Alkoholinių gėrimų vartojimo ypatumai jaunų žmonių tarpe

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Justas Baranauskas

Alkoholinių gėrimų vartojimo ypatumai jaunų

žmonių tarpe

Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų

Darbo vadovas: prof. dr. Dalia Sekmokienė Maisto saugos ir kokybės katedra

2

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Alkoholinių gėrimų vartojimo

ypatumai jaunų žmonių tarpe“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas,

pavardė)

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros (instituto) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro darbo recenzentai

1) 2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė)

3

TURINYS

2.1. Paauglių alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas ... 10

2.2. Alkoholinių gėrimų vartojimo poveikis sveikatai ... 14

2.3. Veiksnių, darančių įtaką alkoholinių gėrimų vartojimui, apžvalga ... 16

2.4. Teisinės bazės, susijusios su alkoholinių gėrimų nutarimais, apžvalga ... 21

3. TYRIMO METODIKA ... 26

4. REZULTATAI ... 28

4.1. Respondentų charakteristika ... 28

4.2. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas ... 29

4.3. Alkoholinių gėrimų vartojimo asortimentas ir vartojimo kiekiai ... 31

4.4. Pagrindiniai alkoholinių gėrimų vartojimo kriterijai ir dažniausios vartojimo vietos ...35

4.5. Pirmą kartą pavartojusių alkoholį amžius ir vartojimo ypatumai ... 37

4.6. Pagrindiniai informacijos šaltiniai apie alkoholio vartojimo pasekmes ... 39

4.7. Alkoholio vartojimo prevencinių programų įgyvendinimas mokyklose ... 41

4.8. Alkoholinių gėrimų įsigijimo būdai ir pardavėjų pardavimo priežastys ... 42

4.9. Alkoholinių gėrimų poveikio ir vartojimo lūkesčių tyrimas ... 45

5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 48

6. IŠVADOS... 51

4 8. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 53 9. PRIEDAI ... 65

5

SANTRAUKA

Alkoholinių gėrimų vartojimo ypatumai jaunų žmonių tarpe

Justas Baranauskas Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas prof. dr. Dalia Sekmokienė

PAGRINDIMAS. Paauglystė – tai gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiojo žmogaus, o jo metu atsiranda visokiausių norų, galimybių, ne retai pradedama imituoti suaugusiuosius. Tačiau, naujausi mokslininkų atradimai rodo, kad šalyje paaugliai įvairiu dažnumu paragauja alkoholio, kurio vartojimas ypač žalingas augančiam organizmui.

UŽDAVINIAI. Įvertinti alkoholinių gėrimų vartojimo ypatumus ir motyvaciją jaunų žmonių tarpe, atlikti išsamią literatūros analizę, įvertinti poveikį sveikatai, apžvelgti Lietuvos Respublikos teisinę bazę ir jos pokyčius, susijusius su alkoholinių gėrimų vartojimą apibrėžiančiais nutarimais.

TYRIMO METODAI. Anketinės apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip dažnai ir kokius alkoholinius gėrimus vartoja moksleiviai, dėl kokių priežasčių juos vartoja ir nevartoja, kaip stipriai apsvaigsta pavartoję, kiek išleidžia šiems gėrimams, iš kur sužino apie vartojimo pasekmes. Duomenų analizė buvo atliekama SPSS Statistics v. 23.0 programa. Kokybinių duomenų analizei naudotas Pirsono chi kvadratas (χ2), Fišerio tikslusis testas. Skirtumas tarp rezultatų laikytas statistiškai reikšmingu, kai paklaidos tikimybė p ≤ 0,05.

REZULTATAI. Iš viso apklausti 315 moksleivių. Alkoholinius gėrimus vartoja 71,6 proc. merginų ir 85 proc. vaikinų. Dauguma jaunuolių alkoholio paragauja būdami 14 metų. Alkoholiniai gėrimai paaugliams prieinami svečiuose, diskotekose, dažnai jų nusiperka iš vyresnių draugų. Dažniausiai apie alkoholio vartojimo pasekmes moksleiviai ieško informacijos internete (81,9 proc.), tačiau pasigenda prevencinių veiklų mokyklose.

IŠVADOS. Trys iš keturių moksleivių skirtingais dažniais vartoja skirtingos rūšies alkoholį. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas priklauso nuo lyties, šeiminės sudėties, laiko, praleidžiamo su tėvais, praleistų pamokų be pateisinamos priežasties skaičiaus ir mokslo pažymių vidurkio. Stebima, kad ypač išaugo degtinės ir kitų stipriųjų gėrimų vartojimas. Pagrindinės jaunuolių alkoholio vartojimo priežastys – noras atsipalaiduoti, noras pasijusti laimingu.

6

SUMMARY

Characteristics of alcohol consumption among young people

Justas Baranauskas Master‘s Thesis

Work manager prof. dr. Dalia Sekmokiene

SUBSTANTIATION. Adolescence is a stage in life between childhood and an adult, and during it, all kinds of desires, opportunities and not rarely begin to emulate adults. However, recent scientific discoveries show that teenagers are drinking alcohol at various rates, which is particularly harmful to the growing organism.

TASKS. To evaluate the characteristics of motivation of alcoholic beverages among young people, to carry out a thorough analysis of literature, to evaluate the impact on health, to review the legal base of the Republic of Lithuania and its changes related to the resolutions defining the consumption of alcoholic beverages.

RESEARCH METHODS. The questionnaire was used to find out how often and what alcoholic beverages are used by pupils, why they use them and do not use it, how drunk they use, how much they spend on these drinks, where they learn about the consequences of consumption. Data analysis was performed by SPSS Statistics v. Program 23.0. Pirson's chi square (χ2), Fisher's exact test was used for qualitative data analysis. The difference between results was considered statistically significant when p ≤ 0.05.

RESULTS. A total of 315 students were interviewed. Alcoholic beverages are used by 71.6 proc. of girls and 85 proc. of boys. Most youngsters drink alcohol at the age of 14. Alcoholic beverages are available for teenagers at discos, often bought by older friends. In most cases, pupils are looking for information about the consequences of alcohol consumption on the internet (81.9 proc.), but they miss the preventive activities in schools.

CONCLUSIONS. Three out of four pupils use different types of alcohol at different frequencies. The prevalence of alcoholic beverages depends on gender, family composition, time spent with parents, the number of missed classes without justification and the average of science grades. It has been observed that the consumption of vodka and other strong drinks has increased significantly. The main causes of alcohol consumption among young people are the desire to relax and the desire to feel happy.

7

SANTRUMPOS

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija. ES – Europos Sąjunga.

Alkoholinis gėrimas – gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1,2 procento (alaus – didesnė kaip 0,5 procento).

χ2 _{– chi kvadrato kriterijus.}

n – tiriamųjų skaičius. SN – standartinis nuokrypis.

8

1. ĮVADAS

Darbo aktualumas

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, sveikatą ir gyvenimo trukmę medicininės priemonės sąlygoja apie 10 proc., aplinkos ir darbo sąlygos – apie 20 proc., paveldimumo faktoriai – apie 20 proc., gyvenimo būdas – apie 50 proc. Kanados rašytojas J. Kehoe teigia, kad kiekvienas žmogus yra ypatingas, unikalus ir vertas pagarbos, tačiau sveikatos specialistai išskiria tris skirtingas žmonių elgsenos kategorijas: sveikatą stiprinanti elgsena, sveikatą palaikanti elgsena ir sveikatą žalojanti arba rizikinga elgsena. Sveikatą žalojanti arba rizikinga elgsena yra susijusi su tradiciniais ligų rizikos veiksniais, tokiais kaip rūkymas, alkoholio, narkotikų vartojimas, polinkis be reikalo rizikuoti (1).

Paauglystė – tai gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiojo žmogaus. Paauglystė trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradžios iki tol, kol pasiekiama savarankiško suaugusio žmogaus socialinė padėtis (2). Atsiranda visokiausių norų, galimybių, paaugliams atsiveria platesnis pasaulis, todėl paauglys, psichologų teigimu, ima suprasti, kad turi pasirinkimą kažko norėti ar nenorėti. Atėjus paauglystei taip pat pradedama imituoti suaugusiuosius – vaikai, ne retai stebėdami suaugusius pradeda galvoti, kad alkoholis yra norma ir privaloma šventės dalis.

Tačiau, naujausi mokslininkų atradimai įspėja apie iki šiol nenumatytas alkoholio vartojimo paauglystės laikotarpiu grėsmes. Tyrimai rodo, kad šalyje paaugliai įvairiu dažnumu paragauja alkoholio (4,11,110).

Gydytojas – psichiatras A. Veryga teigia, kad nuo mažų dienų vaikams yra perkami įvairūs limonado, šampano buteliai – imituojant gėrimą. Nuo mažų dienų vaikams yra tarsi normalu, kad šventės neapsieina be alkoholio, vaikai ima prašyti tėvų leisti paragauti tam tikrų gėrimų. Tuo tarpu tėvai teigia, kad vaikai kultūringai išgers su tėvų priežiūra, tačiau tai nėra tinkamas pavyzdys (3).

Analizuojant įvairių mokslinių literatūros šaltinių duomenis pastebima, kad vartoti svaigalus pradeda vis jaunesni vaikai. Tuo tarpu paauglystėje alkoholio vartojimas fiksuojamas nuo epizodinio piktnaudžiavimo iki kelis metus trunkančio alkoholizmo (5,6). Potraukis alkoholiui paaugliams atsiranda greičiau nei suaugusiems: paauglių sveikata greitai blogėja, spartėja asmenybės degradacija. Lietuvoje vykdomi tarptautiniai moksleivių gyvensenos tyrimai: „Tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas – HBSC“, „Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose – ESPAD“. Pateiktų tyrimų duomenys nedžiugina, kadangi fiksuojami dideli ir dar didėjantys alkoholinių gėrimų suvartojimo rezultatai. Siekiant padėti paaugliams apsispręsti ir priimti tinkamą sprendimą, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas teigia, kad jaunimui reikalinga faktais ir argumentais pagrįsta informacija (4).

9

Darbo mokslinis naujumas

Apžvelgus esamus tyrimų rezultatus ir analizuojant įvairių mokslinių publikacijų ir tyrimų medžiagą pasigendama tyrimų atskiruose Lietuvos regionuose, tarp skirtingų lyčių, amžiaus grupių moksleivių. Įvertinus problemos svarbumą jaunų žmonių tarpe, iškeltas darbo tikslas.

Darbo tikslas:

Įvertinti alkoholinių gėrimų vartojimo ypatumus ir motyvaciją jaunų žmonių tarpe. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie darbo uždaviniai:

1. Išsami literatūros analizė apie alkoholinių gėrimų vartojimo ypatumus, poveikį sveikatai. 2. Respondentų požiūrio į alkoholinius gėrimus tyrimas, vartojimo ir motyvacijos nustatymas. 3. Lietuvos Respublikos teisinės bazės ir jos pokyčių apžvalga, susijusi su alkoholinių gėrimų

vartojimą apibrėžiančiais nutarimais.

Moksliniame darbe analizuojama informacija galėtų sulaukti visuomenės sveikatos specialistų, sveikatos politikų dėmesio ir gali būti taikoma planuojant ir įgyvendinant jaunimo alkoholinių gėrimų vartojimo prevencines programas.

10

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Paauglių alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas

Alkoholinių gėrimų vartojimas – vienas iš trijų reikšmingą susirūpinimą keliančių prioritetų visuomenės sveikatos srityje (90). Pažvelgus į statistiką, Europos regionas yra vienus aukščiausių rezultatų turintis alkoholio suvartojimo ir jo daromos žalos lygiuose. Higienos instituto duomenimis, pasaulyje dėl alkoholio žalos kasmet miršta apie 3,3 mln. gyventojų. Lietuvoje 2014 m. mirčių rodiklis dėl su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių siekė 133,6 atv. / 100 000 gyv. Tai vienas didžiausių rodiklių, net 2,5 karto viršijančių ES vidurkį (7). Mūsų šalyje vienam vyresniam kaip 15 m. gyventojui tenka 15,2 l grynojo alkoholio per metus – tai bene 1,5 karto viršija ES vidurkį. Neramina tai, jog remiantis PSO prognozėmis, alkoholinių gėrimų vartojimas Lietuvoje didės ir 2025 m. pasieks 17,5 litrų išgeriamo alkoholio per metus, kuris tenka vienam gyventojui (8). Tačiau nerimą sklaido Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama sumažinti svaigalų vartojimą: vienas prioritetinių ministrų kabineto tikslų – alkoholio pasiūlos ir paklausos mažinimas.

Alkoholis yra trečioji blogos sveikatos ir ankstyvos mirties priežastis, o šių gėrimų vartojimas daro įtaką užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų paplitimui. Prie svaigalų vartojimo greitai priprantama, o šie žalingai veikia žmogaus organizmą, psichiką, asmenybės raidą (29). Ypač alkoholio vartojimas žalingas augančiam organizmui (10). Mokslinėje literatūroje pateikta įrodymų, kad dauguma jaunuolių rūkyti ir vartoti alkoholį pradeda mokykliniame amžiuje (91,110). Žalingas svaigalų vartojimas siejamas su daugeliu ligų (pvz. įvairių lokalizacijų vėžiai, insultas, kepenų cirozė ir kt.), su mirtimis ir neįgalumu dėl transporto avarijų, traumomis, užpuolimais, smurtu, savižudybėmis.

PSO programos „Sveikata visiems XXI a.“ tiksluose numatytas jaunų žmonių sveikatos stiprinimas – žmonės turi būti sveikesni ir pasiruošę geriau atlikti savo darbą. Konkrečiau – sumažinti jaunų žmonių skaičių, kurie vartoja narkotikus, tabaką ir alkoholį. Alkoholio ir kitų narkotikų Europos mokyklose tyrimo duomenimis, Europoje (išskyrus Islandiją) net 80 proc. visų paauglių buvo bent kartą paragavę alkoholinių gėrimų. Didžiausias bent kartą vartojusių svaigalus jaunuolių skaičius fiksuojamas Čekijoje, Graikijoje ir Vengrijoje. Tuo tarpu žemiausi rodikliai fiksuojami Albanijoje, Makedonijoje ir Norvegijoje. Didžiausi skirtumai tarp lyčių fiksuojami Albanijoje (bent kartą vartojo septyni iš dešimties berniukų ir kas antra mergaitė), Makedonijoje (bent kartą vartojo trys iš penkių berniukų ir kas antra mergaitė) ir Juodkalnijoje (keturi iš penkių berniukų ir septynios iš dešimties mergaičių bent kartą vartojo svaigalus) (12).

11 Remiantis to paties tyrimo duomenimis, per pastarąsias 30 dienų iki apklausos alkoholį bent vieną kartą vartojo kas antras respondentas. Didžiausi rodikliai nustatyti Austrijoje, Kipre, Čekijoje, Danijoje ir Graikijoje – šiose šalyse net 66 proc. apklaustųjų per pastarąsias 30 dienų vartojo svaigalus. Dėmesį atkreipia ir tai, jog 13 proc. paauglių per pastarąsias 30 dienų buvo apsvaigę nuo alkoholio (13).

Varšuvos vaikų ir paauglių sveikatos instituto mokslininkų teigimu, per pastarąjį mėnesį alkoholį vartojo 39 proc. 14 – 16 metų paauglių, besimokančių Lenkijos mokyklose (43).

Gydytojo A. Verygos teigimu, Lietuvoje alkoholį pradeda vartoti vis jaunesni asmenys. Didžiulį susirūpinimą kelią tai, jog tik apie 2 proc. 15 – 16 metų Lietuvos moksleivių visiškai nevartoja alkoholio. Panaši statistika skelbiama minėtame ESPAD 2015 tyrime. Nustatyta, kad bent vieną – du kartus gyvenime alkoholinius gėrimus vartojo 85 proc. vaikinų ir 89 proc. merginų 15-mečių tarpe. Įvertinus kitus tyrimo duomenis nustatyta, kad retai (1 – 9 kartus) alkoholinius gėrimus vartojo 54,8 proc., vidutiniškai (10 – 39 kartus) - 22,7 proc., o dažnai (40 ir daugiau kartų) – 9,4 proc. moksleivių. Per pastarąsias 30 dienų iki apklausos bent vieną – du kartus alkoholį vartojo kas trečias mokyklose besimokantis moksleivis. Palyginus vartojimą tarp lyčių nustatyta, kad nežymiai geresnė situacija yra vaikinų tarpe – daugiau vaikinų teigė, kad visai nevartojo alkoholio gyvenime, nevartojo per pastaruosius 12 mėn. ir pastarąsias 30 dienų iki apklausos (11).

2017 m. Higienos instituto atlikto tyrimo “Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas” duomenimis, pirmą kartą paragavusių alkoholį paauglių amžiaus vidurkis yra 12,2 m. Tuo tarpu kas dešimtas moksleivis per pastarąjį mėnesį daugiau nei 6 kartus vartojo alkoholį (14).

Tyrinėtojos A. Baltkojytės apklausos duomenimis, per pastarąsias 30 dienų alkoholį bent 1 – 2 kartus vartojo 60,5 proc. Kauno ir Šiaulių miestų devintų klasių moksleivių. Du trečdaliai apklaustųjų tyrimo metu nurodė, jog per gyvenimą buvo apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų bent 1 – 2 kartus (19).

Tyrėjos K. Jarmalavičienės atliktas mokslinis tyrimas atskleidė, kad alkoholinių gėrimų vartojimas tarp Šiaulių miesto gimnazijų mokinių yra daugiau paplitęs nei rūkymas: devyni iš dešimties gimnazijos mokinių vartojo svaigalus per pastaruosius 12 mėnesių. Palyginus gimnazistų vartojimo ypatumus pagal lytį, paaiškėjo, kad dažniau alkoholiu svaiginosi berniukai (20).

Tyrėja E. Žilytė 2017 m. atliko tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti sportuojančių ir nesportuojančių paauglių sąsajas su žalingais įpročiais. Nustatyta, kad didžioji dalis 5 – 8 klasių paauglių buvo apsvaigę nuo alkoholio daugiau nei 10 kartų. Nerimą kelia ir tai, jog visiškai nevartojusių alkoholio moksleivių dalis yra tik 1,2 proc. Tyrimo metu nustatyti ir dažniausiai paauglių vartojami alkoholiniai gėrimai: alkoholiniai kokteiliai ir šampanas (21).

Remiantis tyrėjos M. Grincaitės apklausos rezultatais, alkoholinių gėrimų nei karto per gyvenimą nevartojo tik 2 proc. 16 – 19 metų amžiaus moksleivių. Didžioji dalis respondentų (43

12 proc.) alkoholinius gėrimus vartojo 40 ir daugiau kartų. Taip pat susirūpinimą kelia ir tai, jog keturi iš penkių moksleivių teigė, kad daugelis arba visi jų draugų vartoja svaigalus (26).

Vilniaus universiteto tyrėjos duomenimis, vaikinai dažniau vartojo alų ir stipriuosius gėrimus, merginos – vyną, šampaną ir silpnuosius gėrimus. Kas dešimtas alkoholinius gėrimus vartojančių mokinių degtinę ir kitus stipriuosius gėrimus vartoja kiekvieną savaitę, kas ketvirtas – kiekvieną mėnesį. Iš visų alkoholį vartojančių mokinių net 41,3 proc. teigė, kad jie daugiau nei 10 kartų išgėrė alkoholio tiek, kad pasijustų apsvaigę (35).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto darbuotojai 2013 m. atliko tyrimą, kuriuo nustatė, kad 25 proc. vyrų ir 7,7 proc. 15 - 24 metų amžiaus moterų žalingai vartojo alkoholį (36).

Įvertinus alkoholinių gėrimų vartojimą 35,8 proc. 5 – 12 klasių moksleivių nurodė, kad buvo apsvaigę nuo alkoholio bent du ar daugiau kartų. Berniukai svaiginosi dažniau nei mergaitės. Analizuojant vartojimo įpročius skirtingose amžiaus grupėse nustatyta, kad įpročio paplitimas su amžiumi didėja, tačiau reikšmingo skirtumo tarp gyvenamosios vietos ir alkoholio vartojimo įpročių nustatyta nebuvo (38).

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai nustatė, kad 70 proc. moksleivių skirtingais dažniais vartoja skirtingos rūšies alkoholį. Labiausiai paplitęs alkoholinis gėrimas – alus. Iš smalsumo alkoholį vartoja dažniau jaunesni jaunuoliai nei vyresni. Neramina tai, jog tik 5,9 proc. apklaustųjų teigė, kad nėra bandę alkoholio, o kas antras moksleivis pirmą kartą alkoholio paragavo būdamas 12 – 15 metų amžiaus. Dėmesį reiktų atkreipti ir į tai, jog kas ketvirtas moksleivis alkoholį vartoja dėl malonaus skonio. Alkoholio vartojimo paplitimas priklauso ir nuo lyties: vaikinai turi beveik 2 kartus didesnį šansą vartoti alkoholį (40). Panašų pirmojo alkoholio pavartojimo amžių nustatė ir Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, išsiaiškinęs, jog trys iš penkių jaunuolių alkoholį pavartojo sulaukę 14 – 16 metų (37).

Analizuojant Kauno ir Šakių miestų mokinių alkoholio vartojimo ryšius su fiziniu aktyvumu buvo nustatyta, kad laisvalaikiu pakankamai fiziškai aktyvūs mokiniai nuo alkoholio buvo rečiau apsvaigę nei fiziškai neaktyvūs (42). Tuo tarpu užsienio tyrėjai Halldorsson ir Thorlindsson nustatė, kad 10 proc. sportuojančių paauglių apsvaigsta nuo alkoholio nuo 1 iki 3 kartų per savaitę. Profesionaliai sportuojančių ir niekada neapsvaigusių nuo svaigiųjų gėrimų buvo 17,6 proc. (23).

Lietuvos 5 – 12 klasių moksleivių laisvalaikio fizinio aktyvumo, subjektyviai vertinamos sveikatos ir gyvensenos veiksnių analizės tyrimas atskleidė, kad 11,4 proc. apklaustųjų buvo apsvaigę nuo alkoholio daugiau nei 10 kartų, 7,1 proc. 4 – 10 kartų, 17,3 proc. – 2 – 3 kartus. Reikšmingų skirtumų tarp gyvenamosios vietos ir alkoholio vartojimo įpročių nebuvo nustatyta. Analizuojant alkoholio vartojimo įpročius skirtingose amžiaus grupėse nustatyta, kad svaigalų vartojimo

13 paplitimas su amžiumi didėjo. Daugiau kaip trečdalis Lietuvos moksleivių mėgino svaigintis alkoholiu bent 2 kartus gyvenime (38).

Psichikos sveikatos mokslinių tyrimo centro specialistų atliktas tyrimas atskleidė, kad net devyni iš dešimties paauglių buvo vartoję alkoholio per pastaruosius metus, o net kas ketvirtas svaigalus gėrė kas savaitę ar dažniau (44).

Alkoholio vartojimas yra susijęs su amžiumi ir mokymosi klase – didėjant amžiui ir mokymosi klasei alkoholinių gėrimų vartojimas didėja ir tarp berniukų, ir tarp mergaičių. Mergaičių tarpe vyno ir kitų stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimas susijęs su nusivylimu gyvenimu. Daugiau degtinės suvartoja kaimuose gyvenantys berniukai nei miestuose (87).

Mitybos, fizinio aktyvumo ir žalingų įpročių įtakos 9 – 12 klasių mokinių sveikatai tyrimo duomenimis, kasdien alkoholį vartoja 3,5 proc. mokinių, kelis kartus per mėnesį – 15,2 proc. mokinių (88).

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo, rizikos veiksnių bei ankstyvosios intervencijos ir prevencijos vykdymo tarp bendrojo ugdymo mokyklų mokinių tyrimo duomenimis, per pastarąsias 30 dienų alkoholį vartojo 40,8 proc. 16 m. respondentų. Alkoholiu piktnaudžiavo daugiau tie vaikai, kurių tėvai vartojo alkoholį. Bent kartą gyvenime alkoholį vartojo 65,4 proc. respondentų. Vertinant pirmą alkoholio vartojimo epizodą nustatyta, kad vartojimo metu amžiaus vidurkis buvo 12,2 metų (14).

Remiantis 2016 m. Panevėžyje atlikto tyrimo duomenimis, 59 proc. jaunuolių pirmą kartą paragavo alkoholio būdami 14 – 16 metų. 41 proc. teigė, kad alkoholį vartoja 1 kartą per mėnesį. Merginų tarpe populiariausias gėrimas yra šampanas ir sidras, vaikinų – alus ir stiprieji gėrimai (37). 2017 m. atlikto tyrimo duomenimis, 85 proc. 15 – 16 metų amžiaus moksleivių yra bent kartą vartoję alkoholinius gėrimus. Iš vartojusių net 47,7 proc. buvo apsvaigę nuo alkoholio. Bent kartą per pastarąjį mėnesį alkoholį vartojo 18,4 proc. Vilniuje besimokančių moksleivių. Nustatytos ir labiausiai paplitusios alkoholio vartojimo lokacijos: naktiniuose klubuose, savo namuose ar kur nors viešoje vietoje ir miesto centrinėje dalyje. 20 proc. jaunuolių pirmą kartą alkoholio paragavo būdami 14 metų, 15 proc. – būdami 13 metų, 17 proc. – būdami 12 metų (113).

Apsvaigusių nuo alkoholio moksleivių dalis sparčiai didėja vyresnėse klasėse. Vilniaus miesto mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenimis, reguliariai vartojantys alkoholinius gėrimus nurodė 10,5 proc. apklausoje dalyvavusių Vilniaus miesto berniukų ir 2,4 proc. mergaičių. Kartą per savaitę alkoholinius gėrimus vartojo kas dvidešimtas penktokas berniukas, kas dešimtas septintokas ir kas šeštas devintokas (114).

Šiaulių rajono bendrojo lavinimo mokyklų 5 – 7 – 9 klasių moksleivių žalingų įpročių paplitimo tyrimo duomenimis, per pastarąsias 30 dienų kokį nors alkoholinį gėrimą vartojo beveik 20 proc. jaunuolių. Bent kartą alkoholį vartojo 26 proc. penktokų, 51 proc. septintokų ir 83 proc. devintokų.

14 Mažiausiai bandę vartoti alkoholį jaunuoliai gyvena su abiem tėvais, tačiau 34,7 proc. paauglių, bent kartą apsvaigusių nuo alkoholio, gyvena vaikų globos namuose, su seneliais ar globėjais (119).

Elektrėnų profesinio centro moksleivių gyvensenos ypatumus tyrimas atskleidė, kad 10,7 proc. alkoholinius gėrimus vartojančių mokinių degtinę ir kitus stipriuosius gėrimus vartoja kiekvieną savaitę, 17,3 proc. šiuos gėrimus vartoja kiekvieną mėnesį (35).

Taigi, alkoholinius gėrimus vartoja vis jaunesnio amžiaus vaikai (110), tačiau, remiantis autorių duomenimis, ne visi mokiniai žino alkoholio poveikį sveikatai (28).

2.2. Alkoholinių gėrimų vartojimo poveikis sveikatai

Alkoholio vartojimo poveikis sveikatai yra plačiai ir išsamiai aprašytas epidemiologiniuose ir eksperimentiniuose mokslo šaltiniuose. Sutartina, kad alkoholio vartojimas yra viena iš trijų prioritetinių sveikatos problemų pasaulyje (121). Tačiau nerimą didina tai, jog Lietuvoje alkoholio vartojimas išlieka aukštas, nors, kaip ir daugelyje kitų šalių, valstybėje įgyvendinama alkoholio mažinimo politika bei alkoholio kontrolės priemonės (57).

Paauglius alkoholis veikia daug stipriau negu suaugusiuosius, kadangi jų organizmas nėra visiškai susiformavęs. Taip pat sparčiai auga ir tolerancija alkoholiui, ypač kai šis vartojamas sistemingai, t. y. 2 – 3 kartus per mėnesį. Kuo anksčiau jaunas žmogus pradeda vartoti svaigalus, tuo didesnė rizika jam tapti priklausomam, greičiau išryškėja alkoholizmo požymiai: jaunuolis dažnai negali suvokti kiek išgėrė, neprisimena, kas atsitiko išgertuvių metu, nesivaržo išgerti su svetimais žmonėmis, turi stiprų potraukį alkoholiui. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad jaunystėje susiformavę alkoholio vartojimo įpročiai nulemia jo vartojimą ir priklausomybės riziką brandžiame amžiuje (115). Alkoholio sukeltų skirtingų ligų ir sutrikimų skaičiuojama virš 60: alkoholis sukelia psichinius ir elgesio sutrikimus, skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimus, vėžį, širdies ligas, imunologinius sutrikimus, plaučių ligas, skeleto ir raumenų ligas, reprodukcinius sutrikimus (108). Alkoholio vartojimas siejamas ir su infekcinėmis ligomis: tuberkulioze (97) ir ŽIV / AIDS (98).

Alkoholio vartojimas paauglystėje gali neigiamai paveikti smegenų veiklą ir vystymąsi – teigia Meksikos universiteto Psichiatrijos departamento ekspertai. Kadangi jaunų žmonių centrinė nervų sistema dar nėra galutinai susiformavusi, girtuokliaujant ji pažeidžiama labai stipriai – pasitaiko intelekto, atminties, emocinio atsako sutrikimai. Alkoholio poveikiui ypatingai jautrios smegenų žievės skiltys, atsakingos už mokymuisi svarbius procesus: samprotavimą, planavimą, kalbėjimą, emocijas, problemų sprendimą, vaizdinę atmintį, prisiminimų išsaugojimą, garsų atpažinimą bei kalbos suvokimą. Alkoholio vartojimas sutrikdo atminties procesus – įsiminimą, informacijos

15 saugojimą, atsiminimą (31,115). Ir nesvarbu kokiomis dozėmis vartojamas alkoholis – jis smegenyse išlieka nuo 14 iki 30 parų, todėl smegenys yra nuolat ardomos (116).

Vokietijos mokslininkai nustatė, kad tarp geriančių jaunuolių dažnėja ir kepenų pažeidimai, kepenų cirozės, kasos sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos, inkstų ligos, o tai savo ruožtu didina mirtingumo riziką (95,96). Apie 10 proc. jaunų moterų ir apie 25 proc. jaunų vyrų mirčių yra siejamos su alkoholiu (107).

Išgėrus kenčia ir skrandis: alkoholis daro poveikį visoms virškinamojo trakto liaukoms tarp jų ir skrandžio sienelėse esančioms liaukoms, kurios gamina skrandžio sultis, turinčias pepsino, druskos rūgščių ir įvairių fermentų, būtinų maisto virškinimui. Dėl alkoholio sudirginimo liaukos išskiria daug gleivių, o po to jos atrofuojasi. Tokiu būdu atsiranda gastritas – jo nepašalinus jis gali pereiti į skrandžio vėžį. Kuo gėrimas dažniau naudojamas, tuo silpniau veikia apsauginės organizmo jėgos ir tuo didesnius sužalojimus jos atneša (32,116).

M. Štelemėko, I. Jaselskytės ir kt. autorių atlikto tyrimo duomenimis didžiausias alkoholio sąlygotas ligotumas buvo šiomis ligomis: psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant alkoholį, alkoholinėmis kepenų ligomis, alkoholio sukeltomis nervų sistemos degeneracijomis (105). Nuo somatinių problemų neatsiejamos ir psichologinės bei socialinės žalingo alkoholio vartojimo pasekmės: patiriama įvairių nuotaikos, nerimo, asmenybės sutrikimų (99), didėja problemų šeimoje ir darbe, kriminalinio elgesio, smurto rizika (32,100). Alkoholis sukuria ir įtampos nuėmimo iliuziją: išgėrus alkoholio organizme išsiskiria tokios medžiagos kaip histaminas, dalyvaujantis streso formavimesi ir alerginių reakcijų susidaryme (116).

Reguliariai alkoholį vartojantys paaugliai pasižymi rizikinga elgsena – jiems būdinga ankstyva seksualinė veikla, kuri didina lytiniu keliu plintančių infekcijų tikimybę. Kontraceptinių priemonių nenaudojimas veda į nepageidaujamą nėštumą ir ankstyvus abortus. Pabrėžtina ir tai, jog jei metus gerti vyrų reprodukcinės funkcijos atsistato praėjus pusmečiui, tai moterų lytinių organų pakenkimai yra negrįžtami. Dėl to didėja apsigimimų ir jaunų moterų nevaisingumo rizika (32). Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, alkoholio vartojimas nėštumo metu yra viena dažniausių įgimtų anomalijų, raidos ir elgesio sutrikimų priežastis (116).

Išgėręs žmogus praranda gebėjimą teisingai įvertinti savo kūno temperatūrą. Prasidėjus alkoholio poveikiui įvyksta laikinas odos kraujagyslių paralyžius, jos plečiasi ir į kūno paviršių priplūsta daugiau kraujo. Organizmas praranda normalų jautrumą šalčiui ir oda nustoja reaguoti į sumažėjusią kūno temperatūrą, kraujagyslių susitraukimus. Alkoholio padauginę žmonės gali labai greitai mirtinai sušalti (116).

Alkoholis negali būti laikomas nei vitaminų, nei mikroelementų šaltiniu, nes skatindamas šlapimo išsiskyrimą jis pirmiausia sutrikdo elektrolitų pusiausvyrą organizme (116).

16 Susirūpinimą kelia ir tai, jog kartais tarp vartojamų alkoholio rūšių atsiranda ir naminė degtinė. Toksikologas R. Badaras teigia, kad neaiškiomis sąlygomis pagaminta naminė degtinė dažnai nesuvokiama ir nelaikoma pavojinga. Naminės degtinės gamybos procese gaminasi labai pavojingi dariniai – metilo alkoholis, o kadangi kokybė gamybos metu nėra prioritetas, nukentėti gali tiek vartotojas, tiek gamintojas (16). Metanolis ir jo metaboliniai produktai yra stiprūs nervų ir kraujagyslių sistemų nuodai – greitai įsisavinami į organizmą ir labai lėtai pašalinami. Metanolio apsinuodijimą dažnai lydi individualių ir grupinių negalios atsiradimo ir didelių aukų mirtingumo atvejų nustatymas (17).

Taigi, alkoholis siejamas su žala asmeniui, visuomenei ir aplinkiniams žmonėms (104). Siekiant užkirsti kelią nepalankiai sveikatai elgsenai, svarbu identifikuoti veiksnius, darančius įtaką alkoholinių gėrimų vartojimui.

2.3. Veiksnių, darančių įtaką alkoholinių gėrimų vartojimui, apžvalga

Mokyklinio amžiaus laikotarpiu susiduriama su fiziniu asmens brendimu, psichologinėmis problemomis, ugdymo įstaigos pokyčiais, bendraamžių įtaka, neretai pirmą kartą susipažįstama ir su žalingomis medžiagomis – todėl šis laikotarpis svarbus nustatant nepalankius sveikatai veiksnius (22,84). Paauglystėje kuo vėliau alkoholis pradedamas vartoti, tuo mažesnė tikimybė, kad vyresniame gyvenime atsiras problemų ir alkoholinė priklausomybė (112).

Alkoholio vartojimo priežastimis gali būti asmenybiniai veiksniai, kurie skatina jo vartojimą. Tai yra menka savivertė, nepasitikėjimas savimi, susivaldymo stoka, draugų įtaka, noras atsipalaiduoti (108).

Kauno miesto gimnazijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad pagrindinės priežastys, paskatinusios alkoholinių gėrimų vartojimą, yra draugų įtaka ir noras atsipalaiduoti (48). Panašias priežastys nustatė ir tyrėja K. Jarmalavičienė. Jos atlikto tyrimo metu respondentai pagrindinėmis priežastimis įvardino norą atsipalaiduoti, norą jaustis laisviems ir linksmiems. Išskirtinos ir kitos, dėmesį atkreipiančios, priežastys: noras patenkinti smalsumą, noras viską išbandyti, noras atitrūkti nuo realybės, siekiant pamiršti problemos šeimoje, moksle, noras apsvaigti ir neišsiskirti iš bendraamžių (20).

Tyrinėtojos D. Jurgaitienė, B. Strukčinskienė ir S. Riepšaitė atlikusios Klaipėdos miesto mokinių požiūrio į alkoholio vartojimo problemą tyrimą, nustatė, kad dauguma 16 – 17 m. mokinių mano, kad spiritinių gėrimų vartojimas yra labai svarbi ar viena svarbiausių šiuolaikinio jaunimo problemų. Išsiaiškinta ir tai, jog dažniausiai mokiniai vartoja alkoholį per draugų gimtadienius, vakarėlius, įvairių susitikimų su draugais metu, diskotekose, kelionių metu. Svarbias vartojimo

17 priežastis jaunimas nurodė draugų paskatinimą, madingą laisvalaikio leidimo būdą, alkoholio reklamą ir išaugusią alkoholio pasiūlą (18).

Paauglių lūkesčių apie alkoholio vartojimą, savigarbos ir atsisakymo gerti alkoholį saviveiksmingumo sąsajos su alkoholio vartojimo ypatumais tyrimo metu nustatyta, kad paauglių vaikinų rizikingas alkoholio vartojimas priklauso nuo jų savigarbos: juo mažesnė vaikų savigarba, tuo didesnė jų rizika alkoholio vartojimui. Merginų savigarbos vertinimas nesusijęs su rizikingu alkoholio vartojimu. Įdomu ir tai, jog kuo labiau išreikšti vaikinų, nevartojančių alkoholio, teigiami lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes, tuo mažesnis jų progų gerti ir socialinio spaudimo saviveiksmingumas. Didėjant vaikinų savigarbai, didėja jų atsisakymo gerti alkoholį saviveiksmingumas progų gerti ir emocinio palengvėjimo srityse. Tyrimo metu identifikuota, kad vyriškoji lytis, narkotikų vartojimas, rūkymas ir žema savigarba leidžia reikšmingai prognozuoti rizikingesnio alkoholio vartojimo tikimybę (47).

Epidemiologijos ir visuomenės sveikatos departamento mokslininkai nustatė, kad tarp paauglių didesnę riziką alkoholio vartojimui turi tie jaunuoliai, kuriems anksčiau prasidėjo brendimas, buvo antras arba vėlesnis vaikas šeimoje, pasižymėjo asocialiu elgesiu, rūkė arba buvo iš nepasiturinčių šeimų (24). Rūkymą, kaip rizikos veiksnį tarp alkoholinius gėrimus vartojančių paauglių išskyrė ir tyrėja G. Petronytė. Tyrimo metu nustatyta, kad tarp vartojančių svaigalus paauglių dažnesnė nesaugi lytinė elgsena, savižudybės ar kita sveikatai rizikinga elgsena (110).

N. Goštautaitė – Middtun teigia, kad mažėja alkoholio vartojimo skirtumai tarp lyčių (92). Panašią tendenciją pastebėjo ir L. Survilaitė, nustačiusi, kad nepastebėti skirtumai tarp lyties ir suvartojamo alkoholio kiekio. Tyrėja taip pat nustatė, kad nevartojantys alkoholio paaugliai pasižymi aukštesniu savęs vertinimu (89). Tačiau Islandijos socialinių ir žmogaus mokslų universiteto tyrėjai nustatė, kad berniukai labiau linkę vartoti svaigiuosius gėrimus nei mergaitės (23). Skirtumą tarp lyčių ir alkoholio suvartojimo įžvelgė ir Teksaso (JAV) universiteto tyrėja. Jos atlikto tyrimo metu nustatyta, kad alkoholio vartojimui įtakos turėjo lytis, streso intensyvumas, amžius. Abiejose amžiaus grupėse daugiau merginų, priešingai nei vaikinų, patyrė stresą ir vartojo alkoholį (22).

Didžiausias piktnaudžiavimas alkoholiu, anot JAV mokslininkų, nustatytas paaugliams, turintiems nerimo sutrikimų (46). Alkoholį, kaip priemonę susidoroti su įvairiomis emocijomis ir nerimu, įvardino ir klinikinė psichologė L. Stapinski. Jos teigimu, polinkį vartoti alkoholį turi paaugliai, išgyvenantys depresiją ar turintys nerimo sutrikimus (44). Tačiau tyrėja T. Sakalauskaitė atlikto tyrimo metu nenustatė statistiškai reikšmingo skirtumo tarp depresijos bei nerimo balų ir alkoholio vartojimo (45).

Dažnesnį alkoholinių gėrimų vartojimą gali lemti nepakankamas fizinis aktyvumas. Sofo ir kitų tyrėjų atlikto tyrimo duomenimis, fizinio aktyvumo stoka tarp jaunuolių gali būti didesnio suvartojamo alkoholio kiekio priežastimi (83). Kembridžo universiteto tyrėjai taip pat nustatė, kad

18 fiziškai aktyvūs asmenys pasižymi aukštesne vidine darna, jie rečiau vartoja alkoholinius gėrimus (94). Alternatyvią nuomonę pateikia Lietuvos sporto universiteto tyrėja E. Žilytė. Jos atlikto tyrimo metu, kuriuo siekė išsiaiškinti sportuojančių ir nesportuojančių paauglių sąsajas su jų žalingais įpročiais, nustatyta, kad jaunuoliai nevengia vartoti alkoholio net ir tada, kai profesionaliai užsiima sportu (21).

Oregono (JAV) tyrimų instituto mokslininkai įrodė, kad svarbų vaidmenį pasirenkant vartoti alkoholį turi draugų pasirinkimas. Tie paaugliai, kurie turėjo daugiau draugų vartojančių alkoholį, turėjo didesnę riziką pradėti vartoti svaigalus. Tyrėjai taip pat išskyrė, jog juo jaunuoliai daugiau laiko praleidžia su draugais neprižiūrimi, tuo tų jaunuolių alkoholio suvartojimo kiekis didėja (25,88). Panašią žinutę savo tyrime išskyrė ir G. Išganytė, teigusi, kad jei bendravimas su draugais pasižymi rūpestingais santykiais, dideliais lūkesčiais ir reikšmingu dalyvavimu, paaugliai alkoholio vartoja mažiau (81). Tyrėja G. Janarauskaitė išskyrė, kad vaikinai, turintys alkoholį vartojančių draugų patys dažniau vartojo alkoholį. Merginų grupėje alkoholį vartojančių draugų turėjimas nesusijęs su alkoholio vartojimu (85).

Alkoholį vartojantys moksleiviai yra linkę dažniau praleidinėti pamokas, mažiau laiko skiria savarankiškam mokymuisi, namų darbų ruošimui. Nustatyta, kad alkoholį vartojančių mokinių mokslo pasiekimai ir įvertinimai yra prastesni negu jų bendraamžių, nevartojančių alkoholio (115). Panašią problemą gvildena ir G. Janarauskaitė, teigdama, kad žemesnio pažangumo paaugliams, priešingai nei labiau pažangesniems, būdingas išreikštas bendrai sveikatai nepalankus elgesys – rūkymas ir alkoholio vartojimas (84). Narkotikų kontrolės departamento specialistų teigimu, dažniau alkoholinius gėrimus vartojusių moksleivių vidurkiai buvo žemesni, taip pat dažniau pamokas praleisdavo tie mokiniai, kurie dažniau rūkė, vartojo alkoholinius gėrimus ir / ar narkotines medžiagas (30). Autoriai taip pat išskiria, kad alkoholį vartojantys mokiniai dažniau negu jų bendraamžiai visai nebaigia mokyklos (115).

Alkoholizmas paauglio gyvenime atsiranda dėl blogų santykių su tėvais ar jų nebuvimo (88). Nacionalinės sveikatos tarybos metinio pranešimo metu, A. Zaborskis ir D. Širvytė pristatė atliktus tyrimus, kurie rodo, kad sutrikęs vaiko bendravimas su tėvais, nenoras kalbėti apie jam iškilusias problemas didina riziką vartoti psichotropines medžiagas, o kartu su tėvais praleistas laikas ir dažnas bendravimas su jais yra glaudžiai susijęs su mažesne tokios elgsenos rizika (34). Teiginiui pritaria ir Kolumbijos, Šiaurės Karolinos, Minesotos, Olandijos universitetų mokslininkai, nustatę, kad prasti tėvų ir vaikų santykiai buvo susiję su vaikų polinkiu į alkoholio vartojimą vaikystėje ir paauglystėje (49,50,51,53,56). White ir kitų autorių tyrimo rezultatai parodė, kad 14-mečius paauglius alkoholį vartoti paskatino tėvų nepriežiūra, nenurodytos elgesio taisyklės, jaunuolių išleidžiamų pinigų nekontroliavimas, žemas socialinis ryšys su aplinkiniais (82,93). Kiti tyrėjai teigia, kad 16 – 18 metų amžiaus jaunimas turi daugiau rizikingo alkoholio vartojimo požymių, jei yra apsupti asocialaus

19 elgesio aplinkos, elgesio ir konfliktų šeimose bei palankios tėvų nuomonės apie psichoaktyvių medžiagų vartojimą (93). Tačiau prieštaringą nuomonę pateikia kiti autoriai: L. Jasėnienė teigia, kad paauglių vaikinių ir merginų alkoholio vartojimas neturi ryšio su tuo, jog jų tėvas ir motina vartojo alkoholį. Autorė išskiria, jog alkoholį vartojantys vaikinai ir merginos turi daugiau alkoholį vartojančių draugų, negu nevartojantys (80). K. Jatautaitė nenustatė statistiškai reikšmingo ryšio tarp mergaičių suvokiamų mamos auklėjimo stilių ir alkoholio vartojimo pradžios, tačiau nustatė, kad pozityvus tėčio auklėjimo stilius yra siejamas su vėlesniu pradėjimu vartoti alkoholį mergaičių imtyje (79).

Tyrėja D. Širvytė atlikto tyrimo metu nustatė, kad paaugliai, augantys ne su abiem tėvais, turėjo 1,5 karto didesnę tikimybę, jog gyvenime bus apsvaigę nuo alkoholio ne vieną kartą. Reguliarus alkoholinių gėrimų vartojimas sietinas su visa eile šeimos veiksnių: žemu pasitenkinimu tarpusavio santykiais šeimoje, maža abiejų tėvų vykdoma vaiko kontrole, prasta bendravimo šeimoje kokybe, maža su mokykla susijusia pagalba, žemu motinos emociniu faktoriumi, abiejų tėvų pasirinktu valdingu ir atsainiu vaiko auklėjimo stiliumi. Taip pat nustatyta, kad paauglių, gyvenančių su abiem tėvais, svaiginimasis alkoholiu yra susijęs su daugeliu šeimos veiksnių, papildančių minėtą sąrašą: sunkus bendravimas su motina, žemas tėvo emocinis faktorius, retai kartu su tėvais leidžiamas laikas, ne kasdieninis matymasis su motina (52).

Tyrėjos V. Anglickienės tyrimo metu nustatyta, jog griežtesnė tėvų kontrolė siejama su retesniu alkoholio vartojimu vaikinų grupėje. Didelis reguliariai alkoholį vartojančių draugų skaičius susijęs su dažnesniu alkoholio vartojimu vaikinų grupėje. Susirūpinimą kelia tai, jog 61,7 proc. vaikinų ir 72 proc. merginų nurodė, jog būdami su savo šeima alkoholį vartojo keletą kartų (85,93). Tarptautinių tyrimų duomenys teigia, kad tėvų alkoholio vartojimas vaikų akivaizdoje sukuria įspūdį, kad tai priimtinas suaugusiojo elgesys, kuris suformuoja suaugusiojo įvaizdį, norą būti suaugusiu (13). Kartais alkoholį vartojantys tėvai mano, kad neturi teisės patarinėti vaikams, kai patys vartoja alkoholį, o šeimos, kuriose taikomos pozityvios tėvystės praktikos, gali atitolinti arba sumažinti alkoholio vartojimą (15).

Vieni autoriai taip pat išskiria, kad atviras ir nuoširdus tėvų ir paauglių bendravimas laikomas svarbiu veiksniu, apsaugančiu paauglį nuo sveikatai žalingos elgsenos (53,54,55), tačiau kiti pasigenda vieningos nuomonės apie paauglių alkoholio vartojimo ir šeimos socialinių veiksnių sąsajas (52).

Europos Alkoholio ir sveikatos forumo ekspertai teigia, kad alkoholio reklama skatina vaikus pradėti vartoti alkoholį anksčiau, o jau vartojančius paauglius paskatina vartoti alkoholį intensyviau. PSO duomenimis, daugelyje išsivysčiusių šalių alkoholio gaminiai yra labiausiai reklamuojami produktai: net šešios alkoholio pramonės kompanijos yra tarp 100 daugiausiai lėšų reklamai skiriančių kompanijų pasaulyje (116).

20 Kopenhagos universiteto tyrėjai nustatė, kad paauglių alkoholio vartojimo pradžią lėmė jų imlumas reklamos poveikiui, alkoholio prekės atpažinimas bei jo atsiminimas (70). Alkoholio reklamų žalą jaunimui pabrėžė ir kiti autoriai. Tyrėjai pripažįsta, kad emociškai ryškūs ir jaudinantys vaizdai palengvina reklama norimos paskleisti informacijos perdavimą, reklamos turinio įsiminimą (111).

N. Siegfried nagrinėjo, alkoholio reklamų per televiziją sąsajas su jo vartojimu. Išsiaiškinta, kad vyrai dažniau linkę vartoti alkoholinius gėrimus jei per filmų pertraukas rodoma komercinė alkoholio reklama. Taip pat tyrėjai įžvelgė ir kitą įdomų veiksnį, lemiantį alkoholio vartojimą: jei filmo metu aktoriai vartoja alkoholį, žiūrovai vyrai linkę dažniau jį vartoti (60,67). K. Brown nustatė, kad futbolo rungtynių, remiamų alkoholio atstovų, stebėjimas turėjo įtakos 13 – 14 metų paauglių teigiamiems lūkesčiams dėl alkoholio bei skatino jo vartojimą per pastarąsias 30 d. (61). Nuostabą didina ir tai, jog 14 – 15 m. paauglių berniukų supratimas apie alkoholio atstovų paramą sportui skatino juos vartoti alkoholį (71).

Collins ir kt. vykdė tyrimą mokyklose, siekdami įvertinti alkoholio rinkodaros priemonių įtaką 11 – 12 m. moksleivių alaus vartojimui po vienų metų. Alaus reklama žiniasklaidoje (televizijoje, laikraščiuose, radijuje, reklama pardavimo vietose ir nuolaidos, daiktai su alkoholio reklama) turėjo reikšmingos įtakos 11 – 13 m. paauglių alaus vartojimui (62,64,65,68) ir skatino 15 – 23 metų jaunimą pradėti vartoti alkoholį (62). Kiti tyrėjai nustatė, kad kiekviena televizijos žiūrėjimo valanda per dieną didino riziką pradėti vartoti alkoholį 9 proc. (66). G. Petronytė išanalizavo, jog alkoholio vartojimui turi įtakos ir reklama pardavimo vietose ir nuolaidų stendai (8). Pasch ir kitų autorių tyrimo duomenimis, alkoholio reklama, esanti 457 m. atstumu nuo mokyklos, kurią alkoholio nevartojantys mokiniai matė 6 klasėje, turėjo įtakos jų ketinimams vartoti alkoholį, jiems esant 8 klasėje (69).

S. Matrai ir kt. išsiaiškino, kad įvedus alkoholio reklamos ribojimą, alkoholio vartojimas sumažėjo 12 proc. (63). E. Ruseckaitė ir kt. išskyrė, kad alkoholio reklamų draudimas laikomas viena efektyviausių alkoholio kontrolės politikos priemonių. Jos atlikto tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad socialinės alkoholio prevencijai skirtos reklamos, kurios jaunimo vertinamos labai palankiai, gali tapti veiksminga alkoholio kontrolės politikos priemone (8,59,102). Tačiau didesnis ekonominis efektyvumas būtų pasiektas alkoholio kontrolei skirtas priemones diegiant kartu, o ne pavieniui (8). Nėra pagrindo tikėtis, kad būtų veiksmingas reklamos draudimas tik vienoje žiniasklaidos priemonėje (74).

Kiti autoriai teigia, kad alkoholio reklamos, nuolaidų draudimas arba alkoholio reklamos ribojimo panaikinimas nedaro reikšmingos įtakos alkoholio vartojimui (8,62). RC. Collins tyrimo duomenimis, alkoholio reklama per radiją neturėjo įtakos 11 – 12 m. paauglių alaus vartojimui (64). Scott ir kiti autoriai atlikę sisteminę apžvalgą pažymi, kad trūksta mokslo įrodymų apie be alkoholio

21 reklamos taikomų kitų alkoholio rinkodaros strategijų – kainos ar pardavimo vietos (alkoholio prieinamumas) – įtaką jaunimo (iki 18 m.) alkoholio vartojimui (73).

Svaigiųjų gėrimų prieinamumo ribojimas, kaip veiksminga aplinkos prevencijos strategijos priemonė, patvirtinta ir moksliniais tyrimais užsienyje (33). Geriausios įvertintomis prevencinėmis priemonėmis išskiriama: kainų ir akcizo didinimas, alkoholio prieinamumo mažinimas, alkoholio reklamos draudimas, nuolaidų draudimas (72,117). G. Petronytė teigia, kad visiškai uždraudus nuolaidas alkoholiui, tikėtinas nedidelis alkoholio vartojimo sumažėjimas (8). Tačiau kiti autoriai įvertino, kad nepilnamečių gaunamų žinių mokyklose apie alkoholio vartojimo prevenciją lygis nėra pakankamas. Daugumos informantų teigimu, alkoholio vartojimo problemai spręsti mokykloje skiriama labai mažai dėmesio, trūksta nuoseklios ir įdomios programos. Atliekant tyrimą taip pat paaiškėjo, kad įgyvendinant alkoholio vartojimo prevenciją dažniausiai taikomos bene lengviausiai realizuojamos prevencinės veiklos formos, kurios ne visada būna efektyvios (27). Tuo tarpu Klaipėdos miesto mokyklų atstovai rado vaikams priimtiną informacijos teikimo būdą: gimnazistai su dideliu susidomėjimu dalyvavo alkoholio vartojimo programos veiklose, nes informacija apie alkoholį buvo pateikta pasitelkiant žaidimus (122). Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja I. Bankauskienė teigia, kad efektyviomis alkoholio vartojimo prevencinėmis priemonėmis mokiniai priskyrė gėrimų prieinamumo ribojimą, informacijos alkoholio prevencijos klausimais teikimą mokiniams, tėvų ir vaikų santykių stiprinimą bei sąlygų sudarymą mokiniams turiningai leisti laisvalaikį po pamokų (34). Džiugina tai, jog atlikus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimą išsiaiškinta, jog trečdaliui alkoholį vartojusių jaunuolių, kuriems buvo taikomos prevencinės programos, prevencinės priemonės padėjo (14), tačiau neramina tai, kad mokyklose dirbantys specialistai dažnai nežino kur ir kada dažniausiai mokiniai vartoja alkoholį (106).

Taigi, alkoholio vartojimo priežastimis gali būti tiek asmenybiniai, tiek socialiniai, tiek aplinkos veiksniai, tačiau įvairiais tyrimais įrodyta, kad alkoholinių gėrimų prieinamumo ribojimas yra veiksminga aplinkos prevencijos strategijos priemonė.

2.4. Teisinės bazės, susijusios su alkoholinių gėrimų nutarimais, apžvalga

Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia sumažinti alkoholio vartojimą: vienas iš Vyriausybės programos įgyvendinimo plano darbų – pagalbos teikimas žalingų įpročių turintiems asmenims, psichoaktyviųjų medžiagų (taip pat ir alkoholio) pasiūlos ir paklausos mažinimas. Šiuo darbu Vyriausybė siekia iki 2020 m. kiekvieno vyresnio kaip 15 m. šalies gyventojo alkoholio suvartojimą sumažinti iki 12,4 l absoliutaus alkoholio (103). Tačiau neramina PSO prognozės Lietuvai –

22 skelbiama, kad mūsų šalyje alkoholinių gėrimų vartojimas didės ir 2025 m. sieks 17,5 l išgeriamo alkoholio, tenkančio vienam gyventojui (58).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė strateginiu dokumentu, numatančiu ilgalaikius valstybės siekius, prioritetus ir įsipareigojimą numatė teisę į sveiką gyvenseną, valstybės ir visuomenės atsakomybę prevencijos priemonėmis ugdyti bei apsaugoti visuomenės narius, ypač vaikus ir jaunimą, nuo žalingos aplinkos, padėti jiems šalinti ar mažinti rizikos veiksnius, kurie skatina psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, įvairių priklausomybių vystymąsi (125).

Lietuvos laisvosios rinkos institutas skelbia, kad alkoholio kontrolės politika Lietuvoje pastoviai griežtinama. Nuo 1995 iki 2012 m. padaryti bent 22 reikšmingi alkoholio vartojimo, pardavimo ar reklamos ribojimai (130). Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministras teigia, kad Lietuvos alkoholio kontrolės politika ne visada buvo nuosekli: dar 1995 m. priimtas gana pažangus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas iki 2007 m. daug kartų buvo keistas vis labiau liberalizuojant alkoholinių gėrimų reklamą, prekybą ir gamybą. Tik nuo 2007 m. buvo imtasi papildomų paklausos ir pasiūlos mažinimo priemonių: apribota alkoholinių gėrimų reklama, padidinti alkoholinių gėrimų akcizai, apribota naktinė prekyba alkoholiu, sugriežtinta atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, savivaldybėms suteikti papildomi įgaliojimai kontroliuoti prekybą alkoholiniais gėrimais. Vis dėlto šie klausimai nebuvo sprendžiami sistemiškai (125). Šiai dienai vadovaujanti septynioliktoji Vyriausybė veiklos kryptimi numatė šalyje įgyvendinti visišką alkoholio reklamos draudimą, kuris laikomas efektyvia priemone siekiant mažinti alkoholio vartojimą tarp vaikų ir vėlinti jo vartojimo pradžios amžių (78,124), tačiau išsiskiria politikų bei sprendimų priėmėjų pozicijos dėl alkoholio kontrolės priemonių (8).

Nutarime dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir prevencijos 2018 – 2028 m. programos patvirtinimo dideliu progresu laikoma tai, jog 2017 m. nustatytos ir įgyvendintos alkoholio kontrolės priemonės: nuo 2018 m. uždrausta alkoholio reklama, sutrumpintas prekybos alkoholiu laikas, nuo 18 iki 20 m. padidintas amžius, nuo kurio leidžiama įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Nuo 2020 m. įsigalios nuostatos, uždraudžiančios prekiauti alkoholiniais gėrimais nestacionariose prekybos vietose ir paplūdimiuose. Džiugu, kad šie sprendimai buvo priimti vadovaujantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, gerąja kitų šalių praktika ir mokslo įrodymais, o jų įgyvendinimas, tikėtina, padės spręsti su alkoholio vartojimu susijusias sveikatos ir socialines problemas, tokias kaip onkologinės, kraujotakos, širdies ir kitos ligos, bus gerinama visuomenės sveikatos būklė. Vis dėlto reikia akcentuoti, kad tokiems pokyčiams pasiekti reikalinga ilgalaikė, nuosekli ir subalansuota, kryptingai vystoma politika ir ja pagrįsti veiksmai (125).

Lietuvos Respublikos Seimo priimtame Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme numatyta, kad trumpėja prekybos alkoholiu laikas: darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 20 iki 10 val.,

23 sekmadieniais iki 10 val. ir nuo 15 val. draudžiama prekiauti alkoholiu parduotuvėse. Nors draudimas nėra taikomas viešojo maitinimo įstaigoms, tačiau iš jų draudžiama išsinešti alkoholį (124).

Alkoholio kontrolės įstatyme numatyti ir alkoholinių gėrimų reklamos ribojimai (75). Žurnalų, laikraščių ir kitų leidinių, kuriuose pateikiama alkoholio reklama, mažmeninė prekyba nuo 2018 m. pradžios – draudžiama. Platintojų pareiga užtikrinti, kad nuo minėtos datos nebūtų platinami leidiniai, kuriuose pateikiama alkoholio reklama (124). A. Zaborskis pritaria, kad alkoholinių gėrimų pardavimo, reklamos, amžiaus, perkant gėrimus apribojimai, yra efektyvios priemonės, ribojant jo vartojimą tarp jaunimo (110,125). Tačiau neramina tai, jog lankomiausi šalies dienraščiai siekia visuomenę įtikinti ir nukreipti prieš reklamos griežtesnius ribojimus, nori, kad draudimas nebūtų įgyvendintas. Šiam tikslui pasiekti yra viešinami straipsniai, kurių turiniuose pagrinde akcentuojama žala verslui – bus netenkamos pajamos. Tačiau yra užmirštama paminėti daug didesnę žalą, kurią sukelia alkoholio vartojimas šalyje. Straipsnių tekstuose pateikiama informacija bandoma konstruoti visuomenės nuomonę, jog reklama alkoholio vartojimui įtakos neturi. Šiuose straipsniuose stebimas šališkumas – alkoholio verslo palaikymas. Priešingos žinutės transliuojamos portalo, nepatenkančio į lankomiausių sąrašus – straipsnių turiniuose pateikiama informacija siekiama skaitytojui įrodyti reklamos veiksmingumą, skatinantį alkoholio vartojimą. Straipsniuose yra akcentuojama svarba drausti alkoholio reklamą (126). Tyrėja G. Petronytė pastebi, kad šalyje diegiant alkoholio reklamos ribojimus pirmiausia reikia įvertinti jų pagrįstumą – ribojimo tikslus, paskirtį ir ribojimo priemonių efektyvumą (8).

Pasaulio praktikoje alkoholinių gėrimų vartojimas mažinamas mokesčiais. Nustatyti ryšiai tarp alkoholinių gėrimų vartojimo ir kainų. Padidinus kainą 1 proc., alaus paklausa sumažėja 0,3 proc., vyno – 1 proc., degtinės – 1,5 proc. F. A. Sloan su kolegomis tvirtina, kad 10 proc. pakėlus alkoholinių gėrimų kainą, piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais sumažėja 8 proc. Sveikatos ekonomikos specialistai, remdamiesi statistikos duomenimis, nurodo, kad alkoholinių gėrimų mokesčių didinimas mažina mirtingumą nuo kepenų cirozės (110). L. Blekaitis paantrina, teigdamas, kad nuo 2019 m. kovo 1 d. etilo alkoholiui taikomas akcizų tarifas Lietuvoje didėja nuo 1665,04 euro iki 1832 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą (128). Prieštaringai įsitikinęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. Jis įsitikinęs, kad akcizų tarifų didinimas siekiant mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą tampa netinkama priemone tokioms šalims kaip Lietuva, kadangi gyventojai šių prekių gali įsigyti pigiau užsienyje. Anot pašnekovo, yra atliktos apklausos ir tyrimai ir matyti, kad alkoholio kainų padidėjimas daro įtaką tam, kad žmonės daugiau perka alkoholio užsienyje (129). Lietuvos laisvosios rinkos institutas įžvelgia dar vieną problemą – gyventojams nuperkant mažiau alkoholinių gėrimų, kaštai parduotuvėms išliks tie patys, pvz.: patalpų nuomos, atlyginimai ir pan. Dėl to mažesnėse parduotuvėse gali tekti kelti kitų maisto prekių kainas (129).

24 Įstatymo pakeitimas palietė ir alkoholio vartotojų amžių: numatyta, kad iki 20 m. draudžiama įsigyti, vartoti ir turėti su savimi alkoholį. Draudimas turėti alkoholį jaunesniems nei 20 m. žmonėms negalioja tuo atveju, jei tai susiję su jų darbu ir tik jo metu. Taip pat pardavėjas turi teisę pareikalauti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, o kai yra abejonių ar asmuo nėra jaunesnis nei 25 metai – privaloma pateikti dokumentą. Jei jaunai atrodantis asmuo nepateikia jo tapatybę liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus (124). A. Veryga taip pat nustatė, kad alkoholinių gėrimų pardavimo amžiaus apribojimų ir mokesčių didinimas proporcingas jo vartojimo mažėjimui (110). Tuo tarpu Lietuvos laisvosios rinkos institutas įžvelgia kitą jaunų vartotojų amžių lydinčią problemą: nepilnamečiai legaliai alkoholinių gėrimų įsigyti ir vartoti ir taip negali, todėl ši problema kyla ne dėl įstatymų bazės trūkumų, bet dėl esamų įstatymų nesilaikymo. Dėl to siekiant mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą tarp nepilnamečių, visų pirma turi būti užtikrinamas esamų įstatymų laikymasis (125,132).

2010 m. Škotijoje priimtas Alkoholio aktas, kuris įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d. Šis aktas numato draudimą parduotuvėms taikyti nuolaidas perkant didesnį kiekį alkoholinių gėrimų, pvz., 3 gėrimai už 2 kainą. Priimtu aktu buvo siekiama uždrausti iniciatyvas, skatinančias vartotoją įsigyti didesnį kiekį alkoholinių gėrimų. Pasiektas rezultatas – alkoholio pardavimas sumažėjo 1,7 proc. (76). Vertinama tokia pati intervencija Škotijos, Anglijos ir Velso namų ūkiuose – suvartoto (parduoto) alkoholio kiekis sumažėjo 0,62 proc. (77).

Priimtu alkoholio kontrolės įstatymu įsigaliojo ir kiti aktualūs nuostatai:

• alkoholinių gėrimų etiketėse pateikiama informacija neturi klaidinti vartotojo – dėl gėrimo ypatybių, pobūdžio, savybių ir kt., neleistina pateikti teiginių ar užuominų apie teigiamą poveikį sveikatai. Informacija turi būti aiški, objektyvi ir vartotojui lengvai suprantama (124); • nuo 2016 m. lapkričio 1 d. kiekvienas supakuotas parduoti alkoholinio gėrimo vienetas turi būti paženklintas įspėjamaisiais grafiniais ženklais apie alkoholio žalą nėščioms moterims (123);

• stacionarios kavinės, turinčios licenciją verstis alkoholio prekyba, galės aptarnauti lankytojus lauko sąlygomis ne didesniu nei 40 metrų atstumu nuo stacionarios kavinės (124);

• paviljonuose, nestacionariose kavinėse, išdygstančiose tik sezono metu, alkoholio prekyba bus negalima, išnyks sezoninės licencijos ir prekyba alkoholiniais gėrimais paplūdimiuose bus draudžiama. Tai įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d. (124).

Džiugu, kad alkoholio kontrolės įstatymo priėmimui pritarė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, numačiusi, kad nuo 2017 m. rugsėjo visos bendrojo ugdymo mokyklos privalės užtikrinti kiekvieno mokinio dalyvavimą bent vienoje nuoseklioje ir ilgalaikėje programoje, apimančioje smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą (125).

25 Taigi, nors ir Seimo priimtame alkoholio kontrolės įstatyme ir kituose dokumentuose priimtos alkoholinių gėrimų kontrolės priemonės (75), kurioms reikalinga ilgalaikė, nuosekli ir subalansuota, kryptingai vystoma politika ir ja pagrįsti veiksmai (125), tačiau ne visada pasiekiamos vieningos sprendimų priėmėjų pozicijos dėl būtinybės mažinti alkoholio vartojimo keliamą naštą (8).

26

3. TYRIMO METODIKA

3.1. Tyrimo imtis

Tikslinė populiacija – keturių Vilniaus miesto gimnazijų moksleiviai. Tyrimo metu apklausti gimnazijų pirmose, antrose, trečiose ir ketvirtose klasėse besimokantys respondentai. Iš viso apklausta 315 respondentų.

Siekiant įvertinti alkoholinių gėrimų vartojimą buvo panaudotas anketinės apklausos metodas (Priedas Nr. 1). Moksleivių alkoholio vartojimo ypatumų tyrimas buvo atliktas 2018 m. vasario – birželio mėnesių laikotarpiu. Prieš atliekant apklausą, anketa buvo patikrinta atliekant bandomąjį tyrimą, kuriame dalyvavo 9 moksleiviai.

Apklausa buvo patalpinta internetiniame tinklalapyje (apklausa.lt). Respondentai kvietimą dalyvauti apklausoje gavo per tamo.lt elektroninį dienyną. Išplatinti apklausą per elektroninį dienyną padėjo gimnazijose dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai.

Duomenų konfidencialumas buvo užtikrinamas. Iš viso išplatinta 352 anketos, tinkamai užpildytos 315 (atsako dažnis 89,5 proc.). Anketų pildymo laikas nebuvo ribojamas. Atlikus tyrimą, duomenys buvo naudojami moksleivių alkoholio vartojimo ypatumų vertinimui.

3.2. Tyrimo instrumentas ir metodika

Viso anoniminėje anketoje buvo pateikti 24 klausimai. Siekiant sužinoti moksleivių sociodemografinius duomenis buvo pateikti klausimai apie respondento lytį, amžių, su kuo respondentas gyvena, kiek laiko praleidžia su tėvais ir kaip dažnai jie žino, kur respondentas praleidžia laisvalaikį, kiek pamokų praleido per pastarąsias 30 dienų, buvo prašoma nurodyti mokslo pažymių vidurkį.

Anketoje taip pat buvo klausima, ar respondentų nuomone egzistuoja alkoholio vartojimo problema jaunimo tarpe, ar įstaigoje, kurioje mokomasi, vykdomos alkoholio prevencijos veiklos ir ar jos reikalingos, kaip dažnai ir kokius alkoholinius gėrimus vartoja, dėl kokių priežasčių juos vartoja ir nevartoja, kaip stipriai apsvaigsta pavartoję, kiek pinigų išleidžia šiems gėrimams, iš kur sužino apie vartojimo pasekmes, kokiu būdu įsigyja.

27

3.3. Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinį programinį paketą SPSS (Statistical Package for Social Sciences) Statistics v. 23.0.

Tyrimo duomenų analizei pritaikyti aprašomosios statistikos metodai: apskaičiuoti aritmetiniai vidurkiai, standartinis nuokrypis. Kokybinių duomenų analizei naudotas Pirsono chi kvadratas (χ2_),

o kai buvo mažiau nei 5 tikėtini dažniai – Fišerio tikslusis testas.

Kiekybinių duomenų analizei buvo naudotas Student‘o t-testas, esant daugiau nei dviem nepriklausomiems kintamiesiems taikytas Anova metodas.

Dviejų požymių statistiniam ryšiui nustatyti naudojamas Spearman ranginės koreliacijos koeficientas.

28

4. REZULTATAI

4.1.

Respondentų charakteristika

Iš viso apklausta 315 moksleivių. Tiriamųjų kontingentą sudarė 68,3 proc. (n=215) merginų ir 31,7 proc. (n=100) vaikinų. Didžioji dalis respondentų buvo 16 – 17 metų (41,3 proc., n=130) ir 18 – 19 metų amžiaus (41 proc., n=129). 14 – 15 metų amžiaus grupėje buvo 17,8 proc. (n=56) apklaustųjų. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir amžiaus grupes pateikiamas 1 lentelėje (χ2=1,552, p=0,46).

1 lentelė. Respondentų charakteristika pagal amžiaus grupes priklausomai nuo lyties

Rodikliai Lytis

Merginos Vaikinai

Amžiaus grupė (metais) Proc. n Proc. n

14 – 15 71,4 40 28,6 16

16 – 17 70,8 92 29,2 38

18 – 19 64,3 83 35,7 46

Nustatyta, kad dažniausiai moksleiviai gyvena kartu su abiem tėvais (55,9 proc., n=176). Kiek mažiau apklaustųjų gyvena su vienu iš tėvų (30,2 proc., n=95) ir su seneliais ar kitais giminaičiais (10,5 proc., n=33). 3,5 proc. moksleivių gyvena vaikų globos namuose. Nors ir dauguma respondentų su tėvais praleidžia bent 0,5 val. per dieną, tačiau net 11,7 proc. (n=37) jaunuolių su tėvais nepraleidžia nei kiek laiko. Daugiausiai su tėvais per dieną moksleiviai praleidžia 1,5 val. ir daugiau (42,5 proc., n=134). Daugumos respondentų (92,1 proc., n=290) tėvai žino, kur jaunuoliai praleidžia laisvalaikio vakarus, tačiau net 7,9 proc. (n=25) jaunuolių tėvai nežino, kur jų vaikai praleidžia laisvalaikio vakarus. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal tėvų žinomumą apie jaunuolių laisvalaikį priklausomai nuo amžiaus, pateikiamas 2 lentelėje.

2 lentelė. Respondentų charakteristika pagal tėvų žinomumą apie vaikų laisvalaikį priklausomai

nuo amžiaus grupių (χ2_{=27,344, p<0,001)}

Rodikliai Amžiaus grupės (metais)

14 - 15 16 - 17 18 - 19 Viso

Tėvų žinomumas apie vaikų laisvalaikį

Proc. (n) Proc. (n) Proc. (n) Proc. nuo bendro

žinomumo (n)

Visada žino 24,8 (29) 45,3 (53) 29,9 (35) 37,1 (117)

Dažnai žino 10,9 (14) 46,1 (59) 43 (55) 40,6 (128)

Retai žino 8,9 (4) 31,1 (14) 60 (27) 14,3 (45)

29 Anketinės apklausos metu jaunuolių buvo prašoma nurodyti, kiek pamokų mokykloje praleido per pastarąsias 30 dienų, neskaitant ligos atvejų ar dėl šeimyninių aplinkybių). Gautas rezultatas, kad vidutiniškai per mėnesį jaunuoliai praleidžia po 8,23 pamokas (SN=18,15). Taip pat respondentų anketoje buvo prašoma nurodyti, koks jų mokslo pažymių vidurkis įrašant skaičių ir po kablelio, jei reikia, suapvalinant iki vieno skaitmens. Įvertinus gautą rezultatą nustatytas pažymių vidurkis 7,6 (SN=1,41).

4.2.

Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas

Anketinėje apklausoje buvo tiriami moksleivių alkoholinių gėrimų vartojimo ypatumai. Siekiant didesnio aiškumo respondentams buvo pateiktas alkoholinių gėrimų apibrėžimas (Alkoholiniai gėrimai – gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1,2 procento (alaus – didesnė kaip 0,5 procento)).

Atlikus tyrimą nustatyta, kad alkoholinius gėrimus įvairiais dažnumais vartoja 75,9 proc. moksleivių. Kelis kartus per metus svaigiuosius gėrimus vartoja 29,2 proc., 2 – 3 kartus per mėnesį vartoja 11,1 proc., kartą per mėnesį vartoja 17,8 proc. respondentų. Nerimą kelia tai, jog net 17,8 proc. moksleivių alkoholį vartoja kelis kartus per savaitę. Alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumas pagal lytį pateikiamas 1 pav.

1 pav. Alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumas pagal lytį (proc.) (χ2=9,904, p=0,078)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad su abiem arba su vienu iš tėvų gyvenantys moksleiviai rečiau vartoja alkoholį. Džiugu, kad 25,6 proc. su tėvais ir 26,3 proc. su vienu iš tėvų gyvenantys

3,3 14,4 18,1 8,8 27 28,4 2 16 17 16 34 15 0 5 10 15 20 25 30 35 40

Kasdien 1 - 3 kartus per

savaitę Kartą permėnesį

2 - 3 kartus per mėnesį Kelis kartus per metus Nevartoja P ro ce n tai Vartojimo dažnumas Merginos Vaikinai

30 respondentai nevartoja alkoholinių gėrimų. Tačiau nerimą kelia tai, jog 45,5 proc. moksleivių, gyvenančių vaikų globos namuose, alkoholį vartoja kasdien. 18,2 proc. tokių jaunuolių alkoholį vartoja 1 – 3 kartus per savaitę (χ2=101,967, p<0,001). Analizuojant moksleivių alkoholio vartojimą pagal tai, kiek per dieną laiko jie praleidžia kartu su tėvais, nustatyta, kad nei kiek kartu su tėvais laiko nepraleidžiantys moksleiviai svaigiuosius gėrimus vartoja dažniau, nei bent 0,5 val. su tėvais praleidžiantys jaunuoliai. Tyrimo duomenimis, kas trečias jaunuolis, su tėvais nepraleidžiantis nei kiek laiko, alkoholį vartoja 1 – 3 kartus per savaitę, o kas dvyliktas jaunuolis – kasdien. Tyrimo metu moksleivių buvo prašoma įvertinti, ar jų tėvai žino, kur jaunuoliai praleidžia laisvalaikio vakarus. Nustatyta, kad jei tėvai visada žino, kur jaunuoliai leidžia vakarus, tokių moksleivių tarpe daugiau nevartojančių alkoholio (51,3 proc.). Jei tėvai tik dažniausiai arba retai žino, kur jaunuoliai būna vakarais, tokie respondentai alkoholį vartoja tik kelis kartus per metus (atitinkamai 17,8 proc. ir 32 proc.). Tačiau jei tėvai dažniausiai nežino, kur jaunuoliai praleidžia laisvalaikį, tokie respondentai alkoholį vartoja dažniausiai 1 – 3 kartus per savaitę (40 proc.). Apklaustųjų pasiskirstymas pagal tėvų žinomumą apie jaunuolių laisvalaikio vakarus priklausomai nuo alkoholio vartojimo dažnumo, pateikiamas 3 lentelėje.

3 lentelė. Respondentų charakteristika pagal tėvų žinomumą apie vaikų laisvalaikį priklausomai

nuo alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumo

Rodikliai Alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumas

Kasdien 1 – 3 k. per sav. Kartą per mėn. 2 – 3 k. per mėn. Kelis k. per m. Nevartoja Tėvų žinomumas apie vaikų laisvalaikį

Proc. Proc. Proc. Proc. Proc. Proc.

Visada žino 1,7 1,7 15,4 6,8 23,1 51,3

Dažnai žino 1,6 18 21,9 9,4 38,3 10,9

Retai žino 4,4 26,7 17,8 28,9 17,8 4,4

Nežino 12 40 8 8 32 0

Atlikus tyrimą nustatyta, kad alkoholio vartojimo dažnumą lemia praleistų pamokų skaičius per pastarąsias 30 dienų. Tie respondentai (39 proc.), kurie nepraleido nei vienos pamokos, dažniau nevartojo alkoholinių gėrimų. Tačiau tie moksleiviai, kurie per mėnesį praleido nuo 13 iki 30 pamokų, alkoholį vartojo dažniausiai 1 – 3 kartus per savaitę. Nerimą kelia ir tai, jog net 23,1 proc. respondentų, per mėnesį praleidusių daugiau nei 30 pamokų, alkoholinius gėrimus vartojo kasdien, tuo tarpu 46,2 proc. jaunuolių – vartojo 1 – 3 kartus per mėnesį. Tyrimo metu moksleivių taip pat buvo prašoma pažymėti jų mokslo pažymių vidurkį. Bendras tyrime dalyvavusių respondentų pažymių vidurkis buvo 7,6 balo (SN=1,41). Įvertinus duomenis gautas statistiškai reikšmingas skirtumas: juo jaunuolių pažymiai geresni, tuo mažėja alkoholinių gėrimų vartojimas. Kas trečias moksleivis, kurio pažymių vidurkis yra tarp 8 ir 10 balų, visiškai nevartoja alkoholio arba vartoja