1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO
MEDICINOS AKADEMIJOS MEDICINOS FAKULTETO
MEDICINOS VIENTISŲJŲ STUDIJŲ PROGRAMOS
BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS
LSMUL KK PSICHIATRIJOS KLINIKA
REUMATOIDINIO ARTRITO IR ALEKSITIMIJOS
SĄSAJOS
Autorius: Marija Misiūnaitė, VI k. 22 gr.
Mokslinis vadovas: dr. Aida Kunigėlienė
KAUNAS 2016 m.
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
TVIRTINU:
Medicinos fakulteto dekanas prof. Algimantas Tamelis
BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS
LSMUL KK PSICHIATRIJOS KLINIKA
REUMATOIDINIO ARTRITO IR ALEKSITIMIJOS
SĄSAJOS
Darbo vadovas: dr. Aida Kunigėlienė
Recenzentai :
doc. Darius Leskauskas lekt. Algirdas Jaras
Darbą atliko : Marija Misiūnaitė
3
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4
2. PADĖKA, INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6
3. SANTRUMPOS ... 7
4. SĄVOKOS ... 8
5. ĮVADAS ... 9
6. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ... 10
7. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
7.1 Aleksitimijos samprata ir skalė, naudojama jai tirti ... 10
7.2 Aleksitimijos tyrimai Lietuvoje ... 10
7.3 Aleksitimijos priežastys ... 11
7.4 Aleksitimijos ir somatinių sutrikimų sąsajos ... 12
7.5 Aleksitimijos sąsajos su psichikos sutrikimais ir socialinio gyvenimo kokybe ... 12
7.6 Aleksitimijos ir reumatoidinio artrito sąsajos ... 13
7.7 Aleksitimijos sąsajos su autoimuninėmis ligomis ... 13
7.8 Aleksitimija ir neurovizualiniai tyrimai, jų reiškmė psichosomatinei medicinai ... 14
7.9 Psichoterapijos grupių poveikis psichosomatinių ligų kontrolei ir aleksitimiškumui... 14
7.10 Aleksitimijos vaidmuo šiuolaikinėje medicinoje ... 15
8. TYRIMO METODIKA ... 15 9. REZULTATAI ... 16 10. REZULTATŲ APTARIMAS ... 19 11. IŠVADOS ... 20 12. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 21 PRIEDAI ... 28
4
1. SANTRAUKA
VI kurso studentė Marija Misiūnaitė
REUMATOIDINIO ARTRITO IR ALEKSITIMIJOS SĄSAJOS
Aleksitimija yra asmenybės konstruktas, apibūdinantis blogą emocijų atpažinimą, sunkumus išreiškiant emocijas žodžiais, asmenybei būdinga kognityvinė – emocinė orientacija į aplinkos veiksnius. Šio tyrimo tikslas - įvertinti reumatoidiniu artritu sergančių pacientų aleksitimiškumą ir palyginti jį su nesergančių žmonių aleksitimiškumu. Tyrimo metodai. Aleksitiminiai asmenybės bruožai buvo tiriami naudojant 20-ties teiginių Toronto aleksitimijos skalę (TAS-20). Apklausti 174 asmenys (159 moterys (91,4 proc.) ir 15 vyrų (8,6 proc.)). Reumatoidiniu artritu sirgo 80 (46 proc.), kontrolinę grupę sudarė 94 tiriamieji (54proc.). Tyrimo išvados: priklausomybės tarp aleksitimiškumo ir RA buvimo nenustatyta (p=-0,743). Statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp aleksitimiškumo ir lyties nenustatyta (p= 0,678). Tarp visų tirtų žmonių nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp alekstimijos pasireiškimo ir amžiaus. (p<0.001)
5
SUMMARY
Marija Misiūnaitė
ALEXITHYMIC CHARACTERISTICS IN RHEUMATOID ARTHRITIS
Alexithymia is a personality trait characterized by: difficulty identifying feelings; difficulty describing feelings; and externally oriented thinking. The aim of the study was to assess alexitimic features in group with people affected by rheumatoid artritis and group without this feature.
Methods of study. Alexithymia personality traits were tested using Toronto Alexithymia Scale 20 (TAS-20). The study included 174 subjects (159 women (91,4%) and 15 men (8,6%) of their with diagnosis of rheumatoid artritis - 80 persons (46%) and group of without this diagnosis 94 persons (54%).
Results. Alexithymia traits features was the same in both groups, subjects with rheumatoid artritis and without this diesease. The prevalence of alexithymia was the same in both genders. Alexithymia was associated with increasing age.
6
2. PADĖKA, INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO
LEIDIMAS
Padėka
Norėčiau padėkoti savo darbo vadovei dr. Aidai Kunigėlienei, kuri pasiūlė atlikti darbą įdomia, mažai Lietuvoje tyrinėta aleksitimijos tema.
Interesų konfliktas
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
Etikos komiteto leidimas
Šiam darbui vykdyti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimas Nr.BEC-MF-621. Išdavino data 2015 03 09.
7
3. SANTRUMPOS
ACC (anterior cingulate cortex) – kaktinė dalis juostinio vingio.
Asmenybės sutrikimas – tai visuma stabilių asmenybės bruožų, kurie trikdo žmogaus prisitaikymą prie aplinkos sąlygodami socialinės, darbinės veiksenos sutrikimus arba subjektyvų distresą.
DIE (difficulty identifying feelings) – gebėjimas pažinti emocijas. DDE (difficulty describing feelings) – gebėjimas apibūdinti emocijas. EOT (externally oriented thinking) – į išorę orientuotas mąstymas. CD – cukrinis diabetas
LSMU L KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos N – tiriamųjų skaičius
p – patikimumo reikšmė PI – pasikliautinasis intervalas RA – reumatoidinis atritas
IVF (in vitro fertilization) – tai kiaušialąsčių apvaisinimas spermatozoidais laboratorinėmis sąlygomis. PET (pozitronų emisijos tomografija) – yra tyrimas, kurio metu naudojama gama kamera ir radioaktyvių medžiagų mišinys, norint pamatyti ir įvertinti vidinius organus.
RA – reumatoidinis artritas.
SPECT (Single Photon Emission Computed Tomography) – vieno fotono emisijos kompiuterinė tomografija - tai radionuklidinis tyrimas,naudojantis gama spindulius, norint gauti objekto, kurį tiriame, dvimatį (arba trimatį) atvaizdą.
NIRS (non-invasive near-infrared spectroscopy) – neinvazinė artimųjų infraraudonųjų spindulių spektroskopija, smegenų išemijai tirti.
8
4. SĄVOKOS
Adenoma – nepiktybinis liaukinio epitelio navikas. Adenokarcinoma – piktybinis liaukinio epitelio navikas.
Antigenas – molekulė organizme, įskaitant virusus ir bakterijas, stimuliuojanti imuninį organizmo atsaką, ypač – antikūnų gaminimą.
Erozija – ardymas, irimas.
Ekstraartikulinis – ne sąnarių, nesusijęs su sąnariais.
Hiperplazija – med. intensyvus ląstelių dauginimasis; paprastai hiperplazija siejasi su ląstelių gausėjimu ir lemia audinio ar organo kompensacinį adaptacinį veiklos padidėjimą.
Metaanalizė – kiekybinė statistinė kelių atskirų, bet panašių eksperimentų ar tyrimų, analizė siekiant gauti bendrus statistiškai reikšmingus duomenis.
Koreliacija – tarpusavio santykiai, ryšiai, priklausomybė. Somatinis – kūniškas, kūno.
9
5. ĮVADAS
Reumatoidinis artritas (RA) yra pati dažniausia uždegiminė sąnarių liga. Ši liga pasireiškiasąnarių skausmu, patinimu, sąstingiu, dėl to prastėja sergančiųjų gyvenimo kokybė, darbingumas [1]. Tyrimai parodė padidėjusį mirtingumą tarp žmonių, sergančių reumatoidiniu artritu, galimos to priežastys – padidėjęs širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ir infekcinių ligų dažnis, gydymas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo [2] [3].
Apskaičiuota, kad jaunesnės nei 50 metų amžiaus moterys 4 –5 kartus dažniau negu tokio pat amžiaus vyrai suserga RA, tačiau vyresniems nei 60 –70 metų amžiaus žmonėms šis santykis sumažėja iki 2 [4]. Pietų Europos šalyse stebimas mažesnis RA paplitimas, ne tokia sunki ligos eiga, būna mažiau ekstrasąnarinių simptomų, mažesnis susirgimo ryšys su žmogaus leukocitų antigenu (ŽLA) DR4 [5]. Šiaurės Europos šalyse nustatomas didesnis RA paplitimas, šis skirtumas vadinamas geografiniu „Europos šiaurės-pietų gradientu“, tačiau to priežastis nėra išaiškinta [6].
Įrodyta, kad sergantiems RA ir kartu pasireiškus depresijai, tikėtinas didesnis nedarbingumas, nuovargis, ligos aktyvumo padidėjimas [7].Taikomas psichoterapinis gydymas turi teigiamos įtakos skausmo pasireiškimui, tolimesniems artrito gydymo rezultatams [8].Taigi, tiek gydymui, tiek užtikrinant geresnę ligos kontrolę yra svarbu toliau tirti reumatoidiniu atritu sergančiųjų psichikos konstruktus.
Vienas iš galimų tyrimo objektų yra aleksitimija – asmenybės konstruktas, apibūdinantis nesugebėjimą atpažinti emocijų, taip pat išreiškiantis jų įvardijimo sunkumus. Išskiriamos trys sudedamosios aleksitimijos dalys: blogas emocijų atpažinimas, sunkumai išreiškiant emocijas žodžiais, asmenybei būdinga kognityvinė – emocinė orientacija į aplinkos veiksnius [9].Aleksitimijos paplitimas bendroje populiacijoje yra apie 13 proc. Vyrai yra beveik perpus labiau aleksitimiški nei moterys (atitinkamai 17 ir 10 proc.) [10]. Aleksitimija yra reikšmingai susijusi su arterine hipertenzija, išemine širdies liga, reumatoidiniu artritu, dermatitu, žvyneline, I ir II cukrinio diabeto tipais, piktybinėmis ligomis, valgymo sutrikimais, priklausomybėmis, kitais psichikos, asmenybės sutrikimais, įvairiomis socialinėmis problemomis [11] [12] [13] [14] [15] [16] [17] [18].
Kadangi reumatoidinis artritas yra pati dažniausia uždegiminė sąnarių liga, o jos atkryčių pasireiškimui, skausmo kontrolei bei sergančiojo gyvenimo kokybei svarbi emocinė žmogaus būklė, nerimo, depresiškumo lygis, aleksitimijos tyrimai yra reikšmingi siekiant geriau suprasti ligos skausmo pasireiškimą ir kontrolės galimybes. Šio darbo tikslas – įvertinti reumatoidiniu artritu sergančių pacientų aleksitimiškumą ir palyginti jį su nesergančių žmonių aleksitimiškumu.
10
6. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Įvertinti reumatoidiniu artritu sergančių pacientų aleksitimiškumą ir palyginti jį su nesergančių žmonių aleksitimiškumu.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti aleksitimijos pasireiškimo skirtumus tarp sergančiųjų RA ir nesergančiųjų RA. 2. Išsiaiškinti aleksitimijos pasireiškimo skirtumus vyrų ir moterų grupėse.
3. Įvertinti aleksitimijos pasireiškimą skirtingose amžiaus grupėse.
7. LITERATŪROS APŽVALGA
7.1 Aleksitimijos samprata ir skalė, naudojama jai tirti
Aleksitimija – iš graikų kalbos “a” – “lexis”- žodis, “thumos” – širdis. Šis terminas reiškia nesugebėjimą žodžiais išreikšti jausmų [19]. Aleksitimiškas žmogus susiduria su sunkumais pažįstant savo ir aplinkinių jausmus bei tinkamai į juos reaguojant. Šiems asmenimis nuolat kyla vidinių konfliktų, kurių dalies išspręsti nepavyksta ir besikaupianti vidinė įtampa gali pasireikšti ,,somatine“ liga [20]. Aleksitimijos konstruktas susideda iš trijų komponentų: 1. DIE faktoriaus – gebėjimo pažinti emocijas; 2. DDE faktoriaus – gebėjimo apibūdinti emocijas; 3. EOT faktoriaus – į išorę orientuoto mąstymo sunkumų identifikuojant ir įvardijant jausmus, susiaurėjusio vaizduotės proceso. Kai kurių tyrimų duomenimis, aleksitimija yra stabilus asmenybės bruožas [21], kitų – kintanti charakteristika, susijusi su sveikatos būkle [22]. Klasikiniais psichosomatiniais sutrikimais (Krono liga, opiniu kolitu, reumatoidiniu artritu) sergantiesiems nustatyti ryškiai išreikši aleksitimijos bruožai [23]. Yra keletas galimų metodų ją tirti, labiausiai paplitusi yra Toronto Aleksitimijos skalė (TAS-20). Yra nemažai įrodymų, patvirtinančių, jog TAS-20 demonstruoja patikimumą, validumą, nuoseklumą, stabilumą [24].
11 Lietuvoje buvo atlikta tyrimų, kuriais ieškota aleksitimijos ir sveikatos sąsajų. Remtasi hipoteze, kad jausmų slopinimas sudaro palankias sąlygas vystytis psichosomatiniams sutrikimams. Tiriant Lietuvos paauglius išsiaiškinta, jog psichosimptomatika dažnesnė aukšto ir vidutinio pragyvenimo lygio šeimose, ji dažnai lydima aukštesnio nerimo lygio, o simptomų atsiradimui įtakos turi bendravimo šeimoje ypatumai, ypač trumpas ir nevisavertis paauglių bendravimas su tėvu. Daugeliui paauglių, besiskundžiančių psichosomatiniais simptomais, būdingi aleksitimiški asmenybės bruožai [25]. Kitame tyrime apklausti Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto studentai, rezultatai atskleidė aleksitimiškumo ir sveikatai nepalankios elgsenos sąsajas tik moterų grupėje. Aleksitimiškoms studentėms būdinga mažiau sveikatai palanki mityba, prastesnė miego kokybė, didesnis įsitraukimas į rūkymą bei alkoholio vartojimą nei kontrolinei grupei [26]. Dar vieno tyrimo duomenimis nustatyta, kad koronarine širdies liga sergančių pacientų aleksitimija susijusi su miego struktūros pokyčiais (sutrikimais): pailgėja gilaus lėtojo miego 1 stadija ir sutrumpėja 4 stadija [27]. Kitame darbe nustatyta rūkymo ir aleksitimijos sąsajos, atrasta, jog aleksitimija gali turėti įtakos koronarinės širdies ligos pasireiškimui, veikdama per biologinius rizikos faktorius arba kaip atskiras rizikos veiksnys [28]. Lietuvoje nebuvo atlikta tyrimų, kuriais būtų bandoma ieškoti reumatoidinio artrito ir aleksitimijos sąsajų.
7.3 Aleksitimijos priežastys
Tiriant aleksitimijos ir asmenybės bruožų kilmę svarbus šeimos santykių analizavimas. Vaikų patirtas emocinis smurtas ir prievarta turi ryšį su padidejusiu aleksitimijos lygiu ir vėlesne narkotikų ir alkoholio priklausomybe [29]. Vaikystėje patirtas motinos rūpestingumas priešingai koreliavo su aleksitimijos lygiu, ypač su sunkumais identifikuojant ir įvardijant jausmus [30]. Motinos perdėta globa turėjo didesnę reikšmę emociniuose aleksitimijos komponentuose negu pažintiniuose. Per didelė tėvo globa taip pat susijusi su didesniu aleksitimijos lygiu ir sunkumais identifikuojant ir apibūdinant jausmus, tačiau šis ryšys nebuvo taip stipriai išreikštas, kaip vaiko ir mamos perdėtos globos atveju. Tyrimas rodo, kad suaugę asmenys, užaugę šeimose, kuriose šeimos nariai rodė prisirišimą ir skatimo emocinę išraišką, turėjo žemesnį aleksitimijos lygį [31]. Taip pat nustatytas ryšys tarp dažniau pasitaikančių aukštesnių aleksitimiškumo balų ir ribinės asmenybės sutrikimo[32] bei jos sąsajos su šizotipiniu, priklausomu ir vengiančiu asmenybės sutrikimais [33]. Tarp studentų aleksitimija yra asocijuojama su asmenybe, kuri linkusi save žaloti (pjaustytis, deginti savo kūną, nuodytis) [34]. Taigi, neišreikštos vaikų emocijos ateityje gali lemti ne tik asmenybės pokyčius ar save žalojantį elgesį, tačiau ir sukelti įvairius somatinius ligų ir sutrikimų simptomus, todėl šie žmonės dažniau patiria galvos, pilvo, krūtinės ir kitus skausmus [35].
12
7.4 Aleksitimijos ir somatinių sutrikimų sąsajos
Aleksitimija yra asocijuojama su daug fizinių ligų. Nustatyta, jog aleksitimijos dažnis tarp pacientų sergančių tuberkulioze yra 57,9 proc., tarp pacientų po ortopedinių chirurginių operacijų - 15,4 proc. [36]. Išsiaiškinta, kad aleksitimija yra susijusi su storosios žarnos vėžiu. Pacientams su vidutinišku arba aukštu aleksitimijos lygiu buvo reikšmingai didesnė tikimybė nustatyti storosios žarnos adenomą arba adenokarcinomą, negu ne alekstitimiškiems pacientams [37]. Didelis paplitimo dažnis (didesnis nei 30 proc.) rastas tarp pacientų sergančių žvyneline [38]. Atrastas aleksitimijos ir išsėtinės sklerozės, Parkinsono ligos ryšys tarp hospitalizuotų pacientų [39][40], prastos glikemijos kontrolės sergant I ir II tipo cukriniu diabetu [41], taip pat prastos ligos kontrolės tarp astma sergančių pacientų [42]. Stebėtas labai stiprus ryšys tarp pasveikimo dažnio ir aleksitimijos lygio tiriant pacientus, sergančius gastrointestinėmis ligomis [43]. Tirtas moterų, kurioms buvo atliktas dirbtinis apvaisinimas (in vitro
fertization), aleksitimiškumas, rastos jo sąsajos su sėkmingomis gydymo išeitimis. Taigi, aleksitimiškos
moterys, kurioms nepavyko pastoti fizinio – emocinio kontakto metu, buvo lengviau apvaisintos medicininėmis procedūromis, nei nealeksitimiškos moterys [44].
7.5 Aleksitimijos sąsajos su psichikos sutrikimais ir socialinio gyvenimo kokybe
Sunkumai identifikuojant ir įvardijant jausmus yra reikšmingai susiję su negatyvia nuotaika ir prastesne gyvenimo kokybe. Suaugusiųjų depresija ir nerimas yra stipriai susijęs su aleksitmiškumu [45][46]. Nustatytas jos ryšys su perdėtu rūpesčiu kūno įvaizdžiu ir valgymo sutrikimais. Bulimiški asmenys turi aukštesnį aleksitimijos lygį dėl sunkumo atpažįstant ir įvardijant jausmus [47]. Anoreksijos sutrikimą turintys asmenys labiau aleksitimiški nei bulimijos sutrikimą turintys, ypač šis ryšys stipriai pasireiškia sunkumu identifikuojant jausmus. Tyrėjai mano, jog tai nutinka dėl sumažėjusio pažintinio funkcionavimo, kuris atsiranda kaip nepakankamos mitybos padarinys [48]. Dvylikos studijų aleksitimijos ir potrauminio streso sindromo metaanalizė atrado ryšį tarp aukštenių aleksitimijos balų bei padažnėjusio potrauminio streso simptomų pasireiškimo [49]. Aleksitimija būdinga tarp asmenų, turinčių panikos sutikimą, socialinę fobiją [50], obsesinį kompulsinį sutrikimą [51]. Su pastaraisiais darytas šešerių metų trukmės tyrimas, kurio metu jiems buvo taikyta elgesio terapija. Po gydymo aleksitimiškumas matuotas TAS-20 skale, nustatytas reikšmingas jo sumažėjimas (I ir II aleksitimijos faktorių, tačiau III išliko nepakitęs) [52]. Tarp patekusių į skubios pagalbos skyrių dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo 41,7 proc. asmenų atitiko aleksitimijos kriterijus [35]. Kitas tyrimas parodė, kad
13 tarp turinčiųjų problemų su alkoholiu 45-67 proc. turi reikšmingai didesnį aleksitimijos lygį [36]. Aleksitimija ir priklausomybių problema taip pat išryškėja apklausus pacientus, priklausomus nuo interneto naudojimo (internetinių santykių ir sekso) [53]. Sunkumai įvardijant jausmus tarp pastarųjų pacientų ypač ryškūs. Taigi, aleksitimija turi reikšmingą ryšį su dauguma psichikos sutrikimų: depresiškumu, aukštesniu nerimo lygiu, valgymo sutrikimais, potrauminio streso sindromu, panikos sutrikimu, socialinėmis fobijomis, psichoaktyvių medžiagų vartojimu. Taikant terapiją, šių pacientų aleksitimijos lygis gali sumažėti, taigi toks gydymo būdas svarbus minėtų sutrikimų kontrolei.
Pažintinis ir emocinis trūkumas esant aleksitimijai, gali pasireikšti tarpasmeniniais sunkumais. Aukšti aleksitimijos rodikliai atvirkščiai koreliavo su pasitenkinimu intymiais santykiais [54]. Aleksitimija taip pat susijusi su sunkumais kuriant ir palaikant tarpasmeninius santykius bei suprastėjusiais socialiniais įgūdžiais [55].
7.6 Aleksitimijos ir reumatoidinio artrito sąsajos
Reumatoidinis artritas yra lėtinė uždegiminė liga, kurios metu hiperplazuoja sinoviumas. Einant laikui vyksta kaulų erozija ir pilnas sąnarių vientisumo netekimas. Pacientai dažnai išsako skausmą ir sąstingį sąnariuose, ilgainiui gali būti pažeistos ir kitos organų sistemos. Tyrimais nustatytas reikšmingas aleksitimijos paplitimas tarp reumatoidiniu artritu sergančių žmonių. Įrodyta, kad pacientai turintys didesnį funkcinį sutrikimą surenka statistiškai daugiau aleksitimiškumo taškų [56]. Emocijų neišreiškimas, aukštesnis aleksitimijos lygis dėl negebėjimo jų atpažinti lemia autonominės nervų sistemos aktyvumą, kuri didina imlumą įvairioms psichosomatinėms ligoms [57]. Autoimuninių ligų išeitims svarbi ligos progresavimo, skausmo kontrolė, o taip pat emocinė būklė, kuri lemia kūno galimybę išlikti, tapti sveiku ir priešintis ligoms. Manoma, kad psichologiniai veiksniai veikia somatinius sutrikimus, todėl ypač svarbu išmokti pažinti savo ir kitų žmonių jausmus, juos teisingai suvokti ir išreikšti [58].
7.7 Aleksitimijos sąsajos su autoimuninėmis ligomis
Didelis dėmesys pasaulyje yra skiriamas aleksitimijos sąsajų su autoimuninėmis ligomis tyrinėjimui. Didelis aleksitimiškų žmonių paplitimas tarp asmenų, sergančių šiomis ligomis, gali patvirtinti hipotezę, kad netinkamas emocijų vertinimas ir išmoktas būdas išgyventi neigiamas emocijas gali keisti imuninį funkcionavimą [59]. Psichoneuroimunologiniais tyrimais įrodytas tarpusavio ryšio tarp neuroendokrininės ir imuninės sitemos egzistavimas. Taip pat buvo įrodyta streso įtaka imuninei sistemai [60][61]. Yra duomenų, jog stresiniai įvykiai, neigiamos emocijos yra susiję su imuninės
14 sistemos pokyčiais ir yra svarbūs autoimuninių ligų pasireiškimo sunkumui, paūmėjimų dažniui [62]. Visgi, aiškaus mechanizmo tarp emocinės būklės ir psichosomatinės autoimuninės ligos pasireiškimo vis dar nerasta, taigi psichosomatinėje medicinoje ir toliau išlieka didelis susidomėjimas psichoneuroimunologija [63].
7.8 Aleksitimija ir neurovizualiniai tyrimai, jų reiškmė psichosomatinei medicinai
Paskutiniai tyrimai rodo susidomėjimą tiriant aleksitimiją neurovizualiniais tyrimo metodais. Naudojantis PubMed duomenų bazės paieškos sistema randami net 1,032 tyrimai su terminu ,,aleksitimija“ pavadinime, tačiau tik 39 iš jų buvo naudoti neurovizualiniai tyrimo metodai (funkcinis magnetinio rezonanso tyrimas (fMRI), pozitronų emicijos tomografija (PET), vieno fotono emisijos kompiuterinė tomografija (SPECT) ir kt. Kadangi eksperimentų rezultatai skiriasi, nei vienas tyrimas negali visiškai paaiškinti aleksitimijos neurologinio pagrindo [64]. Tyrimais nustatyta, kad aleksitimiškų asmenų nervinis atsakas išoriniam emociniam stimului (pvz. vaizdiniam) limbinėje ir paralimbinėje sistemose (migdoliniame kūne, saloje, ACC) yra sumažėjęs. [65]. Vykdant vaizduotės reikalaujančius uždavinius rastas sumažėjęs nervinis atsakas užpakalinėje juostinėje srityje, o tai įrodo, jog sąmoningas kognityvinis funkcionavimas, kaip spontaniškas vaizdo kūrimas vaizduotėje (nesąlygotas išorinių įvykių), tarp aleksitimiškų žmonių yra sutrikęs [66]. Priešingai, asmenys su aukštesniais aleksitimiškumo balais rodo padidėjusį neurologinį atsaką į fizinį dirgiklį. Padidėjęs jautrumas fiziniams stimulams gali būti susijęs su psichosomatinėmis ligomis sergančių pacientų polinkiu pasitikėti savo simptomais ir lemti stipresnį jų patyrimą [67].
7.9 Psichoterapijos grupių poveikis psichosomatinių ligų kontrolei ir aleksitimiškumui
Yra žinoma, jog žmonių, sergančių reumatoidiniu artritu gyvenimo kokybė dramatiškai prastėja, daugiausiai dėl to, kad šios ligos vyraujantis simptomas yra skausmas. Todėl labai svarbūs yra tyrimai, susiję su skausmo kontrole tarp aleksitimiškų pacientų. Dvi atsitiktinių imčių studijos parodė kartą per savaitę vykstančios keturių mėnesių trukmės psichoterapijos efektyvumą valdant skausmą. Joje buvo naudojami atsipalaidavimo ir vaidmenų žaidimų metodai pacientams, sergantiems koronarine širdies liga [68]. Taip pat buvo įrodytas individualios palaikomosios psichoterapijos efektyvumas, taikytos penkis mėnesius kartą per savaitę ambulatoriniams psichiatrijos pacientams, kurios metu reikšmingai sumažėjo pacientų aleksitimijos lygis [69]. Be to, buvo nustatyta, jog kognityvinė elgesio terapija yra efektyvi valdant lėtinį skausmą [70]. Vokietijoje buvo tirtas ,,psichosomatinės terapijos
15 grupių“ efektyvumas. Jų tikslas mokyti psichosomatinės medicinos pagrindų ir elgesio terapijos, pateikti psichosomatinių sutrikimų biopsichosocialinį modelį, padėti imtis iniciatyvos ir paskatinti naudotis savais gabumais, tokiu būdu didinti motyvaciją elgesio terapijai ir mažinti pacientų patiriamus simptomus. Tyrimai parodė, kad šios psichosomatinės terapijos grupės yra efektyvios gydant pacientus, turinčius psichosomatinių sutrikimų [71][72][73][74]. Taigi, aleksitimija, kaip ir depresiškumas, gali vaidinti esminį vaidmenį skausmo suvokime. Jos vertinimas ir biopsichosocialinio požiūrio naudojimas yra svarbus siekiant geresnės skausmo kontrolės pacientams su psichosomatinėmis ligomis, tarp jų ir sergantiems reumatoidiniu artritu.
7.10 Aleksitimijos vaidmuo šiuolaikinėje medicinoje
Aleksitimijos terminas žinomas jau seniai, bet dėl jos kitimo priklausomai nuo sveikatos būklės yra prieštaringų tyrimų. Dažniausiai naudojama ir validžiausia skalė nustatyti aleksitimijai yra Toronto Aleksitimijos skalė (TAS-20). Lietuvoje atlikta nemažai tyrimų naudojant šią skalę, tačiau neieškota aleksitimijos sąsajų su reumatoidiniu artritu. Kadangi aleksitimija svarbi socialinei asmens gerovei, fizinei ir psichinei sveikata, jos kilmė toliau tyrinėjama. Naujausi moksliniai tyrimai nagrinėja reumatoidiniu artritu ir kitomis psichosomatinėmis ligomis sergančių asmenų imuninės sistemos pokyčius, naudoja neuroviziaulinius metodus, tiria skausmo vaidmenį aleksitimijos pasireiškime, jo gydymą taikant psichoterapinius metodus. Susidomėjimas aleksitimija išlieka, kadangi ji yra svarbi ir turi didelę reikšmę tiriant tiek psichikos sutrikimus, tiek psichosomatines ligas, vertinant socialinio gyvenimo kokybę ir skausmo pasireiškimą sergant įvairiomis somatinėmis ligomis.
8. TYRIMO METODIKA
Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-MF-621. Apklausta 174 asmenys, 80 (46 proc.) pacientų, sergančių reumatoidiniu artritu ir besigydančių LSMUL KK reumatologijos klinikoje ir 94 (54 proc.) asmenys, nesergantys reumatoidiniu artritu. Apklausa atlikta nuo 2015 06 01 iki 2016 02 01. Buvo naudota 20 teiginių Toronto aleksitimijos skalė, lietuviškas vertimas (TAS – 20), kurią vertinant sudedama bendra balų suma: 61 ir daugiau – asmuo yra alekstimiškas, balai tarp 52 ir 60 rodo galimą aleksitimiją, 51 ir mažiau – aleksitimijos nėra. Tiriamoji grupė padalinta į 3 amžiaus grupes pagal PSO rekomendacijas: pirmoji grupė <45 metų, – antroji grupė ≥45-<60, trečioji grupė≥ 60. Apklausa vykdyta anonimiškai. Pacientų duomenys buvo koduojami naudojant ,,Microsoft Excel 2010” programą. Statistinė analizė buvo atlikta naudojant IBM SPSS
16 Statistics 23.0 programą. Apskaičiuotos procentinės dydžių reikšmės (proc.). Rezultatai pateikti m ± SN. Kokybinių duomenų statistinis ryšys vertintas taikant Chi kvadrato testą ir taip pat tikslųjį Fišerio kriterijų. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
9. REZULTATAI
Tiriamųjų grupėje (n=174) buvo 159 moterys (91,4 proc.) ir 15 vyrų (8,6 proc.). Amžiaus vidurkis 55,56 ± 7,78 m. (mediana 56 m.).
Moterų amžiaus vidurkis 54,98 ± 7,53, mažiausia amžiaus reikšmė – 36, didžiausia – 79 metai. Vyrų vidutinis amžius 61,67 ± 8,01, mažiausia reikšmė – 50, didžiausia – 78 metai . Sergančiųjų amžiaus vidurkis 55,39 ± 7,71, minimali reikšmė – 37 metai, didžiausia reikšmė – 79 metai. Nesergančių 55,7 ± 7,88 minimali reikšmė – 36, didžiausia – 78 metai.
Sergančių RA moterų yra 73 (91,3 proc), vyrų – 7 (8,8 proc.), tarp nesergančių RA moterų – 86 (91,5 proc.), o vyrų – 8 (8,5 proc.) .
Iš visų tirtų vyrų (n=15), RA serga 7 (46,7 proc.), neserga – 8 (53,3 proc.). Iš visų tirtų moterų (n=159) RA serga 76 (45,9proc.), o neserga – 86 (54,1 proc.).
Iš asmenų, sergančių RA (n=80), aleksitimijos nebuvimas nustatytas – 38 (47,5 proc.), galima aleksitimija – 24 (30 proc.), o 18 asmenų (22,5 proc.) yra aleksitimiški. Iš 94 nesergančių RA aleksitimijos nebuvimas nustatytas 50 (53,2 proc.) , galima aleksitimija – 23 (27,7 proc.), alekstitimija yra patvirtinta 18 (19,1 proc.).
Tarp visų moterų (n=159) alekstimijos nebuvimas nustatytas 80 (50,3 proc.), galima alekstimija nustatyta 47 (29,6 proc.), aleksitimija nustatyta 32 (20,1 proc.). Tuo tarpu iš visų tirtų vyrų (n=15), aleksitimija nenustatyta 8 (53,3 proc.), galima aleksitimija nustatyta 3 (20,0 proc), aleksitimija nustatyta 4 (26,7 proc.) (1 pav.). Kokybinių duomenų statistinis ryšys vertintas taikant Chi kvadrato testą, skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05, taigi statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp aleksitimiškumo ir lyties nenustatyta (p=0,678).
17
1 pav. Aleksitimijos sąsajos su lytimi
Amžiaus grupėje iki <45 m. (n=16), aleksitimija nenustatyta 12 (75 proc.), galima alekstimija nustatyta 4 (25 proc.), aleksitimija patvirtinta 0. Amžiaus grupėje ≥45-<60 (n=113) , aleksitimijos nenustatyta 60 (53,1 proc.), galima aleksitimija nustatyta 37 žmonėms (32,7 proc.), aleksitimija nustatyta 16 (14,2 proc.), amžiaus grupėje ≥60m. (n=45) aleksitimijos nenustatyta 16 (35,6 proc.), galima aleksitimija nustatyta 9 (20 proc.), aleksitimija nustatyta 20 (44,4 proc.) (2 pav.). Kokybinių duomenų statistinis ryšys vertintas taikant tikslųjį Fišerio kriterijų. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Tarp visų tiriamųjų nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp alekstimijos ir amžiaus (p<0.001). 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Moterys Vyrai Aleksitimijos nėra Galima aleksitimija Aleksitimija
18
2 pav. Aleksitimijos sąsajos su amžiumi
Iš sergančių RA (n=80), aleksitimijos nebuvimas nustatytas 38 (47,5 proc.), galima aleksitimija nustatyta 24 (30,0 proc.), aleksitimija nustatyta 18 (22,5 proc.). Iš nesergančių RA (n=94), aleksitimijos nebuvimas nustatytas 50 (53,2 proc.), galima aleksitimija nustatyta 26 (27,7 proc.), aleksitimija nustatyta 18 (19,1 proc.) (3 pav.). Kokybinių duomenų statistinis ryšys vertintas taikant tikslųjį Fišerio kriterijų. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp aleksitimiškumo ir RA buvimo nenustayta (p=-0,743).
0 10 20 30 40 50 60 70 <45 m. ≥45-<60 m. ≥ 60 m. Aleksitimija Galima aleksitimija Aleksitimijos nenustatyta
19
3 pav. Aleksitimijos ir reumatoidinio artrito sąsajos
10. REZULTATŲ APTARIMAS
Šio tyrimo metu nerasta statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp aleksitimijos ir lyties, tačiau studijų Suomijoje duomenimis aleksitimijos pasireiškimas priklausomai nuo lyties statistiškai reikšmingas ir dažnesnis tarp vyrų, nei tarp moterų (atitinkamai 9,4 proc. tarp vyrų ir 5,2 proc. tarp moterų) [75]. Tyrimų Jungtinėje Karalystėje duomenimis aleksitimiškumo ir lyties skirtumai taip pat buvo statistiškai reikšmingi, tačiau šiuo atveju aleksitimiškesmės buvo moterys, nei vyrai [76]. Kitame tyrime, atliktame Italijoje, statistiškai reikšmingo ryšio tarp aleksitimijos ir amžiaus nebuvo rasta, taigi išvados sutampa su šio darbo rezultatais [77]. Kito Lietuvoje atlikto tyrimo metu sąsajų tarp aleksitimijos ir lyties taip pat nebuvo rasta [78].
Šio tyrimo rezultatams įtakos galėjo turėti tai, kad moterys dažniau serga reumatoidiniu artritu ir gydosi ligoninėje, todėl jos ir sudarė didžiąją dalį šio darbo tiriamųjų (91,4 proc.) bei lėmė nehomogenišką tiriamųjų pasiskirstymą lyčių grupėse.
Šiame tyrime tarp visų tirtų žmonių nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp alekstimijos ir amžiaus. (p<0.001). Suomijoje atliktame didelės imties tyrime [75], italų ir amerikiečių studijose taip pat rasta stipri priklausomybė tarp aleksitimijos ir vyresnio amžiaus [77][79]. Lietuvoje
0 10 20 30 40 50 60 Serga RA Neserga RA Aleksitimija Galima aleksitimija Aleksitimijos nebuvimas
20 daryto tyrimo metu rasta taip pat statistiškai reikšminga priklausomybė tarp aleksitimijos ir amžiaus grupų [78]. Visų šių paminėtų tyrimų rezultatai sutampa su šio tyrimo išvadomis.
Šio tyrimo metu statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp aleksitimiškumo ir reumatoidinio artrito nebuvo nustatyta (p=0,743), tačiau didesnių imčių tyrimai atskleidė ryšys tarp aukštesnių aleksitimijos balų ir reumatoidinio atrito pasireiškimo buvo rastas [80]. Aleksitimijos ir reumatoidinio artrito sąsajų nebuvimo priežastis galėjo būti per maža šio tyrimo imtis.
11. IŠVADOS
1. Aleksitimijos pasireiškimas RA sergančių ir šia liga nesergančių tiriamųjų grupėse nesiskyrė.
2. Aleksitimiškumo paplitimas vyrų ir moterų grupėse nesiskyrė.
21
12. LITERATŪROS SĄRAŠAS
[1.] Gibofsky A1. Overview of epidemiology, pathophysiology, and diagnosis of rheumatoid arthritis. Am J Manag Care. 2012 Dec;18(13 Suppl):S295-302.
[2.] Dhawan SS, Quyyumi AA Rheumatoid arthritis and cardiovascular disease. Curr Atheroscler Rep. 2008 Apr;10(2):128-33.
[3.] Kearney P, Baigent C, Godwin G, Halls H, Emberson JR, Patrono C. Do selective cyclo-oxygenase 2 inhibitors and traditional non-steroidal anti-inflammatory drugs increase the risk of atherothrombosis? Meta-analysis of randomized trials. BMJ 2006;332:1302-8.
[4.] Kvien TK1, Uhlig T, Ødegård S, Heiberg MS. Epidemiological aspects of rheumatoid arthritis: the sex ratio. Ann N Y Acad Sci. 2006 Jun;1069:212-22
[5.] A Balsa, P Barrera, R Westhovens, H Alves, K Maenaut, D Pascual-Salcedo, F Cornélis, T Bardin, L Riente, TRDJ Radstake, G de Almeida, V Lepage, C Stravopoulos, M Spaepen, A Lopes-Vaz, D Charron, M Martinez, J F Prudhomme, P Migliorini. Clinical and immunogenetic characteristics of European multicase rheumatoid arthritis families. Ann Rheum Dis 60 (2001) 573-576.
[6.] Michele Ciro Totaro, Barbara Tolusso, Valerio Napolioni, Francesca Faustini, Silvia Canestri, Alice Mannocci, Elisa Gremese, Silvia Laura Bosello, Stefano Alivernini, and Gianfranco Ferraccioli. Polymorphism Distribution in Europe and Association with Rheumatoid Arthritis: Case-Control Study and Meta-Analysis. Published online 2011 Sep [7.] Mary Margaretten, Laura Julian, Patricia Katz, and Edward Yelin Depression in patients with rheumatoid arthritis: description, causes and mechanisms. Int J Clin Rheumtol. Author manuscript; available in PMC 2011 Dec 28.
[8.] Dissanayake RK1, Bertouch JV. Psychosocial interventions as adjunct therapy for patients with rheumatoid arthritis: a systematic review. Int J Rheum Dis. 2010 Oct;13(4). Epub 2010 Aug 23. [9.] Mark A. Lumley, Lynn C. Neely, and Amanda J. Burger. The Assessment of Alexithymia in Medical Settings: Implications for Understanding and Treating Health Problems. Pers Assess. 2007 Dec; 89(3): 230–246.
[10.] Salminen JK1, Saarijärvi S, Aärelä E, Toikka T, Kauhanen J. Prevalence of alexithymia and its association with sociodemographic variables in the general population of Finland. J Psychosom Res. 1999 Jan;46(1):75-82.
[11.] Valkamo M1, Hintikka J, Honkalampi K, Niskanen L, Koivumaa-Honkanen H, Viinamäki H. Alexithymia in patients with coronary heart disease. J Psychosom Res. 2001 Mar;50(3):125-30.
22 [12.] Masmoudi J1, Maalej I, Masmoudi A, Rached H, Rebai A, Turki H, Jaoua A.Encephale. Alexithymia and psoriasis: a case-control study of 53 patients.2009 Feb;35(1):10-7.Epub 2008 Apr 2.
[13.] Mnif L1, Damak R2, Mnif F3, Ouanes S4, Abid M3, Jaoua A1, Masmoudi Alexithymia impact on type 1 and type 2 diabetes: a case-control study. J1Ann Endocrinol (Paris). 2014 Sep;75(4). Epub 2014 Aug 20.
[14.] Bruce G1, Curren C, Williams L. Alexithymia and alcohol consumption: the mediating effects of drinking motives. Addict Behav. 2012 Mar;37(3):350-2. doi: 10.1016/j.addbeh.2011.11.024. Epub 2011 Nov 25.
[15.] Antonino Messina, MD, Anna Maria Fogliani, MD, and Sergio Paradiso, MD, PhD Alexithymia in oncologic disease: Association with cancer invasion and hemoglobin levels. Ann Clin Psychiatry. 2011 May; 23(2): 125–130.
[16.] Cömert A1, Akbaş B, Kılıç EZ, Akın Ö, Gökçe E, Göktuna Z, Taşkapan O. Psychiatric comorbidities and alexithymia in patients with seborrheic dermatitis: a questionnaire study in Turkey. Am J Clin Dermatol. 2013 Aug;14(4):335-42.
[17.] Matilda E Nowakowski,corresponding author1 Traci McFarlane,1,2 and Stephanie Cassin1J. Alexithymia and eating disorders: a critical review of the literature. Eat Disord. 2013; 1: 21. Published online 2013 Jun 18.
[18.] Giuseppe Scimeca, Antonio Bruno, Lucia Cava, Gianluca Pandolfo, Maria Rosaria Anna Muscatello, and Rocco Zoccali. The Relationship between Alexithymia, Anxiety, Depression, and Internet Addiction Severity in a Sample of Italian High School Students. The Scientific World Journal Volume 2014 (2014), Article ID 504376, 8 pages.
[19.] [Psichologijos žodynas,1993].
[20.] Bagby RM1, Parker JD, Taylor GJ (1994) The twenty-item Toronto Alexithymia Scale--I. Item selection and cross-validation of the factor structure. J Psychosom Res. Jan;38(1):23-32.
[21.] Dalya Samur, Mattie Tops, Caroline Schlinkert, Markus Quirin,2 Pim Cuijpers, and Sander L. Koole1 (2013) Four decades of research on alexithymia: moving toward clinical applications Front Psychol. 2013;
[22.] Honkalampi K, Hintikka J, Laukkanen E, Lehtonen J, Viinamäki H. (2001) Alexithymia and depression: a prospective study of patients with major depressive disorder. Psychosomatics. 2001
[23.] Gündel, Ceballos-Baumann AO, von Rad M. 2000 Current perspectives of alexithymia Nervenarzt. Mar;71(3):151-63
23 [24.] Parker JD1, Taylor GJ, Bagby RM.(2003) The 20-Item Toronto Alexithymia Scale. III. Reliability and factorial validity in a community population. Parker JD1, Taylor GJ, Bagby RM. J Psychosom Res. 2003 Sep;55(3):269-75.
[25.] V.Grigaliūnienė, S.Neverauskienė (2003) Psichologinių bei šeimos charakteristikų ir paauglių psichosomatinių sutrikimų ryšys, Visuomenės sveikata 2003 m. Nr.4(23 (64-69).
[26.] Kavaliauskaitė-Keserauskienė, Rūta (2012) Studentų aleksitimiškumo ir sveikatai nepalankaus elgesio sąsajos. Tiltai, 2012, 4
[27.] J. Striškaitė, A. Martinkėnas, G. Varoneckas. Striškaitė, Jolita (2006) Alexithymia and sleepstructure of coronary artery disease patients Klaipėdos universitetinė ligoninė. Biologin4 psichiatrija ir psichofarmakologija T. 8, Nr. 1.
[28.] Beresnevaite (2000).Exploring the benefits of group psychotherapy in reducing alexithymia in coronary heart disease patients: a preliminary study. Psychother Psychosom. 2000 May-Jun;69(3):117-22.10.
[29.] Cuneyt Evren, MD, Ercan Dalbudak, MD, Rabia Cetin, Mine Durkaya, and Bilge Evren,Psychiatry and Clinical Neurosciences (2010) Relationship of alexithymia and temperament and character dimensions with lifetime post-traumatic stress disorder in male alcohol-dependent Psychiatry Clin Neurosci. 2010 Apr;64(2):111-9.
[30.] F.A. Thorberg F.A. Thorberg Ross McD Young Ross McD Young K.A. Sullivan M Lyvers (2011) Parental bonding and alexithymia: A meta-analysis Institute of Health and Biomedical Innovation, Eur Psychiatry. 2011 Apr;26(3):187-93.
[31.] Le HN1, Berenbaum H, Raghavan C.(2002) Culture and alexithymia: mean levels, correlates, and the role of parental socialization of emotions. Emotion. 2002 Dec;2(4):341-60.
[32.] Daniel Webb1, andMary McMurran (2008) Emotional intelligence, alexithymia and borderline personality disorder traits in young adults Personality and Mental Health Volume 2, Issue 4, pages 265–273, November 2008
[33.] Ann De Rick, Stijn Vanheule (2007)Alexithymia and DSM-IV personality disorder traits in alcoholic inpatients: A study of the relation between both constructs Personality and Individual Differences Volume 43, Issue 1, July 2007, Pages 119–129
[34.] J. Borrilla, P. Foxb, M. Flynna & D. (2009) Students who self-harm: Coping style, Rumination and Alexithymia Research Counselling Psychology Quarterly Volume 22, Issue 4, 2009
[35.] Masayo KojimaEmail author Affiliated wi.(2012) Alexithymia as a prognostic risk factor for health problems: a brief review of epidemiological studines(2012) BioPsychoSocial MedicineThe official journal of the Japanese Society of Psychosomatic Medicine 6:21
[36.] Wood RL, Williams C, Kalyani T.(2009) The impact of alexithymia on somatization after traumatic brain injury Brain Inj. 2009 Jul;23(7):649-54.
24 [37.] Lauriola M, Panno A, Tomai M, Ricciardi V, Potenza AE.(2011) Is alexithymia related to colon cancer? A survey of patients undergoing a screening colonoscopy examination. J Clin Psychol Med Settings. 2011 Dec;18(4):410-5
[38.] Masmoudi J1, Maalej I, Masmoudi A, Rached H, Rebai A, Turki H, Jaoua A. (2009)Alexithymia and psoriasis: a case-control study of 53 patients. Encephale. 2009 Feb;35(1):10-7.
[39.] Costa A1, Peppe A, Carlesimo GA, Pasqualetti P, Caltagirone C.(2006) Alexithymia in Parkinson's disease is related to severity of depressive symptoms. Costa A1, Peppe A, Carlesimo GA, Pasqualetti P, Caltagirone C. Eur J Neurol. 2006 Aug;13(8):836-41
[40.] Khadija Chahraoui, Céline Duchene, Fabien Rollot, Bernard Bonin, and Thibault Moreau (2014) Longitudinal study of alexithymia and multiple sclerosis Brain Behav. 2014 Jan; 4(1): 75–82. Published online 2013 Dec 18.
[41.] Chatzi L1, Bitsios P, Solidaki E, Christou I, Kyrlaki E, Sfakianaki M, Kogevinas M, Kefalogiannis N, Pappas A. (2009) Type 1 diabetes is associated with alexithymia in nondepressed, non-mentally ill diabetic patients: a case-control study. J Psychosom Res. 2009 Oct;67(4):307-13
[42.] Baiardini I1, Braido F, Ferraioli G, Menoni S, Bruzzone M, Conte ME, Gani F, Ridolo E, Scordamaglia A, Canonica GW.J. (2009) Pitfalls in respiratory allergy management: alexithymia and its impact on patient-reported outcomes. J Psychosom Res. 2009 Oct;67(4):307-13
[43.] Porcelli P1, Bagby RM, Taylor GJ, De Carne M, Leandro G, Todarello O.(2003) Alexithymia as predictor of treatment outcome in patients with functional gastrointestinal disorders. Psychosom Med. 2003 Sep-Oct;65(5):911-8.
[44.] Kakatsaki D1, Vaslamatzis G, Chatziandreou M, Anastasiadi K, Dafni U, Tzavara C, Stefanidis K, Loutradis D, (2009) Alexithymia is positively associated with the outcome of in vitro fertilization (IVF) treatment. Psychol Rep. 2009 Oct;105(2):522-32.
[45.] Honkalampi K1, Koivumaa-Honkanen H, Lehto SM, Hintikka J, Haatainen K, Rissanen T, Viinamäki H.(2010) Is alexithymia a risk factor for major depression, personality disorder, or alcohol use disorders? A prospective population-based study. J Psychosom Res. 2010 Mar;68(3):269-73.
[46.] Karukivi M1, Hautala L, Kaleva O, Haapasalo-Pesu KM, Liuksila PR, Joukamaa M, Saarijärvi S. Alexithymia is associated with anxiety among adolescents. J Affect Disord. 2010 Sep;125(1-3):383-7.
[47.] De Berardis D, D'Albenzio A, Gambi F, Sepede G, Valchera A, Conti CM, Fulcheri M, Cavuto M, Ortolani C, Salerno RM, Serroni N, Ferro FM. (2009) Alexithymia and its relationships with dissociative experiences and Internet addiction in a nonclinical sample. Cyberpsychol Behav. 2009 Feb;12(1):67-9. doi: 10.1089/cpb.2008.0108.
25 [48.] Pace CS, Cavanna D, Guiducci V, Bizzi F. (2015) When parenting fails: alexithymia and attachment states of mind in mothers of female patients with eating disorders Front Psychol. 2015 Aug 12;6:1145.30.
[49.] Frewen PA1, Dozois DJ, Neufeld RW, Lanius RA (2008) Meta-analysis of alexithymia in posttraumatic stress disorder. .J Trauma Stress. 2008 Apr;21(2).
[50.] Fukunishi I1, Kikuchi M, Wogan J, Takubo M.Compr (1997) Secondary alexithymia as a state reaction in panic disorder and social phobia. Psychiatry. 1997 May-Jun;38(3):166-70.
[51.] Rufer M1, Ziegler A, Alsleben H, Fricke S, Ortmann J, Brückner E, Hand I, Peter H. (2006) A prospective long-term follow-up study of alexithymia in obsessive-compulsive disorder. Compr Psychiatry. Sep-Oct;47(5):394-8. Epub 2006 Apr 19.
[52.] Rufer M1, Ziegler A, Alsleben H, Fricke S, Ortmann J, Brückner E, Hand I, Peter H. (2006) A prospective long-term follow-up study of alexithymia in obsessive-compulsive disorder. Compr Psychiatry. Sep-Oct;47(5):394-8. Epub 2006 Apr 19.
[53.] Haviland MG1, Hendryx MS, Shaw DG, Henry JP(1994) Alexithymia in women and men hospitalized for psychoactive substance dependence. .Compr Psychiatry. 1994 Mar-Apr;35(2):124-8.
[54.] Gillian Bruce, Cindy Curren, Lynn Williams Short (2012) Communication Alexithymia and alcohol consumption: The mediating effects of drinking motives Addictive behaviors 37 350-352
[55.] Domenico De Berardis, Alessandro D'Albenzio, Francesco Gambi, Gianna Sepede, Alessandro Valchera, Chiara M. Conti, Mario Fulcheri, Marilde Cavuto, Carla Ortolani, Rosa Maria Salerno, Nicola Serroni, and Filippo Maria Ferro (2009)Alexithymia and Its Relationships with Dissociative Experiences and Internet Addiction in a Nonclinical Sample. CyberPsychology & Behavior. February 2009, Vol. 12, No. 1: 67-69
[56.] Terry Humphreys Laura M. Wood James (2009) Alexithymia and satisfaction in intimate relationships Personality and Individual Differences 2009, Pages 43–47
[57.] Lumley MA, Ovies T, Stettner L, Wehmer F, Lakey B.J (1996) Alexithymia, social support and health problems. Psychosom Res. 1996 Dec;41(6):519-30.
[58.] Fernandez A1, Sriram TG, Rajkumar S, Chandrasekar AN.(1989)Alexithymic characteristics in rheumatoid arthritis: a controlled study. Psychother Psychosom. 1989;51(1):45-50
[59.] andey, Choubey, 2010
[60.] Cohen S1, Herbert TB. (1996) Health psychology: psychological factors and physical disease from the perspective of human psychoneuroimmunology. Cohen S1, Herbert TB. Annu Rev Psychol. 1996;47:113-42.
26 [61.] Guilbaud O1, Corcos M, Hjalmarsson L, Loas G, Jeammet P.(2003) Is there a psychoneuroimmunological pathway between alexithymia and immunity? Immune and physiological correlates of alexithymia. Guilbaud O1, Corcos M, Hjalmarsson L, Loas G, Jeammet P. Biomed Pharmacother. Sep;57(7):292-5.
[62.] Iwakabe K1, Shimada M, Ohta A, Yahata T, Ohmi Y, Habu S, Nishimura T. Immunol Lett. (1998) The restraint stress drives a shift in Th1/Th2 balance toward Th2-dominant immunity in mice. May;62(1):39-43.
[63.] Larson MR1, Ader R, Moynihan JA.(2001) Heart rate, neuroendocrine, and immunological reactivity in response to an acute laboratory stressor. Psychosom Med. May-Jun;63(3):493-501. [64.] Barak Y.(2006) The immune system and happiness. Autoimmun Rev. Oct;5(8):523-7. Epub
Mar 21.
[65.] Schiepers OJ1, Wichers MC, Maes M. (2005) Cytokines and major depression. Prog Neuropsychopharmacol Biol Psychiatry. Feb;29(2):201-17. Epub 2005 Jan 25.
[66.] Yoshiya Moriguchi and Gen Komaki (2013) Neuroimaging studies of alexithymia: physical, affective, and social perspectives. BioPsychoSocial MedicineThe official journal of the Japanese Society of Psychosomatic Medicine2013
[67.] Lane RD1, Reiman EM, Axelrod B, Yun LS, Holmes A, Schwartz GE. J (1998) Neural correlates of levels of emotional awareness. Evidence of an interaction between emotion and attention in the anterior cingulate cortex . Cogn Neurosci. 1998 Jul;10(4):525-35.
[68.] Mantani T, Okamoto Y, Shirao N, Okada G, Yamawaki S (2005) Reduced activation of posterior cingulate cortex during imagery in subjects with high degrees of alexithymia: a functional magnetic resonance imaging study. Biol Psychiatry. May 1;57(9):982-90. 50.
[69.] Casile A1, Caggiano V, Ferrari PF (2011) The mirror neuron system: a fresh view. Neuroscientist. 2011 Oct;17(5):524-38
[70.] Beresnevaite M. (2000) Exploring the benefits of group psychotherapy in reducing alexithymia in coronary heart disease patients: a preliminary study. Psychother Psychosom. 2000 May-Jun;69(3):117-22.
[71.] Ogrodniczuk J.S.a · Joyce A.S.b · Piper W.E.a (2013) Psychother Change in Alexithymia in Two Dynamically Informed Individual Psychotherapies. Psychosom 2013;82:61–63
[72.] Williams AC1, Eccleston C, Morley S. (2012) Psychological therapies for the management of chronic pain (excluding headache) in adults. Cochrane Database Syst Rev. 2012 Nov 14; [73.] Breisacher, Ries H, Bischoff C, Ehrhardt M. (2003) Evaluation of the "Psychosomatic Group
Therapy" (PSG). Psychother Psychosom Med Psychol. 2003 Jul;53(7):302-9.
[74.] Shapiro (2003) Building bridges between body and mind: The analysis of an adolescent with paralyzing chronic pain. Shapiro B1. Int J Psychoanal. 2003 Jun;84(Pt 3):547-61.
27 [75.] Kokkonen P, Karvonen JT, Veijola J, Läksy K, Jokelainen J, Järvelin MR, Joukamaa M (2001) Prevalence and sociodemographic correlates of alexithymia in a population sample of young adults. Compr Psychiatry. 2001 Nov-Dec;42(6):471-6.
[76.] Mason O1, Tyson M, Jones C, Potts S.Psychol (2005). Alexithymia: its prevalence and correlates in a British undergraduate sample. Psychother. 2005 Mar;78(Pt 1):113-25.
[77.] Paradiso, MD PhD, Jatin G. Vaidya, PhD, Laurie M. McCormick, MD, Andria Jones, MD, and Robert G. Robinson, MD (2008) Aging and Alexithymia Association with Reduced Right Rostral Cingulate Volume Sergio. Am J Geriatr Psychiatry. Author manuscript; available in PMC 2010 Aug 23. Published in final edited form as:Am J Geriatr Psychiatry. 2008 Sep; 16(9): 760– 769.Published online 2008 Aug 12.
[78.] Šepetienė, Violeta Regina. (2010) Aleksitiminių bruožų, socialinio palaikymo ir pablogėjusios nuotaikos sąsajos priklausomų nuo alkoholio bei sergančių depresija grupėse. Vytauto Didžiojo universitetas.
[79.] Mattila AK1, Salminen JK, Nummi T, Joukamaa M.J (2006) Age is strongly associated with alexithymia in the general population. Psychosom Res. 2006 Nov;61(5):629-35.
[80.] Fernandez A.a Sriram T.G.b Rajkumar S.a Chandrasekar A.N.c. (1987). Alexithymic Characteristics in Rheumatoid Arthritis: A Controlled Study Department of Psychiatry, Madras Medical College, Madras; Department of Psychiatry, National Institute of Mental Health and Neurosciences (NIMHANS), Bangalore, and cDepartment of Rheumatology, Madras Medical College, Madras, India
28
