Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Eglė Cibutavičiūtė
KLAIPĖDOS MIESTO STATYBOS ĮMONĖS „Y“ DARBUOTOJŲ DARBO
SĄLYGOS IR JŲ SĄSAJOS SU NUSISKUNDIMAIS SVEIKATA
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata – Sveikatos ekologija)
Mokslinis vadovas
Lektorius dr. Paulius Vasilavičius
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)
KLAIPĖDOS MIESTO STATYBOS ĮMONĖS „Y“ DARBUOTOJŲ DARBO SĄLYGOS IR JŲ SĄSAJOS SU NUSISKUNDIMAIS SVEIKATA
Eglė Cibutavičiūtė
Mokslinis vadovas lektorius dr. Paulius Vasilavičius
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2009. 76 p.
Darbo tikslas. Išsiaiškinti Klaipėdos miesto statybos įmonės „Y“ darbuotojų darbo sąlygas ir jų
sąsajas su nusiskundimais sveikata.
Uždaviniai. Išanalizuoti statybos įmonės darbuotojų darbo sąlygas; išsiaiškinti statybos įmonės
darbuotojų sveikatos nusiskundimus; nustatyti darbo sąlygų sąsajas su nusiskundimais sveikata.
Tyrimo metodika. Tyrimo objektas – 120 statybvietėse dirbančių statybos įmonės „Y“
darbuotojų. Tyrimui buvo naudojama anoniminė anketa, sudaryta vadovaujantis Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo „Darbo sąlygos prisijungiančiose šalyse ir kandidatėse“ tyrimo anketa, bei moksline literatūra. Gautų duomenų analizė atlikta statistinės analizės SPSS 15 for Windows ir MS Exel 2003 programomis. Buvo skaičiuojamas atvejų dažnis (absoliučiais skaičiais ir procentais), bei požymių dažnių lentelės (crosstabs), priklausomybės laipsniui tarp kintamųjų įvertinti. Pagal Chi kvadrato kriterijų (χ2) ir jo laisvės laipsnių skaičių (df) buvo tikrinamos hipotezės apie požymių ryšio tikimybę (p). Koreliacijai skaičiuoti buvo taikomas Pearson‘o kriterijus.
Rezultatai. Išanalizavus statybos įmonės „Y“ darbuotojų darbo sąlygas buvo nustatyta, kad savo darbo sąlygomis labai patenkinti tik 3 darbuotojai (2,5 proc.), patenkinti – 112 darbuotojų (93,3 proc.), o nepatenkinti – 5 darbuotojai (4,2 proc.). 64,2 proc. darbuotojų, didžiąją darbo laiko dalį, dirba triukšmingoje aplinkoje, 62,5 proc. – kvėpuoja garais, dulkėmis, dūmais ar kitomis medžiagomis, 60 proc. – patiria vibraciją dėl mechanizmų ar įrankių. Dauguma darbuotojų didžiąją darbo laiko dalį (beveik visą laiką/pusę darbo laiko) dirbdami negali išvengti skausmingos ir varginančios kūno padėties (78,4 proc.), neša ir kelia sunkius daiktus ar krovinius (75,8 proc.), atlieka pasikartojančius, monotoniškus rankų judesius (88,3 proc.). 22,5 proc. darbuotojų niekada nenaudoja asmeninių saugumo technikos priemonių, o 40,8 proc. – naudoja tik apie pusę darbo laiko. Statybos įmonėje „Y“ daugiausia darbuotojai patiria skeleto ir raumenų sistemos sutrikimus: nugaros skausmą (73,3 proc.), raumenų skausmą pečių ir kaklo srityje (70 proc.), raumenų skausmą rankose (70 proc.), bei raumenų skausmą kojose (49,2 proc.). Taip pat dauguma darbuotojų jaučia bendrą nuovargį (61,7 proc.), patiria traumas (56,7 proc.) ir
sužalojimus (35 proc.), bei odos problemas (35,8 proc.). Dėl kenksmingų darbo aplinkos veiksnių (ypač fizikinių ir ergonominių) darbuotojai dažniausiai patiria šiuos sveikatos sutrikimus: nugaros skausmą, raumenų skausmą pečių ir kaklo srityje, raumenų skausmą rankose, sužalojimus, traumas, odos problemas, kvėpavimo sutrikimus, alergijas, bendrą nuovargį (p<0,05).
Išvados. Statybos įmonės „Y“ darbuotojus, dirbančius statybvietėse daugiausia veikia fizikiniai
darbo aplinkos veiksniai: vibracija, triukšmas, radiacija (suvirinimo spinduliai), aukšta , bei žema temperatūra. Iš cheminių veiksnių: dulkės ir įvairios cheminės medžiagos. Dauguma darbuotojų darbe patiria skausmingą ir varginančią kūno padėtį, nešioja, bei judina sunkius daiktus ar krovinius, atlieka pasikartojančius rankų judesius. Daugiausia darbuotojai patiria skeleto ir raumenų sistemos sutrikimus: nugaros skausmą, raumenų skausmą pečių ir kaklo srityje, raumenų skausmą rankose, bei raumenų skausmą kojose. Taip pat dauguma darbuotojų jaučia bendrą nuovargį, patiria traumas ir sužalojimus, bei odos problemas. Dėl kenksmingų darbo aplinkos veiksnių patiria šiuos sveikatos sutrikimus: nugaros skausmą, raumenų skausmą pečių ir kaklo srityje, raumenų skausmą rankose, sužalojimus, odos problemas, kvėpavimo sutrikimus, alergijas, bendrą nuovargį.
Raktažodžiai. Statybos pramonė, darbo sąlygos statybvietėse, statybų darbuotojai, statybų
SUMMARY
Public health (Health Ecology)
WORKERS OF KLAIPĖDA CITY CONSTRUCTION COMPANY “Y“ WORK CONDITIONS AND THEIR INTERFACE WITH HEALTH COMPLAINTS
Eglė Cibutavičiūtė
Supervisor Paulius Vasilavičius, Dr. Lect.
Department of Environmental and Occupational Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2009. 76 p.
Aim of the study. To ascertain work conditions and their interface with health complaints of
construction company’s “Y” workers in Klaipėda city.
Objectives. To analyze work conditions in a construction company; to ascertain health
complaints of construction company‘s workers; identify interface of work conditions and health complaints.
Methods. Object of research – 120 workers of construction company working in construction
site. Research was performed by using anonymous questionnaire. Questionnaire was made sustaining the European life and work conditions improvement fund „Work conditions in European countries“ research questionnaire and scientifical literature. Data of questionnaire was processed using MS Excel 2003 and SPSS 15 for Windows programmes. Data was analyzed by frequencies of cases, and cross tabulations, for variables dependence evaluation.
Results. Analyzing construction company “Y“ work conditions, were found that 3 workers (2,5
%) were very satisfied with their work conditions, 112 workers (93,3 %) – satisfied and 5 workers (4,2 %) – unsatisfied with their work conditions. Almost all working time, workers in construction company “Y” are influenced by breathing dusts, fumes and vapours (62,5 %), vibration of tools and mechanisms (60 %), noise (64,2 %). There was also found that for almost all working time workers suffer from painful and tiring body position (78,4 %), moving and carrying heavy items or loads (75,8 %), suffer from recurrent hand movements (88,3 %). 22,5 % of workers never use personal safety equipment, or 40,8 % of workers use personal safety equipment only a half of their working hours. Most of workers suffer from skeleton – muscular system disorders: backache (73,3 %), muscular pain in shoulders and neck (70 %), muscular pain in hands (70 %), and muscular pain in legs (49,2 %). Also most of workers suffer from fatigue (61,7 %), traumas (56,7 %) and injuries (35 %), skin problems (35,8 %). Workers, who are impacting with physical and ergonomical risk factors, suffer backache, muscular pain in shoulders and neck, muscular pain in hands, injuries, skin problems, allergies, fatigue and respiratory disorders (p<0,05).
Conclusion. Construction company‘s “Y“ workers, working in construction site, sustain mainly
physical risk factors: vibration, noise, radiation (from welding), high and low temperature. Also they suffer from chemical risk factors, such as dusts and chemical substances. Most of workers suffer from painful and tiring body position, moving and carrying heavy items or loads, suffer from recurrent hand movements. Most of workers suffer from skeleton – muscular system disorders: backache, muscular pain in shoulders and neck, muscular pain in hands, and muscular pain in legs. Also most of workers suffer from fatigue, traumas, injuries and skin problems. Workers, who are influenced by harmful work environment factors, suffer backache, muscular pain in shoulders and neck, muscular pain in hands, injuries, traumas, skin problems, allergies, fatigue and respiratory disorders.
Key words. Construction industry, work conditions, construction industry workers, construction
TURINYS
ĮVADAS...10
TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...12
1. LITERATŪROS APŽVALGA...13
1.1. Statybos darbuotojų darbo sąlygos...13
1.2. Statybos darbuotojų sveikatos sutrikimai ir jų sąsajos su atliekamu darbu...16
1.2.1. Kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai statybų sektoriuje...21
1.2.2. Nelaimingi atsitikimai statybų sektoriuje...22
1.3. Darbo organizavimas statybų įmonėse ir teisės aktų apžvalga...25
1.3.1. Darbo organizavimas statybų įmonėse...25
1.3.2. Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą, apžvalga...31
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI...34
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...37
3.1. Statybininkų darbo sąlygos statybos įmonėje „Y“...39
3.2. Statybininkų nusiskundimai sveikata statybos įmonėje „Y“...43
3.3. Statybos įmonės „Y“ darbuotojų darbo sąlygų sąsajos su nusiskundimais sveikata...50
IŠVADOS...63 PASIŪLYMAI...65 LITERATŪRA...66 PRIEDAI...72 Priedas Nr. 1...73 Priedas Nr. 2...74
LENTELĖS
1 lentelė...23 psl. 2 lentelė...35 psl. 3 lentelė...40 psl. 4 lentelė...40 psl. 5 lentelė...41 psl. 6 lentelė...42 psl. 7 lentelė...43 psl. 8 lentelė...45 psl. 9 lentelė...46 psl. 10 lentelė...48 psl. 11 lentelė...49 psl. 12 lentelė...62 psl.PAVEIKSLAI
1 pav...24 psl. 2 pav...25 psl. 3 pav...26 psl. 4 pav...27 psl. 5 pav...37 psl. 6 pav...38 psl. 7 pav...38 psl. 8 pav...39 psl. 9 pav...44 psl. 10 pav...47 psl. 11 pav...51 psl. 12 pav...52 psl. 13 pav...53 psl. 14 pav...54 psl. 15 pav...55 psl. 16 pav...56 psl. 17 pav...57 psl. 18 pav...58 psl. 19 pav...59 psl. 20 pav...60 psl. 21 pav...61 psl.SANTRUMPOS
AAP – asmeninės apsauginės priemonės; AKD – alerginis kontaktinis dermatitas; dBA – decibelai;
df – laisvės laipsnių skaičius; DSS – darbų sauga ir sveikata; EKG – elektros kardiograma; ES – Europos Sąjunga; GS – galimybių santykis;
IKD – iritacinis kontaktinis dermatitas; JAV – Jungtinės Amerikos valstijos; KRS – kaulų ir raumenų sistema;
KVGP – kaklo ir viršutinių galūnių pažeidimai; LR – Lietuvos Respublika;
m. – metai;
N – tiriamųjų skaičius; NA – nelaimingi atsitikimai;
OSHA – angl. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos darbe agentūra; p – patikimumo lygmuo;
PI – pasikliautinasis intervalas; proc. – procentai;
resp. – respondentai;
VDI – Valstybinė darbo inspekcija; χ2 – Chi kvadrato kriterijus.
ĮVADAS
Pastaraisiais metais daug dėmesio pasaulyje skiriama stabilios plėtros koncepcijai, kuri turėtų užtikrinti žmogaus, technikos ir aplinkos suderinamumą, aplinkai ir žmogui nekenksmingų technologijų naudojimą, optimalų gamybinių resursų panaudojimą bei sveiką darbo aplinką [66].
Statyba – viena stambiausių Europos pramonės šakų [67]. Šiame sektoriuje oficialiai dirba 12,7 milijono žmonių, o tai sudaro 7,9 proc. visos Europos Sąjungos darbo jėgos. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, neoficialiai statybų sektoriuje dar dirba apie 7-19 proc. visos ES darbo jėgos. Lietuvoje statybų sektoriuje dirba apie 10 proc. visų šalies darbuotojų [70]. Deja statybų sektorius yra ir vienas iš sektorių, kuriuose užfiksuojamos didžiausios darbuotojų saugos ir sveikatos problemos. Visuomenė ir šis pramonės sektorius dėl to patiria didžiulius žmogiškuosius ir finansinius nuostolius. Nors gerinant šios pramonės standartus ir yra pasiekta reikšmingos pažangos, dar lieka daug, ką galima ir reikia padaryti [67]. Dabartinė Lietuvos, bei pasaulio saugos ir sveikatos būklė verčia nerimauti, nes nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičius mažėja ne visose ūkinės veiklos rūšyse [68]. Statybininkai nuolatos susiduria su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais, kurie sukelia dirbantiems darbuotojams profesines ligas. Pagrindiniai kenksmingi darbo aplinkos veiksniai statybvietėse yra triukšmas, vibracija, labai įtemptas fizinis darbas, dažni, monotoniški, įtempti judesiai, priverstinė darbo poza, sunkių krovinių kilnojimas ir nešiojimas, nepatogūs ir nepritaikyti darbui įrankiai. Nelaimingų atsitikimų statybose lygmuo vis dar išlieka aukštas, nes darbdaviai nepakankamai skiria dėmesio statybviečių saugai ir darbo vietų ergonomiškam įrengimui. Kas trečias mirtinas ir kas ketvirtas sunkus nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta statybose [2]. Raumenų ir kaulų sistemos pažeidimų skaičius statybų sektoriuje gerokai viršija ES vidurkį. 48 proc. statybos darbuotojų teigia patiriantys nugaros skausmus (ES vidurkis – 33 proc.), 28 proc. skundžiasi viršutinių galūnių raumenų negalavimais (ES vidurkis – 13 proc.), 23 proc. teigia patiriantys apatinių galūnių raumenų veiklos sutrikimus (ES vidurkis – 12 proc.). 19 proc. ES statybos sektoriaus darbuotojų patiria nuolatinę, o 54 proc. – dalinę vibraciją. Dideli triukšmo lygiai padidina klausos sutrikimų riziką. Beveik kas penktą sektoriaus darbuotoją (17 proc.) dideli triukšmo lygiai veikia nuolat, o daugiau kaip pusę iš jų (53 proc.) – dalį darbo laiko [69].
Šiame darbe bus siekiama apžvelgti vienos Klaipėdos miesto statybos įmonės darbuotojų darbo sąlygas ir jų sąsajas su sveikatos nusiskundimais. Mano nuomone, nagrinėjama tema yra aktuali, kadangi statybų sektorius yra vienas iš pavojingiausių ir reikalauja didelės fizinės darbo jėgos, be to darbuotojai nuolatos susiduria su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais: fizikiniais,
cheminiais, psichologiniais, ergonominiais ir kt. Šie veiksniai, veikdami ilgesnį laiką, gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus darbuotojams, dirbantiems statybvietėse. Didelė rizika statybininkams patirti skeleto ir raumenų sistemos pažeidimus, traumas, sužalojimus, odos problemas, alergijas, kvėpavimo sistemos sutrikimus, klausos sutrikimus ir kt. Todėl šiame darbe bus analizuojamos statybvietėse dirbančių darbuotojų darbo sąlygos, subjektyvus savo sveikatos vertinimas, bei bus nagrinėjama, kaip darbuotojai sieja savo atliekamą darbą su sveikatos nusiskundimais.
TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Išsiaiškinti Klaipėdos miesto statybos įmonės „Y“ darbuotojų darbo sąlygas ir jų sąsajas su nusiskundimais sveikata.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti statybos įmonės darbuotojų darbo sąlygas.
2. Išsiaiškinti statybos įmonės darbuotojų sveikatos nusiskundimus. 3. Nustatyti darbo sąlygų sąsajas su nusiskundimais sveikata.
Tyrimo hipotezė:
Patikrinti, ar statybos įmonės darbuotojai, dirbantys statybvietėse, sieja patiriamus sveikatos nusiskundimus su atliekamu darbu.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Statybos darbuotojų darbo sąlygos
Statyba pagal savo darbų specifiką yra viena iš pavojingiausių ūkio sričių: dažnai keičiasi darbo pobūdis, vieta, atliekami su rizika susiję darbai, dirbama įvairiomis klimato sąlygomis [1]. Statyba pagal savo prigimtį atstovauja tokias ergonomines problemas: darbas pasilenkus, darbas nepatogioje ar suvaržytoje pozoje, siekimas toli nuo savo kūno (nuo savęs) ar labai aukštai, pasikartojantys veiksmai, kilnojimas sunkių medžiagų ar įrengimų, kūno jėgos naudojimas, neapsisaugojimas nuo vibracijos ar triukšmo, lipimai aukštyn bei nusileidimai [2]. Nepaisant darbo saugos atsiradimo ir didelių laimėjimų sveikatos išsaugojimo srityje, statybos pramonė išlieka viena iš pavojingiausių pramonės šakų [3].
Pagrindiniai veiksniai, sukeliantys statyboje dirbantiems darbuotojams profesines ligas, yra triukšmas, vibracija, labai įtemptas fizinis darbas (didelis rankų, kojų, liemens dinaminis ir statinis krūvis), dažni, monotoniški, įtempti judesiai, priverstinė darbo poza, sunkių krovinių kilnojimas ir nešiojimas, nepatogūs ir nepritaikyti darbui įrankiai, elektra, elektrostatinis ir elektromagnetiniai laukai, jonizuojančioji spinduliuotė, šiluminė aplinka, oro temperatūra lauko sąlygomis ir šiluminė aplinka darbo patalpose, apšvietimas, cheminės medžiagos ir dulkės [2; 4].
2002 m. mokslininko Choi D. S. ir bendraautorių (JAV) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 1 iš 5 statybos darbuotojų dirba 45 ir daugiau valandų per savaitę. Dauguma darbininkų dirba vakarais, savaitgaliais ir švenčių ar atostogų dienomis, kad spėtu laiku pabaigti pradėtus darbus. Tik 12 proc. statybos įmonėse dirbančių darbuotojų sudaro moterys. Daugiausia statybų sektoriuje dirba vyrai (apie 90 proc.), nes šis darbas reikalauja fizinės jėgos. Dauguma sužeidimų, įvykstančių statybų įmonėse, priklauso nuo gebėjimo elgtis su statybinėmis medžiagomis, bei darbo įrankiais. Kitas svarbus veiksnys yra tai, kad darbininkai dažnai dirba nepatogioje pozoje (lenkiant arba sukant liemenį). Statybose darbas nuolatos keičiasi. Klojant grindų plyteles darbo poza yra vienokia, o tvarkant lubas ar sienas jau kitokia. Taip pat keičiasi ir paviršiai ant kurių dirbama (grindys, stogas, kopėčios ir t.t.). Choi D. S. atliktame tyrime dalyvavo 21 statybos įmonė. Buvo prašoma respondentų įvardinti vietą, kurioje dažniausiai tenka dirbti statybos darbuotojams. Dažniausiai išvardyti paviršiai buvo: žemė (38 proc.), kopėčios (24 proc.), stogas (10 proc,) ir pastoliai (10 proc.) [5].
Pagrindiniai pavojai statybose yra darbas aukštyje, žemės kasimo darbai ir judantys kroviniai. Kritimai iš aukščio yra dažniausia traumų ir mirčių priežastis statybos pramonėje. Tai apima: darbą ant pastolių ar platformų be atitvarų arba be teisingai prisegtų saugos diržų;
netvirtus stogus, blogai pritvirtintas ar netinkamas kopėčias. Visas statybos procesas turi būti suplanuotas siekiant minimizuoti kritimo riziką. Dar projektavimo stadijoje gali būti suplanuota apsauga nuo kritimų. Rizika gali būti sumažinta naudojant specialiai padarytus atitvarus, arba jei ji vis dar egzistuoja, naudojant saugos diržus [6].
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, apie 62 proc. darbuotojų ketvirtadalį ar daugiau darbo laiko atlieka kartotinus rankų arba plaštakų judesius, 46 proc. dirba nepatogioje padėtyje jausdami nugaros skausmus, o 35 proc. nešioja arba kilnoja sunkius krovinius [7]. Atliekant statybos darbus paprastai sunkiai keliama ir taip sudaroma papildoma apkrova kūnui [8]. 2002 m. Choi D. S. ir bendraautorių atliktame tyrime nustatyta, kad 48 proc. statybininkų dažniausiai kelia krovinius 14-22,6 kg, 33 proc. nuo 9,5 iki 13,6 kg., 10 proc. nuo 5 iki 9,1 kg. 10 proc. darbininkų kelia sunkesnius negu 23,1 kg. krovinius darbo metu. 62 proc. statybose dirbančių darbininkų kelia ir nešioja sunkius krovinius apie 3-4 h. per dieną, o 10 proc. – 5-6 h. per darbo dieną [5].
Organizme nuolatos vyksta medžiagų apykaita, todėl gaminasi šiluma. Kuo sunkesnis darbas yra dirbamas, tuo daugiau pasigamina šilumos žmogaus organizme. Šilumos apykaitai didelę reikšmę turi aukšta aplinkos temperatūra, oro judėjimo greitis ir drėgmė. Įsivyravus karštiems orams, aktualia problema tampa organizmo perkaitimas [9]. Japonijoje Morioka I. ir kitų mokslininkų atliktame tyrime nustatyta, kad darbas didelėje drėgmėje ir aukštoje temperatūroje gali sukelti darbininkams šilumos smūgį. Įtemptas ir sunkus darbas aukštoje temperatūroje būdingas statybose dirbantiems darbininkams. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad mirtis dėl šilumos smūgio gali grėsti, kai aplinkos temperatūra siekia 340C ir daugiau, o drėgmė – 40 proc. Statybose dirbantys darbininkai su aukšta temperatūra dažniausiai susiduria vasarą, ypač karštų vasarų metu. Jeigu darbininkai turi dirbti aukštoje temperatūroje ilgą laiką, tai turi būti imtasi priemonių, siekiant išvengti galimo šilumos smūgio. Tokioje darbo vietoje turi būti įrengiami ventiliatoriai, skydai apsaugantys nuo saulės, taip pat dažnai turi būti matuojama aplinkos temperatūra. Darbuotojai turi ilsėtis vėsesnėje temperatūroje ir dažnai gerti vandenį [10]. Darbo aplinkos temperatūra gali turėti įtakos pavojingų situacijų susidarymui. Esant pernelyg aukštai aplinkos temperatūrai, prakaituoja delnai ir tampa sunku suimti krovinį, todėl reikia panaudoti daugiau jėgos krovinio kėlimui. Esant pernelyg žemai temperatūrai, rankos sustingsta ir vėlgi tampa sunku suimti krovinį [11].
Vibracija – perduodami į visą kūną ir rankas kenksmingi darbuotojo sveikatai ir saugai mechaniniai virpesiai, sukeliantys kaulų sąnarių ir raumenų, ypač apatinės nugaros srities negalavimus, stuburo traumas, kraujagyslių bei neurologinius pakenkimus. Statybose dirbantys darbuotojai dažniausiai patiria rankas veikiančią vibraciją. Rankas veikianti vibracija yra įrankių
ar įtaisų vibracija, persiduodanti per suimties paviršius į darbuotojo rankas. Dirbančiojo rankas veikia ne tik vibracija, bet ir atatrankos jėga bei šaltis. Vibracija dažniausiai veikia darbuotojus dirbančius su kaltais, kūjais, grąžtais, šlifavimo mašinomis, rankiniais benzopjūklais ir kt. [12]. Rankas veikiančios vibracijos kenksmingas poveikis apima virpesius, kurie sklinda nuo 6,3 Hz iki 1250 Hz dažniu. Nustatyta, kad kenksmingiausia yra žemesnių dažnių (iki 250 Hz) sritis [13].
Triukšmo lygiai statybų pramonėje vyrauja nuo 80 iki 120 dBA, o naudojami įrankiai darbo metu gali kelti 115 dBA triukšmą [14]. Statyboje yra daug triukšmingų darbų. Tai reiškia, kad darbininkai gali būti veikiami ne tik jų pačių darbo keliamo triukšmo, bet ir aplinkos arba foninio triukšmo, keliamo kitų statybvietėje vykstančių darbų [15]. Triukšmas darbe gali pakenkti darbuotojo sveikatai. Geriausiai žinomas triukšmo darbe padarinys yra klausos praradimas. Tačiau triukšmas taip pat gali padidinti stresą ir nelaimingų atsitikimų riziką [16]. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis statybos pramonėje 35 proc. darbuotojų daugiau kaip pusę darbo laiko yra veikiami didelio triukšmo [17]. Tyrimais nustatyta, kad 35 proc. ES valstybių narių statybos darbuotojų pusę darbo laiko arba dar ilgiau patiria triukšmo poveikį [16].
Statybos sektoriuje naudojama daug nuodingų, sukeliančių vėžį, ėsdinančių arba alergiją sukeliančių medžiagų. Pavyzdžiui betono, mūro ir tinko skiedinio sudėtyje yra cemento, kuris gali praėsdinti žaizdas esant ilgalaikiui kontaktui su oda. Kiti produktai, kurių sudėtyje dažniausiai yra kenksmingų medžiagų, yra klijai, dažai, dvikomponenčiai produktai ir t.t. Net ir statybinės dulkės bei akmens vatos plaušas yra traktuojami kaip kenksmingi, nes jie gali paveikti kvėpavimo takus, jų įkvėpus [8]. Statybininkai gręždami, šlifuodami, mūridami plytas rizikuoja įkvėpti nemažą dulkių kiekį ir susirgti plaučių vėžiu, silikoze ar kitomis kvėpavimo takų ligomis. Suvirintojai ir kiti darbininkai dirbantys su metalu nuolat kvėpuoja dūmais, kurie yra kenksmingi plaučiams ir gali sukelti vėžinius susirgimus [18]. Suvirinimo dūmai susideda iš labai smulkių dalelių ir dujų. Daugelis suvirinimo dūmų sudedamųjų dalių – chromas, nikelis, arsenas, asbestas, manganas, silicis, berilis, kadmis, azoto oksidai ir kt. gali būti ypač toksiški elementai [19].
Asbestas naudojamas statant namus ir laivus, gaminant įvairiausius produktus, įrenginius, ypač izoliacines medžiagas, stogų ir fasadų dangą, grindų, lubų ir sienų plokštes, trinties medžiagas, pakuotes, sujungimų medžiagas, filtrus, vėdinimo bei kitokius vamzdžius. Asbesto turinčių gaminių naudojimas ribojamas visame pasaulyje, ypač Europos Sąjungoje (ES) ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Patekęs į organizmą, asbestas kelia pavojų sveikatai. Dėl didelio patvarumo organizmas negali jo suskaidyti arba ištirpinti. Statybose dirbantiems darbuotojams dėl ilgalaikio asbesto poveikio (5-30 m.) gali atsirasti įvairių kvėpavimo sistemos sutrikimų, tame tarpe ir asbestozė [20]. Apie 3 000 žmonių per metus Didžiojoje Britanijoje miršta nuo ligų, sukeltų ankstesnio asbesto poveikio, ir manoma, kad šis skaičius 2010 metais
padidės iki 10 000. Iš šių 3 000 žmonių 25 proc. kada nors dirbo statybos ar priežiūros versle [21].
Stresas darbe yra antroji po nugaros skausmų Europos Sąjungoje dažniausiai sutinkama (28 proc. darbuotojų) su darbu susijusi sveikatos problema. Stresą darbe gali sukelti tokie psichologiniai socialiniai veiksniai kaip darbo organizavimas ir valdymas, pvz., dideli reikalavimai atliekamam darbui ir maža darbo kontrolė, bauginimai ir smurtas darbe. Fizikiniai veiksniai, tokie kaip triukšmas ir temperatūra, irgi gali būti streso darbe priežastimi [22]. Stresas darbe gali sukelti depresiją, nerimą, padidėjusį lėtinį nuovargį ir širdies ligas, jis turi didelės įtakos darbo našumui, kūrybingumui ir konkurencingumui [13].
Lenkijoje 2005 m. atlikto psichologinių veiksnių tyrimo duomenys parodė, kad 38 proc. vyrų savo darbą vertina taip: deda dideles pastangas, tačiau gauna mažą atlygį, o fizinių pastangų analizė parodė, kad šitaip savo darbą vertina apie 30 proc. vyrų. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad 28 proc. vyrų ir 27 proc. moterų sutinka, kad jų darbe yra keliami aukšti psichologiniai reikalavimai, tačiau vykdoma maža darbo kontrolė [23]. Statybų sektorius yra priskiriams prie tų sektorių, kurių darbuotojai mažiausiai skundžiasi darbe patiriantys stresines situacijas. 2001-2002 m. Anglijoje, Beswic J. ir bendraautorių atlikto tyrimo duomenys parodė, kad statybų darbuotojai mažiau patiria streso darbe, negu transporto, gamybos, finansų, švietimo ar sveikatos sektoriuose dirbantys darbuotojai. Tik 16 proc. statybininkų atsakė, kad jie nuolatos jaučia stresą darbe. Tačiau kitas tyrimas atliktas 2006 m. parodė, kad 68,2 proc. statybininkų kenčia stresą, pyktį ir depresiją. Dažniausiai stresą statybininkams sukelia dideli darbo krūviai (64,1 proc.), „spaudimas” atlikti darbus (59,9 proc.), greiti darbo atlikimo terminai (59,7 proc.) [24].
Darbo sąlygos statybos pramonėje per pastaruosius dešimtmečius pagerėjo daugelyje išsivysčiusių šalių, bet sunkus fizinis darbas ir dažnas kėlimas, bei nešiojimas sunkių krovinių, statinis darbas, vibracijos veikimas, klimato įtaka, triukšmas ir dulkės vis dar kelia didelį susirūpinimą ir gali paveikti statybininkų sveikatą [25].
1.2. Statybos darbuotojų sveikatos sutrikimai ir jų sąsajos su atliekamu darbu
Statybos pramonėje dirbantys darbuotojai nuolatos patiria įvairius sveikatos sutrikimus ir traumas susijusias su jų atliekamu darbu [26; 27]:
Akys: konjunktyvitas, svetimkūniai patekę į akis;
Kvėpavimo sistema: bronchinė astma, chroniškas bronchitas, alerginis rinitas, chroniškas sinusitas;
Virškinimo sistema: opa, dirginantis skrandžio gleivinės sindromas, chroniškas hepatitas;
Kaulų ir raumenų sistema: pečių, kaklo ir rankų skausmas, nugaros skausmas, osteoartritas;
Klausos sutrikimai; Oda: dermatitas; Venų varikozė;
Išvarža: bambos ir kirkšnies.
Darbas statybose sukelia darbuotojams daugelį sveikatos problemų – asbestozę, nugaros skausmus, rankų vibracinį sindromą, cemento sukeltus nudegimus ir kita [28]. ES Darbo Sąlygų tyrimas, atliktas 2000 m. parodė, kad 43 proc. Europos Sąjungos valstybių statybos darbuotojų mano, kad jų sveikatos nusiskundimai yra susiję su jų atliekamu darbu ir jo sunkumu. Lietuvos statybos pramonėje šis skaičius siekia 67 proc.. 2001 m. buvo tiriamos darbo sąlygos 12 kandidačių šalių į ES. Atliktas tyrimas parodė, kad tirtose šalyse 42 proc. darbuotojų mano, kad jų sveikatos nusiskundimai yra susiję su atliekamu darbu. Kai tuo tarpu ES jau priklausančiose šalyse šis skaičius siekia 27 proc. [29].
Lietuvos statybos sektoriuje nustatytų profesinių ligų atvejų skaičius gana didelis (2007 m. – 19 proc.), jį viršija tik profesinės ligos nustatytos žemės ūkio sektoriuje (2007 m. – 29 proc.) ir apdirbamojoje pramonėje (2007 m. – 25 proc.). Dirbantiesiems statyboje dažniausiai nustatomos stuburo patologijos bei periferinės nervų sistemos ligos, kurias dažniausiai lemia darbas su vibraciją generuojančiais įrengimais, svorio kėlimas ir pernešimas bei pasikartojantys rankų judesiai, nepatogi darbo poza [7]. 2008 metais Profesinių ligų valstybės registras užregistravo 1 030 profesinės ligos atvejų, iš jų 220 statybų sektoriuje. Dėl profesinės ligos nustatymo daugiausiai kreipėsi įrenginių ir mašinų operatoriai (67 proc.) bei kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai (22,3 proc.), dažniausiai dirbantys žemės ūkyje ir statyboje. Pagrindiniai darbo aplinkoje nustatyti rizikos veiksniai – vibracija, triukšmas bei sunkių krovinių kėlimas ir nešimas. 2009 metų pirmą ketvirtį statyboje jau yra nustatytos 64 profesinės ligos. Iki 2006 m. didžiausias sergamumas profesinėmis ligomis fiksuotas statybų sektoriuje (241 atvejis iš 100 tūkst.), tačiau pastaruosius dvejus metus šioje srityje padėtis gerėja [30]. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, 2006 m. ir 2007 m. dažniausiomis profesinių ligų priežastimis buvo fizikiniai darbo aplinkos veiksniai, sukėlę 79 proc. (887 atvejų) profesinių ligų, nors, palyginti su 2006 m., bendras minėtų veiksnių sukeltų profesinių ligų atvejų skaičius sumažėjo 25 proc. [31].
ES Darbo Sąlygų tyrimas, atliktas 2000 m. taip pat parodė, kad darbuotojai dažniausiai skundžiasi nuovargiu – 41 proc., nugaros skausmais – 34 proc., stresu – 28 proc., raumenų skausmu pečių ir kaklo srityje – 23 proc. [29].
2003 m. Alazab atliktame tyrime nustatyta, kad statybininkams dažniausiai nustatomi šie sveikatos sutrikimai: akių (konjunktyvitas, arba patekę svetimkūniai) – 23,6 proc., kaulų ir raumenų sistemos (kaklo skausmas, nugaros apačios skausmas, osteoartritas) – 13,9 proc., virškinimo – 13,1 proc. ir kvėpavimo sistemos (bronchinė astma, chroniškas bronchitas) – 11,5 proc. [27].
Žmogaus imuninės sistemos atsakas į cheminių ir biologinių medžiagų sukeliamus išorinius pavojus gali būti alerginė kvėpavimo organų reakcija. Jos simptomai yra: kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys ir švokštimas, čiaudulys, varvanti ir „užgulta” nosis, akių perštėjimas ir paraudimas, pakilusi kūno temperatūra, raumenų ir sąnarių skausmai. 1996 m. Arndt V. ir bendraautorių atliktame tyrime buvo nustatyta, kad nekvalifikuoti darbuotojai, tinkuotojai, mūrininkai ir dailidės turi didesnę riziką susirgti plaučių ligomis: bronchitu, obstrukcine emfizema ar astma. Statybos pramonėje astma dažniausiai išsivysto dažytojams ir lakuotojams [32]. 2005 m. Suomijoje Kaukiainen A. ir bendraautoriai ištyrė statybose dirbančių dažytojų ir dailidžių kvėpavimo sistemos sutrikimus. Tyrimo rezultatai parodė, kad rinitas ir akių gleivinės sudirginimas buvo būdingas tiek dažytojams, tiek ir dailidėms. Tačiau dažytojai dažniau negu dailidės skundėsi kosuliu su gleivėmis, dusuliu ir švokštimu. Ūmus bronchitas taip pat dažniau buvo nustatytas dažytojams, negu dailidėms. Kitų kvėpavimo takų ligų dažnumas buvo daugmaž vienodas tarp abiejų tiriamųjų grupių. Medžiagos, kurios dažniausiai veikia dažytojų kvėpavimo takus yra šios: dažai – 80 proc., glaistas ir tinkas – 69 proc., lakavimo medžiagos – 21 proc., klijai – 10 proc. Darbininkams, kurių darbo stažas daugiau kaip 30 m., buvo nustatytas ūmus bronchitas, rinitas, akių gleivinės uždegimas. Dirbantiems nuo 1 iki 10 m. buvo nustatyta astma, kosulys su gleivėmis, dusulys ir švokštimas. Dailidžių kvėpavimo takus dažniausiai veikia medžio dulkės ir izoliacinės medžiagos [33].
Asmenų, atliekančių suvirinimo, pjovimo, degimo darbus, sveikatos tyrimai rodo, kad yra didesnis pavojus susirgti plaučių, gerklės ir šlapimo trakto vėžiu. Suvirintojai rizikuoja susirgti chroniškomis respiratorinėmis (plaučių) ligomis – bronchitu, astma, plaučių uždegimu, emfizema, plaučių dulkialige, silikoze (sukelia silicis) ir sideroze (geležies oksido dulkių, patenkančių į plaučius, sukeliama liga), gali sumažėti plaučių tūris [19].
Su darbu susijusias odos ligas sukelia kontaktas su tam tikromis medžiagomis darbe. Dažniausiai jos veikia plaštakas ir dilbius, nes jais lytimos medžiagos, bet taip pat gali paveikti ir kitas kūno vietas. Profesinės odos ligos yra labai dažnos tarp statybose dirbančių darbininkų.
Alerginis kontaktinis dermatitas yra dažniausia profesinė odos liga. Ši liga dažniausiai pasireiškia po savaitės ar net metų alergenų poveikio, tokių kaip šlapias cementas, tinkas, medienos apsauginės medžiagos, tirpikliai, dažai, stiklo vata, klijai, rūgštys, šarmai ir kitos medžiagos. Statybų pramonėje alergines odos ligas dažniausiai sukelia chromas, kobaltas, nikelis. Vandenyje tirpstantis chromas VI, klasifikuojamas kaip kancerogeninis ir jautrinantis, gali sukelti skausmingą, silpnumą sukeliančią alerginę egzemą žmonėms, dirbantiems su šlapio cemento ruošiniais statybų pramonėje. Ištyrus 5 000 darbininkų, stačiusių tunelį po Lamanšu, paaiškėjo, kad pusė iš jų turėjo odos pakenkimų, nes buvo jautrūs chromui VI [32].
Vokietijoje 1990-1999 m. Bock M. ir kiti mokslininkai tyrė profesines odos ligas statybininkų tarpe. Buvo ištirtos 335 profesinės odos ligos nustatytos statybininkams. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 44 proc. statybininkų, kuriems buvo nustatytos profesinės odos ligos, amžiaus vidurkis buvo 40 m. Dažniausiai profesinės odos ligos betonuotojams yra nustatomos po 12 darbo metų, dailidėms po 6, o dažytojams po 5 darbo metų. Dažniausiai nustatomos statybininkų profesinių odos ligų vietos yra: rankos (74 proc.), kojos (14 proc.), veidas (12 proc.). Iš 335 nustatytų profesinių odos ligų, 206 iš jų – alerginis kontaktinis dermatitas (AKD), o 149 – iritacinis kontaktinis dermatitas (IKD). Dažniausiai AKD nustatomas betonuotojams, o IKD – dailidėms ir dažytojams [34]. 2004 m. Uter W. ir bendraautorių atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad iš 1 238 tirtų statybininkų, 43,4 proc. buvo nustatytas profesinis dermatitas, o 14,1 proc. – atopinis dermatitas. Dažniausiai statybininkams buvo nustatytas rankų dermatitas – 53,9 proc, veido dermatitas – 7,4 proc., kojų dermatitas – 5,3 proc. Dažniausiai odos alergijas statybininkams sukelia kalio dichromatas (20,18 proc.), kobalto chloridas (8,56 proc.), nikelio sulfatas (6,97 proc.) ir kt. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad profesinės odos ligos dažniausiai nustatomos 44-58 m. statybininkams [35].
2003 m. Vokietijoje buvo nustatyta, kad ligos, kurios dažniausiai nustatomos statybų darbuotojams po ilgų darbo metų statybos pramonėje yra: vėžys (43,1 proc.), širdies ir kraujagyslių ligos (26,7 proc.), virškinimo sistemos sutrikimai (9,1 proc.). Didelė rizika susirgti plaučių vėžiu galima mūrininkams, dailidėms, dažytojams ir lakuotojams [27; 36]. 2005 m. Vokietijoje Arndt V. ir bendraautorių atliktas tyrimas parodė, kad darbuotojams po daugelio metų darbo statybose nustatomos kaulų ir raumenų sistemos (45 proc.), bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (19 proc.). Taip pat buvo nustatyta, kad jaunesnio amžiaus darbuotojai mažiau skundėsi kaulų ir raumenų sistemos pažeidimais, negu vyresnio amžiaus darbuotojai [25]. Rothenbacher D. Vokietijoje atlikto tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad statybininkai ankščiau išeina į pensiją, dėl šių priežasčių: kaulų ir raumenų sistemos pažeidimų (40 proc.), širdies ir
kraujagyslių sistemos sutrikimų (24 proc.), psichikos sutrikimų (8 proc.), bei kvėpavimo sistemos sutrikimų (6 proc.) [37].
Triukšmo lygiai statybų pramonėje vyrauja nuo 80 iki 120 dBA, o naudojami įrankiai darbo metu gali kelti 115 dBA triukšmą. 85 dBA triukšmas yra laikomas kenksmingu sveikatai [14]. 2005 m. Seixo N. S. ir bendraautorių (JAV) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad statybininkams per 3 darbo metus, dirbant 90 dBA triukšme, pradeda blogėti klausa. Išmatavus triukšmo lygius statybininkų darbo aplinkoje, buvo nustatyta, kad darbuotojai dirbantys su metalu dirba 90,7 dBA triukšme, dailidės – 89,3 dBA triukšme, mūrininkai – 88,5 dBA triukšme, o betonuotojai – 87,7 dBA triukšme [38]. Kito tyrimo, taip pat atlikto Seixo N. S (JAV) 2004 m., rezultatai parodė, kad statybų pramonėje triukšmo lygio vidurkis yra 87,8 +/- 5,8 dBA. Triukšmo lygiai buvo matuojami dailidžių, mūrininkų, elektrikų ir dirbančių su metalu darbininkų darbo aplinkoje. Didžiausi triukšmo lygiai buvo nustatyti su metalu dirbančių darbininkų darbo aplinkoje (91,1 dBA) [39]. Vokietijoje Arndt V. ir bendraautorių atliktame tyrime dalyvavo 4 751 statybininkas, o kontrolinėje grupėje – 207 darbuotojai (architektai, inžinieriai, ofiso darbuotojai). 60 proc. statybininkų buvo nustatyti klausos sutrikimai, kai tuo tarpu kontrolinėje grupėje – 33,9 proc. Daugiausia klausos sutrikimų statybininkų tarpe buvo nustatyta nekvalifikuotiems darbuotojams ir dailidėms [32].
Darbas karštoje aplinkos temperatūroje taip pat gali paveikti statybininkų sveikatą. Šilumos smūgis gali sukelti darbuotojo mirtį. Japonijoje ištyrus 12 statybose dirbančių vyrų buvo nustatyta, kad atliekant darbus karštoje aplinkos temperatūroje sistolinis kraujo spaudimas darbuotojams pakyla iki 180 mmHg, o diastolinis iki 100 mmHg. Pulsas, dirbant karštoje aplinkoje, pasiekia 110 k/min. [10].
Įvairių profesijų darbuotojų, kuriuos veikia lėtinis profesinis stresas, tyrimai rodo, kad sveikiems asmenims dėl streso, priklausomai nuo jo intensyvumo, padažnėja kvėpavimas ir širdies susitraukimai, pakyla arterinis sistolinis (20-30 mmHg) ir diastolinis (15-20 mmHg) kraujospūdis. Elektros kardiogramoje (EKG) neretai užregistruojama širdies ritmo, širdies ciklo formos ir laidumo sutrikimų. Sistolinio, ypač diastolinio kraujospūdžio bei EKG pokyčiai būna ne tik streso poveikio metu, bet išlieka praėjus kuriam laikui (0,5-2 val.) po jo. Naujausi darbo medicinos moksliniai tyrimai rodo, kad stresas veikia daugelį organizmo sistemų ir funkcijų: širdies ritmą, arterinį kraujospūdį, kvėpavimo dažnį, raumenų tonusą, smegenų elektrinį aktyvumą, nervinę emocinę būseną, vegetacinę nervų, endokrininę ir analizatorių sistemas [13].
1.2.1. Kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai statybų sektoriuje
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis darbuotojai dažnai skundžiasi skausmu, nemaloniais, dirbti trukdančiais pojūčiais nugaros, sprando ir galūnių srityse. Tokie negalavimai paprastai vadinami kaulų ir raumenų sistemos (KRS) pažeidimais [40]. KRS – labiausiai paplitę darbuotojų sveikatos sutrikimai Europoje – nuo jų kenčia milijonai dirbančiųjų. VDI duomenimis, išanalizavus profesinių ligų struktūrą Lietuvoje, nustatyta, kad pirmoje vietoje taip pat dominuoja jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos – 45 proc. [31]. Yra du pagrindiniai KRS tipai – nelaimingų paslydimų ar atsitikimų sukelti patempimai, išsisukimai ar net lūžiai, ir žala kaulų ir raumenų sistemai dėl nuolatinio krūvio ir nuovargio, kuri išryškėja po ilgo laiko. Nuo kaulų ir raumenų sistemos pažeidimų kenčia mūsų kūno raumenys, sąnariai, sausgyslės, kaulai, nervų atšakos nugaroje, kakle, pečiuose ir galūnėse [41]. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, beveik 24 proc. ES valstybių narių darbuotojų kenčia nugaros skausmus, o 22 proc. – raumenų skausmus [7]. Vokietijoje Arndt V. ir kitų mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad 40 proc. nedarbingumo dienų sudaro kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai [32].
Apatinės nugaros dalies pažeidimų labai dažnai pasitaiko visuose ekonominės veiklos sektoriuose ir darbo vietose, tačiau keletas atliktų tyrimų rodo, kad apatinės nugaros dalies pažeidimai ypač dažni tam tikrų ekonominių veiklų sektoriuose; juos dažniausiai patiria tam tikrų profesijų darbuotojai. Ypač dažnai dėl apatinės nugaros dalies pažeidimų kenčia žemės ūkio, statybų darbuotojai, dailidės, vairuotojai [42].
Statybos pramonėje 25 proc. visų sužeidimų sudaro nugaros sužalojimai [43]. Vokietijoje Latza U. atliktame tyrime buvo nustatyta, kad po vienerių metų darbo statybose, 31 proc. darbuotojų ėmė skųstis nugaros skausmais. Iš 571 tyrime dalyvavusių statybininkų, 50,1 proc. skundėsi apatinės nugaros dalies skausmais, o 28,7 proc. darbuotojų nuolatos kentė apatinės nugaros dalies skausmus [44]. 2002 m. Kaminsko K. A. ir Kazlauskaitės R. atlikto tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad iš 119 statybininkų, 59 proc. skundžiasi apatinės nugaros dalies skausmu, o iš jų 12 proc. – apatinės nugaros dalies skausmą jaučia nuolatos [29].
Su darbu susiję kaklo ir viršutinių galūnių pažeidimai (KVGP) išsivysto daugeliui įvairaus pobūdžio darbuotojams, ir tai yra labiausiai Europoje paplitusi profesinės ligos forma, sudaranti daugiau kaip 45 proc. visų profesinių ligų. Statybininkai taip pat dažnai patiria KVGP, nes dirba nepatogiose padėtyse, atlieka pasikartojančius judesius, mažos galimybės pailsėti ir atgauti jėgas, įrankių ir vibracijos poveikis. Su darbu susiję KVGP kartais vadinami „sausgyslių patempimu arba pertempimu“, „sausgyslių uždegimu dėl pasikartojančių judesių“ arba
„kumuliaciniais trauminiais sutrikimais“. Tarp šių sutrikimų pavyzdžių galima paminėti riešo kanalo sindromą, tendinitą ir vibracijos sukeltą „baltų pirštų sindromą“ [45].
KRS problemas reikia spręsti darbo vietose. Visų pirma galima imtis prevencijos priemonių. Tačiau taip pat svarbu palaikyti jau KRS pažeidimus patyrusių darbuotojų darbingumą, išlaikyti juos dirbančius, o kai reikia, reintegruoti į darbo kolektyvą. Siekiant vykdyti sėkmingą KRS pažeidimų prevenciją būtina taikyti įvairių priemonių derinį, įskaitant organizacines, technines ir asmenines priemones (daugiadisciplininis metodas). Vienos rūšies priemonės nepadės išvengti KRS pažeidimų. Teigiamą poveikį prevencinių priemonių veiksmingumui gali turėti pačių darbuotojų dalyvavimas įgyvendinant pokyčius [40].
1.2.2. Nelaimingi atsitikimai statybų sektoriuje
Europos Sąjungoje statybos sektorius yra pats pavojingiausias, jame kasmet nelaimingų atsitikimų metu žūsta daugiau nei 1 300 žmonių. Visame pasaulyje statybininkai beveik 3 kartus dažniau žūsta ir 2 kartus dažniau susižaloja, nei kitų profesijų atstovai. Šių nelaimingų atsitikimų kaštai yra didžiuliai tiek atskiram asmeniui, tiek darbdaviui, tiek visuomenei [6]. Kiekvienais metais Europos Sąjungos statybos pramonėje įvyksta daugiau kaip 820 000 nelaimingų atsitikimų [46].
Lietuvoje kas trečias darbe žuvęs ar sunkią traumą patyręs – statybos įmonės darbuotojas. Lietuvoje statybininkai darbe žūva vidutiniškai tris kartus dažniau negu Europos Sąjungos valstybėse. Statybos pramonėje nuo 2005 m. yra stebimas nelaimingų atsitikimų mažėjimas: tiek sunkių nelaimingų atsitikimų, tiek mirtinų (žr. 1 lentelę). Tačiau lengvų nelaimingų atsitikimų statybose skaičius didėja nuo 2004 metų. Lyginant 2004 m. su 2008 m., lengvų nelaimingų atsitikimų statybose išaugo nuo 81 proc. iki 87 proc. [31]. Dėl kritimų iš aukščio statyboje įvyksta apie 50 proc. sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe. Per 50 proc. sunkias ir mirtinas traumas patyrusių statybos darbuotojų darbo stažas įmonėje mažesnis negu vieneri metai – tai neturintys profesinių įgūdžių, reikiamai nemokyti darbuotojai [49]. Vokietijoje 20 proc. darbe patirtų sužalojimų ir 23 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyksta statybų pramonėje [36].
Statybvietėje žūti, susižeisti ar patirti negalavimus galima labai įvairiai [28]: nukritus iš aukščio;
patekus į autoavariją; patyrus elektros smūgį;
nuo krintančio objekto smūgio; įkvėpus asbesto pluošto;
patiriant nugaros skausmus, nešiojant sunkias medžiagas; nuo sąlyčio su pavojingomis medžiagomis;
pakenkus klausą dėl didelio triukšmo.
1 lentelė. Nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 100 000 darbuotojų pagal ekonominės
veikos sritis 2005-2008 metais
Eil. Nr.
Veiklos sritis
Bendras NA skaičius
100 000 darbuotojų Sunkių NA skaičius100 000 darbuotojų Mirtinų NA skaičius100 000 darbuotojų 200 5 200 6 200 7 200 8 200 5 200 6 200 7 200 8 200 5 200 6 200 7 200 8 1. Transportas 489 445 509 439 40,4 33,0 36,2 39,3 27,0 30,9 22,4 24,7 2. Statyba 686 654 582 451 82,8 69,3 54,7 38,5 37,9 28,7 19,1 16,2 3. Apdirbamoji pramonė 481 478 467 381 19,0 25,5 19,5 12,9 11,5 4,9 7,9 4,6 4. Didmeninė ir mažmeninė prekyba 137 154 146 136 12,7 6,4 8,6 4,9 2,4 3,9 1,7 1,2 5. Žemės ūkis 356 228 276 X 42,1 19,7 8,5 X 15,3 14,0 19,9 X 6. Miškininkys tė 420 380 238 X 44,2 40 19,0 X 77,3 40 57,1 X 7. Elektros, dujų ir vandens tiekimas 230 238 241 162 10 18,9 15,1 6,9 16,7 15,1 15,1 0 8. Kita komunalinė socialinė veikla 201 181 160 X 7,7 9,4 0 X 11,6 3,1 0 X 9. Kasyba 767 788 606 567 0 90,9 60,6 33,3 33,3 0 30,3 66,7 10. Kituose sektoriuose 107 122 124 X 2,3 4,2 2,1 X 1,0 2,9 2,9 X
Iš viso šalyje 274 279 274 232 17,6 17,8 14,4 11,0 9,6 8,4 7,5 5,9 Be eismo įvykių 253 261 254 217 14,8 15,4 12,4 9,5 7,6 6,1 5,1 4,7
Šaltinis: VDI duomenys Lietuvos valstybinės darbo inspekcijos 2007 m. duomenimis dažniausiai nelaimingi atsitikimai darbe įvyksta dėl nukritimo iš aukščio, žmogaus griuvimo, bei dėl veikiančių įrenginių ar mechanizmų (žr. 1 pav.) [31]. 2003 m. Vokietijoje Arndt V. ir bendraautorių atliktame tyrime buvo nustatyta, kad dažniausios mirtinų nelaimingų atsitikimų statybose priežastys yra kritimai iš
aukščio, prispaudimai krentančių daiktų, susižalojimai, bei apsinuodijimai. Tam neprieštarauja ir 2003 m. Alazab atliktas tyrimas, kuris teigia, kad dažniausios nelaimingų atsitikimų priežastys yra kritimai ir prispaudimai krentančių daiktų [27; 36]. 2001 m. Turkijoje atliktas tyrimas parodė, kad statybų sektoriuje mirtini nelaimingi atsitikimai dažniausiai įvyksta nukritus iš aukščio (45,1 proc.), dėl transporto priemonių nelaimių (14,4 proc.) ir žūvant nuo elektros srovės (14,4 proc.). Taip pat mažesnėse statybų įmonėse darbininkai dažniau patiria nelaimingus ir mirtinus atsitikimus. 48 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų Turkijoje įvyko įmonėse turinčiose iki 9 darbininkų [47].
Šaltinis: VDI duomenys 1 pav. Nelaimingų atsitikimų darbe (N-1 formos aktai) pasiskirstymas pagal traumavimo
Alazab 2003 m. atliktame tyrime buvo nustatyta, kad Egipte apie 13 proc. nelaimingų atsitikimų ir 18 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyksta statybų pramonėje [27].
2002 m. Choi D. S. ir bendraautorių (JAV) atliktame tyrime buvo nustatyta, kad dažniausios susižalojimų rūšys statybose yra sausgyslių patempimai – 38 proc., įvairūs įsipjovimai – 22 proc., bei nugaros traumos – 27 proc.. Kiti sužalojimai: audinių sumušimai – 7 proc., akių traumos, kalų lūžiai, nudegimai – po 2 proc. Šie sužalojimai dažniausiai įvyksta dėl įtampos (30 proc.), darbo padėties (27 proc.), paslydimų (24 proc.) ir taip pat dėl netinkamo įrankių, bei įrenginių naudojimo (14 proc.). 50 proc. statybos įmonių darbuotojų dažniausiai susižeidžia rankas, arba pirštus darbo metu. Dažniausios kūno vietos, kurios yra sužalojamos statybose: nugara, rankos, pirštai, pečiai, kojų čiurnos. Mažiausiai sužalojamas kūno vietas darbininkai įvardijo šias: galva, keliai ir akys [5]. 2003 m. Alazab atliktame tyrime nustatyta, kad dažniausiai statybininkai susižaloja galvą (23,5 proc.), rankas (15,1 proc.), bei akis (14,6 proc.) (N=487) [27].
VDI duomenimis, Lietuvoje dirbantys darbuotojai dažniausiai susižaloja viršutines (39 proc.) ir apatines (31 proc.) galūnes, bei galvą (15 proc.). Tam neprieštarauja Brenner H. ir Ahern W. Dubline atlikto tyrimo rezultatai. Buvo nustatyta, kad dažniausiai statybininkai susižaloja rankas ir kojas (56 proc.), nugarą (21 proc.), bei galvą ir kaklą (9 proc.) [31; 48].
1.3. Darbo organizavimas statybų įmonėse ir teisės aktų apžvalga
1.3.1. Darbo organizavimas statybų įmonėse
Valstybinės darbo inspekcijos įmonių tikrinimo rezultatai, nelaimingų atsitikimų darbe statistika, aplinkybių ir priežasčių analizės duomenys rodo, kad mūsų šalyje statybos sektorius pasižymi prasčiausiais darbuotojų saugos ir sveikatos rodikliais. Statyboje kur kas daugiau negu bet kurioje kitoje ekonominės veiklos srityje nustatoma darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų (žr. 2 pav.) [49].
Šaltinis: VDI duomenys
2 pav. DSS pažeidimai pagal ekonominės veiklos rūšis 2007 m. (tūkst.)
74 proc. nelaimingų atsitikimų statyboje įvyksta pažeidus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, t.y. dėl prasto darbo organizavimo bei prastos statybos darbų vykdymo kontrolės bei darbo drausmės, tai yra, dėl tokių priežasčių, kurias pašalinti praktiškai lėšos nereikalingos arba reikalingos labai mažos [50]. Daugelyje statybos įmonių, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse, saugių ir sveikų darbo sąlygų užtikrinimo, nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos klausimus dažnai užgožia pagrindinis tikslas – kuo greičiau atlikti darbus ir gauti priklausančius pinigus. Ypač didelis žuvusių neblaivių (52 proc.) darbuotojų skaičius rodo, kad statybos įmonių vadovai, darbų vadovai toleruoja darbo vietose neblaivius darbuotojus. Padažnėjo atvejų, kai pavojingus darbus atlieka, darbo įrenginius valdo sunkios girtumo būsenos darbuotojai (etilo alkoholio koncentracija kraujyje viršija 2,5 promiles) [49]. VDI duomenimis, pagal mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe dėl neblaivumo skaičių statybų sektorius pirmauja (žiūrėti 3 pav.). Palyginti su 2006 metais, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe sumažėjo statyboje nuo 29 iki 23 atvejų (20,7 proc.), o skaičiuojant 100 000 darbuotojų nuo 28,7 iki 19 (33,8 proc.). Žuvusių neblaivių darbuotojų skaičius Lietuvoje yra 8 kartus didesnis negu vidutiniškai ES šalyse, o statybos sektoriuje dėl kritimų iš aukščio – net 15 kartų [31].
Šaltinis: VDI duomenys
3 pav. Mirtini nelaimingi atsitikimai darbe dėl neblaivumo pagal ekonominės veiklos rūšis
2006-2007 m.
2007 metais Lietuvoje veikė 5 476 statybos įmonės, kuriose dirbo 120,6 tūkst. darbuotojų. 2 809 įmonės padarė 16 768 darbų saugos ir sveikatos (DSS) norminių teisės aktų pažeidimus (36,3 proc. visų padarytų šalyje). Darbo organizavimo pažeidimai sudarė 65 proc , o techniniai 35 proc. visų pažeidimų padarytų statyboje. 69 proc. pažeidimų padarė įmonės, kuriose dirbo 10-249 darbuotojai. Palyginti su 2006 metais, mažiau pažeidimų padarė įmonės, kuriose dirbo iki 9 darbuotojų – 4 proc., kuriose dirba 10-49 darbuotojai – 6 proc., o daugiau padarė įmonės, kuriose dirbo 50-249 darbuotojai 5 proc., kuriose dirbo 250-449 darbuotojai 4 proc. Daugiausia pažeidimų darė įmonės įrengdamos darbo vietas (11 proc.), naudodamos darbo įrenginius (8 proc.), aprūpindamos darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis (AAP) (7 proc). Palyginti su 2006 metais, sumažėjo pažeidimų įrengiant darbo vietas 5 proc, naudojant darbo priemones 3 proc., aprūpinant darbuotojus AAP 3 proc., instruktuojant darbuotojus DSS klausimais 2,7 proc. [31].
Du trečdaliai statybos įmonių neorganizuoja darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus statyboje, mokymo. Todėl virš 50 proc. mirtinas ir sunkias traumas patiriančių statybos
darbuotojų darbo stažas įmonėje nesiekia vienerių metų (žiūrėti 4 pav.). Didžioji dalis mažų ir vidutinių įmonių darbuotojų neturi profesinio parengimo ir įgūdžių, stokoja žinių apie profesinę riziką, suvokimo apie jų darbo vietose egzistuojančius pavojus, jų pasekmes ir apsaugos priemones [49].
Šaltinis: VDI duomenys 4 pav. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe (N-1 formos aktai) statyboje
pasiskirstymas pagal darbuotojų darbo stažą įmonėje 2007 m.
Labai vangiai mūsų šalies statybos įmonėse įsigali pagal Europos Sąjungos direktyvas parengti norminiai teisės aktai bei Europos valstybių praktika, kai visi statybos dalyviai – užsakovai, projektų rengėjai, rangovai, darbų vadovai vykdo jiems nustatytas pareigas planuojant ir įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones statybvietėje, esant griežtam darbų koordinavimui. Viešuosius konkursus laimėjusios smulkios įmonės, vėliau atlikdamos darbus, pasiūlytą mažą statybos darbų kainą išlaiko nerengdamos privalomų įrengti kolektyvinių apsaugos priemonių (pastolių, apsauginių aptvarų, lipynių) ar neduodamos darbuotojams asmeninių apsauginių priemonių [49].
Statybos darbų metu gerų darbuotojų saugos ir sveikatos standartų galima pasiekti tik geru valdymu. Vadovai turi užtikrinti, kad darbai būtų planuojami, organizuojami, kontroliuojami, stebimi ir vertinami – tik taip galima pasiekti gerų saugos ir sveikatos standartų. Visi dirbantys asmenys turėtų būti apmokyti ir kompetentingi, su darbuotojais turėtų būti konsultuojamasi profesinės saugos ir sveikatos klausimais koordinuojant skirtingų darbdavių
vykdomus darbus [51]. Kaip teigiama naujojoje Europos darbuotojų saugos ir sveikatos darbe agentūros paskelbtoje ataskaitoje, net iki 60 proc. Europos statybvietėse vykstančių nelaimingų atsitikimų ir daugiau kaip 25 proc. mirtinų nelaimių būtų galima išvengti, jei prieš pradedant statybos darbus kruopščiau būtų atliekami projektavimo, planavimo ir viešųjų pirkimų darbai [46].
Užsakovai, darbų vykdytojai, darbdaviai, darbų rangovai, savarankiškai dirbantys asmenys yra atsakingi už darbų saugą. Europos Direktyvose yra nustatyti atitinkami reikalavimai [6]:
Atsižvelgti į darbuotojų saugą ir sveikatą visų statybos darbų projektavimo stadijose. Darbas privalo būti koordinuojamas tarp visų šalių, dalyvaujančių darbų planavime ir vykdyme;
Užtikrinti saugią darbo įrangą (įskaitant jos tinkamumą, parinkimą, saugos savybes, saugų naudojimą, mokymą ir informavimą, tikrinimą ir priežiūrą);
Naudoti saugos ir/arba sveikatos ženklus, kur negalima išvengti arba tinkamai sumažinti pavojų, naudojant prevencijos priemones;
Aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis (šalmais, saugos diržais, apsauginiais akiniais, respiratoriais, saugia avalyne ir pan.), tinkamai saugančiomis nuo esamos rizikos ten, kur jos negalima išvengti kitomis priemonėmis;
Užtikrinti statybos darbuotojams saugią darbo aplinką ir gerbūvį, pvz., priėjimus, saugius eismo maršrutus;
Laikytis bendrosios sveikatos ir saugos valdymo sistemos: rizikos vertinimas ir prevencija, kolektyvinių priemonių pavojams išvengti pirmenybė prieš asmenines, informavimas ir mokymas, konsultavimasis su darbuotojais, saugos koordinavimas su rangovais.
Konkrečių atvejų studijos rodo, kad taikomos priemonės pažeidimų rizikai mažinti gali teikti daug naudos, pavyzdžiui [40]:
gerinti darbo sąlygas;
didinti darbuotojų pasitenkinimą ir motyvaciją;
mažinti nebuvimo darbe dėl kaulų ir raumenų sistemos pažeidimų dienų skaičių; gerinti saugą apskritai;
Asmeninės apsauginės priemonės statybvietėse turi būti dėvimos nuolat, kai to yra reikalaujama. Jos turi būti patogios, geros būklės ir nesukelti kitos rizikos. Be to, reikalingas apmokymas, kaip jomis naudotis. Apsauginės priemonės: saugos šalmai – jei asmeniui yra pavojus būti sužalotam krintančių daiktų ar susitrenkti galvą; tinkama avalynė – neslystanti, su pirštų bei padų apsauga; apsauginiai rūbai – pavyzdžiui, apsaugantys nuo nepalankaus oro arba ryškiai matomi, kad juos dėvintys darbuotojai būtų aiškiai pastebimi, pvz., mechanizmų operatorių [6].
Darbo vietos turi būti aprūpintos ergonominėmis, specialiai suprojektuotomis priemonėmis ir įranga. Darbo vietos išdėstymas turi būti pritaikytas prie darbuotojo atliekamų užduočių pobūdžio [11].
Aiškinimas dirbantiesiems apie sveikatos apsaugos ir saugos priemones yra ne tik teisinis reikalavimas, bet ir veiksmingas būdas užtikrinti, kad darbuotojai rimtai žvelgtų į sveikatos ir saugos užtikrinimo procedūras bei jų tobulinimą. Su darbuotojais turėtų būti tariamasi dėl sveikatos ir saugos priemonių bei dėl naujų technologijų ar produktų prieš juos įdiegiant [28].
Saugos stebėjimo metodas buvo pradėtas taikyti Suomijoje 1992 metais siekiant įvertinti statybviečių saugos lygį. Įvertinama aplankant visas statybos aikštelės vietas ir tikrinimo lape žymint, ar operacijos atliekamos teisingai, ar neteisingai. Tarp vertinamų veiklos aspektų – darbo įpročiai, darbas ant pastolių ir kopėčių, mechanizmai ir įrengimai, apsauga nuo kritimų, elektra bei apšvietimas, taip pat drausmė ir tvarkingumas. Išbandžius šį metodą statybvietėje, paaiškėjo, kad jis efektyvus ir patogus naudoti. Vienas svarbus tokios sistemos veiksnys – vadovai ir darbuotojai ją įgyvendina kartu [51].
Airijoje atliktas mirtinų nelaimingų atsitikimų tyrimas parodė, kad ne mažiau kaip 25 proc. tokių nelaimių buvo nulemta dar prieš pradedant statybos darbų etapą. Viena iš statybos projekto vykdymo dalių yra kompetentingų „Projektavimo etapo priežiūros specialistų“ sąrašo parengimas. Remiantis Airijos įstatymais, jiems tenka svarbiausias vaidmuo įvertinant statybos objekto projektą. Tai daroma siekiant sumažinti riziką atliekant statybos darbus [51].
2002 m. Choi D. S. (JAV) atliktas tyrimas parodė, kad 67 proc. statybos įmonių naudoja krovinių kėlimo mokymo programas, 48 proc. turi ergonomines programas, 29 proc. – siūlo darbuotojams naudoti saugos diržus nugarai. 76 proc. statybos įmonių, prieš pradedant naudoti naujus ergonomiškus įrankius, atlieka jų vibracijos matavimus. 43 proc. statybos įmonių naudoja apsaugos priemones saugančias jų darbuotojus nuo žalingo vibracijos poveikio [5].
1.3.2. Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą, apžvalga
Stiprinant darbuotojų saugą ir sveikatą siekiama išvengti žmonių sužalojimų ar susirgimų darbe. Šitaip bandoma išlaikyti ir apsaugoti žmogiškuosius ir kitus darbo vietų resursus. Darbuotojų saugos ir sveikatos standartai paprastai yra numatyti teisės aktais. Europos Sąjungoje šios srities teisinę bazę kuria Europos Komisija leisdama Europos direktyvų seriją [52].
Lietuvoje darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą ar kitą darbdavio įgaliotą asmenį, darbdaviui atstovaujantį asmenį, įmonės saugos ir sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ar kitas valstybės institucijas teikdamas pasiūlymus ar reikalaudamas, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbo kodeksu, įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais teisės aktais [53].
Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. Statinių statybos teritorija ir statybviečių darbo vietos turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Statinio statytojas (užsakovas) arba užsakovo įgaliotas statybos darbų vadovas negali pradėti statinio statybos darbų, kol neparengtas statybos darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemonių planas. Darbuotojams turi būti sudaryta tokia darbo aplinka, kad joje nebūtų pavojingų ir (ar) kenksmingų veiksnių, keliančių susižalojimo ar kitokio sveikatos pakenkimo riziką, o jei tokia rizika yra, ji turi būti kuo mažesnė ir turi būti numatytos priemonės tokiai rizikai šalinti. Darbo aplinkos veiksnių leistinas ribines vertes (dydžius) nustato sveikatos saugos reglamentai (higienos normos) ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai [53].
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas reglamentuoja teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti. Šis dokumentas
taip pat nustato nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas [53].
Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas reglamentuoja darbo santykius (darbdavių ir darbuotojų), susijusius su jame ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba [54].
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai nustato lengvų, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, nelaimingų atsitikimų darbe, sukėlusių darbuotojo mirtį, ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo, apskaitos, tyrimo dokumentų saugojimo, skundų ir pareiškimų, susijusių su nelaimingų atsitikimų darbe tyrimu, nagrinėjimo tvarką. Šių nuostatų privalo laikytis visos įmonės, įstaigos, organizacijos, kitos organizacinės struktūros ir fiziniai asmenys, samdantys kitus fizinius asmenis [55].
Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai reglamentuoja darbuotojų aprūpinimą asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, skirtomis darbuotojų sveikatos apsaugai nuo kenksmingų ir pavojingų veiksnių esančių darbo aplinkoje, kad būtų sumažinta pakenkimo sveikatai rizika. Nuostatai taikomi visoms Lietuvos Respublikos įmonėms, įstaigoms, žemės ūkio bendrovėms ir organizacijoms nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir reguliavimo sferos. Asmeninė apsauginė priemonė naudojama, kai darbo aplinkoje negalima išvengti rizikos arba pakankamai jas apriboti kolektyvinėmis saugos arba darbo organizavimo priemonėmis, metodais ir būdais [56].
Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatų paskirtis – nustatyti darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbo vietoje reikalavimus, numatyti prevencines priemones tokiam poveikiui atsirasti ir jam sumažinti, kad būtų užtikrinama darbuotojų sveikata ir sauga darbe. Šie nuostatai taikomi visoms Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, ūkinėms bendrijoms, žemės ūkio bendrovėms, ūkininkams, kooperatinėms organizacijoms ir kitiems subjektams, kuriuose darbo santykiai turi būti grindžiami Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymu, kitais darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, ir jų darbuotojams, kurių darbo vietose triukšmo poveikio dydis viršija arba gali viršyti 85 dBA. Šiame dokumente nurodyti reikalavimai yra skirti darbdaviams, nes jie yra atsakingi už triukšmo poveikio darbuotojams mažinimą [57].
Profesinės rizikos vertinimo nuostatų paskirtis yra reglamentuoti profesinės rizikos vertinimo tvarką įmonėse. Profesinės rizikos vertinimo tikslas yra ištirti esamą ar galimą profesinę riziką darbe ir numatyti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta [58].
Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniuose nurodymuose nustatyta ergonominių rizikos veiksnių vertinimo įmonėje tvarka ir nurodytos bendros prevencijos priemonės dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos jų sveikatai ir saugai, kurią kelia ar gali sukelti ergonominiai veiksniai. Nurodymų nuostatos taikomos bet kurios ekonominės veiklos rūšies įmonėse ir jų darbo vietose, kur darbuotojams kyla ar gali kilti ergonominių veiksnių sukeliama sveikatos pakenkimo rizika, organizuojant ir atliekant ergonominių veiksnių rizikos identifikavimą, tyrimą ir nustatymą. Nustačius nepriimtiną riziką, ji turi būti šalinama arba sumažinama vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo nuostatais [59].
Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai nustato minimalius (būtinuosius) saugos ir sveikatos darbe reikalavimus darbo įrenginiams ir jų naudojimui. Darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbininkų saugai ir sveikatai. Darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys. Ten, kur neįmanoma užtikrinti, kad darbuotojai darbo įrenginius galės naudoti be rizikos saugai ir sveikatai, darbdavys privalo imtis atitinkamų priemonių, kad rizika būtų kiek galima sumažinta [60].
Krovinių kėlimo rankomis bendrieji nuostatai yra parengti pagal Europos Sąjungos direktyvos 90/269/EEB „Dėl minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų, taikomų krovinių kėlimui rankomis, kai kyla pavojus darbuotojams susižaloti, ypač nugarą” reikalavimus ir nustato minimalius (būtiniausius) saugos ir sveikatos darbe reikalavimus tais atvejais, kai krovinys keliamas rankomis ir esama pavojaus darbuotojams susižaloti, ypač nugarą [61].
Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatuose nustatyti būtiniausi reikalavimai dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos jų sveikatai ir saugai, kurią kelia ar gali sukelti mechaninė vibracija. Nuostatų reikalavimai taikomi bet kuriai darbuotojų veiklai, bet kurios ekonominės veiklos įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose ir jų darbo vietoms, kur darbuotojams kyla ar gali kilti mechaninės vibracijos veikimo ir pakenkimo sveikatai rizika. Nustačius vibracijos keliamą riziką ji turi būti šalinama arba kiek įmanoma sumažinama darbo vietoje [62].
Norint pasiekti geros darbuotojų saugos ir sveikatos statybos įmonėse, taip pat, kad sumažėtų nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skaičius, įmonės turi vadovautis šiais teisės aktų reikalavimais. Šie teisės aktai nurodo, kad darbdavys privalo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietoje.
