1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS
APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA
Vaidotas Bitinas
Ryšys tarp žaidimo internete sutrikimo ir dėmesio-hiperaktyvumo sutrikimo simptomų pasireiškimo tarp Kauno gimnazijų moksleivių.
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas:
prof. Rūta Ustinavičienė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4 2. SUMMARY ... 6 3. PADĖKA ... 7 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 75. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7
6. SANTRUMPOS ... 8 7. SĄVOKOS ... 9 8. ĮVADAS ...10 9. DARBO TIKSLAS ...12 10. DARBO UŽDAVINIAI ...12 11. LITERATŪROS APŽVALGA ...13 11.1. ELGESIO PRIKLAUSOMYBĖS ...13
11.2. ŽAIDIMO INTERNETE SUTRIKIMAS (IGD) ...14
11.3. ŽAIDIMO INTERNETE SUTRIKIMO (IGD) KRITIKA ...14
11.4. TLK-11 ŽAIDIMŲ SUTRIKIMAS ...15
11.5. TLK-11 ŽAIDIMŲ SUTRIKIMO (ANG. GAMING DISORDER) KRITIKA ...16
11.6. DĖMESIO-HIPERAKTYVUMO SUTRIKIMO SINDROMAS ...17
11.7. ADHD IR IGD RYŠYS...18
12. TYRIMO METODIKA ...20
13. REZULTATAI ...24
13.1. TIRIAMŲJŲ CHARAKTERISTIKA ...24
13.2. TIRIAMŲJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL IGD SIMPTOMUS ...24
13.3. TIRIAMŲJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL ADHD SIMPTOMŲ GRUPES ...26
13.4. IGD IR ADHD SIMPTOMŲ TARPUSAVIO SĄSAJOS ...26
14. REZULTATŲ APTARIMAS...28
3
14.2. DĖMESIO IR HIPERAKTYVUMO SUTRIKIMO SINDROMO SIMPTOMŲ PASIREIŠKIMAS ...28
14.3. IGD IR ADHD SIMPTOMŲ SĄSAJOS ...29
14.4. TYRIMO LIMITAI ...29
15. IŠVADOS ...31
16. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...32
17. LITERATŪROS SĄRAŠAS ...33
4
1. SANTRAUKA
Autorius: Vaidotas Bitinas
Darbo pavadinimas: Ryšys tarp žaidimo internete sutrikimo ir dėmesio-hiperaktyvumo
sutrikimo simptomų pasireiškimo tarp Kauno gimnazijų moksleivių.
Tyrimo tikslas: Nustatyti ar yra ryšis tarp žaidimo internete sutrikimo ir dėmesio ir
hiperaktyvumo sutrikimo simptomų pasireiškimo.
Metodai ir tyrimo dalyviai: Naudojant anonimines anketas atliktas momentinis kiekybinis
tyrimas, kurio metu buvo analizuojams Kauno gimnazijų moksleivių žaidimas kompiuteriu, ADHD ir IGD simptomai.
Rezultatai: Atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog 1% tiriamųjų galima įtarti esant žaidimo internete
sutrikimą. Reikšmingai skyrėsi IGD ir ADHD simptomų skalių balų vidurkiai tarp vyrų ir moterų. IGD vyrų=38.11 vs moterų=30.39. ADHD vyrų=45.83vs moterų=49.64. Koreliacinė analizė rodo statistiškai reikšmingas teigiamas sąsajas tarp visų tyrimo kintamųjų, tačiau sąsaja tarp bendro IGD įverčio ir impulsyvumo įverčio yra menka ir, netiesinės koreliacijos atveju, statistiškai nereikšminga. Tarp bendro IGD įverčio ir bendro ADHD įverčio, taip pat ir tarp bendro IGD ir nedėmesingumo įverčio stebimi vidutinio stiprumo teigiami ryšiai (Pearson=0.216; Spearman=0.139).
Išvados: 1. Pasitvirtino pirmoji (H1) hipotezė. Tarp bendro IGD įverčio ir bendro
nedėmesingumo įverčio stebimi vidutinio stiprumo teigiami ryšiai. 2. Nepasitvirtino antroji hipotezė (H2). sąsaja tarp bendro IGD įverčio ir impulsyvumo įverčio yra menka ir, netiesinės koreliacijos atveju, statistiškai nereikšminga. 3. Nepasitvirtino trečioji hipotezė (H3). Nors bendras ADHD balų vidurkis reikšmingai skyrėsi tarp lyčių, jis buvo aukštesnis pas moteris 49.64 ± 10.38, nei pas vyrus(45.83 ± 8.7). 4. Pasitvirtino ketvirtoji hipotezė (H4). IGD simptomų dažnis reikšmingai skyrėsi tarp lyčių ir vyrai turėjo didesnius skalės balų vidurkių įverčius (38.11 ± 12.28), nei moterys 30.39 ± 10.69.
Praktinės rekomendacijos:
1. Tolesni tyrimai turėtų naudoti validizuotus klausimynus ir ieškoti būdų, kaip gauti objektyvesnius laiko, kurį tyrimo dalyviai praleidžia žaisdami, duomenis. 2. Tolesni tyrimai turėtų naudoti detalius klausimynus, norint išsiaiškinti galimą internetinio žaidimo žanro įtaką tiriamiems kiekybiniams dydžiams. 3. Atliekant tolesnius tyrimus reikia apsvarsyti didesnę tiriamųjų imtį, tam, jog būtų galima statistiškai patikimai ištirti ADHD ir IGD simptomų koreliacijos skirtumus tarp lyčių.
5 Raktiniai žodžiai: dėmesio-hiperaktyvumo sutrikimo sindromas, ADHD, žaidimo internete sutrikimas, IGD, Kaunas.
6
2. SUMMARY
Author: Vaidotas Bitinas
Title: Associations between internet gaming disorder and attention deficit hyperactivit y symptoms: a study of Kaunas city high-school students.
Aim of the study: To assess the link of internet gaming disorder and attention deficit
hyperactivity disorder among Kaunas city high-school students.
Material and methods: Anonymous questionnaires were used in a quantitative study to assess
video game playing, ADHD and IGD symptoms in Kaunas city highschool students.
Results: The study found that 1% of subjects scored high enough to be considered for IGD
diagnosis. There was significant difference between the averages of ADHD and IGD total scores between the genders. IGD men: vyrų=38.11 vs women=30.39. ADHD men=45.83 vs women=30.39. A significant corelations were found between all studied parameters, except for total IGD and total inattention score.
Conclusions: 1. First hypothesis was confirmed (H1). A moderate positive correlation was found
between total IGD score and total inattentiveness score. 2. Second hypothesis was incorrect (H2). A correlation between total IGD score and total impulsivity-hyperactivity score was insignificant. 3. Third hypothesis was incorrect (H3). Total average ADHD score was higher in women: 49.64 ± 10.38, than in men: 45.83 ± 8.7. Fourth hipothesis was confirmed (H4). There was a significant difference of IGD scores between the genders and men had higher average IGD scores than women: 38.11 ± 12.28 vs 30.39 ± 10.69.
Practical recommendations: 1. Further studies should use validated questionnaires and try to
employ more ojective means of determining playtime. 2. Further studies should employ more detailed questionnaires to better examine the effects different genres of games on the variables being studied. 3. Further studies should be done on larger samples, in order to properly assess the correlation differences of ADHD and IGD symptoms between genders.
Key words: attention-deficit hyperactivity disorder, ADHD, internet gaming disorder, IGD,
7
3. PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo baigiamojo magistrinio darbo vadovei prof. Ustinavičienei už suteiktą pagalbą ir patarimus rengiant baigiamąjį magistro darbą.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo. Baigiamasis magistro darbas nebuvo remiamas.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
2019 m. balandžio 17 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras išdavė leidimą moksliniam-tiriamajam darbui atlikti Nr. BEC-MF-372.
8
6. SANTRUMPOS
ADHD – (angl. Attention deficit hyperactivity disorder) dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimo sindromas
APA – Amerikos psichiatrų asociacija
ASRS – (ang. adult ADHD self-report scale) dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimo sindromo savęs vertinimo skalė suaugusiems
DSM-5 – (ang. Diagnostic and statistical manual of mental disorders) diagnostinis ir statistinio psichinių ligų žinynas
GD – (ang. Gaming disorder) žaidimų sutrikimas
IGD – (ang. Internet gaming disorder) žaidimo internete sutrikimas
PIU – (ang.Problematic internet use) problematiškas naudojimasis internetu PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
TLK-10 – Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis leidimas TLK-11 – Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos vienuoliktasis leidimas
9
7. SĄVOKOS
Dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimo sindromas (ang. ADHD) – vystymosi sutrikimas,
pasireiškiantis gebėjimo sutelkti ir išlaikyti dėmesį sutrikimu, sutrikusia impulsų kontrole, bei motoriniu hiperaktyvumu.
Žaidimo internete sutrikimas (ang. IGD) – diagnozė, kuriai Amerikos psichiatrų asociacija
suteikė potencialios diagnozės statusą. Ji skirta individams, kuriems pasireiškia problematiško internetinių žaidimų žaidimo simptomai.
Žaidimų sutrikimas (ang. GD) – diagnozė, kurią Pasaulio sveikatos organizacija ketina įtraukti
į naująjį TLK leidimą, taip suteikiant oficialios diagnozės statusą. Ji skirsta individams, kuriems internetinių ir ne internetinių kompiuterinių žaidimų žaidimas tampa sutrikimu.
10
8. ĮVADAS
Gerėjant interneto prieinamumui ir besivystant kompiuterių technologijoms, naudojimasis kompiuteriu ir internetu pasaulyje nuolatos auga, ypač jaunimo tarpe[1]. Taip pat auga ir laikas, praleistas prie kompiuterinių žaidimų – didžiųjų Vakarų Europos valstybių moksleiviai per savaitę vidutiniškai praleidžia nuo 5,5 iki 10,3 valandų žaisdami[2]. Kartu išaugo ir kompiuterinių žaidimų problematiką nagrinėjančios mokslinės literatūros kiekis. Tyrimai rodo, kad kompiuterinių žaidimų žaidimas daliai žmonių gali tapti problematiška veikla, ypač nepilnamečiams, ir yra siejamas su įvairiomis problemomis, tokiomis kaip sumažėjęs fizinis aktyvumas, prastesnė miego kokybė ar prastesnė psichinės sveikatos būklė[3,4]. Susirūpinimą kelia tai, jog lietuvių psichinės sveikatos būklė yra viena blogiausių Europos Sąjungoje[5].
Per paskutinius tris dešimtmečius buvo bandoma įrodyti sutrikimų, susijusių su naudojimusi kompiuteriu ir internetu, egzistavimą: priklausomybė nuo interneto, kompiuterinių žaidimų priklausomybė, priklausomybė nuo kompiuterių[6]. Tačiau dėl tolesnėje dalyje aptariamų problemų, iki šiol nė vienas šių sutrikimų nepasiekė oficialios diagnozės statuso.
Situacija iš dalies pasikeitė 2013, kai Amerikos psichiatrų asociacijos (APA) sudaromame naujajame diagnostinio ir statistinio žinyno (DSM-5) leidime prie ”galimi/potencialūs sutrikimai“ buvo priskirtas „žaidimo internete sutrikimas“ (ang. internet gaming disorder, IGD). Tai reiškia, kad būsimuose leidimuose IGD gali tapti oficialia diagnoze, tačiau šiuo metu tam nepakanka įrodymų ir reikia daugiau tyrimų[7].
Aktualu, jog Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2019 gegužę balsuos dėl naujos tarptautinės statistinės ligų klasifikacijos (TLK-11) priėmimo, kurioje atsiras nauja oficiali diagnozė – žaidimų sutrikimas (angl. GD gaming disorder). Šis sutrikimas bus priskiriamas prie „sutrikimų dėl priklausomybę sukeliančio elgesio“ ir skirstomas į internetinę ir neinternetinę formas[8, 9].
APA sprendimas įtraukti IGD į potencialių sutrikimų sąrašą buvo sutiktas prieštaringai[10], o PSO sprendimas į TLK-11 įtraukti „žaidimų sutrikimą“ sukėlė dar didesnę kontraversiją[11, 12, 13]. Pasak kritikų, PSO sprendimas formalizuoti GD diagnozę yra skubotas: nėra žinoma sutrikimo etiologija, tikrasis paplitimas, yra baiminamasi normalaus elgesio patalogizavimo[12, 13]. Ši diagnozė skiriasi nuo DSM-V pasiūlyto IGD ir, priešingai nei APA siūlomam IGD, nėra aiškių „žaidimo sutrikimo“ diagnostinių kriterijų, kuriais turėtų vadovautis klinicistai ir tyrėjai.
11 Vienas didžiausių nesutarimų – ar IGD yra atskiras sutrikimas, ar gretutinių psichikos sutrikimų pasekmė/kompensavimas[14, 15]. Mat keli iš jų turi stiprų tarpusavio ryšį su IGD simptomų pasireiškimu. Esant IGD dažnai kartu aptinkami ir padidėję depresijos, nerimo, hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromo (angl. ADHD, attention deficit hyperactivity disorder) lygiai[14, 16]. ADHD yra labai dažnas sutrikimas vaikų tarpe (~5%), kurio negydymas yra siejamas eile neigiamų sveikatos ir socialinės sferos pasekmių[17-19].
Svarbu tai, kad tyrimuose pastebėtas itin artimas ryšys tarp IGD ir ADHD[20, 21]. Kompiuterinių žaidimų žaidėjai su IGD simptomais žymiai dažniau turi ir ADHD simptomų, lyginant su žaidėjais, neatitinkančiais IGD kriterijų, ir IGD simptomų sunkumas teigiamai koreliuoja su ADHD simptomų sunkumu[22, 23]. Taip pat, IGD, kaip ir ADHD, yra dažnesnis vyrų tarpe[24]. Tačiau dėl tyrimų trūkumo nėra aiškus priežastinis ryšys[25].
Trūksta duomenų apie ADHD paplitimą Lietuvoje – iki šiol yra atliktas tik vienas regioninis epidemiologinis tyrimas – Kauno miesto pradinėse mokyklose[26]. Tyrimų apie IGD Lietuvoje atlikta nėra. Tai yra rimta spraga nacionalinėje praktikoje.
Šiuo tyrimu yra norima aprašyti IGD ir ADHD pasireiškimą Kauno gimnazijų moksleiviuose, naudojant kiekybines anketinės apklausas, bei atskleisti IGD ir ADHD simptomų sąsajas.
12
9. DARBO TIKSLAS
Nustatyti ar yra ryšis tarp žaidimo internete sutrikimo, bei dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimo simptomų pasireiškimo tarp Kauno miesto gimnazijų moksleivių.
10. DARBO UŽDAVINIAI
1. Aprašyti IGD simptomų pasireiškimą.2. Aprašyti ADHD simptomų pasireiškimą. 3. Atskleisti IGD ir ADHD simptomų sąsajas.
Hipotezės:
H1: IGD simptomų sunkumas reikšmingai teigiamai koreliuoja su nedėmesingumo simptomų sunkumu. H2: IGD simptomų sunkumas reikšmingai teigiamai koreliuoja su impulsyvumo ir hiperaktyvumo simptomų sunkumu.
H3: ADHD simptomų dažnis bus skirtingas tarp lyčių ir vyrai turės aukštesnius įverčius H4: IGD simptomų dažnis bus skirtingas tarp lyčių ir vyrai turės aukštesnius įverčius
13
11. LITERATŪROS APŽVALGA
11.1. Elgesio priklausomybės
Elgesio priklausomybės, priešingai nei priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms, yra ypač kontraversiškos. Ilgą laiką yra nesėkmingai bandoma įrodyti, jog visa eilė tariamų elgesio sutrikimų turėtų būti pripažinti priklausomybėmis – priklausomybė nuo maisto, sporto, sekso, bėgimo, televizoriaus žiūrėjimo[27]. Tačiau iki šiol, vienintelė oficialiai pripažįstama, ne psichotropinių medžiagų sukelta, priklausomybės diagnozė, tiek DSM-V, tiek TLK-10, yra lošimo sutrikimas.
Sutariama dėl šio sutrikimo apibrėžimo, etiologijos, diagnostikos kriterijų ir pripažįstama, jog azartinių lošimų sutrikimas turi pakankamą empirinį pagrindą, jog būtų klasifikuojamas kaip elgesio priklausomybė. Galima aptikti specifinius smegenų struktūros pokyčius, yra nustatyti rizikos veiksniai, pademonstruota sutrikimo keliama žala individui ir visuomenei, bei yra įrodytas farmakologinio, ir ne farmakologinio gydymo efektyvumas[28].
Kitaip, nei azartinių lošimų sutrikimas, kitos tariamos elgesio priklausomybės (maisto, sekso, bėgimo ir tt.) kyla iš įprastos kasdienės veiklos, todėl nesutariama ar egzistuoja objektyvi ribą tarp normos ir patologijos[29]. Jokia kita tariama elgesio priklausomybė neturi pripažinto teorinio modelio ir pakankamo empirinio pagrindimo būti laikoma oficialia diagnoze.
Kaip minėta prieš tai, per paskutinius tris dešimtmečius yra bandoma įrodyti ir elgesio priklausomybių, susijusių su naudojimusi kompiuteriu ar internetu, egzistavimą – priklausomybė kompiuteriui, video žaidimams, interneto naudojimui. Šių tariamų priklausomybių tyrimai susiduria su tokiomis pačiomis problemomis, kaip ir kitų elgesio priklausomybių tyrimai.
Kaip pavyzdys, problematiškas interneto naudojimas (ang. problematic internet use, PIU) neturi visuotinai pripažintų diagnostinių kriterijų – dėl to, mokslinėje literatūroje randama 18 skirtingų PIU klausimynų[30]. Galiausiai, internetas gali tapti vieta kitai elgesio priklausomybei – problematiškam lošimui[32]. Todėl randamas PIU dažnis svyruoja nuo 1% iki 90%[31].
14
11.2. Žaidimo internete sutrikimas (IGD)
Į 2013 m. išėjusį penktąjį DSM leidimą, apart lošimų sutrikimo, nebuvo įtrauktos jokios kitos elgesio priklausomybės. Tačiau keli galimi sutrikimai yra minimi prie „galimų/potencialių sutrikimų“, kurie sekančiuose leidimuose gali įgauti oficialios diagnozės statusą, bet šiuo metu jiems nepakanka įrodymų ir reikia daugiau tyrimų. Viena iš šių potencialių diagnozių yra žaidimo internete sutrikimas (IGD), kuris galimuose diagnostiniuose kriterijuose apibūdinamas kaip „pastovus ir nepaliaujamas kompiuterinių žaidimų žaidimas, dažnai su kitais žmonėmis internete, sukeliantis kliniškai reikšmingus padarinius arba distresą per paskutinius 12 mėnesius ir atitinka bent penkis iš devynių diagnostinių kriterijų“[7].
IGD Kriterijai:
1) Perdėtas internetinių žaidimų sureikšminimas
2) Abstinencijos simptomai nutraukus žaidimą internete
3) Tolerancija, dėl kurios yra praleidžiamas vis didesnis laiko kiekis prie interneto žaidimų 4) Nesėkmingi bandymai sukontroliuoti žaidimą internete
5) Susidomėjimo ankstesniais hobiais ir kitomis pramogomis praradimas dėl interneto žaidimų 6) Tolesnis žaidimas, nepaisant žinojimo apie gresiančias psichosocialines problemas
7) Šeimos narių, psichoterapeutų ir kitų žmonių apgaudinėjimas susijęs su tuo kiek yra žaidžiama
8) Internetinių žaidimų naudojimas palengvinimui ar pabėgimui nuo neigiamos savijautos 9) Svarbių santykių, darbo, edukacijos ar karjeros galimybių praradimas dėl internetinių
žaidimų.
Skirtingų tyrimo instrumentų randamas IGD dažnis yra tarp 0.3% ir 1%[33].
11.3. Žaidimo internete sutrikimo (IGD) kritika
Amerikos psichiatrų asociacijos(APA) siūloma IGD diagnozė sulaukė kritikos[10]. Kyla natūralus klausimas, kodėl tik žaidimas internete galėtų būti laikomas sutrikimu, bet ne žaidimas neprisijungus prie interneto ar pats interneto naudojimas?
Pasak APA, „priešingai, nei interneto naudojimas, kompiuterinių žaidimų žaidimas praktiškai
15
potencialiai galėtų būti sutrikimas, šiuo metu tam nepakanka įrodymų.“ Amerikos psichiatrų asociacija
teigia, jog žaidimo internete sutrikimo modelis yra specifiškesnis, bei turi geresnį teorinį ir empirinį pagrindimą, nei siūlomi kompiuterio ir interneto naudojimo sutrikimai[34].
Tačiau ir IGD tyrimai turi rimtų metodologinių problemų. Dauguma epidemiologinių tyrimų naudodavo duomenis, surinktus iš internetinių bendruomenių forumų, kuriuose lankosi save priklausomais nuo kompiuterinių žaidimų įvardijantys žmonės, todėl jie neatspindi visos populiacijos[35]. Didžioji dalis atliktų IGD tyrimų galimai turi rimtų statistinių duomenų interpretavimo klaidų[36].
Kritikos sulaukė ir visi dabartiniai siūlomi diagnostikos kriterijai. Apžvalginiuose straipsniuose[10, 37] yra apibendrinama jų kritika: kriterijai yra per daug subjektyvūs ir gali būti skirtingai interpretuojami dėl tarp-kultūrinių ir vidų-kultūrinių skirtumų. Abejojama dėl abstinencijos ir tolerancijos, sukeltos IGD, egzistavimo.
Galiausiai, dalis mokslininkų teigia, jog IGD įtraukimas į DSM-V turi neigiamą efektą tyrimų kokybei. Nors IGD kol kas turi tik potencialios diagnozės statusą ir ateityje gali būti atmesta, jos įtraukimas netiesiogiai patvirtino IGD egzistavimą ir daro įtaką tyrėjams, kurie siekia gauti IGD palankius rezultatus[37].
11.4. TLK-11 žaidimų sutrikimas
Naujajame TLK, psichinių sutrikimų skyriuje esančioje „sutrikimai dėl priklausomybes sukeliančio elgesio“ dalyje yra randami du sutrikimai – azartinių lošimų sutrikimas ir žaidimų sutrikimas, skirstomas į „pagrinde internete(ang. online)“ ir „pagrinde ne internete(non-online)“. Aiškumo labui, reikia paminėti, jog naujasis leidimas vartoja žodį „sutrikimas“ vietoj anksčiau vartoto žodžio „priklausomybė“. TLK-11 žaidimų sutrikimas yra charakterizuojamas pastovia arba pasikartojančia žaidimo elgsena, (sleng. „geiminimas“ ar „video žaidimų žaidimas“), kurie gali būti žaidžiami internete arba be interneto. Ši elgsena pasireiškia:
1) Negalėjimu kontroliuoti žaidimo veiklos (dažnumo, praleisto laiko, trukmės, sustojimo). 2) Vis didesniu prioriteto skyrimu žaidimui, ir tai užgožia kitas kasdienes veiklas ar kitus
pomėgius.
3) Negalėjimu sustoti žaisti, nepaisant dėl to kylančių neigiamų padarinių.
Šis elgesio dėsningumas turi būti pakankamo sunkumo, jog sukelia rimtas problemas asmeniniame gyvenime, šeimos, socialiniame, mokymosi, darbo ar kitose srityse. Šis dėsningumas gali
16 būti pastovus ar pertraukiamas ir pasikartojantis. Toks žaidžiančiojo elgesys ir kiti bruožai turi būti matomi bent per paskutinių 12 mėnesių periodą, tačiau diagnozei reikalingas laiko tarpas gali būti trumpesnis, jei visi diagnostiniai reikalavimai yra patenkinami ir simptomai yra labai sunkūs[8, 9].
11.5. TLK-11 žaidimų sutrikimo (ang. gaming disorder) kritika
PSO ketinimas įtraukti žaidimų sutrikimą (ang. GD) į naująjį TLK-11, taip diagnozei suteikiant oficialų pripažinimą, sulaukė ypač daug kritikos. 2016 pasirodžius žiniai apie PSO planus, daugiau, nei 30 mokslininkų, tiriančių kompiuterinių žaidimų, interneto ir priklausomybių sritį, išplatino bendrą diskusinį straipsnį, kritikuojantį PSO sprendimą[11]. Pagrindiniai kritikų teiginiai:
1) Tyrimų kokybė yra žema.
2) Dabartinis žaidimų sutrikimo apibrėžimo kintamųjų ir požymių konstruktas per daug remiasi medžiagų vartojimo ir lošimo sutrikimo kriterijais.
3) Nėra konsensuso dėl problematiško žaidimo simptomų, jų nustatymo ir įvertinimo.
4) Pats šio sutrikimo formalizavimo veiksmas, net gi tik kaip pasiūlymas, turi neigiamų medicininių, mokslinių, visuomenės sveikatos, visuomeninių ir teisinių pasekmių, kurias reikia įvertinti:
a. Moralinės panikos, susijusios su kompiuterinių žaidimų žala, gali lemti per ankstyvą klinikinės diagnozės taikymą ir teigiamai klaidingų atvejų gydymą, ypač vaikų ir paauglių tarpe.
b. Tyrimai bus linkę turėti išankstinį nusistatymą, patvirtinantį diagnozės egzistavimą, vietoj to, jog tirtų ribas tarp normos ir patologijos.
c. Dauguma kompiuterinių žaidimų žaidėjų, kurie neturi problemų susijusių su žaidimu, bus paveikti stigmos ir, galbūt, net įstatymiškai.
Grupė mokslininkų, dalyvavusių žaidimų sutrikimo diagnozės įtraukimo į naująjį TLK leidimą procese, pateikė atsakymą, kuriame sutiko, jog reikia daugiau aukštesnės kokybės GD tyrimų, tačiau neigė, jog nepakanka įrodymų diagnozės įtraukimui į naująjį TLK leidimą. Kiti argumentai buvo, jog „būtų per didelė žmogiškoji kaina ignoruoti sutrikimą ir jo nepripažinti“ ir „diagnozės standartizavimas
17 Diskusinio straipsnio autoriai 2018 išplatino atsakymą, kuriame praplėtė ir pakartojo savo kritiką, dėl PSO sprendimo:
1) Griežti mokslinių tyrimų standartai šioje srityje vis dar nėra taikomi. Pirma, paprasčiausi pranešimo standartai turi būti pagerinti, nes ne visada yra aiški tyrimuose analizuojamų duomenų kilmė. Antra, duomenų skaidrumas yra mažas. Tik trys iš kelių dešimčių žaidimų sutrikimo tyrimų atvirai dalinasi tyrimų duomenimis ir medžiaga. Trečia, nors literatūroje dauguma studijų yra pristatomos kaip naudojančios konformacinius testus tyrimo klausimams, negalima atmesti galimybės, jog tai iš tikrųjų yra post-hoc analizavimas ir interpretacijos, nes duomenų rinkimo ir analizavimo planai nebūdavo užregistruoti prieš duomenų rinkimą. Kitaip sakant, yra keliamos hipotezės jau po to kai rezultatai yra žinomi. 2) Tik kompiuterinių žaidimų žaidimo, kaip atskiro sutrikimo išskyrimas nėra pagrįstas.
3) Moralinė panika galimai daro įtaką diagnozės formalizavimui ir pats formalizavimas gali dar labiau padidinti moralinę paniką [13].
Nepaisant kritikos, žaidimų sutrikimo diagnozė liko nepakitusi juodraštinėje naujojo TLK-11 versijoje.
11.6. Dėmesio-hiperaktyvumo sutrikimo sindromas
Dėmesio-hiperaktyvumo sutrikimo sindromas yra vienas dažniausių vaikų ir paauglių elgesio sutrikimų, nustatomas 2–7 proc. vaikų bendroje populiacijoje, priklausomai nuo ar vadovaujamasi TLK-10 ar DSM-IV kriterijais[39, 40]. Sutrikimo dažnis įvairiose populiacijos yra panašus.
Sutrikimui būdingi trijų grupių simptomai:
1) Nedėmesingumas (negebėjimas pakankamai ilgai išlaikyti dėmesį, baigti pradėtą darbą); 2) Hiperaktyvumas (nenustygimas vietoje, judėjimas, triukšmavimas);
3) Impulsyvumas (negebėjimas sulaukti savo eilės, savikontrolės trūkumas).
DSM-V klasifikacijoje pagal vyraujančius simptomus išskiriamos trys dėmesio-hiperaktyvumo sutrikimo sutrikimo prezentacijos[7]: hiperaktyvus tipas, kai ryškesni motorinio hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai; nedėmesingas tipas, kai vyrauja dėmesio išlaikymo sutrikimai; mišrus tipas, kuriam būdingi vienodo ryškumo visų grupių simptomai.
ADHD pasireiškia vaikystėje ir didžiajai daliai pacientų trunka visą gyvenimą[41]. Pacientai ypač dažnai skundžiasi nesugebantys planuoti laiko, laikytis grafiko, užbaigti pradėtų darbų, nutraukti
18 dėmesio nuo veiklų, kurios jiems tuo metu yra įdomios. Šie simptomai gali pasirodyti nerimti ir būdingi visiems sveikiems žmonėms, tačiau ADHD turintiems pacientams dėmesio ir impulsų kontrolės trūkumas yra nuolatinis ir pasireiškia visose protinės veiklos ir socialinių santykių sferose. Negydomas ADHD yra siejamas eile neigiamų pasekmių: kelis kartus trumpesne gyvenimo trukme dėl nelaimingų atsitikimų, žymiai dažnesniais antriniais psichikos sutrikimais, prastesniais mokslo ir finansiniais pasiekimais, dažnesniu teistumu, žymiai didesne avarijų rizika vairuojantiems[17-19, 42, 43]. Aktualu, jog gydant, ADHD dažniausiai yra gaunamas atsakas į vaistus. Palaikant ilgalaikį gydymą yra matomas ženklus simptomų sumažėjimas, kuris yra siejamas su individo bendros psichologinės būklės pagerėjimu ir, svarbiausia, ženkliai geresniais akademiniais, financiniais pasiekimais, lyginant su negydomais individais[44, 45].
ADHD dažnai pasireiškia su kartu su kitais psichikos sutrikimais, todėl klinikinėje praktikoje dažnai susiduriama su situacija, kai yra gydomi kiti sutrikimai, iš tikrųjų sukelti ADHD[46].
11.7. ADHD ir IGD ryšys
Yra įrodytas priežastinis ryšys tarp negydomo ADHD ir didesnės rizikos narkotinių medžiagų priklausomybės, bei lošimo sutrikimo išsivystymui [47, 48].
Literatūros analizė, nagrinėjusi IGD ir kitų psichopatologijų pasireiškimą, rado, jog visi aštuoni tyrimai matavę IGD ir ADHD simptomatiką, rado vidutinę arba stiprią koreliaciją [20].
Todėl mokslininkų bendruomenė nesutaria ar IGD yra atskiras noozologinis vienetas, ar ADHD ar kitų sutrikimų pasekmė [10, 11]. Taip pat, nėra aiškus priežastinis ryšys: ar ADHD didina riziką IGD, ar IGD didina ADHD simptomus [49, 50]. Nemanoma, jog IGD sukelia ADHD, nes tam prieštarauja turimas ypatingai didelis kiekis duomenų apie sutrikimo paveldimumą ir neurofiziologijos mechanizmus [51-53].
Ryšio tarp IGD ir ADHD nustatymas turėtų didelę reikšmę klinikinėje praktikoje ir sveikatos politikoje dėl kelių priežasčių: jei paaiškėtų, jog ADHD yra rizikos veiksnys žaidimo internete sutrikimui(IGD) arba, jog IGD blogina dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimo simptomus, galima būtų imtis prevencinių priemonių ar koreguoti gydymą. Prasmingo ryšio neradimas turėtų ir teigiamą pusę – nebūtų didinama moralinė panika žmonių, žaidžiančių kompiuterinius žaidimus, atžvilgiu.
Nors dabar ADHD yra laikomas geriausiai suprantamu ir empiriškai pagrįstu psichikos sutrikimu, ilgą laiką ši diagnozė susidūrė su visuomenės ir net gydytojų bendruomenės priešprieša [54]. Dėl to trūksta duomenų apie ADHD gydymą Lietuvoje – iki šiol yra atliktas tik vienas regioninis epidemiologinis
19 tyrimas, kurio rastas paplitimas vaikų tarpe buvo 5,2% [26]. Todėl šio darbo tikslas yra užpildyti spragą turimuose ADHD ir IGD epidemiologinėse žiniose ir patikrinti teorinį šių sutrikimų pasireiškimo ryšį.
20
12. TYRIMO METODIKA
Tyrimo planavimas (organizavimas):
I etapas – mokslinės literatūros paieška LSMU bibliotekos informacijos ištekliuose, duomenų bazėse – Medline (PubMed), Science Direct ir kt., bei rastos literatūros analizė.
II etapas – dokumentų LSMU Bioetikos centrui ir LSMUL KK Mokslo ir studijų koordinavimo tarnybai pateikimas.
III etapas – duomenų rinkimas iš tyrime dalyvavusių Kauno miesto gimnazijų mokinių.
IV etapas – atliktas duomenų sisteminimas ir statistinė analizė naudojant Microsoft Office Excel
2011 ir SPSS 23.0 programas.
V etapas – rezultatų sisteminimas ir aprašymas bei išvadų formulavimas. VI etapas – baigiamojo magistro darbo pateikimas.
Tyrimo dalyvių atranka:
Įtraukimo kriterijai: moksleivio amžius ≥16 metų; moksleivio sutikimas dalyvauti tyrime. Atmetimo kriterijai: moksleivio amžius <16 metų; moksleivis, nesutikęs dalyvauti tyrime.
Tyrimo objektas:
Penkių atsitiktinai atrinktų Kauno miesto gimnazijų 10 klasių (II gimnazijos klasės) moksleiviai,
dalyvaujantys pamokose apklausos vykdymo metu ir sutikę atsakyti į pateiktus klausimus. Tyrime iš viso dalyvavo 224 Kauno gimnazijų moksleiviai. Vyrai=98, moterys=126. Vidutinis tiriamųjų amžius=16.31 ± 0.50 m (min =16 m, max=18 m).
21
Dalyviai ir procedūra:
Prieš tyrimą buvo gautas LSMU bioetikos centro pritarimas ir mokyklų direktorių raštiškas sutikimas atlikti tyrimą. Kiekvienoje iš 5 tyrime dalyvaujančių gimnazijų, atsitikinai buvo atrinktos dvi 10 klasės (mokinių kiekis klasėse svyravo nuo 14 iki 29), kurioms pamokų metu buvo išdalintos anketos. Prieš pateikiant klausimynus ir prašant juos individualiai užpildyti, mokiniai buvo informuoti, jog klausimynai užtikrina anonimiškumą ir konfidencialumą. Taip pat, visi mokiniai buvo informuoti, jog dalyvavimas tyrime nėra privalomas. Anketos užpildymas truko 10-15 min. Surinkus užpildytas anketas dalyviams buvo padėkota už dalyvavimą tyrime.
Tyrimo metodai:
Tyrimui buvo naudojamos anketos, susidedančios iš ADHD ir IGD klausimynų. Prieš pildant klausimynus dalyviai turėjo užpildyti demografinius duomenis (amžius, lytis), nurodyti kiek laiko pastarųjų 12 mėn. laikotarpyje per savaitę vidutiniškai praleidžia žaisdami internete ir pažymėti iš siūlomų arba įrašyti kokio tipo žaidimus jie dažniausiai žaidžia. Anketa pridėta prieduose (žr. priedas Nr. 1).
Žaidžiamų žaidimų tipas
Po demografinių duomenų ir prieš IGD ir ADHD klausimynus anketa prašė pažymėti dažniausiai žaidžiamus internetinių žaidimų tipus arba įrašyti nepaminėtą žaidimo žanrą. Ši dalis turėjo padėti atskirti respondentus, žaidžiančius internete ir ne internete, tačiau dėl spartaus technologijų vystymosi ir pokyčių žaidimų rinkoje, šios dalies reikšmingumas yra itin ribotas. Absoliuti dauguma naujų ne internetinių žaidimų, kurių pagrindas nėra žaidimas su kitais žaidėjais, vis tiek turi kelis ar daugiau komponentų, anksčiau buvusių būdingų tik internetiniams žaidimams (tokių kaip bendravimas su kitais to paties žaidimo žaidėjais, internetinės žaidėjų bendruomenės, ribota sąveika su kitais žaidėjais). Norint tiksliai įvertinti respondentų žaidžiamus internetinių žaidimų žanrus ir jų galimą sąveikos su kitais to paties žaidimo žaidėjais lygį, reikėtų sukurti itin nuodugnų klausimyną, pritaikytą Lietuvos regionui. Tačiau ši ribota klausimyno dalis, turėjo naudos, nes padėjo atpažinti tyrimo dalyvius, kurie nežaidžia kompiuterinių žaidimų, tačiau kitas veiklas (socialinių tinklų naudojimą, naršymą internete etc.) klaidingai sutapatina su internetinių žaidimų žaidimu ir pagal tai atsakinėja į IGD klausimyną.
22
Neteisingas atsakinėjimas
Ankstesni tyrėjai susidūrė su atsakymo patikimumo problema[55]. Siekiant geriau atpažinti sąmoningai neteisingo anketų pildymo atvėjus buvo įterptas kontrolinis klausimas „per paskutinius metus žaidžiau žaidimą „Star Citizien“, kuris parodė ar dalyviai neatidžiai, ar sąmoningai neteisingai pildė klausimyną. Kadangi šis žaidimas anketos dalinimo metu dar nebuvo prieinamas bendrajai publikai, dalyviai negalėjo teigti, jog yra jį žaidę. Dalyviai, kurie teigiamai pažymėjo klausimą buvo koduojami (1). Dalyviai, kurie nepažymėjo, buvo koduojami (0).
ADHD
Buvo naudojamas vienas iš DSM-V rekomenduojamų dėmesio ir hiperkatyvumo klausimynų. Dėmesio ir hiperkatyvumo sutrikimo simptomai buvo matuojami naudojant ASRS-v1.1.
Instrumentas yra padalintas į devynis klausimus, matuojančius nedėmesingumą ir devynis klausimus, matuojančius hyperaktyvumą-impulsyvumą. Atsakymams buvo naudojama 5 taškų Likerto skalė (nuo “niekada“=1 iki “labai dažnai“=5). Bendra skalių suma buvo gauta sudėjus balus, gautus iš nedėmesingumo skalės (nuo 9 iki 45 balų) ir hyperaktyvumo-impulsyvumo skalės (nuo 9 iki 45 balų). Bendra ADHD skalių suma buvo gauta sudėjus abi skales. Bendra suma galėjo svyruoti nuo 18 iki 90 balų [56]. Klausimyno skalių, matuojančių nedėmesingumą, bei hiperaktyvumą-impulsyvumą vidinio suderinamumo patikimumas yra pakankamas. Cronbach alfa koeficientas=
Viso ADHD klausimyno vidinis suderinamumas taip pat yra pakankamas. Cronbach alfa koeficientas.
IGD
IGD simptomų sunkumas buvo išmatuotas naudojant IGD S9 ilgąją formą, kuri atspindi devynis APA pasiūlytus žaidimo internete sutrikimo kriterijus. Skalė susideda iš dvidešimties teiginių ir naudoja Likerto skalę (nuo “niekada“=1 iki “labai dažnai“=5). Susumavus atsakymus į teiginius, bendra suma gali būti nuo 20 iki 100. Didesnis skaičius siejasi/indikuoja didesnį IGD simptomų sunkumą. Siūloma balų suma, kuri atskiria internetinių žaidimų žaidėjus, potencialiai turinčius sutrikimą, nuo jo neturinčių yra 71 [57]. Klausimyno skalės, matuojančios žaidimo internete sutrikimą, vidinio suderinamumo patikimumas yra pakankamas. Cronbach alfa koeficientas=0.88.
23
Duomenų analizės metodai:
Surinkti duomenys buvo analizuojami naudojant Microsoft Office Excel 2011 ir SPSS (angl.
Statistical Package for Social Science) 23.0 programas. Atliekant statistinius skaičiavimus buvo
naudojami kiekybiniai kintamieji, pasiskirstę pagal nenormalųjį skirstinį, pateikti vidurkiais su standartiniais nuokrypiais (vidurkis ± SN). Dažnis pateiktas procentais (%) ir absoliučiais skaičiais (n). Tiriant reikšmingumą skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p reikšmė buvo mažiau nei 0,05 (p < 0,05).
Vertindamas ryšį tarp IGD ir nedėmesingumo simptomų (H1), bei ryšį tarp IGD ir impulsyvumo ir hiperaktyvumo simptomų atlikau tiesines ir rangines koreliacines analizes.
Vertindamas IGD simptomų įverčius tarp lyčių (H3), bei ADHD simptomų įverčius tarp lyčių (H4) naudojau Stjudento t-testą ir Man-Whitney testą, taip pat apskaičiavau efekto dydžius vidurkių skirtumams (Cohen'o d).
24
13. REZULTATAI
13.1. Tiriamųjų charakteristika
Iš 224 surinktų anketų duomenų analizei buvo panaudotos 211 anketos. Iš 13 į tyrimą neįtrauktų anketų: 3 respondentai neturėjo 16 metų, 9 anketos buvo sugadintos ir vienas teigiamai (koduojamas „1”) atsakė į kontrolinį klausimą.
Iš 211 tolimesnei duomenų analizei buvo atmestos 11 anketų, kuriose respondentai nurodė, jog visiškai nežaidžia internetinių kompiuterinių žaidimų ir nepažymėjo nei vieno iš galimų žaidimų tipų, tačiau IGD klausimyne pažymėjo atsakymus, nesuderinamus su visišku nežaidimu. Dalis (5 iš 11) nurodė, jog socialinių tinklų naudojimą prilygina internetiniams kompiuteriniams žaidimams ir pagal tai pildė IGD klausimyną. Likusieji kitas veiklas klaidingai sutapatino su internetinių žaidimų žaidimu ir pagal tai atsakinėjo į žaidimo internete sutrikimui skirtą klausimyną.
13.2. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal IGD simptomus
1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal demografinius ir simptomų rodiklius
Bendras (n=200) Vyrai (n=92) Moterys (n=108)
Amžius, metais 16.32 ± 0.46 16.30 ± 0.46 16.33 ± 0.47 IGDS-20: bendras 33.95 ± 12.05 38.11 ± 12.28 30.39 ± 10.69 IGDS-20: >71 2 1 1 ASRS: bendras 47.89 ± 9.80 45.83 ± 8.7 49.64 ± 10.38 ASRS: nedėmesingumas 25.67 ± 5.59 24.72 ± 5.31 26.47 ± 5.73 ASRS: impulsyvumas ir hiperaktyvumas 22.25 ± 5.48 21.18 ± 4.84 23.15 ± 5.85
IGDS-20=(ang.) Internet gaming disorder scale 20; ASRS=(ang.) Adult ADHD self-report scale.
Abiejų lyčių IGD simptomų vidurkis, vertinant pagal IGDS-20 klausimyną buvo 33.95 balai, standartinis nuokrypis=12.05.
25
1 pav. IGDS-20 balų pasiskirstymas pagal dažnį tarp vyrų
Moterų IGDS-20 balai svyravo nuo 20 iki 75, o vidutinė reikšmė buvo 30.39 ± 10.69 (žr. 2 pav.).
26 Vyrų tarpe IGD simptomų vidurkis buvo didesnis, nei moterų 38.11 vs 30.39. Taip pat, vyrų tarpe buvo pastebėtas kiek didesnis standartinis nuokrypis: 12.28 vs 10.69.
Tris kartus didesnis kiekis vyrų, nei moterų (6 vs 2), surinko 60 ir daugiau balų, nors analizuotų tyrime dalyvavusių anketų kiekiu, moterų buvo šiek tiek daugiau, nei vyrų (108 vs 92). Dviem vyrams trūko, atitinkamai, 1 ir 2 balų, pasiekti 71 balo ribą, kuri laikoma potencialia sutrikimo riba. Tuo tarpu moterų tarpe artimiausioms dviem tyrimo dalyvėms trūko 10, o vienai 5 balų.
13.3. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal ADHD simptomų grupes
Abiejų lyčių ADHD simptomų vidurkis, vertinant pagal ASRS klausimyną buvo 47.89 balai, standartinis nuokrypis= 9.80.
Vyrų ASRS bendra taškų suma svyravo nuo 23 iki 64, o vidurkis buvo 45.83 ± 8.7. Moterų ASRS balai svyravo nuo 18 iki 77, o vidutinė reikšmė buvo 49.64 ± 10.38. Tiriamųjų grupėse buvo rastas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp simptomų balų vidurkių: vyrų 45.83 vs moterų 49.64. Kartu skyrėsi ir standartiniai nuokrypiai: 8.7 vs 10.38.
13.4. IGD ir ADHD simptomų tarpusavio sąsajos
Siekiant įvertinti tyrimo kintamųjų tinkamumą pasirinktoms statistinėms procedūroms, buvo įvertintas tyrimo kintamųjų skirstinių tipas. Shaporo-Wilk testu nustatyta (2 lentelė), jog IGD įverčių skirstinys reikšmingai skiriasi nuo normaliojo, tačiau visi kiti kintamieji yra pasiskirstę apytikriai normaliai. Dėl to pasirinkta visais atvejais skaičiuoti tiek parametrinę statistiką, tiek ir alternatyvią neparametrinę, taip užtikrinant rezultatų objektyvumą ir suprantamumą.
2 lentelė. Shaporo-Wilk testas
W p
IGDS-20: bendras moterys 0.832 <.001
vyrai 0.954 0.003
ASRS: bendras moterys 0.988 0.384
vyrai 0.988 0.590
ASRS: nedėmesingumas moterys 0.983 0.154
vyrai 0.984 0.329
27
W p
IGDS-20: bendras moterys 0.832 <.001
hiperaktyvumas
vyrai 0.983 0.273
3 lentelėje pateikiami koreliacijos koeficientai tarp tyrimo kintamųjų ir koreliacijos koeficientų 95% pasikliautinieji intervalai. Pateikiami tiek tiesinės, tiek ranginės koreliacijos koeficientai. Koreliacinė analizė rodo statistiškai reikšmingas teigiamas sąsajas tarp visų tyrimo kintamųjų, tačiau sąsaja tarp bendro IGD įverčio ir impulsyvumo įverčio yra menka ir, netiesinės koreliacijos atveju, statistiškai nereikšminga. Tarp bendro IGD įverčio ir bendro ADHD įverčio, taip pat ir tarp bendro IGD ir nedėmesingumo įverčio stebimi vidutinio stiprumo teigiami ryšiai.
3 lentelė. Koreliacijos keoficientai tarp tyrimo kintamųjų
IGDS-20: bendras ASRS: bendras nedėmesingumas ASRS:
ASRS: bendras Pearson's r 0.199 ** —
Viršutinis 95% PI 1.000 —
Apatinis 95% PI 0.087 —
Spearman's rho 0.119 * —
Viršutinis 95% PI 1.000 —
Apatinis 95% PI 0.005 —
ASRS: nedėmesingumas Pearson's r 0.216 *** 0.880 *** —
Viršutinis 95% PI 1.000 1.000 — Lower 95% CI 0.105 0.851 — Spearman's rho 0.139 * 0.877 *** — Viršutinis 95% PI 1.000 1.000 — Apatinis 95% PI 0.026 0.848 — ASRS: impulsyvumas ir hiperaktyvumas Pearson's r 0.129 * 0.876 *** 0.551 *** Viršutinis 95% PI 1.000 1.000 1.000 Apatinis 95% PI 0.015 0.847 0.466 Spearman's rho 0.078 0.868 *** 0.549 *** Viršutinis 95% PI 1.000 1.000 1.000 Apatinis 95% PI -0.036 0.837 0.465 PI-pasikliautinis intervalas * p < .05, ** p < .01, *** p < .001, one-tailed
28
14. REZULTATŲ APTARIMAS
Šiame baigiamojo magistro darbo tiriamajame moksliniame darbe buvo tirtas žaidimo internete sutrikimo, bei dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimo simptomų pasireiškimas tarp Kauno miesto gimnazijų moksleivių ir ieškota sąsajų tarp šių sutrikimų simptomų pasireiškimo.
Analizuoti kiekybinių anoniminių anketų duomenys, gauti iš penkių Kauno miesto gimnazijų moksleivių (≥ 16m.)
14.1. Žaidimo internete sutrikimo simptomų pasireiškimas
Atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog 1% tiriamųjų galima įtarti esant žaidimo internete sutrikimą. Toks pasireiškimo dažnis patenka į kitų šalių epidemiologinių IGD tyrimų rastą intervalą[33]. Reikšmingai skyrėsi IGD simptomų skalių balų vidurkiai tarp vyrų ir moterų. Vyrų=38.11; moterų=30.39. Taip pat, vyrų tarpe buvo pastebėtas kiek didesnis standartinis nuokrypis: 12.28 vs 10.69. Rasti IGD skalių vidurkiai tarp lyčių yra panašūs į rastus kitų šalių tyrimuose[20].
Buvo stebėti skalės balų pasiskirstymo skirtumai tarp lyčių: daugiau moterų, nei vyrų surinko minimalų(20) balų skaičių.
Tačiau daug daugiau vyrų, nei moterų, pagal surinktą IGDS-20 balų skaičių buvo arčiau slenkstinio 71 balo limito, kuris leidžia įtarti esant IGD.
14.2. Dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimo sindromo simptomų pasireiškimas
Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė netikėtą skirtumą ADHD simptomų pasireiškimo dažnyje. Moterų nedėmesingumo ir hiperaktyvumo-impulsyvumo skalių balų vidurkis buvo didesnis, nei vyrų (49.64 vs 45.83). Tai yra netikėta, nes ADHD paplitimas yra dvigubai dažnesnis vyrų tarpe.
Moterims yra teoriškai būdingesni nedėmesingumo, nei impulsyvumo-hiperaktyvumo simptomai, kurie atsispindi aukštesniuose nedėmesingumo balų vidurkiuose[40]. Ši tendencija buvo matoma ir atliktame tyrime: 26.47 vs 23.15.
29 simptomai [40]. Tačiau šio tyrimo metu vyrai taip pat turėjo didesnį nedėmesingumo, nei impulsyvumo-hiperaktyvumo balų vidurkį: 24.72 vs 21.18.
14.3. IGD ir ADHD simptomų sąsajos
Koreliacinė analizė rodo statistiškai reikšmingas teigiamas sąsajas tarp visų tyrimo kintamųjų, tačiau sąsaja tarp bendro IGD įverčio ir impulsyvumo įverčio yra menka ir, netiesinės koreliacijos atveju, statistiškai nereikšminga. Tarp bendro IGD įverčio ir bendro ADHD įverčio, taip pat ir tarp bendro IGD ir nedėmesingumo įverčio stebimi vidutinio stiprumo teigiami ryšiai (Pearson=0.216; Spearman=0.139).
14.4. Tyrimo limitai
Šis tyrimas turi reikšmingų metodologinių suvaržymų. Rimčiausias iš jų yra abejotinas tyrimo dalyvių gebėjimas objektyviai įvertinti kiek laiko jie praleidžia žaisdami žaidimus. Taip pat, ADHD klausimynas buvo tik skreninginio tipo, t. y. didelė bendra atsakymų balų suma leidžia tik įtarti dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimo sindromą. Norint nustatyti šį sutrikimą yra reikalingas nuodugnus vaikų psichiatro ir psichologo ištyrimas, bei detalūs interviu su respondento šeimos nariais ir mokytojais.
Įžanginė anketos dalis taip pat turi trūkumų. Iš reikšmingo skaičiaus respondentų, prilyginusių socialinių tinklų naudojimą kompiuteriniams žaidimams internete ir pagal tai atsakinėjusių IGD skirtą klausimyną, daroma išvada, jog anketos aprašymas nepakankamai aiškiai nurodė atsakyti į klausimus tik remiantis žaidimo internete ypatybėmis.
Gimnazijų, dalyvavusių tyrime atranka irgi turi trūkumų. Trys iš penkių tirtų gimnazijų vykdo moksleivių priėmimo atranką, paremtą mokymosi pasiekimo lygiu. Tai tikriausiai iškreipė tyrimo rezultatus, nes ADHD yra geras prastesnių akademinių pasiekimų prediktorius. Todėl, ADHD ir IGD simptomų dažnis minėtose mokyklose galimai buvo mažesnis, nei likusioje tiriamos populiacijos dalyje.
Taip pat, tyrime atsisakė dalyvauti keturios gimnazijos. Svarbu, jog trys iš atsisakiusių dalyvauti mokyklų nevykdo priėmimo atrankos, paremtos mokymosi pasiekimo lygiu.
Tyrimas neįtraukė demografinės dalies, kuri lanko ne gimnazinio tipo vidurinio mokymosi įstaigas (profesinio mokymo mokyklas), kuriose ADHD ir IGD simptomų dažnis galimai yra didesnis, nei mokymosi įstaigose, vykdančiose mokslo pasiekimo lygiu paremtą priėmimo atranką.
30 Galiausiai, šis tyrimas atspindi tik mažos geografinės ir demografinės Lietuvos moksleivių dalies ypatumus.
31
15. IŠVADOS
1. Pasitvirtino pirmoji (H1) hipotezė. Tarp bendro IGD įverčio ir bendro nedėmesingumo įverčio stebimi vidutinio stiprumo teigiami ryšiai.
2. Nepasitvirtino antroji hipotezė (H2). sąsaja tarp bendro IGD įverčio ir impulsyvumo įverčio yra menka ir, netiesinės koreliacijos atveju, statistiškai nereikšminga.
3. Nepasitvirtino trečioji hipotezė (H3). Nors bendras ADHD balų vidurkis reikšmingai skyrėsi tarp lyčių, jis buvo aukštesnis pas moteris 49.64 ± 10.38, nei pas vyrus(45.83 ± 8.7).
4. Pasitvirtino ketvirtoji hipotezė (H4). IGD simptomų dažnis reikšmingai skyrėsi tarp lyčių ir vyrai turėjo didesnius skalės balų vidurkių įverčius (38.11 ± 12.28), nei moterys 30.39 ± 10.69.
32
16. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Tolesni tyrimai turėtų naudoti validizuotus klausimynus ir ieškoti būdų, kaip gauti objektyvesnius laiko, kurį tyrimo dalyviai praleidžia žaisdami, duomenis.
2. Tolesni tyrimai turėtų naudoti detalius klausimynus, norint išsiaiškinti galimą internetinio žaidimo žanro įtaką tiriamiems kiekybiniams dydžiams.
3. Atliekant tolesnius tyrimus reikia apsvarsyti didesnę tiriamųjų imtį, tam, jog būtų galima statistiškai patikimai ištirti ADHD ir IGD simptomų koreliacijos skirtumus tarp lyčių.
33
17. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. State of online gaming. (2019)Limelight Networks, Inc. Retrieved March 10, 2019, from https://www.limelight.com/resources/white-paper/state-of-online-gaming-2019/
2. Interactive software federation of Europe. (2018) Industry Facts. Retrieved March 10, 2019, from https://www.isfe.eu/sites/isfe.eu/files/gametrack_european_summary_data_2018_q1.pdf
3. Sublette VA, Mullan B. Consequences of play: a systematic review of the effects of online gaming. Int J Mental Health Addictions 2012; 10: 3–23.
4. Toker S, Baturay MH. Antecedents and consequences of game addiction. Computer Human Behav 2016; 55: 668–79.
5. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras (2016). Lietuvos gyventojų sveikatos būklė europos sąjungos šalių kontekste.
6. Young, K. S. (1998). Internet addiction: The emergence of a new clinical disorder. CyberPsychology & Behavior, 1(3), 237-244.
http://dx.doi.org/10.1089/cpb.1998.1.237
7. American Psychiatric Association. Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders. 5th edn. Arlington,
VA: American Psychiatric Publishing, 2013.psl. 795
8. WHO. (2019). Gaming disorder, predominantly offline. Retrieved March 10, 2019, from
https://icd.who.int/browse11/l-m/en#/http%3a%2f%2fid.who.int%2ficd%2fentity%2f718071594 9. WHO. (2019). Gaming disorder, predominantly online. Retrieved March 10, 2019, from
https://icd.who.int/browse11/l-m/en#/http%3a%2f%2fid.who.int%2ficd%2fentity%2f8347362
10. Kuss, D. J., Griffiths, M. D., & Pontes, H. M. (2016). Chaos and confusion in DSM-5 diagnosis of Internet Gaming Disorder: Issues, concerns, and recommendations for clarity in the field. Journal of Behavioral Addictions, 6(2), 103–109. https://doi.org/10.1556/2006.5.2016.062
11. Dunkels, E., Hussain, Z., Markey, P., Colder Carras, M., Coulson, M., Van Rooij, A. J., … Kardefelt-Winther, D. (2016). Scholars’ open debate paper on the World Health Organization ICD-11 Gaming Disorder proposal. Journal of Behavioral Addictions, 6(3), 267–270.
https://doi.org/10.1556/2006.5.2016.088
12. Markey, P. M., & Ferguson, C. J. (2017). Internet Gaming Addiction: Disorder or Moral Panic? American Journal of Psychiatry, 174(3), 195–196. https://doi.org/10.1176/appi.ajp.2016.16121341
34 13. Markey, P., Prax, P., Mills, K. L., Dullur, P., Przybylski, A. K., Shi, J., … Fiskaali, A. (2018). A weak scientific basis for gaming disorder: Let us err on the side of caution. Journal of Behavioral Addictions, 7(1), 1–9. https://doi.org/10.1556/2006.7.2018.19
14. González-Bueso, V., Santamaría, J. J., Fernández, D., Merino, L., Montero, E., & Ribas, J. (2018). Association between internet gaming disorder or pathological video-game use and comorbid
psychopathology: A comprehensive review. International Journal of Environmental Research and Public Health, 15(4), 1–20. https://doi.org/10.90/ijerph15040668
15. Kardefelt-Winther, D. (2016). Conceptualizing Internet use disorders: Addiction or coping process? Psychiatry and Clinical Neurosciences, 71(7), 459–466. doi:10.1111/pcn.12413
16. Kietglaiwansiri, T., & Chonchaiya, W. (2018). Pattern of video game use in children with attention-deficit–hyperactivity disorder and typical development. Pediatrics International, 60(6), 523–528. https://doi.org/10.1111/ped.13564
17. Dalsgaard, Søren & Dinesen Øtergaard, Søren & Leckman, James & Brøbech, Per & Giørtz Pedersen, Marianne. (2015). Mortality in children, adolescents, and adults with attention deficit hyperactivity
disorder: A nationwide cohort study. The Lancet. 10.1016/s0140-6736(14)61684-6.
18. Loe, I. M., & Feldman, H. M. (2007). Academic and educational outcomes of children with ADHD: literature review and proposal for future research. Ambulatory Pediatrics, 32(6)
19. Fletcher, Jason, and Barbara Wolfe. “Long-term consequences of childhood ADHD on criminal activities.” The journal of mental health policy and economics vol. 12,3 (2009): 119-38.
20. González-Bueso, V., Santamaría, J. J., Fernández, D., Merino, L., Montero, E., & Ribas, J. (2018). Association between internet gaming disorder or pathological video-game use and comorbid
psychopathology: A comprehensive review. International Journal of Environmental Research and Public Health, 15(4), 1–20. https://doi.org/10.3390/ijerph15040668
21. Marmet, S., Studer, J., Grazioli, V. S., & Gmel, G. (2018). Bidirectional Associations Between Self-Reported Gaming Disorder and Adult Attention Deficit Hyperactivity Disorder: Evidence From a Sample of Young Swiss Men. Frontiers in Psychiatry, 9(December). https://doi.org/10.89/fpsyt.2018.00649 22. Kietglaiwansiri, T., & Chonchaiya, W. (2018). Pattern of video game use in children with attention-deficit–hyperactivity disorder and typical development. Pediatrics International, 60(6), 523–528. https://doi.org/10.1111/ped.13564
23. Gentile D. Pathological video-game use among youth ages 8 to 18: a national study. Psychol Sci 2009; 20:594–602.
24. Sublette, V. A., & Mullan, B. (2012). Consequences of play: A systematic review of the effects of online gaming. International Journal of Mental Health and Addiction, 10(1), 3–23.
25. Marmet, S., Studer, J., Grazioli, V. S., & Gmel, G. (2018). Bidirectional Associations Between Self-Reported Gaming Disorder and Adult Attention Deficit Hyperactivity Disorder: Evidence From a Sample
35 of Young Swiss Men. Frontiers in Psychiatry, 9(December). https://doi.org/10.89/fpsyt.2018.00649
26. Leskauskas, D., & Kuzmickas, K. (2004). Kauno miesto pradini ų klasi ų moksleivi ų aktyvumo ir dėmesio sutrikimo bei gretutinių psichikos sutrikimų tyrimas, 40(6).
27. Kardefelt-winther, D., Heeren, A., Schimmenti, A., Rooij, A. Van, Maurage, P., Carras, M., … Saint-luc, C. U. (2018). How can we conceptualize behavioral addiction without pathologizing common behaviors? HHS Public Access, 112(10), 1709–1715. https://doi.org/10.1111/add.13763.
28. van Timmeren, T., Daams, J. G., van Holst, R. J., & Goudriaan, A. E. (2018). Compulsivity-related neurocognitive performance deficits in gambling disorder: A systematic review and meta-analysis. Neuroscience and Biobehavioral Reviews, 84(December 2017), 204–217.
https://doi.org/10.1016/j.neubiorev.2017.11.022
29. Maraz, A., Király, O., & Demetrovics, Z. (2015). Commentary on: Are we overpathologizing everyday life? A tenable blueprint for behavioral addiction research. Journal of Behavioral Addictions, 4(3), 151– 154. https://doi.org/10.1556/2006.4.2015.026
30. King DL, Haagsma MC, Delfabbro PH, Gradisar M, Griffiths MD. 2013. Toward a consensus definition of pathological video-gaming: a systematic review of psychometric assessment tools. Clinical Psychology Review :1342 DOI 10.1016/j.cpr.2013.01.002.
31. Starcevic, V., & Aboujaoude, E. (2017). Internet addiction: Reappraisal of an increasingly inadequate concept. CNS Spectrums, 22(1), 7-13. doi:10.1017/S1092852915000863
32. Sirola, A., Kaakinen, M. & Oksanen, A. J Gambl Stud (2018) 34: 1313. https://doi.org/10.1007/s10899-018-9772-0
33. Przybylski, A. K., Weinstein, N., & Murayama, K. (2017). Internet gaming disorder: Investigating the clinical relevance of a new phenomenon. American Journal of Psychiatry, 174(3), 230–235.
https://doi.org/10.1176/appi.ajp.2016.16020224
34. American Psychiatric Association.(2019) Internet Gaming, Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders. 5th edn. Retrieved March 10, 2019, from https://www.psychiatry.org/patients-families/internet-gaming
35. Van den Brink, W. (2017). ICD-11 gaming disorder: Needed and just in time or dangerous and much too early? Journal of Behavioral Addictions, 6(3), 290–292. doi:10.1556/2006.6.2017.040
36. Mihara, S. and Higuchi, S. (2017), Cross‐sectional and longitudinal epidemiological studies of Internet gaming disorder: A systematic review of the literature. Psychiatry Clin. Neurosci., 71: 425-444.
doi:10.1111/pcn.12532
37. Starcevic, V., Király, O., Pallesen, S., & Müller, K. A. I. (2017). Working towards an international consensus on criteria for assessing internet gaming disorder: a critical commentary on Petry et al. (2014) HHS Public Access, 111(1), 167–175. https://doi.org/10.1111/add.13057.
36 38. Achab, S., Chan, E., Bahar, N., Mihara, S., Higuchi, S., Fauth-Bühler, M., … Petry, N. (2017). Gaming disorder: Its delineation as an important condition for diagnosis, management, and prevention. Journal of Behavioral Addictions, 6(3), 271–279. https://doi.org/10.1556/2006.6.2017.039
39. Döpfner, M., Breuer, D., Wille, N. et al. Eur Child Adolesc Psychiatry (2008) 17(Suppl 1): 59. https://doi.org/10.1007/s00787-008-1007-y
40. Willcutt, E. G. (2012). The Prevalence of DSM-IV Attention-Deficit/Hyperactivity Disorder: A Meta-Analytic Review. Neurotherapeutics, 9(3), 490–499. https://doi.org/10.1007/s111-012-0135-8
41. Barkley, R. A., Fischer, M., Smallish, L., & Fletcher, K. (2002). The persistence of attention-deficit/hyperactivity disorder into young adulthood as a function of reporting source and definition of disorder. Journal of Abnormal Psychology, 111(2), 279-289.
http://dx.doi.org/10.1037/0021-843X.111.2.279
42. Baggio, S., Fructuoso, A., Guimaraes, M., Fois, E., Golay, D., Heller, P., … Wolff, H. (2018).
Prevalence of attention deficit hyperactivity disorder in detention settings: A systematic review and meta-analysis. Frontiers in Psychiatry, 9(AUG), 1–10. https://doi.org/10.89/fpsyt.2018.001
43. Curry AE, Metzger KB, Pfeiffer MR, Elliott MR, Winston FK, Power TJ. Motor Vehicle Crash Risk Among Adolescents and Young Adults With Attention-Deficit/Hyperactivity Disorder. JAMA Pediatr. 2017;171(8):756–763. doi:10.1001/jamapediatrics.2017.0910
44. Shaw, M., Hodgkins, P., Caci, H., Young, S., Kahle, J., Woods, A. G., & Arnold, L. E. (2012). A systematic review and analysis of long-term outcomes in attention deficit hyperactivity disorder: Effects of treatment and non-treatment. BMC Medicine, 10(1), 99. https://doi.org/10.1186/1741-7015-10-99 45. Arnold, L. E., Hodgkins, P., Caci, H., Kahle, J., & Young, S. (2015). Effect of treatment modality on long-term outcomes in attention-deficit/hyperactivity disorder: A systematic review. PLoS ONE, 10(2), 1– 19. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0116407
46. Culpepper L, Mattingly G. Challenges in identifying and managing attention-deficit/hyperactivity disorder in adults in the primary care setting: a review of the literature. Prim Care Companion J Clin Psychiatry. 2010;12(6):PCC.10r00951. doi:10.4088/PCC.10r00951pur
47. Molina, B. S. G., Pelham W. E. Jr. (2015). Attention-Deficit/Hyperactivity Disorder and Risk of Substance Use Disorder: Developmental Considerations, Potential Pathways, and Opportunities for Research NIH Public Access, 607–639.
https://doi.org/10.1146/annurev-clinpsy-032813-153722.Attention-Deficit/Hyperactivity
48. Waluk, O.R., Youssef, G.J. & Dowling, N.A. J Gambl Stud (2016) 32: 591. https://doi.org/10.1007/s10899-015-9564-8
49. Hyun, G. J., Han, D. H., Lee, Y. S., Kang, K. D., Yoo, S. K., Chung, U. S., & Renshaw, P. F. (2015). 41 Risk factors associated with online game addiction: A hierarchical model.
37 008.
50. Ferguson, C. J., Coulson, M., & Barnett, J. (2011). A meta-analysis of pathological gaming prevalence and comorbidity with mental health, academic and social problems.
Journal of Psychiatric Research, 45(12), 1573–1578. https://doi.org/10.1016/j. jpsychires.2011.09.005.
51. Faraone, S. V., & Larsson, H. (2018). Genetics of attention deficit hyperactivity disorder. Molecular Psychiatry, 1–14. https://doi.org/10.1038/s41380-018-0070-0
52. Rubia, K. (2018). Cognitive Neuroscience of Attention Deficit Hyperactivity Disorder (ADHD) and Its Clinical Translation. Frontiers in Human Neuroscience, 12(March), 1–23.
https://doi.org/10.89/fnhum.2018.00100
53. Tabarés-Seisdedos, R., Hutton, B., Catalá, M. A., Ridao, M., Núñez-Beltrán, A., Catalá-López, F., … Page, M. J. (2017). The pharmacological and non-pharmacological treatment of attention deficit
hyperactivity disorder in children and adolescents: A systematic review with network meta-analyses of randomised trials. Plos One (Vol. 12). https://doi.org/10.1371/journal.pone.0180355
54. Mahone EM, Denckla MB. Attention-Deficit/Hyperactivity Disorder: A Historical Neuropsychological Perspective. J Int Neuropsychol Soc. 2017;23(9-10):916–929. doi:10.1017/S1355617717000807
55. Przybylski AK. Mischievous responding in Internet Gaming Disorder research. PeerJ. 2016;4:e2401. Published 2016 Sep 13. doi:10.7717/peerj.2401
56. Adler, L. A., Kessler, R. C., & Spencer, T. (2003). Adult ADHD self-report scale-v1. 1 (ASRSv1. 1) symptom checklist. New York, NY: World Health Organization.
57. Pontes HM, Király O, Demetrovics Z, Griffiths MD (2014) The Conceptualisation and Measurement of DSM-5 Internet Gaming Disorder: The Development of the IGD-20 Test. PLOS ONE 9(10): e110137. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0110137
38
18. PRIEDAI
Priedas Nr. 1
Gerbiamas respondente,
Pildydamas šią anketą sutinkate dalyvauti LSMU medicinos fakulteto VI kurso studento atliekamame magistrinio mokslinio darbo tyrime, kuriame yra tiriamas Jūsų žaidimas kompiuteriais ir jo ypatumai.
Jūsų konfidencialumas bus užtikrintas, nes anketa yra anoniminė. Tiriamųjų vardai, pavardės ir kiti asmeniniai duomenys nebus identifikuojami. Tyrimo rezultatai bus skelbiami tik apibendrinti.
Iškilus klausimams apie tyrimą rašykite: [email protected] Amžius: ...
Lytis: …...
Paskutinių 12 mėn. laikotarpyje, kiek laiko vidutiniškai per savaitę praleidi žaisdamas žaidimus (kuriems reikia prisijungimo prie interneto) savo telefone, žaidimų kompiuteryje, asmeniniame kompiuteryje? …...
Kokio žanro žaidimus daugiausiai žaidei per paskutinius 12 mėnesių? Pasirinkite vieną ar kelis atsakymus [X]
Mobiliuosius/casual …. Sporto ….
Lenktynes ….
FPS/pirmojo asmens šaudyklė …. Strategijos ….
On-line FPS/internetines pirmojo asmens šaudykles …. MOBA …. RPG …. MMORPG …. Kovinius/fighting …. Galvosūkių …. kita(įrašykite): ...
39 Ar esi žaidęs „Star Citizien“: taip / ne (pabrauk tinkamą atsakymą)
Prašome Jus atsakyti į visus anketos klausimus. Pažymėkite Jums labiausiai tinkantį atsakymo variantą [X] Klausimas Visiškai nesutinku Nesutinku Nei sutinku, nei nesutinku Sutinku Visiškai sutinku
1 Aš dažnai būnu prastai išsimiegojęs, nes per
ilgai žaidžiu kompiuterinius žaidimus.
2 Aš niekada nežaidžiu kompiuterinių
žaidimų tam, kad pasijusčiau geriau.
3 Per pastaruosius metus aš smarkiai
padidinau laiką, kurį praleidžiu žaisdamas.
4 Kai nežaidžiu, aš jaučiuosi labiau
nervingas.
5 Dėl žaidimų aš praradau susidomėjimą
kitais hobiais.
6 Aš norėčiau sumažinti laiką, kurį praleidžiu
žaisdamas, tačiau aš to negaliu padaryti.
7 Kai nežaidžiu, aš dažnai galvoju apie tai
kaip žaisiu.
8 Aš žaidžiu, nes tai man padeda susitvarkyti
su neigiamomis emocijomis.
9 Aš praleidžiu vis didesnį laiko kiekį
žaisdamas žaidimus.
10 Aš jaučiuosi liūdnas, jei negaliu žaisti
kompiuterinių žaidimų.
11 Aš melavau savo šeimos nariams apie tai,
kiek žaidžiu.
12 Aš nemanau, jog galėčiau nustoti žaisti
kompiuterinius žaidimus.
13 Aš manau, jog kompiuteriniai žaidimai man
tapo daugiausiai laiko užimanti veikla.
14 Aš žaidžiu tam, kad užmirščiau tai, kas man
neduoda ramybės.
15 Aš dažnai manau, jog man nepakanka visos
dienos padaryti viskam, ką noriu padaryti žaidimo pasaulyje.
16 Aš esu linkęs tapti nervingu, jei dėl
kažkokios priežasties negaliu žaisti kompiuterinių žaidimų.
17 Manau, jog kompiuteriniai žaidimai padarė
neigiamą įtaką mano santykiams su artimais žmonėmis.
18 Aš dažnai bandau žaisti mažiau, tačiau man
nepavyksta.
19 Aš žinau, jog mano mokslai nebuvo
neigiamai paveikti kompiuterinių žaidimų žaidimo.
20 Aš manau, jog kompiuterinių žaidimų
žaidimas neigiamai veikia svarbias mano gyvenimo sritis.
40 Atkreipkite dėmesį, jog šiame lape keičiasi galimi atsakymai. Pažymėkite Jums labiausiai tinkantį atsakymo variantą [X]
Klausimas Niekada Retai Kartais Dažnai Labai dažnai
21 Kaip dažnai susiduri su sunkumais kai reikia
užbaigti paskutines projekto dalis, po to kai sunkiausios dalys jau padarytos?
22 Kaip dažnai susiduri su sunkumais kai reikia
užsiimti veikla, kuri reikalauja griežtos organizacijos?
23 Kaip dažnai susiduri su sunkumais, kai reikia
laikytis griežto grafiko?
24 Kai užduotis reikalauja daug protinių
pastangų, kaip dažnai vengi pradėti ją daryti?
25 Kaip dažnai žaidi su savo pirštais ar trepsi
kojomis kai reikia ilgai sėdėti ar laukti?
26 Kaip dažnai tu jautiesi per daug aktyvus ir
norintis daryti dalykus, lyg būtum varomas vidinio variklio?
27 Kaip dažnai padarai klaidų per neatidumą,
darydamas nuobodžią ar sunkią užduotį?
28 Kaip dažnai susiduri su sunkumais išlaikant
dėmesį, kai darai nuobodžią ar pasikartojančią užduotį?
29 Kaip dažnai turi sunkumų susikoncentruojant
į tai, ką tau sako kiti žmonės, net jei jie kalba tiesiai su tavim?
30 Kaip dažnai pameti ar turi sunkumų randant
savo daiktus namuose?
31 Kaip dažnai, būnant susikaupus, tave
išblaško pašaliniai įvykiai arba garsai?
32 Kaip dažnai palieki savo vietą per pamokas
ar kitose situacijose, kuriose yra priimta likti sėdinčiam?
33 Kaip dažnai jautiesi nerimastingas ir per
daug judrus?
34 Kaip dažnai tau sunku atsipalaiduoti, kai turi
laisvo laiko sau?
35 Kaip dažnai pagauni save per daug šnekant
kasdienėse situacijoje?
36 Kai kalbi su kitais žmonėmis, kaip dažnai
pagauni save užbaigiant kitų žmonių
sakinius, dar prieš tai, kai juos užbaigia kiti?
37 Kaip dažnai tau yra sunku išlaukti savo eilės
situacijoje, kuriose reikia laukti eilės?
38 Kaip dažnai pertraukti kitus kai jie yra
užimti?
