DARBAS ATLIKTAS

(1)

DARBAS ATLIKTAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Oleogelio su eukaliptų ir paprastųjų pušų eteriniais aliejais technologijos kūrimas ir kokybės vertinimas“.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020-05-05 Gintarė Adomavičiūtė ____________ (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2020-05-05 Gintarė Adomavičiūtė ____________ (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

2020-05-05 Doc. dr. Saulė Velžienė ____________ (parašas)

(2)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

2020-05-12 Prof. Jurga Bernatonienė ____________ (parašas)

Baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

GINTARĖ ADOMAVIČIŪTĖ

OLEOGELIO SU EUKALIPTŲ IR PAPRASTŲJŲ PUŠŲ ETERINIAIS ALIEJAIS TECHNOLOGIJOS KŪRIMAS IR KOKYBĖS VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Doc. dr. Saulė Velžienė

(4)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Morkūnienė Data

OLEOGELIO SU EUKALIPTŲ IR PAPRASTŲJŲ PUŠŲ ETERINIAIS ALIEJAIS TECHNOLOGIJOS KŪRIMAS IR KOKYBĖS VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Doc. dr. Saulė Velžienė Data

Recenzentas Darbą atliko

Vardas, pavardė, parašas

Data Magistrantė Gintarė Adomavičiūtė Data KAUNAS, 2020

(5)

3

TURINYS

SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 8 SĄVOKOS ... 9 ĮVADAS ... 10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1. 1. Raumenų skausmas ... 12

1. 2. Eteriniai aliejai ... 13

1. 3. Rutulinis eukaliptas ... 13

1. 3. 1. Eukaliptų eterinis aliejus ... 14

1. 4. Paprastoji pušis ... 15

1. 4. 1. Pušų eterinis aliejus ... 16

1. 5. Geliai ... 16

1. 5. 1. Gelių klasifikacija... 16

1. 5. 2. Oleogeliai ... 18

1. 6. Organogelatoriai ... 19

1. 6. 1. Bevandenis koloidinis silicio dioksidas (aerosilas) ... 19

1. 7. Gelio susidarymas ... 20

1. 8. Oleogelio pagrindai ... 20

1. 9. Oleogelio ingridientai ... 22

2. Gelių kokybės vertinimas ... 23

3. Literatūros apžvalgos apibendrinimas ... 24

4. TYRIMO METODIKA ... 26

4. 1. Darbe naudotos medžiagos ir aparatūra ... 26

4. 1. 1. Darbe naudotos cheminės medžiagos ... 26

4. 1. 2. Darbe naudota aparatūra ir prietaisai ... 26

4. 2. Tyrimo metodai ... 27

4. 2. 1. Oleogelių su eteriniais aliejais centrifugavimas ... 27

4. 2. 2. Oleogelių su eteriniais aliejais pH reikšmių nustatymas ... 27

(6)

4. 2. 4. Oleogelių su eteriniais aliejais tekstūros analizavimas... 28

4. 2. 5. Oleogelių su eteriniais aliejais gamybos technologija ... 28

4. 2. 6. Oleogelių su eteriniais aliejais stabilumo tyrimai... 29

4. 2. 7. Statistinė analizė ... 29

5. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 30

5. 1. Oleogelių su eukaliptų ir paprastųjų pušų eteriniais aliejais sudėties parinkimo principai ... 30

5. 2. Oleogelių su eteriniais aliejais centrifugavimas ... 31

5. 3. Oleogelių su eteriniais aliejais pH reikšmės nustatymas ... 33

5. 4. Oleogelių su eteriniais aliejais dinaminės klampos nustatymas ... 34

5. 5. Oleogelių su eteriniais aliejais tekstūros analizė ... 34

5. 6. Oleogelių su eukalipto ir paprastųjų pušų eteriniais aliejais stabilumo tyrimas ... 36

5. 6. 1. Išvaizdos vertinimas ... 37

5. 6. 2. pH reikšmės vertinimas ... 37

5. 6. 3. Oleogelių tekstūros vertinimas ... 38

5. 6. 4. Oleogelių klampos vertinimas ... 39

IŠVADOS ... 41

(7)

SANTRAUKA

G. Adomavičiūtės magistro baigiamasis darbas „Oleogelio su eukaliptų ir paprastųjų pušų eteriniais aliejais technologijos kūrimas ir kokybės vertinimas“/ mokslinė vadovė doc. dr. S. Velžienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.

Tyrimo tikslas: Parinkti tinkamą oleogelio gamybos technologiją ir įvertinti jo kokybę.

Uždaviniai: Remiantis išnagrinėta moksline literatūra, parinkti tinkamą oleogelio su eukaliptų ir paprastųjų pušų eteriniais aliejais gamybos technologiją. Parinkti tinkamą oleogelio pagrindą ir įvesti optimalų eterinių aliejų ir gelifikuojančių medžiagų kiekį. Analizės metodų pagalba įvertinti pagamintų oleogelių kokybę. Visą ekspermento laiką vykdyti stabilumo tyrimą.

Tyrimo objektas: Oleogeliai su eukaliptų ir paprastųjų pušų eteriniais aliejais.

Metodai: Oleogelių kokybė įvertinta centrifūgavimo, pH nustatymo, viskozimetrijos ir tekstūros analizės metodais. Stabilumo tyrimas atliktas vertinant kokybės parametrus pagaminus oleogelius ir po 1, 3, 6 mėnesių.

Rezultatai: Oleogelių išvaizda nepakito ir neįvyko fazių išsiskyrimas po centrifūgavimo, todėl geliai- stabilūs. Oleogelių pH reikšmių ribos svyruoja nuo 4,94 iki 5,06 ir yra silpnai rūgštinės. Pagaminti geliai- kokybiški, nes jų pH reikšmė yra artima fiziologinei odos pH vertei. Viskozimetru pamatuota oleogelių dinaminė klampa su skirtinga koloidinio silicio dioksido koncentracija. Nustatyta, kad koloidinis silicio dioksidas reikšmingai didina klampą. Tik M7 ir M8 sudėties oleogeliai ir P1 ir P2 sudėties geliai sudarė tirštą gelinę struktūrą. Apibendrinus tekstūros analizės duomenis galima teigti, kad gelių kietumas ir šlyties jėga priklauso nuo koloidinio silicio diosido koncentracijos. Remiantis gautais rezultatais, M7 ir P1 oleogeliai pasižymi patrauklesnėmis juslinėmis savybėmis (geriau pasiskirsto ant odos) lyginant juos su M8 ir P2 oleogeliais. Nustatyta, kad oleogeliai išlieka stabilūs po 180 dienų laikymo.

Išvados: Atlikus ir išnagrinėjus centrifūgavimo, pH nustatymo, viskozimetrijos, stabilumo ir tekstūros analizės metodų rezultatus, parinktos optimalios oleogelių sudėtys: šaldantis gelis, kuris susideda iš 53% alyvuogių aliejaus, 23,4% skysto parafino, 9% koloidinio silicio dioksido, 10% eukalipto eterinio aliejaus, 4,6% mentolio ir kaitinantis oleogelis, sudarytas iš 11% alyvuogių aliejaus, 47,3% skysto parafino, 3% koloidinio silicio dioksido, 10% eukalipto ir 10% paprastųjų pušų eterinių aliejų, 18,7% aitriųjų paprikų. Šie oleogeliai gali būti naudojama kaip priemonė raumenų skausmui malšinti.

(8)

SUMMARY

The Master’s thesis „The creation of technology and quality evaluation for oleogel with eucalyptus and scots pine essential oils”. Academic supervisor doc. dr. S. Velžienė; Department of drug technology and social pharmacy in the Faculty of pharmacy in the Lithuanian University of Health Sciences – Kaunas. Project objective: to choose a suitable manufacturing technology for oleogel and evalute its quality.

Project tasks: to choose a suitable manufacturing technology for oleogel with eucalyptus and scots pine essential oils based on analysed academic literature. To choose a suitable basis of oleogel and bring optimal quantity of essential oils and gelling agent material. Evaluate the quality of produced oleogels by the method of analysis. Do the stability research during the period of experiment.

The object of investigation: oleogels with eucalyptus essential oils.

The methods: The quality of oleogels are evaluated by centrifugation, pH establishment, the methods of viscosimetry and analysis of texture. The research of stability is done by evaluating the parameters of quality of produced oleogels after 1, 3, 6 months.

The results: The appearance of oleogels did not change and phases separation after centrifugation did not happen, therefore the gels are stable. The limits of oleogels pH significance range from 4,94 to 5,06 and are slightly acid. Produced oleogels have good quality because their pH significance is similar to physiological skin pH value. The dynamical viscosity with different colloidal silicon dioxide concentration is based upon viscosimetry. It is ascertai that colloidal silicon dioxide significantly increases viscosity. Only oleogels with M7 and M8 ingredients and gels with P1 and P2 ingredients made a thick gel structure. To conclude the analysis of texture data, the hardness of gels and shear force depends on the concentration of colloidal silicon dioxide. According to the results, M7 and P1 oleogels have a better sense characteristic (the spread on the skin is better) comparing to M8 and P2 oleogels. It is researched that oleogels stay stable after the storage of 180 days.

Conclusions: After the fulfilment and analysis of centrifūgavimo, pH establishment, viskozimetrijos, research of the stability and texture results, the optimal oleogels ingredients are the following: cooling gel which is from 53% olive oil, 23,4% liquid paraffin, 9% colloidal silicon dioxide, 10% eucalyptus essential oil, 4,6% menthol and warming oleogel, that is composed from 11% olive oil, 47,3% liquid paraffin, 3% colloidal silicon dioxide, 10% eucalyptus and 10% scots pine essential oils, 18,7% chili pepper. These oleogels can be used as a treatment from the pain of muscles.

(9)

7

PADĖKA

Už malonų bendravimą, palaikymą, suteiktas vertingas praktines ir teorines žinias, didelę pagalbą atliekant magistro baigiamąjį darbą tema „Oleogelio su eukaliptų ir paprastųjų pušų eteriniais aliejais technologijos kūrimas ir kokybės vertinimas“ dėkoju savo mokslinio darbo vadovei doc. dr. Saulei Velžienei.

Už suteiktą galimybę kokybiškai atlikti ir įvertinti tyrimą, dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedrai.

(10)

SANTRUMPOS

% – procentai

˚C – temperatūra Celcijaus laipsniais aps./min – apsisukimų skaičius per minutę

MMS – muskuloskeletinių minkštųjų audinių skausmas mPa*s – milipaskaliai per sekundę

p – statistinio reikšmingumo lygmuo Pav – paveikslas

pH – vandenilio jonų (H +) koncentracijos tirpale matas RI – refrakcijos indeksas

(11)

9

SĄVOKOS

Distiliavimas – skystų vienalyčių mišinių skirstymas į komponentus juos veikiant garais ir kondensuojant. Ekstrahavimas – skystųjų (tirpalų) ar kietujų medžiagų mišinių skirstymas į sudedamąsias dalis tirpikliu (ekstrahentu).

Gelis – dispersinė sistema, kuri susideda iš mažiausiai dviejų fazių, kai viena fazė yra disperguota medžiaga, o kita – skysta.

Hidrogelis – gelis, kurio pagrindą dažniausiai sudaro vanduo, glicerolis ar propilenglikolis, o gelifikuojama atitinkamomis medžiagomis, pavyzdžiui, krakmolu, celiuliozės dariniais karbomerais.

Mialgija – raumenų skausmai.

Oleogelis – puskietė sistema, sudaryta iš organogelatoriaus ir hidrofobinio skysčio.

Polimeras – tai medžiagos, kurių molekulės sudarytos iš daugybės besikartojančių struktūrinių vienetų – monomerų.

(12)

ĮVADAS

Šiuolaikinė medicina raumenų skausmui gydyti ir malšinti vartoja analgetikus ir nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Tokie vaistai dažniausiai yra sintetiniai ir gali sukelti šalutinių poveikių, pavyzdžiui, mieguistumą, skrandžio sudirginimą. Dėl šios priežasties kai kurie pacientai, norėdami sumažinti raumenų skausmą, renkasi natūralesnius gydymo metodus. Raumenų skausmo malšinimas eteriniais aliejais yra alternatyvios medicinos pasirinkimas [30]. Tačiau reikia didelių dozių eterinių aliejų, tam, kad efektyviai mažintų raumenų skausmą. Kartu vartojami sumaišyti eteriniai aliejai gali pasižymėti sinergetiniu efektu ir veikti daug veiksmingiau nei po vieną [17].

Atliktų klinikinių tyrimų, kurie patvirtintų eukalipto aliejaus efektyvumą raumenų ir sąnarių skausmo malšinimui, nėra. Tačiau mokslininkai Hong ir Shellock bei Weyers ir Brodbeck tyrimai su kombinuotais produktais, kurių sudėtyje yra 1,8 – cineolio, patvirtina eukalipto aliejaus veiksmingumą raumenų skausmo mažinimui. Mokslininkai, po preparato patepimo ant odos, rado efektyvų 1,8 – cineolio kiekį tikslinėje skeleto raumenų srityje ir nustatė paspartėjusią odos kraujotaką, taip pat padidėjusią jos temperatūrą. Šis sukeltas efektas skatino raumenų ir sąnarių skausmo malšinimą [19, 43].

Vokietijos farmakopėjoje pušų eterinis aliejus aprašomas standartinėse licencijuotų paruoštų vaistų monografijose. Eterinis aliejus gali būti vartojamas lokaliai, atsargiai įtrinant į odą dėl reumatinių ligų. Taip pat pušų eterinis aliejus įeina į tradicinių Kinijos, Japonijos ir Korėjos vaistų sudėtį ir yra vartojamas vietiniam reumatui gydyti [18].

Grynų eterinių aliejų naudojimas– nepatogus, nes ant odos patenka didelė veikliosios medžiagos koncentracija, kurią sunku vienodai paskirstyti. Oleogeliai pasižymi nesudėtinga gamybos technologija, todėl yra patraukli vaisto forma transdermalinių preparatų gamyboje. Pagrindo sudėtyje nėra vandens, todėl fizinis, mikrobiologinis ir cheminis stabilumas yra daug didesnis nei kitų puskiečių vaistinių preparatų [41]. Tačiau geliai turi būti ne tik veiksmingi, bet ir kokybiški. Tiriamajame darbe atliekamas pagamintų oleogelių kokybės vertinimas centrifugavimo, pH nustatymo, vaskozimentrijos, tekstūros analizės ir stabilumo metodais.

Tyrimo tikslas – parinkti tinkamą oleogelio su eteriniais aliejais gamybos technologiją ir įvertinti jo kokybę.

(13)

11

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: Parinkti tinkamą oleogelio gamybos technologiją ir įvertinti jo kokybę.

Uždaviniai:

1. Remiantis išnagrinėta moksline literatūra, parinkti tinkamą oleogelio su eukaliptų ir paprastųjų pušų eteriniais aliejais gamybos technologiją.

2. Parinkti tinkamą oleogelio pagrindą ir įvesti optimalų eterinių aliejų ir gelifikuojančių medžiagų kiekį.

3. Analizės metodų pagalba įvertinti pagamintų oleogelių kokybę. 4. Visą eksperimento laiką vykdyti stabilumo tyrimą.

(14)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1. 1. Raumenų skausmas

Visame pasaulyje vis daugėja pacientų nusiskundimų dėl muskuloskeletinių minkštųjų audinių skausmo (MMS). MMS kategorijai priskiriamas skausmas, kurį sukelė skeleto skersaruožių raumenų, raiščių ar sausgyslių pažeidimai. MMS gali būti ūminio arba lėtinio pobūdžio. Iš minkštųjų audinių pacientai dažniausiai skundžiasi dėl raumenų pažeidimo. Mediciniškai raumenų skausmas įvardijamas kaip „mialgija“, kuri gali apimti ir prie raumenų esančius jungiamuosius audinius: sausgysles, raiščius ar fascijas [27, 40].

Dažniausiai mialgiją sukelia didelis fizinis krūvis, raumenų patempimas, sumušimas ar įtrūkimas.

Raumenų skausmas gali būti lokalizuotas vienoje raumenų grupėje arba difuzinis, apimant kelias raumenų grupes. Raumenų skausmo priežastys:

• netinkamas kūno „apšilimas“ prieš fizinį krūvį; • įtampa arba stresas;

• elektrolitų disbalansas;

• nepageidaujamas vaistų poveikis; • sumušimas arba trauma;

• netaisyklinga laikysena; • infekcijos ar uždegimai;

• autoimuninės ir reumatinės ligos [27, 40].

Skeleto, raumenų ir kaulų sistemų sutrikimai – labiausiai paplitę su darbu susiję negalavimai, kurie veikia nugarą, kaklą, pečius ir viršutines bei apatines galūnes. Dauguma su darbu susijusių kaulų ir raumenų sistemų ligų vystosi palaipsniui. Įvairūs rizikos veiksniai dažnai veikia kartu, kurie gali būti fiziniai ir biomechaniniai: krovinio kėlimas, pasikartojantys ir greiti judesiai, vibracija, šalta darbo aplinka. Taip pat darbuotoją gali veikti ir psichosocialiniai bei individualūs faktoriai: maži darbo įgūdžiai, ilgas arba pamaininis darbo laikas, priekabiavimas ar diskriminacija. Sveikatos sutrikimų diapazonas gana platus- nuo nedidelių skausmų iki rimtesnių negalavimų, rečiau gali sukelti negalią [27].

(15)

13

1. 2. Eteriniai aliejai

Išekstahavus stiprų aromatą turinčias medžiagas, kurios gaminamos specialiose augalo ląstelėse, distiliavimo būdu, gausime eterinius aliejus. Jie yra didelės koncentracijos, todėl tik retais atvejais eterinius aliejus galima naudoti neatskiestus. Jie – laki medžiaga, kuri veikiama oro greitai garuoja. Štai dėl ko eteriniai aliejai pasižymi dideliu efektyvumu. Tačiau juos reikia laikyti sandariuose, tamsaus stiklo, nepralaidžiuose orui buteliukuose, o panaudojus kuo greičiau uždengti. Taip pat eteriniai aliejai yra lengvi, neriebūs, didžioji dalis bespalviai arba balsvai gelsvi, bet pasitaiko ir išimčių, pavyzdžiui, mėlynas ramunių aliejus. Jiems kenksmingi ultravioletiniai spinduliai, todėl reikėtų laikyti nepermatomuose tamsiai rudos ar mėlynos spalvos buteliukuose ir kuo toliau nuo tiesioginių saulės spindulių. Aliejai jautrūs temperatūros pokyčiams ir didelio triukšmo sukeltoms vibracijoms. Eteriniai aliejai lengvai tirpūs riebiuose aliejuose, tokiuose kaip sojų, alyvų, sezamų, saulėgrąžų, taip pat ir alkoholyje, tačiau vandenyje – netirpūs. Jie turi sudėtingą cheminę struktūrą, todėl yra unikalūs ir saugūs, kadangi daugelis komponentų veikia bendrai ir reguliuoja vienas kito poveikį [10].

1. 3. Rutulinis eukaliptas

Rutulinis eukaliptas (lot. Eucalyptus globulus Labill.) – mirtinių (lot. Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (lot. Eucalyptus) genties, iki 50m aukščio žaliuojantis medis. Eukaliptų lapai pailgo kiaušinio formos, gelsvai žalsvos spalvos. Gimtinė – Australija, tačiau auginami ir Italijoje, Portugalijoje, Pietų Amerikoje. Auga labai greitai, 1 metais – iki 3m aukščio, 6 metų – iki 20 metrų. Garina didelį kiekį vandens [10].

Vaistinė augalinė žaliava – kultivuojamų tam tikrų rūšių eukaliptų medžių lapai. Vaistinė augalinė žaliava skinama ir džiovinama vėlai rudenį, žiemą arba anksti pavasarį, kuomet turi daugiausiai cineolio. Lapai kieti, odiški, pailgo kiaušinio formos. Žiūrint prieš šviesą, plonesniuose lapuose matyti daug permatomų taškelių tai- eterinio aliejaus talpos . Žaliavos kvapas stiprus, aromatingas, turi kartoką skonį [10].

Kaupiamos veikliosios medžiagos:

• eterinio aliejaus iki 5% : 1,8 cineolis 72 proc. (eukaliptolis). Eteriniame aliejuje nustatyta: pineno, globulolio, gvajazuleno;

• lapuose 10% rauginių medžiagų; • fenoliniai junginiai;

(16)

• mažos molekulinės masės fenoliai – 6%;

• didelės molekulinės masės fenoliai (eviminai A,B,C); • dervos;

• saponinai (triterpeniniai), oleonolinė ir ursulinė rūgštys; • flavonoidai (kvercetinas, rutinas) [10].

Panaudojimas medicinos srityje. Pjaustyti lapai naudojami užpilams gaminti. Fenoliniai junginiai ir rauginės medžiagos apsprendžia bakteriocidinį poveikį. Eteriniai aliejai vandenyje netirpsta. Užpilai į vidų vartojami žarnyno uždegimams gydyti. Išoriškai užpilai naudojami viršutinių kvėpavimo takų katarams, anginai ir žaizdoms gydyti. Eukaliptų lapų tinktūra – priešuždegiminė, bakteriocidinė priemonė, kurios poveikį apsprendžia eterinio aliejaus komponentas cineolis [10].

1. 3. 1. Eukaliptų eterinis aliejus

Eukaliptų eterinį aliejų distiliuoti galima iš jaunesnių arba iš senesnių medžių lapų. Eterinis aliejus– balsvai gelsvos spalvos, pasižymi gaiviu ir svarbiu aromatu. Pagrindinis rutulinių eukaliptų kaupiamas komponentas yra cineolis (apie 80%), pentino alkoholis, etilo alkoholis, aldehidai, eudesmolis, kamfenas, felandrenas, pinenas ir aromadendrenas. Tačiau spindulinių eukaliptų aliejus turi mažiau cineolio (apie 70%) [10].

Eukaliptų eterinis aliejus dažniausiai naudojamas inhaliacijoms susirgus kataru ar persišaldžius. Jis pasižymi antibakteriniu ir antivirusiniu poveikiu. Inhaliacijos vandens garais su eukaliptų eteriniu aliejumi yra veiksminga ir natūrali gydymo priemonė nuo peršalimo. Ji veikia atverdamas užsikimšusius nosies kanalus ir stabdydamas viruso, kuris sukėlė peršalimą, dauginimąsi. Baktericidinės eterinių aliejų veiksmingumas siejamos su aromadendreno ir felandreno veikimu. Šioms cheminėms medžiagoms reaguojant su ore esančiu deguonimi išsiskiria ozonas, kuriame bakterijos negali egzistuoti. Taip pat eukaliptai gerai gydo šlapimo takų infekcijas, pasižymi diuretiniu poveikiu. Eukaliptų eterinį aliejų dėl skausmą malšinančio poveikio galima naudoti įtrynimams, kai vargina reumatas, fibrozitas ar raumenų skausmas [10].

(17)

15

1. 4. Paprastoji pušis

Paprastoji pušis (lot. Pinus sylvestris L.) – pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties 20 – 45m aukščio visžalis medis, kilęs iš Eurazijos. Medžių viršutinės dalies liemens ir šakų žievė yra rudos spalvos, o ūgliai žalsvi, vėliau tampa pilkai rudi. Spygliai būna melsvai žalsvi, smailūs, 4cm – 8cm ilgio ir iki 2mm pločio. Pumpurai pailgai ovalios formos, nusmailėję, 6mm – 12mm ilgio, padengti rausvai rudais žvynais, sakuoti. Žiedai vienalyčiai ir susitelkę žiedynuose – kankorėžiuose. Sėklos šviesiai pilkos spalvos arba kanapėtos, pailgai ovalinės, su rusvais sparneliais. Žydi gegužės – birželio mėnesį. Pušies sėklos prinoksta po 18 mėnesių. Paprastoji pušis – labiausiai paplitusi medžių rūšis Lietuvoje, kuris sugeba prisitaikyti prie skirtingų klimato sąlygų ir įvairių dirvožemio tipų, tačiau labiausiai mėgsta jaurinius smėlio dirvožemius bei kalvoto reljefo augimvietes [1].

Vaistinė augalinė žaliava – paprastųjų pušų anksti pavasarį rinkti ir išdžiovinti pumpurai. Vaistinės augalinės žaliavos paviršius padengtas sausais, aštriais, spirališkai išsidėsčiusiais žvyneliais, kurie tarpusavyje susiklijavę išsiskiriančia derva. Pumpurų paviršius rožinei rudas, o per lūžį žalios arba rudos spalvos. Pumpurų ilgis – 1cm iki 4cm. Skonis kartokas, o kvapas savitas. Pumpurai surenkami anksti pavasarį, kol žvyneliai dar yra prispausti prie pumpuro. Džiovinti reikia paskleidus 3cm – 4cm sluoksniu, gerai vėdinamose patalpose [1, 26].

Kaupiamos veikliosios medžiagos:

• nustatyta 0,4% eterinių aliejų: α-pinenas, β-pinenas, D-limonenas, α-terpinenas, γ-terpinenas, borneolio acetatas, borneolis, 1,8-cineolis;

• kartumynai; • raugai; • dervos;

• askorbo rūgštis [1, 26].

Panaudojimas medicinos srityje: Pušų pumpurų užpilai naudojami kaip atsikosėjimą gerinanti, antiseptiniu poveikiu pasižyminti priemonė. Eterinis aliejus dažnai naudojamas inhaliacijoms, sergant kvėpavimo takų ligomis. Iš pušų spyglių gaminamas pušų ekstraktas, eterinis aliejus (Oleum Pini), kuris vartojamas inhaliacijoms, yra kompleksinių preparatų sudedamoji dalis. Jis pasižymi antiuždegiminiu ir spazmus atpalaiduojančiu poveikiu [1, 26].

(18)

1. 4. 1. Pušų eterinis aliejus

Pušų eterinis aliejus išgaunamas iš kelių pušų atmainų, todėl yra labai svarbu žinoti šio aliejaus šaltinį pagal jo botaninį pavadinimą, nes egzistuoja įvairių pušų rūšių ir veislių, turinčių skirtingas gydomąsias savybes ir panaudojimo sritis. Eterinis aliejus - blyškios geltonos spalvos, stipraus, gaivaus ir aromatingo sakų kvapo. Visų pušų rūšių aliejų pagrindinė sudedamoji dalis – pinenas. Taip pat yra ir karveno, borneolio, silvestreno, kamfeno, dipenteno, felandreno. Tikslesnė augalo kaupiamų cheminių medžiagų sudėtis priklauso nuo rūšies, regiono iš kur jis kilęs [10].

Pagrindinė pušų eterinio aliejaus panaudojimo sritis – kvėpavimo ir šlapimo takų infekcijų gydymas bei pagalba esant raumenų skausmui. Tai atsikosėjimą gerinantis aliejus ir stiprus plaučių antiseptikas, kuris padeda gydyti bronchitą ir visokių tipų kosulį. Inhaliacijos sumažina peršalimo, sinusito, kataros ir gerklės uždegimo simptomus. Taip pat pušų eterinis aliejus gerina kraujotaką, naudojamas sumažinti reumato arba artrito sukeltus skausmus, taip pat ir patemptų raumenų skausmą [10].

1. 5. Geliai

Geliai – puskietė vaisto forma, sudaryta iš mažų neorganinių dalelių ar didelių organinių molekulių, kurios yra įsiterpusios skystyje [14]. Europos farmakopėjoje geliai apibrėžiami kaip skysčiai, gelifikuoti tam tikrų medžiagų pagalba [13].

Geliai pasižymi nesudėtinga gamybos technologija, todėl yra patraukli vaisto forma oralinių, transdermalinių, vaginalinių, nosies bei akių preparatų gamyboje [14].

1. 5. 1. Gelių klasifikacija

Geliai klasifikuojami pagal koloidines fazes, gelio pagrindą, reologines savybes ir fizikinę prigimtį. Pagal koloidines fazes:

a) Dviejų fazių sistema. Tokia sistema susideda iš mažų neorganinių dalelių, kurios disperguojamos visoje dispersinėje terpėje. Disperguotos fazės dalelių dydis yra santykinai didelis ir suformuoja trimatę struktūrą visame gelyje.

b) Vienos fazės sistema. Susidaryta iš didelių organinių molekulių, kurios išsidėsčiusios ant susuktų sintetinių polimerų, vadinamų gelių formuotojais. Organinės molekulės yra linkusios įsipainioti

(19)

17

viena su kita atsitiktiniu judėjimu arba dėl Vander Waals’o jėgos. Dažniausiai dispersinė terpė – vandeninė, tačiau kartais naudojamos ir hidroalkoholinės arba aliejinės [2].

Pagal gelio pagrindą:

a) Hidrofiliniai geliai (hidrogeliai). Tokių gelių pagrindą dažniausiai sudaro vanduo, glicerolis ar propilenglikolis, o gelifikuojama atitinkamomis medžiagomis, pavyzdžiui, krakmolu, celiuliozės dariniais karbomerais.

b) Lipofiliniai geliai (oleogeliai). Tai preparatai, kurių pagrindas gali būti skystas parafinas su polietilenu ar riebalų aliejais, gelifikuotu koloidiniu silicio dioksidu arba cinko ir aliuminio muilais [2].

1 lentelė. Pagrindinė gelių klasifikacija ir apibūdinimas [20]

Gelio rūšis Apibūdinimas Pavyzdys

Neorganinis Dviejų fazių sistema Aliuminio hidroksido gelis

Organinis Vienos fazės sistema Tragakantas

Hidrogelis

Turintys savyje vandens Silicio dioksidas, pektinas, metilceliuliozė,

aliuminio oksidas

Neorganiniai Bentonito gelis

Organiniai Pektino pasta, tragakantas

Natūralios ar sintetinės gumos Metilceliuliozė, natrio karbometilceciuliozė

Organogelis

Angliavandeniliai Petrolatas, mineralinio aliejaus/ polietileno gelis

Gyvūniniai/augaliniai riebalai Taukai, kakavos sviestas

Organogelis

Muilų pagrindo tepalai Aliuminio stearato ir mineralinio aliejaus gelis

Hidrofiliniai oleogeliai PEG tepalai

Remiantis reologinėmis savybėmis:

(20)

b) Pseudo plastiški geliai. Pavyzdžiai, tragakanto natrio alginato druskos skystis, natrio CMC ir kiti, turi pseudo plastiko srautą. Šių gelių klampa mažėja, didėjant šlyčiui.

c) Tiksotropiniai geliai. Šių gelių dalelių tarpusavio ryšiai yra labai silpni ir gali lengvai nutrūkti juos kratant. Gautas tirpalas taps geliu vėl dalelėms susiduriant. Pavyzdžiai: kaolinas, bentonitas ir agaras [38].

Pagal fizikinę prigimtį:

a) Elastiniai geliai. Agaras, pektinas, guaro derva ir alginatai pasižymi elastinėmis savybėmis. Pluoštinės molekulės jungties taške yra susijungusios santykinai silpnomis jungtimis, tokiomis kaip vandenilio jungtys ir dipolio sąveikos. Jei molekulė turi laisvą – COOH grupę, papildomas surišimas vyksta per – COO – X – COO tipo druskos tiltelį tarp dviejų gretimų grandinių tinklų. Pavyzdžiai: alginatas ir karbapolis.

b) Standūs geliai. Sudaryti iš makromolekulių, kurių pagrindas susietas valentiniu ryšiu. Pavyzdžiui, silicio gelyje silicio rūgšties molekulės susijungusios SI – O – SI – O jungtimi, kuri sudaro polimero struktūrą, turinčią porų tinklą [38].

1. 5. 2. Oleogeliai

Oleogeliai – puskietės sistemos, gaunamos iš organogelatoriaus ir hidrofobinio skysčio [15]. Šiais laikais organogelių gamybos kiekis ženkliai padidėjo dėl gamybos būdo paprastumo ir ilgalaikio stabilumo. Oleogeliai – tinkami pagrindai vaistų, kurie skirti kurti lokalaus poveikio preparatams. Pagrindo sudėtyje nėra vandens, todėl fizinis, mikrobiologinis ir cheminis stabilumas yra daug didesnis nei kitų puskiečių vaistinių preparatų [41].

Tiriant pagal naujas cheminės sintezės strategijas, didėja pasisekimas kuriant naujus gelatorius. Kai kurios farmacinės pagalbinės medžiagos yra identifikuotos kaip organogelatoriai, pavyzdžiui, sorbitano esteriai ir geliatoriai su cholesterolio dalimi. Priklausomai nuo trijų dimensijų skeleto formavimo mechanizmo, padedančio imobilizuoti nepolinę fazę, oleogeliai klasifikuojami kaip skysčio pripildyta struktūra ir kieto pluoštinio pagrindo organogeliai. Padidėjus farmacijos, maisto, maistinių ir kosmetikos pramonės šakų poreikiui, įvairūs oleogeliai, kurie buvo pagrįsti biologiškai nesuderinamais komponentais, pakeisti tinkamais ir pateikti vartoti žmonėms [41].

(21)

19

1. 6. Organogelatoriai

Organogelatoriai gali būti diferencijuojami kaip vienas ar du komponentai. Dviejų junginių organogelifikuojančios medžiagos priklauso nuo vieno ar daugiau kitų komponentų, kurie gelifikuoja organinį skystį. Iš vienos sudedamosios dalies sudaryti organogelatoriai turi gebėjimą patys gelifikuoti organinį tirpiklį be kitų komponentų pridėjimo. Jie pagal molekulinę masę klasifikuojami į dvi kategorijas: mažos molekulinės masės ir polimeriniai organogelatoriai [41].

a) Mažos molekulinės masės organogelatoriai. Organogelatoriai, kurių molekulinė masė < 3000Da, priskiriami mažos molekulinės masės organogelatoriams (LMWO). Gelių susidarymas vyksta dėl pluoštinių struktūrų sąveikos, atsirandančios dėl saviagregacijos. Mažos molekulinės masės gelatoriai pasižymi geru tirpumu ir skatina atitinkamą organinių skysčių gelifikaciją esant mažai koncentracijai.

b) Polimeriniai organogelatoriai. Polimeriniai organogelatoriai gali chemiškai reaguoti, arba fiziškai sąveikauti tam, kad sudarytų tinklinę struktūrą. Tipiškas pavyzdys yra polietileno organogeliai, dažnai naudojami gaminant bespalvius tepalus, kurie sudaryti iš mažos molekulinės masės polietileno mineralinio aliejaus [41].

1. 6. 1. Bevandenis koloidinis silicio dioksidas (aerosilas)

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas (aerosilas) – lengvi, balti mikroskopiški milteliai. Aerosilas yra gaunamas hidrolizuojant keturvalenčio silicio chloridą, kuomet temperatūra 1100°C – 1400°C. Silicio dioksidas yra skirstomas į keletą rūšių, kurios tarpusavyje skiriasi pasiskirstymo paviršiumi ir hidrofiliškumo ar hidrofobiškumo laipsniu. Aerosilas – chemiškai, mikrobiologiškai ir farmakologiškai indiferentiškas, todėl derinamas su daugybę vaistinių medžiagų. Kuomet į tepalų sudėtį įeina 6% – 8%. bevandenio koloidinio silicio dioksido, susiformuoja geliai, didėja klampa ir plastiškumas, lėtėja vaistinės medžiagos rezorbcija iš pagrindo [2].

Aerosilas gali gelifikuoti nepolinius skysčius, kaip, pavyzdžiui, augalinius aliejus, skystą parafiną arba izopropilo miristatą. Gelis susidarys skaidrus, kai jo refrakcinis indeksas (RI) bus artimas kaip koloidinio silicio dioksido [31].

(22)

1. 7. Gelio susidarymas

Norint išsiaiškinti gelių susidarymo mechanizmą, juos galima suskirstyti į pirminę, antrinę ir tretinę struktūrą. Pirminė struktūra sudaryta iš vienakrypčių agreguotų polimero molekulių, kurių dydis Ao – nm. Antrinės struktūros dalelių dydis nm – μm. Ją sudaro įvairūs agregatai, tokie kaip micelės, skaidulos, juostos, kolstės bei pūslelės. Tretinės struktūros molekulių dydis μm – mm. Gelio tinklas susidaro sąveikaujant atskiriems, pavieniams agregatams [31].

Kaip minėta anksčiau, geliai susiformuoja iš trijų galimų struktūrų, kurių susisukusios skaidulos sudaro trimačius gelių tinklus. Skaidulos gali būti tuščiavidurės pripildytos skysčių arba kietos. Geliai, pagaminti naudojant mažos molekulinės masės gelifikatorius, stabilizuojami kietosiomis skaidulomis. Dažniausiai jie paruošiami ištirpinant gelifikuojančią medžiagą organiniame tirpiklyje, esant aukštesnėje temperatūroje. Po to aušinami kambario temperatūroje (25 ± 2℃). Vėstant geliui gali įvykti trys procesai:

1. Taisyklinga agregacija, kurios metu gali susidaryti kristalai;

2. Vykstant atsitiktinei agregacijai, susiformuojanti amorfinės nuosėdos;

3. Tarpinė agregacija. Šio proceso metu tarp kristalų ir amorfinių nuosėdų susidarymo gali susiformuoti gelis [31].

4. Suformuotos gelinės struktūros užtikrina: vaistinės medžiagos pernešimą epidermio, dermos sluoksniuose, sukeliamą vietinį poveikį ir lėtą veikliosios medžiagos atpalaidavimą. Esant geram odos laidumui, vaistinė medžiaga gali prasiskverbti pro giliuosius odos audinius ir sukelti sisteminį poveikį [31].

1. 8. Oleogelio pagrindai

Oleogelio pagrindą sudaro įvairūs hidrofobiniai skysčiai: natūralūs (alyvuogių, saulėgrąžų, kokosų ir kt.) ir mineraliniai aliejai (skystas parafinas) bei organiniai tirpikliai (acetonas, dietileteris ir kt.). Skystas parafinas su polietilenu, riebieji aliejai, kurie gelifikuojami silicio dioksidu, aliuminio ar cinko muilais yra vieni iš dažniausiai vartojamų hidrofobinių pagrindų oleogelių gamyboje [31].

(23)

21 Natūralus aliejus (alyvuogių aliejus)

Alyvuogių aliejus (Olivae oleum virginale) – tai skaidrus, bespalvis, žalsvai geltonos ar geltonos spalvos, klampios konsistencijos skystis. Aliejus gaunamas iš prinokusių Europinio alyvmedžio (Olea europaea) vaisių (alyvuogių). Alyvuogių aliejus – riebalų rūgščių gliceridų mišinys, kurį sudaro:

• Miristinė rūgštis (14: 0), 40,5%; • Palmitino rūgštis (16: 0), 7,5% – 20,0%; • Palmitoleino rūgštis (16: 1), 0,3% – 5,0%; • Hepatodecenoinė rūgštis (17: 1), 40,3%; • Stearino rūgštis (18: 0), 0,5% – 5,0%; • Oleino rūgštis (18: 1), 55,0% – 83,0%; • Linolo rūgštis (18: 2), 3,5% – 21,0%; • Linolo rūgštis (18: 3), ≤ 0,9%; • Arachidino rūgštis (20: 0), ≤ 0,6%; • Eikozaeno rūgštis (20: 1), ≤ 0,4%; • Beheno rūgštis (22: 0), ≤ 0,2%; • Lignocerino rūgštis (24: 0), ≤ 1,0%; • Taip pat yra sterolių [32].

Panaudojimas medicinoje. Nuo pat senovės alyvuogių aliejus buvo žinomas kaip odos funkcijas atkurianti priemonė. Egiptiečiai jį naudojo kremų ir kvepalų gamyboje. Sakoma, kad pirmąjį kremą nuo raukšlių, į kurio sudėtį įėjo alyvuogių aliejus, išrado Kleopatra. Romėnai po maudynių tepdavo kūną aliejumi, tam kad išlaikytų odos elastingumą [42].

Šiais laikais alyvuogių aliejus naudojamas linimentų, tepalų, pleistrų ir muilų gamyboje. Aliejus laikomas santykinai netoksiška ir nedirginančia medžiaga. Todėl jis naudojamas dermatologiniuose preparatuose, kuriuose pasižymi kaip drėkinanti, odą minkštinanti, mažinanti uždegimą ar vandens netekimą iš gilesnių odos sluoksnių priemonė. Alyvuogių aliejus, dėl pastarųjų savybių, tyrime pasirinktas kaip gelio pagrindas [32].

(24)

Mineralinis aliejus (skystas parafinas)

Parafinas (Paraffinum) – sudarytas iš kietų didelės molekulinės masės angliavandenilių mišinio. Išgaunamas iš naftos ar skalūno deguto. Tai – bekvapė ir beskonė, balta kristalinė masė, kuri lytėjimo metu pakisti jo fizikinės savybės. Lydymosi temperatūra svyruoja nuo 42°C iki 46°C. Nesimaišo su vandeniu, tačiau gerai tirpsta chloroforme, eteryje ir riebalų aliejuje [9, 32].

Panaudojimas medicinoje. Vartojamas puskiečių preparatų pagrinduose lydymosi temperatūrai ar klampai padidinti. Parafinas gali būti naudojamas kaip tablečių ar kapsulių padengimo medžiaga. Dėl šių savybių skystas parafinas pasirinktas oleogelio gamybai [9, 32].

1. 9. Oleogelio ingridientai

Mentolis

Mentolis – natūrali medžiaga, gaunama iš augalinio mėtų aliejaus garinės distiliacijos arba sintetiniu būdu. Tai kristalinės struktūros, šviesios arba bespalvės, vaškinės konsistencijos medžiaga. Mentolio skonis ir kvapas primena pipirmėtes. Jis gerai tirpus riebaluose, todėl lengvai įsigeria į odą.Geliai, į kurių sudėtį įeina mentolis, dažnai naudojami malšinti įvairius skausmus. Jie dar vadinami „šaltaisiais geliais“, nes mentolis sukelia vėsinimo pojūtį per TRPM8 kanalus. TRPM8 receptoriai tampa aktyvūs skausmo nekeliančioje temperatūroje, t. y. kai audinių temperatūra siekia 25°C – 28°C. Mentolis šiuos receptorius aktyvina aukštesnėje temperatūroje. Be to, jis turi skausmą malšinantį poveikį ir palengvina gijimą po nedidelių minkštųjų audinių traumų. Mentolis nesumažina audinių temperatūros, o stimuliuoja cheminių reakcijų metu odos termoreceptorius, dėl kurių pagerina odos ir giliau esančių audinių kraujotaką [29].

Vienapiestė paprika

Vienapiestė paprika kaupia ne mažiau kaip 0,4% kapsaicinoidų, iš kurių pagrindinė sudedamoji dalis – kapsaicinas. Paprikų vaisiuose kaupiama apie 0,1% – 1% kapsaicino [11]. Ši medžiaga praktiškai netirpi šaltame vandenyje, gerai tirpi organiniuose tirpikliuose – benzene, etanolyje, eteryje, riebaluose. Vietiškai veikiantis (įtrinant į odą) kapsaicinas gali palengvinti skausmą, esant įvairiems neuropatinio

(25)

23

skausmo negalavimams. Kapsaicino analgetinio veikimo mechanizmas pasižymi selektyviu agonistiniu poveikiu 1 tipo vaniloidiniams (TRPV1) receptoriams, kurie priskiriami nociceptoriams. Kapsaicinui stimuliuojant TRPV1 receptorius, įvyksta jų desensitizacija. Tokiu būdu receptoriai tampa nejautrūs įprastiems dirgikliams [8]. Jis vartojamas atskirai arba derinamas su kitais vaistais raumenų skausmui malšinti, kuomet netinkami ar yra netoleruojami kiti gydymo būdai [12].

2. Gelių kokybės vertinimas

Kaip ir visiems vaistiniams preparatams, geliams taip pat yra keliami kokybės reikalavimai. Norint juos įvertinti svarbu žinoti, kokie tai kriterijai ir kaip jie yra vertinami. Gelių savybės nurodomos taip:

1. Tiek farmacinis, tiek kosmetinis geliai inertiški, saugūs naudoti, neturi reaguoti su kitų vartojamų produktų sudedamosiomis dalimis.

2. Geliai turi būti lengvai išimami iš laikymo indo, spaudžiant ar purtant, taip pat turi būti lengvai vartojami.

3. Turi turėti antimikrobinę medžiagą, kurios dėka būtų galima išvengti mikrobinio užterštumo.

4. Gelis turėtų būti nelipnus.

5. Į akis vartojamas gelis būtinai turi būti sterilus [25].

Pagaminti geliai vertinami pagal jiems keliamus kokybės parametrus:

• pH matavimas. Įvairių gelių pH yra matuojamas naudojant skaitmeninį pH matuoklį. Vienas gramas gelio tirpinamas 100 ml distiliuoto vandens ir laikomi dvi valandas. Kiekvieno gelio pH matuojamas tris kartus ir yra išvedamas vidurkis [36].

• Tiriamas vaisto kiekis. 1 gramas gelio sumaišomas su atitinkamu tirpikliu. Paruošiamos skirtingų koncentracijų alikvotinės dalys po tinkamo skiedimo filtruojamas pagrindinis tirpalas ir išmatuojama absorbcija. Vaistinės medžiagos kiekis apskaičiuojamas naudojant lygtį, kuri buvo gauta tiesiniu būdu kalibravimo kreivėje [25].

• Klampos tyrimas. Paruošto gelio klampa matuojama Brookfield Viscometer aparatu [35].

• Gelio pasiskirstymas. Vertinamas plotas, kuriame gelis lengvai plinta ant odos ir pasiskirsto, nuo jo priklauso terapinis preparato stiprumas. Pasiskirstymas išreiškiamas laiko atžvilgiu.

• Odos dirginimo testas. Atliekant tyrimą naudotos abiejų lyčių jūrų kiaulytės. Gyvūnai buvo laikomi standartinėmis sąlygomis, nuskustas tam tikras plotas jų kailio. Pagamintas gelis naudotas du kartus per parą, savaitę laiko. Stebėtas bet koks jautrumas ir reakcijos į gelį.

(26)

• Tyrimai in vitro. Paruoštų gelių difuzijos tyrimai gali būti atliekami Franz difuzijos ląstelėje, kurioje tiriamas ištirpinto gelio išsiskyrimas per membraną. Gelio mėginys (0,5 gramai) patalpinamas membranoje naudojant 250ml fosfatinio buferio, tyrimas atliekamas 37 ± 1°C temperatūroje [25].

• Stabilumas. Gelių stabilumas tiriamas temperatūrų pokyčiais vieną mėnesį laiko [3].

• Homogeniškumas. Visi pagaminti geliai tiriami homogeniškai, prieš juos įdedant į talpinimo indus [16].

• Mikroskopinis tyrimas. Visi geliai vertinami mikroskopiškai, neturi matytis jokių kietųjų dalelių [25].

Pakavimas. Laikymas. Oleogelius galima pakuoti į polistirolo indus arba į spaudžiamas tūbas. Aliuminio tūbos taip pat naudojamos, kai produkto pH yra šiek tiek rūgštinis. Jos apsaugo lipofilinius gelius nuo šviesos, oro bei vandens garų poveikio. Norint išvengti metalo sąlyčio su oleogeliu ir nepageidaujamų cheminių reakcijų, tūbų vidinis paviršius padengiamas lakais arba epoksidinėmis dervomis. Kartais į talpykles įmontuojami ir dozatoriai. Laikomi kambario temperatūroje, saugomi nuo tiesioginių saulės spindulių ir drėgmės [14].

Kokybės užtikrinimo kontrolė. Kontroliuojančios agentūros, pavyzdžiui, vaistų vertinimo ir mokslinių tyrimų centras (CDER) ir maisto ir vaistų valdybos (FDA), parengė įvairias farmacinius nuostatus, kad būtų užtikrintas puskiečių vaistų tapatumas, stiprumas, kokybė, saugumas ir veiksmingumas. Visiems dermatologiniams vaistams reikalingi standartiniai chemijos, gamybos ir kontrolės (CMC) testai [14].

3. Literatūros apžvalgos apibendrinimas

Vaistai, kurie vartojami raumenų skausmui gydyti ir malšinti dažnai sukelia šalutinius poveikius. Todėl kaip alternatyvą pacientai renkasi natūralesnius gydymo metodus, pavyzdžiui, eterinius aliejus. Eukaliptų eterinį aliejų dėl skausmą malšinančio poveikio galima naudoti įtrynimams, kai vargina reumatas, fibrozitas ar raumenų skausmas. Taip pat pušų eterinis aliejus gerina kraujotaką, naudojamas sumažinti reumato artrito ar patemptų raumenų sukeltus skausmus. Tačiau naudoti grynus eterinius aliejus yra nepatogu, todėl, kad tepant ant odos patenka didelė veikliosios medžiagos koncentracija, kurią sunku tolygiai paskirstyti. Oleogelių gamybos technologija - nesudėtinga, todėl yra patraukli vaisto forma transdermalinių preparatų gamyboje. Dažnai į oleogelių sudėtį, kaip gelifikuojanti medžiaga, įeina bevandenis koloidinis silicio dioksidas, kuris didina gelio klampą ir plastiškumą, lėtina vaistinės medžiagos

(27)

25

rezorbciją iš pagrindo. Kaip nepolinis oleogelio pagrindas naudojamas alyvuogių aliejus, kuris pasižymi kaip odą drėkinanti ir minkštinanti, mažinanti uždegimą ar vandens netekimą iš gilesnių odos sluoksnių priemonė. O į puskiečių preparatų pagrindo sudėtį įeinančio skysto parafino paskirtis – didinti lydymosi temperatūrą ar klampą.

Dėl didesnio fizikinio, mikrobiologinio ir cheminio stabilumo, paprastos gamybos būdo ir vartojimo paprastumo, organogeliai dažnai pasirenkami kaip efektyvi puskietė vaisto forma įvairiems lokaliems negalavimams gydyti.

(28)

4. TYRIMO METODIKA

4. 1. Darbe naudotos medžiagos ir aparatūra

4. 1. 1. Darbe naudotos cheminės medžiagos

• Eukalipto eterinis aliejus (Carl Roth GmbH, Vokietija); • Paprastosios pušies eterinis aliejus (Botanika, Rusija); • Alyvuogių aliejus (Golden oil, Ispanija);

• Skystasis parafinas (Concord Road, Vokietija);

• Bevandenis koloidinis silicio dioksidas (aerosilas 200) (SIGMA – ALDRICH, CHEMIE CmbH, Vokietija);

• Išgrynintas vanduo (LSMU laboratorija); • Mentolis (Carl Roth GmbH, Vokietija); • Aitrioji paprika (Carl Roth GmbH, Vokietija).

4. 1. 2. Darbe naudota aparatūra ir prietaisai

• Tyrimams atlikti ir kokybei įvertinti naudoti prietaisai ir aparatūra: • Analitinės svarstyklės AXIS AD510 (Lenkija);

• Viskozimetras („ALPHA SERIES – FUNGILAB, S.A. – Ispanija); • Elektroninis termometras WINLAB (Windaus Labortechnik, Vokietija);

• pH – metras – ph-meter 766 su elektrodu Knick SE 104 N (Knick Elektronische Meßgeräte GmbH & Co, Vokietija);

• Automatinės pipetės Eppendorf Research 1 ml ir 10 ml (Ependorf, Didžioji Britanija); • Centrifuga („SIGMA3 – 18KS“, Vokietija);

• Termostatas CLIMACELL (BMT Medical Technology, Čekija);

• Tekstūros analizatorius TA.XT.plus (Stable Micro Systems Ltd, Godalming, Surrey, Jungtinė Karalystė).

(29)

27

4. 2. Tyrimo metodai

4. 2. 1. Oleogelių su eteriniais aliejais centrifugavimas

Oleogelių centrifugavimas atliekamas su centrifuga „SIGMA3 – 18KS. 5ml talpos mėgintuvėliai užpildomi vienodais tiriamųjų oleogelių kiekiais. Pasirenkamas rotorius, apsisukimų skaičius 3000 aps./min, tyrimo trukmė 5min, o po to 10000 aps./min, tyrimo trukmė taip pat 5min. Centrifugoje gelius veikia išcentrinė jėga, kuri pagreitina fazių išsiskyrimą. Šiuo metodu galima patikrinti ar pagaminti oleogeliai stabilūs. Atlikus centrifugavimą vizualiai vertinamas gelių fazių išsiskyrimas.

4. 2. 2. Oleogelių su eteriniais aliejais pH reikšmių nustatymas

Oleogelių su eukalipto ir paprastųjų pušų eteriniais aliejais pH reikšmė nustatyta pH – metru ph – meter 766 su elektrodu Knick SE 104 N (Knick Elektronische Meßgeräte GmbH & Co, Vokietija). Tiriamieji bandiniai gerai sumaišomi ir dedami į 50ml talpos laboratorinius indelius. pH – metro elektrodas prieš matavimą palaikomas 20min. išgrynintame vandenyje. Elektrodas merkiamas į bandinių indelius ir nustatoma jo pH reikšmė. Prieš ir po kiekvieno mėginio matavimo elektrodas nuplaunamas išgrynintu vandeniu. pH reikšmių nustatymas atliekamas kambario temperatūroje (25 ± 2℃). Kiekvieno bandinio matavimai atliekami tris kartus. Rezultatai pateikiami išvedus aritmetinį vidurkį. Siekta, kad oleogelių pH reikšmės būtų nuo intervale 4,5 iki 6,5 – atitiktų žmogaus natūralią odos fiziologinę pH reikšmę [34].

4. 2. 3. Oleogelių su eteriniais aliejais dinaminės klampos nustatymas

Tiriamieji mėginiai gerai sumaišomi ir dedami į 50ml talpos indelius. Naudojant termostatą oleogelio temperatūra pakeliama iki 70°C. Viskozimetre nustatomi matavimo parametrai: tyrimo trukmė – 5 min., esant spindulio apsisukimų greičiui 30 (aps/min). Pasirinktas suklys L3. Į tiriamąjį 70°C oleogelį nuleidžiamas antgalis iki žymės, matavimai atliekamai tris kartus ir iš jų skaičiuojamas aritmetinis vidurkis.

(30)

4. 2. 4. Oleogelių su eteriniais aliejais tekstūros analizavimas

Tiriamieji bandiniai dedami į matavimo prietaiso indelius, kurie įtvirtinami ant analizatoriaus plokštumos – platformos. Prie tekstūros analizatoriaus strypelio prisukama stiklinė plokštelė A/BE, kuri parinkta pagal tyrime naudojamo indo parametrus. Analizės vykdymo metu stiklinis kūgio smaigalys nuleidžiamas 0,5mm atstumu nuo platformoje įtvirtinto mėginio, kuriame yra oleogelis. Kompiuterinėje programoje pasirenkami metodo parametrai: atstumas – 17mm, greitis – 3mm/sec. Analizei prasidėjus, kompiuterinėje programoje automatiškai yra nubraižomas grafikas ir užfiksuojami tyrimo rezultatai duomenų lentelėse. Tepumui nustatyti naudojamos dvi reikšmės: šlytis ir kietumas.

4. 2. 5. Oleogelių su eteriniais aliejais gamybos technologija

Oleogelių gamyba yra palyginus nesunki, jie yra lengvai vartojami, todėl yra patraukli vaisto forma, vartojama ne tik transdermaliniu būdu, tačiau ir per os, taip pat gelio pavidalu gaminami nosies ir akių preparatai. Hidrofobinio gelio pagrindas turi būti sudarytas hidrofobinės kilmės medžiagų, tad tam puikiai tinka natūralūs aliejai (alyvuogių, vynuogių kauliukų, saulėgrąžų, kokosų ir kt.), mineraliniai aliejai, organiniai tirpikliai (toluenas, acetonas, dietileteris ir kt.) [41]. Gelio gamyboje taip pat reikia panaudoti gelifikuojančią medžiagą. Be gelifikuojančios medžiagos, medicininiai organogeliai turi vaistinių medžiagų, antimikrobinių konservantų, stabilizatorių, disperguojančių ir pralaidumą gerinančių medžiagų. Maišymo tvarka. Sumaišius pagrindą ir gelifikuojančią medžiagą pradeda formuotis gelis. Į pagamintą gelį įvedamos veikliosios ir pagalbinės vaistinės medžiagos. Sudedamųjų dalių dėjimo eiliškumas grindžiamas jų poveikiu gelifikavimo procesui. Jei tikėtina, kad jie paveiks gelifikuojančios medžiagos greitį ar prailgins brinkinimą, medžiagos sumaišomos po oleogelio suformavimo. Jei taip nėra, vaistinė medžiaga ir kiti priedai sumaišomi prieš brinkinimo procesą. Šiuo atveju taip pat atsižvelgiama į mišinio temperatūrą, brinkinimo trukmę ir kitas sąlygas. Tuomet vaistinė medžiaga ir priedai išlieka fiziškai ir chemiškai stabilūs [14].

Oleogelio su eukaliptų eteriniais aliejais gamyba. Analitinėmis svarstyklėmis pasveriami apskaičiuoti aliejinių fazių kiekiai (alyvuogių aliejaus ir skysto parafino). Ant alyvuogių aliejaus nedideliais kiekiais barstomas aerosilas ir paliekamas brinkti. Viskas gerai išmaišoma iki vienalytės masės. Pilamas skystas parafinas, beriamas atmatuotas mentolio kiekis. Oleogelis homogenizuojamas. Su pipete įlašinamas eukalipto eterinis aliejus ir piestele viskas išmaišoma.

(31)

29

Oleogelio su paprastųjų pušų eteriniais aliejais gamyba. Analitinėmis svarstyklėmis pasveriami apskaičiuoti alyvuogių aliejaus ir skysto parafino kiekiai. Ant alyvuogių aliejaus mažais kiekiais barstomas aerosilas ir paliekamas brinkti. Oleogelis homogenizuojamas. Ant skysto parafino barstomi aitriosios paprikos milteliai, išmaišoma ir košiama pro dvigubą marlės sluoksnį į alyvuogių aliejaus ir koloidinio silicio dioksido masę. Viskas gerai išmaišoma iki vienalytės masės. Su pipete įlašinamas pušų eterinis aliejus ir grūstuvėje viskas gerai išmaišoma.

4. 2. 6. Oleogelių su eteriniais aliejais stabilumo tyrimai

Atliekant stabilumo tyrimus galime išsiaiškinti kaip gali kisti gelių savybės priklausomai nuo laiko. Įvertinant oleogelių stabilumą, buvo atlikti ilgalaikio stabilumo tyrimai, kuriais įvertinta gelių pH reikšmės, klampos, tepumo, organoleptinių savybių pokyčiai. Pagaminti oleogeliai laikomi kambario temperatūroje (25 ± 2℃). Tyrimais vertinti pagaminti oleogeliai ir praėjus 1, 3, 6 mėnesiams po jų pagaminimo.

4. 2. 7. Statistinė analizė

Visi tyrimai atliekami po 3 kartus. Duomenys susisteminti ir apdoroti naudojant Microsoft® Office Excel 2016 programą (Microsoft, JAV) apskaičiuoti rezultatų vidurkiai. Rezultatų statistinis patikimumas įvertintas, taikant statistinę analizę (ANOVA). Skirtumai reikšmingi, kai p < 0,05.

(32)

5. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

5. 1. Oleogelių su eukaliptų ir paprastųjų pušų eteriniais aliejais sudėties parinkimo

principai

Tyrimams atlikti buvo pasirinktos oleogelių sudėtys su skirtingu alyvuogių aliejaus ir skysto parafino kiekiu. Pagrindai naudoti atsižvelgiant į jų refrakterinį indeksą (RI). Gelis bus skaidrus ir sudarys stabialias gelifikuotas sistemas, kai jo RI bus artimas kaip koloidinio silicio dioksido-1,47 [7]. Alyvuogių aliejaus RI – 1,4677 – 1,4705, o skysto parafino – 1,48. Paminėtų skysčių RI panašus į koloidinio silicio dioksido, todėl šie pagrindai buvo pasirinkti oleogelio gamybai [23].

Atliktuose moksliniuose tyrimuose dažnai koloidinis silicio dioksidas parenkamas kaip gelifikuojanti medžiaga. Viename iš tyrimų nustatyta, kad skystam parafinui gelifikuoti reikia įdėti 10%. koloidinio silicio dioksido (Mustafa V. ir kt. 2012) [28]. Kitame moksliniame tyrime modeliuotas oleogelis su diklofenako dietilaminu. Nustatyta, kad optimaliausia sudėtis gauta naudojant 7% koloidinio silicio dioksido (Goupale D. ir kt. 2011) [37]. Siekiant sukurti oleogelį, kurį būtų nesunku paimti iš indelio ir jis lengvai pasiskirstytų ant odos, reikia pagaminti skirtingo klampumo oleogelius ir parinkti tinkamiausią jų sudėtį. Tyrime buvo nuspręsta naudoti nuo 3% iki 10% gelifikatoriaus.

Gelių raumenų skausmą malšinantį poveikį lemia eukaliptų eterinis aliejus [6, 28, 37]. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad eukaliptų eteriniame aliejuje esantis 1,8 – cineolis ir β – pinenas efektyviai slopina skausmą [24]. Europos mokslinio komiteto parengtose gairėse nurodoma, kad poveikis pasireiškia tepant plonu sluoksniu ant skaudamos vietos puskietę vaisto formą su 10% eukaliptų eteriniu aliejumi. Tokį gelį reikia tepti 2 – 3 kartus dienoje, tam, kad pasireikštų gydomasis efektas [5].

Taip pat raumenų skausmą malšina į oleogelių sudėtį įeinantis paprastųjų pušų eterinis aliejus. Straipsnyje pateikiama, kad 10% – 50% paprastųjų pušų eterinis aliejus efektyviai slopina jautrumą skausmui [18].

Skausmą mažina ir mentolis, kuris įeina į daugelio gelių sudėtį [29]. Tačiau jo skirtingos koncentracijos poveikis odos vėsinimo pojūčiams per TRPM8 kanalus nėra aiškus. Mokslininkai R. Lasanen, P. Julkunen ir kiti išsikėlė hipotezę, kad padidėjusi mentolio koncentracija padidina odos vėsinimo pojūtį ir atliko tyrimą su geliais, kuriuose mentolio koncentracijos buvo 0,5% , 4,6% ir 10,0%. Rezultatai atskleidė, kad gelis su 4,6% mentolio koncentracija sukėlė žymiai stipresnį aušinimo efektą nei 0,5% ir 10,0% geliai [21].

(33)

31

Gelio sudėtyje esantis vienapiestėje paprikoje kaupiamas kapsaicinas naudotas kaip raumenų skausmą mažinanti priemonė. Europos mokslinio komiteto parengtose gairėse nurodoma, kad vienapiestėje paprikoje kaupiama nuo 0,4% kapsacinoidų, iš kurių daugiausiai kapsaicino – 63% – 77%. Buvo atlikta daugybę mokslinių tyrimų (Bernstein 1989; Ellison 1997; Low 1995; Tandan 1992 (CSG 1992); Watson 1992; Watson 1993) su 0,075% kapsaicinu, kuris buvo įterptas į kreminius pagrindus. Rezultatai atskleidė, kad 0,075% kapsaicino efektyvus raumenų skausmo malšinimui [12].

Remiantis išnagrinėtais literatūros duomenimis, pagaminti 12 skirtingos sudėties oleogeliai. Jų kokybė vertinta tolimesniame tyrime. Sudėtys pateiktos 2 lentelėje.

2 lentelė. Oleogelių su eteriniais aliejais sudėtys

Oleogelio sudėtis Alyvuogių aliejus (%) Skystas parafinas (%) Koloidinis silicio dioksidas (%) Eukalipto eterinis aliejus (%) Pap.pušies eterinis aliejus (%) Mentolis (%) Aitrioji paprika (%) M1 11 71,4 3 10 - 4,6 - M2 18 63,4 4 10 - 4,6 - M3 25 55,4 5 10 - 4,6 - M4 32 47,4 6 10 - 4,6 - M5 39 39,4 7 10 - 4,6 - M6 46 31,4 8 10 - 4,6 - M7 53 23,4 9 10 - 4,6 - M8 60 15,4 10 10 - 4,6 - P1 11 47,3 3 10 10 - 18,7 P2 16 41,3 4 10 10 - 18,7 P3 21 35,3 5 10 10 - 18,7 P4 27 28,3 6 10 10 - 18,7

5. 2. Oleogelių su eteriniais aliejais centrifugavimas

Centrifugoje oleogelius veikė išcentrinė jėga, kuri pagreitina fazių išsiskyrimą. Rezultatai pateikti 1 paveiksle (pav).

(34)

Oleogelio sudėtis M1 M2 M3 M4 Oleogelio sudėtis M5 M6 M7 M8 Oleogelio sudėtis P1 P2 P3 P4

(35)

33

Apžvelgus gautus rezultatus matyti, kad pagaminti oleogeliai buvo stabilūs, nes vizualiai įvertinus jų išvaizdą po centrifugavimo neįvyko fazių išsiskyrimo.

5. 3. Oleogelių su eteriniais aliejais pH reikšmės nustatymas

Sveikos žmogaus odos pH silpnai rūgštinė, kurios vertė svyruoja nuo 4 iki 7. Odos paviršiaus pH padeda palaikyti epidermio vientisumą ir pralaidumą, antimikrobinį barjerą, biocheminę ir fermentinę funkciją. Įvairiems odos sutrikimams būdingas netipiškas paviršinio odos sluoksnio pH, todėl ypatingai svarbu išlaikyti rūgštinę žmogaus odos pH reikšmę [22, 33]. Odos pH gali kisti priklausomai nuo vidinių (endogeninių) veiksnių: amžius, kūno vietos, genetinio polinkio, etninių skirtumų, odos drėgmės ir išorinių (egzogeninių):kosmetikos, antibakterinių vaistų ir kitų faktorių [4, 39]. Todėl odos pH smarkiai varijuoja įvairiose kūno vietose.

Norint sumažinti tikimybę, kad oleogelis su eukaliptų ir paprastųjų pušų eteriniais aliejais dirgintų odą, reikia parinkti tokią pH vertę, kuri būtų panaši į fiziologinio paviršinio odos sluoksnio pH (4,5 – 6,5). Tirtų gelių pH reikšmės pateiktos 3 lentelėje.

3 lentelė. Oleogelių su eukaliptų ir paprastųjų pušų eteriniais aliejais pH reikšmės Oleogelio sudėtis pH reikšmė Oleogelio sudėtis pH reikšmė M1 4,94 ± 0,01 M7 5,01 ± 0,01 M2 4,95 ± 0,01 M8 5,03 ± 0,01 M3 4,96 ± 0,01 P1 5,02 ± 0,01 M4 4,97 ± 0,02 P2 5,04 ± 0,02 M5 4,98 ± 0,01 P3 5,04 ± 0,01 M6 5,00 ± 0,02 P4 5,06 ± 0,02

Iš lentelės matyti, kad oleogelių pH reikšmių ribos svyruoja nuo 4,94 iki 5,06 ir yra silpnai rūgštinės. Pagaminti geliai yra kokybiški, nes jų pH reikšmė yra artima fiziologinei odos pH vertei. Statistiškai įvertinus oleogelių pH rezultatus nustatyta, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingų sudėčių oleogelių (p > 0,05).

(36)

5. 4. Oleogelių su eteriniais aliejais dinaminės klampos nustatymas

Viskozimetru pamatuota oleogelių dinaminė klampa su skirtinga aerosilo koncentracija. Nustatyta, kad koloidinis silicio dioksidas reikšmingai didina klampą (p<0.05). Gauti rezultatai pateikti 2 paveiksle.

2 pav. Koloidinio silicio dioksido įtaka oleogelių klampai

Pagal lentelę matyti, kad didėjant aerosilo koncentracijai, oleogelių klampa didėja. Taip pat dinaminė klampa priklausė ir nuo gelių gamybos technologijos bei sudėties. Pavyzdžiui, M1 oleogelio ir P1 oleogelio sudėtyje yra vienodas aerosilo kiekis (3%), tačiau dėl P1 gelyje yra mažesnis skysto parafino kiekis nei M1 oleogelyje (5,6 karto) ir jo nuostolių, kuomet gaminant P1 gelį skystas parafinas ir aitriosios paprikos milteliai buvo košiami pro marlę, P1 oleogelis gavosi žymiai klampesnis. Remiantis gautais tyrimo rezultatais, tolimesniems tyrimams nuspręsta naudoti M7 ir M8 sudėties oleogelius su 9% ir 10% koloidinio silicio dioksido koncentracija bei P1 ir P2 sudėties gelius su 3% ir 4% aerosilo koncentracija, nes tik jie sudarė tinkamą tirštą gelinę struktūrą. Mažesnės koncentracijos M3 – M6 gelių klampa per maža, todėl jie netinkami, o P3 – P4 sudėties oleogelių klampa per didelė, jie suformavo kietas formas.

5. 5. Oleogelių su eteriniais aliejais tekstūros analizė

Šiuo tyrimu siekiama pagaminti oleogelius, kurie tolygiai ir lengvai pasiskirstytų ant odos, būtų tinkamos tekstūros ir nesunkiai išsiimtų iš indelio Todėl tekstūros analizės metodas puikiai tinka įvertinti paminėtas gelių savybes. Atliekant oleogelių su eteriniais aliejais tekstūros analizę, nustatytas kietumas ir šlytis. 0 500 1000 1500 2000 2500 3% 4% 5% 6% 7% 8% 9% 10% 3% 4% 5% 6% Kla mpa, mP a*s

Koloidinio silicio dioksido koncentracija

M1 M2 M3 M4 M5 M7 M8 M6 P1 P2 P3 P4

(37)

35

Kietumas apibrėžiamas kaip jėga, kuri reikalinga gauti tam tikrą puskietės vaistų formos deformaciją arba jos sumą pagal konkrečią jėgą. Tiriamieji oleoegeliai yra suspaudžiami tiek, kiek reikia jėgos pašalinti oro burbuliukus. Gelis tuo kietesnis, kuo ši jėga didesnė. Šlytis – jėga, kuriai veikiant, dėl trinties vieni medžiagų sluoksniai pasislenka kitų sluoksnių atžvilgiu. Kuo kietumas ir šlyties jėga mažesnė, tuo geliai kokybiškesni ir geriau pasiskirto tepant ant odos. Tyrimo metu vertinami geliai, kurie vienas nuo kito skyrėsi aerosilo koncentracija. Bandymas atliekamas tris kartus ir vedamas aritmetinis vidurkis. Oleogelių kietumo tyrimo rezultatai pateikti 3 paveiksle.

3 pav. Koloidinio silicio dioksido įtaka oleogelių kietumui

Iš gautų rezultatų matyti, kad M7 sudėties oleogelio kietumas (354,6 ± 10g) 1,3 karto mažesnis nei M8 sudėties gelio (449,0 ± 3g). O P1 gelio kietumas (338,2 ± 4g) 2,3 karto mažesnis lyginant su P2 oleogeliu (785,3 ± 3g). Tai parodo, kad didinant koloidinio silicio dioksido koncentraciją, gelių kietumas didėja. Iš tiriamųjų P1 sudėties oleogelio kietumas mažiausias. Tam įtakos turėjo skirtinga gelio gamybos technologija ir mažesnis nepolinio oleogelio pagrindo kiekis. Statistiškai reikšmingi duomenys tarp gelių nenustatyti (p > 0,05).

Analizuojant oleogelių tekstūrą nustatomas ir šlytis. Rezultatai, kuriuose parodoma aerosilo koncentracijos priklausomybė nuo gelių šlyties jėgos pateikta 4 paveiksle.

0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 M7 sudėties oleogelis M8 sudėties oleogelis P1 sudėties oleogelis P2 sudėties oleogelis Kie tum as, g

(38)

4 pav. Koloidinio silicio dioksido įtaka oleogelių šlyties jėgai

Lyginant gautus rezultatus pastebėta, kad didinant aerosilo koncentraciją, šlyties jėga didėja. Oleogelio M7 šlities jėga (215,0 ± 4 g/sec.) 1,2 mažesnė už M8 (250 ± 3 g/sec.). P2 sudėties gelis pasižymi didžiausia tiriamojo dydžio reikšme (1467 ± 16 g/sec.), kuri 1,7 karto didesnė nei P3 oleogelio (857 ± 8 g/sec.). Statistinė duomenų analizė parodė statistiškai nereikšmingą skirtumą tarp gelių šlyties jėgos ir aerosilo koncentracijos (p > 0,05).

Apibendrinus tekstūros analizės tyrimo duomenis matyti, kad gelių kietumas ir šlytis priklauso nuo koloidinio silicio dioksido koncentracijos. Tuo tarpu lyginant gelifikuojančios medžiagos įtaką matyti, kad kuo didesnė koloidinio silicio dioksido koncentracija, tuo gelio kietumo ir šlyties jėga didesnė. Pusiau kietos formos, kurios pasižymi mažesniu kietumu ir šlyties jėga, tolygiau ir lengviau pasiskirsto ant odos. Remiantis gautais tyrimo rezultatais galima teigti, kad M7 ir P1 oleogeliai pasižymi patrauklesnėmis juslinėmis savybėmis ir geriau pasiskirsto ant odos lyginant juos su M8 ir P2 oleogeliais. Atsižvelgiant į tai, tolimesniame tyrime naudojami M7 ir P1 oleogeliai.

5. 6. Oleogelių su eukalipto ir paprastųjų pušų eteriniais aliejais stabilumo tyrimas

M7 ir P1 sudėties oleogeliai toliau stebėti 180 dienų (t.y. 6 mėnesius). Praėjus 30, 90 ir 180 dienų po oleogelių gamybos, tikrinami oleogelių kokybės rodikliai: išvaizda, pH reikšmė, atliekama tekstūros analizė (nustatomas kietumas ir šlytis), klampa.

0 200 400 600 800 1,000 1,200 1,400 1,600 M7 sudėties oleogelis M8 sudėties oleogelis P1 sudėties oleogelis P2 sudėties oleogelis Š ly ti s jėg a, g/sec .

(39)

37

5. 6. 1. Išvaizdos vertinimas

Atlikti tyrimai atskleidė, kad eukaliptų ir paprastųjų pušų eterinių aliejų įterpimas neturi įtakos oleogelio stabilumui. Po 180 dienų stabilumo tyrimo oleogeliai neprarado savo pradinės išvaizdos, t.y., buvo skaidrūs, vienalyčiai ir malonaus kvapo. Gauti rezultatai pateikti 4 lentelėje.

4 lentelė. Organoleptinės oleogelių savybės

Oleogeliai Skaidrumas Vienalytiškumas Spalva Kvapas Pojūtis ant odos

M7 Skaidrus Vienalytis Gelsva Gaivus mentolio ir

eukalipto kvapas Šaldantis

P1 Skaidrus Vienalytis Raudona Gaivus eukalipto ir pušų

kvapas Kaitinantis

Šie oleogeliai buvo stebėti 180 dienų. Kiekvieną kartą praėjus 1, 3 ir 6 mėnesiams oleogeliai buvo kruopščiai apžiūrimi, norint įvertinti organoleptines savybes. Nei vienu metu pokyčių nebuvo pastebėta, todėl galime teigti, kad fizinis oleogelių stabilumas nekinta priklausomai nuo laiko.

5. 6. 2. pH reikšmės vertinimas

pH reikšmė M7 ir P1 sudėties oleogeliams buvo matuota praėjus 1, 3, 6 mėnesiams. Po 180 dienų laikytų gelių pH reikšmės pakito statistiškai nereikšmingai (p > 0,05). Duomenys pateikti 5 lentelėje.

5 lentelė. Oleogelių pH reikšmių duomenys laiko atžvilgiu

Oleogeliai Pagaminus Po 30 dienų Po 90 dienų Po 180 dienų

M7 5,01 ± 0,01 4,99 ± 0,02 5,03 ± 0,01 5,00 ± 0,02

P1 5,02 ± 0,01 5,01 ± 0,01 5,00 ± 0,03 5,03 ± 0,01

Iš gautų rezultatų galime teigti, kad laikymo sąlygos ir trukmė nedarė įtakos oleogelių pH reikšmėms. Visų tirtų oleogelių pH yra silpnai rūgštinis, reikšmių ribos varijuoja 4,99 – 5,03 intervale. Gelių pH reikšmės artimos fiziologiniam žmogaus odos pH ir nepakito laikui bėgant, todėl galime teigti, jog oleogeliai yra kokybiški ir po 180 dienų laikymo.

(40)

5. 6. 3. Oleogelių tekstūros vertinimas

Norint, kad oleogeliai tolygiai ir lengvai pasiskirstytų ant odos, reikia, kad šios savybės laikui bėgant nekistų. Tam nustatyti atliekamas gelių tekstūros vertinimas matuojant M7 ir P1 sudėties oleogelių kietumą po 1, 3 ir 6 mėnesių. Duomenys pateikti 5 paveiksle.

5 pav. Oleogelių kietumo reikšmių duomenys laiko atžvilgiu

Pagal gautus rezultatus galime teigti, kad abiejų oleogelių kietumas po 180 dienų nežymiai padidėjo, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (p > 0,05). M7 oleogelio kietumas po 180 dienų padidėjo 6,97%, o P1 sudėties gelio 12,91%. Lyginant duomenis pastebėta, kad P1 oleogelio kietumas didesnis už M7, nors P1 sudėtyje aerosilo kiekis 3 kartus mažesnis nei M7. Tam įtakos turėjo skirtinga P1 gamybos technologija ir mažesnis nepolinio oleogelio pagrindo kiekis. Dėl didesnio P1 kietumo, M7 oleogelis tolygiau ir lengviau pasiskirstys tepant jį ant odos.

Taip pat, tam, kad įvertintume gelių tekstūros pokyčius laikui bėgant, matuota oleogelių šlities jėga po 1, 3 ir 6 mėnesių. Gauti rezultatai pateikti 6 paveiksle.

0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 500

Pagaminus Po 30 dienų Po 90 dienų Po 180 dienų

Kietu

m

as, g

(41)

39

6 pav. Oleogelių šlyties jėgos reikšmių duomenys laiko atžvilgiu

Gauti stabilumo tyrimo rezultatai atskleidė, kad laikui bėgant šlities jėga padidėjo. Po 180 dienų pagal pateiktus duomenis paskaičiuota, kad M7 sudėties oleogelio šlities jėga padidėjo 15,77%, o P1 gelio – 22,99 %. Statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (p > 0,05). Pagal gautų rezultatų duomenis matyti, kad M7 gelio šlities jėga mažesnė lyginant su P1 oleogelio, vadinasi jo tekstūra gavosi patrauklesnė.

5. 6. 4. Oleogelių klampos vertinimas

Dinaminė oleogelių klampa nustatyta viskozimetru po 1, 3 ir 6 mėnesių. Gauti rezultatai pateikti 7 paveiksle.

7 pav. Oleogelių klampos reikšmių duomenys laiko atžvilgiu 0 200 400 600 800 1000 1200

Š li eti es jėg a, g/sec .

M7 sudėties oleogelis P1 sudėties oleogelis

0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600 1800 2000

Kla

mpa,

mP

a*s