LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS GYVŪNŲ MITYBOS KATEDRA GYVŪNŲ MOKSLO STUDIJŲ PROGRAMA
KAROLINA STEPUKAITĖ
PROBIOTIKO PANAUDOJIMAS VIŠČIUKŲ BROILERIŲ MITYBOJE IR JO ĮTAKA PAUKŠTIENOS KOKYBEI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Prof. dr. Rolandas Stankevičius
2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ MITYBOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Probiotiko panaudojimas viščiukų broilerių mityboje ir jo įtaka paukštienos kokybei“.
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data)
Karolina Stepukaitė
(autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data)
Karolina Stepukaitė
(autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3 TURINYS SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1 Vištų virškinamojo trakto ypatumai ir jo mikroflora ... 9
1.2 Probiotikai gyvulininkystėje ... 10
1.3 Probiotikų veikimo mechanizmas ... 12
1.3.1 Maistinių medžiagų virškinamumas ir absorbcija ... 12
1.3.2 Poveikis žarnų epiteliniam barjerui ... 13
1.3.3 Poveikis patogeninėms bakterijoms ... 14
1.3.4 Imuninės sistemos stimuliavimas ... 14
1.4 Mėsos kokybės charakteristika... 15
1.4.1 Išoriniai kokybės požymiai ... 15
1.4.2 Kokybės savybės valgant ... 16
1.4.3 Patikimumo požymių savybės ... 17
2. TYRIMO METODIKA ... 19
2.1 Tyrimo vieta ir jo schema ... 19
2.2 Mėsos kokybės tyrimų metodika... 22
2.3 Juslinių savybių analizės metodika ... 24
2.4 Statistinis duomenų įvertinimas ... 24
3. REZULTATAI ... 25
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 37
IŠVADOS ... 40
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 41
4 SANTRUMPOS
FAO- Food and Agriculture Organization of the United Nations (Jungtinių tautų maisto ir agrokultūros organizacija)
WHO- World Health Organization (Pasaulio sveikatos organizacija) cfu/kg; g- kolonijas formuojantys vienetai kilograme arba grame Ppm- milijoninės dalys Pg/g- pikogramai grame L*-šviesumas a*- rausvumas b*- gelsvumas pH-vandenilio potencialas p-patikimumo koficientas r-koreliacijos koficientas
5 SANTRAUKA
Probiotiko panaudojimas viščiukų broilerių mityboje ir jo įtaka paukštienos kokybei Karolina Stepukaitė
Magistro baigiamasis darbas
Tyrimo tikslas. Nustatyti probiotinio pašarų priedo poveikį viščiukų broilerių mėsos kokybei. Tyrimo uždaviniai. Nustatyti naudoto probiotiko įtaką viščiukų broilerių priesvorio dinamikai, pašarų sąnaudoms, išsaugojimui, skerdenos išeigai- (krūtinėlių, šlaunelių ir blauzdelių svorui), mėsos fizinėms, cheminėms savybėms, biogeninių aminų kiekiui broilerių mėsoje bei termiškai apdorotos mėsos juslinėms savybėms.
Tyrimo metodika. Bandymas vyko su 1-40 dienų amžiaus viščiukais broileriais. Auginti Cobb-500 linijų derinio viščiukai, kurie buvo suskirstyti į dvi paukštides po 25000 vnt. Kontrolinėje grupėje viščiukai buvo lesinti standartiniais lesalais, o tiriamojoje grupėje papildomai į geriamą vandenį įterptas probiotins priedas (300ml/ 1000 l). Buvo vertintas paukščių produktyvumas, mėsos fizinės, cheminės savybės, biogeinių aminų kiekis mėsoje ir termiškai apdorotos mėsos juslinės savybės. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad probiotinis priedas 3,98 proc. padidino viščiukų broilerių priesvorį, padidino išsaugojimą iki 1,24 proc., sumažino pašarų sąnaudas 0,08 kg (p>0,05). Nenustatyta reikšmingos probiotiko įtakos paukščių skerdenos ir jos dalių masei bei išeigai. Probiotikų įtakoje pelenų kiekis krūtinėlėjė sumažėjo 0,09 proc., padidėjo krūtinėlės (0,96 proc.) ir šlaunelės (2,06 proc.) tarpraumeninių riebalų kiekis, o blauzdelėje sumažėjo 3,92 proc. (p<0,05). Nustatytas reikšmingas spalvingumo pakitimas- šlaunelių mėsa pašviesėjo 9,21 proc., krūtinėlių ir blauzdelių mėsos a* padidėjo atitinkamai 24,29 proc. ir 14,31 proc., o šlaunelių a* sumažėjo 10,61 proc. (p<0,05) Šlaunelių b* padidėjo 18,49 proc.,o blauzdelių padidėjo net 1,7 karto. (p<0,05). Šlaunelių virimo nuostoliai padidėjo 5,84 proc., o vandeningumas 0,5 proc., bet sumažėjo blauzdelių vandeningumas 0,77 proc. (p<0,05). Probiotikai padidino blauzdelių vandens rišlumą 4,03 proc., padidino krūtinėlių ir blauzdelių pH vertę atitinkamai 3,46 proc. ir 2,72 proc. (p<0,05). Papildomas probiotikų naudojimas padidino feniletilaminp -33,9 proc., sumažino kadaverino -82,87 proc., ir spermidino-21,99 proc. kiekį broilerių mėsoje (p<0,05). Probiotikai turėjo reikšmingos įtakos termiškai apdorotos šlaunelės kietumui-padidino 1,2 balo (p<0,05), kitoms juslinėms savybėms reikšmingos įtakos neturėjo.
6 SUMMARY
The use of probiotc in chicken broiler diet and the influence for quality of poultry meat Karolina Stepukaitė
Master’s thesis
Reasarch objektive. To determine probiotic feed additive effect for meat quality in chicken broiler. Tasks. To determine the effect of probiotic for broiler body weight, feed conversion rate, mortality, carcass yield (breast, thigh, drumstick), physical and chemical quality, the level of biogenic amines in meat and the sensory properties of heat-treated meat.
Research methods. The trial was done with 1-40 days old chicken broilers. Were used Cobb-500 chicks, which were divided in to two farms, 25000 chicks in each. In control group birds were fed with standard feed, in experimental group birds were fed standard feed plus probiotic in drinking water (300ml/1000l). There was evaluated the productivity of broilers, physical and chemical quality of meat, the level of biogenic amines and the sensory properties of heat-treated meat.
Results. Established that probiotic increased weight gain in 3.98 %, mortality in 1.24% and decreased feed conversion rate in 0.08 kg. (p>0.05). There is no significance in carcass yield and in its parts. Because of probiotics ash level was lower 0,09% in beast, intramuscular fat was higher in breast and thigh -0.95 % and 2.06%, but in drumstick lower 3.92% (p<0.05). There was significant effect in color- the meat of thigh were brighter 9.21 %, a* of breast and drumstick became higher respectively 24,29 % and 14,31 %, a* of thigh became lower 10.61 %, b* of thigh became higher 18.49% and b* of drumstick became 1.7 times higher in comparison with control group (p<0.05).In experimental group increased the cooking lose of thigh 5.84% and abondance of water 0.5%, but decreased abondance of water in drumstick 0.77% (p<0.05) in comparison with control group. Probiotic supplementation increased the water holding capacity 4.03% in drumstick and pH value in breast and drumstick meat respectively 3.46% and 2.72% (p<0,05). The level of phenylethylamine was increased 33.9%, cadaverine and spermidine were decreased respectively 82.87% and 21.99% (p<0.05), compared with control group. Probiotic had significance effect for the hardness of thigh-1.2 points, there was no significance for the other sensory properties.
7 ĮVADAS
Nuo 2016 metų pasaulyje paukštienos gamyba užima pirmąją vietą ir toliau auga. Per 2019 metus buvo pagaminta 124,8 mln. tonų paukštienos, tai yra 2,8 proc. daugiau nei 2018 metais. Vienam gyventojui tenka apie 14 kg paukštienos, o 2028 metais tikimasi, kad šis skaičius sieks 14,8 kg.[1]. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, Lietuvoje paukštienos pagaminama taip pat daugiausiai lyginant su kitų gyvūnų skerdenos kiekiu. Nuo 2015 iki 2018 metų paukštienos skerdenos gamyba didėjo iki 108,685 tūkst. t., o 2019 metais pagaminta 98,816 tūkst. t. iš jų 94,826 tūkst. t, vištienos [2].
Nustatyta, kad paukštiena yra naudinga žmogaus organizmui, nes ji yra aukštos kokybės balymų šaltinis, turintis mažai riebalų su pageidautinu riebiųjų rūgščių santykiu [3]. Iš visų riebalų esančių paukštienoje tik trečdalis jų sudaro sočiosios riebalų rūgštys, kitą dalį sudaro mononesočiosios ir polinesočiosios riebalų rūgštys [4]. Paukštiena yra geras linoleno ir alfa-linoleno šaltinis, riebalų sudėtyje Omega 3 ir Omega 6 yra daugiau, nei kitos rūšies gyvūnų riebaluose. Paukštiena yra lengvai prieinamas ir pakankamai pigus maisto šaltinis[3].
Mėsos kokybė visada svarbi vartotojui, tai ypač aktualu XXI a. pramonėje. Dabar vartotojai yra vis labiau samoningi, todėl sparčiai auga aukštos kokybės mėsos poreikis. Mėsos pramonė į rinką nuolat turi tiekti gerų skoninių savybių, saugią ir sveiką mėsą, bei užtikrinti nenutrūkstamą jos gamybą. Nuo mėsos fizinių ir cheminių savybių priklauso jos laikymasis ir tolesni technologiniai procesai [5]. Norint gaminti aukštos kokybės mėsą, svaru žinoti mėsos kokybės charakteristiką [6]. Kadangi vienas svarbiausių paukštininkystės pramonės klausimų yra kaip užauginti kuo daugiau aukštos kokybės paukštienos, imta į lesalus įterpti lesalų priedus [7]. 2006 metais Europos Sąjungoje atsisakius naudoti antibiotines medžiagas kaip augimo skatinimą, kas sukelia patogenų atsparumą antibiotikams, imtasi ieškoti alternatyvų. Vienas jų yra probiotikai [8].
Pradėjus naudoti probiotikus viščiukams broileriams, atlikta daug tyrimų, kurių metu nustatytas teigiamas poveikis pašarų konversijai, priesvoriui, imuninei sistemai ir atsparumui ligoms, virškinamojo trakto mikroflorai. Įrodyta, jog probiotikų mikroorganizmai veikia prieš patogenus, kurie pavojingi žmonių sveikatai [9]. Yra atlikta nemažai tyrimų kurie įrodo probiotikų įtaką vištienos kokybei, bet jų rezultatai labai skirtingi ir individualūs.[5,10]. Šis darbas buvo atliktas, nes Lietuvoje apie pobiotikų poveikį paukštienos kokybinims rodikiams informacijos vis dar stokojama.
8 Darbo tikslas- nustatyti probiotinio pašarų priedo poveikį viščiukų broilerių mėsos kokybei. Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti viščiukų broilerių priesvorio dinamiką, pašarų sąnaudas ir išsaugjimą.
2. Nustatyti viščiukų broilerių skerdenos išeigą- (krūtinėlių, šlaunelių ir blauzdelių svorį). 3. Ištirti mėsos fizines, chemines savybes, atlikti biogeninių aminų analizę ir termiškai
apdorotos mėsos juslinę analizę.
9 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Vištų virškinamojo trakto ypatumai ir jo mikroflora
Nuo viščiukų broilerių virškinamojo trakto mikrofloros sudėties priklauso maisto medžiagų panaudojimas, imuninės sistemos moduliacija, virškinamojo trakto fiziologija ir patogenų kiekis jame. Paukščiui augant ir vystantis keičiasi ir jo žarnyno mikrobinė terpė. Kiekvieno virškinimo sistemos organo mikroflora yra skirtinga, atliekamos tam tikros funkcijos, nuo kurių priklauso pašarų virškinamumas ir maisto medžiagų absorbcija. Atskirų virškinamojo trakto dalių taksonominis profilis priklauso nuo paukščių lyties, genetikos, raciono, antibiotinių medžiagų panaudojimo [11,12].
Slinkdamas virškinamuoju traktu pašaras susiduria su tam tikromis bakterijomis, kurios atlieka svarbias virškinimo funkcijas. Lesalui patekus į gūžį pradedamas skaidyti jame esantis krakmolas ir pradedama vykdyti laktato fermentacija. Šių procesų vykimą skatina lactobacillus bakterijų kolonijos, kurių tankis 109
g-1. Lactobacilli bakterijos taip pat dominuoja ir paukščių skarndyje, tiek liaukinėje tiek raumeninėje dalyje. Raumeninė skarndžio dalis laikoma virškinimo trakto „dantimis,“ nes ten daugiausia vyksta mechaninis ir cheminis pašaro apdorojimas. Dėl rūgštinės terpės ir skrandžio sulčių turinčių druskos rūgšties ir pepsino bakterijų skaičius mažesnis kaip 108g-1. Plonosiose žarnose vyrauja daugiau ir didesnio ( 109-1011g-1) tankio mikroorganizmų-
Lactobcillus, Enterococus, Clostridiaceae [13].
Virškinamasis traktas sudaro sudėtingą ekosistemos kompleksą [11]. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad paukščių aklojoje žarnoje yra didžiausias mikroorganizmų skaičius- 1011
g-1 Ten aptinkama daugiau kaip 200 skirtingų bakterijių rūšių, kurių pagrindą sudaro anaerobinės bakterijos [13]. Jos yra svarbios sudarant trumpųjų grandinių riebalų rūgštis ir metanogenezės proceso vykdymą aklojoje žarnoje. Nustatyta, kad tam tikri mikroorganizmai gali hidrolizuoti ir fermentuoti ląstelieną į oligosacharidus ir kitus mažos molekulinės masės angliavandenius. Aklojoje žarnoje taip pat gausu ir patogenų- Salmonella enterica, Campylobacter jejuni [11]. Akloji žarna paukščių virškinamajame trakte sudaro svarbiausią vaidmenį ne tik dėl didelės bakterijų koncentracijos, bet ir dėl to, kad joje pašarai išlieka iki 12-20 valandų, įsiurbiamas vanduo, karbamidas [13].
10 1.2 Probiotikai gyvulininkystėje
Žodis „probiotikai“ kilęs iš graikų kalbos „pro“ ir „biotic“, reiškiantis „gyvybei“. FAO ir WHO organizacjos probiotikus apibūdina kaip, gyvus organizmus, kurių atitinkamas kiekis daro teigiamą poveikį šeimininko organizmui [10]. Probiotikai yra mikrobiniai pašarų priedai, kurie subalansuoja virškinamojo trakto mikroflorą, todėl gerėja gyvūnų produktyvumas ir sveikatingumas [14].
Tam kad probiotikai būtų veiksmingi ir patikimi, jie turi atitikti tam tikrus reikalavimus: probiotikų bakterijos turi būti paruošiamos gyvos ir didelės koncentracijos;
bakterijos turi išlikti gyvibingos naudojant ir laikymo metu; jos privalo išgyventi pasiekusios virškinamąjį traktą;
probiotikai turi suteikti teigiamą tiesioginį ar netiesioginį poveikį; privalo atitikti saugumo reikalavimus [8].
Pašaruose turi būti atitinkamas bakterijų kiekis, kad probiotikai būtų veiksmingi. Daugumos probiotikų kultūrų kiekis 109 cfu/kg pašarų [15].
Gyvūnų pašaruose naudojamų probiotinių mikroorganizmų yra labai daug, todėl jie yra klasifikuojami taip:
Bakteriniai ir nebakteriniai probiotikai- ne bakteriniai yra mielės ir dumbliai, pavyzdžui
Aspergillus oryzae, Candida pintolopesii, Saccharomyces cerevisiae; o labiausiai naudojami
probiotikai yra bakteriniai, kurių populiariausios rūšys yra Lactobacillus, Bifidobacterium, Bacillus,
Enterococcus.
Sporiniai ir nesporiniai- labiausiai dominuojančios nesporinės bakterijų rūšys yra
Lactobacillus ir Bifidobacterium; sporinės labiausiai naudojamos Bacillus subtilis ir Bacillus amyloliquefaciens.
Probiotkai, kurių sudėtyje yra tik vienos rūšies bakterija ar sudaryti iš kelių bakterinių kultūrų rūšių.
Alchtoniniai ir autochtoniniai- alchtoninai, kultūros, kurių natūraliai nėra virškinamajame trakte, pavyzdžiui mielės; autochtoniniai, kurie natūraliai priklauso žarnyno mikroflorai [16].
Pagrindiniai gyvūnų pašaruose naudojami probiotikų mikroorganizmai pateikti 1 lentelėje. Broilerių lesaluose labiausiai naudojamos probiotikų bakterijų rūšys yra šios: Lactobacillus,
Streptococcus, Bacillus, Bifidobacterium, Enterococcus, Aspergillus, Candida ir Saccharomyces.
Jos turi didžiausią teigiamą poveikį produktyvumui, geriausiai moduliuoja virškinamojo trakto mikroflorą ir slopina patogeniškas bakterijas, gerina broilerių mėsos kokybę [17].
11 1 lentelė. Pagrindiniai gyvūnų mityboje naudojami probiotikų mikroorganizma [16,18]
Gentis Rūšis Lactobacillus Acidophilus Amylovorus Casei Brevis Plantarum Farmicinis Reuteri Rhamnosus Fermentum Lactococcus Lactis Leuconosto Citreum Lactis Mesenteroides Bifidobacterium Bifidum Lactis Longum Pseudolongum Thermophilum Enterococcus Faecium Bacillus Subtilis Cereus Licheniformis Pediococcus Pentosaceus Acidilactici Streptococcus Infantarius Salivarius Saccharomycecs Cerevisiae Pastorianus Aspergillus Oryzae Niger
12 1.3 Probiotikų veikimo mechanizmas
Probiotikai padeda kontroliuoti ir veikia kaip prevencinė priemonė prieš patogenus, padeda pagerinti gyvūnų produktyvumo rezultatus [16]. Probiotikuose esantys mikroorganizmai patekę į žarnyną išskiria fermentus, organines rūgštis, vitaminus ir netoksines antimikrobines medžiagas, todėl yra ne tik subalansuojama žarnyno mikroflora, bet ir paveikiama vietinė ar viso organizmo imuninė sistema [10]. Probiotikų poveikis pavaizduotas 1 paveiksle.
1 paveikslas. Probiotikų poveikis [10]
Probitikų veikimas yra specifinis ir visi minėti teigiami poveikiai negali būti pritaikyti visoms mikroorganizmų rūšims. Veikimo mechanizmas yra toks specifinis, kad net ir tos pačios rūšies mikroorganizmų poveikis gali skirtis [19].
1.3.1 Maistinių medžiagų virškinamumas ir absorbcija
Probiotikai gali teigiamai veikti gyvūnų produktyvumą, nes jie gerina virškinamumą ir maisto medžiagų absorbciją. Naudojant L. Bulgaricus kultūrą viščiukų broilerių virškinamumui gerinti, poveikis priklauso nuo bakterijų kiekio, kai jų yra 6x106 ir 8x106 cfu/g pastebimas geresnis maistinių medžiagų virškinamumas- baltymų 7 ir 11 proc., riebalų 6.5 ir 13.4 proc, priesvoris padidėjo atitinkamai 7.9 ir 11.7 proc. Naudojant kitas probiotikų kultūras vištoms nustatyti teigiami rezultatai sausųjų medžiagų virškinamume (12.4 proc. didesnis), aminorūgčių pasisavinime, kalcio biologiniame prieinamume [16].
13 Vienos naudingiausių, virškinamumą gerinančių ir labiausiai virškinamajame trakte prisitaikančios yra jau minėtos pieno rūgšties bakterijos. Jos į virškinamąjį traktą išskiria fermentus ir kitas naudingas medžiagas. Įterpus į broilerių racioną Lactobacillus acidophilus ar Lactobacillus skirtingų rūšių mišinį, žarnyne nustatoma daugiau amilazės po 40 dienų lesinimo. Nustatyta, kad pieno rūgšties bakterijoms kolonizavus žarnyną, pakeičiamas jo pH ir mikroflora, labiau aktyvuojami virškinimo fermentai ir pagerinamas virškinamumas. Be to, į dedeklių lesalus kukurūzų/sojos ar kukurūzų/miežių/sojos pagrindu įterpus pieno rūgšties bakterijas, pagerinamas apetitas, riebalų, azoto, kalcio, fosforo, vario ir mangano pasisavinamumas [14].
Pagal atliktus tyrimus, probiotikai su Bacillus kultūromis turi įtakos plonųjų žarnų morfologijai. Nustatyta, kad lesinant brolerius su lesalais papildytais šios kultūros bakterijomis, dvylikapirštės žarnos gaurelių aukštis yra didesnis. Dėl šio poveikio padidėja žarnyno paviršiaus plotas ir pagerėja maisto medžiagų absorbcija [20,21]. Pagal atliktus tyrimus, šios bakterijos broilerių pašarų konversiją gerina 7 proc., o produkcijos naudingumo koeficientą 16 proc [22].
1.3.2 Poveikis žarnų epiteliniam barjerui
Žarnyno epitelinis barjeras yra pagrindinis ginybinis mechanizmas, kuris palaiko vientisą epitelinį audinį ir apsaugo organizmą nuo neigiamo aplinkos poveikio. Žarnyno barjeras susideda iš gleivinės sluoksnio, antimikrobinių peptidų, sekrecinio imunoglobulinų A, epitelinio adhezijos komplekso. Jei nors vienas iš šių barjerų yra pažeidžiamas, patogeninės bakterijos ir maistas gali pasiekti gilesnius gleivinės sluoksnius ir sukelti žarnų uždegimą [19].
Probiotikų naudojimas gali būti kaip prevencinė ar gydomoji priemonė, norint užtikrinti tinkamą žarnyno barjero veikimą. Pavyzdžiui, Escherichia coli Nissle 1917, ne tik apsaugo nuo enteropatogeno E. coli neigemio poveikio gleivinei, bet ir atstato gleivinės ląsteles T84 ir Caco-2. Šis mikroorganizmas padeda atstayti adhezijos kompleksui priklausančius baltymus. Lactobacillus
casei bakterija žarnyne veikia kaip prevencinė priemonė ir padeda palaikyti tinkamą žarnyno
barjero funkciją [19,23].
Nustatyta, kad naudojant probiotikus, yra atliekama prevencija prieš citokinų sukeliamus uždegiminius procesus. Lactobacillus rhamnosus GG (LGG) p40 ir p75 padermės išskiria specifinius antikūnus, kurie aktyvuoja antiapoptinį baltymą kinazę B, taip stabdydami citokinų sukeltą ląstelių apoptozę [19].
Mucino glikoproteinai yra pagrindinė makromolekulinė žarnyno gleivių sudedamoji dalis, nuo kurios priklauso organizmo sveikatingumas ir atsparumas ligoms. Mucinas neleidžia patogenams įsitvirtinti virškinamojo trakto gleivinėje. Probiotikai turintys Lactobacillus rūšies bakterijų stimuliuoja mucino sekreciją [19,23].
14 1.3.3 Poveikis patogeninėms bakterijoms
Vienas iš probiotikų veikimo mechanizmų prieš patogeninius mikroorganizmus yra konkurencinis principas [19]. Probiotikų bakterijos gali kolonizuoti tam tikrą šeimininko virškinamojo trakto gleivinės dalį ir neleisti patogenams prisitvirtinti. Pavyzdžiui, tam tikros
Lactobacillus bakretijų rūšys veikia kolonizaijos modeliu ir išskiria baltymus, kurie stabdo Escherichia coli patogeno įsitvirtinimą žarnyne [24]. Be to, probiotikai veikdami kolonizacijos
modeliu taip pat naudoja maisto medžiagas, sukuria patogenams daugintis mažiau tinkamą terpę ir taip nukonkuruoja juos [19].
Kitas svarbus probiotikų veikimas yra tas, kad jų mikroorganizmai veikia antagonistiškai ir anitimikrobiškai. Šis mechanizmas pasireiškia, kai probiotikų bakterijos šeimininko žarnyne išskiria antimikrobines medžiagas: organines rūgštis, vandenilio peroksidą, bakteriocinus ir kitas biologiškai veiklias medžiagas, kurios veikia patogenų dauginimąsi [24].
Pagrindinės probiotikų išskiriamos organinės rūgštys yra pieno rūgštis ir acto rūgštis. Jos labiausiai veikia gramneigiamas bakterijas ir yra laikoma, kad šios rūgštys turi didžiausią antimikrobinį poveikį [19]. Organinės rūgštys mažina virškinamojo trakto pH ir veikia patogenų ląsteles. Rūgštys neigiamai veikia patogenų ląstelių sieneles, citoplazminę membraną ir tam tikras jų funkcijas- replikaciją, metabojizmą, baltymų sintezę [25].
1.3.4 Imuninės sistemos stimuliavimas
Nustatyta, kad mikrobinės kultūros teigiamai veikia viršinamjo trakto imuninį atsaką, todėl probiotikai padeda organizmui kovoti prieš patogenus [18]. Probiotikų bakterijos išskiria baltymus, kurie atlieka tam tikras funkcijas. Pavyzdžiui, bifido bakterijos žarnyne išskiria 74 skirtingus baltymus, iš kurių 31 aptinkamas ant ląstelių sienelių ar yra laisvi virškinamajame trakte. Šie baltymai turi įtakos oligosacharidų, aminorūgščių apykaitoje ir ląstelių sienelėse esančių baltymų funkcijai. Kiti 18 išskirtų baltymų veikia kaip mediatorius su epitelinėmis ląstelėmis ir tarpląsteliniais matricos baltymais. Dėl šio poveikio gerėja plazminogeno prisijungimas, fimbrijų susidarymas, kolageno ir mucino sukibimas, teigiamai veikia imunomoduliacinio veikimo indukciją. Dėl bakterinių baltymų veikimo gerėja virškinamojo trakto bakterijų kolonizacija, audinių sukibimas ir imuninės sistemos imunomoduliacija [26].
Be to, probiotikai pasižymi žarnyno priešuždegiminėmis savybėmis [27]. Probiotikai pasižymi imuninės sistemos reguliavimu, moduliuojant makrofagų, dendrifikuojančių ląstelių, B ir T ląstelių funkcijas [26]. Uždegiminis procesas priklauso nuo uždegiminių ir priešuždegiminių
15 citokinų, tokių kaip interleukinas-10, kurį gamina jau minėti monocitai, T ląstelės, B ląstelės, makrofagai, dendrifikuojančios ląstelės. Šios ląstelės slopina uždegiminius citokinus, chemokinus, chemokinų receptorius, kurie atsakingi už virškinamojo trakto uždegiminius procesus. Probiotikų imunoreguliacijos mechanizmai yra dvejopi- imunostimuliuojantis ir imunoreguliuojantis. Iminostimuliuojantys probiotikai gali veikti prieš infekciją ir vėžines ląsteles, nes jie skatina interleukino-12 gamybą, kuris aktyvuoja didelius grūdėtus limfocitus (NK) ir Th1 ląstelių vystymąsi. Šie probiotikai subalansuoja Th1 ir Th2 ląsteles, todėl veikia ir prieš alergiją. Imunoreguliuojantys probiotkai skatina interleukinų-10 ir T ląstelių gamybą, kurie mažiną alerginę reakciją, enteritą, autoimuninius susirgimus ir uždegimines reakcijas [27].
1.4 Mėsos kokybės charakteristika
Šviežia mėsa yra gyvūninės kilmės audinys, vartojamas kaip maistas, todėl jo savybės priklauso nuo daugelio veiksnių- raumenų struktūra, cheminė sudėtis, cheminių sudedamųjų dalių sąveika, poskerdiminiai pakitimai mėsoje, stresas ir priešskerdiminiai faktoriai, mėsos apdirbimas ir laikymo salygos, mikrobiologinė sudėtis [6].
Rinkdamiesi mėsą vartotojai pirmiausia pasikliauja žmogiškaisiais pojučiais ir vertina išvaizdą, spalvą, skonį, pojutį burnoje. Be to, mėsa vertinama ir laboratorijoje. Nustatoma jos sudėtis, maistinės medžiagos, spalvingumas, vandens rišlumas, švelnumas, funkcionalumas, skonis, užterštumas ir pan [6].
Šviežios mėsos kokybės savybės yra skirstomos atsižvelgiant į vidinius ir išorinius veiksnius. Išoriniai veiksniai apsprendžia mėsos išorinius kokybės požymius ir kokybės požymius valgant, vidiniai veiksniai apsprendžia patikimumo kokybės požymius [6].
1.4.1 Išoriniai kokybės požymiai
Vienas svarbiausių požymių yra spalva, nes šis požymis yra pirmas, kurį pastebi vartotojas. Pagal tai sprendžia apie mėsos šviežumą ir sveikumą. Mėsos spalva priklauso nuo gyvūno rūšies, amžiaus, raumenų grupės. Spalvos skirtumai atsiranda nuo mioglobino kiekio raumenyse. Vištienos spalva gali varijuoti nuo melsvai baltos iki geltonos. Jaunų vištų poodiniame sluoksnyje yra mažai riebalų, kas lemia melsvą atspalvį, o geltona spalva gali būti dėl pašarinių medžiagų. Mioglobinas yra baltymas, kuris randamas tik raumenų ląstelėse ir necirkuliuoja kraujyje. Jis yra pagrindinis veiksnys suteikiantis mėsai spalvą. Dėl didesnio mioglobino kiekio, raumenų audinys yra geriau aprūpinamas deguonimi. Deguonies ir mioglobino junginys vadinamas oksimioglobinu, kuris lemia
16 šviešiai raudoną spalvą. Spalvos pakitimai gali atsirasti gamybos, laikymo ar eksponavimo metu. Svarbiausias mėsos spalvos stabilumo veiksnys yra mioglobinio oksidacijos greitis ir raumenų grupė. Hemoglobino, kuris cirkuliuoja kraujyje, po skerdimo, yra mažai aptinkama mėsoje [6,28]. Matuojant mėsos spalvą, nustatomi trys rodikliai: L*, a*, b*. L*- nurodo šviesumą-nuo 0 (juoda) iki 100 (balta),a*-rausvumas, b*-geltonumas. Neigiama vertė rodo žalią ar mėlyną spalvą [29]. Geros kokybės vištiena nustatoma pagal spalvos indeksus (raudonumas ir geltonumas), kurių koreliacijos koeficientas didesnis nei 0,8 [30].
Vandens rišlumas, taip pat svrbi mėsos savybė. Nuo jo priklauso kiek mėsoje išsilaiko vandens, todėl tai daro įtaką ir mėsos spalvai, tekstūrai, žalios mėsos tvirtumui, virtos mėsos ypatybėms.
Tekstūra priklauso nuo raumenų ląstelių dydžio, jungiamųjų audinių ir tarpraumeninių riebalų. Raumenų ląstelių dydis priklauso nuo gyvūno rūšies, amžiaus, raumenų grupės, mitybos, genetinės medžiagos. Nuo tarpraumeninių riebalų riebiųjų rūgščių kompozicijos priklauso mėsos maistinės, juslinės ir technologinės savybės. NIRS modeliu galima nustatyti riebiųjų rūgščių tipus ir kiekį (polinesočiosios, mononesočiosios, sočiosios). Tarpraumeniniai riebalai turi teigiamą koreliaciją raudonoje mėsoje su raumenių lątelių kiekiu audinyje, o baltoje mėsoje neigiamą. Vykdant broilerių selekciją, išvedami kuo liesesnio karkaso paukščiai, kurie turi geresnių mėsos savybių požymius: liesi gyvūnai turi mažesnias glikogeno atsargas raumenyse, todėl mėsos pH yra aukštesnė, o technologinės savybės geresnės [6,30].
Lipidų kiekį mėsoje galima nustatyti NIRS būdu. Vištienos determinacijos koeficientas (R2 ) yra 0,8-1,0, kai standartinės kalibracijos nuokrypis yra apie 0,2 [30].
1.4.2 Kokybės savybės valgant
Mėsos švelnumas yra svarbus kokybės požymis valgant. Nuo jo priklauso kokį produktą gali pasirinkti vartotojas. Švelnumui turi įtakos jungiamieji audiniai, raumeninių ląstelių sudėtis ir susitraukimas, raumenų proteolozės laipsnis, tarpraumeniniai riebalai. Švelnumas svarbesnis yra jautienai ir avienai, nes lyginant su kiauliena ir vištiena, toje mėsoje yra tvirtesnis jungiamasis audinys ir tvirtesnės raumeninės ląstelės [6].
Skonis svarbu, nes vartotojams norisi tam tikro skonio ir pikantiškumo. Skonis priklauso nuo liesosios dalies ir nuo riebalų. Mėsos skonis ir sultingumas tiesiogiai susietas su tarpraumeninais riebalais ir vandens rišlumu. Kuo didesnis tarpraumeninių riebalų kiekis, tuo mėsa yra sultingesnė ir skoninės savybės labiau išreikštos. Esant didesniam tarpraumeninių riebalų kiekiui padidėja ir vandens rišlumas. Termiškai apdorojant mėsą riebalai sudrėkina raumenines ląsteles, taip didėja švelnumas ir sultingumo pojūtis [6].
17 Broilerio kūno cheminė sudėtis priklauso ir nuo amžiaus. Augant paukščiui pokyčiai gali būti tokie:
reikšmingai sumažėja vandens kiekis arba sausosios medžiagos kiekis; didėja žalių baltymų kiekis;
padaugėja žalių riebalų (moteriškos lyties broileriams daugiau, vyriškos-mažiau); šiek tiek didesnis žalių pelenų kiekis [31].
1.4.3 Patikimumo požymių savybės
Mėsos saugumo lygis ir mikrobinis užterštumas, taip pat yra vienas svarbiausių kokybiškos mėsos požymių [6].
Mėsos užteršimas mikroorgamizmais gali įvykti keliais būdasi, skerdimo metu ar po jo. Mėsa gali būti užteršiama paties gyvūno žarnyno miroorganizmis, skerdyklos aplinkoje esančiomis bakterijomis, užteršta skerdyklos įranga, vėliau pjaustant mėsą užterštais įrankiais. Dvi pagrindinės patogeniškos ir žmogui gastroenteritą sukeliančios bakretijos aptinkamos paukštienoje yra Salmonella ir Campylobacter rūšies patogenai. Europos šalyse žmonės labiausiai užsikrečiai kampilobakterioze, pavyzdžiui 2015 metais užfiksuota 229,2 tūkt. tokių atvejų, o tais pačiais metais salmonelioze sirgo 94,6 tūkst europiečių. Kita daug nuostolių sukelianti bakterija yra Aeromonas. Dėl šio patogeno dauginimosi ir jo metabolizmo procesų mėsoje kinta mėsos spalva, tekstūra, skonis, kvapas, todėl patiriami dideli ekonominiai nuostoliai [32].
Kitas mėsos saugumo faktorius yra biogeniniai aminai. Jų kiekis priklauso nuo mėsos užterštumo lygio, salygų atliekant skerdimą ir mėsos laikymą [33]. Biogeniniai aminai yra organiniai mažos molekulinės masės junginiai, atspindintys vykstančius biologinius procesus. Biogeniniai aminai yra hormonų, kobalaminų (vitaminai ir aminoacetatai), kofermento A struktūros dalis, todėl yra atsakingi už ląstelių dauginimosi ir diferenciacijos procesus, metabolizmą [34]. Biogeniniai aminai susidaro aminorūgščių dekarboksilizavimo proceso metu ar aldehidų ir ketonų aminacijos ir transaminacijos metu, 2 pav. [35]. Kadangi šie aminai susiję su mikroorgnizmais ir aminorūgštimis, jie turi didelę reikšmę aplinkai -vandens taršai [34].
Pagrindiniai mėsoje esantys biogeniniai aminai- tiraminas, kadaverinas, putrescinas, histaminas. Šviežioje mėsoje svarbiausi aminai yra spermidinas ir sperminas [35]. Didelis spermino ir spermidino kiekis kai pasireiškia toksinis poveikis yra 600 ppm [36]. Kiti išvardinti aminai gali atsirasti mėsos laikymo metu ir gali būti nuplaunami nuo paviršiaus tiesiog vandeniu [35]. Biogeninių aminų kiekis priklauso nuo aplinkos sąlygų: pH, natrio chlorido kiekio, temperatūros, higienos sąlygų, pradinės kultūros mėsoje (bakretijų kurios išskiria dekarboksilazės fermentus) [33,37]. Svarbiausia aminorūgščių dekarboksilizavimui reikalinga tinkama pH ir temperatūra
(20-18 37 oC) [33]. Patekęs didelis biogeninių aminų kiekis į organizmą gali būti toksiškas [38]. Didesnis nei 500 ppm suvartotas histamino kiekis yra labai toksiškas ir gali sukelti neurotransmisinius sutrikimus ir sukelia galvos skausmus, virškinamojo trakto sutrikimus, edemą dėl kraujagyslių išsiplėtimo [34,36,37] Šis heterociklinis diaminas labiau aptinkamas žuvyse ir jų gaminiuose, fermentuotame maise [37]. Tiraminas sukelia hipertenziją ir migreną, o putrescinas hipotenziją, bradikardiją, žandikaulių raumenų spazmus, kai jų suvartotas kiekis siekia 2000 ppm. [34,36].
19 2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo vieta ir jo schema
Tyrimas atliktas 2019 metais, X paukštyne. Mėsos tyrimas atliktas LSMU VA GATI gyvūnų ir akvakultūrų produktyvumo bei produkcijos kokybės laboratorijoje.
Bandyms atliktas laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų Nr. VIII-500 ( 2016-07-05).
Tyrimo trukmė 40 dienų- nuo pirmos viščiukų broilerių gyvenimo dienos iki skerdimo, 37 dienų amžiaus. Buvo auginama Cobb-500 kroso viščiukai, kurių pradinis svoris 42 g. Viščiukai buvo auginami dvejose paukštidėse po 25000 vnt. kiekvienoje. Paukščiai buvo lesinti ad libitum, auginti prisilaikant viščiukų broilerių laikymo reikalavimų [39]. Vienoje paukštidėje paukščiai lesinti standartiniais lesalais, kurių sudėtis nurodyta 2 lentelėje . Paukščių lesalų maistinė vertė pateikta 3 lentelėje. Kitoje paukštidėje auginti paukščiai lesinti tokiais pat lesalais ir jų priedais, bet kiekvieną dieną į vandenį įterpiant probiotinio priedo (300ml/ 1000 l). Probiotinio priedo sudėtis pateikta 4 lentelėje, maisto medžiagų kiekis 5 lentelėje. Dozė parinkta remiantis gamintojo rekomendacijomis ir surinktos literatūros duomenimis.
2 lentelė. Broilerių visaverčių lesalų sudėtis
Nuo 1 iki 8 dienų Nuo 9 iki 21 dienos Nuo 22 iki 35 dienų Nuo 36 iki 42 dienų Sudėtis
Sojų miltai (rupiniai) pagamini iš genetiškai modifikuotos sojos
Sojų miltai (rupiniai) pagamini iš genetiškai modifikuotos sojos
Kukurūzai Paprastieji kviečiai
Kukurūzai Kukurūzai Paprastieji kvieiai Kukurūzai
Paprastieji kviečiai Paprastieji kviečiai Sojų miltai (rupiniai) pagamini iš genetiškai modifikuotos sojos
Sojų miltai (rupiniai) pagamini iš genetiškai modifikuotos sojos Cukrinių runkelių
melasa
Žirniai Žirniai Žirniai
Aliejus saulėgrąžų Aliejus saulėgržų Rapsų sėklų išspaudos Rapsų sėklų išspaudos Kukurūzų gliutenas Saulėgrąžų sėklų
miltai (rupiniai)
Saulėgrąžų sėklų miltai (rupiniai)
Saulėgrąžų sėklų miltai (rupiniai)
Kalcio karbonatas Cukrinių runkelių melasa
20 2 lentelės tęsinys
Monokalcio fosfatas Kalcio karbonatas Cukrinių runkelių melasa
Cukrinių runkelių melasa
Natrio chloridas Monokalcio fosfatas Natrio chloridas Gyvūliniai riebalai (paukštienos taukai) Natrio sulfatas Natrio chloridas Natrio sulfatas Kviečių krakmolas Pašarų priedas
Mycofix Selec 3.E
Natrio sulfatas Kalcio karbonatas Pašarų priedas LYSOFORTE
EXTEND Dry
- - Monokalcio fosfatas Kalcio karbonatas
- - Pašarų priedas LYSOFORTE EXTEND Dry Monokalcio fosfatas - - - Natrio chloridas - - - Natrio sulfatas
3 lentelė. Visaverčių lesalų broilerims analitinės sudedamosios dalys ir jų kiekiai Analitinės
sudedamosios dalys ir jų kiekiai, proc.
Nuo 1 iki 8 dienų Nuo 9 iki 21 dienos Nuo 22 iki 35 dienų Nuo 36 iki 42 dienų Žali baltymai 22,5 21,5 19,5 18,3 Neapdoroti aliejai ir riebalai 4,61 6,29 7,2 7,84 Žalia ląsteliena 2,94 3,43 3,61 3,89 Žali pelenai 6,43 6,0 5,66 5,14 Kalcis (Ca) 0,95 0,85 0,79 0,68 Fosforas (P) 0,67 0,6 0,57 0,56 Natris (Na) 0,19 0,16 0,17 0,15 L-lizino sulfatas (3c323) 1,42 1,28 1,16 1,1 DL-metioninas (3c301) 0,7 0,65 0,6 0,55
21 4 lentelė. Pašarų probiotnio priedo sudėtis
Sudėtinis komponentas Kiekis Mikroorganizmo rūšis
Melasa kurioje: - -
bendras cukraus kiekis, 100g produkto; 48g - sacharozė, 100g produkto. 32,9g - Natrio chloridas, 100g produkto 38,2g -
Mielės, 1 ml produkto 6,0 x 107 Saccharomyces cerevisiae
PCM KKP 2059p Bakterijos, 1 ml produkto 6,0 x 109 (viso) Lactococcus lactis PCM B/00039 Lactobacillus casei PCM B/00081 Lactobaillus plntarium PCM B/00081 Camoacterium divergens PCM KKP 2012p
5 lentelė. Pašarų priedo maistinė vertė
Maistinė medžiaga Kiekis
Žali baltymai, proc. 0,15
Žali pelenai, proc. 0,002
Cukrus, proc. 1,21
Žali riebalai, proc. 0,008
Lizinas, proc. 0,00022 Metioninas, proc. 0,00016 Kalcis, pg/g. 311,3 Magnis, pg/g. 126,5 Fosforas, pg/g. 16,5 Natris, pg/g. 20,00
22 Tyrimo metu buvo atliekami viščiukų broilerių kontroliniai svėrimai, po 100 viščiukų iš skirtingų paukštidės vietų, o taip pat apskaičiuotas sulestų pašarų kiekis. Po 37-tos auginimo dienos viščiukai broileriai buvo skerdžiami. Iš kiekvienos grupės, tiriamosios ir kontrolinės, buvo paimta po 5 viščiukus, kurie buvo skersti pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos reikalavimus [40].
Po skerdimo buvo surinkti skerdenos duomenys:
Skerdenos masė be plunksnų, be galvos, be kojų, be vidaus organų g; Šlaunelių raumenų masė su kaulu, g;
Blauzdelių raumenų masė su kaulu, g; Bendra krūtinėlės masė, g;
Išorinės file masė, g; Vidinės file masė, g.
2.2 Mėsos kokybės tyrimų metodika
Kiekvienai mėsos grupei (krūtinėlė, šlaunelės, blauzdelės) atskirai, buvo padaryti jungtiniai mėginiai iš 5 tirtų paukščių (kontrolinės ir tiriamosios grupės atskirai), paimta po 3 ėminius, kurie buvo tiriami mėsos fizinėms ir cheminėms savybėms nustatyti.
Biogeniniams aminams mėsoje nustatyti buvo daromas jungtinis mėginys iš visų 5 paukščių mėsos bendrai tiek krūtinėlių tiek šlaunelių ir blauzdelių. Imta po 5 ėminius iš kontrolinės ir tiriamosios grupės.
Sausosios medžiagos nustatomos maltos mėsos mėginius (2 g mėginio) džiovinant iki pastovios masės automatinėmis sausųjų medžiagų svarstyklėmis Kern 50-3 (Belingenas, Vokietija), + 105 °C laipsnių temperatūroje.
Riebalų kiekis nustatomas pagal LST ISO 1443:2000. Mėsa ir mėsos produktai. Bendrojo riebalų kiekio nustatymas. Metodas pagrįstas riebalų išskyrimu iš džiovintos medžiagos chloroformu ir džiovinimu iki pastovaus svorio [41].
Pelenų kiekis mėginyje nustatomas pagal LST ISO 936:2000. Mėsa ir mėsos produktai. Bendrojo pelenų kiekio nustatymas. Sudeginus organinės kilmės medžiagas +550 °C temperatūroje ir kaitinant mineralinių medžiagų likutį iki pastovios masės [42].
Mėsos baltymų kiekis be jungiamojo audinio nustatomas pagal LST ISO 937:2000. Mėsa ir mėsos produktai. Azoto kiekio nustatymas [43].
23 Vandenilio jonų aktyvumas pH matuojamas pH – metru INOLAB3 (WTW GmbH, Vokietija).
Mėsos spalvingumas nustatytas spalvos matuokliu Minolta Chroma Meter 400 (Tokijas, Japonija), išmatuotas spalvos šviesumas (L*), spalvos rausvumas (a*), spalvos gelsvumas (b*). Vandeningumas nustatytas pagal mėginio svorio sumažėjimą per 24 val. ją laikant pakabintą maišeliuose su tinkleliu +4 °C temperatūroje [44].
Vandens rišlumas nustatomas presavimo metodu [45]. Analitinėmis svarstyklėmis pasveriamas 300 mg mėsos gabalėlis, jis dedamas ant bepelenio filtrinio popieriaus, ant viršaus dedama plastikinė plokštelė ir prislegiama 1 kg svarsčiu. Laikoma 10 min, po to nuimamas svarstis ir ant filtrinio popieriaus grafitiniu pieštuku apibrėžiamos supresuotos mėsos ribos. Su planimetru DIGIPLAN Digital Planimeter 300 (Haff, Vokietija) nustatomas dėmių plotas, apskaičiuojamas skirtumas tarp vidinės ir išorinės dėmės drėgmės plotų.
Virimo nuostoliai nustatyti pagal Aaslyng ir kt., 2003 metodiką, mėsos mėginiai pasveriami (70 ± 1,5 g) ir sudedami į polietileninius maišelius, tuomet verdami cirkuliacinėje vandens vonelėje 30 min., +70 °C temperatūroje. Išvirę mėginiai atšaldomi (vandens srove), išimami iš maišelių, nusausinami ir pasveriami, virimo nuostoliai apskaičiuojami pagal masės pokytį prieš ir po virimo [46].
Mėsos kietumas nustatytas pagal metodiką aprašytą Pereira ir kt., 2016. Mėsos mėginiai supakuoti į mėsos maišelius verdami cirkuliacinėje vandens vonelėje, kol mėginio vidaus temperatūra pasiekia +71 °C. Išvirę mėsos mėginiai šaldomi 15 min. ledo vonelėje, tuomet skaidulų kryptimi išpjaunami 1,27 cm skersmens cilindro formos mėsos mėginiai. Paruošti mėginiai perpjaunami specialiu peiliu, kuris įmontuotas į tekstūros analizatorių (TA-XT2i, Stable Micro Systems, UK), naudota 50 kg svorį palaikanti celė, pjovimo greitis 240 mm/min. Kietumas (švelnumas) skaičiuotas tik krūtinėlės, nes blauzdelių ir šlaunelių raumenų storis nebuvo pakankamas tyrimui atlikti [47].
Biogeninių aminų analizė atliekama efektyviosios skysčių chromatografijos atvirkštinių fazių metodu. Nustatymo ribos (3 x standartinis nukrypimas nuo pagrindinės linijos) yra tarp 0.02 - 0.1 μg/ml skirtingiems biogeniniams aminams, priklausomai nuo bandinio matricos ir individualių biogeninių aminų. Biogeniniams aminams nustatytitaikoma procedūra- mėginių paruošimas: ekstrakcija ir derivtizacija; chromtogrfija- identifikuojami biogeniniai aminai – triptaminas, feniletilaminas, putrescinas, kadaverinas, histaminas, tiraminas, spermidinas ir sperminas. Jų nustatymo riba – 0,1 mg/kg. Mėginiai nufiltruoti per 0,45 µm filtrą (Millipore Co., Bedford, MA,
24 JAV), injekcija pro 20 µl ir išanalizuoti dirbant su binarine aukšto slėgio skysčių chromatografijos sistema POLARIS 211 (Varian, Inc., Walnut Creek, CA, USA).
2.3 Juslinių savybių analizės metodika
Juslinių savybių analizei buvo pasitelkta 5 vertintojų grupė. Vertintojai Gyvūnų mokslų fakulteto studentai. Mėginiai vertinti individualiai, jų savybių intensyvumas įvertintas pagal iš anksto supažindintus kriterijus.
Tiriamų mėginių savybės buvo vertinamos 5 balų skaitmenine skale: 1- savybė nejaučiama;
2- mažai išreikšta; 3- vidutiniškai išreikšta; 4- pakankamai išreikšta; 5- stipriai išreikšta.
Prieš pateikiant vištieną vertintojams, ji buvo laikoma -18 °C temperatūoje, vėliau atšildyta 4 °C temperatūroje. Atšildyta mėsa, atskirai tiriamos ir kontrolinės grupės krūtinėlės, blauzdelės ir šlaunelės, buvo sudėtos į sunumeruotus maišelius ir virtos 45 min. Išvirusi mėsa supjaustyta į gabalėlius, kiekviena mėsos rūšis supjaustyta į 5 gabalėlius, kurių dydis 3cm/3cm. Kiek vienas vištienos gabalėlis buvo sunumeruotas ir paduodamas vertintojams atskirai.
2.4 Statistinis duomenų įvertinimas
Gauti skerdenos ir jos dalių svoriai, mėsos cheminių ir fizinių savybių bei biogeninių aminų duomenys, juslinės analizės vertinimo duomenys apdoroti statistiniu paketu SPSS for Windows 26,0 versija. Vidurkių patikimumas nustatytas vienfaktoriniu T-testu, vidurkių skirtumo patikimumas nustatytas vienfaktoriniu ANOVA. Duomenys laikomi statistiškai patikimi, kai p<0,05.
25 3. REZULTATAI
Paukščių auginimo metu buvo vykdyti kontroliniai broilerių svėrimai. Broilerių svėrimų duomenys pavaizduoti 3 paveiksle.
Kaip matome iš 3 paveikslo duomenų, tiriamosios grupės viščiukai 17-tą amžiaus dieną svėrė 11,4 proc., 21-ą dieną -2,2 proc., 28-tą dieną 1,0 proc., o 35-tą dieną 4 proc. daugiau lyginant su kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi.
7 lentelė. Probiotiko įtaka viščiukų broilerių išsaugojimui ir priesvoriui
Rodikliai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Išsaugojimas (0-40d.), proc. 93,66 94,9
Priesvoris per parą (0-40d.), g. 52,7 54,8
Pašarų konversiją (pašarų kiekis 1 kg priesvorio gauti, 0-40d.), kg 1,80 1,72 100 150 285 328 403 716 935 1220 1425 1730 2083 104 148 275 357 449 732 945 1235 1450 1800 2091 0 500 1000 1500 2000 2500 4 7 11 14 17 21 24 28 31 35 37 S vor is, g. Amžius, d. Kontrolinis svoris Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
26 Kaip matome iš 7 lentelės duomenų, per visą bandymo laikotarpį, tiriamosios grupės viščiukų broilerių išsaugojimas buvo 1,24 proc.,vidutinis priesvoris per parą 3,98 proc. didesnis, o pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio 0,08 kg mažesnės, lyginant su kontroline grupe.
*- duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Duomenys apie kontrolinės ir tiriamosios grupės viščiukų broilerių gyvą svorį, skerdeną ir jos dalių svorį, gautą per bandymo laikotarpį, pateikti 8 lentelėje. Kaip matome iš lentelės duomenų, lyginant su kontrole, tiriamosios grupės paukščių svoris buvo 0,36 proc. didesnis, o pilnai skrostos skerdenos masė be vidaus organų 1,98 proc. mažesnė (p>0,05). Nustatėme, kad tiriamosios grupės broilerių šlaunelių raumenų masė su kaulu 5,65 proc., blauzdelių raumenų masė su kaulu 7,72 proc., šlaunelių raumenų masė be kaulo 4,71 proc., bendra, vidinė ir išorinė file yra atitikamai 3,29, 6,59 ir 2,56 proc. mažesnė lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Tačiau kontrolinės grupės broilerių blauzdelių raumenų masė be kaulo buvo 3,11 proc. mažesnė nei tiriamosios (p>0,05). Broilerių, kurių lesalas buvo papildytas probiotiku, skerdenos išeiga sumažėjo 2,49 proc. (p>0,05).
Rodikliai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Gyvas svoris, g 2083,20 ±50,98* 2090,80±63,65*
Pilnai skrostos skerdienos
masė be vidaus organų, g 1339,10±47,74* 1312,58±50,56* Šlaunelių raumenų masė
(su kaulu), g 210,45±13,97* 198,56±13,27*
Blauzelių raumenų masė
(su kaulų), g 180,80±10,65*` 166,85±12,87*
Šlaunelių raumenų masė
(be kaulo), g 187,81±13,51* 178,97±8,95*
Blauzelių raumenų masė
(be kaulo), g 128,54±4,88* 132,67±9.3*
Bendra krūtinėlės masė, g 458,97±18,25* 443,89±34,44*
Išorinės file masė, g 369,93±12,18* 360,49±29,75*
Videinės file masė, g 89,34±6.69* 83,46±5,12*
Skerdenos išeiga, proc. 64,23±1,06* 62,63±0,86*
27 Gauti tyrimo duomenys parodė, kad tiek kontrolinės, tiek tiriamosios grupės gyvas svoris teigiamai koreliuoja su skerdenos mase. Duomenys yra statistiškai reikšmingi (p<0,05). Kontrolinės grupės broilerių pilnai skrostos skerdenos masė teigiamai koreliuoja su bendra krūtinėlės mase, kai r=0,888 (p<0,05). Tuo tarpu tiriamosios grupės broilerių pilnai skrostos skerdenos masė ir gyvas svoris teigiamai koreliuoja su bendra krūtinėlės mase, kai r atitinkamai 0,978 ir 0,976 (p<0,01). Tiriamosios grupės broilerių tiek skerdenos masė tiek gyvas svoris teigiamai koreliuoja su išorinės file mase, r=0,975; 0,967 (p<0,01), ir vidinės file mase, r=0,915; 0,943 (p<0,05). Tiriamosios gupės išorinės file masė teigiamai koreliuoja su vidine file mase, r=0,902 (p<0,05). Kontrolinės grupės broilerių išorinės file masė neigiamai koreliuoja su vidine file mase r=-0,501 (p>0,05).
9 lentelė. Mėsos cheminės savybės
Savybė Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Krūtinėlė Šlaunelės Blauzdelės Krūtinėlės Šlaunelės Blauzdelės Sausosios medžiagos, proc. 25,50±1,41 * 27,27±0,65 * 31,48±1,45 * 25,84±0,55 * 28,79±1,0 3* 27,86±0,1 2* Pelenai, proc. 1,32±0,01* 1,23±0,04* 1,28±0,05* 1,25±0,01* 1,23±0,03 * 1,33±0,03 * Tarpraumeniniai riebalai, proc. 1,89±0,08* 8,32±0,45* 10,88±0,27 * 2,85±0,0,9 * 10,38±0,3 9* 6,96±0,11 * Baltymai, proc. 22,23±1,28 * 17,71±0,21 * 19,31±1,18 * 21,75±0,47 * 17,18±0,6 3* 19,57±0,1 9* *-duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Duomenys apie broilerių mėsos chemines savybes pateikti 9 lentelėje. Kaip matome iš 9 lentelės duomenų tiriamosios grupės broilerių krūtinėlėje nustatyta 0,34 proc., šlaunelėse 1,52 proc. didesnis, blauzdelėse 3,62 mažesnis sausųjų medžiagų kiekis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Tiriamosios grupės broilerių krūtinėlėje pelenų nustatyta 0,09 proc. mažiau (p<0,05), o blauzdelėse 0,05 proc. daugiau nei kontrolinėje grupėje (p>0,05). Tiriamosios grupės broilerių tarpraumeninių riebalų kiekis krūtinėlėje ir šlaunelėse atitnkamai 0,96 ir 2,06 proc. didesnis, o blauzdelėse 3,92 proc. mažesnis lyginant su kontroline grupe (p<0,05). Baltymų kiekis nustatytas tiriamosios grupės broilerių krūtinėlėje buvo 0,48 proc., šlaunelėse 0,53 proc. mažesnis, o blauzdelėse 0,26 proc. didesnis nei kontrolinės grupės broilerių (p>0,05).
Duomenys apie viščiukų broilerių krūtinėlės, šlaunelių ir blauzdelių mėsos spalvingumą pateikti 10 lentelėje.
28 10 lentelė. Mėsos spalvingumas
Spalva Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Krūtinėlė Šlaunelės Blauzdelės Krūtinėlė Šlaunelės Blauzdelės
L* 63,04±0,45 * 57,06±0,09 * 66,21±0,18 * 57,30±2,50 * 62,32±0,4 9* 66,67±0,2 7* a* 13,54±0,12 * 20,27±0,02 * 15,37±0,01 * 16,83±0,61 * 18,12±0,1 2* 17,57±0,3 0* b* 13,92±0,11 * 10,87±0,40 * 8,48±0,04* 13,69±0,30 * 12,88±0,2 3* 14,50±0,2 1* *-duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Tiriant broilerių mėsos spalvos šviesumą L* nustatyta, kad tiriamosios grupės broilerių krūtinėlė buvo 9,11 proc. (p>0,05) tamesnė, o šlaunelių mėsa 9,21 proc. (p<0,05) šviesesnė nei kontrolinės grupės.
Intensyviausiu rausvumu a* pasižymėjo kontrolinės grupės broilerių šlaunelių mėsa. Palyginus su tiriamąja grupe kontrolinės grupės broilerių šlaunelių mėsos rausvumas buvo 11,86 proc. didesnis (p<0,05). Tiriamosios grupės broilerių krūtinėlės ir blauzdelių mėsos rausvumo intensyvumas a*, lyginant su kontroline grupe, nustatytas atitinkamai 24,29 proc. ir 14,31 proc. didesnis (p<0,05).
Tiriant mėsos spalvingumą, intensyviausiu gelsvumu b* pasižymėjo tiriamosios grupės broilerių blauzdelių mėsa. Lyginant su kontrolinės grupės broilerių blauzdelių mėsos gelsvumu jis skyrėsi net 1,7 karto arba 70,99 proc. (p<0,05).
11 lentelė. Mėsos technologinės savybės
Savybė
Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Krūtinėle Šlaunelės Blauzdelės Krūtinėlė Šlaunelės Blauzdelė s Virimo nuostoliai, proc. 12,03±0,57 * 12,88±0,84 * 17,93±1,59 * 14,05±2,62 * 18,72±1,41 * 15,57±1,6 6* Vandeningumas, proc. 3,07±0,34* 1,19±0,14* 1,61±0,11* 3,99±0,29* 1,69±0,04* 0,84±0,17 * Vandens rišlumas, proc. 65,46±1,80 * 64,32±1,08 * 60,28±0,49 * 64,61±0,45 * 62,23±1,62 * 64,31±0,6 4* *-duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
29 Tyrimo metu nustatėme tiriamosios ir kontrolinės grupės broilerių mėsos virimo nuostolius, vandeningumą bei vandens rišlumą. Gauti duomenys pateikti 11 lentelėje.
Kaip matome iš 11 lentelės duomenų tiriamosios grupės broilerių krūtinėlės ir šlaunelių virimo nuostoliai, lyginant su kontroline grupe, didesni atatinkamai 2,02 proc. (p>0,05) ir 5,84 proc. (p<0,05), o blauzdelių – 2,36 proc. mažesni nei kontrolinėje grupėje (p>0,05).
Tiriamosios grupės broilerių krūtinėlės ir šlaunelių mėsos vandeningumas yra 0,92 proc. (p>0,05) ir 0,5 proc. (p<0,05) didesnis, o blauzdelių mėsos - 0,77 proc. mažesnis (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.
Mažiausiu vandens rišlumu pasižymėjo tiriamosios grupės broilerių krūtinėlių ir šlaunelių mėsa. Lyginant su kontroline grupe jų vandens rišlumas buvo 0,85 proc. ir 2,09 proc. (p>0,05) mažesnis, o blauzdelių mėsos 4,03 proc. (p<0,05) didesnis.
Nustatatėme koreliaciją tarp broilerių mėsos vandeningumo ir virimo nuostolių: kontrolinės grupės broilerių blauzdelių mėsos šių rodiklių koreliacijos koeficientas r= -0.998 (p<0.05), tai yra neigiamai koreliuoja, o tiriamosios grupės r=1.000 (p<0.01), koreliuoja teigiamai
Broilerių mėsos pH ir krūtinėlės švelnumo duomenys pateikti 12 lentelėje. 12 lentelė. Broilerių mėsos fizinės savybės
Savybė Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Krūtinėlė Šlaunelės Blauzdelės Krūtinėlė Šlaunelės Blauzdelės
pH 5,78±0,01 * 5,93±0,05 * 5,88±0,01 * 5,98±0,02 * 5,71±0,01 * 6,04±0,04 * Švelnumas, kg/cm2 1,76±0,09 * - - 1,48±0,18 * - -
*-duomenys statistiškai patikimi p<0,05
Nustatėme, kad tiriamosios grupės broilerių krūtinėlės ir blauzdelių mėsos pH yra atitinkamai 3,46 proc. ir 2,72 proc didesnis (p<0,05), o šlaunelių mėsos pH yra 3,71 proc. mažesnis nei kontrolinės grupės (p>0,05). Tiriamosios grupės viščiukų broilerių krūtinėlės švelnumas 18,92 proc. mažesnis nei kontrolinės grupės (p>0,05).
30 13 lentelė. Biogeniniai aminai viščiukų broilerių mėsoje
*-duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Biogeninių aminų- triptamino, feniletilamino, putrescino, kadaverino, histamino, tiramino, spermidino, spermino, kiekiai tiriamosios ir kontrolinės grupių broilerių mėsoje pateikti 13 lentelėje.
Abiejų grupių broilerių mėsoje nebuvo rasta triptamino. Tiriamojoje grupėje nustatytas feniletilamino 33,90 proc. (p<0,05) ir putrescino 4,81 proc. (p>0,05) padidėjimas, lyginant su kontroline grupe. Nustatytas ženklus kadaverino sumažėjimas tiriamojoje grupėje-82,87 proc. lyginant su kontroline (p<0,05). Histamino pėdsakų nerasta tiriamojoje grupėje, o kontrolinėje jo kiekis siekia 0,74±19 mg/kg, skirtumas statistiškai patikimas, p<0,05. Tiramino taip pat nerasta tiriamojoje grupėje, skirtumas tarp kontrolinės ir tiriamosios nėra statistiškai patikimas, p>0,05. Spermidino ir spermino kiekis tiriamojoje mėsoje 21,99 proc. (p<0,05) ir 9,83 proc. (p>0,05) mažesnis nei kontrolinėje.
Biogeninis aminas Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Triptaminas, mg/kg 0,00±0,00 0,00±0,00 Feniletilaminas, mg/kg 3,54±0,22* 4,74±0,2* Putrescinas, mg/kg 4,78±1,35* 5,01±0,07* Kadaverinas, mg/kg 5,43±1,58* 0,93±0,38 Histaminas, mg/kg 0,74±0,19* 0,00±0,00 Tiraminas, mg/kg 1,77±0,87 0,00±0,00 Spermidinas, mg/kg 13,05±0,71* 10,18±0,36* Sperminas, mg/kg 64,64±4,60* 58,29±0,62*
31 Atlikus juslinių savybių vertinimą labai didelio skirtumo tarp tiriamosio ir kontrolinės grupių nebuvo nustatyta. 4 paveikslėlyje pavaizduota diagrama su tiriamosios ir kontrolinės grupės vištos krūtinėlių bendro kvapo, virto viščiuko kvapo ir kito kvapo intensyvumo vertinimu.
Tiriamosios grupės krūtinėlės bendras, virto viščiuko ir kito kvapo intensvumas yra didesnis už kontrolinę, atitinkamai 0,2, 0,4 ir 0,4 balo (p>0,05).
3,2 3,4 1 3,4 3,8 1,4 Bendras kvapo intensyvumas
Virto viščiuko kvapo intensyvumas Kito kvapo
intensyvumas
Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
32 5 paveikslėlio diagramoje nurodytas šlaunelių juslinių savybių vertinimas. Tiriamosios grupės šlaunelių bendras kvapo intensyvumas padidėjęs 0,2 balo, kito kvapo intensyvumas taip pat 0,2 balo, o virto viščiuko kvapo intensyvumas 0,4 balo sumažėjęs (p>0,05).
Tiriamosios grupės blauzdelių kito kvapo intensyvumas kaip ir kitų skerdenos dalių yra didesnis už kontrolinę-0,4 balo (p>0,05) (žiūrėti 6 paveikslą). Virto viščiuko kvapo intensyvumas sumažėjęs 0,8 balo, o bendras kvapo inrensyvumas 0,2 balo mažesnis nei kontrolinės grupės (p>0,05). 2,6 3,4 1,2 2,8 3 1,4 Bendras kvapo intensyvumas
Virto viščiuko kvapo intensyvumas Kito kvapo
intensyvumas
Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
5 paveikslas. Tiriamosios ir kontrolinės grupių šlaunelių juslinių savybių įvertinimas
3 3,6 1 2,8 2,8 1,4 Bendras kvapo intensyvumas
Virto viščiuko kvapo intensyvumas Kito kvapo
intensyvumas
Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
33 7 paveikslo diagramoje pavaizduotas dviejų grupių krūtinėlės spalvos intensyvumo, kietumo, pluoštiškumo, sultingumo ir susikramtymo vertinimas. Į broilerių lesalus įterpus probiotikus ir įvertinus broilerių krūtinėlių juslines savybes nustatėme kietumo 0,6 balo ir sultingumo 0,8 balo padidėjimą (p>0,05) Spalvos intensyvumas ir susikramtymas išlieka toks pat. Pluoštiškumas šiuo atveju sumažėjęs 0,2 balo (p>0,05).
2,4 2,8 3,4 2,6 3,8 3,4 3,4 3,6 Spalvos intensyvumas Kietumas Susikramtymas Sultingumas (drėgnumas) Pluoštiškumas Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė 3,2 2,6 3,6 3,4 3,2 2,8 3,8 3,4 3 2,8 Spalvos intensyvumas Kietumas Susikramtymas Sultingumas (drėgnumas) Pluoštiškumas Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
7 paveikslas. Tiriamosios ir kontrolinės grupių krūtinėlės juslinių savybių įvertinimas
34 Tiriamosios grupės šlaunelių susikramtymas sumažėjo 0,2 balo, sultingumas 0,4 balo, pluoštiškupas ir spalvos intensyvumas taip pat 0,4 balo (p>0,05). Kietumas tiriamojoje grupėje padidėjęs 1,2 balo, skirtumas statistiškai reikšmingas, p<0,05. Žiūrėti 8 paveikslą.
Tiek kontrolinės tiek tiriamosios grupės broilerių blauzdelių spalvos intensyvumas nesiskiria (9 paveikslas). Kontrolinės grupės broilerių blauzdelių mėsos juntamas nežymus 0,2 kietumo ir susikramtymo balo patidėjimas, duomenys statistiškai nereikšmingi (p>0,05). Didesnis skirtumas matomas sultingume- 0,6 balo didesnis, o pluoštiškumas 0,6 mažesnis (p>0,05).
10 paveikslas. Tiriamosios ir kontrolinės grupių krūtinėlės juslinių savybių įvertinimas 3,4 3,6 1 3,2 4 3,4 3 Pojūtis burnoje
Virto viščiuko skonis
Kito skonio intensyvumas Liekamojo skonio intensyvumas Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė 2,6 3,6 3,4 3,4 3 2,8 3,8 4 2,8 Spalvos intensyvumas Kietumas Susikramtymas Sultingumas (drėgnumas) Pluoštiškumas Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
35 Nustatėme kad, broilerių krūtinėlės kito skonio intensyvumas nepriklauso nuo probiotikų naudojimo jų lesaluose (10 paveikslas). Liekamasis ir virto viščiuko skonis krūtinėlėje skyrėsi nežymiai- 0,2 balo mažesis tiriamosios grupės, šios grupės pojūtis burnoje padidėjęs 0,6 balo (p>0,05).
Jusliškai įvertinus tiriamasiais ir kontrolines grupės broilerių šlauneles, nepajusta skirtumo virto viščiuko skonyje (11 paveikslas). Tiriamojoje grupėje nustatytas nežymus- 0,2 balo didesnis kito skonio intensyvumas ir pojūtis burnoje (p>0,05). Liekamojo skonio intensyvumas 0,6 balo didesnis taip pat tiriamojoje grupėje.
3 1 2,6 3,2 3,4 1,2 3,2 Pojūtis burnoje
Virto viščiuko skonis
Kito skonio intensyvumas Liekamojo skonio intensyvumas Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
11 paveikslas. Tiriamosios ir kontrolinės grupių šlaunelių juslinių savybių įvertinimas
3,6 3,4 1 3 3,4 1 2,8 Pojūtis burnoje
Virto viščiuko skonis
Kito skonio intensyvumas Liekamojo skonio intensyvumas Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
36 12 paveikslo diagramoje vertintos juslinės savybės tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių turi mažiausiai skirtumų. Virto viščiuko ir kito liekamojo skonio intensyvumas nesiskiria, o liekamojo skonio intensyvumas ir pojūtis burnoje 0,2 balo mažesnis, nei lesinant broilerius įprastine dieta (p>0,05).
37 4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu buvo analizuojma probiotinio pašarų priedo įtaka viščiukų broilerių krūtinėlių, šlaunelių, blauzdelių fizinėms, cheminėms, juslinėms savybems, skerdenos rodikliams ir paukščių produktyvumui.
Nors duomenys nėra statistiškai patikimi, nustatėme, kad viščiukų broilerių mityboje naudojant probiotikus, didesnis viščiukų broilerių priesvoris pasireiškia 14-17-tą amžiaus dieną-29-43 g. daugiau lyginant su kontroline grupe, ir apie 35-tą dieną- 70g (p>0,05). Panašią tendenciją nustatė ir Rehman A. su kolegomis [48], jų tyrime nustatyta, kad didesnis priesvorio skirtumas į lesalus įterpus probiotiką pasireiškia pradžios ir pabaigos augimo laikotarpiuose. Mūsų tyrimo metu buvo nustatyta, kad terpiant į vandenį probiotinį priedą viso augimo laikotarpio broilerių priesvoris, lyginant su kontroline grupe buvo didesnis 2,1 g, tačiau Nasrin Rashidi ir kiti [49] savo bandyme gavo priešingą rezultatą probiotikus naudojant Ross-308 broileriams, kontrolinės grupės priesvoris didesnis, nei gavusios probiotikus. Taip pat gavome teigiamą rezultatą paukščių išsaugojime, 1,24 proc. didesnis naudojant probiotikus. H. M. Timmeran su kitais mokslininkais [50], nustatė, kad naudojant skirtingas probiotinių bakterijų padermes, teigiamai veikiamas išsaugojimas- 1,57 proc. didesnis už kontrolinę grupę. Geresnis paukščių išsaugojimas ir augimas gali būti siejamas su lesalų priede esančiomis Lactobacillus bakterijų padermėmis, kurios teigiamai veikia imuninę sistemą ir skatina antikūnų gamybą viščiuko organizme bei gerina virškinamumą ir maisto medžiagų pasisavinamumą [51,52].
Nustatėme, kad probiotikai neturi reikšmingos įtakos skerdenos svoriui ir jos dalių svoriui. Pagal mūsų duomenis, tiriamosios grupės pilnai skrostos skerdenos svoris yra mažesnis -skirtumas 2 proc., lyginant su kontroline grupe, nors jos gyvas svoris buvo didesnis. Panašius duomenis gavo ir Rehman A su kolegomis [48], probiotinis priedas neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos bendram krūtinėlės svoriui, tiriamosios grupės krūtinėlė nereikšmingai mažesnė už kontrlinės, panašius duomenis parodė ir Yan Wang ir kolegų tyrimas [53], jų gauti dumenys parodė, kad krūtinėlės svoris yra statistiškai nereikšmingas, bet didesnis.
Nors probiotikai neturi didelės reikšmės broilerių skerdenos ir jos dalių masei, nustatyta didesnė teigiama koreliacija tarp skerdenos svorio ir bendros krūtinėlės masės- kontrolinės grupės r=0.888 (p<0.05), o tiriamosios r=0.978 (p<0.01). Be to, probiotikai turi įtaką išorinės ir vidinės file masės koreliacijai- r=0,902 (p<0,05), kai tuo tarpu nenaudojant probiotikų koreliacijos koeficientas yra neigiamas r=-0,501 (p>0,05).
Statistiškai reikšmingas skirtumas po probiotinio priedo naudojimo nustatytas krūtinėlės pelenų kiekyje-0,09 proc. mažesnis (p<0,05). Mikulski su kolegomis [54] naudojo probiotinį priedą
38 vištoms dedeklėms ir nustatė, kad pelenų kiekis dedeklių mėsoje yra didesnis, bet duomenys statistiškai nereikšmingi. Tyrime nustatėme, kad probiotikų naudojimas broilerių mityboje padidina tarpraumeninių riebalų kiekį krūtinėlėje ir šlaunelėje- atitinkamai 0,96 proc. ir 2,06 proc., o blauzdelės tarpraumeninių riebalų kiekį mažina 3,92 proc. (p<0,05). Suryadi su kolegomis [55] atliktame tyrime nustatė, kad probiotikai mažaina riebalų kiekį paukštienoje, o kiti mokslininkai nustatė, kad probiotikai mažina tarpraumeninių riebalų kiekį gaidžių kojų mėsoje, o vištaičių didina (p<0,05) [56]. Nustayta, kad Lactobacillus bakterijų pademė mažina riebalų kiekį tiek raumenyse, tiek kepenyse [57].
Tyrimo metu nustatėme, kad įterpus probiotikus į lesalus šlaunelių mėsa šviesesnė 9,21 proc. (p<0,05), o krūtinėlių 9,11 proc. tamsesnė (p>0,05). Taip pat nustatyta, kad probiotikai turi įtakos mėsos rausvumui (a*) -didina krūtinėlių ir blauzdelių rausvumą, o šlaunelių mažina (p<0,05). Nustatytas reikšmingas pokytis šlaunelių bei blauzdelių geltonume- naudotas probiotinis priedas šlaunelių mėsos geltonumą didina 18,49 proc., o blauzdelių 70,99 proc. (p<0,05). Brazilų mokslininkai nustatė, kad probiotikai mažina krūtinėlių L*, kas reiškia tamsesnę mėsos spalvą [58]. Tame pačiame tyrime taip pat, buvo nustatyta, kad probiotikai didina krūtinėlių rausvumą (p<0,05), bet požymis išlieka šviežioje vištienoje matuojant po skerdimo praėjus 45 minutėms, vėliau skirtumas tampa nereikšmingu. Panašius rezultatus gavo ir kiti mokslinnkai [59], nustatė, kad probiotikai turi įtaką rausvumui, bet praėjus 5 val. po skerdimo, skirtumai tampa nereikšmingi. Nepaisant to, turkų atliktas tyrimas įrodė, kad probiotikų įtaka vištienos spalvai išlieka ir iki 24 val. [60]. Visuomenėje mėsos spalva yra svarbus kriterijus nurodantis jos šviežumą, o pagal atlikto tyrimo rezultatus, naudotas probiotinis priedas turi teigiamą įtaką spalvai [58].
Tyrime naudoti probiotikai padidino šlaunelių virimo nuostolius- 5,84 proc. didesni (p<0,05). Taip pat, nustaytas didesnis tiriamosios grupės šlaunelių vandeningumas 0,5 proc., o blauzdelių mažesnis-0,77 proc. (p<0,05). Nustatytas ir statistiškai reikšmingas blauzdelių vandens rišlumo padidėjimas panaudojus probiotikus. Al-Owaimer ir kiti [59], savo tyrime nustatė, kad probiotikai didina virimo nuostolius. Vandens praradimas siejamas su mėsos maistinės vertės mažėjimu, nes prarandama didesnė maisto medžiagų dalis. Tyrime nustatėme, kad naudojant probiotikus blauzdelių vandeningumas ir virimo nuostoiai koreliuoja teigiamai r=1.000 (p<0.01), tai reiškia, didėjant vandeningumui didėja ir virimo nuostoliai.
Probiotikų įterpimas į geriamą viščiukų broilerių vandenį didina krūtinėlių ir blauzdelių pH- 3,46 proc. ir 2,72 proc. (p<0,05). Šaltiniai teigia, kad mėsos pH koreliuoja su mėsos spalva, ypač su šviesumu L*. Kuo mėsa tamsesnė tuo didesnė pH vertė [61].
Atlikus termiškai apdorotų krūtinėlių, blauzdelių ir šlaunelių juslinį vertinimą, vertintojai didelio ir reikšmingo skirtumo nepajuto. Didesnis ir statistiškai reikšmingas skirtumas buvo
39 nustatytas šlaunelių kietume-1,2 balo didesnis tiriamojoje grupėje (p<0,05). Teigiama, kad šlaunelių kietumas gali būti didesnis dėl didesnių virimo nuostolių [59].
Nustatėme, kad tirtoje mėsoje nėra triptamino pėdsakų. Į geriamą vandenį papildomai įterpus probiotikų, matomas feniletilamino 33,9 proc. padidėjimas, ženklus 82,87 proc. kadaverino ir 21,99 proc. spermidino sumažėjimas (p<0,05). Panaudojus probiotikus visai nerandama histamino, kai kontrolinėje jo kiekis siekia 0,74±19 mg/kg, skirtumas statistiškai patikimas, p<0,05. Biogeninių aminų kiekis mėsoje labai priklausomas nuo joje esančių mikroorganizmų, kurių kiekis ir rūšis priklauso nuo mėsos pH, maistnių medžiagų ir vandens kiekio [62]. Kadangi nusatatėme pH ir vandeningumo pokyčius po probiotikų naudojimo, tai galėjo būti biogeninių aminų pokyčio priežastis. Sumažėjęs biogeninių aminų kiekis, leidžia išvengti toksinio jų poveikio, ypač spermidino [35,36].
