GENETINIŲ IR APLINKOS VEIKSNIŲ ĮTAKA DANTŲ LANKŲ MORFOLOGIJAI DVYNIŲ TYRIMAS

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

Vilma Švalkauskienė

GENETINIŲ IR APLINKOS

VEIKSNIŲ ĮTAKA DANTŲ LANKŲ

MORFOLOGIJAI

DVYNIŲ TYRIMAS

Daktaro disertacija Biomedicinos mokslai, odontologija (07B) Kaunas, 2015

(2)

Disertacija rengta 2008–2015 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijoje.

Mokslinis vadovas

prof. dr. Antanas Šidlauskas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, odontologija – 07B)

(3)

TURINYS

SANTRUMPOS ... 6

ĮVADAS ... 7

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1. Dantų lankų morfologijos įvairovę lemiančios priežastys... 11

1.2. Dantų lankų ir sąkandžio morfometriniai matavimai ... 15

1.2.1. Rankinis matavimo būdas ... 15

1.2.2. Fotometrinis matavimo būdas ... 18

1.2.3. Matavimo būdas naudojant skaitmeninius erdvinius modelius (3D) ... 19

1.3.Dantų lankų ir sąkandžio morfologija bei pagrindinės jos charakteristikos... 20

1.3.1. Dantų lankų ilgis (strėlinė kryptis) ... 20

1.3.1.1. Viso dantų lanko ilgis ... 20

1.3.1.2. Nuokrypis nuo idealaus priekinės dantų lanko dalies ilgio (Korkhaus indeksas) ... 21

1.3.1.3. Šoninių dantų lanko dalių ilgis ... 22

1.3.1.4. Šoninių dantų lanko dalių tiesioginė asimetrija ... 23

1.3.2. Dantų lankų plotis (skersinė kryptis) ... 23

1.3.2.1. Dantų lanko plotis tarp vienvardžių dantų ... 23

1.3.2.2. Nuokrypis nuo idealaus dantų lanko pločio (Pont indeksas) ... 24

1.3.2.3. Segmentinis (nuo danties vainiko iki strėlinės plokštumos) dantų lanko plotis ... 25

1.3.2.4. Segmentinių dantų lanko dalių tiesioginė asimetrija ... 26

1.3.2.5. Dantų padėties nuokrypis dantų lanko horizontalioje plokštumoje (Little indeksas) ... 27

1.3.3. Sąkandžio ypatumai ... 28

1.3.3.1. Viršutinių ir apatinių kandžių perdengimas (OJ, OB) ... 28

1.3.3.2. Viršutinių ir apatinių dantų vainikų pločių proporcingumas ir nuokrypis (Bolton indeksas) ... 29

1.3.3.3. Strėlinės sukandimo kreivės gylis (Spee kreivė) ... 31

1.3.3.4. Strėlinės sukandimo kreivės (Spee) gylio tiesioginė asimetrija... 32

1.3.3.5. Viršutinių ir apatinių pirmųjų krūminių dantų santykio nuokrypis .. 33

1.3.3.6. Viršutinių ir apatinių pirmųjų krūminių dantų santykio strėline kryptimi tiesioginė asimetrija ... 33

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 34

2.1. Tyrimo medžiaga ... 34

2.2. Tyrimo metodai ... 34

2.2.1. Dvynių zigotiškumo nustatymas ... 34

2.2.2. Skaitmeninių 3D modelių sudarymas ... 36

2.2.3. Skaitmeninių 3D modelių analizė ... 37

2.2.3.1. Matavimo taškų žymėjimas ir plokštumų suformavimas ... 37

2.2.3.2. Morfologinių dantų lankų ir sąkandžio parametrų matavimas ... 74

2.2.3.3. Santykinių parametrų įvertinimas ... 95

2.3. Statistinė analizė ... 100

(4)

3. REZULTATAI ... 102

3.1. Matavimų paklaida ... 102

3.2. Lyties įtaka dantų lankų ir sąkandžio morfologijai ... 107

3.2.3.2. Viršutinių ir apatinių dantų vainikų pločių proporcingumas bei nuokrypis (Bolton indeksas) ... 115

3.2.3.5. Viršutinių ir apatinių pirmųjų krūminių dantų santykio nuokrypis strėline kryptimi ... 117

3.3. Dvynių zigotiškumo įtaka dantų lankų ir sąkandžio morfologijai ... 119

3.3.3.2. Viršutinių ir apatinių dantų vainikų pločių proporcingumas ir nuokrypis (Bolton indeksas) ... 126

(5)

3.4. Adityvaus genų veikimo ir aplinkos reikšmė dantų lankų bei sąkandžio morfologijai ... 129

3.4.3.2. Viršutinių ir apatinių dantų vainikų pločių proporcingumas bei nuokrypis (Bolton indeksas) ... 137

3.4.3.4. Strėlinės sukandimo kreivės (Spee) gylio tiesioginė asimetrija ... 138

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 140 IŠVADOS ... 150 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 151 PUBLIKACIJOS ... 161 PRIEDAI ... 163 PADĖKA ... 166

(6)

SANTRUMPOS

3D trimatis

ADL apatinis dantų lankas AŽ apatinis žandikaulis

c2 _{aplinkos veiksnių įtakos koeficientas}

CO centrinis sukandimas (centrinė okliuzija) DNR dezoksiribonukleininė rūgštis

DZ dizigotinis

h2 _{genetinių veiksnių įtakos koeficientas}

Max maksimali reikšmė Min minimali reikšmė MP matavimo paklaida MZ monozigotinis N tiriamųjų skaičius SN standartinis nuokrypis

TTP trumpi tandeminiai pasikartojimai VDL viršutinis dantų lankas

VŽ viršutinis žandikaulis

(7)

ĮVADAS

Dantų lankų ir sąkandžio morfologija – tai dantų padėties dantų lan-kuose ypatybės, sąlygojamos genetinių ir aplinkos veiksnių. Šios ypatybės vertinamos naudojant parametrus, padedančius nustatyti dantų lankų rodiklius visose trijose plokštumose – strėlinėje, horizontalioje ir skersinėje. Dantų padėties dantų lankuose rodikliai ir jų nuokrypiai padeda diagnozuoti dantų lankų ir sąkandžio sutrikimus ir parinkti tinkamiausią gydymo planą.

Nepaisant mokslo pagrįstų ortodontinio gydymo protokolų, kartais gydymą lydi nesėkmės ir relapsas. Dantų lankų ir sąkandžio koregavimas ne tik priklauso nuo sutrikimo pobūdžio ir įvairių jų kombinacijų, tačiau yra ribotas ir kartais tenka pasitelkti chirurginio gydymo galimybes. Gydymo relapsas įvyksta dėl netinkamo gydymo plano sudarymo ir neaiškios dantų lankų bei sąkandžio etiologijos. Tačiau siekiant parinkti racionaliausią gydymą ir nustatyti jo ribas yra būtinas tikslus dantų lankų ištyrimas. Nors mokslinių tyrimų yra atlikta daug, tačiau kiek atskirą parametrą lemia genetika, o kiek aplinka, nėra daug. Taigi, vis dar sudėtinga tiksliai atsakyti į klausimus, kurį parametrą galima pakeisti lengviau, o kuris dėl stiprios genetikos įtakos reikalaus ilgalaikės retencijos. Be to, tyrimų, nagrinėjančių daug dantų lankų ir sąkandžio rodiklių viename tyrime, yra mažai, todėl nėra galimybių sudaryti įvairiapusiško įvertinimo.

Darbo aktualumas

Ortodontinių anomalijų paplitimas tarp mokyklinio amžiaus vaikų siekia 70–90 proc. [76] [118]. Ortodontinės anomalijos sąlygoja ne tik paciento funkcinius ir estetinius sutrikimus, tačiau ir iš to kylančias psi-chologines-socialines, darbingumo sutrikdymo ir gyvenimo kokybės prob-lemas. Sąkandžio anomalijos gali būti dėl skeletinių žandikaulio pagrindų augimo sutrikimų, netaisyklingo žandikaulių tarpusavio santykio ar padėties kaukolės pamato atžvilgiu. Tačiau didžiausią sąkandžio anomalijų dalį su-daro anomalijos, susijusios su netaisyklinga dantų padėtimi, dantų susigrūs-dimu ar netaisyklinga dantų lankų forma. Todėl ši anomalijų grupė yra ypač svarbi, kadangi tai dažniausiai klinikinėje praktikoje sutinkama ir orto-dontiškai gydoma patologija.

Sąkandžio anomalijų atsiradimą lemia įvairūs etiologiniai veiksniai. Sėkmingam ortodontinių anomalijų gydymui ir ypač jų profilaktikai svarbu ištirti jas sukeliančias priežastis bei aplinkybes. Ortodontinės anomalijos sąlygoja ne tik paciento funkcinius ir estetinius sutrikimus, tačiau ir iš to kylančias psichologines-socialines, gyvenimo kokybės problemas ir kt.

(8)

Ortodontinių pacientų gydymas dažnai yra tęstinis, dėl ko kyla naujos problemos: išaugančios finansinės išlaidos gydymui, specialistų poreikis. Žinodami etiologinių veiksnių reikšmę atskiriems ortodontinių sutrikimų požymiams, ne tik galėsime efektyviau gydyti ortodontines anomalijas, bet ir sukurti rekomendacines profilaktikos schemas, padėsiančias užkirsti kelią joms susiformuoti. Ortodontinių anomalijų etiologija yra daugiaveiksnė, tačiau iš esmės visus juos galima suskirstyti į genetinius ir aplinkos veiks-nius. Genų įtaka dantų lankų ir sąkandžio morfologijai nėra vienareikšmė. Genų poveikis skirstomas į adityvų (suminį) genų veikimą, genų do-minavimą ir epistazę. Dominantinių genų ir epistazinio genų poveikio diferencijavimas yra gana sunkus ir reikalauja sudėtingų molekulinės ge-netikos ir didelio mąsto epidemiologinių tyrimų. Todėl santykinai nedidelės apimties ir klinikiniais tyrimo metodais paremtose studijose galima įvertinti tik adityvų genų poveikį, apskaičiuojant supaprastintą (angl. narrow sense

heritability) paveldimumo koeficientą h2_._{Šis koeficientas parodo, kokia}

dalimi sąkandžio fenotipinę įvairovę lemia adityvus genų veikimas.

Dvynių tyrimas yra vienas iš dažniausiai naudojamų metodų siekiant atskirti suminį genų ir aplinkos poveikį fenotipui. Dvynių metodas pagrįstas tuo, kad monozigotiniai (MZ) dvyniai turi identišką genų rinkinį, taigi fenotipiniai skirtumai daugiausia yra sąlygoti aplinkos veiksnių. Tuo tarpu dizigotiniai (DZ) dvyniai turi tik 50 proc. vienodų genų ir jų fenotipiniai skirtumai yra sąlygoti tiek adityvaus genų, tiek ir aplinkos poveikio.

Atlikus mokslinės literatūros analizę paaiškėjo, kad adityvaus genų veikimo ir aplinkos poveikio dantų lankų morfologijai ir sąkandžio para-metrams tyrimų rezultatai yra gana prieštaringi. Pirmiausia tai gali būti paaiškinta daugumos anksčiau atliktų dvynių tyrimų esminiais meto-dologiniais trūkumais: netiksliu zigotiškumo nustatymu ir netiksliais mor-fometriniais matavimais atliktais rankiniu būdu naudojant liniuotę ir slankmatį. Populiarėjant trimačiams (3D) objektų skenavimo metodams ir įrangai gerėja duomenų tikslumas [73]. Tačiau dantų lankų ir sąkandžio morfologijos tyrimų naudojant lazerines skenavimo technologijas dar nėra daug. Rezultatų prieštaringumas ir metodiniai trūkumai paskatino atlikti išsamų adityvaus genų veikimo ir aplinkos įtakos dantų lankų ir sąkandžio morfologijai tyrimą panaudojant DNR testu paremtą zigotiškumo nustatymą ir naujausias 3D dantų lankų lazerinio skenavimo technologijas.

Mokslinio darbo naujumas ir praktinė reikšmė

Dauguma tyrimų, vertinančių dantų lankų ir sąkandžio morfologiją, apsiriboja tik kai kuriais pasirinktais rodikliais ar jų grupėmis, tačiau įvairiapusis, kiek įmanoma visaapimantis morfologijos įvertinimas yra

(9)

aptinkamas ypač retai. Juo labiau sudėtinga aptikti tokius tyrimus, kurie ne tik vertintų dantų lankų morfologiją įvairiais rodikliais, tačiau ir nagrinėtų genetinių veiksnių įtaką šiems rodikliams. Taigi, moksline prasme mūsų atliktas tyrimas yra gana naujas.

Be to, šiame tyrime buvo taikytas dvynių tyrimo modelis. Dvynių zigotiškumui vertinti yra taikomi įvairūs metodai, tačiau jų tikslumas ir validumas yra įvairus ir vidutiniškai siekia apie 95 proc. Mūsų tyrime dvynių zigotiškumas nustatytas išskirtinai DNR testu, kuris yra ypač tikslus. Buvo naudojama 15 specifinių DNR žymenų (D8S1179, D21S11, D7S820, CSF1PO, D3S1358, TH01, D13S317, D16S539, D2S1338, D19S433, vWA, TROX, D18S51, D5S818, FGA) ir amelogenino geno Amel fragmentas. Zigotiškumo diagnostika, lyginant su kitų autorių darbais, atlikta didelei dvynių grupei, o jos patikimumas siekia 99,99 proc.

Tyrimo rezultatai parodė, kad adityvūs genetiniai veiksniai turi didelę įtaką kai kuriems dantų lankų ir sąkandžio morfologiniams parametrams. Tai leidžia daryti prielaidą, kad šių parametrų modifikavimas ir korega-vimas ortodontinio gydymo metu yra gana sudėtingas dėl didelio genetinio determinizmo ir reikalauja ilgalaikės retencijos. Gauti rezultatai reikšmingi tiek ortodontijos klinikinei praktikai, tiek viso genomo asociacijų tyrimams, kuriais siekiama aptikti genus, atsakingus už dantų lankų ir sąkandžio morfologiją.

(10)

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas

Ištirti adityvaus genų veikimo ir aplinkos įtaką dantų lankų ir sąkandžio morfologijai naudojant 3D lazerines technologijas ir dvynių tyrimo metodą, kai dvynių zigotiškumas nustatytas DNR testu.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti lyties įtaką dantų lankų ir sąkandžio morfologiniams pa-rametrams.

2. Nustatyti adityvaus genų veikimo įtaką dantų lankų ir sąkandžio morfologijai.

3. Nustatyti aplinkos įtaką dantų lankų ir sąkandžio morfologijai.

(11)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Dantų lankų morfologijos įvairovę lemiančios priežastys Žandikaulių dydžio ir dantų netaisyklingo išsidėstymo priežastis yra genetiniai, aplinkos [51] ir epigenetiniai [95] veiksniai. Stipri paveldimumo įtaka pastebėta jau stebint šeimas, kai eilėje kartų būdinga tam tikra nosies, žandikaulio forma, šypsena, tam tikrų tipų ortodontinės anomalijos. Ge-riausiai žinomas vienos Europos karališkosios šeimos bruožas Habsburgų žandikaulis (apatinio žandikaulio prognatija). Ortodontinės anomalijos primityviose žmonių bendruomenėse yra mažiau dažnos nei šiuolaikinėse žmonių grupėse. Dantų ir žandikaulių dydžių paveldimumas prieštaringas. Perdirbtas maistas sąlygoja kramtymo funkciją, o genai sąlygoja kramtymo sistemos pasikeitimus [117].

Paveldimumo tyrimuose dantys yra labai tinkamas objektas. Dantų kietųjų ir minkštųjų audinių augimo morfogenezę (audinių diferenciaciją) rodo fenotipinės dantų dydžio ypatybės [121]. Žmogus per gyvenimą turi du dantų rinkinius: pieninius ir pastoviuosius dantis. Pieniniai dantys pradeda formuotis intrauteriniu laikotarpiu 14 savaitę ir baigia susiformuoti (įskai-tant šaknis) apie 3-uosius gyvenimo metus [105]. Pastoviųjų dantų užuomazgos pradeda formuotis nuo 4-ojo, 8-ojo mėnesių po gimimo [74].

Moksliniai tyrimai atskleidė, kad tarp žmonių dantų vainikų pločių fenotipinė išraiška reikšmingai sąlygota genetinio poveikio ir varijuoja nuo 56 iki 92 proc. [39]. Nustatyta daugiau kaip 300 genų, susijusių su dantų formavimusi [25]. Pirmųjų pastoviųjų krūminių dantų kramtomųjų paviršių paveldimumas yra labai stiprus [139], įskaitant dantų gumburų dydį [17] [18]. Pirmųjų viršutinių krūminių dantų anomalus (Carabelli) gumburėlis nustatomas 70 proc. atvejų [16] [47] [144], jam taip pat randama stipri genetinio paveldimumo įtaka.

Hughes, naudodamas dvynių modelį nustatė, kad dantų lanko ilgį genetika sąlygoja 87 proc., plotį nuo 69 iki 89 proc., o tarpus tarp dantų nuo 62 iki 81 proc. [69]. Townsend nustatė, kad dantų lanko ilgis sąlygotas genų iki 92 proc., o horizontalusis kandžių perdengimas (OJ) – tik apie 28 proc. [148]. Vertikalusis kandžių perdengimas (OB) genų nulemtas 53 proc. [118].

Genetikos ir aplinkos įtakai nustatyti naudojami įvairūs modeliai: brolių – seserų tyrimai [79], ne giminaičių tyrimai [80], šeimų tyrimai [85], dvynių tyrimai [148], kurių apibendrinti duomenys pateikiami 1.1.1 lentelėje.

(12)

1.1.1 lentelė. Genetinių veiksnių analizės mokslinėje literatūroje santrauka

Literatūros

šaltinis objektas Tyrimo Imties dydis (n) Amžius, m.

Zigotiškumo nustatymo

metodas

Dantų lankų tyrimo

metodas Tiriamieji parametrai

Genetikos įtakos vertinimas

Baydas

2005 Broliai-seserys 184 asmenys 106 moterys 13–21 – Rankinis matavimas skriestuvu, liniuote

Bolton indeksas h²

78 vyrai Cassidy

1998 Broliai-seserys 155 asmenys – 10–19 – Fotometrinis Viso dantų lanko ilgis. Šoninių dantų lanko dalių ilgis. Segmentinis (nuo danties vainiko iki strėlinės plokštumos). Dantų lanko plotis. Dantų rotacijos

h²

Corruccini

1980 Dvyniai 70 dvynių porų 32MZ 12–20 Serologiniai tyrimai; dermatologiniai kriterijai Rankinis matavimas Mitutoyo slankmačiu

Viso dantų lanko ilgis; dantų lanko plotis. dantų lanko forma; dantų lanko asimetrija. Kandžių perdengimas (OJ), (OB). Viršutinių ir apatinių pirmųjų krūminių dantų santykio nuokrypis strėline kryptimi, jų asimetrija, dantų rotacijos

h² 38DZ

Gagliardi

2013 Dvyniai 100 dvy-nių porų 50 MZ _{50 DZ} – – Fotometrinis Strėlinės sukandimo kreivės gylio asimetrija (Spee kreivė) h² Hamudi

2011 Dvyniai 128 dvyniai – 14–20 (kraujo tyrimai)DNR Rankinis matavimas skaitmeniniu slankmačiu

Kandžių perdengimas (OJ), (OB) h²

Lee 1982 Šeimų

studija 123 šeimos – – – Rankinis matavimas

rankiniu slankmačiu

viso dantų lanko ilgis, dantų lanko plotis tarp 3-3. Pont indeksas. Kandžių perdengimas (OJ), (OB). Viršutinių ir apatinių pirmųjų krūminių dantų santykio nuokrypis strėline kryptimi

h²

(13)

Literatūros

šaltinis objektas Tyrimo Imties dydis (n) Amžius, m.

Zigotiškumo nustatymo

metodas

Dantų lankų tyrimo

metodas Tiriamieji parametrai

Genetikos įtakos vertinimas

Normando

2013 Brazilijos pir-mykštėmis są-lygomis gyve-nančių žmonių ir šiuolaikinio kaimo gyven-tojai 319

asmenų 239 šiuolai-kinio kaimo gyventojai, 80 pirmykš-tėmis sąly-gomis gyve-nantys gyventojai – – Rankinis matavimas skaitmeniniu slankmačiu VDL ir ADL: viso Lanko ilgis; dantų plotis;

dantų lanko plotis 6-6; dantų lanko plotis 3-3;

dantų padėties nuokrypis dantų lanko horizontalioje plokštumoje (Little indeksas)

Inbrydingo koeficientas Su 2008 Dvyniai 124 dvynių poros 46 MZ poros – DNR lokusai: chromosomų, 2, 7, 11, 17 ir 20 3D: kontakti-nio tipo skeneris

Dantų kramtomųjų paviršių topografija: Viršutinių ir apatinių pirmųjų krūminių dantų paviršių skirtumai, paviršių persidengimo skirtumai

h² 78 DZ porų

Ting 2011 Tiriamųjų gru-pė: ortodon-tiniai pacientai. Kontrolinė gru-pė: studentai

254

asmenys 133 su dantų susigrūdimu <27 DNR (seilių tyrimai) – Dantų susigrūdimas DNR: nukleotido polimorfiz-mo paieška 121 be dantų

susigrūdimo Race 2006 Dvyniai 68 dvynių

poros 68 MZ dvynių poros – DNR (skruosto ląs-telių tyrimai)

Rankinis matavimas skaitmeniniu slankmačiu

Dantų pločiai Tarpklasinė

dispersija

(14)

Dvyniai labai tinka tyrimams todėl, kad MZ dvyniai yra susiformavę iš vieno apvaisinto kiaušinėlio, o DZ dvyniai – iš dviejų [84]. MZ dvyniai turi vienodus genų rinkinius, o kadangi DZ dvyniai 50 proc. tų pačių genų gauna iš kiekvieno iš tėvų, tai reiškia, kad turi po 25 proc. tų pačių lokusų. DZ dvyniai dažniausiai būna vieno tėvo, tačiau dokumentuota atvejų, kuomet tėvai skirtingi. MZ ir DZ dvyniams nustatytos tam tikros vystymosi ten-dencijos. MZ dvyniams dėl suspaudimo lėtėja svorio augimas ir pradedant nuo 30-osios savaitės padidėja slėginio tipo įgimtų anomalijų tikimybė. Veidrodinio vaizdo MZ dvynių būna apie 10–15 proc. ir jie turi atvirkštinę lateralizaciją [55]. Aplinkos veiksniai, tokie kaip toksinai, mikrobai, virusai, veikdami dar intrauteriniu laikotarpiu, keičia epigenetinę aplinką ir genų-aplinkos tarpusavio sąveikoje sąlygojamas genų aktyvumas ląsteliniam fenotipui [12]. Kiti aplinkos veiksniai, pvz., traumos, kvėpavimo, liežuvio parafunkcijos svarbios nuo gimimo iki augimo pabaigos ir gali sukelti dantų lankų deformacijas [154].

Genetinių veiksnių ir aplinkos įtakos tyrimuose taikant dvynių modelį susiduriama su zigotiškumo nustatymo problema. Zigotiškumo nustatymas yra netikslus ir jo patikimumas mokslinėje literatūroje siekia iki 95 proc. Zigotiškumui nustatyti naudojamas morfologinis vertinimas [77] [122] [133], apklausa [101], skruosto ląstelių DNR tyrimas [40] [41] [68] [69] [84] [146] [147] [148], zigotiškumo nustatymas pagal kraujo grupę [17] [30] [93] [109], kraujo serumo tyrimai [4] [14] [18] [24] [26] [30] [34] [35] [38] [39] [44] [70] ir kt. Nustačius zigotiškumą ir atlikus pasirinktų parametrų matavimus, klasikiniu dvynių modelio tyrimu nustatyta genetinių ir aplin-kos veiksnių įtaka fenotipinėms variacijoms. Genetinis paveldimumas nustatomas aptikus skirtumus tarp dvynių, taikant Falconer formules: h2_{= 2(r}

MZ – rDZ) ir c2=2rDZ – rMZ [42], kur h2 reiškia adityvinės genetinių

veiksnių įtakos koeficientą (parodantį šių veiksnių įtakos proporciją), o c2

koeficientas parodo aplinkos veiksnių įtaką fenotipui. Kadangi genetinių ir aplinkos veiksnių poveikio vertinime susidurta su sunkumais nustatant zigotiškumą (duomenys netikslūs), informacija tikslintina.

Tiriant dantų lankus, svarbu įvertinti dantų lankų susiformavimą, atsi-žvelgti į dantų augimo ypatybes. Nuo pirmųjų pastoviųjų dantų išdygimo iki visų pieninių dantų pasikeitimo dantų lankai formuojasi (nuo 6 iki 12 metų amžiaus). Šis laikotarpis yra pereinamasis ir vadinamas mišraus sąkandžio laikotarpiu. Dantų lankų parametrai keičiasi kol išdygsta antrieji pastovieji krūminiai dantys ir tada pastoviojo sąkandžio susiformavimas laikomas baigtu, neskaičiuojant trečiųjų krūminių dantų (jų dygimas vyksta viduti-niškai apie 18–25 gyvenimo metus) [105].

Tiesioginis ortodontinio gydymo objektas yra dantų lankai ir sąkandis. Dantų lankų morfologijos tyrimai yra neatsiejama ortodontinio paciento

(15)

ištyrimo dalis. Visišką ortodontinį ištyrimą sudaro klinikinis įvertinimas, dantų lankų morfologijos ištyrimas ir radiologiniai tyrimai. Taigi, aiškėja, kad svarbiausia ortodontinio paciento ištyrimo dalis yra dantų lankų ir sąkandžio morfologijos ištyrimas.

1.2. Dantų lankų ir sąkandžio morfometriniai matavimai

Dantų lankų morfologijos ištyrimas pradedamas nuo dantų apžiūros, jų skaičiaus, pažeidimų, formos, padėties dantų lanke įvertinimo [118]. Detaliam ortodontinio gydymo planavimui nuimami diagnostiniai dantų lankų atspaudai ir pagaminami gipsiniai diagnostiniai dantų lankų modeliai. Naudojant gipsinius dantų lankų modelius, atliekami viršutinio ir apatinio dantų lankų ir sąkandžio parametrų matavimai, skaičiavimai ir santykinių parametrų vertinimas. Visiškam ištyrimui vertinama koreliacija tarp dantų lankų ir sąkandžio morfometrinių parametrų ir kitų, pvz., radiologinių tyrimų duomenų [123].

Dantų lankų morfometriniai tyrimai dažniausiai atliekami rankiniu būdu, naudojant liniuotę ir slankmatį [23] [58] [59] [63] [91], fotometriniais metodais, kai matuojama fotografijose arba naudojant kompiuterines programas [31] [96]. Yra tyrimų, kuriuose dantų lankai analizuojami naudojant 3D dantų lankų modelių skaitmeninius analogus [10] [27] [28] [48] [53] [62] [65] [75] [86] [100] [102] [103] [104] [113] [125] [136] [139] [140] [152] [156]. Visi šie metodai turi savo privalumų ir trūkumų.

1.2.1. Rankinis matavimo būdas

Populiariausias klinikinėje praktikoje naudojamas matavimo būdas yra matavimas rankiniu būdu, naudojant liniuotę, skriestuvą, rankinį arba skait-meninį slankmatį. Tačiau susiduriama su daugybe netikslumo problemų. Pavyzdžiui, matuojant dantų vainikų plotį, dėl pasisukusių, palinkusių dan-tų, matavimas rankiniu būdu tampa neįmanomas arba turi dideles paklaidas. Dėl slankmačio ar skriestuvo tiesioginio spaudimo gadinamas gipsinio dantų lankų modelio paviršius. Saugant modelį, danties plotis neretai matuo-jamas tvirtai neglaudžiant slankmačio ir pakreipiant pagal palinkusį dantį iš akies (1.2.1.1 pav.).

(16)

1.2.1.1 pav. Rankinis dantų pločio matavimo būdas, slankmatį tiesiogiai

pozicionuojant ant gipsinio dantų lankų modelio [117]

Parametrams pamatuoti, kuriems reikalinga nustatyti okliuzinę ir strė-linę plokštumas, naudojama akrilinė graduota plokštelė. Okliuzinė plokštu-ma formuojaplokštu-ma plokštelę padėjus ant gipsinio modelio, kur ji liečiasi prie labiausiai išsikišusių paviršių. Okliuzinė plokštuma viršutiniam ir apatiniam dantų lankų modeliams gali būti naudojama atskirai.

Rankinis plokštumos suformavimas naudojant plokštelę gali ypač klaidinti, jeigu pavieniai dantys yra patologiškai išilgėję. Negana to, strėlinė plokštuma „surandama“ pakreipiant plokštelės tinklelį pagal gomurio siūlę iš akies (1.2.1.2 pav.).

.

1.2.1.2 pav. Rankinis gipsinio modelio pozicionavimas, okliuzinę

plokštumą suformuojant akriline graduota plokštele, o strėlinę plokštumą „surandant iš akies“ [117]

(17)

Strėlinės sukandimo kreivės (Spee kreivės) gyliui pamatuoti ant apa-tinio žandikaulio gipsinio modelio suformuojama okliuzinė plokštuma, už-dedant plokštelę. Liniuotė priglaudžiama statmenai šalia ir giliausia vieta pamatuojama iš akies (1.2.1.3. pav.).

1.2.1.3 pav. Rankinis Spee kreivės matavimo būdas, okliuzinę plokštumą

suformuojant plokštele [123]

Matuojant horizontalųjį kandžių perdengimą (OJ) ant gipsinių dantų lankų modelių, liniuotė prigaudžiama prie viršutinių kandžių kraštų, pa-kreipiant ją lygiagrečiai iš akies pagal įsivaizduojamą okliuzinę plokštumą (1.2.1.4 pav.). Matuojant vertikalųjį kandžių perdengimą (OB), liniuotė laikoma statmenai menamai okliuzinei plokštumai.

1.2.1.4 pav. Rankinis horizontaliojo kandžių perdengimo (OJ)

pamatavimo būdas, okliuzinę plokštumą nustatant „iš akies“ [123]

(18)

1.2.2. Fotometrinis matavimo būdas

Paaiškėjus minėtiems netikslumams, susijusiems su rankiniu pama-tavimu, mokslininkai ėmė ieškoti būdų matavimams standartizuoti. Naudoti fotografiniai matavimo būdai, kai gipsinis dantų lankų modelis fiksuojamas ant specialaus stovo, sukalibruojamas pagal liniuotę ir fotografuojamas (1.2.2.1 pav.). Matavimai atliekami tiesiogiai nuotraukoje arba naudojant specialias kompiuterines programas. Matavimams, kuriems reikalinga okliu-zinė plokštuma, pastaroji braižoma nuotraukoje.

1.2.2.1 pav. Fotometrinis matavimo būdas: ant specialaus kalibruoto

prietaiso pritvirtintas gipsinis modelis [96]

Fotometrinio matavimo metodo netikslumai ypač atsiranda, jeigu dan-tys yra palinkę, o metodikoje reikalingas matavimas nuo gumburų viršūnių; tokiu atveju nuotraukoje matuojama nuo aukščiausių paviršių, tačiau tai nebūtinai sutampa su reikalingais atskaitos taškais. Kita problema taikant fotometrinį matavimo būdą yra tai, kad dėl dantų susigrūdimo ir rotacijų nėra galimybių tinkamai identifikuoti anatominius kontaktinius paviršius.

(19)

1.2.3. Matavimo būdas naudojant skaitmeninius erdvinius modelius (3D)

Įvertinus minėtus rankinio ir fotometrinio matavimo būdų trūkumus buvo ieškoma tobulesnių metodų. Populiarėjant skaitmeninėms technolo-gijoms, matavimus imta atlikti 3D plokštumose, naudojant specialias kom-piuterines programas (1.2.3.1 pav.). Atsirado galimybė tiksliau nustatyti dantų plotį [130] [136] ir kitus dantų lankų ir sąkandžio parametrus. Šis būdas pranašesnis už anksčiau aprašytus, kadangi matavimai labai tikslūs, be to, juos lengva atlikti [33].

1.2.3.1 pav. Dantų lankų modelių vaizdas, naudojant skaitmeninius gipsinių

modelių analogus (3D)

A – vaizdas iš viršaus, B – vaizdas iš šono [33]

Tikslus dantų lankų ir sąkandžio ištyrimas svarbus diagnozuojant su-trikimus ir sudarant išsamų gydymo planą. Mokslinių tyrimų duomenys skirtingiems parametrams svyruoja ir dažnai priklauso ne tik nuo orto-dontinės anomalijos pobūdžio, bet ir tiriamųjų amžiaus, lyties, rasės ir kt. Beje, kintant vieniems parametrams, keičiasi dalis kitų. Tačiau nėra daug tyrimų, nagrinėjusių, kokia yra šių skirtingų parametrų tarpusavio išraiškos, genetinio ir aplinkos poveikio atskiriems rodikliams fenotipinė svarba. Dantų lankai nagrinėjami visose (horizontalioje, vertikalioje ir strėlinėje) plokštumose ir parametrus taip pat galima grupuoti remiantis būtent tokiu principu.

Naudojant ištyrimą visose plokštumose galime pateikti sistemintą in-formaciją apie visą dantų lankų ir sąkandžio morfologiją.

(20)

1.3. Dantų lankų ir sąkandžio morfologija bei pagrindinės jos charakteristikos

1.3.1. Dantų lankų ilgis (strėlinė kryptis)

Viršutiniai ir apatiniai dantys išsidėstydami atitinkamai viršutinio ir apatinio žandikaulių duobelėse (alveolėse) sudaro dantų lankus. Viršutinis dantų lankas (angl. arcus dentalis superior) yra sąvoka, reiškianti viršutinių pastoviųjų dantų eilę. Atitinkamai, apatinis dantų lankas (angl. arcus

dentalis inferior) yra apatinių pastoviųjų dantų eilė. Viršutinių ir apatinių

dantų sąlytis yra apibrėžiamas kaip sąkandis (siaurąja prasme) [47].

Esant optimaliam sąkandžiui ir fiziologiškai simetriškam ir proporcin-gam veidui, nustatomos atitinkamos dantų, dantų lankų ir žandikaulių cha-rakteristikos, kuriomis apibrėžiama burnos ir veido harmonija. Vienas iš še-šių harmonijos elementų yra dantų lankai: 1) dantų individualumas (mor-fologija ir padėtis) ir 2) dantų grupės (lanko plotis, gylis, forma ir ilgis) [6].

Dantų lankų ir sąkandžiui įvertinti naudojami įvairūs parametrai, ku-riuos galima apibendrinti ir sugrupuoti pagal vertinimo pobūdį (dantų lankų ilgį, dantų lankų plotį, sąkandį).

Toks dantų lankų ištyrimas atliekamas visose trijose plokštumose: vidurinės gomurio siūlės (strėlinėje), skersinėje (vertikalioje) ir okliuzinėje (horizontalioje) plokštumose. Tam naudojami parametrai, įvertinantys dantų lanko ilgį (strėlinė kryptis – strėlinėje, okliuzinėje plokštumose), dantų lanko plotį (skersinė kryptis – okliuzinėje plokštumoje), sąkandžio ypatybes (strėlinėje, horizontalioje, vertikalioje plokštumose).

Dantų lankų ir sąkandžio vertinimas įprastai atliekamas pasirinkus vieną iš aptartų matavimo būdų (rankinį, fotometrinį, 3D) ir atlikus para-metrų pamatavimus ir apskaičiavimus.

1.3.1.1. Viso dantų lanko ilgis

Genetikos ir aplinkos įtakoms dantų lankų ilgio parametrams įvertinti įprastai naudojami šie rodikliai: viso dantų lanko ilgio, nuokrypio nuo idealaus priekinės dantų lanko dalies ilgio (Korkhaus indeksas); šoninių dantų lanko dalių ilgio; šoninių dantų lanko dalių tiesioginės asimetrijos.

Tačiau nėra sutariama dėl viso dantų lanko ilgio kaip rodiklio matavimo vietų. Harris ir kt. šį rodiklį matuoja nuo centrinių kandžių lūpinių paviršių iki pirmųjų krūminių dantų tolimųjų (distalinių) paviršių. [59]. Lee matuoja nuo linijos, jungiančios kandžių lūpinius paviršius iki pirmųjų krūminių dantų artimųjų skruostinių gumburų viršūnių [85]. Cassidy viso dantų lanko ilgį apskaičiuoja sumuodamas atstumus tarp atskirų dantų grupių [31], o

(21)

Eguchi matuoja nuo kandžių iki linijos, jungiančios antrųjų krūminių dantų artimuosius skruostinius gumburus, vienodai viršutiniame ir apatiniame dantų lankuose [41]. Nesutariama ir dėl viso dantų lanko ilgio pavadinimo. Yra mokslininkų, kurie šį rodiklį vadina dantų lanko gyliu [59].

Nustačius dantų lanko ilgį prieš ortodontinį gydymą, galima progon-zuoti, kaip šis parametras keisis po gydymo [64]. Bishara ir kt. teigia, kad dantų lanko ilgiui reikšmės turi ekstrakcinis gydymas. Tiek tarp lyčių, tiek viršutiniame ir apatiniame dantų lankuose dantų lankų ilgių pokytis yra panašus [19]. Dantų lankai sutrumpėja pritaikius kaplių ekstrakcijas [19] [62].

De La Cruz ir kt. teigia, kad dantų lanko parametrai kinta ir augimo metu [37]. Dantų lanko ilgis priklauso ir nuo tokių aplinkos veiksnių kaip dantų ėduonis, kuriam pažeidus kontaktinius dantų paviršius dantų lankas sutrumpėja ir atsiranda asimetrija strėline kryptimi [89].

Lee, ištyręs Liverpulio šeimas (baltųjų rasė), taikydamas tėvų-vaikų modelį nustatė, kad viso dantų lanko ilgio paveldimumas viršutiniame dantų lanke yra gana stiprus ir paveldimumo koeficientas siekia 0,51 [85]. Eguchi, tyręs Australijos dvynius, nustatė, kad adityvinis genų poveikis yra stiprus ypač viršutiniame dantų lanke ir siekia (0,92–0,94). Apatiniame dantų lanke jis yra nežymiai silpnesnis. Reikėtų pažymėti, kad dvynių zigotiškumas nustatytas tiriant skruosto gleivinės ląstelių DNR [41].

1.3.1.2. Nuokrypis nuo idealaus priekinės dantų lanko dalies ilgio (Korkhaus indeksas)

Nuokrypio nuo priekinės dalies lanko ilgio (Korkhaus indeksui) ver-tinimui naudojamas parametras, kurį sudaro idealusis ilgis (apskaičiuotas indeksas), realusis ilgis (išmatuotas indeksas) ir nuokrypis (skirtumas iš realiojo rodiklio atimant idealųjį rodiklį). Korkhaus indeksas yra viršutinių kandžių meziodistalinių vainikų pločių sumos ryšys su priekinės dantų lanko dalies ilgiu nuo kandžių iki kaplių. Šis rodiklis vertinamas tiek viršutiniame, tiek apatiniame dantų lankuose, tačiau abiem atvejais idealusis priekinis dantų lanko ilgis apskaičiuojamas sumuojant tik viršutinių kandžių vainikų pločius, sumą padalijant iš 160 ir dauginant iš 100 proc. Idealusis priekinis dantų lanko ilgis apatiniame žandikaulyje turi būti trumpesnis 2 mm, kadangi papildomai atimamas apatinių kandžių vainikų diametras lūpine-liežuvine kryptimi [123]. Realusis priekinis dantų lanko ilgio rodiklis viršutiniame žandikaulyje – tai atstumas, matuojamas nuo viršutinių cent-rinių kandžių iki linijos, jungiančios kairiojo ir dešiniojo viršutinių pirmųjų kaplių centrines vagas. Realusis priekinis dantų lanko ilgio rodiklis apati-niame dantų lanke matuojamas nuo apatinių centrinių kandžių iki linijos,

(22)

jungiančios kairiuosius ir dešiniuosius pirmųjų ir antrųjų kaplių anatominius kontaktus. Iš realiojo atstumo atėmus idealųjį atstumą gaunamas nuokrypis, kurio neigiama reikšmė rodo dantų lanko priekinės dalies sutrumpėjimą, o teigiama reikšmė – pailgėjimą. Dantų lanko ilgio ir pločio koreliacija labai skirtinga tarp žmonių su skirtingais veido tipais [123].

Thu ir kt. ištyrė malajų etnines grupes ir nustatė, kad Korkhaus indeksas tarp lyčių yra panašus – vyrų grupėje nežymiai didesnis, tačiau statistiškai nereikšmingas [141]. Oropeza ir kt., ištyrę vaikus su tokiais žalingais įpro-čiais kaip piršto čiulpimas, lūpos kandžiojimas, kvėpavimas pro burną ir pan., nustatė, kad Korkhaus modifikuotas indeksas būna sutrikęs ir rodo reikšmių pakitimus [108]. Nors įprastai klinikinėje praktikoje nuokrypio nuo priekinės dalies lanko ilgio (Korkhaus indeksui) parametras yra naudojamas, tačiau tyrimų, nagrinėjančių genetinių ir aplinkos veiksnių įtaką, nebuvo aptikta.

1.3.1.3. Šoninių dantų lanko dalių ilgis

Šoninių dantų lanko dalių ilgio parametras parodo, kokiu atstumu centrinių kandžių atžvilgiu yra nutolęs kiekvienas dantis. Cassidy, tyręs Amerikos baltųjų paauglių brolių-seserų (angl. sib-sib) grupę, nustatė, kad šoninių dalių ilgiai vertinant pagal lytį tarp moterų buvo ilgesni nei tarp vyrų visose dantų grupėse. Įdomu tai, kad šoninių dalių ilgių vidutinės reikšmės šoninių kandžių, ilčių, pirmųjų krūminių dantų grupėse tarp vyrų buvo vienodos viršutiniame ir apatiniame dantų lankuose. Moterų grupėje rezultatai buvo vienodi šoninių kandžių ir ilčių srityse. Pažymėtina tai, kad apatinio dantų lanko šoninių dalių ilgio rodikliai vyrų grupėje pirmųjų ir antrųjų kaplių srityje bei moterų grupėje pirmųjų ir antrųjų kaplių ir krū-minių dantų srityse buvo didesni už viršutinio dantų lanko. [31]. Adityvinis genų poveikis silpnesnis šoninių kandžių ir ilčių rodikliams, o stipresnis kaplių ir krūminių dantų rodikliams. Koeficientas svyruoja atitinkamai nuo 0,26 iki 0,48. Yra tyrimų, matuojančių šoninės dalies ilgio rodiklį pirmųjų krūminių dantų srityje nuo kitokių atskaitos taškų. Walter tyrė Šiaurės Amerikos baltuosius, gydytus breketų sistema. Tyrime nebuvo įtraukti atvejai su pašalintais dantimis. Be eilės kitų parametrų buvo matuojamas šoninės dantų lanko dalies ilgis pirmųjų krūminių dantų srityje. Minėtas parametras matuotas nuo centrinių kandžių išvestinio vidurio taško iki pirmųjų krūminių dantų artimųjų kontaktinių paviršių. Šoninės dalies ilgio rodiklis šiame tyrime vadintas dantų lanko ilgiu. Lyginant prieš ortodontinį gydymą ir po retencijos laikotarpio rezultatai pasikeitė taip: pakito nuo 0,1 mm iki 6,1 mm viršutiniame dantų lanke ir nuo 0,2 mm iki 5,2mm. apatiniame dantų lanke. Minėtam rodikliui po ortodontinio gydymo įvyko

(23)

tokie pokyčiai: rodiklis padidėjo 42–55 proc. ir sumažėjo 58–77 proc. atvejų [153]. Reikėtų pažymėti, kad šį rodiklį ypač keičia ortodontinis gydymas todėl yra labai svarbus tikslus genetikos ir aplinkos poveikio įvertinimas.

1.3.1.4. Šoninių dantų lanko dalių tiesioginė asimetrija

Šoninės dantų lanko dalių tiesioginės asimetrijos rodiklis parodo, kiek skirtingai nuo centrinių kandžių yra nutolęs kiekvienas vienvardis dantis kairėje ir dešinėje dantų lanko pusėse.

Rodiklis yra skaičiuojamas taikant formulę: iš kairiojo rodiklio ati-mamas dešinysis. Jeigu gaunamas teigiamas rezultatas, daroma išvada, kad kairioji dantų lanko pusė yra didesnė už dešiniąją. Cassidy ir kt. nustatė, kad viršutiniame dantų lanke kairiosios dantų lanko pusės šoninių dalių ilgiai yra didesni, o apatiniame dantų lanke kairiosios pusės rodikliai didesni tik šoninių kandžių ir ilčių srityse. Kaplių ir krūminių dantų srityje rodikliai didesni dešiniojoje dantų lanko pusėje. Šoninių dantų lanko dalių tiesioginė asimetrija silpnai veikiama genų. Viršutinių ir apatinių kandžių tiesioginės asimetrijos rodikliai labiau įtakoti aplinkos poveikio (h2_{, atitinkamai, –0,14}

ir –0,10). Kiek stipresnė genų itaka yra apatinio dantų lanko pirmųjų ir antrųjų krūminių dantų asimetrijos rodikliams ir siekia (h2, atitinkamai, 0,31, 0,30).

1.3.2. Dantų lankų plotis (skersinė kryptis)

1.3.2.1. Dantų lanko plotis tarp vienvardžių dantų

Su dantų lankų ilgiu yra susiję dantų lankų pločių matavimai. Daž-niausiai klinikinėje praktikoje ir mokslinėje literatūroje aptinkami šie parametrai: dantų lanko plotis tarp vienvardžių dantų; nuokrypis nuo idealaus dantų lanko pločio; segmentinis (nuo danties vainiko iki strėlinės plokštumos) dantų lanko plotis; segmentinių dantų lanko dalių tiesioginė asimetrija; dantų padėties nuokrypis dantų lanko horizontalioje plokštumoje (Little indeksas). Matuojant rankiniu būdu tiesioginiais atstumais, neįver-tinami duomenis sąlygojantys veiksniai, pvz., pavieniai dantys gali būti išilgėję ir dėl to iškreipiami pločio rodikliai. Dėl to pločio parametrams įvertinti ypač reikalingos 3D dantų lankų analizės galimybės.

Dantų lankų plotis tarp vienvardžių dantų – tai parametras, nustatantis dantų lanko plotį tarp kairiosios ir dešiniosios dantų pusių. Šis parametras parodo, ar dantų lankas nėra susiaurėjęs konkrečioje atkarpoje.

Dantų lanko pločio įvertinimas svarbus ir siekiant stabilių ortodontinio gydymo rezultatų, kadangi dantys linkę grįžti į pirminę savo padėtį, todėl kartais tenka svarstyti ekstrakcinius gydymo metodus [120]. Ross-Powell ir

(24)

kt. nustatė rasinių skirtumų tarp priekinio dantų lanko segmento pločio: juodaodžių dantų lankai priekiniame segmente buvo platesni [126]. Chen ir kt. tyrė dantų lankų pločius, matuodami rentgenogramas tarp Angle I ir Angle III klasių pacientų; jie nustatė, kad dantų lanko plotis krūminių dantų srityje yra mažesnis Angle III klasės atvejais negu Angle I klasės [32]. Yang ir kt. dantų lanko plotį sieja su „bukaliniais koridoriais“ šypsantis. Akyalcin ir kt. teigia, kad gydant ekstrakciniu būdu dantų lanko plotis viršutiniame dantų lanke nesikeičia [2] [49], o nešalinant dantų ortodontinio gydymo tikslu viršutinis dantų lankas nežymiai praplatėja [2].

Kvėpavimas pro burną yra vienas iš veiksnių, dėl ko siaurėja viršutinis dantų lankas [90]. Siaurą dantų lanką ir dantų susigrūdimus viršutiniame ir apatiniame dantų lankuose sąlygoja tokios ligos kaip padidėjusios tonzilės ar adenoidai, kitos anatominės kliūtys, sutrikusį kvėpavimą sąlygojančios ligos (pvz., lėtinis knarkimas, miego apnėja) [71] [90] [92].

Eguchi ir kt. tyrė Australijos dvynius. Vertindami dantų lanko pločio tarp vienvardžių dantų parametrą, jie nustatė skirtumus tarp lyčių – vyrų grupėje šis parametras buvo didesnis už moterų. Kuo toliau nuo priekinių dantų, tuo labiau šis skirtumas didėjo (nuo 0,2 mm iki 2,3 mm). Genų įtaka vienvardžių dantų pločio parametrui yra skirtinga abiejuose dantų lankuose. Viršutiniame dantų lanke vertinant rodiklius nuo kandžių (h2_{=0,66) link}

antrųjų krūminių dantų (h2_{siekia 0,92–0,94) genų įtaka sistemingai stiprėja.}

Apatiniame dantų lanke nuo kandžių (h2=0,71) iki ilčių (h2=0,83) stiprėja, kaplių srityje (ypač antrųjų kaplių) (h2_{=0,49) silpnėja ir vėl sustiprėja}

antrųjų krūminių dantų srityje (h2_{=0,89). Reikia pažymėti, kad Eguchi}

tyrime dvynių zigotiškumas buvo nustatomas tiriant skruosto ląstelių DNR.

1.3.2.2. Nuokrypis nuo idealaus dantų lanko pločio (Pont indeksas) Tiek viršutiniame, tiek apatiniame dantų lankuose yra ryšys tarp viršutinių kandžių pločių ir dantų lanko pločio kaplių ir krūminių dantų srityse. Viršutinių kandžių pločių suma pritaikius formulę dalijama iš 80 kaplių ir iš 64 pirmųjų krūminių dantų srityse ir dauginama iš 100, bei laikoma pageidaujamu idealiuoju dantų lankų pločiu.

Atliekant ištyrimą pagal Pont, apskaičiuojamas idealusis dantų lanko plotis, pamatuojamas realusis dantų lanko plotis kaplių ir krūminių dantų srityse, ir apskaičiuojamas atitinkamų dantų zonų nuokrypis (skirtumas iš realiojo rodiklio atimant idealųjį rodiklį). Jeigu nuokrypis yra neigiamas, laikoma, kad dantų lankas yra susiaurėjęs, o jei nuokrypis teigiamas – vertinama, kad dantų lankas yra praplatėjęs atitinkamose zonose. Gupta tyrė šiaurės indų populiaciją ir nustatė, kad viršutinių kandžių pločiai patikimai

(25)

koreliuoja su dantų lanko pločiu kaplių ir krūminių dantų srityse [54]. Purmal, atlikęs sisteminę literatūros apžvalgą, nustatė, kad privalu atsi-žvelgti į etninių grupių kaukolės ir veido struktūras. Pont’as apskaičiavo šį indeksą vadovaudamasis rezultatais iš prancūzų populiacijos [1], dėl to jis pasiūlė indeksą išbandyti kitose etninėse ir rasinėse grupėse [119].

Pont indeksas labai aktualus sprendžiant dantų lanko plėtimo būtinybę. Rezultatai po išplėtimo greitu gomurio plėtiku (RME, angl. rapid maxillary expander) lyginant su Pont indeksu, rodo didesnį dantų lanko plotį pirmųjų krūminių dantų srityje [13], kas reiškia, kad Pont indekso sumažėjimas gali būti keičiamas ortodontiniais metodais.

Joondeph ir kt. tikrino Pont indekso patikimumą tarp Angle I, Angle II ir Angle III klasių ortodontinių pacientų praėjus 10 metų po ortodontinio gydymo. Kadangi Pont‘as indeksą tyrė taisyklingiems dantų lankams, Joondeph ir kt. norėjo patikrinti šio indekso galimybes taikyti esant orto-dontinėms anomalijoms. Jie nustatė, kad praėjus 10 metų po ortodontinio neekstrakcinio gydymo, kandžių pločiai silpniau koreliuoja su dantų lankų pločiais. Tai reiškia, kad indeksas esant ortodontinėms anomalijoms iš dalies tinka. Stifter tikrino šio indekso validumą ištyręs 58 idealaus ir nor-malaus sąkandžio atvejus ir nustatė, kad Pont indeksas statistiškai reikš-mingai koreliuoja su dantų pločiais tik esant idealiam sąkandžiui, bet nepa-sitvirtina esant normaliam sąkandžiui [138].

Dantų lanko plotis patikimai koreliuoja su dantų susigrūdimu tiek vyrų grupėje, tiek moterų grupėje, nors vyrų grupėje stipriau nei moterų, o kaplių srityje stipriau už krūminių dantų [106]. Statistiškai reikšmingus skirtumus tarp lyčių patvirtina ir kiti tyrėjai [1]. Tiriant dantų lankus galima nustatyti Pont indekso pasikeitimus, kurie gali būti sąlygoti tik pavienių dantų ne-taisyklingos padėties: pakrypimo ar išdygimo labiau lūpinėje, gomurinėje ar liežuvinėje padėtyse. Kadangi Pont indekso matavimams naudojami tik keli atstumai tarp pavienių dantų, galimos klaidinančios išvados. Dėl to duo-menis reikėtų interpretuoti pasitelkiant ne tik šį vieną indeksą, bet ir kitų parametrų rezultatus [123].

1.3.2.3. Segmentinis (nuo danties vainiko iki strėlinės plokštumos) dantų lanko plotis

Segmentinis (nuo danties vainiko iki strėlinės plokštumos) dantų lanko plotis – tai parametras, kuris pamatuojamas ir įvertinamas atstumais nuo kiekvieno danties iki strėlinės plokštumos viršutiniame ir apatiniame dantų lankuose, kairiojoje ir dešiniojoje dantų lankų pusėse [31] [151]. Cassidy ir kt., tyrę brolių-seserų (angl. sib-sib) segmentinį dantų lanko pločio para-metrą, nustatė skirtumus tarp lyčių – vyrų grupėje parametro rodikliai buvo

(26)

didesni už moterų. Reikėtų pažymėti, kad šis skirtumas apatiniame dantų lanke buvo didesnis. Segmentinio dantų lanko pločio parametro rodikliai nuo kandžių link krūminių dantų sistemingai didėjo, o apatiniame dantų lanke tai pasireiškė labiau. Genų poveikis minėtam rodikliui buvo stipresnis viršutiniame dantų lanke (h2_{0,56–0,76) negu apatiniame (h}2_0,34–0,61)

dantų lanke [31]. Labai susijęs matavimas yra asimetrijos apskaičiavimas tarp segmentinių dantų lanko pločių.

1.3.2.4. Segmentinių dantų lanko dalių tiesioginė asimetrija

Tiriant dantų lankų simetriškumą skersine kryptimi, matuojamas seg-mentinių dantų lanko dalių tiesioginės asimetrijos parametras. Tai skirtumas tarp kairiosios ir dešiniosios daltų lanko pusių segmentinių dantų lanko dalių dantų lanko pločių rodiklių.

Išsamiai matuojant dantų lankų plotį nustatomas dantų lanko susiau-rėjimas ar praplatėjimas, kuris gali apimti ne tik pavienius dantis, bet ir dantų grupes. Jei susiaurėja vienas dantų lankas, yra diagnozuojamas kryž-minis sąkandis, apibūdinamas kaip dantų nesutapimas skersine kryptimi (tiesioginė asimetrija). Masood ir kt., tyrę pacientus su kryžminiu sąkandžiu, nustatė, kad tai susiję su prastesne gyvenimo kokybe, sąlygojama kryžminio sąkandžio sukeltos pablogėjusios žandikaulių funkcijos [98]. Svarbu planuojant gydymą įvertinti ne tik dantų lanko plotį, bet ir simetriškumą, padėsiančius parinkti ortodontinio gydymo aparatus ir gydymo apimtis. Dažnais dantų lankų susiaurėjimo atvejais tenka paskirti dantų lanką ple-čiančius ortodontinius prietaisus. Svarbus veiksnys sprendžiant dantų lankų plėtimą yra raumenų spaudimo įvertinimas, turintis reikšmės rezultatų nestabilumui [61]. Negydant dantų lankų asimetrijos, galimas priverstinis netaisyklingas sąkandis, sukeliantis kramtomųjų raumenų aktyvumo paki-timus [97] ir dėl to vykstantį asimetrinį kaulų, smilkininio apatinio žandi-kaulio sąnario [83] [114] ir viso veido augimą [98]. Harper ir kt. teigia, kad asimetrinis dantų lankas, kai per platus viršutinis žandikaulis, pasitaiko apie 1–1,5 proc. atvejų [66]. Kurol nustatė, kad vienpusis šoninis kryžminis sąkandis tarp vaikų paplitęs apie 23,3 proc. ir 5,7 proc. – šoniniame segmente sukanda „kraštas į kraštą“ [81]. Toks sąkandis gali būti dėl apatinio žandikaulio pozicijos nuokrypio arba dantų lankų asimetriškumo. Išlikus pozicijos nuokrypiui, kryžminis sąkandis gali likti ir suaugusiam pacientui, dėl sukeltų laipsniškų kompensacijų sąnarinėse duobėse [83]. Didžiausia problema ta, kad 7,7 proc. kryžminio sąkandžio atvejų savaime nesikoreguoja [82], todėl dantų lanko asimetrijos parametrų nustatymas ypač aktualus klinikinėje praktikoje.

(27)

Tiesioginės asimetrijos dydis įvertinamas iš kairiojo atstumo atimant dešinįjį. Tiesioginės asimetrijos dydis apskaičiuojamas pagal formulę [31].

;

kur DA – tiesioginė asimetrija, L – kairiosios pusės parametrų duomenys, R – dešiniosios pusės parametrų duomenys.

Taigi, jei gaunamas neigiamas rezultatas, daroma išvada, kad dešinioji dantų lanko pusė konkrečioje atkarpoje yra platesnė už kairiąją [31] [58]. Tiesioginė asimetrija įvyksta kai viena struktūra išauga ilgesnė už priešingos pusės struktūrą. Yra mokslinių tyrimų, tai siejančių su vyraujančiu dešinės pusės augimu. Šulcas dokumentavo didelį tiesioginių asimetrijų skaičių, tiriant primatus, kurių dešiniųjų galūnių kaulai, įskaitant ir žmones (dešinė ranka ir dešinė koja), dažniausiai yra ilgesni ir tvirtesni nei kitos pusės [31]. Cassidy ir kt nustatė, kad segmentinių dantų lanko dalių tiesioginė asi-metrija viršutiniame dantų lanke yra silpnai įtakota genų ir kairioji dantų lanko pusė yra didesnė už dešiniąją.

1.3.2.5. Dantų padėties nuokrypis dantų lanko horizontalioje plokštumoje (Little indeksas)

Kitas dantų lanko parametro rodiklis yra dantų padėties nuokrypis dantų lanko horizontalioje plokštumoje (Little indeksas).

Little indeksas pasiūlytas 1975 metais kaip rodiklis naudojamas ir viršutinių ir apatinių priekinių dantų padėties nuokrypiui įvertinti [94]. Little indekso skaičiavimas remiasi atstumų suma tarp priekinių dantų anatominių sąlyčio taškų, pradedant nuo ilčių artimųjų kontaktų, įtraukiant visus kandžius. Visi matavimai yra atliekami tarp atitinkamų dantų, lygiagrečiai okliuzinei plokštumai [59] [91]. Matavimo rezultatai palyginami su nu-statytomis vertėmis ir nustatomas dantų padėties nuokrypis: 0 idealiai lygūs; 1–3 nežymus susigrūdimas; 4–6 vidutiniškas susigrūdimas; 7–9 sunkus susigrūdimas; 10 labai sunkus susigrūdimas.

Yra nustatytas ryšys tarp dantų padėties nuokrypio ir dantų artimojo-tolimojo (meziodistalinio) pločio [15], be to, yra tyrimų, rodančių, kad dantų padėties nuokrypis yra sąlygojamas ne tik dėl meziodistalinių, bet ir dėl lūpinių-skruostinių dantų pločių [112]. Little indekso trūkumai yra nejautrumas tarpdantiniams tarpams ir dantų rotacijoms, kai dantų anato-miniai kontaktai lieka greta, nors dantys išsidėstę netaisyklingai [59].

(28)

Planuojant ortodontinį gydymą labai svarbu vertinti ne tik pavienį dantų lankų analizėje naudojamą rodiklį, bet ir pačią duomenų visumą.

Viena iš dažniausių problemų ortodontijoje yra dantų susigrūdimas ir tarpai [118]. 15 proc. paauglių turi labai arba ypač susigrūdusius dantis, o tarp suaugusiųjų tik 34 proc. turi lygius apatinius priekinius dantis [118]. Dantų susigrūdimas apatiniame žandikaulyje yra dažna viršutinio žandi-kaulio dantų susigrūdimo ir rotacijų priežastis, galinti lemti gilaus sąkandžio problemas.

Mažesnis priekinių dantų padėties nuokrypis po ortodontinio gydymo ir stabilesni jo rezultatai yra siejami su siauresniais kandžių meziodistaliniais pločiais [50].

Tyrimų, nagrinėjančių dantų susigrūdimo paveldimumą, yra mažai. Lundstrom 1940 m. nustatė, kad tiek tarpai, tiek dantų susigrūdimas yra paveldimi [142]. Ting ir kt. ieškojo genetinių variantų nukleotido poli-morfizmo, galinčio sukelti žmonėms genetines mutacijas ir turinčio įtakos baltymų ekspresijai, dėl ko vėliau kyla su šiuo parametru susiję sutrikimai. Taigi, mokslininkai pastebėjo sąsajas tarp dantų susigrūdimo ir atitinkamų genų, tačiau tam patvirtinti reikia išsamesnių tyrimų [142].

Dantų susigrūdimo nustatymas yra svarbus diagnostinis metodas, padedantis planuoti ortodontinį gydymą, įvertinant priekinio dantų seg-mento būklę; be to, tai yra vienas iš gydymo stabilumą lemiančių veiksnių.

1.3.3. Sąkandžio ypatumai

1.3.3.1. Viršutinių ir apatinių kandžių perdengimas (OJ, OB) Svarbus sąkandžio ypatumus nustatantis parametras yra kandžių per-dengimas. Viršutinių ir apatinių dantų lankų santykis, kuomet viršutiniai kandžiai apgaubia apatinius kandžius strėline kryptimi, vadinamas hori-zontaliuoju (OJ; angl. overjet), o vertikaliai – vertikaliuoju (OB; angl.

overbite) kandžių perdengimu, kurio norma yra apie 2–3 mm [47]. OB

padidėjimas vertinamas kaip gilus sąkandis, o ypatingas OB sumažėjimas (kuomet viršutiniai kandžiai nekontaktuoja) vadinamas atviru sąkandžiu. OJ vertinimas dažniausiai nukreipia į galimus didesnius pakitimus ne tik dantų lankuose, bet ir sąlygoja žandikaulių padėties nukrypimus kaukolės pamato atžvilgiu. Nors yra tyrimų, įžvelgiančių evoliucinius pokyčius OJ ir OB didėjimo linkme [36], yra ortodontinių anomalijų, kai apatinis dantų lankas, o dažnai ir visas žandikaulis būna pasislinkęs labiau į priekį už viršutinį ir OJ būna neigiamas [78]. OJ padidėjimas yra dažna ortodontinė problema. Ypač išreikštas OJ būna nustatomas skeletinės viršutinio žandikaulio prognatijos atveju. Dažnu atveju kartu būna sutrikęs pirmųjų krūminių dantų

(29)

santykis ir pasikeitęs OB [128]. Esant ryškiems skeletiniams pokyčiams (ypač dideliems OJ ir OB) tokios ortodontinės anomalijos dažnai gydomos kompleksiniu metodu: ortodontinį gydymą kombinuojant su ortognatine chirurgija. Negana to, ryškios skeletinės anomalijos su sutrikusiu viršutinio ir apatinio žandikaulių santykiu siejamos su pakitusiais kvėpavimo takų pločiais, kurie po tokios apimties (ortodontinio ir ortognatinio chirurginio gydymo) intervencijų pasikeičia [60]. Yra tyrimų, teigiančių, kad esant ske-letinėms anomalijoms su padidėjusiu OJ yra galimi pokyčiai kaklo slanks-telių srityje [137], kurie susiję su galvos laikysena [8].

Didžiausia konservatyvaus sutrikusio kandžių perdengimo problema yra relapsas, kuris OB rodikliui dažnesnis pasirenkant dantų šalinimą [45]. Padidėjusio OB gydymas reikalauja ilgalaikio palaikomojo stabilumo [67].

Hamudi, tyręs Australijos dvynius, nustatė, kad OJ rodiklį aplinka le-mia 30 proc., o OB 50 proc. [56].

1.3.3.2. Viršutinių ir apatinių dantų vainikų pločių proporcingumas ir nuokrypis (Bolton indeksas)

Viršutinių ir apatinių dantų vainikų pločių proporcingumo indeksu (Bolton indeksu) vadinamas bendrojo santykio indeksas – tai 12 apatinių dantų vainikų pločių sumos santykis su 12 viršutinių dantų vainikų pločių suma (neįskaičiuojami antrieji pastovieji krūminiai dantys). Gautas skaičius padauginamas iš 100. Šis vertinimas perkeliamas į santykį atitinkamai tarp 6 priekinių apatinių ir 6 priekinių viršutinių dantų ir vadinamas priekinių dantų santykio indeksu. Normoje bendrojo santykio indeksas yra 91,3±0,26, o priekinių dantų santykio indeksas yra 77,2±0,22. Iš apskaičiuoto indekso atėmus nustatytas normos vertes, nustatomas nuokrypis, tiek bendrajam, tiek priekiniam santykiams. Jeigu nuokrypis gaunamas teigiamas, daroma iš-vada, kad apatiniai dantys yra per siauri lyginant su viršutiniais, arba viršutiniai dantys yra per platūs lyginant su apatiniais. Jeigu nuokrypis gaunamas neigiamas, tai reiškia, kad apatiniai dantys yra per platūs lyginant su viršutiniais arba viršutiniai dantys yra per siauri lyginant su apatiniais dantimis [123].

Viršutinių ir apatinių dantų pločių proporcingumas yra vienas iš dantų lankų analizės indeksų, atskleidžiančių galimas dantų lankų tarpusavio ryšio problemas. Planuojant ortodontinį gydymą neįvertinus šio galimo dantų proporcingumo sutrikimo, gydymo pabaigoje bus susidurta su nesugydyta kandžių perdengimo (angl. overjet, OJ ir overbite, OB) problema [3].

5 proc. populiacijos turi tam tikrą dantų pločių disproporciją dar vadinamą dantų pločių neatitikimu, kurią lemia dantų individualumas [118]. Vienas pirmųjų tyrėjų, kuriuos domino dantų pločių problematika buvo

(30)

G.V. Black. Jis išmatavo dantis septyniomis pozicijomis įskaitant ir šaknų ilgį. Pamatavęs daug dantų skirtingų parametrų (tokių kaip vainiko ilgis, šaknies ilgis, meziodistalinis vainiko diametras, lūpinis-liežuvinis vainiko diametras ir kt.) duomenis susistemino ir sudarė pastoviųjų ir pieninių dantų duomenų lenteles su didžiausių, mažiausių ir vidutinių dydžių vertėmis. Už šių ribų galimi tik labai reti atsitikimai. Meziodistalinį danties vainiko plotį apibrėžė kaip didžiausią meziodistalinį diametrą tarp artimiausių anatominių kontaktinių taškų [21]. Neff bandė dantų pločius susieti su vertikaliu kandžių perdengimu (angl. overbite, OB). Kuomet kandžių santykis „kraštas į kraštą“ vertino – 0 proc., kuomet pilnas perdengimas vertino – 100 proc. Neff sukūrė „priekinio koeficiento“ indeksą, ištyręs 200 atvejų, pamatavęs meziodistalinius viršutinio ir apatinio žandikaulių priekinių dantų pločius [23]. Stifter ir kt. Bolton indekso patikimumą tikrino ne tik esant idealiam sąkandžiui, bet ir normalaus sąkandžio atvejais. Nustatė, kad procentinis ryšys tarp idealaus sąkandžio atvejų yra didesnis lyginant su normalaus sąkandžio imtimi [138].

Bolton‘as ištyrė 55 idealios pastoviųjų dantų sąkandžio atvejus, iš jų 44 buvo gydyti ortodontiškai ir 11 atvejų buvo negydytų. Išmatavo visų dantų (išskyrus antruosius krūminius dantis) meziodistalinius vainikų pločius ir nustatė procentinį jų ryšį [23].

Dantų pločio santykis yra svarbus įrankis planuojant ortodontinį gydymą ir jo rezultatus bei padeda parinkti papildomus tyrimus. Yra tyrimų vertinusių Bolton indekso klinikinę reikšmę [110]. Nustačius dantų pločių proporcingumo (Bolton indekso) sutrikimą, svarstomos tai kompensuo-jančios gydymo galimybės: kraštinė emalio redukcija, plombavimas arba protezavimas [129]. Bolton indeksui esant ≤3 mm svarstytina kraštinės emalio redukcijos galimybė [3]. Jeigu apskaičiuotas Bolton indeksas yra ≥4 mm, reikia svarstyti apatinių kandžių ekstrakcijos galimybę [3] nors esant didelei dantų pločių disproporcijai poveikis sąkandžiui pašalinus dantis yra ribotas [63]. Nors Proffit teigia, kad 5 proc. populiacijos turi dantų dydžių disproporciją, tačiau tarp ortodontinių pacientų šie duomenys svyruoja nuo 28 proc. iki 33,7 proc. ir Seipel duomenimis didesni skirtumai nustatomi pagal lytis, tarp pastoviųjų dantų, negu tarp pieninių dantų [72]. Vertinant pagal Angle klasifikaciją, yra tyrimų, kuriuose nustatytas sta-tistiškai reikšmingai didesnis skirtumas Angle I ir Angle III klasėse, lygi-nant su Angle II, o priekinio santykio disproporcija reikšmingai didesnė pas Angle III klasės pacientus [7]. Yra tyrimų teigiančių, kad Bolton indeksui reikšmės gali turėti įvairios dantų ypatybės tokios kaip dantų storis. Pa-linkimas, pakrypimas, tarpkandinis kampas ir kt. [127]. Bolton koeficientas turi rasinių skirtumų [135].

(31)

Dantų dydis ir forma yra genetiškai determinuota [11]. Potter ir kt. nustatė reikšmingą genetinę įtaką dantų pločiams. Dantų dydžių pavel-dimumas skirtingų tyrimų duomenimis svyruoja nuo 35 proc. iki 90 proc. [38]. Kiti tyrėjai teigia, kad dantų formavimąsi veikia genetiniai ir aplinkos veiksniai (teratogenai, mitybiniai veiksniai ir kt.) [7]. Bolton indeksas paveldimas, o skirtumų tarp paveldimumo priekiniam ir galiniam indeksams nėra [11].

1.3.3.3. Strėlinės sukandimo kreivės gylis (Spee kreivė)

Spee kreivė – tai strėlinė (sagitalinė) sukandimo (okliuzinė) kreivė, nustatoma kaip linija, išvesta per apatinės ilties kandamąjį kraštą, kaplių ir krūminių dantų vainikų kramtomųjų paviršių prieanginių kramtomųjų gumburų viršūnes [47].

Pirmasis Spee kreivę aprašė Ferdinandas Grafas von Spee 1890 metais. Jis Spee kreivę apibūdino kaip okliuzinę liniją, liečiančią priekinį sąnarinės ataugos kraštą, antrojo krūminio danties kramtomąjį paviršių ir apatinio žandikaulio kandžių kandamuosius kraštus. Monson tyrė kreivę kaip sferą ir aprašė, kad Spee kreivės centras yra rutulyje, kuris yra akiduobėje, jo kraštas praeina per apatinių kandžių ir šoninių dantų kandamuosius paviršius ir yra 2,5 colio spindulio pločio (6,5–7 cm) [115]. Pakartotas Monson sferos tyrimas nustatė, kad rutulys yra keturiais coliais didesni už originalaus tyrimo rezultatus. Tyrimas atliktas naudojant 3D modelį [104]. Monson ir Wilson modifikavo kreivę, kuri pripažinta hipotetiniu pagal Bonwill keturių colių spindulio pločio lgiakraščiu trikampiu [116].

Literatūroje nėra konsensuso dėl Spee kreivės matavimo, nesutariama kaip ir nuo kur matuoti Spee kreivę. Įprastai Spee kreivė matuojama apati-niame dantų lanke. Nedaugelis tyrimų analizuoja Spee kreivę viršutiapati-niame žandikaulyje. Keletas tyrėjų nagrinėjo Spee kreivės skirtumus tarp viršutinio ir apatinio žandikaulio dantų lankų [155]. Baldridge Spee kreivės gylį matuoja statmenais atstumais abiejose dantų lanko pusėse, Bischara ir kt. apskaičiuoja visų statmenų nuo gumburų vidurkių sumą, Braun ir Schmidt naudojo maksimalaus gylio sumą iš abiejų dantų lanko pusių [33].

Spee kreivei pamatuoti suformuojama okliuzinė plokštuma, kuri turi liesti galutinių krūminių dantų tolimuosius skruostinius gumburus ir apa-tinius priekinius dantis, įskaitant kandžius. Išmatuojamas didžiausias atstu-mas iki okliuzinės plokštumos nuo labiausiai nutolusio danties gumburo [123]. Strėlinės sukandimo kreivės gylio norma yra 1–2 mm nuo gumburų iki okliuzinės plokštumos [47]. Daugeliu atvejų kandžiai yra per daug aukšti ir okliuzinės plokštumos formavimas per kandžius padidina Spee mata-vimus [59].

(32)

Andrews optimaliam sąkandžiui įvertinti sukūrė šešis požymius pava-dinęs juos raktais. Šeštuoju požymiu išskyrė Spee kreivės gylį [6]. Orto-dontinio gydymo metu koreguojant neteisingą sąkandį dažnai reikia keisti Spee kreivės gylį. Spee kreivės gylio sumažinimas turi įtakos ilgalaikio re-zultato stabilumui: kandžių susigrūdimui ir sąkandžio gilėjimui. Po reten-cinio laikotarpio kai kuriais atvejais Spee kreivė tampa gilesnė, negu iškart po gydymo [115]. Vertinant strėlinės sukandimo kreivės gylio parametrą pagal Angle klases, reikšmingi skirtumai nustatyti tarp Angle I ir Angle II ir Ange III klasių. Didžiausias gylis nustatytas Angle II klasėje. [152]. Yra tyrimų teigiančių, kad tiriant strėlinės sukandimo kreivės gylį pagal lytis reikšmingų skirtumų nėra [96]. Spee kreivės pagilėjimas paprastai yra susijęs su giliu sąkandžiu. Burstone ir kt. Spee kreivę mažinti rekomenduoja gramzdinant viršutinius arba apatinius priekinius dantis, arba pakeliant šoni-nius dantis, arba kombinuojant kelis metodus [29]. Yra tyrimų, teigiančių, kad norint Spee kreivės gylį sumažinti 1 mm reikia palenkti apatinius kan-džius į priekį 4 laipsniais [111].

Genetinių ir aplinkos veiksnių įtakos minėtam parametrui tyrimų nėra daug. Gagliardi nustatė, kad Spee kreivės gylio paveldimumas yra aukštas (h2=0,8) [46].

1.3.3.4. Strėlinės sukandimo kreivės (Spee) gylio tiesioginė asimetrija

Strėlinės sukandimo kreivės gylio tiesioginės asimetrijos rodiklis parodo, kiek Spee gylis didesnis dešiniojoje dantų lanko pusėje. Gagliardi tyrė Australijos dvynius ir nustatė, kad Spee kreivės gylio tiesioginės asi-metrijos parametras skirtinguose amžiaus laikotarpiuose kairėje ir dešinėje apatinio dantų lanko pusėse nevienodai yra įtakojamas adityvinio genų poveikio. Kairiojoje dantų lanko pusėje T1 laikotarpiu yra h2=0,42; T2 laikotarpiu genų poveikis fenotipinei išraiškai susilpnėja iki 0,28, o T3 laikotarpiu vėl sustiprėja iki 0,74. Dešiniojoje dantų lanko pusėje pasireiškia kitaip: T1 laikotarpiu yra h2=0,68, T2 laikotarpiu genų poveikis fenotipinei išraiškai sustiprėja iki 0,86, o T3 laikotarpiu vėl susilpnėja iki 0,34. T1 – yra pieninis sąkandis, T2 – mišrus sąkandis, T3 – pastovusis sąkandis [46]. Reikėtų pažymėti, kad šio Australijos dvynių tyrime dantų lankų modelių analizė atlikta fotometriniu metodu.