LIETUVOS JUODMARGIŲ BULIUKŲ KŪNO MATMENŲ, AUGIMO SPARTOS, SKERDENOS IŠEIGOS IR MĖSINGUMO TARPUSAVIO RYŠIAI

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

GYVULININKYSTĖS KATEDRA

Elicija Kučuro

LIETUVOS JUODMARGIŲ BULIUKŲ KŪNO MATMENŲ,

AUGIMO SPARTOS, SKERDENOS IŠEIGOS IR MĖSINGUMO

TARPUSAVIO RYŠIAI

Darbo vadovas: Prof. habil.dr. Č. Jukna

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

GYVULININKYSTĖS KATEDRA

Magistro darbas atliktas 2005 - 2006 metais Lietuvos veterinarijos akademijos

Gyvulininkystės katedroje. Tyrimui naudoti duomenys buvo paimti iš

kontrolinės buliukų auginimo ir penėjimo stoties UAB “Šilutės veislininkystė”

duomenų bazės. Tyrimas atliktas išsinagrinėjus gautus duomenis ir apdorojus

biometriškai statistiniu skaičiavimo būdu, kompiuterine programa EXCEL,

randant koreliacijos koeficientus tarp kūno matmenų, augimo spartos, skerdenos

išeigos, mėsingumo. Po to buvo paskaičiuotas koreliacijos koeficientų

patikimumas pagal Snedekorą.

Magistro darbą paruošė: Elicija Kučuro

Magistro darbo vadovas: Prof. habil.dr. Č. Jukna

TURINYS

ĮVADAS………...…4

1. LITERATŪROS APŽVALGA………..6

1.1 Galvijininkystės būklė Lietuvoje……….………...6

1.1.1 Galvijų intensyvus auginimas mėsai ……….……….…...7

1.1.2 Galvijų veislininkystė………..………..…….8

1.2 Galvijų eksterjero vertinimas ……..…...……….…..……..…….….8

1.3 Galvijų vertinimas pagal augimo spartą………..………...………….12

1.4 Galvijų mėsos produkcija………..………...……13

1.4.1 Galvijų mėsingumas……….….14

1.4.2 Skerdenos išeiga………...15

2. DARBO METODIKA………...17

3. TYRIMŲ DUOMENYS………18

4. IŠVADOS………...34

5. NAUDOTŲ LEIDINIŲ SĄRAŠAS………..36

ĮVADAS

Lietuvoje galvijininkystė yra svarbiausia gyvulininkystės šaka. Tai lėmė gamtinės sąlygos ir tradicinė auginimo patirtis.

Ūkio pajamos iš galvijininkystės, įskaitant skersti ir veislei parduodamus galvijus, sudaro apie 60 proc. visų už gyvulininkystės produkciją gaunamų pajamų ( Klimas ir kt. 2000).

Iš galvijų gaunama daugiau kaip 99 proc. pieno, apie 45 proc. mėsos, daug odų, bei šalutinių produktų : kaulų, ragų, plaukų, endokrininių liaukų (Skimundris, 2000).

Lietuvoje yra tradicinė pieninė - mėsinė galvijininkystė. Karvės laikomos pienui, o galvijiena gaminama iš nupenėtų buliukų, veislei nepaliekamų telyčių ir išbrokuotų karvių.

Dabar Lietuvoje laikomi Lietuvos Juodmargiai ir kitos Juodmargių veislės sudaro apie 70 proc. ir Lietuvos žalieji ir žalmargių galvijų veislės apie 28 proc. galvijų ( galvijininkystės paskaitų medžiaga, 2004 ).

Labai svarbu žinoti koreliacijos koeficientus tarp įvairių ūkiškai naudingų požymių, nes tada gyvulius galima selekcionuoti pagal požymių kompleksą ( Jukna, 2002 ).

Kadangi kai kurie požymiai koreliuoja tarpusavyje, galima nustatyti koreliuojančių požymių genetinį progresą. Taigi, selekcionuojant pagal vieną požymį, kartu vykdoma selekcija ir pagal kitą, jei tie du požymiai yra genetiškai koreliuojantys. Jei genetinė koreliacija teigiama, tai ryšys tarp dviejų požymių gali būti naudojamas netiesioginėje selekcijoje. Kad tokia selekcija būtų efektyvi, koreliacija tarp jų turi būti aukšta.

Genetinės koreliacijos koeficientai naudojami atrenkant veislei gyvulius pagal geriausiai derančius skirtingus požymius ir savybes. Šie koeficientai padeda prognozuoti laukiamą selekcijos efektą pagal kelis požymius tomis sąlygomis, kuriomis gyvuliai veisiami.

Genetinės koreliacijos koeficientai ne visada sutampa su fenotipinės koreliacijos koeficientais. Vienais atvejais jie būna didesni, kitais – artimi fenotipinės koreliacijos koeficientams. Tai priklauso nuo koreliuojančių požymių paveldėjimo laipsnio.

Teoriniai paskaičiavimai ir rodo tokį ryšį tarp skirtingų požymių (veisimo paskaitų medžiaga, 2003 ).

Kiekvienas gyvulių augintojas siekia kuo greičiau išauginti savo gyvulį, turėdamas kuo mažiau išlaidų ir siekdamas per kuo trumpesnį laiką gauti kuo daugiau pajamų.

Taigi, išnagrinėti iki kokio laiko geriausia penėti Lietuvos juodmargius buliukus, kokius geriausia auginti, aukštaūgius ar žemaūgius, kurie greičiau penisi, kieno skerdenos išeiga geresnė, tai ir leis mums sužinoti radus tarpusavio ryšius tarp šių požymių.

Šio darbo tikslas: nustatyti koreliacijos koeficientus tarp kūno matmenų, augimo spartos, mėsingumo ir skerdenos išeigos.

Tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: 1. išanalizuoti ir susistematinti kūno matmenų duomenis; 2. išanalizuoti ir susistematinti kontrolinių skerdimų duomenis; 3. paskaičiuoti koreliacijos koeficientus tarp atskirų požymių.

1.

LITERATŪROS APŽVALGA

Lietuvoje paranku plėtoti pieno ir galvijienos gamybą. Palankios klimato sąlygos leidžia pasigaminti pakankamai žolinių pašarų (Bendikas ir kt., 2001).

Be to, labai senos gyvulių auginimo tradicijos – tai tinkamos prielaidos plėtoti galvijininkystę (Gudas, 2005).

Todėl patogu yra auginti pieno tipo veislės galvijus ir realizuoti juos mėsai.

Lietuvoje vyrauja dviejų pieno tipo veislių galvijai: šalies pietiniuose ir vakariniuose rajonuose – Lietuvos juodmargiai, šiaurės ir rytų rajonuose – Lietuvos žalieji. Lietuvos juodmargiai sudaro apie 68 proc. visų galvijų (Bendikas ir kt., 2001).

Lietuvos Juodmargių galvijų veislė. Lietuvos juodmargiai galvijai sukurti kryžminant vietinius galvijus iš pradžių su įvairių veislių galvijais, o vėliau su Olandijos juodmargiais. Lietuvos juodmargiams gerinti dar buvo panaudoti Danijos, Švedijos, Vokietijos juodmargiai, britų fryzai, holšteinai (Bendikas, 1998).

Lietuvos juodmargiai turi daug Olandijos juodmargių kraujo ir yra panašaus kūno sudėjimo. Jie sveria 550 kg ir daugiau ( http//www.organic.lt. Prieiga per internetą 2005m. gegužės 12 d.).

Lietuvos juodmargiai yra vidutinio mėsingumo galvijai. Aukščiausio įmitimo galvijų skerdenos išeiga yra apie 52 proc., vidaus riebalų – 3,5 proc.,o vidutinio įmitimo – atitinkamai 49 proc. ir 2 – 2,5 proc. (Skimundris, 2000).

Dėl Olandijos juodmargių įtakos truputį sumažėjo Lietuvos juodmargių ūgis ir šiek tiek padidėjo visi krūtinės ir užpakalio matmenys, pagerėjo eksterjeras ( Jukna, 1998).

Jų aukštis ties ketera siekia 129 cm, krūtinės apimtis – 197 – 199 cm, klubų plotis – 54 – 55 cm. Tik atvesti veršeliai sveria 32 – 36 kg. Vėliau prieauglis sparčiai auga ir buliukai per mėnesį priauga po 20 – 24 kg ir 18 mėn. amžiaus sveria 370 – 400 kg (http//www. organic.lt. Prieiga per internetą 2005m. gegužės 12 d.).

Šiuolaikiniai Lietuvos juodmargiai yra stiprios konstitucijos, jų kūnas proporcingas, bet kartais per daug kompaktiškas. Dėl trumpų kojų, gilios ir plačios krūtinės, plačios keteros, nugaros, juosmens, ilgo ir plataus užpakalio, bei gerai išsivysčiusių raumenų, jie dažnai panašesni į pieninius – mėsinius galvijus (Jukna, 1998).

Olandijos juodmargiais pagerinti buliukai geriau penisi, didesnė skerdenos išeiga (Bendikas ir kt., 2001).

Ilgą laiką buvo manoma, kad pienininių veislių galvijų realizavimas mėsai dėl ilgo jų auginimo laikotarpio negali garantuoti didesnių pajamų, tačiau tai galima lengvai išspręsti auginant galvijus trumpesnį laikotarpį ir realizuojant juos mažesnės kūno masės (Gudas,2005).

1.1.1 Galvijų intensyvus auginimas mėsai

Lietuvos juodmargių veislės galvijų veršeliai turi būti auginami intensyviai nuo pat gimimo iki realizavimo (Bendikas ir kt., 2001).

Gyvulių augintojams vis aktualesnė tampa racionalios galvijų mitybos problema. Svarbu didinti gyvulių produktyvumą ir efektyviai naudoti pašarus. Galvijų produktyvumas labai priklauso nuo to, kaip auginami veršeliai (Jukna ir kt., 2001).

Tyrimais buvo nustatyta, kad intensyviai šeriami Lietuvos juodmargiai gerai auga ir 18 – 20 mėn. amžiaus sveria 550 – 600 kg. Tačiau auginant buliukus mėsai iki tokio svorio, per 18 – 20 mėn. jiems sušeriama daug pieno ir kombinuotųjų pašarų. Kadangi pienas ir kombinuotieji pašarai yra patys brangiausi, todėl, kuo daugiau sušeriama, tuo didesnė išauginimo savikaina. Aktualu, mėsai auginamam galvijų prieaugliui sušerti mažiau pieno ir kombinuotųjų pašarų, tačiau gauti didelius galvijų priesvorius ir geros kokybės mėsą (Bendikas ir kt., 1997).

Vidutinis buliukų priesvoris per parą nuo gimimo iki 15 – 20 mėn. turėtų būti 800 – 900 g, mėsai parduodamų buliukų svoris turėtų būti 400 – 550 kg. Mėsai skirtą galvijų prieauglį auginant intensyviai visą laikotarpį, mėsa būna geresnės kokybės, didesni ekonominiai rodikliai (Bendikas ir kt., 2001).

Manoma, kad veršelių auginimo intensyvumas atskirais amžiaus laikotarpiais turėtų būti skirtingas. Didžiausi buliukų priesvoriai turėtų būti iki 1 metų amžiaus (300 – 350 kg svorio), vėliau augimo intensyvumas turėtų sumažėti. Kandybos tyrimų duomenimis, juodmargių veislės buliukus nuo gimimo iki 20 - 24 amžiaus ir 500 - 600 kg svorio geriausiai mėsai auginti tokiu intensyvumu, kad vidutinis prieaugis per parą būtų 700 - 800 g (Bendikas ir kt., 1996).

Atrenkant bulius pagal jų pačių produktyvumą, atsižvelgiama į augimo energiją, pašarų sąnaudas priesvorio vienetui, gyvulio masę, eksterjerą ir reprodukcines savybes. Šių požymių pasireiškimas dažniausiai priklauso nuo paveldimumo. Bulių atranka pagal jų augimo energiją ir masę padeda gerinti veislei netinkamų gyvulių mėsines savybes. Vertinant

bulių pagal augimo energiją ir masę, atsižvelgiama ir į konstituciją bei eksterjerą (Jukna, 2002).

1.1.2 Galvijų veislininkystė

Veislininkystės darbas yra svarbi mėsai auginamų galvijų technologijos grandis. Jos tikslas yra kryptingos atrankos ir parankos būdu formuoti gyvulius, turinčius ilgą ir pakankamai gilų liemenį, gerai išvystytus nugaros, juosmens, strėnų ir šlaunų raumenis, neturinčius eksterjerinių trūkumų. Be to, svarbūs selekcionuojami požymiai yra reprodukcinių savybių gerinimas, prieauglio augimo spartos didinimas, skerdenų ir mėsos kokybės gerinimas. Požymių paveldėjimo laipsnis palikuonyse daug priklauso nuo gyvulių šėrimo sąlygų. Šeriant augančius gyvulius pagal subalansuotus racionus, visiškai realizuojamas produktyvumo potencialas (Jukna, 2005).

Esant skurdžiai mitybai, genetiniai skirtumai tarp individų išryškėja mažiau. Tokie požymiai, kaip augimo sparta, pašarų sąnaudos priesvorio vienetui, skerdenos išeiga ir skerdenos kokybė, turi didelę įtaką mėsos produkcijai vystyti (Jatkauskas ir kt., 2005).

Galiojanti gyvulių ir paukščių veislininkystės rėmimo tvarka per mažai skatina veislinių gyvulių augintojus gerinti Lietuvoje laikomų galvijų veisles. Didžioji dalis lėšų yra skiriama remti gyvulių reprodukciją, įsigyti veislinį prieauglį bei darbams, tiesiogiai nesusijusiems su veislinių gyvulių veisimu ir gerinimu. Neskatinant veislinių gyvulių augintojų, sunku įgyvendinti paruoštas veislininkystės programas. Veislininkystė yra vienas svarbiausių svertų stiprinti ūkių ekonomiką (Jukna, 2000).

1.2 Galvijų eksterjero vertinimas

Kiekvienas galvijas turi savybę nevienodai įsisavinti pašarus, nevienodai augti, todėl labai svarbu kaip atskirais amžiaus laikotarpiais kinta jo eksterjeras, kad žinotume, kada palankiausia galviją skersti. Pvz., jeigu galvijo ryškiai kinta kūno matmenys ir matuojant jį kas tris mėnesius matoma žymi kūno matmenų didėjimo tendencija, tai tokį gyvulį palanku ir toliau auginti ir realizuoti kuo didesnės kūno masės. Tačiau, jei penimo galvijo nežymiai kinta kūno matmenys bei masė, tai tokį galviją reiktų kuo greičiau paskersti, kuo jaunesniam amžiuje, nes jis neefektyviai panaudos pašarus ir tinkamą realizavimui masę pasieks žymiai vėliau, nei tas, kuris nuo pat pradžių gerai augo (Кандыба, 1986).

Gyvulių eksterjeras rodo jų produktyvumo tendencijas, konstitucines savybes bei tipą, todėl gyvulininkystės praktikoje daug dėmesio skiriama eksterjero tyrimams (Masiulienė, 1997).

Galvijų veislininkystėje svarbu ne tik eksterjero kai kurių požymių, bet ir jų tarpusavio ryšių paveldimumas, tačiau, deja, šiuo klausimu nebuvo tyrinėta ( Gaidžiūnienė, 2002).

Pasak Bendiko atliktų tyrimų, pastaraisiais metais Lietuvoje sumažėjo veršelių, todėl aktualu juos auginti mėsai iki didelio svorio ir pagaminti kuo daugiau galvijienos (Bendikas ir kt., 1997). Tačiau ne visada galvijų auginimas iki didelio svorio duoda didelį pelną (Шляктунов, 1987).

Eksterjeras – tai gyvulio išvaizda, jo kūno sudėjimas. Mokslas apie eksterjerą nagrinėja gyvulio išorės formas, susijusias su jo ūkinėmis ir biologinėmis savybėmis (Jukna, 1998).

Gyvulio išvaizda atspindi fiziologinę organizmo būklę, todėl iš eksterjero galima spręsti apie konstituciją, bendrą organizmo būklę ir iš dalies apie produktyvumą. Iš galvijų eksterjero galima spręsti apie gyvulio produktyvumo kryptį, apie jo sveikatos būklę, kokiai veislei jis priklauso, ar jis tai veislei tipiškas, apie individualias gyvulio savybes, apie produktyvumo galimybes, apie jo tinkamumą pramoninės technologijos sąlygoms (Pauliukas, 1988).

Gyvulio eksterjero formavimąsi veikia veislė, lytis, amžius, šėrimo bei kitos aplinkos sąlygos.

Daugelis eksterjero bruožų yra paveldimi, todėl jie būdingi ne tik tam tikro produktyvumo gyvuliams, bet ir veislei (Jukna ir kt., 1997).

Vertinant gyvulio produkcines ir veislines savybes eksterjerui skiriama daug dėmesio, tačiau iki šiol jis vertinamas dažniausiai subjektyviai. Vertinama šiais būdais: iš akies (aprašant ir pagal skales taškais) , iš atskirų kūno dalių matmenų, iš kūno matmenų indeksų, eksterjero profilių, fotografijų. Bulių eksterjeras vertinamas kasmet iki 5 metų amžiaus (Jukna, 1998).

Eksterjero vertinimas pagal matavimo duomenis.

Galvijai gali būti matuojami įvairiais tikslais: įrašymui į kilmės knygas, moksliniams tyrimams kaip ir šiuo atveju), prieauglio vystymuisi stebėti ir kt. Įvairūs autoriai yra pasiūlę daug kūno matmenų, tačiau masiniams tyrimams užtenka 11matmenų.

Šiuo atveju gyvuliai buvo matuoti praėjus 3 valandoms po šėrimo. Buvo matuoti sekantys kūno matmenys:

™ Įstrižas liemens ilgis ™ Krūtinės plotis ™ Krūtinės gylis ™ Krūtinės apimtis ™ Klubų plotis ™ Strėnų plotis

™ Įstrižas užpakalio ilgis ™ Plaštakos apimtis ™ Odos storis

™ Pusinė užpakalio apimtis.

Eksterjero vertinimas pagal kūno matmenis yra objektyvesnis, nes nustatomas gyvulio stambumas, kūno sudėjimo tipas, harmoningumas, atskirų dalių išsivystymas (Jukna, 2000).

Galvijienos produktyvumo padidinimas gali būti aprūpintas tik prie tiksliai nukreipto selekcinio darbo. Tokio darbo efektyvumas bus aukštesnis, jei vienu iš svarbiausių selekcinių rodiklių mes pripažinsime pagrindinį mėsos produktyvumo rodiklį – skerdenos masę. Metodinis sunkumas tokios prieigos susijęs su statistiškai neįmanomu tiksliu prognozavimu šio rodiklio gyvuliui esant gyvam. Iš biologinės pusės žiūrint, pateisintas uždavinio išsprendimo būdas gali būti skerdenos įvertinimas pagal eksterjerinių rodiklių parodymus (tarpusavio ryšį). Iki šio laiko nebuvo rasti kokie nors matematiniai modeliai, kurie charakterizuotų nurodytą funkcionalų ryšį.

Ryšium su tuo, kad neegzistuoja bendrų, formalių ryšių, optimizuojančių matematinį modelį, kuris geriausiai atskleistų iš to sekantį tarpusavio stiprų ryšį, tai paranką vykdė su organiniu kiekiu analitinėm formom. Tokiom formom, kurios bus naudotos tyrimams, duomenų sulyginimo analizei, buvo panaudoti trys nelinijiniai (multiplikacinė, hiperbolinė, eksponencialinė) ir vienas linijinis modeliai.

Šių uždavinių sprendimui buvo panaudoti algoritmas ir programa personaliniam kompiuteriui, kurio pagalba buvo realizuotas aparatas analizės nelinijinio ir linijinio įvertinimo.

Kaip rodiklis artimo tarpusavio ryšio, kurį apsprendžia kiekvienas iš kartu pastatytų regresinių modelių, buvo įvertinami pagal tris statistinius rodiklius: daugybinio koreliacijos koeficiento, Fišerio kriterijų (F) ir patikimumo įvertinimo.

Skerdenos masės tikslumo prognozavimas turi didėti su kūno matų padidėjimu, kurie naudojami matematiniame modelyje. Šiam tarpusavio ryšiui įvertinti, linijinio įvertinimo rėmuose , buvo naudota daugiafaktorinė regresinė analizė su išimtim rodiklių skirtumu. Esmė

slypi tame, kad pirminiam regresinio modelio variantui, įskaitant visus 11 matų, buvo suskaidyti duomenys pagal Stjudento patikimumą. Pereinant prie kito modelio, buvo naudoti duomenys su minimalia kriterijo reikšme. Paskaičiavimo procesas buvo kartojamas iki tol, kol neliko nė vieno mato.

Eksperimentai parodė, kad nagrinėtų matų kiekis neigiamai įtakojo skerdenos masės rodiklį. Jų skaičiaus sumažinimas nuo 11 iki 5 priveda, iš pradžių prie staigaus, paskui palaipsniui prie tikslaus padidėjimo priartėjimo. Tolimesnis matų eliminavimas iš modelio sumažina tikslumą.

Tokiu būdu, rezultate aprašyto pirmo etapo tyrimais išaiškintas ir apibrėžtas pilnas rinkinys , susidedantis iš 5 matų, kuris statistiškai įtakoja skerdenos masę, ir kiekvieno iš jų eliminavimas pablogina kokybės prognozavimą. Prie tokių matų priskiriami: krūtinės platumas, krūtinės apimtis už menčių, pusinė užpakalio apimtis , įstrižas liemens ilgis, įstrižas užpakalio ilgis.

Išaiškintas efektyvus modelis su pilnu asortimentu statistiškai reikšmingais matais, palyginti sunkus praktiniam naudojimui, todėl buvo nustatomi kiti modelių variantai su visomis galimomis kombinacijomis iš 5 matų. Sulyginimo analizei buvo paimti 30 skirtingų variantų kiekvienai iš keturių nagrinėjamų analitinių formų.

Gauti rezultatai parodė, kad iš visų variantų su nepilna atranka modelių su baze trijų matų (krūtinės apimtis, pusinė užpakalio apimtis ir įstrižas liemens ilgis) tikslus prognozavimas pakankamai artimas pilnam modeliui. Pati paprasčiausia struktūra charakterizuojanti linijinį ir hiperbolinį modelį yra sekanti:

Y = - 386,4+0,825x1+ 4,79x2 +1,449x3 ir y =1/(2,29 x 10 – 2 - 2,006 x 10-5x1 - 1,644 x 10 – 4x2 - 4,351 x 10 – 5x3)

Kur y – skerdenos masė, kg; X1 – krūtinės apimtis, cm;

X2 – pusinė užpakalio apimtis, cm; X3 - įstrižas užpakalio ilgis, cm;

Suformuluotos supaprastintos priklausomybės, lengvai nusileidžia pilnam modeliui, naudingai skiriasi nuo jos tuo, kad leidžia eliminuoti rankinius paskaičiavimus ir nustatyti skerdenos masę pagal tris parametrines lenteles, kurios sudarytos atitinkamų formulių pagalba.

Tokiu būdu, rezultate labai didelio skaičiaus tyrimų su panaudojimu eile naujausių metodų daugkartinės analizės personaliniu kompiuteriu, buvo išaiškinti matai , kurie įtakoja skerdenos masę. Šių parametrų (matų) pagalba buvo nustatytas pilnas hiperbolinis modelis ,

prognozuojantis skerdenos masę su paklaida iki 3,5 proc., o taip pat supaprastinimu modelio: linijinio ir hiperbolinio (paskutinis turi paklaidą 3,7 proc.). Hiperbolinis modelis naudojamas generacijai skaičiuojamų lentelių skerdenos masei pagal tris rodiklius: krūtinės apimčiai, pusinei užpakalio apimčiai ir įstrižam liemens ilgiui.

Gauti tyrimų duomenys leidžia tiksliai nustatyti skerdenos masę, gyvuliui esant gyvam ( Ефимов, 2004).

1.3 Galvijų vertinimas pagal augimo spartą

Galvijų augimo sparta vienas iš svarbiausių ekonominių rodiklių. Greitai augantys gyvuliai žymiai ekonomiškesni. Be to, greitai augantys gyvuliai mažiau pašarų sunaudoja priesvorio vienetui. Tai daugiausiai priklauso nuo veislės, nuo paveldimųjų savybių, nuo lyties ir nuo amžiaus. Sparčiausiai buliukai auga iki 12 – 13 mėnesių amžiaus.

Augimo sparta – selekcionuojamas požymis (galvijininkystės paskaitų medžiaga, 2004).

Galvijų augimo sparta yra glaudžiai susijusi su kūno matmenim, kadangi didėjant vienam rodikliui, didėja ir kitas.

Vertinant gyvulius atskirais amžiaus tarpsniais galima spręsti apie jų augimo spartą ir formavimosi ypatumus.

Nustatant masę, gyvuliai dažniausiai yra sveriami. Veislinį prieauglį patartina sverti ką tik atvestą, o vėliau kas mėnesį. Tuomet geriau galima stebėti prieauglio augimo spartą ir koreguoti racioną. Netgi neturint svarstyklių galvijų masė gali būti nustatoma pagal kūno matmenis. Dažnai praktiškai tai atliekama Truchanovskio pasiūlytu metodu: juostele išmatuojamas tiesus liemens ilgis ir krūtinės apimtis už menčių. Gyvulio masė apskaičiuojama pagal formulę:

M = ( tiesus liemens ilgis cm x krūtinės apimtis cm) K/ 100 M – gyvulio masė, kg;

K – koeficientas : pieninėms veislėms – 2 , pieninėms – mėsinėms – 2,5 (Jukna, 1998). Pagal augimo spartą veisliniai buliukai vertinami 3, 6 ir 12 mėn. amžiaus.

1 lentelė. Veislinių buliukų vertinimas pagal augimo spartą

Amžius, mėn. Svoris, kg Taškai

89 ir < 1 90 – 99 2 3 100 ir > 3 169 ir < 1 170 – 179 2 6 180 ir > 3 379 ir < 1 380 – 389 2 390 – 399 3 12 400 ir > 4 (Pauliukas ir kt., 1988)

1.4 Galvijų mėsos produkcija

Mėsa yra viena svarbiausių žmonių mitybos produktų, nes joje randama daugiausia pilnaverčių baltymų ir kitų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų (Uchockis ir kt., 2003).

Lietuvoje mėsos kokybės balansui apie pusė tenka galvijienai. Geografinės ir klimatinės Lietuvos sąlygos yra palankios kokybiškos galvijienos gamybai (Jatkauskas ir kt., 2005).

JAV ir vakarų Europos šalyse taip pat labai vertinama jautiena: gerai virškinama, dietiška (Uchockis ir kt., 2003).

Autorių sukaupti tyrimų ir literatūros duomenys rodo, kad dalis galvijienos kokybę apibūdinančių rodiklių yra apsprendžiami genetiškai. Tačiau jų įvairovė leidžia selekcionuoti ir tuos rodiklius gerinti. Kita dalis galvijienos priklauso nuo lyties, amžiaus, šėrimo ir laikymo technologijų bei kitų sąlygų ( Jukna, 2000).

Jautienos vertė yra įtakojama jos cheminės sudėties, kurie priklauso nuo šėrimo, genotipo, lyties ir gyvulio raumenų tipo. Šiuos faktorius įtakoja skerdenos kokybė (http//www.mrec.org. Prieiga per internetą 2006m. sausio 6d.).

Galvijienos gamyba gali būti didinama įvairiais būdais: vienur labiau specializuojama pieno – mėsos, kitur mėsos – pieno galvijininkystė, dar kitur praktikuojama ekstensyvi

galvijininkystė. Daugumoje Europos šalių, išskyrus Didžiąją Britaniją, Prancūziją ir Italiją, auginami pieninių veislių galvijai, kurie taip pat pasižymi geromis mėsinėmis savybėmis (Skimundris, 2000).

Buvo atlikti tyrimai ir prieita prie išvados, kad intensyvios žemdirbystės zonose tikslingiau gerinti pieno ir pieno – mėsos produkcijos galvijų mėsines savybes, negu auginti specializuotų veislių galvijus. Tuomet iš pieno ir pieno – mėsos krypties veislių karvių gaunama daug pieno produkcijos, o iš reprodukcijai netinkamo gausiai šeriamo prieauglio – geros kokybės skerdena ( http//www.mrsapo.com. Prieiga per internetą 2006m. sausio 16 d. ).

Gerinant galvijų mėsines savybes selekcijos būdu bei atliekant bandymus tikslu nustatyti, pvz. šėrimo ar laikymo technologijų, arba atskirų elementų įtaką galvijų mėsos produkcijos kiekiui ir kokybei, reikia atlikti gyvulių kontrolinius skerdimus, nustatyti skerdenos morfologinę sudėtį bei mėsos kokybę. Privatizavus mėsos perdirbimo įmones, gyvulių kontrolinių skerdimų atlikimas, skerdenos išmėsinėjimas, tapo labai problematiškas. Užsienio šalyse, kur ši problema egzistuoja seniai, ieškota galimybių gyvulių mėsos produkciją įvertinti netiesioginiu būdu – panaudojant atskirų mėsingumo rodiklių koreliaciją, arba nustatant ryšį tarp skirtingų pažymių su mėsingumo rodikliais (Uchockis ir kt., 2003; http//www.oac.uoguelph.ca. Prieiga per internetą 2006 m. sausio 16 d.).

Buvo padaryta išvada, kad norint gerinti galvijienos kokybę, būtina plėsti tyrimus apie įvairių veiksnių įtaką atskiriems mėsos kokybę apibūdinantiems rodikliams, tobulinti gyvulių šėrimo bei laikymo technologijas, vykdyti kryptingą gyvulių selekciją,.

Galvijienos kokybę galima pagerinti tik vykdant kruopščią selekciją turinčią genetinę įvairovę požymių atžvilgiu ( http//www. mrsapo.com. Prieiga per internetą 2006m. sausio 16 d.).

Galvijų mėsingumą apibūdina skerdenos morfologinė sudėtis, t.y. atskirų audinių santykis skerdenoje ( Jukna, 2004).

1.4.1 Galvijų mėsingumas

Morfologinė skerdenos sudėtis – tai atskirų jos audinių masės santykis: raumenų, riebalų, jungiamojo audinio ir kaulų. Santykis tarp skerdenos minkštimo ir kaulų masės apibūdinamas mėsingumo koeficientu ( minkštimo kiekis tenkantis 1 kg riebalų).

Galvijų mėsos produkcijai didelės reikšmės turi gyvulių augimo intensyvumas, kuris priklauso nuo daugelio veiksnių ( veislė, lytis ir kt. ), o taip pat nuo fiziologinio ir ūkinio subrendimo amžiaus ( Jukna ir kt.,2000).

Kadangi nemažas jautienos kiekis pagaminamas iš suaugusių ir nupenėtų galvijų, tai išnagrinėti kas turi galimybę nulemti mėsingumo padidėjimą, yra labai svarbu ( Gudas, 2005).

Mėsos maistingumas, biologinė vertė, juslinės savybės priklauso nuo raumeninio, riebalinio ir jungiamojo audinio santykio (http//www.oac.uoguelph.ca. Prieiga per internetą 2006m. sausio 6 d.).

Pagrindinis mėsos kokybės rodiklis yra biologinė vertė. Didžiausią biologinę vertę turi vertingi mėsos baltymai, kuriuose yra visų žmogaus organizmui būtinų nepakeičiamų amino rūgščių (Uchockis ir kt., 2003).

Žinoma, kad intensyviausiai auga raumeninis audinys pirmus 6 – 8 mėn., toliau veršelio ontogenezėje vystosi riebalinis audinys. Apytikrė baltymų ir riebalų augimo organizme veršelio diagrama sinchronizuojasi su lytiniu ir fiziologiniu subrendimu. Būtent šiais periodais skoninės, maistinės, kulinarinės mėsos ir mėsos produktų kokybės rodikliai turi ypatingai svarbius parodymus.

Gamybinėmis sąlygomis paros priesvorių padidėjimas nulemiamas dėka padidėjimo racione koncentruotųjų pašarų. Taip, kaip su energetinės vertės padidėjimu ir medžiagų apykaita raciono sausųjų medžiagų , pašarų energijos išeikvojimas organizmo fiziologinėms funkcijoms patenkinti sumažėja, vadinasi, energija mėsos produkcijos susidarymui, padidėja.

Tyrinėjant penimus juodmargių veislės buliukus, buvo vykdomas 180 dienų tyrimas apimantis buliukų amžių nuo 10 iki 16 mėn. Tyrinėtos Juodmargių veislės buliukų grupės buvo atrinktos porų – analogų principu, po 15 galvų kiekvienoje grupėje.

Buvo nustatyta, kad vidutinė gyvo svorio masė tiriamosiose grupėse tyrimo pradžioje sudarė 243,7 – 244,46 kg. Tyrimo metu tirti gyvuliai pagal gyvos masės intensyvumą žymiai keičiasi, kas ryškiai koreliuoja su mėsos kokybe. Vidutiniai paros priesvoriai siekė atitinkamose grupėse 870, 974 ir 1009 g. O po 24 h alkinimo gyvulių svorio netekimas sudarė 4,1 proc., 4,2 proc. ir 4,25 proc. Skerdenos išeiga sudarė atitinkamai 57,2 proc., 58,5 proc. ir 59,4 proc.

Buvo padarytos išvados, kad veršelius auginti iki 10 –16 mėn. amžiaus labiau apsimoka, nes gaunama palyginti aukšta skerdenos išeiga, kadangi vėliau raumeninis audinys perauga riebaliniu audiniu ( Арсанукаев, 2004).

1.4.2 Skerdenos išeiga

Galvijų skerdena vadinamas paskerstas gyvulys be kraujo, galvos, odos, vidaus organų, priekinių kojų nupjautų ties riešo sąnariu užpakalinių – ties kulno sąnariu, be vidinių riebalų.

Skerdenos išeiga – santykis skerdenos masės su priešskerdimine mase išreikštas procentais.

Pieninių veislės buliukų skerdenos išeiga būna apie 50 procentų (galvijininkystės paskaitų medžiaga, 2004).

Galvijų skerdenos išeigai didelę įtaką turi šėrimo sistema, pašarų asortimentas, jų kokybė bei įvairūs pašarų priedai.

Visi išvardinti veiksniai turi įtakos galvijų raumenų, riebalų, jungiamojo audinio, kaulų santykiui. Kai kurie autoriai nurodo, kad didėjant penimų galvijų augimo intensyvumui, jų skerdenoje santykinai sumažėja kaulų dalis, tačiau padaugėja riebalų (Jatkauskas ir kt., 2005).

2. DARBO METODIKA

Darbas buvo atliktas Lietuvos veterinarijos akademijos, gyvulininkystės katedroje. Buvo ištirta 30 Lietuvos Juodmargių buliukų pagal jų pačių augimo ir penėjimo rodiklius ir nustatyti koreliacijos koeficientai tarp skirtingų požymių: augimo spartos, kūno matmenų, mėsingumo ir skerdenos išeigos.

Duomenys tyrimams imti iš kontrolinės buliukų auginimo ir penėjimo stoties UAB” Šilutės veislininkystė” duomenų bazės (duomenis žiūrėti 1 – 4 prieduose ).

Koreliacijos koeficientas buvo paskaičiuotas apdorojus biometriškai statistiniu skaičiavimo būdu, kompiuterine programa Excel. Koreliacijos koeficiento patikimumas paskaičiuotas pagal Snedekorą ( remiantis Snedekoro patikimumo lentele ).

Įvertinant koreliacijos koeficientą priimta laikyti, kad ryšys tarp požymių yra žemas, jei koreliacijos koeficientų reikšmės mažesnės nei 0,3, vidutinis - kai koeficientas svyruoja nuo 0,3 – 0,4. Jei koeficientas didesnis nei 0,5 – ryšys stiprus.

Nustačius didelį teigiamą koreliacijos koeficientą, atranką galima vykdyti pagal vieną iš koreliuojančių atrankos požymių. Šiuo atveju antras požymis didės, didėjant pirmam požymiui. Tuo tarpu nustačius mažą teigiamą arba neigiamą koreliacijos koeficientą, atranką būtina vykdyti pagal abu koreliuojančius požymius (Juozaitienė, 2005).

3.TYRIMŲ DUOMENYS

2 lentelė. Kūno matmenų ir augimo spartos koreliacijos koeficientai, r Rodikliai Aukštis keteroje Įstrižas liemens ilgis Krūtinės plotis Krūtinės gylis Krūtinės apimtis Klubų plotis Strėnų plotis Įstrižas užpakalio ilgis Plaštakos apimtis Odos storis Pusinė užpakalio apimtis. Svoris gimus 0,176 -0,218 0,219 0,257 0,064 0,159 -0,112 -0,053 0,098 0,110 -0,032 3 mėn. 0,141 0,099 -0,209 -0,046 0,394* 0,509** 0,585** 0,622** 0,501** -0,078 0,284 6 mėn. 0,219 0,217 -0,379* -0,236 0,245 0,514** 0,678** 0,649** 0,486** -0,335 0,310 9 mėn. 0,087 0,193 -0,399* -0,325 0,111 0,444* 0,641** 0,559** 0,474** -0,409* 0,158 12 mėn. 0,097 0,025 -0,238 -0,326 0,338 0,583** 0,688** 0,639** 0,667** -0,065 0,159 15 mėn. 0,138 0,215 -0,015 -0,030 0,379* 0,605** 0,586** 0,610** 0,544** -0,136 0,226 18 mėn. -0,231 0,408* 0,062 -0,312 -0,104 -0,115 0,029 -0,003 -0,016 -0,030 -0,109 * P< 0,05 ** P< 0,01

2 lentelėje pateikti buliukų (n=30) kūno matmenų ir augimo spartos statistiškai patikimi koreliacijos duomenys .

Gautų duomenų analizė parodė, kad tarp aukščio keteroje ir svorio gimus yra žemas koreliacijos koeficientas r =0,176 (P>0,05). Tarp aukščio keteroje ir svorio sulaukus 3 mėn. koreliacijos koeficientas žemas ir nepatikimas r = 0,141 (P>0,05). Tarp aukščio keteroje ir svorio 6 mėn. koreliacijos koeficientas žemas ir nepatikimas r = 0,219 (P > 0,05) Tarp aukščio keteroje ir svorio 9 mėn. koreliacijos koeficientas žemas ir nepatikimas r = 0,087 (P >0,05). Tarp aukščio keteroje ir svorio 12 mėn. koreliacijos koeficientas žemas ir nepatikimas r = 0,097 (P >0,05).

Tarp aukščio keteroje ir svorio 15 mėn. koreliacijos koeficientas žemas ir nepatikimas r = 0,138 (P >0,05). Tarp aukščio keteroje ir svorio 18 mėn. koreliacijos koeficientas žemas, nepatikimas ir neigiamas r = - 0,231 (P > 0,05). Aukščiausias koreliacijos koeficientas buvo nustatytas tarp aukščio keteroje ir svorio 18 mėn. r = -0,231 (P<0,01). Neigiama koreliacija rodo, kad kuo aukštis keteroje didesnis, tuo svoris sulaukus 18 mėn. bus mažesnis. Žemiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp aukščio keteroje ir svorio 9 mėn. r = 0,087 (P>0,05).

Tarp įstrižo liemens ilgio ir svorio gimus koreliacijos koeficientas žemas, nepatikimas ir neigiamas r = - 0,231 (P >0,05).

Tarp įstrižo liemens ilgio ir svorio 3 mėn. koreliacijos koeficientas žemas, nepatikimas r = 0,099 (P >0,05). Nustatytas koreliacijos koeficientas tarp įstrižo liemens ilgio ir svorio 6 mėn. koreliacijos žemas, nepatikimas r = 0,217 (P >0,05). Tarp įstrižo liemens ilgio ir svorio 9 mėn. koreliacijos koeficientas žemas, nepatikimas r = 0,193 (P >0,05). Tarp įstrižo liemens ilgio ir svorio 12 mėn. koreliacijos koeficientas žemas, nepatikimas r = 0,025 (P >0,05). Tarp įstrižo liemens ilgio ir svorio 15 mėn. koreliacijos koeficientas žemas, nepatikimas r = 0,215 (P >0,05). Tarp įstrižo liemens ilgio ir svorio 18 mėn. koreliacijos koeficientas vidutiniškai patikimas r =0,408 (P<0,05) Mažiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp įstrižo liemens ilgio ir svorio 3 mėn. r = 0,099. Didžiausias ir vidutiniškai patikimas koreliacijos koeficientas nustatytas tarp įstrižo liemens ilgio ir svorio 18 mėn. r = 0,408. Tai rodo, kad padidėjus įstrižam liemens ilgiui, padidės ir svoris 18 mėn. amžiuje.

Tarp krūtinės pločio ir svorio gimus koreliacijos koeficientas žemas r = 0,219 (P>0,05). Tarp krūtinės pločio ir svorio 3 mėn. koreliacijos koeficientas žemas r = - 0,209 (P>0,05). Tarp krūtinės pločio ir svorio 6 mėn. koreliacijos koeficientas vidutinis r = - 0,379 (P<0,05). Tarp krūtinės pločio ir svorio 9 mėn. koreliacijos koeficientas vidutinis r = - 0,399

(P<0,05). Tarp krūtinės pločio ir svorio 12 mėn. koreliacijos koeficientas žemas r = - 0,238 (P>0,05). Tarp krūtinės pločio ir svorio 15 mėn. koreliacijos koeficientas žemas r = - 0,015 (P>0,05). Tarp krūtinės pločio ir svorio 18 mėn. koreliacijos koeficientas žemas r = 0,062 (P>0,05). Sumažėjus krūtinės pločiui, sumažės ir buliukų svoris 18 mėn. amžiuje. Didžiausias koreliacijos koeficientas nustatytas r = - 0,399 rodo, jog padidėjus krūtinės pločiui, buliukų svoris 9 mėn. amžiuje sumažės.

Nustatyta teigiama žema koreliacija tarp krūtinės gylio ir svorio gimus r = 0,257 ( P>0,05). Neigiama ir žema koreliacija nustatyta tarp krūtinės gylio ir svorio 3 mėn. amžiuje r = - 0,046 (P>0,05). Neigiama ir žema koreliacija r = - 0,236 (P>0,05) nustatyta tarp krūtinės gylio ir svorio 6 mėn. Neigiama ir žema koreliacija r = - 0,325 (P>0,05) taip pat nustatyta tarp krūtinės gylio ir svorio 9 mėn. Taip pat žema ir neigiama koreliacija r = - 0,326 (P>0,05) nustatyta tarp krūtinės gylio ir svorio 12 mėn. Tarp krūtinės gylio ir svorio 15 mėn. nustatytas neigiamas ir žemas koreliacijos koeficientas r = - 0,03 (P>0,05). Tarp krūtinės gylio ir svorio18 mėn. nustatytas neigiamas, žemas ir nepatikimas koreliacijos koeficientas r = - 0,312 (P>0,05). Mažiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp krūtinės gylio ir svorio 15 mėn. r = - 0,03. Didžiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp krūtinės gylio ir svorio 12 mėn. r = - 0,326. Šie nepatikimi koreliacijos koeficientai parodo, jog vykdyti selekciją pagal krūtinės gylį nevertėtų.

Tarp krūtinės apimties ir svorio gimus nustatytas žemas koreliacijos koeficientas r = 0,064 (P>0,05). Tarp krūtinės apimties ir svorio 3 mėn. nustatytas vidutinis koreliacijos koeficientas r = 0,394 (P<0,05). Tarp krūtinės apimties ir svorio 6 mėn. nustatytas žemas nepatikimas koreliacijos koeficientas r = 0,245 (P>0,05). Tarp krūtinės apimties ir svorio 9 mėn. nustatytas žemas koreliacijos koeficientas r = 0,111 (P>0,05). Tarp krūtinės apimties ir svorio 12 mėn. nustatytas žemas nepatikimas koreliacijos koeficientas r = 0,338 (P>0,05). O tarp krūtinės apimties ir svorio 15 mėn. nustatytas vidutiniškai patikimas koreliacijos koeficientas r = 0,379 (P<0,05). Tarp krūtinės apimties ir svorio 18 mėn. nustatytas neigiamas, žemas ir nepatikimas r = - 0,104 (P>0,05). Didžiausias koreliacijos koeficientas rastas tarp krūtinės apimties ir svorio 15 mėn. r = 0,379. Jis rodo, kad didėjant krūtinės apimčiai, svoris 15 mėn. amžiuje taip pat didės. Mažiausias koreliacijos koeficientas rastas tarp krūtinės apimties ir svorio 18 mėn. r = - 0,104, kuris parodo, jog nuo 18 mėn. padidėjus svoriui, krūtinės apimtis mažės.

Nustatytas žemas koreliacijos koeficientas r = 0,159 (P>0,05) tarp klubų pločio ir svorio gimus. Aukštas koreliacijos koeficientas nustatytas tarp klubų pločio ir svorio 3 mėn. r = 0,509 (P<0,01). Aukštas koreliacijos koeficientas nustatytas tarp klubų pločio ir svorio 6

mėn. r = 0,514 (P<0,01). Taip pat aukšti koreliacijos koeficientai nustatyti tarp klubų pločio ir svorio 9, 12 ir 15 mėn., atitinkamai r = 0,444; r = 0,583; r = 0,605 (P<0,01). Žemas ir neigiamas koreliacijos koeficientas r = - 0,104 (P>0,05) nustatytas tarp klubų pločio ir svorio 18 mėn. Be to, jis ir buvo žemiausias . Aukščiausias koreliacijos koeficientas buvo tarp klubų pločio ir svorio 15 mėn. r = 0,605. Šis rodiklis parodo, kad vykdyti selekciją pagal šiuos rodiklius būtų patikimiausia, nes padidėjus klubų pločiui, svoris taip pat didės.

Tarp strėnų pločio ir svorio gimus nustatyta neigiama koreliacija r = - 0,112 ( P>0,05). O tarp strėnų pločio bei svorių 3, 6, 9, 12, 15 mėn. nustatyti teigiami dideli koreliacijos koeficientai, atitinkamai r = 0,585; r = 0,678; r = 0,641; r = 0,688; r = 0,586 (P<0,01). Tai rodo, kad vykdyti selekciją pagal šiuos rodiklius reikėtų, kadangi patikimumas labai didelis ir padidėjus vienam požymiui kitas taip pat didės. Tarp strėnų pločio ir svorio 18 mėn. nustatytas žemas koreliacijos koeficientas r = 0,029 (P>0,05). Šis rodiklis ir buvo mažiausias šioje grupėje. Didžiausias koreliacijos koeficientas buvo tarp strėnų pločio ir svorio 12 mėn. r = 0,688.

Tarp įstrižo užpakalio ilgio ir svorio gimus nustatyta neigiama žema koreliacija r = - 0,053 (P>0,05). O tarp įstrižo užpakalio ilgio ir svorių 3, 6, 9, 12, 15 mėn. nustatyti dideli koreliacijos koeficientai, atitinkamai r = 0,622; r = 0,649; r = 0,559; r = 0,639; r = 0,61 (P<0,01). Taigi selekcija pagal šiuos rodiklius būtų ypač efektyvi. Tarp įstrižo užpakalio ilgio ir svorio 18 mėn. nustatytas labai žemas, neigiamas ir nepatikimas r = - 0,003 (P>0,05). Jis ir buvo mažiausias šioje grupėje. Didžiausias koreliacijos koeficientas rastas tarp įstrižo užpakalio ilgio ir svorio 6 mėn. r = 0,649.

Tarp plaštakos apimties ir svorio gimus nustatytas žemas koreliacijos koeficientas r = 0,098 (P>0,05). O tarp plaštakos apimties ir svorių 3, 6, 9, 12, 15 mėn. nustatyti dideli koreliacijos koeficientai. Atitinkamai r = 0,501; r = 0,486; r = 0,474; r = 0,667; r = 0,544 (P<0,01). Selekcija pagal šiuos rodiklius būtų efektyvi. Žemas, nepatikimas ir neigiamas koreliacijos koeficientas nustatytas tarp plaštakos apimties ir svorio18 mėn. r = - 0,016 (P>0,05). Jis ir buvo žemiausias šioje grupėje. Didžiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp plaštakos apimties ir svorio 12 mėn. r = 0,667.

Tarp odos storio ir svorio gimus nustatytas žemas koreliacijos koeficientas r = 0,11 (P>0,05). Tarp odos storio ir svorio 3 bei 6 mėn. nustatyti neigiami ir žemi koreliacijos koeficientai r = - 0,078 bei r = - 0,335 (P>0,05). O tarp odos storio ir svorio 9 mėn. nustatytas neigiamas ir vidutiniškas koreliacijos koeficientas r = - 0,409 (P<0,05). Jis parodo, kad didėjant odos storiui, svoris šiuo mėnesiu sumažės. Tarp odos storio ir svorių 12, 15 bei 18 mėn. nustatyti žemi, nepatikimi, neigiami koreliacijos koeficientai. Atitinkamai r = - 0,065; r

= - 0,136 bei r = - 0,05 (P>0,05). Šis paskutinis rodiklis, beje, ir buvo žemiausias šioje grupėje. Aukščiausias koeficientas nustatytas tarp odos storio ir svorio 9 mėn. r = - 0,409.

Tarp pusinės užpakalio apimties ir svorio gimus nustatytas neigiamas žemas ir nepatikimas koreliacijos koeficientas r = - 0,032 (P>0,05). Tarp pusinės užpakalio apimties ir svorių 3, 6, 9, 12 mėn. nustatyti žemi ir nepatikimi koreliacijos koeficientai. Atitinkamai r = 0,284; r = 0,31; r = 0,158; r = 0,159 bei r = 0,226 (P>0,05). Tarp pusinės užpakalio apimties ir 18 mėn svorio nustatytas neigiamas, žemas ir nepatikimas koreliacijos koeficientas r = - 0,109 (P>0,05). Žemiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp pusinės užpakalio apimties ir svorio gimus r = - 0,032. Aukščiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp pusinės užpakalio apimties ir svorio 6 mėn. r = 0,31.

Išanalizavus šiuos duomenis galima pastebėti, kad tarp gyvulio užpakalinės kūno dalies ir augimo spartos yra didelė koreliacija. T.y., kuo didesnė gyvulio užpakalinė kūno dalis, tuo ir galvijo svoris didesnis. ( žr. 2 diagramą).

3 lentelė. Skerdenos išeigos ir mėsingumo koreliacijos koeficientai, r

Rodikliai Kairės skerd. pus. svoris Mėsos svoris kg Mėsos svoris proc. Kaulų svoris kg Kaulų svoris proc. Skerdenos svoris po 24h alkinimo kg 0,822** 0,784** 0,236 0,414* -0,232 Skerdenos svoris kg 0,935** 0,913** 0,339 0,394* -0,337 Skerdenos svoris proc. 0,644** 0,671** 0,382* 0,119 -0,385* * P< 0,05; ** P<0,01

3 lentelėje pateiktų duomenų analizė parodė, kad tarp kairės skerdenos puselės svorio ir svorio po 24 h alkinimo yra gana aukštas koreliacijos koeficientas r = 0,822 (P<0,01). Tarp kairės skerdenos puselės svorio ir skerdenos svorio kg nustatytas aukštas koreliacijos koeficientas r = 0,935 (P<0,01). O taip pat tarp kairės skerdenos puselės svorio ir skerdenos svorio proc. koreliacijos koeficientas nustatytas aukštas r = 0,644 (P<0,01). Žemiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp kairės skerdenos puselės svorio skerdenos svorio proc. r = 0,644. O aukščiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp kairės skerdenos

puselės svorio ir skerdenos svorio kg r = 0,935. Tai rodo, jog didėjant kairės skerdenos puselės svoriui, didės ir skerdenos svoris kg.

Tarp mėsos svorio kg ir svorio po 24 h alkinimo nustatytas aukštas koreliacijos koeficientas r = 0,784 (P< 0,01). Tarp mėsos svorio kg ir skerdenos svorio kg bei skerdenos svorio proc. nustatytas aukštas koreliacijos koeficientas r = 0,913 bei r = 0,671 (P<0,01). Mažiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp mėsos svorio kg ir skerdenos svorio proc. r = 0,671. O didžiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp mėsos svorio kg ir skerdenos svorio kg r = 0,913. Tai rodo, kad didėjant mėsos svoriui kg, didės ir skerdenos svoris kg.

Tarp mėsos svorio proc. ir svorio po 24 h alkinimo koreliacijos koeficientas žemas ir nepatikimas r = 0,236 (P>0,05). Tarp mėsos svorio proc. ir skerdenos svorio proc. koreliacijos koeficientas taip pat žemas r = 0,339 (P>0,05). O tarp mėsos svorio proc. ir skerdenos svorio proc. koreliacijos koeficientas vidutiniškai patikimas r = 0,382 (P<0,05). Mažiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp mėsos svorio proc. ir svorio po 24 h alkinimo r = 0,236. Didžiausias koreliacijos koeficientas tarp mėsos svorio proc. ir skerdenos svorio proc. r = 0,382.

Tarp kaulų svorio kg ir svorio po 24 h alkinimo bei skerdenos svorio kg nustatyti vidutiniškai patikimi koreliacijos koeficientai r = 0,414 bei r = 0,394 ( P<0,05). O tarp kaulų svorio kg ir skerdenos svorio proc. nustatytas žemas koreliacijos koeficientas r = 0,119 (P>0,05). Jis, beje, yra ir žemiausias. Aukščiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp kaulų svorio kg bei svorio po 24 h alkinimo r = 0,414.

Tarp kaulų svorio proc. ir svorio po 24h alkinimo bei skerdenos svorio kg nustatyti žemi, neigiami ir nepatikimi koreliacijos koeficientai r = - 0,232 bei r = - 0,337 (P>0,05). O tarp kaulų svorio proc. bei skerdenos svorio proc. nustatytas neigiamas vidutinis koreliacijos koeficientas r = - 0,385. Jis ir yra didžiausias, parodantis, kad padidėjus kaulų svorio proc., sumažės skerdenos svoris proc. Žemiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp kaulų svorio proc. ir svorio po 24 h alkinimo r = - 0,232.

4 lentelė. Kūno matmenų ir skerdenos išeigos koreliacijos koeficientai, r

Rodikliai Svoris po 24h alkinimo

Skerdenos svoris kg Skerdenos svoris proc.

Aukštis keteroje -0,044 0,028 0,191 Įstr.liem.ilgis 0,392* 0,474** 0,306

Krūtinės plotis 0,004 -0,113 -0,253 Krūtinės gylis -0,115 -0,141 -0,136 Krūt.apimtis 0,285 0,322 0,208 Klubų plotis 0,389* 0,410* 0,270 Strėnų plotis 0,421* 0,575** 0,541** Įstr.užpakalio ilgis 0,433* 0,553** 0,448** Plaštakos apimtis 0,364* 0,376* 0,257 Odos storis 0,166 -0,002 -0,290 Pus.užpakalio apimtis 0,121 0,167 0,176 * P <0,05; ** P <0,01

4 lentelės gautų duomenų analizė parodo, kad tarp svorio po 24 h alkinimo ir aukščio keteroje nustatytas neigiamas, žemas ir nepatikimas koreliacijos koeficientas r = - -0,044 (P>0,05). Tarp svorio po 24 h alkinimo ir įstrižo liemens ilgio nustatytas vidutiniškai patikimas koreliacijos koeficientas r = 0,392 (P<0,05).Tarp svorio po 24 h alkinimo ir krūtinės pločio nustatytas labai žemas ir nepatikimas koreliacijos koeficientas r = 0,004 (P>0,05). Tarp svorio po 24 h alkinimo ir krūtinės gylio nustatytas neigiamas, žemas ir nepatikimas koreliacijos koeficientas r = - 0,115 (P>0,05). Tarp svorio po 24 h alkinimo ir krūtinės apimties nustatytas žemas koreliacijos koeficientas r = 0,285 (P>0,05). Tarp svorio po 24 h alkinimo ir klubų pločio nustatytas vidutiniškai patikimas koreliacijos koeficientas r = 0,389 ( P<0,05). Nustatyti vidutiniškai patikimi koreliacijos koeficientai tarp svorio po 24 h alkinimo ir strėnų pločio r = 0,421 (P<0,05), svorio po 24 h alkinimo ir plaštakos apimties r = 0,364 (P<0,05), o taip pat svorio po 24 h alkinimo ir įstrižo užpakalio ilgio r = 0,433 (P< 0,05). O tarp svorio po 24 h alkinimo ir pusinės užpakalio apimties nustatytas žemas ir nepatikimas koreliacijos koeficientas r = 0,121 (P>0,05). Žemiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp svorio po 24 h alkinimo ir aukščio keteroje r = - 0,044. Aukščiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp svorio po 24 h alkinimo ir įstrižo užpakalio ilgio r = 0,433.

Tarp skerdenos svorio kg ir aukščio keteroje nustatytas žemas ir nepatikimas koreliacijos koeficientas r = 0,028 ( P>0,05). Tarp skerdenos svorio kg ir įstrižo užpakalio ilgio nustatytas didelis ir patikimas koreliacijos koeficientas r = 0,474 ( P<0,01).

Neigiami ir žemi koreliacijos koeficientai nustatyti tarp skerdenos svorio kg ir krūtinės pločio r = - 0,113 ir tarp skerdenos svorio kg ir krūtinės gylio r = - 0,141 (P>0,05). Tarp skerdenos svorio kg ir krūtinės apimties nustatytas žemas, nepatikimas koreliacijos

koeficientas r = 0,322 (P>0,05). Tarp skerdenos svorio kg ir klubų pločio nustatytas vidutiniškai patikimas koreliacijos koeficientas r = 0,41 (P<0,05). Didelis patikimumas nustatytas tarp skerdenos svorio kg ir strėnų pločio r = 0,575 (P<0,01), bei tarp skerdenos svorio kg ir įstrižo užpakalio ilgio r = 0,553 (P<0,01).Tarp skerdenos svorio kg ir plaštakos apimties nustatytas vidutiniškai patikimas koreliacijos koeficientas r = 0,376 (P<0,05). Tarp skerdenos svorio kg ir odos storio nustatytas žemas, neigiamas ir nepatikimas koreliacijos koeficientas r = - 0,002 (P>0,05). Tarp skerdenos svorio kg ir pusinės užpakalio apimties nustatytas žemas, nepatikimas koreliacijos koeficientas r = 0,167 (P>0,05). Žemiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp skerdenos svorio kg ir odos storio r = -0,002 (P>0,05). Aukščiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp skerdenos svorio kg ir strėnų pločio r = 0,575.

Tarp skerdenos svorio proc. ir aukščio keteroje nustatytas žemas ir nepatikimas koreliacijos koeficientas r = 0,191. Tarp skerdenos svorio proc. ir įstrižo liemens ilgio taip pat nustatytas žemas ir nepatikimas koreliacijos koeficientas r = 0,306 (P>0,05). Tarp skerdenos svorio proc. ir krūtinės pločio žemas neigiamas ir nepatikimas koreliacijos koeficientas r = - 0,253 (P>0,05). Tarp skerdenos svorio proc. ir krūtinės gylio nustatytas taip pat žemas, neigiamas ir nepatikimas koreliacijos koeficientas r = - 0,136 (P>0,05). Tarp skerdenos svorio proc. ir krūtinės apimties bei klubų pločio nustatyti žemi ir nepatikimi koreliacijos koeficientai r = 0,208 ir r = 0,27 (P>0,05). Tarp skerdenos svorio proc. ir strėnų pločio nustatytas didelis, statistiškai patikimas koreliacijos koeficientas r = 0,541 (P<0,01). Tarp skerdenos svorio proc. ir įstrižo užpakalio ilgio nustatytas taip pat didelis koreliacijos koeficientas r = 0,448 (P<0,01). Tarp skerdenos svorio proc. ir plaštakos apimties nustatytas žemas koreliacijos koeficientas r =0,257 (P>0,05). Tarp skerdenos svorio proc. ir odos storio nustatytas žemas, neigiamas ir nepatikimas koreliacijos koeficientas r = - 0,29 (P>0,05). Tarp skerdenos svorio proc. ir pusinės užpakalio apimties nustatytas žemas, nepatikimas koreliacijos koeficientas r = 0,176 (P>0,05). Žemiausias koreliacijos koeficientas buvo tarp skerdenos svorio proc. ir krūtinės gylio r = - 0,136 (P>0,05). O aukščiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp skerdenos svorio proc. ir strėnų pločio r = 0,541.

Išanalizavus šiuos duomenis pastebime, kad skerdenos išeiga yra didžiausia užpakalinės gyvulio kūno dalies. Tai labiausiai pastebima žiūrint į 4 diagramą.

5 lentelė. Kūno matmenų ir mėsingumo koreliacijos koeficientai, r Rodikliai Kairės skerd.pus. svoris Mėsos svoris kg Mėsos svoris proc. Kaulų svoris kg Kaulų svoris proc. Aukštis keteroje 0,061 0,082 0,100 -0,055 -0,107 Įstr.liemens ilgis 0,486** 0,487** 0,219 0,161 -0,218 Krūtinės plotis -0,210 -0,159 0,104 -0,253 -0,101 Krūtinės gylis -0,152 -0,168 -0,140 0,007 0,139 Krūtinės apimtis 0,305 0,323 0,194 0,040 -0,194 Klubų plotis 0,412* 0,499** 0,514** -0,175 -0,515** Strėnų plotis 0,633** 0,694** 0,514** -0,012 -0,515** Įstrižas užpak.ilgis 0,568** 0,630** 0,494** -0,037 -0,494** Plaštakos apimtis 0,432* 0,493** 0,423* -0,076 -0,423* Odos storis -0,115 -0,132 -0,102 0,023 0,104 Pus.užpakalio apimtis 0,265 0,257 0,085 0,118 -0,087 * P < 0,05; ** P < 0,01

5 lentelės duomenų analizė parodė, kad tarp kairės skerdenos puselės svorio ir aukščio keteroje yra gana žemas koreliacijos koeficientas r = 0,061 (P>0,05). Tarp kairės skerdenos puselės svorio ir įstrižo liemens ilgio nustatytas didelis koreliacijos koeficientas r = 0,486 (P< 0,01). Žemi, neigiami ir nepatikimi koreliacijos koeficientai nustatyti tarp kairės skerdenos puselės svorio ir krūtinės pločio r = - 0,21 bei tarp kairės skerdenos puselės svorio ir krūtinės gylio r = - 0,152 (P>0,05). Tarp kairės skerdenos puselės svorio ir krūtinės apimties nustatytas žemas ir nepatikimas koreliacijos koeficientas r = 0,305 (P>0,05). Vidutiniškai patikimi koreliacijos koeficientai nustatyti tarp kairės skerdenos puselės svorio ir klubų pločio r = 0,412 (P<0,05) bei tarp kairės skerdenos puselės svorio ir plaštakos apimties r = 0,432 (P<0,05). Dideli koreliacijos koeficientai nustatyti tarp kairės skerdenos puselės svorio ir strėnų pločio r = 0,663 (P<0,01), bei tarp kairės skerdenos puselės svorio ir įstrižo užpakalio ilgio r = 0,568 (P<0,01). Tarp kairės skerdenos puselės svorio ir odos storio nustatytas žemas, neigiamas ir nepatikimas koreliacijos koeficientas r = - 0,115 (P>0,05). Tarp kairės skerdenos puselės svorio ir pusinės užpakalio apimties nustatytas žemas ir nepatikimas koreliacijos koeficientas r = 0,265. Žemiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp kairės skerdenos puselės svorio ir aukščio keteroje r = 0,065 (P>0,05). Aukščiausias koreliacijos koeficientas

nustatytas tarp kairės skerdenos puselės svorio ir strėnų pločio r = 0,633. Tai rodo, jog padidėjus strėnų pločiui, padidės ir kairės skerdenos puselės svoris.

Tarp mėsos svorio kg ir aukščio keteroje nustatytas žemas koreliacijos koeficientas r = 0,082 (P>0,05). Taip pat žemas nustatytas ir tarp mėsos svorio kg ir pusinės užpakalio apimties r = 0,257 bei mėsos svorio kg ir krūtinės apimties r = 0,323 (P>0,05). Neigiami, žemi ir nepatikimi koreliacijos koeficientai nustatyti tarp mėsos svorio kg ir krūtinės pločio r = - 0,159, bei tarp mėsos svorio kg ir krūtinės gylio r = - 0,168, bei tarp mėsos svorio ir odos storio r = - 0,132 (P>0,05). Taip pat buvo nustatyti teigiami ir dideli koreliacijos koeficientai tarp mėsos svorio kg ir pusinės užpakalio apimties r = 0,487 (P<0,01); tarp mėsos svorio kg ir klubų pločio r = 0,499 (P<0,01); tarp mėsos svorio kg ir strėnų pločio r = 0,694 (P<0,01); tarp mėsos svorio kg ir įstrižo užpakalio ilgio r = 0,63 (P<0,01); bei tarp mėsos svorio kg ir plaštakos apimties r = 0,493 (P<0,01). Žemiausias koreliacijos koeficientas buvo nustatytas tarp mėsos svorio kg ir aukščio keteroje r = 0,082. Aukščiausias koreliacijos koeficientas buvo nustatytas tarp mėsos svorio kg ir strėnų pločio r = 0,694. Tai rodo, kad didėjant strėnų pločiui, didės ir mėsos svoris kg.

Tarp mėsos svorio proc. ir aukščio keteroje nustatytas koreliacijos koeficientas žemas ir statistiškai nepatikimas r = 0,1. Taip pat nustatyti žemi ir nepatikimi koreliacijos koeficientai tarp mėsos svorio proc. ir įstrižo liemens ilgio r = 0,219, tarp mėsos svorio proc. ir krūtinės pločio r = 0,104 (P>0,05), bei tarp mėsos svorio proc. ir krūtinės apimties r = 0,194 (P>0,05), bei tarp mėsos svorio proc. ir pusinės užpakalio apimties r = 0,085. Tarp mėsos svorio proc. ir krūtinės gylio nustatytas neigiamas ir žemas koreliacijos koeficientas r = - 0,14 (P>0,05). Dideli ir statistiškai patikimi koreliacijos koeficientai nustatyti tarp mėsos svorio proc. ir klubų pločio r = 0,514 (P<0,01), Tarp mėsos svorio proc. ir strėnų pločio r = 0,514 (P<0,01); tarp mėsos svorio proc. ir įstrižo užpakalio ilgio r = 0,494 (P<0,01). Vidutinis koreliacijos koeficientas nustatytas tarp mėsos svorio proc. ir plaštakos apimties r =0,423 (P<0,05). Tarp mėsos svorio proc. ir odos storio nustatytas neigiamas ir žemas koreliacijos koeficientas r = - 0,102 ( P>0,05). Žemiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp mėsos svorio proc. ir pusinės užpakalio apimties r = 0,085. Aukščiausias – tarp mėsos svorio proc. ir klubų pločio bei strėnų pločio r = 0,514.

Tarp kaulų svorio kg ir aukščio keteroje nustatytas neigiamas, žemas ir nepatikimas koreliacijos koeficientas r = - 0,055. Taip pat nustatyti žemi ir nepatikimi koreliacijos koeficientai tarp kaulų svorio kg ir krūtinės pločio r = - 0,253 (P>0,05), bei tarp kaulų svorio kg ir klubų pločio r = - 0,175 (P>0,05); tarp kaulų svorio kg ir strėnų pločio r = - 0,012; tarp kaulų svorio kg ir įstrižo užpakalio ilgio r = - 0,037; tarp kaulų svorio kg ir plaštakos apimties

r = - 0,076 (P>0,05). Teigiami ir žemi koreliacijos koeficientai nustatyti tarp kaulų svorio kg ir įstrižo liemens ilgio r = 0,161 (P> 0,05); tarp kaulų svorio kg ir krūtinės gylio r = 0,007; tarp kaulų svorio kg ir krūtinės apimties r = 0,04; tarp kaulų svorio kg ir odos storio r = 0,023; tarp kaulų svorio kg ir pusinės užpakalio apimties r = 0,118 (P>0,05). Žemiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp kaulų svorio kg ir krūtinės gylio r = 0,007. Aukščiausias koreliacijos koeficientas - tarp kaulų svorio kg ir klubų pločio r = - 0,175. Visi šie nustatyti koreliacijos koeficientai buvo labai žemi ir nepatikimi, todėl atrenkant gyvulius pagal šiuos požymius nereikėtų, siekiant gauti gerų rezultatų.

Tarp kaulų svorio proc. ir aukščio keteroje nustatytas neigiamas žemas koreliacijos koeficientas r = - 0,107 (P>0,05). Taip pat žemi koreliacijos koeficientai nustatyti ir tarp kaulų svorio proc. ir įstrižo liemens ilgio r = - 0,101; tarp kaulų svorio proc. ir krūtinės apimties r = - 0,194 ; tarp kaulų svorio proc. ir pusinės užpakalio apimties r = - 0,087 (P>0,05). Tarp kaulų svorio proc. ir krūtinės gylio nustatytas koreliacijos koeficientas žemas ir statistiškai nepatikimas r = 0,139 (P>0,05). Taip pat tarp kaulų svorio proc. ir odos storio r = 0,104 (P>0,05). Tarp kaulų svorio proc. ir plaštakos apimties nustatytas neigiamas vidutiniškai patikimas koreliacijos koeficientas r = - 0,423 (P< 0,05). Dideli neigiami koreliacijos koeficientai nustatyti tarp kaulų svorio proc. ir klubų pločio r = - 0,515 (P<0,01); tarp kaulų svorio proc. ir strėnų pločio r = -- 0,515 (P<0,01); tarp kaulų svorio proc. ir įstrižo užpakalio ilgio r = - 0,494 (P<0,01).

Žemiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp kaulų svorio proc. pusinės užpakalio apimties r = - 0,087. Didžiausias - tarp kaulų svorio proc. ir klubų bei strėnų pločio r = - 0,515.

6 lentelė. Augimo spartos ir mėsingumo koreliacijos koeficientai, r

Rodikliai Kairės skerd. pus. svoris Mėsos svoris kg Mėsos svoris proc. Kaulų svoris kg Kaulų svoris proc. Svoris gimus -0,382* -0,303 0,127 -0,415* -0,130 3 mėn. 0,292 0,315 0,219 0,011 -0,221 6 mėn. 0,434* 0,484** 0,386* -0,037 -0,389* 9 mėn. 0,411* 0,458** 0,365* -0,036 -0,367* 12 mėn. 0,474** 0,516** 0,377* 0,006 -0,377* 15 mėn. 0,488** 0,546** 0,431* -0,045 -0,431*

18 mėn. 0,434* 0,376* -0,020 0,358* 0,024 * P< 0,05; ** P< 0,01

6 lentelės gautų duomenų analizė parodė, kad tarp kairės skerdenos puselės svorio ir svorio gimus nustatytas neigiamas ir vidutinis koreliacijos koeficientas r = - 0,382 (P<0,05).

Tarp kairės skerdenos puselės svorio ir svorio 3 mėn. nustatytas teigiamas žemas koreliacijos koeficientas r = 0,292 (P>0,05). Tarp kairės skerdenos puselės svorio ir svorio 6 mėn. nustatytas vidutiniškai patikimas koreliacijos koeficientas r = 0,434 (P<0,05). Tarp kairės skerdenos puselės svorio ir svorio 9 mėn. nustatytas taip pat vidutiniškai patikimas koreliacijos koeficientas r = 0,411 (P<0,05). Tarp kairės skerdenos puselės svorio ir svorio 12 mėn. nustatytas didelis koreliacijos koeficientas r = 0,474 (P<0,01). Tarp kairės skerdenos puselės svorio ir svorio 15 mėn. taip pat nustatytas didelis, statistiškai patikimas koreliacijos koeficientas r = 0,488 (P<0,01). Tarp kairės skerdenos puselės svorio ir svorio 18 mėn. nustatytas vidutiniškai patikimas koreliacijos koeficientas r = 0,434 (P<0,05). Žemiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp kairės skerdenos puselės svorio ir 3 mėn. svorio r=0,292. Aukščiausias – tarp kairės skerdenos puselės svorio ir svorio 15 mėn. r = 0,488. Tai rodo, kad kairės skerdenos puselės svoris turi tendenciją didėti, didėjant gyvulio masei nuo 12 mėn.

Tarp mėsos svorio kg ir svorio gimus nustatyta neigiama ir žema koreliacija r = - 0,303 (P>0,05). Tarp mėsos svorio kg ir svorio 3 mėn. nustatytas žemas, nepatikimas koreliacijos koeficientas r = 0,315 (P>0,05). Dideli ir statistiškai patikimi koreliacijos koeficientai nustatyti tarp mėsos svorio kg ir svorio 6 mėn. r = 0,484 (P<0,01); tarp mėsos svorio kg ir svorio 9 mėn. r = 0,458 (P<0,01); tarp mėsos svorio kg ir svorio 12 mėn. r =0,516 (P<0,01); tarp mėsos svorio kg ir svorio 15 mėn. r = 0,546 (P<0,01). Tarp mėsos svorio kg ir svorio 18 mėn. nustatytas vidutiniškai patikimas koreliacijos koeficientas r = 0,376 (P<0,01). Žemiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp mėsos svorio kg ir svorio gimus r= - 0,303. Aukščiausias - tarp mėsos svorio kg ir svorio 15 mėn. r = 0,546. Tai parodo, kad didėjant svoriui nuo 6 mėn., mėsos svoris kg taip pat didės.

Tarp mėsos svorio proc. ir svorio gimus nustatytas žemas ir nepatikimas koreliacijos koeficientas r = 0,127 (P>0,05). Tarp mėsos svorio proc. ir svorio 3 mėn. nustatytas taip pat žemas ir statistiškai nepatikimas koreliacijos koeficientas r = 0,219 (P>0,05). Vidutiniškai patikimi koreliacijos koeficientai nustatyti tarp mėsos svorio proc. ir svorio 6 mėn. r = 0,386 (P<0,05); tarp mėsos svorio proc. ir svorio 9 mėn. r = 0,365 (P<0,05); tarp mėsos svorio proc. ir svorio 12 mėn. r = 0,377 (P<0,05); tarp mėsos svorio proc. ir svorio 15 mėn. r = 0,431

(P<0,05). O tarp mėsos svorio proc. ir svorio 18 mėn. nustatytas neigiamas, žemas ir statistiškai nepatikimas koreliacijos koeficientas r = - 0,02. Jis ir buvo žemiausias. Aukščiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp mėsos svorio proc. ir svorio 6 mėn. r = 0,386. Augant gyvuliui, mėsos svoris proc. taip pat didėja.

Tarp kaulų svorio kg ir svorio gimus nustatytas neigiamas, vidutinis koreliacijos koeficientas r = - 0,415 (P<0,05). Tarp kaulų svorio kg ir svorio 3 mėn. nustatytas žemas koreliacijos koeficientas r = 0,011 (P>0,05). Tarp kaulų svorio kg ir svorio 6 mėn. nustatytas neigiamas, žemas ir nepatikimas koreliacijos koeficientas r = - 0,037. Taip pat ir tarp kaulų svorio kg ir svorio 9 mėn. r = - 0,036. Tarp kaulų svorio kg ir svorio 12 mėn. nustatytas teigiamas, labai žemas ir nepatikimas koreliacijos koeficientas r = 0,006 (P>0,05). Tarp kaulų svorio kg ir svorio15 mėn. nustatytas neigiamas, žemas ir nepatikimas koreliacijos koeficientas r = - 0,045. Tarp kaulų svorio kg ir svorio 18 mėn. nustatytas teigiamas ir vidutiniškai patikimas koreliacijos koeficientas r = 0,358 (P<0,05). Žemiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp kaulų svorio kg ir svorio 3 mėn. r = 0,011. Aukščiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp kaulų svorio kg ir svorio 18 mėn. r = 0,358. Tai rodo, kad padidėjus masei, didėja ir kaulų svoris.

Tarp kaulų svorio proc. ir svorio gimus nustatytas neigiamas ir žemas koreliacijos koeficientas r = - 0,13 (P>0,05). Tarp kaulų svorio proc. ir svorio 3 mėn. nustatytas taip pat neigiamas ir žemas korel. koeficientas r = - 0,221 (P>0,05).

Neigiami ir vidutiniškai patikimi korel. koeficientai nustatyti tarp kaulų svorio proc. ir svorio 6 mėn. r = - 0,389 (P<0,05); tarp kaulų svorio proc. ir svorio 9 mėn. r = - 0,367 (P<0,05); tarp kaulų svorio proc. ir svorio 12 mėn. r = - 0,377 (P<0,05); tarp kaulų svorio proc. ir svorio 15 mėn. r = - 0,431 (P<0,05). Tarp kaulų svorio proc. ir svorio 18 mėn. nustatytas žemas ir statistiškai nepatikimas koreliacijos koeficientas r = 0,024. Jis beje, ir buvo žemiausias. Aukščiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp kaulų svorio proc. ir svorio 6 mėn. r = - 0,389.

7 lentelė. Augimo spartos ir skerdenos išeigos koreliacijos koeficientai, r

Rodikliai Svoris po 24 h alkinimo Skerdenos svoris kg Skerdenos svoris proc. Svoris gimus -0,394* -0,420* -0,144 3 mėn. 0,087 0,392* 0,563**

6 mėn. 0,248 0,420* 0,465** 9 mėn. 0,264 0,401* 0,414* 12 mėn. 0,480** 0,504** 0,309 15 mėn. 0,539** 0,555** 0,298 18 mėn. 0,601** 0,499** 0,062 * P< 0,05; ** P< 0,01

7 lentelės gautų duomenų analizė parodė, kad tarp svorio po 24 h alkinimo ir svorio gimus nustatytas neigiamas ir vidutiniškai patikimas koreliacijos koeficientas r = - 0,394 (P<0,05).

Žemi ir statistiškai nepatikimi koreliacijos koeficientai nustatyti tarp svorio po 24 h alkinimo ir svorio 3 mėn. r = 0,087 (P>0,05); tarp svorio po 24 h alkinimo ir svorio 6 mėn. r = 0,248; tarp svorio po 24 h alkinimo ir svorio 9 mėn. r = 0,264. Dideli ir statistiškai patikimi koreliacijos koeficientai nustatyti tarp svorio po 24 h alkinimo ir svorio 12 mėn. r = 0,48 (P<0,01); tarp svorio po 24 h alkinimo ir svorio 15 mėn. r = 0,539 (P<0,01); tarp svorio po 24 h alkinimo ir svorio 18 mėn. r = 0,601 (P<0,01).

Žemiausias koreliacijos koeficientas - tarp svorio po 24 h alkinimo ir svorio 3 mėn. r = 0,087. Aukščiausias - tarp svorio po 24 h alkinimo ir svorio 15 mėn.

Tarp skerdenos svorio kg ir svorio gimus nustatytas neigiamas vidutinis koreliacijos koeficientas r = - 0,42 (P<0,05).

Vidutiniškai patikimi koreliacijos koeficientai nustatyti tarp skerdenos svorio kg ir svorio 3 mėn. r = 0,392 (P<0,05); tarp skerdenos svorio kg ir svorio 6 mėn. r = 0,42 (P<0,05); tarp skerdenos svorio kg ir svorio 9 mėn. r = 0,401 (P<0,05).

O dideli ir statistiškai patikimi koreliacijos koeficientai buvo nustatyti tarp skerdenos svorio kg ir svorio 12 mėn. r = 0,504 (P<0,01); tarp skerdenos svorio kg ir svorio 15 mėn. r = 0,555 (P<0,01); tarp skerdenos svorio kg ir svorio 18 mėn. r = 0,499 (P<0,01). Žemiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp skerdenos svorio kg ir svorio gimus r = - 0,42. Aukščiausias - tarp skerdenos svorio kg ir svorio 15 mėn. r = 0,555.

Tarp skerdenos svorio proc. ir svorio gimus nustatytas neigiamas, žemas koreliacijos koeficientas r = - 0,144 (P>0,05). Dideli koreliacijos koeficientai nustatyti tarp skerdenos svorio proc. ir svorio 3 mėn. r =0,563 (P<0,01); tarp skerdenos svorio proc. ir svorio 6 mėn. r = 0,465 (P<0,01).

Tarp skerdenos svorio proc. ir svorio 9 mėn. nustatytas vidutiniškai patikimas koreliacijos koeficientas r = 0,414 (P<0,05). Žemi ir statistiškai nepatikimi koreliacijos

koeficientai nustatyti tarp skerdenos svorio proc. ir svorio 12 mėn. r = 0,309 ; tarp skerdenos svorio proc. ir svorio 15 mėn. r = 0,298; tarp skerdenos svorio proc. ir svorio 18 mėn. r =0,062 (P>0,05).

Žemiausias koreliacijos koeficientas nustatytas tarp skerdenos svorio proc. ir svorio ir svorio gimus r = - 0,144. Aukščiausias - tarp skerdenos svorio proc. ir svorio 3 mėn.

Išanalizavus duomenis gavosi, kad tarp galvijų skerdenos svoriui tiesioginę įtaką turi augimo sparta nuo 6 – 12 mėn. ( žr. 1 diagramą).

8 lentelė. Kūno matmenų ir augimo spartos koreliacijos koeficientai, r

Rodikliai 0 – 6 mėn. 6 –12 mėn. 12 –18 mėn.

Aukštis keteroje 0,19 0,16 0,13 Įstrižas liemens ilgis 0,18 0,14 0,25 Krūtinės plotis 0,26 0,33 0,16 Krūtinės gylis 0,19 0,29 0,2 Krūtinės apimtis 0,23 0,23 0,26

Klubų plotis 0,39* 0,51** 0,44** Strėnų plotis 0,48** 0,67** 0,43* Įstrižas užpakalio ilgis 0,44** 0,62** 0,43* Plaštakos apimtis 0,37* 0,54** 0,41*

Odos storis 0,17 0,27 0,07 Pus. užpak. apimtis 0,21 0,21 0,19

* P< 0,05; ** P< 0,01

8 lentelės gautų duomenų analizė parodė, kad didžiausi teigiami ir patikimi koreliacijos koeficientai nustatyti tarp: strėnų pločio ir svorio nuo 0 – 6 mėn. r = 0,48 (P<0,01) bei įstrižo užpakalio ilgio ir svorio nuo 0 – 6 mėn. r = 0,448 (P<0,01). O vidutiniškai patikimi koreliacijos koeficientai tarp: klubų pločio ir svorio nuo 0 – 6 mėn. r = 0,39 (P<0,05) bei plaštakos apimties ir svorio nuo 0 – 6 mėn. r = 0,37 ( P<0,05).

Koreliacijos koeficientai tarp svorių nuo 0 – 6 mėn. ir tokių rodiklių, kaip: aukščio keteroje, įstrižo liemens ilgio, krūtinės pločio, krūtinės gylio, krūtinės apimties, odos storio , bei pusinės užpakalio apimties, buvo maži ir nepatikimi r = 0,17 – 0,26 (P>0,05). Žemiausias rodiklis nustatytas tarp svorių nuo 0 – 6 mėn. ir odos storio r = 0,17. O aukščiausias – tarp svorių nuo 0 – 6 mėn. ir strėnų pločio r = 0,48.

Didžiausi koreliacijos koeficientai buvo nustatyti tarp svorių nuo 6 – 12 mėn. ir klubų pločio r = 0,51 (P<0,01); tarp svorių nuo 6 – 12 mėn. ir strėnų pločio r = 0,67 (P<0,01); tarp svorių nuo 6 – 12 mėn. ir įstrižo užpakalio ilgio r = 0,62 (P<0,01); tarp svorių nuo 6 – 12 mėn. ir plaštakos apimties r = 0,54 (P<0,01).

Tarp svorių nuo 6 – 12 mėn. ir aukščio keteroje,įstrižo liemens ilgio, krūtinės pločio, gylio ir apimties, odos storio ir pusinės užpakalio apimties nustatyti žemi ir statistiškai nepatikimi koreliacijos koeficientai r = 0,14 – 0,33 (P>0,05).

Tarp svorių nuo 12 – 18 mėn. ir klubų pločio nustatytas didelis koreliacijos koeficientas r = 0,44 (P<0,01). Vidutinis koreliacijos koeficientas nustatytas tarp svorių nuo 12 – 18 mėn. ir strėnų pločio bei įstrižo užpakalio ilgio ir plaštakos apimties r = 0,41 – 0,43 (P<0,05).

Žemi koreliacijos koeficientai nustatyti tarp svorių nuo 12 – 18 mėn. ir aukščio keteroje, įstrižo liemens ilgio, krūtinės pločio, krūtinės gylio, krūtinės apimties, odos storio bei pusinės užpakalio apimties r = 0,07 – 0,26.

Sparčiausiai gyvuliai augo nuo 6 – 12 mėn. amžiaus, vėliau jų augimo tempas lėtėja. ( žr. 3 diagramą).

4. IŠVADOS

1. Tarp atskirų kūno matmenų ir augimo spartos nustatytas tam tikras ryšys. Aukščiausi koreliacijos koeficientai buvo nustatyti: tarp klubų platumo ir augimo spartos svyravo r = 0,444 – 0,605 (P<0,01). Tarp strėnų pločio ir augimo spartos r = 0,585 – 0,688 (P<0,01); tarp įstrižo užpakalio ilgio ir buliukų svorio įvairiais amžiaus laikotarpiais r = 0,559 – 0,649 (P<0,01); tarp plaštakos apimties ir svorio r = 0,474 - 0,667 (P<0,01).

2. Aukščiausi koreliacijos koeficientai nustatyti tarp užpakalinių kūno dalies matmenų ir mėsingumo. Tarp mėsos svorio kg ir užpakalinės kūno dalies matmenų r = 0,493 – 0,694 (P<0,01); tarp mėsos svorio proc. ir užpakalines dalies r = 0,494 – 0,514 (P<0,01), o tarp kaulų svorio proc. ir užpakalinės kūno dalies matų r = - 0,494 – 0,515 (P>0,01). O taip pat tarp užpakalinių kūno dalies matmenų ir skerdenos išeigos r = 0,448 – 0,575 (P<0,01). 3. Tarp buliukų svorio 12 – 15 mėn. ir mėsingumo nustatytas aukščiausias koreliacijos koeficientas r = 0,474 – 0,546 (P<0,01). Kadangi šie aukšti koreliacijos koeficientai rodo tvirtą ryšį tarp išnagrinėtų požymių, tai vykdant selekciją, reikėtų į tai atsižvelgti.

4. Pastebėta, kad žemaūgiai buliukai pasižymėjo apvalesnėm kūno formom, didesniu kūno svoriu skirtingais amžiaus periodais, nei aukštaūgiai. (t. y. geriau penėjosi).

5. Lietuvos Juodmargiams buliukams pastebėta didžiausia augimo sparta nuo 12 – 15 mėnesių. Jie pasižymėjo ir didžiausiu svoriu šiuo laikotarpiu. Taigi, penėti buliukus iki tokio amžiaus būtų efektyviausia.

6. Didžiausiu mėsingumu ir skerdenos išeiga pasižymėjo 15 mėnesių amžiaus buliukai. Todėl, norint gauti didžiausią skerdenos išeigą, o tuo pačiu ir didesnį pelną, geriausia būtų auginti ir realizuoti buliukus tokio amžiaus, nes vėliau raumeninis audinys perauga į riebalinį.