VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
NETIESIOGINĖS TABAKO GAMINIŲ REKLAMOS
ĮVERTINIMAS
Baigiamasis darbas
Vadovas: doc. A.Veryga 2007 - Atliko: stud. V.Kušlys 2007 -Kaunas, 2007
TURINYS
Santrauka (Summary) ... 3
Raktiniai ţodţiai ... 7
Įvadas ... 8
1. Literatūros apţvalga (rūkymas ir tabako reklama) ... 10
1.1. Rūkymo problema Europos šalyse ... 10
1.2. Rūkymo problemos Lietuvos mokyklose ... 12
1.3. Tabako reklama pasaulyje ... 13
1.3.1. Tabako ir kino industrija ... 14
1.3.2. Tabako demonstravimas kino filmuose, TV ir įtaka paaugliams ... 17
2. Tabako reklamos uţdraudimas ... 23
2.1. Prieš rūkymą nukreipta reklama kino ir TV filmuose ... 25
2.2. Tabako naudojimo apribojimas vaikams ir paaugliams ... 26
3. Netiesioginė tabako gaminių reklamos kontrolė ... 30
4. Darbo tikslas, uţdaviniai ir hipotezės ... 33
5. Tyrimo metodai ir tiriamieji ... 34
5.1. Tyrimo metodai ... 34
5.2. Tiriamieji ... 34
5.3. Tyrimo charakteristikos ir jas atskleidţiantys kriterijai ... 35
6. Rezultatai ir jų aptarimas ... 40
Išvados ... 60
Literatūra ... 61
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadybaNETIESIOGINĖS TABAKO REKLAMOS ĮVERTINIMAS Vismantas Kušlys
Mokslinis vadovas dr. A. Veryga
Kauno Medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2007. 67 p.
Netiesioginės tabako gaminių reklamos įvertinimas yra aktualus, siekiant preliminariai įvertinti netiesioginės tabako gaminių reklamos būdus, naudojamus uţdraudus tiesioginę tabako gaminių reklama.
Darbo tikslas: įvertinti netiesioginės tabako gaminių reklamos paplitimą ir naudojimą Panevėţio mieste.
Darbo uţdaviniai:
1. Nustatyti daţniausiai moksleivių pastebimos netiesioginės tabako gaminių reklamos būdus.
2. Įvertinti moksleivių poţiūrį į netiesioginės reklamos paplitimą pagrindinėse masinėse informavimo priemonėse ir kitur (televizija, spauda, internetas).
3. Įvertinti moksleivių poţiūrį į tabako reklamos uţdraudimą.
4. Įvertinti moksleivių poţiūrį į kino ir TV filmų ţymėjimą specialiu ţenklu (raide) draudţiančiu iki tam tikro amţiaus ţiūrėti filmus be tėvų sutikimo.
Tyrimo objektas: netiesioginės tabako gaminių reklamos įvertinimas. Tyrimo metodai:
1) mokslinės literatūros analizė; 2) anoniminė moksleivių apklausa.
Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant programinį paketą SPSS 12. Poţymių tarpusavio priklausomybė tikrinta remiantis chi kvadrato (chi²)testu, apie įvertinimų (procentų arba vidurkių) lygybę tiriamųjų grupėse – remiantis t testu. Reikšmingumo lygmeniu pasirinkta p <0,05. Sąsajoms nustatyti naudotas Spearmeno koreliacijos koeficientas.
Tyrime dalyvavo 300 mokinių (138 merginos ir 162 vaikinai). Tiriamieji buvo šešių Panevėţio bendrojo lavinimo mokyklų ir vienos profesinės mokyklos mokiniai 12 – 18 metų amţiaus.
Tyrimo rezultatai parodė, kad netiesioginę reklamą paaugliai pastebi kino, TV filmuose ir masinėse informacijos priemonėse.
Netiesioginė tabako reklama neturi poveikio paauglių ketinimui pradėti rūkyti. Dalis apklaustų moksleivių atsakė, kad matydami rūkymo vaizdus kino ir TV filmuose pastebi rūkančius aktorius ir atkreipia dėmesį į aktorių asmenines savybes ir elgesį. Vaikinai ir merginos vienodai pastebi rūkančius aktorius.
Paaugliai pritarė tiesioginės tabako reklamos uţdraudimui.
Tyrimo metu nustatyta, kad paaugliai nepritarė kino ir TV filmų su rūkymo vaizdais ţymėjimui specialiais ţenklais (raidėmis).
Tyrimo medţiaga gali būti panaudota kuriant prevencines programas, nukreiptas prieš tabako vartojimą paauglių tarpe ir netiesioginės reklamos platinimą masinėse informacijos priemonėse.
SUMMARY
Public Health Management
EVALUATION OF INDIRECT TOBACCO ADVERTISING Vismantas Kušlys
Advisor Dr.A.Veryga
Kaunas Medical University, Department of Public Health, Chair of Health Management, Kaunas; 2007, 67 pages.
Evaluation of the indirect advertising of tobacco products is and will remain the urgent topic when seeking to preliminary evaluate the indirect tobacco products advertising methods used following prohibition of the indirect advertising of tobacco products.
Goal of the paper: to evaluate occurrence and usage of the indirect advertising of tobacco products in the City of Panevėţys.
Objectives of the paper:
1) List the most often used indirect tobacco products advertising methods; 2) Evaluate the use of the indirect advertising through the main means of
mass media (television, press, internet);
3) Evaluate the opinion of teenager‟s following prohibition of the direct advertising of tobacco products;
4) Evaluate the teenager‟s opinion that the movies with smoking scenes should be specially marked (by special warnings).
Object of study: evaluation of the indirect tobacco products advertising. Methods of study:
1) Analysis of referents; 2) Interviewing;
The Statistic package for the social sciences (SPSS 12) was used for analysis of the empiric data. The data was collected using interviewing and analysis of references.
The study involved 300 school students (138 girls and 162 boys) 12 – 18 age. The results of the study showed that the indirect advertising was noticed by the teenagers in the movies, television and other mass media.
The indirect tobacco product advertising has not influence on teenager‟s intention to smoke.
Part of teenagers reviewing cinema and TV smoking scenes noticed smoking actors and the intention was noticed actors internal personality ang behavior.
The conclusions drawn are that the boys and girls are induced to smoke by the actors smoking in the movies seen in cinemas and on TV and such smoking actors may be addicted to nicotine.
The teenagers supported the prohibition of the direct advertising of tobacco products.
The study showed that the teenagers did not support that the movies with smoking scenes should be specially marked (by special warnings).
The material of the present study may be useful in development of preventive programs intended for fighting tobacco addiction among teenagers and spread of hidden advertising in the mass media.
RAKTINIAI ŢODŢIAI
BLM – bendrojo lavinimo mokykla. ES – Europos sąjunga.
ESPAD - Europos mokyklų alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projektas Europos mokyklose [7]
FDA - maisto ir vaistų administracija JAV.
GYTS - (visuotinis jaunimo tabako rūkymo tyrimas), rūkymo paplitimas, poţiūris į rūkymą, rūkymo prevencijos programos. – (PSO ir CDC tyrimas).
HBSC - Lietuvos moksleivių gyvenimo būdo ir sveikatos tyrimo medţiaga tarptautiniame kontekste.
ICC – tarptautiniai prekybos rūmai. JAV – Jungtinės Amerikos valstijos. LR – Lietuvos respublika.
MMPA – Amerikos kino filmų asociacija (Motion Picture Asocciation of America). NTC – Australijos nacionalinė tabako kompanija.
PSO - Pasaulio sveikatos organizacija. SAM – Sveikatos apsaugos ministerija.
TKPK – Tabako kontrolės pagrindų konvencija.
VTAKT - Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba.
Tabakas (narkotinė medţiaga) - gamtinė ir sintetinė medţiaga, kuri dėl kenksmingo poveikio ja piktnaudţiaujantiems ţmonėms sukelia sunkų sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį psichine ir fizine priklausomybę.
ĮVADAS
Reklama sudaro didelę visuomenės gyvenimo dalį. Reklamą mes matome ir girdime visur, vaţiuojant automobiliu klausomės radijo, namuose ţiūrime televiziją, eidami mieste aplink matome daug įvairiausių reklaminių iškabų, imdami laikraščius iš pašto dėţutės kartais randame reklaminį bukletėlį. Kiekvienas ţmogus yra asmenybė ir kiekvienas savaip vertiną reklamą. Todėl yra įdomu ţinoti įvairių ţmonių reklamos vertinimą, jos poveikį vartotojui ir rinkai. Šiais laikais reklamos industrija labai sparčiai plečiasi ir atsiranda vis naujų reklamos priemonių [46].
Viena iš reklamos rūšių yra tabako reklama. Tabako reklama skatina tabako vartojimą tiek jaunų ţmonių, tiek suaugusiųjų tarpe.
Tabako vartojimas pasaulyje įgavo epideminį pobūdį ir yra viena pagrindinių sveikatos problemų. PSO dokumente (Sveikata visiems XXI amţiuje) atkreipiamas dėmesys į jaunų ţmonių paţeidţiamumą, pabrėţia ţalingų įpročių svarbą jų sveikatai ir gerovei. PSO pripaţindama, kad tabako epidemijos paplitimas yra pasaulinė problema, turinti sunkių pasekmių visuomenės sveikatai, 2004 rugsėjo 28 d. ratifikavo tabako kontrolės pagrindų konvenciją – sukurti pagrindus tabako kontrolės priemonėms, kurias šalys turi taikyti regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu [41].
Konvencijoje reiškiamas susirūpinimas, kad rūko vis daugiau jaunesnių vaikų ir paauglių. Lietuvoje 2004 metais atlikto šalies gyventojų tyrimo apie ţalingų įpročių paplitimą, rezultatai parodė, kad tabako gaminių bent kartą yra pabandė 65,8 proc. šalies gyventojų.
Lietuvoje atlikti moksleivių apklausos tyrimai rodo, kad ţalingi įpročiai plinta [8]. Apklausų duomenys rodo, kad rūko 5 - 10 proc. pradinių klasių moksleivių, 11 metų amţiaus iki 12 proc. aukštesnėse klasėse daugėja rūkančių moksleivių ir 5 - 8 klasėse rūko 30 - 35 proc. moksleivių, 9 - 12 klasėse ir jaunimo mokyklose rūko nuo 38 iki 80 proc. moksleivių (Davidavičienė A.G.) [19].
Rūkymas yra labiausiai paplitusi narkomanijos rūšis.
Tabako vartojimą lemia ne tik asmeninės savybės, bet ir socialinės sąlygos, lengvas tabako gaminių prieinamumas, tėvų ir šeimos narių pavyzdys bei auklėjimo stilius, draugų įtaka. Ypač jaunus ţmones susidomėti tabako gaminiais skatina tabako reklama.
Tabako reklama Europos sąjungoje teisės aktu buvo uţdrausta 1991 metais, bet direktyva buvo priimta 1998 metais. Lietuvoje tabako reklamos uţdraudimas įsigaliojo nuo 2006 metų geguţės 1 d. Tabako kontrolės įstatymo nuostatoje teigiama, kad Lietuvos
respublikoje tabako gaminių reklama draudţiama. Tačiau netiesioginės tabako gaminių reklamos dar gausu kino filmuose, televizijoje, DVD, video – muzikos klipuose, TV rengiamuose dainų ir realybės šou pasirodymuose. Taip pat cigarečių logotipus galima pastebėti ant kai kurių prekių: kaip ant ţiebtuvėlių, peleninių, vasaros galvos apdangalų bei vyriškų marškinėlių, importuojamų iš uţsienio ir parduodamų pigių rūbų parduotuvėse. Net kai kurių laikraščių bei ţurnalų prieduose, kaip „TV antena“, „Panelė“, „Gyvenimo būdas“ galima pastebėti tabako reklamos atvejus. Nors nuo 2007 metų sausio 1 d. įsigaliojo įstatymas draudţiantis rūkyti kavinėse, restoranuose, baruose, viešojo maitinimo įmonėse, darbovietėse ir kitose viešose vietose, dar daug galima matyti rūkančių ţmonių prie kavinių, diskotekų salėse, sporto varţybų renginių metu.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Rūkymo problema Europos šalyse
Su rūkymu susijusių sveikatos problemų mastą atskleidţia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys, pagal kuriuos tabako produktai kasmet praţudo 4,9 milijonus ţmonių. PSO dokumente ,,Sveikata visiems XXI amţiuje“ atkreiptas dėmesys į jaunų ţmonių paţeidţiamumą, pabrėţta ţalingų įpročių prevencijos svarba jų gerovei ir sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija, pripaţindama, kad tabako epidemijos paplitimas yra pasaulinė problema, turinti sunkių pasekmių visuomenės sveikatai, 2004 m. rugsėjo mėn. 28 d. ratifikavo tabako kontrolės pagrindų konvenciją, kurios tikslas - sukurti pagrindus tabako kontrolės priemonėms, kurias šalys turi taikyti nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu, kad apsaugotų dabartinę ir būsimąsias kartas nuo kenksmingo tabako vartojimo ir priverstinio kvėpavimo tabako dūmais poveikio sveikatai ir aplinkai bei socialinių ir ekonominių pasekmių . Konvencijoje reiškiamas didţiausias susirūpinimas dėl to, kad visame pasaulyje vis daugiau ir vis jaunesnių vaikų bei paauglių rūko [41].
Kaip rodo tarptautinis ESPAD tyrimas, rūkymas yra labai paplitęs ir tarp Europos 15 -18 metų moksleivių, tačiau paplitimas bei abiejų lyčių moksleivių rūkymo įpročiai įvairiose šalyse skiriasi [8].
Visuotinio jaunimo tabako rūkymo tyrimas (2001 m.), bendradarbiaujant su PSO [18], parodė, kad 35,7 proc. 13 - 15 metų mokinių rūko cigaretes. To paties tyrimo, kuriame analizuoti 121 pasaulio šalies 13 - 15 metų vaikų duomenys [17], rezultatai parodė, kad nėra skirtumo tarp berniukų ir mergaičių rūkymo.
Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse rūkymas pavojingai plinta jaunimo tarpe. Rūkančių jaunuolių skaičiaus maţinimas yra pagrindinis tabako kontrolės tikslas.
Ryškus rūkančiųjų skaičiaus padidėjimas tarp 11 - 15 metų jaunimo. Didelė dalis jaunų ţmonių ankstyvoje paauglystėje pradeda eksperimentuoti su įvairiais tabako produktais. Kai kuriose naujose Europos Sąjungos šalyse rūkymas yra itin didelė problema. Pavyzdţiui Lietuva, Latvija, Estija, Čekija, Lenkija ir Vengrija priklauso 12 šalių grupei, kuriose yra daugiausiai rūkančių jaunuolių. Tai kelia itin didelį nerimą, nes ankstyva rūkymo pradţia yra vienas iš svarbiausių veiksnių, įtakojančių tolesnį tabako vartojimą bei perėjimą prie nuolatinio ir intensyvaus rūkymo. Įvairių mokslinių studijų duomenys parodė glaudų rūkymo ir alkoholio vartojimo, mokymosi paţangumo, moksleivių pomėgių ryšį.. ESPAD (Davidavičienė, 1999; ESPAD, 2000) tyrimų duomenys rodo, kad visi rūkomuosius
narkotikus vartojantys moksleiviai be išimties rūko ir cigaretes. Taigi rūkymas, be neigiamo poveikio sveikatai, yra akivaizdus narkomanijos rizikos veiksnys [52].
Rūkymo plitimas tarp paauglių buvo stebėtas daugumoje HBSC tyrime dalyvavusių šalių (1993 - 1994 m., 1997 - 1998 m.). Per pastaruosius ketverius metus rūkymo daţnis ypač išaugo tarp Izraelio, prancūziškai kalbančios Belgijos, Grenlandijos moksleivių. Kol kas lietuvaitės bando rūkyti maţiausiai nei kitose šalyse, tačiau berniukai pradėjo rūkyti daţniau (iš trečios vietos, uţimtos 1993/1994 m. tyrime, perėjo į 22 vietą 1997/1998 m. tyrime) [52].
2003 metų ESPAD tyrimai [8] rodo, kad 15 - 16 metų amţiaus vaikų narkotinių medţiagų vartojimas stabilizavosi ir siekia 15,6 proc. Tyrimai atskleidė alkoholio, tabako ir raminamųjų vaistų vartojimo didėjimo tendencijas - rūkyti pabando iki 80,0 proc. to amţiaus mokinių.
ESPAD 03 duomenys rodo, kad dauguma 15 - 18 metų amţiaus moksleivių bent kartą per savo gyvenimą yra pabandę rūkyti. Duomenys pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Moksleivių rūkymas bent kartą per savo gyvenimą (procentais)
Tyrimas Ilgiau ar trumpiau rūkiusių per gyvenimą Berniukai Mergaitės Iš viso
ESPAD 03 87,1 73,2 80,1
Lentelė paimta iš 2003 metų ESPAD tyrimo duomenų. Bandţiusių ilgiau ar trumpiau rūkyti moksleivių skaičius šalies mokyklose per visą ESPAD tyrimo laikotarpį nuolat augo. Tabako gaminių paplitimą moksleivių populiacijoje tiksliau nusako rūkymo daţnis per gyvenimą ir rūkymas per paskutines 30 dienų.
2 lentelė. Moksleivių rūkymo daţnis per gyvenimą ir per paskutines 30 dienų (procentais)
Tyrimas
40 ir daugiau kartų per
gyvenimą Rūkymas per paskutines30 dienų
B M Iš viso B M Iš viso
Kaip matome, visi rodikliai moksleivių rūkymo daţniai per ESPAD tyrimo laikotarpį gerokai išaugo ir rodo tendenciją didėti.
1.2. Rūkymo problema Lietuvos mokyklose
Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje plačiai vartojami tabako gaminiai, didėja rūkančių paauglių skaičius, jaunėja jų amţius.
Tai rodo Europos šalių mokyklose pradėtas vykdyti Pasaulinės Sveikatos Organizacijos koordinuojamas tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas (HBSC). Lietuvoje tokia apklausa, 11, 13 ir 15 metų moksleivių, pirmą kartą atlikta 1994m. (apklausti 5428 moksleiviai), antrą kartą - 1998 m. (apklausti 4513 moksleivių) [52].
HBSC šalies moksleivių apklausos duomenimis pastebėta, kad nuo 11 metų bandţiusių rūkyti moksleivių skaičius sparčiai auga. Trys ketvirtadaliai penkiolikmečių berniukų ir pusė mergaičių yra bandę rūkyti. 1998 m. apklausos duomenys liudija, kad visai nerūko 80 proc. 11 - 15 metų amţiaus berniukų ir 92 proc. mergaičių. Paauglystės metais rūkančių moksleivių procentas sparčiai didėja. Iš vienuolikamečių berniukų tik 7,5 proc. prisipaţino, kad dabartiniu metu rūko. Penkiolikos metų amţiaus tokių berniukų jau priskaičiuojama 36 proc. Iš jų 15 proc. rūkė kasdien, ir 9 proc. - kelis kartus per savaitę. Rūkančių mergaičių procentas 11 - 15 metų amţiuje išaugo nuo 0,8 iki 17 proc., tarp penkiolikamečių rūkė kasdien 6 ir 5 proc. – kelis kartus per savaitę. Mieste gyvenančios mergaitės daţniau rūkė nei kaime gyvenančios; berniukų grupėje tokio skirtumo nenustatyta [52].
G. Davidavičienė (V.,2000) pabrėţia, kad paauglystėje daug eksperimentuojama, ieškoma nepatirtų dalykų. Daţnai paaugliai vadovaujasi savo bendraamţių autoritetais.
Remiantis reprezentatyviu šalies gyventojų tyrimu, atliktu 2004 metais [27], galima teigti apie tabako paplitimą Lietuvos mokyklose, paauglių tarpe. Tyrimai, atlikti 2005 m. Šalčininkų rajono B. Vokės ir Jašiūnų vidurinėse mokyklose parodė, kad jaunimas rūkyti pradeda gan anksti. Apklausoje dalyvavo 230 respondentų: 11 - 12 klasių moksleiviai. Būdami 8 metų ir jaunesni pirmą cigaretę surūkė 22 moksleiviai, 9 - 10 metų – 22, 11 - 13 metų – 43, 14 metų ir vyresni – 59. Iš visų apklaustųjų pabandţiusiųjų rūkyti – 64 proc. Daugiausia mokinių pradėjo rūkyti draugų aplinkoje – 94 proc.; Palyginę duomenis, galime daryti išvadą, kad didėja bandţiusių rūkyti mokinių skaičius vyresnėse klasėse.
Panašūs tyrimai atlikti tais pačiais metais Klaipėdos rajone. Endriejavo vidurinėje Mokykloje. Tyrime dalyvavo 89 respondentai, 9 - 12 klasių moksleiviai: 49 vaikinai ir 40 merginų. Gautos išvados byloja, kad daugiau kaip pusė 9 - 10 kl. mergaičių ir berniukų yra rūkę ir beveik visi yra vartoję alkoholį. Praėjusiais metais buvo penktadaliu maţiau. Narkotikų nevartoja nei vienas moksleivis. Visai ţalingų įpročių neturi kas dešimtas moksleivis. Tai trečdaliu maţiau, negu praėjusiais metais, tačiau atsirado pastoviai rūkančių ir berniukų, ir mergaičių.
2005 metų balandţio mėnesį buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas įvertinti rūkymo paplitimą Klaipėdos miesto moksleivių tarpe. Tyrime dalyvavo 402 respondentai. Iš jų – 49 proc. berniukų ir 51 proc. mergaičių. Daugiausiai apklausoje dalyvavusių moksleivių (87,2 proc.) buvo 13 - 14 metų amţiaus. Tyrimo rezultatai parodė, kad moksleiviai pradeda rūkyti labai anksti, daţniausiai 12 - 14 metų amţiaus, ir pusė jų rūko kasdien. Moksleiviai ţino apie rūkymo poveikį ţmogaus sveikatai, priklausomybę nuo tabako ir kitas neigiamas pasekmes, kurias sukelia rūkymas, tačiau rūkančiųjų skaičius taip pat didėja [27].
Išsamūs tyrimai buvo atlikti 2002/2003 metais Gargţdų ,,Minijos“ vidurinėje mokykloje. Tyrime dalyvavo 326 moksleiviai. Iš jų 150 mergaičių ir 176 berniukų. Tyrimo tikslas buvo nustatyti 6 - 10 klasių moksleivių rūkymo prieţastis ir nustatyti rizikingiausius amţiaus tarpsnius. 78,5 proc. apklaustųjų jau surūkė savo pirmąją cigaretę. Bandė rūkyti 86,4 proc. VI - X klasių berniukų ir 80,7 proc. mergaičių. Remiantis gautais rezultatais nustatyta, jog rūkalių amţius pastebimai jaunėja. Nugali smalsumas, o jaunas organizmas lengvai tampa priklausomas. Ypač akivaizdţiai ir grėsmingai plinta tabako vartojimas. Kauno mokyklose atlikto tyrimo duomenys rodo, kad reguliariai rūko daugiau kaip 50 proc. vyresniųjų klasių moksleivių vaikinų ir daigiau kaip 20 proc. merginų. Visuomenėje didėja ne tik rūkančių paauglių skaičius - auga ir socialinis pakantumas rūkymui [24].
Apibendrinus tyrimus minėtose mokyklose, galima teigti, kad atsiţvelgiant į moksleivių poreikius ir turimas galimybes, reiktų rinktis tokias ţalingų įpročių prevencijos formas, kurios padėtų ne tik kontroliuoti rūkymo paplitimą, bet ir būtų naujoviškos, patrauklios, įvairiapusės, gal tai padėtų maţinti rūkančiųjų paauglių skaičių [24].
1.3. Tabako reklama pasaulyje
Tabako reklama yra bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidţiama informacija apie tabako gaminius, tiesiogiai ar ne tiesiogiai skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius.
Tabako reklama yra labiausiai suinteresuota tabako pramone, kadangi ji daţniausiai remia įvairias kompanijas atsakingas uţ sportą. Tabako reklamą remiančios kompanijos siekia taip atţymėti tabako reklamą ant tabako gaminių, kad patrauktų jaunuolių dėmesį į tabako reklamą. Tabako reklamą remiančios kompanijos išrado įvairias tabako reklamos formas.
Tas buvo pasiekta naudojant cigarečių įpakavimą į kartonines dėţutes su įspūdingu tabako kompanijos uţrašu. Tačiau tabako reklamą remiančios kompanijos retai kada atţymėdavo sveikatai ţalingus uţrašus ant tabako gaminių produktų. Tuo tarpu neigiamas tabako reklamos poveikis sveikatai buvo gaunamas tik iš tyrimo duomenų, atliktų įvertinant tabako įtaką sveikatai. Tabako kompanijų cigarečių ţenklinimas keitėsi per eilę metų.
Joe Camel kompanija įvardinta kaip Reynolds America Inc., naudojo kartonines dėţutes kaip talismaną, kad patraukti jaunesnių rūkalių dėmesį į „Camel“ fabriko ţenklą. Tačiau pasipiktinus įvairioms prieš rūkymą nukreiptoms organizacijoms ir JAV kongresui „Camel“ kompanija pasibaigė 1997m. Tabako kompanijos labai daţnai naudoja cigarečių ţenklinimą skirtą moterims, kompanijos turėdamos duomenų, kad moterys vis daugiau pradeda rūkyti pradėjo daţniau taikyti cigarečių ţenklinimą ţenklais, kurie daţniau atkreipdavo moterų dėmesį. Pvz., 1960 metais buvo paţenklintos cigaretės „Slims“ ţenklu ir uţrašas ant cigarečių pakelių „Tavęs laukia ilga kelionė maţutę“, ypatingai atkreipė moterų dėmesį, kurios pradėjo rūkyti. Tačiau tabako kompanijos turėjo didelių išlaidų, surištų su tabako ţenklinimų. Federalinė Prekybos komisija paţymėjo, kad buvo išleista 8,24 bilijonai dolerių 1999 metais ir tas buvo stebima ne tik JAV, bet ir daugumoje šalių, kad atkreipti jaunimo dėmesį rūkymo ţenklai buvo pradėti taikyti įvairioms prekėms (kepurėms, ţiebtuvėliams), kurios buvo parduodamos įvairiuose prekybos centruose.
Prekybos konsultantas AC Nielsien paţymėjo, kad Jungtinėje karalystėje 2001 – 2002 metais tabako ţenklinimui išleido 25 milijonus svarų sterlingų (išskyrus rėmimą ir netiesioginę reklamą). Iš jų apie 8 milijonus sportinių komandų ir ţaidimų rėmimui išskyrus „Formulė -1“ automobilių lenktynėms. Taip pat didelės sumos buvo išleistos įstatymų leidybai, spaudai ir pašto ţenklų ţenklinimui.
1.3.1. Tabako ir kino industrija
Tabako pramonės kompanijos seniai stengiasi, kad cigaretės ir rūkymas būtų rodomas filmuose, kadangi tai yra pelninga, neţiūrint į susitarimą nerodyti rūkymo vaizdų filmuose. Pvz.: tabako industrijos magnatai JAV susidraugavo su Hollyvudo filmų kompanija (Glantz SA).
Neţiūrint i tai, kad „Philip Moris“ kompanija uţmokėjo, kad filme (Superman 2) būtų rūkoma „rūkaliai“ cigaretes, JAV kongresas iškėlė klausimą, dėl rūkymo vaizdų rodymo filmuose ir jų ţymėjimo ţenklais. 1968 metais JAV buvo pradėti ţymėti kino filmai, kuriuose buvo rodomos rūkymo scenos suderinus visuomenės nuomone ir kongresmenais JAV. Buvo nutarta filmus ţenklinti penkiais ţenklais, t.y. raidėmis: G – bendras, tinkamas ţiūrėti visoms amţiaus grupėms; PG – leidţiamas ţiūrėti tėvų sutikimu; PG-13 – tėvų kontroliuojami iki 13 metų vaikams; R - ribojama vaikams ţiūrėti iki 17 metų be tėvų kontrolės [1].
3 lentelė. Rūkymo vaidų skaičiaus palyginimas priklausomai nuo filmų ţenklinimo JAV 1999-2003m.
1998 metais tabako pramonė pradėjo tiesioginį ir netiesioginį kino filmų ţenklinimą, remiantis (Master Settlement Agreement) susitarimu. Tačiau tai apėmė tik JAV kino filmus rodomus namų kine ir kuriuos finansavo JAV tabako pramonė. Pvz.: Philip Moris JAV. Tuo tarpu istoriškai susitarimas tarp tabako industrijos kompanijų ir filmų kompanijų turėjo vykti tarptautiniu finansavimu (Philip Moris Intermational). Pirmaisiais dviem metais po susitarimo tarp tabako pramonės kompanijų ir filmų kompanijų, buvo stebimas trumpalaikis rūkymo sumaţėjimas rūkymo vaizdų demonstravimo paaugliams skirtuose filmuose. Tačiau vėliau išaugo net 50 procentų tabako demonstravimo atvejų filmuose, nors buvo tęsiamas filmų ţenklinimas. Nors rodymas ir uţmokestis uţ tabako demonstravimą filmuose buvo leidţiamas iki 1990 metų, tačiau vietinė JAV tabako pramonė rado priemonių mokėti filmų kompanijoms uţ filmų ţenklinimą, kad gauti pelną. Tuo tikslu R raide paţymėtų filmų buvo ţenklinami PG - 13 raide, tačiau juose buvo rodomi filmai su rūkymo vaizdais. Tabako kompanijos stengėsi finansuoti įvairius pobūvius kavinėse ir restoranuose,
kuriuose buvo rūkoma, kad gauti kuo didesnį pelną. Kadangi sumaţėjus R raide paţymėtų filmų su rūkymo vaizdais ir 20 procentų maţiau parduota bilietų į kino filmus 2002 – 2003 metais ir pelnas JAV tabako kompanijų sumaţėjo nuo 1,36 bilijono dolerių iki 1,1 bilijono dolerių.
JAV tabako pramonės pelnui turėjo įtakos ir tai, kad paţenklintuose filmuose sumaţėjo rūkymo vaizdų demonstravimas nuo 10,7 įvykio per valandą 1970 metais iki 4,9 įvykio per valandą 1980 - 1982 metais, o vėliau pradėjo augti pelnas, nes 2002 metais daţniau buvo rodomi filmai su rūkymo vaizdais iki 10,9 įvykio per valandą. 2002/2003 metų bėgyje pagrindiniai veikėjai rūko 60 procentų populiariausių filmų. 50 procentų rodytų filmų buvo vienas rūkantis aktorius. Tiek teigiami tiek neigiami veikėjai vienodai mėgo rūkyti. Moterų rūkančių aktorių buvo 48 procentų, o vyrų 38 procentai populiariausiuose JAV filmuose. Daţnai rūkymas filmuose vaizduojamas kaip atpalaiduojantis, stresą pašalinantis, romantiškas ar socializuojantis veiksnys, ar sukeliantis aktoriaus, kaip nepriklausomo, garsaus, stipraus, ar pasitikinčio savimi įvaizdį. Pagrindiniai rūkantys filmo aktoriai daţniau buvo vyrai iš aukštesnių socialinių – ekonominių sluoksnių bei baltaodţiai. Taip pat pastebėta lyties įtaka daţnumui: vyrai daţniau rūkė norėdami pabrėţti savo vyriškumą, laisvą elgesį ar pavojingą elgesį, suryţtą su polinkiu rizikingam lošimui ar teisės paţeidimams. Tuo tarpu moterys rūkė norėdamos kontroliuoti emocijas: seksualinę baimę ar pakeisti savo įvaizdį, kontroliuoti kūno svorį, jausti komfortą dalyvaujant kompanijose. Nuo 1993 iki 1997 metų filmuose dominavo rūkančios moterys artistės nuo 21 iki 41 metų amţiaus ir 3,7 karto jos rūkė daţniau nei vyresnio amţiaus artistės. Rūkymas filmuose daţnai parodomas kaip suaugusiųjų elgesys, bet 1988 - 1997 metais 3,7 procentų filmų buvo rodomi paaugliai. Paaugliai teigė, kad juos veikė rūkymo scenos filmuose ir jie norėjo kopijuoti kino ţvaigţdţių elgesį ir pabandyti parūkyti demonstruotą cigarečių rūšį filmuose. Tuo tarpu neigiamos sveikatos socialinės ar teisinės pasekmės dėl tabako naudojimo buvo pastebėtos tik 2 proc. filmu demonstruotų 1960 metais, 1 proc. - 1970 metais ir 4 proc. 1980 metais rodytų filmų.
Pasau1inės sveikatos apsaugos organizacija (PSO) atkreipė dėmesį, kad Indijos daţniau stebimi rūkymo vaizdai negu JAV filmuose ir tai sudarė 76 proc. rūkymo vaizdų iš visų demonstruotų filmų palyginus 14 proc. tabako naudojimu populiacijoje. Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje „Focus“ grupė tyrė kaip nerūkantys paaugliai priima ir vertina rūkymą filmuose. Atsakymų duomenys buvo panašūs tiek jaunesnių 12 - 13 metų, tiek vyresnių 16 - 17 metų paauglių, kurie vertino rūkymą kaip bendrą ir priimtiną būdą atsipalaidavimui ir streso išgyvenimui, taip pat vertino rūkymą kaip normalų ir pageidaujamą
elgesį. Jaunesni paaugliai rūkymo motyvą laikė norą turėti vyresnio amţiaus įvaizdį.
1.3.2. Tabako demonstravimas kino filmuose, TV ir įtaka paaugliams
Iki 1999 metų buvo rodomo daug filmų su rūkymo vaizdais kine taip pat ir televizijoje. Aktoriai filmuose rūkė panašiai taip kaip ir realiame gyvenime ir dauguma paauglių suvokė, kad rūkymas yra labai populiarus. Dauguma rūkalių aktorių buvo šaltakraujiški jauniems ţmonėms ţiūrintiems filmus su rūkymo vaizdais. JAV net nepropagavo filmų cenzūros, tik sveikatos prieţiūros specialistai sugėdindavo aktorius rūkančius filmuose ir sakė jiems, kad jie turėtų kelis kartus apgalvoti, ar ateityje filmuotis rūkymo scenose. Dauguma aktorių, kurie buvo kino ţvaigţdės ir filmavo si 1999 metų filmuose su rūkymo scenomis buvo Julija Roberts, Winona Ryder, Ethan Hawke, Gwenneth Paltrow, Brad Pitt John Travolta ir kiti. Jauni ţmonės daţnai ţiūri į garsias kino ţvaigţdes ir kopijuoja jų elgesį. Tačiau aktoriai, kino ţvaigţdės rūkaliais turėtų paveikti teigiama linkme vaikų ir paauglių elgesį, o ne priešingai. Pvz.: aktorius Pierce Broman nusifotografavo prie „Lark“ cigarečių pakelio reklamos, vėliau kada jis pateko į Hollyvudą, po priesaikos rūkė tik cigaretės su James Bond ţenklu. Tai buvo kaip pavyzdys taip pasielgti ir kitiems aktoriams. Tokia reklama skatino paauglius pradėti rūkyti [39].
Prieš keletą metų net kino filmų reţisieriai gaudavo uţmokestį iš tabako kompanijų uţ jų cigarečių ţenklo rodymą kino filmuose. Pvz.: uţ kino filmą „Laisvė ţudyti“ gavo 350 tūkstančių dolerių, nes James Bond rūkė „Larks“ cigaretės. Tokiu būdu James Bond tapo svarbiausiu elgesio modeliu paaugliams. Kitame filme „Super ţmogus 2“ ţinoma reporterė Lois lane, kuri nerūkydavo komiškuose filmuose uţsirūkė cigaretės su „Marllboro“ ţenklu, kuris buvo rodomas net 40 kartų tame filme. Šio filmo reţisieriui tabako kompanija Phillips Moris uţmokėjo 40 tūkstančių dolerių. Reporterė Lois Lane tapo pagrindiniu tokio elgesio modeliu jaunoms merginoms [40].
Aktorius Sylvester Stalone gavo 5 milijonų dolerių uţmokestį iš vienos tabako kompanijos uţ jos tabako firminio ţenklo išplatinimą trijuose filmuose. Hollyvudas dievagojosi sustabdyti cigarečių reklamą filmuose, tačiau dėl gero finansavimo filmuose tęsė reklamos demonstravimą filmuose. Tabako kompanijos surado kitą išeitį aprūpindamos aktorius kramtomąją tabako guma, kurią naudojo aktoriai kaubojai, vaidindami filmuose, skirtuose neturtingoms šalims ir tuo tikėdamiesi įpratinti vartotojus kramtyti tabako gumą ir gauti iš to pelną Tabako kompanijos cigarečių reklamą stengėsi pakeisti cigarų rodymą filmuose, kurių reklamą filmuose buvo maţiau draudţiama. Buvo rodomi filmai, kuriuose
garsūs aktoriai kaip Bruce Willis, Demi Motore, Pierce Brosnan, rūkė populiarius cigarus ir jie net buvo nufotografuoti ir rodomi „Aficionado“ ţurnale [39].
Kad išsiaiškinti rūkymo vaizdų įtaką paauglių rūkymo pradţiai, 1999 metais Jungtinėje karalystėje ir JAV buvo apklausiami 10 - 14 metų paaugliai telefonu iš 14 mokyklų, kurie ankščiau niekada nerūkė ir po 13 - 26 mėnesių po tyrimo buvo įvertinami rizikos faktoriai, skatinantys pradėti rūkyti[22].
Buvo tiriamas rūkymo intensyvumas, t.y. daţnis, kiek surūkė cigarečių per savo gyvenimą, per mėnesį. Atsakymai buvo suskirstyti į kelias grupes: keletą pakelių, kitas atsakymas: iki 19 cigarečių, trečias atsakymas: nuo 20 iki 100 ir kitas atsakymas: daugiau negu 100 cigarečių. Paaiškėjo, kad tie paaugliai, kurie surūkė didesnį kiekį cigarečių ir buvo jaunesnio amţiaus, vėliau tapo rūkaliais. Buvo klausiama paauglių kiek rūkymo vaizdų jie stebėjo iš viso visuose ţiūrėtuose filmuose ir kiek rūkymo vaizdų matė kiekvienas respondentas. Rūkymo vaizdų atvejų skaičius buvo suskirstytas ketvirtadaliais: nuo 0 – 531 atvejų (pirmas ketvirtadalis), 532 – 960 (antras ketvirtadalis), 961 – 1664 (trečias ketvirtadalis) ir 1665-5308 (ketvirtas ketvirtadalis). Taip pat buvo tiriamos vaikų charakteristikos: amţius, lytis, išsilavinimas, mokyklos lankymas, savęs vertinimas, elgesys, socialinė įtaka (tėvų, giminių, draugų rūkymas), tėvų charakteristikas: tėvų išsilavinimas, tėvų autoritetas vaikams, tėvų poţiūris į rūkymo vaizdus filmuose, t.y. pritarimas ar nepritarimas. 10 proc. (259 respondentai) iš apklaustųjų paauglių pasakė, kad pradėjo rūkyti tuoj po filmo ţiūrėjimo. 17 proc. (107 respondentai) paauglių pradėjo rūkyti kur buvo didţiausias matytų rūkymo vaizdų skaičius (trečias ir ketvirtas ketvirtadaliai rodytų rūkymo vaizdų) 0,3 proc. (22 atvejai) paauglių, kur buvo rodytas maţesnis rūkymo vaizdų skaičius filmuose arba 2,7 karto daţniau pradėjo rūkyti kur buvo rodoma didesnis rūkymo vaizdų skaičius. Daţniau pradėjo rūkyti tie paaugliai, kurių tėvai rūkė. 52,2 proc. paauglių rūkymui pradėti turėjo įtakos rūkymo vaizdų rodymas filmuose. Tyrimo rezultatai parodė, kad filmų ţiūrėjimas su rūkymo vaizdais, sudaro prielaidą pradėti rūkyti paaugliams tuo anksčiau, kuo ankščiau ir ilgiau jie ţiūri filmus su rūkymo vaizdais. Net 3 kartus daţniau pradeda rūkyti tie paaugliai, negu tie kurie rečiau ţiūri filmus su rūkymo vaizdais. Filmai su rūkymo vaizdais taip pat veikia ir vaikus, kurių tėvai nerūko ir jie turi daugiau realistinių poţiūrių į rūkymą, tuo tarpu rūkančių tėvų vaikai turi didesnę riziką pradėti rūkyti. Tačiau reikalingi ilgiau trunkantys tyrimai, kaip filmai su rūkymo vaizdais veikia į paauglių tolimesnį rūkymo elgesį.
Kitas tyrimas buvo atliktas JAV ir apklausti 6522 paaugliai nuo 10 iki 14 metų, kurie ţiūrėjo 532 filmus su rūkymo vaizdais ir kokią tai turėjo įtaką rūkymo pradţiai paauglių tarpe. 10 proc. populiacijos paauglių pradėjo rūkyti. Iš jų 0,02 proc. paauglių po pirmame
ketvirtadalyje rodytų filmų pradėjo rūkyti [23], 0,06 proc. antrame ketvirtadalyje rodytų filmų, 0,11 trečiame ketvirtadalyje, 0,22 proc. ketvirtame ketvirtadalyje rodytų filmų pradėjo rūkyti. Taip pat tyrime buvo naudojami papildomi duomenys liečiantys amţių, giminystę, lytį, tėvų išsilavinimą, savęs vertinimą, įspūdţių ieškojimą (aš mėgstu daryti gėdingus arba pavojingus dalykus), savęs vertinimui klausiant: „ar aš noriu būti dar kuo nors?“, „man patinka kuo aš esu?“, „kaip aš atrodau?“. Taip pat buvo klausimai liečiantys papildomą uţsiėmimą: sportu, dalyvavimą šokių, muzikos klubuose, TV laidų ţiūrėjimą, video/DVD ar ţaidţiant kompiuterinius ţaidimus ir kiek valandų per savaitę praleidţiama laiko. Remiantis atliktu tyrimu paaiškėjo, kad rūkymo vaizdų demonstravimas kino filmuose yra pirmas rizikos faktorius pradėti rūkyti paaugliams. Rūkymo pradţia daţniausiai yra paauglių atsakas į socialinius įvykius, kurių veikiami paaugliai gali pradėti rūkyti arba ne. Tėvų bei globėjų rūkymas, auklėjimo metodai, įtaka vaikams, turėjo reikšmės paauglių rūkymo pradţiai [29].
Taip pat buvo vertinamas namiškių poţiūris į rūkymą klausiant: „ar gali įsigyti cigarečių be tėvų leidimo ir ţinios?“ ir savireguliacijos klausimai: „ar pirma paruoši pamokas, o po to kitur leidi laiką, ar atvirkščiai?“. Buvo pastebėta, kad paauglių amţius, tėvų rūkymas, įspūdţių sekimas, rūkančių draugų pavyzdys daţniau sąlygoja paauglių rūkymo pradţią, tuo tarpu tėvų išsilavinimas, rasė turėjo maţesnę įtaką paauglių rūkymo pradţiai [23].
Paskutiniame dešimtmetyje populiariuose JAV filmuose ypač komerciniuose padaţnėjo tabako vartojimo pavyzdţių: buvo perţiūrėta 490 filmų, iš jų 50 filmų buvo komerciniai. Buvo atliktas tyrimas įvertinant, kokią reikšmę rūkymo pradţiai turi rūkymo atvejų trukmė ir rūkymo daţnis rodytuose filmuose. Tabako rūkymo daţnis per minutę buvo nustatytas padalinus visus tabako rodymo atvejus iš filmo juostos ilgio demonstravimo per minutę. Tokiu būdu rūkymo daţnis 0,17 reiškia, kad 120 minučių trukmės filme apytikriai buvo 21 rūkymo atvejų arba vienas rūkymo atvejis kas 5 – 6 filmo minutes.
Taip pat buvo paţymėti filmai, kuriuose rūkė aktoriai. Per 10 metų periodą viename filme buvo stebėta 0,99 rūkymo atvejų, tuo tarpu paaugliams skirtuose filmuose buvo 1,26 rūkymo atvejų. Tabako rūkymo daţnis per minutę buvo maţesnis visuose rodytuose filmuose negu paaugliams skirtuose filmuose. Rūkymo daţnis R raide paţymėtuose filmuose ir dramose buvo kiek didesnis ir tai buvo dėl to, kad filmuose rūkė garsūs aktoriai.
JAV buvo atlikta kita studija, tikslu įvertinti rūkančių artistų įtaką tabako vartojimui [14].
Iš 453 rūkymo atvejų filmuose, rūkė 6 proc. aktorių ir jų tarpe buvo 3 proc. paaugliai – aktoriai rūkantys filme ir vaidine pagrindinėse rolėse. Ankstesni tyrimai
apimantys 1980 – 1990 metus, parodė, kad aktoriai gali būti daţniausiai baltaodţiai, vidurinės klasės, kurie yra patrauklūs ir kuriems sekasi gyvenime. Filmai kuriame yra toks rūkantis herojus buvo privilegijuoti ir tų filmų kino juostos buvo daţniau rodomos. 2002 metais buvo išnagrinėta apie 100 šeimyninių filmų, iš jų 88 buvo pateikti į DVD formatą ir buvo įvertinti 12,4 bilijonų dolerių. Šiame tyrime rūkymas buvo vertinimas kaip artistų elgesys ir rūkymo daţnis svyravo nuo 1 iki 17 rūkymo atvejų vienam veikėjui. Dviejuose trečdaliuose filmų buvo vienas rūkantis aktorius ir tik 37 proc. filmų nerodė rūkančių aktorių. Apie 15 proc. filmų buvo rodomas vienas tabako rūkymo atvejis, 18 proc. filmų 2 – 3 atvejai, 14 proc. 6 – 10 atvejai, 16 proc. – 11 ir daugiau atvejų. Komedijose aktoriai rūkė rečiau (4,5 proc.) negu nuotykių filmuose (7,1 proc.) arba dramose (7,7 proc.). G raide paţymėtuose filmuose aktoriai rūkė 1,4 proc. filmų. PG raide paţymėtuose filmuose aktoriai rūkė (1,3 proc.) rečiau negu aktoriai PG -13 raide paţymėtuose filmuose (5,2 proc.) ir R raide paţymėtuose filmuose (10 proc.). 92 proc. rodytų filmų nebuvo pastebėta tabako rūkymo pasekmių ir tik 8 proc. filmų buvo ţodinis aktorių pastabos dėl rūkymo ir tik 0,4 proc. atvejų filmuose buvo parodyta, kad rūkymas buvo mirties prieţastimi. Tuo tarpu Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija nurodo, kad rūkymas yra antroji mirties prieţastis pasaulyje.
57 filmuose rūkymas buvo parodytas kaip pašalinantis stresą veiksnys ir 31 filme, kaip atpalaiduojantis veiksnys. Pagrindiniai veikėjai rūkė 4 kartus daţniau negu pagrindiniai veikėjai ir vyrai aktoriai rūkė 2 kartus daţniau negu moterys aktorės ir baltos rasės aktoriai rūkė 50 proc. daţniau negu kitų etninių grupių aktoriai. Demonstruotuose filmuose rūkė 3,2 proc. vaikų.
2002 metais MMPA (Motion Picture Asocciation of America) išleido 7,3 bilijonų dolerių ir buvo parodyta 88 filmuose 453 tabako rūkymo atvejai. Vienas rūkymo atvejis kainavo kelis šimtus milijonų dolerių. Iš to kilo kaisimas: „kokį įspūdį galėjo palikti tabako rūkymo vaizdavimas filmuose?“. 4919 JAV paauglių atlikta anketinė apklausa parodė, kad rūkymo demonstravimas filmuose turėjo įtakos jiems pabandyti ir pradėti rūkyti ir buvo ţymus sveikatos rizikos veiksnys.
Paskutiniame dešimtmetyje tabako kompanijos naudojo agresyvią taktiką pritraukiant tabako vartotojus. Didţiausią dėmesį skyrė jaunoms moterims ir merginoms, ypač 12 – 17 metų amţiaus. Rūkymo scenose, rodomuose filmuose dalyvaudavo vis daugiau rūkančiųjų jaunų moterų aktorių, neţiūrint į tarptautinių sveikatos organizacijų kritiką.
Sargent ir kiti 2001 metais pastebėjo ţymų rūkymo vaizdų demonstravimą filmuose neţiūrint į rūkymo reklamos apribojimą. Pagrindiniai rūkantys aktoriai filmuose
buvo vaizduojami kaip malonūs, dėmesingi ir svarbūs. Tokios aktorių savybės ţiūrovų buvo vertinamos kaip tabako reklama [33].
S. Kamilia ir kiti analizavo rūkymo demonstravimą Hollyvudo filmuose ir parodė, kad rūkymas yra garsių aktorių pirmenybė ir jie daţniau rūkė filmuose skirtuose jaunesniems ţiūrovams ir paţymėtuose R raidės ţenklu.
Mentoch ir kiti palygino Hollyvudo rūkalių reklamą su realiais rūkalių demografiniais duomenimis ir pastebėjo, kad rūkymas daţniau demonstruojamas filmuose, kuriuose ignoruojamos neigiamos rūkymo pasekmės. Šie duomenys taip buvo patvirtinti Dalion ir kitų autorių.
Buvo įrodyta, kad rūkymo demonstravimas Hollyvudo filmuose suţadina paauglių dėmesį rūkymui ir veikia jų elgesį. Tinkle parodė, kad paaugliai, kurių mėgstamos kino ţvaigţdės rūkė kino filmuose, jie parodo palankesnį dėmesį rūkymui, negu paaugliai, kurių mėgstami kino aktoriai yra nerūkantys.
Sargent ir Distefan tyrinėjimai įrodė, kad rūkymo vaizdavimas filmuose skatina pradėti rūkyti paauglius [33].
1996 metais Western Australijos kompanija naudodama prieš rūkymą nukreiptą kino reklama paskatino naudoti ir kitoms prieš rūkymą nukreiptoms kompanijoms tokią reklamą.
Pechman studijos teigė, kad jauni ţmonės turi būti atsparūs rūkančių ţvaigţdţių artistų įtakai ir turi būti rodoma prieš rūkymo reklama prieš tuos filmus, kuriuose rodomos rūkymo scenos. Pechman tyrinėjimas rėmėsi psichologine veiksmo prieţastine teorija, kuri teigė, kad asmens noras veikti tam tikru būdu nukreipia jo valią veikti ir formuoja jo elgesio normas. Tai rodo, kad elgesio motyvas nukreipia patį elgesį. Pagal šią teoriją prieš rūkymą nukreipta reklama gali paskatinti atkreipti dėmesį rūkymui ir iššaukti realistinį rūkymo suvokimą. Remiantis galimų paskatų modelio išvystymo teorija, pagal kurią dėmesys keičiasi pagal pagrindinę taisyklę, kuri vertina informaciją iš esmės arba šalutiniu keliu, kurio įvertinimui reikia maţesnių pastangų. Prieš rūkymą nukreipta reklama, nukreipia dėmesį pagrindiniu keliu, kuris atsakingas uţ ilgai besitęsiančius elgesio pokyčius. Prieš rūkymą nukreipta reklama filmuose, kuriuose yra rodomos rūkymo scenos, ţiūrovus įtikina, kad rūkymas yra maţiau tinkamas poelgis ir ateityje jie maţiau norės bandyti rūkyti.
Centriniame Sidnėjuje buvo atliktas tyrimas 2002 metų birţelį ir paaugliai buvo apklausiami po filmo perţiūros po vienos savaitės (kontrolinė grupė) ir po dviejų savaičių (eksperimentinė grupė). Prieš rūkymą nukreipta reklama buvo rodoma 30 sekundţių prieš
filmą. Australijos nacionalinė tabako kompanija (NTC) atliko tyrimą, norėdama įvertinti rūkančius 18 40 amţiaus ţmones norinčius mesti rūkyti. Buvo apklausta apie 400 paauglių nuo 14 iki 17 metų amţiaus, kad įvertinti kaip juos veikia (NTC) reklamos šūkis: „kiekviena cigaretė Jums daro ţalą sveikatai“. Paaugliai daţniau negu suaugę teigia, kad tai padėjo jiems suţinoti apie rūkymo įtaką sveikatai ir 86 proc. nerūkančiųjų paauglių atsakė, kad ši kompanija jiems padėjo palaikyti nerūkančius, kad jie ir ateityje nerūkytų ir 80 proc. paauglių atsakė, kad kampanija juos įtikino surūkyti maţiau cigarečių. Buvo rodomo prieš rūkymą nukreipta reklama „Degutas“, kurioje buvo parodyta, kad kiekviena surūkyta cigaretė jų plaučiuose virsta derva. Kad paveikti paauglių suvokimą apie rūkymo kenksmingumą (NTC) kompanijos prieš rūkymą nukreipta tabako reklama buvo skaitoma moterišku balsu, nes paauglių rūkymo suvokimui pakeisti turėjo įtakos garsių aktorių balsas.
Po filmo perţiūros buvo apklausiami Pechman ir Shit„s sudarytu klausimynu ir atsakymai buvo vertinami pagal Likert skalės poţymius. Daţniausiai atsakymai buvo: norėčiau rūkyti; neţinau ar rūkyčiau, nes negaliu nuspręsti; negaliu rūkyti. Nerūkantieji daţnai atsakė, kad negerai, kad rūkymas yra demonstruojamas kino filmuose, taip pat nenorą rūkyti ateityje pareiškė daugiau nerūkantys, negu rūkantys respondentai.
2. TABAKO REKLAMOS UŢDRAUDIMAS
2005 m. vasario 27 dieną įsigaliojo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) parengta Tabako kontrolės pagrindų konvencija (TKPK), kurią ratifikavo 17 Europos regiono šalių. Tai tarptautinis dokumentas, nustatantis visoms šalims bendrus, minimalius reikalavimus tabako kontrolės srityje, reglamentuojančius tabako gaminių paklausos, pasiūlos maţinimą ir laisvos nuo tabako aplinkos sukūrimą. Šiuo teisės aktu siekiama, kad visame pasaulyje būtų vieningai imtasi priemonių rūkymo paplitimui ir ţalai ţmonių sveikatai maţinti tarptautiniu mastu.
Lietuvoje tabako kontrolės pagrindų konvencija pasirašyta 2003 metų rugsėjo mėn., o 2004 metų rugsėjo mėn. Ji ratifikuota seime.
2007 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo draudimas rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose. Airijoje ir Norvegijoje uţdrausta rūkyti visose darbo vietose, restoranuose. Dėl rūkymo uţdraudimo svarsto Suomija, Latvija, Čekija, Prancūzija, Danija.
Tuo tarpu Europos sąjungos šalys kaip (Suomija, Portugalija, Airija ir Jungtinė karalystė) uţdraudė tabako reklamą savo šalyse. Vokietija, Ispanija, Čekijos respublika ir Vengrija nepritaikė tabako kontrolės direktyvos nacionaliniuose įstatymuose. Tabako reklama televizijoje buvo ribojama nuo 1999 metų. 2003 metais Europos sąjunga nustojo ţymėti cigaretės (light lengvos, mild - švelnios), teigdamos, kad tai klaidina vartotojus apie rūkymo pavojingumą sveikatai. Buvo naudojami tokie absoliutūs įspėjimai sveikatai: "kaip rūkymas ţudo", "rūkymas sukelia vėţį" ir tai turėjo didesnį poveikį, kadangi tai buvo atspausdinta nacionaline kalba.
1962 metais gydytojų "Royal" kolegija iškėlė reikalavimą uţdrausti tabako reklamą ir rekomendavo išleisti įstatymus ribojančius tabako pardavimą ir tabako produktų reklamą. Tik 1971 metais susitarus vyriausybei ir tabako pramonės atstovams buvo pradėta spausdinti sveikatą įspėjantys pranešimai ant cigarečių pakelių. Iki 1965 metų buvo uţdraustos visos televizijos, kurios turėjo pelną iš cigarečių reklamos ir šis uţdraudimas tęsėsi iki 1991 metų. Nesurištos su televizija reklamos kompanijos, kurios buvo nepriklausančios televizijai buvo specialioje prieţiūroje reklamos srityje iki 1986 metų. Pasirodė remianti tabako ţenklinimą "Benson ir Hedges" kompanija, kuri rėmė įvairias spekuliacines parduotuves, kurios turėjo licenzijas ir pardavinėjo cigaretes paţymėtas tos kompanijos firminiais ţenklais (Silk Cut, Regal). Po 1997 metų rinkimų Leiboristų partija Jungtinėje
Karalystėje garantavo tabako reklamos uţdraudimą. Išleistas įstatymas buvo pavadintas "Tabako reklamos ir paramos aktas". 2001 metais Škotijos parlamentas taip pat uţdraudė cigarečių reklamą ne tik kino filmuose ir televizijoje, bet ir parduotuvėse, alinėse, klubuose, rėmimą svarbių gyvenimo įvykiu kaip konferencijų, taip pat paramą įvairių sportinių ţaidimų. Jungtinėje karalystėje tai buvo uţplanuota įvykdyti 2003 - 2005 metų bėgyje. Tačiau buvo padarytos, kai kurios išimtys:
1. Reklamai skirtai tarp tabako pramonės įmonių. 2. Reklamai ţurnaluose, kurie buvo skirti visuomenei.
3. Reklamai parduotuvėse, klubuose, jeigu 30 proc. reklamos buvo pateikta su sveikatai pavojingu ţenklu.
4. Reklamai kitoms tabako rūšims, kaip cigarai, uostomas tabakas ir rūkymo priedams parduodamiems daugiau negu 50 proc. rūkaliams.
Valstybinė cigarečių prekybos valdyba, išduodama leidimą prekiauti, nurodė, kad leidţia pavaizduoti tinkamą prekės ţenklą su uţrašu, bet be jokios reklamos. Tačiau tabako kompanijos sugebėjo pasinaudoti tuo ir pradėjo spausdinti nevienareikšmiškus uţrašus kaip: "Jūs niekada nesijausite vienišas su Strand", arba "Laimė turėti cigarą vadinama Hamletu". Ir tie uţrašai buvo kaip tam tikra tabako reklama. Tabako pramonės kompanijos rėmė ir televizijos programas. Pvz.: JAV naujoji televizijos programa, kuri vadinosi "Camel" naujienų karavanas, buvo remiama "Camel" cigarečių kompanijos ir per tą programą buvo rodoma reklama su pelenine ant stalo ir "Camel" ţenklu uţ jos, tokiu būdu buvo reklamuojama "Camel" cigarečių kompanija visuomenei.
Kanadoje tabako produktų reklamos draudimas buvo pradėtas remiantis tabako produktų aktu. 1988 metais visi tabako produktai turėjo turėti perspėjamuosius ţenklus kiekviename įpakavime. Tačiau Macdonalds iškėlė ieškinį vyriausybei, nes buvo naudojami nesuderinti įspėjamieji ţenklai ir į tai buvo ţiūrima kaip į kalbos taisyklių paţeidimą. 1995 metais Kanados Aukščiausiasis teismas pripaţino ieškinį teisingu, kas liečia kalbine formą, tačiau atmetė, kad šie rašyti įspėjimai nepaţeidţia ţodţio teisės ir laisvės ir davė nurodymą vyriausybei pataisyti nutarimą, dėl įspėjamųjų ţenklų ţodinės formuluotės ant tabako produktų.
Iki 2003 metų tabako pramonė rėmė kultūrinius gyvenimo įvykius ir sportą: kaip Benson ir Hedges "Ugnies simfonija" (Toronte ir Vankuveryje) ir buvo leidţiama kompanijų pavadinimus rodyti šios simfonijos reklamose. Svarbiu įvykiu buvo tabako reklamos uţdraudimas Kanados "Granprix" automobilių lenktynėse Monrealyje.
Australijoje 1992 metais tabako reklamos draudimo aktas uţdraudė tabako visų rūšių reklamą įskaitant ir sporto įvairių šakų rėmimą ir kultūrinių renginių rėmimą, išskyrus renginius, kurie vyksta namų aplinkoje. Sveikatos ministerija nustatė laikyti įvykius tarptautiniais, jeigu jie neprasideda Australijoje ir taip pat tabako reklama turi būti draudţiama. Nuo 2006 metų draudimo aktas buvo taikoma dviems įvykiams: Australijos motociklų varţyboms "Granprix" ir Australijos Formulės- 1 "Grandprix" varţyboms. Tolimesnės įstatymų pataisos leido apdovanoti kiekvieną varţybų dalyvį po 2006 metų Formulės - 1 "Grandprix" varţybų, jeigu varţybose nebuvo naudojama tabako reklama.
Williams Formulės-1 komanda buvo pirma komanda, kuri lenktyniavo be tabako kompanijos rėmimo. Mc.Laren atsisakė patalpinti West ţenklą ir todėl neturėjo tabako kompanijos rėmimo. Tačiau Ferrari komanda atnaujino arbitraţą su Phillip Moris ir tęsė Marllboro cigarečių ţenklinimą iki 2007 metų. Phillip Moris yra vienintelė kompanija, kuri ţada remti cigarečių reklamą Formulės - 1 rungtinių sezone 2007 metais.
2.1. Prieš rūkymą nukreipta reklama kino ir TV filmuose
Pirmiausiai prieš rūkymą nukreipta reklama prasidėjo Floridoje. Floridos valdţia sukūrė efektyvią tabako reklamos kontrolę filmuose ir televizijoje, taip pat suorganizavo prieš rūkymą nukreiptas auklėjimo kampanijas mokyklose, aprūpindama jas specialiomis priemonėmis ir mokytojais. Dėl to 2003 metais 50 proc. sumaţėjo rūkalių vidurinėse mokyklose, o 35 proc. aukštosiose mokyklose. Tai turėtų būti pavyzdys ir kitoms valstijoms.
2001 metais buvo sukurtas Robert Wood Johnson fondas turintis 12 milijonų dolerių, kurie buvo panaudoti prieš rūkymą nukreiptai kampanijai kurios aktyviausias veikėjas buvo profesorius Stan Glantz. Profesorius Stan Glantz išanalizavo 5 filmus iš 20 paklausiausių rodomų filmų nuo 1990 iki 1996 metų. Šiuose filmuose 57 proc. pagrindinių veikėjų rūkė, palyginus su 14 proc. rūkančiųjų ţmonių bendroje populiacijoje. 80 proc. rūkančiųjų buvo vyrai aktoriai. Palygindamas kitas studijas, kurią jis atliko nuo 1960 iki 1990 metų ir išanalizavo 2 filmus iš 20 populiarių filmų, palyginus šias studijas, jis padarė išvadą, kad rūkančiųjų socialinė ir ekonominė būklė filmuose ţymiai pakito iki 1990 metų palyginus su ankstesniais dešimtmečiais. Kai tuo tarpu rūkymas realiame gyvenime daugiau paplitęs tarp ţemesnio socialinio sluoksnio ţmonių. Laike 1980 metų tabako industrija stengėsi daugiau remti rūkymo filmus su rūkymo vaizdais. Profesorius Stan Glantz padarė išvadą, kad grieţta prieš rūkymą nukreipta reklama turėtų būti rodoma prieš kiekvieną filmą ir filmų reţisieriai turėtų atsisakyti uţmokesčio arba bet kokios kitos naudos iš filmų su tabako
vaizdais.
Daugelis tabako kompanijų sugeba taip pateikti ir prieš tabaką nukreiptas reklamas, kurios tarsi skatina domėtis tabaku ir sumaţina sveikatos stiprinimą bei padidina rūkymo paplitimą. Tačiau prieš tabaką nukreipta reklama turėtų atkreipti rūkalių dėmesį į rūkymo riziką sveikatai ir motyvuoti rūkalius maţinti ir atsisakyti rūkymo. Tabako kompanijos, remdamos prieš tabaką nukreiptą reklamą televizijoje ir kino filmuose, turėtų būti suinteresuotos rūkymo įpročių maţinimui jaunimo ir suaugusiųjų tarpe. Tačiau daţnai tabako kompanijos sugeba šitą klausimą ignoruoti, prisidengdami finansine nauda. Pvz.: JAV tabako kompanijos rėmė ankstyvąsias TV programas ir dalyvaudavo naujose reklamavimosi priemonėse. Beveik kiekvienas TV šou turėjo kiekvienos savaitės pagrindinį tabako kompanijos rėmėją ir buvo numatoma, kad pačios kino ţvaigţdės naudos arba pritars tabako gaminiams. Pvz.: kino filme „Toperis“, kuriame vaidino aristokratiškasis Cosmo Toperr buvo tiesiog išprotėjęs dėl savo „Camel“ (firminis tabako pavadinimas): „Jos yra tokio švelnumo, kokios man patinka ir jų kvapas yra būtent toks, koks man patinka“. „Topper“ kino epizodo pabaigoje kita aktorė pareiškia, kad nemokamos cigaretės iškeliauja suţeistiems kariškiam į veteranų ligonines, esančias įvairiuose šalies kampeliuose. „Kokia širdinga pramonė!“ „Rūkykite, vaikinai, gydytojų nurodymas!“[15].
Viena iš televizijos ţvaigţdţių buvo šokantis „Old Gold“ cigarečių pakelis su dailiomis kojytėmis ir pranešėjęs tuo metu ţadėjo skonį, „kurį pagamino tabako gamintojas, o ne medikas“[15].
Kita reklama pritaikyta pagal muziką buvo „Winston geras skonis, kokį cigaretė ir turėtų turėti“. Kai švietimo darbuotojai uţprotestavo šią reklamą, tai „Winston“ atsakė nauju devizu: „Ko Jūs norite, geros gramatikos ar gero skonio?“.
Viena garsi kino ţvaigţdė aktorius Duke reprezentuodamas „Camel“ cigaretes, labai palankiai atsiliepė apie gaminį: „Švelnus ir gero skonio, pakelis po pakelio. Ir aš ţinau, aš rūkau jas jau 20 metų“.
Šeštajame dešimtmetyje Flinstaunų transliaciją televizijoje rėmė cigarečių gamintojas ir pagrindiniai veikėjai rūkė „Winston“ cigaretes.
Buvo sukurti animaciniai filmai vaikams, kurie siūlė pirkti „Chesterfield King“ cigaretes stilingame reklaminiame pakete, iš kurio pasigirsdavo balsai įsomintinų visų laikų vaikiškų filmukų herojų (Huckleberry Hound, Yogi Bear, Snagglepuss, Mutley, Quick Draw McGraw).
Kitame televizijos šou „Adamsų šeimynėlė“ buvo atliekamas pasikartojantis priedainis „Dutch Masters“ (cigarai) choro.
Cigarečių kompanijos tabako reklamose savo herojus vaizdavo kaip motyvuotus, aktyvius ir lojalius, kurie pareikšdavo: „aš ir mano Winston, mes gavome tikrai gerą dalyką“, o rūkantieji „Marlboro“ pareiškė: „ateik ten, kur yra malonus kvapas“, kai tuo tarpu „Camel“ rūkoriai ţada: „dėl Camel aš nueičiau mylią“.
Tabako kompanijos visuomet ieškojo naujų būdų, kaip pakeisti savo gaminius ir sukurti naujas reklamos rūšis. Pvz.: Benson ir Hedges sukūrė gaminio pavadinimą, pasišaipydami iš savo gaminio, pavaizduodami, kokių akivaizdţių nepatogumų gali atsirasti rūkant ilgesnes cigaretes.
Tačiau uţdraudus tiesioginę tabako reklamą, JAV tabako kompanijos uţdirbo 220 milijonų dolerių iš anti tabako reklamos. Pvz.: Kanados šalies cigarečių pakelyje pavaizduota reklama su kaukole ir šalia paţymėta liepsna, skatinanti uţsidegti cigaretę su pliuso ţenklu ir reklamos pavadinimu „Šviesa šalia“ [14].
2.2. Tabako naudojimo apribojimas vaikams ir paaugliams
Maisto ir vaistų administracija (FDA) 1996 metais paskelbė galutines taisykles liečiančias tabaką federaliniame registre, kuris reguliavo pardavimą bei cigarečių paskirstymą su tikslu sumaţinti rūkymą vaikų ir paauglių tarpe. FDA pradėjo intensyvias investicijas į tabako pramonę tikslu sumaţinti tabako naudojimą. Šios taisyklės draudė parduoti cigaretes ir bedūmį tabaką vaikams iki 18 metų. Šis reikalavimas buvo priimtas, dėl daţnėjančių mirties atvejų sukeltų rūkymo JAV. Daugiau negu 400 amerikiečių miršta kiekvienais metais dėl rūkymo ir tai yra daţniau negu dėl AIDS, autoįvykių, alkoholio, nelegalių vaistų, suicidų ir gaisrų bendrai paėmus. Rūkymas daţai priveda prie nikotinines priklausomybes ypatingai vaikų ir paauglių tarpe (apytiksliai 3 milijonai Amerikos paauglių). Kiekvienais metais 1 milijonas paauglių tampa pastovūs rūkaliais. JAV atlikti tyrimai parodė, kad kuo ankščiau pradeda rūkyti vaikai ir paaugliai, tuo jie daţniau tampa priklausomi nuo nikotino. 28 proc. suaugusiųjų, kurie kasdien rūko buvo pradėję rūkyti neturėdami 18 metų ir pusė iš jų buvo pastovūs rūkoriai tame amţiuje. Rūkantys nuo 12 iki 17 metų amţiaus paaugliai, atsakė, kad 70 proc. iš jų gailisi, kad jie pradėjo rūkyti ir 66 proc. atsakė, kad jie norėtų mesti rūkyti. Vėlesni tyrimai parodė, kad vaikai ir paaugliai pradeda rūkyti vis ankstesniame amţiuje.19 proc. 9 - 12 klasės berniukų, pareiškė, kad jie naudoja uostomą tabaką. Tolimesnės studijos parodė, kad ne visada jauni ţmonės supranta rimtą riziką sveikatai arba galvoja, kad tai jų neliečia. Tokią nuomonę formuoja tabako pramonės naudojami firminiai tabako ţenklai, nurodantys, kad tabako produktas yra malonus, jaudinantis ir nesukeliantys priklausomybės.
Tačiau sveikatos ministerija įspėjo apie nikotino priklausomybės pavojų ir įpareigojo FDA, kad ji turi teisė juridiškai apriboti tabako produktų vartojimą. Pirmiausiai FDA turėtų rūpintis vaikais ir paaugliais, kad juos apsaugoti nuo tabako ţalingo poveikio. Geriausias būdas - uţdrausti pardavinėti cigaretes arba uostomą tabaką vaikams ir paaugliams iki 18 metų. Taip pat šiuo įstatymu buvo įpareigotos įmonės ir importuotojai laikytis tabako produktų pardavimo, paskirstymo taisyklių [42].
JAV federalinis įstatymas draudė parduoti cigaretes ir uostomą tabaką vaikams ir paaugliams iki 18 metų. 1994 metais JAV chirurgų asociaciją aprašė 13 studijų tabako pardavimo atveju ir iš jų 61 proc. buvo parduota ir įsigyta nelegaliai, 90 proc. uostančių tabaką jaunuolių buvo iš aukštųjų mokyklų. Tolesnis tyrimas parodė, kad 70 proc. nelegaliai parduotų produktų sumaţėjo 5 proc. laike 2 metų ir 50 proc. buvo maţiau rūkančių mokinių tarp 7 - 8 klasės mokinių tarpe, nes buvo priimtos tabako naudojimo, apribojimo taisyklės. Šioje taisyklėje buvo numatytos kelios atsargos priemonės:
1. Draudţiama parduoti tabaką iki 18 metų amţiaus ir pirkėjas turėjo parodyti dokumentą su foto nuotrauką su gimimo data. (Tačiau 6 proc. paauglių atsakė, kai jiems buvo 15 metų ir kai jie bandė įsigyti cigaretes, niekas neklausė kiek jiems metų ir neprašė asmens dokumento).
2. Minimalus tabako įpakavimo dydis. Tai yra 20 cigarečių viename pakelyje. Tai buvo kaip atsargos priemonė, kad vaikams neparduoti maţų, nebrangių cigarečių pakelių ir papratai lengvai pasiekiamas "vaikiukas" su tokiu cigarečių įpakavimu. (Australijoje atlikti tyrimai parodė, kad 56,3 proc. paauglių nuo 14 iki 15 metų amţiaus daugiau pirko vaikiškus cigarečių pakelius, palyginus su 8 proc. suaugusiųjų). 3. Cigarečių pardavimo automatai. JAV '1994 metais chirurgų asociacija
aprašė 9 cigarečių pardavimų iš automatų atvejus vaikams ir paaugliams, tyrimai parodė, kad vaikai ir paaugliai daţniau pirkdavo cigaretes iš pardavimo automatų ir 22 proc. 13 metų paauglių ir 2 proc. 17 metų paauglių pirko cigaretes iš pardavimo automatų. FDA taisyklės nustatė, kad reikia riboti cigarečių pardavimą iš automatų viešosiose vietose, išskyrus naktinius klubus ir kazino, kur paaugliai iki 18 metų neįleidţiami.
4. Apsaugos priemonės liečiančios savitarną. JAV nacionalinės mokslo akademijos instituto tyrimai, parodė, kad 40 proc. studentų įsigyja cigarečių savitarnos parduotuvėse. Todėl, buvo patarta riboti cigarečių
pardavimą savitarnos parduotuvėse.
5. Prekių uţsakymas paštu. FDA nurodė taisyklę, kad uţsakant prekę paštu, turi būti nurodomas pirkėjo amţius. Tačiau šis draudimas sulaukė daug oponentų, kurie teigė, kad cigarečių pardavimas uţsakant paštu turi būti nutrauktas. Bet dauguma suaugusiųjų rūkalių pritarė, kad šis būdas ir pigesnis įsigyti cigaretes. FDA nutarė leisti pirkti cigaretes paštu, sustiprinant pašto siuntinių kontrolę.
6. Laisvas cigarečių pavyzdţių pardavimas. Cigarečių pakeliai daţnai parduodami gatvėse, kioskeliuose, kartais koncertuose. Tai sudaro galimybę lengvai nusipirkti cigarečių jauniems ţmonėms. New Jersey atlikta apklausa parodė, kad 1/3 iš 500 apklaustų aukštųjų mokyklų studentų, įsigijo cigaretės iš gatvėse esančių kioskelių, kai jiems dar nebuvo suėję 16 metų. Tačiau oponentų nebuvo pasiūlyta kaip a(riboti šį cigarečių įsigijimo būdą.
FDA nutarė apriboti cigarečių reklamą nukreiptą vaikams ir paaugliams 1995 metais.
Tuo tikslu buvo nutarta išimti spalvotą tabako reklamą ir palikti tik juodai baltą reklamos spalvą ir reklamos tekstas turėtų būti vieno formato. Be to tabako kompanijoms buvo uţdrausta platinti ir parduoti tabako ţenklais paţymėtus drabuţius, marškinėlius, kepures ir kitą sportinį inventorių. Taip pat tabako ţenklais uţdrausta naudoti remiant muzikinius, kultūrinius gyvenimo įvykius. Tačiau tabako kompanijų firminius pavadinimus buvo leidţiama reklamuoti remiant sportinius ir kultūrinius įvykius.
3. NETIESIOGINĖ TABAKO GAMINIŲ REKLAMOS KONTROLĖ
Lietuvoje kasmet nuo rūkymo sukeltų ligų miršta daugiau kaip 7000 ţmonių, o pasaulyje, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 3 milijonus.
Tyrimų duomenimis, Lietuvoje rūko apie 53 procentai vyrų ir apie 16 procentų moterų. Šis ţalingas įprotis paplitęs ir tarp jaunimo. Lietuvoje atliktų tarptautinių tyrimų duomenimis, jau ketvirtadalis jaunesniųjų moksleivių yra bandę rūkyti, o dešimtokų - beveik du trečdaliai. Yra ţinoma, kad 61,5 procento 15-16 metų moksleivių (78,7 procento berniukų ir 53,1 procento mergaičių) buvo rūkę kuriuo nors gyvenimo laikotarpiu. Svarbus rodiklis – moksleivių rūkymas kasdien paskutines 30 dienų, rodantis, kad jie nuolat rūko. Lietuvoje yra apie 25 procentus (34 procentai berniukų ir 18 procentų mergaičių) tokių moksleivių [41].
Lietuva viena pirmųjų Rytų Europoje 1995 metais priėmė Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas atitinkantį tabako kontrolės įstatymą. Įstatyme, be kita ko, numatyta visiškai uţdrausti tabako reklamą. Tačiau panaikinus instituciją, kuri pagal šį įstatymą buvo atsakinga uţ tabako gaminių reklamos ir pardavimo rėmimo kontrolę, ši nuostata iki šiol nevykdoma, tabako reklama beveik neribojama. Neuţtikrinama nerūkančiųjų teisė kvėpuoti švariu, be tabako dūmų oru. Daugelyje įmonių ir organizacijų nėra specialių rūkyti skirtų patalpų (vietų) arba jos neatitinka nustatytųjų reikalavimų. Restoranuose, kavinėse ir kitose visuomeninio maitinimo įmonėse nėra vietų, skirtų nerūkantiems lankytojams. Dėl laboratorinės įrangos bei lėšų stokos šiuo metu neatliekama dervų, nikotino ir kenksmingųjų medţiagų kontrolė, todėl negalima uţtikrinti, kad realizuojami tabako gaminiai atitiktų visus nustatytuosius kokybės ir higienos reikalavimus. Atsiţvelgiant į rinkos situaciją, reikia tobulinti didmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo tvarką ir apskaitą, patvirtinti naujas maţmeninės prekybos, įspėjamųjų uţrašų ir kenksmingųjų medţiagų ţymėjimo ant pakuočių taisykles, parengti darboviečių įrengimo bendruosius nuostatus ir kitus norminius dokumentus.
Tabako gamyba Lietuvoje monopolizuota. 1997 metais Klaipėdoje uţdaroji akcinė bendrovė “Philip Morris Lietuva” pastatė naują 6 milijardus cigarečių per metus gaminantį fabriką. Didėja ne tik gamyba, bet ir importas bei eksportas. Aktualios cigarečių kontrabandos problemos. Oficialiais 1996 metų duomenimis, per metus vienas namų ūkio narys tabako gaminiams išleidţia apie 50 litų, iš viso tabako gaminių parduodama beveik uţ 300 mln. litų 800 tūkstančių rūkančių Lietuvos gyventojų. Pasaulyje nuo 1967 metų iki 1997 metų surūkytų cigarečių padaugėjo nuo 2,8 trilijono iki 5,7 trilijono [20].
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo įgyvendinimui uţtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigė Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą. Svarbiausias šios tarnybos uţdavinys – kartu su ministerijomis ir kitomis Vyriausybės įstaigomis formuoti ir įgyvendinti valstybinę tabako kontrolės politiką, koordinuoti sektorių darbą.
Kovoti su rūkymu ypač padeda visuomenės sveikatos ugdymas ir gyventojų sveikatos mokymas. 1992 metais pradėta įgyvendinti nacionalinė moksleivių rūkymo profilaktikos programa, apimanti 43 Lietuvos rajonus ir 11 miestų. Dėl lėšų stokos įgyvendinama tik iš dalies ne tik ši, bet ir kitos valstybės ir savivaldybių sveikatos stiprinimo programos (sveikatos propagandos, sveikos gyvensenos įtvirtinimo ugdymo institucijose, hipertenzijos kontrolės, širdies ir kraujagyslių, onkologinių ir kitų ligų profilaktikos, tabako, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencijos), į kurias įtraukti ir rūkymo profilaktikos klausimai.
Valstybėse, kuriose rūkymas buvo itin paplitęs, rūkalų vartojimas lėmė 90 procentų visų mirčių nuo plaučių vėţio, 75 procentus visų mirčių nuo bronchito ir emfizemos ir apie 25 procentus – nuo širdies ligų. Ne maţiau kenkia dūmai aplinkoje.
Atsiţvelgiant į epideminį rūkymo plitimą ir realius jo padarinius ţmonių sveikatai, pasaulinės konferencijos “Tabakas ir sveikata” (Paryţius, 1994 metai), Europos Sąjungos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (1997 metų liepos mėnuo), Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regioninio komiteto (Stambulas, 1997 metų rugsėjo mėnuo) rezoliucijose pateikti šie svarbiausieji kovos su rūkymu ir tabako kontrolės strategijos principai:
1) skatinti ţmones nepradėti rūkyti, ypač daug dėmesio skirti sveikatos ugdymui ir mokymui, informacijos apie rūkymo ţalą sveikatai skleidimui;
2) uţdrausti įstatymais tiesioginę ir netiesioginę tabako gaminių reklamą, renginių rėmimą;
3) pritarti mokesčių uţ tabako produktus didinimui ir jų naudojimui visuomenės sveikatai stiprinti, sveikatos švietimo kampanijoms rengti; 4) uţtikrinti prieinamą pagalbą metantiesiems rūkyti;
5) uţdrausti rūkyti viešuosiuose pastatuose ir darbo vietose, nes kiekvienas 6) ţmogus turi teisę kvėpuoti švariu oru;
7) sumaţinti kenksmingųjų medţiagų kiekį cigaretėse, uţdrausti priedus, kurie didina nikotino efektyvumą ir skatina priklausomybę, reikalauti iš
gamintojų įrodymų, kad cigaretėms gaminti naudojami nekenksmingi priedai;
8) atsiţvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, padidinti įspėjamųjų uţrašų apie ţalą sveikatai veiksmingumą (įvairumą, keičiamumą, jų dydį ir matomumą);
9) mokytis geriau kovoti su tabako kontrabanda;
10) stiprinti sektorių bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą.
Dešimtys milijonų ţmonių metė rūkyti, dėl to maţiau sergama visomis su rūkymu susijusiomis ligomis, pagerėjo ţmonių sveikata ir pailgėjo vidutinė gyvenimo trukmė. Lietuvoje ţmonės taip pat gali gyventi sveikiau ir būti sveikesni, rūkymas gali ir turi būti šalinamas iš gyvenimo [41].
