LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

AURELIJA STUKAITĖ

OLEOGELIO SU ČIOBRELIŲ ETERINIU ALIEJUMI SUDĖTIES MODELIAVIMAS IR KOKYBĖS VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė Doc. dr. Zenona Kalvėnienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis

OLEOGELIO SU ČIOBRELIŲ ETERINIU ALIEJUMI SUDĖTIES MODELIAVIMAS IR KOKYBĖS VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Doc. dr. Zenona Kalvėnienė

Recenzentas Darbą atliko

Magistrantė Aurelija Stukaitė

TURINYS

SANTRUMPOS ... 5

SANTRAUKA ... 6

SUMMARY ... 7

1. ĮVADAS ... 9

1. 1. Darbo tikslas ir uždaviniai ... 10

1. 2. Darbo naujumas ir praktinė reikšmė ... 10

2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

2. 1. Pėdų grybelis (lot. Tinea pedis) ... 11

2. 1. 1. Epidemiologija ... 12

2. 1. 2. Gydymas ... 12

2. 2. Vaistinis čiobrelis ... 13

2. 3. Čiobrelių eterinis aliejus ... 14

2. 3. 1. Timolis ... 15

2. 4. Geliai ... 16

2. 4. 1. Lipofiliniai geliai (oleogeliai) ... 17

2. 5. Organogelifikuojančios medžiagos ... 17

2. 5. 1. Bevandenis koloidinis silicio dioksidas (Aerosilas) ... 18

2. 6. Gelio susidarymas... 19

2. 7. Oleogelio pagrindai ... 20

2. 7. 1. Natūralus aliejus (alyvuogių aliejus) ... 20

2. 7. 2. Mineralinis aliejus (skystasis parafinas) ... 21

2. 8. Gelių kokybės vertinimas ... 21

2. 9. Literatūros apžvalgos apibendrinimas ... 22

3. TYRIMO METODIKA ... 23

3. 1. Darbe naudotos medžiagos ... 23

3. 2. Darbe naudota aparatūra ir prietaisai ... 23

3. 3. Viskozimetrija ... 23

3. 4. pH reikšmės nustatymas ... 24

3. 5. Oleogelio technologija ... 24

3. 7. Mikrobiologinis tyrimas ... 26

3. 8. Stabilumo tyrimai ... 27

3. 9. Duomenų susisteminimas, apdorojimas ir statistinis įvertinimas ... 27

4. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 28

4. 1. Timolio kiekio nustatymas čiobrelių eteriniame aliejuje ... 28

4. 2. Oleogelio su čiobrelių eteriniu aliejumi sudėties parinkimo principai ... 28

4. 2. 1. I –osios oleogelio serijos gamyba ir kokybės vertinimas ... 29

4. 2. 2. II –osios oleogelio serijos gamyba ir kokybės vertinimas ... 31

4. 3. Mikrobiologinis tyrimas ... 35 4. 4. Stabilumo tyrimai ... 35 4. 4. 1. Išvaizdos vertinimas ... 36 4. 4. 2. pH reikšmės vertinimas ... 36 4. 4. 3. Klampos vertinimas ... 36 4. 5. Rezultatų aptarimas ... 38 5. IŠVADOS ... 40 6. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 41 7. PRIEDAI ... 47

SANTRUMPOS

3D Trijų dimensijų

A° Angstremas

ACN Acetonitrilas

apm Apsisukimai per minutę (angl. revolutions per minute)

cP Centipauzai

ESC Efektyvioji skysčių chromatografija (angl. High – performance liquid chromatography

HPLC)

MMMGM Mažos molekulinės masės gelifikuojanti medžiaga (angl. Low molecular mass gelators

LMMG)

MSK Mažiausioji slopinančioji koncentracija mPa*s Milipaskaliai per sekundę

PEG Polietilenglikolis RI Refrakcijos indeksas

SANTRAUKA

Aurelija Stukaitė. Oleogelio su čiobrelių eteriniu aliejumi sudėties modeliavimas ir kokybės vertinimas. Magistro baigiamasis darbas. Mokslinė vadovė doc. dr. Z. Kalvėnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademija, Farmacijos fakultetas, Vaistų technologijos ir Socialinės farmacijos katedra, Kaunas, 2014.

Pėdų grybelis (lot. Tinea pedis) – tai dermatofitų Trichophyton rubrum, Trichophyton

mentagrophytes ir Epidermophyton floccosum sukeltas lėtinis pėdų, kojų tarpupirščių pažeidimas,

pasireiškiantis odos įtrūkimais, pleiskanojimu, nemaloniu kvapu ir niežuliu. Vaistinio čiobrelio (lot.

Thymus vulgaris L.) eterinis aliejus, savyje turintis timolio (36 – 55 proc.), gali apsaugoti pėdas nuo

grybelio atsiradimo. Čiobrelių eterinį aliejų patogu įvesti į aliejinę terpę, tačiau aliejinius tirpalus naudoti nėra patogu. Todėl šio darbo tikslas pagaminti lipofilinį gelį, skirtą pėdų grybelio prevencijai.

Šis tyrimas apima: 1) timolio kiekio nustatymą čiobrelių eteriniame aliejuje; 2) optimalaus aliejaus ir gelifikuojančios medžiagos santykio parinkimą; 3) pagaminto lipofilinio gelio su čiobrelių eteriniu aliejumi klampos, pH reikšmės ir išvaizdos įvertinimą; 4) oleogelio veiksmingumo nustatymą, atliekant mikrobiologinį tyrimą.

Rezultatai: ESC būdu nustatyta, kad čiobrelių eteriniame aliejuje timolio yra 41,06±0,03 proc. Oleogelio pagrindu nuspręsta naudoti alyvuogių aliejų, nes skystojo parafino ir alyvuogių aliejaus mišinys nesudarė stabilios gelinės struktūros. Pagaminti oleogeliai visą stebėjimo laiką (6 mėn.) išlaikė savo išvaizdą – vientisą struktūrą, skaidrumą, šviesiai geltoną spalvą, čiobrelių kvapą ir pusiau kietą konsistenciją. Atlikus pH reikšmės stebėjimus nustatyta, kad oleogelių pH reikšmė reikšmingai nekito ir išliko atitinkanti žmogaus fiziologinę odos pH reikšmę. Atsižvelgiant į klampos matavimų duomenis nustatyta, kad oleogelių klampa tiesiogiai proporcinga aerosilo koncentracijai ir atvirkščiai proporcinga temperatūrai. Įvertinus klampos procentinį pokytį laikymo metu (6 mėn.), nustatyta, kad stabiliausia klampa oleogelio, kuriame gelifikatoriaus yra 8,5 proc. Oleogelių stabilumo stebėjimo metu nustatyti klampos pokyčiai nėra statistiškai reikšmingi (p>0,05). Mikrobiologinių tyrimų duomenys parodė, kad oleogelis su čiobrelių eteriniu aliejumi Candida albicans mikroorganizmus veikia, kai čiobrelių eterinio aliejaus koncentracija oleogelyje yra 0,05 proc.

Nustačius timolio kiekį čiobrelių eteriniame aliejuje, atsižvelgus į oleogelio išvaizdos, pH reikšmės ir klampos stabilumo stebėjimo rezultatus bei mikrobiologinio tyrimo duomenis, parinkta galutinė oleogelio sudėtis: 0,1 proc. čiobrelių eterinio aliejaus, 8,5 proc. bevandenio koloidinio silicio dioksido ir 91,4 proc. alyvuogių aliejaus.

SUMMARY

Aurelija Stukaitė. The Composition Modeling and Quality Assessment of Oleogel With Thyme Essential Oil. Degree master of pharmacy. Supervisor doc. dr. Z. Kalvėnienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Drug Technology and Social Pharmacy. Kaunas, 2014.

Foot fungus (lat. Tinea pedis) is a skin disease caused by dermatophytes Trichophyton rubrum,

Trichophyton mentagrophytes and Epidermophyton floccosum. The symptoms are cracks, itch, dandruff

and unpleasant odor of the feet skin. Thyme (lat. Thymus vulgaris L.) essential oil containing of 36 – 55 percent of thymol can protect feet from fungus. Thyme essential oil is convenient to introduce in oil medium, but oil solutions are uncomfortable to use. Therefore, the aim of this work is to produce a lipophilic gel for prevention of foot fungus.

This study includes the following: 1) determining the amount of thymol in the thyme essential oil; 2) determination of the optimal ratio of oil and gelling agent material; 3) pH value and appearance evaluation of the produced lipophilic gel with thyme essential oil viscosity; 4) the effectiveness of the lipophilic gel in microbiological research.

The results: using HPLC method it has been found out that thyme essential oil contains 41.06±0.03 percent thymol. It was decided to use olive oil on oleogel basis because liquid paraffin and olive oil mixture didn’t make stable gel structure. Produced oleogels kept the same appearance features for all observation time (6 months) such as homogenous structure, clearness, light yellow color, the smell of thyme and semi – solid consistency. During the measurement of pH values of oleogels, it has been found out that pH values matched human physiological pH value. During the measurement of viscosity of oleogels, it became obvious that the viscosity is directly proportional to the concentration of aerosil and vice verse to the temperature. During 6 months observation it has also been found out that the percentage value of viscosity was the most stable when gelling agent was at 8,5 percentage. After this observation was calculated that value difference of viscosity wasn’t statistically significant (p>0,05). Microbiological studies have shown that oleogel with thyme essential oil effect Candida albicans microorganism when thyme essential oil concentration is 0,05 percentage in oleogel mixture.

After finishing all measuring such as evaluation of thymol amount in thyme essential oil, oleogel appearance, pH values and viscosity of oleogel also microbiological research results determined that the best mixture of the oleogel is 0,1 percent thyme essential oil, 8,5 percent anhydrous colloidal silicon dioxide and 91,4 percent olive oil.

PADĖKA

Dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Vaistų technologijos ir Socialinės farmacijos katedrai už galimybę atlikti farmacijos magistro darbą tema „Oleogelio su čiobrelių eteriniu aliejumi sudėties modeliavimas ir kokybės vertinimas“. Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovei doc. dr. Zenonai Kalvėnienei už konsultacijas, įvairius pasiūlymus, pagalbą moksliniame tyrime ir išsakytas pastabas. Už pagalbą mikrobiologiniuose tyrimuose esu dėkinga doc. dr. Vilmai Petrikaitei. Asist. Modestui Žiliui esu dėkinga už pagalbą moksliniame tyrime. Už atliktą chromatogramą dėkoju Analizinės ir toksikologinės chemijos katedrai.

1. ĮVADAS

Pėdų grybelis (lot. Tinea pedis) yra viena iš labiausiai paplitusių pėdų infekcinių ligų, kurią dažniausiai sukelia dermatofitai: Trichophyton rubrum, Trichophyton mentagrophytes ir Epidermophyton

floccosum [2, 5]. Epidemiologų duomenimis, 60 – 70 proc. Europos gyventojų yra susidūrę su Tinea pedis

[3]. Manoma, kad ateityje apie 70 proc. viso pasaulio gyventojų vienaip ar kitaip susidurs su šia infekcija [34]. Pėdų grybelio rizikos veiksniai yra išoriniai (įvairios traumos, lankymasis pirtyse ar baseinuose ir t.t.) ir vidiniai (sutrikusi medžiagų apykaita, paveldėtos ligos ir t.t.) [5]. Pažeistai pėdų odai atsiranda būdingi simptomai: odos paraudimas, niežėjimas, pleiskanojimas, jaučiamas diskomforto jausmas. Gydytojai dermatologai tvirtina, kad negydoma infekcija gali ne tik pažeisti visą pėdą, bet ir išplisti į kitas kūno vietas; sergantieji gali užkrėsti aplinkinius [3, 5].

Norint išvengti pėdų grybelio yra svarbu apsilankius baseinuose, pirtyse ar kitose viešose maudyklose pėdų odą patepti ar apipurkšti specialia dezinfekuojančia ar nuo grybelio apsaugančia priemone. Tokios priemonės savo sudėtyje turi dezinfekuojančių medžiagų, pvz.: pieno rūgšties, etanolio, ketvirtinių amonio junginių, mentolio ar timolio. Svarbu, kad tokios priemonės būtų ekologiškos ir saugios. Todėl tradicinį gydymo būdą cheminiais vaistais vis dažniau papildo augalinės kilmės medžiagos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vaistinio čiobrelio (lot. Thymus vulgaris L.) eterinis aliejus savo sudėtyje turintis timolio (36 – 55 proc.), gali apsaugoti pėdas nuo grybelio atsiradimo [21, 46]. Tikslinga būtų sumodeliuoti vietinio poveikio preparatą, naudojamą pėdų grybelio prevencijai ir tuomet, kai odos pažeidimai nedideli ir negilūs.

Per pastaruosius keletą metų farmacijos pramonėje labai padidėjo pusiau kietų preparatų (gelių, losjonų, kremų, tepalų) gamyba [35]. Susidomėta geliais – pusiau kietomis sistemomis, gaunamomis panaudojant gelifikuojančią medžiagą ir skystį. Europos farmakopėja gelius klasifikuoja į hidrofilinius ir lipofilinius ar oleogelius. Lipofilinių gelių gamyba vis labiau populiarėja dėl nesudėtingos technologijos, gerų stabilumo rodiklių ir naujų gelifikuojančių medžiagų asortimento [38]. Įrodyta, kad geliai pasižymi didesniu stabilumu lyginant su kitomis pusiau kietomis vaistų formomis [37]. Čiobrelių eterinį aliejų patogu įvesti į aliejinę terpę ir pagaminti lipofilinį gelį, skirtą pėdų grybelio prevencijai. Šio darbo tikslas parinkti oleogelio su čiobrelių eteriniu aliejumi optimalią sudėtį ir įvertinti jo kokybę.

1. 1. Darbo tikslas ir uždaviniai

Šio darbo tikslas sukurti oleogelį su čiobrelių eteriniu aliejumi, kuris apsaugotų nuo pėdų grybelio.

Darbo uždaviniai:

1. Surinkti ir susisteminti mokslinius duomenis apie pėdų grybelį ir tiriamuosius objektus: čiobrelių eterinį aliejų, gelius sudarančias medžiagas.

2. Nustatyti timolio kiekį čiobrelių eteriniame aliejuje.

3. Parinkti optimalų aliejaus ir gelifikuojančios medžiagos santykį oleogelio gamybai. 4. Vertinti pagamintų gelių kokybę nustatant: išvaizdą, klampą, pH reikšmę.

5.

1. 2. Darbo naujumas ir praktinė reikšmė

Lietuvos farmacijos rinkoje galime rasti įvairių prevencinių priemonių apsaugančių nuo pėdų grybelio atsiradimo. Dažniausiai tai įvairūs purškalai ar tepalai savo sudėtyje turintys įvairių sintetinių dezinfekcinių medžiagų. Natūralių prevencinių priemonių pasirinkimas labai mažas, todėl oleogelis su čiobrelių eteriniu aliejumi būtų alternatyva sintetiniams cheminiams preparatams.

Lietuvoje nėra atliktų mokslinių tyrimų čiobrelių eterinio aliejaus priešgrybeliniam poveikiui nustatyti. Kitų šalių mokslininkai tyrimais nustatė, kad čiobrelių eterinis aliejus veikia pagrindinius pėdų grybelio sukėlėjus – dermatofitus (Trichophyton rubrum, Trichophyton mentagrophytes, Epidermophyton

floccosum) [46, 40].

Pasaulinėje farmacijos rinkoje lipofilinių gelių gamyba vis labiau populiarėja dėl nesudėtingos technologijos, gerų stabilumo rodiklių ir naujų gelifikuojančių medžiagų asortimento [38]. Įrodyta, kad geliai pasižymi didesniu stabilumu lyginant su kitomis pusiau kietomis vaistų formomis [37].

Siekiant sukurti oleogelį su čiobrelių eteriniu aliejumi buvo atlikta literatūros analizė, kuria remiantis pasirinkta gelio sudėtis bei atlikti pradiniai tyrimai. Jų metu vertinti pagamintų gelių stabilumo rodikliai – klampa, pH reikšmė ir išvaizda bei mikrobiologinių tyrimų rezultatai.

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2. 1. Pėdų grybelis (lot. Tinea pedis)

Pėdų grybelinė liga – tai dažniausiai dermatofitų Trichophyton rubrum, Trichophyton

mentagrophytes ir Epidermophyton floccosum sukeltas lėtinis kojų pėdų tarpupirščių pažeidimas [2, 34].

Dažniausiai šia liga serga vaikai ir jauni žmonės, avintys ankštą bei sportinę avalynę, besinaudojantys bendromis prausyklomis (1 lentelė). Tinea pedis yra lengvai užkrečiama ir greitai plintanti infekcija. Grybelio sporos gyvybingos išlieka ilgus metus. Užsikrėsti galima per drabužius, rankšluosčius ir avalynę. Grybeliams daugintis ypač palanki šilta (28 – 30 °C), drėgna aplinka. Patekus grybelio sporų ant pažeistos pėdų odos, grybelis ima daugintis, tačiau kurį laiką jokių simptomų neatsiranda. Tai vadinamasis inkubacinis periodas, kuris gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Vėliau ligos požymiai ima ryškėti: atsiranda uždegimas, odos įtrūkimai ar pleiskanojimas, nemalonus kvapas ir niežulys. Sunkesniais atvejais gali atsirasti daug smulkių šlapiuojančių pūslelių, gilių odos įtrūkimų, pradeda luptis oda. Negydant infekcija išplinta, tampa lėtinė [3, 5].

1 lentelė. Pėdų grybelinės ligos rizikos veiksniai [5]

Išoriniai veiksniai Vidiniai veiksniai

 Šarminės prausimosi priemonės (džiovina ir erzina odą, keičia odos pH, todėl padidėja infekcijų rizika).

 Uždara ir nepatogi avalynė.

 Sintetinės kojinės.

 Įvairios pėdų traumos.

 Sergantys ir nesigydantys šeimos nariai.

 Naudojimasis bendromis prausyklomis (bendrabučiuose, gamyklose, darbo vietose).

 Lankymasis pirtyse, baseinuose.

 Sunkus fizinis darbas arba intensyvus sportas ir dėl to padidėjęs prakaitavimas.

 Padidėjęs prakaitavimas.

 Sutrikusi medžiagų apykaita (nutukimas, cukrinis diabetas).

 Sutrikusi kraujotaka.

 Paveldėtos odos ligos (ichtiozė, odos sausumas).

 Susilpnėjęs imunitetas.

 Ilgalaikis gydymasis antibiotikais, gliukokortikosteroidais, citostatikais.

 Kontraceptikų vartojimas.

 Sunkios lėtinės, sekinančios ligos (tuberkuliozė, vėžys, ŽIV infekcija).

Pėdų grybelio galima išvengti laikantis šių pagrindinių nurodymų: reguliariai plauti kojas ir gerai jas nusausinti, ypač odą tarpupirščiuose, naudoti tik asmeninės higienos reikmenis, maudantis viešuose dušuose, baseinuose būtina avėti gumines šlepetes, patartina vengti uždaros avalynės, mūvėti natūralaus pluošto kojines, neavėti svetimos avalynės, apsilankius viešose maudyklose, pirtyse, kojų, tarpupirščių ir pėdų odą papurkšti dezinfekuojančiu skysčiu, pasinaudoti apsauga nuo grybelio. Reikėtų nepamiršti stiprinti imunitetą ir gydyti gretutines ligas [3, 5].

2. 1. 1. Epidemiologija

Dermatofitai – tai tam tikras grybelių pogrupis, kuris gali sukelti odos keratinizacijos procesus, dėl kurių gali atsirasti infekcija. Pėdų grybelį Europoje, Azijoje ir JAV dažniausiai sukelia šios dermatofitų rūšys: Trichophyton rubrum ir Trichophyton mentagrophytes [18]. Yra manoma, kad su šia liga ateityje susidurs apie 70 proc. viso pasaulio gyventojų [34]. Dažniau ja serga vyrai nei moterys [48]. Atsižvelgiant į JAV ambulatorinių vizitų statistinius duomenis nustatyta, kad pėdų grybeliu serga apie 750 000 gyventojų, tai sudaro 18,8 proc. dermatofitozinių susirgimų atvejų [12, 33]. Epidemiologų duomenimis, Tinea pedis vargina iki 60–70 proc. Europos gyventojų [3].

Lietuvoje atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo ištirti dermatofitozių sukėlėjų įvairovę. Stebėjimai buvo vykdomi devynerius metus (nuo 2001 iki 2010 metų), o gauti rezultatai pateikti apžvalginiame straipsnyje. Tyrime dalyvavo 9135 pacientai. Nustatyta, kad pagrindinis dermatofitozinių susirgimų sukėlėjas yra Trichophyton rubrum. 1502-iems pacientams buvo nustatytos pėdų infekcijos. Tinea pedis infekcija buvo diagnozuota 1,2 proc. visų pacientų (pagrindinis sukėlėjas Trichophyton rubrum rūšies grybelis) [6].

2. 1. 2. Gydymas

Pėdų grybelinės infekcijos gydymui gali būti naudojami vietinio poveikio preparatai (kremai, tirpalai) ir sisteminio poveikio preparatai (tabletės ar kapsulės) (2 lentelė). Vietinio gydymo užtenka tada kai pažeidimai yra nedideli ir negilūs. Sisteminio poveikio vaistų prireikia kai pažeidimai dideli ir gilūs, jų daug, kai infekcija dažnai kartojasi bei vietinis gydymas nepadeda [5].

2 lentelė. Vietinio ir sisteminio poveikio preparatų pavyzdžiai skirti pėdų grybelio gydymui [9]

Vietinio poveikio preparatai Sisteminio poveikio preparatai

Kremai:

 Lamisil 1 proc. (terbinafino hidrochloridas),

 Terbisil 10 mg/g (terbinafino hidrochloridas),

 Clotrimazolum 10 mg/g (klotrimazolas). Tirpalai:

 Exoderil 10mg/ml (naftifino hidrochloridas),

 Lamisil UNO 1 proc. (terbinafinas).

Kapsulės:  Diflucan 50, 100, 150 mg (flukonazolas),  Mycomax 150 mg (flukonazolas),  Cladosol 100 mg (itrakonazolas). Tabletės:  Terbinafin 250 mg (terbinafinas).

2. 2. Vaistinis čiobrelis

Vaistinis čiobrelis (lot. Thymus vulgaris L., angl. Thyme) – notrelinių (lot. Lamiaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas, kilęs iš Viduržemio jūros regiono, Lietuvoje auginamas soduose ir daržuose. Turi statų, šakotą, sumedėjusį 20 – 40 cm aukščio stiebą. Čiobrelio lapai linijiški, jų pažastyse yra neišsivysčiusios šakelės su lapų kuokšteliais. Augalo šakelės rausvos, suplotos ir keturbriaunės. Žiedų menturiai susitelkę į galvutes arba trumpas varpas, žiedeliai šviesiai rausvi, o vaisiai – tamsiai rudi riešutėliai. Vaistinis čiobrelis žydi birželio – rugpjūčio mėnesiais, žydėdamas skleidžia stiprų kvapą [4].

Augalinė vaistinė žaliava: antžeminė augalo dalis (žolė). Žolę reikia pjauti žydėjimo metu birželio – liepos mėnesį, kol nespėjo subręsti sėklos, o antrą kartą rugsėjį. Džiovinti reikia paskleidus plonu sluoksniu, gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje vietoje. Džiovykloje džiovinama 35 – 40 °C temperatūroje. Sausa žaliava smulkinama ir persijojama per metalinį tinklą [4].

Kaupiamos veikliosios medžiagos:

 terpeniniai angliavandeniliai (α-pinenas, β-pinenas, kamfenas, sabinenas ir kt.);

 deguonies turintys terpenų dariniai (1,8-cineolis, linalolis, kamparas, borneolis, α-terpineolis, timolis, karvakrolis ir kt.);

 deguonies turintys seskviterpeniniai dariniai (kariofilenas II ir kt.);

 organinės rūgštys (tetradekano, heksadekano, eikozano ir kt.);

 fitosteroliai ir kt. [26]

Panaudojimas medicinoje: Notrelinių šeimos (lot. Lamiaceae) augalai savo sudėtyje turi daug eterinio aliejaus ir pasižymi antiseptiniu, spazmus mažinančiu ir kosulį lengvinančiu poveikiu [19, 39]. Atlikti tyrimai parodė, kad vaistinio čiobrelio augalinė žaliava (lot. Thymus vulgaris L.) pasižymi:

 antioksidantiniu veikimu [19];

 bakterijas naikinančiomis savybėmis (veikia prieš Staphylococcus aureus, Bacillus cereus,

Escherichia coli, Proteus vulgaris, Proteus mirabilis, Salmonella typhi, Salmonella typhimurium, Klebsiella pneumoniae) [11];

 grybelius naikinančiomis savybėmis (veikia prieš Candida albicans, Aspergillus flavus, A.

parasiticus, A. ochraceus, Fusarium moniliforme, Trichophyton mentagrophytes, T. rubrum, T. tonsurans) [13, 39];

 spazmolitiniu poveikiu [14];

 sekrecijos skatinimu [16];

 priešuždegiminėmis savybėmis [17].

2. 3. Čiobrelių eterinis aliejus

Eterinio aliejaus cheminė sudėtis (augalinėje žaliavoje 1 – 2,5 proc.) [7, 13]:

 β-mircenas 1 – 3 proc.;  γ-terpinenas 5 – 10 proc.;  p-cimenas 15 – 28 proc.;  linalolis 4 – 6,5 proc.;  terpinen-4-olis 2 – 2,5 proc.;  timolis 36 – 55 proc.;

1 pav. Čiobrelių eterinio aliejaus sudėtis [13]

Eterinio aliejaus išskyrimas: vienas iš būdų yra distiliacija vandens garais. Surinkti vaistinio čiobrelio lapai (remiantis kitu šaltiniu naudojami augalinės žaliavos sausi milteliai [28]), pasinaudojant

Clevenger firmos prietaisu, distiliuojami vandens garais 2 valandas (kitas šaltinis nurodo 4 valandas [28]).

Gautas eterinis aliejus džiovinamas bevandeniu natrio sulfatu ir supilamas į tamsaus stiklo buteliukus. Laikoma 4 °C temperatūroje [41].

Eterinio aliejaus sensorinės savybės: skaidrus, geltonos ar labai tamsios rausvai rudos spalvos skystis, turintis aštrų čiobrelio kvapą [21].

Eterinio aliejaus fizikinės savybės: maišosi su etanoliu, skystu parafinu ir augaliniais aliejais [21].

2. 3. 1. Timolis

Pagrindinis čiobrelių eterinio aliejaus komponentas yra timolis (36 – 55 proc.)

(5-metil-2-(metiletil)-fenolis), pasižymintis stipriomis bakterijas ir grybelius (Aspergillus, Penicillium, Cladosporium, Trichoderma, Rhizopus, Mucor) naikinančiomis savybėmis bei antihelmintiniu veikimu [8,

13, 21, 32]. Timolis pažeidžia grybelių ląstelių membranų išorinį elektros krūvį, sutrikdo ergosterolio sintezę ir membranos vientisumą [10].

2008 metais atliktas mokslinis tyrimas, kuriame lyginta timolio, čiobrelių eterinio aliejaus (timolio 48,92 proc.) ir bifonazolio veiksmingumas gydant T. mentagrophytes, T. rubrum, T. tonsurans sukeltas infekcijas. Tyrimo objektas – infekuoti 2 mėnesių Wistar veislės žiurkių patinėliai, suskirstyti į

skirtingas tiriamąsias grupes. Buvo pagaminti 0,1 proc. čiobrelių eterinio aliejaus (timolio 0,05 proc.) ir 0,1 proc. gryno timolio tepalai. Žiurkių infekuotos vietos buvo tepamos pagamintais tepalais vieną kartą per dieną. Tyrimas parodė, kad infekuotos žiurkės gydytos tepalu su čiobrelių eteriniu aliejumi visiškai pasveiko po 37 dienų, o gydytos gryno timolio tepalu po 14 – 15 dienų (kaip ir su bifonazoliu). Todėl timolio efektyvumas prilygintas bifonazolui, kuris taip pat skiriamas grybelinėms ligoms gydyti [46].

2. 4. Geliai

Geliai – smulkiadispersinės sistemos (pusiau kietos struktūros), kurias sudaro mažiausiai du komponentai, dažniausiai kieta koloidinė medžiaga su ilgomis arba labai išsišakojusiomis dalelėmis (pvz., cheminiu ar fizikiniu būdu susijungę polimero tinklai) ir disperguojantis skystis [21, 27]. Europos farmakopėjoje nurodyta, kad geliai sudaryti iš tam tikro skysčio, gelifikuoto specialia medžiaga. Europos farmakopėja, atsižvelgiant į gelių pagrindą, juos suskirsto į dvi rūšis, t.y. lipofiliniai geliai ir hidrofiliniai geliai. Kiti šaltiniai nurodo, kad geliai gali būti suskirstyti į organinius ir neorganinius (3 lentelė) [31].

3 lentelė. Pagrindinė gelių klasifikacija ir apibūdinimas [31]

Gelio rūšis Apibūdinimas Pavyzdys

Neorganinis Dviejų fazių sistema Aliuminio hidroksido gelis

Organinis Vienos fazės sistema Karbomeras

Hidrogelis Neorganinis

Natūralios ar sintetinės gumos

Organinis

Bentonitas, silicio dioksidas, aliuminio (III) oksidas Pektinas, tragakantas, natrio alginatas Metilceliuliozė, natrio karbometilceliuliozė Organogeliai (oleogeliai) Angliavandeniliai Gyvūniniai/augaliniai riebalai Muilų pagrindo tepalai

Hidrofiliniai oleogeliai

Petrolatas, mineralinio aliejaus/polietileno gelis Taukai, kakavos sviestas

Aliuminio stearato ir mineralinio aliejaus gelis.

Lipofiliniai geliai (oleogeliai) – preparatai, kurių pagrindus dažniausiai sudaro skystasis parafinas mišiniuose su polietilenu arba riebaliniais aliejais, gelifikuotas koloidiniu silicio dioksidu arba aliuminio ar cinko muilais [21].

Hidrofilinių gelių (hidrogelių) pagrindus dažniausiai sudaro vanduo, glicerolis arba propilenglikolis. Hidrogeliai gelifikuojami atitinkamomis gelifikuojančiomis medžiagomis, pvz., krakmolu, celiuliozės dariniais, karbomerais ar magnio aliuminio silikatais [21].

2. 4. 1. Lipofiliniai geliai (oleogeliai)

Oleogeliai – pusiau kietos sistemos, gaunamos panaudojant gelifikuojančią medžiagą (vad. organogelifikuojanti medžiaga) ir lipofilinį skystį (pvz.: mineraliniai aliejai, organiniai tirpikliai, augaliniai aliejai ir kt.). Susidomėjimas oleogeliais auga atrandant naujas medžiagas, kurios gali gelifikuoti organinius tirpiklius. Pradžioje, organogelifikuojančios medžiagos buvo atrandamos atsitiktinai, o šiuo metu naujos cheminės sintezės strategijos leidžia tokias gelifikuojančias medžiagas sumodeliuoti. Oleogeliai gana lengvai paruošiami ir pasižymi stabilumu [25, 38].

Gaminant oleogelį naudojama ≤ 15 proc. gelifikuojančios medžiagos, atsiranda fizikinės ar cheminės sąveikos, kurios tarpusavyje suformuoja persipinančias savarankiškas pluoštines struktūras ir sudaro 3D (trimatį) tinklą. Susidaręs trimatis tinklas sulaiko nepolines aliejaus molekules ir sudaro gelinę struktūrą [49].

2. 5. Organogelifikuojančios medžiagos

Organogelifikuojančios medžiagos gali būti skirstomos į vieno komponento ir dviejų komponentų organogelifikatorius. Dviejų komponentų organogelifikuojančios medžiagos priklauso nuo vieno ar kelių kitų komponentų, kad būtų galima gelifikuoti organinį skystį. Vieno komponento organogelifikatoriai gali gelifikuoti organinį tirpiklį vieni, t.y. be pagalbinių medžiagų pridėjimo. Oleogelių gelifikuojančias medžiagas, galima suskirstyti į šias pagrindines grupes [37, 42]:

1. Mažos molekulinės masės gelifikuojančios medžiagos (MMMGM). Šios grupės medžiagos suformuoja stabilius lipofilinius gelius, panaudojant mažas jų koncentracijas, taip pat pasižymi geru tirpimu ir tolygiu pasiskirstymu organiniame tirpiklyje. Geliai, kurie buvo pagaminti naudojant MMMGM

apibūdinami kaip „supra – molecular“ geliai. Pastaraisiais metais jie susilaukia vis daugiau dėmesio dėl savo struktūros įvairiapusiškumo ir asortimento įvairovės [29, 37, 42].

2. Polimerinės gelifikuojančios medžiagos (L-lizino dariniai, polikarbonatai, poliesteriai ir polialkilenglikolis) veikia panašiai kaip ir MMMGM. Nustatyta, kad šios medžiagos gelifikaciją sukelia net labai mažomis koncentracijomis. Gelifikuojančios medžiagos sulaiko organinį tirpiklį, suformuodamos fizinius ryšius su polimero molekulėmis. Polimerai gali būti įvairių formų: linijinės, labai šakotos arba žvaigždės formos [42, 43, 49].

2. 5. 1. Bevandenis koloidinis silicio dioksidas (Aerosilas)

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas (SiO2) – mažos molekulinės masės gelifikuojanti

medžiaga. Jis gali gelifikuoti nepolinius skysčius, tokius kaip augaliniai aliejai, skystasis parafinas. Tokie geliai pasižymi didele klampa, kuri mažai priklauso nuo temperatūros pokyčio. Bevandenis koloidinis silicio dioksidas yra tinkamas preparatams, kurie turi atitikti griežtus laikymo ir terminio stabilumo reikalavimus. Skaidrus gelis susidarys tada, kai medžiaga pasižymės panašiu refrakciniu indeksu (RI) (1,48) kaip ir aerosilas. Aerosilas patekęs į aliejų lemia klampos padidėjimą, kuris aiškinamas vandenilinio ryšio susidarymu tarp silicio dioksido dalelių. Dažniausiai yra naudojama 5 – 10 proc. aerosilo koncentracija (2 paveikslas). Iš grafiko matyti, kad klampa didėja, didėjant aerosilo koncentracijai gelyje. Taip pat klampa priklauso ir nuo gelio pagrindo poliškumo, kuo poliškesnis tirpiklis tuo gelio klampa yra didesnė [22, 42].

2. 6. Gelio susidarymas

Geliai, kaip ir baltymai gali būti suskirstyti į pirminę, antrinę ir tretinę struktūras. Pirminė struktūra (dalelių dydis A0

– nm ) nustatoma molekuliniu lygiu. Ji susidaro dėka (vienakrypčio) gelifikatoriaus molekulių susijungimo. Antrinė struktūra (dalelių dydis nm – µm) susidaro dėka specifinių agregatų tokių kaip micelės, pūslelės ir pluoštai, ir tiesiogiai priklauso nuo molekulinės struktūros. Tretinė gelio struktūra (dalelių dydis µm – mm) yra susijusi su atskirų agregatų (micelių, pluoštų ir pūslelių) tarpusavio sąveika [36, 37, 42].

Geliai paruošiami tirpinant MMMGM organiniame tirpiklyje aukštesnėje temperatūroje ir vėliau vėsinami kambario temperatūroje (25±2 °C). Vykstant vėsinimo procesui gali susidaryti trys variantai: dėl didelio agregacijos laipsnio gali susidaryti kristalai, dėl atsitiktinės agregacijos gali susidaryti amorfinės nuosėdos ir gali būti tarpinė agregacija, dėl kurios susiformuoja gelis (3 paveikslas) [23, 37, 42].

3 pav. Galimi gelifikuojančių medžiagų agregacijos modeliai [37]

Gamybai naudojant mažos molekulinės masės gelifikuojančią medžiagą – bevandenį koloidinį silicio dioksidą susidaro neįprasta sąveika tarp dviejų silanolinių grupių (4 paveikslas).

4 pav. Dviejų koloidinio silicio dioksido dalelių sąveikos schema [42]

Kai silanolinės grupės išsisklaido koloidinio silicio dioksido paviršiuje susiformuoja vandeniliniai ryšiai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai eina per skystį. Tai laikinai suformuoja trijų dimensijų tinklą, kuris matomas kaip „sutirštėjimas“. Jei formuojant gelį yra panaudojama stipri jėga (plakimas ar intensyvus maišymas) vandenilinių ryšių tinklelis yra suardomas ir sumažėja gelio klampa [42].

2. 7. Oleogelio pagrindai

Oleogelio pagrindas – įvairūs hidrofobiniai skysčiai [42]:

 Natūralūs aliejai (kokosų, alyvuogių, saulėgrąžų, vynuogių kauliukų aliejai ir kt.);

 Mineraliniai aliejai (skystasis parafinas);

 Organiniai tirpikliai (acetonas, toluenas, dietileteris ir kt.) [42].

2. 7. 1. Natūralus aliejus (alyvuogių aliejus)

Alyvuogių aliejus (lot. Olivae oleum virginale) – tai skaidrus, geltonos ar žalsvai geltonos spalvos skystis gaunamas iš alyvmedžių (lot. Olea europaea) uogų (alyvuogių) [1, 21]. Viduramžio jūros šalyse tūkstančius metų aliejus buvo spaudžiamas rankomis, kojomis, akmens ar granito girnomis, vėliau – hidrauliniais presais, dar vėliau ir moderniomis technologijomis – vakuuminiu būdu, kitais šiuolaikiniais būdais [1]. Savo sudėtyje turi riebalų rūgščių (palmitino, palmitoleino, stearino, oleino rūgščių), sterolių (cholesterolio, kampesterolio), fenolinių junginių [21, 47]. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad alyvuogių

aliejus sumažina išeminės širdies ligos tikimybę, mažina kraujo spaudimą, veikia antimikrobiškai [50]. Išoriškai alyvuogių aliejus gali būti naudojamas odai drėkinti, onichomikozės, nuospaudų bei randų gydymui, žaizdų gijimui skatinti [15]. Dėl šių savybių alyvuogių aliejus pasirinktas kaip oleogelio pagrindas.

2. 7. 2. Mineralinis aliejus (skystasis parafinas)

Skystasis parafinas (lot. Paraffinum liquidum) – išgrynintų angliavandenilių mišinys, gaunamas iš naftos. Tai bespalvis ir bekvapis aliejingas skystis, kuris praktiškai netirpsta vandenyje, mažai tirpus 96 proc. etanolyje, maišosi su angliavandeniliais, pH reikšmė 6,5 –7,5 [21]. Nafta pradėta vartoti 400 metų prieš Kristų. Į vidų skystasis parafinas yra naudojamas retai – esant trumpalaikiam vidurių užkietėjimui [45]. Dažnai skystasis parafinas naudojamas kaip pagrindas įvairių pusiau kietų preparatų gamybai. Dermatologijoje naudojamas odos ligoms gydyti (pvz.: egzemai), odai minkštinti [30]. Dėl pastarųjų savybių skystasis parafinas pasirinktas oleogelio gamybai.

2. 8. Gelių kokybės vertinimas

 Homogeniškumo ir paviršiaus morfologijos testas. Homogeniškumo testas atliekamas išoriškai apžiūrint gelį, o paviršiaus tyrimas atliekamas elektroninės mikroskopijos pagalba. Dažniausiai išbrinkęs gelis yra leidžiamas pro suskystintą azotą ir liofilizuojamas džiovinant šaltyje. Iškeliama prielaida, kad išbrinkusio gelio morfologija nepakinta per šį procesą. Liofilizuotas gelis pasidengia aukso spalvos purslais ir toliau nagrinėjamas pro elektroninį mikroskopą [22].

 pH reikšmės nustatymas. Daugeliui gelifikuojančių medžiagų pH yra svarbus rodiklis, tik parinkus tinkamą pH reikšmę, gaunami geliai. Gelifikacijos proceso taške gaunama didžiausia gelio klampa. Todėl gelio kokybei užtikrinti yra svarbus reikiamo pH palaikymas. Naudojant standartinius pH nustatymo metodus gaunami netikslūs ir kintantys duomenys, todėl nustatant pH klampiuose geliuose yra naudojami specialūs „Crison“ firmos kombinuoti pH elektrodai [22].

 Reologinių savybių nustatymas. Klampos nustatymas yra greičiausias, tiksliausias ir patikimiausias metodas, kuris įvertintų gelių kokybę. Jis leidžia greitai nustatyti ar gelį reikia pagaminti iš naujo ar galima jį tiekti į rinką. Takumo nustatymas parodo, koks spaudimas

reikalingas, kad paveiktų gelio tekėjimą. Kritinė įtampa arba gelio tvirtumas nurodo minimalią energiją, kuri reikalinga suardyti gelio struktūrą [22, 31].

 Bioadhezijos nustatymas. Šiuo testu įvertinamas gelio gebėjimą sukibti su biologinėmis membranomis. Adhezija yra labai svarbus procesas oftalmologinių, nazalinių vaistų grupėse. Tokios vaistų formos kaip tirpalai, klampūs tirpalai arba suspensijos greitai pasišalina iš reikiamų vietų (jie neužsilaiko), todėl tik labai maža vaisto dalis gali sukelti farmakologinį poveikį. Geliai turi savybę sukibti su biologinėmis membranomis, todėl pailgėja vaistinės medžiagos sąlyčio laikas ir automatiškai padidėja farmakologinis efektas [22, 31].

2. 9. Literatūros apžvalgos apibendrinimas

Pėdų grybelis viena iš labiausiai paplitusių odos infekcinių ligų. Problema sumažėtų jeigu savo pėdų odą laiku apsaugotume nuo ligos sukėlėjų. Čiobrelių eterinis aliejus savo sudėtyje turintis pakankamą kiekį timolio būtų puiki vietinė dezinfekcinė, apsauginė priemonė. Čiobrelių eterinį aliejų patogu įvesti į aliejinę terpę, tačiau aliejinį tirpalą užtepti ant pėdų odos nėra patogu. Kadangi eterinis aliejus lengvai maišosi su įvairiomis lipofilinėmis medžiagomis, patogu pagaminti vietinio poveikio lipofilinį gelį.

Palyginti su kitomis pusiau kietomis vaistų formomis lipofiliniai geliai pasižymi nesudėtinga gaminimo technologija, gerais stabilumo rodikliais ir gausiu gelifikuojančių medžiagų asortimentu. Gelifikuojančios medžiagos gali būti suskirstytos į dvi dideles grupes: mažos molekulinės gelifikuojančios medžiagos ir polimerinės gelifikuojančios medžiagos. MMMGM (pvz. bevandenis koloidinis silicio dioksidas) suformuoja stabilius lipofilinius gelius, panaudojant mažas jų koncentracijas, taip pat pasižymi geru tirpimu ir tolygiu pasiskirstymu organiniame tirpiklyje. Oleogelio pagrindas – įvairūs aliejai, minkštinantys ir drėkinantys pažeistą pėdų odą.

Pasitelkiant šiuolaikines mokslo žinias bei technologijas, galima sukurti ir vystyti įvairios sudėties vietinio vartojimo priemones, skirtas pėdų grybelio prevencijai. Prioritetas teikiamas preparatams, kurie vartojant nesukelia dirginimo, yra pagaminti iš natūralių, gamtoje randamų veikliųjų medžiagų, pasižymi paprasta pagaminimo technologija ir efektyviu poveikiu.

3. TYRIMO METODIKA

3. 1. Darbe naudotos medžiagos

Tiriamajame darbe buvo naudojamos šios cheminės medžiagos:

 Čiobrelių eterinis aliejus (Sigma – Aldrich Chemie GmbH, Vokietija),

 Alyvuogių aliejus (Henry Lamotte GmbH, Vokietija),

 Skystasis parafinas (Henry Lamotte GmbH, Vokietija),

 Bevandenis koloidinis silicio dioksidas (aerosilas 200) (Degusa AG, Vokietija),

 Timolis (Carl Roth GmbH+Co.KG, Vokietija),

 Acetonitrilas (Chromasolv, JAV),

 Miulerio-Hintono agaras (Cockeysville, JAV),

 Candida albicans ATCC 60193 kultūra,

 Išgrynintas vanduo (Ph.Eur. 01/2008:0008).

3. 2. Darbe naudota aparatūra ir prietaisai

Tyrimams atlikti ir kokybei įvertinti naudoti prietaisai ir aparatūra:

 Viskozimetras SV 10 – 100 Sine – Wave Vibro (AND, Japonija),

 Termostatas GLS Aqua 12 Plus (Biosan – Grant, Latvija),

 pH-metras HD 2105.1 (DeltaOhm, Italija),

 Analitinės svarstyklės SCALTEC (Scaltec Instruments GmbH, Vokietija),

 Maišyklė RZR 2020 (Heidolph, Vokietija),

 Automatinė pipetė Eppendorf Research 1 ml (Ependorf, Didžioji Britanija),

 Chromatografas „Waters 2695“, detektorius 996 diodo matricos sistema, kolonėlė ACE C18 (4.6x250 mm, 5 µm).

3. 3. Viskozimetrija

Pagamintų oleogelių klampa buvo matuojama vibraciniu (vibracijos dažnis 30 Hz) viskozimetru SV 10 – 100 Sine – Wave Vibro (AND, Japonija) ir naudojant termostatą GLS Aqua 12 Plus (Biosan – Grant, Latvija).

Oleogelio klampos matavimas buvo atliekamas esant 25 °C ir 32 °C temperatūroms. Kiekvieno mėginio matavimai buvo atliekami tris kartus (n=3) ir skaičiuojamas matavimų vidurkis.

Prieš dedant tiriamąjį oleogelį į matavimui skirtą talpą, jis gerai sumaišomas stikline lazdele. Į tiriamąjį indą dedama 35 – 45 ml gelio. Termostato pagalba nustatomas vandens šildymo temperatūros diapozonas (80±0,1°C) ir maksimali vandens temperatūra (40±0,1°C). Klampos matavimas pradedamas, kai gelio temperatūra pasiekia 24,5°C, baigiamas 25,1°C temperatūroje.

Pabaigus matuoti gelių klampą esant 25 °C temperatūrai, didinamas vandens šildymo temperatūros diapazonas iki 100±0,1 °C ir maksimali vandens temperatūra iki 50±0,1 °C. Klampos matavimas pradedamas, kai gelio temperatūra pasiekia 31,5°C, baigiamas 32,1°C temperatūroje.

3. 4. pH reikšmės nustatymas

Oleogelių su čiobrelių eteriniu aliejumi pH reikšmė nustatyta pH-metru HD 2105.1 (DeltaOhm, Italija). pH reikšmės nustatymui atlikti pagamintas 25 g 5 proc. oleogelio vandeninis tirpalas šildant ir maišant vandens vonelėje. Šiltas tirpalas filtruotas naudojant filtrinį popierių. pH reikšmė buvo nustatyta esant 20±1 °C temperatūrai. Kiekvieno mėginio matavimai buvo atliekami tris kartus (n=3) ir skaičiuojamas matavimų vidurkis. Siekta, kad oleogelių pH reikšmės būtų nuo intervale 4,5 iki 6,5 – atitiktų žmogaus natūralią odos fiziologinę pH reikšmę [44].

3. 5. Oleogelio technologija

Oleogelio gamybai panaudota RZR 2020 maišyklė (Heidolph, Vokietija). Intensyvus oleogelio su bevandeniu koloidiniu silicio dioksidu plakimas ar maišymas, kai panaudojama stipri jėga, gali suardyti vandenilinių jungčių tinklą, dėl ko oleogelio klampa ima mažėti (oleogelis suskystėja) [42]. Maišymas pradėtas 40±1 apm. greičiu, toliau didintas tolygiai pridedant po 20±1 apm. Tyrimas buvo tęsiamas iki oleogelio struktūros pasikeitimo – oleogelio klampos ženklaus sumažėjimo.

3. 6. Efektyvioji skysčių chromatografija (ESC) timolio kiekiui nustatyti

Efektyviosios skysčių chromatografijos (ESC) tyrimo metodas pasirinktas kaip patikimas metodas sudėtiniams mišiniams analizuoti. Panaudotas H. Hajimehdipoor ir kt. 2010 metais pristatytas metodas – timoliui ir karvakroliui nustatyti.

ESC atlikta naudojant chromatografo „Waters 2695“ ir detektoriaus 996 diodo matricos sistemą. Timoliui ir karvakroliui nustatyti taikytas UV spektro bangos ilgis 274 nm. Naudota kolonėlė ACE C18 (4.6x250 mm, 5 µm). Naudota izokratinė eliuentinė sistema susidedanti iš acetonitrilo (ACN): vandens mišinio (50:50). Tekėjimo greitis 1 ml/min. Mėginių injekcijos tūris – 10 µl [28].

Mėginių paruošimas: pagamintas čiobrelių eterinio aliejaus tirpalas santykiu 1:500 acetonitrilo ir vandens mišiniu (80:20).

Standartinių tirpalų paruošimas: timolio (1 mg/ml) tirpalas paruoštas skiedžiant acetonitrilo ir vandens mišiniu (80:20). Paruošti 0,5, 0,25, 0,125, 0,0625, 0,03125, 0,015625 mg/ml tirpalai, reikalingi timolio kalibracinei kreivei sudaryti (5 paveikslas).

3. 7. Mikrobiologinis tyrimas

Mikrobiologinis tyrimas buvo atliktas tiriant oleogelio su čiobrelių eteriniu aliejumi biologinį aktyvumą in vitro grybelio Candida albicans ATCC 60193 kultūrai. Mažiausioji slopinančioji oleogelio su čiobrelių eteriniu aliejumi koncentracija (MSK) nustatyta serijinio skiedimo būdu standžioje terpėje (Mueller-Hinton broth II, BBL, Cockeysville, JAV).

Etaloninė grybelio kultūra buvo auginama 20–24 val. 35–37 ºC temperatūroje ant Miulerio-Hintono agaro. Suspensija gaminama iš išaugintos kultūros fiziologiniame natrio chlorido (0,9 proc.) tirpale, standartizuojama McFarland standartiniu indikatoriumi, kuris matuoja mėgintuvėlyje esančios suspensijos drumstumą. Mikroorganizmų suspensija laikoma standartizuota, kai indikatoriaus reikšmė lygi 0,5 (tai reiškia, kad 1 ml mikrobų suspensijos yra 1,5×108 mikrobų ląstelių).

Pagaminti 7 tiriamieji oleogeliai, kuriuose skyrėsi čiobrelių eterinio aliejaus koncentracija: 0,1, 0,3, 0,5, 1, 1,5, 2 ir 3 proc., aerosilo koncentracija 8,5 proc.

1 ml oleogelio aseptinėmis sąlygomis buvo perkeliamas sterilia pipete į sterilų matavimo cilindrą, kuriame sumaišomas su 10 ml išlydyta standžia Miulerio–Hintono terpe ir perkeliamas į Petri lėkštelę. Standartizuota grybelio kultūros suspensija kilpele po 0,1 ml buvo sėjama ant sustingusios, standžios terpės su atitinkama tiriamojo oleogelio koncentracija. Pasėtai grybelio kultūros suspensijai išdžiūvus, Petri lėkštelės dedamos į termokamerą parai laiko.

Kitą dieną vertinamas grybelio augimas ir lyginamas su kontrole. Kontrolei (6 paveikslas) grybelio kultūra buvo sėta ant standžios mitybinės terpės be tiriamosios medžiagos.

3. 8. Stabilumo tyrimai

Pagaminti oleogeliai buvo laikomi 25±2 °C temperatūroje, 60±5 proc. santykinėje drėgmėje. Stabilumo tyrimai atlikti vertinant oleogelio išvaizdą, nustatant pH reikšmės ir klampos pokyčius praėjus 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 mėnesiams po pagaminimo.

3. 9. Duomenų susisteminimas, apdorojimas ir statistinis įvertinimas

Duomenys apdoroti ir susisteminti naudojant Microsoft® Office Excel 2007 programą (Microsoft, JAV). Statistiniai skaičiavimai atlikti naudojant SigmaPlot SPW/12.5 (Systat Software Inc, JAV) programą.

4. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

4. 1. Timolio kiekio nustatymas čiobrelių eteriniame aliejuje

Timolio kiekis čiobrelių eteriniame aliejuje nustatytas naudojant ESC chromatografą. Tipinė chromatograma pateikta 7 paveiksle. Tyrimas kartotas 2 kartus.

7 pav. Čiobrelių eterinio aliejaus tipinė chromatograma timolio kiekiui nustatyti

Timolio sulaikymo trukmės vidurkis 15,316 min, smailių plotų vidurkis 7166647 (95,81±0,16 proc.). Nustatyta timolio koncentracija čiobrelių eteriniame aliejuje 0,896 mg/ml, tai atitinka 41,06±0,03 proc.

4. 2. Oleogelio su čiobrelių eteriniu aliejumi sudėties parinkimo principai

Atliekant tyrimus svarbu buvo parinkti oleogelio sudėtį. Pagaminti dviejų serijų geliai, kurių pagrindo sudėtis skirtinga:

 I-osios serijos oleogelių pagrindą sudarė skystasis parafinas (RI 1,48) ir alyvuogių aliejus (RI 1,47);

 II-osios serijos oleogelių pagrindas – alyvuogių aliejus.

Veikliosios medžiagos – čiobrelių eterinio aliejaus refrakcijos indeksas 1,48. Čiobrelių eterinio aliejaus kiekis gelyje parinktas nustačius jo sudėtyje esančią timolio koncentraciją. Atsižvelgiant į M. Sokovic ir kt. 2008 metų pateiktą publikaciją, 0,1 proc. koncentracijos čiobrelių eterinis aliejus, turintis

0,05 proc. timolio, pasižymi Trichophyton rubrum, Trichophyton mentagrophytes grybelius naikinančiomis savybėmis [46]. Atsižvelgiant į tai, kad čiobrelių eteriniame aliejuje nustatytas timolio kiekis 41,06±0,03 proc., paskaičiuotas timolio kiekis oleogelyje bus 0,04 proc.

Gerai tarpusavyje besimaišantys klampūs skysčiai buvo gelifikuojami bevandeniu koloidiniu silicio dioksidu (aerosilu), kurio kiekis geliuose sudarė 3, 4, 5, 6, 7, 8, 8,5, 9 procentus. Pagal literatūros duomenis aerosilo koncentracija sąlygoja oleogelio klampą [22, 42]. Norint gauti preparatą, kurį būtų nesunku paimti iš indelio, kad jis nekristų nuo stiklinės lazdelės, bet lengvai pasiskirstytų ant odos, reikia pagaminti skirtingos klampos oleogelius ir parinkti optimalią sudėtį.

Skaidrus gelis susidarys tada, kai jo sudėtyje esančios medžiagos pasižymės panašiu refrakcijos indeksu kaip ir aerosilas. Čiobrelių eterinio aliejaus, alyvuogių aliejaus ir skystojo parafino refrakcijos indeksai artimi bevandenio koloidinio silicio dioksido refrakcijos indeksui (1,48), todėl tikimąsi, kad susidarys skaidrus oleogelis [22, 42].

4. 2. 1. I –osios oleogelio serijos gamyba ir kokybės vertinimas

Oleogelių gamybai buvo naudojami: aerosilas, čiobrelių eterinis aliejus ir gerai tarpusavyje besimaišantys klampūs skysčiai – skystasis parafinas ir alyvuogių aliejus. Oleogelių sudėtys pateiktos 4 lentelėje.

4 lentelė. I-osios serijos oleogelių su čiobrelių eteriniu aliejumi sudėtis ir kokybės rodikliai

Nr.

Sudėtis (%) Pagaminus Po 7 dienų

Skystasis parafinas

Alyvuogių

aliejus Aerosilas

Klampa (mPaS) pH

reikšmė Išvaizdos Išvaizdos

25°C 32°C 1. 76,90 20,0 3 432,67±1,78 234,33±0,44 6,50±0,01 Vienalyčiai, skaidrūs, geltonos spalvos, stipraus čiobrelių kvapo geliai Nevienalyčiai, skaidrūs, I sluoksnis geltonos/ II sluoksnis baltos spalvos, stipraus čiobrelių kvapo geliai 2. 69,30 26,60 4 698,00±2,00 556,00±1,33 6,45±0,02 3. 61,56 33,34 5 826,33±0,44 677,67±1,78 6,44±0,01 4. 53,90 40,00 6 848,33±2,22 694,67±2,22 6,45±0,01 5. 46,30 46,60 7 888,00±1,33 707,00±2,00 6,46±0,01 6. 38,70 53,20 8 947,67±0,89 808,00±0,67 6,46±0,02 7. 31,60 59,80 8,5 1006,67±4,44 914,00±1,33 6,46±0,02 8. 24,50 66,40 9 1186,67±4,44 998,00±0,67 6,46±0,01 *

Čiobrelių eterinio aliejaus koncentracija visuose oleogeliuose vienoda 0,1 proc.

Oleogelis gamintas grūstuvėje, aerosilą maišant su alyvuogių aliejumi, kol aerosilo milteliai ištirpsta aliejuje. Alyvuogių aliejus dedamas pirmas, nes skystajame parafine aerosilas tirpsta labai sunkiai. Toliau maišant dalimis supilamas skystasis parafinas. Oleogelis grūstuvėje paliekamas apie 30 minučių, kad aerosilas galutinai išbrinktų. Paskiausiai sulašinamas čiobrelių eterinis aliejus. Gautas skaidrus permatomas oleogelis iš grūstuvėlės perkeliamas į sandariai uždaromą indą.

Pagaminus oleogelius įvertinti kokybės rodikliai pateikti 4 lentelėje. pH reikšmės tyrimais nustatyta, kad visų oleogelių pH reikšmės atitiko reikalavimą (pH 4,5 – 6,5). Išmatuotos pH reikšmės buvo ribose nuo 6,44 iki 6,50.

Pamatuota pirmosios serijos oleogelių klampa. Oleogelių klampos priklausomybė nuo aerosilo koncentracijos pateikta 8 paveiksle. Tyrimas parodė, kad oleogelio klampa didėja didinat aerosilo koncentraciją – mažėja keliant oleogelio temperatūrą, bet statistiškai tai nėra reikšminga (p>0,05).

8 pav. Oleogelių klampos pokyčiai priklausomi nuo aerosilo koncentracijos ir temperatūros Įvertinta pagamintų pirmos serijos oleogelių išvaizda (vienalytiškumas, skaidrumas, spalva ir kvapas) iškarto pagaminus (t. y. po 30 min). Oleogeliai buvo vientisos struktūros (vienalyčiai), skaidrūs, šviesiai geltonos spalvos, stipraus čiobrelių kvapo pusiau kietos konsistencijos. Vertinant I-osios oleogelių serijos išvaizdą po 7 dienų, pastebėta, kad gelinė struktūra nebuvo stabili. Oleogeliai išsisluoksniavo į du skaidrius sluoksnius: viršutinį – bespalvį aliejinį ir apatinį – šviesiai geltono gelio konsistencijos. Tokį gelio nestabilumą galima paaiškinti tuo, kad aerosilo sudarytas trijų dimensijų jungčių tinklas buvo per

200.00 300.00 400.00 500.00 600.00 700.00 800.00 900.00 1000.00 1100.00 1200.00 3 4 5 6 7 8 9 10 K lam pa, m P a  s

Aerosilo konc., proc. 25°C 32°C

silpnas, kad surištų skystąjį parafiną ir alyvuogių aliejų. Todėl tokia oleogelio sudėtis nėra tinkama tolimesniems tyrimams.

4. 2. 2. II –osios oleogelio serijos gamyba ir kokybės vertinimas

Oleogelių gamybai naudotos medžiagos ir procentinės jų sudėtys pateiktos 5 lentelėje.

5 lentelė. II-osios serijos oleogelių su čiobrelių eteriniu aliejumi sudėtis ir išvaizda.

Nr. Sudėtis (%)* Išvaizda Alyvuogių aliejus Aerosilas 1. 96,90 3,00

Vienalyčiai, skaidrūs, šviesiai geltonos spalvos, čiobrelių

kvapo geliai 2. 95,90 4,00 3. 94,90 5,00 4. 93,90 6,00 5. 92,90 7,00 6. 91,90 8,00 7. 91,40 8,50 8. 90,90 9,00

*_{Čiobrelių eterinio aliejaus koncentracija visuose oleogeliuose vienoda 0,1 proc.}

Oleogelis gamintas grūstuvėje, aerosilą maišant su alyvuogių aliejumi, tol kol aerosilo milteliai ištirpsta aliejuje. Tada sulašinamas čiobrelių eterinis aliejus.

Oleogelio gamybai panaudota maišyklė RZR 2020 (Heidolph, Vokietija). Intensyvus oleogelio su bevandeniu koloidiniu silicio dioksidu plakimas ar maišymas, kai panaudojama stipri jėga, gali suardyti vandenilinių jungčių tinklą, dėl ko oleogelio klampa ima mažėti (oleogelis suskystėja) [42]. Atlikus tyrimus nustatyta, kad oleogelio gamybai (gaminant 100,0 g) galima taikyti maišymo greitį nuo 40 iki 160 aps/min. Maišant didesniu nei 160 aps/min. greičiu gelinė struktūra suardoma – masė suskystėja. Gauti skaidrūs oleogeliai laikyti sandariai uždarytuose induose, 25±2 °C temperatūroje, 60±5 proc. santykinėje drėgmėje nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje.

Antrosios serijos oleogelių vienalytiškumas nepriklausomai nuo gamybos būdo išliko 7 septynias dienas, todėl nuspręsta, kad tokios oleogelių sudėtys (5 lentelė), tinkamos tolimesniems kokybės tyrimams atlikti.

Išvaizda. Pagaminti II-osios serijos oleogeliai buvo skaidrūs, šviesiai geltonos spalvos, stipraus čiobrelių kvapo, turėjo vientisą gelinę struktūrą, ant stiklinės lazdelės išsilaikančią, tačiau ant odos lengvai pasiskirstančią konsistenciją (9 paveikslas).

9 pav. Oleogelių išvaizda

pH reikšmė. Išmatuota ir vertinta II-osios oleogelių serijos pH reikšmė. Rezultatai pateikti 6 lentelėje.

6 lentelė. II-osios oleogelių serijos pH reikšmės

Nr. Dienų sk. Aerosilo konc. (%) 0 7 1. 3 6,30±0,01 6,30±0,01 2. 4 6,30±0,01 6,30±0,01 3. 5 6,41±0,02 6,41±0,01 4. 6 6,41±0,01 6,41±0,01 5. 7 6,41±0,01 6,43±0,01 6. 8 6,41±0,01 6,42±0,01 7. 8.50 6,41±0,01 6,43±0,01 8. 9 6,41±0,01 6,42±0,01 ± standartinis nuokrypis ( , n=3

Iš lentelės matyti, kad pH reikšmės svyruoja nuo 6,30 iki 6,43. Siekiamybė buvo, kad pH reikšmės būtų intervale nuo 4,5 iki 6,5 (atitiktų žmogaus fiziologinę pH reikšmę).

Klampa. Pamatavus, ką tik pagamintų II-osios serijos oleogelių klampą nustatyta, kad klampa kito priklausomai nuo aerosilo koncentracijos ir temperatūros. Oleogelių klampos pokyčiai pateikti 10 paveiksle. Mažiausia klampa nustatyta, kai oleogelio temperatūra 32 °C (aerosilo koncentracija 3 proc.), o didžiausia 25 °C (aerosilo koncentracija 9 proc.). Nustatyta, kad oleogelių klampa tiesiogiai proporcinga aerosilo koncentracijai ir atvirkščiai proporcinga temperatūrai.

10 pav. Ką tik pagamintų II-osios serijos oleogelių klampos priklausomybė nuo aerosilo koncentracijos ir temperatūros

Klampos tyrimai atlikti praėjus 7 dienoms po pagaminimo. Per tą laiką susiformavo stabili oleogelių struktūra. Nustatyta, kad klampa esant 25 °C ir 32 °C temperatūroms kito – didėjo beveik visuose eksperimentiniuose oleogeliuose, tik esant 32 °C temperatūrai oleogelio, kuriame gelifikatoriaus 3 proc. klampa nekito. Didžiausias pokytis ( 20,82±0,01) nustatytas oleogelyje, kuriame gelifikatoriaus 6 proc., esant temperatūrai 25 °C. Tyrimų rezultatai pateikti 7 lentelėje.

130.00 330.00 530.00 730.00 930.00 1130.00 1330.00 1530.00 1730.00 1930.00 2130.00 2330.00 2530.00 3 4 5 6 7 8 9 10 K lam pa, m P a s

Aerosilo konc., proc.

25°C 32°C

7 lentelė. II-osios serijos oleogelių klampos pokyčiai (proc.), po 7 dienų Aerosilo konc. (%) 25°C 32°C 3 0,55±0,01 0,00±0,00 4 3,23±0,03 0,53±0,01 5 7,80±0,03 2,59±0,03 6 20,82±0,01 1,56±0,02 7 14,79±0,01 6,92±0,03 8 12,95±0,04 19,71±0,06 8,5 10,02±0,03 6,05±0,03 9 2,80±0,04 1,69±0,03 ± standartinis nuokrypis (

Atsižvelgiant į klampos matavimų duomenis, esant skirtingoms temperatūroms (25 °C ir 32 °C), nustatyta oleogelių klampos pokyčių priklausomybė nuo temperatūros. Gauti rezultatai pateikti 11 paveiksle.

11 pav. II-osios serijos oleogelių klampos pokyčių (proc.) priklausomybė nuo temperatūros pokyčio

Iš grafiko matyti, kad oleogelio, kuriame aerosilo koncentracija 8,5 proc. klampa mažiausiai jautri temperatūros pokyčiui.

21.87 20.23 25.32 28.05 20.85 16.40 4.17 11.95 0.00 2.00 4.00 6.00 8.00 10.00 12.00 14.00 16.00 18.00 20.00 22.00 24.00 26.00 28.00 30.00 32.00 Po k y tis , p ro c.

4. 3. Mikrobiologinis tyrimas

M. Šegvic Klaric ir kt. 2007 metais atliktais moksliniais tyrimais nustatė, kad timolis Candida

albicans mieliagrybius veikia taip pat stipriai, kaip ir dermatofitus [32]. Todėl galime daryti prielaidą, kad

timolis, esantis oleogelyje, paveiks ir pėdų grybelio sukėlėjus – dermatofitus: Trichophyton rubrum,

Trichophyton mentagrophytes ir Epidermophyton floccosum.

Mikrobiologinis oleogelio su čiobrelių eteriniu aliejumi tyrimas atliktas su Candida albicans ATCC 60193 kultūra. Duomenys susisteminti ir pateikti 8 lentelėje.

8 lentelė. Mikrobiologinio oleogelio su čiobrelių eteriniu aliejumi tyrimo rezultatai Eterinio aliejaus koncentracija oleogelyje (%) Poveikis Candida albicans 0,01 ― 0,03 ― 0,05 + 0,1 + 0,15 + 0,2 + 0,3 +

― grybelių kultūra užaugo + grybelių kultūra neužaugo

Iš rezultatų matyti, kad čiobrelių eterinio aliejaus oleogelyje mažiausioji slopinančioji koncentracija (MSK) yra 0,05 proc. (timolio koncentracija 0,02 proc.).

4. 4. Stabilumo tyrimai

II-osios serijos oleogeliai su čiobrelių eteriniu aliejumi stebėti ir kokybė vertinta 180 dienų (t.y. 6 mėnesius) 30 dienų intervalu, nustatant oleogelio kokybę nusakančius rodiklius: išvaizdą, pH reikšmę ir klampą.

4. 4. 1. Išvaizdos vertinimas

Po 180 dienų II-osios serijos oleogeliai neprarado savo pradinės išvaizdos t.y. buvo vienalyčiai, skaidrūs, šviesiai geltonos spalvos, čiobrelių kvapo, pusiau kietos konsistencijos.

4. 4. 2. pH reikšmės vertinimas

Nustatyta, kad 180 dienų laikotarpyje II-osios serijos oleogelių pH reikšmių standartiniai nuokrypiai nėra reikšmingi. Stebėjimų duomenys pateikti 9 lentelėje.

9 lentelė. II-osios oleogelių serijos pH reikšmių stebėjimai

Nr. Dienų sk. Aerosilo konc. (%) 30 60 90 120 150 180 1. 3 6,29±0,01 6,30±0,01 6,30±0,01 6,31±0,01 6,31±0,01 6,31±0,01 2. 4 6,31±0,01 6,32±0,01 6,30±0,01 6,30±0,01 6,31±0,02 6,30±0,01 3. 5 6,41±0,01 6,40±0,01 6,41±0,01 6,41±0,02 6,41±0,01 6,42±0,01 4. 6 6,42±0,01 6,42±0,01 6,41±0,01 6,41±0,01 6,43±0,01 6,41±0,02 5. 7 6,43±0,01 6,42±0,02 6,43±0,01 6,42±0,02 6,42±0,01 6,43±0,01 6. 8 6,43±0,01 6,44±0,01 6,42±0,01 6.48±0,01 6,43±0,01 6,47±0,01 7. 8,5 6,43±0,01 6,43±0,02 6,43±0,01 6.44±0,01 6,44±0,01 6,44±0,01 8. 9 6,42±0,01 6,42±0,01 6,42±0,01 6.43±0,01 6,41±0,02 6,41±0,01 ± standartinis nuokrypis ( , n=3

Iš lentelėje pateiktų rezultatų galime teigti, kad oleogelių pH reikšmei laikymo sąlygos ir trukmė įtakos nedarė. Oleogelių pH reikšmės išsilaikė intervale nuo 6,29 iki 6,48 – atitinka žmogaus odos

fiziologinę reikšmę.

4. 4. 3. Klampos vertinimas

Atsižvelgiant į stebėjimų duomenis iki 150 dienos oleogelio, kuriame aerosilo koncentracija 9 proc., klampa nuolat didėjo (12 paveikslas), o po 180 dienų klampos nebuvo įmanoma pamatuoti, nes susiformavo standi gelinė struktūra.

3 4 5 6 7 8 8,5 Aerosilo konc., proc. 12 pav. Oleogelio, kuriame gelifikatoriaus koncentracija 9 proc., klampos pokyčiai

Oleogelių klampos galutinis procentinis pokytis skaičiuotas atsižvelgiant į klampos duomenis iškarto pagaminus ir klampos rodiklius po 180 dienų. Oleogelių klampos stebėjimų duomenys sugrupuoti į dvi dalis. Oleogelių klampos procentiniai pokyčiai po 180 dienų esant 25 °C temperatūrai, pateikti 13 paveiksle.

13 pav. Oleogelių klampos procentinis pokytis po 180 dienų esant 25 °C temperatūrai 2.80 128.84 1.69 113.44 0.00 10.00 20.00 30.00 40.00 50.00 60.00 70.00 80.00 90.00 100.00 110.00 120.00 130.00 140.00 0 30 60 90 120 150 180 P oky ti s, pr oc . Dienų sk. 25°C 32°C -33.45 -27.21 -3.45 -16.17 -18.46 -23.34 -0.32 -38.00 -36.00 -34.00 -32.00 -30.00 -28.00 -26.00 -24.00 -22.00 -20.00 -18.00 -16.00 -14.00 -12.00 -10.00 -8.00 -6.00 -4.00 -2.00 0.00 Pok ytis , p ro c.

3 4 5 6 7 8 8,5 Aerosilo konc., proc. Atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad klampa labiausiai pakito (sumažėjo) 3 proc. oleogelyje (- 33,45) – mažiausiai 8,5 proc. oleogelyje (- 0,32).

Nustatytas oleogelių klampos procentinis pokytis po 180 dienų esant 32 °C temperatūrai. Duomenys pateikti 14 paveiksle.

14 pav. Oleogelių klampos procentinis pokytis po 180 dienų esant 32 °C temperatūrai Iš grafiko matyti, kad visuose eksperimentiniuose oleogeliuose klampa pakito – sumažėjo. Oleogelis, kuriame aerosilo koncentracija 8,5 proc., klampa nepakito.

Apžvelgus klampos procentinius pokyčius nustatyta, kad stabiliausia klampa išliko oleogelyje, kuriame aerosilo koncentracija 8,5 proc. Atlikus statistinius skaičiavimus paaiškėjo, kad klampos pokyčiai laikant 180 dienų nėra statistiškai reikšmingi (p>0,05).

4. 5. Rezultatų aptarimas

Timolio kiekis (41,06±0,03 proc.) čiobrelių eteriniame aliejuje nustatytas naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją (ESC), pasinaudojant H. Hajimehdipoor ir kt. 2010 metais validuotu metodu. Atliktas tyrimas parodė, kad ESC metodas, nustatant timolį čiobrelių eteriniame aliejuje taip pat yra tikslus ir gali būti taikytinas [28]. Apžvelgus kitus mokslinius tyrimus ESC metodas nustatyti timolį čiobrelių eteriniame aliejuje nėra dažnas. Dažniausiai čiobrelių eterinio aliejaus sudėtis nustatoma dujų

-19.13 -17.78 -22.91 -23.23 -25.21 -21.62 -30.00 -28.00 -26.00 -24.00 -22.00 -20.00 -18.00 -16.00 -14.00 -12.00 -10.00 -8.00 -6.00 -4.00 -2.00 0.00 P o k y tis , pro c.

chromatografija (reglamentuotas Europos farmakopėjos metodas [21]) arba dujų chromatografija – masių spektrometrija (Pina-Vaz C. ir kt. 2004 m. [39], Daferera J. Dimitrair kt. 2000 m. [20]). Nustatytas timolio kiekis (41,0±0,03 proc.) atitiko Europos farmakopėjoje nurodytą timolio kiekio (36,0 – 55,0 proc.) reikalavimą čiobrelių eteriniam aliejui.

Gelifikuojančia medžiaga pasirinktas bevandenis koloidinis silicio dioksidas (aerosilas). Apžvelgus mokslinius straipsnius gaminant gelį rekomenduojama gelifikatoriaus įdėti nuo 5 iki 10 proc. (Rajkapoor B. ir kt. 2012 m.) [42]. Goupale D. ir kt. 2011 metais atliktame tyrime nustatė, kad norint pagaminti tvirtą oleogelį su augaliniu aliejumi (sezamo aliejumi) bevandenio koloidinio silicio dioksido reikia įdėti 7,0 proc. [25]. Gaminant eksperimentinius oleogelius su čiobrelių eteriniu aliejumi (pagrindas alyvuogių aliejus), gelifikatoriaus įdėta nuo 3 iki 9 proc. Stabilumo tyrimais nustatyta, kad stabilus oleogelis išlieka, kai gelifikatoriaus yra 8,5 proc.

Oleogelio su čiobrelių eteriniu aliejumi sudėtis pasirinkta atsižvelgiant į Goupale D. 2011 metais atliktą tyrimą [25]. Buvo tirtas augalinio aliejaus (sezamo aliejaus) ir skystojo parafino, gelifikuoto bevandeniu koloidiniu silicio dioksidu, oleogelių stabilumai. Nustatyta, kad oleogelis, kurio pagrindas augalinis aliejus pasižymėjo geresniais fizinio stabilumo rodikliais.

Nustatant, oleogelio pH reikšmės intervalą pasinaudota Saraf S. ir kt. 2011 metais atliktu tyrimu. Tyrime nurodoma, kad pH reikšmė turi būti artima žmogaus odos fiziologinei reikšmei, kuri yra nuo 4,5 iki 6,5 [44]. Oleogelio su čiobrelių eteriniu aliejumi pH reikšmės atitiko keliamą reikalavimą, pH reikšmės nuo 6,29 iki 6,48.

Čiobrelių eterinio aliejaus priešgrybelinis poveikis nustatytas R. Giordani ir kt. 2004 metais atliktame tyrime, kuriame nustatė, kad Thymus vulgaris L. eterinis aliejus (timolio koncentracija 63,22 proc.) veikia Candida albicans grybelius (MSK 0,016 µL/mL) [24]. E. Pinto ir kt. 2006 metais atliktame tyrime, nustatyta, kad čiobrelių eterinis aliejus (timolio koncentracija 26,00 proc.) veikia C. albicans (MSK 0,064 µL/mL), T. mentagrophytes (MSK 0,016 µL/mL) ir T. rubrum (MSK 0,032 µL/mL) [40]. M. Sokovic ir kt. 2008 metais atliktame tyrime, nustatyta, kad vaistinio čiobrelio (lot. Thymus vulgaris L.) eterinis aliejus, turintis 48,92 proc. timolio pasižymi dermatofitus T. mentagrophytes, T. rubrum ir T.

tonsurans naikinančiu poveikiu [46]. Čiobrelių eterinio aliejaus koncentracija eksperimente 0,1 proc.

Atlikus tyrimus su eksperimentiniais oleogeliais, nustatyta, kad čiobrelių eterinis aliejus, turintis 41,06 proc. timolio veikia Candida albicans grybelius (MSK 0,05 proc.).

5. IŠVADOS

1. Baltajame čiobrelių eteriniame aliejuje efektyviosios skysčių chromatografijos metodu nustatytas timolio kiekis 41,03 proc., atitinka Europos farmakopėjos keliamus reikalavimus (36 – 55 proc.). 2. Nustatyta, kad skystojo parafino ir alyvuogių aliejaus mišinys oleogelio pagrindui nėra tinkamas,

nes naudotas gelifikatorius - bevandenis koloidinis silicio dioksidas su aliejų mišiniu nesudaro stabilaus gelio. Pagrindui naudojant alyvuogių aliejų, pagaminti pusiau kietos konsistencijos vientisos struktūros, skaidrūs, šviesiai geltonos spalvos, būdingo čiobrelių kvapo oleogeliai, išlaikantys tokias savybes stabilumo stebėjimo metu.

3. Oleogelių klampos, stabilumo stebėjimo metu, kito priklausomai nuo gelifikuojančios medžiagos koncentracijos. Oleogelių, kuriuose gelifikatoriaus koncentracija 4-8 proc. klampos mažėjo, o 9 proc. gelifikatoriaus turinčių gelių klampos padidėjo iki neišmatuojamos. Oleogelių, kuriuose gelifikatoriaus koncentracija 8,5 proc. klampos pokyčiai nebuvo statistiškai reikšmingi nei laiko nei temperatūros atžvilgiu. Juslinės savybės ir pH reikšmės išliko reikšmingai nepakitusios visą stebėjimo laiką (6,20 - 6,5 ribose).

4. Atsižvelgiant į publikuotų mokslinių tyrimų išvadas, kad timolis esantis čiobrelių eteriniame aliejuje vienodai stipriai veikia dermatofitus ir mieliagrybius buvo atlikti mikrobiologiniai tyrimai su Candida albicans. Tyrimai parodė, kad oleogelis stabdo Candida albicans. gyvybinę veiklą. Nustatyta mažiausioji slopinančioji čiobrelių eterinio aliejaus koncentracija 0,05 proc.

5. Įvertinus atliktų eksperimentinių oleogelių technologijų, analizės, mikrobiologinių tyrimų ir stabilumo stebėjimo rezultatus, parinkta optimali pusiau kieto preparato skirto pėdų grybelio prevencijai sudėtis: alyvuogių aliejus 91,4 proc., bevandenio koloidinio silicio dioksido 8,5 proc., čiobrelių baltojo eterinio aliejaus 0,1 proc.