1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO
VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
GYVŪNŲ MITYBOS KATEDRA GYVŪNŲ MOKSLAS
LIVETA PAPLAUSKAITĖ
SKIRTINGŲ ŠĖRIMO SISTEMŲ POVEIKIS GALVIJŲ AUGIMO SPARTAI IR PRODUKCIJOS KOKYBEI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Prof. dr. Rolandas Stankevičius
2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ MITYBOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Skirtingų šėrimo sistemų poveikis galvijų augimo spartai ir produkcijos kokybei“.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Liveta Paplauskaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Liveta Paplauskaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Prof. dr. Rolandas Stankevičius
3 MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE,
INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
4 SANTRAUKA
Baigiamojo darbo pavadinimas: Skirtingų šėrimo sistemų poveikis galvijų augimo spartai ir produkcijos kokybei.
Darbo apimtis – 48 puslapiai , pateikta 6 lentelės ir 17 diagramų.
Darbo tikslas: Išanalizuoti skirtingų šėrimo sistemų poveikį galvijų augimo spartai ir produkcijos kokybei.
Darbo uždaviniai:
1. Parinkti tris skirtingas šėrimo sistemas;
2. Ištirti skirtingų pašarų sistemų poveikį augimo spartai bei produkcijai ir jos kokybei;
Darbo atlikimo vieta ir metodika: Tyrimas atliktas Elektrėnų rajone, Baltos avies kooperatyve. Analoginių grupių principu buvo sudarytos trys grupės, viena kontrolinė ir dvi tiriamosios.Kontrolinė grupė buvo penima žoliniu pašaru, tiriamosioms grupėms – papildomai prie žolinio pašaro duodant skirtingų koncentratų. Išskirtos trys šėrimo sistemos: ekstensyvi, kombinuota ir intensyvi. Kontrolonis auginimas truko 199 d. Visi eksperimente dalyvaujantis galvijai yra 7–8 mėnesių Angus veislės jaučiai. Grupės suformuotos analoginių grupių principu, kaip galima identiškesnės, atsižvelgiant į veisėją, bulių reproduktorių ir augimo greitį iki grupių formavimo. Galvijai buvo pasverti pradedant ir baigaint kontrolę. Tyrimo metu, iš gautų rezultatų nustatyta, kad intensyviai penimi galvijai pasiekė geriausių rezultatų. Jie pasiekė didžiausią kg/d prieaugį, gyvajį svorį bei skerdenų išeigą. Taip pat intensyviai penimų galvijų skerdenos buvo aukščiausios EU kategorijos. Tačiau geriausią pH rodiklį pasiekė kombinuota šėrimo sistema penimi galvijai. Ekstensyviai penimi galvijai lyginant su kitomis šėrimo sistemomis pasiekė prasčiausius rezultatus.
Atliekant darbą naudota mokslinės literatūros analizės, tyrimų statistinės analizės, duomenų sisteminimo ir apibendrinimo metodai.
5 SUMMARY
The title of Master’s thesis: Effect of different feeding systems on growth rate and product quality of cattle.
Volume of the thesis: 48 pages, 6 tables, 17 figures.
The aim of the thesis: To analyze the effect of different feeding systems on cattle growth rate and product quality.
The tasks of the thesis:
1. Select from three different feeding systems;
2. To investigate the impact of different feed systems on growth rate and production and quality. Place of execution and methodology of the research: Place of execution Elektrėnai district, Baltos avies cooperative. Three groups were equally formed by fattening with the same grass feed, with the addition of two groups giving different concentrates. Three feeding systems are distinguished: extensive, combined and intensive. Control cultivation lasted 199 days. All cattle in the experiment are 7-8 month old Angus bulls. Groups were formed as identical as possible according to breeder, bull breeder and growth rate prior to group formation. Cattle were weighed at the beginning and end of the control.
According to the results obtained, was esimate that intensively fattened cattle achieved the best results. They achieved the highest kg/d gain, live weight and carcass yield. Carcasses of intensively fattened cattle were also of the highest EU category. However, the best pH was achieved by the combined feeding system for cattle for fattening. Extensively fattened cattle achieved the worst results compared to other feeding systems.
Methods of scientific literature analysis, research statistical analysis, data systematization and generalization were used in the work.
6 TURINYS
ĮVADAS ... 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1.Mėsinė galvijininkystė Lietuvoje ... 9
1.2. Galvijų mėsos kokybė ir jai įtakos turintys veiksniai ... 10
1.3.Galvijų mėsos fizinė ir cheminė sudėtis ... 12
1.4.Skerdenų pH ... 13
1.5.Intensyvūs, pusiau intensyvūs ir ekstensyvūs pašarai ... 13
1.6.Pašarų įtaka galvijų augimo kokybei ... 14
1.7.Galvijų skerdenų klasifikavimo sistema ... 15
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 18
2.1. Atlikimo vieta, laikas ir organizavimas ... 18
2.2. Galvijų skerdenų vertinimas ... 19
2.3. Duomenų analizės metodai ... 19
3. REZULTATAI ... 20
3.1. Vidutinis prieaugis ... 20
3.2. Galvijų amžius ... 23
3.3. Galvijų svoris ir skerdenų išeiga ... 26
3.4. Skerdenų pH ... 30 3.5. SEUROP klasifikacija ... 33 REZULTATŲ APTARIMAS ... 42 IŠVADOS ... 44 PRAKTINĖ REKOMENDACIJA ... 45 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 46
7 ĮVADAS
Lietuvoje mėsinė galvijininkystė pradėjo formuotis 1995 metais, kai į mūsų šalį buvo įvežta pirmoji mėsinių galvijų banda. Iki to laiko Lietuvoje buvo plėtojama pieninė arba mišri pieninė-mėsinė galvijininkystė. Tačiau atsiradus grynaveislių mėsinių galvijų imta vis daugiau pienių karvių kryžminti su mėsinių veislių buliais. Šiuo metu galima teigti, kad mėsinė galvijininkystė yra viena populiariausių žemės ūkio šakų. Galvijų skaičius per pastaruosius metus stipriai išaugęs, tačiau mūsų šalyje populiaresni mėsinių galvijų mišrūnai. 2021 metų duomenimis, mėsinių galvijų mišrūnų Lietuvoje yra 2,5 karto daugiau nei grynaveislių. Populiariausi yra Angus, Limuzinų, Šarolė, Aubrakų, Simentalų veislės galvijai [1 - 3].
Žmogaus racione galvijų mėsa – svarbus baltymų, mineralinių medžiagų, mikroelementų ir vitaminų šaltinis [4]. Vis dėlto norint gauti maksimalią naudą iš mėsos, ji turi būti kokybiška. Jos kokybę nulemia daug veiksnių, tokių kaip veislė, lytis, amžius, šėrimo būdas bei laikymo sąlygos. Galutiniam produktui įtakos turi ir transportavimo sąlygos bei priešskerdiminis gyvulių laikymas. Taip pat poskerdiminiai, technologiniai veiksniai ir mėsos laikymo sąlygos [5-7]. Visi šie veiksniai daro įtaką mėsos cheminėms bei fizinėms savybėms. Cheminės savybės vertinamos pagal rodiklius: sausų medžiagų kiekį, baltymų kiekį, riebalų kiekį, pelenų kiekį. O fizinėmis savybėmis laikomas spalvingumas, rūgštingumas, vandens rišlumas, kietumas, virimo nuostoliai. Taigi visos šios savybės nulemia mėsos skonines savybes, švelnumą, kvapą, tekstūrą [8-11].
Auginant mėsinius galvijus tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje, gali būti taikomos skirtingos šėrimo sistemos: intensyvus, pusiau intensyvus arba ekstensyvus penėjimas. Skerdenos kokybė, augimo tempai bei kiti rodikliai labai priklauso nuo galvijų mitybos, o visa kita – nuo gyvulių genetikos, veislės bei laikymo sąlygų. Priklausomai nuo ekonominių ir ūkinių sąlygų, po nujunkymo mėsiniai galvijai auginami pagal pasirinktą sistemą [10,11].
Visos šios pastangos dedamos tam, kad būtų gaunamas geras, kokybiškas galutinis produktas – mėsa ir jos produkcija. Siekiant nustatyti kokybę ir kainą yra naudojama EUROP raumeningumo ir riebalingumo klasifikacija. Klasifikacija nusako skerdenos išsivystymą, struktūrą, kokybę. Sistemoje išskiriamos 6 skerdenų raumeningumo klasės - SEUROP ir 5 riebumo klasės – nuo 1 iki 5. Geriausias raumeningumas nustatomas S ir E klasės skerdenose, prasčiausiu raumeningumas – P klasės skerdenose. Skerdenų 1 riebumo klasė praktiškai neturi riebalų, o 5 klasė pasižymi dideliu riebalingumu. Taip pat skerdenos klasifikuojamos ir pagal galvijo amžių bei lytį [12 - 14].
8 Didėjant gyventojų vartojimo lygiui Lietuvoje, taip pat augančios mėsinių galvijų supirkimo kainos bei paramos priemonių ir specialių programų taikymas yra pagrindinės sąlygos mėsinei galvijininkystei plėtotis šalyje. Norint kurti konkurencingus ūkius, pirmiausia būtina naudoti grynaveislius mėsinius galvijus gaunant geresnėmis mėsinėmis savybėmis pasižyminčius gyvulius ir gerinti veislininkystės darbą [15-17]. Negana to, siekiant užauginti sveikus, stiprius galvijus ir gauti kokybišką galutinį produktą, labai svarbu pasirinkti ne tik tinkamą veislę, bet ir šėrimo būdą, kuris padėtų per greičiausią laiką gauti geriausią produkciją.
Darbo tikslas: Skirtingų šėrimo sistemų poveikis galvijų augimo spartai ir produkcijos kokybei. Darbo uždaviniai:
1. Parinkti skirtingą šėrimo sistemą galvijams.
2. Ištirti skirtingų pašarų sistemų poveikį augimo spartai. 3. Ištirti skirtingų racionų poveikį produkcijai ir jos kokybei.
9 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Mėsinė galvijininkystė Lietuvoje
Mėsiniai galvijai Lietuvoje pradėti auginti 1995 metais – tik tuomet iš Vokietijos buvo atvežta pirma motininė mėsinių galvijų banda. Ją sudarė Šarolė veislės buliai ir telyčios. Nuo 1995 m. iki 2000 m. kiekvienais metais į šalį buvo įvežama apie 10-17 įvairių veislių mėsinių bulių ir 100–130 telyčių. Vėliau dėl didėjančios užkrečiamų ligų situacijos Europoje, mėsinių galvijų iš užsienio nebuvo įvežama iki 2003 m. Pagerėjus situacijai užsienyje, iš Vokietijos bei Švedijos buvo nupirkta ir pargabenta 120 įvairių veislių telyčių ir 17 bulių [18]. Mėsinių galvijų importas vyksta iki šiol. Nuo 2015 metų valstybė pradėjo ne tik skirti vis daugiau dėmesio šiam sektoriui, bet ir teikti pagalbą mėsinių veislių galvijams įsigyti [19].
Vis daugiau ūkininkų ir kaimo turizmo sodybų šeimininkų, privačių valdų savininkų pradeda mėsinių galvijų verslą. Jų priežiūrai reikia kur kas mažiau pastangų lyginant su pieniniais galvijais. Mėsiniai galvijai vis dažniau pradeda tapti ir gamtovaizdžio puošmena. Taip pat gamtosaugininkai, siekdami išsaugoti retus gyvūnus bei paukščius pradėjo mėsinius galvijus naudoti gamtinių buveinių priežiūrai. Šiaim tikslui Žuvinto biosferos rezervatas, Nemuno Deltos regioninis parkas bei Lazdijų rajone esantis zoologinis parkas įsteigė pirmuosius mėsinių galvijų ūkius [10].
Lietuvoje 2021 sausio 1 dienos duomenimis buvo auginama 53 894 vnt. grynaveislių galvijų. Viso užregistruota 19 veislių. Daugiausia mūsų šalyje yra Limuzinų, Angus, Šarolė, Aubrakų, Simentalų mėsinių galvijų. Šios veislės sudaro bevies 75 proc. visų Lietuvoje auginamų veislinių galvijų (1 pav.) [2].
1 pav. Veislių pasiskirstymas Lietuvoje 2021 m. sausio 1 dienos duomenimis (proc.) Angusai 19% Aubrakai 13% Limuzinai 24% Šarolė 13% Simentalų mėsiniai 6% Kitos veislės 25%
10 Tačiau, kaip ir kiekvienais metais, mėsinių galvijų mišrūnų šalyje daugiau. 2021 metų sausio 1 dieną mišrūnų užregistruota 134 337 vnt. Tai yra 2,5 karto daugiau nei grynaveislių. Šią tendenciją galima pastebėti ir praėjusiais metais (2 pav.) [2].
2 pav. Mėsinių ir mišrūnų veislės galvijų skaičiaus dinamika 2010–2021 m. 2021m. sausio 1 d.
duomenimis
Mėsinių galvijų mišrūnų kiekis auga sparčiau. Šiai tendencijai įtaką daro pieno sektoriaus krizė, kuri paskatino pieno ūkius atsisakyti pienininkystės verslo arba pienines karves sėklinti su mėsiniais veisliniais buliais. Taip pat įtakos turėjo ir skiriamos paramos už mėsinių veislių mišrūnus ir grynaveislius mėsinius galvijus [21].
1.2. Galvijų mėsos kokybė ir jai įtakos turintys veiksniai
Pagrindinis mėsinių galvijų auginimo tikslas - pagaminti kuo aukštesnės kokybės jautieną. Didžiausią įtaką produkcijai turi gyvulių veislė, lytis, amžius, šėrimo būdas bei tai, kaip jie prižiūrimi. Skerdenos išeiga ir geros raumeningumo bei riebumo klasės yra svarbūs veiksniai jautienos gamybos pelningumui. Kokybiškos mėsos gamyboje labai svarbus yra ne tik pats skerdimo procesas, bet ir mėsos apdorojimas po skerdimo [20]. 10490 11756 13736 16239 19860 23939 29264 35901 41539 45503 50238 53894 76793 80557 79757 87341 103603 116481 123427 131904 135724 134068 132574 134336 87283 92313 93493 103580 123463 140420 152691 167805 177263 179571 182812 188230 0 20000 40000 60000 80000 100000 120000 140000 160000 180000 200000 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 Grynaveisliai Mišrūnai Visi mėsiniai galvijai
11 Galutinis mėsinių galvijų pramonės tikslas yra suteikti vartotojams jautieną, kuri yra saugi ir pasižymi geromis skoninėmis savybėmis. Nors suvokimas apie mėsos kokyę yra gan sudėtingas ir sunkiai sulyginamas. Mėsos kokybę, visų pirma, apibūdina maistinė vertė bei skoninės savybės, taip pat technologinės savybės, sauga ir funkcionalumas [5, 22, 23]. Vertinant mėsos kokybę, pirmiausia dėmesys skiriamas atskiroms mėsos juslinėms savybėms, kokybės rodikliams, technologinėms savybėms (skoniui, sultingumui, minkštumui), kurioms įtaką daro tarpraumeniniai riebalai ir riebiųjų rūgščių sudėtis [18, 28]. Galvijų mėsa pasižymi aminorūgščių, vandenyje ir riebaluose tirpstančių vitaminų, mikroelementų bei mineralinių medžiagų gausa. Visos šios sudedamosios dalys ir jų proporcijos suteikia mėsai tekstūrą, struktūrą, spalvą, skonį bei maistinę vertę [5, 24, 25].
Riebalų rūgščių sudėtis ir tarpraumeniniai riebalai daro didžiausią įtaką mėsos kokybės rodikliams, juslinėms savybės, išvaizdai bei technologinėms savybės (minkštumui, sultingumui, skoniui) [22, 26, 27]. Veiksnių grupės, darančios įtaką mėsos kokybei:
1. Priešskerdiminiai veiksniai: galvijo veislė, lytis, amžius, sveikatos būklė, šėrimas, įmitimas, laikymo technologijos, transportavimo sąlygos ir priešskerdiminis galvijų laikymas.
2. Poskerdiminiai veiksniai: apsvaiginimo būdas, nukraujinimo laipsnis, odos lupimo kokybė, mėsos gedimas, oksidacija ir riebalų hidrolizė, jusliniai mėsos pakitimai.
3. Technologiniai veiksniai: virimas, apkepimas, rūkymas, šaldymas, džiovinimas, sterilizavimas, riebalų lydymas, mėsos sūdymas.
4. Mėsos produktų ir mėsos laikymo sąlygos: drėgnumas, temperatūra, laikymo trukmė, oro judėjimas [5 - 7].
Mėsos kokybė yra skirtingai apibrėžiama tarp skirtingų šalių, gamintojų ir technologų bei vartotojų [28]. Dėl įvairiaus mėsos kokybės supratimo, mėsos kokybę apibūdina:
1. Skerdenų morfologinė sudėtis (riebalų, raumenų, kremzlių ir kaulų bei sausgyslių sudėtis).
2. Mėsos savybės: pH, marmuringumas, spalva, PSE (vandeninga, minkšta, blyški), DFD (sausa, kieta, tamsi).
3. Maistingumo charakteristika, įskaitant skonį, sultingumą bei švelnumą. 4. Pardavimo ir perdirbimo savybės (virimo nuostoliai ir galiojimas).
5. Maistinės savybės (baltymai ir vitaminai bei mineralinės medžiagos) [29].
Mėsos kokybę apibūdinantys požymiai gali būti skirstomi į grupes: mitybines. juslines, higienines, sanitarines ir technologines. Visi šie jautienos kokybiniai rodikliai charakterizuoja ir nulemia mėsos cheminę sudėtį ir fizinės savybės [30 - 32].
12 1.3. Galvijų mėsos fizinė ir cheminė sudėtis
Žmogaus racione, galvijų mėsa yra vienas iš svarbiausių baltymų, mikroelementų, mineralinių medžiagų ir vitaminų šaltinis. Mėsos maistinę vertę nulemia lengvai pasisavinami baltymai, su gerai subalansuotu aminorūgščių santykiu, jungiamojo audinio struktūra, nesočiųjų riebalų rūgščių kiekis, mikroelementų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų medžiagų kiekis bei santykis. Biologinę vertę nulemia lipidų struktūra ir nepakeičiamos aminorūgštys. Galvijų mėsos kokybę apibūdina fizinės savybės ir cheminė sudėtis. Mėsos mitybinę vertę lemia cheminė sudėtis, kurią sudaro sudėtingi cheminiai dariniai [10].
Mėsos cheminės savybės vertinamos pagal sausų medžiagų, baltymų, riebalų ir pelenų kiekį [5, 6, 19]. Raumeninis audinys yra vertingiausias ir svarbiausias mėsos struktūrinis vienetas. Raumenų baltymus sudaro maždaug 70 proc. struktūriniai arba fibriliniai baltymai ir apie 30 proc. vandenyje tirpiūs baltymai. Šių baltymų sudėtis daro įtaką mėsos konsistencijai, spalvai, vandens rišlumui bei kitoms savybėms. Taip pat raumeniniame audinyje aptinkama iki 5 proc. lipidų, kurių kiekis mėsoje priklauso nuo galvijo lyties, veislės, įmitimo ir amžiaus. Esant labai dideliam arba labai mažam riebalų kiekiui mėsoje, mėsa pasižymi prastesnėmis skoninėmis savybėmis [10, 11, 24, 25, 33]. Daugėjant riebalų kiekiui – mažėja baltymų. Riebalai palaiko normalią gyvybinių procesų veiklą ir teikia organizmui energiją. Labiausiai vartotojų mėgstama neriebi (12–14 proc.), baltyminga, sultinga mėsa [8, 9]. Galvijų mėsoje pageidautinas tam tikras tarpraumeninių riebalų kiekis, kuris išsidėstęs mažais telkiniais tarp raumeninių skaidulų. Riebalai mėsai suteikia sulringumo, aromato, skonio. Jie dalyvauja žmogaus organizmo medžiagų apykaitoje, o juose esančios riebalų rūgštys teigiamai veikia organizmo imuninę sistemą [10].
Fizinės mėsos savybės yra vertinamos pagal pH, spalvingumą, kietumą, vandens rišlumą, terminio apdorojimo nuostolius. Spalva yra susijusi su mėsos technooginėmis savybėmis bei suteikia mėsai prekinę išvaizdą. Mėsos pH nulemia tinkamumą saugoti ir yra susijęs su vandens rišlumu bei spalva. Vandens rišlumas daro įtaką mėsos sultingumui, išeigai ir konsistencijai. Jis labiausiai priklauso nuo miofibrilių baltymų savybių ir jų būklės. Mėsos kietumas – reikšminga fizinė savybė, kuri priklauso nuo daugelio veiksnių, daugiausia – nuo jungiamojo audinio kiekio ir jo baltymų struktūros. Raumenys, turintys mažiau jungiamojo audinio, yra švelnesni [10, 19].
13 1.4. Skerdenų pH
PH yra vienas mėsos kokybės rodiklių, kurį lengvai galima nustatyti. Mėsos pH glaudžiai susijęs su spalva, šviežumu, vandens rišlumi, tinkamumu gaminių gamybai, saugojimo laiku, nuostoliais termino apdorojimo metu ir kt. Visi šie rodikliai nulemia mėsos kokybę [34].
Esant gyvam gyuliui, raumenų pH būna 7 – 7,5. Po skerdimo, vykstant fermentacijos procesams keičiasi mėsos cheminės savybės. Paskerdus galviją vyksta trys fazės: pomirtinis raumenų sustingimas, mėsos brendimas ir gili mėsos glikolizė. Per tą laikotarpį raumenyse glikogenas skyla ir susidaro pieno rūgštis, ph mažėja. Praėjus 24-48 val. po skerdimo, pH krenta iki 5,5 – 6,0. Kai pH didesnis negu 6, mėsa patampa kieta, sausa ir tamsi. Jeigu pH krenta iki 6,8 , tai mėsa tampa netinkama maistui [34].
Galvijų mėsos pH priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip: lytis, veislė, amžius, įmitimo laipsnis, individualios savybės, šėrimo bei laikymo technologijos, transportavimo sąlygos, priešskerdiminio laikymo, skerdimo būdas [34].
1.5. Intensyvūs, pusiau intensyvūs ir ekstensyvūs pašarai
Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, mėsiniai galvijai pagrinde auginami pagal tris sistemas: intensyvią, kombinuotą arba ekstensyvią. Taikant intensyvias technologijas, skerdimui auginami mėsiniai galvijai užauga maždaug per 15 mėnesių iki reikiamo svorio, kombinuotas – per 16–21 mėn., o ekstensyvias – per 22 ir daugiau mėnesių [19].
Galvijų šėrimui naudojami sultingieji pašarai, juos sudaro: žolė, šakniavaisiai, šienainis, silosas, stiebagumbiai bei koncentruotieji. Taip pat stambieji pašarai, kuriuos sudaro šienas, pelai vasarinių javų šiaudai bei visaverčiai kombinuotieji pašarai ir biologiškai aktyvios medžiagos (vitaminai, fermentai). Intensyviai penimi galvijai šeriami žoliniais ir koncentruotais pašarais. Koncentruoti pašarai racione turi sudaryti 50 proc. pagal maistingumą. Galvijai turi būti penimi geros kokybės kukurūzų arba daugiamečių žolių silosu, koncentratais bei vitaminų ir mineralų priedais [18, 26, 33]. Galvijai, auginamų pagal kombinuotas technologijas, racione pagal maistingumą koncentruoti pašarai turėtų sudaryti 35–40 proc. [24]. Taikant ekstensyvią šerimo sistemą, koncentruoti pašarai pagal maistingumą turi sudaryti 20–30 procentų [8, 35].
Intensyviai auginant veršelius, žalia ląsteliena raciono sausose medžiagose turėtų sudaryti 20–22 proc., o ekstensyviai 22–23 proc., krakmolas atitinkamai 12,5–13,2 ir 12–13 proc. Cukrų raciono sausose
14 medžiagose turėtų būti 6,5–8 proc.. Cukrų proteino santykis gali svyruoti nuo 1:0,7 iki 1:0,9. Optimalus žalių riebalų kiekis raciono sausose medžiagose 2,7–3 proc. [11, 19].
Apibendrinant galima teigti, jog veislinių galvijų racionuose turi būti pakankamai energijos, proteinų, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Pašaro sausų medžiagų, energijos ir kitų medžiagų poreikis priklauso nuo amžiaus ir planuojamo priesvorio [11].
1.6. Pašarų įtaka galvijų augimo kokybei
Mėsiniai galvijai nėra reiklūs pašarams, tačiau, kad galėtų auginti kūno masę, gaminti pieną, palaikyti visas gyvybines funkcijas, būti sveiki ir produktyvūs, juos reikia tinkamai šerti ir užtikrinti tinkamą baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį. Maisto medžiagų kiekis racione priklauso nuo aplinkos sąlygų, gyvulio amžiaus, produktyvumo ir fiziologinės būklės. Taigi sudarant mitybos racioną galvijams reikia atsižvelgti į keletą aspektų, kurie padės palaikyti galvijų sveikatą ir gauti kokybišką produkciją [10, 18].
Mėsinių galvijų augimo tempai, skerdenos kokybė bei kiti rodikliai 50-75 proc. priklauso nuo galvijų mitybos, o visa kita – nuo veislės, genetikos ir laikymo sąlygų. Tinkamas mineralinių medžiagų kiekis mėsinių galvijų pašaruose užtikrina reprodukcijos ir veršiavimosi sėkmę, stiprina galvijo imuninę sistemą bei užtikrina sėkmingą prieauglio auginimą. Subalansuotas mineralinių medžiagų kiekis padeda stiprinti gyvulio imuninę sistemą, užtikrina reprodukcijos, veršiavimosi sėkmę ir prieauglio auginimą. Ganyklos ir pagaminti pašarai yra svarbiausias mineralų šaltinis. Specialų poreikį gyvulys jaučia tik druskai. Jos trūkumas gali sumažinti pieno gamybą ir sulėtinti jaunų gyvulių augimą [10, 11, 19].
Mineralai, mikroelementai ir makroelementai taip pat labai svarbūs galvijų racione. Vis daugiau mineralų galvijų organizmai reikalauja, kai spartėja augimo tempai, augant kūno svoriui bei prasidėjus žindymo periodui. Esant mineralų trūkumui, gali sutrikti karvių vaisingumas ir kilti reprodukcijos problemų. Dėl mineralų trūkumo, jauniems, sparčiai augantiems gyvuliams, gali prastai vystytis skeletas ir raumenynas. Mėsinių galvijų mityboje svarbiausi mineralai [10, 11, 19]:
• Kalcis. Jo organizme yra randama daugiausiai. Kalcis įeina į kaulinio ir nervinio audinių dalis, taip pat yra svarbus pieno produkcijai. Kalcio įsisavinimas priklauso nuo fosforo. Jeigu racione fosforo kiekis didesnis nei kalcio, tai kalcio pasisavinimas virškinamajame trakte sumažėja. Esant šių elementų trūkumui, gali atsirasti kaulų trapumas ir augimo sulėtėjimas.
• Fosforas. Kaip ir kalcis, svarbus reprodukcijai, pieno produkcijai ir kaulų augimui. Trūkstant fosforo, gali sutrikti reprodukcija.
15 • Kalis. Šis elementas gyvulių organizme palaiko vandens balansą ir yra svarbus pašarų ėdamumui, nervų sistemai ir pieno produkcijai. Tačiau esant per dideliam kalio kiekiui pašaruose, gali sumažėti magnio įsisavinimas, o tai gali reikšti sunkumus veršiuojantis ir padažnėjusį mėšlungio pasireiškimą. • Magnis. Šis mineralas svarbus tuo, kad įeina į raumenų ir fermentų sudėtį. Magnis aktyvuoja baltymų biosintezę, didina didžiojo prieskrandžio fermentų aktyvumą stiprina imuninę sistemą. Magnio trūkumas siejamas su ganykline tetanija. Ši liga yra pavojinga, nes daug susirgusių gyvulių gaišta.
• Selenas. Elementas yra reikalingas gyvūnų reprodukcijai, stiprinant organizmo imuninę sistemą ir sąnarių lankstumui. Taip pat selenas svarbus gaminant geros kokybės mėsą. Per didelis kiekis gali būti pavojingas, sukelti apsinuodijimą, kuris pasireiškia deformuotomis nagomis, gyvūno apatija, šlubavimu ir išretėjusiais uodegos plaukais [10, 11, 19].
1.7. Galvijų skerdenų klasifikavimo sistema
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, galvijų skerdenų kokybė vertinama vizualiai (tik keletas valstybių turi automatizuotas vertinimo sistemas). Pirmiausia įvertinama galvijų skerdenos pagal amžių bei lytį ir yra skirstomos į šias kategorijas [13, 14]:
• Z – nuo 8 iki 12 mėn. amžiaus galvijų skerdenos (nauja kategorija, įvesta nuo 2014-01-01); • A – nuo 12 iki 24 mėn. amžiaus nekastruotų galvijų patinų (bulių) skerdenos;
• B – 24 mėn. ir vyresnių nekastruotų galvijų patinų (bulių) skerdenos; • C – 12 mėn. ir vyresnių kastruotų galvijų patinų (jaučių) skerdenos • D – apsiveršiavusių galvijų patelių (karvių) skerdenos;
• E – 12 mėn. ir vyresnių kitų galvijų patelių (telyčių) skerdenos.
Taip pat vertinama skerdenų raumeningumo klasės: S, E, U, R, O, P , kuriose S ir E klasė apibūdina karkasą su labai dideliais ir išsivysčiusiais raumenimis, o P klasė apibūdina nepakankamai išsivysčiusių gyvulių skerdena su labai plonais, silpnai išsivysčiusiais raumenimis. Galvijų skerdena klasifikuojama pagal raumenų išsivystymą šlaunų, nugaros ir menčių srityse (žr. 1 lentelė) [13, 14].
16 1 lentelė. Skerdenų klasifikacija pagal raumenų išsivystymą
Raumeningumo
klasė Papildomas apibūdinimas
S – aukščiausioji
Šlaunis: ypač apvali, su matomomis skiriamosiomis juostomis, dvigubų raumenų
Ypač didelė išorinio kumpio dalis užeina ant dubens sulenkimo Nugara: labai stora ir plati iki pat mentės Viršutinis kumpis labai apvalus Mentė: ypatingai apvali
E – puiki
Šlaunis: labai apvali Išorinis kumpis gerokai užeina ant dubens sulenkimo
Nugara: plati ir labai stora iki pat mentės Viršutinis kumpis labai apvalus Mentė: labai apvali
U – labai gera
Šlaunis: apvali
Nugara: plati ir stora iki pat mentės Mentė: apvali
Išorinis kumpis užeina ant dubens sulenkimo;
Apvalus viršutinis kumpis
R – gera
Šlaunis: gerai išsivysčiusi Išorinis ir viršutinis kumpis šiek tiek apvalūs Nugara: stora, ne tokia plati prie mentės
Mentė: gana gerai išsivysčiusi
O – nebloga
Šlaunis: nuo vidutinio iki nepakankamo išsivystymo
Nugara: nuo vidutinio iki nepakankamo
storio Tiesus viršutinio kumpio profilis
Mentė: nuo vidutinio išsivystymo iki beveik plokščios
P – menka
Šlaunis: prastai išsivysčiusi
Nugara: siaura su matomais kaulais Mentė: plokščia su matomais kaulais
Kuo aukštesnė raumeningumo klasė, tuo skerdenoje yra daugiau mėsos ir dėl to dažniausiai yra vertinama aukštesne kaina [14].
Riebumo klasifikacija pagal SEUROP sistemą parodo, kiek riebalų yra skerdenoje. Yra 5 riebumo klasės: 1, 2, 3, 4, ir 5. 1 klasė apibūdina skerdeną su labai mažu riebalų kiekiu, o 5 klasė – su didelėmis riebalų sankaupomis (žr. 2. lentelė) [13, 14].
17 2 lentelė. Riebumo klasės
Riebumo klasė Apibūdinimas Papildomas apibūdinimas
1 – labai žema Riebalų sluoksnis labai menkas arba
jo visai nėra. Krūtinės ląstoje nėra riebalų. 2 – žema Riebalų sluoksnis plonas, beveik
visur matomi raumenys.
Tarpšonkauliniai raumenys aiškiai matyti krūtinės ląstoje.
3 – vidutinė
Riebalais padengta beveik visa skerdena, išskyrus šlaunis ir mentes. Riebalų sluoksnis plonas krūtinės ertmėje.
Tarpšonkauliniai raumenys vis dar matomi krūtinės ląstoje.
4 – aukšta
Skerdena padengta riebalais, bet ant šlaunų ir menčių iš dalies matomi raumenys. Pavienės riebalų sankaupos krūtinės ertmėje.
Riebalų sluoksniu vietomis padengtos šlaunys. Tarpšonkauliniai raumenys gali būti padengti riebalais krūtinės ląstoje. 5 – labai aukšta Riebalais padengta visa skerdena. Riebalų sluoksniu padengta beveik visa
šlaunų dalis.
Perdirbant skerdenas, kai jose yra per daug riebalų, perdirbėjai turi išpjaustyti prieš pakuodami ir apdorodami mėsą, taip gaištamas laikas ir sumažėja skerdenos vertė. Vertingiausia yra 2 ir 3 riebalingumo klasės mėsa, todėl yra mokama didžiausia kaina. Klasifikuojamos galvijų nuo 8 mėn. ir vyresnių skerdenos [12, 14].
Skerdenų rinkos kaina už 100 kg nustatoma atsižvelgiant į skerdenų kategoriją bei raumeningumo ir riebumo klases. Skerdenos yra sveriamos dar šiltos, ne vėliau kaip praėjus valandai nuo gyvulio paskerdimo. Šiltos skerdenos svorį atitinka iš atvėsintų skerdenų atėmus 2 proc. Nustatant rinkos kainas, skerdena pateikiama nenuėmus paviršinių riebalų, nupjovus sprandą pagal veterinarijos reikalavimus ir pašalinus inkstus, inkstų riebalus, dubens riebalus, plonąją diafragmą, storąją diafragmą, uodegą, stuburo smegenis, pilvo riebalus, riebalus ant išorinių kumpių vidinės pusės ir jungo veną ir šalia esančius riebalus [14].
Jei ant kablio sveriamos ir įkainojamos skerdenos struktūra skiriasi nuo bazinės skerdenos struktūros, nustatant skerdenos rinkos kainą jos masė koreguojama pagal koregavimo koeficientus, išreikštus procentais nuo skerdenos masės arba tarpusavio supirkėjo ir pardavėjo susitarimus [14].
18 2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1. Atlikimo vieta, laikas ir organizavimas
Tyrimas buvo atliktas: Baltos avies kooperatyve, Elektrėnų rajone. Tyrimo trukmė:
Normalizavimo terminas: perėjimas nuo įprasto penėjimo prie penėjimo tik žoliniais pašarais – dvi savaitės;
Penėjimo pradžia: 2019-11-15; Penėjimo pabaiga: 2020-03-13; Tyrimo trukmė: 119 d.
Tyrimo sąlygos:
Trys analoginių grupių principu sudarytos grupės po 10 galvijų, penimos vienodu žoliniu pašaru, papildomai dviem grupėms duodant skirtingų koncentratų. Žolinio pašaro galvijams pateikiama „sočiai“, kombinuoti pašarai normuojami priklausomai nuo penėjimo grupės galvijų masės. Šėrimas atliekamas tris kartus paroje. Kombinuoto ir intensyvaus penėjimo atveju grūdai paduodami per tris kartus dienoje, 8:00, 13:00 ir 18:00 valandomis.
Tiriami galvijai ir tiriamų grupių atranka:
Visi tyrime dalyvaujantis galvijai yra 7–8 mėnesių Angus veislės jaučiai. Tiriamos grupės buvo suformuotos kaip galima identiškesnės, atsižvelgiant į veisėją, bulių reproduktorių ir augimo greitį iki grupių formavimo.
Penėjimo racionai:
Buvo tiriami trys racionai, kurių pagrindą sudarė baltymingas šienainis:
1. Ekstensyvus (žolinis). Po pereinamojo laikotarpio (iki penėjimo pradžios) galvijai buvo šeriami tik žoliniu pašaru (sočiai).
2. Kombinuotas (žolinis + traiškyti grūdai). Galvijai šeriami žoliniu pašaru (sočiai), papildomai pašeriant koncentratu (traiškytais grūdais) po 1 kg traiškytų grūdų per dieną 100 kg gyvo svorio. Traiškytų grūdų mišinio sudėtis: 35 proc. kukurūzai, 20 proc. miežiai, 15 proc. avižos, 15 proc. žirniai, 13,5 proc. kviečiai, 1,5 proc. druska.
3. Intensyvus (žolinis + kombinuotas pašaras galvijams). Galvijai šeriami žoliniu pašaru (sočiai), papildomai pašeriant koncentratu po 1 kg koncentrato per dieną 100 kg gyvo svorio. Koncentrato sudėtis:
19 kukurūzai, miežiai, rapsų išspaudos, avižos, cukrinių runkelių išspaudos, sojų rupiniai, melasa, kalcio karbonatas, druska, natrio bikarbonatas, premix 0,25 proc., augalinis aliejus
Svėrimai:
Galvijų svėrimas atliekamas kiekvieną penktadienį, dvi valandos po rytinio šėrimo. Galvijai buvo pasverti pradedant tyrimą, tyrimo metu ir baigus.
2.2. Galvijų skerdenų vertinimas
Kadangi skerdimui reikalinga aukščiausia kokybė, kurios ūkis negali pats užtikrinti, todėl bendradarbiauja su UAB „Agaras“.
UAB „Agaras“ skiria didelį dėmesį gyvūnų gerovei, ypač gyvūnų transportavimui ir priešskerdiminiam laikymui. Pirmiausia gyvūnas apsvaiginamas. Gyvūno apsvaiginimui ir pakabinimui/kraujo nuleidimui skiriama iki 60 sekundžių. Toliau vykdomas nukraujinimo procesas. Šiam procesui skiriama apie 2 minutes. Po nukraujinimo vykdomas vidurių išvertimas, subproduktų išėmimas, šį procesą rekomenduojama atlikti iki 45 minučių nuo apsvaiginimo.
Skerdimo metu labai svarbu, kad visos operacijos būtų atliktos tiksliai, kokybiškai ir laikantis visų sanitarinių bei higienos reikalavimų. Skerdenos po skerdimo atvėsinamos per 24 valandas iki 4°C. Skerdenų pH nustatomas pHmetriu, 48 val. po paskerdimo.
Po skerdimo ir atvėsinimo bei skerdenų vertinimo mėsa grąžinama į ūkį.
2.3. Duomenų analizės metodai
Duomenų apdorojimas atliktas naudojant statistinio tyrimo programų paketą SPSS 17. Didžioji dauguma darbe matuojamų kintamųjų pasiskirstę tolygiai (reikšmės nesiskiria nuo skirstinio) (p > 0,05). Dėl šios priežasties duomenų apdorojimui pasirinkti parametrinės statistikos kriterijai. Palyginti tris grupes įvairiais aspektais naudotas ANOVA kriterijus.
Šioje darbo dalyje analizuojami tyrimo metu gauti duomenys. Pateikiamas skerstų galvijų amžius mėnesiais, galvijų gyvasis ir skerdenų svoriai. Buvo analizuojami galvijų prieaugio skirtumai prieš, per ir po kontrolės taikant skirtingas šėrimo sistemas, skerdenų pH taikant skirtingas šėrimo sistemas, galvijų mėsos SEUROP kategorija taikant skirtingas šėrimo sistemas ir t. t. Tai leido įvertinti kiekvienos šėrimo sistemos poveikį produktyvumui, skerdenos produkcijai ir jos kokybei, nustatyti šėrimų sistemų skirtumus.
20 3. REZULTATAI
3.1. Vidutinis prieaugis
Prieš pradedant tyrimą didžiausias prieaugis buvo kombinuota šėrimo sistema penimų galvijų. Tyrimo metu ir ją baigus, didžiausiu prieaugiu pasižymėjo intensyvia šėrimo sistema penimi galvijai. Vidutinio prieaugio vidurkiai pateikiami 3 lentelėje.
3 lentelė. Vidutinis prieaugis kg/d Ekstensyvi šėrimo sistema Kombinuota šėrimo sistema Intensyvi šėrimo sistema Mažiausias ir didžiausias prieaugiai, kg/d
(Tyrimo pradžioje) 1,09 – 1,52 1,08 – 1,64 1,02 – 1,52 Mažiausias ir didžiausias prieaugiai, kg/d
(Tyrimo metu) 0,88 – 1,22 1,01 – 1,62 1,27 – 2,00 Mažiausias ir didžiausias prieaugiai, kg/d
(Baigus tyrimą) 1,02 – 1,42 1,08 – 1,51 1,14 – 1,49
Apibendrinus rezultatus galima daryti išvadas, kad intensyvus šėrimas labiausiai padidina prieaugį. Toliau pateikiami duomenys kaip kito kiekvienos šėrimo sistemos prieaugis nuo tyrimo pradžios, jo metu ir jam pasibaigus. 3 paveiksle nurodyta ekstensyvios šėrimo sistemos prieaugio kitimas. 4 paveiksle – kombinuotos šėrimo sistemos prieaugio kitimas, 5 paveiksle – intensyvios šėrimo sistemos kitimas.
3 pav. Ekstensyvios šėrimo sistemos vidutinio prieaugio kitimas tyrimo metu 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,276 1,007 1,189 K g /d
21 Remiantis duomenimis, tyrimo metu galvijų svoris sumažėjo 0,269 kg/d, bet baigus tyrimą jis pakilo 0,182 kg/d. Baigus tyrimą ekstensyvios šėrimo sistemos vidutinis prieaugis nepasiekė kontrolės pradžioje buvusio prieaugio. Palyginus prieaugį pradedant tyrimą ir jį baigus, galima daryti išvadą, kad vidutinis prieaugis sumažėjo 7,3 proc.
4 pav. Kombinuoto šėrimo sistemos vidutinio prieaugio kitimas tyrimo metu
Įvertinus kombinuoto šėrimo sistemos vidutinį prieaugį, viso tyrimo metu jis kito labai nežymiai. Palyginus prieaugį pradedant tyrimą ir jį baigus, stebimas vos 0,08 proc. sumažėjimas.
5 pav. Intensyvios šėrimo sistemos vidutinio prieaugio kitimas tyrimo metu 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,32 1,315 1,319 K g /d
Pradedant tyrimą Tyrimo metu Baigus tyrimą
0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 1,283 1,557 1,373 Kg /d
22 Intensyvios šėrimo sistemos vidutinis prieaugio kitimas tyrimo metu akivaizdesnis. Tyrimo metu, lyginant su prieaugiu pradedant pradedant, stebimas 0,274 kg/d padidėjimas. Vis dėlto tyrimo pabaigoje matomas beveik 13,5 proc. vidutinio prieaugio sumažėjimas, lyginant su tyrimo metu buvusiu vidutiniu prieaugiu. Palyginus tyrimo pradžioje ir pabaigoje esančius prieaugius, galima daryti išvadą, kad vidutinis prieaugis viso tyrimo metu padidėjo 7 proc.
23 3.2. Galvijų amžius
Ekstensyvaus šėrimo grupėje skersti buvo 12,8–16,9 mėnesių amžiaus jaučiai (6 pav.).
6 pav. Paskerstų galvijų amžius mėnesiais
Remiantis paveikslo duomenimis, ekstensyvios šėrimo sistemos paskerstų galvijų amžiaus vidurkis buvo 15,4 mėn.
Kombinuoto šėrimo grupėje buvo skersti 12,8–15,8 mėn. amžiaus galvijai (7 pav.). 13 16,5 12,8 16,7 15,7 15,7 16,2 16,9 14,8 15,4 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 E1 E2 E3 E4 E5 E6 E7 E8 E9 E10 Am žius mėn. Galvijo nr. Vidurkis
24 7 pav.Paskerstų galvijų amžius mėnesiais
Kombinuoto šėrimo grupės vidutinis paskerstų galvijų amžius buvo 14,3 mėn. Intensyvaus šėrimo grupėje buvo skersti 12,4–16,7 mėn. amžiaus galvijai (8 pav.).
8 pav. Paskerstų galvijų amžius mėnesiais Šios šėrimo grupės paskerstų galvijų amžiaus vidurkis siekia 14,8 mėn.
Įvertinus visų šėrimo sistemų amžiaus vidurkius, ekstensyvios šėrimo grupės vidurkis buvo didžiausias (9 pav.). 14,1 13,1 14,3 14,2 15,2 15,8 12,8 14,2 15,3 14,1 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 K1 K2 K3 K4 K5 K6 K7 K8 K9 K10 Amž ius mėn. Galvijo nr. Vidurkis 14,8 16,1 14 12,4 14,3 16,7 14,8 14,9 16,3 13,8 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 I1 I2 I3 I4 I5 I6 I7 I8 I9 I10 Amž ius mėn. Galvijo nr. Vidurkis
25 9 pav. Šėrimo sistemų amžiaus vidurkis mėnesiais
Mažiausias amžiaus vidurkis buvo kombinuoto šėrimo sistemoje, antroje vietoje – intensyvios šėrimo sistemos. Didžiausią ir mažiausią vidurkius skiria 1,1 mėn.
1 2,5 4 5,5 7 8,5 10 11,5 13 14,5 16
Ekstensyvus šerimas Kombinuotas šėrimas Intensyvus šėrimas 15,4 14,3 14,8 A m ži us m ėn. Šėrimo sistema
26 3.3. Galvijų svoris ir skerdenų išeiga
Ekstensyvios šėrimo sistemos galvijų svorio vidurkis buvo 610,2 kg, o skerdenų išeiga vidutiniškai svėrė 340,9 kg ir tai sudarė 55,8 proc. (10 pav.).
10 pav. Galvijų gyvasis svoris ir skerdenų svoris (kg) taikant ekstensyvią šėrimo sistemą
Remiantis tyrimo duomenimis, ekstensyvios šėrimo sistemos didžiausias galvijo svoris buvo 677 kg, o mėsos išeiga – 388,7 kg. Tai sudarė 57,4 proc. Mažiausias galvijo svoris buvo 517 kg., jo mėsos išeiga buvo 279,3 kg ir tai sudarė 54 proc. Didžiausią skerdenų išeigą procentaliai pasiekė E2 galvijas. Jo svoris buvo 656 kg, o skerdenų išeiga sudarė 59 proc. Mažiausią skerdenų išeigą pasiekė E5 galvijas. Jo svoris buvo 614 kg, tačiau skerdenų išeiga procentaliai siekė 53,5 proc.
Kombinuoto šėrimo sistemos galvijų svorio vidurkis buvo 594,8 kg. Skerdenų išeiga vidutiniškai svėrė 338,7 kg ir tai sudarė 57 proc. Galvijų gyvasis svoris ir skerdenų svoris pavaizduotas 11 paveiksle.
0 100 200 300 400 500 600 700 E1 E2 E3 E4 E5 E6 E7 E8 E9 E10 517 656 570 620 614 584 671 677 581 612 279,2 387,0 315,2 344,7 328,5 322,9 377,8 388,6 322,5 342,1 Kg Galvijo nr. Gyvasis svoris Skerdenų svoris
27 11 pav. Galvijų gyvasis svoris ir skerdenų svoris (kg) taikant kombinuotą šėrimo sistemą
Didžiausią svorį šioje šėrimo sistemoje pasiekė K10 galvijas. Jo svoris buvo 678 kg, o mėsos išeiga sudarė 56,4 proc. Mažiausią svorį pasiekė K8 galvijas. Jis svėrė 505 kg, o skerdenų išeiga siekė 57 proc. Didžiausią skerdenų išeigą pasiekė K9 galvijas. Jo skerdenų išeiga sudarė 58,3 proc. gyvojo svorio. Mažiausią skerdenų išeigą pasiekė K4, K6 ir K7 galvijai. Jų svoriai skyrėsi, tačiau skerdenų išeiga sudarė 56,2 proc.
Intensyvios šėrimo sistemos galvijų svorio vidurkis buvo 637,8 kg., o skerdenų išeiga vidutiniškai siekė 360 kg ir tai sudarė 57,1 proc. (12 pav.).
0 100 200 300 400 500 600 700 K1 K2 K3 K4 K5 K6 K7 K8 K9 K10 518 610 595 583 630 665 554 505 610 678 296,8 352,0 345,1 327,7 354,7 373,7 311,4 287,9 355,6 382,4 Kg Galvijo nr. Gyvasis svoris Skerdenų svoris
28 12 pav. Galvijų gyvasis svoris ir skerdenų svoris (kg) taikant intensyvią šėrimo sistemą
Įvertinus tyrimo duomenis galima teigti, kad didžiausią gyvąjį svorį pasiekė I6 galvijas. Jo svoris buvo 759,0 kg., o skerdenos sudarė 56,5 proc. Mažiausiai svėrė I10 galvijas. Jo svoris siekė 538,0 kg., tačiau skerdenų išeiga sudarė 58,3 proc. Nors galvijas svėrė mažiausiai, skerdenų išeiga procentaliai nenusileido kitiems tyrime dalyvavusiems galvijams. Didžiausią skerdenų išeigą (intensyvios šėrimo sistemos) procentaliai pasiekė I8 galvijas (59 proc.) Tai buvo didžiausia išeiga iš visų tyrime dalyvavusių galvijų. Mažiausią skerdenų išeiga šioje šėrimo sistemoje buvo 55,3 proc., ją pasiekė I9 galvijas.
Visų gyvūnų gyvasis vidutinis svoris buvo 614,3 kg (SD = 58,07), o vidutinis skerdenų svoris – 347,3 kg (SD = 34,97) Šėrimo sistemų grupių gyvojo svorio, skerdenų svorio bei išeigos procentais palyginimas pateikiamas 13 paveiksle. 0 100 200 300 400 500 600 700 800 I1 I2 I3 I4 I5 I6 I7 I8 I9 I10 619 699 636 550 653 759 638 640 646 538 344,2 406,1 355,5 310,2 376,8 428,8 370,0 377,6 357,2 313,7 Kg Galvijo nr. Gyvasis svoris Skerdenų svoris
29 13 pav. Šėrimo sistemų duomenų vidurkių palyginimas
Gyvasis svoris ir skerdenų svoris buvo didžiausias šeriant intensyvia šėrimo sistema, o mažiausias – kombinuota šėrimo sistema. Lyginant skerdenų išeigą procentaliai, mažiausias procentas užfiksuotas taikant ekstensyvią šėrimo sistemą, o didžiausias – intensyvią šėrimo sistemą. Vis dėlto tyrimu nustatyta, kad gyvūnų grynasis svoris (p = 0,252) ir skerdenų svoris (p = 0,210) statistiškai reikšmingai nesiskiria.
0 100 200 300 400 500 600 700
Gyvasis svoris Skerdenų svoris Išeiga proc. 610,2 340,9 55,8 594,8 338,7 57,0 637,8 364,0 57,1 Kg
30 3.4. Skerdenų pH
Ekstensyvios šėrimo sistemos skerdenų vidutinis pH buvo 5,52 (14 pav.).
14 pav. Ekstensyvios šėrimo sistemos skerdenų pH
Šioje šėrimo sistemoje tarp variantų reikšmingų skirtumų nenustatyta (p > 0,05), nors didžiausias 5,6 pH buvo E2, E4 bei E8 galvijų skerdenose, o mažiausias 5,4 pH – E10 variante.
Kombinuotos šėrimo sistemos skerdenų pH vidurkis buvo 5,61 (15 pav.)
5,5 5,6 5,5 5,6 5,5 5,5 5,5 5,6 5,5 5,4 1 2 3 4 5 6 E1 E2 E3 E4 E5 E6 E7 E8 E9 E10 pH Galvijo nr. Vidurkis
31 15 pav. Kombinuotos šėrimo sistemos skerdenų pH
Kombinuotoje šėrimo sistemoje tarp variantų statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p > 0,05). Didžiausias pH nustatytas K9 variante, jis buvo 5,9. Mažiausias 5,5 pH buvo nustatytas K4 ir K10 variantuose.
Intensyvios šėrimo sistemos pH vidurkis buvo 5,55 (16 pav.).
16 pav. Intensyvios šėrimo sistemos skerdenų pH
5,6 5,6 5,6 5,5 5,6 5,6 5,6 5,6 5,9 5,5 1 2 3 4 5 6 K1 K2 K3 K4 K5 K6 K7 K8 K9 K10 pH Galvijo nr. Vidurkis 5,5 5,6 5,5 5,6 5,6 5,6 5,6 5,5 5,5 5,5 1 2 3 4 5 6 I1 I2 I3 I4 I5 I6 I7 I8 I9 I10 pH Galvijo nr. Vidurkis
32 Intensyvioje šėrimo sistemoje tarp variantų esminių skirtumų neaptikta (p > 0,05). pH svyruoja nuo 5,5 iki 5,6.
Ekstensyvios, kombinuotos ir intensyvios šėrimo sistemų skerdenų pH vidurkio palyginimas pateiktas 17 paveiksle.
17 pav. Šėrimo sistemų pH vidurkiai
Didžiausias pH – kombinuotos šėrimo sistemos, o mažiausias – ekstensyvios šėrimo sistemos, tačiau statistiškai reikšmingų šėrimo sistemų pH vidurkių skirtumų nenustatyta (p > 0,05).
1 2 3 4 5 6
Ekstensyvus šerimas Kombinuotas šėrimas Intensyvus šėrimas
5,52 5,61 5,55
pH
33 3.5. SEUROP klasifikacija
Galvijai, penimi ekstensyviai, pasiekė AR2 ir AR3 kategorijas (žr. 4 lentelėje ). 4 lentelė. Ekstensyvios šėrimo sistemos galvijų mėsos SEUROP kategorija Galvijo
Nr. Kategorija Nuotrauka (Nuotraukų autorius G. Migonis)
E1 AR2
E2 AR3
34
E4 AR3
E5 AR3
E6 AR3
E7 AR3
35
E8 AR3
E9 AR3
E10 AR3
Visi kombinuotos šėrimo sistemos galvijai pasiekė AR3 kategoriją (5 lentelė).
36 5 lentelė. Kombinuotos šėrimo sistemos galvijų mėsos SEUROP kategorija
Galvijo
Nr. Kategorija Nuotrauka (Nuotraukų autorius G. Migonis)
K1 AR3
K2 AR3
K3 AR3
37
K5 AR3
K6 AR3
K7 AR3
K8 AR3
38
K9 AR3
K10 AR3
Intensyvios šėrimo sistemos galvijai pasiekė AR3 ir AU3 kategorijas (6 lentelė). 6 lentelė. Intensyvios šėrimo sistemos galvijų mėsos SEUROP kategorija Galvijo
Nr. Kategorija Nuotrauka (Nuotraukų autorius G. Migonis)
I1 AR3
39
I2 AR3
I3 AR3
I4 AR3
I5 AR3
40
I6 AR3
I7 AU3
I8 AU3
I9 AU3
41
I10 AU3
Palyginus tirtas šėrimo sistemas, galima daryti išvadą, kad aukščiausią skerdenų SEUROP kategoriją pasiekė intensyvios šėrimo sistemos galvijai.
42 REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu buvo bandoma išsiaiškinti kokią įtaką šėrimas daro produktyvumui ir produkcijos kokybei.
Įvertinus vidutinį prieaugį, gavome tokius rezultatus: ekstensyvios šėrimo sistemos vid. prieaugis sumažėjo 7,3 proc., jis siekė 1,189 kg/d; kombinuoto šėrimo sistemoje vid. prieaugis sumažėjo 0,08 proc., jis siekė 1,319 kg/d; intensyvios šėrimo sistemos vid. prieaugis padidėjo 7 proc., jis siekė 1,373 kg/d. Apibendrinus duomenis, galima teigti, kad intensyvaus šėrimo sistema yra efektyviausia vidutinio prieaugio atžvilgiu.
2021 metais, Baltos avies kooperatyve buvo vykdomas kontolinis augimas, kuriame buvo tirta Angus galvijų vidutinis prieaugis kg/d. Galvijai buvo šerti kombinuota šėrimo sistema ir vidutniškai pasiekė 1,374 kg/d. Palyginus šiuos rezultatus matome, kad prieaugis kg/d kombinuotoje šėrimo sistemoje skyrėsi nežymiai - 0,06 kg/d, o intensyvioje šėrimo sistemoje buvo beveik identiškas, skyrėsi vos 0,001 kg/d. Galime daryti išvadas, kad atliktų tyrimų rezultatai sutampa, tai reiškia, kad gauti rezultatai yra tikslūs. Tačiau palyginus ekstensyvios šėrimo sistemos gautus duomenis su kontrolinio auginimo duomenimis, matome, kad skirtumas siekia 0,184 kg/d. Ekstensyviai penimi galvijai pasiekia žymiai mažesnius rezultatus vidutinio prieaugio atžvilgiu.
2009 metais, Vigilijaus Juknos, Česlovo Juknos, Nijolės Pečiulaitieniės bei Egidijus Kerinas buvo atliktas tyrimas galvijų lyties ir amžiaus įtaka skerdenų išeigai ir raumeningumo klasei nustatyti [34]. Tyrimo metu buvo nustatyta , kad buliai iki 16 mėn. amžiaus pasiekia: 320,3±0,31 kg masę; 155,0±0,15 skerdenų masę; 48,4±0,02 skerdenų išeigą proc. [36].
Tyrime, atliktame Baltos avies kooperatyve, gauti tokie rezultatai: ekstensyvios šėrimo sistemos vidutinis amžiaus vidurkis – 15,4 mėn., vid. gyvasis svoris – 610,2 kg., vid. skerdenų svoris – 340,9 kg., išeiga – 55,8 proc.; kombinuotos šėrimo sistemos vidutinis amžiaus vidurkis – 14,3 mėn., vid. gyvasis svoris – 594,8 kg., vid. skerdenų svoris – 338,7 kg., išeiga – 57,0 proc.; intensyvios šėrimo sistemos vidutinis amžiaus vidurkis – 14,8 mėn., vid. gyvasis svoris – 637,8 kg., vid. skerdenų svoris – 364,0 kg., išeiga – 57,1 proc. Geriausius rezultatus pasiekė intesyviai penimi galvijai.
Palyginus šiuos rezultatus su Juknos bei kt. atliktu tyrimu, matome, kad gyvoji masė bei skerdėnų masė, beveik visose šėrimo sistemose pasiekta dvigubai didesnė, o skerdenų išeiga beveik 10 proc. didesnė. Todėl galime teigti, kad visų šėrimo sistemų pasiekti rodikliai yra aukšti.
43 Šėrimo sistemų pH vidurkiai nustatyti: ekstensyvioje šėrimo sistemoje – 5,52; kombinuotoje šėrimo sistemoje – 5,61; intensyvioje šėrimo sistemoje 5,55. V. Juknos teigimu, mėsa, kurios pH yra iki 5,6-6,0 yra geriausia ir išsilaiko ilgesnį laiką [19]. Jo atliktais tyrimais nustatyta, kad atvėsintų skerdenų pH buvo >5,9 [19]. Taigi, galime daryti išvadas, kad mūsų atliktame tyrime, pH rodikliai yra puikūs.
Vertinant skerdenas pagal SEUROP klasifikaciją, 10 proc. ekstensyviai penimų galvijų pasiekė AR2 ir 90proc. - AR3 kategoriją. Tai reiškia, kad raumeningumas geras (R), o riebalingumas žėmas (2) ir vidutinis (3). Įvertinus duomenis, galime daryti išvadas, kad ekstensyviai penimi galvijai sukaupia mažiau rieblinės masės. Visi kombinuotai penimi galvijai pasiekė AR3 kategoriją. Raumeningumas geras (R), riebalingumas vidutinis (3). Palyginus su ekstensyvia šėrimo sistema, matome, kad pasiekti geresni rezultatai ir didesnė dalis kombinuotai penimų galvijai sukaupė daugiau riebalų. 60 proc. intensyviai penimų galvijų pasiekė AR3 kategoriją ir 40 proc. - AU3 kategoriją. Tai reiškia, kad 4 galvijai pasiekė labai gerą raumeningumo klasę (U) ir vidutinę riebalingumo klasę (3).
ŽŪIKVC 2018 metų duomenimis R raumeningumo klasę pasiekė 12,66 proc. tirtų galvijų, U raumeningumo klasę pasiekė tik 2,63 proc. tirtų galvijų. Palyginus ŽŪIKVC duomenis ir tyrimo rezultatus, galime teigti, kad visi tirti galvijai pasiekė labai gerus rezultatus [35].
44 IŠVADOS
Apibendrinus tyrimą galima padaryti šias išvadas:
1. Parinkus tris skirtingas šėrimo sistemas ir jas palyginus, galime teigti, kad intensyvaus šėrimo sistema pasiekė geriausius rezultatus.
2. Pradedant tyrimą, didžiausias vidutinis prieaugis buvo kombinuota šėrimo sistema penimų galvijų -1,32 kg/d, o baigus tyrimą – intensyvia šėrimo sistema penimų galvijų – 1,373 kg/d.
3. Didžiausią vid. gyvajį svorį - 637,8 kg, tyrimo metu pasiekė intensyviai penimi galvijai, antroje vietoje – ektensyviai penimi galvijai, tyrimo metu jie pasiekė 610,5 kg vid. gyvajį svorį, o trečioje – kombinuota šėrimo sistema penimi galvijai, kurie pasieke 594,8 kg vid. gyvajį svorį.
4. Didžiausia skerdenų išeiga buvo pasiekta intensyviai penimų galvijų, ji vidutiniškai sudarė 57,1 proc. Tačiau ektensyviai penimi galvijai atsiliko vos 0,1 proc., jų pasiekta vid. išeiga sudarė 57,0 proc.
5. Skerdenų pH geriausias buvo kombinuota šėrimo sistema penimų galvijų, vidutiniškai jis sudarė 5,61. Intensyviai penimų galvijų vid. pH – 5,55; ekstensyviai penimų galvijų vid. pH – 5,52. Esminių skirtimų nenustatyta, pH statistiškai reikšmingai nesiskiria.
6. Aukščiausia skerdenų EU kategorija buvo AU3 ir ją pasiekė intensyviai penimi galvijai. 60 proc. intensyviai penimų galvijų pasiekė AR3 kategoriją ir 40 proc. - AU3 kategoriją.
45 PRAKTINĖ REKOMENDACIJA
Siekiant aukščiasių rezultatų ir norint gauti geriausios kokybės produkciją, rekomenduojama galvijus šerti intensyviai. Tačiau, rekomenduojama atsižvelgti į galvijo veislę, amžių, lytį, laikymo sąlygas bei skerdimo sąlygas.
46 LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Wanapat M, Cherdthong A, Phesatcha K, Kang S. Dietary sources and their effects on animal production and environmental sustainability. Animal Nutrition; 2015, p. 1:96-103.
2. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Gyvūnų ir pašarų apskaitos portalas; 2021. [Elektroninis išteklius] [žiūrėta 2021 m. vasario 4 d.]. Prieiga per internetą: https://www.vic.lt/gpsas-apskaita/ .
3. Jukna V. Beef Meat Production And Quility Of The Lithuanian Red Cattle And Their Hybrids. Veterinarija Ir Zootechnika; 2002, p. 20:3.
4. Jukna V, Jukna Č, Pečiulaitienė N, Prusevičius V. Lietuvoje veisiamų mėsinių galvijų ir jų mišrūnų mėsos kokybė. Specializuotas leidinys mėsinių galvijų augintojams. Gyvulininkystės katedra Veterinarijos akademija, LSMU; 2016.
5. Resconi VC CM. Font i Furnols M, Montossi F, Sanudo C, Sensory quality of beef from different finishing diets. Meat Science; 2010, p. 86: 865-869
6. Valaitienė V. Galvijų ir kiaulių genotipo įtaka mineralinių medžiagų kiekiui mėsoje ir jų koreliacija su mėsos kokybe. Daktaro disertacija. Kaunas; 2014.
7. Skimundris V. Skerdimo produktų technologija. Vilnius: Žuvėdra; 2000.
8. Jukna V. Galvijų ir kiaulių mėsos produkcijos gerinimas. Monografija. Kaunas: Ūkininko patarėjas; 2017.
9. Viera C, Cerdeno A, Serrano E, Lawin P, Mantecon AR. Breed and ageing extent on meat carcass and meat quality of beef from adult steers (oxen). Livestock Science; 2007p. 107:62-69.
10. Jodokienė L, Nenortaitė R. Svarbiausi mėsinių galvijų šėrimo aspektai. Specializuotas leidinys mėsinių galvijų augintojams; 2017, p.
11. Jukna Č. Mėsinių veislinių galvijų prieauglio auginimo technologijos; 2006.
12. Jodokienė L, Nenortaitė R. Svarbiausi mėsinių galvijų šėrimo aspektai. Specializuotas leidinys mėsinių galvijų augintojams; 2017, p.
13. Lietuvos Resbublikos žemės ūkio ministerija. Gyvulių skerdenų klasifikavimas; 2002. [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2021m. kovo 2d.]. Prieiga per internetą: https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/zemes-ir-maisto-ukis/maisto-pramone/mesos-pramone/gyvuliu-skerdenu-klasifikavimas-2
14. Komisijos reglamentas, kuriuo nustatomos išsamios bendrijos galvijų, kiaulių ir avių skerdenų klasifikavimo skalių taikymo ir pranešimo apie tų skerdenų kainas taisyklės; 2008 [elektroninis
47 išteklius] [žiūrėta 2021 m. kovo 2 d.]. Prieiga per internetą: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:02008R1249-20170711&from=FR#tocId47
15. Domingues J.L, Nunez AJC, Gomes RC, Valinote AC, Silva SL, Pereira ASC, Nogueira Filho JCM. Effect of high oil corn inthe diets of Nellore steers on growth performance, carcass sharacteristics, meat quality, and longissimus muscle fatty acid profile. Livestock Science 2015; p. 74:31-38.
16. Baba Y, Kallas Z, Costa-Font, M, Gil JM, Realini CE. Impact of hedonic evaluation on consumers preferences for beef attributes including its enrichment with n-3 and CLA fatty acids. Meat Science; 2016, p. 111:9-17.
17. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija; 2008. [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2021 m. kovo 8 d.]. Prieiga per internetą: http://www.zum.lt/min/Informacija/dsp_news.cfm?News.
18. Jukna Č, Jukna V. Mėsinių galvijų auginimas. Kaunas: Terra Publica; 2004./ Jukna Č. Šarolė veislės galvijų produktyvumo tipai. Mano ūkis; 2009, p.
19. Prusevičius V. Mėsinių veislių galvijų lietuvos populiacijų mėsos produkcijos palyginamasis vertinimas. Daktaro disertacija. Kaunas; 2018.
20. Jamieson A. Vadovas mėsinių galvijų augintojui; 2013, p. 103-105.
21. Živatkauskienė V. Mėsinės galvijininkystės sektoriaus apžvalga. Specializuotas leidinys mėsinių galvijų augintojams; 2017.
22. Prieto N, Nerajas EA, Richardson RI, Ross DW, Hyslop JJ, Simma G, Roehe R. Predicting beef cuts composition, fatty acids and meat quality characteristics by spiral computed tomography. Meat Science; 2010, p. 86:770-779.
23. Andersen HJ, Oksbjerg N, Therhikdsen M. Potential quality control tools in the production of fresh pork, beef and lamb demanded by the European soviety. Livest Prod Science; 2005, p. 94:103-125. 24. Olaoye OA. Meat: An overview of its composition, biochemical changes and associated microbial
agents. International Food Research Journal; 2011, p. 18:877-885.
25. Pearce KL, Rosenvold K, Andersen HJ, Hopkins DL. Water distribution and mobility in meat during the conversion of muscle to meat and ageing and the impacts on fresh meat quality attributes. Meat Science; 2011, p. 89:111-124.
26. Jukna Č, Jukna V, Pečiulaitienė N, Riškevičienė V, Korsukovas A. Effect of genotype on growth intensity and meat quality of bulls. Veterinarija ir zootechnika; 2010, p. 50:23-27.
48 27. Aaslyng MD. Trends in meat consumption and the need for fresh meat and meat products of improved quality. In: J. P. Kerry, D. Ledward, editor. Improving the sensory and nutritional quality of fresh meat Cambridge: Woodhead Publishing; 2009, p. 3-8.
28. Nardone A VF. Effects of changing production methools on quality of meat, milk eggs. Livestosk Production Sciense; 1999, p. 59:165-172.
29. Grunert K, Bredahl L, Brunso K. Consumer perception of meat quality and implications for product development in the meat sector. Meat Science; 2004, p. 66:259-273.
30. Cuvelier C, Clinquart A, Hocquette JF, Cabaraux JF, Dufrasne I, Istasse L, Hornick. JL. Comparison of composition and quality traits of meat from young finishing bulls from Belgian Blue, Limousin and Aberdeen Angus breeds. Meat Science; 2006, p. 74:521-531.
31. Isdel E, Allen P, Doherty AM, Butler F. Color stability of 6 beef museles stored in a modified atmosphere mother pack system with oxygen scavenges. International Journal of Food Science and Technology; 1999, p. 34:71-80.
32. Serga X, Gil M, Gispert M, Guerrero L, Oliver MA, Sanudo C, Campo MM, Panena B, Olleta JL, Quintanilla R, Piedrafita J. Charaterisation of young bulls of the Bruna dels Pirineus cattle breed (selected from old Brown Swiss) in relatio to carcass meat quality and biochemical traits. Meat Science; 2004, p. 66:424-436.
33. Jukna Č, Jukna V. Mėsinių galvijų auginimas; 2004.
34. Jukna V. Įvairių veiksnių įtakos galvijų skerdenų ph dydžiui tyrimas ir rekomendacijų jos mažinimui paruošimas; 2015.
35. Knaus W, Wlcek S, Yollitsch W. Zur Situation derFütterung in der ökologischen Tierhaltung. Tarpt. moksl. konf. „Gyvulių mitybos indėlis įprastinės ir ekologinės gyvulininkystės vystymui Lietuvoje“ pranešimų medžiaga. Kaunas; 2004.
36. Jukna V, Jukna V, Pečiulaitienė N, Kerinas E. Galvijų lyties ir amžiaus įtaka skerdenų išeigai ir raumeningumo klasei; 2009.
37. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. 2018-05-14 2018 m. I ketvirčio galvijų skerdenų klasifikavimo rezultatų Lietuvoje apžvalga. [Elektroninis išteklius] [žiūrėta 2021 m. balandžio 4 d.]. Prieiga per internetą: https://www.vic.lt/zumpris/2018/05/14/2018-05-14-2018-m-i-ketvircio-galviju-skerdenu-klasifikavimo-rezultatu-lietuvoje-apzvalga/.
