LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Laima Sliesoraitienė
KOSMETOLOGŲ ĮTRAUKIMO Į ŽINIŲ APIE SVEIKĄ
MITYBĄ SKLEIDIMĄ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas
Visuomenės sveikatos studijų programa, specializacija: Visuomenės sveikata ir mityba
Studentė Mokslinis vadovas
Laima Sliesoraitienė dr. Vilma Kriaučionienė
2018- 2018-
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos studijų programa, specializacija: Visuomenės sveikata ir mityba. KOSMETOLOGŲ ĮTRAUKIMO Į ŽINIŲ APIE SVEIKĄ MITYBĄ SKLEIDIMĄ GALIMYBIŲ VERTINIMAS. Laima Sliesoraitienė. Mokslinis vadovas dr. Vilma Kriaučionienė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2018. 55 p.
Tikslas – įvertinti kosmetologo įtraukimo į žinių apie sveiką mitybą skleidimo galimybes. Uždaviniai: 1. Ištirti Kauno miesto grožio salonuose dirbančių kosmetologių požiūrį į klientų informavimą apie sveiką mitybą; 2. Nustatyti grožio salonų lankytojų žinių apie sveiką mitybą šaltinius; 3. Nustatyti grožio salonų lankytojų požiūrį į galimybę gauti žinių apie sveiką mitybą kosmetologo kabinete.
Metodika. Kad įgyvendinti išsikeltą tikslą, atliktas kiekybinis tyrimas – apklausa raštu. Tyrime dalyvavo Kauno miesto grožio salonuose besilankančios klientės ir šiuose salonuose dirbančios kosmetologės. Tyrime dalyvavo 280 klienčių ir 140 kosmetologių. Atmetus sugadintas ir nepilnai užpildytas anketas tolimesnėje analizėje naudotos 251 klienčių ir 123 kosmetologių anketos. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 17.0 versiją. Kosmetologių ir jų klienčių duomenys buvo analizuojami atskirai.
Rezultatai. Ištyrus Kauno miesto grožio salonuose dirbančių kosmetologių ir klientų informavimą apie sveiką mitybą, nustatyta, kad patarimus apie sveiką mitybą klientėms teikė 63,4 proc. kosmetologių: 17,5 proc. kiekvieną kartą apsilankius 45,5 proc. kai būdavo akivaizdžių odos, plaukų ar nagų problemų, 37,0 proc. kai pačios pasiteiraudavo. Dažniau patarimus teikė turinčios didesnį darbo stažą kosmetologės. Didžioji dalis neteikusių patarimų (81,8 proc.) nurodė tam neturinčios pakankamai žinių. Daugiau kaip pusė klienčių informacijos apie mitybą ieškosi, nes siekia išsaugoti sveikatą (57,4 proc.) ar nori kontroliuoti svorį (53,8 proc.). Daugiau kaip pusė klienčių (67,7 proc.) manė, kad kosmetologės turėtų teikti patarimus apie sveiką mitybą. 62,1 proc. klienčių mano, jog kosmetologėms žinių apie sveiką mitybą visiškai ar dalinai pakanka. Gautus mitybos patarimus dauguma klienčių (80,5 proc.) įvertino gerai ir labai gerai.
Išvados. Didėjant kosmetologių amžiui ir darbo patirčiai jos geriau vertina savo žinias apie mitybą ir dažniau vadovaujasi gauta informacija nei jaunesnės ir mažesnę darbo patirtį turinčios kosmetologės. Kosmetologės, kurios dažniau tobulėja savo srityje, dažniau vadovaujasi gauta informacija teikdamos patarimus klientėms. Didėjant klienčių amžiui, jos vis geriau vertina savo žinias apie mitybą.
3
SUMMARY
Public health study program, specialization: Public health and nutrition. EVALUATION OF EXPOSURE TO COSMETOLOGY TO LEARN TO HEALTH KNOWLEDGE. Laima Sliesoraitienė. Supervisor dr. Vilma Kriaučionienė. Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2018. 55 p.
Aim of the study is to assess the potential of the beautician to be included in the knowledge of healthy eating.
Objectives: 1. To investigate beauty parlors of Kaunas city, working from the point of view of beauticians regarding the informing of clients about healthy nutrition; 2. Identify sources of knowledge about healthy nutrition for beauty salon visitors; 3. Identify the attitudes of the beauty salon visitors to the availability of knowledge about healthy eating in the cosmetologist's office.
Methods. In order to achieve the goal set, a quantitative survey carried out is a written survey. The study was attended by beauty salons in Kaunas city, visiting clients and cosmetologists working in these salons. The study involved 280 clients and 140 cosmetologists. Corrected and incompletely completed questionnaires were used in a further analysis of 251 clients and 123 beauticians' questionnaires. Statistical analysis was performed using IBM SPSS Statistics 17.0. Cosmetologists and their clients were analyzed separately.
Results. Having informed about informing about healthy nutrition among cosmetologists and clients working in beauty parlors in Kaunas city, it was found that 63.4% of patients provided advice on healthy eating. beauticians: 17.5% every time you visit 45.5% when there were obvious skin, hair or nail problems, 37.0%. when they hesitated themselves. More frequent advice was given by having a longer work experience for a beautician. Most of the unwanted advice (81.8%) indicated that they did not have enough knowledge. More than half of the clients search for nutrition information because they seek to preserve their health (57.4%) or want to control their weight (53.8%). More than half of the clients (67.7%) thought that beauticians should provide advice on healthy eating. 62.1% clients believe that cosmetologists are fully or partially well-informed about healthy eating. The majority of clients (80.5%) received well-received nutrition advice well and very well.
Conclusions. As cosmetologists age and work experience increase, they better assess their dietary knowledge and more often use the information they receive than younger and less experienced cosmetologists. Cosmetologists, who are more likely to develop in their field, are more likely to follow the information they receive, advising clients. As clients grow older, they increasingly appreciate their dietary knowledge.
4
Padėka
Noriu padėkoti darbo mokslinei vadovei dr. Vilmai Kriaučionienei, kuri padėjo parengti darbą, demonstravo paramą ir dėmesį.
Noriu padėkoti visiems Visuomenės sveikatos studijų programos dėstytojams, kurie ne tik dalinosi savo turimomis žiniomis, bet ir demonstravo empatiją.
5
TURINYS
SANTRUMPOS ... 6
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Sveikos mitybos samprata ir principai ... 9
1.2. Suaugusių gyventojų mitybos įpročiai ir žinios apie sveiką mitybą ... 13
1.3. Kosmetologo darbo ypatumai ... 15
1.4. Mitybos poveikis odos būklei ... 17
2. TYRIMO METODIKA ... 20
3. TYRIMO REZULTATAI ... 23
3.1. Kosmetologių ir kosmetologių klienčių bendrieji duomenys ... 23
3.2. Kauno miesto grožio salonuose dirbančių kosmetologių požiūris į klientų informavimą apie sveiką mitybą ... 25
3.3. Grožio salonų lankytojų žinių šaltiniai apie sveiką mitybą ... 32
3.4. Grožio salonų lankytojų požiūris į galimybę gauti žinių apie sveiką mitybą kosmetologo kabinete ... 37
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 41
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 44
LITERATŪRA ... 45
6
SANTRUMPOS
BABTAC - Britanijos grožio terapeutų ir kosmetologų asociacija BAM – biologiškai aktyvios medžiagos
FA – fizinis aktyvumas JK – Jungtinė Karalystė KMI – kūno masės indeksas
7
ĮVADAS
Grožio terapijos paslaugų poreikis nuolat auga, kosmetologijos specialybė populiari tiek darbo rinkoje, tiek tarp profesijas besirenkančių jaunuolių. Analizuojant kosmetologų veiklos specifiką pabrėžiama, kad grožio terapijos paslaugos yra atsakingos, nes tai ne tik grožio procedūrų atlikimas pagal taisykles. Kosmetologai turi sudaryti sąlygas klientui pabūti malonioje aplinkoje, užmegzti su juo teigiamą ir glaudų, nors ir trumpalaikį, ryšį. Kosmetologui būtina išsiugdyti ne tik pagrindines profesines kompetencijas, bet ir turėti didelį bagažą bendrųjų žinių, tokių kaip psichologija, kalbos kultūra, užsienio kalba, bendravimas su įvairiais žmonėmis ir pan. Be to, šios srities specialistai turi gebėti prisitaikyti prie nuolatinių jų veiklos pokyčių, kad galėtų patenkinti klientų lūkesčius ir išsilaikyti darbo rinkoje, kur laukia nuolatiniai iššūkiai [1].
Šiuolaikinėje sampratoje kosmetologo veikla apima ne tik grožio sąvoką. Kosmetologas yra ir savo profesijos menininkas, siūlantis įvairius kūrybinius sprendimus klientui. Reikia daugiau nei talento, kad šiandieniniame kosmetologijos pasaulyje grožio specialistą aplankytų sėkmė. Kosmetologai privalo turėti žinių daugelyje verslo sričių, tarp jų bendravimo, žmonių tarpusavio santykių ir prekybos rėmimo. Visa tai pasiekiama tik tuomet, kai grožio industrijoje dirba kvalifikuoti ir kompetentingi specialistai [2].
Grožis neatsiejamas nuo odos bei plaukų būklės. Įvairiais tyrimais nustatyta, kad mityba lemia žmogaus odos ir plaukų būklę, todėl kosmetologės galėtų suteikti kvalifikuotus patarimus kaip tą gerą būklę užtikrinti bei pagerinti. Trūksta informacijos, ar kosmetologės turi pakankamai tam žinių, ir, ar klientės norėtų gauti tokias paslaugas. Gali būti, kad grožio salonų lankytojams būtų poreikis gauti žinių apie sveiką mitybą tuomet, kai lankosi pas kosmetologą, tačiau nėra aptikta tyrimų, kurie atskleistų tiek kosmetologų, tiek grožio salonų lankytojų žinių apie sveiką mitybą poreikį, kas atskleidžia šios temos aktualumą.
Atliekamas mokslinis tyrimas yra vienas pirmųjų tyrimų Lietuvoje, kuomet siekiama nustatyti kosmetologų ir jų klientų nuomonę apie informacijos teikimą ir gavimą kosmetologo kabinete apie sveiką mitybą. Dauguma klientų lankosi kosmetologų kabinete ne tik dėl odos problemų, o dėl sveikatos sutrikimų ar netinkamos mitybos sąlygotų odos problemų. Todėl šis tyrimas naujas ne tik savo tematika, tačiau ir galintis suteikti pokyčių į kosmetologų darbą, kuomet kartu dirbs kosmetologai su savo klientais, siekiant sveikos ir gražios klientų odos.
8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas – įvertinti kosmetologo įtraukimo į žinių apie sveiką mitybą skleidimo galimybes. Uždaviniai:
1. Ištirti Kauno miesto grožio salonuose dirbančių kosmetologių požiūrį į klientų informavimą apie sveiką mitybą.
2. Nustatyti grožio salonų lankytojų žinių apie sveiką mitybą šaltinius.
3. Nustatyti grožio salonų lankytojų požiūrį į galimybę gauti žinių apie sveiką mitybą kosmetologo kabinete.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Sveikos mitybos samprata ir principai
Mityba yra viena iš svarbiausių aplinkos sąlygų, veikiančių organizmą. Mityba apibrėžiama kaip žmogaus organizmo veiklai reikalingo maisto vartojimas [3]. Suvalgyti maisto produktai suvirškinami ir įsisavinami tam, kad organizmo kiekviena ląstelė galėtų funkcionuoti. Gyvybiniams procesams organizme palaikyti kasdien žmogui su maistu reikia gauti vandens ir tam tikrų organinių medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų [4]. Gutos medžiagos žmogui ne tik palaiko gyvybines funkcijas, tačiau ir veikia sveikatą.
Mityba yra pagrindinis sveikatos komponentas [5]. Šį komponentą galima apibrėžti kaip organizmo veiklos sritį, kuri apima maisto paiešką, jo kramtymą ir rijimą, virškinimą bei įsisavinimą. Žmogaus mitybos atveju į procesą įeina ir maisto produktų paruošimas valgymui, patiekalų gamyba. Plačiąja prasme kalbant apie mitybą, galima teigti, kad ji apima maisto panaudojimą organizmo statybai, nuolatiniam atsinaujinimui, medžiagų apykaitai ir įvairioms funkcijoms. Šis labai svarbus biologinis žmogaus poreikis yra virtęs socialiniu, psichologiniu, kultūriniu žmogaus gyvensenos komponentu [6]. Apie mitybą diskutuojama įvairiais rakursais ir pateikiama įvairių nuomonių sveikos mitybos klausimais.
Sveika mityba – moksliškai pagrįstas valgomo maisto kiekis ir angliavandenių, baltymų bei riebalų santykis šiame maiste, lemiantis mažiausią lėtinių ligų riziką, o susirgus padedantys pasveikti [3]. Sveika mityba padeda saugoti ir stiprinti sveikatą, išvengti daugelio ligų. Reikia pažymėti, kad vien sveikas maistas negarantuoja, kad sveikata bus gera, tačiau suteikia galimybę ją saugoti ir stiprinti. Sveika ir visavertė mityba daro poveikį fiziniam ir protiniam žmogaus vystymuisi, darbingumui ir ilgaamžiškumui. Įvairiais tyrimais nustatyta, kad nesveika mityba gali būti susijusi su išeminės ligos atsiradimu, arterine hipertenzija, navikais, cukriniu diabetu, nutukimu ir kitomis ligomis, kurių atsiradimas gali būti iš dalies susijęs ir su nesveika mityba [7]. Odos ir plaukų būklė taip pat priklauso nuo mitybos įpročių. Siekiant užtikrinti odos darinių gerą būklę rekomenduojama laikytis sveikos mitybos rekomendacijų.
Literatūroje pateikiami pagrindiniai mitybos principai [4, 8, 9]:
1. Įvairumas. Valgyti reikia įvairų maistą, nerekomenduojama valgyti vieno produkto, nes tuomet negaunama reikalingų medžiagų. Kasdien žmogaus organizmas turėtų gauti apie 40 įvairių maisto medžiagų: angliavandenių, baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų [8]. Kiekvieno valgymo metu reikėtų rinktis produktus iš įvairių produktų grupių.
2. Subalansuotumas – tai tinkamas įvairių maisto medžiagų santykis. Nuo žmogaus amžiaus, lyties ir atliekamo darbo sunkumo priklauso maisto medžiagų poreikis ir suvartojamas kiekis. Riebalų, baltymų ir angliavandenių santykis maiste turi būti lygus 1 : 1 : 4 [9].
10
3. Nuosaikumas – pagrindinis sveikos mitybos principas. Labai paprastas, tačiau daugeliui sunkiai įgyvendinamas. Reikia laikytis mitybos rėžimo ir nepersivalgyti, nes per daug medžiagų ir per dideli maisto kiekiai yra žalinga sveikatai [4].
Mitybos rėžimas – tai valgymų skaičius ir dažnumas per parą ir kiekybinis maisto paskirstymas valgymų metu. Mitybos rėžimą dažnu atveju reguliuoja alkis, kuris išnyksta po 10-20 minučių nuo valgymo pradžios, kai pirmoji maisto porcija suvirškinama ir pasisavinama. Maitinimosi laikas gali būti įvairus, tačiau tarp pusryčių, pietų ir vakarienės turi praeiti 5-6 valandos [4]. Reikia paminėti, kad vyrauja skirtingos mitybos ir svorio kontrolės teorijos, tad kiekvienas žmogus turėtų asmeniškai pasirinkti kaip maitintis ir kokių principų laikytis.
Norą valgyti skatina mūsų fizinė būklė – cheminiai organizmo procesai ir pogumburio veikla. Organizmo homeostazės sistemos, palaikančios normalų kūno svorį ir pakankamas maisto atsargas, sukelia alkio jausmą, dėl kurio ir atsiranda noras valgyti [10].
Viena svarbiausių su maistu susijusių problemų yra maisto kokybė. Maisto kokybė yra apibūdinama šiomis savybėmis: mitybine verte (subalansuotumas), organoleptinėmis savybėmis (kvapas, skonis, konsistencija), funkcinėmis savybėmis (realizacijos trukmė), higieninėmis savybėmis (maisto kilmės ligų rizika). Maisto kokybę nusako jo saugumas. Saugus maistas nesukelia pavojaus sveikatai dėl aplinkos teršalų, pesticidų liekanų, maisto priedų, mikrobiologinės taršos ir maistinės vertės [11].
Neracionali mityba, menkas fizinis aktyvumas, stresas, nepakankama higiena gali lemti tam tikras virškinimo organų ligas. Valgymas ar gėrimas skubant, gėrimai su angliarūgšte, gumos kramtymas gali sukelti vidurių pūtimą. Alkoholio, sunkiai virškinamo, aštrus maisto vartojimas, apsinuodijimas maistu, kuriame yra toksinų gaminančių bakterijų (dažniausiai – salmonelių, stafilokokų), išgertos stiprios rūgštys ir šarmai gali sukelti ūminį ar lėtinį skrandžio uždegimą [12].
Sveikesnę gyventojų mitybą skatina ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymas, kurio paskirtis – nustatyti teikiamo į rinką maisto bei jo tvarkymo reikalavimus, valstybės institucijų bei visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų kompetenciją užtikrinant maisto saugą, taip pat reglamentuoti maisto gamintojų, paslaugų teikėjų bei pardavėjų pareigas ir atsakomybę [13]. Maisto įstatymu siekiama reglamentuoti, kad į rinką patektų saugos reikalavimus atitinkantis maistas.
Gerėjančios gyvenimo sąlygos ir technologinė pažanga palengvino maisto ruošimo ir gamybos procesus, sudarė sąlygas žmogui greičiau ir paprasčiau maitintis. Tačiau pasikeitė suaugusiųjų ir vaikų mityba: ji tapo nevisavertė, nepakankama arba per gausi. Išryškėjo netinkamos mitybos ir nepakankamo fizinio aktyvumo problemos, siejamos su nutukimu bei padidėjusiu sergamumu. Daugelyje Europos šalių daugiau kaip pusė gyventojų turi antsvorio, apie 20–30 proc. iš jų yra nutukę. Suaugusiųjų Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis (1994-2014), antsvorio paplitimas turi tendenciją didėti [14]. 2008 metais nutukusių vyrų buvo 17 proc., moterų –
11
20 proc., antsvorį turinčiųjų – 61 proc. vyrų ir 46 proc. moterų [15]. Panašūs duomenys buvo 2014 metais, tačiau nustatyta, kad antsvoris ir nutukimas susijęs su išsilavinimu – didesnį išsilavinimą turintys asmenys rečiau turėjo padidėjusį svorį ar nutukimą.
Respublikinio mitybos centro duomenimis, tik apie 23,2 proc. tirtų asmenų valgo tuo pačiu metu. Norint būti sveikiems reikia ne tik laikytis mitybos taisyklių, bet ir režimo. Labai svarbu valgyti kasdien tuo pačiu metu, nes atėjus laikui valgyti, gausiau išsiskiria virškinimo sultys, atsiranda apetitas, o pavalgius – maistas geriau suvirškinamas [16].
Dauguma šalių, vadovaujasi PSO rekomendacijomis (parengtomis pagal CINDI programą). Sveikos mitybos piramidė yra vienas iš patarėjų, kaip rinktis maistą, kokiomis proporcijomis valgyti, kad žmogus būtų sveikas. Kiekviena valstybė atsižvelgia į savo gyventojų mitybos ypatumus ir pagal tai sudaro piramidę. Pirmoji lietuviška sveikos mitybos piramidė, parengta 1998 m.. Buvo sugrupuoti produktai ir nurodytas porcijų skaičius. 2011 m. piramidė buvo patobulinta. Naujoji piramidė sudaryta šviesoforo principu ir suskirstyta į šešias dalis: produktams, esantiems piramidės apačioje, uždegta žalia šviesa – juos rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną; piramidės viduryje esančius produktus siūloma vartoti kasdien (ar rečiau), bet saikingai; raudonas signalas galioja viršuje esantiems produktams – juos reikėtų vartoti retai ir mažai [17].
Vienas pagrindinių sveiko maisto kriterijų – tinkamai suderintas jame esančių maistinių medžiagų, ypač riebalų, kiekis. Riebalai tampa ypatinga problema, nes organizmas juos pasisavina ne tik kaip energijos šaltinį, bet ir kaip papildomas kalorijas. Įvairių šalių patirtis rodo, kad nuolat aiškinant žmonėms mitybos svarbą sveikatai ir mokant juos sveikai maitintis, visuomenės mityba keičiasi, jos sveikata gerėja. Sveikos mitybos įpročių formavimosi pagrindą sudaro sveikos mitybos žinios, teigiamos nuostatos, mokėjimas sveikai maitintis ir pasigaminti sveiko maisto mitybos poreikiams tenkinti [14, 15].
Remiantis sveikos gyvensenos rekomendacijomis rekomenduojama: valgyti įvairius maistingus maisto produktus, geriau gautus iš augalinių produktų nei gyvulinės kilmės; valgyti duoną, makaronus, ryžius, grūdinių kultūrų produktus keletą kartų dienoje; valgyti įvairius vaisius ir daržoves, pageidautina šviežius ir vietinius, keletą kartų dienoje (ne mažiau, kaip 400 g); išlaikyti kūno masės indeksą artimą normos riboms (KMI 20-25 kg/m2), įtraukiant fizinį aktyvumą,
pageidautina kasdien; kontroliuoti riebalų kiekį (ne daugiau 30 proc. visos dienos energijos kiekio), keičiant sočiąsias riebalų rūgštis į nesočiąsias, augalų aliejų ar minkštą margariną; keisti riebią mėsą ir mėsos produktus į pupeles, ankštinius produktus, lęšius, žuvį, paukštieną ar kitą liesą mėsą; valgyti pieno produktus (pieną, kefyrą, jogurtą, sūrį, rūgpienį), kurie turi mažiau riebalų ir druskos; rinktis maisto produktus, kurie turi mažiau cukraus, riboti saldžius gėrimus ir saldumynus; pasirinkti produktus su mažesniu kiekiu druskos, bendras druskos kiekis per dieną neturėtų viršyti arbatinio šaukštelio (5 g), įskaitant druską duonoje bei paruoštuose produktuose; neviršyti daugiau
12
dviejų alkoholinių gėrimų per dieną (t. y. 20 g gryno alkoholio); ruošti maistą saugiai pagal higienos reikalavimus, verdant, kepant mikrobangų krosnelėje, ant garų ar troškinant galima išvengti papildomų riebalų pridėjimo; skatinti žindymą iki 6 mėnesių, o vėliau saugų ir tinkamą maitinimą [18, 19].
Sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama valgyti 3-4 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius arba pavakarius, pietus ir vakarienę. Kiekvieno valgymo metu gaunamas energijos kiekis taip pat turi skirtis. Racionaliausias toks rėžimas, kai per pusryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono, o vakarienei – mažiau nei trečdalį. Vakarieniauti reikėtų likus maždaug dviem valandoms iki miego. Nereguliariai valgantys (kartą ar du kartus per parą) žmonės dažniau suserga virškinimo trakto ligomis [18].
Vaisių, daržovių ir vitamino C vartojimas susijęs su akių ligų sergamumo mažėjimu. Mityba, kuri praturtinta daug vaisių, daržovių ir antioksidantų sumažina tikimybę susirgti įvairiomis ligomis [20]. Nustatyta, kad produktai pagaminti iš miltų be glitimo, grikių, kaštonų, sorų, burnočių pasižymi didesniu kiekiu vitamino B nei miltai su glitimu. Toks tyrimas atliktas siekiant nustatyta ar žmonės, kurie pasirenka mitybą atsisakant glitimo, nejaučia kai kurių medžiagų trūkumo, tokių kaip vitaminų B grupės. Lyginant skirtingas miltų rūšis nustatyta, kad kitokios rūšies miltuose daugiau B grupės vitaminų [21]. Tai atskleidžia, kad renkantis sveiką mitybą reikia atsižvelgti į produktų sudėtis, kad atsisakius tam tikrų produktų nepasireikštų tam tikrų medžiagų trūkumo.
Nustatyta, kad sveika gyvensena, kai pasirenkama sveika mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, žalingų įpročių vengimas padeda sumažinti širdies ligų riziką. Pasirinkus maistą, kuriame gausu skaidulų galima tikėtis geresnės sveikatos ateityje nei tų, kurie maitinasi ne sveikai ir nereguliariai [22]. Italijoje nustatyta, kad pasirinkta mityba susijusi su žmogaus savijauta. Viduržemio jūros dieta, kuri 2010 metais UNESCO pripažinta kultūriniu paveldu Italijoje, padeda efektyviai kovoti su depresija, sumažinti Parkinsono ligos, vėžio bei miokardo infarkto riziką, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, padeda išsaugoti jaunystę bei ilgaamžiškumą. Šios dietos esmė yra mitybos piramidės laikymasis, derinant produktus ir saikas. Nustatyta, kad Viduržemio jūros gyventojai, vartojantys gana daug riebalų, žymiai rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis [23].
Visame pasaulyje maistas ir mityba turi didelį vaidmenį formuojant visuomenės sveikatą. Reguliuojant mitybą, kuriant įvairius mitybos principus, siekiama užtikrinti, kad visuomenė maitintųsi sveikai ir rinktųsi sveiką gyvenseną. Skirtingose šalyse siekiame ne tik išlaikyti maisto kultą, tačiau ir užtikrinti, kad visuomenė gebėtų pasirinkti sveiką mitybą kaip gyvenimo būdą [24].
Apibendrinant galima teigti, kad vartojant įvairų maistą organizmas gauna pakankamai energijos, baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų ir skaidulų. Sveika mityba susijusi su mažesne tikimybe susirgti įvairiomis ligomis. Siekiant lengviau pasirinkti tinkamus produktus rekomenduojama naudomis siūloma mitybos piramide, PSO rekomendacijomis bei principais.
13
1.2. Suaugusių gyventojų mitybos įpročiai ir žinios apie sveiką mitybą
Įvairių mokslinių šaltinių duomenimis, nesveika mityba neigiamai veikia gyventojų lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, cukrinis diabetas ir kitų, vystymąsi bei didina gyventojų mirtingumą. Tinkama ir sveika mityba padeda išvengti daugelio lėtinių neinfekcinių ligų bei saugo ir stiprina gyventojų sveikatą. Mitybos specialistai akcentuoja, kad mityba turi ne tik saugoti sveikatą, bet ir ją įtvirtinti bei stiprinti. Dar daugelis visuomenės narių mitybai skiria per mažai dėmesio [18].Europos šalyse atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenys rodo blogėjančią gyventojų mitybos būklę. Atliktų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad geresnės socialinės padėties gyventojai maitinasi sveikiau už blogesnės socialinės padėties žmones. Geresnę socialinę padėtį užimantys gyventojai dažniau vartoja vaisius ir daržoves, o rečiau – gyvulinius riebalus. Turtingesniems būdingas dažnesnis naujų maisto produktų valgymas, o neturtingesniems – tradiciniai mitybos įpročiai [25].
Pasaulyje itin didėja nutukimo problema, ypač ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. 2010 m. statistikos duomenimis, didžiausias skaičius nutukusių ir antsvorį turinčių asmenų gyveno JAV. Tuo tarpu pagrintinė mirties priežastis ES yra širdies ir kraujagyslių ligos, kurios dažnu atveju atsiranda esant dideliam svoriui ir turint nutukimo problemų. Vienas iš pagrindinių šių problemų sprendimo būdų – subalansuota mityba bei pakankamas fizinis aktyvumas [26]. Nustatyta, kad JAV žmonėms geriantiems 100 proc. vaisių sultis rečiau nustatomas vitamino C, folio rūgšties, kalio trūkumas. 100 proc. vaisių sulčių gėrimas nesusijęs su antsvorio ar nutukimo problemomis, dantų ėduonimi. [27]. Japonijoje nustatyta, kad socialinė parama teigiamai susijusi su vaisių ir daržovių vartojimu. Žmonės, kurie yra skatinami rinktis sveikesnius produktus, vartoti daugiau vaisių ir daržovių dažniau renkasi tokį mitybos modelį, nei tie, kurie nėra skatinami [28].
Nustatyta, kad vaisių ir daržovių vartojimas susijęs su sumažėjusiais depresijos simptomais. Afrikos amerikiečiai, kurie savo kasdieninėje mityboje vartojo šviežius vaisius ir daržoves, buvo fiziškai aktyvūs rečiau sirgo depresija. Tai atskleidžia, kad mityba susijusi ne tik su fizine, bet ir su psichine žmogaus sveikata [29]. Nustatyta, kad vyresnio amžiaus moterys, kurios maitinasi sveikai rečiau serga demencija ar skundžiasi atminties problemomis nei tos, kurių mityba yra nesubalansuota [30].
Netinkama mityba būdinga ne tik užsienio šalyse, bet ir Lietuvoje. Įvairių tyrimų rezultatai atskleidė, kad Lietuvos gyventojai nepakankamai vartoja vaisių, daržovių. 2013-2014 metais buvo atliktas įpročių ir faktinės mitybos tyrimas, kurio metu apklausti Lietuvos gyventojai. Nustatyta, kad maisto produktus rinkdamiesi lietuviai dažniausiai atkreipia dėmesį į skonį (39,7 proc.) ir kainą (31,9 proc.). Lietuvos gyventojai per mažai vartoja žuvies ir jos produktų, tačiau valgo daug mėsos.
14
Įvertinus Lietuvos gyventojų paros maisto raciono energinę vertę bei su maistu per parą gaunamų maistinių medžiagų kiekius galima sakyti, kad paros maisto racione per daug energinės vertės tiekia riebalai, sočiosios riebalų rūgštys, cukrus; per dieną gaunama tik apie 16 g skaidulinių medžiagų (rekomenduojama 25–35 g), mažiau negu rekomenduojama – vitaminų A, C, B2 , B12, niacino, pantoteno rūgšties bei magnio, geležies, cinko, seleno ir jodo [18]
Dauguma Lietuvos gyventojų (72 proc.) bent kartą per dieną valgo duonos, 40 proc. – šviežių daržovių, 37 proc. – geria pieną ar vartoja pieno produktus ir 31 proc. bent kartą per dieną valgo vaisius. Dauguma respondentų vartoja joduotą druską (53 proc.). Paprastą druską vartoja 27 proc. gyventojų. Populiariausias riebalas maistui gaminti (kepti, virti, troškinti) – augalinis aliejus (82 proc.). Ant duonos dažniausiai tepamas sviestas (41 proc.). 23 proc. Lietuvos gyventojų dažniausiai valgo tuo pačiu laiku. Dauguma (59 proc.) šalies gyventojų valgo tris kartus per dieną. 16 proc. gyventojų dažnai užkandžiauja tarp pagrindinių valgymų. Maisto papildus vartoja 64 proc. Lietuvos gyventojų [26].
PSO lėtinių ligų profilaktikos ir kontrolės strategijoje akcentuojama, kad būtina skatinti žmonės dažniau vartoti šviežias daržoves ir vaisius. Vartojant pakankamai daržovių ir vaisių mažėja širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų, nutukimo, cukrinio diabeto ir kitų ligų rizika [19]. Kūno svoris kartu su amžiumi didėja ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, kur nustatyta, kad antsvorio turėjo 9,2 proc. 15–24 metų moterų bei 12,6 proc. vyrų ir atitinkamai 74,3 proc. ir 60,3 proc. 55– 64 metų amžiaus respondentų [31].
Nustatyta, kad žmonės, kurie renkasi užkandines, maistą iš automatų dažniau susiduria su nutukimu nei tiek, kurie gamina ir valgo maistą namuose [32]. Nutukimas susijęs ir su pasikeitusiu šiuolaikinės visuomenės gyvenimo būdu. Ispanijoje buvo sukurta mobili programėle „DietApp“ skatinanti žmones rinktis sveikos mitybos pasiūlymus. Nustatyta, kad tokia programėle yra lengvai naudojama, naudinga, nes pateikia įvairius mitybos pasiūlymus, kurie padeda pasirinkti sveikesnę mitybą atsižvelgiant ir į žmogaus savijautą, ligas. Remiantis įvairiais mitybos pasiūlymais, kurie pateikiami mobiliame telefone, žmonės dažniau linkę jais pasinaudoti [33].
Nuolatos analizuojama ar įvairių šalių gyventojai turi pakankamai žinių sveikos mitybos klausimais. Jungtinėje Karalystėje (JK) atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad 27 proc. pirkėjų žiūrėjo maisto produktų etiketėse pateikiamą informaciją. Nustatyta, kad dauguma JK gyventojų (87,5 proc.) sugeba nustatyti sveikiausią produktą iš trijų. Regresinė analizė parodė, kad vartojimas dažniausiai susijęs su interesuotumu maitintis sveikai, o domėjimasis produktų sudėtimi susijęs su turimomis žiniomis apie mitybą. Taip pat nustatyta, kad sveikai maitintis ir domėtis sveika mityba dažniau linkę vidutinio amžiaus gyventojai [34].
Nustatyta, kad žinių apie mitybą gausa susijusi su žmonių siekiu skaityti produktų etiketes ir domėtis produktų sudėtimi. Nors žmonės linkę domėtis sveika mityba, tačiau retu atveju skaito
15
informaciją pateikiamą etiketėse apie produktą, tai lemia, kad pateikiama informacija yra ne visiems suprantama ir dažnu atveju tai daug informacijos mažame produkto pakuotės plote [35]. Dažniausiai žmonės žiūri etiketėse pateiktą informaciją siekdami sužinoti produkto galiojimo laiką, produkto sudėtį, produkto kilmę [36].
Sveikos mitybos klausimais labiau linkę domėtis nėsčiosios moterys, nes jų mityba susijusi ne tik su kūdikio sveikatos būkle, tačiau ir su jų sveikata. Rekomenduojama kiekvieno neštumo metu skatinti moteris domėtis sveika mityba neštumo laikotarpiu ir po jo [37]. Australijoje buvo nustatyta, kad kariai turi pakankamai žinių apie sveiką mitybą, nes tai susiję su jų siekiu būti sveikais ir gebėti tinkamai atlikti savo karinę tarnybą [38]. Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidė, kad suaugusiųjų gyventojų žinios apie sveiką mitybą gerėja.
2018 metų pradžioje Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija pasirašė susitarimą su maisto gamintojais, kurie įsipareigojo savanoriškai sumažinti cukraus, druskos ir riebalų produktuose ir nuo 2019 metų riboti transriebalus. Mažinti šių medžiagų kiekį maiste rekomenduoja PSO. Šiuo susitarimu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas tinkamai gyventojų mitybai. Tyrimai rodo, kad lietuviai su maistu druskos, sočiųjų riebalų ir cukrų gauna daugiau nei rekomenduoja PSO. Gausus šių medžiagų vartojimas, anot gydytojų, skatina širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, cukrinį diabetą ir nutukimą.
Apibendrinant galima teigti, kad žmonių mitybos įpročiai susiję su jų sveikata bei supančia aplinka. Žmonės, kurie pasirinkę sveiką mitybą ir laikosi sveikos mitybos principų dažniau išvengia ligų nei tie, kurie maitinasi nesveikai. Žmonių žinios sveikos mitybos klausimais atsiskleidžia per jų įpročius perkant maisto produktus ir susiję su jų amžiumi, nes sveikai maitintis ir domėtis sveika mityba dažniau linkę vidutinio amžiaus žmonės.
1.3. Kosmetologo darbo ypatumai
Grožio terapeutą galima apibūdinti kaip kosmetologą, higienos ir dekoratyvinės kosmetikos technologą, kuris naudoja įvairias priemones ir būdus, siekdamas pagerinti žmogaus išvaizdą. Grožio terapijos specialistai kuria priemones ir metodus, kurie gali padėti išsaugoti sveiką veido ir kūno odą, šalinti odos ir kūno defektus, išryškinti patrauklius veido bruožus, sukurti norimą įvaizdį, naudodami naujausias kosmetologijos procedūrų technologijas. Grožio terapeutas, naudodamas įvairias kosmetologines priemones ir būdus, siekia pagerinti žmogaus išvaizdą, padėti jam jaustis geriau, neretai net kilstelėti kliento savivertę [1].
Nustatyta, kad kosmetologų profesija ypatingą dėmesį skirdama grožiui susijusi ir su grožio specialistų savo kūno suvokimu. Kosmetologai dažniau linkę laikytis įvairių dietų, didesnį dėmesį
16
skirti savo kūno svoriui [39]. Tačiau neaptikta tyrimų Lietuvoje, kurie atskleistų ar kosmetologai turimomis žiniomis apie sveiką gyvenseną dalinasi su savo klientais ir ar tokia informacija domintų pas juos apsilankančius klientus. Tuo tarpu Kalifornijoje atlikus tyrimą nustatyta, kad kosmetologės turi unikalią galimybę su savo klientais aptarti sveikatos klausimus, nes dažniausiai su klientu praleidžiama 30-60 min. ir 65,3 proc. kosmetologių pritaria, kad su savo klientais patogu aptarti sveikos mitybos klausimus, 63,3 proc. – fizinį aktyvumą, 63,3 proc. – dietą. Kosmetologės buvo likusios gauti daugiau žinių apie sveiką gyvenseną ir grožį [40].
Grožio terapijos programa yra sėkmingai įgyvendinama daugelyje pasaulio šalių. Dar 1954 m. įkurtas Elly Lukas grožio terapijos koledžas Australijoje sėkmingai vykdo veiklą ir siūlo 20 grožio terapijos, masažo, makiažo, SPA terapijos kursų. Londono grožio terapijos koledžas pasižymi aukštais absolventų įsidarbinimo rodikliais. Grožio terapeutų poreikį pasauliniu lygmeniu įrodo ir sėkminga įvairių grožio terapeutų asociacijų veikla (pvz., Naujosios Zelandijos grožio terapeutų asociacija, Britanijos grožio terapeutų ir kosmetologų asociacija (BABTAC), kuri yra ilgiausiai veikianti ir sėkmingiausia grožio terapeutų ir kosmetologų asociacija, užtikrinanti narių profesionalią veiklą, aktyviai veikia ir yra sulaukusios pripažinimo visame pasaulyje). Vien Didžiojoje Britanijoje dirba daugiau nei 85 tūkst. grožio terapeutų. Be to, tyrimai rodo, kad šios specialybės atstovai 2011 metais atlikto tyrimo metu buvo įvertinti kaip laimingiausi Didžiosios Britanijos darbuotojai grožio terapeutai ne tik vykdo grožio procedūras. Jie (daugiausia moterims) sukuria sąlygas pabūti malonioje aplinkoje, užmegzti teigiamą ir gana artimą, nors ir trumpalaikį ryšį, pailsėti. Be to, jų veikla, kuri persipina su medicina, padeda žmonėms ne tik tapti gražesniems, bet ir sveikesniems, geriau jaustis emociškai [1].
Nustatyta, kad dirbantys kosmetologijos specialistai aktyviai domisi kosmetologijos naujovėmis, analizuoja kosmetologinių paslaugų rinką, siekia profesinio mokymo tęstinumo, geba organizuoti savo ir kitų specialistų kosmetologinę veiklą. Kosmetologijos specialistams trūksta informacijos, patirties ar praktikos teikiant kosmetologines paslaugas nespecializuotose vietose. Kosmetologijos specialistai dažniausiai kelia savo kvalifikaciją dalyvaudami seminaruose, konferencijose, demonstruoja savo profesinę veiklą konkursuose, parodose [2].
Nors grožio terapeuto (kosmetologo) profesija pasaulyje turi senas veiklos, mokymo(-si) ir ugdymo veiklai tradicijas, šios srities specialistai su profesinio bakalauro diplomu Lietuvoje pradėti rengti vos prieš keletą metų. Lietuvos mokslininkai tik fragmentiškai tyrinėja grožio terapeutų (kosmetologų) ugdymo praktiką ir kompetencijas [1].
Kosmetologų teikiamos paslaugos yra gana „jautrios“, tai ne tik grožio procedūrų atlikimas pagal taisykles, būtina sudaryti klientui malonias sąlygas, užmegzti su juo teigiamą ir glaudų, nors ir trumpalaikį, ryšį, leisti jam pailsėti [41]. Kosmetologas yra ir savo profesijos menininkas,
17
siūlantis klientui įvairius kūrybinius sprendimus. Vien talento neužtenka, kad šiandieniniame kosmetologijos pasaulyje grožio specialistą aplankytų sėkmė [2].
Amerikoje buvo siekiama nustatyti ar moterys dirbančios kosmetologo darbą neturi problemų susijusių su vaisingumu, nes dirba su įvairiais cheminiais preparatais. Ištyrus 448 kosmetologes nebuvo nustatytas ryšys tarp chemikalų naudojimo kosmetologo darbe ir nevaisingumo. Kosmetologėms nėra padidėjusios nevaisingumo rizikos lyginant su kitomis to\aties amžiaus moterimis dirbančiomis kitose profesijose [42].
Apibendrinant galima teigti, kad kosmetologo profesija neišvengiamai siejama su bendravimu, nes klientai yra žmonės, siekiantys rūpintis savo išvaizda. Kosmetologas turi gebėti klientui pasiūlyti geriausius sprendimus.
1.4. Mitybos poveikis odos būklei
Klientės dažnai teiraujasi, kaip keisti mitybą, kad išvengtų odos problemų, pagerintų plaukų, nagų ar odos būklę. Todėl kosmetologės turėtų žinoti pagrindinius sveikos mitybos principus, kad galėtų suteikti kvalifikuotus patarimus.
Oda – tai vizitinė kortelė ir bruožas atspindintis žmogaus sveikatą. Retas, kuris gali puikuotis puikia, sveika oda be papildomo maitinimo, priežiūros, kuomet žmogų supa tiek jai kenksmingų veiksnių [43]. Kosmetologai teigia, kad nuolatos reikia stebėti savo odos būklę ir kokie faktoriai lemia odos būklės pasikeitimus.
Oda atspindi bendrą žmogaus sveikatos būklę. Sveika, subalansuota mityba gerina odos, kaip ir kitų kūno organų, funkcionavimą. Jei maiste trūksta būtinų gyvybinių medžiagų, pablogėja odos aprūpinimas krauju ir deguonimi, susilpnėja atsparumas infekcijoms, lėčiau sveikstama nuo įvairių ligų, pasikeičia odos tekstūra. Odos skaistumą lemia labai įvairios maisto medžiagos – sudėtingą išskirti kurią nors vieną jų grupę. Vitaminai ir mineralinės medžiagos palaiko odos sveikatą, kuriai labai svarbi subalansuota mityba. Kita vertus, organizmas turi pakankamai gauti tam tikrų būtinų komponentų [43]. Riebalinių odos ląstelių padidėjimas dažniausiai susijęs ir su padidėjusiu vandens susikaupimu audinyje. Maža odos temperatūra atskleidžia blogą kraujotaką, t. y. kuo didesnės riebalinės ląstelės, tuo mažiau svarbių medžiagų ir deguonies ji gauna [44].
Oda ne tik gamina keratiną, melaniną, vitaminą D2, antikūnius, odos riebalus ir prakaitą, bet ir, sukaupdama kai kurias medžiagas (depo funkcija), dalyvauja bendrojoje medžiagų apykaitoje. Odoje kaupiasi neutralūs riebalai, vanduo (70 proc., o poodyje tik 10 proc.), cukrus (50–75 proc.), angliavandenius skaldantieji fermentai, druskos, mikroelementai. Joje gali susikaupti 25 proc. viso cirkuliuojančio kraujo. Baltymų apykaita odoje vyksta kolageno (98,8 proc. visų odos baltymų) ir kitų baltyminių produktų (aminorūgščių, šlapalo, kreatino ir kt.) sąskaita. Sutrikusi angliavandenių
18
apykaita sukelia kai kurias dermatozes (furunkuliozę, kandidamikozę, dilgėlinę) arba apsunkina jų eigą. Vitaminas C dalyvauja melanino sintezėje, vitaminas A – keratino gamyboje, vitaminai A, E, D aktyvuoja baltymų apykaitą epidermyje, vitaminas PP mažina odos jautrumą šviesai [43].
Nustatyta, kad pasirinkta mityba ir maistinės medžiagos lemia odos būklę. Pieno produktai ir gausus maisto su glikogenais vartojimas susijęs su bloga odos būkle, padidėjusiu spuoguotumu. Netinkama mityba lemia ne tik odos būklę, bet turi neigiamą poveikį plaukams ir nagams. Vandenyje tirpių vitaminų C, B, B2, B7 ir kt. trūkumas neigiamai atsiliepia bendrai organizmo ir odos būklei. Dėl šių vitaminų deficito keičiasi pigmentacija, oda šerpetoja, įgauna pilkšvą atspalvį, praranda elastingumą [45].
Sveika mityba žmogui ne tik teikia išorinį grožį, bet ir užtikrina gerą savijautą vyresniame amžiuje. Maistas turi atstatyti žmogaus išeikvotą energiją, organizmas turi būti aprūpintas reikiamu kiekiu ir santykiu būtinų maisto medžiagų. Esant netinkamai mitybai galima susirgti įvairiomis ligomis, todėl mityba turi būti pilnavertė ir racionali [46].
Netinkama odos priežiūra, temperatūrų kaita – yra vieni iš daugelio galimų odos išsausėjimo veiksnių. Tačiau šerpetojanti oda taip pat gali signalizuoti ir apie ligas. Norint atstatyti odos drėgmę reikalingos drėgmės išsaugojimą didinančios priemonės. Šiam tikslui naudojamos higroskopines savybes turinčios medžiagos – polisacharidai (glikozaminoglikanai ir hialurono rūgštis), glicerinas. Pažeistą hidrolipidinę plėvelę atstato augaliniai aliejai, vaškai, lipofiliniai dariniai (nepakeičiamosios riebiosios rūgštys, glikoproteinai, keramidai, skvalenas, fosfolipidai, lanolinas), silikonai bei vis rečiau naudojamas angliavandenilio dariniai (vazelinas, parafinas, ozokeritas). Hidroskopiniai dariniai (glicerinas, sorbitas, propilenglikolis, pieno rūgštis, NMF, cukrūs ir kt.) mažina vandens garavimą nuo odos paviršiaus ir gerina dermos gebą išlaikyti drėgmę odoje kuo ilgiau [47].
Kofermentas Q10 dažnai naudojamas kosmetikos priemonėse, nes manoma, kad padeda pagerinti odos būklę, sumažinti senėjimo požymius. Nustatyta, kad Q10 naudojus 12 savaičių pagerėjo odos būklė: elastingumas, glotnumas. Odos drėkinimui šis kofermentas įtakos neturėjo [48].
Nustatyta, kad odos būklė pagerėja mažinant alkoholio vartojimą, atsisakius valgymo nakties metu, produktų turinčių glitimo, didinant žuvies/ omega-3, daržovių ir produktų, turinčių vitamino D vartojimą [49]. Odos būklė pablogėja sumažėjus D vitamino kiekiui organizme ir tai dažniau pasireiškia moterims nei vyrams [50]. Pakeitus mityba gerėja žmogaus ne tik fiziologinė, bet ir psichologinė būklė [49].
Siekiant išvengti odos problemų ir užtikrinti, kad ji būtų ne tik graži, bet ir sveika būtina atkreipti dėmesį į mitybos sudėtį. Nustatyta, kad žmonės, kurių maiste gausu retinolio, karotinoidų,
19
vitaminų C, D, E, seleno, vario, geležies, cinko, žalios ir juodos arbatos rečiau serga odos ligomis ir tokiems žmonėms rečiau nustatomas odos vėžys [51].
Yra nemažai tyrimų patvirtinančių, kad odos spuoguotumas susijęs su mityba. Nustatyta, kad suderinus maisto produktus ir parinkus juos individualiai galima pagerinti odos būklę [52]. Tinkama mityba padeda ne tik išvengti įvairių odos ligų, tačiau ir joms esant mitybos balansas padeda sumažinti ligos simptomus [53].
Apibendrinant galima teigti, kad mityba yra svarbi siekiant turėti sveiką išvaizdą – odą, plaukus, nagus. Nuo mitybos metu gaunamų medžiagų priklauso ir kiekvieno žmogaus išvaizda. Tinkama ir subalansuota mityba padeda išvengti odos ligų ir sumažinti esamus simptomus. Siekiant geresnės išvaizdos reikėtų ne tik konsultuotis su kosmetologu kokią kosmetiką naudoti, bet ir laikytis sveikos mitybos principų, su kuriais galėtų supažindinti ir kosmetologė.
20
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo tipas. Kad įgyvendintume išsikeltą tikslą, atlikome momentinį tyrimą.
Tyrimo organizavimas. Išanalizavus su darbo tema susijusią mokslinę literatūrą, suformulavus tyrimo tikslą ir uždavinius, buvo suplanuoti tyrimo etapai (2.1 pav.).
2.1 pav. Tyrimo organizavimo schema
Visų pirma, 2016 m. gruodžio – 2017 m. balandžio mėn., buvo kuriamos anketos. Jos sudarytos kosmetologių klientėms (toliau – klientėms) (1 priedas) ir kosmetologėms (2 priedas). Anketas kūrė darbo autorė Laima Sliesoraitienė. Jas kuriant konsultuotasi su darbo vadove dr. Vilma Kriaučioniene. Anketos sudarytos remiantis išanalizuota moksline literatūra. Pradėjus antrąjį tyrimo etapą, ieškojome respondentų. 2017 m. balandžio mėn. oficialiais prašymais atlikti tyrimą kreiptasi į pasirinktus, Kaune esančius, grožio salonus. Tą patį mėnesį pradėtas trečiasis tyrimo etapas – apklausos atlikimo derinimas su Bioetikos komisija. Iš jos gautas leidimas atlikti tyrimą (3 priedas). Šiame etape išsiaiškinome ir vėliau užtikrinome, kad tyrimas atitiktų tyrimo etikos principus. Ketvirtajame tyrimo etape, 2017 m. birželį, atliktas bandomasis tyrimas – apklausta 20 respondentų. Išsiaiškinus, kad sukurta anketa jiems suprantama, pradėtas penktasis tyrimo etapas – anketinės apklausos atlikimas. Kauno mieste kosmetologijos paslaugos teikiamos 153 vietose. Ši apklausa atlikta 2017 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais. Buvo apklaustos visos apklausoje sutikusios dalyvauti kosmetologės ir klientės, apklausos metu dirbusios salonuose ar laukusios paslaugų. Respondentai buvo supažindinami su tyrimo tikslu, paaiškinama, kad duomenys bus analizuojami anonimiškai. Tyrimas buvo atliktas remiantis laisvanoriškumo ir
21
konfidencialumo principais. Galiausiai, atliktas šeštasis tyrimo etapas – duomenų suvedimas, analizė, įvykdytas 2017 metų rugsėjo – gruodžio mėnesiais.
Tiriamasis kontingentas. Tyrime dalyvavo Kauno miesto grožio salonuose besilankančios klientės ir šiuose salonuose dirbančios kosmetologės.
Tyrimo imtis. Tyrime dalyvavo 280 klienčių ir 140 kosmetologių. Atmetus sugadintas ir nepilnai užpildytas anketas tolimesnėje analizėje naudotos 251 klienčių ir 123 kosmetologių anketos. Imties sudarymo metodas – netikimybinis patogiosios atrankos būdas.
Tyrimo instrumentai. Tyrime naudotos dvi anketos, kurias, kaip anksčiau minėta, sudarė darbo autorė. Anketos aiškumui, tinkamumui pagrįsti su 20 tiriamųjų atliktas bandomasis tyrimas. Gautos anketos buvo tinkamai ir aiškiai užpildytos, be paliktų pastabų ar prierašų. Dėl to pakeitimų anketose daryti nereikėjo, šių anketų duomenis pridėjome prie vėliau vykusios pagrindinės apklausos. Tyrimui atlikti sudarytos anketos – kosmetologėms ir klientėms.
Kosmetologių anketa sudaryta iš 21 uždaro ir atviro klausimo. Šiais klausimais siekėme sužinoti kosmetologių nuomonę apie jų turimas mitybos žinias ir tai, ar joms svarbu turėti žinių apie sveiką mitybą.
Anketa klientėms sudaryta iš 27 uždarų ir atvirų klausimų. Šiais klausimais siekta išsiaiškinti jų nuomonę apie tai, ar svarbu kosmetologėms turėti žinių apie sveiką mitybą. Į daugumą klausimų buvo pateikti atsakymų variantai; dalyje klausimų buvo galimybė įrašyti kitą nei nurodytas atsakymo variantą; keletas klausimų buvo atviri.
Bendruose klausimuose kosmetologių klausėme informacijos apie amžių, išsilavinimą, darbo patirtį. Taip pat teiravomės, kuri dalis į kosmetologes besikreipiančių moterų yra nuolatinės klientės. Galimi atsakymų variantai: 1-25 proc.; 26-50 proc.; 51-75 proc., 76 ir daugiau procentų. Kosmetologių prašėme pažymėti, kaip dažnai jos tobulėja savo srityje (vyksta į mokymus, konferencijas). Galimi atsakymo variantai: 2 k. per metus; 3 k. per metus ir dažniau; rečiau nei 1-2 k. per metus. Teiravomės, ar kosmetologės pataria savo klientėms sveikos mitybos klausimais; kaip dažnai pataria savo klientėms sveikos mitybos klausimais. Domėjomės, kokios priežastys statina nepatarti sveikos mitybos klausimais. Taip pat kaip ir klientės, kosmetologės įvertino savo žinių apie mitybą lygį; ar norėtų gauti daugiau žinių apie sveiką mitybą; pasirinko informacijos šaltinius iš kurių gauna žinių apie sveiką mitybą; nurodė, ar vadovaujasi gauta informacija patariant klientėms mitybos klausimais. Taip pat klausėme, kaip dažnai jos dalyvauja mokymuose, kuriuose aptariami mitybos klausimai; ar studijuodamos jos gavo pakankamai žinių apie sveiką mitybą; kokios iš išvardintų medžiagų turi didžiausią reikšmę gerai odos būklei. Domėjomės, ar kosmetologės turėtų patarti klinetėms sveikos mitybos klausimais; ar tokių žinių teikimas, paslaugas padarytų kokybiškesnėmis; ar norėtų, jog būtų organizuojami mokymai kosmetologėms apie sveiką mitybą ir mitybos poveikį odai. Atvirais klausimais aiškinomės, kokius klausimus apie
22
mitybą kosmetologėms dažniausiai užduoda klientės ir kokių žinių apie sveiką mitybą jos norėtų gauti.
Kosmetologių anketą sudarė bendrieji duomenys (1-5 klausimai); klausimai apie mitybos žinias ir patarimus (6-21 klausimai). Iš pradžių klienčių klausėme informacijos apie jų amžių, išsilavinimą, šeiminę padėtį, darbo pobūdį. Siekiant išsiaiškinti apie kosmetologines paslaugas, teiravomės: „Kiek metų naudojatės kosmetologės(-o) paslaugomis?“, „Kaip dažnai lankotės pas kosmetologę?“, „Kaip dažnai lankotės pas tą pačią kosmetologę?“, „Ar per paskutinius 12 mėn. turėjote odos problemų?“, „Jei turėjote odos problemų, prašome nurodyti kokių?“, „Koks Jūsų odos tipas?“, „Kaip rūpinatės savo odos būkle?“, „Ar dažnai vartojate maisto papildus (vitaminus, mineralines medžiagas ir kt.)?“
Klienčių anketą sudarė bendrieji duomenys (1-4 klausimai); kosmetologo paslaugos (5-12 klausimai); klausimai apie mitybos žinias (13-19 klausimai); kosmetologo patartimai mitybos klausimais (20-27 klausimai). Klientėms pateiktuose klausimuose apie mitybos žinias išsiaiškinome jų žinių apie mitybą lygį. Sužinojome informacijos šaltinius iš kurių gauna žinių apie sveiką mitybą, ar vadovaujasi gauta informacija renkantis maistą, dėl ko ieško informacijos apie mitybą, kokios iš išvardintų medžiagų turi didžiausią reikšmę gerai odos būklei. Aiškinomės, ar klientės gauna patarimų iš kosmetologių; kaip dažnai kosmetologė pataria apie sveikos mitybos naudą; kaip klientės vertina suteiktos informacijos kokybę, ar kosmetologai turėtų teikti patarimus apie sveiką mitybą; ar kosmetologams pakanka žinių apie sveiką mitybą. Atvirais klausimais teiravomės, kokius klausimus apie mitybą klientės dažniausiai užduoda savo kosmetologėms ir kokios informacijos apie mitybą norėtų gauti. Taip pat klausėme, ar norėtų kiekvieno apsilankymo metu sulaukti patarimų rūpimais mitybos klausimais.
Siekėme išsiaiškinti ir kosmetologių bei klienčių nuomonę apie informacijos šaltinių apie sveiką mitybą patikimumą. Šiam tikslui prašėme sureitinguoti informacijos apie sveiką mitybą šaltinius nuo 1 iki 9, kur 1 būtų labiausiai patikima, o 9 – mažiausiai patikima informacija. Vėliau šiuos reitingus sugrupavome: patikimiausi (1, 2, 3 reitingo vietos), vidutiniškai patikimi (4, 5, 6 reitingo vietos), mažiausiai patikimi (7, 8, 9 reitingo vietos) informacijos šaltiniai apie mitybą.
Duomenų analizės metodai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 17.0 versiją. Kosmetologių ir jų klienčių duomenys buvo analizuojami atskirai. Kiekybiniams požymiams vertinti skaičiuotas aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis, kuris pažymimas skliausteliuose greta vidurkio, kokybiniams – dažniai, procentai. Tikrinant, ar kiekybiniai dydžiai skiriasi tarp 2 grupių, skaičiuotas t kriterijus, tarp daugiau nei 2 grupių – dispersinė analizė. Tikrinant, ar kokybiniai dydžiai skiriasi, skaičiuotas chi2 kriterijus. Skirtumai ir ryšiai laikyti statistiškai reikšmingais, kai statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05.
23
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Kosmetologių ir kosmetologių klienčių bendrieji duomenys
Jauniausia tyrime dalyvavusi kosmetologė buvo 21 m., vyriausia – 62 metų. Amžiaus vidurkis – 38,0 (SN=10,2). Kosmetologių darbo patirtis pagal specialybę svyravo nuo 1 iki 40 metų. Darbo patirties vidurkis buvo 12,7 (SN=9,4). Klienčių, kurios lankosi pas kosmetologes, amžius svyravo nuo 18 iki 62 metų. Amžiaus vidurkis – 37,3 (SN=11,7).
Truputį mažiau kaip pusė kosmetologių (45,5 proc.) buvo įgijusios aukštąjį išsilavinimą kolegijoje, daugiau kaip pusė klienčių (50,2 proc.) – aukštąjį išsilavinimą universitete. Pasitaikė nedidelė dalis kosmetologių (3,3 proc.) ir klienčių (13,1 proc.) turėjusių vidurinį išsilavinimą (3.1.1 pav.).
3.1.1 pav. Kosmetologių ir klienčių pasiskirstymas atsižvelgiant į išsilavinimą (proc.)
Savo žinias kosmetologės mokymuose ir konferencijose tobulino rečiau nei 1-2 kartus per metus (21,1 proc.), 1-2 kartus per metus (22,0 proc.), 3 k. per metus ir dažniau (56,9 proc.). Nuolatinių klienčių dalis pas kosmetologes buvo gana skirtinga (3.1.2 pav.). Nuo 1 iki 25 proc. nuolatinių klienčių būdavo tik pas mažiau kaip dešimtadalį specialisčių (7,3 proc.). Likusios kosmetologės pasiskirstė į 3 apyliges dalis pagal nuolatinių klienčių skaičių.
3,3 22,0 14,6 45,5 14,6 13,1 8,0 11,6 17,1 50,2 0 10 20 30 40 50 60
vidurinis profesinis aukštesnysis aukštasis (kolegija) aukštasis (universitetas) p ro ce n tai Kosmetologės Klientės
24
3.1.2 pav. Kosmetologių pasiskirstymas pagal nuolatinių klienčių apsilankymus (proc.)
Analizuojant duomenis pagal šeiminę padėtį, didžioji dalis kosmetologių klienčių (62,9 proc.) buvo ištekėjusios ar gyveno nesusituokusios (3.1.3 pav.).
3.1.3 pav. Klienčių pasiskirstymas pagal šeiminę padėtį (proc.)
Darbo pobūdžio analizė parodė, kad kiek mažiau nei trys ketvirtosios klienčių (74,9 proc.) turėjo darbus. Dalis klienčių studijavo (12,4 proc.), 2,9 proc. buvo bedarbės, 7,6 proc. – namų šeimininkės. 7.3 30.1 35.0 27.6 1-25 proc "nuolatinių" klienčių 26-50 proc "nuolatinių" klienčių 51-75 proc "nuolatinių" klienčių 76 proc. ir daugiau "nuolatinių" klienčių 62.9 21.9 11.6 3.6 Ištekėjusi ar gyvena nesusituokus Netekėjusi Išsiskyrusi Našlė
25
3.2. Kauno miesto grožio salonuose dirbančių kosmetologių požiūris į klientų
informavimą apie sveiką mitybą
Pirmuoju tyrimo uždaviniu siekėme ištirti Kauno miesto grožio salonuose dirbančių kosmetologių požiūrį į klientų informavimą apie sveiką mitybą. Sužinojome, kad patarimus apie sveiką mitybą klientėms teikia 63,4 proc. kosmetologių. Patarimus teikiančių ir patarimų neteikiančių kosmetologių amžius buvo panašus (t=1,6; df=121; p>0,05). Skirtingą išsilavinimą turinčios kosmetologės (vidurinį, profesinį, aukštesnyjį, aukštąjį neuniversitetinį, aukštąjį universitetinį) vienodai dažnai patarė klientėms mitybos klausimais (2
=7,8; df=4; p>0,05). Patarimus teikiančių kosmetologių vidutinis darbo stažas pagal specialybę buvo 14,1 (SN=10,4) metai didesnis nei patarimus neteikiančių specialisčių, kurių vidutinis darbo stažas buvo 10,4 (SN=6,7) metai (t=2,2; df=121; p<0,05).
Kosmetologės, nepriklausomai nuo nuolatinių klienčių lankymosi skaičiaus panašiai dažnai teikia patarimus savo klientėms mitybos klausimais (2
=4,5; df=3; p>0,05). Kosmetologės, kurios tobulinasi ir kurios nesitobulina savo srityje, vienodai dažnai teikia patarimus klientėms (2
=0,5; df=2; p>0,05).
Patarimus klientėms teikiančių kosmetologių (63,4 proc.) klausėme, kaip dažnai jos pataria klientėms sveikos mitybos klausimais. Sužinojome, kad daugiau kaip pusė (59,0 proc.) kosmetologių patarimus teikia, kai mato akivaizdžių odos, plaukų, nagų problemų (3.2.1 pav.).
3.2.1 pav. Patarimus mitybos klausimais klientėms teikiančių kosmetologių pasiskirstymas atsižvelgiant į duodamų patarimų dažnumą (proc.)
21.8
59 19.2
kiekvieną kartą apsilankius
kai yra akivaizdžių odos, plaukų, nagų problemų
26
Patarimų neteikiančių kosmetologių, prašėme nurodyti tokio elgesio priežastis. Į šį klausimą atsakymus pateikė 71 proc. iš patarimų neteikiančių kosmetologių. Paaiškėjo, jog net 81,8 proc. jų taip elgiasi, nes jaučiasi turinčios nepakankamai žinių, o beveik penktadalis (18,2 proc.) mano, jog tai nesusiję su jų darbu. Kad išsiaiškinti ar tikrai kosmetologėms trūksta žinių apie mitybą, buvo prašoma įvertinti savo žinias. Kosmetologės skalėje nuo 1 iki 10 įvertino savo žinias apie mitybą. Žinių vidurkis – 6,8 (SN=2,1) balai. Daugiau kaip trečdalis kosmetologių (35,0 proc.) savo žinias apie mitybą vertino 5-6 balais, t. y. vidutiniškai, gerai savo žinias vertinusių (7-10 balai) kosmetologių buvo 38 proc. šiek tiek mažiau nei trečdalis žinias įvertino kaip nepakankamas (3.2.2 pav.).
3.2.2 pav. Kosmetologių pasiskirstymas atsižvelgiant į savo žinių apie mitybą vertinimą (proc.)
Atlikę skaičiavimus sužinojome, kad didėjant amžiui, kosmetologės vis geriau vertino savo žinias apie mitybą (r=0,4; p<0,05). Analogiškus dėsningumus stebėjome lygindami darbinę patirtį kosmetologijos srityje bei mitybos žinių lygį: didėjant darbo patirčiai kosmetologijos srityje, kosmetologės vis geriau vertino savo žinias apie mitybą (r=0,4; p<0,05). Nustatyta, kad savo žinių vertinimas nebuvo susijęs su kosmetologių išsilavinimu. Skirtingą išsilavinimą turinčios kosmetologės (2
=6,2; df=4; p>0,05), specialistės pas kurias apsilankydavo skirtingai nuolatinių klienčių (2
=6,0; df=3; p>0,05) ir kurios skirtingai dažnai tobulinosi savo srityje (rečiau nei 1-2 kartus per metus; 1-2 kartus per metus; 3 kartus per metus ir dažniau) (2
=0,9; df=2; p>0,05) panašiai vertino savo žinias apie mitybą.
Rezultatai, kaip ir buvo tikimasi, atskleidė, jog dauguma kosmetologių norėjo gauti daugiau žinių apie sveiką mitybą (87,0 proc.). Daugiau kaip pusė kosmetologių (56,1 proc.) informacijos apie sveiką mitybą ieškodavo dalyvaudamos konferencijose ar seminaruose ir tik kiek daugiau nei dešimtadalis (10,6 proc.) jų informacijos apie tai teiraudavosi šeimos narių. Buvo ir kosmetologių
10,2 16,6 35,0 28,1 10,2 0 10 20 30 40
1-2 balai 3-4 balai 5-6 balai 7-8 balai 9-10 balų
p
ro
ce
n
tai
27
(2,4 proc.), kurios pasirinko kitokį nei pateikti atsakymą, jog informacijos šiuo klausimu semiasi iš tuo besidominčių žmonių, sveikos mitybos kursų, trenerio (3.2.3 pav.). Pakomentuoti kiek gauna info iš TV, žurnalų, interneto.
3.2.3 pav. Kosmetologių pasiskirstymas atsižvelgiant į žinių apie sveiką mitybą šaltinius (proc.)
Nors sužinojome iš kokių šaltinių kosmetologės dažniausiai semiasi informacijos apie sveiką mitybą, tačiau nereiškia, jog būtent šiuos šaltinius jos laiko patikimiausiais. Daugiau kaip pusė kosmetologių pažymėjo, jog patikimiausi informacijos apie sveiką mitybą šaltiniai – konferencijos, seminarai (66,7 proc.), moksliniai straipsniai (63,4 proc.), knygos (60,2 proc.), sveikatos priežiūros darbuotojai (52,0 proc.). Daugiau kaip pusė kosmetologių (58,5 proc.) vidutiniškai patikimu informacijos šaltiniu apie sveiką mitybą laikė internetines svetaines. Mažiausiai patikimi informacijos šaltiniai apie sveiką mitybą, kosmetologių nuomone, buvo draugai, bendramoksliai (62,6 proc.), įvairūs žurnalai (54,5 proc.), televizijos, radijo laidos (60,2 proc.) ir šeimos nariai (77,2 proc.) (3.2.1 lentelė).
3.2.1 lentelė. Kosmetologių pasiskirstymas atsižvelgiant į informacijos šaltinių apie sveiką mitybą patikimumą (proc.) Patikimiausi (1-2-3 pasirinkimai) Vidutiniškai patikimi (4-5-6 pasirinkimai) Mažiausiai patikimi (7-8-9 pasirinkimai)
Iš konferencijų, seminarų 66.7 29.3 4.1
Iš mokslinių straipsnių 63.4 25.2 11.4
Iš knygų 60.2 33.3 6.5
Iš sveikatos priežiūros darbuot. 52 39 8.9
Iš internetinių svetainių 17.9 58.5 23.6
56.1 41.5 30.9 33.3 40.7 18.7 31.7 33.3 10.6 2.4 0 10 20 30 40 50 60
Iš konferencijų, seminarų Iš mokslinių straipsnių Iš knygų Iš sveikatos priežiūros darbuotojų Iš internetinių svetainių Iš draugų, bendramokslių Iš įvairių žurnalų Iš televizijos, radijo laidų Iš šeimos narių Kita
28
Iš draugų, bendramokslių 14.6 22.8 62.6
Iš įvairių žurnalų 10.6 43.9 54.5
Iš televizijos, radijo laidų 7.3 32.5 60.2
Iš šeimos narių 6.5 16.3 77.2
Norėjome išsiaiškinti ar žinių šaltinis lemia savo žinių apie mitybą vertinimą. Sužinojome, jog kosmetologės, kurios patikimiausiais šaltiniais apie sveiką mitybą laiko konferencijas, seminarus (2=5,5; df=2; p>0,05), knygas (2=3,7; df=2; p>0,05), sveikatos priežiūros darbuotojus
(2=2,3; df=2; p>0,05), mokslinius straipsnius (2
=3,6; df=2; p>0,05), savo žinias apie mitybą vertina panašiai kaip ir prasčiau minėtus šaltinius vertinančios kosmetologės.
Įgyti tam tikrą kiekį žinių yra labia svarbu, tačiau jei žinios nepritaikomos praktikoje, jos tampa bevertės. Todėl kosmetologių buvo klausiama ar naudoja turimas žinias savo darbe. Kosmetologės pagal vadovavimasi gauta informacija apie sveiką mitybą pasiskirstė sekančiai: visada vadovaujasi 33,3 proc., dažnai 35,8 proc., kartais 17,9 proc., retai 8,1 proc. Ar niekada 4,9 proc. Skirtingo amžiaus kosmetologių vadovavimosi gautomis žiniomis apie sveiką mitybą dažnumas buvo panašus (c2=3,5; df=4; p>0,05).
3.2.4 pav. Kosmetologių pasiskirstymas pagal vadovavimąsi gautomis žiniomis apie sveiką mitybą
Iš kitos pusės, didesnę darbo patirtį šioje srityje turinčios kosmetologės dažniau vadovavosi gauta informacija apie sveiką mitybą nei mažesnę darbo patirtį turinčios kosmetologės (c2=9,7; df=4; p<0,05) (3.2.4 pav.). Skirtingą išsilavinimą įgijusios kosmetologės panašiai dažnai vadovavosi gauta informacija apie sveiką mitybą (c2=11,8; df=16; p>0,05). Vadovavimosi gauta informacija dažnumas nebuvo susijęs ir su nuolatinių klienčių skaičiumi (c2=13,4; df=12; p>0,05).
74.5 59.9 46.5 56.1 58.8 0 10 20 30 40 50 60 70 80
visada daznai kartais retai niekada Vadovavimosi gautomis žiniomis dažnumas
R an gų v id ur ki s
29
Kosmetologės, kurios dažniau tobulėjo savo srityje, dažniau vadovavosi gauta informacija teikdamos patarimus klientėms (2
=16,8; df=8; p<0,05) (3.2.5 pav.). Rečiau nei 1-2 kartus per metus besitobulinančios kosmetologės 2 kartus dažniau nurodė nesivadovaujančios gauta informacija nei besitobulinančios 3 kartus per metus ir dažniau. Žinių apie sveiką mitybą kosmetologės galėjo gauti ir studijuodamos.
3.2.5 pav. Kosmetologių tobulinimosi savo srityje pasiskirstymas atsižvelgiant į vadovavimąsi gauta informacija (proc.)
Kad iš studijų visiškai pakankamai žinių apie sveiką mitybą gavo nurodė 20,3 proc. kosmetologių, pakankamai – 40,7 proc. specialisčių. Dalis jų ir pabaigusios studijas dalyvavo mokymuose, kuriuose aptariami mitybos klausimai. Vieną-du kartus per metus ar dažniau tokiuose mokymuose dalyvaudavo 23,8 proc. kosmetologių. Rečiau nei kartą per metus tokiuose mokymuose dalyvaudavo 52,4 proc. kosmetologių. Niekada tokiuose mokymuose nesitobulindavo 23,8 proc. kosmetologių. Dalyvavimo tokiuose mokymuose dažnumas ir pagal amžių (2
=3,3; df=2; p<0,05), ir pagal darbo patirtį savo srityje (2
=2,4; df=2; p<0,05) buvo panašus. Beveik trys ketvirtosios (74 proc.) kosmetologių pritarė, kad žinių apie sveiką mitybą teikimas paslaugas padarytų kokybiškesnes. Sužinojome, kad net 69,9 proc. kosmetologių labai norėtų, ir net 25,2 proc. galbūt norėtų, jog būtų organizuojami kosmetologėms skirti mokymai apie sveiką mitybą.
Norint įvertinti kosmetologių žinias apie mitybos įtaką odos būklei, jų buvo klausiama „Kaip Jūs manote, kurios iš išvardintų medžiagų turi didžiausią reikšmę gerai odos būklei?“ Atsakyme
46,2 19,2 11,5 7,7 15,4 22,2 55,6 18,5 3,7 0 32,9 34,3 20 10 2,9 0 10 20 30 40 50 60 visada dažnai kartais retai niekada Procentai
30
buvo pateiktos 24 medžiagos ir buvo prašoma pažymėti visas jų nuomone naudingas odai. Iš kosmetologių sužinojome, kurios medžiagos, jų nuomone turi didžiausią reikšmę gerai odos būklei. Daugiau kaip pusė kosmetologių vertingiausiomis medžiagomis odai laikė vitaminą E, vitaminą A (Beta karotiną), vitaminą C, omega-3 riebalų rūgštis, antioksidantus, cinką ir B grupės vitaminus. Kiek daugiau nei trečdalis specialisčių pasirinko amino rūgštis ir spiruliną. Nuo ketvirčio iki trečdalio kosmetologių manė, kad odai naudingos mediagos yra kalcis, magnis, sočiosios riebalų rūgštys, geležis, folio rūgštis, vitaminas K. Kiek mažiau nei penktadalis kosmetologių vertinga odai medžiaga įvardino mononesočiasias riebalų rūgštis, jodą, ženšenių ekstraktą. Apie dešimtadalis specialisčių odai vertinga medžiaga pasirinko izoflavonus. Mažiausia dalis kosmetologių (mažiau kaip po 10 proc.) kaip odai vertingas medžiagas pasirinko kompleksinius angliavandenius, gliukozamino sulfatą, sulforafaną, tauriną ir kofeiną (3.2.6 pav.).
3.2.6 pav. Kosmetologių pasiskirstymas atsižvelgiant į nurodytas vertingiausias medžiagas odos būklei (proc.) 60.2 52 65 34.1 61.8 34.1 56.1 26 27.6 18.7 33.3 56.5 58.5 28.5 19.5 36.6 5.7 35 11.4 8.9 4.1 18.7 5.1 4.9 0 10 20 30 40 50 60 70 vitaminas C B grupės vitaminai vitaminas E vitaminas K vitaminas A (Beta karotinas) folio rūgštis cinkas kalcis magnis jodas geležis antioksidantai omega-3 riebalų rūgštys sočiosios riebalų rūgštys mononesočios riebalų rūgštys amino rūgštys kompleksiniai angliavandeniai spirulina izoflavonai gliukozamino sulfatas sulforafanas ženšenių ekstraktas taurinas kofeinas
31
Odos būklei naudingas medžiagas, tokias kaip: vitaminus C, E, A, beta karotiną, antoksidantus, cinką pažymėjo daugiau nei pusė kosmetologių. Nemaža dalis kosmetologių pažymėjo medžiagas reikalingas geram organizmo funkcionavimui, tačiau nebūtinai susijusias su gera odos būkle, tokias kaip B grupės vitaminus, folio rūgštį, geležį, omega 3, mononesočiasias riebalų rūgštis, spiruliną, kalcį, magnį. Tokios medžiagos kaip sočios riebalų rūgštys buvo paminėtos kiek mažiau nei trečdalio tirtųjų, nedidelė dalis paminėjo kofeiną, tauriną, kurios gali turėti neigiamą poveikį odos būklei. Galima daryti prielaidą, kad dalis kosmetologių yra girdėjusios apie išvardintas medžiagas, tačiau nežino šių medžiagų tikslinio veikimo.
Kiek mažiau nei pusė kosmetologių (47,7 proc.) pasidalino informacija, kokius klausimus apie mitybą jos sulaukdavo iš klienčių. Atsakymus, kuriuos parašė kosmetologės, suskirstėme į grupes ir sužinojome, kad klientės dažniausiai klausia apie:
mitybą (28,5 proc.):
o kokius maisto produktus vartoti, kad jie nekenktų odai, nebertų, kad oda būtų graži? (24,4 proc.),
o ką valgyti norint sulieknėti? (2,4 proc.),
o kiek vandens gerti, ar cukrus kenkia? (0,8 proc.),
o kaip dažnai valgyti, kaip derinti maistą, ar badavimas gerai? (0,8 proc.). odą (6,5 proc.):
o ką daryti, kad nebūtų spuogų? (2,4 proc.), o ką daryti, kad nepleiskanotų oda? (1,6 proc.), o kaip prižiūrėti odą? (0,8 proc.),
o kodėl dehidratuotą odą beria? (0,8 proc.), o kas sveika odai? (0,8 proc.),
vitaminus (4,1 proc.):
o kokius maisto papildus naudoti, kad oda būtų sveika? (4,1 proc.), kosmetiką (1,6 proc.):
o kokias kosmetikos priemones naudoti? (1,6 proc.).
Pasidomėjome ir kosmetologių nuomone „Ar kosmetologės turėtų patarti klientėms sveikos mitybos klausimais?“ Tam pritarė kiek daugiau nei trys ketvirtadaliai specialisčių (77,2 proc.). Mažiau kaip dešimtadalis (9,8 proc.) su tuo nesutiko. Buvo ir tokių, kurios nežinojo, kurį atsakymą (taip ar ne) pasirinkti (13,0 proc.).
Iš kiek daugiau nei pusės kosmetologių (50,4 proc.) sulaukėme atsakymų, kokių žinių kosmetologės norėtų gauti iš mokymų apie sveiką mitybą. Jų atsakymus suskirstėme į grupes.
Kosmetologes domintų mokymai: bendrai apie mitybą (43,7 proc.);
