AKNĖS PAPLITIMO IR FARMAKOTERAPINIŲ PROBLEMŲ TYRIMAS GYDANT AKNĘ PAAUGLIŲ TARPE

MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA

VILMA MASIONYTĖ

AKNĖS PAPLITIMO IR FARMAKOTERAPINIŲ PROBLEMŲ

TYRIMAS GYDANT AKNĘ PAAUGLIŲ TARPE

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

prof. dr. Vitalis Briedis

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis

Data _______________________

AKNĖS PAPLITIMO IR FARMAKOTERAPINIŲ PROBLEMŲ

TYRIMAS GYDANT AKNĘ PAAUGLIŲ TARPE

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

prof. dr. Vitalis Briedis

Data______________

Recenzentas

Darbą atliko

Doc. Jonas Grincevičius

Magistrantė

Data_____________

Vilma Masionytė

Data_______________

KAUNAS, 2015

TURINYS

SANTRAUKA ... 5

SUMMARY ... 7

ĮVADAS ... 9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1. Aknės liga ... 11

1.2.Aknės ligos paplitimas ... 12

1.3.Aknės poveikis psichologinei būklei... 12

1.4.Rizikos veiksniai, sukeliantys aknę ... 12

1.5.Aknės gydymas ... 13

1.5.1.Vietinis gydymas ... 14

1.5.2.Sisteminis gydymas ... 15

1.5.3.Kombinuotas gydymas ... 17

1.5.4.Gydymas kosmetinėmis priemonėmis ... 17

1.5.5.Palaikomoji terapija ... 18

1.6.Farmakoterapija. Farmakoterapinės problemos ... 18

1.6.1.Farmakoterapija vaikų/ paauglių tarpe ... 20

2.TYRIMO METODIKA ... 21

2.1.Tyrimo metodai ... 21

2.2.Tyrimo organizavimas ... 21

2.3.Tyrimo objektas ir instrumentas ... 22

3.TYRIMO REZULTATAI ... 23

3.1.Epidemiologija ... 23

3.2.Aknės paplitimas ... 26

3.3.Aknę lemiantys veiksniai ... 26

3.5.Farmakoterapijos problemos gydant aknę ... 35

3.5.1.Nereikalingas gydymas vaistais. Netinkamas vaisto parinkimas. ... 35

3.5.2.Dozavimas (per maža/didelė dozė) ... 36

3.5.3.Nepageidaujama reakcija ... 37

3.5.4.Nurodymų nesilaikymas ... 37

3.5.5.Papildomų vaistų ar gydymo priemonių skyrimas ... 39

4.REZULTATŲ APTARIMAS ... 41

5.IŠVADOS ... 45

6.PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 46

7.LITERATŪROS SĄRAŠAS... 47

SANTRAUKA

Lietuvių kalba

V. Masionytės magistro baigiamasis darbas - ,,Aknės paplitimo ir farmakoterapinių problemų tyrimas gydant aknę paauglių tarpe“; mokslinis vadovas - prof. dr. Vitalis Briedis; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Klinikinės farmacijos katedra - Kaunas 2015.

Darbo tikslas: ištirti aknės paplitimą tiriamojoje grupėje ir identifikuoti farmakoterapines problemas paauglių tarpe gydant aknę.

Darbo uždaviniai:

1. Sukurti specialų klausimyną, aknės paplitimui ir aknės gydymo farmakoterapinėms problemoms identifikuoti;

2. Įvertinti aknės paplitimą paauglių tiriamojoje grupėje;

3. Nustatyti farmakoterapines problemas tiriamojoje grupėje gydant aknę; 4. Išanalizuoti identifikuotas farmakoterapines problemas;

5. Pateikti praktines rekomendacijas identifikuotų farmakoterapinių problemų valdymui.

Tyrimo metodika ir dalyviai: 2014 metais rugsėjo - gruodžio mėnesiais buvo vykdoma anoniminė, standartizuota, anketinė apklausa apie aknę ligą ir jos gydymą. Jos dalyviai buvo 202 paaugliai iš Kauno ir Lazdijų pasirinktų mokyklų. Aknės paplitimas tiriamosiose grupėse buvo

lyginamas pagal lytį, amžių, odos tipą ir gyvenamąją vietą. Farmakoterapinės problemos gydant aknę, tiriamosiose grupėse buvo identifikuojamos tik sirgusiųjų akne respondentų grupėje. Visi gauti

duomenys apdoroti SPSS 20.0 programa taikant neparametrinius statistinės analizės metodus ir palyginti naudojant 𝜒2 _kriterijų.

Rezultatai: aknės liga pasireiškė 80,2 proc. tyrime dalyvavusiems paaugliams - ja sirgo daugiau mergaičių (87,2 proc.) negu berniukų (70,6 proc.) (p = 0,003), taip pat Kaune gyvenantys (87 proc.) paaugliai sirgo daugiau nei Lazdijuose (73,5 proc.) (p = 0,016) ir aknė daugiausiai pasireiškė riebios ir mišrios odos tipo respondentams (p< 0,001). Tiriant farmakoterapines problemas sužinota,

kad jokio aknės gydymo poveikio nepastebėjo 25,2 proc. apklaustųjų, 1,4 proc. vartojami vaistai pablogino simptomus; pusei (53,1 proc.) sirgusiųjų pasireiškė nepageidaujama reakcija; 59,3 proc. respondentų linkę nesilaikyti gydymui skirtų nurodymų pagerėjus odos būklei; 20,4 proc. sirgusiųjų vartoja maisto papildus ar vitaminus odai tam, kad pagerintų gydymą.

Išvados:

1. Panaudojus sudaryta klausimyną nustatytas aknės paplitimas tiriamojoje grupėje ir farmakoterapinės problemos, gydant aknę;

2. Nustatyta, kad aknė yra plačiai (80,2 proc.) paplitusi problema tirtų paauglių tarpe;

3. Nustatytas gydymo koregavimo ir vaistų skyrimo analizavimo poreikis, dėl įtariamos gydymo neveiksmingumo (26,6 proc.) farmakoterapinės problemos.;

4. Dėl dažnos (53,1 proc.) nepageidaujamos reakcijos problemos reikia įvertinti kito vaisto skyrimo galimybę, turinčio mažiau nepageidaujamų reakcijų;

5. Būtina svarstyti papildomų informavimo priemonių naudojimą apie gydymo nurodymų nesilaikymo pasekmes, siekiant išspręsti nurodymų nesilaikymo problemą (59,3 proc.);

6. Reikia didinti gydytojų ir pacientų informuotumą apie patikimus aknės gydymo metodus, siekiant sumažinti papildomo gydymo priemonių poreikį (20,4 proc.).

SUMMARY

Anglų kalba

V. Masionyte’s final master thesis – “The analysis of acne prevalence and

pharmacotherapeutic problems in the treatment of acne among adolescents”, supervisor, professor Dr. Vitalis Briedis; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Clinical Pharmacy. Kaunas.

The aim: To investigate the prevalence of acne and identify pharmacotherapeutic problems in the treatment of acne among adolescents.

The goals:

1. To create a special questionnaire, for the prevalence of acne and acne treatment pharmacotherapeutic problems identification;

2. To evaluate the prevalence of acne in the study group;

3. To identify pharmacotherapeutic problems in the study group;

4. To analyze the pharmacotherapeutic problems identified in the study group;

5. To give practical recommendation for solving identified pharmacotherapeutic problems. The methods and techniques: a survey was conducted in September – December of 2014 year. 202 adolescents from Kaunas and Lazdijai were involved in the study. They filled anonymous, standardized questionnaires, where the respondents were asked about acne and its treatment.

Prevalence of acne was compered by gender, age, skin type and living place. Pharmacotherapeutic problems were studying in group of teenagers who are affected by acne. All data were processed using the SPSS 20.0 program nonparametric methods of statistical analysis and comparison with 𝜒2 _criteria.

Results: 80.2 percent of teenagers are affected by acne: girls (87.2 percent.) boys (70.6 per cent), (p = 0.0030), teenagers who live in Kaunas (87 percent) are more affected than living in Lazdijai (73,5 percent), (p = 0.016). The investigation of pharmacotherapeutic problems has revealed that.25,2 percent. of the respondents haven’t noticed any effect on acne treatment; half (53.1 percent) have experienced side effects; 59.3 percent of respondents tend not to follow treatment instructions; 20.4 percent of patients take food supplements or skin care vitamins to improve the treatment.

Conclusions:

1. Using the questionnaire set up acne prevalence in the study group and pharmacotherapeutic problems in the treatment of acne;

2. It was found that acne is widespread (80.2 percent) problem among study adolescents group;

3. Identified treatment correction and prescribing analysis demand, for evidence of treatment failure (26.6 percent) pharmacotherapeutic problem;

4. For frequent (53.1 percent) adverse reactions problems need to assess the possibility of appointing another drug, with fewer side reactions;

5. It is necessary to consider the use of additional information in order to solve the problem of the treatment of non - compliance (59.3 percent);

6. There are required to increase doctor and patient awareness of reliable acne treatment methods to reduce the need for additional treatment (20.4 percent).

ĮVADAS

Acne vulgaris (paprastieji spuogai arba aknė) - tai dažna odos liga. Ji pasireiškia apie 85 procentams paauglių, todėl galima teigti, jog tai yra aktuali odos problema jaunuolių tarpe [1]. Šiai ligai būdingi aiškiai matomi odos pokyčiai - inkštirai, pūlingi spuogeliai, blizganti veido oda, uždegiminiai spuogai ir kitokių tipų bėrimai [2]. Tokie odos pakitimai gadina žmogaus išvaizdą, sukeldami žmogui psichologines problemas tokias kaip uždarumas, nepasitikėjimas savimi, pyktis ar irzlumas, kas paauglystėje yra ypač svarbu. Paaugliai brendimo laikotarpiu yra jautresni savo išvaizdos pokyčiams, dėl akivaizdžiai matomų aknės požymių jie gali sulaukti patyčių iš savo bendraamžių, o tai gali pabloginti jų gyvenimo kokybę. Negana to, parinkus netinkamą aknės gydymą ar ligos negydant, šie odos pokyčiai gali palikti matomus randus, kurie ateityje gali daryti įtaką žmogaus bendravimui su aplinkiniais, trukdyti susirasti darbą ar net tapti depresijos priežastimi [3].

Aknės gydymas gali būti vietinis arba sisteminis [3]. Gydymas parenkamas priklausomai nuo ligos sunkumo, kurį geriausiai geba nustatyti sveikatos specialistas. Bet kuris paskirtas gydymas yra ilgas ir nuoseklus procesas, reikalaujantis paciento supratingumo ir kantrybės. Dėl patiriamo

diskomforto, pacientai nori greito ir akivaizdžiai matomo gydymo rezultato. Svarbu ne tik tinkamai parinkti vaistą, bet ir užtikrinti, kad jis būtų tinkamai vartojamas, paaiškinant pacientui kaip svarbu laikytis gydymo nurodymų ir bendradarbiauti su sveikatos specialistu tam, kad išvengtų ar sumažintų farmakoterapijos problemų atsiradimą [4, 5].

Sveikatos specialistai aknės gydymo metu atsakingi už tinkamo vaisto parinkimą, dozavimo (per mažos ar per didelės dozės) paskyrimą, nereikalingo gydymo apsvarstymą, papildomų vaistų ar priemonių skyrimą, šalutinių poveikių atsiradimą, efektyvų gydymą [6].

Aknės paplitimas ir farmakoterapijos problemos, gydant aknę paaugliams, Lietuvoje yra mažai tyrinėtos, todėl buvo siekiama ištirti kokios problemos pasireiškią šios ligos gydymo metu.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas - ištirti aknės paplitimą ir identifikuoti farmakoterapines problemas paauglių tarpe gydant aknę.

Uždaviniai:

1. Sukurti specialų klausimyną, aknės paplitimui ir aknės gydymo farmakoterapinėms problemoms identifikuoti;

2. Įvertinti aknės paplitimą paauglių tiriamojoje grupėje;

3. Nustatyti farmakoterapines problemas tiriamojoje grupėje gydant aknę; 4. Išanalizuoti identifikuotas farmakoterapines problemas;

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Aknės liga

Aknė - kitaip paprastieji spuogai (Acne vulgaris) - tai lėtinė, uždegiminė, daugiapriežastinė odos liga, kuri pažeidžia plauko folikulo - riebalinės liaukos kompleksą ir pasireiškia aiškiai matomais odos pakitimais veido, nugaros ir (ar) krūtinės srityje.

Išskiriama keturi pagrindiniai aknės patogenezės veiksniai:

1. Androgeninių hormonų sukeltas riebalinės liaukos suaktyvėjimas [7]; 2. Plauko folikulo hiperkeratinozė;

3. Propionibacterium acnes (P.acnes) bakterijos buvimas plauko folikule;

4. Uždegimo atsiradimas - uždegimo mediatorių išsiskyrimas ir odos imuninio atsako pokyčiai [8, 9, 10].

Aknės klinika pasižymi aiškiais odos pakitimais, todėl šią ligą lengva atskirti nuo kitų ligų. Ji pasireiškia tokiose kūno vietose, kur yra daugiau ir didesnių riebalinių liaukų, pavyzdžiui veidas, nugara, krūtinės sritis, pečiai, kaklas. Taip pat aknė gali pasireikšti sėdmenų srityje. Aknės požymiai yra dviejų rūšių - uždegiminiai ir neuždegiminiai. Uždegiminiams priskiriamos papulės, pustulės, mazgeliai ir cistos, įprastai žmonių vadinami raudonais spuogeliais ar pūlingais spuogais.

Neuždegiminiams - atviri komedonai (inkštirai) ir uždari komedonai (baltomis viršūnėlėmis). Sergančiajam gali pasireikšti abiejų rūšių - tiek uždegiminiai, tiek neuždegiminiai - požymiai. Pagal tai, kokie ir kiek požymių pasireiškia, aknės liga skirstoma į lengvo, vidutinio ir sunkaus laipsnio [2].

Negydoma ar gydoma blogai aknė gali palikti randus, patamsėjimus odoje, taip subjaurodama žmogaus išvaizdą. Daugumai (95 proc.) sirgusių aknės spuogai palieka randus. Po aknės atsiradę randai skirstomi į atrofinius (duobutės tipo) ir hipertrofinius (iškilę virš odos paviršiaus). Negilius randus naudojant tinkamą gydymą galima išgydyti per 6 - 12 mėnesių, tačiau jei randas yra gilus, jam panaikinti gali prireikti kelių metų gydymo. Kai kurie randai lieka visam gyvenimui [3, 11, 12, 13].

1.2. Aknės ligos paplitimas

Aknė yra viena iš labiausiai paplitusių odos ligų pasaulyje. 2014 metais Pasaulinio ligų paplitimo projekto atlikto tyrimo duomenimis, ja serga 9,4 proc. viso pasaulio žmonių, remiantis šiais skaičiais aknė yra aštunta liga pasaulyje pagal savo paplitimą [14]. Lietuvoje ši liga daugiausiai paplitusi paauglių tarpe (nuo 75 iki 98 proc.).Dažniausiai ankstyvoje paauglystėje (iki 15 metų) aknė labiau pasireiškia mergaitėms, vyresniame amžiuje - vaikinams. Tačiau aknė nėra tik paauglių liga ir ji ne visada pranyksta pasibaigus brendimui. Ja gali sirgti ir vyresni žmonės, tokia aknės forma vadinama vėlyvąja akne (Acne tarda). Spuogai tokiems pacientams gali užsitęsti net iki 45 metų [1].

1.3. Aknės poveikis psichologinei būklei

Aknės ligos sukelti odos pakitimai paveikia psichinę, ir emocinę pacientų būklę. Daugelis žmonių to nesupranta, tačiau aknė blogina gyvenimo kokybę [15]. Atlikta daugybė tyrimų, kurių metu lyginamos sergančių ir nesergančių akne paauglių grupės, jų psichologinė būklė ir gyvenimo kokybė. Dauguma tyrimų parodė, kad sergantys akne tiriamieji yra labiau pažeidžiami, nepasitiki savimi, jaučia pyktį ir nerimą, yra uždari ir vengia žmonių bei sulaukia patyčių iš bendraamžių, tai juos verčia jaustis blogai ir sukelia diskomfortą. Sergantys akne taip pat yra linkę sirgti depresija [16, 17]. Vienas iš atliktų tyrimų parodė, kad, sėkmingai gydant aknę, sergančių paauglių psichologinė būklė gerėja ir, išnykus aknės požymiams, nesiskiria nuo nesergančių. Tai rodo, kokią didelę įtaką gerai gyvenimo kokybei turi sėkmingas aknės gydymas [18].

1.4. Rizikos veiksniai, sukeliantys aknę

Aknės atsiradimui bei ligos sunkumui įtakos turi paciento gyvenimo būdas. Dažniausiai išskiriami rizikos veiksniai, turintys įtakos aknės ligai, yra genetika, mitybos įpročiai, rūkymas ir stresas.

Prielaida, kad genetika ir paveldimumas turi įtakos aknės atsiradimui, buvo iškelta dviejų garsių dermatologų Veiel‘o ir Wollf‘o XIX amžiaus antroje pusėje. Vėliau buvo pradėti tyrimai

siekiant tai įrodyti. Remiantis atliktais populiacijos apklausos tyrimais, išsiaiškinta, kad daugumos (78 proc.) sergančių akne tėvai ir seneliai taip pat sirgo. Tyrimai, atlikti tarp dvynių, įrodė paveldimumo reikšmę homozigotiniams dvyniams. Prielaida pasitvirtino ir buvo įrodyta, kad riebalinių liaukų suaktyvėjimas yra paveldima, o tai skatina aknės ligos atsiradimą [19, 20].

Nepilnavertė mityba - dar vienas veiksnys, kuris sukelia daug diskusijų, apie jos įtaką aknės ligai. Literatūroje aprašomas riebus maistas, šokoladas, pieno produktai ir cukrus. Remiantis tyrimais nustatyta, kad insulino augimo faktoriaus – 1 (IGF - 1) kiekis kraujyje padidėja (apie 20 - 30 proc.) vartojant pieno produktus, riebų maistą ir didelį kiekį cukraus. Šis hormonas stimuliuoja riebalinių liaukų veiklą, todėl jo padidėjimas organizme gali pasunkinti aknės ligą. Sergantiems akne

rekomenduojama vengti šių produktų arba vartoti jų kuo mažiau. Šokolado įtaka aknės ligai nėra pakankamai ištirta, nes atlikti tyrimai yra mažos apimties ir kelia daug diskusijų, tai labiau priskiriama mitui, o ne faktui [1, 21, 22, 23].

Svarbus veiksnys yra stresas. Stresas veikia odos būklę, nes jo metu atsiranda hormono, kuris skatina riebalų gamybą žmogaus sebocituose [1]. Straipsnyje aprašytas tyrimas parodė, kad asmenys, sergantys akne ir reguliariai atlikinėję atsipalaidavimo ir streso mažinimo pratimus, juos nutraukus sulaukė aknės paūmėjimo. Taip pat buvo nustatyta, kad stresinių situacijų metu, pavyzdžiui, egzaminų laikotarpiu, aknės liga sustiprėja. Spėjama, kad tam įtakos turi ne tik stresas, bet ir dėl jo atsiradęs miego bei pilnavertės mitybos trūkumas [20].

Žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, taip pat dažnai siejamas su aknės liga. Atliktas tyrimas, kurio metu buvo lyginami nerūkantys ir rūkantys pacientai, parodė aiškų ryšį tarp rūkymo ir aknės sunkumo laipsnio. Cigarečių dūmuose esančios cheminės medžiagos - policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, skatina uždegimo mediatoriaus ir prostaglandinų veikimą, taip pat tris kartus didina riebalinės liaukos veiklą ir riebalų išsiskyrimą, todėl rūkantiems pacientams aknė pasireiškia sunkesne forma [24].

1.5. Aknės gydymas

Pagrindinis gydymo tikslas yra kontroliuoti ligą, užkirsti kelią naujų spuogų atsiradimui ir palaipsniui ją išgydyti parinkus tinkamus vaistus. Gydymas turi būti pradėtas kuo anksčiau, kad būtų sumažinta randų atsiradimo tikimybė ir pagerinta paciento gyvenimo kokybė. Gydymas turi būti parenkamas kiekvienam pacientui atskirai, atsižvelgiant į aknės ligos požymius, jų sunkumo laipsnį,

paciento galimybę vartoti ir įsigyti vaistus. Labai svarbu pacientui paaiškinti kaip vartoti vaistą, nurodyti jų veikimą ir įspėti, kad aknės gydymas yra ilgas procesas [6].

XIX – XX amžiuje aknės gydymas buvo plačiai nagrinėjamas, tai leido gydymą susisteminti. Aknės gydymui vartojami vietinio ir (ar) sisteminio veikimo vaistai. Atitinkamai išskiriama vietinis, sisteminis arba hormoninis gydymas. Gydymo pradžioje skiriama monoterapija. Jei ji neefektyvi, skiriamas kombinuotas gydymas [25].

1.5.1. Vietinis gydymas

Vietinis gydymas yra pirminio pasirinkimo gydymas aknės ligai. Jis skirtas gydyti lengvai ir vidutinei aknės formai. Vietinio gydymo poveikis yra lėtas, vaistai yra efektyvūs tik tose vietose, ant kurių jie patenka, todėl būtina jais padengti visas aknės pažeistas vietas tiksliai taip, kaip nurodyta informaciniame lapelyje. Vietiniai vaistai gali būti pateikiami įvairiomis vaistinėmis formomis - gelių, prausiklių, tirpalų, kremų, tepalų pavidalu [26].

Vietinio veikimo vaistams priskiriami:

 Benzoilo peroksidas - tai pirmo pasirinkimo vaistas. Jis veikia P. acnes bakteriocidiškai ir gydo tiek uždegiminius, tiek neuždegiminius pažeidimus. Dėl oksidacinio veikimo

mechanizmo jam neišsivysto atsparumas, kuris atsiranda ilgai vartojant vaistą. Tačiau benzoilo peroksido vartojimas turi šalutinį poveikį: išsausėjusi oda, iritacinis dermatitas ir balinimo poveikis.

 Vietinio poveikio antibiotikai (tetraciklinas, eritromicinas, klindamicinas) slopina uždegimą ir mažina P. acnes kiekį riebalų liaukose ir odos paviršiuje. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad vietiniai antibiotikai 50 - 70 proc. efektyvesni skiriant kombinuotą gydymą. Ilgai vartojant vaistus gali išsivystyti P. acnes atsparumas antibiotikams.

 Vietinio poveikio retinoidai - normalizuoja plauko folikulo keratinozę, mažina uždegimą, slopina komedonų formavimąsi. Geriausi rezultatai pasiekiami 12 savaičių vartojant vaistą, tačiau dažnai pasireiškia nemalonus odos dirginimas, jautrumas saulės spinduliams,

uždegiminis paūmėjimas. Vaistai yra teratogeniški, todėl kontraindikuotini nėštumo ir žindymo laikotarpiais.

 Azelaino rūgštis - slopina komedonų formavimąsi, veikia antimikrobiškai bei slopina uždegimą. Vaistas nėra toks veiksmingas kaip anksčiau apibūdinti vaistai, tačiau jis neturi šalutinių poveikių.

 Siera, salicilo rūgštis - šios priemonės gerai toleruojamos, tačiau nėra tokios efektyvios, kad būtų vartojamos monoterapijai, todėl skiriamos kaip papildomos gydymo priemonės arba kai kitos priemonės netoleruojamos [6, 26, 27].

1.5.2. Sisteminis gydymas

Šis gydymas skiriamas vidutinio ir sunkaus laipsnio akne sergantiems pacientams bei pacientams, kuriems aknė pasireiškia ne tik veido, bet ir krūtinės, nugaros ir (ar) pečių srityje. Šis gydymas taikomas tuomet, kai vietinio poveikio vaistai yra netoleruojami arba neefektyvūs.

Sisteminio veikimo vaistai:

 Sisteminio poveikio antibiotikai skiriami vidutinei arba sunkiai aknei gydyti. Jie stabdo P.

acnes augimą riebalinių liaukų folikuluose ir uždegiminių mediatorių sintezę. Vaisto

efektyvumas priklauso nuo jo galimybės pasiekti lipidų sluoksnį plauko folikule, kuriame P.

acnes kolonizuojasi, todėl penicilinas ir jo derivatai yra nenaudojami aknės gydyme.

Dažniausiai naudojami tetraciklinas, doksiciklinas, monociklinas, eritromicinas, trimetroprimas ir azitromicinas. Monoterapijai antibiotikai nerekomenduojami. Vaisto dozė priklauso nuo aknės sunkumo ir veikliosios medžiagos. Ji svyruoja nuo 100 iki 1000 mg per dieną. Gydymo kursas turi trukti iki keturių mėnesių, jis koreguojamas atsižvelgiant į požymių mažėjimą. Prieš pradedant vartoti vaistus pacientai turi būti informuoti kaip juos vaistus, kad išvengtų

farmakoterapijos problemų. Pavyzdžiui, tetraciklinas turi būti vartojamas prieš valgį, nes maistas mažina jo absorbciją. Sisteminiai antibiotikai sukelia daug šalutinių poveikių: virškinimo sistemos sutrikimus, fototoksikozę, makšties kandidozę, gali sukelti dantų

pigmentaciją, kontraindikuotini nėščioms moterims ir vaikams iki 12 metų. Kadangi skiriamas ilgas gydymo kursas, gali išsivystyti rezistentiškumas antibiotikams. Moksliniai darbai parodė, kad akne sergantiems asmenims, kurie yra gydomi antibiotikais, didėja rizika susirgti viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Šis gydymas turėtų būti skirtas tik tam tikroms indikacijoms ir ribotą laiką [28].

 Sisteminio poveikio izotretinoinas - tai natūralus vitamino A derivatas, 13cis - retinoinė rūgštis. Tai pats efektyviausias vaistas gydant aknę, nes jis veikia visas aknės atsiradimo priežastis. Gydymas šiuo vaistu skiriamas tuomet, kai vietinis ir kitas sisteminis ilgalaikis gydymas nepadeda, yra didelė randų susidarymo tikimybė ir liga sukelia žmogui psichologinių

problemų. Vaisto dozė yra griežtai kontroliuojama. Ji apskaičiuojama atsižvelgiant į paciento svorį - 1-5 mg/kg. Gydymas pradedamas nuo mažiausios dozės palaipsniui ją didinant. Vaisto bioprieinamumas didėja jį vartojant valgio metu. Gydymas trunka nuo 16 iki 30 savaičių. Reikia įspėti pacientą, kad gydymo pradžioje klinikiniai požymiai akivaizdžiai pablogėja, tačiau tęsiant gydymą odos būklė gerėja. Tai yra įprasta odos reakciją į vaistą. Gydymas izotretinoinu sukelia daug šalutinių poveikių. Svarbiausias yra teratogeniškumas. Todėl prieš gydymą vaisingo amžiaus pacientės privalo atlikti nėštumo testus ir gydymo metu bei mėnesį po jo gerti kontraceptikus. Laktacijos laikotarpis yra taip pat griežtai kontraindikuotinas. Gydymo metu turi būti stebima psichologinė pacientų būklė, nes gydymo pradžioje padidėja tikimybė susirgti depresija, dėl ligos požymių paūmėjimo. Lengvesni šalutiniai poveikiai yra odos, akių, nosies, lūpų ir kitų gleivinių išsausėjimas. Galimas naktinės regos pablogėjimas, kraujavimai gleivinėse, didelis odos jautrumas, plaukų, nagų susilpnėjimai, fotojautrumas. Gydymo metu dėl akių išsausėjimo gali tekti atsisakyti nešioti kontaktinius lęšius [28].

 Hormonų terapija - rekomenduojama vidutinio ir sunkaus laipsnio akne sergančioms moterims. Skiriami hormoniniai antiandrogeniniai geriamieji preparatai - kontraceptikai. Efektyviausi yra estrogeno ir progestino deriniai. Jie mažina androgenų sukeliamą odos riebalų gamybą. Prieš skiriant šį gydymo būdą, pacientė turi pasitarti su ginekologu. Krūtų skausmas ir padidėjimas, dažnas pykinimas, galvos skausmas, nuotaikų svyravimas, į gripą panašūs požymiai yra dažniausi šalutiniai reiškiniai gydant hormonų terapija. Rekomenduojama gydymo trukmė iki 12 mėnesių. Prieš skiriant šį gydymą būtina atkreipti dėmesį į pacientės vartojamus vaistus ir sergamas ligas, nes antiandrogeniniai vaistai sąveikauja su kitais vaistais. Kontraceptikų

poveikį gali mažinti vartojami antibiotikai, vaistai epilepsijai gydyti, neuroleptikai, migdomieji, priešgrybelinių vaistų deriniai. Labai svarbu tai, kad sergant diabetu kontraceptikai sąveikauja su antidiabetiniais vaistais keisdami gliukozės toleranciją ir didindami periferinį atsparumą insulinui. Hormonų monoterapija yra nerekomenduojama aknės gydymui [28].

1.5.3. Kombinuotas gydymas

Kombinuotas gydymas yra efektyviausias gydymo būdas ir skiriamas tik sunkiai aknei gydyti. Kadangi aknė yra daugiapriežastinė liga, parinkus tinkamus vaistų derinius, kurie veikia skirtingais mechanizmais, galima pasiekti geriausių gydymo rezultatų. Kombinuotą gydymą gali sudaryti keli vietinio veikimo vaistai arba vietinio veikimo ir sisteminio veikimo vaistų derinys [29].

Dažniausias vietinio veikimo vaistų derinys yra antibiotikas + kitas vietinio veikimo vaistas (benzoilo peroksidas, vietinio poveikio retinoidai, azelaino rūgštis). Šis derinys mažina antibiotikų rezistentiškumą, apima daugiau aknės atsiradimo priežasčių, todėl yra daug efektyvesnis negu vietinė monoterapija [29].

Sisteminio veikimo antibiotikai ir hormonų terapija rekomenduojama derinti su vietinio veikimo vaistais. Vaistų derinių poveikis pastebimas daug greičiau, nei juos vartojant monoterapijoje. Sisteminio poveikio izotretinoinas nevartojamas deriniuose dėl savo stipraus poveikio [29].

1.5.4. Gydymas kosmetinėmis priemonėmis

Kosmetikos naudojimas ir teisingas jos pasirinkimas yra svarbus gerai odos būklei. Galima rinktis iš daugelio kosmetinių priemonių, tačiau sergantys akne turėtų rinktis kosmetiką, skirtą aknės ligos pažeistai odai. Tokia kosmetika yra sukurta specialiai mažinti uždegimą ir tinkamai maskuoti aknės požymius, veikti aknę sukeliančius faktorius. Ji turi būti neužkemšanti porų ir, atsižvelgiant į odos tipą bei pasireiškiančius simptomus, skirta konkrečiai akne sergantiems žmonėms [30].

Moksliniame straipsnyje aprašytas tyrimas, kurio metu sužinota, kad kasdieninis kosmetinių priemonių naudojimas gali sukelti aknę [31]. Todėl svarbu pasirinkti tinkamą kosmetiką, kuri atitiktų odos tipą, ir ją naudoti tiksliai taip, kaip nurodyta, tokiu būdu sumažinant aknės požymius ir pagerinant odos būklę [32].

1.5.5. Palaikomoji terapija

Aknė yra lėtinė liga, kuri linkusi atsinaujinti, todėl po gydymo būtina skirti palaikomąją terapiją. Šios terapijos tikslas yra išlaikyti gydymo metu pasiektus rezultatus ir neleisti ligai

atsinaujinti. Palaikomosios terapijos metu vartojami vietinio poveikio vaistai, kurie turi mažai šalutinių poveikių, juos patogu ir lengva vartoti. Dažnai tam naudojamos kosmetinės veido odos priežiūros priemonės, neskiriami sisteminio poveikio vaistai (išskyrus kontraceptikus) ir vietinio poveikio antibiotikai [29, 33].

1.6.

Farmakoterapija. Farmakoterapinės problemos

Farmakoterapija - gydymas vaistais [34]. Tai plati sąvoka, apibūdinanti visą vaisto kelią nuo gydytojo iki paciento. Vaistininkas užima svarbų vaidmenį farmakoterapijoje. Kiekvienas vaistininkas turi suprasti vaistų paskyrimo ir jų vartojimo svarbą, taip pat mokėti suteikti visą reikiamą informaciją pacientui, kitaip vadinama - farmacinę rūpybą. Tai yra būtina sąlyga tam, kad užkirstų kelią

farmakoterapinėms problemoms [4].

Farmakoterapinės problemos - tai su vaistais ir jų vartojimu susijusios problemos. Ši sąvoka apima vaistų sukeltas nepageidaujamas reakcijas, jų atsiradimo priežastis ir riziką. Labai svarbu laiku nustatyti, išspręsti ir išvengti pasikartojančių ar naujų problemų. Būtina pacientui paaiškinti, kokią svarbą gydymo veiksmingumui turi racionalus vaistų vartojimas, tokiu būdu siekiant užtikrinti gydymo saugumą ir efektyvumą [4, 5].

Išskiriamos dviejų rūšių farmakoterapinės problemos - potencialios ir aktualios. Potencialios problemos yra tos, kurios nepasireiškė, tačiau yra galimybė, kad jos pasireikš ateityje, ir tos, kurių galima išvengti. Aktualios - pasireiškusios ir jau nustatytos problemos [35].

Jos klasifikuojamos pagal keturias atsiradimo priežastis:

1. Vaisto paskyrimas - šiam tipui priskiriamos tos problemos, kurios susiję su vaisto vartojimu, kai pacientas vartoja vaistą, nors jis jam nėra paskirtas arba, atvirkščiai, nevartoja jam paskirto vaisto;

2. Veiksmingumas - pasitaiko tuomet, kai vaisto dozė yra per maža arba kai galima paskirti daug efektyvesnį vaistą;

3. Saugumas - pacientas vartoja per didelę vaisto dozę arba yra paskirtas vaistas, kuris sukelia daugiau ir sunkesnių šalutinių reakcijų;

4. Nurodymų nesilaikymas - farmakoterapinės problemos atsiranda tuomet, kai pacientas nevartoja jam paskirtų vaistų, nes nesuprato, kaip juos vartoti, užsiima savigyda arba neišgali jų nusipirkti [36].

Pagrindinės farmakoterapinės problemos yra:

 Nereikalingas gydymas vaistais;

 Netinkamas vaisto parinkimas;

 Per maža paskirto vaisto dozė;

 Per didelė vaisto dozė;

 Nepageidaujama reakcija;

 Nurodymų nesilaikymas;

 Papildomų vaistų skyrimas [35].

Farmakoterapinės problemos ir jų rizika dažniausiai nustatomos gydymo metu atliekant pacientų apklausą, kurioje renkama socialinė ir farmakoterapinė informacija apie pacientą. Kiekviena apklausa turi būti kuo individualesnė, kad būtų galima sužinoti net ir specifiškai pasireiškiančias problemas. Apklausa susideda iš tam tikrų dalių: klinikinių rezultatų (problemos sprendimų apžvalga), farmakoterapinių rezultatų (paskirtų vaistų apžvalga), farmakoterapijos pabaigos rezultatų (parametrai, kurie leidžia nustatyti, ar problema yra sprendžiama, ar jau išspręsta), alternatyvos/ pakeitimų

įvertinimo (terapijos pasirinkimas), gydymo plano (vaistininko intervencijos planas), gydymo plano patikslinimų (parametrai, kurie leidžia nustatyti teigiamus ir neigiamus pasirinkto gydymo bruožus), stebėjimo plano (aptariama, kokie parametrai bus stebimi, kada bus pradėtas stebėjimas, kaip dažnai ir kiek ilgai tai vyks). Anketa turi būti aiški ir suprantama pacientui, nepatartina vartoti mokslinius terminus, nes paciento atsakymai, nesupratus klausimo, gali neatitikti realybės [5].

Sveikatos specialistas įvertina paciento anketą ir nustato farmakoterapijos problemas. Atsižvelgiant į jų sunkumą ir pobūdį vaistininkas parenka geriausią būdą jas išspręsti ir pašalinti, siekiant kuo greitesnio ir efektyvesnio gydymo. Galima patarti pacientui nutraukti nereikalingų ar tą patį veikimą turinčių vaistų vartojimą, keisti vaisto dozes. Apie tokius pakitimus privaloma informuoti gydytoją, kuris paskyrė vaistą [5, 36].

1.6.1. Farmakoterapija vaikų/ paauglių tarpe

Ilgą laiką farmakoterapija vaikų/ paauglių tarpe buvo mažai tyrinėjama, nes dauguma vaistų nebuvo tyrinėjami vaikų/ paauglių populiacijose. Tai yra pasaulinio lygio problema, tačiau didesnė - mažiau išsivysčiusiose šalyse. Per paskutinius 30 metų buvo skatinama tyrinėti vaistus ir jų vartojimą vaikų ir/ ar paauglių tarpe. Apie 70 - 80 proc. vartojamų vaistų neturi tikslios informacijos apie jų paskyrimą vaikams ir /ar paaugliams. Pagrindiniai tyrimų tikslai yra užkrečiamų ligų gydymo nagrinėjimas, vaikų endokrinologija, neurologija, vaistų poveikis psichosocialiniam elgesiui ir mokymuisi, kvėpavimo ligos, gydytojo ir gydymo paskyrimo klaidų nagrinėjimas, geresnių gydymo metodų plėtojimas. Tarptautinė vaikų sąjunga reikalauja, kad būtų tobulinama vaikų ir paauglių

farmakoterapija. Dėl informacijos apie vaikų ir/ ar paauglių farmakoterapiją trūkumo, gydant vaikus ir/ ar paauglius gydymo metu patartina nustatyti farmakoterapines problemas [37].

Farmakoterapinės problemos tarp paauglių gydant aknę Lietuvoje yra mažai tirtos ir nėra pakankamai aprašytos ir žinomos, tačiau remiantis aknės ligos gydymo metodais galima įtarti jų buvimą. Todėl mano magistrinio darbo rengimo metu buvo atliekamas tyrimas, kurio tikslas – identifikuoti farmakoterapinės problemas paauglių tarpe aknės gydymo metu.

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo metodai

1. Empirinis - atlikta struktūrizuota, anoniminė, anketinė apklausa, kurios metu buvo atliktas kiekybinis tyrimas. Apklausa buvo vykdoma 2014 metų rugsėjo - gruodžio mėnesiais, joje dalyvavo 202 moksleiviai iš Lazdijų ir Kauno.

2. Statistinė analizė – gautų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 20.0 versijos programinį paketą.

2.2. Tyrimo organizavimas

Tyrimo pradžioje buvo suformuluoti tyrimo uždaviniai ir tikslas. Tyrimas buvo atliekamas 2014 metų rugsėjo - gruodžio mėnesiais. Tyrimas vyko Kauno katalikiškoje ,,Vyturio“ vidurinėje mokykloje ir Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje. Tyrimo imtis N = 202 mokiniai.

Tyrimui vykdyti ir atlikti buvo gauti Lietuvos bioetikos komiteto leidimai Nr. L – 14 – 05/4ir Nr. L – 14 – 05/3 (Priedas Nr.1).

Surinkti duomenys buvo apdorojami naudojant kompiuterinį Microsoft Office Excel ir SPSS (angl. Statistical Package for the Social Sciences) 20.0 versijos statistinį duomenų analizės paketą. Atlikta aprašomoji ir lyginamoji gautų duomenų analizė. Duomenų pasiskirstymo tolygumas patikrintas Kolmogorovo – Smirnovo testu. Gautų duomenų įvertinimui buvo skaičiuojamas

aritmetinis vidurkis (standartinis nuokrypis (SD)); neparametriniams ar netolygiai pasiskirsčiusiems duomenims apskaičiuota mediana, χ2 kvadratas, procentinė išraiška, naudotas Stjudent - T testas, statistinis patikimumas ir duomenų reikšmingumas (p). Gauti rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Paveikslai ir lentelės sudarytos naudojantis Microsoft Office Excel 2013 programa.

2.3. Tyrimo objektas ir instrumentas

Objektas – paaugliai, kurie sirgo akne, tiriamojoje grupėje.

Instrumentas – sukurta struktūrizuota anketa, kuri naudota anoniminės apklausos metu. Dauguma klausimų buvo uždari, suformuluoti aiškiai, nenaudoti moksliniai terminai, siekiant sukurti suprantamą anketą moksleiviams ir gauti kuo tikslesnius atsakymus.

Anketą sudarė 41 klausimas. Klausimai buvo suskirstyti į tokius blokus: 1. Bendrieji klausimai (1 - 10 klausimas);

2. Klausimai skirti tik sergantiems akne liga (11 - 41 klausimas): 2.1. Bendri klausimai apie aknę (11 - 15 klausimas);

2.2. Klausimai apie sisteminius vaistus aknės gydymui (16 - 20 klausimas); 2.3. Klausimai apie vietinius vaistus aknės gydymui (21 - 26 klausimas); 2.4. Bendri klausimai apie aknės gydymą (27 - 41 klausimas).

3.TYRIMO REZULTATAI

3.1. Epidemiologija

Socialinės - demografinės charakteristikos. Iš viso tyrime buvo apklausti 202 15 – 18 metų amžiaus moksleiviai (amžiaus vidurkis - 16,92 ± 0,575 metai, mediana - 17,0 metų). Pagal tyrimo vietą respondentų skaičius pasiskirstė tolygiai: pusė apklaustųjų buvo iš Kauno (49,5 proc., n = 100), pusė – iš Lazdijų (50,5 proc., n = 102). Tarp apklaustųjų daugiau buvo mergaičių (57,9 proc., n = 117) nei berniukų (42,1 proc., n = 85) (žr. 1 pav.).

1 pav. Paauglių pasiskirstymas pagal lytį

Odos tipas. Daugiau nei pusė (52 proc., n = 105) apklaustųjų teigė, kad jų oda normali, penktadalis (19,8 proc., n = 40) kad jų oda mišri. Kiti respondentai nurodė turintys riebią (12,9 proc., n = 26), sausą (9,9 proc., n = 20) arba jautrią (5,4 proc., n = 11) odą. (žr. 2 pav.).

n=117 57,9% n=85 42,1%

Lytis

2 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal odos tipą

Veido odos priežiūra. Tiriamieji vidutiniškai naudojo 2 ± 1 veido odos priežiūros priemones (mediana 2,0). Dažniausiai jie nurodė naudojantys kremą (56,4 proc., n = 114) ir (arba) prausiklį (38,1 proc., n = 77). Šveitikliai (26,2 proc., n = 53), kaukės (21,8 proc., n = 44) , kosmetinis pienelis (21,3 proc., n = 43) ir tonikas (20,3 proc., n = 20) naudojami rečiau. Kitos veido odos priežiūros priemonės, tokios kaip serumai (5 proc., n = 10), pabarstai (1 proc., n = 2) ir aliejai (5,9 proc., n = 12), naudotos retai (žr. 3 pav.). 52% n=105 9,9% n=20 19,8% n=40 12,9% n=26 5,4% n=11 0 20 40 60 80 100 120

Normali Sausa Mišri Riebi Jautri

A p kl au stų jų sk ai či u s Odos tipas

3 pav. Respondentų veido odos priežiūros priemonių naudojimas

Apytiksliai pusė (47,3 proc., n = 95) apklaustųjų teigia, kad jie naudoja dekoratyvinę

kosmetiką, tuo tarpu gydomąją kosmetiką naudoja trečdalis (29,9 proc., n = 60) tiriamųjų (žr. 4 pav.).

4 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas naudojant dekoratyvinę ir gydomąją kosmetiką

n = 114; 56,4 n = 20; 20,3 n = 43; 21,3 n = 77; 38,1 n = 53; 26,2 n = 44; 21,8 n = 10; 5 n = 2; 1 n = 12; 5,9 n = 147; 72,8 n= 88; 43,6 n = 161; 79,7 n = 159; 78,7 n = 125; 61,9 n = 149; 73,8 n = 158; 78,2 n = 192; 95 n = 200; 99 n = 190; 94,1 n = 55; 27,2 0 20 40 60 80 100 Kremas Tonikas Kosm. pienelis Prausiklis Šveitiklis Kaukės Serumas Pabarstai Aliejai Jokių nenaudojo Procentai (%)

Veido odos priežiūros priemonių naudojimas

Naudoja Nenaudoja n=95 47,3% n=107 52,7%

Dekoratyvinė

kosmetika

Gydomoji kosmetika

3.2. Aknės paplitimas

Aknė pasireiškė 80,2 proc. (n = 162) tyrime dalyvavusių paauglių (žr. 5 pav.). Sergantiems akne priskirti tie respondentai, kurie pažymėjo bent vieną aknės ligai būdingą požymį - raudoni spuogeliai, bėrimas veido, nugaros, krūtinės srityje, inkštirai, pūlingi spuogai, odos sukietėjimai ar blizgi veido oda.

5 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal akne pasireiškimą

3.3. Aknę lemiantys veiksniai

Šiame skyriuje buvo palyginti visi 202 tyrime dalyvavę tiriamieji pagal aknės pasireiškimą. Lyginami įvairūs veiksniai, galimai susiję su akne.

Socialinis - demografinis aknės paplitimas. Palyginus tiriamuosius pagal lytį, mergaičių akne sirgo daugiau (87,2 proc., n = 102/117) negu berniukų (70,6 proc., n = 60/85; šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p = 0,003)) (žr. 6 pav.).

n=162 80,2% n=40

19,8%

Aknės paplitimas

6 pav. Aknės ligos pasiskirstymas pagal lytį

Nors procentalai aknė dažniausiai pasireiškė penkiolikmečiams (100 proc., n = 4), atlikus Stjudento - T testą nustatyta, kad amžiaus vidurkis tarp sirgusių ir nesirgusių akne (16, 92 ± 0,739 ir 16,90 ±0,841, atitinkamai) reikšmingai nesiskyrė (p = 0,883) (žr. 7 pav.).

7 pav. Aknės paplitimas skirtingose amžiaus grupėse

Remiantis gautais duomenimis nustatyta, kad iš apklaustų paauglių Kaune su akne susidūrė daugiau (87 proc., n = 87) paauglių, negu Lazdijuose (73,5 proc., n = 75) (žr. 8 pav.). Šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p = 0,016).

70,6%; n=60 87,2%; n=102 29,4%; n=25 12,8%; n=15 0% 20% 40% 60% 80% 100% Berniukai Mergaitės

Lytis

Akne paplitimas pagal amžių

Serga Neserga

8 pav. Aknės ligos paplitimas skirtingose vietovėse

Odos tipas. Palyginus sergančius ir nesergančius akne apklaustuosius pagal odos tipus, nustatyta statistiškai reikšmingi skirtumai (p< 0,001). Dauguma tiriamųjų (82,5 proc., n = 33), kuriems nepasireiškė aknė, teigė, kad jų odos tipas yra normalus; kitus odos tipus nurodė mažiau negu 5

tiriamieji. Normalų odos tipą nurodė perpus mažiau (44,4 proc., n = 72) tiriamųjų, kuriems pasireiškė aknė; šie tiriamieji dažniau teigė, kad jų oda yra mišri (23,5 proc., n = 38) arba riebi (16,0 proc., n = 26). Sausos ir jautrios odos proporcijos abiejose grupėse buvo panašios (žr. 1 lent.).

Ar Jums pasireiškia aknė? Taip n = 162 Ne n = 40 Odos tipas n % n % Normali 72 44,4 33 82,5 Sausa 16 9,9 4 10,0 Mišri 38 23,5 2 5,0 Riebi 26 16,0 0 0,0 Jautri 10 6,2 1 2,5

1 lent. Odos tipas sergančių ir nesergančių akne liga apklaustųjų grupėse

Veido odos priežiūros priemonės. Buvo įvertinta skirtingų veido odos priežiūros priemonių naudojimas atsižvelgiant į tai, ar pasireiškia aknė ar ne (žr. 2 lent.). Iš gautų rezultatų galima spręsti,

n=87 87% n=75 73,5% n=13; 13% n=27; 26,5% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Kaunas Lazdijai

Aknės paplitimas skirtingose

vietovėse

Nepasireiškė Pasireiškė

kad sergantys ir nesergantys akne paaugliai turi skirtingus veido odos priežiūros priemonių naudojimo įpročius.

Sergantys akne paaugliai naudoja daugiau veido odos priežiūros priemonių (2,48± 1,769), negu nesergantys (1,20± 1,349) (p < 0,001). Dažniausiai jie renkasi kremą (61,7 proc., n = 100), prausiklį (41,5 proc., n = 73) ir (arba) šveitiklį (30,9 proc., n = 50). Mažiau (25,3 proc., n = 41) naudojamos yra veido odai skirtos kaukės. Mažesnė dalis apklaustųjų renkasi kosmetinį pienelį (24,7 proc., n = 40) ir (arba) toniką (22,2 proc., n = 36). Veido odai skirtą aliejų naudoja 7,4 proc. (n = 12) respondentų, veido serumą - 6,2 proc. (n = 10). Labai maža dalis (1,2 proc., n = 2) tiriamųjų naudoja miltelius skirtus veido odai.

Tuo tarpu dauguma apklaustųjų, kuriems nepasireiškia aknė, veido odos priežiūros priemonių nenaudoja ar naudoja jas rečiau. Tačiau ir šių tiriamųjų grupėje veidui skirtas kremas naudojamas dažniausiai (35,0 proc., n = 14). Kitos veido odos priežiūros priemonės - tonikas, kosmetinis pienelis, prausiklis, šveitiklis, veido odai skirtos kosmetinės kaukės naudojamos labai retai. Tokios priemonės kaip veido odos serumas, milteliai ir kosmetiniai aliejai yra visiškai nenaudojami respondentų, kuriems aknė nepasireiškė.

Ar Jums pasireiškia aknė? Veido odos priežiūros priemonė Taip n = 162 Ne n = 40 p reikšmė

Naudoja Nenaudoja Naudoja Nenaudoja

n % n % n % n % Kremas 100 61,7 62 38,3 14 35,0 26 65,0 0,002 Tonikas 36 22,2 126 77,8 5 12,5 35 87,5 0,171 Kosm. pienelis 40 24,7 122 75,3 3 7,5 37 92,5 0,017 Prausiklis 73 45,1 89 54,9 4 10,0 36 90,0 0,000 Šveitiklis 50 30,9 112 69,1 3 7,5 37 92,5 0,003 Kaukės 41 25,3 121 74,7 3 7,5 37 92,5 0,015 Serumas 10 6,2 152 93,8 0 0 40 100 0,107 Milteliai 2 1,2 160 98,8 0 0 40 100 0,480 Kosm.aliejai 12 7,4 150 92,6 0 0 40 100 0,076

Dekoratyvinė kosmetika. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dekoratyvinę veido kosmetiką dažniau (53,4 proc., n = 86) naudoja sergantys akne paaugliai (žr. 9 pav.). Palyginus nesergantys ją naudoja retai (22,5 proc., n = 9). Gauti duomenys yra statistiškai reikšmingi (p< 0,001).

9 pav. Dekoratyvinės veido kosmetikos naudojimas tarp sergančių ir nesergančių akne

Gydomoji kosmetika. Buvo įvertinta gydomosios kosmetikos naudojimas tarp apklaustųjų. Didžioji dalis respondentų (64 proc., n = 103), kurie serga akne nenaudoja gydomosios kosmetikos. Beveik per pus mažiau (36 proc., n = 58) sergančiųjų ją naudoja (žr. 10 pav.).

Nesergantys akne gydomosios kosmetikos nenaudoja. Skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p< 0,001).

10 pav. Sergančiųjų akne pasiskirstymas pagal gydomosios kosmetikos naudojimą

53,4%; n=86 22,5%; n= 9 46,6%; n=75 77,5%; n=31 0% 20% 40% 60% 80% 100% Serga Neserga

Dekoratyvinės kosmetikos

naudojimas

Gydomosios kosmetikos naudojimas

Naudoja Nenaudoja

3.4. Aknės simptomatika

Šiame skyriuje aprašomi tik sergančiųjų akne apklausos dalyvių gauti duomenys.

Aknės simptomai. Aknės ligai būdingi požymiai sergantiesiems apklausos metu dažniausiai tęsėsi nuo 1 mėnesio iki 4 metų, vidutiniškai 2 metus (25,6 mėn.). Dažniausiai pasireiškę simptomai apklaustiesiems buvo inkštirai (72,2proc., n = 117), rečiau pasireiškė raudoni spuogeliai (63,6 proc., n = 103). Bėrimai veido, nugaros ir krūtinės srityje vargino 53,1 proc. (n = 86) apklaustųjų, pūlingi spuogai pasireiškė 34,0 proc. (n = 55), blizgi veido oda 34,6 proc. (n = 56) ir odos sukietėjimai 6,8 proc. (n = 11) tiriamųjų (žr. 11 pav.).

Daugiausiai (93,2proc., n = 151) aknė pasireiškė veido srityje, mažiau nei pusei sergančiųjų (40,7proc., n = 66) aknė pasireiškė nugaros srityje ir 23,5 proc. respondentai pažymėjo, kad juos aknė vargina krūtinės srityje.

11 pav. Aknės simptomatika (N = 162)

Galimos aknės atsiradimo priežastys. Daugiausiai (82,3proc., n = 130) sergančiųjų mano, kad hormoniniai faktoriai (menstruacijos, brendimas) turi įtakos jiems pasireiškiančiai aknės ligai. Emocinius faktorius, tokius kaip stresas, pažymėjo 39,9 proc. (n = 63), nesubalansuotą mitybą - 43,0 proc. (n = 68) sergančiųjų. Kitos priežastys - genetiniai faktoriai, virškinimo sutrikimai, alkoholio

63,6%; n=103 53,1%; n=86 72,2%; n=117 34,0%; n=55 6,8% n=11 72,2 %; n=56 36,4%; n=59 46,9%; n=76 27,8%; n=45 66,0%; n=107 93,2%; n=151 65,4%; n=106 0% 20% 40% 60% 80% 100% Raudoni spuogeliai Bėrimai veido, nugaros, krūtinės

srityje

Inkštirai Pūlingi spuogai Odos sukietėjimai Blizgi veido oda

Aknės simptomatika

Pasireiškė Nepasireiškė

vartojimas, rūkymas, dažnas veido lietimas rankomis, alergija ir netinkamų odos priežiūros priemonių naudojimas pacientų manymų turi mažesnę įtaką aknės atsiradimui (žr. 12 pav.).

12 pav. Faktoriai turintys įtakos aknės atsiradimui (N = 158)

Ligos rimtumo suvokimas. Dauguma (40,7proc., n = 66) sergančiųjų mano, kad aknė liga nėra rimta liga, 16,7 proc. apklaustųjų (n = 27) aknę ligą laiko rimta liga. Likusieji negali tiksliai atsakyti į šį klausimą, jiems aknė yra nei rimta, nei nerimta liga (žr. 13 pav.).

13 pav. Aknės svarba (N = 160)

n=130; 82,3% n=32; 20,3% n=22; 13,9% n=63; 39,9% n=68; 43% n=22; 13,9% n=13; 8,2% n=41; 25,9% n=36; 22,8% n=25; 15,8% n=28; 17,7% n=126; 79,7% n=136; 86,1% n=95; 60,1% n=90; 57% n=136; 86,1% n=145; 91,8% n=117; 74,1% n=122; 77,2% n=133; 84,2% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Hormoniniai faktoriai Genetiniai f. Virškinimo sutrik. Emociniai f. Nesubalansuota mityba Alkoholio vartojimas Rūkymas Dažnas veido lietimas rankomis Alergija Netinkamas odos priež.priem. naud.

Kas turi įtakos Jūsų aknės atsiradimui?

Turi įtakos Neturi įtakos

n=27; 16,7%

n=67; 41,4% n=66; 40,7%

Ar Jums pasireiškianti aknė yra rimta liga?

Taip

Nei taip, nei ne Ne

Dažniausiai aknė tiriamiesiems sukėlė nepasitikėjimą savimi (32,1 proc., n = 43), bei pyktį ir irzlumą (29,3 proc., n = 41). Rečiau akne sergantys jautėsi labiau pažeidžiami (21 proc., n = 29), nelaimingi ar uždari (16,2 proc., n = 22) (žr. 14 pav.).

14 pav. Aknės ligos sukeliamos neigiamos emocijos (N = 140)

Konsultacija dėl aknės. Apklaustųjų požiūris į ligą galimai lėmė konsultavimosi pasirinkimą. Daugiausia (54,29 proc., n = 57) sergantieji apie aknę ligą ir jos gydymą ieškojo informacijos internete arba konsultavosi su draugais ar giminaičiais (53,33 proc., n = 56). Kita dalis (34,0 proc., n = 55) rinkosi konsultacijas su medicinos specialistais. Su dermatologu konsultavosi 28,57 proc. sirgusiųjų (n = 30.), vidutiniškai jie lankėsi 2,10 ± 1,398 karto. Kosmetologo konsultaciją pasirinko 23,81 proc. (n = 25), vaistininko - 26,67 proc. (n = 28) pacientai. Su niekuo nesikonsultavo maždaug trečdalis (35,2 proc., n = 57) apklaustųjų (žr. 15 pav.).

n=43; 32,1% n=41; 29,3% n=22; 16,2% n=29; 21% n=61; 43,5% n=64; 47,8% n=81; 57,8% n=99; 72,8% n=89; 64,5% n=67; 47,8% n=27; 20,1% n=18; 12,9% n=15; 11% n=20; 14,5% n=12; 8,6% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Nepasitikėjimas savimi Pyktis, irzlumas Uždarumas, retas laimės pojūtis Pažeidžiamumas Nesukelia jokių emocijų

Kokias psichologines problemas Jums sukelia aknė?

Taip Ne

15 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas renkantis konsultaciją dėl aknės (N = 105)

Gydymui skirtų vaistų/ odos priežiūros priemonių finansinis prieinamumas. 74,3 proc. (n = 107) apklaustųjų teigė, kad jiems vaistai/ odos priežiūros priemonės skirtos aknės gydymui yra finansiškai prieinamos, 25,7 proc. (n = 37) respondentų atsakė priešingai (žr. 16 pav.).

16 pav. Vaistų ir odos priežiūros priemonių finansinis prieinamumas (N = 144) n=25; 23,81% n=30; 28,57% n=28; 26,67% n= 56; 53,33% n= 57; 54,29% n=57; 35,2% n=80; 76,19% n=75; 71,43% n=77; 73,33% n= 49; 46,67% n=48; 45,71% 105; 64,80% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Su kosmetologu Su dermatologu Su vaistininku Su draugais ir giminaičiais Ieškojo informacijos internete/spaudoje Su niekuo nesikonsultavo

Konsultacija dėl aknės

Ar vaistai ir odos priežiūros

priemonės skirtos aknei gydyti Jums

yra finansiškai prieinamos?

3.5. Farmakoterapijos problemos gydant aknę

Šiame skyriuje aprašomi klausimai galimai susiję su farmakoterapinėmis problemomis gydant aknę.

3.5.1. Nereikalingas gydymas vaistais. Netinkamas vaisto parinkimas.

Remiantis gautais rezultatais sisteminio poveikio vaistus aknei gydyti vartojo 4,32 proc. (n = 7) apklaustųjų. Geriamieji sisteminio poveikio antibiotikai buvo skirti 3,8 proc. (n = 6) sirgusiems pacientams. Dažniausiai skiriami antibiotikai buvo doksiciklinas (n = 2) ir tetraciklinas (n = 2), taip pat buvo skirti eritromicinas ir levomicetinas. Vienas iš apklaustųjų vartojo sisteminio poveikio

izotretinoiną - Roaccutane.

Hormonų terapija nebuvo taikoma nei vienai sirgusiajai.

Vietinio poveikio antibiotikai vartojami dažniau nei sisteminio poveikio. Iš visų sirgusiųjų juos vartojo 18,9 proc. (n = 30) apklaustųjų. Dažniausiai (53,3proc., n = 16) buvo vartojamas Duac tepalas, jo sudėtyje yra klindamicino ir bendzoilo peroksido. Pavieniai apklaustieji vartojo Imex tepalą, kurio veiklioji medžiaga yra tetraciklinas ir Aknefug - eritromicino odos tirpalą, likusieji negalėjo tiksliai įvardinti vartoto vaisto.

Vietiniam gydymui 14,3 proc. (n = 21) apklaustųjų vartojo vietinio poveikio retinoidus - Differin gelį ar kremą. Vaistus, kurių sudėtyje yra bendzoilo peroksido gydymui vartojo 9,5 proc. (n = 14), azelaino rūgšties - Skinoren, Finacea - 4,8 proc. (n = 7) apklaustųjų.

72,1 proc. apklaustųjų (n = 106) naudojo kosmetines priemones - kremus, pienelius, tonikus, 43,5proc. (n = 64) sergančiųjų rinkosi dezinfekuojančius skysčius (salicilo spiritą, vandenilio

peroksidą) ar tepalus. (žr. 17 pav.).

Vietinio poveikio vaistų ir kosmetinių priemonių naudojimo trukmė yra nuo 1 mėn. iki 4 metų, vidurkis yra 18,69 mėnesiai. 73,4 proc. (n = 105) apklaustųjų vykdomas vaistų ir kosmetinių priemonių gydymas veiksmingas, nes aknės požymiai sumažėjo. Jokio poveikio nepastebėjo 25,2 proc. (n = 36) apklaustųjų, simptomai pablogėjo 1,4 proc. (n = 2) respondentų.

17 pav. Vietinio poveikio vaistų ir kosmetinių priemonių naudojimas (N = 147)

3.5.2. Dozavimas (per maža/didelė dozė)

25,0 proc. (n = 37) apklaustųjų išorines veido priežiūros priemones naudojo vieną kartą per dieną. Ketvirtadalis apklaustųjų (20,3 proc., n = 30) jas naudojo du kartus per dieną arba kelis kartus per savaitę (23,0 proc., n = 34). Rečiau nei kartą per savaitę arba kartą per mėnesį veido priežiūros priemones naudoja 16,9proc (n = 25) apklaustųjų (žr. 18 pav.).

18 pav. Išorinių veido priežiūros priemonių naudojimo dažnis (N = 148)

n=30; 18,9% n=7; 4,8% n=14; 9,5% n=21; 14,3% n=106; 72,1% n=64; 43,5% n=117; 81,1% n=140; 95,2% n=133; 90,5% n=126; 85,7% n=41; 27,9% n=83; 56,5% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Antibiotikai Azelaino rūgštis Bendzoilo peroksidas Vietinio poveikio retinoidas Kosmetinės priemonės Dezinfekuojantys skysčiai ar tepalai

Vietinio poveikio vaistai ir kosmetinės priemonės

Vartojo Nevartojo n=30; 20,3% n=37; 25% n=34; 23% n=12; 8,1% n=10; 6,8% n=25; 16,9%

Dozavimas

Du kartus per dieną Vieną kartą per dieną Kelis kartus per savaitę Kartą per savaitę Kartą per mėnesį Rečiau

3.5.3. Nepageidaujama reakcija

Pusei (53,1 proc., n = 86) sirgusiųjų akne gydymo metu pasireiškė nepageidaujama vaisto reakcija. 43,0 proc. apklaustųjų (n = 37) kaip nepageidaujama reakcija pasireiškė sausa, šerpetojanti oda. Paraudusi oda (25,6 proc., n = 22), odos dirginimas, toks kaip perštėjimas ar niežėjimas, (27,9 proc., n = 24) pasireiškė apytiksliai panašiam skaičiui respondentų. 14,2 proc. (n = 23) apklaustųjų skundėsi nemaloniu odos tempimo pojūčiu. Aknės ligos pasunkėjimą patyrė 8,1 proc. (n = 7) apklaustųjų, alergija pasireiškė 11,6 proc. (n = 10) (žr. 19 pav.).

19 pav. Nepageidaujamos reakcijos pasireiškimas (N = 86)

3.5.4. Nurodymų nesilaikymas

10,5 proc. (n = 15) respondentų pažymėjo, kad jiems gaunama informacija apie priemonių vartojimą nėra suprantama. 77,8 proc. (n = 112) apklaustųjų teigia, kad jie supranta dermatologo/ vaistininko/ kosmetologo pateiktus nurodymus, kaip vartoti paskirtas priemones ar vaistus. Likusieji 11,8 proc. (n = 17) negalėjo tiksliai atsakyti į šį klausimą.

Atitinkamai 9,7 proc. (n = 14) apklaustųjų nesilaiko sveikatos specialisto skirtų jiems nurodymų. Gydymo nurodymų laikosi 79,2 proc. (n = 114) respondentų. 11,1 proc. (n = 16) negalėjo atsakyti į šį klausimą. n=22; 25,6% n=37; 43% n=24; 27,9% n=7; 8,1% n=23; 14,2% n=10; 11,6% n=64; 74,4% n=49; 57% n=62; 72,1% n=79; 91,9% n=63; 85,8% n=76; 88,4% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Paraudusi oda Sausa, šerpetojanti oda Odos dirginimas Spuogų pasunkėjimas Nemalonus tempimo pojūtis Alergija

Nepageidaujama reakcija

Pasireiškė Nepasireiškė

16,4 proc. (n = 24) apklaustųjų teigia, kad nesilaiko vaisto ar kosmetinės priemonės

naudojimo instrukcijų, 9,6 proc. (n = 14) respondentų instrukcijų tiesiog neskaito. Likusi atsakinėjusių dalis (74,0 proc., n = 108) teigia, kad jie laikosi aknės gydymui skirtų vaistų ar priežiūros priemonių naudojimosi instrukcijų (žr. 20 pav.).

20 pav. Vaistų ar gyd. priemonių naudojimo instrukcijų laikymasis (N = 146)

Apklaustieji pažymėjo, kad dažniausia nurodymų nesilaikymo priežastis yra laiko stoka (49,7 proc., n = 66) arba jie tiesiog pamiršta (58,3 proc., n = 81) jas naudoti.

Pajutę odos būklės pagerėjimą respondentai užsiima savigyda, taip nesilaikydami gydymo nurodymų - 22,1 proc. (n = 32) respondentų linkę nutraukti gydymą, po odos būklės pagerėjimo, nors jis ir turėtų būti tęsiamas. Daugiau nei trečdalis (37,2 proc., n = 54) priemones vartoja toliau, bet rečiau, 33,8 proc. (n = 49) tęsia tokį patį gydymą, kad liga neatsinaujintų ir 6,9 proc. (n = 10) vartoja priemones toliau taip, kaip sveikatos specialistas paskyrė (žr. 21 pav.).

n=108; 74% n=24;

16,4% n=14; 9,6%

Ar laikotės gydymui skirtų vaistų ar priemonių

naudojimosi instrukcijų?

Taip Ne

21 pav. Apklaustųjų priemonių naudojimas pagerėjus odos būklei (N = 145)

3.5.5. Papildomų vaistų ar gydymo priemonių skyrimas

9,7 proc. (n = 14) respondentų priemonių efektyvumas pasireiškia tik ilgiau jas pavartojus. Tik gydymo pradžioje priemonės efektyvios būna 4,1 proc. (n = 6) apklaustųjų. 17,2 proc. (n = 25) teigia, kad jų naudojamos priemonės yra neveiksmingos. 42,1 proc. (n = 61) sergančių akne

respondentų atsakė, kad jų naudojamos gydymo priemonės yra veiksmingos arba jos veiksmingos tik tuomet, kol yra vartojamos (26,9 proc., n = 39), (žr. 22 pav.).

22 pav. Naudojamų priemonių veiksmingumas (N = 145) 33,8%; n=49

6,9%; n=10 37,2%; n=54

22,1%; n=32

Priemonių naudojimas pagerėjus

odos būklei

Naudoja toliau, kad liga neatsinaujintų

Naudoja toliau, nes sveikatos specialistas taippaskyrė Naudoja rečiau Toliau nebenaudoja n=61;42,1% n=39;26,9% n=6;4,1% n=14;9,7% n=25;17,2%

Kada Jūsų vartojamos gydymo priemonės yra

veiksmingos?

Visu gydymo metu Tik tol,kol vartoju Tik priemonės vartojimo pradžioje

Tik ilgiau pavartojus priemonę

Maisto papildus ar vitaminus odai, kurie turi įtakos aknės gydymui vartojo 20,4 proc. (n = 32) sirgusiųjų (žr. 23 pav.). 53,1 proc. (n = 17) apklaustųjų vartojo alaus mieles, maisto papildą Perfectil vartojo 25 proc. (n = 8) tiriamųjų, Švari oda - 9,4 proc. (n = 3), likusieji negalėjo nurodyti, kokį maisto papildą naudoja.

23 pav. Maisto papildų vartojimas (N = 157)

n=32; 20,4%

n=123; 78,3% n=2; 1,3%

Ar vartojate maisto papildus skirtus odai,

tam,kad pagerintumete aknės gydymą?

Taip Ne

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Odos priežiūra

Atlikus tyrimą buvo įvertinti odos priežiūros ypatumai. Sergantys akne paaugliai dvigubai daugiau naudoja veido odos priežiūros priemonių (2,48± 1,769), negu nesergantys (1,20± 1,349) (p < 0,001). Tai galima paaiškinti tuo, kad akne sergančių respondentų odai reikalinga didesnė priežiūra. Dažniausiai akne sergantys tiriamieji renkasi kremą (61,7 proc.) ir/ ar prausiklį (41,5 proc.). Kitų priemonių vartojimas pasiskirstė apytiksliai panašiai.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dekoratyvinę veido kosmetiką naudoja pusė (53,4 proc.) sergančiųjų akne paauglių. Tuo tarpu nesergantys akne ją naudoja rečiau (22,5 proc.). Gautas

skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p< 0,001). Moksliniame straipsnyje teigiama, kad dekoratyvinė kosmetika gali skatinti aknės atsiradimą, tyrimo metu gauti duomenys leidžia patvirtinti šį teiginį [31].

Nesergantys akne gydomosios kosmetikos nenaudoja, nes jos jiems nereikia, tuo tarpu 36 proc. sergančiųjų gydomąją veido kosmetiką naudoja, siekdami sumažinti aknės požymių

pasireiškimą. Skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p< 0,001).

Aknės paplitimas

Remiantis gautais tyrimo rezultatais, galima teigti, kad aknės liga yra plačiai paplitusi tiriamųjų paauglių tarpe. Ji pasireiškė 80,2 proc. tyrime dalyvavusių paauglių. Palyginus su

moksliniuose straipsniuose pateiktais duomenimis (nuo 75 iki 98 proc. sergančiųjų), tyrimo rezultatai atitinka mokslinio straipsnio rezultatus [1].

Tiriamųjų grupėje akne sirgo daugiau mergaičių (87,2 proc.) negu berniukų (70,6 proc.) šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p = 0,003).Taip pat dažniausiai serga mišrią ir riebią odą turintys respondentai (p < 0,001). Remiantis gautais rezultatais galima teigti, kad aknės pasireiškimas priklauso nuo lyties ir odos tipo, tai patvirtina literatūroje pateiktus duomenis [1].

Atlikus Stjudento - T testą nustatyta, kad amžiaus vidurkis tarp sirgusių ir nesirgusių akne (16, 92 ± 0,739 ir 16,90 ±0,841, atitinkamai) nesiskyrė. Gautą nereikšmingą skirtumą (p = 0,883) galima paaiškinti tuo, kad tiriamųjų amžių tarpsnis per mažas; laikotarpis nuo 15 iki 18 metų priskiriamas paauglystei [1].

Nustatyta, kad iš apklaustų paauglių Kaune su akne susidūrė daugiau (87 proc., n = 87) paauglių, negu Lazdijuose (73,5 proc., n = 75). Šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p = 0,016).

Gautus rezultatus remiantis literatūros apžvelgtais šaltiniais galima paaiškinti tuo, kad mažesniame mieste tiriamieji galimai sveikiau maitinasi, patiria mažiau streso, todėl jie rečiau serga akne [1, 21, 22].

Aknės simptomatika

Sergantiems akne respondentams pasireiškė būdingi aknės ligai požymiai. 72,2proc. apklaustųjų pasireiškė inkštirai, 63,6 proc. - pasireiškė raudoni spuogeliai, bėrimai veido, nugaros ir krūtinės srityje vargino 53,1 proc. apklaustųjų, pūlingi spuogai pasireiškė 34,0 proc., blizgi veido oda 34,6 proc. ir odos sukietėjimai 6,8 proc. tiriamųjų. Lyginant su moksline literatūra, straipsniuose susijusiuose su akne išvardinti būtent tokie aknės pasireiškimo požymiai [1, 2].

Aknės atsiradimo priežastys

Daugiausiai (82,3proc.) sergančiųjų mano, kad hormoniniai faktoriai (menstruacijos, brendimas) turi įtakos jiems pasireiškiančiai aknės ligai. Emocinius faktorius, tokius kaip stresas, pažymėjo 39,9 proc., nesubalansuotą mitybą - 43,0 proc. sergančiųjų. Moksliniuose straipsniuose taip pat išskiriamos šios priežastys, kurios gali lemti aknės atsiradimą [2, 3, 11].

Ligos rimtumo suvokimas

Tyrimo metu išsiaiškinta, kad 16,7 proc. apklaustųjų aknę ligą laiko rimta liga. Aknės ligos požymiai tiriamojoje grupėje respondentams sukėlė šias emocijas - 32,1 proc. sirgusiųjų akne jautė nepasitikėjimą savimi, 29,3 proc. - pyktį ir irzlumą, 21 proc. jautėsi labiau pažeidžiami, 16,2 proc. - nelaimingi ar uždari. Lyginant su literatūra, aknės liga apžvelgtuose moksliniuose straipsniuose apibūdinama kaip faktorius kuris gali sukelti rimtą psichologinę ligą - depresiją [16, 17]. Tyrimo metu nustatytos neigiamos emocijos taip pat gali daryti įtaką depresijos atsiradimui.

Farmakoterapijos problemos

Nereikalingas gydymas vaistais. Netinkamas vaisto parinkimas.

Remiantis gautais rezultatais sisteminio poveikio vaistus aknei gydyti vartojo 4,32 proc. apklaustųjų. Daugiausiai (3,8 proc.) sirgusiųjų buvo skirti sisteminio poveikio antibiotikai, nes sisteminio gydymo tarpe jie turi palyginti mažiausiai šalutinių poveikių. Tik vienam tiriamajam buvo skirta sisteminio poveikio izotretinoinas - Roaccutane, kuris turi daug ir rimtų šalutinių poveikių (teratogeniškumas, naktinės regos pablogėjimas, kraujavimai gleivinėse, didelis odos jautrumas, plaukų, nagų susilpnėjimai, fotojautrumas) [28]. Hormoninis gydymas nebuvo skirtas, galimai dėl apklaustųjų amžiaus. Sisteminis gydymas skiriamas tik sunkioms aknės formoms gydyti ir yra ne

pirmo pasirinkimo gydymas [28]. Todėl galima teigti, kad nereikalingo gydymo vaistais farmakoterapinė problema nebuvo nustatyta gydant aknę.

Vietinio poveikio vaistai buvo vartojami dažniau. Vietinio poveikio antibiotikus vartojo 18,9 proc. apklaustųjų, 14,3 proc. - vietinio poveikio retinoidus, bendzoilo peroksido vaistus gydymui vartojo 9,5 proc., azelaino rūgšties - 4,8 proc. apklaustųjų. Remiantis gautais duomenimis galima teigti, kad dauguma sirgo vidutinio ar lengvo laipsnio akne ir jiems buvo skiriamas pirmo pasirinkimo vietinis gydymas, kuris rekomenduojamas moksliniuose straipsniuose [6, 26, 27].

72,1 proc. apklaustųjų aknės gydymui naudojo kosmetines priemones - kremus, pienelius, tonikus, 43,5proc. sergančiųjų rinkosi dezinfekuojančius skysčius (salicilo spiritą, vandenilio peroksidą) ar tepalus. Remiantis moksliniais straipsniais galima teigti, kad šios priemonės buvo vartotos kaip palaikomoji gydymo terapija [29, 33].

Jokio paskirto vietinių vaistų gydymo poveikio nepastebėjo 25,2 proc. apklaustųjų; simptomai pablogėjo 1,4 proc. respondentų, todėl galima įtarti, jog vaistai yra parinkti neteisingai. Tačiau

negalime garantuoti, kad pacientas vartojo vaistą tiksliai taip, kaip buvo nurodyta.

Dėl informacijos tikslumo trūkumo galima identifikuoti gydymo koregavimo poreikį, įtariant neteisingo vaisto paskyrimo farmakoterapinę problemą.

Dozavimas (per maža/didelė dozė)

Remiantis gautais rezultatais, galima teigti, kad apklaustiesiems buvo paskirta tinkama gydymo dozė, nes vaistus gydyti aknei reikia naudoti kartą arba du kartus per dieną (priklausomai nuo vaisto sudėties) [6, 26, 27]. Atitinkamai dauguma (25,0 proc. ir 20,3 proc.) apklaustųjų juos taip ir naudojo. Todėl su dozavimu susijusi farmakoterapinė problema nėra nustatyta gydant aknę.

Nepageidaujama reakcija

Pusei (53,1 proc.) sirgusiųjų pasireiškė nepageidaujama reakcija. Iš jų 43,0 proc. pasireiškė sausa, šerpetojanti oda. Kitos nepageidaujamos reakcijos - paraudusi oda, odos dirginimas (niežtėjimas ar perštėjimas), odos tempimo pojūtis pasireiškė apytiksliai panašiam skaičiui tiriamųjų. Remiantis gautais rezultatais galima teigti, kad ši farmakoterapijos problema yra nustatyta gydant aknę. Lyginant su moksliniais straipsniais pasireiškiančių nepageidaujamų reakcijų požymiai yra tokie patys kaip ir tiriamojoje grupėje [6, 26, 27, 28].

Remiantis gautais rezultatais, galima teigti, kad 10,5 proc. sergančiųjų akne nesupranta

gydymo nurodymų, kuriuos jiems pateikia dermatologas, kosmetologas ar vaistininkas ir gydymo metu jų nesilaiko. Pajutę odos būklės pagerėjimą arba dėl asmeninių priežasčių, tokių kaip laiko stoka ar užmaršumas, 59, 3 proc. apklaustųjų ignoruoja gydymo nurodymus, nutraukdami gydymą arba jį koreguodami patys. Moksliniuose straipsniuose minima, kad yra svarbu laikytis gydymo nurodymų norint pasiekti geriausius gydymo rezultatus [6], todėl ši farmakoterapijos problema taip pat nustatyta gydant aknę.

Papildomų vaistų ar gydymo priemonių skyrimas

Maisto papildai ir vitaminai gerina odos būklę, jie negali išgydyti aknės, tačiau geba palengvinti ir pagreitinti aknės simptomų gydymą naudojant juos kaip papildomą priemonę. Atlikus tyrimą iš gautų rezultatų paaiškėjo, kad 20,4 proc. apklaustųjų naudoja vitaminus ir/ar maisto papildus skirtus odai, todėl galima teigti, kad papildomos priemonės (šiuo atveju maisto papildai ir/ar vitaminai) yra vartojamos, gydant aknę. Todėl ši farmakoterapinė problema identifikuota aknės gydyme.

Tyrimo ribotumas ir nauda

Vertinant farmakoterapines problemas buvo pasitikima tiriamųjų atsakymais, nes patikrinti kokius vaistus ar odos priežiūros priemones ir kaip jas vartojo tiriamieji faktiškai nebuvo galimybės. Panašių tyrimų nebuvo atlikta, todėl gauti rezultatai buvo lyginti su susijusiais moksliniais straipsniais.

Vienas iš darbo privalumų yra jo naujumas – pritaikyta sukurta anketinė apklausa ir nustatytos farmakoterapinės problemos gydant aknę. Tema yra aktuali, liga plačiai paplitusi, tačiau pasitaikančios farmakoterapinės problemos gydant aknę paaugliams mažai nagrinėtos.

5. IŠVADOS

1. Panaudojus sudaryta klausimyną nustatytas aknės paplitimas tiriamojoje grupėje ir farmakoterapinės problemos, gydant aknę;

2. Nustatyta, kad aknė yra plačiai (80,2 proc.) paplitusi problema tirtų paauglių tarpe;

3. Nustatytas gydymo koregavimo ir vaistų skyrimo analizavimo poreikis, dėl įtariamos gydymo neveiksmingumo (26,6 proc.) farmakoterapinės problemos;

4. Dėl dažnos (53,1 proc.) nepageidaujamos reakcijos problemos reikia įvertinti kito vaisto skyrimo galimybę, turinčio mažiau nepageidaujamų reakcijų;

5. Būtina svarstyti papildomų informavimo priemonių naudojimą apie gydymo nurodymų nesilaikymo pasekmes, siekiant išspręsti nurodymų nesilaikymo problemą (59,3 proc.);

6. Reikia didinti gydytojų ir pacientų informuotumą apie patikimus aknės gydymo metodus, siekiant sumažinti papildomo gydymo priemonių poreikį (20,4 proc.).