visuose mėginiuose buvo mažesnis, negu 1 % bendro junginių kiekio- jis sudarė nuo 0,19 % iki 0,57 %. Limonenas visose vegetacinėse fazėse surinktų stiebų eteriniuose aliejuose sudarė didžiausią koncentraciją. Daugiausiai (92,67 % bendro junginių kiekio) jis sudarė stiebuose, surinktuose sėklų brandinimo stadijoje (S3), mažiausiai - augimo stadijoje (S1) surinktuose stiebuose (13,28 %). β-mircenas, kaip ir limonenas, didžiausiu kiekiu nustatytas stiebuose, surinktuose sėklų brandinimo stadijoje(S3) - jo kiekis sudarė 3,42 %. Mažiausias β-mirceno kiekis (1,04 %) aptiktas stiebuose, surinktuose augimo stadijoje (S1). Duomenys, gauti vertinant stiebų, surinktų skirtingomis vegetacijos stadijomis, mėginius, yra patikimi, p< 0,05.
3.1.2.3. Šaknys
Bendro išskirto eterinio aliejaus
kiekis tarp skirtingomis vegetacijos
stadijomis surinktų šaknų mėginių taip pat buvo vertinamas pagal bendrą nustatytą smailių plotą (23 pav.). Pastebėta, kad didžiausias eterinio aliejaus kiekis išskirtas iš šaknų, surinktų sėklų brandinimo laikotarpiu (Š3), o mažiausias- iš šaknų, surinktų žydėjimo stadijoje (Š2).
13.28 1.04 20.66 2.25 92.67 3.42 0 20 40 60 80 100 120 Limonenas β-mircenas K om po nen tų ki eki s, % S1 S2 S3 35.27 0.72 43.71 0 10 20 30 40 50 Š1 Š2 Š3 B en dr as s m ai lių pl ot as , x10 7
Visose vegetacijos stadijose surinktuose šaknų eteriniuose aliejuose (Š1, Š2, Š3) buvo identifikuoti 3 komponentai: Z-ligustilidas, limonenas ir β-pinenas, tačiau jų kiekiai skyrėsi (24 pav.).
24 pav. Skirtingais vegetacijos laikotarpiais surinktų vaistinės gelsvės (Levisticum officinale L.) šaknų eteriniuose aliejuose vyraujantys komponentai
Didžiausias Z-ligustilido kiekis (76,83 %) nustatytas eteriniame aliejuje, išskirtame iš šaknų, surinktų žydėjimo metu (Š2), mažiausias (0,14 %) - šaknyse, surinktose augimo stadijoje (Š1). Daugiausiai limoneno buvo nustatyta eteriniame aliejuje, kuris išskirtas iš šaknų augimo metu - 84 % bendro komponentų kiekio. Šaknyse, surinktose žydėjimo metu ir sėklų brandinimo metu (Š2 ir Š3), limoneno kiekis skyrėsi nežymiai - žydėjimo metu nustatytas kiekis 8,62 %, sėklų brandinimo stadijoje- 9,39 %. β-pinenas virš 1 % buvo identifikuotas šaknyse, surinktose žydėjimo metu (2,91 %) ir sėklų brandinimo metu (2,11 %). 0,11 % β-pineno buvo nustatyta eterinio aliejaus mėginyje, išskirtame iš šaknų augimo stadijoje.
Taigi, išanalizavus gautus rezultatus, pastebėta, kad vyraujantys eterinio aliejaus komponentai skirtingose augalo dalyse skiriasi. Lapuose vyraujantys komponentai, kurie bent viename mėginyje sudarė 1 %, buvo monoterpenai α-terpinilo acetatas, geranilo acetatas ir limonenas, bei ftalidas E-ligustilidas, stiebuose- monoterpenai limonenas ir β-mircenas, o šaknyse- ftalidas Z-E-ligustilidas, bei monoterpenai limonenas ir β-pinenas.
3.1.3. Farmakologiškai aktyvių junginių pasiskirstymas mėginiuose
Mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad vaistinės gelsvės (Levisticum officinale L.) eterinio aliejaus sudėtyje esantys α- pinenas, limonenas ir γ-terpinenas pasižymi priešvėžinėmis savybėmis [8]. Be to, 2013 m. nustatyta, kad Z-butilidenftalidas ir Z bei E ligustilidai gali būti derinami kartu su
0.14 84 0.11 76.83 8.62 2.91 63.78 9.39 2.11 0 20 40 60 80 100
Z-ligustilidas Limonenas β-pinenas
chemoterapija, nes pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis [13]. E-ligustilidas ir Z-ligustilidas turi savybę atpalaiduoti virškinimo trakto, kvėpavimo sistemos ir kraujagyslių lygiuosius raumenis, taip pat pasižymi fungistatiniu ir fungicidiniu. Be to, nustatyta, jog dėl gebėjimo prasiskverbti pro kraujo-smegenų barjerą E ir Z ligustilidai gali sumažinti išeminį smegenų pažeidimą [10, 33]. 2011 m. paskelbtame tyrime buvo nustatyta, kad α- terpinilo acetatas, randamas vaistinės gelsvės (Levisticum officinale L.) eterinio aliejaus sudėtyje, pasižymi stipriomis antimikrobinėmis savybėmis, ypač prieš bakteriją S.aureus [12]. Dėl šių farmakologinių savybių yra svarbu įvertinti, kuriose augalo morfologinėse dalyse ir kokiose vegetacinėse fazėse šie junginiai kaupiasi didžiausiais kiekiais.
Žemiau pateiktame 25 paveikslėlyje pavaizduotos tų farmakologiškai aktyvių junginių procentinės išraiškos, kurie bent viename mėginyje sudarė daugiau negu 5 % nuo bendro junginių kiekio.
25 pav. Farmakologiškai aktyvių junginių, kurių kiekis bent viename mėginyje viršijo 5%, procentinės išraiškos visuose tirtuose mėginiuose
Limonenas nebuvo identifikuotas 1 mėginyje iš 11 (SK). Šis komponentas visuose 10 mėginių, kuriuose buvo identifikuotas, sudarė nuo 8,62 % iki 92,67 % nuo bendro junginių kiekio. Didžiausias limoneno kiekis (92,67 %) buvo nustatytas iš stiebų, surinktų sėklų brandinimo stadijoje (S3), išskirtame eteriniame aliejuje. Taip pat didelis limoneno kiekis identifikuotas šaknyse, surinktose augimo metu (Š1)- 84 %, bei žiedų (Ž) eterinio aliejaus mėginyje- 82,34 %. kituose mėginiuose limoneno kiekis nesiekė 30 %. Visuose mėginiuose gauti duomenys reikšmingi, p< 0,05.
0 20 40 60 80 100 120
Limonenas α- terpinilo acetatas Z-ligustilidas E-ligustilidas
α- terpinilo acetatas neidentifikuotas 2 mėginiuose iš 11 (S3 ir Š2). 9 eterinių aliejų mėginiuose, kuriuose šis komponentas buvo nustatytas, jo kiekis svyravo nuo 0,42 % iki 71,32 %. didžiausias šio junginio kiekis nustatytas lapų, surinktų žydėjimo metu (L2), mėginyje (71,32 %). Taip pat didelis α- terpinilo acetato kiekis aptiktas stiebuose, surinktuose augimo stadijoje (S1)- 70,25 %. Visuose mėginiuose gauti duomenys reikšmingi, p< 0,05.
Z-ligustilidas nebuvo aptiktas 5 tiriamuosiuose mėginiuose iš 11 (L2, L3, S2, S3, Ž). 6 mėginiuose, kuriuose šis junginys buvo nustatytas, jo kiekis siekė nuo 0,14 % iki 76,83 %. Didžiausias Z-ligustilido kiekis (76,83 %) nustatytas eteriniame aliejuje, išskirtame iš šaknų žydėjimo metu (Š2). Taip pat didelis šio junginio kiekis aptiktas šaknyse sėklų brandinimo stadijoje (Š3)- 63,78 %. Visuose kituose mėginiuose šio junginio aptikta po mažiau negu 10 %. Visuose mėginiuose gauti duomenys reikšmingi, p< 0,05.
E-ligustilidas nebuvo nustatytas 3 tiriamuosiuose mėginiuose (S1, S3, Š3). Likusiuose 8 mėginiuose, kuriuose šis junginys buvo nustatytas, jo kiekis sudarė 0,46-56,3 % bendro junginių kiekio. Didžiausias E-ligustilido kiekis aptiktas sėklų mėginyje (SK)- 56,3 %. Taip pat didelis kiekis šio junginio nustatytas lapuose, surinktuose augimo stadijoje (L1) - 21,97%. Visuose kituose tiriamuosiuose mėginiuose šio komponento kiekis sudarė mažiau negu 10 % bendro junginių kiekio. Visuose mėginiuose gauti duomenys reikšmingi, p< 0,05.
26 pav. Farmakologiškai aktyvių junginių, kurie visuose mėginiuose sudarė mažiau negu 5%, procentinės išraiškos visuose tirtuose mėginiuose
Aukščiau pateiktame 26 paveikslėlyje pateikta diagrama, kuri parodo tų farmakologiškai aktyvių junginių procentinį pasiskirstymą, kurie eterinių aliejų mėginiuose sudarė mažiau negu 5 %.
Iš visų tirtų 11 mėginių, α- pinenas nebuvo aptiktas 2 mėginiuose (S2, Š2). Tuose mėginiuose, kuriuose šis komponentas buvo identifikuotas, jo nustatytas kiekis buvo 0,07- 3,01 %. Didžiausias α-
0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4
α- pinenas γ-terpinenas Z-butilidenftalidas
pineno kiekis (3,01 %) buvo nustatytas sėklų (SK) eteriniame aliejuje. 1,22 % nuo bendro komponentų kiekio α- pinenas sudarė šaknų, surinktų sėklų brandinimo stadijoje (Š3), eterinio aliejaus mėginyje. Visuose kituose tiriamuosiuose mėginiuose šis komponentas sudarė po mažiau negu 1 %.
γ-terpinenas buvo nustatytas tik 5 tiriamuosiuose mėginiuose iš 11 (L3, S1, S3, Š3, SK). Visuose šiuose mėginiuose šio komponento kiekis sudarė nuo 0,06 % iki 0,85 %. Didžiausias šio komponento kiekis (0,85 %) identifikuotas lapų, surinktų sėklų brandinimo stadijoje (L3) eteriniame aliejuje. 0,7 % šio komponento buvo nustatyta eteriniame aliejuje, išskirtame iš stiebų, surinktų sėklų brandinimo stadijoje (S3). Likusiuose 3 mėginiuose γ-terpineno kiekis buvo mažesnis negu 0,5 %.
Z-butilidenftalidas buvo neaptiktas 3 mėginiuose iš 11 (S1, S3, Š3). Tuose eterinių aliejų mėginiuose, kuriuose šis komponentas buvo nustatytas, jo kiekis buvo nuo 0,39 % iki 3,2 %. Didžiausias šio komponento kiekis (3,2 %) nustatytas šaknyse, surinktose žydėjimo metu (Š2). 1,82 % Z-butilidenftalido buvo aptikta stiebuose, surinktuose žydėjimo metu (S2), o 1,38 % šio junginio nustatyta sėklų (SK) eteriniame aliejuje. Visuose kituose mėginiuose, kuriuose šis komponentas buvo aptiktas, jo kiekis sudarė po mažiau negu 1 % nuo bendro junginių kiekio. Gauti duomenys patikimi, p< 0,05.
