LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA
Iveta Mykolaitytė
PROFESINIS POTRAUMINIO STRESO SINDROMAS
MEDICINOS SRITIES DARBUOTOJŲ TARPE:
DIAGNOSTIKA IR KOMPENSAVIMAS ES ŠALYSE
BEI POREIKIS IR GALIMYBĖS LIETUVOJE
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovė: Lektorė dr. Rita Raškevičienė
Kaunas 2020
2
2. TURINYS
3. SANTRAUKA ... 4 Summary ... 5 4. PADĖKA ... 6 5. INTERESŲ KONFLIKTAS... 66. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6
7. SANTRUMPOS ... 7
8. SĄVOKOS ... 8
9. ĮVADAS ... 9
10. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
10.1. Darbo tikslas ... 10
10.2. Darbo uždaviniai ... 10
11. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
11.1. Profesinio potrauminio streso sutrikimo ir su darbu susijusio potrauminio streso sutrikimo apibrėžimai ... 11
11.2. Potrauminio streso sutrikimo diagnostikos kriterijai ... 12
11.3. Profesinės ligos kriterijai Lietuvoje ... 13
11.4. Profesinio ir su darbu susijusio potrauminio streso sindromo aspektai medikų populiacijoje ... 14
11.5. Profesinio potrauminio streso sindromo prevencijos darbovietėje svarba .. 16
11.6. Kai kurių Europos sąjungos šalių profesinių ligų diagnostikos ir kompensavimo palyginimas profesinio potraumio streso sutrikimo atveju ... 17
11.6.1. Danijos profesinių ligų nustatymo ir kompensavimo sistema ... 17
11.6.2. Italijos profesinių ligų nustatymo ir kompensavimo sistema... 18
11.6.3. Švedijos profesinių ligų nustatymo ir kompensavimo sistema ... 19
11.6.4. Nyderlandų profesinių ligų nustatymo ir kompensavimo sistema ... 21
11.6.5. Lietuvos profesinių ligų nustatymo ir kompensavimo sistema ... 21
3
13. REZULTATAI ... 27
13.1. Demografiniai rodikliai ... 27
13.2. Profesiniai emociškai žalojantys, stresogeniniai veiksniai ... 28
13.3. Tvarkymasis su emociškai žalojančiu įvykiu ... 35
13.4. Pokyčiai darbe po emociškai žalojančio įvykio ... 39
13.5. Pagalba po emociškai žalojančio įvykio ... 40
13.6. Potrauminis streso sutrikimas po emociškai žalojančio įvykio darbe... 43
14. REZULTATŲ APTARIMAS ... 47
15. IŠVADOS ... 51
16. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 52
17. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 53
18. PRIEDAI ... 58
Priedas Nr. 1 - Sugeneruotas apklausos sertifikatas iš apklausa.lt svetainės ... 58
Priedas Nr. 2 - Pilna šio mokslinio darbo tyrimo anketa ... 59
Priedas Nr. 3 - TSQ, Traumos simptomų klausimyno autoriaus sutikimas ... 65
4
3. SANTRAUKA
Autorius: Iveta Mykolaitytė
Darbo pavadinimas: Profesinis potrauminio streso sindromas medicinos srities darbuotojų tarpe: diagnostika ir kompensavimas ES šalyse bei poreikis ir galimybės Lietuvoje
Tikslas: ištirti profesinio potrauminio sutrikimo sindromo aspektus Lietuvos medicinos srities darbuotojų tarpe, palyginti juos su užsienio tyrimų rezultatais, aptarti ir palyginti priemones, kurių imasi ES valstybės, įtarus ir nustačius su profesinį potrauminio streso sindromo atvejį.
Metodai: Siekiant įvertinti su darbu susijusio potrauminio streso sindromo aspektus buvo atlikta anketinė medicinos darbuotojų apklausa. Naudota anketa, susidedanti iš klausimų apie emociškai žalojančius įvykius darbe, taip pat jų padarinius bei šių padarinių prevenciją. Šie atsakymai lyginti su kitų šalių medicinos darbuotojų atsakymais.
Rezultatai: Tyrime dalyvavo 210 respondentų, atrinktos 206 anketos (13% rezidentai, 23% gydytojai ir 57% slaugytojai). Dažniausiai pasirinktas emociškai žalojantis įvykis iš pateikto tyrime sąrašo buvo susidūrimas su paciento artimųjų emocijomis ir jų valdymas, o dažniausiai įrašytas – jauno žmogaus mirtis. Pateikta traumuojančių, stresogeninių veiksnių analizė, atsižvelgiant į įvairias demografines charakteristikas: darbo pobūdį, darbuotojų amžių ir darbo stažą. Taip pat ištirtos sąsajos tarp gresiančio potrauminio streso sindromo ir emociškai žalojančių veiksnių bei gresiančio potrauminio streso sindromo ir esamų potreuminio streso simptomų.Tyrime buvo nustatyta, kad Lietuvoje, ypač slaugytojų tarpe, potrauminio streso simptomai labai paplitę. Vakarų Europos šalyse jau daug laiko kreipiamas dėmesys į psichosocialinius profesinius rizikos veiksnius. Danijoje dar 2005 m. potrauminis streso sutrikimas pripažintas kaip profesinė liga. Užsienyje, apžvelgtose šalyse (Danija, Italija, Švedija, Nyderlandai), kitaip nei Lietuvoje, profesinių ligų nustatymu užsiima tik viena institucija. Užsienio valstybės turi platesnį profesinių ligų kompensavimo mechanizmą.
Išvados: atliktas anketinis tyrimas leidžia teigti, jog dažniausiai pasitaikantys emociškai žalojantys įvykiai yra susidūrimas su paciento artimųjų emocijomis ir jų valdymas bei jauno žmogaus mirtis. Potrauminio streso simptomai labai paplitę, ypač slaugytojų tarpe.
Užsienyje, kitaip nei Lietuvoje, profesinių ligų nustatymu užsiima tik viena institucija. Užsienio valstybės turi platesnį profesinių ligų kompensavimo mechanizmą.
5 SUMMARY
Author: Iveta Mykolaityte
Title: Occupational Post-traumatic Stress Disorder among Healthcare Workers: Diagnostics and Compensation in the EU Countries and the Necessity and Possibilities of Recognition in Lithuania.
The Aim: to study the aspects of occupational post-traumatic disorder syndrome among Lithuanian medical workers, to compare them with the results of foreign research, to compare and discuss the measures taken by EU countries in case of suspicion or recognition of occupational post-traumatic stress disorder.
Methods: in order to assess the aspects of work-related post-traumatic stress disorder, a survey was conducted using questionnaire consisting of questions about emotionally damaging events at work, as well as their consequences and the prevention of these consequences. These responses were compared with the responses of medical staff from other countries.
Results: 210 respondents participated in the study, 206 questionnaires were selected (13% residents, 23% doctors and 57% nurses). The most frequently selected emotionally damaging event from the list presented in the study was collision and control with the emotions of the patient's loved ones, and the most written in was the death of a young person. An analysis of traumatic, stressogenic factors is presented, taking into account various demographic characteristics: nature of work, age of employees and length of service. The links between threatening post-traumatic stress disorder and emotionally damaging factors and threatening post-traumatic stress disorder and existing post-traumatic stress symptoms were also investigated. Results on the symptoms of post-traumatic stress in this study has shown that they are quite common in Lithuania, especially among nurses. Psycho-social occupational risk factors have long been the focus of attention in Western European countries. In Denmark in 2005 post-traumatic stress disorder is recognized as an occupational disease. Abroad, in the countries surveyed (Denmark, Italy, Sweden), unlike in Lithuania, the recognition of occupational diseases is carried out by only one institution. Foreign countries have a broader mechanism for compensating for occupational diseases.
Conclusions: The questionnaire survey revealed that the most common emotionally damaging event is the encounter and control with the emotions of the patient’s relatives and the death of the young person. Symptoms of post-traumatic stress are very common, especially among nurses.
Keywords: post-traumatic stress disorder, healthcare workers, occupational disease.
6
4. PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju už pagalbą, patarimus ir skirtą laiką darbo vadovei LSMU ligoninės KK gydytojai ir LSMU MA VSF Aplinkos ir darbo medicinos katedros lektorei dr. Ritai Raškevičienei.
Taip pat labai dėkoju visiems medicinos darbuotojams, nepagailėjusiems savo brangaus laiko ir atsakiusius į anketos klausimus.
Noriu padėkoti ir Prof. Chris Brewin, suteikusiam leidimą naudotis jo su kolegomis sukurtu Traumos simptomų klausimynu – Trauma Screening Questionnaire.
5. INTERESŲ KONFLIKTAS
Interesų konflikto rašant šį darbą autoriui nebuvo.
6. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Etikos komiteto leidimo Nr. BEC-MF-273.7
7. SANTRUMPOS
DSM-V – Amerikos psichiatrų asociacijos „Psichikos sutrikimų diagnostinis ir statistinis vadovas“, penktasis leidimas
EHIS- Europos gyventojų sveikatos tyrimas ES – Europos Sąjunga
HADS (angl. Hospital Anxhiety and depression scale) - HAD skalė: depresijos ir nerimo sutrikimų vertinimo instrumentas
LR – Lietuvos Respublika
LRS – Lietuvos Respublikos Seimas PSO – Pasaulio sveikatos organizacija PTSS – potrauminio streso sindromas
TLK-10-AM - Tarptautinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija, dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas, Australijos modifikacija
TSQ (angl. The Trauma Screening Questionnaire) - Traumos simptomų klausimynas VSDF- Valstybinio socialinio draudimo fondas
8
8. SĄVOKOS
Anuitetas - kasmetė išmoka (renta), periodinėmis įplaukomis;
Darbingumo netekimas – darbingumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba dėl susirgimo profesine liga. Netektas darbingumas išreiškiamas procentais;
Emociškai žalojantis įvykis (angl. adverse event, adverse – turintis negatyvias ar žalojančias pasekmes) – stresogeninis įvykis, tam tikras grėsmę ar iššūkį padėčiai, saugumui, sveikatai, gerovei, įsitikinimams ir savivaizdžiui keliantis įvykis;
Kompensacija - atlyginimas už tai, kas prarasta, perleista;
Ligos išmoka - ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka;
Mobingas - (angl. mobbing) – puolimas, pasireiškiantis tarp bendradarbių, dažniausiai tarp vienodas pareigas einančių darbuotojų; varginantis, ujantis, įžeidus, užgaulus tam tikro vieno asmens socialinis išskyrimas (Leymann, 1990; zapf, 1999a); Laikinasis nedarbingumas - asmens laikinas negebėjimas dirbti dėl ligos;
Nukentėjusysis – apdraustasis asmuo, kurio sveikatai yra padaryta žala dėl draudžiamuoju įvykiu pripažinto nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba dėl draudžiamuoju įvykiu pripažintos nustatytos profesinės ligos;
Profesinė liga - ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas);
Profesinė sveikata - tai dirbančių žmonių – darbuotojų – sveikata ir visa, kas daroma ją išsaugoti;
9
9. ĮVADAS
Darbas medicinos srityje yra lydymas didelio streso bei ne vieno emociškai žalojančio įvykio. [1, 2] Tačiau Lietuvoje darbo medicinos srityje, kitaip nei kūno sveikata, psichologine sveikata nėra susirūpinta: profesinių ligų sąraše nėra nei vienos ligos, sukeliamos psichosocialinių veiksnių [3]. Kitokia situacija stebima dalyje Europos Sąjungos (toliau – ES) šalių: profesinis potrauminio streso sindromas (toliau – PTSS) yra viena dažniausiai nustatomų profesinių ligų [4].
Medikai yra vienoje iš dirbančiųjų grupių, kuriems dėl darbo pobūdžio kyla ypatinga rizika susirgti PTSS [2, 5-7]. Tačiau profesinio PTSS aspektai, ypač medicinos srities darbuotojų tarpe yra itin menkai ištirti [8, 9]. Todėl reikšmingas yra kiekvienas tyrimas, prisidedantis prie platesnio suvokimo apie profesinę medikų sveikatą, nes pačių medikų sveikata veikia jų darbo kokybę, o tokia problema kaip PTSS gali neigiamai veikti medikų teikiamas paslaugas ir todėl pakenkti pacientų sveikatai. [10]
Šiuo metu ši tema aktuali dar ir dėl to, kad dar visai neseniai, 2013 metais DSM-V pakeitė seniau galiojusį PTSS apbrėžimą ir kriterijus. Baimės, bejėgiškumo ir siaubo emociškai žalojančio įvykio metu kriterijai tapo visuotinai nebetaikomi, todėl prasiplėtė PTSS laikomomis būklių suvokimas. [6]
Siekiant įvertinti su darbu susijusio potrauminio streso sindromo aspektus buvo atlikta apklausa susidedanti iš klausimų apie emociškai žalojančius įvykius darbe, taip pat jų padarinius bei šių padarinių prevenciją. Visi atsakymai yra konfidencialūs. Darbe šie atsakymai lyginti su kitų šalių medicinos darbuotojų atsakymais, atsakiusių panašų klausimyną, taip pat ir pasitelkiant ir kitų tyrimų aktualius atsakymus, kuriuose nagrinėtos labai panašios temos.
Taip pat šiame moksliniame darbe literatūros apžvalgoje nagrinėta ES valstybių darbo medicinos sistemų veikimo pagrindai, siekiant išsiaiškinti, kaip valstybės diagnozuoja, kompensuoja nuo profesinio potrauminio streso sutrikimo kenčiančius ar nukentėjusius darbuotojus. Rezultatų aptarime jie palyginti tarpusavyje ir su Lietuvoje veikiančia darbo medicinos sistema.
Taigi apibendrinus, darbo tikslas – ištirti profesinio potrauminio sutrikimo sindromo aspektus Lietuvos medicinos srities darbuotojų tarpe, palyginti juos su užsienio tyrimų rezultatais, aptarti ir palyginti priemones, kurių imasi ES valstybės, įtarus ar nustačius su darbu susijusį potrauminio streso sindromo atvejį.
10
10.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
10.1. DARBO TIKSLAS
Ištirti profesinio potrauminio sutrikimo sindromo aspektus Lietuvos medicinos srities darbuotojų tarpe, palyginti juos su užsienio tyrimų rezultatais, aptarti ir palyginti priemones, kurių imasi ES valstybės, įtarus ir nustačius su darbu susijusį potrauminio streso sindromo atvejį.
10.2. DARBO UŽDAVINIAI
1) Ištirti emociškai žalojančių įvykių darbe aspektus Lietuvos medicinos srities darbuotojų tarpe;
2) Ištirti su darbu susijusio potrauminio streso simptomų ir su darbu susijusio potrauminio streso sutrikimo paplitimą Lietuvos medicinos srities darbuotojų tarpe;
3) Atlikti palyginimą tarp priemonių, kurių imasi ES valstybės ir Lietuva, įtarus ir nustačius su darbu susijusį potrauminio streso sindromo atvejį.
11
11.
LITERATŪROS APŽVALGA
11.1. PROFESINIO POTRAUMINIO STRESO SUTRIKIMO IR SU DARBU SUSIJUSIO POTRAUMINIO STRESO SUTRIKIMO APIBRĖŽIMAI
Norint išnagrinėti profesinį ir su darbu susijusio potrauminio streso sutrikimus pirmiausia reikia išanalizuoti profesinės ligos, su darbu susijusios ligos ir potrauminio streso sutrikimo sąvokas.
Pagal Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – LRS) priimtą Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, „profesinė liga –ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga“ LRS [11]. Šiek tiek kitoks pateikiamas Pasaulio Sviekatos Organizacijos (toliau – PSO) apibrėžimas: „Profesinė liga yra bet kuri liga, kurią sukėlė pirmiausia rizikos veiksnių veikimas, kylantis iš darbinės veiklos“1
PSO [12]. Palyginus šiuos du apibrėžimus akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos (toliau – LR) įstatymuose apibrėžtoje sąvokoje reikalaujama, kad profesinė liga būtų tam tikrų institucijų patvirtinta kaip profesinė liga, o patenkinti PSO apibrėžimo kriterijams to nereikia. LRS šį reikalavimą perkėlė į LR įstatymus vykdydamas Europos parlamento ir Tarybos reglamento (eb) nr. 1338/2008 [13] nuostatas .
Profesinės ligos ir su darbu susijusios ligos sąvokos nėra sinonimai. Siekiant Lietuvos specialistams padėti atpažinti ir atskirti profesines ir su darbu susijusias ligas Higienos institutas parengė metodines rekomendacijas; pastebima, kad „su darbu susijusių ligų sąvoka apima profesines ir kitas su darbu susijusias ligas“ HI [14] Kaip su darbu susijusių ligų apibrėžimo pagrindas naudojamas jau minėto Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos reglamento pateikiamas apibūdinimas:
„Su darbu susijusios sveikatos problemos ir ligos yra tokios sveikatos problemos ir ligos, kurias gali sukelti, paaštrinti ar bendrai sukelti darbo sąlygos. Tai apima fizines ir psichosocialines sveikatos problemas. Su darbu susijusi sveikatos problema ir liga nebūtinai yra pripažinta institucijos, o duomenys apie šią ligą renkami iš jau atliktų gyventojų nuomonės tyrimų, pavyzdžiui, Europos gyventojų sveikatos tyrimo (EHIS) ar kitų socialinių tyrimų.“ [13]
1 Citata angliškai: „An “occupational disease” is any disease contracted primarily as a result of an
12 Trumpesnį ir todėl vartojimui patogesnį apibrėžimą – „su darbu susijusių ligų sąvoka apima ligas, kurioms išsivystyti įtakos turi darbo sąlygos, įskaitant ir tuos atvejus, kai darbas yra viena iš daugelio priežasčių“, pateikia Vainauskas su bendraautoriais [15]. Šiame straipsnyje Vainauskas su bendraautoriais taip pat pateikia esminius profesinių ir su darbu susijusių ligų skiriančiuosius bruožus (1 lentelė).
1 lentelė. Esminiai profesinių ir kitų su darbu susijusių ligų bruožai Vainauskas su bendraautoriais, 2010 [15]
Profesinės ligos Kitos su darbu susijusios ligos
Stiprus ryšys su darbo veiksniais Ligą sukelia keletas priežasčių
Darbo veiksnių etiologinė frakcija, > 50 proc. Darbas yra viena iš priežasčių komplekso, bet ne pagrindinė priežastis
Dažnai tik vienas priežastinis veiksnys Darbo veiksnių etiologinė frakcija, < 50 proc. Apibrėžimas teisės aktuose
Kompensuojamos
Lietuvoje naudojamoje Tarptautinėje ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijoje (dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas, Australijos modifikacija) (toliau - TLK-10-AM) potrauminis streso sutrikimas koduojamas F43.1 ir apibrėžiamas taip:
„Šis sutrikimas pasireiškia kaip pavėluota ar užsitęsusi reakcija į stresogeninį įvykį ar situaciją, ypač pavojingą arba katastrofišką (ilgalaikę ar trumpalaikę), kuri sukeltų stiprų distresą beveik kiekvienam.“ [16]
11.2. POTRAUMINIO STRESO SUTRIKIMO DIAGNOSTIKOS KRITERIJAI
Naujausioje, bet Lietuvai dar neadaptuotoje Tarptautinėje ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijoje išskiriami tokie potrauminio streso sutrikimo diagnostikos kriterijai:
„A. Buvusių žalojančių įvykių išgyvenimas iš naujo dabartyje ryškių įkyrių prisiminimų, epizodinių prisiminimų ar košmarų pavidalu. Juos įprastai lydi stiprios ar nenugalimos emocijos - ypač baimė ar siaubas - ir stiprūs fiziniai pojūčiai.2
B. Minčių ir prisiminimų apie įvykį(-ius) arba veiklos, situacijų, žmonių, primenančių įvykį(-ius), vengimas.3
2 Citata angliškai: „Re-experiencing the traumatic event or events in the present in the form of vivid intrusive memories, flashbacks, or nightmares. These are typically accompanied by strong or overwhelming emotions, particularly fear or horror, and strong physical sensations“
3 Citata angliškai: „Avoidance of thoughts and memories of the event or events, or avoidance of activities, situations, or people reminiscent of the event or events“
13 C. Nuolatinis padidėjusios dabartinės grėsmės jutimas, pasireiškiantis, pavyzdžiui, kaip padidėjęs budrumas ar sustiprėjęs išgąstis dėl dirgiklių, tokių kaip netikėtas triukšmas. Simptomai išlieka mažiausiai kelias savaites ir sukelia didelius sutrikimus asmeninės, šeimos, socialinės, švietimo, profesinės ar kitų svarbių funkcijų srityse.4“ PSO [17]
11.3. PROFESINĖS LIGOS KRITERIJAI LIETUVOJE
Lietuvoje nustatant profesinę ligą remiamasi kriterijais, patvirtintais LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl profesinių ligų nustatymo kriterijų patvirtinimo“[18]. kad liga būtų pripažinta kaip profesinė, ji turi atitikti šiuos kriterijus:
A. „ligos klinika ... turi atitikti rizikos veiksnio (-ių) poveikio sveikatai simptomus ir požymius;“
B. Turi būti „nustatytas rizikos veiksnio (-ių) poveikis:
...darbo veiklos raida: profesija, darbo pobūdis, rizikos veiksniai, rizikos veiksnio (-ių) ekspozicijos intensyvumas, rizikos veiksnio (-ių) ekspozicijos trukmė ir kiti duomenys,
... panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje arba analogiškose darbo vietose kitose įmonėse;
... rizikos veiksnių stebėjimo rezultatai: informacija apie ribines ir išmatuotas rizikos veiksnio (-ių) vertes, biologinio monitoringo duomenys;
... nustatytas ryšys tarp rizikos veiksnio (-ių) poveikio ir ligos atsiradimo bei vystymosi;
.... atlikus diferencinę diagnostiką, nenustatyta kitų, nesusijusių su darbu, ligos priežasčių“[18].
4 Citata angliškai: „Persistent perceptions of heightened current threat, for example as indicated by hypervigilance or an enhanced startle reaction to stimuli such as unexpected noises. The symptoms persist for at least several weeks and cause significant impairment in personal, family, social, educational, occupational or other important areas of functioning“
14 11.4. PROFESINIO IR SU DARBU SUSIJUSIO POTRAUMINIO STRESO
SINDROMO ASPEKTAI MEDIKŲ POPULIACIJOJE
„Tam tikros darbuotojų grupės, kaip pavyzdžiui ... greitosios pagalbos darbuotojai dažnai atsiduria stresinėse situacijose, kurios atitinka stresinio rizikos veiksnio apibrėžimą diagnozuojant PTSS. Kitos darbuotojų grupės, tokios kaip medikai ... taip pat gali būti paveikiami su darbų susijusių emociškai žalojančių įvykių“ [1]. „Gydytojai dažnai susiduria su emociškai žalojančiais įvykiais. Dėl to jie yra PTSS, depresijos ir nerimo sutrikimų rizikos grupėje“ [2]. Beveik 1 iš 5 akušerių (17%), patyrusių emociškai žalojantį įvykį, pasireiškė simptomai, galintys reikšti PTSS [5]. „Įvairios sveikatos priežiūros specialistų grupės, įskaitant slaugytojus ir greitosios medicinos pagalbos vairuotojus, suteikdami pagalbą gali patirti emociškai žalojančius įvykius, kurie sąlygos potrauminio streso ... simptomus“ teigia Sheen ir kiti [6]. Beck and Gable rašo: „35% šiame tyrime dalyvavusių su gimdyvėmis dirbančių slaugytojų praneša apie bent jau vidutinį antrinį emocinio sužalojimo stresą, slaugytojai turėtų apsvarstyti galimą jų darbo poveikį jiems ir imtis prevencinių priemonių, kad pašalintų dabartinius jų simptomus.“[19] Leinweber su bendraautoriais radiniai panašūs: jų tyrime buvo rasta, kad „su gimdyvių slauga susijusios tarpasmeninės traumos buvo dažnos. Nemaža dalis akušerių turi tikėtinus PTSS kriterijus. Rūpinimasis pacientėmis gimimo traumos metu turi būti pripažintas pavojingomis sąlygomis darbe, o potrauminis stresas - akušerių profesiniu stresu.“ [7].
2000 m. Wu savo straipsnyje įvardinimui su darbu susijusių nepageidaujamų reiškinių poveikio sveikatos priežiūros specialistams sukūrė terminą „antroji auka.“[20] Kaip teigia Van Gerven su bendraautoriais, „antrosios aukos gali patirti tokius simptomus kaip nemiga, apetito praradimas, kaltė sau ir depresija. Kai sveikatos priežiūros specialistas nesugeba susidoroti su paciento saugos incidentu, jis gali ieškoti paguodos destruktyviuose įveikos mechanizmuose, tokiuose kaip vaistų vartojimas ar per didelis alkoholio vartojimas.“ [10] „Žmogiškos klaidos, sukeliančios pacientų saugos incidentus, pasitaiko gana reguliariai, o sveikatos priežiūros specialistai, dalyvaujantys pacientų saugos incidente, patiria daugiau neigiamų asmeninių ir profesinių padarinių“ [10].
„Tiek kiekybiniais, tiek kokybiniais tyrimais yra įrodyta, kad rimtus incidentus patyrę specialistai gali susidurti su tokiomis psichologinėmis reakcijomis kaip stresas, kančia, panika, nerimas, nemiga ir gėdos bei kaltės jausmas.“[8] „Kaltės jausmas buvo itin svarbus rizikos veiksnys išsivystyti ... PTSS.“ [8]
„Įrodyta, kad iš pacientų patiriamas fizinis ir žodinis smurtas prieš slaugytojus sąlygoja tai, jog pastarieji mažina savo darbo laiką ir apmąsto pasitraukti iš darbo sveikatos
15 apsaugos sistemoje.“[21] „Gydytojai ir slaugytojai dažnai susidoroja dirbdami ne visą darbo dieną arba keisdami darbą.“ [22]
Somville su kolegomis teigia, kad „skubiosios pagalbos skyriaus gydytojai reguliariai susiduria su traumomis, susijusiomis su darbu, ir chaotiškomis sąlygomis. [Jų] tyrimo rezultatai rodo, kad skubios pagalbos gydytojų nerimo, depresijos ir somatinių skundų bei potrauminio streso reakcijų lygis iš tiesų yra didelis“ [23]
Pasak Olff, „PTSS išsivystymo po emociškai žalojančio įvykio rizikos veiksniai yra moteriška lytis, menka socialinė parama, ankstesnė trauma, ankstesni psichiniai sutrikimai ir nuolatiniai stresą sukeliantys veiksniai.“[24]
Pasak Baas ir kitų, „sveikatos priežiūros specialistų psichinės sveikatos problemos gali kelti pavojų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų saugumui ir kokybei, nes sumažėja produktyvumas, daugėja papildomų išlaidų ir medicininių klaidų.“[9] Leinweber su kolegomis teigia, kad „yra įrodymų, kad kai kurie sveikatos priežiūros specialistai, pranešę apie PTSS simptomus, patiria empatijos sutrikimą ir pacientais rūpinasi taikydami emocinį atstumą“ [7]. Taip pat šis autorių kolektyvas pateikia, kad „sveikatos priežiūros specialistai, sergantys PTSS, taip pat gali pervertinti nepageidaujamų reiškinių, vadinamų „sprendimo šališkumu“, tikimybę“ [7]
Kessler su kolegomis apibendrinant PSO pasaulio psichinės sveikatos tyrimus, rasta, kad „kaip ir daugelio ankstesnių tyrimų duomenimis, moterys daug labiau linkusios sirgti PTSS nei vyrai, patyrę tas pačias traumas“[25] Wahlberg ir kiti savo moksliniame darbe teigia, kad PTSS rizika buvo reikšmingai didesnė vyrams traumų chirurgams, tuo tarpu akušerių ginekologų grupėje reikšmingų skirtumų tarp lyčių nebuvo [8]
Robertson ir Perry daro išvadas, kad „institucijų sveikatos priežiūros darbuotojų PTSD simptomatikos paplitimas yra lygus tam, kuris aprašomas ir skubios pagalbos personalo tyrimuose... Reagavimo į nelaimes ir įprastinio darbo tyrimai parodė iš esmės panašius PTSD paplitimo procentus... Tačiau šį aiškų palyginamumą reikia vertinti atsargiai.“[26]
„Šilumos, dūmų, sužeidimų, pakartotinio fizinio darbo ir miego trūkumas sąlygoja uždegiminius pokyčius, kurie gali paveikti pagalbos tarnybų darbuotojus taip, kad jų reakcija ... į ūmius trauminius įvykius aštrės ir PTSS rizika didės.“[27]
„Tik keliuose tyrimuose aprašomas su darbu susijusio PTSS paplitimas ir poveikis, ir ši problema gali būti labiau paplitusi, nei įprastai numanoma.“ [8] Baas ir kiti pritaria teigdami:
16 „tyrimų apie ligoninių gydytojų emociškai žalojančius įvykius ir PTSS yra nedaug, todėl gali būti neįvertintas su darbu susijusių trauminių reiškinių poveikis“ [9] Taip pat, pasak Zafar su kolegomis „nedaug tyrimų yra palyginę smurto darbe patirtį įvairiose specialybėse naudojant vienodus tyrimo metodus“[28]
11.5. PROFESINIO POTRAUMINIO STRESO SINDROMO PREVENCIJOS DARBOVIETĖJE SVARBA
„Darbuotojai, negavę apmokymų, yra didesnės rizikos grupėje, palyginus su tais, kurie buvo apmokyti“ [1] „Tinkamos socialinės paramos trūkumas gali prisidėti prie ...padarinių išlikimo ar pasunkėjimo“ [23] „Socialinės pagalbos nebuvimas, nepriimtinos organizacinės sąlygos darbe ir individualūs faktoriai buvo tapatinami su didesniu skaičiumi PTSS simptomų greitosios medicinos pagalbos darbuotojų rate“ [1] „Dėl streso padarinių taip pat gali sumažėti pasitenkinimas darbu ir įsipareigojimas jam, padidėti neatvykimas į darbą ir greitosios pagalbos personalo kaita ir pasireikšti neigiama įtaka priežiūros kokybei.“ [23]
Somville su kolegomis, tyrę skubiosios pagalbos gydytojus, pateikia tokius prevencijos būdus: „reguliariai tikrinti skubiosios pagalbos gydytojus dėl svarbių išeičių, įskaitant perdegimą, siekiant laiku suteikti profesionalią ir socialinę paramą rizikos grupės skubios pagalbos gydytojams; mokymo apie smurtą, streso valdymo ir streso mažinimo įgūdžių siūlymas; kolegų ir, jei reikia, klinikinio psichologo pagalbos suteikimas po susidūrimo su reikšmingu trauminiu darbo įvykiu, prireikus suteikiant laiko poilsiui ir atsipalaidavimui bei sukuriant palankią darbo aplinką, gerinant palaikymo įgūdžius ir sukuriant gerą komandos atmosferą darbuotojams. Visos šios - svarbios intervencijos, kurios gali užkirsti kelią arba sumažinti žalingas pasekmes, kylančias skubiosios pagalbos gydytojams.“ [23] Kerkman ir kolegų tyrimo „rezultatai rodo, kad geresnės galimybės gauti profesionalią pagalbą, geresnis kolegų palaikymas ir pagalbos gairių įgyvendinimas po emociškai žalojančio įvykio gali turėti didelį teigiamą poveikį akušerių psichinei gerovei.“ [5]
„Atsparumo ugdymas, galintis padidinti individualų ir grupinį atsparumą, gali užkirsti kelią sunkaus nerimo simptomų atsiradimą medikų populiacijoje ir skatinti profesinį išsilaikymą.“ [8] „Medicinos mokymo metu turi būti kuriamas didesnis supratimas, o organizuota parama - vykdoma.“ [9] „Tačiau liko neatsakytų klausimų, kaip organizuoti ir įgyvendinti atsparumo mokymus“ [8]
17 11.6. KAI KURIŲ EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIŲ PROFESINIŲ LIGŲ
DIAGNOSTIKOS IR KOMPENSAVIMO PALYGINIMAS PROFESINIO
POTRAUMINIO STRESO SUTRIKIMO ATVEJU
Siekiant susipažinti ir palyginti Lietuvos ir kitų ES šalių profesinių ligų diagnostikos ir kompensavimo nuostatas atlikta literatūros analizė, apžvelgta Lietuvos profesinių ligų pripažinimo ir kompensacijos sistema.
Keiffer 2013 metais atliktoje apžvalgoje teigiama, kad „kalbant apie potrauminio streso sutrikimo pripažinimą profesinėmis ligomis, šios galimybės randamos tik penkiose Europos šalyse“ [4]. „Keturios iš šių šalių (Danija, Prancūzija, Italija ir Švedija) paprastai leidžia tokį pripažinimą,...prie kurių gali būti pridėta Vokietija, kuri, nors to ir neleidžia, vis dėlto turi duomenis apie praneštų atvejų skaičių“. Taip pat, tos pačios apžvalgos duomenimis, PTSS, kitaip, nei kiti profesinių psichologinių veiksnių padariniai, nebuvo pripažintas kaip profesinė liga Prancūzijoje [4]. Taip pat, remiantis dr.W.Eshuis ir Nyderlandų profesinių sąjungų judėjimo mokslinio biuro 2018 išleista publikacija, teigiančia, kad Nyderlanduose PTSS pripažįstamas kaip profesinė liga [29], prie šių šalių pridedami Nyderlandai. Taigi, remiantis šiais duomenimis, šioje apžvalgoje bus apžvelgtos keturių šalių pripažinimo ir kompensacijos sistemos: Danijos, Italijos, Švedijos ir Nyderlandų.
Šioje apžvalgoje bus aprašoma, kokiais atvejais galima gauti kompensavimą ir kokie yra žingsniai siekiant pripažinti ligą kaip profesinę tose šalyse.
Apžvalga atlikta nagrinėjant ES pateiktus duomenis oficialiame ES puslapyje, taip pat analizuojant apžvalgas Prancūzijos „atstovaujamosios organizacijos, sudarytos iš darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijų atstovų“ [30], „Eurogip“, kurios tikslas „ištirti klausimus, susijusius su nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimu ir prevencija Europos ir tarptautiniu lygiu“ [30]. Taip pat tam tikrų šalių nacionalinių institucijų puslapius anglų kalba.
3.1.1. Danijos profesinių ligų nustatymo ir kompensavimo sistema
Danija yra ilgiausiai - nuo 2005 metų, profesinį PTSS pripažįstanti šalis.[4] Pagrindinius kiekvienos rūšies kompensacijos kriterijus galima rasti Danijos darbuotojų kompensavimo įstatyme. [32]
Danijoje naudojama industrinio sužalojimo koncepcija, kuri apima profesinę ligą ir nelaimingą atsitikimą darbe.[33] Danijos profesinių ligų pripažinimo tvarka aprašoma nacionalinės institucijos - Darbo rinkos draudimo (Arbejdsmarkedets Erhvervssikring) – internetiniame puslapyje. [33]
18 Danijoje profesinės ligos atveju apie ją pranešti privalo gydytojas, bet taip pat gali ir pats darbuotojas ar profesinė sąjunga [34]. Pranešimą gauna Danijos Darbo rinkos draudimas (Arbejdsmarkedets Erhvervssikring), jie įvertina, ar atvejis turėtų būti nagrinėjamas kaip profesinė liga; jei taip, pradedama rinkti informacija iš darbuotojo, darbdavio ir gydytojo. Jei kyla abejonių dėl įvykio ar jo poveikio, gali būti išklausyti kiti liudytojai. [33] Atsiradus naujos informacijos arba sprendimo laiške esant praleidimų ar klaidų galima per 5 metus kreiptis dėl atnaujinimo ar net vėliau, esant ypatingoms aplinkybėms [35] Bet kurį priimtą sprendimą galima skųsti.[34]
Remiantis ES oficialiu internetiniu puslapiu [32], kompensacijos rūšys yra: o kompensacija už nuolatinį sužalojimą,
o kompensacija už nuolatinį nedarbingumo praradimą, o kompensuojamos išlaidos.
Kitos, mažiau aktualesnės profesiniam PTSS, kompensacijos rūšys yra: o pereinamojo laikotarpio pašalpa išlaikytiniams mirties atveju, o kompensacija už maitintojo netekimą. [32]
3.1.2. Italijos profesinių ligų nustatymo ir kompensavimo sistema
Italija savo nacionaliniame puslapyje INAIL.IT angliškai pateikia tik minimalų kiekį informacijos [36], todėl, kaip platesni šaltiniai tolesnei informacijai apibendrinti naudotas oficialus ES portalas ir EUROGIP informacinis leidinys.
Italijoje profesinės ligos pripažinimas vykdomas vadinamąja mišria sistema – tai reiškia, kad profesinėmis ligomis laikomos ne tik tos, kurios išvardytos teisės aktų patvirtintose lentelėse, bet ir, bet kokia kita liga, kurią darbuotojas gali įrodyti siedamas ją su jo profesine veikla.[37]
Galima pagalba nukentėjusiems darbe Italijoje yra dvejopa:
o sveikatos paslaugos, siekiant atstatyti buvusį darbingumą (pavyzdžiui, reabilitacija),
o piniginė kompensacija. [37]
Ligai pasireiškus ir „norint, kad būtų pateiktas pranešimas dėl ligos pripažinimo, nukentėjęs asmuo turi perduoti savo darbdaviui pirminę medicinos pažymą, išrašytą per 15 dienų nuo jo pirmosios dienos, kai nebuvo darbe dėl ligos. Kitaip tariant, nukentėjusysis per šias 15 dienų turi apsilankyti pas gydytoją (šeimos ar darbo medicinos gydytoją). Šeimos
19 gydytojo atveju, nukentėjusysis per tą patį laiką informuos savo darbo medicinos gydytoją ir perduos jam medicininę pažymą. Savo ruožtu ligą diagnozavęs gydytojas (šeimos ar darbo medicinos gydytojas) per 10 dienų, po jo pirmosios nukentėjusiojo konsultacijos, pateikia „Nacionaliniam nelaimingų atsitikimų darbe draudimo institutui“ pažymą. Darbdavys savarankiškai turi išsiųsti formalų raštą dėl ligos pripažinimo profesine per 5 dienas nuo medicininės pažymos gavimo.“[38] Jei per šį laikotarpį nacionalinė agentūra neinformuojama, darbuotojas dar turi tris metus pasinaudoti teikiama pagalba - kompensacija. [37]
Jei profesinės ligos, kuria susirgo darbuotojas, nėra sąraše, ji vis dar gali būti pripažinta, tačiau įrodymo našta, kad liga profesinės kilmės tenka darbuotojui. [37]
Profesinės ligos kompensacijas gali gauti ir individualiai dirbantys, jei jie savalaikiai apsidraudę šios rūšies draudimu. [37]
Pats „Nacionalinis nelaimingų atsitikimų darbe draudimo institutas“ [39] teikiamą pagalbą išskiria į tris sritis:
o ekonominė pagalba,
o sveikatos paslaugų išmokos, o integracinės ar gerovės pagalba.
Ekonominė pagalba, kuria galima būtų pasinaudoti PTSS atveju būtų: laikina bendra neįgalumo išmoka, vienkartinė išmoka už biologinę žalą, anuitetas už biologinę žalą ir pašalpa už finansinius padarinius (anuitetas), priedas prie tiesioginio anuiteto, pašalpa už nuolatinę asmeninę pagalbą. [39]
Sveikatos paslaugų išmokos: ambulatorinis gydymas vietiniuose šios organizacijos padaliniuose, kelionių ir apgyvendinimo išlaidų, susijusių su gydymu ir reabilitacija, kompensavimas, tam tikrų vaistų išlaidų kompensavimas laikinosios negalios metu. [39] Integracinės ar gerovės išmokos: bedarbio pašalpa, integruota metų pabaigos suma.[39]
3.1.3. Švedijos profesinių ligų nustatymo ir kompensavimo sistema
Svarbu žinoti, kad Švedijoje „nėra specialių teisės aktų, nustatančių, kad darbdaviai privalo teikti tokias paslaugas, tačiau maždaug du trečdaliai darbuotojų turi galimybę naudotis profesinės sveikatos paslaugomis“[40]
Todėl Švedijoje pirmieji žingsniai yra reikiamybė pranešti apie ligą darbdaviui. „Darbuotojas turi pranešti savo darbdaviui apie savo profesinį sužalojimą. Pagal įstatymą turi būti pranešama apie bet kokį profesinį sužalojimą, dėl kurio gali kilti bet kokių išlaidų ar
20 kompensacijų. Taigi darbdaviai ir savarankiškai dirbantys asmenys turi pranešti apie bet kokį profesinį sužalojimą per tris dienas nuo jo atsiradimo, neatsižvelgiant į tai, ar dėl to reikalingas nedarbingumas darbuotojui.“ [41] Taip pat, visi, „kurie yra nedarbingumo atostogose ilgiau nei 7 dienas, privalo pateikti gydytojo pažymą, kuri, tam tikrais atvejais, gali būti paprašyta anksčiau. Šią pažymą naudoja darbdavys ir „Försäkringskassan“ (Švedijos socialinio draudimo agentūra), kad nustatytų, ar nukentėjusysis turi teisę gauti ligos pašalpą.“ [41] Šie aspektai lemia, kad Švedijoje yra itin daug duomenų, prieinamų analizuojant profesinių ligų ir darbuotojų sergamumo temą.
Darbuotojui sergant liga ir manant, kad ji yra profesinė, „turi būti įrodyta, kad nukentėjusįjį darbuotoją veikė kenksmingos darbo sąlygos. Specifinio profesinių ligų sąrašo šalyje nėra, taikoma įrodinėjimo sistema. Nukentėjusysis turi pradėti pripažinimo procesą, kai darbdavys arba savarankiškai dirbantis asmuo apie atvejį praneša valdžios institucijoms. Nukentėjusysis turi persiųsti prašymą Švedijos socialinio draudimo agentūrai, kuri nuspręs dėl pripažinimo.“[41] Siekiant nukentėjusiajam padėti suprasti, ar liga yra profesinė, Švedijoje veikia tinklapis, kuriame atsakius testo tipo klausimus apie susirgimą, paaiškinama, ar liga galėtų būti profesinė ir nurodomas sekantis žingsnis, kurio darbuotojas turėtų imtis siekiant susirgimą pripažinti profesiniu. [42]
Švedijos profesinių ligų draudimas apima plačiausią ratą asmenų. Jis taikomas: „darbuotojams, rangovams ir savarankiškai dirbantiems asmenims ir tam tikrais atvejais besimokantiesiems, kurie lanko kursus, kur jiems kyla tam tikra rizika.“ [43] Taip yra todėl, kad „kai kurie profesinio mokymo mokyklų mokiniai yra dengiami“ [41] šia draudimo schema.
Kompensacija Švedijoje skirstoma į tris grupes [44].
Pirma grupė – prarastos darbo pajamos: jei dėl susirgimo reikia keisti darbą ar mažinti darbo valandas, pajamos turi būti sumažėjusios bent 1/15 dalimi [45].
Antra grupė – išlaidos, patirtos dėl profesinio susirgimo, galima gauti išlaidų padengimą dėl specialios įrangos, odontologinio gydymo ir sveikatos paslaugų užsienyje [46].
Trečia grupė – skiriama papildoma pašalpa nedarbingumo laikotarpiu, jei nukentėjusysis negauna kitos pašalpos ar gaunama pašalpa yra per maža. [47]
21 3.1.4. Nyderlandų profesinių ligų nustatymo ir kompensavimo sistema
Nyderlanduose, remiantis valstybiniu oficialiu profesinių ligų puslapiu, tarp medicinos darbuotojų pirmauja profesinės psichosocialinių veiksnių sukeltos ligos, tiesa PTSS nėra dažniausia iš jų, ligoninių darbuotojams ji 5 pagal dažnį [48], tarp slaugos namų darbuotojų – 6 [49]. Nyderlanduose „remiantis „Arbowet“ (Nyderlandų darbo sąlygų įstatymas), profesinė liga yra liga ar būklė, kurią daugiausia (tai reiškia > 50%) lemia darbas ar darbo sąlygos“[50]
Profesinės ligos nustatyme svarbiausias vaidmuo tenka darbo medicinos gydytojams, pagal įstatymus jie privalo pranešti Nyderlandų profesinių ligų centrui, bet taip pat sudėtingesniais atvejais gali gauti iš šio centro pagalbą, taip pat Nyderlandų darbo medicinos gydytojai nustatydami profesines ligas naudojasi plačiais informaciniais ištekliais, pateiktais Nyderlandų profesinių ligų centro [50]. Profesinė liga, pasak Nyderlandų profesinių ligų centro, turėtų būti nustatoma šiais šešiais žingsniais [51]:
„1 žingsnis. Būklės / ligos nustatymas; 2 žingsnis. Ryšio su darbu nustatymas;
3 žingsnis. Priežastinio veiksnio pobūdžio ir lygio nustatymas;
4 žingsnis. Kitų galimų paaiškinimų ir individualaus jautrumo ištyrimas; 5 žingsnis. Išvados ir ataskaitos pateikimas;
6 žingsnis. Prevencinių priemonių ir intervencijų įdiegimas ir įvertinimas“[51]. Tačiau Nyderlanduose profesinės ligos patvirtinamos ne kompensacijos, o statistikos ir prevencijos tikslais.[50] „Nyderlanduose nėra atskirų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų kompensavimo mechanizmų jokiam profesiniam sužeidimui ar ligai. Taisyklės dėl ligos pašalpos ligos ir nedarbingumo išmokų atveju galioja visais ligos ar nedarbingumo atvejais“ [52]. Vis dėlto, darbdavys laikomas atsakingu už darbuotojų sveikatą, ir, jeigu įrodoma profesinė liga, gali būti įrodyta, jog darbdavys nesiima pakankamų priemonių dėl darbuotojų apsaugos, ir todėl atsakingas už darbuotojo profesinę ligą. [53]
3.1.5. Lietuvos profesinių ligų nustatymo ir kompensavimo sistema
Siekiant apžvelgti ir palyginti sistemas, taip pat rasti aspektų, kur kitų šalių geroji patirtis galėtų būti panaudota Lietuvoje, būtina apžvelgti ir Lietuvos profesinių ligų pripažinimo ir kompensavimo aspektus.
Profesinės ligos pripažinimo etapai numatomi 2004m. LR vyriausybės nutarimu „Dėl profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ [54]. Šiame teisiniame akte nurodyta profesinių ligų patvirtinimo eiga Lietuvoje atvaizduojama 1 paveikslu.
22 1 pav. „Profesinių ligų patvirtinimo eiga Lietuvoje“
Paveiksle naudoti sutrumpinimai (abėcėlės tvarka): d.d. – darbo diena (toliau tekste d.d.)
DMG – darbo medicinos gydytojas (toliau tekste DMG) NVSC - Nacionalinis visuomenės sveikatos centras VDI - Valstybinės darbo inspekcijos teritorinis skyrius
VSDFV- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinis skyrius
23 Tokiu būdu patvirtintą ar nepatvirtintą profesinę ligą galima skųsti: „nesutinkantys su profesinės ligos patvirtinimo aktu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo profesinės ligos patvirtinimo akto gavimo gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, išnagrinėjusi skundą, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo ... ir priima sprendimą ankstesnio tyrimo metu surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą palikti galioti ar įpareigoja darbo medicinos gydytoją surašyti naują.“ [54] O taip pat galima skųsti ir Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvadą: „nesutinkantys su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada, gali ją skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ [54]
Lietuvoje profesinės ligos pripažįstamos pagal LR Vyriausybės nutarimą „Dėl profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro nuostatų patvirtinimo“ [3].
Kompensacija Lietuvoje mokama pagal LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 Pakeitimo įstatymą – „pagal šį įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų gali būti išmokama:
1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka (toliau – Ligos išmoka);
2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; 3) netekto darbingumo periodinė kompensacija.“ [11]
„Ligos išmoka skiriama ... asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais.“ [11]
„Ligos išmoka mokama už visą laikotarpį, patvirtintą nedarbingumo pažymėjimu, ... nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos, taip pat ir už gydymosi laiką sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas.“ [11]
„Jeigu nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio terminuotai netenka iki 20 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 7,76 procento jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti“ [11]. Taip pat vienkartinė įmoka gali būti mokama, kai asmuo
24 netenka iki 30% darbingumo ar iki 30% ir jo nustatytas darbingumo netekimas neterminuotas, mokama didesnė išmoka [11].
Periodinė išmoka mokama, kai netektas darbingumas 30-45% arba daugiau nei 45%, jei negaunama socialinio draudimo pensija. Jei ji mažesnė, nei netekto darbingumo periodinė kompensacija, mokama pensija kartu su šių išmokų skirtumu [11].
25
12.
TYRIMO METODIKA IR METODAI
Siekiant ištirti PTSS aspektus Lietuvos medikų populiacijoje atliktas vienmomentinis kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa. Anketa buvo patalpinta puslapyje apklausa.lt. Tyrimas vykdytas 2020 metų kovo 17 – balandžio 30 dienomis. Pridedamas sugeneruotas sertifikatas iš apklausa.lt svetainės (Priedas Nr. 1) Nuorodos į anketą talpintos „FaceBook“ „Lietuvos Medikai“ ir „Slaugytojai“ grupėse. Grupė „Lietuvos Medikai“ turi 18258 narių, o „Slaugytojai“ – 7515 narių. Anketos vykdymo metu buvo išsiųsti 4 priminimai užpildyti anketą. Anketą sudarė 35 įvairaus tipo klausimai. Anketa buvo sudaryta naudojantis paskutinio tokio tipo tyrime, kuriame buvo tiriami Nyderlandų karalystės pediatrai, klausimynu [2], taip pat buvo pridėta papildomų klausimų, siekiant atskleisti šio mokslinio darbo specifiką. Pilna anketa pridedama kaip priedas (Priedas Nr. 2). Taip pat buvo panaudotas vienas instrumentas – TSQ, Traumos simptomų klausimynas (toliau – TSQ), naudojamas nustatyti Potrauminio streso simptomams [55]. TSQ buvo naudojamas gavus autoriaus C.R. Brewin sutikimą (Priedas Nr. 3). TSQ klausimynas susideda iš 10 klausimų, kuriuose respondentui reikia atsakyti, ar bent du kartus per paskutinę savaitę patyrė simptomus, siejamus su PTSS. TSQ klausimynas pateikiamas 2 lentelėje.
2 lentelė. „TSQ - Traumos simptomų klausimynas“ C.R. Brewin et al., 2002, [55]
Reakcijos Taip, bent du kartus per paskutinę savaitę Ne
Liūdnos mintys ar prisiminimai apie įvykį, aplankančios Jus prieš Jūsų valią
Liūdni sapnai apie įvykį
Pojūtis ar Jūsų veiksmai, lyg įvykis vėl kartotųsi Jaučiatės nuliūdintas dalykų, primenančių apie įvykį
Kūno reakcijos (kaip širdies plakimas, prakaitavimas, silpnumas, pykinimas), kai prisimenate įvykį
Sunkumas užmigti ar miegoti Irzlumas ar pykčio protrūkis Sunkumas susikaupti
Paryškėjęs pavojaus sau ir kitiems pojūtis Nervingumas ar padidėjęs išgąstingumas
Atsakymai į šį klausimyną vertinti pagal autoriaus atsiųstas rekomendacijas (Priedas Nr. 4). Jose pateikiama, kad viršribinis TSQ rezultatas, tai yra „šeši ar daugiau teigiamų atsakymų, reiškia, kad asmeniui gresia PTSS“.
26 Kita dalis klausimų - panašūs, į tuos, kuriuos naudojo kelios užsienio šalių mokslininkų studijos, stengiantis anketas išlaikyti kuo panašesnes vieną į kitą, kad galima būtų rezultatus palyginti. Tai klausimai susiję su „demografija, emociškai žalojančiais įvykiais darbe, tvarkymusi su emociškai žalojančiu įvykiu darbe bei tvarkymosi būdo išmokimu, dabartinės pagalbos po žalojančio įvykio sistema, ar ši sistema turėtų keistis ir kaip“ [2]. Šios studijos užsienio mokslininkų atliktos gydytojų akušerių-ginekologų [9], taip pat gydytojų pediatrų [2] tarpe. Pastarajame taip pat minima, kad panaši studija atlikta ortopedijos chirurgų tarpe ir pateikta spausdinimui, tačiau publikacijos nepavyko rasti. Kitaip nei užsienio mokslininkų tyrimuose [2, 9], šiame moksliniame darbe nenaudotas mokamas HADS klausimynas.
Taip pat, kadangi šis tyrimas apima ne vienos specialybės gydytojus, kaip ankstesni tyrimai, buvo pridėti papildomi klausimai padėsiantys išsiaiškinti, kokios specialybės tai medicinos darbuotojas. Taip pat pridėta papildomų demografinių klausimų, anketos gale pateiktas laukas pastaboms, komentarams, pasiūlymams. Anketa papildyta klausimu, ar respondentams buvo nustatytas PTSS.
Tyrimui analizuoti naudotos programos: Microsoft Excel, SPSS 23.0 aprašomoji statistika bei Pearson Chi kvadrato kriterijus. ꭓ2 požymių homogeniškumo kriterijus įvertintas lyginant kokybinio požymio reikšmių pasiskirstymo homogeniškumą imtyse".
27
13.
REZULTATAI
Anketinio tyrimas vykdytas 2020 kovo 16 – balandžio 30 dienomis. 13.1. DEMOGRAFINIAI RODIKLIAI
2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių
3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą „Kiek laiko
dirbate šioje srityje?“
Užpildyta buvo 210 anketų, vertintos 206, atmestos 4 anketos, iš kurių 3 paskutiniame klausime, prašančiame sutikimo, buvo pažymėta „ne“, viena anketa buvo užpildyta dar nedirbančio, bestudijuojančio asmens. Anketos langas buvo atidarytas 875 kartus.
Šiame tyrime atliktoje apklausoje vyrų ir moterų santykis buvo beveik 1:20 (10 vyrų ir 196 moterys). Respondentų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes galima matyti 2-ame paveiksle.
Remiantis oficialiais statistikos duomenimis 2018 metais Lietuvoje dirbo 12881 gydytojų ir 22677 slaugytojų ir akušerių, taigi iš viso 35558 medikų [31]. Statistikos duomenyse pateikiamas medikų skaičius pagal apskritis:
Vilniaus – 9901 medikas (29%); Kauno – 7800 medikų (22%);
Klaipėdos– 4058 medikai (11%)[31]. Medikų pasiskirstymas Lietuvos regionuose pagal apklausos rezultatus buvo panašus (po 37% Kaune ir Vilniuje, 11% Klaipėdoje).
Daugiausiai atsakiusiųjų savo srityje dirba mažiau nei 5 metus. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo medicinos srityje trukmę atvaizduojamas 3 pav.
Vienas svarbiausių pasiskirstymų šio tyrimo demografijoje yra pasiskirstymas pagal darbo statusą, kur darbuotojai išskirstomi į grupes: rezidentus, gydytojus, slaugos darbuotojus, administracijoje dirbančius ir esančius pensijoje. Detaliau šio klausimo respondentų pasiskirstymą parodo 4 paveikslas.
28 4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą „Koks yra Jūsų
dabartinis darbo statusas?
Esančių pensijoje medikų atsakymų nebuvo gauta, dirbančių administracijoje buvo gauti 2 atsakymai, taip pat buvo gauta atsakymų, kad dirba ir kaip gydytojas ir slaugytojas, ir administracinį darbą. Didžioji dalis (59,71%), respondentų buvo slaugos darbuotojai.
13.2. PROFESINIAI EMOCIŠKAI ŽALOJANTYS, STRESOGENINIAI VEIKSNIAI Apklausoje respondentai buvo klausiami, kokie emociškai žalojantys įvykiai jų praktikoje buvo aktualiausi, jie galėjo rinktis vieną ar kelis iš pateiktų variantų, taip pat įrašyti savo atsakymus. Jų atsakymus grafiškai atspindi 5 paveikslas.
Pats dažniausias emociškai žalojantis įvykis buvo paciento artimųjų emocijų valdymas (147 respondentai, 71,4%). Tik po jo sekė paciento mirtis (120 respondentų, 58,3%) ir (kritiškai) sunki paciento būklė (108 respondentai, 52,4%).
Mažiausiai respondentų pasirinko variantą: „kai nusprendžiu, kad šiuo metu gydymas neturėtų būti taikomas“ (16 respondentų, 7,8%)
Nuo 41 iki 74 respondentų, tai yra nuo 19,9% iki 35,9% pasirinko kitus atsakymus. Svarbu pastebėti, kad tik 5 respondentai atsakė, kad ši sąvoka neaktuali jų darbe.
29 5 pav. Respondentų pasirinkimai klausime „Ką Jūs
savo darbinėje veikloje laikote emociškai žalojančiu įvykiu?
Savo atsakymus įrašė 22 respondentai. 8 respondentai savais žodžiais kaip emociškai žalojantį įvykį pateikė neigiamą darbo atmosferą: kolegų patyčias, administracijos smerkiantį požiūrį į darbuotojus ir papildomų dabinių pareigų, nepriklausančių darbuotojams, skyrimas, mobingą. Taip pat dar vienas respondentas pastebėjo darbo tempą kaip emociškai žalojantį.
Taip pat prie veiksnių, susijusių su darbo organizavimu, vienas iš respondentų paminėjo, kad nors skyriaus pacientų dauguma užsikrėtę COVID-19, personalo kiekis dvigubai sumažintas.
Be to kaip emociškai žalojantys įvykiai paminėti kolegų ir pacientų savižudybės. Dviem respondentams emociškai žalojantys įvykiai yra teisiniai ieškiniai.
Keturiems respondentams emociškai žalojantis įvykis yra susidūrimai su piktais pacientais, ar piktais pediatrinių pacientų tėvais, jų reikalavimai, nebendradarbiavimas. Dar keturiems respondentams tokie įvykiai- tai situacijos, kai negalima ar neįmanoma patenkinti paciento poreikių ar tiesiog nebėra būdų padėti pacientui
Taip pat emociškai žalojantys įvykiai buvo išanalizuoti pagal tai, kuo respondentas dirba - darbo statusą (3 lentelė), amžių (4 lentelė) ir darbo stažą (5 lentelė).
30 3 lentelė. Ką respondentai laiko emociškai žalojančiu įvykiu darbe pagal darbo statusą
Emociškai žalojantis įvykis
Visi gydytojai Visi
gydytojai darbuotojaSlaugos i
p2 Visa imtis
Rezidentai Gydytojai p1
abs. % abs. % abs. %
abs. % abs. %
Respondento darbinėje veikloje ši sąvoka neaktuali 0 0.0 0 0.0 - 0 0.0 5 4.1 0,75 5 2.5 Blogų žinių pranešimas 16 59.3 24 49.0 0,39 40 52.6 32 26.0 <0,001 72 36.2 (Kritiškai) sunki paciento būklė 16 59.3 26 53.1 0.603 42 55.3 61 49.6 0,437 103 51.8 Paciento mirtis 18 66.7 28 57.1 0,416 46 60.5 69 56.1 0,539 115 57.8 Nustatyta neteisinga diagnozė 16 59.3 30 61.2 0,867 46 60.5 10 8.1 <0,001 56 28.1
Kai reikia kažko neleisti/atsisakyti pacientui ar jo artimiesiems prašant 9 33.3 19 38.8 0,638 28 36.8 27 22.0 0,022 55 27.6 Kai dvejoja, ar sprendimas bus ilgainiui teisingas 15 55.6 24 49.0 0,583 39 51.3 26 21.1 <0,001 65 32.7 Kai nusprendžia, kad
šuo metu gydymas neturėtų būti taikomas
3 11.1 7 14.3 0,695 10 13.2 6 4.9 0,037 16 8.0
Kai nepatyręs kolega
budi 4 14.8 6 12.2 0,751 10 13.2 41 33.3 0,002 51 25.6
Kai žinoma, kad pacientas liks smarkiai suluošintas
9 33.3 12 24.5 0,409 21 27.6 26 21.1 0,295 47 23.6 Kai reikia susidurti su
paciento artimųjų emocijomis, jas valdyti
23 85.2 39 79.6 0,547 62 81,6 80 65.0 0,012 142 71.4 Kai įtariama prievartą
pacientui artimoje aplinkoje
4 14.8 15 30.6 0,128 19 25.0 20 16.3 0,131 39 19.6
Analizuojant duomenis pateiktus pagal darbo statusą, akivaizdu, kad yra skirtumų tarp to, ką slaugytojai ir gydytojai laiko emociškai žalojančiu įvykiu. Blogų žinių pranešimas, neteisingai nustatyta diagnozė ir dvejojimas, ar sprendimas ilgainiui bus teisingas statistiškai patikimai labiau būdingas gydytojams. Šiek tiek mažiau ryškiai, tačiau taip pat statistiškai patikimas skirtumas yra kažko atsisakymas pacientui ar jo artimiesiems. Jį dažniau rinkosi taip pat gydytojai. Slaugos darbuotojams statistiškai patikimai buvo labiau emociškai žalojantys faktoriai – kai nepatyręs kolega budi ir kai reikia susidurti su paciento artimųjų emocijomis, jas valdyti.
31 4 lentelė. Ką respondentai laiko emociškai žalojančiu įvykiu darbe
pagal respondento amžių
Emociškai žalojantis įvykis
20-29m. 30-39m. 40-49m. 50-59m. 60-69m. p Visa imtis
abs. % abs. % abs. % abs. % abs. % abs. %
Respondento darbinėje veikloje ši sąvoka neaktuali
2 2.9 2 3.9 1 1.9 0 0 0 0 0,832 5 2,4
Blogų žinių pranešimas 26 38.2 18 35.3 18 34.0 11 34.4 1 50.0 0,977 74 35.9 (Kritiškai) sunki paciento
būklė 41 60.3 24 47.1 28 52.8 14 43.8 1 50.0 0,517 108 52.4 Paciento mirtis 43 63.2 28 54.9 31 58.5 17 53.1 1 50.0 0,856 120 58.3 Nustatyta neteisinga diagnozė 22 32.4 16 31.4 10 18.9 8 25.0 1 50.0 0,440 57 27.7 Kai reikia kažko
neleisti/atsisakyti pacientui ar jo artimiesiems prašant
18 26.5 13 25.5 17 32.1 7 21.9 1 50.0 0,788 56 27.2
Kai dvejoja, ar
sprendimas bus ilgainiui teisingas
30 44.1 17 33.3 14 26.4 6 18.8 1 50.0 0,9 68 33.0
Kai nusprendžia, kad šuo metu gydymas neturėtų būti taikomas
4 5.9 5 9.8 5 9.4 2 6.3 0 0.0 0,893 16 7.8
Kai nepatyręs kolega budi 16 23.5 14 27.5 15 28.3 7 21.9 1 50.0 0,861 16 7.8 Kai žinoma, kad pacientas
liks smarkiai suluošintas
21 30.9 11 21.6 11 20.8 4 12.5 1 50.0 0,253 48 23.3 Kai reikia susidurti su
paciento artimųjų emocijomis, jas valdyti
49 72.1 33 64.7 41 77.4 23 71.9 1 50.0 0,644 147 71.4
Kai įtariama prievartą pacientui artimoje aplinkoje
10 14.7 10 19.6 14 26.4 7 21.9 0 0.0 0,535 41 19.9
Respondentų atsakymai amžiaus grupėse neturėjo ryškių skirtumų. Respondentų grupė nuo 60m. nėra vertintina, nes anketą atsakė tik 2 šio amžiaus respondentai.
Vertinant respondentų pagal darbo stažą (5 lentelė) reikšmingumų pasiskirstymą, taip pat statistiškai reikšmingų skirtumų nėra, tačiau išskirtina, kad blogų žinių pranešimas sunkiausias 26-30m išdirbusiems. Nustatytos neteisingos diagnozės kaip emoziškai žalojančio įvykio reikšmingumas su amžiumi krenta. Atsisakyti pacientams sunkiausia 16-20 metų išdirbusiems medikams. Taip pat jiems sunkiausia netaikyti gyymo, ir juos labiausiai emociškai žaloja dvejonės, ar sprendimas ilgainiui teisingas.
32 5 lentelė. Ką respondentai laiko emociškai žalojančiu įvykiu darbe
pagal respondento darbo stažą
Emociškai žalojantis
įvykis
<5 metų 6-10 m. 11-15m. 16-20 m. 21-25m. 26-30 m. >30 metų p
abs. % abs. % abs. % abs. % abs. % abs. % abs. %
Respondento darbinėje veikloje ši sąvoka neaktuali 3 3.5 1 3.4 0 0.0 0 0.0 1 5.6 0 0.0 0 0.0 0,79 Blogų žinių pranešimas 30 35.3 11 37.9 10 58.8 5 25.0 6 33.3 8 47.1 4 20.0 0,228 (Kritiškai) sunki paciento būklė 47 55.3 16 55.2 7 41.2 12 60.0 10 55.6 8 47.1 8 40.0 0,784 Paciento mirtis 52 61.2 17 58.6 9 52.9 10 50.0 10 55.6 10 58.8 12 60.0 0,98 Nustatyta neteisinga diagnozė 28 32.9 9 31.0 5 29.4 4 20.0 5 27.8 2 11.8 4 20.0 0,584
Kai reikia kažko neleisti/ atsisakyti pacientui ar jo artimiesiems prašant 18 21.2 11 37.9 6 35.3 8 40.0 7 38.9 2 11.8 4 20.0 0,159 Kai dvejoja, ar sprendimas bus ilgainiui teisingas 35 41.2 12 41.4 5 29.4 3 15.0 6 33.3 3 17.6 4 20.0 0,131 Kai nusprendžia, kad šuo metu gydymas neturėtų būti taikomas 4 4.7 5 17.2 2 11.8 1 5.0 2 11.1 1 5.9 1 5.0 0,432 Kai nepatyręs kolega budi 16 18.8 8 27.6 6 35.3 6 30.0 7 38.9 6 35.3 4 20.0 0,427
Kai žinoma, kad pacientas liks smarkiai suluošintas 23 27.1 7 24.1 4 23.5 6 30.0 5 27.8 2 11.8 1 5.0 0,38 Kai reikia susidurti su paciento artimųjų emocijomis, jas valdyti 58 68.2 21 72.4 11 64.7 17 85.0 12 66.7 14 82.4 14 70.0 0,7 Kai įtariama prievartą pacientui artimoje aplinkoje 13 15.3 7 24.1 4 23.5 6 30.0 4 22.2 4 23.5 3 15.0 0,76
33 6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal
atsakymus į klausimą „Ar kada nors savo darbe teko patirti panašių emociškai
žalojančių įvykių?“
Kitame klausime respondentų buvo paklausta, ar jiems teko patirti emociškai žalojančių įvykių savo darbe. Net 91% respondentų, atsakė, kad, - taip (6 paveikslas).
Taip pat emociškai žalojančių įvykių paplitimas buvo išanalizuotas pagal tai, kuo respondentas dirba - darbo statusą (6 lentelė), amžių (7 lentelė) ir respondento darbo stažą (8 lentelė). Šiose lentelėse matoma, kad visose grupėse emociškai žalojančių įvykių paplitimas gana tolygus – apie 90%, mažiausias 21-25m. Išdirbusių darbuotojų – 83,3%.
6 lentelė. Emociškai žalojančų įvykių paplitimas pagal darbo statusą
Ar kada nors darbe teko patirti emociškai žalojančių įvykių? Visi gydytojai
Visi gydytojai darbuotojaiSlaugos
p2
Visa imtis Rezidentai Gydytojai p
1
abs. % abs. % abs. %
abs. % abs. %
Taip 26 96.3 46 93.9 0,651 72 94.7 109 88.6 0,144 181 91.0
Ne 1 3.7 3 6.1 0,651 4 5.3 14 11.4 0,144 18 9.0
7 lentelė. Emociškai žalojančų įvykių paplitimas pagal respondento amžių
Ar kada nors darbe teko patirti emociškai žalojančių įvykių? 20-29m. 30-39m. 40-49m. 50-59m. 60-69m. p Visa imtis
abs. % abs. % abs. % abs. % abs. % abs. %
Taip 62 91.2 47 92.2 47 88.7 29 90.6 2 100 0,962 181 87.9
Ne 6 8.8 4 7.8 6 11.3 3 9.4 0 0.0 0,962 19 9.2
8 lentelė. Emociškai žalojančų įvykių paplitimas pagal respondento darbo stažą
Ar kada nors darbe teko patirti emociškai žalojančių įvykių? <5 metų 6-10 m. 11-15m. 16-20 m. 21-25m. 26-30 m. >30 metų p
abs. % abs. % abs. % abs. % abs. % abs. % abs. %
Taip 77 90.6 28 96.6 16 94.1 18 90.0 15 83.3 16 94.1 17 85.0 0,729
34 Taip pat respondentų buvo prašoma aprašyti vieną ar kelis emociškai žalojančius įvykius. Respondentai galėjo į šį klausimą neatsakyti. Atsakymus į šį klausimą pateikė 126 medikai (61% anketos respondentų). Jų dažniausių atsakymų rūšių grupės, respondentų skaičius jose bei procentinė dalis nuo visų ir nuo į šį klausimą atsakiusių respondentų patiekiama 9 lentelėje.
9 lentelė Ypač sukrėtusio įvykio darbe dažniausiai aprašytos situacijų grupės
Respondentų aprašytų situacijų rūšys Respondentų skaičius
Procentai nuo visų respondentų Procentai nuo atsakiusių šį klausimą Paciento mirtis 28 13,6% 22,2%
Blogos žinios pranešimas artimiesiems 5 2,4% 4,0%
Negyvagimis arba perinatalinė mirtis 2 1,0% 1,6%
Kolegos savižudybė 2 1,0% 1,6%
Artimųjų priekaištai, kaltinimai 11 5,3% 8,7%
Priekaištai dėl „paskirto ne tokio gydymo“ 7 3,4% 5,6%
Agresyvūs, įžeidinėjantys pacientai 3 1,5% 2,4%
Pacientai, naudojantys fizinį smurtą 2 1,0% 1,6%
Suicidiški pacientai 9 4,4% 7,14%
Nepagarbus kolegų elgesys, žeminimas 6 2,9% 4,8%
Vadovų ar vadovybės sukelti emociškai
žalojantys įvykiai 4 1,9% 3,2%
Apibūdinant mirtis, kaip ypač sukrėtusį įvykį, respondentai dažniausiai išskiria pirmąją mirtį darbo vietoje, jaunų žmonių, vaikų, motinų, kai lieka maži vaikai mirtis. Vienas respondentas, rašydamas apie artimųjų priekaištus, kaltinimus, išskyrė patirtą bylinėjimosi atvejį. Kitas respondentas, aprašydamas skundus dėl „paskirto ne tokio gydymo“ paminėjo situaciją, kai „mirusio ligonio artimieji apkaltino žmogžudyste“. Vienas respondentas kaip emociškai žalojantį įvykį paminėjo situaciją, kai vykdomas „užpuolimas darbuotojų su šaunamaisiais bei šaltaisiais ginklais“. Vienas respondentas aprašo atvejį, kai agresyvus pacientas apspjovė. Aprašant fizinį smurtą, vienas iš respondentų rašo: „pacientas griebė už chalato ir priėmė prie sienos“.
Aprašydami vadovų ar vadovybės sukeltus emociškai žalojančius įvykius respondentai aprašo atvejus, kai jie nebuvo apginti ar net papeikti dėl pacientų nepagrįstų skundų, kai buvo taikomi neadekvatūs reikalavimai personalui.
35 13.3. TVARKYMASIS SU EMOCIŠKAI ŽALOJANČIU ĮVYKIU
Respondentai taip pat atsakė, kaip jie tvarkosi su emociškai žalojančio įvykio pasekmėmis darbo aplinkoje. Dažniausi pasirinkimai atvaizduojami 7 paveiksle
7 pav. Dažniausi klausimo „Kaip kovojate su emociškai žalojančio įvykio darbinėje veikloje
poveikiu?“ pasirinkimai
Daugiausia jų nukreipia save prablaškančiai veiklai (135 respondentai, 65,2%). Kiti populiarūs emocinio tvarkymosi būdai:
Kalbėjimasis su šeimos nariais ir/ar draugais (122 respondentai, 65,2%); Situacijos aptarimas neformalioje
aplinkoje su kolegomis/ bendradarbiais (111 respondentai, 53,6%);
Taip pat dažnas tvarkymosi būdas, pasirinktas respondentų - sportas/ didesnė laiko dalis praleidžiama sportuojant (50 respondentai, 24,2%). Gana didelė dalis respondentų atsako slepiantys savo emocijas (77 respondentai, 37,2%). Profesionalios psichologinės pagalbos ieško tik 12,1% (25) respondentų, 4 respondentai (1,9%) atsakė, kad jiems emocinės naštos netenka patirti.
Taip pat 13 respondentų įrašė savo atsakymus, kuriose minėjo, kad mažina darbo krūvį ar nedirba naktinių pamainų. Keli respondentai vartoja antridepresantus. Vienas respondentas paminėjo skambinantis pagalbos linija išsikalbėti. Kiti parašė, kad stengiasi darbo emocijas palikti darbe ir jas užmiršti iš ten išėjus. Keli rašo svarstantys išeiti iš darbo, vienas respondentas ruošiasi emigruoti.
Be to respondentų tvarkymosi būdai su emociškai žalojančiu įvykiu buvo išanalizuoti pagal demografinius duomenis: pagal tai, kuo respondentas dirba - darbo statusą (10 lentelė), amžių (11 lentelė) ir respondento darbo stažą (12 lentelė).
36 10 lentelė. Tvarkymosi būdai su emociškai žalojančiais įvykiais pagal respondento
darbo statusą
Tvarkymosi būdai
Visi gydytojai Visi
gydytojai darbuotojaiSlaugos p2
Visa imtis Rezidentai Gydytojai
p1
abs. % abs. % abs. %
abs
. % abs. %
Man emocinės naštos patirti netenka 0 0.0 0 0.0 - 0 0.0 4 3.3 0,112 4 2.0 Ieškau profesionalo (psichologo/psichiatro/ psichoterapeuto) pagalbos 7 25.9 6 12.2 0,13 13 17.1 11 8.9 0,086 24 12.1
Vartoju (daugiau) alkoholio 9 33.3 10 20.4 0,213 19 25.0 8 6.5 <0,001 27 13.6
Rūkau (daugiau) cigarečių 6 22.2 6 12.2 0,254 12 15.8 19 15.4 0,984 31 15.6
Vartoju (daugiau) narkotikų 1 3.7 0 0.0 0,175 1 1.3 0 0.0 0,202 1 0.5
Sportuoju/ daugiau laiko praleidžiu sportuodamas
7 25.9 12 24.5 0,89 19 25.0 27 22.0 0,620 46 23.1
Anksčiau grįžtu namo iš darbo
1 3.7 3 6.1 0,651 4 5.3 3 2.4 0,293 7 3.5
Neateinu kitą dieną į darbą dėl ligos
0 0.0 2 4.1 0,287 2 2.6 1 0.8 0,306 3 1.5
Slepiu savo emocijas 10 37.0 19 38.8 0,881 29 38.2 47 38.2 0,994 76 38.2 Nukreipiu save
prablaškančiai veiklai 16 59.3 34 69.4 0,373 50 65.8 82 66.7 0,899 132 66.3 Meldžiuosi ar užsiimu kitais
religiniais ritualais 2 7.4 5 10.2 0,687 7 9.2 7 5.7 0,346 14 7.0
Kalbuosi su draugais ir/ar
šeimos nariais 20 74.1 30 61.2 0,258 50 65.8 67 54.5 0,115 117 58.8
Neformalioje aplinkoje aptariu situaciją su kolegomis/bendradarbiais
18 66.7 30 61.2 0,638 48 63.2 63 51.2 0,099 111 55.8
Išeinu iš šio darbo 0 0.0 4 8.2 0,127 4 5.3 1 0.8 0,051 5 2.5
Dirbu mažiau 0 0.0 3 6.1 0,19 3 3.9 6 4.9 0,759 9 4.5
Nedirbu vakarinių/naktinių
pamainų 1 3.7 1 2.0 0,665 2 2.6 5 4.1 0,594 7 3.5
Reikšmingiausias skirtumas tarp grupių yra tai, kad gydytojai yra žymiai labiau linkę vartoti alkoholį negu slaugos darbuotojai. Kitų statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad gydytojai taip pat labiau linkę ieškoti profesionalios psichologinės pagalbos. Kadangi ši anketa buvo sukurta gydytojams, todėl galimai nėra būdų, kuriais slaugytojai labiau linkę pakeisti dirbamą darbą kitais būdais. Ateityje reikalingi tokių būdų paieškos moksliniai tyrimai.
