Kristina AlišauskaitėMOKSLEIVIŲ ŽALINGOS ELGSENOS SĄSAJOS SU SVEIKATOS NUSISKUNDIMAIS IR PRIEKABIAVIMU MOKYKLOJE

Aplinkos ir darbo medicinos katedra

Kristina Ališauskaitė

MOKSLEIVIŲ ŽALINGOS ELGSENOS SĄSAJOS SU SVEIKATOS

NUSISKUNDIMAIS IR PRIEKABIAVIMU MOKYKLOJE

Magistro diplominis darbas Visuomenės sveikatos ekologija

Mokslinė vadovė Doc. dr. Vilija Malinauskienė

TURINYS

2. DARBO TIKSLAS IR UŽ DAVINIAI... 10

3. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

3. 1. Žalingų įpročių problema moksleivių tarpe ... 11

3. 1. 1. Alkoholio vartojimo paplitimas ... 12

3. 1. 2. Rūkymo paplitimas ... 15

3. 1. 3. Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo prielaidos ir rizikos veiksniai .. 16

3. 1. 4. Žalingų įpročių pasekmės sveikatai ... 22

3.2. Priekabiavimo samprata ... 23

3.2.1. Priekabiavimo formos, vietos ir atliekami vaidmenys priekabiavimo procese... 25

3.2.2. Priekabiavimo paplitimas... 28

3.2.3. Priekabiavimo priež astys... 31

3.2.4. Priekabiavimo pasekmės sveikatai... 32

3.3. Priekabiavimo sąsajos su moksleivių žalinga elgsena ... 34

3.3.1. Moksleivių mokykloje patiriamo priekabiavimo ir žalingos elgsenos sąsajos ... 34

3.3.2. Žalinga elgsena skriaudėjų tarpe ... 35

3.3.3. Ž alinga elgsena agresyvių aukų tarpe ... 37

4. DARBO METODIKA... 38

4.1. Tyrimo populiacija ... 38

4.2. Tyrimo medžiaga... 38

4.3. Statistinė duomenų analizė... 40

5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 41

5.1. Žalingos elgsenos paplitimas moksleivių tarpe... 41

5.2. Moksleivių žalingos elgsenos sąsajos su sveikatos nusiskundimais ir psichologinėmis traumomis šeimoje ... 44

5.3. Priekabiavimo paplitimas, mokinių ir suaugusiųjų vaidmenys priekabiavimo procese 53 5.4. Priekabiavimo vietos ir formos ... 60

5.5. Priekabiavimo mokykloje sąsajos su sveikatos nusiskundimais... 63

5.6. Žalingos elgsenos sąsajos su priekabiavimu mokykloje ... 66

6. IŠVADOS... 71

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 73

SANTRAUKA

MOKSLEIVIŲ ŽALINGOS ELGSENOS SĄSAJOS SU SVEIKATOS NUSISKUNDIMAIS IR PRIEKABIAVIMU MOKYKLOJE

Kristina Ališauskaitė

Mokslinė vadovė doc. dr. Vilija Malinauskienė

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2009

.

Darbo tikslas: ištirti moksleivių žalingos elgsenos sąsajas su sveikatos nusiskundimais ir priekabiavimu mokykloje.

Tyrimo metodai: Tyrime dalyvavo Kauno X mokyklos 614 mokinių iš 710-ties šioje mokykloje besimokančių 5-9 klasių moksleivių. Atsako dažnis – 86,5 proc. Vienmomentinėje anoniminėje apklausoje pagal norvegų mokslininko D. Olweus priekabiavimo mokykloje tyrimo metodiką vertinome priekabiavimo paplitimą moksleivių tarpe. Tyrėme moksleivių žalingos elgsenos sąsajas su priekabiavimu mokykloje ir sveikatos nusiskundimais - galvos, skrandžio, nugaros skausmai, liūdesys ir kt. bei žalingos elgsenos sąsajas su namuose patiriamu stresu, smurtu, kritinėmis situacijomis šeimoje. Rezultatai: Alkoholinius gėrimus kas savaitę ir dažniau vartojo 6,4 proc. moksleivių (berniukai vartojo dažniau negu mergaitės p=0,01). Rūkančių moksleivių skaičius siekė 21,7 proc. Rūkymas ir alkoholio vartojimas statistiškai reikšmingai siejosi su blogesniu savo sveikatos vertinimu, daž nais galvos, skrandžio, nugaros skausmais, liūdesiu, irzlumu, nemiga, galvos svaigimu, silpnumu. Stebėtos reikšmingos sąsajos tarp žalingos elgsenos ir silpnos vidinės darnos ir kitų psichologinės būsenos rodmenų, patiriamo streso ir smurto namuose, kritinių situacijų šeimoje, žemo mokymosi vidurkio. Vartojantys alkoholinius gėrimus ir rūkantys moksleiviai pasižymėjo didesne suicidinių ketinimų galimybe. 21,3 proc. tyrime dalyvavusių moksleivių patyrė priekabiavimą, prie kitų priekabiavo 12,7 proc., o 3,9 proc. patyrė priekabiavimą ir patys priekabiavo prie kitų. Rūkymas ir alkoholio vartojimas buvo statistiškai reikšmingai susijęs su moksleivių priekabiaujančiu elgesiu, tačiau nesusijęs su moksleivių patiriamu priekabiavimu mokykloje.

Išvada: Rūkymas ir alkoholio vartojimas susijęs su moksleivių sveikatos nusiskundimais ir priekabiaujančiu elgesiu mokykloje.

Praktinės rekomendacijos: Mokykloje plėtoti probleminio elgesio stebėseną; plėtoti mokyklos veiklą mokinių užimtumui didinti; ugdyti ir formuoti mokinių socialinius įgūdžius, siekiant stiprinti psichologinį atsparumą ir gilinti savęs pažinimą; kurti ir užtikrinti saugią mokyklos aplinką; bendradarbiauti su tėvais ir vietos bendruomene, dalyvauti priekabiavimo mokykloje prevencinėje programoje.

Raktiniai žodžiai: moksleiviai, rūkymas, alkoholiniai gėrimai, sveikatos nusiskundimai, priekabiavimas mokykloje

SUMMARY

THE ASSOCIATIONS BETWEEN HIGH-RISK HEALTH BEHAVIOUR, HEALTH INJURIES AND SCHOOL BULLYING AMONG STUDENTS

Kristina Ališauskaitė

Supervisor Assoc. Professor dr. Vilija Malinauskienė

Department of Occupational and Environmental Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2009. 83 p.

Aims of the study: to investigate the associations between students’ high-risk health behaviour, health complaints and school bullying.

Methods: Totally 614 students were investigated among all the 710 studying in X Kaunas school. Response rate 86.5%. The prevalence of school bullying was assessed by anonymous questionnaire of D. Olweus, Norwegian scientist. The assosiations between high-risk health behaviors and health complaints (headache, stomach ache, back pain, anxiety, etc.), school bullying and home stress, violence, family crisis situations among students were evaluated. Results: 6.4% of students consumed alcohol every week or more frequently (boys were using more than girls p=0.01). 21.7% of students were smoking. Alcohol consumption and smoking were statistically significantly related to poor health, weekly headache, stomach ache, back pain, sadness, irritability, insomnia, dizziness, weakness. The significant associations between high-risk health behaviour and weak sense of coherence and other indicators of psychological state, low academic performance, family stress, violence and crysis were found. Alcohol consumers and smokers had higher possibility of suicidal intent. 21.3% of students experienced bullying, 12.5% of students were bullies and 3.9% were aggressive victims. Alcohol consumption and smoking were statistically significantly more prevalent among bullies, but not among victims.

Conclusion: Alcohol consumption and smoking were associated with students’ health complaints and bullying behavior at school.

Practical recommendations: The school could develop high risk behavior monitoring; develop school’s activity to increase students’ employment; to form students’ social skills, to strengthen and deepen the psychological resistance and self-awareness; to develop and ensure a safe school environment; to collaborate with parents and local community, to participate in schoolbullying intervention programs.

SANTRUMPOS

df - laisvės laipsnių skaičius

ESPAD – Alkoholinių gėrimų ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose GS – galimybių santykis

HBSC –Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensena ir sveikata NS - statistiškai nepatikima

Pav. – Paveikslas

p – patikimumo lygmuo PI - pasikliautinieji intervalai

PSO - Pasaulio sveikatos organizacija

Proc. – Procentai Pvz. – Pavyzdžiui

r - koreliacijos koeficentas

SOC - Antonovsky vidinės darnos skalė x2- Chi kvadrato kriterijus

1. ĮVADAS

Trečio tūkstantmečio pradžia, atnešusi mums ne tik ekonominę, bet ir vertybių krizę, įbaugino ir sujaukė ne tik mūsų, suaugusiųjų protą, bet ir nulėmė, jaunų ž monių gyvensenos sampratą, elgesį ir pasirinkumus. Natūralu, kad šie procesai veikia jaunų žmonių požiūrį į sveikatai žalingą elgseną.

Pasaulio sveikatos organizacijos dokumente „Sveikata XXI amžiuje„ pažymėti svarbūs paauglių sveikatos aspektai: vaikai ir paaugliai turi įgyti sveiko gyvenimo įgūdžių: turi būti sumažintas jaunų žmonių, vartojančių narkotikus, tabaką, alkoholį skaičius [76]. Panašūs kilnūs tikslai iškelti ir Lietuvos sveikatos programoje [77].

Lietuvoje atliktų HBSC (Health Behaviour in School- Age Children: WHO Cross-National Survey) ir ESPAD (European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) tyrimų duomenimis palyginus su kitomis Europos šalimis, galima pastebėti, kad Lietuvos vaikai patenka tarp dažniausiai rūkančių ir alkoholinius gėrimus vartojančių bendraamžių.

Ž alingos elgsenos rizikos veiksnių paplitimas mokykliniame amžiuje – vienas svarbiausių rodiklių, atspindinčių jaunų žmonių sveikatos būklę. Nuolatinis šių rodiklių kaitos stebėjimas leidžia įvertinti šalyje ir atskiruose jos regionuose vykstančių permainų reikšmę mokiniųsveikatai ir gyvensenai, moksliškai pagrįsti sveikatos stiprinimo strategines kryptis [74].

Ž alingos elgsenos problema nėra vien tik jaunuolio paprasto pasirinkimo galimybė: rūkyti arba nerūkyti, gerti arba negerti. Toks žalingas nukreiptas prieš save patį elgesys yra įtakotas daugelio gyvenimiškų determinantų: paž eisti ryšiai su artimaisiais (tėvais), skurdi, nepalanki psichosocialinė aplinka, bloga socialinė integracija ir kitos nepalankios aplinktybės

Mokyklinio amžiaus vaikai yra labiausiai pažeidžiama gyventojų dalis. Šiame amž iuje, ypač paauglystėje, tęsiasi ir galutinai susiformuoja daugelis gyvensenos bruožų. Paauglystėje jau nustatomi elgsenos rizikos veiksniai, didinantys ne tik fizinės, bet ir psichinės, emocinės ir dvasinės sveikatos sutrikimų galimybę.

Priekabiavimą taip pat galėtume priskirti prie žalingos elgsenos formų. Patyčiomis vadinamas agresyvus elgesys, kurio tikslas – įskaudinti kitą žmogų [78]. Pasaulio sveikatos organizacija smurtą laiko svarbiausia visuomenės sveikatos problema visame

pasaulyje, o patyčias priskiria prie svarbiausių jaunų žmonių rizikingo elgesio formų, prisidedančių prie smurto augimo [79].

2006 metų HBSC tyrimo duomenimis, jas nuolat patiria 27,2 proc. mokinių. Daug mokinių linkę ir patys būti agresyvūs ir tyčiotis iš kitų; tokių buvo 23,7 proc. Nors per pastaruosius 12 metų patyčių skaičius Lietuvos mokyklose reikšmingai sumažėjo, tačiau palyginti su kitomis šalimis patyčių dažnis Lietuvos mokyklose ir toliau lieka vienu didžiausių [49].

Patyčios mokykloje siejamos su daugeliu žalingų fizinių, psichikos ir socialinių veiksnių pasekmėmis visiems jose dalyvaujantiems: ir skriaudėjams, ir aukoms, ir stebintiems patyčias. Ilgalaikis emocinis smurtas žaloja sveikatą, palieka negatyvių pėdsakų asmenybės raidoje. Sukaupta nemažai faktų, įrodančių, jog patyčios siejasi su smurtiniu ir asocialiu elgesiu vėlesniame gyvenime, polinkiu į save žalojantį elgesį [52].

Todėl šiuo tyrimu siekiame išsiaiškinti moksleivių rūkymo ir alkoholio vartojimo sąsajas su priekabiavimu mokykloje ir sveikatos nusiskundimais. Vienmomentinis epidemiologinis tyrimas neleidžia nustatyti priežastinių ryšių. Todėl šio tyrimo metu galime nagrinėti žalingos elgsenos ir priekabiavimo, žalingos elgsenos ir sveikatos nusiskundimų sąsajas.

Mokslinis naujumas

Lietuvoje atlikta keletas tyrimų, nagrinėjančių žalingos elgsenos sąsajas su priekabiavimu ir sveikatos nusiskundimais. A. Zaborskis ir I. Vareikienė analizavo patyčių sąsajas su moksleivių sveikata bei gyvensena, G. Širvinskienė ir N. Žemaitienė tyrė mokinių požiūrį į patyčias ir tyčiojantis atliekamus vaidmenis. I. Lenčiauskienė analizavo paauglių rūkymo, alkoholinių gėrimų ir narkotinių medžiagų vartojimo ryšį su individo, mokyklos ir šalies lygmens veiksniais. Mūsų tyrimas įgalins atskleisti sveikatos nusiskundimų paplitimo skirtumus tarp žalingą elgseną propaguojančių ir nepropaguojančių moksleivių, atsižvelgiant į galimą šeimoje patiriamo smurto įtaką sveikatai. Taip pat atskleis ž alingos elgsenos paplitimo skirtumus tarp priekabiavimą patyrusių, priekabiautojų, įsitraukusių į abipusį priekabiavimą (patiria priekabiavimą ir patys priekabiauja).

Praktinė reikšmė

Tyrimo rezultatai atskleis žalingos elgsenos sąsajas su sveikatos nusiskundimais ir priekabiavimu vienoje iš Kauno mokyklų. Su tyrimo rezultatais bus supaž indinami patys moksleiviai, jų tėveliai, pedagogai. Mokyklos vadovybė pasirengusi vykdyti priekabiavimo prevencijos programą savo mokykloje.

2. DARBO TIKSLAS IR UŽ DAVINIAI

Darbo tikslas – ištirti moksleivių žalingos elgsenos sąsajas su sveikatos nusiskundimais ir priekabiavimu mokykloje.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti Kauno mokykloje moksleivių žalingos elgsenos paplitimą. 2. Įvertinti moksleivių žalingos elgsenos sąsajas su sveikatos nusiskundimais. 3. Nustatyti Kauno mokykloje moksleivių priekabiavimo paplitimą.

3. LITERATŪROS APŽ VALGA

Žalingų įpročių problema būdinga visam pasauliui. Net turtingiausios pasaulio šalys, galinčios skirti daug lėšų jų profilaktikai, negali išvengti vaikų ir jaunimo priklausomybių. Reikia pripažinti, kad visiškai išvengti priklausomybių nepavyks. Visuomet atsiras rūkančių, vartojančių alkoholį ar vartojančių nelegalias narkotines medžiagas. Tačiau ribos turi būti. Priešingu atveju toks nekontroliuojamas žalingų įpročių plitimas neišvengiamai gresia genofondo išsigimimu, rimtomis sveikatos problemomis, jaunų žmonių mirtimis ir daugeliu kitų problemų [1].

Vis dažniau pastebime, kad jaunimą supa žalingi įpročiai. Tokie kaip alkoholis, rūkymas, narkotikai. Žalingas įprotis ilgainiui virsta priklausomybe.

Paaugliai perima daugelį juos supančių suaugusiųjų elgesio modelių bei nuostatų. Todėl asmenybės tapatumo formavimosi metu jauni žmonės dažnai imituoja suaugusiųjų elgseną ir nuostatas. Jie mato suaugusiuosius vartojant legalias ir nelegalias psichoaktyviąsias medžiagas, aplinkybes, kuriomis tokios medžiagos yra vartojamos, bei poveikį, kurį sukelia šių medžiagų vartojimas. Tėvai, kiti suaugusieji, bendraamžiai, televizijos bei sporto žvaigždės – visi šie žmonės gali būti jaunimo eksperimentavimo ar nuolatinio vartojimo modeliai [2].

Paauglystė – laikotarpis, kai jauni žmonės stengiasi tapti nepriklausomi. Tai amžius, kuris dėl ypatingų pereinamojo laikotarpio charakteristikų, turi tam tikros rizikos [3]. Tuo laikotarpiu atsirandantys rizikos veiksniai lengvai sukelia elgsenos pokyčių, kurie vėliau išauga į fizinę ar psichologinę priklausomybę.

Asmens priklausomybę sukeliančių medžiagų pabandoma dar vaikystėje, o vartojimo dažnumas nuosekliai auga visu mokymosi mokykloje laikotarpiu ir vyresnėse klasėse pasiekia populiacijos vartojimo lygį. Šie dėsningumai nustatyti Lietuvoje medicininės psichologijos ir sociologinių tyrimų laboratorijoje dar 1980 metais, pakartoti vykdant Nacionalinę moksleivių rūkymo programą [4].

Jauniems žmonėms alkoholis ir kitos psichoaktyvios medžiagos gali pasirodyti kaip panacėja, padedanti įveikti bendravimo, psichologinio streso, savo identiteto paieškos, nerimo dėl ateities problemas. Eksperimentavimas ir savo galimybių išbandymas bei socialinės aplinkos tyrinėjimas ypač būdingi paauglių psichinio brendimo bruožai [5].

Žalingų įpročių paplitimas tarp moksleivių Lietuvoje sistemingai stebimas nuo 1994 m., kai mūsų šalis pradėjo dalyvauti tarptautiniame Pasaulio sveikatos organizacijos HBSC (Health Behaviour in School- Age Children: WHO Cross-National Survey) projekte „Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensena ir sveikata“ ir kitame tarpautiniame projekte ESPAD – Alkoholinių gėrimų ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose (European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs), Lietuva dalyvauja nuo 1995 metų. Abiejų šių tyrimų duomenys leidžia įžvelgti bendros jaunimo žalingų įpročių situacijos pokyčius.

3. 1. 1. Alkoholio vartojimo paplitimas

Alkoholinių gėrimų vartojimas yra tapęs neatskiriama daugelio pasaulio tautų papročių dalimi, dažnai palankiai arba nuolaidžiai vertinama ir liaudies folklore [4]. Alkoholis yra labiausiai paplitęs narkotikas. Gerti pradedama nuo mažų dienų. Suaugusiam nekenksminga dozė gali būti labai pavojinga vaiko sveikatai ir jo fiziniam bei dvasiniam vystymuisi. Alkoholiniai gėrimai jaunimo susibūrimuose labai populiarūs, dažnai be jų nebemokama bendrauti [2].

Per ESPAD tyrimų laikotarpį (1995-2007 m.) Lietuvoje nuolat mažėjo moksleivių, kurie buvo vartoję alkoholį vos keletą kartų, ir daugėjo moksleivių, kurie vartojo alkoholį keliolika ir daugiau kartų, alkoholinių gėrimų vartojimas per visą gyvenimą 40 ir daugiau atvejų skaičius 1995-2007 m. išaugo beveik 2,5 karto (nuo 12,0 iki 29,4 proc.). Paauglystėje tai jau pavojinga elgsena ir gresia priklausomybės išsivystymu. Daž niausia vartojantieji alkoholį berniukai vartojo alų: per paskutines 30 dienų alų bent kartą ar du vartojo 61 proc., o mergaitės per tą patį laiką daugiausiai vartojo sidrą - 66 proc.; stiprius gėrimus – 36 proc. berniukų ir 28 proc. mergaičių [6]. Padidėjo mergaičių 10 ir daugiau kartų buvo vartojusių alkoholio per paskutines 30 dienų 7 kartus (1 lentelė) [7].

1 lentelė. Alkoholinių gėrimų vartojimo dažnis ir skirtumai pagal lytį [7]

Alkoholio vartojimas Per paskutinius 12 mėn. 20 ir daugiau

kartų (proc.)

Per paskutines 30d. 10 ir daugiau kartų (proc.)

Tyrimas

Berniukai Mergaitės Iš viso Berniukai Mergaitės Iš viso

ESPAD 95 8 5 7 3 1 2

ESPAD 99 20 11 16 10 5 7

ESPAD 03 29 17 23 13 5 9

Lietuvoje praktiškai neliko vaikų, kurie būdami 15-16 m. dar nevartotų alkoholio. Besaikis gėrimas ( kai geriama iš eilės 5 ir daugiau alaus butelių ar stipraus gėrimo taurelių) irgi gana paplitęs – per paskutines 30 dienų 1995 m. taip gėrė 38 proc.moksleivių, o 2007 m. 42 proc. [6].

Atlikti tyrimai parodė, kad jaunėja pradedančiųjų vartoti alkoholinius gėrimus amž ius [ 8, 9, 10]. 2006 metų HBSC tyrimas parodė, kad 40 proc. berniukų ir 34 proc. mergaičių, bent kartą buvusių girtų, nurodė, kad pirmą kartą pasigėrė būdami 11 metų. Jaunėja ne tik alkoholio vartotojų amžius, bet didėja ir alkoholinių gėrimų vartojimo intensyvumas. Šiuos faktus patvirtina ir vaikų, gydytų dėl apsinuodijimo alkoholiu statistika. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis 7-14 metų amžiaus vaikų gydytų dėl alkoholinės intoksikacijos skaičius nuo 2001 m. iki 2006 m. išaugo net 14 kartų [11].

Taip pat HBSC tyrimo duomenys, kaip ir ESPAD patvirtina, kad sparčiai padidėjo mergaičių vartojančių alkoholinius gėrimus dalis, 2002 m. 6,5 proc., o 2006 m. 10 proc. mergaičių atsakė, kad reguliariai (bent kartą per savaitę) vartoja alkoholinius gėrimus [9]. Taip pat didėja mergaičių, apsvaigusių nuo alkoholio 2-3 ir daugiau kartų, skaičius 1994-2006m. nuo 19,6 iki 22,3 proc. ( p<0,001). Ypač sparčiai augo skaičius penkiolikmečių mergaičių, mėgstančių svaigintis alkoholiu. Nuo 1994 iki 2006 m. šios grupės mergaičių procentas padidėjo tris kartus (nuo 16,5 iki 50,3 proc.) ir pastaraisiais metais šis rodiklis beveik pasiekė bendraamžių berniukų analogišką procentą [10].

Daugelyje pasaulio šalių berniukai alkoholinius gėrimus vartoja dažniau nei mergaitės [10]. Pastebėta, kad vaikinai, lyginant su merginomis, suvartoja didesnį alkoholinių gėrimų kiekį, o dėl agresyvios rinkodaros politikos ir vis jaunėjančio vartojančiųjų amžiaus vaikinų ir merginų alkoholinių gėrimų vartojimo įpročių skirtumai ženkliai sumažėjo daugelyje šalių [12]. Mergaičių alkoholio vartojimo pokyčiai itin akivaizdūs Centrinėje ir Rytų Europoje, t. y. tuose regionuose, kuriuose vyko reikšmingi ekonominiai pokyčiai ir pradėta agresyvi alkoholio rinkodara [12, 13]. Tai patvirtina literatūros teiginius, kad mergaitės paauglės socializacijos procese vartoja alkoholinius gėrimus kaip mediatorių, padedantį lygiaverčiai bendrauti su berniukais [5].

Plintantis jaunimo potraukis vartoti alkoholį tampa vis aktualesne problema neatsitiktinai. Valstybė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų kontroliuoti alkoholio vartojimą, grubiai ignoruojamos valstybinės alkoholio kontrolės programos bei alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos. Alkoholio pramonė dalyvauja beveik visuose valstybėje vykstančiuose renginiuose kaip pagrindinė rėmėja [14]. Alkoholio rinkos sistema orientuota į paauglišką visuomenę. Galime teigti, kad norima užsiauginti vartotojišką kartą nuo mažens. Puikiai

žinoma, jog vaikai mokosi stebėdami suaugusiųjų elgesį. Tačiau nėra vykdoma alkoholio vartojimo profilaktika, nes parduotuvėse iki šiol apstu “vaikiško nealkoholinio šampano”. Kuris leidžia susikurti suaugusiojo žmogaus įvaizdį ir sėja mintis apie alkoholio vartojimą.

Amerikos mokslininkas David Lewis teigia, kad paaugliai, kurie pradeda vartoti alkoholį iki 15 metų, turi 2 kartus didesnę tikimybę tapti priklausomi nuo alkoholio, nei tie kurie pradeda vartoti nuo 21 metų [15].

Alkoholio paplitimas užsienio valstybėse

Pateiktoje 2006 metų Europos komisijai atskaitoje yra įvardijama, kad beveik visi 15-16 metų amžiaus moksleiviai (>90 proc.) jau yra gėrę alkoholio. Vidutinis alkoholio vartojimo pradžios amžius yra 12½ metų, o pirmą kartą prisigeriama 14 metų amžiaus. 15-16 metų amžiaus paauglių tarpe vidutinis per vieną kartą išgeriamo alkoholio kiekis viršija 60 g alkoholio. Pietų Europoje šis skaičius siekia 40 g. Daugiau kaip 1 iš 8 (13 proc.) 15-16 metų amžiaus paauglių per savo gyvenimą buvo prisigėrę daugiau kaip 20 kartų. Daugiau kaip 1 iš 6 (18 proc.) per pastarąjį mėnesį tris arba daugiau kartų yra “gėrę daug” (5 ir daugiau taurių per vieną kartą) [12].

Lyginant HBSC (2006) tyrimo duomenis, visose šalyse buvusių du ir daugiau kartų apsvaigusių nuo alkoholio mergaičių procentas buvo mažesnis nei berniukų ir kito nuo 4,8 proc. (Izraelyje) iki 24,0 proc. (Anglijoje). Berniukų grupėje šis rodiklis buvo mažiausias JAV (8,9 proc.), o didž iausias – Estijoje (29,3 proc.). Palyginus Lietuvos ir kitų šalių analogiškus duomenis, paaiškėjo, kad nevienkartinio svaiginimosi alkoholiu paplitimas tarp mūsų šalies moksleivių yra vienas didžiausių (tarp berniukų – 29,0 proc., tarp mergaičių – 22,1 proc.). Ir berniukai, ir mergaitės, sugrupavus šalis pagal rodiklio didėjimą, užėmė 36 (priešpaskutinę) vietą. Už lietuvaičius dažniau alkoholiu svaiginosi tik Estijos berniukai bei Anglijos mergaitės [10].

ESPAD 2007 metų tyrimo duomenimis alkoholio vartojimo rodikliai neigiamiausi yra Austrijoje, Čekijoje, iš dalies Danijoje, Anglijoje ir Vokietijoje. Mažiausiai vartoja alkoholio Armėnijos mokiniai. Kipre, Graikijoje, Islandijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje rodikliai taip pat yra mažesni už vidutinį šalių rodiklį. Lietuvos situacija pagal kai kuriuos parametrus geresnė nei kaimyninėse šalyse, tačiau apskritai iš Rytų Europos valstybių neišsiskiriame [7].

3. 1. 2. Rūkymo paplitimas

Pastaraisiais metais stebimas kitas pasaulinis fenomenas – ankstyva rūkymo pradžia. Lietuvos paaugliai taip pat anksti pradeda rūkyti, o rūkymo įprotis labai paplitęs [16].

HBSC tyrimo duomenimis 1994-2002 m. laikotarpiu rūkymo paplitimas sparčiai augo tarp berniukų (nuo 11,3 proc. iki 23,6 proc.), tačiau 2006 m. reikšmingai sumažėjo iki 17,4 proc. Mergaičių rūkymo paplitimo rodikliai keitėsi panašiai kaip ir berniukų: 1994–2002 laikotarpiu padidėjo nuo 3,6proc. iki 14,6 proc. ir 2006 m. sumažėjo iki 12,4 proc. [17].

ESPAD tyrimo duomenimis bandžiusių ilgiau ar trumpiau rūkyti mokinių skaičius šalies mokyklose nuo 1995, 1999, 2003 metų laikotarpį pastoviai augo. Atitinkamai berniukų tarpe: 79 proc., 85 proc., 87 proc; mergaičių tarpe: 53 proc., 68 proc.,73 proc. 2007 metų ESPAD tyrimo duomenimis berniukų ir mergaičių bandžiusių ilgiau ar trumpiau rūkyti procentas sumažėjo, berniukų tarpe iki 76 proc., mergaičių iki 66 proc. [6].

Tabako gaminių paplitimą mokinių populiacijoje tiksliau nusako rūkymo dažnis per gyvenimą ir rūkymas per paskutines 30 dienų. Nuo 1995 iki 2003 metų stebimas rūkymo dažnio augimas abiejų lyčių tarpe, o 2007 metų tyrimo duomenimis rūkymo dažnis sumažėjo berniukų ir mergaičių tarpe (2 lentelė).

2 lentelė. Rūkymo dažnis per gyvenimą ir per paskutines 30 dienų [6]

Tyrimas 40 ir daugiau kartų per gyvenimą (proc.)

Rūkymas per paskutines 30 dienų (proc.)

Berniukai Mergaitės Iš viso Berniukai Mergaitės Iš viso

ESPAD 95 29 12 20 34 18 25

ESPAD 99 46 23 34 49 30 40

ESPAD 03 49 28 39 49 33 41

ESPAD 07 31 21 26 39 29 34

Tikėtina, kad pastarųjų metų rūkymo paplitimo pokytis yra susijęs tabako kontrolės sugriežtinimu šalyje. Tačiau nežiūrint šių pozityvių pokyčių pastaraisiais metais, Lietuvoje rūkymo paplitimas išlieka didelis ir mūsų šalis patenka tarp tų šalių, kuriose mokinių rūkymas yra dažnas.

Moksleivių rūkymas yra labai paplitęs Europos šalyse. Tačiau rūkymo paplitimas bei abiejų lyčių moksleivių rūkymo įpročiai gana smarkiai skiriasi įvairiose šalyse.

2007 m. ESPAD rodo, kad moksleiviai pabando rūkyti cigaretes 13 metų amžiaus ar jaunesni, tačiau žymiai skiriasi šalyse, nuo apytiksliai 58 % Čekijoje, Estijoje ir Latvijoje iki apytiksliai 15 % Armėnijoje, Graikijoje ir Jungtinėse Valstijose (ne ESPAD šalis) [7].

Tabako vartojimo, bent kartą gyvenime, paplitimo normos svyruoja nuo 24 % iki 80 %. Aukščiausias tabako vartojimo, bent kartą gyvenime paplitimas yra surastas Latvijoje 80 %, Čekija 78 %, Austrija 75 % ir Estija 75 %. Ž emiausi paplitimo skaičiai, Armėnijoje 24 %, Islandijoje ir Jungtinėse Valstijose apytiksliai 36 % (Jungtinės Valstijos nėra ESPAD šalis). Lietuvoje bent kartą gyvenime rūkė 71 proc. moksleivių [7].

Vidutiniškai, 29 % moksleivių 2007 metais ESPAD šalyse rūkė per paskutines 30 dienų. Aukščiausias procentinis dydis moksleivių, rūkiusių per paskutines 30 dienų yra rastas Austrijoje (45 %), Čekijoje, Latvijoje ir Bulgarijoje panašiai apie 40 %. Mažiausias rūkiusių moksleivių skaičius, per paskutines 30 dienų Norvegijoje 20 proc., Portugalijoje, Islandijoje ir Armėnijoje. Tik 7 % Armėnijos moksleivių rūkė per praėjusias 30 dienų. Dagiausia rūkančių berniukų yra Latvijoje, Austrijoje ir Rusijoje (apie 42 %), mergaičių Austrijoje, Čekijoje ir Bulgarijoje (apie 46 %). Įdomu tai, kad mergaitės pasisakė dažniau rūkiusios per paskutines 30 dienų negu berniukai, daugumoje šalių. Geografinė struktūra nėra visiškai aiški, bet moksleiviai centrinėse ir Rytų Europos šalyse dažniau rūkė per paskutines 30 dienų [7].

3. 1. 3. Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo prielaidos ir rizikos veiksniai Iš priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo priežasčių, neįmanoma išskirti kurios nors vienos. Šių medžiagų vartojimą lemia daugybė įvairių priežasčių – biologinės, socialinės, psichologinės priežastys bei asmenybės ypatybės. Taip pat asmens, šeimos ir socialinės aplinkos veiksniai – bendraamžiai, mokykla, kaimynai, tai pat visuomenės papročiai ir kultūra, nekontroliuojamas alkoholinių gėrimų ir tabako prieinamumas. Minėtos priežastys nebūtinai sąlygoja priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą, tačiau asmenys, kuriuos veikia šie rizikos veiksniai, dažniau linkę šias medžiagas vartoti. Remiantis moksline literatūra, alkoholinių gėrimų ir tabako vartojimo priežastis galima suskirstyti į tris grupes. Pirmoji grupė – biologinės priežastys; antroji – socialinės priežastys; trečioji – asmens ypatybės ir aplinkos veiksniai.

1. Biologiniai veiksniai

Vieningos nuomonės apie biologines svaigalų vartojimo priežastis nėra, tačiau šioje srityje atlikta daug tyrimų [2]. Mokslininkai teigia, kad ankstyvo alkoholinių gėrimų vartojimo rizika susijusi su organizme vykstančiais fiziologiniais procesais, tokiais kaip alkoholio metabolizmas, endokrininės ir nervų sistemos funkcijų vystymasis. Organizmo jautrumas alkoholiui susijęs su monoamino oksidazės aktyvumu. Polinkį vartoti alkoholinius

gėrimus paaiškina dvynių tyrimai. Monozigotiniams dvyniams alkoholinių gėrimų priklausomumo išsivystymo galimybė yra daugiau kaip du kartus didesnė negu dizigotiniams. Genetikos tyrimai duoda pagrindo teigti, jog vaikų alkoholizmui 40–60 proc. įtakos turi biologiniai tėvai [18].

Teigiama, kad kai kurie žmonės iš prigimties yra jautresni ir pažeidžiamesni, todėl emocinei įtampai sumažinti ieško įvairių būdų. Kartais jie griebiasi lengviausio – svaiginimosi – būdo ir pradeda vartoti alkoholį ar kitus narkotikus [2]. Vaikai, gimę šeimose, kuriose buvo alkoholikų, gali paveldėti psichologinį polinkį į priklausomybę, tyrimų duomenimis 30 proc. vaikų iš alkoholikų šeimų tampa alkoholikais [2, 18].

Mokslininkas D. I. Boomsma su kolegomis atlikęs tyrimą su 1600 olandų dvynių porų patvirtino teiginį, kad rūkymą įtakoja genetiniai faktoriai – 31 proc. [19].

Kaip teigia S. Schinke ir T. Schwinn mergaitės yra imliausios paauglystės laikotarpyje išmokti ž alingų įpročių. Tyrimas, kuris buvo atliktas JAV Niujorko mieste, parodė, kad daugiau nei vienas penktadalis tirtų aštuntos klasės mergaičių vartojo alkoholį per pastarąjį mėnesį, be to tarp jų daug sparčiau nei tarp aštuntokų berniukų didėja marihuanos vartojimas. Ir svarbiausia, yra labiau linkę reguliariai rūkyti cigaretes. Autorių teigimu, įvairios prevencinės programos skirtingai veikia berniukus ir mergaites: tam tikrų prevencijų pagalba gaunama geresni rezultatai tarp mergaičių, tuo tarpu naudojant nespecifines prevencijas – tarp mergaičių daug prastesni rezultatai nei tarp berniukų. Galima daryti prielaidą, kad asmenybiniai paauglių skirtumai, turima omenyje lyčių skirtumus, reikalauja skirtingų ne tik požiūrių į pačius paauglius, bet ir skirtingų prevencijų, t.y. orientuotų ar akcentuotų skirtinguose veiksniuose [19].

2. Socialiniai veiksniai

Valstybinė alkoholio ir tabako politika

Globalios alkoholinių gėrimų vartojimo pasekmės skatina valstybes teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis įgyvendinti alkoholinių gėrimų kontrolės politikos principus. Pasaulio praktikoje alkoholinių gėrimų vartojimas mažinamas mokesčiais. Nustatyti ryšiai tarp alkoholinių gėrimų vartojimo ir kainų. Padidinus kainą 1 proc., alaus paklausa sumažėja 0,3 proc., vyno – 1 proc., degtinės – 1,5 proc. [18]. Alkoholio mokesčiai daro ypač didelę įtaką jauniems žmonėms ir visose šalyse padeda sumažinti alkoholio vartojimo daromą žalą. Jei alkoholio mokesčių pagalba penkiolikoje senųjų ES narių alkoholio kaina būtų pakelta 10%, per ateinančius metus būtų išvengta daugiau kaip 9,000 mirčių ir būtų surinkta maždaug 13 milijardų eurų papildomo akcizinio mokesčio [12]. Fa Sloan su kolegomis tvirtina, kad 10

proc. pakėlus alkoholinių gėrimų kainą, piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais sumažėja 8 proc. [18].

Ž inomos Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio banko rekomendacijos didinti tabako gaminių mokesčius ir esami neginčijami įrodymai, kad kainos labai veiksmingai gali sumažinti vaikų rūkymą, tačiau tokia kainų politika Lietuvoje ignoruojama [1].

Alkoholinių gėrimų pardavimo, reklamos, amžiaus, perkant gėrimus apribojimai, yra efektyvios priemonės ribojant jo vartojimą tarp jaunimo. Nustatyta, jog alkoholinių gėrimų pardavimo amžiaus apribojimų ir mokesčių didinimas proporcingas jo vartojimo mažėjimui [18]. Alkoholinių gėrimų kainodaros efektyvumas, mažinant bendrą alkoholinių gėrimų vartojimą, yra maždaug dviem kartais didesnis už sveikatos mokymą [19].

Prieinamumas

Lengvai įsigyjamas alkoholis ir tabakas teikia galimybę dažniau juos vartoti. Alkoholinių gėrimų prieinamumą sąlygoja įstatymai ir visuomenės normos, tačiau ši aplinkybė nagrinėjama ir kaip atskiras alkoholinių gėrimų vartojimą skatinantis veiksnys. Nepakankamai griežta alkoholinių gėrimų prieinamumo kontrolė ir vis gausėjanti pasiūla lemia žymiai didesnį jų suvartojimą [18].

Lietuvos sveikatos programoje bei Valstybės alkoholio kontrolės programoje buvo numatytas tikslas – iki 2010 metų sumažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą 25 proc. [20, 21]. Šias nuostatas turėjo įtvirtinti ir Alkoholio kontrolės įstatymas, kuriame buvo įvardyti pagrindiniai valstybės alkoholio kontrolės politikos principai, tarp kurių ir alkoholinių gėrimų prieinamumo maž inimas [22]. Deja, statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje kaip ir daugelyje Europos šalių bendrasis grynojo alkoholio kiekis, tenkantis vienam gyventojui, viršija 10 litrų per metus [12]. Tai tik patvirtina, kad deklaruojamos, bet realiai neįgyvendinamos priemonės negali duoti laukiamų rezultatų [10].

E. R. Weitzman ir kiti nustatė, kad rizika vartoti alkoholinius gėrimus jaunimui padidėja nuo 4,76 iki 6,50 karto, jei jis lengvai įsigyjamas [18].

Ekonominiai veiksniai

F. J. Elgar su kolegomis nustatė, kad moksleivių alkoholinių gėrimų vartojimas priklauso nuo šalies gyventojų socialinių ir ekonominių galimybių bei jų netolygumo. Šio tyrimo duomenimis, turtingų šeimų 11 ir 13 metų paaugliai lyginti su neturtingų šeimų bendraamžiais, atitinkamai 82 ir 123 proc. dažniau linkę reguliariai (5–6 kartus per savaitę) gerti alkoholinius gėrimus. Minėto amžiaus paaugliai taip pat dažniau buvo apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų. Tokia tendencija sietina su didėjančiomis tėvų pajamomis ir daugiau

vaikams duodamų kišenpinigių [23]. Suomijos mokslininkai patvirtino, jog pastovūs išgėrinėjimai būdingi tiems keturiolikamečiams, kurie gauna daugiau kišenpinigių . Jaunimo alkoholinių gėrimų vartojimo rizika taip pat priklauso nuo tėvų išsimokslinimo ir profesijos. M. Droomers ir kiti nustatė, jog paaugliai, kurių tėvai yra žemesnio išsimokslinimo, 2,5 karto dažniau geria alkoholinius gėrimus [18].

Reklamos bei televizijos įtaka

Demokratiškai keičiantis visuomenei, tačiau esant silpnai visuomenės kontrolei, jauni žmonės tampa komercinių struktūrų taikiniu plačiai propaguojant, reklamuojant ir pardavinėjant tabaką ir alkoholinius gėrimus. Tariamai „magiškas“ alkoholinių gėrimų vartojimo galias dažnai propaguoja žiniasklaida, o ypač meistriškai jomis manipuliuoja reklama [5]. Komerciniais tikslais teikiamos informacijos apie alkoholio gaminius kiekio ir turinio ribojimas taip pat gali turėti įtakos mažinant žalą. Reklama ypač padeda formuoti teigiamesnes nuostatas į alkoholio vartojimą jaunų žmonių tarpe.

Taip pat Lietuvoje išlieka tabako gaminių reklama parduotuvėse, o pasaulinė patirtis rodo, kad tinkamą prevencinį efektą duoda tik visiškas tabako reklamos uždraudimas [1].

M. Wakefield su kolegomis analizavo tabako kompanijos suorganizuotą prevencinę kompaniją jaunuoliams, kurios metu jie buvo skatinami rinktis nerūkyti. Autoriai išsiaiškino, kad padidinus tabako kompanijos prevencijos reklamų, skirtų tėvams, rodymo dažnumą, kyla grėsmė sumažinti antitabakinių pranešimų atgaminimą ir tokiu būdu atsiranda stipresni ketinimai ateityje rūkyti. Be to, autoriai išsiaiškino, kad tai yra tendencinga visiems mokiniams, skiriasi tik požiūris į rūkymo žalą. Pavyzdžiui, aštuntos klasės mokiniai, matę tėvams skirtus rūkymo prevencijos reklaminius klipus, pradeda labiau tikėti, kad rūkymo žala yra perdėta. Tuo tarpu tarp 10 ir 12 klasių mokinių dažniau pasireiškia mažesniu rūkymo žalos supratimu, palankesniu požiūriu į rūkymą ir didesnę tikimybę, kad mokinys rūkė per pastarąsias 30 dienų [24].

Dažnai filmuose demonstruojamas rūkymas stipriai įtakoja paauglių rūkymą ir rūkymo reikšmingą augimą. Paaugliams, kuriems, tyrimo metu, buvo rodomi filmai, kuriuose aktoriai dažniau rūko, buvo tris kartus didesnė tikimybė pradėti rūkyti, nei tiems, kurie matė mažiau rūkymo epizodų filmo metu [25].

Tokie tyrimo duomenys kelia apmąstymus bei samprotavimus, kad šiuolaikinėje visuomenėje, kai yra labai išpopuliarėjusi „pop“ kultūra ir jos atstovai yra dabartinių paauglių autoritetai, tokia įtaka gali būti milžiniško mąsto, kadangi paaugliai linkę lygiuotis į savo “dievaičius”, kitaip tariant į savo autoritetus. Tačiau yra ir kitas paaiškinimas, kodėl filmuose

matomas rūkančio aktoriaus vaizdas skatina jaunuolį rūkyti: tai būtų galima aiškinti kaip socialinį pripratimą prie tam tikro blogo įpročio ar veiksmų. Galima teigti, kad jaunuoliai, kurių ir taip asmeninis pasaulis yra jautrus permainoms bei įvairioms poveikio priemonėms, yra paveikiami pastoviai pateikiamo rūkančio žmogaus stereotipo ir tai yra įsisąmoninama kaip tam tikra norma [19].

3. Psichologiniai ir aplinkos veiksniai

Asmenybės bruožai

Mokslinėje literatūroje asmenybės bruožai įvardijami kaip ankstyvieji rizikingo elgesio veiksniai. Ilgalaikių tyrimų duomenimis, „sunkaus“ charakterio vaikai, kurie charakterizuojami kaip užsidarę, emociškai nestabilūs, lėtos adaptacijos, paauglystės laikotarpiu dažniau reguliariai vartoja alkoholinius gėrimus, narkotikus, rūko [18].

M. Novak ir kt. mokslininkų tyrimo duomenys taip pat parodė, kad nepopuliarumas yra viena iš ankstyvo rūkymo priežasčių [19].

L. Hechman su kolegomis, atlikę 10 metų trukmės kohortinį tyrimą, nustatė, kad hiperaktyvumas vaikystėje didina alkoholinių gėrimų vartojimo riziką [18].

Šeimos įtaka

Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo priežasčių reikia ieškoti šeimoje, vaikų auklėjime. Šeima labai svarbi vaiko raidai. Šeima gali įtakoti vaiką, bei kurioje vaikas gali išmokti arba įgyti tam tiktas elgesines normas. Sutrikęs šeimos narių bendravimas, nepakankama tėvų kontrolė, nuolatiniai konfliktai, ilgalaikė šeimos dezorganizacija dėl tėvo ar motinos mirties, skyrybų – tai tik keletas veiksnių, didinančių vaikų alkoholinių gėrimų vartojimo riziką [18]. Vaikas augo nepilnoje šeimoje arba vedusiu dar kartą, tris kartus dažniau linkę vartoti alkoholinius gėrimus [2,18]. Mokslinių tyrimų duomenimis, šeimose, kuriose yra vartojama ir daž nai vartojamas alkoholis, vaikai dažniau linkę piktnaudžiauti alkoholiu, nes seka tėvų pavyzdžiu [18, 26].

J. B. Bricker su kolegomis atliktas tyrimas parodė, kad 37 proc. rūkančių dvyliktos klasės mokinių turi abu dabar rūkančius tėvus, 26 proc. rūkančių mokinių gyvena su tėvais, kurie metė rūkyti, ir 14 proc. rūkančių, kurių tėvai niekada nerūkė. Tyrimas atskleidė, kad vaikų rūkymas nepriklauso nuo to, kuris tėvas rūko, svarbiausia pats rūkymo šeimoje faktas. Tačiau yra gana didelis skirtumas tarp rūkančių mokinių (19– 21 proc.), kurių vienas iš tėvų metė rūkyti, o kitas niekada nerūkė, palyginus su rūkančiais mokiniais (27–31 proc.), kurių vienas tėvas rūko, o kitas tėvas nerūkė niekada. Tai galima daryti išvadas, kad rūkančių tėvų vaikai išmoksta tam tikro socialinio elgesio, t.y. elgesinio stereotipo, ir net jei tėvai metė rūkyti gana jaunam vaiko amžiuje vis tiek jau yra išmokimo tikimybė. Tačiau verta atkreipti

dėmesį į tai, kad tėvų metimas rūkyti turi mažesnę tikimybę, kad vaikas pradės rūkyti, nei tuo atveju, kai rūko pastoviai vienas tėvas. Mažiausia tikimybė rūkyti ir tapti priklausomiems nuo tabako gaminių yra ta mokinių grupei, kuri gyvena su nerūkančiais tėvais [19].

Netinkamas auklėjimas šeimoje taip pat gali turėti įtakos priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimui. Tai gali būti per didelė tėvų kontrolė, kai stebimas kiekvienas vaiko žingsnis, netinkamai vertinami, menkinami vaiko sugebėjimai, namuose yra per griežta tvarka; tėvų jausmų šaltumas, tolerancijos stoka, vaiko gebėjimų menkinimas [2]. A. Fletcher ir B. Jefferies duomenimis, vaikų alkoholinių gėrimų vartojimą didina tėvų autoritarinis auklėjimo būdas [27].

A. Zaborskio su kolegomis atliktas tyrimas rodo, kad paauglių, augančių be tikrojo tėvo arba motinos, rūkymo galimybė yra 1,5 karto didesnė už paauglių, augančių su abiem tėvais [28].

A. Garmienės ir kt. autorių atliktas tyrimas parodė, kad moksleiviai, kurie dažniau pykstasi su tėvais, yra labiau linkę vartoti priklausomybę sukeliančias medžiagas: jie dažniau pabando rūkyti, paragauja alkoholinių gėrimų. Dažniau konfliktuojančių su tėvais berniukų galimybė pabandyti rūkyti, berniukų ir mergaičių galimybė pabandyti gerti alkoholinių gėrimų buvo daugiau nei du kartus didesnė, palyginti su vaikais, darniai bendraujančiais su tėvais [29].

Tėvai leidžia vaikams ragauti svaigalus namuose. Tyrimai rodo, kad jaunuoliai, kuriems vaikystėje tėvai neleido gerti, kur kas rečiau vartoja alkoholinius gėrimus, o 65% tokių vaikų iš viso negeria. Jei tėvai leido vaikams ragauti iš savo taurelių, negeriančių paauglių skaičius sumažėja iki 34%. Jei tėvai leido kartais paragauti, visai negeriančių sumažėja iki 12%, o tie vaikai, kuriems tėvai dažnai leido ragauti alkoholinių gėrimų, užaugę visi juos vartojo. Ankstyvas alkoholio ir kitų narkotikų išmėginimas bei piktnaudžiavimas greičiau sukelia fizinę ir psichinę priklausomybę [2].

Bendraamžių – draugų įtaka

Paauglių noras būti pripažintiems yra labai stiprus veiksnys. Paauglystėje didžiausią įtaką turi bendraamžiai, labai stiprus bendrumo jausmas. Narkotinės medžiagos daž nai vartojamos siekiant neatsilikti ir būti pripažintam bendraamžių, kartu praleisti laiką [2]. F. Li su kolegomis tyrimų išvadose nurodoma, kad alkoholinius gėrimus vartojantys paaugliai turi didesnę įtaką jaunesniems (14–15-mečiams) negu vyresniems (16–18-mečiams) bendraamžiams [30]. Mažesni šansai pradėti rūkyti yra tiems jaunuoliams, kurie teigia, kad nei vienas arba tik keletas jų draugų rūko, nei tiems, kurie teigia, kad daugiau nei pusė bendraamžių, su kuriais bendrauja, rūko [19]. Tai tik dar kartą įrodo, kad žalingų įpročių

vartojimas yra socialiniu būdu išmokstamas veiksmas ir daugumai įtaką daro rūkantys ir alkoholį vartojantys draugai.

Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojama norint pamiršti problemas, užuot jas išsprendus

Daž nai paaugliai geria ar vartoja narkotikus tam, kad užmirštų savo problemas: konfliktus su draugais, mokytojais, stresines situacijas šeimoje, nerimo jausmą. Jie nesugeba susitvarkyti su savo išgyvenimais, vidinėmis problemomis [2]. J. Bielskutės ir A. Zaborskio tyrimo išvadose pagrindinės priežastys, paskatinusios vartoti alkoholius gėrimus - noras atsipalaiduoti, noras pasijuti laimingesniam, noras užmiršti problemas, neturėjimas ką veikti.

Taip pat autorių buvo daugiaveiksmės statistinės analizės metodu nustatyta, jog alkoholinių gėrimų vartojimas statistiškai reikšmingai siejosi su rūkymu ir teigiamu požiūriu į narkotines medžiagas bei jas vartojančius asmenis. Autorių gauti duomenys rodo, jog daugelis socialinių paauglių gyvensenos bei požiūrio į narkotikus veiksnių statistiškai reikšmingai didina galimybę, jog paauglys per pastarąjį mėnesį būtų vartojęs alkoholinių gėrimų. Šių veiksnių poveikis vaikinams ir merginoms pasireiškė beveik vienodai [8].

3. 1. 4. Žalingų įpročių pasekmės sveikatai

Šiandien dominuojantys neigiami socialiniai, elgsenos ir aplinkos veiksniai ž aloja jauno žmogaus sveikatą, ilgainiui sukeldami nepageidaujamų pasekmių – lėtines neinfekcines ligas. Veikdami šių veiksnių jauni žmonės gali greit pasiduoti alkoholio ar tabako priklausomybei.

Alkoholinių gėrimų vartojimas paaugliams yra pavojingesnis nei suaugusiems. Nemokėdami įvertinti rizikos, apsvaigę paaugliai dažniau patiria sveikatos problemų. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad kuo anksčiau pradedamas vartoti alkoholis, tuo didesnė rizika, kad atsiras priklausomybė nuo alkoholio [10].

Paaugliai ir jaunimas kur kas greičiau nei suaugusieji pripranta prie alkoholio. Psichinė priklausomybė nuo alkoholio gali atsirasti 1–2 mėnesius intensyviai vartojus alkoholį, fizinė priklausomybė – 3 mėnesius. Mergaitės prie alkoholio pripranta greičiau nei berniukai. Suprantama, gali būti išimčių [2].

Moksleiviai dažnai vartojantys alkoholį patiria įvairių socialinių, sveikatos problemų, taip pat alkoholio vartojimas kenkia moksleivių akademiniams pasiekimams.

Moksliniai tyrimai parodė, kad alkoholinius gėrimus vartojantys berniukai turi didesnę galimybę patirti traumas, mergaitės vartojančios alkoholį, dažniau linkusios į

savižudiškas mintis ir savižudybės bandymus [4, 31, 32]. Alkoholį vartojantiems moksleiviams pasireiškia baimė, nerimas, psichozė, blogėja atmintis, sumenkėja intelektas [2]. Taip pat yra nustatyta, kad moksleiviai, dažniau naudojantys alkoholį ir tabaką blogiau vertina savo sveikatą [33].

Tabako vartojimas moksleiviams sukelia galvos skausmus, blogą nuotaiką, irzlumą, pykčio protrūkius, nerimastingumą [2]. Taip pat rūkantys paaugliai dažniau, nei niekada nerūkę linkę į savižudiškas mintis ir į savižudiškus bandymus [4].

Alkoholio ir tabako vartojimas paauglystėje turi didelę tikimybę peraugti į priklausomybę, kuri gali sukelti ne tik įvairių lėtinių ligų, bet turėti įtakos ateinančioms kartoms.

3.2. Priekabiavimo samprata

Šiandien tarptautiniu lygmeniu dažniausiai vartojama angliška sąvoka „bullying“ įprasminti gąsdinimą ar skaudinimą silpnesnio asmens panaudojant jėgą ar galią bei siekiant priversti jį kažką atlikti (angl. Bullying – to frighten or hurt a weaker person, to use Your strength or power to make somebody to do something) [34].

Lietuvių kalboje nėra tikslaus žodžio, išreiškiančio angliško žodžio bullying prasmę, kuris atspindėtų visą elgesio įvairovę, būdingą patyčioms. Tačiau galime aptikti daug įvairių žodžių, skirtų šiam reiškiniui įvardinti

Žodžiai apibūdinantys priekabiavimą : [Lietuvių kalbos žodynas, 2002] priekabiauti – ieškoti priekabių, kibti;

patyčios – ko nors darymas kieno apmaudui, piktumui, tyčiojimasis, juokavimas, juokai, pokštas;

už gaulioti – įžeidinėti;

skriausti – daryti skriaudą, nuoskaudą, neteisybę, engti, spausti; uiti – nuolatos barti, keikti; laikyti nieko vertu, niekinti;

niekinti – rodyti paniekà, žiūrėti iš aukšto, be pagarbos; laikyti menku, neturinčiu reikšmės dalyku;

erzinti – pajuokti, tyčiotis;

kaikinti – erzinti, pykdyti, tyčiotis; paž eminti – sumenkinti, paniekinti;

pajuoka – pajuokimas, patyčios; pajuokimo, patyčių objektas; pajuokti – ką pašiepti; kuo tyčiotis;

šaipytis – pajuokti, pašiepti;

engti – spausti, varginti, kamuoti, slopinti; kabinėtis – priekabių ieškoti, kibti prie ko;

skaudinti – teikti skausmą, daryti, kad būtų nemalonu, žeisti, užgauti.

Literatūroje galime rasti įvairiausių priekabaivimo apibrėžimų. A. Pelegrini patyčiomis vadina tikslingą, pasikartojantį bendraamžių viktimizavimą negatyviais veiksmais. J. Dawkins priekabiavimą apibrėžia kaip tikslingą, neišprovokuotą vieno ar keleto vaikų pasikartojantį piktnaudžiavimą jėgos pranašumu, siekiant sukelti skausmą ar kančią kitam vaikui. B. Doll supratimu priekabiavimas yra tokia bendraamžių tarpusavio sąveikos forma, kai stipresnis vaikas pakartotinai gąsdina, išnaudoja ar viktimizuoja silpnesnį vaiką [35]. Dažniausiai vartojamas norvegų tyrinėtojo D. Olweus pateiktas priekabiavimo apibrėžimas: tai toks elgesys, kai prieš vaiką nuolat atliekami negatyvūs veiksmai. Negatyvūs veiksmai yra apibrėžiami kaip tyčiniai sąmoningi veiksmai, kurių tikslas – įskaudinti kitą žmogų ar jam sukelti diskomfortą ir šių veiksmų pagrindas – agresyvus elgesys su kitu asmeniu. Priekabiavimas sukelia pasekmes tada, kai yra pasikartojantis reiškinys, o auka neturi galimybių savęs apginti [36].

Nors įvairių mokslininkų priekabiavimų apibrėžimas skiriasi, tačiau daugelis išryškina tokius pačius aspektus:

a) tyčinis elgesys ir tikslingumas siekiant sukelti kitam asmeniui fizinį ar emocinį skausmą;

b) vaikas, patiriantis patyčių, dažniausiai negali pats apsiginti, nes patyčių iniciatorius yra fiziškai ir psichologiškai pranašesnis;

c) pasikartojamumas; patyčiomis dažniausiai nevadinamas vienkartinis agresyvus veiksmas, o tik pasikartojantis elgesys.

Pirmuosius sistemingus mokslinius tyrimus apie priekabiavimą pradėjo Bergeno universiteto profesorius Dan Olweus, kuris yra laikomas patyčių problematikos tyrinėjimo pradininku, tarptautinės bendruomenės pripažįstamas neabejotinu šios srities ekspertu, į patyčių reiškinį gilinasi daugiau kaip 35 metus. 1970 m. jo pradėtas projektas šiandien yra žinomas ir vertinamas kaip pirmoji mokslinė patyčių problemos studija. Knygoje „Agresija mokyklose: skriaudėjai ir atpirkimo ožiai“ (angl. Aggression in the schools. Bullies and wipping boys), publikuotoje 1978 m., autorius pristato pirmųjų savo tyrimų rezultatus. Ypatingas dėmesys į patyčias Norvegijoje buvo atkreiptas 1982 m., kai trys 10–14 metų paaugliai nusižudė, kaip manoma, nebegalėdami toliau kęsti patyčių. Po šio įvykio Norvegijos

vyriausybė 1983 m. inicijavo platų moksleivių tyrimą, kurio metu apklausta beveik ketvirtadalis visos šalies moksleivių populiacijos [37].

Pasaulio sveikatos organizacija smurtą laiko svarbiausia visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje, o patyčias priskiria prie svarbiausių jaunų žmonių rizikingo elgesio formų, prisidedančių prie smurto augimo [38].

3.2.1. Priekabiavimo formos, vietos ir atliekami vaidmenys priekabiavimo procese

Priekabiavimo formos

Vaikai gali pačiais įvairiausiais būdais vieni iš kitų tyčiotis, kabinėtis, skaudinti vienas kitą. Mokslininkai tyrinėjantys patyčias taip pat skirtingai išskiria patyčių formas.

D. Olweus [37] patyčių formas pirmiausia klasifikuoja pagal tai, kaip patyčios daromos asmeniui:

Tiesioginės patyčios – daromos santykinai atviromis atakomis puolant aukas, stumdant, mušant, užgauliojant, pravardžiuojant, grasinant. Tokia patyčių forma gali būti tiek fizinė, tiek verbalinė.

Netiesioginės patyčios – socialinės izoliacijos forma, kuomet vaikas išstumiamas iš grupės, ignoruojamas, su juo nebendraujama, kurstoma neapykanta prieš vaiką.

Galima išskirti formas pagal tai, kokia agresija yra naudojama vaikui įskaudinti. A. Pellegrini ir J. Long pagal dominuojančias patyčių formas išskyrė verbalines ir rašytines patyčias, apimančias pravardžiavimą, negatyvius komentarus, gąsdinimą, bauginančius skambučius telefonu ar elektroninio pašto žinutėmis bei fizines patyčias: mušimą, stumdymą, kandžiojimąsi, spardymą, plaukų pešiojimą, svetimų daiktų gadinimą, nepagarbių gestų rodymą [39].

Šiandien patyčios tampa rafinuotesnės, įgauna vis naujas ir užmaskuotas formas, tokias kaip grasinamų žinučių mobiliuoju telefonu arba elektroniniu paštu siuntimas ar žeminamų internetinių puslapių apie patyčių auką kūrimas ir platinimas [ 40].

Patyčių formas būtų galima klasifikuoti ir pagal patyčių priežastis, nes daž nai iš vaikų yra tyčiojimąsi dėl jų kūno sudėjimo, socialinės padėties, rasės, turint negalią.

Remiantis D. Olweus, A. Pellegrini, J. Long [36, 37, 39], galima apibendrinti patyčių formų įvairovę ir pagal jų darymą asmeniui galima skirti tiesiogines ir netiesiogines patyčių formas.

 verbalines, kurios dar gali būti skiriamos į žodines (erzinimas, įžeidinėjimas, prasivardžiavimas, gąsdinimas, replikos, pašaipos dėl kūno sandaros, religijos, tautybės, negalios, išvaizdos) bei rašytines (grasinamojo pobūdžio rašymai, grasinamų žinučių SMS ar elektroniniu paštu siuntimas, grasinimai internetinių pokalbių svetainėse;

 fizines (pargriovimas, įspyrimas, spardymas, mušimas, kumščiavimas, stumdymas, daiktų, drabužių gadinimas, spjaudymas, rankos užlaužimas ir kita);

 sudėtines, apimančias ir verbalinius, ir fizinius veiksmus. Tai galėtų būti tokio elgesio pavyzdžiai: reketas, vertimas vaiką atlikti ką nors prieš savo valią.

Prie netiesioginių formų taip pat galima prisikirti verbalines (ž odiniai ir fiziniai veiksmai, tokie kaip apkalbos, šmeižtas, paskalos arba anoniminės žinutės SMS ar elektroniniu paštu skleidžiant paskalas apie patyčių auką) fizines (spąstų spendimas, išstūmimas iš grupės). Viena iš subtilių netiesioginio patyčių formų yra ignoravimas, nebendravimas. Tai socialinė izoliacija.

Mokslininkų tyrimų duomenimis berniukams dažniau būdingi fizinio, tiesioginio priekabiavimo būdai (stumdymas, mušimas ir kt.), o mergaitės dažniau naudoja ar pačios kenčia nuo netiesioginio, verbalinio priekabiavimo, apkalbų, ignoravimo [41, 42].

Lietuvos mokyklose pastebėti įvairūs patyčių būdai, tačiau dažniausiai yra verbalinis priekabiavimas (prasivardžiavimas, erzinimas, apkalbos). Tokios tendencijos atsispindi D. Valickaitės [43], R. Povilaičio [35], I. Vareikienės [44] tyrimuose.

Patyčių vietos

Patyčios gali vykti pačiose įvairiausiose vietose: ir mokyklose, ir kiemuose, ir namuose, ir visur kitur, kur vaikai susitinka ir bendrauja. Kiekybiškai daugiau patyčių vyksta mokyklose – tai yra aplinka, kurioje ilgą laiką būna daug vaikų. D. Valickaitės [43] ir I. Vareikienės [44] tyrimuose nustatyta, kad dažniausiai patyčios patiriamos klasėse, koridoriuose, mokyklos kieme ar teritorijoje. Patyčių atvejų pasitaiko taip pat ir kitose vietose: bibliotekose, sporto salėse, persirengimo kambariuose, tualetuose, rūbinėse ir kitur [45].

Atliekami vaidmenys priekabiavimo procese

Priekabiavimo situacijoje vaikų vaidmenys yra skirtingi. Pirmasis mokinių vaidmenis patyčių situacijose sudarė norvegų tyrinėtojas Dan Olweus [36].

Auka – vaikas, kuris patiria kitų vaikų patyčias.

Skriaudėjas – tai yra tam tikras lyderis, kuris dažniausiai pradeda, inicijuoja patyčias ir ieško

Aktyvus šalininkas – vaikas, kuris palaiko patyčias, prisijungia prie skriaudėjo (antrina jam),

tačiau yra nelinkęs pirmas pradėti tyčiotis.

Šalininkas – palaiko tyčiojimąsi, pritaria jam ir jame dalyvauja (tačiau ne taip aktyviai, kaip

skriaudėjas ar šalininkas).

Pasyvus šalininkas – pritaria patyčioms, tačiau aktyviai neįsitraukia.

Neutralus stebėtojas – tiktai stebi, kas vyksta. Stengiasi išlikti nuošalyje ir, jeigu jo

asmeniškai tai neliečia, stengiasi niekaip neįsivelti.

Galimas gynėjas – nepritariantis patyčioms vaikas, kuris norėtų padėti aukai, bet nieko

nedaro, greičiausiai bijodamas pats tapti patyčių objektu.

Aukos gynėjas – vaikas, kuriam nepatinka patyčios ir kuris stengiasi padėti aukai apsiginti

arba bando sustabdyti patį priekabiavimą. Tai irgi neretai yra lyderis, kuris gali išdrįsti pasipriešinti skriaudėjams.

Šie vaidmenys nėra nuolatiniai – jie gali keistis. Vaikas, vienoje situacijoje buvęs skriaudėjas, kitoje gali tapti šalininku, o kartais ir auka. Ir auka gali tapti skriaudėju ar atlikti kitą vaidmenį. Kartais į priekabiautojų vaidmenį gali įsitraukti tie mokiniai, kuriems patyčios nepatinka, tačiau jie patys bijo tapti patyčių aukomis ir tikisi, kad tyčiodamiesi iš kitų išvengs priekabių. Kiti vaikai mano, kad išvengs patyčių nesikišdami ir stengdamiesi nematyti, kaip tyčiojamasi iš kitų [46].

G. Širvinskienė su bendraautoriais atliktame tyrime išryškino būtinybę kaip atskirą rizikos grupę išskirti agresyvias aukas – mokinius, kurie ir patiria patyčias, ir patys tyčiojasi iš kitų. Atliktos apklausos duomenimis, Kauno mokyklose ši grupė sudarė 52,4 proc. visų mokinių ir buvo ženkliai didesnė nei aukų (16,9 proc.) bei skriaudėjų (17,4 proc.) grupės, taip pat didesnė nei kitose šalyse [47]. Tarptautinės moksleivių sveikatos ir elgsenos studijos HBSC duomenimis, 35 tyrime dalyvavusiose šalyse vidutiniškai 24 proc. vaikų kartu patiria patyčias ir tyčiojasi arba muša kitus [48]. Kitų autorių duomenimis, agresyvios aukos dažniausiai sudaro nuo 2 proc. iki 18 proc. mokinių, ir paprastai jų yra mažiau nei pasyvių aukų ar skriaudėjų. Daugelis autorių sutinka, kad agresyvių aukų grupė problemiškiausia iš visų į patyčias įsitraukusių mokinių. Tokių vaikų sunkiausi psichopatologijos simptomai, stipriau išreikšti savižudiški polinkiai jie atstumti beveik visų bendraamžių. Pažymima, kad tokį vaidmenį tyčiojantis atliekantys vaikai dažnai yra emocionalūs, karšto temperamento, lengvai išprovokuojami ir greitai prarandantys kontrolę [47].

3.2.2. Priekabiavimo paplitimas

Bendras priekabiavimo paplitimas

Nuo 1992 m Lietuva dalyvauja Tarptautinėje PSO tyrimų programoje „Moksleivių gyvensena ir sveikata“ (ang. Health Behavior in School – Aged Children – HBSC). Šis tyrimas analizuoja taip pat ir patyčių problemą. Atliktų tyrimų dėka galime įvertinti patyčių mastą ir paplitimą 1994, 1998, 2002, 2006 m., bei palyginti su kitų šalių analogiškais duomenimis. Iki 2002 metų, šio tyrimo duomenų palyginimas su kitų šalių analogiškais duomenimis parodė, jog Lietuva visuose trijuose 1994, 1998, 2002 m. tyrimuose pirmauja pagal patyčių dažnį mokykloje. Lietuvos moksleiviai patyčias patyrė dažniau nei jų bendraamžiai kitose šalyse. Mažiausiai patyčias patiriančių berniukų buvo Vengrijoje (5,4 proc.), Švedijoje (5,4 proc.), Čekijoje (6,8 proc.); mergaičių – Maltoje (4,1 proc.), Švedijoje (4,2 proc.), Čekijoje (5,5 proc.) [42].

Panašūs dėsningumai buvo nustatyti ir įvertinus moksleivių agresijos kitų bendraamžių atžvilgiu dažnį. Daugelyje šalių tai mažai būdinga mergaitėms, nes mergaičių, kurios dažnai tyčiojasi iš kitų, skaičius neviršija 5 proc. Nedaug priekabiautojų berniukų buvo Švedijos, Velso, Čekijos ir kitų šalių mokyklose. Deja, Lietuvos mokyklose nuo 1994 iki 2002 m. kaip rodo visų trijų tyrimų duomenys, moksleivių prisipažinusių, jog dažnai tyčiojasi iš kitų moksleivių, procentas buvo didžiausias: tarp berniukų – 41,2 proc., tarp mergaičių – 26,5 proc. [42].

Naujausio HBSC 2006 m. tyrimo išvados parodė, kad Lietuvos mokyklose vaikų, patiriančių patyčias (3 lentelė) ir besityčiojančių iš kitų (4 lentelė), nuo 1994 iki 2006 metų reikšmingai sumažėjo.

3 lentelė. Moksleivių, nurodžiusių, jog iš jų mokykloje dažnai (2–3 kartus per mėnesį arba dažniau) tyčiojosi kiti moksleiviai, procentas 1994, 1998, 2002 ir 2006 metais priklausomai nuo lyties [49]

Lytis 1994m. 1998m. 2002m. 2006m.

Berniukai 41,7 42 36,4 28,0

4 lentelė. Moksleivių, prisipažinusių, jog dažnai (2–3 kartus per mėnesį arba dažniau) patys tyčiojosi iš kitų moksleivių mokykloje, procentas 1994, 1998, 2002 ir 2006 metais

priklausomai nuo lyties [49]

Lytis 1994m. 1998m. 2002m. 2006m.

Berniukai 40,3 40,3 41,3 30,3

Mergaitės 27,9 29,1 26,5 16,6

Tačiau lyginant su kitomis šalimis, patyčių dažnis 2006 m. Lietuvos mokyklose kol kas lieka vienas didžiausių. Pagal patyčių patyrimą Lietuvos rodikliai yra pirmoje arba antroje vietoje priklausomai nuo vaikų amžiaus [17]:

11 mečių: nuo 4 proc. (Švedija) iki 33 proc. (Turkija), Lietuva 2 vietoje.

• Mergaitės: 4 proc. (Švedija, Malta) iki 30 proc. (Turkija) • Berniukai: 4 proc. (Švedija) iki 37 proc. (Turkija)

13 mečių: nuo 4 proc. (Švedija) iki 29 proc. (Lietuva), Lietuva 1 vietoje

• Mergaitės: 4 proc. (Švedija, Ispanija, Islandija) iki 30 proc (Grenlandija), Lietuva 2 vietoje. • Berniukai: 5 proc. (Švedija) iki 29 proc. (Lietuva, Graikija, Turkija, Latvija), Lietuva 1 vietoje.

15 mečių: nuo 3 proc. (Islandija, Vengrija) iki 23 proc. (Bulgarija), Lietuva 2 vietoje.

• Mergaitės: 2 proc. (Islandija, Malta) iki 21 proc. (Lietuva)

• Berniukai: 3 proc. (Vengrija, Ispanija) iki 34 proc. (Bulgarija), Lietuva 2 vietoje.

Pagal tyčiojimąsi iš kitų vaikų Lietuva užima pirmą, trečią ir penktą vietą skirtingose amžiaus grupėse [17]:

11 mečių: nuo 2 proc. (Švedija) iki 24 proc. (Grenlandija), Lietuva 5 vietoje.

• Mergaitės: 1 proc. (Norvegija, Švedija) iki 22 proc. (Grenlandija), Lietuva 4 vietoje.

• Berniukai: 3 proc. (Švedija, Čekija, Vengrija) iki 27 proc. (Grenlandija, Rumunija, Estija), Lietuva 4 vietoje.

13 mečių: nuo 2 proc. (Švedija) iki 28 proc. (Latvija), Lietuva 3 vietoje.

• Mergaitės: 1 proc. (Švedija, Norvegija, Islandija) iki 23proc. (Rumunija, Grenlandija), Lietuva 4 vietoje.

• Berniukai: 4 proc (Švedija) iki 35 proc (Latvija), Lietuva 3 vietoje.

15 mečių: nuo 3 proc. (Čekija) iki 28 proc. (Lietuva), Lietuva 1 vietoje.

• Mergaitės: 1 proc. (Islandija) iki 22 proc. (Lietuva), Lietuva 1 vietoje. • Berniukai: 5 proc. (Čekija, Velsas) iki 38 proc. (Graikija), Lietuva 3 vietoje.

Lietuvoje patyčių paplitimas tyrinėtas pavienėse ir atskirų miestų mokyklose. G. Širvinskienės su kolegomis tyrimo rezultatai parodė, kad Kauno mokyklose patyčiose tiesiogiai dalyvavo 86,7 proc. 6-12 klasių mokinių. Daugiau nei pusė visų mokinių ir patys patyrė patyčias, ir tyčiojosi iš kitų [47]. Taip pat ir D. Valickaitės [43], J. Valiukevičiūtės [50], I. Vareikienės [44] ir R. Povilaičio [45] tyrimai rodo, kad bendraamžių tyčiojimąsi bent kartą yra patyrę apie 70 proc. moksleivių.

Tai reiškia, kad daugiau kaip du trečdaliai vaikų yra nukentėję nuo bendraamžių priekabių. J. Valiukevičiūtės [50] ir D. Valickaitės [43] tyrimuose dažną priekabiavimą patyrė 23,0 proc. moksleivių, I. Vareikienės [44] tyrimo rezultatai rodo, kad dažną priekabiavimą patyrė – 15,7 proc. moksleivių, R. Povilaičio [45] – 32 proc. moksleivių.

Yra daryta daugybė priekabiavimo paplitimo tyrimų įvairiose šalyse. Buvo tiriamas bendras priekabiavimo reiškinio ir atskirų jų formų paplitimas, priekabiavimo patyrimo paplitimas tarp skirtingų lyčių ir skirtingo amžiaus vaikų ir jaunuolių, ir pan. Tai patvirtina ir atlikti tyrimai Australijoje, Anglijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Škotijoje, JAV. Šiose šalyse bendras priekabiavimo reiškinio paplitimas svyruoja nuo 5 proc. iki 50 proc. [51].

Priekabiavimo paplitimas pagal lytį

Tyrinėjant priekabiavimo reiškinį randami skirtumai tarp skirtingos lyties vaikų įsitraukimo į priekabiavimo reiškinį. Tyrimų rezultatai rodo, kad berniukai dažniau yra įsitraukę įpriekabiavimą – tiek aukos, tiek priekabiautojo vaidmenyse. Berniukai paprastai dažniau patiria priekabiavimą nei mergaitės, bei dažniau priekabiauja [17, 41]. G. Širvinskienės atliktame tyrime statistiškai reikšmingų skirtumų tarp berniukų ir mergaičių patiriamų patyčių dažnumo nerasta [52]. A. Zaborskis nustatė, kad berniukai žymiai rečiau nei mergaitės buvo tapę patyčių aukomis, tačiau dažniau buvo linkę tyčiotis iš kitų. Lyčių skirtumai randami ir lyginant skirtingų priekabiavimo formų paplitimą tarp skirtingos lyties vaikų – teigiama, kad berniukai priekabiaudami daž niau naudoja fizines, tiesiogines priekabiavimo formas, o mergaičių tarpe labiau paplitusios netiesioginės priekabiavimo formos [41, 52, 53, 54]. Kita vertus, yra tyrimų, kuriuose tokie akivaizdūs skirtumai nėra pastebimi. Pavyzdžiui, D. Olweus teigia, kad priekabiavimo patyrimo daž numas tarp mergaičių ir berniukų yra labai panašus, tačiau yra skirtumų tarp mergaičių ir berniukų patiriamų priekabiavimo formų [36].

Priekabiavimo paplitimas pagal amžių

Daugumos tyrimų rezultatai rodo, kad priekabiavimas daugiau paplitęs tarp jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų. D. Olweus tyrimų duomenimis, Norvegijoje

priekabiavimo reiškinys daugiau paplitęs tarp pradinių ir žemesnių vidurinių klasių moksleivių [36]. Tokius amžiaus skirtumus aptiko ir kitų šalių mokslininkai A. Pellegrini, J. Long, M. Piskin [39, 55].

Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai taip pat parodė, kad jaunesnio amžiaus vaikai dažniau tampa patyčių aukomis nei vyresnieji [42, 52, 56]. O su amžiumi moksleiviai vis dažniau tyčiojasi iš kitų [42, 56].

3.2.3. Priekabiavimo priežastys

Analizuojant šio reiškinio atsiradimo priežastis, pastebėta, jog dalis mokslininkų patyčių priežastis sieja su bendromis agresijos priežastimis, kiti ieško subtilesnių priekabiavimo priežasčių. Mokslinėje literatūroje teigiama, jog individo elgesį lemia tiek individualūs asmenybiniai ypatumai, tiek ir socialinės aplinkos charakteristikos [57].

Viena iš priekabiavimo priežasčių gali būti tam tikrų asmenybinių skirtumų (vaikas priklauso kitai etninei grupei (pvz., yra romų tautybės), išpažįsta kitokį tikėjimą, dėl kalbos ir komunikacijos sutrikimų, elgesio ar emocijų sutrikimų, turi būdingų fizinių trūkumų: žemo ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, arba atvirkščiai, turi polinkį į nutukimą, nešioja akinius ir kita). Patyčių priežastis traktuoti tik individualiu lygmeniu būtų netikslinga, nes patyčių aukomis gali tapti tiek išsiskiriantys iš bendraamžių, tiek neturintys išskirtinių bruožų asmenys. Vadinasi, patyčioms daryti įtakos turi ir aplinkos veiksniai: ypač pabrėžtinos reikšmingų suaugusiųjų ( tėvų, mokytojų) nuostatos, seniai įvestos taisyklės, elgesys bei reagavimas į žeminantį elgesį. Pabrėžtina, jog patyčioms stiprų stimulą suteikia bendraamžių požiūris ir elgesys patyčių situacijose, nes patyčios dažniausiai pasireiškia kaip grupinis elgesys, todėl tokio elgesio palaikymui reikia auditorijos [58].

A. Pellegrini, J. Long patyčių atsiradimą sieja su mokinių tarpusavio dominavimo ir konkuravimo teorija, nes pereinant iš pradinio ugdymo sistemos į dalykinį ugdymą kartu prasideda ir intensyvūs kūno pokyčiai, sąlygoti brendimo pradžios. Paauglystės pradžioje labai svarbu įgauti tam tikrą statusą tarp bendraamžių, o tam reikalinga agresija, žeidžianti patyčiomis. Šiuo periodu vyksta staigūs tiek asmenybės, tiek ir socialinio gyvenimo pokyčiai: hormoniniai pokyčiai siejami su didėjančiu kūno ir lytiniu brendimu, domėjimusi heteroseksualiniais santykiais. Didesnio ūgio ir stipresnės fizinės jėgos berniukai tampa labiau dominuojantys negu jų mažesnio ūgio ir silpnesnės fizinės jėgos bendraamžiai. Berniukų dominavimas priklauso ir nuo patrauklumo mergaitėms [39].