NĖŠTUMO LAUKIMO LAIKĄ PROGNOZUOJANČIŲ VEIKSNIŲ TYRIMAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

Marius Diržauskas

NĖŠTUMO LAUKIMO LAIKĄ

PROGNOZUOJANČIŲ VEIKSNIŲ

TYRIMAS

2

Disertacija rengta 2007–2011 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijoje.

Mokslinė vadovė

doc. dr. Birutė Žilaitienė (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, medicina – 06B) Mokslinis konsultantas

doc. dr. Eimantas Švedas (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, medicina – 06B)

3

TURINYS

SANTRUMPOS ... 5

ĮVADAS ... 6

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9

Mokslinio darbo naujumas ... 9

2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

2.1. Nėštumo laukimo laiko sąvoka ... 10

2.2. Vaisingumo tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje ... 10

2.3. Nėštumo laukimo laiko tyrimų atrankos literatūros apžvalgai metodika ir rezultatai ... 11

2.3.1. Tyrimų atrankos literatūros apžvalgai metodika ... 11

2.3.2. Nėštumo laukimo laiko trukmė skirtinguose geografiniuose regionuose ... 14

2.3.3. Nėštumo laukimo laiko sąsajų su demografiniais, socialiniais, gyvensenos, darbo ir aplinkos veiksniais apibendrinimas ... 14

3. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 18

3.1. Etikos aspektai ... 18

3.2. Imties parinkimas ... 18

3.3. Tiriamųjų atranka. ... .18

3.4. Klausimynas ... 19

3.5. Genetinių tyrimų metodika ... 22

3.5.1. Kraujo mėginių paėmimas ... 22

3.5.2. DNR išgryninimas ... 23

3.5.3. FSH receptoriaus polimorfizmo nustatymas ... 24

3.5.4. Duomenų vertinimas ... 24

3.6. Statistinė analizė ... 24

4. REZULTATAI ... 26

4.1. Pagrindinės tyrime dalyvavusių moterų charakteristikos ... 26

4.2. Nėštumo laukimo laikas (NLL) ... 27

4.3. Socialinių-demografinių, gyvensenos ir darbo bei aplinkos veiksnių sąsajos su nėštumo laukimo laiku ... 30

4.3.1. Socialinių-demografinių veiksnių sąsajos su nėštumo laukimo laiku ... 30

4.3.2. Gyvensenos ypatumai ir nėštumo laukimo laikas ... 37

4.3.2.1. Rūkymo ir alkoholio vartojimo sąsajos su nėštumo laukimo laiku ... 37

4.3.2.2. Kitų gyvensenos ypatumų ir nėštumo laukimo laiko ryšys ... 39

4

4.3.2.3. Iki pastojimo buvusio kūno masės indekso (KMI) ir

nėštumo laukimo laiko ryšys ... 41

4.3.2.4. Mitybos ypatumai ir nėštumo laukimo laikas ... 43

4.3.2.5. Lytinės elgsenos ir nėštumo laukimo laiko ryšys ... 46

4.3.3. Darbo sąlygų, supančios aplinkos ir nėštumo laukimo laiko ryšys ... 48

4.4. Nėštumo laukimo laiko prognozavimas ... 51

4.4.1. Vienaveiksnė logistinė analizė ... 51

4.4.2. Daugiaveiksnė logistinė regresinė analizė ... 52

4.5 FSH receptoriaus geno polimorfizmo įtaka nėštumo laukimo laikui ... 54

4.6. FSH receptoriaus geno polimorfizmo įtakos prognostinio modelio sudarymas ... 58

5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 64

IŠVADOS ... 81

PRAKTINĖ DARBO REIKŠMĖ ... 82

TOLIMESNIŲ TYRINĖJIMŲ KRYPTYS ... 83

MOKSLINĖS PUBLIKACIJOS DARBO TEMA ... 84

BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠAS ... 86

5

SANTRUMPOS

DDT – dichloro-difenilo-trichloroetanas DNR – deoksiribonukleorūgštis

FIGO – the International Federation of Gynecology and Obstetrics (Tarptautinė akušerių ir ginekologų federacija)

FSHr – folikulą stimuliuojančio hormono (folitropino, estrono) receptorius IVF – in vitro fertilisation (apvaisinimas mėgintuvėlyje)

KMI – kūno masės indeksas

KUL – Klaipėdos universitetinė ligoninė Lls – laisvės laipsnių skaičius

LSIC – Lietuvos sveikatos informacijos centras LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas MC – mėnesinių ciklas

MeHg – metilgyvsidabris

NICE – angl. National Institute for Clinical Excellence NLL – nėštumo laukimo laikas

PDAP – pagalbinės dirbtinio apvaisinimo procedūros PG – priešlaikinis gimdymas

PGR – polimerazės grandininė reakcija PI – pasikliautinasis intervalas

PKS – policistinių kiaušidžių sindromas POT – patvarieji organiniai teršalai PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija SAV – standartinis alkoholio vienetas

SE – standartinė vidurkio paklaida (angl. Standard Error) SER – serinas

SKT – sudėtinės kontraceptinės tabletės SN – standartinis nuokrypis

ŠS – šansų santykis

6

ĮVADAS

Vaisingumas tai moterų biologinė galimybė pastoti mėnesinių ciklo (MC) metu. Jei nėštumai planuoti ir iki tol pora naudodavosi patikimomis apsaugos priemonėmis, vaisingumą galima apibrėžti kaip nėštumo laukimo laiką (NLL) arba pastojimo greitį. NLL – tai lytiškai aktyviai porai reikalin-gas laikas arba mėnesinių ciklų skaičius, nuo apsaugos priemonių naudo-jimo nutraukimo iki pastonaudo-jimo [15]. NLL apibūdina poros, o ypač moterų, vaisingumą [114]. Jei moteris negali pastoti daugiau nei 6 mėnesius, – įtariamas vaisingumo sutrikimas, o jei nepastoja ilgiau nei 12 mėnesių, – nevaisingumas (Amerikos reprodukcinės medicinos asociacija (ASRM), 2008, Tarptautinis pagalbinių apvaisinimo technologijų valdymo komitetas

(ICMART), Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), 2009). Paprastai per

pirmą mėnesį pastoja ~25 proc., per pirmą pusmetį – ~60 proc., o per pirmus metus – ~85 proc. planuojančių nėštumą moterų. Nepastojus per metus, tikimybė pastoti reikšmingai sumažėja ir reikia medicinos pagalbos.

Moters vaisingumas pradeda mažėti nuo 30 m. amžiaus. Kai kuriose ša-lyse tokio amžiaus moterys anksčiau net nebūdavo gydomos nuo nevai-singumo [130]. Atsiradus dirbtinio apvaisinimo galimybei, gali pastoti ir vyresnio amžiaus moterys.

Biologinis („užprogramuotas“) gebėjimas susilaukti palikuonių tėra tik vienas iš daugybės vaisingumą nulemiančių veiksnių. Lytinė elgsena, šeimos dydžio ribojimas, socialinės sąlygos, pirmą kartą gimdančių moterų amžiaus vėlyvėjimas, šeimos planavimo metodų naudojimas, pagalbinių apvaisinimo technologijų galimybė ir kiti kultūros bei socialiniai reiškiniai gali slėpti tikruosius gyventojų reprodukcinės sveikatos pokyčius [29].

Daugelyje pasaulio šalių blogėjant demografinei situacijai, daugėja porų, kurios kreipiasi į gydytojus specialistus dėl nevaisingumo, todėl tiek vyrų, tiek moterų grupėse atliekama vis daugiau tyrimų, siekiant nustatyti veiksnius, galinčius nulemti vaisingumo sumažėjimą. Nepaisant tyrimų gausos, vis dar nėra tiksliai nustatyta, kokie veiksniai ar veiksnių deriniai labiausiai veikia moterų ir vyrų reprodukcinę sveikatą.

Išsivysčiusiose pasaulio šalyse pirmą kartą gimdančių moterų amžius didėja. Per paskutiniuosius du dešimtmečius padvigubėjo moterų, susi-laukiančių pirmojo vaiko >35 m. amžiaus, skaičius. Tai aiškinama didė-jančiais pragyvenimo kaštais, mažesnės šeimos modelio populiarėjimu ir vis didesnėmis moterų pastangomis gauti daugiau pajamų šeimos gerovei [131]. Aukštojo išsilavinimo ir karjeros siekimas taip pat lemia pirmojo nėštumo atidėjimą vėlesniam laikui [125]. Karjeros siekiančios moterys dažniausiai negalvoja apie šeimos problemas, su kuriomis teks susidurti ateityje. Vėlyva

7

motinystė ir vyresnis amžius siejasi su pablogėjusia sveikata, tačiau pasi-kliaujama tuo, kad šiuolaikinė medicina yra tobula ir pastoti tikrai padės vaistai arba pagalbinio apvaisinimo technologijos (PAT) [31, 57, 132, 142].

2006 m. pasaulyje buvo apie 300 milijonų nutukusių žmonių, o dar apie 750 milijonų turėjo antsvorio. Lietuvoje tuo metu buvo 19 proc. nutukusių moterų ir 21 proc. nutukusių vyrų, o antsvorio turėjo atitinkamai – 49 ir 56 proc. [211]. Tai siejama su sumažėjusiu fiziniu aktyvumu (automobilis, telefonas ir internetas pakeičia poreikį judėti) ir „nesveika“ mityba (tradicinį maistą keičia kaloringi gaminiai ir pusgaminiai) [89, 120, 121]. Nutukimas yra susijęs su anovuliacija, hiperandrogenizmo dažnio didėjimu, amenorėja ir nėštumo komplikacijomis, todėl, didėjant nutukusių žmonių skaičiui, tendencingai blogėja ir bendras gyventojų vaisingumas [10, 166, 181, 217]. Nutukimo sąsajas su pastojimu įrodo ir tai, kad, sumažėjus kūno svoriui 5 – 15 proc., padidėja tiek savaiminio, tiek indukuoto pastojimo tikimybė [122]. Apie 25 proc. nėštumų neidentifikuojami dėl ankstyvų persileidimų (<5 sav.) [249], o dar 12 proc. baigiasi nesivystančiu nėštumu [25]. Literatūros šaltiniai tai sieja su aplinkos veiksniais ir gyvensena. Manoma, kad stresas gali reikšmingai veikti pastojimą ir nėštumo vystymąsi [175]. Alkoholis, rūkymas ar narkotikų vartojimas, taip pat veikia vaisingumą, ilgindami NLL ir didindami persileidimų dažnį [66, 95, 100, 105, 107, 198, 201].

Siekiant išvengti nėštumo vis dažniau naudojama hormoninė kontracep-cija. Tačiau, nepaisant eilės atliktų tyrimų, hormoninės kontracepcijos įtaka moters vaisingumui išlieka neaiški, kadangi vieningos nuomonės iki šiol nėra pasiekta [10, 16, 18, 47, 72, 75, 172, 219].

Ryšį su NLL tu ri n e tik d emografiniai ar gyvensenos, bet ir aplinkos veiksniai bei darbas. Darbovietėje naudojami sunkieji metalai, organiniai tirpikliai, pesticidai ir herbicidai, taip pat dezinfekuojamosios medžiagos, ar dujos, naudojamos anestezijos metu, toksiškai veikia moters ar jos partnerio organizmą. Kenksmingų medžiagų veikimo mechanizmų ir jų veikiamų rizikos grupių nustatymas sudaro galimybę įsiterpti ir apsaugoti reproduk-cinę darbuotojų sveikatą. Gyvenančios šalia pagrindinių gatvių moterys yra dažniau veikiamos lengvųjų automobilių ar viešojo transporto išskiriamo švino ir kitų sunkiųjų metalų. Greta namų esančių javų laukų trešimas, ar gamyklų ir fabrikų išmetami oro teršalai gali neigiamai veikti moters gebėjimą pastoti ir išnešioti vaisių. Šiuo metu aktualiausias ir labiausiai ti-riamas yra hormonus simuliuojančių medžiagų (angl. Endocrine-disrupting

compounds (EDCs)) poveikis, kadangi jos gali įsiterpti ir keisti organizmo

hormonų pusiausvyrą keisdamos brendimo trukmę, MC, ilgindamos NLL ar didindamos persileidimų dažnį [27, 36, 53, 69, 180, 192, 216].

Tobulėjant mokslinėms technologijoms, atrandami vaisingumo pokyčius lemiantys genetiniai sutrikimai ir ligos. Įrodyta, kad FSH receptoriaus

8

(FSHr) geno polimorfizmas daro didelę įtaką moters reprodukcinei sveikatai, pakeisdamas mėnesinių ciklo reguliarumą ir/ar trukmę [4, 63, 85, 88, 155, 189, 209]. 1998–2002 m. tirtas FSHr genas ir tik iš dalies jo poli-morfizmo poveikis moters sveikatai, o paskutiniaisiais metais atliekami

FSHr geno polimorfizmo tyrimai vertinant moterų, bandančių pastoti po

IVF ar kitų PDAP, vaisingumo pokyčius. Tačiau mokslinių darbų įrodančių tiesioginę šio veiksnio įtaką NLL rasti nepavyko.

Lietuvoje dar nebuvo atlikta moters vaisingumą vertinančių tyrimų, todėl išnagrinėję medicininėje literatūroje publikuotus duomenis iškėlėme žemiau pateiktas hipotezes, kurias siekėme patikrinti atlikdami šį mokslinį tyrimą:

1. Nėštumo laukimo laiko trukmė labiau priklauso nuo veiksnių, kurių

2. Nėštumo laukimo laikas bus ilgesnis esant FSHr SER/SER polimorfizmo variantui, kuris reikšmingai dažniau siejasi su nereguliariu mėnesinių ciklu, nei esant ASN/ASN ir ASN/SER variantams.

9

1. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas buvo įvertinti nėštumo laukimo laiko sąsajas su demo–

grafiniais, socialiniais, gyvensenos, darbo, aplinkos ir genetiniais veiksniais ir sudaryti prognostinius jų įtakos modelius.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti demografinių, socialinių, gyvensenos, darbo ir gyvena– mosios aplinkos veiksnių sąsajas su nėštumo laukimo laiku.

2. Sudaryti svarbiausių demografinių, socialinių, gyvensenos, darbo ir gyvenamosios aplinkos veiksnių, kurie nulemia 12 mėnesių ir ilgesnį nėštumo laukimo laiką, prognostinį įvertinimo modelį.

3. Įvertinti FSH receptoriaus geno polimorfizmo variantų įtaką nėš– tumo laukimo laikui.

4. Sudaryti FSH receptoriaus geno polimorfizmo įtakos svarbiausiems demografiniams, socialiniams, gyvensenos, darbo ir gyvenamosios aplinkos veiksniams, kurie nulemia 12 mėnesių ir ilgesnį nėštumo laukimo laiką, prognostinį modelį.

Mokslinio darbo naujumas

Mokslinėje literatūroje daugėjant duomenų apie pasaulines žmogaus reprodukcinės sveikatos blogėjimo tendencijas per pastaruosius 50 metų ir gausėjant tyrimų apie galimą aplinkos ir genetinių veiksnių įtaką šioms tendencijoms bei apie reprodukcinės sveikatos geografinius skirtumus, moters ar poros vaisingumo tyrimas tam tikrame geografiniame regione yra neabejotinai aktualus.

Šiame tyrime ištirtas Klaipėdos regione gyvenančių moterų nėštumo laukimo laikas. NLL – vienas iš standartinių žmogaus reprodukcinės svei-katos žymenų. Atliktas tyrimas sudaro sąlygas stebėti šį žymenį laikui bėgant ir lyginti nėštumo laukimo laiko skirtumus tarp geografinių regionų. Lyginant šį tyrimą su panašiais tyrimais, atliktais kitose šalyse, mūsų tyrimo metu vertintos visų iki šiol žinomų ir dalies neanalizuotų socialinių, demo-grafinių, darbo ir aplinkos bei gyvensenos veiksnių sąsajos su NLL, iš-skiriant reikšmingiausias.

Iki šiol labai mažai tirtos genetinės priežastys, galinčios paveikti nėštumo laukimo laiką, o duomenų apie FSHr geno polimorfizmo ryšį su NLL iš viso nėra publikuota. Darbo metu nustatyta reikšminga FSHr geno polimorfizmo įtaka moters vaisingumui yra naujas mokslo faktas.

10

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Nėštumo laukimo laiko sąvoka

Pirmą kartą „nėštumo laukimo laiko“ (NLL) sąvoka buvo paminėta 1986 m. [15]. Ji tinka analizuojant planuotus nėštumus. NLL dažniausiai matuojamas mėnesiais. Kelis mėnesius apimantys veiksniai, išreiškiami ciklais.

Didžioji dalis tyrimų, nagrinėjusių sąsajas su NLL turinčius veiksnius, atlikta XX a. 9 ir 10-ame dešimtmečiais. Jei pastoti nepavyksta per kelis mėnesius, daugelis porų kreipiasi į specialistus, nes mano, kad yra ne-vaisingos. Tačiau dauguma tokių moterų pastoja per kelis mėnesius po konsultacijos, lytinius santykius siedamos su testais arba echoskopu fik-suojama ovuliacija. Tačiau jei atvyksta poros, negalinčios pastoti per 12 mė-nesių, be medicinos pagalbos neišsiverčiama.

2.2. Vaisingumo tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje

Vaisingumas blogėja visame pasaulyje ir svyruoja nuo 4–8 proc. (Azijos šalys) iki 10–20 proc. (Vakarų Europa, JAV). Šie rodikliai kasmet prastėja (JAV nėštumo asociacija, 2010). Pavyzdžiui, 1995 metais JAV (New York sveikatos departamento ataskaita) 7,1 proc. ištekėjusių vaisingo (15–44 m.) amžiaus moterų buvo nevaisingos, o 2002 m. (Sveikatos kontrolės ir prevencijos centro duomenimis) nevaisingų moterų skaičius išaugo iki 10 proc. 15–24 metų amžiaus grupėje tik 4 proc. moterų turėjo nevaisingumo problemų, 24–34 m. amžiaus grupėje šis rodiklis patrigubėjo ir siekė 13 proc., tarp sulaukusių apie 40 m. jis jau siekė 33 proc., o tarp vyresnių nei 45 m. amžiaus daugiau nei 87 proc. moterų buvo nevaisingos.

Normaliai reprodukcijai būtina, kad 1000 gyventojų gimtų ne mažiau nei 15 kūdikių per metus (PSO, 1998). Lietuvoje gimstamumas mažėjo jau daugelį metų, o ypač pastarąjį dešimtmetį. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, jau daugiau nei septynerius metus dėl mažo gimstamumo natūralusis gyventojų prieaugis yra neigiamas. Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, tačiau manoma, kad Lietuvoje nevaisingų šeimų yra apie 15–20 proc., t. y. kas penkta/šešta pora yra nevaisinga (Lietuvos vaisingumo asociacija). Rusijoje yra 17 proc. ne-vaisingų porų (daugiau nei 5 mln. moterų ir vyrų norinčių, bet negalinčių turėti vaikų) (Problemy reprodukciji, 1998), o Ukrainoje apie 10–15 proc. (neoficialūs duomenys). Latvijoje yra 13–15 proc., Estijoje 15–17 proc., Ai-rijoje – 17 proc., Didžiojoje Britanijoje – 15 proc., Čekijoje – 20 proc.,

11

Prancūzijoje – 18 proc. nevaisingų šeimų (Dossoer Fivnat. French IVF registry report).

2.3. Nėštumo laukimo laiko tyrimų atrankos literatūros apžvalgai metodika ir rezultatai

Daugiausiai moterų vaisingumo tyrimų atlikta Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, JAV, Kanadoje, Kinijoje ir Japonijoje. Rytų Europos šalių mokslininkai daugiau tyrė vyrų reprodukcinę sveikatą.

Dažniausiai analizuojami veiksniai:

• Demografiniai (amžius, gyvenimo vieta, tautybė, rasė ir kt.); • Socialiniai (išsilavinimas, gyvenimo kokybė ir kt.);

• Gyvensenos ir įpročių (rūkalų, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas, nutukimas, kosmetikos naudojimas, fizinis aktyvumas ir lytinė elgsena (santykių dažnis, kontracepcijos naudojimas));

• Darbo ir užimtumo (pesticidų, sunkiųjų metalų, oro teršalų, darbo trukmės ir pobūdžio poveikis);

• Taip pat tirtas ryšys tarp NLL ir nėštumo baigčių.

2.3.1. Tyrimų atrankos literatūros apžvalgai metodika

Į literatūros apžvalgą įtraukti momentiniai, kohortiniai ir teritorinio paplitimo tyrimai, kuriuose buvo duomenys apie vaisingumo pokyčius nulemiančius veiksnius. Jei tyrimas buvo atliktas keliose šalyse, į apžvalgą buvo įtraukti tik demografinius veiksnius analizavusių darbų rezultatai.

Paieškos metu įrašius raktažodį „time to pregnancy“ buvo rasta per 90 000 straipsnių, publikuotų 2000/01/01–2010/12/31.

• Neaprašyti tyrimo metodai.

Neįtraukimo į literatūros apžvalgą kriterijai: • Klinikiniai tyrimai.

• Centrinės ir Pietų Amerikos bei Afrikos šalyse atlikti tyrimai. • Tyrimai, publikuoti kitomis, nei lietuvių, rusų, anglų ar prancūzų

kalbomis.

12

2.3.1.1 pav. Tyrimų atrankos eiga

Ieškant 2000–2010 m. skelbtų tyrimų, buvo naudoti šie duomenų šal-tiniai: BioMed central, PubMed/MEDLINE, Cochraine kompiuterinės bibliografinės duomenų bazės bei Google ir Yahoo paieškos programos.

Taip pat peržvelgti gautų straipsnių literatūros sąrašai, papildomai peržiūrėti žurnalai „Acta Obstetrica et Gynecologica Scandinavia“, „European Journal of Obstetrics and Gynaecology“, „British Medical Journal“, „Lancet“, „Fertility and Sterility“, „Human Reproduction“, „Hu-man Reproduction Update“, „Obstetrics, Gynaecology and reproductive medicine“, „International Journal of Molecular Medicine“, „Molecular Genetics and Metabolism“, „Molecular Human Reproduction“, „American Journal of Epidemiology“, „Scandinavian Journal of Public Health“,

„European Journal of Public Health“, „Journal of Womens Health“, „Journal of Clinical Endocrinology and Metabolism“ ir kiti.

93848 publikacijos

93798 tyrimai neįtraukti, nes: • 90549 – iš vis nesusiję;

• 2667 – neaprašyta tyrimo metodika; • 20 – iš Centrinės ir Pietų Amerikos; • 562 – nagrinėjo įvairių veiksnių poveikį

NLL po pagalbinio apvaisinimo procedūrų.

17 tyrimų analizuojamas įvairių veiksnių poveikis tik vyrų vaisingumui. 52 tyrimai atitinka

įtraukimo kriterijus

13

Didžioji dalis tyrimų rasta Medline/PubMed duomenų bazėje (2.3.1.1 ir

2.3.1.2 lentelės).

Vartoti raktažodžiai: „Time to pregnancy“, „Time to achieve

preg-nancy“, „FSH receptor polymorphism“, „FSH receptor haplotypes“. 2.3.1.1 lentelė. Elektroninės paieškos PubMed/MEDLINE duomenų bazėje eiga ieškant straipsnių apie nėštumo laukimo laiką

2.3.1.2 lentelė. Elektroninės paieškos PubMed/MEDLINE duomenų bazėje eiga ieškant straipsnių apie FSHr geno polimorfizmą

Tyrimo pavadinimas ir/ar santrauka buvo pirminis vertinimo žingsnis įtraukiant tyrimą į apžvalgą. Jei šios informacijos nepakakdavo, buvo ana-lizuojama anglų, prancūzų, rusų ir lietuvių kalbomis publikuotų straipsnių medžiaga. Kitomis kalbomis (pvz., italų, ispanų ar vokiečių) publikuoti tyrimai į apžvalgą buvo įtraukti tik tada, jei santraukoje pateikta informacija leido įvertinti tyrimo kokybę ir duomenis.

Iš straipsnių buvo atrinkta informacija apie socialinių-ekonominių, demo-grafinių, gyvensenos, darbo ir aplinkos veiksnių bei lytinės elgsenos sąsajas su NLL ar vaisingumu. Rezultatai nebuvo sumuojami.

Į apžvalgą buvo įtraukta 23 tyrimai iš Europos šalių, 9 tyrimai iš Šiaurės Amerikos žemyno ir trys iš Azijos. Didžioji dalis Europos tyrimų buvo atlikti Didžiojoje Britanijoje (6), Danijoje (6) ir Švedijoje (6).

Momentinių tyrimų buvo 11 (26,7 proc.), 23 (66,7 proc.) – kohortiniai ir dvi literatūros apžvalgos, apibendrinančios tam tikro veiksnio poveikį.

1. "time"[All Fields] AND "pregnancy"[MeSH Terms] 2. Limits to "humans"[MeSH Terms]

3. Limits to "female"[MeSH Terms])

4. Limits to English[lang] OR French[lang] OR Russian[lang] OR Lithuanian[lang]

5. Limits "young adult"[MeSH Terms] OR "adult"[MeSH Terms:noexp] OR "middle aged"[MeSH Terms]

6. Limits to 2000/01/01-2010/12/31

1. "FSH"[All Fields] AND "receptor"[All Fields] OR "fsh receptor"[All Fields] AND polymorphisms[All Fields]

2. Limits to "humans"[MeSH Terms] 3. Limits to "female"[MeSH Terms]

4. Limits to English[lang] OR French[lang] OR Russian[lang] OR Lithuanian[lang]

5. Limits to "young adult"[MeSH Terms] OR "adult"[MeSH Terms] OR "middle aged"[MeSH Terms]

14

Didžioji dalis tyrimų pateikė nacionalinius/šalies (38,9 proc.) ar regiono (33,3 proc.) duomenis, trys buvo daugiacentriai, o likę 5 atspindėjo miesto ar ligoninės duomenis, 12 iš jų analizavo biologinius, 10 – darbo ir aplinkos, 3 – socialinius-demografinius veiksnius, 8 – gyvenseną, o 3 – lytinę elgseną. Keleto veiksnių poveikį NLL analizavo 22 (62,9 proc.) tyrimai .

2.3.2. NLL trukmė skirtinguose geografiniuose regionuose

Į apžvalgą įtrauktų tyrimų duomenimis, vidutinė NLL trukmė Vakarų Europoje, Skandinavijoje ir Šiaurės Amerikos žemyne buvo 2–4 mėnesiai (svyravimo diapazonas buvo nuo 1 iki 27 mėnesių). Viename straipsnyje nurodytas 16,8 mėnesių NLL vidurkis [107].

Skirtingi NLL svyravimai galimi tiek dėl moterų charakteristikų gru-pavimo ypatumų (pvz., skirtingos amžiaus ar KMI grupės), tiek dėl skir-tingų tyrimo atlikimo vietų (gydymo įstaiga, miestas, regionas, šalis), tiek dėl tyrimo metodo (perspektyvusis ar retrospektyvusis).

2.3.3. Nėštumo laukimo laiko sąsajų su socialiniais, demografiniais, gyvensenos, darbo ir aplinkos veiksniais aptarimas

Dažniausiai literatūros šaltiniuose analizuoti ryšį su moterų vaisingumu (NLL) turintys veiksniai buvo:

• Socialiniai-demografiniai (vyresnis amžius [10, 40, 67, 111, 213], išsilavinimas [10, 125, 182], šeimyninė padėtis [123, 175], MC reguliarumas [55, 189, 215, 225]);

• Gyvensena (rūkymas [10, 95, 105, 107], alkoholio vartojimas [10, 66, 115, 116], nutukimas [81, 107, 127, 159, 171], kontraceptinių priemonių naudojimas [10, 16, 17, 72, 95, 171], gimdymų skaičius [10, 72, 75, 107, 109, 175]);

• Darbo ir aplinkos (darbo pobūdis ir darbe naudojamų medžiagų poveikis [19, 47, 103, 182] bei supanti aplinka [35, 36, 49, 102, 106, 108, 143, 160]).

Kadangi neigiamas moterų vyresnio amžiaus ryšys su vaisingumu yra įrodytas, beveik visi mokslininkai vaisingumo (NLL) tyrimų metu siekė išvengti šio veiksnio reikšmingų sąsajų su kitais rizikos veiksniais. Dau-guma apžvelgtų literatūros šaltinių nurodo tiesioginį neigiamą vyresnio amžiaus poveikį bendram vaisingumui [33, 57, 67, 111, 130, 132, 141], NLL [10] ir nėštumų baigtims [138, 201], išskyrus kelis tyrimus, kurie teigė, kad vyresnis amžius turi teigiamą poveikį nėštumui ar gimdymo baigčiai [40]. Kadangi šių literatūros šaltinių autoriai įtarė, kad tyrimo rezultatai

15

galėjo būti netikslūs dėl neteisingo duomenų rinkimo, šie darbai į literatūros apžvalgą nebuvo įtraukti.

Visi apžvelgti tyrimai NLL vertino mėnesiais. Kadangi moteris gali pastoti tik kartą per MC, NLL tikslinga būtų vertinti mėnesinių ciklais (MC), ypač jei šis ciklas ilgesnis nei 31 diena. Todėl duomenys apie MC trukmę ir jos ryšį su pastojimo laiku gali kisti pakeitus NLL skaičiavimo būdą [55, 189, 215, 225].

Tyrimais įrodyta, kad nutukimas trikdo MC [84, 127, 215], ilgina NLL [81, 117, 161], mažina savaiminių pastojimų [159, 177, 185] ir pastojimų po PDAP [134] ir didina savaiminių persileidimų dažnį [117, 148], todėl vaisingumą veikia neigiamai [10, 22, 159, 177, 210], o net nedidelis svorio sumažėjimas prieš planuojant nėštumą gali padidinti pastojimo tikimybę [43, 122, 161, 162].

Pastebėta, kad aukštasis išsilavinimas yra susijęs su ilgesniu NLL, tačiau, kaip teigia šių tyrimų autoriai, tai gali būti vyresnio amžiaus pasekmė [10, 125, 182].

Santuokos, vienišos motinos statuso ir gyvenimo mieste ar kaime poveikis vaisingumui nėra plačiai analizuotas. Rasta publikacijų, teigiančių, kad anksčiau ištekėjusios moterys (iki 20 m.) daugiau gimdo ir pastoja per trumpesnį laiką [123, 175]. Taip pat rasta publikacijų, kad gyvenimas santuokoje susijęs su mažesniu gimdymų skaičiumi ir ilgesniu NLL [175]. Kai kurie šaltiniai teigė, kad žemo socialinio sluoksnio moterys pastoja per trumpesnį laiką, tačiau tai siejama su jaunesniu amžiumi, nedarbu, kontraceptinių priemonių nenaudojimu ir lytine elgsena [42, 65, 74, 83, 92, 93, 97, 98, 133, 139]. Taigi, literatūroje nepakanka įrodymų, kad socialiniai veiksniai yra tiesiogiai susiję su NLL trukme.

Visų literatūros šaltinių autoriai teigia, kad 20 proc. alkoholio kon-centraciją viršijančių gėrimų vartojimas neigiamai veikia NLL, o mažesnės alkoholio koncentracijos gėrimų poveikio vaisingumui rezultatai skiriasi. Gauta duomenų ir apie neigiamą [10, 35, 66, 154], ir apie teigiamą [115, 116] mažos koncentracijos alkoholinių gėrimų ryšį su NLL. Tabako rūkymas yra susijęs su ilgesniu NLL [10, 13, 95, 105, 107], todėl mesti rūkyti rekomenduojama iki nėštumo planavimo pradžios (NICE, 2004). Apžvelgtuose tyrimuose rūkymo ir NLL sąsajos buvo vertinamos pagal standartizuotų klausimynų duomenis. Tačiau šie duomenys gali būti netikslūs vien dėl tyrimo metodo pasirinkimo, kadangi klausimynus apie rūkymą pildantys tiriamieji dėl asmeninių priežasčių gali meluoti, atsakyti netiksliai arba išvis neatsakyti.

Analogiškai gali būti atsakinėjama į klausimus apie lytinę elgseną, o ypač lytinių santykių dažnį.

16

Vertinant hormoninių apsaugos priemonių sąsajas su NLL, nėra sutarto laiko, kurį galėtume traktuoti kaip trumpalaikę ar ilgalaikę hormoninę apsaugą nuo nėštumo. Vieni autoriai ilgalaike apsauga laiko dviejų, kiti 3, o treti 5 metų hormoninių kontraceptikų vartojimą. Yra straipsnių, kurių duomenimis, minipiliulių (tik gestagenai), spiralės su levonorgestreliu („MIRENA“) ar sudėtinių kontraceptinių tablečių (SKT) naudojimas daugiau nei 4 m. pagerina NLL [72, 75], tačiau yra ir tokių, kuriuose teigiama, kad minėtos priemonės susijusios su ilgesniu NLL [10, 13, 95]. Treti nerado jokio ryšio tarp NLL ir hormoninių bei kitų kontraceptinių priemonių naudojimo [16, 17, 47]. Taigi, iki šiol nėra atsakyta į klausimą, ar iki nėštumo planavimo naudotos hormoninės kontracepcijos priemonės yra susijusios su NLL. Visi apžvelgti gimdymų skaičiaus sąsajų su NLL tyrimai nurodė, kad pirmakartėms pastoti reikšmingai dažniau reikia ilgesnio laiko nei jau gimdžiusioms moterims [10, 47, 72, 75, 107, 109].

Skirtingi duomenys buvo gauti tiriant ryšį tarp pesticidų ir herbicidų bei pastojimo laiko. Vieni tyrėjai vienareikšmiškai teigė, kad pesticidai ir herbicidai moters aplinkoje neigiamai veikia NLL ir vaisingumą [36, 49, 52, 102], kiti, kad jokių sąsajų tarp šių medžiagų poveikio ir pastojimo nėra [83]. Yra literatūros šaltinių, kuriuose aprašomas nedidelis teigiamas pesticidų ir herbicidų poveikis NLL ir vaisingumui [128]. Neabejojama, kad POT veikia žmogaus reprodukcinės sistemos funkcionavimą, tačiau nėra aišku, ar pesticidai ir herbicidai planuojančios pastoti moters aplinkoje susiję su ilgesniu NLL.

Aplinkos teršalai [35, 69, 106], darbo metu naudojami chemikalai (dažai, lakai, tirpikliai ir kt.) ir sunkieji metalai neigiamai veikia NLL ir vaisingumą [47, 103, 108], todėl planuojant pastoti rekomenduojama vengti kontakto su šiomis medžiagomis (NICE, 2004). Moterims patiriančioms stresą ar dirbančioms pamainomis taip pat nustatytas ilgesnis NLL [10].

Apibendrindami literatūros duomenis galėtume teigti, kad vyresnis amžius, nutukimas, rūkymas ir nereguliarus MC yra neabejotinai vaisin-gumą bloginantys veiksniai, o nuomonės dėl išsilavinimo, kontracepcijos priemonių naudojimo iki nėštumo planavimo pradžios, santykių dažnio, nėštumų skaičiaus ir alkoholio vartojimo sąsajų su ilgesniu NLL išsiskiria, todėl šie veiksniai analizuojami pakartotinai, keičiant tyrimo metodiką ir tiriamosios imties sudarymą.

Ryšys tarp asmens higienos priemonių ir NLL literatūroje nėra ana-lizuotas. Tačiau tai turėtų būti aktualu, nes gausėja pranešimų apie galimą neigiamą šiose priemonėse esančių parabenų poveikį vaisingumui.

Taip pat nėra aiškintasi, kokios yra dažniausiai vartojamų maisto pro-duktų ir nealkoholinių gėrimų sąsajos su NLL, todėl, keičiantis mitybos

17

įpročiams, yra svarbu įvertinti šiuo metu dažniausiai vartojamų maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų vartojimo ypatumų ir NLL sąsajas.

Duomenys apie moterų FSH receptoriaus geno polimorfizmą viena-reikšmiškai parodė, kad pokyčiai FSHr gene yra reikšmingi vaisingumo sutrikimų ar nevaisingumo patogenezei, jei 10-jame egzone, 680-ajame kodone vietoje asparagino būna serinas. Tačiau, tyrimuose, analizuojan-čiuose genetinių veiksnių įtaką reprodukcinei sveikatai, dažniausiai buvo ieškoma ryšio tarp FSH receptoriaus geno polimorfizmo ir ligų, dėl kurių moteris savaime nepastoja [4, 26, 56, 63, 87, 88, 135, 140, 188, 226] ar prastėja rezultatai po PDAP [2, 3, 118, 137, 151]. O tiesioginis ryšys tarp

18

3. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

3.1. Etikos aspektai

Tyrimas pradėtas gavus Lietuvos biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą (21/12/2006 Nr. 59/2). Prieš pradedant tyrimą, pacientės buvo supažindintos su tyrimo tikslu, jo metodais ir galimybe atsisakyti dalyvauti. Visos moterys sutikimą dalyvauti tyrime patvirtino parašu.

3.2. Imties parinkimas

Imties tūris skaičiuotas remiantis formule n=1/(Δ²+1/N). LSIC duome-nimis 2007 m. Klaipėdos regione buvo apie 35 tūkstančius vaisingo amžiaus moterų. Vertinant kitų autorių duomenis, nustatyta, kad apie 10 proc. šių moterų turės problemų norėdamos pastoti per trumpesnį nei 12 mėnesių laikotarpį, todėl reikia ištirti 1400 (α=0,05) arba daugiau moterų.

3.3. Tiriamųjų atranka

Retrospektyvusis momentinis tyrimas buvo atliktas LSMU Endokrino-logijos instituto (EI) Bendrosios endokrinoEndokrino-logijos laboratorijoje, bendra-darbiaujant su Miunsterio universiteto (Vokietija) laboratorija.

Tiriamųjų kontingentas buvo visos ką tik pagimdžiusios moterys, kada jos tiksliai prisiminė nėštumo planavimo laiką, nėštumo baigtis buvo aki-vaizdi, o rezultatų nuokrypis – minimalus [205]. Moterų įtraukimas į tyrimą vykdytas nuo 2007 m. vasario iki 2008 m. gegužės mėn.

19

3.3.1 pav. Tiriamųjų atranka 3.4. Klausimynas

Didžioji dalis tyrėjų NLL vertino skirstydami į dvi grupes: <12 ir ≥12 mėnesių [10, 11, 107]. Kadangi vertinome ne tik jau analizuotų veiksnių sąsajas su NLL, bet ir dar visai netirtų, norėdami tiksliau įvertinti šių veiksnių (mitybos, genetinių ir kt.) ryšį su NLL, <12 mėnesių grupę pada-linome į 2 dalis ≤6 mėn. ir >6 –<12 mėnesių ir todėl nėštumo laukimo laiką analizavome jį suskirstę į 3 grupes: ≤6 mėnesių grupė atitiko sveikas moteris, >6 – <12 grupė – moteris, galimai turinčias vaisingumo sutrikimų, o ≥12 mėn. grupė – galimai nevaisingas moteris. Tačiau logistiniuose modeliuose tikrindami reikšmingas tirtų veiksnių sąsajas su NLL vertinome <12 ir ≥12 mėnesių grupes.

Analizuojant amžiaus ir NLL sąsajas, tiriamosios buvo suskirstytos į 4 grupes, atspindinčias santykinį vaisingumą [113]: iki 19 m. („paauglių“), ≥19–<30 („optimalaus vaisingumo“), ≥30 –<35 („mažėjančio vaisingumo“) ir 35 metų ir vyresnių („reikšmingai sumažėjusio vaisingumo“).

Vertinant gyvenamosios vietos sąsajas su NLL, tiriamosios suskirstytos į gyvenusias mieste ir gyvenusias kaime bei į gyvenančias nuosavame ir nenuosavame būste, vertinant tautybės sąsajas su NLL – į lietuves ir nelietuves, vertinant išsilavinimo sąsajas – į turinčias aukštąjį išsilavinimą ir turinčias žemesnį, o vertinant šeimos padėties sąsajas – į vienišas mamas ir į ištekėjusias ar gyvenančias kartu su partneriu [10, 15, 112]. Gaunamų per

Neįtraukimo į tyrimą kriterijai:

• nėštumas buvo neplanuotas (1151); • pastojimas buvo po pagalbinio

apvaisinimo procedūrų (32); • pastojimas įvyko tebenaudojant

kontracepcijos priemones (78); • dalinai (<80 proc.) arba neteisingai

užpildytas klausimynas (302).

Į tyrimą įtrauktos moterys

(n=1813)

KUL tyrimo laikotarpiu gimdžiusios moterys

(n=3802)

Atsisakė dalyvauti

20

mėnesį pajamų sąsajas su NLL analizavome moteris suskirstę į uždirbančias <2000 litų ir į uždirbančias 2000 ar daugiau litų per mėnesį, kadangi 2000 litų buvo vidutinės pajamos mūsų tirtoje grupėje.

Tiriamosios bendrą savo sveikatą apibūdindavo kaip gerą arba kaip blogą, pasirinkdamos atitinkamą atsakymo variantą.

Vertindami ginekologinių ligų sąsajas su NLL, sveikas tiriamąsias priskyrėme vienai grupei, o sirgusias ginekologinėmis ligomis padalinome į dvi grupes – nurodžiusias neuždegimines ligas (pvz. gimdos miomas ar kiaušidžių cistas) ir uždegimines ligas.

Ektopinių nėštumų sąsajos su NLL vertintos moteris sugrupavus į 2 grupes: operuotas dėl ektopinio nėštumo ir sveikas.

Buvusių vaisingumo sutrikimų ir NLL sąsajų analizei, tiriamąsias su-skirstėme į sveikas ir praeityje turėjusias vaisingumo sutrikimų. Jei moteris praeityje buvo gydytos nuo nevaisingumo, papildomai vertinome koks yra ryšys tarp gydymo trukmės ir NLL.

Mėnesinių ciklo ir NLL sąsajos vertintos moteris grupuojant į sekančias 2 grupes: pirmai grupei priskyrėme tiriamąsias, kurių MC buvo reguliarus (28±7d., FIGO), o antrai, – kurių MC buvo nereguliarus (<21 ir >35 d.).

Rūkymo [10, 95, 105] ir alkoholio vartojimo [10, 66] sąsajos su NLL buvo analizuotos pagal vartojimo faktą, lyginant planuojant pastoti rūkiusias ir nerūkiusias bei vartojusias ir nevartojusias alkoholio respondentes. Rūkymo intensyvumo, trukmės ir vartojamo alkoholio kiekio poveikį vertinome moteris, turėjusias šių žalingų įpročių, suskirstę į dvi grupes pagal šių veiksnių intensyvumo vidurkį grupėje. Rūkymo intensyvumo ir trukmės sąsajas su NLL vertinome lygindami rūkančias mažiau nei 10 su rūkančiomis 10 ir daugiau cigarečių per dieną bei rūkančias mažiau nei 7 metus su rūkančiomis 7 metus ir ilgiau (10 cigarečių per dieną ir 7 rūkymo metai buvo tirtų moterų rūkymo intensyvumo ir trukmės vidurkiai). Alkoholio vartojimo ypatumų sąsajas su NLL analizavome tiriamąsias sugrupavę pagal vartoto alkoholio rūšį (vartojusias alų, vyną ir stipriuosius alkoholinius gėrimus (alkoholio koncentracija > 20 proc.) ir pagal suvartoto alkoholio kiekį, kurį išreiškėme standartiniais alkoholio vienetais (SAV) (pagal PSO, 1 SAV atitinka 330 ml alaus, 150 ml vyno arba 40 ml stipriųjų alkoholinių gėrimų). Kadangi suvartoto alus vidurkis buvo 330 ml, o suvartoto vyno ir stipraus alkoholio po 100 ml per savaitę, sąsajas su NLL vertinome tiriamąsias suskirstę į suvartojusias ≤1 ir >1 SAV alaus, ≤0,67 ir >0,67 SAV vyno bei ≤2,5 ir >2,5 SAV stipriųjų alkoholinių gėrimų.

Kadangi vaisingumo tyrimuose nėra duomenų apie asmens higienos priemonių, fizinio aktyvumo ir mitybos ypatumų sąsajas su NLL, tiria-mąsias suskirstėme į atitinkamas dvi grupes, pagal veiksnio buvimą arba

21

nebuvimą. Taip pat vertinome ir ryšį tarp dažniausiai vartojamų maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų bei NLL.

Prieš pastojimą buvęs KMI (moterys klausimynuose parašydavo savo ūgį ir svorį, o KMI buvo apskaičiuojamas statistinės programos) analizuotas tiriamąsias suskirsčius pagal PSO klasifikaciją: normali kūno masė – kai KMI 18,5–24,9 kg/m2, antsvoris – kai KMI 25–29,9 kg/m2, I laipsnio nutukimas – kai KMI 30–34,9 kg/m2_{, II laipsnio nutukimas – kai KMI 35–}

39,9 kg/m2_{, III laipsnio nutukimas – kai KMI yra ≥40 kg/m} 2_{, o svorio}

trūkumas – kai KMI yra <18,5 kg/m2. Statistinei analizei nutukusių moterų duomenis sujungėme į vieną grupę, neatsižvelgdami į nutukimo laipsnį.

Ryšys tarp kontracepcijos metodo pasirinkimo ir NLL vertintas tiriamąsias suskirsčius į kontracepcijos nenaudojusias moteris, naudojusias hormoninę kontracepciją (tabletes, žiedą, pleistrą ar spiralę) ir naudojusias nehormoninę kontracepciją (prezervatyvus, nehormoninę spiralę ar natū-ralius metodus) [10, 72, 172]. Papildomai įvertintas ryšys tarp hormoninės kontracepcijos vartojimo trukmės ir NLL [16, 17].

Lytinių santykių dažnio poveikį NLL vertinome tiriamąsias suskirstę į dvi grupes: turėjusias „reguliarius“ (>2 kartų per sav.) ir turėjusias „ne-reguliarius“ (≤2 kartų per sav.) lytinius santykius.

Kadangi yra publikacijų, nurodančių galimas sąsajas tarp gimdymų skaičiaus ir ilgesnio NLL, šį veiksnį analizavome tiriamąsias suskirstę į 2 grupes: gimdžiusias pirmą kartą ir gimdžiusias pakartotinai [10, 75, 109].

Vertindami sąsajas tarp darbo pobūdžio ir trukmės su NLL, tiriamąsias suskirstėme, atitinkamai, į dirbusias stovimą ar sėdimą, į dirbusias fizinį ar protinį darbą ir į dirbusias <8 ar ≥8 valandas per parą [47, 108]. Oro teršalų, sunkiųjų metalų ar kitų POT ir NLL sąsajas vertinome tiriamąsias grupuodami pagal gyvenamosios aplinkos specifiką [35, 106], t.y., pagal gyvenamosios vietos atstumą nuo pagrindinės gatvės (atitinkamai, <100 m ir ≥100 m) ir veikiančių gamyklų/fabrikų (<10 km ir ≥10 km). O buityje naudojamų POT sąsajas su vaisingumu vertinome nustatydami nėštumo planavimo laikotarpiu gyvenamojoje vietoje atliekamų remonto darbų, augalams tręšti naudotų pesticidų, apsaugai nuo graužikų ir vabzdžių naudotų atitinkamai rodenticidų ir insekticidų ryšį su ilgesniu NLL.

Streso ir NLL sąsajos vertintos moteris grupuojant į dvi grupes pagal pasirinktą atsakymą – „taip“ arba „ne“.

22

3.5. Genetinių tyrimų ėmimas, atlikimas ir duomenų vertinimas

Buvo suplanuota per 2 mėnesius surinkti kraujo pavyzdžius FSH receptoriaus geno polimorfizmo tyrimui atlikti, išskirti DNR ir gautą genetinę informaciją nusiųsti į Miunsterio universiteto laboratoriją.

Apskaičiavus, kad per 2 mėnesius turėtų gimdyti apie 600 moterų, pasirinkta atsitiktinė (kas antros) gimdyvės dalyvavimo atranka (5.3 pav.).

3.5.1 pav. Tiriamųjų atranka FSHr polimorfizmo tyrimui 3.5.1. Kraujo mėginių paėmimas (KUL pogimdyminis skyrius)

Mėgintuvėliai su antikoaguliantu buvo pritraukiami veninio kraujo iki žymos (apie 4 ml). Jeigu nebuvo reikiamo kraujo kiekio ar susidarė krešulys, ėminys buvo imamas pakartotinai. Mėgintuvėliai buvo laikomi ir transportuojami vertikalioje padėtyje, +2o_{– +8}o _{C temperatūroje.}

Neįtraukimo į tyrimą kriterijai:

• nėštumas buvo neplanuotas; • pastojimas buvo po pagalbinio

apvaisinimo procedūrų; • pastojimas įvyko tebenaudojant

kontracepcijos priemones;

• dalinai (<80 proc.) arba neteisingai užpildytas klausimynas. Į tyrimą įtrauktos moterys (n=301) Analizuotos moterys (n=291) KUL 2008 04–05 mėn. gimdžiusios moterys (n=604) Atsitiktinis įtraukimas (kas antra) DNR ekstrakcija nepavyko (n=10)

23

3.5.2. DNR išgryninimas (UAB „SORPO“ laboratorija)

Ėminių ląstelės suardytos 200 µl lizavimo buferiu Lysis Solution, o baltymai hidrolizuoti 20 µl proteinaze K (20 mg/ml). Mėgintuvėliai su ląstelių lizatais inkubuoti ne mažiau nei 20 minučių 58°C temperatūroje termomikseryje, o gauti lizatai sumaišyti su 230 µl 96% etanoliu, supilti į kolonėles ir centrifuguoti 1 minutę, esant 8000 aps./min. DNR molekulės sorbavosi ant kolonėlėje esančio silikagelio filtro, o visi kiti ląstelių lizato komponentai (ir polimerazės grandininės reakcijos (PGR) reakcijos inhibi-toriai) praėjo pro šį filtrą.

Į kolonėles buvo įpilta po 500 µl plovimo buferio Wash Solution-1 ir centrifuguota 1 minutę, esant 8000 aps./min. Kolonėlės perneštos į naujus surinkimo mėgintuvėlius. Plovimas buferiu Wash Solution-1 pakartotas dar vieną kartą. Į kolonėles įpilta po 500 µl plovimo tirpalo Wash Solution-2, centrifuguota 3 minutes, esant 13000 aps./min. Plovimas buferiu Wash

Solution-2 pakartotas dar vieną kartą. Kolonėlės perneštos į naujus

surinkimo mėgintuvėlius ir padžiovintos centrifuguojant 1 minutę, esant 12000 aps./min. Po to kolonėlės sustatytos į atitinkamai pažymėtus 1,5 ml

Eppendorf tipo mėgintuvėlius, užpiltos 200 µl eliucijos buferinio tirpalo

(Elution Buffer). Eliucija būdavo efektyvesnė, panaudojant pašildytą iki ∼70°C eliucijos tirpalą. Kolonėlės inkubuotos kambario temperatūroje 2 min. Įstačius į 1,5 ml mėgintuvėlius sudėtos į centrifugą ir centrifuguotos 1 minutę, esant 6000 aps./min centrifugoje 5415R (Eppendorf).

DNR koncentracija matuota spektrofotometru. Tam imta ∼60 µl DNR tirpalo. Supylus į spektrofotometro kiuvetę, pamatuota DNR koncentracija ir užrašyta ant mėgintuvėlio. DNR išskyrimo laikas − 20–25 minutės. Iš 200 µl šviežio kraujo būdavo gaunama 3–15 µg DNR. Laikantis šios DNR skyrimo metodikos išgrynintos DNR švarumas matuojant A260/A280 režimu

buvo 1,7–1,9.

Mėgintuvėliai su išgrynintos DNR tirpalais buvo užšaldyti –20°C tem-peratūroje. Surinkti pavyzdžiai dėžutėse su ledo paketais (–20°C tempe-ratūroje) oro paštu buvo išsiųsti DNR sekai nustatyti (sekvenuoti) į Miunsterio universiteto (Vokietija) laboratoriją, ant mėgintuvėlių užrašius ėminių kodus ir DNR koncentraciją. Prie siunčiamų DNR mėginių buvo pridedamas lydraštis su visa informacija apie siunčiamus mėginius, siuntėją ir gavėją.

24

3.5.3. FSHr polimorfizmo 2039 nukleotido pozicijoje (680 kodone, 10 egzone) nustatymas (Miunsterio universiteto laboratorija)

FSHr polimorfizmas 10 egzono 680 kodone tikrintas naudojant ABI Prism 7000 sekos nustatymo sistemą (Taikomosios biosistemos, Darmstadt,

Vokietija), pagal TaqMan alelių nustatymo (identifikavimo) tyrimą [41]. Zondai buvo 5′–AGAGTCACCAgTGGTT-3′ (6-carboxyfluorescein fluores-cence) ir 5′–AGTCACCAaTGGTTC-3′ (VIC fluoresfluores-cence), o praimeriai buvo 5′–AAGGAATGGCCACTGCTCTTC-3′ (pirmyn) ir 5′–GGGCTAAA

TGACTTAGAGGGACAA-3′ (atgal). Kiekviena PGR (25 μl) susideda iš 2 μl vandens, apdoroto DEPC (ribonukleazėms inaktyvuoti), 12,5 μl “Universal

master” mišinio, 0,25 μl kiekvieno zondo ir 4,5 μl kiekvieno praimerio (5 pmol). Naudojant “TaqMan” aparatą, PGR atlikta 2 etapais: a) genomo kopijų nustatymas (išreiškiant absoliučiais skaičiais)ir b) alelių nustatymas. Genomo kopijų nustatymo ciklo seka buvo ši: zondų sujungimas (1 stadija) 50°C temperatūroje 2 minutes (1 ciklas), denatūracija (2 stadija) 95°C temperatūroje 10 minučių (1 ciklas), po to 35 ciklai 95°C temperatūroje po 15 sekundžių ir 60°C temperatūroje po 1 minutę (3 stadija). O alelių nustatymo (identifikavimo) tyrimastruko 1 minutę60°C temperatūroje.

3.5.4. Duomenų vertinimas

FSHr geno 10 egzone galimi du atskiri polimorfizmo variantai – Thr307– Asn680 ir Ala307–Ser680. Kadangi aleliniai 307 ir 680 kodono variantai yra

beveik visada neatsiejamai susiję [70, 188], vertinti ėmėme tik 680 kodoną ir pagal jį sugrupavome moteris kaip homozigotes (ASN/ASN arba

SER/SER) ir heterozigotes (ASN/SER).

FSHr geno polimorfizmo įtaka NLL nėra tirta, todėl moterys buvo

sugrupuotos į 3 grupes pagal polimorfizmo variantą, kad galima būtų pa-tikrinti kiekvieno genetinio varianto poveikį NLL. Papildomai patikrinome, ar FSHr geno polimorfizmo tyrime dalyvavusių moterų charakteristikos atitinka atitinkamas bendros imties charakteristikas.

3.6. Statistinė analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta kompiuteriniu statistinių programų paketu SPSS 18.0 for Windows. Tolydžiųjų kintamųjų skirstiniai vertinti naudojant Kolmogorovo-Smirnovo kriterijų. Duomenų vidurkiai lyginti naudojant Studento t kriterijų nepriklausomoms imtims. Jei buvo nustatyta, kad skirstiniai nėra normaliniai, duomenims palyginti naudotas

25

χ2 _{arba tiksliuoju Fisher (F) kriterijumi. Kai lygintos dvi grupės, skaičiuoti}

šansų santykiai (ŠS) ir jų pasikliautinieji intervalai (PI). Norint nustatyti skirtumus tarp daugiau nei dviejų grupių, buvo taikytos parametrinė ir neparametrinė dispersinės analizės (ANOVA ir Kruskal-Walis testai). Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Duomenys pateikti kaip n (proc.), vidurkis (M) ± standartinė vidurkio paklaida (SE) arba kaip vidurkis (M) ± standartinis nuokrypis (SN).

Į logistinės regresijos modelius buvo įtraukti tie demografiniai, socia-liniai-ekonominiai, lytinės elgsenos, genetiniai, gyvensenos, darbo ir ap-linkos veiksniai, kurių sąsajos su NLL buvo reikšmingos. Daugiaveiksnės logistinės regresijos keliaetapiu metodu nustatyti veiksniai, leidžiantys prognozuoti ilgesnį nei 12 mėnesių NLL. Veiksnių tarpusavio priklau-somybė vertinta naudojant Pearson kontingencijos koeficientą. Kiekvienam analizuojamam požymiui apskaičiuotas ŠS ir jo 95 proc. PI.

Analogiški skaičiavimai atlikti moterims, tirtoms dėl FSHr polimorfizmo, į logistinės regresijos modelius papildomai pridedant SER/SER variantą.

Rezultatai buvo vertinami skaičiuojant NLL planuotam nėštumui. Tai buvo atliekama naudojant tokią klausimų seką:

1. Ar jūs pastojote per pirmą nėštumo planavimo mėnesį? 2. Jei ne, kaip greitai (per kiek mėnesių) jūs pastojote?

26

4. REZULTATAI

4.1. Pagrindinės tyrime dalyvavusių moterų charakteristikos

Tyrime dalyvavusių moterų amžiaus vidurkis buvo 26,85±5,41 metai, o amžiaus svyravimo ribos buvo nuo 15 iki 45 metų (mediana – 26) (4.1.1 pav.).

4.1.1 pav. Tiriamųjų amžiaus skirstinys

Dauguma moterų buvo lietuvės (91,06 proc.), gyveno mieste (72,31 proc.), turėjo nuolatinį partnerį (94,87 proc.), dirbo (87,92 proc.) ir turėjo aukštąjį išsilavinimą (50,41 proc.). Daugiau nei 58 proc. tyrimo dalyvių pajamos per mėnesį viršijo 2000 litų. Prieš pastojimą buvusio moterų KMI skirstinys buvo normalus. Tirtų moterų KMI vidurkis buvo 22,50±3,70 kg/m2 _{(svyravo nuo 14,69 iki 45,83 kg/m}2_{; mediana 21,90 kg/m}2_{) (4.1.2}

27

4.1.2 pav. Respondenčių KMI iki pastojimo

Planuodamos pastoti rūkė 371 (20,46 proc.), o alkoholį vartojo 996 (54,94 proc.) moterys. Vegetarės buvo 17 (0,94 proc.) moterų, 1286 (70,93 proc.) gėrė kavą, 192 (10,59 proc.) dirbo su kenksmingomis medžiagomis, o 1010 (55,71 proc.) stresą keliančioje aplinkoje. Pirmą kartą gimdė 51,46 proc. tiriamųjų. MC buvo reguliarus 75,29 proc. tyrime dalyvavusių moterių. Reguliarius lytinius santykius turėjo 1020 (56,26 proc.), o kontraceptines priemones prieš planuodamos pastoti vartojo 17,32 proc. tiriamųjų.

4.2. Nėštumo laukimo laikas (NLL)

Vidutinis NLL buvo 3,88 (PI 95% 3,46–4,29) mėnesiai, o jo ribos buvo nuo 1 iki 120 mėnesių (mediana – 1 mėnuo).

Įvertinę gautus rezultatus, nustatėme, kad didžiausia tikimybė (Logits=1– 2 mėn.) pastoti buvo iki antro nėštumo planavimo mėnesio (69,02 proc.) (4.2.1 lentelė, 4.2.1 paveikslas).

28

4.2.1 lentelė. NLL nėštumo planavimo proporcinis įvertinimas naudojant Logits funkciją (vertinimo kriterijus ≤ 12 mėn.).

NLL trukmė (mėn.) N Proc. Kumuliacinis

dažnis Logits 0<x<1 12 0,70134 0,7013 _–4,95289 1<x<2 1169 68,32262 69,0240 0,80124 2<x<3 149 8,70836 77,7323 1,25013 3<x<4 126 7,36411 85,0964 1,74218 4<x<5 45 2,63004 87,7265 1,96678 5<x<6 19 1,11046 88,8369 2,07419 6<x<7 91 5,31853 94,1555 2,77944 7<x<8 17 0,99357 95,1490 2,97627 8<ξ<9 12 0,70134 95,8504 3,13977 9<x<10 8 0,46756 96,3179 3,26418 10<x<11 15 0,87668 97,1946 3,54518 11<x<12 7 0,40912 97,6037 3,70701 12<x<13 41 2,39626 100,0000

29

Moterys, kurioms nėštumo planavimas užtruko 12 mėnesių ir ilgiau, dažniausiai pastodavo per ≥24 –<36-ą nėštumo planavimo mėnesius (28,57 proc.), o pastojusių po 60-o planavimo mėnesio buvo mažiausiai (4.2.2 lentelė, 4.2.2 paveikslas).

4.2.2 lentelė. NLL nėštumo planavimo proporcijų įvertinimas naudojant Logits funkciją (vertinimo kriterijus ≥12 mėn.)

NLL trukmė (mėn.) n Proc. Kumuliacinis

dažnis Logits 12<x<18 12 12,24490 12,2449 _–1,96944 18<x<24 16 16,32653 28,5714 _–0,91629 24<x<30 28 28,57143 57,1429 0,28768 30<x<36 5 5,10204 62,2449 0,49996 36<x<42 16 16,32653 78,5714 1,29928 48<x<54 8 8,16327 86,7347 1,87770 60<x<66 6 6,12245 92,8571 2,56495 72<x<78 1 1,02041 93,8776 2,73003 84<x<90 3 3,06122 96,9388 3,45526 96<x<102 1 1,02041 97,9592 3,87120 120<x<126 2 2,04082 100,0000

30

Per pirmus 12 mėnesių nevengdamos nėštumo pastojo 1670 (92,11 proc.) moterų: 1611 per pirmus 6 mėnesius (64,81 proc. iš jų pastojo per pirmą mėnesį), o 59 per kitus artimiausius 6 mėnesius. Likusios 143 (7,89 proc.) moterys pastojo po 12 mėnesių ir vėliau (4.2.3 lentelė).

4.2.3 lentelė. Tiriamųjų nėštumo laukimo laiko pasiskirstymas grupėse

NLL (mėnesiai) ≤6 n=1611 > 6 - <12 n=59 n=143 ≥12 88,86 proc. 3,25 proc. 7,89 proc. <12 n=1670 92,11 proc.

4.3. Socialinių-demografinių, gyvensenos ir darbo bei aplinkos veiksnių sąsajos su nėštumo laukimo laiku

4.3.1. Socialinių-demografinių veiksnių sąsajos su nėštumo laukimo laiku

Tiriamųjų skirstinys amžiaus grupėse pavaizduotas 4.3.1.1 paveiksle.

31

Lyginant amžiaus vidurkius NLL grupėse reikšmingas (p<0,001) skirtu-mas nustatytas tarp ≤6 ir ≥12 mėnesių NLL grupių, t.y. po 12 ir daugiau mėnesių pastojusios tiriamosios reikšmingai dažniau buvo vyresnės nei moterys, pastojusios per trumpesnį laiką.

Lyginant NLL vertintose amžiaus grupėse, reikšmingi skirtumai pastebėti tik ≥30 –35 metų grupėje, kur moterys reikšmingai dažniau (p<0,05) pastodavo po ≥12 mėnesių (4.3.1.1 lentelė).

4.3.1.1 lentelė. Amžiaus ryšys su nėštumo laukimo laiku

NLL (mėnesiai) P ≤6 >6 – <12 ≥12 Amžius (m.), n (proc.) <19 129 (8,01) 3 (5,09) 5 (3,50) >0,05 ≥19– <30 1107 (68,72) 43 (72,89) 90 (62,94) >0,05 ≥30–35 260 (16,14) 8 (13,56) 35 (24,48) <0,05 >35 115 (7,14) 5 (8,48) 13 (9,10) >0,05 χ²=11,47; lls=6; p=0,07503

Iki 19 metų amžiaus tiriamųjų grupės vidutinis NLL buvo 4,31±1,47, ≥19–30 metų amžiaus grupėje – 3,85±2,10, ≥30–35 metų – 4,08±1,48, o 35 metų ir vyresnių moterų grupėje – 4,47±2,47 mėnesiai, tačiau reikšmingų skirtumų lyginant vidutinius NLL negauta (p=0,865) (4.3.1.2 paveikslas).

Lietuvių tautybės buvo 1652 (91,12 proc.) tiriamosios, o likusios nurodė esančios kitų tautybių. Vidutinis lietuvių moterų NLL reikšmingai nesiskyrė nuo nelietuvių (p=0,071).

Lietuvoje gimė 1720 (94,87 proc.) moterų, 1310 (72,26 proc.) tiriamųjų teigė šiuo metu gyvenančios mieste, likusios – kaime. Kaime gyvenančios moterys reikšmingai dažniau (p<0,05) pastodavo per pirmus 6 nėštumo planavimo mėnesius, o pastojusių po ≥12 mėnesių tiriamųjų skaičius, lygi-nant moterų grupes pagal gyvenamąją vietą, reikšmingai nesiskyrė (4.3.1.2 lentelė). Vidutinis NLL mieste gyvenančių tiriamųjų grupėje (4,19±0,34 mėn.) buvo reikšmingai didesnis nei gyvenančių kaime (3,06±0,28 mėn.) (p<0,001).

32

4.3.1.2 pav. Nėštumo laukimo laiko vidurkiai tiriamųjų amžiaus grupėse

Aukštąjį išsilavinimą buvo įgijusios 914 (50,41 proc.) tiriamųjų, 894 (49,31 proc.) – vidurinį ar žemesnį, o 5 (0,28 proc.) moterys į klausimą apie išsilavinimą neatsakė. Aukštasis išsilavinimas nebuvo susijęs su dažnesniu pastojimu po ≥12 mėnesių (4.3.1.2 lentelė), tačiau vidutinis NLL šioje tiria-mųjų grupėje buvo reikšmingai (p<0,001) ilgesnis nei žemesnį išsilavinimą turėjusių moterų grupėje (atitinkamai 4,49±0,81 ir 3,26±0,24 mėn.).

Nuosavame būste gyveno 1168 (64,42 proc.) moterys, o likusios gyveno nuomojamame būste arba kartu su tėvais. Savo būste gyvenančios moterys tendencingai dažniau pastodavo per ilgesnį laiką nei ne savo būste gyve-nančios tiriamosios (p=0,059) (4.3.1.2 lentelė). Savo būste gyvenančių tiriamųjų grupės NLL vidurkis buvo reikšmingai ilgesnis nei gyvenančių ne savo būste moterų (atitinkamai, 4,30±0,38 ir 3,11±0,23 mėn.) (p<0,001).

Vienišos arba išsiskyrusios buvo 93 (5,13 proc.) moterys, o 1720 (94,87 proc.) tiriamųjų buvo ištekėjusios arba turėjo nuolatinį partnerį .

Moters/poros pajamos per mėnesį svyravo nuo 800 iki 10000 litų. Pajamų vidurkis buvo apie 2000 litų (~2,5 minimalios mėnesinės algos). Mažiau nei 2000 litų per mėnesį uždirbo 748 (41,26 proc.) moterys, o 2000 litų ir daugiau – 1065 moterys. Daugiau uždirbančios arba gyvenančios daugiau uždirbančių asmenų šeimoje moterys dažniau pastodavo per ilgesnį laiką nei mažiau uždirbančios tiriamosios, tačiau tai nebuvo reikšminga (p=0,12). 2000 litų ir daugiau per mėnesį uždirbančių moterų grupėje NLL

33

vidurkis (4,33±0,56 mėnesiai) buvo reikšmingai ilgesnis nei uždirbančių mažiau (3,22±0,29 mėn.) (p<0,001).

Prieš planuojant pastoti 58 (3,20 proc.) tiriamosios buvo konsultuotos ginekologų dėl vaisingumo sutrikimų. Visos jos buvo ištirtos pagal vaisingumo tyrimo schemas ir skirtas medikamentinis arba chirurginis gydymas, netaikant PDAP. Vaisingumo sutrikimų gydymas anamnezėje buvo rizikos veiksnys pastoti po ≥12 mėnesių ( 4.3.1.2 lentelė). Vidutinis gydytų dėl vaisingumo sutrikimo moterų grupės NLL buvo 18,72±3,05 mėnesiai ir jis reikšmingai skyrėsi nuo sveikų moterų NLL vidurkio (3,39±0,18 mėn.) (p<0,001). Dėl vaisingumo sutrikimų moterys pas gydytojus specialistus lankėsi nuo 2 iki 100 mėnesių. Vidutinis lankymosi ir gydymo laikas buvo 17,64±2,78 mėnesiai. Mažiau nei 12 mėnesių lankėsi 46,60 proc. tiriamųjų, todėl, kad grupės būtų panašios apimties, moteris pagal gydymo dėl vaisingumo sutrikimo trukmę suskirstėme į dvi grupes – besilankiusias <12 ir ≥12 mėnesių. Tos, kurios pas gydytojus specia listus lankėsi ≥12 mėnesių reikšmingai dažniau pastodavo per ilgesnį laiką (p<0,001). Tą atspindi ir vidutiniai šių grupių NLL: tiriamųjų, kurios buvo gydytos <12 mėnesių, vidutinis NLL buvo 11,0±0,87, o moterų, kurios buvo gydytos ≥12 mėnesių, – 24,7±3,14 mėnesiai (F=3,4; p=0,04 pagal ANOVA ir χ²=10,3; p=0,006 pagal χ²).

Dėl ektopinio (negimdinio) pastojimo prieš nėštumo planavimą buvo operuotos 228 (12,58 proc.) moterys. Ryšio tarp buvusių negimdinio nėštumo operacijų ir NLL nenustatėme (p=0,23).

Ginekologinėmis ligomis iki nėštumo planavimo sirgo 266 (14,67 proc.) moterys. 78 (29,32 proc.) iš jų sirgo uždegiminėmis lytinių organų ligomis, o likusios 188 – neuždegiminėmis (kiaušidžių cistos, gimdos miomos, ir kt.). Nustatėme, kad moterys, sirgusios uždegiminėmis ar neuždegiminėmis lyties organų ligomis, reikšmingai dažniau pastodavo po ≥12 mėnesių, o nesirgusios reikšmingai dažniau pastodavo per pirmus 6 nėštumo planavimo mėnesius (p<0,05) (4.3.1.2 lentelė). Vidutinis NLL uždegiminėmis lytinių organų ligomis sirgusių moterų grupėje buvo 4,91±0,42, o sirgusių neuž-degiminėmis ligomis – 6,97±0,71 mėnesiai. Nesirgusių ginekologinėmis ligomis vidutinis NLL buvo 3,44±0,23 mėnesiai. Reikšmingas skirtumas nustatytas tik lyginant sirgusių neuždegiminėmis ligomis ir ginekologinėmis ligomis nesirgusių moterų NLL vidurkius (p<0,001), o sirgusių uždegi-minėmis ligomis moterų NLL vidurkis nesiskyrė nei nuo ginekologinėmis ligomis nesirgusių, nei nuo sirgusių neuždegiminėmis ligomis moterų NLL vidurkio (atitinkamai p=0,16 ir p=0,09) (4.3.1.3 paveikslas).

34

4.3.1.3 pav. Nėštumo laukimo laikas sergant ir nesergant ginekologinėmis ligomis

Reguliarus (28±7 d.) MC buvo 1365 (75,29 proc.) tyrime dalyvavusioms moterims. Vidutinis tiriamųjų, kurių MC buvo reguliarus, NLL buvo 3,46±0,42 mėnesiai, o kurių ciklas nereguliarus – 5,14±0,58 mėnesiai, ir šis vidurkių skirtumas buvo reikšmingas (p<0,001) (4.3.1.4 paveikslas).

35

4.3.1.4 pav. Nėštumo laukimo laikas esant reguliariam ir nereguliariam mėnesinių ciklams

Tiriamosioms, kurių MC buvo nereguliarus, nėštumo planavimas reikš-mingai dažniau užtrukdavo ≥12 mėnesių nei toms, kurių ciklas buvo reguliarus. Moterys, kurių MC buvo reguliarus, reikšmingai dažniau (p<0,001) pastodavo per pirmus 6 mėnesius (4.3.1.2 lentelė).

36

4.3.1.2 lentelė. Nėštumo laukimo laiko sąsajos su socialiniais ir demografiniais veiksniais

Veiksniai _≤6 NLL (mėnesiai)

n (proc.) n (proc.) >6–<12 n (proc.) ≥12

Dabartinė gyvenamoji vieta

Miestas 1149 (87,71) 50 (3,82) 111 (8,47) Kaimas 462 (91,85) 9 (1,79) 32 (6,36) p <0,05 >0,05 >0,05 χ²=7,35; p=0,02540 Išsimokslinimas Pradinis/vidurinis 808 (90,38) 26 (2,91) 60 (6,71) Aukštasis 798 (87,31) 33 (3,61) 83 (9,08) χ²=4,37, lls=2, p=0,11241 Šeimyninė padėtis Pora 1524 (88,60) 57 (3,31) 139 (8,08) Atskirai 87 (93,55) 2 (2,15) 4 (4,30) χ²=2,21, lls=2, p=0,33151 Mėnesinių ciklas reguliarus 1247 (91,36) 40 (2,93) 78 (5,71) nereguliarus 364 (81,25) 19 (4,24) 65 (14,51) p <0,001 >0,05 <0,05 χ²=38,7, lls=2, p<0,001 Sveikatos būklė Gera 1489 (88,47) 58 (3,45) 136 (8,08) Prasta 122 (93,85) 1 (0,77) 7 (5,38) χ²=4,16, lls=2, p=0,12482 Ginekologinės ligos Nėra (I) 1403 (90,69) 44 (2,84) 100 (6,46) Uždegiminės (II) 67 (85,90) 3 (3,85) 8 (10,26) Neuždegiminės (III) 141 (75,00) 12 (6,38) 35 (18,62) p I-II >0,05, I-III <0,05, II-III >0,05 I-II >0,05, I-III <0,05, II-III >0,05 I-II >0,05, I-III <0,05, II-III >0,05 χ²=43,23, lls=4, p=0,00001

Vaisingumo sutrikimų gydymas anamnezėje

Taip 29 (1,8) 1 (1,7) 28 (19,6) Ne 1582 (98,2) 58 (98,3) 115 (80,4)

p <0,001 >0,05 <0,0001 χ²=134,53, lls=2, p=0,00001

37

4.3.2. Gyvensenos ypatumai ir nėštumo laukimo laikas 4.3.2.1. Rūkymo ir alkoholio vartojimo sąsajos su NLL

Planuodama pastoti rūkė 371 (20,46 proc.) tiriamoji. 99,01 proc. iš jų rūkė cigaretes. Rūkančios tiriamosios dažniau pastodavo per ilgesnį laiką nei nerūkančios (p=0,071) (4.3.2.1.1 lentelė). Tyrime dalyvavusios moterys rūkė vidutiniškai 7,4±4,3 metus ir surūkydavo po 10±5,5 cigarečių per dieną. Ryšio tarp NLL ir rūkymo stažo bei surūkytų cigarečių skaičiaus nenustatėme.

NLL vidurkis rūkančių ir nerūkančių tiriamųjų grupėse reikšmingai nesiskyrė (atitinkamai 4,22±0,18 ir 3,79±0,16 mėnesiai), kaip ir rūkančių <10 ir ≥10 cigarečių per dieną tiriamųjų (atitinkamai 4,31±0,13 ir 4,16±0,16 mėnesiai). Rūkančiųjų 7 metus ir ilgiau moterų NLL vidurkis buvo reikšmingai (p=0,006) ilgesnis, nei rūkančių iki 7 metų (atitinkamai 5,82±0,62 ir 3,08±0,47 mėnesiai).

Moterys surūkydavo daugiau cigarečių (≥10) per dieną, jei jų rūkymo stažas buvo ilgesnis (≥7 metų) (r=0,2; p<0,001), tačiau, lygin dami jas su rūkančiomis iki 7 metų ir surūkančiomis mažiau nei 10 cigarečių per dieną, statistiškai reikšmingo NLL skirtumo nenustatėme (p=0,86).

Alkoholį planuodamos pastoti vartojo 996 (54,94 proc.) tiriamosios. Vartojusių alkoholį moterų grupėje vidutinis NLL buvo 4,50±0,32, o nevartojusių – 3,12±0,21 mėnesiai (p<0,001). Nevartojančios alkoholio tiriamosios reikšmingai dažniau pastodavo per pirmus 6 mėnesius (p<0,05), tačiau alkoholio vartojimas nenulėmė pastojimo po ≥12 mėnesių ( 4.3.2.1.1 lentelė).

Alų planuodamos pastoti gėrė 686 tiriamosios, vyną – 577, o 180 moterų vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus (alkoholio koncentracija >20%). Išgerto alaus kiekis svyravo nuo 0,5 iki 11-kos butelių (330 ml) per savaitę, t.y. nuo 0,5 iki 11 SAV, o išgerto vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų – nuo 20 iki 1000 ml per savaitę, t.y. nuo 0,13 iki 6,67 SAV vyno ir nuo 0,5 iki 25 SAV stipriųjų alkoholinių gėrimų.

Vieną ir mažiau SAV alaus per savaitę išgerdavo 458 (66,76 proc.) moterys, o likusios daugiau nei 1 SAV. Sąsajų tarp alaus gėrimo ir pastojimo po 12 ir daugiau mėnesių nenustatėme (4.3.2.1.1 lentelė).

Pagal išgeriamo vyno kiekį tiriamosios pasiskirstė tolygiai, – 316 (54,77 proc.) moterų išgerdavo ≤0,67 SAV, o likusios – >0,67 SAV vyno per savaitę. Tiriamosios, išgerdavusios ≤0,67 SAV vyno per savaitę, reikš-mingai dažniau (p<0,05) pastodavo po 12 ir daugiau mėnesių nei moterys, išgerdavusios daugiau nei 0,67 SAV vyno (4.3.2.1.1 lentelė).

38

Mažiau nei 2,5 SAV stipriųjų alkoholinių gėrimų per savaitę išgerdavo 128 (71,11 proc.) moterys, o likusios išgerdavo daugiau. Abiejų grupių moterys pastodavo per panašų laiką, t. y. NLL skirtumai buvo statistiškai nereikšmingi (4.3.2.1.1 lentelė).

4.3.2.1.1 lentelė. Žalingų įpročių vartojimo ypatumų sąsajos su nėštumo laukimo laiku

Veiksniai _≤6 NLL (mėnesiai)

n (proc.) n (proc.) >6–<12 n (proc.) ≥12

Rūkymas

Taip 325 (87,60) 19 (5,12) 27 (7,28) ne 1286 (89,18) 40 (2,77) 116 (8,04)

χ²=5,30; p=0,07068 Rūkalų kiekis (cig./d.)

<10 231 (88,51) 12 (4,60) 18 (6,90) ≥10 95 (84,82) 7 (6,25) 10 (8,93) χ²=0,97; p=0,61483 Rūkymo stažas (m.) <7 193 (89,20) 11 (3,08) 12 (7,72) ≥7 132 (85,16) 8 (5,16) 15 (9,68) χ²=2,84; p=0,24133 Alkoholio vartojimas Taip 866 (86,95) 41 (4,12) 89 (8,94) Ne 745 (91,19) 18 (2,20) 54 (6,61) p <0,05 >0,05 >0,05 χ²=9,04; p=0,01091 Alus (SAV per savaitę)

≤1 397 (86,68) 17 (3,71) 44 (9,61) >1 207 (90,79) 9 (3,95) 12 (5,26)

χ²=3,83; p=0,14716 Vynas (SAV per savaitę)

≤0,67 267 (84,49) 14 (4,43) 35 (11,08) >0,67 234 (89,66) 12 (4,60) 15 (5,75)

p >0,05 >0,05 <0,05 χ²=5,13; p=0,07687

Stiprieji alkoholiniai gėrimai (SAV per savaitę)

≤2,5 113 (88,28) 2 (1,56) 13 (10,16) >2,5 45 (86,54) 2 (3,85) 5 (9,62)

39

Moterys, kurios gėrė alų, reikšmingai dažniau gėrė ir vyną ar stipriuosius alkoholinius gėrimus (atitinkamai r=0,3; p<0,001 ir r=0,4; p<0,001), tačiau, lygindami tiriamąsias, kurios vartojo tik vieną alkoholinį gėrimą su moterimis, kurios vartojo kelis, reikšmingų NLL skirtumų nenustatėme (p>0,05).

4.3.2.2. Ryšys tarp kitų gyvensenos ypatumų ir nėštumo laukimo laiko

Nusidažiusios plaukus buvo 1502 (82,85 proc.) tyrime dalyvavusios moterys, o planuodamos pastoti plaukus dažėsi 1353 (90,08 proc.) iš jų. Tos tiriamosios, kurių plaukai buvo natūralios spalvos ir nedažomi planuojant pastoti, reikšmingai dažniau (p<0,05) pastodavo per pirmus 6 planavimo mėnesius, bet šie veiksniai nenulėmė pastojimo po ≥12 mėnesių ( 4.3.2.2.1 lentelė). Lygindami moteris pagal plaukų dažymo dažnį, reikšmingų skirtumų taip pat nenustatėme (p=0,42).

Tiriamosios, kurios nenaudojo kūno, veido ar rankų kremo, reikšmingai dažniau pastodavo per pirmus 6 mėnesius (p<0,05), tačiau šių kosmetinių priemonių naudojimas nedidino pastojimo po ≥12 mėnesių dažnio (4.3.2.2.1 lentelė). Kūno losjono, akių tušo, lūpdažio, pudros, plaukų fiksuojamųjų priemonių, kvepalų ar dezodorantų naudojimas sąsajų su NLL neturėjo.

Planuodamos pastoti, karštoje vonioje gulėdavo 1337 (73,75 proc.) moterys, 156 (8,60 proc.) tiriamosios eidavo paplaukioti į baseiną, 562 (31,00 proc.) sportavo (namie arba sporto klubuose), o 649 (35,80 proc.) degindavosi soliariumuose. Tik lankymasis soliariumuose reikšmingai dažniau (p<0,05) siejosi su pastojimu po ≥12 mėnesių, o ryšio tarp NLL ir maudymosi karštoje vonioje, lankymosi baseine ar fizinio aktyvumo nebuvo nustatyta (p>0,05).

Namų ruošos darbai, tokie kaip skalbimas rankomis ar lyginimas, sąsajų su ilgesniu NLL taip pat neturėjo (p>0,05).

40

4.3.2.2.1 lentelė. Ryšys tarp kitų gyvensenos veiksnių ir nėštumo laukimo laiko

Veiksniai _≤6 NLL (mėnesiai)

n (proc.) n (proc.) >6 - <12 n (proc.) ≥12

Plaukų dažymas planuojant pastoti

Taip 1182 (87,36) 56 (4,14) 115 (8,50) Ne 429 (93,26) 3 (0,65) 28 (6,09)

p <0,05 <0,05 >0,05 χ²=16,70; p=0,00024

Kūno kremo naudojimas

Taip 1130 (87,26) 51 (3,94) 114 (8,80) Ne 481 (92,86) 8 (1,54) 29 (5,60)

p <0,05 >0,05 >0,05 χ²=12,64; p=0,00180

Veido kremo naudojimas

Taip 1362 (88,16) 54 (3,50) 129 (8,35) Ne 249 (92,91) 5 (1,87) 14 (5,22)

p <0,05 >0,05 >0,05 χ²=5,27; p=0,07160

Rankų kremo naudojimas

Taip 1298 (88,12) 51 (3,46) 124 (8,42) Ne 313 (92,06) 8 (2,35) 19 (5,59) p <0,05 >0,05 >0,05 χ²=4,33; p=0,06464 Lankymasis soliariume Taip 562 (86,59) 23 (3,54) 64 (9,86) Ne 1049 (90,12) 36 (3,09) 79 (6,79) p >0,05 >0,05 <0,05 χ²=5,84; p=0,05403

Dažiusių plaukus, naudojusių kremus ar losjoną, besimaudžiusių vonioje, sportavusių ir besideginusių soliariume tiriamųjų NLL vidurkis buvo reikšmingai (p<0,05), o lankiusių baseiną nereikšmingai didesnis (p=0,08) nei kitų moterų (4.3.2.2.2 lentelė).