LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Vilma Liaugaudaitė
MOTERŲ MOTYVACIJA DALYVAUTI GIMDOS KAKLELIO
VĖŽIO PROFILAKTIKOS PROGRAMOJE BEI ŠEIMOS
GYDYTOJO INSTITUCIJOS VAIDMUO VYKDANT ŠIĄ
PROGRAMĄ
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė
Prof. Skirmantė Sauliūnė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
MOTERŲ MOTYVACIJA DALYVAUTI GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO PROFILAKTIKOS PROGRAMOJE BEI ŠEIMOS GYDYTOJO INSTITUCIJOS VAIDMUO VYKDANT ŠIĄ PROGRAMĄ
Vilma Liaugaudaitė
Mokslinė vadovė Prof. Skirmantė Sauliūnė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2012. 80 p.
Tyrimo tikslas – Įvertinti moterų motyvaciją dalyvauti gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programoje bei šeimos gydytojo institucijos vaidmenį vykdant šią programą Šilalės rajone.
Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliekamas vykdant 25-60 m. amžiaus moterų, besikreipiančių į šeimos gydytoją, anketinę apklausą. Apklausa atlikta aštuoniose Šilalės rajono gydymo įstaigose. Bendras tiriamųjų skaičius N=250.
Rezultatai. Įvertinus moterų, besikreipiančių į šeimos gydytoją Šilalės rajone, aktyvumą dalyvaujant gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programoje, nustatyta, kad beveik visos (88 proc.) apklausoje dalyvavusios moterys buvo bent kartą gyvenime pasitikrinusios dėl gimdos kaklelio vėžio. Aktyviau tikrinosi moterys asmeniškai informuotos šeimos gydytojo apie vykdomą gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą telefonu, žinančios, kad pasitikrinimas dėl gimdos kaklelio vėžio moterims nuo 25 iki 60 metų amžiau moterims yra nemokamas, manančios, kad programa yra vykdoma tinkamai bei nurodžiusios, kad šeimos gydytojo vaidmuo vykdant gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą yra svarbus. Tepinėlis dėl gimdos kaklelio vėžio buvo daugiau kartų paimtas moterims, kurios asmeniškai buvo informuotos šeimos gydytojo apie gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą, per pastaruosius 12 mėn. pas savo šeimos gydytoją lankėsi 2-ą kartą ir daugiau, savo sveikatą vertino blogai ir buvo 45-60 metų amžiaus. Beveik pusė (45 proc.) apklaustųjų dėl gimdos kaklelio vėžio bent kartą gyvenime pasitikrino, nes nusprendė pačios. Pagrindinė moterų aktyvumo gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programoje priežastis buvo moterų manymas, kad tai padaryti būtina kiekvienai moteriai, ir kad išankstinis pasitikrinimas apsaugo nuo galimos ligos sunkių pasekmių. Didžioji dalis moterų nurodė, kad jas pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio paskatintų išsamesnė informacija apie programą ir jos efektyvumą, aiški asmeninė nauda bei išsamesnė šeimos gydytojo konsultacija. Didžiausiomis problemomis vykdant programą moterys nurodė:
nepakankamai aktyvų pačių moterų dalyvavimą programoje, nepakankamą visuomenės informavimą, neefektyvią moterų kvietimų sistemą bei šeimos gydytojų pasyvumą, vykdant gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą. Tepinėlio paėmimo bei ištyrimo metu dažniausiai moterys susidurdavo su ilgo tyrimo laukimo problema, informacijos stoka apie tyrimą bei dideliu atstumu tarp namų bei gydymo įstaigos. Beveik visos (94,8 proc.) apklausoje dalyvavusios moterys atsakė, kad vykdant gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą šeimos gydytojo vaidmuo yra svarbus. Beveik pusė (48 proc.) moterų atsakė, kad atsakomybę, vykdant gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą, turi prisiimti pati moteris.
Išvados. 1. Dėl gimdos kaklelio vėžio buvo pasitikrinusios beveik visos (88 proc.) apklausoje dalyvavusios moterys. 2. Beveik pusė (45 proc.) apklaustųjų dėl gimdos kaklelio vėžio bent kartą gyvenime buvo pasitikrinusios dėl to, kad taip nusprendė pačios. 3. Pagrindiniai programos trūkumai, moterų nuomone, buvo nepakankamai aktyvus pačių moterų dalyvavimas vykdomoje programoje, nepakankamas visuomenės informavimas bei šeimos gydytojų pasyvumas. Beveik visos (94,8 proc.) apklausoje dalyvavusios moterys atsakė, kad vykdant gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą, šeimos gydytojo vaidmuo yra svarbus.
Raktažodžiai. gimdos kaklelio tepinėlis, gimdos kaklelio vėžys, moterų dalyvavimas, šeimos gydytojas.
SUMMARY
Management of Public Health
FEMALE’S MOTIVATION TO PARTICIPATE IN PROGRAM OF CERVICAL CANCER
PREVENTION AND FAMILY PHYSICIAN’S ROLE IN THE PROGRAM
IMPLEMENTATION. Vilma Liaugaudaitė
Public health master’s thesis/supervisor Assoc. Prof. Skirmantė Sauliūnė
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2012. 80 p.
Aim of the study. To evaluate the motivation of women to participate in cervical cancer prevention program and the role of family physician’s in this program.
Methods. Study was carried out among women, aged 25-60 years, who were seeking for family physician’s consultation. The survey was conducted in eight primary health care centers in Šilalė district. The total number of respondents was 250.
Results of The Research. Almost all of the women (88%) who participated in the research were checked up for cervical cancer at least once in their life. More active women in cheek-up were those who were personally informed - by telephone, or were - informed by their family doctors, also those who knew that - the Prevention Programme of Cervical Cancer for women aged 25 – 60 is free of charge, who indicated that the role of family doctor‘s is very important in the context of this programme and that the programme is implemented properly. A smear of cervical cancer has been taken more times for women who were informed personally about the Prevention Programme of Cervical Cancer. 45% of the respondents decided to participate in this programme themselves. The main reason why women actively participate in the Prevention Programme of Cervical Cancer is the opportunity to protect themselves from the consequences of serious disease. The respondens pointed out some disadvantages of this programme: the lack of important information about the programme; insufficient public information; not effective women's invitation system; family doctors are passive in the context of the Prevention Programme of Cervical Cancer; testing of the smear takes a long time. Almost all of the respondents – (94.8%) indicated that - the role of family doctor in this programme is very important. The most important problem is that women are not active participants of the Prevention Programme of Cervical Cancer. 48% of the respondents told that women could assume responsibility for participation in the Prevention Programme of Cervical Cancer themselves.
Conclusions. 1. Almost all (88%) surveyed women has been checked for cervical cancer. 2. 45% of the respondents decided to participate in this programme themselves. 3. The main disadvantages of the program, in women opinion, the women's own lack of active involvement in the program, the lack of public awareness and passivity of family physicians. Almost all (94.8%) women pointed out that family doctors play an important role, in the cervical screening program.
TURINYS
SANTRUMPOS ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Gimdos kaklelio vėžio epidemiologija ir profilaktika ... 12
1.2. Moterų motyvacija vykdant gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą ... 17
1.3. Šeimos gydytojo vaidmuo ankstyvoje gimdos kaklelio vėžio diagnostikoje bei prevencijoje ... ...20
2. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS ... 24
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 27
3.1. Respondenčių demografinės ir socialinės charakteristikos ... 27
3.2. Moterų aktyvumas dalyvaujant gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programoje ... 30
3.3. Moterų motyvacija dalyvauti gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programoje ... 50
3.4. Pacienčių nuomonė apie gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programos organizacinius aspektus bei šeimos gydytojo institucijos vaidmenį vykdant šią programą ... 61
IŠVADOS ... 70
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 72
LITERATŪRA ... 71
PRIEDAI ... 78
SANTRUMPOS
BPG - Bendrosios praktikos gydytojas GKV - Gimdos kaklelio vėžys
JAV - Jungtinės Amerikos Valstijos Lls - Laisvės laipsnių skaičius LPL - Lytiškai plintančios ligos P - Statistinis reikšmingumas
Programa - Gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa PSO - Pasaulio sveikatos organizacija
PSP - Pirminė sveikatos priežiūra
PSPC - Pirminės sveikatos priežiūros centras VLK - Valstybinė ligonių kasa
ŽPV - Žmogaus papilomos virusas
Į
VADAS
Gimdos kaklelio vėžys – viena onkologinių ligų, moterims itin negailestingų: Lietuvoje kas antra moteris šiuo vėžiu susirgusi miršta. Pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu Lietuva taip pat yra ES šalių "lyderė". Apmaudu, kad taip nutinka, nes gimdos kaklelio vėžiui, skirtingai nei daugeliui kitų, kelią galima užkirsti [14].
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis gimdos kaklelio vėžys (GKV) yra viena iš tų onkologinių ligų, kurias laiku diagnozavus ir skyrus gydymą, galima sumažinti šių ligų sergamumo ir mirtingumo rodiklius [36]. PSO atliktame žmogaus papilomo viruso (ŽPV) ir GKV naštos visuomenės sveikatai vertinime atskirose šalyse ir regionuose nurodoma, kad Lietuvoje sergamumas GKV yra vienas didžiausių iš visų šiaurės Europos šalių. Ši organizacija savo pranešime skelbia, kad GKV yra antras vėžys, plačiausiai pasaulyje paplitęs tarp moterų. Iš 500 000 pacienčių kiekvienais metais miršta 250 000 moterų, o beveik 99 proc. GKV atvejų sukelia ŽPV, kuriuo užsikrečiama lytiniu keliu [6].
Tiek mirtingumas, tiek sergamumas Lietuvoje dėl gimdos kaklelio vėžio yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu 2009 m. Lietuvoje siekė 25/100 000 tūkst. moterų. Tuo tarpu šalyse, kurios pirmosios pradėjo įgyvendinti profilaktinės patikros programas, sergamumas jose ženkliai skiriasi. Švedijoje 2008 m. sergamumas siekė tik 9/100 000 tūkst. moterų, o Suomijoje 2008 m. – 5/100 000 tūkst. moterų. Mirtingumas nuo šios ligos 2009 m. Lietuvoje buvo 9/100 000 tūkst. moterų, mus lenkia tik Rumunija, kur mirtingumas 2009 m. siekė 13/100 000 tūkst. moterų. Na, o šalyse, kur buvo labai anksti pradėta vykdyti profilaktinė programa dėl gimdos kaklelio vėžio skaičiai buvo daug mažesni. Švedijoje mirtingumas dėl šios ligos 2008 m. buvo 2/100 000 tūkst. moterų, tuo tarpu Suomijoje 2008 m. mirtingumo rodiklis siekė tik 1,5/100 000 tūkst. moterų. [34].
Neabejojama, kad gerai organizuota, citologija paremta, gimdos kaklelio vėžio patikros programa yra efektyvi mažinant sergamumą ir išvengiant priešlaikinių mirčių [36]. Nors, kaip byloja statistika, sergamumo bei mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai Lietuvoje vis dar tebėra vieni didžiausių Europoje, tačiau pradėjus šią prevencinę programą mūsų šalyje vis dažniau diagnozuojamas neinvazinis (neišplitęs) vėžys, nei invazinis, dažniau nustatomas I stadijos ir rečiau – II–IV stadijų vėžys [18].
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programa, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-482, 2004 metais pradėta vykdyti nacionaliniu
mastu. Iš pradžių buvo numatyta galimybė 30–60 metų amžiaus moterims kas trejus metus nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. 2008 metais pradėta patikra moterims nuo 25 metų, taip pat numatytas apmokėjimas už gimdos kaklelio biopsijos paėmimo ir biopsijos medžiagos ištyrimo paslaugas. Šios paslaugos teikiamos toms moterims, kurioms atrankinio citologinio tyrimo metu buvo įtarta onkologinė liga. Pažymėtina, kad pacientės gana vangiai dalyvauja programose, nes panaudojamos ne visos numatytos privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos. Taikant aukštos kokybės ir pakankamos apimties patikrą, sergamumą gimdos kaklelio vėžiu galima sumažinti daugiau kaip 90 procentų [33]. Pasaulyje tai daroma vos ne 50 metų. Švedija, Liuksemburgas, Suomija - pirmosios šalys, kuriose dar 7–ajame dešimtmetyje sukurtos ir pradėtos įgyvendinti profilaktinės patikros programos.
Vėžio profilaktika - tai priemonių, padedančių išvengti vėžio ligos, visuma. Dar gaji nuostata, kad vėžio profilaktika - gydytojų rūpestis. O iš tikrųjų tik suvienijus gydytojų ir visuomenės pastangas atsiranda daugiau šansų nesusirgti vėžio liga, o susirgus – anksti ją nustatyti ir sėkmingai gydyti. Todėl būtina, kad visuomenė pakankamai žinotų apie vėžio profilaktiką, suprastų jos reikšmę sveikatai, sąmoningai šias žinias taikytų savo kasdieniniame gyvenime. Nepakankamas moterų sąmoningumas ir įgūdžiai rūpintis savo sveikata yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Lietuvoje mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje [14]. Moterys į patikrą sistemingai nekviečiamos, bet tikrinamos pagal galimybes. Žinoma, kad asmenų, kurie dalyvauja patikros programose, vėžio rizika paprastai yra mažesnė nei tų, kurie patikroje nedalyvauja [31]. Moterų dalyvavimas gimdos kaklelio vėžio patikroje priklauso nuo daugelio veiksnių [32].
Kaime ir mieste gyvenančių žmonių fizinė ir socialinė aplinka, gyvensena ir sveikatos priežiūros prieinamumas skiriasi. Dėl to gali skirtis sveikatos problemos, ligotumas ir mirtingumas tarp miesto ir kaimo gyventojų [13]. 2010 m. mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvos miesto moterų buvo 11/100 000 tūkst. moterų, o kaimo - 19/100 000 tūkst. moterų [10]. Kaime gyvenančios moterys rečiau naudojasi antrinės profilaktikos programa, galimai dėl tolimesnių atstumų iki medicinos įstaigų, problemos rimtumo nežinojimo, mažesnio paslaugų prieinamumo. Visi šie veiksniai dažnai yra susiję su žemesniu kaimo moterų išsilavinimu ir mažesnėmis pajamomis [45, 20, 40]. Informacija, gauta iš gydytojo, ir kvietimas pasitikrinti labai padidina moterų, atvykstančių atlikti gimdos kaklelio tepinėlio tyrimą, skaičių. Lietuvos moterys dar nepakankamai aktyviai raginamos dalyvauti patikroje. Šeimos gydytojai, pas kuriuos per metus bent kartą apsilanko apie 70 - 80 proc. moterų, turėtų suteikti moterims daugiau informacijos apie šį tyrimą [41]. Šeimos gydytojo rekomendacijos atlikti tyrimą yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių moterų apsisprendimą dalyvauti patikroje [32].
Vykdant gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą galima kontroliuoti gimdos kaklelio ligas, tačiau būtina stipri pačių moterų motyvaciją dalyvauti programoje savo noru. Motyvacija atsiras tik tuomet, kai bus suvokta patikros svarba ir asmeniškai įsitikinta jos nauda. Moterims turėtų būti suteikta tiek išsamios informacijos apie gimdos kaklelio rizikos veiksnius ir vėžio prevenciją, kad jos galėtų ir norėtų reguliariai lankytis pas gydytojus, dalyvauti patikros programoje ir taip išvengti užleisto gimdos kaklelio vėžio [24].
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas - Įvertinti moterų motyvaciją dalyvauti gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programoje bei šeimos gydytojo institucijos vaidmenį vykdant šią programą Šilalės rajone.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti veiksnius, susijusius su moterų aktyvumu dalyvauti gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programoje.
2. Išsiaiškinti moterų motyvaciją dalyvauti gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programoje. 3. Įvertinti moterų nuomonę apie gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programos organizacinius
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Gimdos kaklelio vėžio epidemiologija ir profilaktika
Gimdos kaklelio vėžys pagal piktybinių navikų dažnį užima antrąją vietą, o pasaulinėje moterų mirčių nuo vėžio struktūroje jam tenka trečioji vieta [28]. Kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas iki 400-500 moterų, beveik pusė tiek miršta [11, 23].
Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Šilalės rajone 2009 m. siekė 26/100 000 tūkst. moterų. Tuo tarpu Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu 2009 m. buvo 25/100 000 tūkst. moterų. Vertinant bendrąjį sergamumą gimdos kaklelio vėžiu, 2009 m. Šilalės rajone šis rodiklis buvo vienas didžiausių Tauragės apskrityje ir didesnis už Lietuvos sergamumo rodiklį [12]. Sergamumo gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumo nuo jo mažinimui kai kuriose vakarų šalyse, nacionaliniame lygmenyje, organizuotai atliekama efektyvi antrinės profilaktikos priemonė - citologinis Papanicolaou (PAP) tepinėlio tyrimas [42, 43, 24]. Įdomu tai, kad skryningo programos, skirtingai nei pas mus, niekur nefinansuojamos sveikatą draudžiančių organizacijų. Tai specialios programos finansuojamos valstybės, savivaldybės, kai kur prisidedant labdaros ar kitokioms nevyriausybinėms organizacijoms. Tai labai efektyvu, nes išsaugomos moterų gyvybės, invazinis vėžys tampa retenybe, vis daugiau išaiškinant jį pačiose ankstyviausiose stadijose - ca in situ. Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Suomijoje, kur skryningas vykdomas virš 30 metų ryškiai skiriasi nuo sergamumo Norvegijoje, kur jis pradėtas 1995 m., bei Lietuvoje kur organizuoto skryningo vis dar nėra. Lietuvoje sergamumas 2009 m. gimdos kaklelio vėžiu buvo 25/100 000 tūkst. moterų. Panašus sergamumas stebimas ir Norvegijoje, tuo tarpu Suomijoje - 4/100 000 tūkst. moterų, be to, invazinis vėžys ten diagnozuojamas ypatingai retai. Danai, įvedę gerai organizuotą skryningą 1990 m. skelbia, kad jau po 4 veiklos metų sergamumas invaziniu gimdos kaklelio vėžiu sumažėjo 30 proc. Vėžio registro duomenimis 2005 m. pirmą kartą Lietuvoje buvo nustatyta daugiau neinvazinio vėžio (Ca in situ) atvejų (533), nei invazinio (505), o 2009-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, ši tendencija išlieka, Ca in situ atvejų nustatyta 628, o Ca – 448 [4]. Lietuvos vėžio registro preliminariais duomenimis, 2010 m. nustatyti 455 Ca in situ atvejai ir 393 I – IV stadijų gimdos kaklelio vėžio (iš jų – 154 pirmos stadijos) atvejai [19]. Kaip informuoja Kauno teritorinė ligonių kasa, nuo 2004-ųjų, t. y. nuo šios, pirmosios Lietuvoje, priešvėžinės programos įgyvendinimo pradžios, kasmet skiriama pakankamai lėšų bei nemažai dėmesio šios ligos prevencijai. 2004–2005 m. iš PSDF biudžeto buvo skirta po 4 mln. Lt, 2009-aisiais – 5,6 mln. Lt, o panaudota tik 4,7 mln. litų, 2010–aisiais
skirta 7,1 mln. litų ir tikimasi didesnio moterų aktyvumo. Deja, gydymo įstaigos ne visada
įstengia panaudoti visas tam skirtas lėšas. Sėkmingiausiais galima laikyti 2008 ir 2009 metus, kai
įstaigos pagal prevencinę programą suteikė daugiausiai paslaugų. Pasak specialistų, pastaraisiais metais ši prevencinė programa įsibėgėjo [18]. Per visą programos vykdymo laikotarpį sergamumo gimdos kaklelio vėžio struktūroje Ca in situ stadijos vėžio registruojama daugiau negu pažengusio vėžio atvejų [19]. Tai, kad dažniau aptinkami ikivėžiniai gimdos kaklelio susirgimai, o ne užleista vėlyvųjų stadijų liga, yra svarbiausias programos laimėjimas, teikiantis vilčių, kad sergamumo ir mirtingumo rodikliai nuo šios ligos Lietuvoje pradės mažėti sparčiau. Suprantama, kad išgijimo tikimybė gerokai didesnė, kai onkologinė liga diagnozuojama anksti, t.y. I–II stadijoje, o dar geriau, kai aptinkami ir išgydomi ikivėžiniai susirgimai. Specialistai teigia, kad ankstyvosios diagnostikos sėkmė dažniausiai priklauso nuo pirminės grandies medikų - šeimos gydytojų, į kuriuos pacientai kreipiasi pirmiausiai. Daug lemia ir asmens žinios, informuotumas, požiūris į savo sveikatą. Kad mūsų šalies moterų sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai didesni nei, pavyzdžiui, Suomijoje, Švedijoje, galima paaiškinti dar ir tuo, jog minėtose šalyse programos pradėtos vykdyti jau seniai, tų šalių moterys vertina prevencinių programų naudą ir, matyt, labiau nei Lietuvos moterys rūpinasi savo sveikata. Anksčiausiai gimdos kaklelio vėžio prevencijos programos pradėtos vykdyti Švedijoje (1960 m.), Liuksemburge (1962 m.) ir Suomijoje (1963 m.). Kiek vėliau - Danijoje, Vokietijoje, Ispanijoje. Kas keleri metai prie šios programos įgyvendinimo prisidėjo vis kitos šalys [8]. Beje, Lietuva pirmoji iš naujųjų Europos Sąjungos šalių narių pradėjo šią prevencijos programą [18].
Tarptautinis vėžio tyrimo centras (Lionas, Prancūzija) padarė išvadą, kad ŽPV yra vienas iš svarbių veiksnių, sąlygojančių gimdos kaklelio vėžio formavimąsi. ŽPV randamas 100 proc. tarp moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu [1,43,29]. Atlikę didelio skaičiaus moterų visame pasaulyje tyrimus, mokslininkai nustatė tam tikrus rizikos veiksnius, kurie padidina tikimybę, kad gimdos kaklelio ląstelės pakis ar taps vėžinėmis. Jie mano, jog dažniausiai gimdos kaklelio vėžys išsivysto, kai kartu veikia du ar daugiau rizikos veiksnių [5]: ankstyvo lytinio gyvenimo pradžia, lytinių partnerių gausa, rūkymas, barjerinių kontraceptikų nenaudojimas [42,31]. Tačiau didžiausias rizikos veiksnys išlieka moterų nenoras reguliariai lankytis pas ginekologą ar nesupratimas, kad tai yra svarbu [37].
Lietuvoje gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programa pradėta įgyvendinti 2004 metais [26,20], tačiau ji nėra organizuojama populiaciniame lygmenyje todėl pagal PSO terminologiją priskirtina tik „oportunistinės“2 patikros kategorijai. Kadangi už ilgesnį periodą mirtingumas nuo minėtų navikų netiesiogiai atspindi taikytas antrinės profilaktikos bei gydymo priemones Lietuvos moterims, įvairiausiais sveikatos priežiūros evoliucijos etapais, mirtingumo
dinamikos pokyčiai, ypač juos analizuojant tarp miesto ir kaimo moterų atskirai, yra ypač svarbūs. Atlikus standartizaciją (Europos standartas) paaiškėjo, kad iki 1987 metų santykinai daugiau moterų mirdavo mieste, 1987-aisiais rodikliai susilygino ir po jų, iki pat 2008 metų, didesni rodikliai buvo kaimo moterų tarpe. Nacionalinės sveikatos tarybos metinio pranešimo duomenimis 2010-aisiais metais mirtingumas kaimo moterų buvo 19/100 000 tūkst. moterų, o miesto moterų - 11/100 000 tūkst. moterų. Todėl galime daryti prielaidą, jog kaime gyvenančios moterys rečiau naudojasi antrinės profilaktikos programos suteikiama galimybe atlikti tepinėlio tyrimą. Galimos to priežastys – tolimesni atstumai iki medicinos įstaigų, netinkamas informuotumas apie problemos rimtumą, bei mažesnis paslaugų prieinamumas. Visi šie veiksniai dažnai yra susiję su žemesniu kaimo moterų išsilavinimu bei mažesnėmis pajamomis [45, 48]. Esamos prevencijos priemonės - vakcinacija ir ikivėžinės būklės diagnostika atliekant visuotiną moterų patikrą tepinėliu ar ŽPV mėginiu - jau patvirtintos esant itin efektyvios ir rekomenduotos
įdiegti Europoje bei pasaulio mastu. Šiuolaikinės ligų prevencijos vadybos mokslas jau užtikrina galimybę kiekvienai moteriai išvengti gimdos kaklelio vėžio ligos, mažinant jos dažnį valstybės mastu, o taip pat nustatyti vėžį ankstyvoje stadijoje, mažinant mirtingumą, išsaugant gyvenimo kokybę susirgus. Įvedus ŽPV vakciną į valstybinį vakcinacijos kalendorių, mokyklinio amžiaus mergaites skiepijant 3 dozėmis nuo ŽPV, sumažėja ikivėžinių susirgimų ir gimdos kaklelio vėžio rizika. Jeigu vakcinacija apima 70 proc. jų, liga ilgainiui išnyksta skiepijamoje teritorijoje. Lietuvoje ŽPV vakcina buvo įtraukta į vakcinacijos kalendorių nuo 2012 metų, bet lėšų pirminei gimdos kaklelio vėžio prevencijai pradėti šiemet neskirta [11]. Vakcinos nuo ŽPV yra efektyvios ir saugios kovojant su gimdos kaklelio vėžiu. Yra keletas skirtingų vakcinų, kurių efektyvumas yra daugiau nei 90 proc., tad kiekviena valstybė turi nuspręsti, kurią vakciną naudoti atsižvelgdama į savo finansines galimybes. Būtų idealu vaikus skiepyti nuo 12 metų nuo ŽPV, nes skiepų ekonominė nauda akivaizdi, kadangi mažesnis papildomų konsultacijų skaičius, mažesnis onkocitologinių tepinėlių ir onkologinių konsultacijų kiekis, mažiau lėšų reikėtų gydymui nuo gimdos kaklelio vėžio. Slovakijoje veikiantis vakcinų kompensavimo modelis pritaikytas prieš trejus metus iš esmės pakeitė vakcinacijos jų šalyje procesą. Tėvai gali rinktis: pasiimti iš vaistinės prastesnę nemokamą vakciną arba primokėti ir gauti pačią naujausią. Tokia sistema užtikrino pasirinkimo laisvę, tačiau jokių neigiamų vakcinų kainų pokyčių nesukėlė. Skiepų įvedimas į Lietuvos skiepų kalendorių pirmaisiais metais kainuotų tik 4 mln. litų, nes skiepijimo apimtys didėja palaipsniui.
Kad nuo šios klastingos ligos kiekvienais metais miršta apie 250 moterų, tokią situaciją lemia menkas mūsų piliečių sveikatos raštingumas. Lietuvoje nėra tvirtos, aiškios politinės valios dėl skiepijimo nuo ŽPV, nėra vieno koordinuojančio centro, kuris būtų atsakingas dėl moterų
skiepijimo ir patikros, kurios metu galima būtų diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje, trūksta ir finansavimo ne tik skiepams, bet ir žmonių švietimui. Nors mūsų šalis nėra tarp tų 18 ES šalių, kuriose vakcina nuo GKV yra privaloma, tačiau nepaisant to, reikia labai intensyviai dirbti su visuomene ir medikais, šviesti juos, tikintis, kad ateityje lėšų vakcinacijai atsiras [6].
Australijoje nuo 2007 m. balandžio mėn. pradėta Nacionalinė 12-13 metų mergaičių skiepijimo programa mokyklose. Vos per devynis mėnesius šioje šalyje paskiepytos 69 proc. - 75 proc. 9-12 metų mergaičių 3 dozėmis ir 65 proc. - 70 proc. 18-26 metų amžiaus moterų 3 dozėmis. Kad vakcinacijos programa būtų efektyvi, jos aprėptis turi būti ne mažesnė nei 75 proc. Kol kas Europoje šį skaičių viršija Portugalija ir Jungtinė Karalystė. Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje 2010 m. įvedus visuotinę (neprivalomą) vakcinaciją vos per dešimt mėnesių paskiepyta šiek tiek mažiau nei pusė mergaičių. Prie Lietuvos atsilikimo prisideda ir prieš vakcinas nusistačiusi visuomenė ir nepakankamas visuomenės informavimas bei sąmoningumas [23].
Šeimos medicinos institucija atlieka „vartininko" vaidmenį ir turi plačią klinikinę kompetenciją, tad jie yra toji pirminė grandis, kuri stengiasi užkirsti kelią GKV atlikdama ne tik pacienčių informavimą, bet ir onkocitologinių tepinėlių paėmimą [6].
Patikra turi būti visuotina (privaloma), organizuota taip, kad pasiektų kiekvieną moterį, kuriai valstybė skiria lėšų. Programai aprėpus 80 proc. tikslinės populiacijos, atsiperka išlaidos, o Lietuvoje 2010 metais patikrinta tik 46 proc. planuotų moterų, įsisavinta 49 proc. skirtų lėšų. Lietuvoje vėžio ir patikros registrai nėra sujungti, todėl nėra galimybės taikyti veiksmingus vadybos metodus, išsiaiškinti kiekvieno užleisto atvejo priežastis ir jas pašalinti. Kitose Centrinės ir Rytų Europos šalyse prevencijos programose taip pat dalyvauja nedaug moterų, jos tikrinasi savo nuožiūra ne programos rėmuose, todėl pažanga vyksta lėtai. Kur vėžio patikros programos sunkiai valdomos, ten ir nemokamos vakcinacijos programų sėkmė tampa abejotina, nes programos turi veikti bendrai siekiant įdėtų mokesčių mokėtojų lėšų atsipirkimo. Medicinos ekonomikos studijų duomenimis, gerai paruoštos prevencijos programos pasiekia medicininių tikslų ir taupo biudžetines lėšas. Nemokamos savanoriškos patikros (neprivalomos) programa, Lietuvoje vykdoma nuo 2004 metų pasiteisina tuo, kad nustatoma daugiau gydytinų ikivėžinių būklių ir ankstyvų stadijų gimdos kaklelio vėžio. Vis dėlto, specialistai pabrėžė, kad šios programos galimybės maksimaliai neišnaudojamos. Programa suteikia 25-60 metų amžiaus moterims galimybę kas treji metai nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio kreipiantis į valstybinę sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje yra registruotos arba į privačią, turinčią sutartį su ligonių kasa. Joms lankantis pirminėje sveikatos priežiūros grandyje yra įteikiami informavimo lapeliai, nuo šių metų siunčiamos ir žinutės, skambinama telefonu, informavimą kontroliuojant padalinio vadovui. Atvykus pasitikrinti, moteriai šepetėliu imamas tepinėlis nuo gimdos kaklelio
vėžio, tačiau tam, kad ši galimybė pasitikrinti būtų išnaudota, kiekviena moteris turi būti išsamiai informuota apie patikros procedūras jai suprantamu būdu, parinktas tinkamas ryšio palaikymo būdas, suteikta patraukli ir intymi tyrimo aplinka, priimami greiti sprendimai dėl tolesnės priežiūros. Pasaulinė praktika teigia, kad patikroje reikia prisitaikyti prie vietinio mentaliteto, ir prieinamų techninių sąlygų [11].
1.2. Moterų motyvacija vykdant gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą
Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje yra vienas didžiausių Baltijos jūros regione ir šiaurinėje Europos dalyje. Iki 2004 metų, kol valstybiniu mastu nebuvo pradėta gimdos kaklelio patikros programa, invazyvaus gimdos kaklelio vėžio buvo užregistruojama keliskart daugiau nei ikivėžinių jo būklių. Pradėjus organizuotą patikros programą, padėtis pasikeitė - per pastaruosius trejus metus neinvazyvaus vėžio atvejų nustatyta keliskart daugiau nei iki 2004 metų [42]. Įrodyta, kad gimdos kaklelio patikros programa veiksmingai padeda išvengti invazyvaus gimdos kaklelio vėžio. Dalyvavimas šioje programoje nė vienoje šalyje nėra šimtaprocentinis, tačiau Lietuvoje per pastaruosius trejus patikros metus atlikti Pap tepinėlio atvyko tik 44 proc. moterų [27]. Daugiausia moterų nedalyvavimą patikros programoje aiškina tuo, kad joms stinga žinių apie gimdos kaklelio ligas, vėžio rizikos veiksnius ir apsisaugojimo būdus [43], kad patiria nemalonumą ar gėdą, kai jas apžiūri ginekologas [30], kad neturi informacijos apie patikros programą, jos rekomendacijas. Dažniausia jaunų moterų nesilankymo pas ginekologą priežastis yra baimė [30, 35], įtakos turi ir migracija, kalbos barjeras, nedarbas, socialinio draudimo neturėjimas, susisiekimo sunkumai [47].
Sergamumo gimdos kaklelio vėžiu pokyčiai Lietuvoje patikros programos vykdymo laikotarpiu yra charakteringa oportunistinės patikros išraiška - didėja nustatomo neinvazinio ir I stadijos gimdos kaklelio vėžio atvejų, o diagnozuojamo vėlyvųjų stadijų (III ir IV) vėžio dalis lieka nepakitusi. Tai rodo per mažą pasitikrinusių moterų, esančių didžiausioje rizikos grupėje, skaičių. Viena pagrindinių priežasčių - patikros programos organizavimo trūkumai, kai nesiunčiami kvietimai [31]. Patikros, turinčios oportunistinės patikros elementų, pasižymi nedideliu apsilankiusių moterų skaičiumi. Oportunistinės patikros programos taip pat padidina nustatytų ikivėžinių būklių skaičių ir ilgainiui sumažina susirgimų gimdos kaklelio vėžiu skaičių, tačiau ne taip efektyviai kaip organizuotos [27].
Nacionalinės sveikatos tarybos 2010 m. metiniame pranešime nurodoma, kad kaimo moterų mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio yra žymiai didesnis negu miesto moterų [16]. Daroma prielaida, kad kaime gyvenančios moterys rečiau naudojasi antrinės profilaktikos programa, galimai dėl tolimesnių atstumų iki medicinos įstaigų, problemos rimtumo nežinojimo, mažesnio paslaugų prieinamumo. Visi šie veiksniai dažnai yra susiję su žemesniu kaimo moterų išsilavinimu ir mažesnėmis pajamomis [45, 20, 48]. Lietuvoje socialiniai netolygumai tarp kaimo ir miesto gyventojų yra gana dideli. Vidutinės miestiečių disponuojamos pajamos 2008 m. buvo 1074 litai vienam ūkio nariui per mėnesį, o kaimo gyventojų 811 litų [13], t.y. 24,5 proc. mažiau. Kalbant apie sveikatos priežiūrą, miestiečių vartojimo išlaidos taip pat buvo didesnės - 43 Lt.
lyginant su 31 Lt. tarp kaimo gyventojų (27,9 proc. skirtumas). Šie socialiniai netolygumai sąlygoja netolygumus ir sveikatos priežiūros srityje [44]. Moterų žinios apie gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnius ir ankstyvą vėžio diagnostikos galimybę lemia jų dalyvavimą patikroje. Jų žinios apie gimdos kaklelio vėžį nepakankamos [38].
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimu kompanijos „Spinter tyrimai “ 2006 m. atliktas tyrimas rodo, kad apie 60 proc. lietuvių pripažįsta sveikatos apsaugai ir profilaktikai skiriančios nepakankamai dėmesio. Net trečdalis moterų (30,4 proc.) niekada nesikreipė į specialistus dėl profilaktinių gimdos kaklelio tyrimų. Apie valstybės finansuojamą patikros programą, kai kartą per trejus metus 30-60 metų moterims nemokamai atliekamas PAP testas, nieko nėra girdėjusios beveik pusė (47 proc.) apklaustųjų [2].
Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis tik trečdalis moterų buvo kviestos ar siųstos atlikti gimdos kaklelio tepinėlio tyrimą [20]. JAV tyrėjų duomenimis, 70 proc. moterų lankėsi pas gydytojus per praėjusius trejus metus, tačiau atlikti gimdos kaklelio tepinėlio tyrimą buvo pasiūlyta tik 11,8 proc. moterų [38]. Šeimos gydytojo rekomendacijos atlikti tyrimą buvo vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių moterų apsisprendimą dalyvauti patikroje [32].
Dažnas pacientas į gydytoją kreipiasi, kad jam nustatytų diagnozę, kad gydytų. Pacientai nė nesuvokia, kad gydytojas gali būti platesnės informacijos apie sveikatą šaltiniu, todėl to iš gydytojų ir nereikalauja. O gydytojai žino, ko pas juos kreipiasi ligoniai, todėl daugiausia dėmesio ir skiria diagnostikai ir gydymui vaistais [22].
Specialistai įžvelgia, kad pačių moterų iniciatyvos stoka pirmiausia gali būti susijusi su nepakankamu plačiosios visuomenės informuotumu ir sveikatos edukacijos trūkumu. Šeimos nariai, darbdaviai, nevyriausybinės organizacijos labai stipriai įtakoja moterų dalyvavimą patikros programose išsivysčiusiose šalyse. Dalis moterų nepasinaudoja galimybe net ir apie ją informuotos. Net ir visiškai sveikai moteriai bendrą patikrą reikėtų atlikti 1-2 kartus per metus, tačiau anaiptol ne visos moterys dėl jos kreipiasi. Tai yra tiek visuomenės prioritetų, tiek individo kultūros, požiūrio į sveikatą klausimas. Tarptautiniai tyrimai parodė, kad geresnis išsilavinimas ir turtinė padėtis lemia mažesnį sergamumą, todėl valstybinės prevencijos programos turi būti socialiai orientuotos į didesnės rizikos sirgti gimdos kaklelio vėžiu [11].
Programoje numatyta, kad visos 25-60 metų moterys apie profilaktines patikras dėl gimdos kaklelio turi būti informuojamos kartą per trejus metus. Tai turėtų daryti šeimos gydytojai. Tačiau informuojama tik kiek daugiau nei pusė tikrintinų moterų. O jei pacientės lankosi pas privačius akušerius ginekologus, prevencinėje programoje išvis nedalyvauja. Kad profilaktinė programa būtų efektyvi, reikėtų patikrinti 80 proc. tikslinės grupės moterų. 2010-aisiais jų buvo patikrinta vos 43,1 proc., pernai kiek daugiau - 49,4 proc. 2010-ųjų rugsėjo-gruodžio mėnesiais
buvo suteikta per 53 tūkst. informavimo paslaugų, o pernai per tokį pat laikotarpį jau gerokai daugiau - per 70 tūkstančių. Informuotumo dar gerokai trūksta. Paraginti pasitikrinti sveikatą galėtų ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, į kampaniją galėtų įsitraukti darbdaviai, nes nėra nei centralizuoto kvietimo tikrintis, nei centralizuotos stebėsenos. Tad negalima sužinoti, ar konkreti pakviesta moteris atvyko tikrintis ir kas jai diagnozuota. Šeimos gydytojas neturėtų laukti, kol moteris apsilankys. Jei ji sveika, jeigu nereikia nedarbingumo lapelio, pacientė gali nesirodyti ir keletą metų. Kvietimo sistema turėtų būti aktyvi, neapsiriboti tik tomis moterimis, kurios apsilankė pas gydytoją. Vykdant programą taip, kaip dabar, labai apribojamas informuojamų moterų skaičius.
Tad nors turime valstybinę ankstyvosios patikros programą, kvalifikuotų specialistų, reikalingų tyrimų bei technologijų, pagal mirštamumą dėl gimdos kaklelio vėžio ir toliau liekame vieni Europos lyderių [21].
1.3. Šeimos gydytojo institucijos vaidmuo ankstyvoje gimdos kaklelio vėžio diagnostikoje bei prevencijoje
Šeimos gydytojo vaidmuo visoje onkologinės pagalbos teikimo sistemoje bei kontroliuojant vėžį itin svarbus. Šeimos gydytojo medicinos norma įpareigoja jį pagal įgytą šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją vykdyti pirminę ir tęstinę asmens, šeimos bei bendruomenės narių nepriklausomai nuo amžiaus bei lyties sveikatos priežiūrą, drauge aktyviai dalyvauti vykdant vėžio profilaktikos ir kontrolės programas. Tai reiškia, kad šeimos gydytojai, turėdami galimybę kasdienėje praktikoje nuolat bendrauti su savo kuruojamais gyventojais, atlieka pirminę onkologinių ligų profilaktiką, yra pagrindiniai vėžio prevencijos programų atlikėjai. Nuo šeimos gydytojo žinių apie onkologiją bagažo, domėjimosi, patirties bei aktyvumo labai daug priklauso, ar pavyks bent iš dalies sutramdyti Lietuvoje vieną iš gyvybei pavojingiausių ligų - vėžį [17]. Gimdos kaklelio vėžys išlieka lyderiu tarp onkologinių susirgimų, nusinešančių daugiausia moterų gyvybių. Tam, kad ši kraupi statistika pasikeistų, Lietuvoje pradėta įgyvendinti gimdos kaklelio vėžio patikros programa [7], kuri jau septintus metus įgyvendinama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Kaip byloja statistika, sergamumo bei mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai Lietuvoje vis dar tebėra vieni didžiausių Europoje, tačiau pradėjus šią prevencinę programą mūsų šalyje vis dažniau nustatomas I stadijos ir rečiau – II-IV stadijų vėžys. Be abejo, ankstyvosios diagnostikos sėkmė dažniausiai priklauso nuo pirminės grandies medikų - šeimos gydytojų, į kuriuos pacientai pirmiausiai ir kreipiasi. Daug lemia ir asmens žinios, informuotumas, požiūris į savo sveikatą [3].
Nors programoje pinigai skiriami ir už pacienčių informavimą, tačiau apie įgyvendinamą prevencinę vėžio programą bei galimybę nemokamai pasitikrinti pranešama tik pusei gydymo
įstaigų pacienčių. Šeimos gydytojai ir ginekologai tarpusavyje nesutaria dėl atsakomybės pasiskirstymo: kas turėtų pacientes labiau skatinti nemokamai tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio. Šeimos gydytojai ginasi, jog moterų patikrinimu dėl gimdos kaklelio vėžio labiau turėtų būti suinteresuoti ginekologai. Šie esą privalėtų skleisti daugiau informacijos ir raginti pacientes pasitikrinti. Šeimos gydytojai teisinasi, kad moterų informavimą apsunkina beveik nebenaudojami laidiniai telefonai, o rašyti laiškus - per brangu. Tad pasitikrinti pasiūloma tik dėl kokių nors sveikatos problemų į polikliniką atėjusioms pacientėms [7]. Kaip ir daugelyje kitų šalių profilaktiškai dėl gimdos kaklelio vėžio tikrinamų moterų amžius yra nuo 25 iki 60 metų. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, moterys kviečiamos tikrintis kas trejus metus. Dabar tokio amžiaus moterų mūsų šalyje yra apie 890 tūkst. Nuo 2004 m. vidurio iki 2007 m. liepos mėn.
citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga buvo suteikta 300 167, o nuo 2007 m. vidurio iki 2010 m. liepos - 338 265 moterims. Apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją ir citologinį tyrimą informuoja šeimos gydytojas, akušeris ginekologas arba slaugytojas. Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugą teikia šeimos gydytojas arba pirminės sveikatos priežiūros komandos narys - gydytojas akušeris ginekologas. Jei tepinėlio tyrimas buvo neinformatyvus, jis turi būti kartojamas. Jei atlikus citologinio tepinėlio tyrimą nustatoma patologija, pacientei turi būti suteikta specializuota ginekologinė pagalba diagnozei patikslinti ir gydyti, t. y. pirmiausiai turi būti atlikta biopsija. Gavęs gimdos kaklelio tyrimo rezultatus iš šį tyrimą atlikusios gydymo įstaigos, gydytojas apie juos informuoja pacientę ir supažindina su tolesne profilaktika arba duoda siuntimą gydyti [18]. Įdomu tai, kad gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa geriau buvo vykdoma apskričių ir rajonų sveikatos priežiūros įstaigose.Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa geriau buvo vykdomaUtenos (pasitikrino 29 proc. nustatytos amžiaus grupės žmonių), Panevėžio (26 proc.), Telšių ir Alytaus apskrityse (jose pasitikrino po 25 proc. asmenų). Tuo tarpu Tauragės apskrityje pasitikrino tik 24 proc. moterų [25]. Todėl Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ir Savivaldybės gydytoja maloniai kviečia prisidėti prie tokios gražios iniciatyvos. Siekiama, kad informaciniai lapeliai pasiektų programoje dalyvaujančias moteris ir skatintų pasinaudoti nemokama galimybe rūpintis savo sveikata. Dauguma šio amžiaus moterų yra mokyklinio amžiaus vaikų mamos. Todėl manoma, kad efektyviausia priemonė, jog informaciniai lapeliai pasiektų šias moteris, yra jų vaikai. Biuro specialistai yra parengę informacinius lapelius, kuriuos mokiniams dalina mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistės, o mokiniai juos perduoda savo mamoms. Šios moterys susipažinusios su informaciniu lapeliu, pasirašo jo šaknelę ir grąžina mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistėms (per savo vaikus arba asmeniškai) [3].
Šeimos gydytojai dažnai dėl pirminės sveikatos priežiūros modelio netobulumo neįtraukiami į prevencinę veiklą. Lėtinių ligų profilaktikos kompetencijos bei dalyvavimas atskirų ligų prevencijos programose šeimos gydytojams turėtų būti svarbia veiklos sritimi. Ši veikla turėtų būti geriau apmokama, nes edukacines kompetencijas šeimos gydytojai laiko svarbia šeimos gydytojų profesinių kompetencijų sritimi, tačiau praktikoje sveikatos edukacinė veikla bei profilaktinis darbas vykdomi nepakankamai efektyviai. Reikia stiprinti šeimos gydytojų kompetencijų ugdymą tiek edukacinėje tiek organizacinėje srityse. Šeimos gydytojams profilaktika ir sveikatos stiprinimas netampa prioritetais: gydytojai ypač daug laiko sugaišta pildydami dokumentaciją, be to, ilgos eilės laukiančiųjų taip pat neleidžia daugiau laiko skirti profilaktikai ir pacientų mokymui. Ypač svarbi yra profilaktinių patikrinimų kompetencija.
Edukacinės kompetencijos mažiau svarbios, nes nėra įstatymiškai priskirtos šeimos gydytojo kompetencijų sričiai, o organizacinės kompetencijos šeimos gydytojų praktikai dar mažiau būdingos ir sunkiai vykdomos [22].
Pastaraisiais dešimtmečiais ligų profilaktikos ir sveikatos stiprinimo strategija buvo sparčiai plėtojama daugelyje medicinos sričių, tačiau praktinis šių teorinių modelių
įgyvendinimas pirminėje sveikatos priežiūros grandyje dar atsilieka, tiek dėl finansavimo problemų, tiek dėl žmogiškųjų veiksnių: medikų orientacijos į „tradicinį“ gydymą ir postvenciją, ligų prevencijos poreikio nebuvimo [40, 49]. Todėl būtina toliau gerinti šeimos gydytojų rengimą sveikatos stiprinimo bei ligų profilaktikos srityse. Be to, visuomenė turi būti skatinama sveikatą laikyti vertybe ir investuoti į ją [22].
Apibendrinant literatūros apžvalgoje pateiktą informaciją, galima teigti, kad gimdos kaklelio vėžys išlieka lyderiu tarp onkologinių susirgimų, nusinešančių daugiausia moterų gyvybių. Tiek mirtingumas, tiek sergamumas Lietuvoje dėl gimdos kaklelio vėžio yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu 2009 m. Lietuvoje siekė 25/100 000 tūkst. moterų. Mirtingumas nuo šios ligos 2009 m. Lietuvoje buvo 9/100 000 tūkst. moterų, mus lenkia tik Rumunija, kur mirtingumas 2009 m. siekė 13/100 000 tūkst. moterų. Na, o šalyse, kur buvo labai anksti pradėta vykdyti profilaktinė programa dėl gimdos kaklelio vėžio skaičiai buvo daug mažesni.
Sergamumo bei mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai Lietuvoje vis dar tebėra vieni didžiausių Europoje, tačiau pradėjus šią prevencinę programą mūsų šalyje vis dažniau nustatomas I stadijos ir rečiau – II-IV stadijų vėžys. Be abejo, ankstyvosios diagnostikos sėkmė dažniausiai priklauso nuo pirminės grandies medikų - šeimos gydytojų, į kuriuos pacientai pirmiausiai ir kreipiasi. Daug lemia ir asmens žinios, informuotumas, požiūris į savo sveikatą [3].
Kaip ir daugelyje kitų šalių profilaktiškai dėl gimdos kaklelio vėžio tikrinamų moterų amžius yra nuo 25 iki 60 metų. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, moterys kviečiamos tikrintis kas trejus metus. Dabar tokio amžiaus moterų mūsų šalyje yra apie 890 tūkst. Nuo 2004 m. vidurio iki 2007 m. liepos mėn. citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga buvo suteikta 300 167, o nuo 2007 m. vidurio iki 2010 m. liepos mėn. - 338 265 moterims [18]. Programoje numatyta, kad visos 25-60 metų moterys apie profilaktines patikras dėl gimdos kaklelio turi būti informuojamos kartą per trejus metus. Tai turėtų daryti šeimos gydytojai. Tačiau informuojama tik kiek daugiau nei pusė tikrintinų moterų.
Dalyvavimas šioje programoje nė vienoje šalyje nėra šimtaprocentinis, tačiau Lietuvoje per pastaruosius trejus patikros metus atlikti Pap tepinėlio atvyko tik 44 proc. moterų [27]. Daugiausia moterų nedalyvavimą patikros programoje aiškina tuo, kad joms stinga žinių apie gimdos kaklelio ligas, vėžio rizikos veiksnius ir apsisaugojimo būdus [43], kad patiria nemalonumą ar gėdą, kai jas apžiūri ginekologas [30], kad neturi informacijos apie patikros programą, jos rekomendacijas. Dažniausia jaunų moterų nesilankymo pas ginekologą priežastis yra baimė [30, 35], įtakos turi ir migracija, kalbos barjeras, nedarbas, socialinio draudimo neturėjimas, susisiekimo sunkumai [47].
Sergamumo gimdos kaklelio vėžiu pokyčiai Lietuvoje patikros programos vykdymo laikotarpiu yra charakteringa oportunistinės patikros išraiška - didėja nustatomo neinvazinio ir I stadijos gimdos kaklelio vėžio atvejų, o diagnozuojamo vėlyvųjų stadijų (III ir IV) vėžio dalis lieka nepakitusi. Tai rodo per mažą pasitikrinusių moterų, esančių didžiausioje rizikos grupėje, skaičių. Viena pagrindinių priežasčių - patikros programos organizavimo trūkumai, kai nesiunčiami kvietimai [31]. Kaimo moterų mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio yra žymiai didesnis negu miesto moterų [16]. Daroma prielaida, kad kaime gyvenančios moterys rečiau naudojasi antrinės profilaktikos programa, galimai dėl tolimesnių atstumų iki medicinos įstaigų, problemos rimtumo nežinojimo, mažesnio paslaugų prieinamumo. Visi šie veiksniai dažnai yra susiję su žemesniu kaimo moterų išsilavinimu ir mažesnėmis pajamomis. Lietuvos moterys dar nepakankamai aktyviai raginamos dalyvauti patikroje. Šeimos gydytojai, pas kuriuos per metus bent kartą apsilanko apie 70 - 80 proc. moterų, turėtų suteikti moterims daugiau informacijos apie šį tyrimą [41]. Šeimos gydytojo rekomendacijos atlikti tyrimą yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių moterų apsisprendimą dalyvauti patikroje [32]. Vykdant gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą galima kontroliuoti gimdos kaklelio ligas, tačiau būtina stipri pačių moterų motyvacija dalyvauti programoje savo noru. Motyvacija atsiras tik tuomet, kai bus suvokta patikros svarba ir asmeniškai įsitikinta jos nauda. Moterims turėtų būti suteikta tiek išsamios informacijos apie gimdos kaklelio rizikos veiksnius ir vėžio prevenciją, kad jos galėtų ir norėtų reguliariai lankytis pas gydytojus, dalyvauti patikros programoje ir taip išvengti užleisto gimdos kaklelio vėžio [24].
Šeimos gydytojo vaidmuo visoje onkologinės pagalbos teikimo sistemoje bei kontroliuojant vėžį itin svarbus. Tai reiškia, kad šeimos gydytojai, turėdami galimybę kasdienėje praktikoje nuolat bendrauti su savo kuruojamais gyventojais, atlieka pirminę onkologinių ligų profilaktiką, yra pagrindiniai vėžio prevencijos programų atlikėjai. Nuo šeimos gydytojo žinių apie onkologiją bagažo, domėjimosi, patirties bei aktyvumo labai daug priklauso, ar pavyks bent iš dalies sutramdyti Lietuvoje vieną iš gyvybei pavojingiausių ligų - vėžį [17].
2. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS
Tyrimo objektas – Šilalės rajono moterų motyvacija, dalyvauti gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programoje bei šeimos gydytojo institucijos vaidmuo vykdant šią programą.
Tiriamųjų kontingentas. Šis tyrimas atliktas 2011 m. lapkričio mėn. - 2012 m. vasario mėn. Apklausoje dalyvavo 250 moterų nuo 25 iki 60 metų amžiaus. Tyrime dalyvavo moterys, atėjusios pas savo šeimos gydytoją. Pacientės buvo apklausiamos tik tos, kurios savanoriškai sutiko dalyvauti tyrime. Apklausoje dalyvavusios moterys buvo supažindintos su tyrimo tema ir tikslu. Anketoje nebuvo prašoma respondenčių pateikti tikslių asmeninių duomenų, tokių kaip: vardas, pavardė, telefono numeris ar adresas. Todėl apklausoje dalyvavusių moterų anonimiškumas buvo užtikrintas. Apklausa vyko pakankamai sklandžiai, išskyrus tai, jog ne visos moterys buvo aktyvios ir sutiko dalyvauti tyrime. Tačiau tos moterys, kurios noriai dalyvavo tyrime, buvo aktyvios apklausos metu bei daug klausinėjo apie vykdomą apklausą ir jos naudą. Taip pat didžioji dalis respondenčių teigė, jog šis tyrimas yra labai naudingas ir būtinas, norint, kad visos moterys aktyviai įsitrauktų į vykdomą profilaktikos programą.
Buvo atliktas žvalgomasis tyrimas, kurio metu apklausta 30 moterų, atėjusių pas savo šeimos gydytojus. Gavus ir išanalizavus moterų užpildytas anketas, netikslumų, atsakymuose į pateiktus klausimus, nebuvo pastebėta, šios anketos buvo panaudotos duomenų analizėje.
Tyrimui buvo pasirinktos aštuonios Šilalės rajono gydymo įstaigos:
Įstaigos tipas
Valstybinės Privačios
Pajūrio ambulatorija, VšĮ Kvėdarnos ambulatorija, VŠĮ Laukuvos ambulatorija, VŠĮ
Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centras, VŠĮ
Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centras, VšĮ
Šilalės r. ligoninė, VšĮ
D. Ugintienės BPG kabinetas, IĮ Šilalės šeimos gydytojo praktika, UAB
Tyrimo instrumentas - anoniminė anketa. Sudarant klausimyną (anketą) vadovautasi išanalizuota lietuvių ir užsienio autorių moksline literatūra. Anoniminę anketą sudaro 33 klausimai, kuriuos galima suskirstyti į 4 skyrius:
I klausimų grupė (1-7 klausimai), skirti išsiaiškinti respondenčių socialines ir demografines charakteristikas (amžių, išsilavinimą, šeiminę padėtį, gyvenamąją vietą, vaikų skaičių, šeimos vidutines pajamas bei kasdieninę veiklą). Tolimesnėje duomenų analizėje respondenčių amžius buvo sugrupuotas į dvi grupes: 25-44 metų amžiaus moteris ir 45-60 metų amžiaus moteris. Vaikų skaičius taip pat buvo sugrupuotas į dvi grupes: neturinčios vaikų ir turinčios vaikų. Moterų išsilavinimas sugrupuotas į dvi grupes: aukštąjį ir vidurinį bei žemesnį išsilavinimą. Respondenčių pajamas tolimesnėje duomenų analizėje taip pat sugrupavome į dvi grupes: iki 999 Lt./per mėnesį ir nuo 1000 ir daugiau Lt./per mėnesį.
II klausimų grupė (8-9 klausimai), siekta išsiaiškinti, kaip moterys vertina savo sveikatą ir kaip dažnai lankosi pas savo šeimos gydytoją. Tolimesnėje duomenų analizėje respondenčių sveikatos vertinimas buvo sugrupuotas į dvi grupes: gerai vertinančios savo sveikatą ir blogai vertinančios savo sveikatą. Taip pat moterų apsilankymų pas savo šeimos gydytoją dažnumas buvo sugrupuotas į dvi grupes: 1-ą kartą atėjusias per pastaruosius 12 mėn. pas savo šeimos gydytoją ir 2-ą kartą ir daugiau.
III klausimų grupė (10-25 klausimai), skirti išsiaiškinti respondenčių aktyvumui programos dalyvavime. Buvo pateikta 16 klausimų: ar girdėjote apie programą; jei girdėjote, tai iš kokių šaltinių; ar buvo asmeniškai informuotos apie programą šeimos gydytojo; jei taip, tai kokiu būdu; ar žinote, kad pasitikrinimas dėl gimdos kaklelio vėžio moterims nuo 25 iki 60 metų moterims, kas tris metus yra nemokamas; ar buvo kada nors paimtas tepinėlis dėl gimdos kaklelio vėžio; jei taip, kada paskutinį kartą; kokioje gydymo įstaigoje; dėl kokios priežasties; kas atliko tepinėlį; ar gavote jo atsakymą; ar buvo nustatyta pakitimų; kiek kartų tikrinotės; ar buvo kokių problemų tepinėlio paėmimo bei ištyrimo metu; kas paskatino pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio; jei nesitikrinote, tai dėl kokių priežasčių; kas paskatintų pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio? Tolimesnėje duomenų analizėje respondenčių atsakymai į klausimą kada paskutinį kartą buvo paimtas tepinėlis dėl gimdos kaklelio vėžio buvo sugrupuotas į dvi grupes: ne seniau nei prieš tris metus ir seniau nei prieš tris metus.
IV klausimų grupė (26-33 klausimai), skirti išsiaiškinti moterų nuomonę apie gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programos organizacinius aspektus bei šeimos gydytojo institucijos vaidmenį vykdant šią programą. Buvo pateikti 8 klausimai: ar vykdoma programa yra naudinga; ar dalyvavimas programoje sumažina sergamumą gimdos kaklelio vėžiu; ar tinkamai vykdoma gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa; kokie pagrindiniai programos trūkumai; ar šeimos
gydytojo vaidmuo svarbus didinant moterų dalyvavimą programoje; kas turėtų atlikti tepinėlio paėmimą; kas turėtų prisiimti atsakomybę vykdant programą; kaip vertinate savo šeimos gydytojo pareigas? Tolimesnėje duomenų analizėje šeimos gydytojo vaidmens, vykdant gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą, svarbumas buvo sugrupuotas į dvi grupes (svarbų ir nesvarbų). O šeimos gydytojo atliekamų pareigų vertinimas tolimesnėje duomenų analizėje buvo sugrupuotas į geras ir blogas.
Statistinė duomenų analizė. Statistinė duomenų analizė atlikta, naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS (angl. - Statistical Package for the Social Science) programos paketą (SPSS 19.0). Kintamųjų ryšio hipotezėms tikrinti naudotas Chi kvadrato (χ2) kriterijus, jo laisvės laipsnių skaičius (lls) bei statistinis reikšmingumas (p). Taip pat buvo skaičiuojamas Z kriterijus, kuris buvo naudotas nustatant proporcijų skirtumų statistinį reikšmingumą. Tikrinant statistines hipotezes, naudoti tokie statistinių išvadų reikšmingumo lygiai: p<0,001 (itin reikšminga), p<0,01 (labai reikšminga), p<0,05 (reikšminga), p>0,05 (nereikšminga).
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Respondenčių demografinės ir socialinės charakteristikos
Tyrime dalyvavo 250 respondenčių. Moterų, dalyvavusių apklausoje, amžiaus vidurkis buvo 44 (+-0,61) metai. Tolimesnėje duomenų analizėje respondenčių amžius buvo sugrupuotas
į dvi grupes. Didesnė dalis (54,8 proc.) respondenčių buvo nuo 25-44 metų amžiaus. Likusi dalis (45,2 proc.) moterų buvo 45-60 metų amžiaus.
Moterų skirstinys pagal išsilavinimą pateiktas 1 pav. Beveik pusė respondenčių buvo
įgijusios vidurinį profesinį išsilavinimą, trečdalis moterų turėjo aukštąjį išsilavinimą ir 16 proc. moterų turėjo vidurinį išsilavinimą. Mažesnė dalis (5 proc.) moterų buvo su nebaigtu viduriniu išsilavinimu, o pradinio ir žemesnio išsilavinimo moterų nebuvo.
16% 31% 5% 48% nebaigtas vidurinis vidurinis profesinis vidurinis aukštasis
1 pav. Respondenčių skirstinys pagal išsilavinimą.
Respondenčių, dalyvavusių apklausoje, didžioji dalis (54 proc.) buvo iš miesto/miestelio, o likusi dalis (46 proc.) moterų gyveno kaime. Daugiau kaip pusė (65 proc.) dalyvavusių apklausoje moterų buvo ištekėjusios, 11 proc. moterų buvo išsituokusios, gyveno kartu nesusituokusios 9 proc. moterų, našlių buvo 8 proc., ir mažiausią dalį (7 proc.) sudarė netekėjusios moterys. Respondenčių skirstinys pagal šeimos vidutines pajamas, tenkančias vienam asmeniui per mėnesį, pateiktas 2 pav. Beveik pusė apklaustųjų atsakė, jog pajamos siekia 500-999 Lt per mėnesį. Kita dalis (28 proc.) apklaustųjų teigė, kad pajamos, tenkančios vienam
šeimos nariui, yra iki 499 Lt per mėnesį. 16 proc. respondenčių šeimos vidutinės pajamos buvo didesnės - 1000-1499 Lt per mėnesį, o 8 proc. respondenčių teigė, kad jų šeimos vidutinės pajamos siekė 1500-1999 Lt per mėnesį. Ir tik 6 proc. moterų teigė, kad jų šeimos vidutinės pajamos siekė 2000 Lt per mėnesį ir daugiau.
28% 42% 16% 8% 6% iki 499 Lt./mėn 500-999 Lt./mėn 1000-1499 Lt./mėn 1500-1999 Lt./mėn 2000 Lt./mėn ir daugiau
2 pav. Respondenčių skirstinys pagal vidutines šeimos pajamas, tenkančias vienam asmeniui per mėnesį.
Respondenčių skirstinys pagal kasdieninę veiklą buvo netolygus (3 pav.).Beveik pusė (42 proc.) apklausoje dalyvavusių moterų dirbo protinį darbą, 24 proc. moterų dirbo pramonėje, namų šeimininkės sudarė 14 proc., 12 proc. moterų buvo dirbančios žemės ūkyje, 4 proc. moterų buvo motinystės atostogose ir tik 2 proc. apklaustųjų buvo pensininkės. 1 proc. iš apklaustųjų moterų buvo neįgalios ir 1 proc. studentės.
42% 24% 12% 14% 1% 2% 4% 1% studentė
dirba protinį darbą dirba pramonėje dirba žemės ūkyje namų šeimininkė motinystės atostogose pensininkė
neįgali
Respondenčių skirstinys pagal turimų vaikų skaičių pateiktas 4 pav. Daugiau kaip trečdalis apklaustųjų turėjo du vaikus, 22 proc. Moterų turėjo tris vaikus, vieną vaiką turinčių moterų buvo 19 proc. Didesnį skaičių (keturis ir daugiau) vaikų turėjo tik 12 proc. apklaustųjų ir 9 proc. apklaustųjų teigė, kad vaikų visai neturi.
9% 19% 38% 22% 12% neturi vieną du tris keturis ir daugiau
4 pav. Respondenčių skirstinys pagal vaikų skaičių.
Beveik pusė (49 proc.) respondenčių per paskutiniuosius 12 mėnesių pas savo šeimos gydytoją lankėsi pirmą kartą, 27 proc. apklaustųjų pas savo šeimos gydytoją lankėsi antrą kartą, 13 proc. moterų pas savo šeimos gydytoją lankėsi trečią kartą ir tik 11 proc. apklaustųjų per pastaruosius 12 mėnesių atėjo pas savo šeimos gydytoją ketvirtą kartą ir daugiau.
Apibendrinant aukščiau pateiktus rezultatus, galima teigti, kad didesnė dalis respondenčių buvo 25-44 metų amžiaus, turėjo vidurinį profesinį išsilavinimą, vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, buvo nuo 500 iki 999 Lt, gyveno mieste/miestelyje ir buvo ištekėjusios. Taip pat dauguma moterų, dalyvavusių apklausoje, dirbo protinį darbą, turėjo du vaikus, ir per paskutiniuosius 12 mėnesių pas savo šeimos gydytoją lankėsi pirmą kartą.
3.2. Moterų aktyvumas dalyvaujant gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programoje
Norint išsiaiškinti kaip aktyviai moterys yra įsitraukusios į gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą, anketoje buvo pateiktas klausimas apie tepinėlį dėl gimdos kaklelio vėžio. Iš 250 respondenčių, dalyvavusių apklausoje, 88 proc. atsakė, kad joms bent kartą gyvenime buvo paimtas tepinėlis dėl gimdos kaklelio vėžio. Moterų, kurioms nebuvo paimtas tepinėlis, buvo 12 proc.
Atlikus tyrimą ir vertinant respondenčių atsakymų skirstinį pagal tai, ar joms buvo paimtas tepinėlis dėl gimdos kaklelio vėžio bent kartą gyvenime pagal amžių, išsilavinimą, šeiminę padėtį, gyvenamąją vietą, vaikų skaičių, pajamas ir kasdieninę veiklą, statistiškai reikšmingų ryšių nustatyta nebuvo.
Vertinant apklausoje dalyvavusių moterų atsakymų skirstinį pagal tai, ar buvo paimtas tepinėlis dėl gimdos kaklelio vėžio bent kartą gyvenime ir ar asmeniškai buvo informuotos šeimos gydytojo apie gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą, buvo nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai (5 pav.). Moterys, kurios asmeniškai buvo informuotos šeimos gydytojo apie gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą (92 proc.), statistiškai reikšmingai dažniau tikrinosi dėl gimdos kaklelio vėžio bent kartą gyvenime, negu moterys, asmeniškai neinformuotos šeimos gydytojo apie programą (78 proc.).
92 8 22* 78* 0 20 40 60 80 100 Taip Ne Paimtas tepinėlis dėl GKV bent kartą gyvenime Proc.
asmeniškai informavo asmeniškai neinformavo
χ 2=10,300, lls=1, p<0,01
*p <0,05 lyginant su moterimis, kurios buvo asmeniškai informuotos šeimos gydytojo apie programą
5 pav. Respondenčių aktyvumas dalyvaujant gimdos kaklelio vėžio programoje pagal asmenišką moterų informuotumą iš šeimos gydytojo apie programą.
Iškėlėme hipotezę, kad moterų dalyvavimui gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programoje, gali turėti įtakos moterų informavimo apie programą būdas iš šeimos gydytojo (6 pav.).
Moterys, kurios buvo informuotos šeimos gydytojo telefonu apie gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą, statistiškai reikšmingai dažniau tikrinosi dėl gimdos kaklelio vėžio bent kartą gyvenime, negu moterys informuotos paštu ar visai neinformuotos apie programą. Tyrime dalyvavusios moterys ir gavusios informaciją iš šeimos gydytojo telefonu apie vykdomą programą, 100 proc. buvo visos pasitikrinusios dėl gimdos kaklelio vėžio bent kartą gyvenime. 93 proc. apklaustųjų, kurios buvo informuotos šeimos gydytojo apie programą apsilankymų metu, buvo pasitikrinusios dėl gimdos kaklelio vėžio bent kartą gyvenime. Mažesnė respondenčių dalis (84 proc.) kurios buvo pasitikrinusios dėl gimdos kaklelio vėžio bent kartą gyvenime, informaciją apie šią programą iš šeimos gydytojo buvo gavusios paštu. Ir atitinkamai 78 proc. apklaustųjų, kurios buvo pasitikrinusios dėl gimdos kaklelio vėžio bent kartą gyvenime, iš šeimos gydytojo nesulaukė jokios informacijos apie vykdomą gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą. 7 84* 16* 0 100 93 78* 22* 0 20 40 60 80 100 120 Taip Ne Paimtas tepinėlis dėl GKV bent kartą gyvenime Proc. paštu telefonu apsilankymų metu nebuvau informuota χ 2=12,197, lls=3, p<0,01
*p <0,05 lyginant su moterimis, kurios apie programą buvo informuotos telefonu 6 pav. Respondenčių aktyvumas dalyvaujant gimdos kaklelio vėžio programojepagal tai
Lyginant moterų aktyvumo gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programoje pasiskirstymą, atsižvelgiant į informuotumą apie galimybę nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio, buvo nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai (7 pav.). Moterys, žinojusios apie galimybę nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio 25-60 metų amžiaus moterims, statistiškai reikšmingai dažniau tikrinosi dėl gimdos kaklelio vėžio bent kartą gyvenime, negu moterys nežinojusios apie šią galimybę. Beveik visos (95 proc.) apklausoje dalyvavusios moterys, kurios žinojo apie galimybę nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio 25-60 metų amžiaus moterims, buvo pasitikrinusios dėl gimdos kaklelio vėžio bent kartą gyvenime. Ir tik 5 proc. apklaustųjų, kurios buvo girdėjusios apie galimybę nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio 25-60 metų amžiaus moterims, nedalyvavo gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programoje. 95 5 27* 73* 0 20 40 60 80 100 Taip Ne Paimtas tepinėlis dėl GKV bent kartą gyvenime Proc.
žino nežino
χ 2=5,237, lls=1, p<0,05
*p <0,05 lyginant su moterimis, kurios žinojo, kad pasitikrinimas dėl gimdos kaklelio vėžio moterims nuo 25 iki 60 metų amžiaus moterims nemokamas
7 pav. Respondenčių aktyvumas dalyvaujant gimdos kaklelio vėžio programojepagal žinojimą apie galimybę nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio
Vertinant apklausoje dalyvavusių moterų aktyvumą programoje pagal jų nuomonę apie tai kaip yra vykdoma programa, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (8 pav.). Moterys, kurios teigė, kad programa dėl gimdos kaklelio vėžio yra vykdoma tinkamai (94 proc.), statistiškai reikšmingai dažniau tikrinosi dėl gimdos kaklelio vėžio bent kartą gyvenime, lyginant su moterimis, kurios nežinojo ar tinkamai vykdoma gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa (84 proc.).
6 94 19 81 84* 16* 0 20 40 60 80 100 Taip Ne Paimtas tepinėlis dėl GKV bent kartą gyvenime Proc.
tinkamai netinkamai nežinau
χ 2=6,836, lls=2, p<0,05
*p <0,05 lyginant su moterimis, kurių nuomone programa vykdoma tinkamai 8 pav. Respondenčių aktyvumas dalyvaujant gimdos kaklelio vėžio profilaktikos
programojepagal tai ar tinkamai, moterų nuomone, yra vykdoma programa.
Iškėlėme hipotezę, kad moterų aktyvumas gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programoje gali būti susijęs su moterų nuomone apie šeimos gydytojo svarbumą vykdant šią programą (9 pav.). Moterys nurodžiusios, kad šeimos gydytojo vaidmuo vykdant gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą yra svarbus (89 proc.), statistiškai reikšmingai dažniau tikrinosi dėl gimdos kaklelio vėžio bent kartą gyvenime, negu moterys, kurios teigė, kad šeimos gydytojo vaidmuo, vykdant gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą, nėra svarbus (69 proc.).
11 89 31* 69* 0 20 40 60 80 100 Taip Ne Paimtas tepinėlis dėl GKV bent kartą gyvenime Proc.
svarbus nesvarbus
χ 2=4,575, lls=1, p<0,05
*p <0,05 lyginant su moterimis, kurių nuomone šeimos gydytojo vaidmuo svarbus didinant moterų dalyvavimą programoje
9 pav. Respondenčių aktyvumas dalyvaujant gimdos kaklelio vėžio programojepagal šeimos gydytojo vaidmens svarbumą vykdant programą.
