LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
CUKRINIU DIABETU SERGANČIŲJŲ POŽIŪRIS Į SKIEPUS,
INFORMUOTUMO APIE IMUNOPROFILAKTIKĄ ASPEKTU
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas Darbą parengė:
LSMU MA MF VI k. 27 gr. studentė Kamilė Žilinskienė
Darbo vadovas: Dr. Gediminas Raila Kaunas, 2020
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 3 SUMMARY ... 5 PADĖKA ... 7 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 7ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7
SANTRUMPOS ... 8
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1 SKIEPŲ REIKŠMĖ ... 11
1.2 CUKRINIS DIABETAS IR JO SUKELIAMI PAVOJAI ... 11
1.3 CUKRINIS DIABETAS IR VAKCINACIJA ... 12
1.4 IMUNOPROFILAKTIKOS ORGANIZAVIMAS RIZIKOS GRUPĖMS LIETUVOJE IR SKIEPIJIMO APIMTYS ... 14
1.5 SU VAKCINACIJA SUSIJUSIOS PROBLEMOS ... 16
2. TYRIMO METODIKA ... 18
2.1 Tyrimo organizavimas ... 18
2.2 Tyrimo objektas ... 18
2.3 Tiriamųjų atranka ... 18
2.4 Tyrimo metodai ... 19
2.5 Duomenų analizės metodai ... 20
3. REZULTATAI... 21
3.1 Sergančiųjų cukriniu diabetu požiūris į skiepus, kaip į prevencijos priemonę ... 21
3.2 Sergančiųjų cukriniu diabetu informuotumo apie skiepus lygis ir pagrindiniai informacijos sklaidos šaltiniai ... 26 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32 IŠVADOS ... 35 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 36 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 37 5. PRIEDAI ... 42 5.1 Anketa ... 42
3
SANTRAUKA
Autorius: Kamilė Žilinskienė
Darbo pavadinimas: ,,Cukriniu diabetu sergančiųjų požiūris į skiepus, informuotumo apie
imunoprofilaktiką aspektu‘‘
Tyrimo tikslas: Įvertinti pacientų, sergančiųjų cukriniu diabetu, informuotumą apie ir sąsajas
su požiūriu į vakcinavimą.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti iš kokių informacijos šaltinių sergantieji cukriniu diabetu dažniausiai gauna informacijos apie vakcinaciją.
2. Nustatyti ar pirminės sveikatos priežiūros įstaigų specialistai suteikia pakankamai informacijos apie sergančiųjų cukriniu diabetu imunizacijos organizavimą.
3. Išsiaiškinti sergančiųjų cukriniu diabetu turimų žinių apie imunizaciją įtaką požiūriui į skiepus.
Metodika: Tyrime dalyvavo 387 LSMUL KK Endokrinologijos klinikoje stacionarizuoti
cukriniu diabetu sergantys asmenys, kurie sutiko užpildyti anoniminę anketinę apklausą. Anketą sudarė 23 klausimai, kuriais siekta išsiaiškinti požiūrį į skiepus, pirminės sveikatos priežiūros įstaigose gautą informaciją apie vakcinaciją, bendrą tiriamųjų žinių lygį.
Rezultatai: Iš visų tyrime dalyvavusių asmenų (n=387), didžioji dalis apklaustųjų sutinka su
skiepų nauda (77.5%), reikalingumu (79.6%), saugumu (61.2%) ir efektyvumu (83.7%). Statistiškai reikšmingi (p<0.05) skirtumai rasti skirtingo išsilavinimo ir gyvenamosios vietos grupėse. Daugiau sutinkančių su skiepų nauda buvo tarp turinčių vidurinį išsilavinimą (36.7%), o su reikalingumu (90.7%), saugumu (73.2%) sutinkančių bei manančių, kad skiepai gali apsaugoti nuo ligų ir sumažinti komplikacijų riziką (91.8%) daugiau buvo tarp turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Mieste gyvenantys dažniau sutinka su skiepų reikalingumu (81.2%). Pavojingiausiomis ligomis tiriamieji laiko erkinį encefalitą (89.4%), hepatitą B (84.2%) ir plaučių uždegimą (84.2%), tačiau daugiausia manančių, kad yra pasiskiepiję nuo tymų (39.5%) ir stabligės (33.1%). Pagrindiniais informacijos apie skiepus šaltiniais nurodyti internetas (65.4%) ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistai (58.4%). Dažniausiai rekomenduotos vakcinos yra sezoninė gripo (44.7%), pneumokokinė (30.7%) ir
4
erkinio encefalito (31.3%). Skiepų dažniausiai atsisakoma dėl šalutinio poveikio (15.8%), didesnio žalos nei naudos santykio (10.1%) ir nepakankamos mokslinės informacijos kiekio (9.8%). Pacientai, kurie nurodė dėl skiepų taręsi su savo šeimos gydytoju, patikimai dažniau sutiko su teiginiais, kad skiepai yra reikalingi (43.4%), saugūs (32.3%) ir manė, kad gali apsaugoti juo nuo susirgimų bei sumažinti komplikacijų atsiradimo riziką (47.5%).
Išvados: Didžioji dalis respondentų dažniausiai informacijos apie skiepus ieško internete
(65.4%) arba gauna iš ASPĮ/šeimos gydytojo (58.4%). Pirminės sveikatos priežiūros specialistų pastangas informuoti pacientus galima vertinti kaip nepakankamas. Tik 44.7% pacientų teigė gavę rekomendaciją pasiskiepyti nuo sezoninio gripo ir 30.7% - nuo pneumokokinės infekcijos. Įvertinus pacientų nuomonę apie skiepų reikalingumą (43.4%), saugumą (32.3%), ir galimybę apsaugoti nuo ligų bei sumažinti komplikacijų riziką (47.5%) paaiškėjo, kad didesnės dalies respondentų, kurie apie skiepus buvo informuoti šeimos gydytojų, požiūris į vakcinaciją buvo teigiamas. Daugiau gyvenančių mieste ir turinčių aukštesnį išsilavinimą pacientų pasižymi teigiamu požiūriu į vakcinaciją, lyginant juos su kaime gyvenančiais ir vidurinį išsilavinimą turinčiais pacientais.
5
SUMMARY
Author: Kamilė Žilinskienė
Title: „The Awareness and Attitude Towards Immunoprophylaxis of Diabetes Patients“ Aim of the study: To evaluate awareness and attitude towards immunoprophylaxis of diabetes
patients.
Tasks: 1. To evaluate what main sources of information provide the most information about
vaccination for diabetes patients.
2. To evaluate whether primary healthcare specialists provide enough of information for diabetes patients about immunization.
3. To determine diabetes patients’ awareness about immunization and evaluate its’ influence to attitude towards vaccination.
Methods: The study was composed of 387 diabetes patients hospitalized in LSMUL Kaunas
clinics Endocrinology department, who agreed to participate in anonymous questionnaire. The questionnaire was made of 23 questions to determine attitude towards vaccination, amount of information provided by primary healthcare specialists and evaluate patients’ general knowledge about immunization.
Results: Out of all respondents (n=387), majority of them agree that vaccination is beneficial
(77.5%), necessary (79.6%), safe (61.2%) and effective (83.7%). Statistically significant (p<0.05) differences were found between respondents with different level of education and different residence. More respondents with high-school diploma agreed that vaccines are useful (36.7%), nevertheless more respondents with university degree agreed that vaccines are necessary (90.7%), safe (73.2%) and can prevent diseases and complications (91.8%). As the most serious diseases patients named tick-borne encephalitis (89.4%), hepatitis B (84.2%) and pneumonia (84.2%), however the majority believe they are vaccinated with measles (39.5%) and tetanus (33.1%) shots. The main sources of information were identified as internet (65.4%) and primary healthcare specialists (58.4%). The most recommended vaccines were influenza (44.7%), pneumococcal (30.7%) and tick-borne encephalitis (31.3%) vaccines. As the main reasons of refusal to vaccinate were mentioned side effects (15.8%), belief that vaccines are more harmful than useful (10.1%) and not enough scientific information (9.8%). Patients who claimed to have discussed vaccination with their primary care physicians were statistically significantly more prone to agree that vaccines are necessary (43.4%), safe (32.3%) and can prevent diseases and complications (47.5%).
6
Conclusions: The majority of patients as the main sources of information identified internet
(65.4%) and primary healthcare specialists (58.4%). The amount of information about vaccination provided by primary healthcare specialists is insufficient. Only 44.7% of patients stated they did get a recommendation to vaccinate with influenza vaccine and 30.7% - with pneumococcal vaccine. More patients who have discussed vaccines with their primary care physicians had a positive attitude towards vaccines after evaluating their opinion about vaccine necessity (43.4%), safety (32.3%) and its’ ability to prevent diseases and complications (47.5%). More patients with higher education and living in cities were positive about vaccination than people with lower education living in villages.
7
PADĖKA
Dėkoju savo darbo vadovui dr. Gediminui Railai už visokeriopą pagalbą bei bendradarbiavimą rašant baigiamąjį magistro darbą.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Leidimą išdavė: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bioetikos centras. Leidimo numeris: BEC-MF-271
8
SANTRUMPOS
CD – cukrinis diabetas
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija DKA – diabetinė ketoacidozė
PAL – periferinių arterijų liga
ULAC – užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
NVSC – nacionalinis visuomenės sveikatos centras ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga
VLK – valstybinė ligonių kasa
PKV13 – pneumokokinė polisacharidinė konjuguota 13-valentė vakcina PPSV23 – pneumokokinė polisacharidinė 23-valentė vakcina
HbsAg – hepatito B viruso paviršiaus antigenas
Anti-HBc – antikūnai prieš hepatito B viruso šerdinį antigeną Anti-HBs – antikūnai prieš hepatito B viruso paviršiaus antigeną Tdap – difterijos, stabligės toksoidų ir neląstelinio kokliušo vakcina Td – difterijos, stabligės toksoidų vakcina
SAM – sveikatos apsaugos ministerija VHB – virusinis hepatitas B
ES – Europos sąjunga
EEB – Europos ekonominė bendrija
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas BEC – bioetikos centras
9
ĮVADAS
Cukrinis diabetas – daugelį organų sistemų pažeidžianti liga, kurios vienas iš kompleksinio valdymo reikalavimų yra imunizacija. [1] Sergamumas šia liga kasmet didėja visame pasaulyje. [2] Dėl dauginio organų pažeidimo, sergantieji susiduria su didesnio imlumo įvairioms infekcijoms problema, o šios ligos, be prevencijos priemonių, jiems gali būti mirtinos. [1] Pagal Lietuvos higienos institute pateiktus statistinius duomenis, 2018 metais Lietuvoje buvo registruoti 108792 cukriniu diabetu sergantys asmenys. [3]
Vakcinacija – neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalis, kasmet gelbėjanti milijonus gyvybių, kurios dėka buvo nušluotos mirtinos ligos. [4] Tačiau, šiandien pasaulis susiduria su opia problema – antivakcininiu judėjimu, kuris, dėl įvairių priežasčių, mažina visuomenės pasitikėjimą skiepų teikiama nauda [5], todėl net rizikos grupių asmenys, kuriems vakcinacija gali padėti išvengti fatališkų baigčių, neretai atsisako būti paskiepytais. [6,7]
Kadangi Lietuvos mastu trūksta tyrimų apie sergančiųjų cukriniu diabetu, kaip rizikos grupės asmenų, požiūrį bei informuotumą apie vakcinaciją, atliktas kiekybinis tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti sergančiųjų cukriniu diabetu informuotumą apie imunoprofilaktiką ir sąsajas su požiūriu į skiepus.
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas
Įvertinti pacientų, sergančiųjų cukriniu diabetu, informuotumą apie imunoprofilaktiką ir sąsajas su požiūriu į vakcinavimą.
Darbo uždaviniai
1. Nustatyti iš kokių informacijos šaltinių sergantieji cukriniu diabetu dažniausiai gauna informacijos apie vakcinaciją.
2. Nustatyti ar pirminės sveikatos priežiūros įstaigų specialistai suteikia pakankamai informacijos apie sergančiųjų cukriniu diabetu imunizacijos organizavimą.
3. Išsiaiškinti sergančiųjų cukriniu diabetu turimų žinių apie imunizaciją ir išsilavinimo įtaką požiūriui į skiepus.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 SKIEPŲ REIKŠMĖ
Nuo pat išplitimo po pasaulį pradžios, įvairios vakcinų ir imunizacijos programos padėjo išvengti daugybės gyvybei grasinančių ligų ir yra laikomos vienu didžiausiu visuomenės sveikatos pasiekimu [4,8]. Skiepų dėka buvo išnaikintos tokios ligos kaip, pavyzdžiui, raupai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 1980 m. gegužės 8 d. patvirtino, kad liga yra išnaikinta, o 2002 m. birželį paskelbė, kad Europoje nebėra poliomielito [9,10].
Anot PSO, šiuo metu vakcinos saugo nuo tokių ligų kaip gimdos kaklelio vėžys, cholera, difterija, hepatitas B, gripas, Japoniškasis encefalitas, tymai, meningitas, kiaulytė, kokliušas, plaučių uždegimas, poliomielitas, pasiutligė, rotavirusinė infekcija, raudonukė, stabligė, vidurių šiltinė, vėjaraupiai, geltonoji karštinė. Ne visos vakcinos reikalingos kiekvienam žmogui – kai kurios jų būtinos tik gyvenant ar keliaujant į tam tikrą regioną, kuriame yra rizika susirgti tam tikra liga [11]. Taip pat, PSO įsteigė dešimtmečio (2011-2020 m.) globalinį vakcinacijos veiksmų planą, kurio tikslas yra pasiekti, kad kiekvienas žmogus ir kiekviena bendruomenė galėtų laisvai gyventi be skiepais valdomų ligų [12]. Skiepai yra ne vien kiekvieno asmens teisė, bet tiek žmogaus, tiek valstybės pareiga, kurios dėka kasmet išsaugoma 2,5 milijono gyvybių [12,13].
1.2 CUKRINIS DIABETAS IR JO SUKELIAMI PAVOJAI
Diabetas – tai grupė metabolinių sutrikimų, pasireiškiančių padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje (hiperglikemija), kurią sukelia insulino sekrecijos ar veikimo sutrikimai, arba abu veiksniai [14]. Liga pasireiškia daugeliu simptomų: dažnas šlapinimasis, padidėjęs troškulys, alkio protrūkiai, diabetinė ketoacidozė (DKA) ar net koma [15,16]. Tai liga, kuria sergamumas didėja kasmet. Higienos instituto duomenimis, nuo 2010 iki 2018 metų, sergančiųjų cukriniu diabetu Lietuvoje padidėjo nuo 76074 iki 108792 [3].
Skiriami trys pagrindiniai diabeto tipai: 1 tipo diabetas – nuo insulino priklausomas, arba dar kitaip jaunatvinis diabetas, kurį sukelia nepakankamas insulino išskyrimas organizme. 2 tipo diabetas
12
atsiranda dėl ląstelių rezistentiškumo insulinui. Tai nuo insulino nepriklausomas tipas. Šia forma serga vyresni žmonės, o ligos atsiradimą dažniausiai nulemia nutukimas bei per mažas fizinis aktyvumas [15,16]. Trečias tipas – gestacinis, arba nėščiųjų, diabetas, atsirandantis nėštumo metu moterims, kurios praeityje nėra turėjusios jokių gliukozės tolerancijos sutrikimų ir pasireiškiantis padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje [17].
Diabeto komplikacijos skiriamos į mikrovaskulines, makrovaskulines bei į šias grupes neklasifikuojamas komplikacijas, tokias kaip dantų ir dantenų problemos, sumažėjęs atsparumas infekcijoms. Mikrovaskulinėms komplikacijoms priskiriamos neuropatijos, nefropatijos ir retinopatijos, o makrovaskulinėms – širdies ir kraujagyslių ligos, insultas, periferinių arterijų liga (PAL) [2,18]. Kita dažna ligos komplikacija yra diabetinės pėdos sindromas - tai ant pėdų atsirandančios opos, siejamos su neuropatija, PAL ir infekcija. Tai dažna apatinių galūnių amputacijos priežastis [18,19].
Kadangi diabetas yra liga, pažeidžianti daugelį organų sistemų, ji reikalauja kompleksinio paciento priežiūros plano. Vienas iš priežiūros elementų – skiepai. Rutininė imunizacija yra rekomenduojama visiems žmonėms, tačiau diabetu sergantys asmenys yra rizikos grupė, kuriems reikalinga papildoma apsauga nuo tokių ligų kaip virusinis hepatitas B ar pneumokokinė infekcija. [1] PSO taip pat rekomenduoja kasmetinę vakcinaciją nuo gripo [20,21], kadangi diabetu sergantieji turi padidintą riziką gripo sukeliamoms komplikacijoms išsivystyti [21,22].
1.3 CUKRINIS DIABETAS IR VAKCINACIJA
Bene populiariausia ir labiausiai rekomenduojama bei literatūroje plačiausiai analizuojama vakcina cukriniu diabetu sergantiems asmenims yra sezoninė gripo vakcina. Singapūre atliktame tyrime buvo analizuojamos CD pacientų žinios apie sezoninio gripo vakciną ir ligos padarinius. Viso tyrime dalyvavo 307 diabetu sergantys asmenys, kurių 59.3% sutiko su teiginiu, kad skiepas juos apsaugo nuo gripo ir jo komplikacijų, tačiau tik 30.6% buvo pasiskiepiję, iš jų – 60.6% nuo gripo skiepijasi kasmet. Paskatinimą skiepytis šia vakcina tyrime dalyvavusieji nurodė gavę iš savo sveikatos priežiūros specialistų (78.5%), šeimos narių (28.0%) ir taip pat kaip paskatą minėjo padidėjusį prieinamos bendros informacijos apie gripo vakciną kiekį (18.9%). Net 64.8% tiriamųjų teigė, kad jiems niekada nebuvo siūlyta skiepytis nuo gripo, o iš 35.2% dalyvių, kurie tokio pasiūlymo sulaukė, 71.3% nurodė, kad informaciją apie skiepą suteikė jų asmeniniai sveikatos priežiūros
13
specialistai [23]. Tuo tarpu, kitame Kinijoje atliktame tyrime dalyvavo 1749 CD sergantys asmenys, kurių 9.7% buvo paskiepyti sezonine gripo vakcina, o 19.6% – išreiškė norą būti paskiepytais po šio tyrimo. Iš šių asmenų, 68.4% teigė tikintys vakcinų efektyvumu ir mano, kad jos gali sumažinti ligų tikimybę. Tačiau 19.0% asmenys nurodė nesiskiepijantys dėl šalutinių vakcinos poveikių baimės, 7.4% netiki vakcinos efektyvumu, o 6.8% asmenys nurodė tokios rekomendacijos nesulaukę iš savo sveikatos priežiūros specialistų. Šiame Kinijos regione, diabetu sergantiems asmenims sezoninės gripo vakcinos yra nemokamos [24].
Dar viename tyrime kinų mokslininkai 3 atskirų interviu metu per penkerių metų laiko tarpą tyrė 1538 diabetu sergančių asmenų, skiepytų sezoninio gripo vakcina, informuotumą ir požiūrį į vakciną. Rezultatai atskleidė, kad statistiškai reikšmingas skirtumas buvo rastas lyginant pacientų žinias apie gripo vakciną prieš ir po interviu tarp skirtingų išsilavinimo grupių. Geriau informuoti buvo pacientai, turintys vidurinį išsilavinimą. Taip pat, 46.6% respondentų tikėjo, kad vakcina gali apsaugoti nuo ligos ir jos komplikacijų [25].
Prancūzijoje buvo atliktas kokybinis tyrimas, kurio metu apklausta 19 diabetu sergančių asmenų, iš kurių 8 buvo paskiepyti sezonine gripo vakcina, o 11 – ne. Iš paskiepytų asmenų, 7 per pastaruosius keletą metų nuo gripo skiepijosi reguliariai, be dvejonių, kai kurie jų nurodė, kad tokį sprendimą lėmė jų sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijos arba teigė pasinaudoję Prancūzijos sveikatos sistemos skiriamais kuponais, kuriuos gauna paštu, o su kuponu galima pasiskiepyti nemokamai. Kai kurie iš 11 nesiskiepijusių asmenų teigė niekada su gydytoju nekalbėję apie skiepus, todėl net gavę kuponus į juos nekreipė dėmesio. Taip pat, 3 iš šių asmenų nemano, kad diabetas padarė juos nors kiek pažeidžiamesniais. Tuo tarpu, 5 skiepyti asmenys nurodė gripą esant jiems pavojinga liga, 8 teigė, kad vakcina gali apsaugoti nuo gripo, tačiau 3 asmenys vis gi mano, kad vakcina gali turėti šalutinių poveikių, kurie viršija naudą. Kai kurie nesiskiepijantys asmenys kaip nesiskiepijimo priežastis nurodė nepasitikėjimą sveikatos apsaugos sistema. Vienas asmuo teigė nesiskiepijantis todėl, kad vakcinos, jo nuomone, kuriamos aplaidžiai – visuomenei tampa prieinamos per greitai, kūrėjams rūpi pelnas [26].
Ispanijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 279 CD sergantys pacientai, sezonine gripo vakcina buvo pasiskiepiję 40% tiriamųjų, nuo pneumokokinės infekcijos ir hepatito B – tik po 2% tiriamųjų. Paklausti ar, jų manymu, vakcinos yra efektyvios, 24% respondentų atsakė netikintys vakcinų efektyvumu. Pacientų informuotumo didinimui, nacionalinė Ispanijos sveikatos sistema naudoja įvairius reklaminius bukletus/paveikslus, kurie veikia sezoninės gripo vakcinos atžvilgiu, tačiau toks būdas nebuvo veiksmingas didinant pneumokokinės infekcijos skiepijimų aprėptis. Visi
14
piliečiai, priklausantys Ispanijos sveikatos sistemai, sezonine gripo, pneumokokinės infekcijos ir hepatito B vakcinos yra skiepijami nemokamai [27].
Indijoje buvo tirtas pacientų požiūris ir informuotumas apie skiepus nuo kvėpavimo takus pažeidžiančių ligų. Tyrime dalyvavo 149 pacientai, sergantys diabetu. Iš visų apklaustųjų, 52% manė, kad skiepai yra efektyvūs, tačiau 46% teigė nieko nežinantys apie skiepų efektyvumą. Absoliuti dauguma, 96%, sutiko, kad skiepai yra saugūs ir tik 53% tiriamųjų žinojo apie suaugusiųjų skiepus nuo kvėpavimo sistemos ligų (sezoninio gripo ir pneumokokinė vakcinos). Kaip pagrindiniai informacijos šaltiniai buvo nurodyti: asmens sveikatos priežiūros specialistas (91.9%), žiniasklaida (6.4%), vaistininkai (2.7%), kiti šeimos nariai (1.3%). Sezonine gripo vakcina buvo paskiepyti tik 3 (2%), o pneumokokine vakcina – 1 (0.7%) tiriamieji. Tarp nesiskiepijusių, pagrindinės atsisakymo priežastys buvo finansinės (51.7%), tuo tarpu 9.4% respondentų netikėjo vakcinų nauda, kitus lydėjo komplikacijų (7.4%) ar adatų baimė (0.7%) [28].
Po Turkijoje atlikto tyrimo paaiškėjo, kad per pastaruosius penkerius metus net 87.9% gydytojų rekomendavo savo cukriniu diabetu sergantiems pacientams pasiskiepyti sezonine gripo vakcina ir 83.4% - pneumokokine vakcina, tačiau, nepaisant rekomendacijų, nuo gripo iš tiesų pasiskiepijo 27%, o nuo pneumokokinės vakcinos tik 9.8% pacientų [29]. Tuo tarpu, apklausus Kinijos Ningbo regiono sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojus, tik 58.13% jų buvo linkę rekomenduoti sezoninio gripo vakciną diabetu sergantiems asmenims. Giliau paanalizavus atsisakymą rekomenduoti gripo vakciną pacientams nustatyta, kad 40% apklaustų sveikatos priežiūros darbuotojų netiki, kad gripo vakcina gali sumažinti komplikacijų ar mirčių tikimybę, o 56.18% yra susirūpinę dėl vakcinos keliamų šalutinių poveikių [30].
1.4 IMUNOPROFILAKTIKOS ORGANIZAVIMAS RIZIKOS
GRUPĖMS LIETUVOJE IR SKIEPIJIMO APIMTYS
Pagal 2002-09-23 išleistą (2019-11-01 pakeistą) sveikatos apsaugos ministro įsakymą, Lietuvoje imunoprofilaktiką šalies mastu koordinuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), administraciniuose teritoriniuose vienetuose – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), o nacionalinės imunoprofilaktikos programai vykdyti imuninių vaistinių preparatų ir skiepyti skirtų švirkštų poreikius planuoja, saugo ir aprūpina jais
15
asmens sveikatos priežiūros įstaigas (ASPĮ) ULAC, o juos perka Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) [31].
Sergantieji cukriniu diabetu priklauso rizikos grupės asmenims ir pagal 2017 metų suaugusiųjų rizikos grupių skiepijimo Lietuvoje rekomendacijas, juos siūloma skiepyti 1 lentelėje pateiktomis vakcinomis [32]. Remiantis Amerikos infekcijų kontrolės ir prevencijos (angl. Centers for Disease Control and Prevention (CDC)) duomenimis, Amerikoje diabetu sergantiems pacientams svarbiausia pasiskiepyti sezonine gripo vakcina, pneumokokinės infekcijos, kokliušo, stabligės, difterijos, virusinio hepatito B vakcinomis. Skirtingai nei Lietuvoje, CDC prie pačių svarbiausių vakcinų priskiria ir juostinės pūslelinės, herpes Zoster, vakciną [33]. Taip pat, yra pateiktas ir papildomas sąrašas vakcinų, kuriame nurodytos svarbiausios rekomenduojamos ir papildomai siūlomos vakcinos CD sergantiems asmenims [34].
Lietuvoje rizikos grupėms, į kurias įeina ir sergantys cukriniu diabetu asmenys, finansuojamos sezoninės gripo vakcinos, pneumokokinė vakcina (visiems, sergantiems 1 tipo CD, o sergantiems 2 tipo CD – vyresniems nei 65 metų amžiaus su papildomai nustatyta bent viena iš diabeto komplikacijų ir/arba greta CD yra diagnozuota kita lėtinė liga), o difterijos ir stabligės toksoidų vakcina kas 10 metų nemokamai revakcinuojami visi lietuvos piliečiai [35,36]. Hepatito B bei erkinio encefalito vakcinomis sergantiems cukriniu diabetu rekomenduojama pasiskiepyti savo lėšomis, kadangi jos nepatenka į valstybės finansuojamųjų sąrašą.
1 lentelė. Rekomenduojamos vakcinos cukriniu diabetu sergantiems asmenims [32] Rekomenduojamos
vakcinos Pastabos dėl vakcinų vartojimo
Sezoninė gripo
vakcina 1 dozė kasmet prieš gripo sezoną Pneumokokinė
vakcina
Asmenys, kurie anksčiau nebuvo skiepyti pneumokokine vakcina (PKV13 ar PPSV23): 1 dozė PKV13.
Asmenys, kurie anksčiau buvo skiepyti PPSV23, bet nebuvo skiepyti PKV13, papildomai turėtų būti paskiepyti PKV13 praėjus mažiausiai 1 metams po PPSV23.
VHB vakcina (neskiepytiems asmenims)
Skiepyti 19-59 metų asmenis, spręsti, ar reikia skiepyti vyresnius nei 60 metų asmenis.
HbsAg, anti-HBc ir anti-HBs neigiamiems asmenims 3 dozių po 20µg kursas pagal schemą 0, 1 ir 6 mėnesį. Jeigu praėjus 1-2 mėnesiams po paskutinės skiepijimo dozės anti-HBs koncentracija yra <10 mTV/ml, tęsti skiepijimą pagal tą pačią schemą iki 3 dozių po 20µg. Galimos kitos skiepijimo schemos pagal vakcinų aprašus.
16
Td arba Tdap vakcina
1 dozė kas 10 metų (Td) vakcina, esant galimybei, vieną revakcinaciją Td vakcina pakeisti revakcinacija nuo kokliušo, difterijos ir stabligės (Tdap vakcina).
Erkinio encefalito vakcina
3 vakcinos dozės: tarp 1-os ir 2-os vakcinos dozių rekomenduojamas 1-3 mėnesių intervalas, tarp 2-os ir 3-ios vakcinos dozių rekomenduojamas 5-12 arba 9-5-12 (priklausomai nuo vakcinos gamintojo) mėnesių intervalas. Revakcinacija – kas 3-5 metai (priklausomai nuo vakcinos gamintojo).
Analizuojant skiepijimo apimtis, Lietuvoje 2018-2019 metų gripo sezonu buvo paskiepyta 129097 rizikos grupei priklausantys asmenys. Tai yra net 5.2% daugiau, lyginant su 2017-2018 metų gripo sezonu [37]. Nuo pneumokokinės infekcijos 2017 metais paskiepyti 3155 rizikos grupių asmenys [38], o 2018 metais, į valstybės kompensuojamų pneumokokinės vakcinos rizikos grupių sąrašą įtraukus cukriniu diabetu sergančius asmenis, skiepijimų apimtis padidėjo iki 8269 asmenų [39]. Nors kai kurių vakcinų skaičius, lyginant su ankstesniais metais, didėja, tačiau bendros skiepijimų aprėptys šalyje kasmet mažėja [39]. Lyginant su užsienio šalimis, sezoninio gripo skiepijimų aprėptys tarp Europos sąjungos (ES) ir Europos ekonominės bendrijos (EEB) šalių rizikos grupių asmenų varijavo įvairiai, tačiau nė vienoje šalyje nesiekė tikslinių 75% (lyginant 2015-2016/2016-2017/2017-2018 sezonus) [40]. Tuo tarpu, amerikiečių atliktame tyrime (remiantis 2016 metų duomenimis) apie pneumokokinės infekcijos skiepijimų dažnį tarp 19-64 metų pacientų, kuriems naujai diagnozuota lėtinė liga, gauti rezultatai rodo, kad 8% naujų pacientų buvo paskiepyta po vienerių metų patikros, 13.7% - po trejų metų ir 20.1% po penkerių metų. Tai reiškia, kad nė vienoje išskirtoje grupėje skiepijimų dažnis nepasiekė tikslinio 60% [41]. Pagal CDC pateiktus duomenis, 2015 metais JAV beveik du trečdaliai (61.6%) suaugusiųjų (vyresnių nei 18 metų amžiaus), kuriems diagnozuotas cukrinis diabetas, per pastaruosius metus buvo paskiepyti sezonine gripo vakcina. Pneumokokine vakcina daugiausiai skiepijosi vyresni nei 75 metų CD sergantieji pacientai, o bendras sergančiųjų skiepijimo dažnis buvo 52.6% [42].
1.5 SU VAKCINACIJA SUSIJUSIOS PROBLEMOS
Aktuali šių dienų problema yra ta, kad suaugusieji neįvertina vakcinacijos reikalingumo, kadangi dauguma jų nesuvokia skiepų svarbos, visai neturi žinių (arba turi jų labai mažai) apie skiepų naudą ar galbūt jų sveikatos priežiūros specialistai skiria sąlyginai mažai laiko aptarti suaugusiųjų vakcinacijos būtinybę [6,7,43,44]. Sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl Nacionalinės
17
imunoprofilaktikos 2019-2023 metų programos patvirtinimo“ minima, kad dėl kasmet mažėjančio vakcinacijos procento didžiausią įtaką daro sumažėjęs pasitikėjimas skiepais. Susidarė klaidingas bei ydingas požiūris į skiepus, žmonės ėmė nebetikėti vakcinacijos nauda, nepasitikėti mokslu, liko įbauginti galimų šalutinių reiškinių. Tai lemia keletas veiksnių: patikimos informacijos trūkumas bei nepasitikėjimas esamos informacijos skleidėjais. Klaidinančios informacijos gausa ir garsus eskalavimas žiniasklaidoje lėmė, kad neliko suvokimo, jog pavienių asmenų skiepijimas daro įtaką visuomenės naudai [31]. Pasak PSO, šiuo metu, dvejonės dėl vakcinavimo tapo viena iš top 10 visuomenės sveikatos problemų [45]. Žmonės atsisako, dvejoja ar atideda skiepus dėl įvairiausių priežasčių, ypač tokių kaip susirgimo tam tikra liga keliamos rizikos nuvertinimas, pasitenkinimas pasielgus priešingai nei rekomenduojama ir manymas, kad toks sprendimas yra vienareikšmiškai teisingas, informacijos apie vakcinų prieinamumą trūkumas, adatų baimė, nepatogumas ir, žinoma, kaina.
Antivakcininis judėjimas yra opi problema, kadangi savo pseudomokslu ir dezinformacija paremtais faktais socialiniuose tinkluose daro įtaką žmonėms, kuriems tos informacijos trūksta [5,46]. Antivakcininio judėjimo šalininkai teigia, kad skiepai daro daugiau žalos nei naudos, remdamiesi tokiais teiginiais kaip „vakcinos yra neefektyvios“, „vakcinos yra nenatūralios ir jose yra toksinių medžiagų“, „vakcinos pačios savaime sukelia ligą, nuo kurios yra skiepijama“ bei „skiepyti asmenys yra užkrėsti ir platina ligas“. Kai kurie teigia, kad net jei vakcinavimas ir yra naudingas, neturėtų būti prievartinis, kadangi tai pažeidžia žmogaus pasirinkimo laisvę [47].
18
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo organizavimas
Tyrimas pradėtas gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos centro leidimą Nr. BEC-MF-273 (žr. 4.1 priedą) Tyrimas – anoniminė anketinė apklausa (žr. 4.2 priedą), pateikta LSMUL KK Endokrinologijos klinikoje stacionarizuotiems cukriniu diabetu sergantiems pacientams.
2.2 Tyrimo objektas
Tyrime dalyvavo stacionare esantys pacientai, sergantys bet kurio tipo cukriniu diabetu, informuoti apie tyrimo atlikimo esmę bei metodiką ir sutikę užpildyti anoniminę anketinę apklausą, kurią sudarė 23 klausimai, kuriais siekiama išsiaiškinti pacientų informuotumą apie imunoprofilaktiką ir požiūrį į skiepus.
2.3 Tiriamųjų atranka
Tyrimo imtis sudaryta pagal 2018m. higienos institute pateiktus duomenis apie bendrą Lietuvos sergančiųjų cukriniu diabetu populiaciją (108792). Siekiant reprezentatyvaus tiriamųjų skaičiaus, imties dydis nunstatytas atsižvelgiant į 5% paklaidą, naudojantis formule:
19
Nustatyta, kad reikalingas imties dydis atitinka 383. Iš viso apklausta 421 cukriniu diabetu sergantis asmuo, tačiau tyrime dalyvavo 387 sergantieji, iš kurių - 109 (28,2%) vyrai ir 278 (71,8%) moterys. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 18 iki 68 metų, amžiaus vidurkis – 40,77±13,110. Didžioji dalis tiriamųjų, t.y 350 (90,4%) gyvena mieste, likę 37 (9,6%) – kaime. Pagal išsilavinimą, daugiausia tiriamųjų nurodė turintys vidurinį išsilavinimą (155; 40,1%). Aukštąjį neuniversitetinį turi 135 (34.8%), o aukštąjį universitetinį – 97 (25.1%) tiriamųjų. Tiriamųjų su pradiniu ir pagrindiniu išsilavinimu nebuvo.
2.4 Tyrimo metodai
Tyrimui atlikti pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimo instrumentas (anketa) buvo sudaryta iš 23 klausimų. 1-5 anketos klausimai buvo skirti išsiaiškinti tiriamųjų demografinius duomenis (lytį, amžių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą). 6-9 klausimais buvo siekiama išsiaiškinti požiūrį į skiepus, klausiant respondentų nuomonės ar skiepai suteikia daugiau naudos nei žalos, ar yra reikalingi, saugūs ir ar gali apsaugoti respondentus nuo komplikacijų atsiradimo. 10-12 klausimuose prašyta įvertinti nurodytų ligų pavojingumą ir siekta išsiaiškinti skiepijimų nuo šių ligų apimtis tarp tiriamųjų. 13-21 klausimais siekta nustatyti pagrindinius informacijos šaltinius ir informuotumo apie imunoprofilaktiką lygį. 22-23 anketos klausimai skirti informacijai apie atsisakymą skiepytis ir to priežastis nustatyti.
20
2.5 Duomenų analizės metodai
Tyrimo duomenų analizei atlikti naudota SPSS (Statistical Package for the Social Science) programinio paketo 23 versija. Tyrime pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo – 0,05. Kadangi visi kintamieji yra nominaliniai, siekiant įvykdyti tyrimo uždavinius buvo naudojami Spearman koreliacijos koeficientas, bei, neparametrinis Chi kvadrato kriterijus dviem ar kelioms nepriklausomoms imtims palyginti. Detaliau analizuojant statistinį reikšmingumą tarp kintamųjų naudotas Z testas – p reikšmės pritaikymas Bonferoni metodu.
Dažniausiu palankios ir patikimos informacijos apie skiepus šaltiniu yra laikoma pirminės sveikatos priežiūros komanda (šeimos gydytojas, slaugytojas, t.t.), kiekvienam pacientui suteikiantys jo asmeniui, ligai ir suvokimo lygmeniui tinkamą informaciją. Todėl informuotais pacientais buvo laikyti tokie, kurie skiepų klausimu atsakė taręsi su savo šeimos gydytoju.
21
3. REZULTATAI
3.1 Sergančiųjų cukriniu diabetu požiūris į skiepus, kaip į prevencijos
priemonę
Vienas iš darbo uždavinių buvo nustatyti sergančiųjų cukriniu diabetu, kaip rizikos grupės asmenų, požiūrį į skiepus, kaip į prevencijos priemonę. Pirmasis klausimas buvo, ar sutinkate su teiginiu, kad skiepai suteikia daugiau naudos nei žalos? Didžioji dalis apklaustųjų, t.y. 300 (77.5%) sutinka su šiuo teiginiu ir mano, kad skiepai suteikia daugiau naudos, nei žalos. Siekiant išsamesnės analizės, palyginome atsakymus pagal tiriamųjų lytį, amžių, gyvenamąją vietą ir pagal išsilavinimą, naudodami neparametrinį Chi kvadrato kriterijų. Statistiškai reikšmingi (p<0.05) skirtumai rasti tik skirtingo išsilavinimo tiriamųjų grupėse (1 lentelė).
1 lentelė. Nuomonė apie skiepų naudą bei žalą skirtingo išsilavinimo tiriamųjų grupėse Ar sutinkate su teiginiu,
kad skiepai suteikia daugiau naudos nei
žalos? Išsilavinimas 2 reikšmė p Vidurinis Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis (A) (B) (C) 9.512 0.009 Taip 110 (36.7%) 105 (35.0%) 85 (28.3%) A Ne 45 (51.7%) C 30 (34.5%) 12 (13.8%)
Lyginant vertikaliai: A – statistiškai reikšmingas (p<0.05) skirtumas, lyginant su A stulpeliu. C – statistiškai reikšmingas (p<0.05) skirtumas, lyginant su C stulpeliu.
Lentelėje matome, jog daugiau sutinkančiųjų su teiginiu, kad skiepai suteikia daugiau naudos nei žalos yra tarp turinčių vidurinį bei aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. O aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinys žmonės rečiau nesutinka su teiginiu, nei vidurinį išsilavinimą turintys respondentai. Šie skirtumai yra statistiškai reikšmingi.
Kitas klausimas buvo apie tai, ar skiepai yra reikalingi. Didžioji dalis (308; 79.6%) mano, jog skiepai yra reikalingi, tačiau 53 (13.7%) iš apklaustųjų neturi nuomonės šiuo klausimu. Vėl gi,
22
palyginus nuomonę tarp skirtingų grupių apklaustųjų, nustatyta, kad statistiškai reikšmingai (²=
7.666, p=0.022) daugiau moterų (70.1%) nei vyrų (29.9%) sutinka, kad skiepai yra reikalingi. Lyginant pagal gyvenamą vietą, statistiškai reikšmingai skyrėsi su teiginiu sutinkančių ir nesutinkančių respondentų skaičius (2 lentelė).
2 lentelė. Nuomonė apie skiepų reikalingumą tarp skirtingos gyvenamosios vietos tiriamųjų
Ar manote, kad skiepai yra reikalingi? Gyvenamoji vieta 2 reikšmė p Miestas Kaimas (A) (B) Taip 281 (81.2%) B 27 (65.9%) 22.923 0.000 Ne 16 (4.6%) 10 (24.2%) A Neturiu nuomonės 49 (14.2%) 4 (13.8%)
Lyginant vertikaliai: A – statistiškai reikšmingas (p<0.05) skirtumas, lyginant su A stulpeliu. B – statistiškai reikšmingas (p<0.05) skirtumas, lyginant su B stulpeliu.
Lentelėje matyti, kad daugiau mieste gyvenančių asmenų mano, kad skiepai yra reikalingi. Priešingai, su teiginiu daugiau nesutinkančiųjų gyvena kaimo vietovėse. Taip pat, statistiškai reikšmingi (p<0.05) skirtumai rasti ir tarp skirtingo išsilavinimo grupių tiriamųjų. Rezultatai pateikti 3 lentelėje.
3 lentelė. Nuomonė apie skiepų reikalingumą skirtingo išsilavinimo tiriamųjų grupėse
Ar manote, kad skiepai yra reikalingi? Išsilavinimas 2 reikšmė p Vidurinis Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis (A) (B) (C) 22.929 0.000 Taip 106 (68.4%) 114 (84.4%) A 88 (90.7%) A Ne 14 (9.0%) 7 (5.2%) 5 (5.2%) Neturiu nuomonės 35 (22.6%) B C 14 (10.4%) 4 (4.1%)
Lyginant vertikaliai: A – statistiškai reikšmingas (p<0.05) skirtumas, lyginant su A stulpeliu. B C – statistiškai reikšmingas (p<0.05) skirtumas, lyginant su B ir C stulpeliais.
23
Matome, kad mažesnė dalis respondentų su viduriniu išsilavinimu sutinka su skiepų reikalingumu ir dažniau neturi nuomonės nei tiriamieji su aukštuoju neuniversitetiniu ir universitetiniu išsilavinimu.
Iš visų respondentų dėl skiepų saugumo neabejoja jau šiek tiek mažiau tiriamųjų, t.y. 237 (61.2%), neturi nuomonės šiuo klausimu – 83 (21.4%), o 67 (17.3%) nesutinka, kad skiepai yra saugūs. Statistiškai reikšmingi skirtumai (²= 17.501, p=0.000) rasti tarp su skiepų saugumu nesutinkančių žmonių – kaime gyvenantys asmenys dažniau nesutinka, kad skiepai yra saugūs nei gyvenantys mieste. Taip pat, nuomonė išsiskiria ir pagal išsilavinimą (4 lentelė). Vėlgi lentelėje matyti, kad mažesnė dalis tiriamųjų, nurodžiusių turintys vidurinį išsilavinimą, mažiau sutinka, kad skiepai yra saugūs.
4 lentelė. Nuomonė apie skiepų saugumą skirtingo išsilavinimo tiriamųjų grupėse
Ar manote, kad skiepai yra saugūs? Išsilavinimas 2 reikšmė p Vidurinis Aukštasis neuniversiteti nis Aukštasis universitetinis (A) (B) (C) 15.097 0.005 Taip 84 (54.2%) 82 (60.7%) 71 (73.2%) A Ne 39 (25.2%) C 19 (14.1%) 9 (9.3%) Neturiu nuomonės 32 (20.6%) 34 (25.2%) 17 (17.5%)
Lyginant vertikaliai: A – statistiškai reikšmingas (p<0.05) skirtumas, lyginant su A stulpeliu. C – statistiškai reikšmingas (p<0.05) skirtmas, lyginant su C stulpeliu.
Mieste ir kaime gyvenančių nuomonė vėl skiriasi statistiškai reikšmingai (²= 13.239, p=0.001). Mieste manančių, kad skiepai gali apsaugoti nuo susirgimo yra mažiau (8.1%) nei kaime gyvenančių asmenų – 24.4%. Išsilavinimas taip pat turi įtakos nuomonei šiuo klausimu (5 lentelė).
24
5 lentelė. Nuomonė apie tai, ar skiepai gali apsaugoti nuo susirgimų, skirtingo išsilavinimo
tiriamųjų grupėse
Jūsų nuomone, ar skiepai gali apsaugoti Jus nuo susirgimų bei sumažinti
ligų komplikacijų atsiradimo riziką? Išsilavinimas 2 reikšmė p Vidurinis Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis (A) (B) (C) 17.221 0.002 Taip 116 (74.8%) 119 (88.1%) A 89 (91.8%) A Ne 22 (14.2%) 9 (6.7%) 7 (7.2%) Neturiu nuomonės 17 (11.0%) C 7 (5.2%) 1 (1.0%)
Lyginant vertikaliai: A – statistiškai reikšmingas (p<0.05) skirtumas, lyginant su A stulpeliu. C – statistiškai reikšmingas (p<0.05) skirtumas, lyginant su C stulpeliu.
Pateiktoje lentelėje matome, kad tarp aukštąjį neuniversitetinį bei aukštąjį universitetinį
išsilavinimą turinčių respondentų daugiau manančių, jog skiepai gali apsaugoti nuo susirgimų bei sumažinti ligų komplikacijų atsiradimo riziką, o mažiau šiuo klausimu neturinčių nuomonės yra tarp aukštąjį universitinį išsilavinimą turinčių asmenų.
Tyrime dalyvavę sergantieji cukriniu diabetu taip pat buvo paprašyti įvertinti, ar tam tikros ligos atrodo jiems pavojingos. Atsakiusiųjų, kad minima liga jiems pavojinga, dalis pavaizduota 1 paveiksle.
1 pav. Tiriamųjų vertinimas, kiek tam tikros ligos jiems pavojingos, proc.
0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% 80.0% 90.0% Raudonukė Difterija Kokliušas Tymai Stabligė Gripas Plaučių uždegimas Hepatitas B Erkinis encefalitas 59.4% 64.3% 64.3% 70.3% 73.4% 77.5% 84.2% 84.2% 89.4%
25
Pirmame paveiksle matome, kad pavojingiausios sergantiesiems cukriniu diabetu atrodo erkinis encefalitas (89.4% įvertino kaip pavojingą) ir hepatitas B (84.2%) bei plaučių uždegimas (84%). Mažiausiai pavojingos atrodo raudonukė (59.4%), difterija (64.3%) ir kokliušas (64.3%). Kiek tiriamųjų nurodė mano esantys pasiskiepiję nuo šių ir kitų ligų galime matyti 2 paveiksle.
2 pav. Manančių, kad yra pasiskiepiję procentinis pasiskirstymas, proc.
Rezultatai rodo, jog daugiausiai teigiančiųjų, kad yra pasiskiepiję nuo tymų (39.5%) ir stabligės (33.1%), mažiausiai pasiskiepijusių nuo roto viruso (3.4%). Kategorijoje kita buvo minimi skiepai nuo gimdos kaklelio vėžio ir pasiutligės. Klausiant, kada respondentai skiepijosi, dažniausias atsakymas, kad neprisimena, arba nurodo, kad skiepijosi vaikystėje. Tiksliau gali pasakyti tik apie skiepus nuo gripo ir erkinio encefalito. Iš pasiskiepijusių nuo gripo dažniausiai nurodė, jog skiepijosi iki 1 metų laikotarpiu (18.1%), o nuo erkinio encefalito – 1-5 metų laikotarpis (17.1%). Įvertinus respondentų požiūrį į ligų pavojingumą bei skiepijimosi apimtis, galima daryti prielaidą, kad plaučių uždegimas vertinamas kaip CD sergantiems pavojinga liga, tačiau nuo jos pacientai skiepytis neskuba. Panaši situacija ir su gripu – liga taip pat vertinama kaip pavojinga, tačiau nuo jos teigė pasiskiepiję tik 23% respondentų. 0.0% 5.0% 10.0% 15.0% 20.0% 25.0% 30.0% 35.0% 40.0% Tymai Stabligė Roto virusas Raudonukė Pneumokokinė infekcija Kokliušas Kita Hepatitas B Gripas Erkinis encefalitas Difterija 39.5% 33.1% 3.9% 28.9% 10.1% 33.1% 5.9% 25.1% 23.0% 26.9% 26.1%
Pasiskiepijusių skaičius
26
3.2 Sergančiųjų cukriniu diabetu informuotumo apie skiepus lygis ir
pagrindiniai informacijos sklaidos šaltiniai
Sekantis darbo uždavinys buvo įvertinti sergančiųjų cukriniu diabetu informuotumo lygį, pagrindinius informacijos sklaidos šaltinius ir pateikti rekomendacijas. Pirmiausia pasidomėjome, iš kur sergantieji gauna daugiausiai informacijos apie skiepus. Rezultatai pateikti 3 paveiksle.
3 pav. Informacijos šaltiniai
Paveiksle matome, kad daugiausiai informacijos apie skiepus sergantieji gauna iš interneto (65.4%) bei iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos/šeimos gydytojo (58.4%), mažiausiai iš reklaminių bukletų (7.0%). Prie kategorijos kita, buvo minima, kad informacijos sergantieji gavo visuomenės sveikatos biure.
Daugiau nei pusė apklaustųjų (247; 63.8%) teigė, jog kada nors yra kalbėję apie skiepus su savo šeimos gydytoju. Respondentų nuomone, į visus su vakcinacija susijusius klausimus šeimos gydytojas atsakė 188 (48.6%) CD sergantiesiems asmenims, ne į visus klausimus atsakė 70 (18.1%) sergantiesiems. Kokios buvo šeimos gydytojo rekomendacijos skiepų klausimu, galima matyti 4 paveiksle.
0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% Kita
Reklaminiai bukletai Žurnalai apie sveikatą Mokslinės publikacijos Draugai, pažįstami, artimieji Televizija Asmens sveikatos priežiūros įstaiga/šeimos gydytojas Internetas 0.3% 7.0% 14.0% 25.1% 33.1% 34.1% 58.4% 65.4%
Informacijos šaltiniai
27
4 pav. Šeimos gydytojo komandos rekomendacijos
Tyrimo rezultatai rodo, kad dažniausiai šeimos gydytojai rekomenduoja skiepytis (53.2%), taip pat neretai pataria, kuriomis vakcinomis pasiskiepyti tikslinga, kuriomis ne (41.7%). Kokiomis vakcinomis dažniausiai rekomenduoja skiepytis pirminės sveikatos priežiūros specialistai matome 5 paveiksle.
5 pav. PSP specialistų komandos rekomenduojamos vakcinos
53.2%
6.1% 41.7%
Šeimos gydytojo komandos rekomendacijos
Rekomendavo skiepytis
Rekomendavo nesiskiepyti
Patarė, kuriomis vakcinomis pasiskiepyti tikslinga, o kuriomis ne
0.0% 5.0% 10.0% 15.0% 20.0% 25.0% 30.0% 35.0% 40.0% 45.0% Kita Roto virusas Difterija Kokliušas Raudonukė Tymai Stabligė Pneumokokinė infekcija Hepatitas B Erkinis encefalitas Gripas 0.0% 6.2% 15.0% 15.0% 10.3% 15.0% 15.0% 30.7% 17.1% 31.3% 44.7%
PSP specialistų komandos rekomenduojamos
vakcinos
28
Matome, kad tiriamieji atsakė, jog šeimos PSP specialistai dažniausiai rekomenduoja skiepytis nuo gripo (44.7%), bei erkinio encefalito (31.3%). Mažiausiai – nuo roto viruso (6.2%). Tyrimo metu paaiškėjo netikėta informacija, kad, anot respondentų, yra net 3.9% ASPĮ komandos specialistų, kurie dėl nežinomų priežasčių savo pacientams skiepytis nerekomendavo, tačiau konkrečios priežastys nebuvo detalizuotos. Duomenys pateikti 6 paveiksle.
6 pav. Vakcinos, kuriomis, pacientų nuomone, skiepytis nebuvo rekomenduota
Taip pat, tiriamieji buvo paklausti ar po konkrečių PSP specialistų rekomendacijų skiepams, jiems iš tiesų buvo pasiūlyta pasiskiepyti pacientų lankomoje PSPĮ. Kokiomis vakcinomis tiriamiesiems buvo siūlyta pasiskiepyti jų pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje galima matyti 7 paveiksle. 0.0% 5.0% 10.0% 15.0% 20.0% 25.0% 30.0% Roto virusas Difterija Kokliušas Raudonukė Tymai Stabligė Pneumokokinė infekcija Hepatitas B Erkinis encefalitas Gripas 11.1% 11.1% 11.1% 11.1% 15.0% 11.1% 14.2% 11.1% 11.1% 29.5%
PSP specialistų komandos nerekomenduojamos
vakcinos
29
7 pav. Siūlymai pasiskiepyti pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje
Matome, kad pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje PSP specialistų komandos rekomenduotais skiepais dažniausiai pasiūloma skiepytis nuo gripo (37.3%) ir nuo erkinio encefalito (20.9%), o mažiausiai nuo difterijos (9.0%), kokliušo (9.0%) ir roto viruso (9.0%).
Paklausti, ar yra informuoti apie priklausančias valstybės kompensuojamas vakcinas, beveik pusė apklaustųjų (187;48.3%) atsakė, kad nėra informuoti. Teigiamai atsakė 158 (40.8%), likę – neturėjo nuomonės. Dar daugiau apklaustųjų (273;70.5%) nėra informuoti apie cukriniu diabetu sergantiems priklausančias valstybės kompensuojamas vakcinas. Apie tai informuoti tik 60 (15.5%) apklaustųjų. Siekiant išsiaiškinti, kaip gerai tiriamieji yra informuoti apie kompensuojamas vakcinas, jiems buvo užduotas klausimas: kokios, Jūsų nuomone, vakcinos šiuo metu Jums yra kompensuojamos valstybės. Atsakymai pateikti 8 paveiksle.
0.0% 5.0% 10.0% 15.0% 20.0% 25.0% 30.0% 35.0% 40.0% Difterija Roto virusas Kokliušas Pneumokokinė infekcija Tymai Raudonukė Hepatitas B Stabligė Erkinis encefalitas Gripas 9.0% 9.0% 9.0% 13.2% 16.8% 17.8% 17.8% 17.8% 20.9% 37.3%
Pasiūlymas pasiskiepyti
30
8 pav. Tiriamieji, kurie atsakė manantys, jog vakcina yra kompensuojama
Daugiausiai tiriamųjų mano, kad šiuo metu jiems yra kompensuojamos gripo (49.6%) bei tymų (43.4%) vakcinos, mažiausiai manančių, kad kompensuojamos erkinio encefalito vakcinos (5.2%).
Kita vertus, net jei ir siūloma skiepytis valstybės finansuojama vakcina, 87 (22.5%) tiriamųjų yra atsisakę tai padaryti. Šių respondentų nurodytos atsisakymo priežastys yra pateiktos 9 paveiksle.
9 pav. Kompensuojamų skiepų atsisakymo priežastys
0.0% 5.0% 10.0% 15.0% 20.0% 25.0% 30.0% 35.0% 40.0% 45.0% 50.0% Erkinis encefalitas Roto virusas Difterija Kokliušas Hepatitas B Pneumokokinė infekcija Raudonukė Tymai Stabligė Gripas 5.2% 11.1% 31.3% 31.3% 31.3% 31.3% 39.3% 43.4% 31.3% 49.6%
Kompensuojamos vakcinos
0.0% 2.0% 4.0% 6.0% 8.0% 10.0% 12.0% 14.0% 16.0% Manau, kad skiepai daro daugiau žalos, nei naudosManau, kad skiepai nėra veiksmingi Neigiama informacija internete/televizijoje Nusprendžiau skiepytis mokama vakcina Skiepytis nerekomendavo šeimos gydytojas/slaugytojas Draugų/artimųjų įtaka Kita Nepakanka mokslinių įrodymų apie vakciną Šalutinis poveikis 10.1% 7.0% 5.9% 3.1% 4.7% 4.1% 5.2% 9.8% 15.8%
31
Matome, kad dažniausiai pacientų nurodoma kompensuojamų skiepų atsisakymo priežastis yra galimas šalutinis poveikis (15.8%). Taip pat manoma, kad skiepai daro daugiau žalos nei naudos (10.1%) bei nepakanka mokslinių įrodymų apie vakciną (9.8%). Rečiausiai nurodomos tokios priežastys kaip sprendimas skiepytis mokama vakcina (3.1%), draugų/artimųjų įtaka (4.1%) ar šeimos gydytojo/slaugytojo nerekomendavimas skiepytis (4.7%). Dar kelios priežastys, dėl kurių atsisakoma vakcinų, pažymėtos prie kategorijos kita yra tos, kad moteris laukiasi; atsisakoma gripo vakcinų, nes manoma, kad sunku nuspėti kokio tipo gripas bus, o „lošti loterijos nesinori“, baisu susirgti pasiskiepijus, nelaiko gripo pavojingu susirgimu ir pan.
Pacientų informuotumo apie skiepus lygiui įvertinti buvo palyginti su šeimos gydytoju apie skiepus kalbėję asmenys su teigiamai įvertinusiais skiepų reikalingumą, saugumą bei efektyvumą. Rezultatai pateikti 6 lentelėje.
6 lentelė. Pacientų informuotumo lygio apie skiepus vertinimas
Ar manote, kad skiepai yra reikalingi?
Ar kada nors esate kalbėję apie skiepus su savo šeimos
gydytoju?
2
reikšmė p
Taip Ne
Taip 168 (43.4%) 140 (36.2%) 56.262 0.000
Ar manote, kad skiepai yra saugūs?
Taip 125 (32.3%) 112 (28.9%) 40.976 0.000 Jūsų nuomone, ar skiepai gali
apsaugoti Jus nuo susirgimų bei sumažinti ligų komplikacijų
atsiradimo riziką?
Taip 184 (47.5%) 140 (36.2%) 42.656 0.000
Lyginant rezultatus pastebėta, kad pacientai, kurie nurodė dėl skiepų taręsi su savo šeimos gydytoju, patikimai dažniau sutiko su teiginiais, kad skiepai yra reikalingi (43.4%), saugūs (32.3%) ir manė, kad gali apsaugoti juo nuo susirgimų bei sumažinti komplikacijų atsiradimo riziką (47.5%).
32
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Mano atlikto tyrimo duomenys parodė, kad didžioji dauguma respondentų (77.5%) sutinka, kad skiepai suteikia daugiau naudos nei žalos. Lyginant pacientų nuomones su užsienio šaltiniais, rezultatai panašūs. Kinijoje atliktame tyrime 68.4% respondentų teigė tikintys vakcinų efektyvumu ir mano, kad jos gali sumažinti ligų tikimybę [24], Prancūzijoje iš 19 apklaustųjų, 8 nuo sezoninio gripo paskiepytų asmenų teigė, kad vakcina apsaugos juos nuo gripo [26], Indijoje – 52% respondentų manė, kad skiepai yra efektyvūs [28], o Singapūre – 59.3% respondentų tikėjo skiepų nauda [23].
Mano tyrime tarp sutinkančiųjų su skiepų nauda statistiškai reikšmingi skirtumai rasti tarp vidurinio (36.7%) ir aukštojo universitetinio (28.3%) išsilavinimų grupių. Palyginimui, Kinijoje atliktame tyrime nustatyta, kad geriau informuoti skiepų klausimu buvo pacientai su viduriniu išsilavinimu, kurių 46.6% tikėjo, kad vakcina gali juos apsaugoti nuo ligos ir jos komplikacijų [25].
Dėl skiepų saugumo mano tyrime neabejojo jau šiek tiek mažesnė dalis respondentų – 61.2%. Tuo tarpu, Indijoje atlikto tyrimo metu net 96% tiriamųjų sutiko su skiepų saugumu [28].
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pavojingiausiomis ligomis respondentai laiko erkinį encefalitą (89.4%), hepatitą B (84.2%), plaučių uždegimą (84.2%). Gripą pavojinga liga laiko 77.5% pacientų. Prancūzijos kokybinio tyrimo duomenimis, 3 iš 11 neskiepytų asmenų nemano, kad diabetas padarė juos pažeidžiamesniais ir gripo pavojinga liga nelaiko, tačiau 5 skiepyti asmenys, vis dėlto, gripą nurodė esant jiems pavojingu susirgimu [26].
Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad daugiausia CD sergančiųjų teigia esantys pasiskiepiję nuo tymų (39.5%), stabligės ir kokliušo (33.1%). Brazilijoje atliktame tyrime nustatyta, kad tymų komponentą turinčia vakcina (MMR) buvo pasiskiepiję 14.9% iš 255 apklaustų CD sergančių pacientų, o stabligės ir kokliušo (Tdap) vakcina – 65.5% apklaustųjų [48]. Manančių, kad yra pasiskiepiję nuo gripo mano tyrime buvo 23.0% respondentų, pneumokokine vakcina – 10.1%, o hepatito B skiepu – 25.1%. Lyginant tyrimo duomenis su užsienyje atliktais tyrimais, rezultatai skiriasi. Singapūre atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad iš 307 tyrime dalyvavusių asmenų, sezonine gripo vakcina buvo paskiepyti 30.6% respondentų [23], o Kinijoje – iš 1749 tiriamųjų, nuo gripo paskiepyti tik 9.7% pacientų [24]. Ispanijoje publikuoto tyrimo rezultatai kiek skiriasi – jame iš 279 CD sergančių respondentų nuo gripo pasiskiepiję buvo 40% apklaustųjų, o nuo pneumokokinės infekcijos ir hepatito B – vos po 2% tiriamųjų [27]. Indijoje iš 147 respondentų sezonine gripo vakcina buvo paskiepyti tik 2%, o pneumokokine vakcina – 0.7% tiriamųjų [28].
33
Pasaulyje sveikatos priežiūros sektoriaus specialistų vienos dažniausiai rekomenduojamų vakcinų CD sergantiems asmenims yra sezoninė gripo ir pneumokokinės infekcijos vakcinos. Mano apklaustų pacientų teigimu, gripo vakcina buvo rekomenduota 44.7% asmenų, o pneumokokinės infekcijos vakcina – 30.7%. Taip pat, 31.3% prie dažniausiai rekomenduojamų vakcinų priskyrė ir erkinio encefalito skiepą. Rezultatai panašūs 2010-2011 metais JAV atliktame tyrime, kuriame lyginant rizikos grupių skiepijimų apimtis, nuo gripo buvo paskiepyti 53.5% pacientų, o nuo pneumokokinės infekcijos – 30.5% [49]. Singapūre 78.5% respondentų atsakė, kad nuo gripo jiems pasiskiepyti rekomendavo sveikatos priežiūros specialistai, o 64.8% galimybė pasiskiepyti apskritai nebuvo pasiūlyta [23]. Kinijoje 6.8% tiriamųjų taip pat nesulaukė jokių skiepijimosi rekomendacijų [24]. Prancūzijoje kai kurie iš 11 apklaustų neskiepytų asmenų taip pat paminėjo, kad jų sveikatos priežiūros specialistai rekomendacijų skiepų klausimu nepateikė [26]. O po Turkijoje atlikto tyrimo paaiškėjo, kad per pastaruosius penkerius metus net 87.9% gydytojų rekomendavo savo cukriniu diabetu sergantiems pacientams pasiskiepyti sezonine gripo vakcina ir 83.4% - pneumokokine vakcina [29]. Tuo tarpu, Kinijoje tik 58.13% jų buvo linkę rekomenduoti sezoninio gripo vakciną diabetu sergantiems asmenims. Giliau paanalizavus atsisakymą rekomenduoti gripo vakciną pacientams nustatyta, kad 40% apklaustų sveikatos priežiūros darbuotojų netiki, kad gripo vakcina gali sumažinti komplikacijų ar mirčių tikimybę, o 56.18% yra susirūpinę dėl vakcinos keliamų šalutinių poveikių [30]. Mano tyrime 3.9% ASPĮ komandos specialistų savo pacientams skiepytis nerekomendavo, tačiau to priežastys nebuvo detalizuotos. Iš nerekomenduotų vakcinų dažniausiai minimos buvo gripo (29.5%), tymų (15.0%) bei penumokokinės infekcijos (14.2%) vakcinos.
Daugiausia tiriamųjų mano, kad rizikos grupėms Lietuvoje valstybės kompensuojamos yra sezoninio gripo (49.6%), tymų (43.4%) ir raudonukės (39.3%) vakcinos. Tačiau, pagal galiojantį sveikatos apsaugos ministro įsakymą, sergantiems diabetu Lietuvoje yra kompensuojamos sezoninės gripo vakcinos, pneumokokinė vakcina kompensuojama visiems, sergantiems 1 tipo CD, o sergantiems 2 tipo CD – vyresniems nei 65 metų amžiaus su papildomai nustatyta bent viena iš diabeto komplikacijų ir/arba greta CD yra diagnozuota kita lėtinė liga. Difterijos ir stabligės toksoidų vakcina kas 10 metų nemokamai skiepijami visi piliečiai, nepriklausomai nuo to ar serga cukriniu diabetu [35,36]. Lyginant su kitais užsienio tyrimais, diabetu sergantiems asmenims rekomenduojamos sezoninės gripo vakcinos valstybės kompensuojamos yra Kinijos Ningbo regione [24] bei Prancūzijoje [26], o Ispanijoje [27] – sezoninė gripo, pneumokokinė ir virusinio hepatito B vakcinos.
Pagrindiniai informacijos apie vakcinaciją šaltiniai, remiantis respondentų atsakymais, yra internetas (65.4%). Taip pat daugiau nei pusė respondentų kaip pagrindinį informacijos šaltinį nurodė
34
jų ASPĮ/šeimos gydytoją (58.4%). Singapūro duomenimis, 71.3% asmenų kaip pagrindinį informacijos šaltinį nurodė ASPĮ [23], o iš 149 Indijoje apklaustų asmenų ASPĮ nurodė net 91.9%, žiniasklaidą – 6.4% respondentų [28].
Mano atliktame tyrime matyti, kad pagrindinės skiepų atsisakymo priežastys yra šalutinis poveikis (15.8%), manymas, kad skiepai daro daugiau žalos, nei naudos (10.1%). Singapūre atliktame tyrime pagrindinės atsisakymo priežastys nurodytos šalutinių poveikių baimė (19.0%), manymas, kad skiepai neefektyvūs (7.4%), skiepytis nerekomendavo ASPĮ (6.8%) [24], o Prancūzijoje dominavo nepasitikėjimas sveikatos apsaugos sistema ir nuomonė, kad vakcinos kuriamos per greitai, siekiant pelno [26]. Tuo tarpu, 24% Ispanijos tyrime dalyvavusių respondentų teigė atsisakantys skiepytis, nes netiki vakcinų efektyvumu [27], o Indijoje dažniausiai minimos finansinės priežastys (51.7%). Taip pat, 19.4% respondentų netikėjo vakcinų nauda, kitus lydėjo komplikacijų (7.4%) ar adatų baimė (0.7%) [28].
35
IŠVADOS
1. Didžioji dalis respondentų informacijos apie skiepus nurodė ieškantys internete (65.4%) arba gauna iš savo asmens sveikatos priežiūros įstaigos personalo/šeimos gydytojo (58.4%).
2. Vertinant respondentų atsakymus, pirminės sveikatos priežiūros specialistų pastangas informuoti pacientus galima vertinti kaip nepakankamas. Tik 44.7% pacientų teigė gavę rekomendaciją pasiskiepyti nuo sezoninio gripo ir 30.7% - nuo pneumokokinės infekcijos.
3. Įvertinus pacientų nuomonę apie skiepų reikalingumą (43.4%), saugumą (32.3%), ir galimybę apsaugoti nuo ligų bei sumažinti komplikacijų riziką (47.5%) paaiškėjo, kad didesnės dalies respondentų, kurie apie skiepus buvo informuoti šeimos gydytojų, požiūris į vakcinaciją buvo teigiamas.
4. Daugiau gyvenančių mieste ir turinčių aukštesnį išsilavinimą pacientų pasižymi teigiamu požiūriu į vakcinaciją, lyginant juos su kaime gyvenančiais ir vidurinį išsilavinimą turinčiais pacientais.
36
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai turėtų reguliariai atnaujinti pacientų žinias apie skiepų kompensavimą rizikos grupių asmenims.
2. Didesnio sveikatos priežiūros sistemoje dirbančių specialistų dėmesio turėtų sulaukti kaimo bendruomenėse gyvenantys bei skeptiškai vakcinų atžvilgiu nusiteikę asmenys.
3. Rekomenduotinas skeptiškai skiepų klausimu nusiteikusių specialistų identifikavimas ir žinių atnaujinimo organizavimas pacientų nuomonės formavimo prevencijai – mokymai, seminarai, mokslinės informacijos prieinamumo užtikrinimas.
4. Siekiant didinti pacientų informavimą, informaciją su vakcinacija susijusius klausimus bei atnaujinimus patalpinti ASPĮ internetiniame puslapyje, siųsti priminimus SMS žinutėmis, elektroniniu paštu ar patalpinti elektroninėje „esveikata“ erdvėje.
37
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Ritscher AM, Hayney MS. Recommendations for patients with diabetes. J Am Pharm Assoc [Prieiga per internetą]. 2017 m.;57(6):747–9. Available at:
https://doi.org/10.1016/j.japh.2017.10.001
2. Desphande D Anjali, Harris-Hayes Marcie SM. Diabetes-Related Complications. Am Phys Ther Assoc. 2008 m.;88(11).
3. Higienos institutas [Prieiga per internetą]. [cituojama pagal 2020 m. kovo 2 d.]. Available at: https://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=153
4. Vrdelja M, Učakar V, Kraigher A. From mandatory to voluntary vaccination: intention to vaccinate in the case of policy changes. Public Health. 2020 m.;180:57–63.
5. Kata A. Anti-vaccine activists, Web 2.0, and the postmodern paradigm - An overview of tactics and tropes used online by the anti-vaccination movement. Vaccine [Prieiga per internetą]. 2012 m.;30(25):3778–89. Available at: http://dx.doi.org/10.1016/j.vaccine.2011.11.112
6. Bridges CB, Hurley LP, Williams WW, Ramakrishnan A, Dean AK, Groom A V. Meeting the Challenges of Immunizing Adults. Am J Prev Med [Prieiga per internetą]. 2015 m.;49(6):S455– 64. Available at: http://dx.doi.org/10.1016/j.amepre.2015.08.014
7. McClure CC, Cataldi JR, O’Leary ST. Vaccine Hesitancy: Where We Are and Where We Are Going. Clin Ther. 2017 m.;39(8):1550–62.
8. Centers for Disease Control and Prevention. Ten Great Public Health Achievements --- United States, 2001--2010 [Prieiga per internetą]. 2011 [cituojama pagal 2020 m. vasario 20 d.]. Available at: https://www.cdc.gov/mmwr/preview/mmwrhtml/mm6019a5.htm
9. Italian Ministry of Health. National Plan for Vaccinal Prevention 2012-2014. 2014 m.;1–26. Available at: http://www.salute.gov.it/imgs/C_17_pubblicazioni_1721_allegato.pdf
10. Tomboloni C, Tersigni C, De Martino M, Dini D, González-López JR, Festini F, et al. Knowledge, attitude and disinformation regarding vaccination and immunization practices among healthcare workers of a third-level paediatric hospital. Ital J Pediatr. 2019 m.;45(1):1–7. 11. World Health Organisation. Q&A on vaccines [Prieiga per internetą]. [cituojama pagal
2020 m. vasario 20 d.]. Available at: https://www.who.int/vaccines/questions-and-answers 12. Global THE, Action V. GVAP 2011-2020, Review and Lessons Learned. 2020 m.;
38
ULAC [Prieiga per internetą]. [cituojama pagal 2020 m. vasario 20 d.]. Available at: http://www.ulac.lt/lt/sveikatos-rastingumas-ir-uzkreciamuju-ligu-profila
14. American Diabetes Association AD. Diagnosis and classification of diabetes mellitus. Diabetes Care [Prieiga per internetą]. 2013 m. sausio [cituojama pagal 2020 m. vasario 20 d.];36 Suppl 1(Suppl 1):S67-74. Available at: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23264425
15. Tao Z, Shi A, Zhao J. Epidemiological Perspectives of Diabetes. Cell Biochem Biophys [Prieiga per internetą]. 2015 m.;73(1):181–5. Available at: http://dx.doi.org/10.1007/s12013-015-0598-4 16. Omer H, Rothman-Kabir Y. 1 Diabetes. Parent Vigilant Care. 2018 m.;118–23.
17. World Health Organization. Facts and Key. 2016 m.;(April):17–9.
18. Papatheodorou K, Banach M, Bekiari E, Rizzo M, Edmonds M. Complications of Diabetes 2017. J Diabetes Res. 2018 m.;2018.
19. Tuttolomondo A, Maida C, Pinto A. Diabetic foot syndrome as a possible cardiovascular marker in diabetic patients. J Diabetes Res. 2015 m.;2015.
20. World Health Organization. Background Paper on Influenza Vaccines and Immunization. 2013 m.;1–48. Available at:
http://www.who.int/immunization/sage/meetings/2012/april/1_Background_Paper_Mar26_v13_ cleaned.pdf?ua=1
21. Remschmidt C, Wichmann O, Harder T. Vaccines for the prevention of seasonal influenza in patients with diabetes: Systematic review and meta-analysis. BMC Med. 2015 m.;13(1). 22. Mertz D, Kim TH, Johnstone J, Lam PP, Science M, Kuster SP, et al. Populations at risk for
severe or complicated influenza illness: Systematic review and meta-analysis. BMJ [Prieiga per internetą]. 2013 m.;347(7923):1–15. Available at: http://dx.doi.org/doi:10.1136/bmj.f5061 23. Tan EK, Lim LH, Teoh YL, Ong G, Bock HL. Infuenza and seasonal infuenza vaccination among diabetics in singapore: Knowledge, attitudes and practices. Singapore Med J. 2010 m.;51(8):623–30.
24. Feng W, Cui J, Li H. Determinants of willingness of patients with type 2 diabetes mellitus to receive the seasonal influenza vaccine in southeast china. Int J Environ Res Public Health. 2019 m.;16(12).
25. Tao L, Lu M, Wang X, Han X, Li S, Wang H. The influence of a community intervention on influenza vaccination knowledge and behavior among diabetic patients. BMC Public Health. 2019 m.;19(1):1–9.
39
with diabetes: Motives, perceptions, trust, and risk culture - A qualitative survey. BMC Public Health. 2018 m.;18(1):1–10.
27. Alvarez CE, Clichici L, Patricia Guzmán-Libreros A, Navarro-Francés M, Ena J. Survey of vaccination practices in patients with diabetes: A report examining patient and provider perceptions and barriers. J Clin Transl Endocrinol [Prieiga per internetą]. 2017 m.;9:15–7. Available at: http://dx.doi.org/10.1016/j.jcte.2017.06.002
28. Geneev C, Mathew N, Jacob JJ. Vaccination Status, Knowledge, and Acceptance of Adult Vaccinations against Respiratory Illness among Patients with Type 2 Diabetes Mellitus. Indian J Endocrinol Metab [Prieiga per internetą]. 2018 m.;22(2):280–2. Available at:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29911046
29. Satman I, Akalin S, Cakir B, Altinel S, Comlekci A, Yurumez A, et al. The effect of physicians’ awareness on influenza and pneumococcal vaccination rates and correlates of vaccination in patients with diabetes in Turkey: An epidemiological Study „diaVAX“. Hum Vaccines Immunother. 2013 m.;9(12):2618–26.
30. Ye L, Chen J, Fang T, Cui J, Li H, Ma R, et al. Determinants of healthcare workers’ willingness to recommend the seasonal influenza vaccine to diabetic patients: A cross-sectional survey in Ningbo, China. Hum Vaccines Immunother [Prieiga per internetą]. 2018 m.;14(12):2979–86. Available at: https://doi.org/10.1080/21645515.2018.1496767
31. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl imunoprofilaktikos organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo. V–471 Lithuania; 2019 p. 1–77. 32. Vilniaus infektologų draugija. 2017 metų suaugusiųjų rizikos grupių skiepijimo Lietuvoje
rekomendacijos. 2017.
33. Prevention C for DC and. Diabetes Type 1 and Type 2 and Adult Vaccination [Prieiga per internetą]. CDC. 2016. Available at: https://www.cdc.gov/vaccines/adults/rec-vac/health-conditions/diabetes.html
34. Coalition I action. Vaccinations for Adults. T. 4030, CDC. 2012.
35. Ministerija LSA. Dėl Nacionalinės imunoprofilaktikos 2019-2023 metų programos patvirtinimo. 2019 p. 1–9.
36. Ministerija LSA. Dėl Pneumokokinės infekcijos rizikos grupių patvirtinimo. 2019 m.;4139:1–3. 37. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Epidemiologinė 2016 - 2017 metų gripo sezono analizė
[Prieiga per internetą]. T. 91, Ulac.Lt. 2017. Available at:
2018-40
2019 m.pdf
38. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Pneumokokinės infekcijos epidemiologinė situacija [Prieiga per internetą]. 2017. Available at: http://www.ulac.lt/uploads/downloads/pneumokokine
infekcija/Pneumokokinė infekcija 2017 m_.pdf
39. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Suaugusiųjų rizikos grupių skiepijimai nuo pneumokokinės infekcijos 2018 m. Sergamumo užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje 2018m apžvalga. 2019 m.;1–158.
40. Mereckiene J. European Centre for Disease Prevention and Control. Seasonal influenza vaccination and antiviral use in EU/EEA Member States – Overview of vaccine
recommendations for 2017–2018 and vaccination coverage rates for 2015–2016 and 2016–2017 influenza seasons [Prieiga per internetą]. Ecdc. 2018. Available at:
https://ecdc.europa.eu/en/publications-data/seasonal-influenza-vaccination-antiviral-use-eu-eea-member-states
41. Petigara T, Zhang D. Pneumococcal Vaccine Coverage in Adults Aged 19–64 Years, Newly Diagnosed With Chronic Conditions in the U.S. Am J Prev Med [Prieiga per internetą]. 2018 m.;54(5):630–6. Available at: http://dx.doi.org/10.1016/j.amepre.2018.01.033
42. Villarroel MA, Vahratian A. Vaccination Coverage Among Adults With Diagnosed Diabetes: United States, 2015. NCHS Data Brief. 2016 m.;(265):1–8.
43. Nowak GJ, Shen AK, Schwartz JL. Using campaigns to improve perceptions of the value of adult vaccination in the United States: Health communication considerations and insights. Vaccine [Prieiga per internetą]. 2017 m.;35(42):5543–50. Available at:
http://dx.doi.org/10.1016/j.vaccine.2017.08.064
44. Shen AK, Bridges CB, Tan L. The first national adult immunization summit 2012: Implementing change through action. Vaccine. 2013 m.;31(2):279–84.
45. World Health Organization. Ten threats to global health in 2019 [Prieiga per internetą]. [cituojama pagal 2020 m. kovo 3 d.]. Available at: https://www.who.int/news-room/feature-stories/ten-threats-to-global-health-in-2019
46. Jacobson RM, Targonski P V., Poland GA. A taxonomy of reasoning flaws in the anti-vaccine movement. Vaccine. 2007 m.;25(16 SPEC. ISS.):3146–52.
47. Whitehead M, Taylor N, Gough A, Chambers D, Jessop M, Hyde P. The anti-vax phenomenon. Vet Rec. 2019 m.;184(24):744.
41
Zanetti ML. Vacinação em pacientes com diabetes mellitus na atenção primária à saúde: cobertura e fatores associados. Rev Gaúcha Enferm. 2018 m.;38(3):1–7.
49. Annunziata K, Rak A, Del Buono H, DiBonaventura M, Krishnarajah G. Vaccination Rates among the General Adult Population and High-Risk Groups in the United States. PLoS One. 2012 m.;7(11).
