VISUOMENĖS VAISTINĖS PACIENTŲ POŽIŪRIO Į SKIEPUS IR JŲ ATLIKIMĄ VAISTINĖJE TYRIMAS IR VERTINIMAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

Laimis Dambrauskas

VISUOMENĖS VAISTINĖS PACIENTŲ POŽIŪRIO Į SKIEPUS IR

JŲ ATLIKIMĄ VAISTINĖJE TYRIMAS IR VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovai: doc. dr. R. Radžiūnas

lekt. dr. J. Daukšienė

TURINYS

1.SANTRUMPOS ... 4

SĄVOKOS... 5

2. ĮVADAS ... 7

3. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8

3.1 Darbo tikslas ... 8

3.2 Darbo uždaviniai: ... 8

4. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

4.1 Vaistininko profesijos evoliucija ... 9

4.2 Farmacinė rūpyba ... 10

4.3 Visuomenės sveikatinimo veikla ir vaistininkas ... 10

4.4 Vakcinos svarba vykdant profilaktiką nuo užkrečiamų ligų ... 11

4.5 Vakcinacija vaistinėse... 12

4.6 Skiepų istorija ... 14

4.6.1 Skiepai - vienas svarbiausių žmonijos atradimų ... 14

4.6.2 Skiepų atsiradimas pasaulyje ... 15

4.6.3 Skiepų istorija Lietuvoje... 16

5. DARBO METODIKA ... 17

5.1 Tyrimo metodai ... 17

5.2 Tyrimo eiga ... 17

5.3 Instrumentiniai tyrimo metodai ... 18

5.4 Duomenų apdorojimo metodai ... 19

5.5 Tyrimo kontingentas ... 20

6. DARBO REZULTATŲ APŽVALGA ... 23

6.2 Teiginių apie skiepus vertinimas ... 23

6.3 Pacientų žinios apie skiepijimosi vietą ir skiepų kainą ... 26

1. SANTRUMPOS

APhA - American Pharmacists Association (Amerikos vaistininkų asociacija)

CDC - Centers for Disease Control and Prevention (Ligų kontrolės ir prevencijos centras) FR – farmacinė rūpyba

GVP – gera vaistinių praktika JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos lls – laisvės laipsnių skaičius

MS - Microsoft

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija p – pasikliautinumo lygmuo

SAM – sveikatos apsaugos ministerija sn - statistiškai nereikšmingas skirtumas

SĄVOKOS

Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [1].

Farmacinė paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę,

vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [1].

Farmacinė rūpyba – gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis

gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas [2].

Infekcinės ligos – žmogaus ir gyvūnų ligos, kurias sukelia į organizmą patekusios bakterijos arba jų

toksinai, virusai, pirmuonys, helmintai ir grybeliai [3].

Imunoprofilaktika – imunologinių vaistinių preparatų ir medicinos priemonių naudojimas siekiant

padidinti žmonių atsparumą užkrečiamosioms ligoms [3].

Imunologiniai vaistiniai preparatai – vakcinos, imunoglobulinai, serumai [4]. Imunoglobulinai – vaistiniai preparatai, naudojami sukurti pasyviam imunitetui [4].

Nepageidaujama reakcija į skiepą – laikinas ar pastovus sveikatos būklės sutrikimas, sukeliantis

asmens fizinių požymių, simptomų ir (ar) laboratorinių rodiklių pokyčius, prasidedančius po imunoprofilaktikos atlikimo ir, manoma, yra jos nulemti [4].

Serumai – vaistiniai preparatai, gaminami iš žmonių ar gyvūnų kraujo, organų, jų dalių arba jų

sekretų, turintys specifinių antikūnų [4].

Skiepai - susilpnintų ar numarintų ligos mikroorganizmų ar jų produktų nekenksmingas kiekis,

vartojamas imunitetui sudaryti arba gydyti [4].

Užkrečiamųjų ligų kontrolė – organizacinės, techninės, ekonominės, taip pat epidemiologijos bei kitos medicinos priemonės ir tokių priemonių programos, sudarančios galimybę mažinti ar (ir) likviduoti sergamumą užkrečiamosiomis ligomis, taip pat išvengti tų ligų išplitimo [5].

Vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą,

laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę [1].

Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį

laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo [1].

Vakcinos – vaistiniai preparatai, turintys antigenų ir padedantys žmogaus ar gyvūno organizmui

pasigaminti apsauginių ir gynybinių medžiagų [4].

2. ĮVADAS

Vaistininkai yra lengviausiai pasiekiami sveikatos priežiūros specialistai [6]. Siekiant optimaliai gerinti paciento sveikatos kokybę ir didėjant jų poreikiams atsiranda būtinybė plėsti farmacijos specialistų profesinę veiklą ir keisti tradicinę vaistinėse teikiamų paslaugų viziją [7].

Vaistininkai gali prisidėti prie daugelio visuomenės sveikatai aktualių programų, kurių tikslas apsaugoti, atstatyti ir stiprinti žmonių sveikatą [8]. Daugumoje Pasaulio šalių, vaistininko atsakomybė kryptingai kyla siūlant vaistinėse vis daugiau papildomų paslaugų. Vaistinės orientuojasi ne tik į fiziologinių ir biocheminių parametrų nustatymo paslaugas, bet ir prisideda prie sveikos gyvensenos įpročių populiarinimo bei ligų prevencijos programų [9-10]. Nors daugumoje Europos šalių dar nėra įprasta, tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose vaistininkai jau nuo 1990-ųjų aktyviai dalyvauja imunizacijos programose. Atlikti tyrimai patvirtina, kad vaistinių darbo laikas, pasiekiamumas savaitgaliais ir platus pasiskirstymas valstybės teritorijoje suteikia pranašumą pasiekti didesnę visuomenės dalį [11].

Imunizacija yra vienas greičiausių ir veiksmingiausių sveikatos priežiūros metodų. Tai patikimas būdas užkirsti kelią infekcinėms ligoms. Tiek individui, tiek ir visuomenės sveikatai šis apsisaugojimo būdas yra geresnis ir rentabiliškesnis nei tų ligų gydymas. Rengiamos imunizacijos programos pagal patvirtintus skiepijimo ligų kalendorius apsaugo didžiąją dalį pasaulio vaikų nuo infekcinių ligų, kurios anksčiau pasiglemždavo milijonus gyvybių kasmet. Tuo tarpu papildomos skiepų programos keliautojams suteikia galimybę išvengti pavojingų ligų, kurios paplitusios kitose šalyse [12].

Deja, pastaruoju metu vis dažniau gyventojams kyla abejonių, susijusių su imunizacijai skirtų vakcinų saugumu ir efektyvumu. Tai įtakoja sklandantys gandai ir tyrimais nepatvirtintų straipsnių pasirodymas viešojoje erdvėje. Todėl būtinas tinkamas visuomenės švietimas ir patikimos informacijos sklaida.

3. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

3.1 Darbo tikslas

Ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į skiepus ir vakcinaciją vaistinėje.

3.2 Darbo uždaviniai:

2. Nustatyti, kokiais pagrindiniais informacijos šaltiniais apie skiepus dažniausiai naudojasi vaistinės pacientai.

3. Išanalizuoti, kas lemia pacientų pasiryžimą skiepytis. 4. Ištirti, ar vaistinė būtų priimtina vakcinavimo vieta.

4. LITERATŪROS APŽVALGA

4.1 Vaistininko profesijos evoliucija

Besivystančioje dinamiškoje visuomenėje profesijos evoliucionuoja ir priklauso nuo kintamų aplinkos sąlygų bei socialinės realybės [13].

XX amžiuje įvykęs vaistų pramonės perversmas bei gausybė rinką užplūdusių masinės gamybos vaistų išstūmė individualią vaistų gamybą, todėl keitėsi ir vaistininko vaidmuo. Vaistininkai, vis dar būdami pagrindiniai vaistų išdavėjai, ieškojo naujų veiklos galimybių bei savo turimų žinių pritaikymo nišų [14].

Vaistininkas negalėjo likti tik vaistų pardavėju. Žymesnius JAV ideologijos pokyčius tarp vaistininkų inicijavo Čarlzas Hepler‘is, Linda Strand su bendraminčiais, pradėję aktyviai propaguoti farmacinės rūpybos filosofiją, orientuotą į pacientą, ne tik kaip į pirkėją, bet kaip į sveikatos priežiūros paslaugų gavėją [15]. Šiems pokyčiams paskatą davė ne tik laukiama ekonominė nauda bei farmakoterapijos racionalizacijos idėjos, bet ir požiūrio į vaistininką, kaip sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, pokytis.

Šiuo metu daugumoje Europos valstybių siekiama pritaikyti farmacinės rūpybos nuostatus praktinėje veikloje. Europos Tarybos rezoliucijoje „Vaistininkas ir nauji socialiniai iššūkiai“ (1997) teigiama, kad „vaistininko vaidmuo evoliucionavo ir dabar jis turi užtikrinti efektyvų ir saugų vaistų vartojimą, prisidėti prie pacientų ir visuomenės sveikatos gerinimo.“ Patikslintose gairėse nurodyta, kad vaistininkas tampa: gydytojo patarėju, kai sprendžiama dėl gydymo, vaistų išrašymo; jis dalyvauja rengiant gydymo protokolus; yra esminis sveikatos priežiūros komandos komponentas, propaguojantis bendradarbiavimą tarp gydytojo, vaistininko ir paciento pirminiame ir antriniame lygmenyse; ne tik vaistų pardavėjas, bet ir informacijos teikėjas gydytojams, pacientams ir kt. [16]. Vaistininkas yra labiausiai prieinamas sveikatos priežiūros specialistas Jungtinėje Karalystėje, o tai ypač svarbu norint palaikyti tinkamą visuomenės sveikatos švietimą . Visuomenės vaistinėse dirbantys vaistininkai necharakterizuojami kaip pirminės sveikatos priežiūros teikėjai, bet, iškilus problemai, jie atlieka pirminės sveikatos priežiūros specialistų vaidmenį, nes yra lengviau prieinami ir gerai pažįsta pacientus [17].

4.2 Farmacinė rūpyba

Pasak JAV mokslininkų Čarlzo Heplerio ir Lindos Strand, farmacinė rūpyba – tai atsakingas gydymas vaistais, kurios tikslas – pasiekti neabejotinų rezultatų, gerinančių paciento gyvenimo kokybę. Paciento sveikata ir pasitenkinimas suteiktomis paslaugomis yra galutinis ir neapskundžiamas farmacinės rūpybos tikslas [19].

Vaistininkas turi bendradarbiauti su pacientu, sveikatos priežiūros specialistais, skatinti sveikatingumą, padėti pacientui išvengti ligos, stebėti ir užtikrinti, kad suteikiamos farmacinės paslaugos būtų saugios, kokybiškos ir efektyvios. Farmacinės rūpybos tikslas – optimizuoti paciento sveikatos kokybę bei pasiekti teigiamų klinikinių rezultatų minimaliomis ekonominėmis sąnaudomis.

Vaistininko, teikiančio farmacinės rūpybos paslaugas, darbas yra pradedamas nuo farmakoterapinės problemos identifikavimo. Didėjant pacientų poreikiams, vis svarbesnis tampa vaistininko vaidmuo, nes žmogus, atėjęs į vaistinę, tikisi įsigyti ne tik vaistą, bet ir gauti kokybišką farmacinę paslaugą. Leufkinsas pabrėžė, kad vaistininkai, kurie teiks kokybiškas farmacines paslaugas, galės tikėtis savo profesijos įvaizdžio pagerėjimo [20].

Profesionaliam farmacinės rūpybos teikimui reikia žinių, bendravimo ir profesinių įgūdžių, vaistinės personalo pagalbos, duomenų rinkimo sistemų, dokumentacijos, informacijos perdavimo, tinkamo darbo našumo organizavimo, resursų, įrangos. Vaistininkas turi dalyvauti ne tik

ligos gydymo procese, bet ir jų prevencijoje [21-22].

4.3 Visuomenės sveikatinimo veikla ir vaistininkas

Vienas ryškiausių dabartinės sveikatos priežiūros ir medicinos ideologijų – perėjimas nuo ligos gydymo prie sveikatos stiprinimo, stipriau akcentuojant bendruomenės, o ne ligoninės

vaidmenį. Gyventojai raginami rūpintis ir stebėti savo sveikatą, jie įtraukiami į bendruomenės sveikatinimo problemų sprendimą, kuriamos įvairiausios prevencinės programos. 1986 m. Otavos sveikatos stiprinimo konferencijoje priimtame dokumente pavadintame „Otavos chartija“

apibrėžime, yra procesas, suteikiantis žmonėms daugiau galimybių rūpintis savo sveikata ir ją gerinti [23].

Praktinę sveikatos stiprinimo veiklą atspindi Andrew Tannahill (1985 m.) pasiūlytas modelis [24]. Jis jungia tris susijusias veiklos sferas:

sveikatos mokymą; ligų profilaktiką ;

sveikatos saugą , apimančią įstatyminę ir finansinę sveikatos stiprinimo kontrolę.

Vaistininkai gali prisidėti prie daugelio visuomenės sveikatai aktualių programų. JAV vyriausybė (Department of Health and Human Services) jau nuo 1979 m. skelbia ateities sveikatos viziją pavadinimu „Healthy People“ (liet. „Sveiki žmonės“). 2000 m. buvo paskelbtas dokumentas „Healthy People 2010“, o 2010 m. – „Healthy People 2020“. Šiuose koncepciniuose dokumentuose pateikiamos sveikatos stiprinimo sritys ir ligų prevencijos tikslai, kuriuos galima būtų pasiekti iki 2020 metų. Pagrindiniai šios programos uždaviniai skatinti visuomenės fizinį aktyvumą, antsvorio ir nutukimo mažinimą, žalingų įpročių atsisakymą ir prevenciją, psichinę sveikatą, vakcinaciją ir imunoprofilaktikos švietimą, bei kitas sferas [25]. Amerikos mokslininkai Viktorija Babb ir Džonas Babbas, išanalizavę viziją ,,Healthy People 2010“, nusatė, jog iš užsibrėžtų 467 tikslų, vaistininkai gali prisidėti prie 256 tikslų įgyvendinimo [25].

4.4 Vakcinos svarba vykdant profilaktiką nuo užkrečiamų ligų

Remiantis PSO duomenimis, gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai paskiepytų skaičius yra ne žemesnis kaip 95 proc.[26]. Toks rodiklis padeda užkirsti kelią sergamumui ir mirtingumui nuo ligų, kurios gali būti valdomos vakcinomis [27]. Analizuojant skiepų apimtis Lietuvoje matomi dideli pasikeitimai 2007 m., nuo laiko kada buvo pradėta skiepyti vakcinomis. 2007 m. difterijos, poliomielito ir tymų susirgimai buvo likviduoti 100 proc., kiti skiepais valdomi susirgimai iki 96 – 99 proc. (1 lentelė).

Liga

Susirgimų skaičius per metus iki skiepijimo pradžios Metai Susirgimų skaičius 2007 m. Sumažėjimas, % Difterija 1 484 1950 – 1952 0 100 Kokliušas 8 319 1957 – 1959 18 99 Stabligė 37 1952 1 97 Poliomielitas (paralyžiai) 315 1955 – 1957 0 100 Tymai 18 917 1963 – 1965 0 100 Parotitas 15 511 1975 81 99 Raudonukė 22 911 1979 13 99 Hepatitas 1 823 1978 – 1980 83 96

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia visuomenės dėmesį, kad, nepaisant įvairiose žiniasklaidos priemonėse pasigirstančių neatsakingų kaltinimų, vakcinų skiepijimas yra viena veiksmingiausių, saugiausių, griežčiausiai kontroliuojamų sveikatos išsaugojimo priemonių. Todėl visuomenė raginama pasitikėti moksliškai įrodytais sveikatos profesionalų teiginiais, o ne jokių ekspertų išvadomis nepagrįstais neatsakingais žiniasklaidos atstovų svarstymais.[29]

4.5 Vakcinacija vaistinėse

• Gerinti skiepijimo paslaugų teikimo kokybę ir kiekybę • Sumažinti finansinę naštą remtiniems žmonėms

• Didinti bendruomenės sąmoningumą, dalyvavimą, švietimą ir partnerystę • Gerinti ligos stebėjimą ir skiepijimo apimtis

• Kurti naujas arba patobulintas vakcinas ir gerinti skiepijimąsi.

Pagal rekomendacijas iš CDC (Centers for Disease Control and Prevention), maždaug 73% asmenų Jungtinėse Valstijose turėtų būti paskiepyti nuo gripo viruso kasmet, tačiau faktinė vakcinacijos norma yra vos 60% ≥ 65 metų amžiaus asmenų, tik nuo 10% iki 40% kitų grupių, kurias apima vaikai, jaunesni asmenys, turintys rizikos veiksnių, ir tik 60% sveikatos priežiūros darbuotojų [33].

Nors sprendimas skiepytis vis tiek yra paciento pasirinkimas, tačiau kaip vieni iš labiausiai prieinamų sveikatos priežiūros specialistų, vaistininkai gali suteikti pacientams atitinkamą informaciją, sudaryti sąlygas sąmoningai rinktis, kai kalbama apie skiepus, jų teikiamą naudą ir galimą riziką. Vaistininkai taip pat užima unikalią padėtį galėdami identifikuoti tuos pacientus, kurie yra tam tikrų vakcinų tikslinėse grupėse [34].Vaistininkai taip pat galėtų palengvinti daugelio pacientų baimę, suteikdami jiems faktus bei nemažą riziką susijusią su vakcinacijos vengimu[35].

Pirmasis imunizacijos apmokymas farmacijos specialistams, kuriame dalyvavo 50 vaistininkų, įvyko 1994 metų pabaigoje Sietle, Vašingtone. 1996 metais, Amerikos vaistininkų asociacija (APhA), įsteigė savo „Imunizacijos paslaugos teikimo vaistinėse programą“, kurią CDC patvirtino [36]. APhA sukurta programa tai yra mokymų ciklas, kuris leidžia vaistininkams įgyti specifinių įgūdžių, reikalingų pagrindinės informacijos apie skiepus teikimui ir vakcinacijos vykdymui. Ši programa moko imunologijos pagrindų ir sutelkia dėmesį tiek į praktikos įgyvendinimą, tiek ir į teisinius reglamentus, susijusius su vakcinacija [37].

gydytoją, į kurį galima kreiptis iškilus klausimams. Taip pat valstijų įstatymai gali riboti vakcinavimo būdus atliekamus vaistinėje [40].

Vaistininkas pacientui gali suteikti moksliškai pagrįstus faktus apie skiepus, kas yra esminis dalykas prieš sklandančius neigiamus gandus ir įvairiausius mitus. Amerikos “Ligų kontrolės ir prevencijos centras” nurodo pagrindinius neteisingus visuomenėje sklandančius mitus:[41]

1."Ligos išnyko dėl geresnės higienos ir sanitarijos, kol vakcinos dar nebuvo įvestos." 2. "Dauguma asmenų, kurie suserga buvo paskiepyti."

3."Yra tam tikrų partijų vakcinos, kurios buvo susijusios su daugiau nepageidaujamų reiškinių ir mirties atvejų nei kitos. Tėvai turi rasti šių partijų numerį ir neleisti savo vaikus skiepyti jomis. " 4. "Vakcinos sukelia daug žalingų šalutinių poveikių, ligas ir net mirtis, jau nekalbant apie galimą ilgalaikį poveikį, kuris mums net nežinomas."

5."Liga, nuo kurios skiepijama, buvo beveik nesergama mano šalyje, todėl mano vaiko nereikia vakcinuoti."

6. "Skiepijant vaiką keliomis vakcinomis nuo skirtingų ligų, tuo pačiu metu, padidėja kenksmingų šalutinių poveikių rizika ir tai gali perkrauti imuninę sistemą."

Šiuolaikinių vakcinų saugumas ir efektyvumas yra užtikrinamas aukščiausio lygio griežtai kontroliuojamomis priemonėmis, o apie galimas bendrines ir šalutines reakcijas skiepijami asmenys visada išsamiai informuojami. Todėl gąsdinant visuomenę skiepų pavojumi, galima sulaukti užkrečiamų ligų epidemijos, brangiai kainuosiančios visuomenei ir valstybei.

4.6 Skiepų istorija

4.6.1 Skiepai - vienas svarbiausių žmonijos atradimų

influenzae B tipo infekcija sumažėjo daugiau nei 99%, stablige – 98%, kokliušu – daugiau nei 95%, palyginti su ikivakcinine era [42].

Skiepai – tai įgyto imuniteto – organizmo gebos pasipriešinti infekcinių ligų sukėlėjams – išugdymas į jį sušvirkščiant vakcinas (susilpnintus arba negyvus ligos sukėlėjus arba tik jų dalis, nekenkiančias organizmui). Skiepijimas, t.y. vakcinacija, ir šiais laikais yra pats efektyviausias infekcijų valdymo būdas. Skiepų programa pasirodė viena iš ekonomiškai efektyviausių visuomenės sveikatos apsaugos priemonių [42].

4.6.2 Skiepų atsiradimas pasaulyje

Pirmosios empirinės užuominos apie organizmo atsparumą – neimlumą infekcinėms ligoms randamos jau penktajame amžiuje prieš Kristų. 430 metais prieš Kristų Graikijos istorikas Tukididas aprašė Atėnus užklupusi marą ir pastebėjo, kad išgyvenę po ligos (tarp jų ir pats istorikas), antrą kartą ja nebesusirgdavo [43]. Tukididas veikale „Peloponeso karo istorijos” rašė: „Pasveikusieji rado paguodą. Iš patyrimo jie žinojo, jog nebėra ko bijoti, nes persirgusio žmogaus niekada ta liga neužklumpa antrą kartą, nebent fatališkai…” [43, 44].

Vakcinacijos pradininku laikomas E.Dženeris (Jenner). 1796 m. gegužės 14 diena yra oficiali vakcinacijos eros pradžia, kai karvių raupais sergančios melžėjos Saros Nelms (Sarah Nelmes) rankoje esančios pustulės turinys skarifikacijos metodu buvo įskiepytas 8 metų amžiaus našlaičiui Džeimsui Fipsui (James Phipps) [45]. Po 6 savaičių E.Dženeris atliko pakartotinę inokuliaciją su žmogaus raupais. Berniukui neišsivystė jokia reakcija [45]. Po ilgalaikių empirinių stebėjimų ir eksperimento E. Dženeris padarė išvadą, kad skiepijimas karvių raupais gali apsaugoti nuo tikrųjų raupų. Tai buvo pirmasis kryžminio imuninio atsako demonstracinis atvejis, parodantis efektyvų apsaugos nuo raupų kelią. E. Dženerio nuopelnas – ne tik tiksliai atliktas karvės raupų skiepijimas ir įrodymas, kad skiepai apsaugo nuo raupų, bet ir nuodugnus šio skiepijimo aprašymas bei metodo, kaip apsisaugoti nuo infekcijos, išpopuliarinimas [46].

4.6.3 Skiepų istorija Lietuvoje

Praktinės vakcinacijos pradininku Lietuvoje laikomas Šiauliuose dirbęs A. J. Bernardas. 1768 m. Lietuvos medicinos daktaras Bėkleris pradėjo profilaktiškai skiepyti žmones karvių raupais. 1808 m. Vilniaus universiteto profesoriaus Jozefo Franko iniciatyva sostinėje įkurtas Vakcinacijos institutas. Tai buvo pirmasis toks institutas Rytų Europoje ir vienas pirmųjų senajame žemyne [47]. Institute taip pat buvo skiepijama nuo raupų, atliekami eksperimentiniai tyrimai, ieškoma efektyvesnių vakcinos nuo raupų paruošimo, skiepijimo būdų, gaminama vakcina, kuri buvo paklausi Italijoje, Šveicarijoje ir kitose Europos šalyse [47].

5. DARBO METODIKA

5.1 Tyrimo metodai

Ruošiant magistrinį darbą buvo atliekama:

1. Teorinis analizės metodas. Studijuoti ir aprašyti moksliniai medicininiai, farmaciniai ir socialiniai straipsniai bei tyrimai, susiję su magistriniame darbe pasirinkta tema;

2. Empiriniai analizės metodai. Anketinės apklausos. Atliktos pacientų kiekybinės apklausos, norint išsiaiškinti, kaip pacientai vertina vakcinaciją ir jos atlikimą vaistinėje.

5.2 Tyrimo eiga

Tyrimo pradžioje buvo nustatyti tyrimo tikslai, suformuluoti — uždaviniai, bei atsižvelgiant į generalinę tyrimo aibę pasirinktas tyrimo imties tūris. Norint gauti tikslesnius duomenis, būtina vertinti tyrimo duomenų patikimumą bei jų tikslumą. Tam reikalinga pasirinkti tinkamą imties tūrį (2 lentelė). Kai žinomi tam tikri rezultatai, galima pritaikyti tokią formulę [49]:

N=(z2*s2)/∆2, kur n – atvejų skaičius atrankinėje grupėje; z – koeficientas, surandamas iš Stjudento pasiskirstymo lentelių; S-imties vidutinis kvadratinis nuokrypis; ∆ (delta)- leistinas netikslumas, t.y. skirtumas tarp atrankinės grupės ir generalinės visumos vidurkio. Mano tyrimo metu imties tūris nustatytas vadovaujantis specialiomis lentelėmis, kai generalinė visuma yra lygi arba didesnė kaip 5000 atvejų.

2 lentelė Imties tūris ir paklaidos dydis [49]

Imties tūris, esant

generalinei aibei >5000 25 45 100 123 156 204 360 625... Paklaidos dydis(%), esant

atitinkamam imties tūriui 20 15 10 9 8 7 5 .

intervalo ir 0,05 paklaidos reikalavimus, kurie kiekybiniuose tyrimuose reprezentatyvumo požiūriu laikomi pakankamais) skirtingose Lietuvos vietovėse. Apklausos buvo vykdomos Lietuvos didmiestyje, miestuose ir kaimo regionuose. Norint, kad apklausos rezultatai būtų patikimi, respondentais pasirinkti ne sveikatos priežiūros specialistai, t. y. atmesti medikų pateikti klausimynų duomenys. To pasiekoje tyrimo imtis sumažėjo iki 355. Respondentų skaičius atitinkamai pasiskirstė taip: 212 (59,7) respondentų mieste ( rajono centre), 69 (19,4) respondentai miesteliuose ir 74 (20,8) respondentai iš kaimo regionų (1pav.).

1 pav. Pacientų skaičius regionuose (proc.)

Į klausimus pacientai atsakinėdavo po to, kai vaistinėje įsigydavo kokį nors vaistinį preparatą. Į klausimus, pateiktus anketose atsakinėjo tik tie asmenys, kurių profesija nebuvo susijusi su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu.

5.3 Instrumentiniai tyrimo metodai

Tyrimui atlikti buvo naudojama anoniminė anketinė apklausa (1 priedas). Anketoje pateikti 29 uždarojo tipo klausimai, t.y. respondentai turėjo pasirinkti vieną ar daugiau galimų atsakymo variantų, kurie atitinka apklausiamojo nuomonę. Prieš pradedant tyrimą buvo atlikta anketos validacija. Anketos pateiktos nedidelei žmonių grupei, norint įsitikinti, jog pateikti klausimai aiškiai suprantami. Atsižvelgiant į gautas pastabas, anketa pakoreguota.

59,7 19,4

20,8

Gyvenamoji vieta

Mieste (rajono centre) Miestelyje

Anketos struktūrinės dalys:

1. Įvadinė dalis. Joje respondentui paprastai ir motyvuotai paaiškinta kodėl atliekamas tyrimas, po to pateikiama trumpa anketos užpildymo instrukcija.

2. Klausimai apie vaistinę, t.y. kaip dažnai pacientas lankosi vaistinėje, kokios respondento nuomone paslaugos turėtų būti teikiamos vaistinėje, bei kaip vertina vaistininko kompetenciją konsultuoti vaistų vartojimo, pasirinkimo, sveikos gyvensenos klausimais.

3. Klausimai apie skiepus, t.y. kokius žino skiepus, kaip juos vertina, kokie kriterijai svarbūs renkantis skiepą ir kas suteikia daugiausia informacijos apie juos, ar skiepijasi ir kodėl.

4. Klausimai apie vakcinaciją vaistinėje, t.y. pacientas išreiškė savo nuomonę ar skiepytųsi vaistinėje, nurodė svarbiausias priežastis lemiančias jo pasiryžimą skiepytis arba nesiskiepyti vaistinėje.

5. Asmeniniai klausimai apie respondentą.

5.4 Duomenų apdorojimo metodai

Gauti tyrimo rezultatai statistiškai įvertinti naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science) programinio paketo 17 versiją. Darbe pateikiami grafikai ir lentelės sudarytos naudojantis MS Office 2007 programų paketo MS Excel skaičiuokle.

5.5 Tyrimo kontingentas

Tyrimo metu buvo apklaustos 249 (70,1 proc.) moterys ir 106 (29,9 proc.) vyrai. Tarp anketos pacientų jauniausias respondentas buvo 18 metų, o vyriausias – 78 metų. Esant tokiam netolygiam respondentų pasiskirstymui pagal amžių, statistinėje duomenų analizėje vertinant rezultatus pacientai buvo suskirstyti į tris grupes: 18 – 40 m., 41 – 65 m., 66 m. ir daugiau metų (2pav.).

2 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes.

3 lentelė. Socialiniai ir demografiniai anketos respondentų požymiai

Respondentų požymiai Skaičius Procentas

Lytis

Moterys 249 70,1

Vyrai 106 29,9

Viso 355 100

Gyvenamoji vieta

Mieste (rajono centre) 212 59,7

Dažniausiai pacientai užėję i vaistinę pirkdavo nereceptinius (68,7 proc.) ir receptinius vaistus (44,2 proc.). Maisto papildus (29 proc.) ir kitas prekes (15,5 proc.) respondentai vaistinėje pirkdavo rečiau (3pav.).

3 pav. Vaistinėje perkami preparatai (proc.)

6. DARBO REZULTATŲ APŽVALGA

6.1 Pacientų ankstesnė patirtis skiepijantis

4pav. Vaistinės pacientų skiepijimasis praeityje

Iš grafiko duomenų matyti, kad didžioji dalis apklaustųjų yra anksčiau skiepijęsi privalomais skiepais. Tik maža dalis pacientų teigė anksčiau nebuvę skiepyti.

6.2 Teiginių apie skiepus vertinimas

Apklausos metu buvo teirautasi ar pacientai sutinka su pateiktais teiginiais apie skiepus.

64% 31%

5%

Kokia Jūsų ankstesnė patirtis skiepijantis?

Esu skiepijęsis tik privalomais skiepais

Esu skiepijęsis papildomais skiepais

5 pav. Teiginio apie skiepų naudą vertinimas

Daugiau nei du trečdaliai pacientų sutinka arba visiškai sutinka su teiginiu „skiepai naudingi“. Maždaug penktadalis pacientų neturi nuomonės šiuo klausimu. Labai maža dalis pacientų nesutinka arba visiškai nesutinka su pateiktu teiginiu (5 pav.).

6 pav. Pacientų žinios apie skiepų poveikį

0% _{20% 40%} 60% _80% 100% 1,1 4,5 _23,4 39,7 _31,3

Skiepai naudingi

Visiškai nesutinku Nesutinku Neturiu nuomonės Sutinku Visiškai sutinku

0% _{20% 40%}

60% _{80% 100%}

3,9 13,2 _32,1

25,4 _25,4

Žinau kaip skiepai veikia

Pusė pacientų sutinka arba visiškai sutinka su teiginiu „žinau kaip skiepai veikia“. Maždaug trečdalis pacientų neturi nuomonės. Apie 17 procentų vaistinės pacientų teiginiui prieštarauja (6pav.).

7 pav. Pacientui pasiekiama informacija apie skiepus

24% vaistinės pacientų nepritaria teiginiui „apie skiepus yra daug informacijos“. Beveik dvigubai tiek (41,7%) apklaustųjų teiginiui pritaria. Daugiau nei trečdalis (34,4%) pacientų neturi nuomones (7pav.).

8 pav. Pacientų nuomonė apie pasiskiepijimo sudėtingumą

0% _{20% 40%}

60% _80%

100%

6,5 _{17,5 34,4}

22,5 _19,2

Apie skiepus yra daug informacijos

Visiškai nesutinku Nesutinku Neturiu nuomonės Sutinku Visiškai sutinku

0% _{20% 40%} 60% _80% 100% 1,7 9,0 _31,8 31,0 _26,5

Pasiskiepyti lengva

Daugiau nei pusė vaistinės pacientų (57,5%) pritaria teiginiui „pasiskiepyti lengva“. Kas dešimtas apklaustasis (10,7%) prieštaravo šiam teiginiui, maždaug trečdalis (31,8%) – neturėjo nuomonės (8 pav.).

9 pav. Pacientų nuomonė apie skiepų žalą

Pusė apklaustųjų neturi nuomonės apie skiepų žalą imuninei sistemai. Kas trečias pacientas nesutinka (32,6%) su šiuo teiginiu. Apie penktadalis (17,8%) jam pritaria (9 pav.).

6.3 Pacientų žinios apie skiepijimosi vietą ir skiepų kainą

Apklausos metu pacientų klausta ar jie žino, kur artimiausioje gyvenvietėje yra skiepijami žmonės ir ar žino, kokia yra skiepų kaina (10 pav.).

Dauguma vaistinės pacientų (80,3 proc.) žino, kur jų gyvenvietėje yra skiepijama. 27,6 procentai apklaustųjų teigė žinantys, kiek skiepai kainuoja.

0% _{20% 40%}

60% _80%

100%

11,8 20,8 _49,6

9,6 8,2

Skiepai žaloja imuninę sistemą

10 pav. Žinios apie skiepų vietą ir kainas

Apklausos metu, respondentų buvo paprašyta pažymėti, kas jiems suteikia daugiausiai informacijos apie skiepus. Buvo pateikti galimi informacijos šaltiniai : gydytojas; vaistininkas; televizija; radijas; reklaminiai lankstinukai; žurnalai, laikraščiai; šeima, draugai; internetas; kita; informacijos visiškai negaunu (11 pav.).

11 pav. Informacijos šaltiniai, kurie suteikia daugiausiai informacijos apie skiepus

0 20 40 60 80 100

Ar žinote kokios yra skiepų kainos?

Ar žinote, kur Jūsų gyvenvietėje yra skiepijama? 27,6 80,3 72,4 19,7 Procentai Ne Taip Gydytojas Televizija Reklaminiai lankstinukai Šeima, draugai Internetas Žurnalai, laikraščiai Radijas Vaistininkas Kita Informacijos visiškai negaunu

,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 72,96 38,31 23,66 23,38 22,82 21,97 20,28 10,14 4,79 3,94 Procentai

6.4 Skiepijimasis ir jo priežastys

12 pav. Pacientų skiepijimosi pasiskirstymas

Vaistinės pacientų atsakymai į klausimą “Ar skiepijatės”, pasiskirstė vienodai.

4 lentelė. Skiepijimosi priklausomybė nuo socialinių ir demografinių veiksnių

Požymis Skiepijasi, proc. Statistinis patikimumas Lytis Vyras 49 χ2=0,016 lls=1 p>0,05 sn Moteris 50 Amžiaus grupė Iki 65 metų 52 χ2=6,854 lls=1 p<0,05 65 metų ir vyresni 29 Lojalumas Pastovūs 51 χ2=2,186 lls=1 p>0,05 sn Nepastovūs 47 Vaistinės lankymo dažnis

Sveikatos vertinimas nuo 1 iki 7 49 χ2=0,138 lls=1 p>0,05 sn nuo 8 iki 10 51 Gyvenamoji vieta

Miestas (rajono centras) 54 χ2=3,707 lls=1 p>0,05 sn Miestelis/Kaimas 43 Šeima Vieniši/Gyvenantys su draugais 41 χ2=2,707 lls=1 p>0,05 sn Šeima/Partnerystė 52

Pajamos vienam šeimos nariui <800 49 χ2=0,004 lls=1 p>0,05 sn >800 50 Išsilavinimas Aukštasis/Universitetinis aukštasis 55 χ2=4,773 lls=1 p<0,05 Profesinis/Vidurinis/Nebaigtas vidurinis 44

sn – statistiškai nereikšmingas skirtumas, lls- laisvės laipsnių skaičius, p – patikimumo lygmuo, χ2– chi-kvadrato kriterijus.

Statistinis reikšmingumas nustatytas tarp skiepijimosi ir amžiaus bei išsilavinimo. Galima teigti, kad jaunesni nei 65 metų vaistinės pacientai labiau linkę skiepytis, tuo tarpu, žemesnį nei aukštąjį išsilavinimą įgiję vaistinės pacientai, skiepijimosi vengia labiau.

5 lentelė. Pacientų pasiryžimo skiepytis priklausomybė nuo skiepų vertinimo

Teiginys Skiepijasi, proc. Statistinis patikimumas

Apie skiepus yra daug informacijos Nesutinku 46 χ2=21,986, lls=2, p<0,001 Neturiu Nuomonės 35 Sutinku 64

Žinau kaip skiepai veikia Nesutinku 44 χ2=21,037, lls=2, p<0,001 Neturiu Nuomonės 34 Sutinku 61 Skiepai naudingi Nesutinku 15 χ2=46,620, lls=2, p<0,001 Neturiu Nuomonės 23 Sutinku 61

sn – statistiškai nereikšmingas skirtumas, lls- laisvės laipsnių skaičius, p – patikimumo lygmuo, χ2– chi-kvadrato kriterijus.

Nustatytas statistinis reikšmingumas tarp pasiryžimo skiepytis ir skiepų vertinimo (5 lentelė). Galima teigti, kad didesnė dalis vaistinės pacientų, kurie sutinka su teiginiais „skiepai naudingi“, „žinau kaip skiepai veikia“, „apie skiepus yra daug informacijos“ ir „pasiskiepyti lengva“, labiau linkę skiepytis. Taip pat svarbus respondento požiūris į skiepo poveikį žmogaus imuninei sistemai. Daugiau nei pusė nepritariančių teiginiui „skiepai žaloja imuninę sistemą“ - skiepijasi.

13 pav. Skiepijimosi priežastys

Iš grafiko duomenų matome, kad didžiausia priežastis, dėl ko pacientai skiepijasi, yra noras išvengti rimtos ligos. Trečdalis vaistinės pacientų taip pat pažymėjo ir kitas priežastis. Jie teigė, kad viena iš skiepijimosi priežasčių galėjo būti gydytojo, vaistininko, draugų ar artimųjų patarimas (28 proc.); pasitikėjimas skiepų suteikiamu saugumu (27 proc.); nenoras užkrėsti/užsikrėsti artimųjų (26 proc.).

Pacientai, kurie nurodė nesiskiepijantys, taip pat buvo paprašyti paaiškinti tokį sprendimą (14 pav.).

0 20 40 60 80

Skiepijuosi nuo rimtos ligos kurios noriu išvengti

Patarė gydytojas, vaistininkas, draugai ar artimieji

Pasitikiu skiepų suteikiamu saugumu Nenoriu užkrėsti/užsikrėsti artimųjų

14 pav. Nesiskiepijimo priežastys

Iš grafiko duomenų matosi, kad daugiausiai vaistinės pacientų pažymėjo iki šiol nevarstę apie vakcinaciją. Maždaug po ketvirtadalį pacientų žymėjo netikintys, kad skiepai gali padėti arba nesirgę rimta liga. Mažiausiai pacientų nesiskiepijimo priežastį įvardino kaip „nesitikiu susirgti“ ir „kita“

6.5 Skiepijimasis vaistinėje

15 pav. Pacientų nuomonės apie skiepijimąsi vaistinėje pasiskirstymas

0 10 20 30 40

Iki šiol nesvarsčiau apie vakcinaciją Netikiu, kad skiepai gali padėti

Nesu sirgęs rimta liga Nesitikiu susirgti Kita 31,84 25,70 24,02 18,99 15,64 Procentai

Kodėl nesiskiepijate?

Vaistinės pacientų pasiskirstė beveik po lygiai, kurie skiepytųsi vaistinėje ir tų, kurie nesiskiepytų vaistinėje (15 pav.).

6 lentelė. Skiepijimosi vaistinėje priklausomybė nuo socialinių ir demografinių veiksnių

Požymis Skiepytųsi vaistinėje, jei tam būtų sudarytos sąlygos, proc. Statistinis patikimumas Lytis Vyras 52 χ2=0,499 lls=1 p>0,05 sn Moteris 48 Amžiaus grupė Iki 65 metų 50 χ2=0,589 lls=1 p>0,05 sn 65 metų ir vyresni 43 Lojalumas Pastovūs 52 χ2=1,679 lls=1 p>0,05 sn Nepastovūs 44 Vaistinės lankymo dažnis

>nei 1 kartą per mėn. 49 χ2=0,064 lls=1 p>0,05 sn labai retas 50 Sveikatos vertinimas nuo 1 iki 7 49 χ2=0,026 lls=1 p>0,05 sn nuo 8 iki 10 49 Gyvenamoji vieta

sn – statistiškai nereikšmingas skirtumas, lls- laisvės laipsnių skaičius, p – patikimumo lygmuo, χ2– chi-kvadrato kriterijus.

Remiantis 6 lentelės duomenimis, nustatytas statistinis reikšmingumas tarp skiepijimosi vaistinėje ir išsilavinimo. Skiepijimosi galimybę vaistinėje palankiau vertina aukštesnį išsilavinimą įgiję vaistinės pacientai.

Pacientai sutikę skiepytis vaistinėje, jei tam būtų sudarytos sąlygos, buvo paprašyti pažymėti priežastį (16 pav.).

16 pav. Skiepijimosi vaistinėje priežastys

Daugiausia pacientų, kaip priežastį, kodėl skiepytųsi vaistinėje nurodė manantys, kad tai užimtų mažiau laiko. Beveik perpus mažiau respondentų teigė skiepytųsi dėl to, kad tai būtų patogesnė vieta skiepytis, arba dėl to, kad pasitiki vaistininku ir jo konsultacija.

0 10 20 30 40 50 60 70

Manau, kad tai užimtų

mažiau laiko Pasitikiu vaistininku ir jo konsultacija

Manau, kad tai patogesnė vieta skiepytis

negu kitos skiepijimosi vietos

64,94

37,93

35,06

Vaistinės pacientai, kurie nurodė, kad nesiskiepytų vaistinėje, jei tam būtų sudarytos sąlygos, taip pat nurodė ir priežastį (17 pav.).

17 pav. Nesiskiepijimo vaistinėje priežastis.

Maždaug pusė apklaustųjų tiesiog nenori skiepytis (50,98%), šiek tiek mažiau pacientų (45,86%) taip pat pažymėjo, kad tai netinkama vieta. Tik labai maža dalis (2,76%) pacientų pažymėjo, kad nesiskiepytų vaistinėje, nes nepasitiki vaistininku.

0 10 20 30 40 50 60 Nepasitikiu vaistininku

Manau, kad tai netinkama vieta

Manau, kad tai

nebūtų patogu Tiesiog nenoriu skiepytis 2,76 45,86 16,02 50,28 P roc en tai

18 pav. Pacientų noro skiepytis vaistinėje priklausomybė nuo skiepijimosi

Nustatyta, kad 59,7% besiskiepijančių pacientų, taip pat skiepytųsi ir vaistinėje. Tuo tarpu 38,6% pacientų, kurie atsakė neigiamai į klausimą „Ar skiepijatės?“, pakeistų nuomonę ir skiepytųsi vaistinėje jei tam būtų sudarytos sąlygos (χ2=15,827 lls=1 p<0,001).

0 10 20 30 40 50 60 Skiepijasi Nesiskiepija Skiepytųsi vaistinėje 59,66 Skiepytųsi vaistinėje 38,55 P roc en tai

7 lentelė. Pacientų pasiryžimo skiepytis vaistinėje priklausomybė nuo skiepijimosi, skirtingose respondentų grupėse.

Požymis

Nesiskiepija,bet skiepytųsi vaistinėje jei tam būtų sudarytos

sąlygos, proc. Statistinis patikimumas Lytis Vyras 42 χ2=0,157 lls=1 p>0,05 sn Moteris 39 Amžiaus grupė Iki 65 metų 38 χ2=1,283 lls=1 p>0,05 sn 65 metų ir vyresni 53 Lojalumas Pastovūs 38 χ2=0,282 lls=1 p>0,05 sn Nepastovūs 43 Vaistinės lankymo dažnis

>nei 1 kartą per mėn. 42 χ2=1,132 lls=1 p>0,05 sn labai retas 34 Sveikatos vertinimas nuo 1 iki 7 36 χ2=0,925 lls=1 p>0,05 sn nuo 8 iki 10 43 Gyvenamoji vieta

Miestas (rajono centras) 36 χ2=1,642 lls=1 p>0,05 sn Miestelis/Kaimas 46 Šeima Vieniši/Gyvenantys su draugais 49 χ2=1,588 lls=1 p>0,05 sn Šeima/Partnerystė 37 Pajamos vienam šeimos nariui <800 41 χ2=0,042 lls=1 p>0,05 sn >800 39 Išsilavinimas Aukštasis/Universitetinis aukštasis 46 χ2=2,129 lls=1 p>0,05 sn Profesinis/Vidurinis/Nebaigtas vidurinis 35

6.6 Skiepo kriterijai

Respondentų buvo paprašyta įvertinti šešis skiepo kriterijus. Kriterijus buvo galima vertinti kaip visiškai nesvarbius, nesvarbius, šiek tiek svarbius, svarbius arba labai svarbius.

19 pav. Skiepo pasirinkimo kriterijai

5,6 ,8 2,5 ,6 3,9 2,5 5,9 ,6 1,1 8,2 4,2 31,3 9,6 12,1 6,5 33,5 22,3 33,5 25,9 28,2 23,9 26,5 35,8 23,7 63,1 56,1 69,0 27,9 35,2 0 20 40 60 80 Skiepo kaina Skiepo saugumas Skiepo šalutinis poveikis Skiepo veiksmingumas Skiepą atliekanti įstaiga Apie skiepą gaunamas informacijos kiekis

Procentai

Kokie kriterijai Jūsų nuomone yra svarbūs renkantis skiepą?

Apie skiepą gaunamą informacijos kiekį, daugiau nei du trečdaliai vaistinės pacientų, pasidalinę per pusę, įvardijo kaip svarbiu arba labai svarbiu kriterijumi renkantis skiepą. Maždaug penktadalis teigė, kad tai šiek tiek svarbu. Maža dalis pacientų pažymėjo kriterijų kaip nesvarbiu arba visiškai nesvarbiu.

Skiepą atliekančią įstaigą pusė pacientų įvardino svarbiu arba labai svarbiu kriterijumi. Trečdalis apklaustųjų mano, kad tai šiek tiek svarbu, likusi dalis laiko šį kriterijų nesvarbiu arba visiškai nesvarbiu.

Vertinant skiepo veiksmingumą, daugiausia pacientų nurodė tai labai svarbiu kriterijumi, penktadalis pacientų tai pažymėjo kaip svarbų kriterijų. Maža dalis apklaustųjų ( 6,48%) laikė šį kriterijų šiek tiek svarbiu. Tik du respondentai manė, kad tai visiškai nesvarbus kriterijus. Skiepo šalutinis poveikis daugumai pacientų taip pat yra svarbus arba labai svarbus.

Skiepo saugumas apklaustųjų buvo vertinamas panašiai kaip skiepo veiksmingumas ar šalutinis poveikis.

7. REZULTATŲ APTARIMAS

Skiepijimo programų pilnas išpildymas priklauso nuo daugelio veiksnių. Visuomenės požiūris, žinios apie skiepus, pasiskiepijimo galimybės. Mūsų visuomenės nuomonė apie

vakcinaciją yra mažai tyrinėta, o klausimas apie galimybes tai atlikti vaistinėje anksčiau nebuvo keltas.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad beveik du trečdaliai apklaustųjų (64 proc.) yra anksčiau skiepijęsi tik privalomais skiepais. Maždaug trečdalis apklaustųjų (31 proc.) yra skiepijęsi papildomais skiepais ir 5 procentai apklaustųjų teigė nebuvę anksčiau skiepyti. Tačiau infekcijų valdymui, užkrato cirkuliacijai žmonių visuomenėje sulėtinti arba visiškai ją nutraukti būtina

sukurti kolektyvinį imunitetą. Tai reiškia, kad skiepais būtina suformuoti pakankamai didelį neimlių žmonių skaičių (85–98 proc.), kuris apsaugotų imlius asmenis nuo kontakto su užkratu.[51]

Apklausus pacientus buvo išsiaiškintas pacientų požiūris į skiepus. Apklausos metu respondentai buvo paprašyti įvertinti 5 teiginius apie skiepus. Teiginiui “skiepai naudingi” pritarė 71 proc. apklaustųjų, 5,6 proc. pacientų tam prieštaravo, 23,4 proc. – neturėjo nuomonės. Labai panašūs rezultatai buvo gauti Vilniaus mieste (2003 03 01–2004 10 31) vykdytame tyrime, kuomet buvo apklausti 2743 vaikų tėvai [52]. Pusė vaistinėse apklaustų žmonių teigė žinantys kaip skiepai veikia, 32,1 proc. – neturėjo nuomonės, 17,1 proc. – teiginiui nepritarė. 41,7 proc. pacientų pritarė, kad apie skiepus yra daug informacijos, 34,4 procentai neturėjo nuomonės, 24 proc. tai neigė. Nurodžius, kad pasiskiepyti lengva, tam pritarė 57,5 proc. pacientų, dešimtadalis pacientų su tuo nesutiko. Labiausiai vaistinės lankytojus sutrikdė teiginys „skiepai žaloja imuninę sistemą“.

didžiausiuose Kanados miestuose. 79,4 proc. respondentų teigė, kad skiepai duoda žymiai daugiau naudos nei žalos [57].

Mūsų apklausos metu paaiškėjo, kad 80,3 proc. pacientų žino kur gyvenvietėje yra skiepijama, tačiau tik 27,6 proc. pacientų teigė žiną kokios yra jų kainos. Vienas iš daugiausiai informacijos apie skiepus suteikiančių šaltinių yra gydytojas, tai nurodė 72,96 proc. vaistinės pacientų. 38,31 proc. pacientų, taip pat pažymėjo televiziją, kaip vieną daugiausiai informuojančių apie skiepus. Kas penktas žmogus pažymėjo, kad pagrindiniai šaltiniai yra internetas,

žurnalai/laikraščiai, radijas, reklaminiai lankstinukai, šeima/draugai. Tik 10,14 proc. apklaustųjų taip pat pasirinko ir vaistininką. Panašius duomenis pateikė IFOPGallup (Prancūzijos rinkos tyrimo kompanija), kuri atliko apklausą Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje,Italijoje, Ispanijoje ir

Jungtinėje Karalystėje. Vidutiniškai 71 proc. visuomenės informacijos apie skiepijimą gauna iš medicinos įstaigų, 32 proc. – iš spaudos,32 proc. – iš radijo bei televizijos [58]. Galima daryti prielaidą kad detalesnės informacijos apie skiepus sklaida yra nepakankamai. Žiniasklaidos priemonėse ir internete dažnai yra pateikiama neigiama ir nepatvirtinta informacija, kuri gali klaidinti visuomenę ir formuoti neigiamą nuomonę, todėl visuomenei būtina suteikti daugiau

informacijos apie imunizacijos veiksmingumą. Patikimais ir kompetentingais informacijos šaltiniais taip pat galėtų tapti ir vaistininkai.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pusė vaistinės pacientų skiepijasi (49,58 proc.). Lyginant gautus duomenis pagal lytį, skirtumų nenustatyta: vyrai - 49 procentai, moterys - 50 procentų. Analizuojant amžiau grupes pastebėta, kad skiepijasi mažiau nei trečdalis (28,6 proc.) rizikos grupėje esančių vyresnių nei 66 metų pacientų. Pacientams pažymėjus svarbiausias skiepijimosi priežastis, galima teigti, kad svarbiausia besiskiepijantiems pacientams - išvengti rimtos ligos. Taip teigė 74 procentai apklaustųjų (13 pav.). Tyrimo metu nesiskiepijančių pacientų buvo paprašyta pažymėti šio pasirinkimo priežastis (14 pav.). Daugiausiai vaistinės pacientų pažymėjo iki šiol nevarstę apie vakcinaciją (32 proc.). Maždaug po ketvirtadalį pacientų žymėjo netikintys, kad skiepai gali padėti arba nesirgę rimta liga. Mažiausiai pacientų įvardino priežastį kaip „nesitikiu susirgti“ ir „kita“.

sąlygos, taip pat nurodė priežastį. Maždaug pusė apklaustųjų tiesiog vengia vakcinacijos (51 proc.), šiek tiek mažiau pacientų (46 proc.) taip pat pažymėjo, kad tai netinkama vieta. Tik labai maža dalis (2,76 proc.) pacientų pažymėjo, kad nesiskiepytų vaistinėje, nes nepasitiki vaistininku. Išanalizavus duomenis galima teigti, kad abejonės apie vaistininko profesinę kvalifikaciją tarp pacientų daro mažiausią įtaką priimant sprendimą nesiskiepyti vaistinėje. Sulyginus tyrimo duomenis šiuo aspektu nustatyta, kad 38,6 procentai pacientų, kurie atsakė neigiamai į klausimą „Ar skiepijatės?“, pakeistų nuomonę ir skiepytųsi vaistinėje jei tam būtų sudarytos sąlygos. Farmacinės imunizacijos eros pradžioje JAV atlikti tyrimai nurodė, kad nuo 50 iki 94 procentų pacientų, kuriems vaistininkai rekomenduoja pasiskiepyti, rimtai apsvarsto šią galimybę. JAV išvystyta mokymų sistema leidžia vaitininkams svariai prisidėti prie imunizacijos programos vykdymo ir aukščiausių tikslų siekimo imunoprofilaktikos programose [59-65].

8. IŠVADOS

1.Vaistinės pacientai skiepus vertina teigiamai. Dauguma pacientų pritarė teiginiui „skiepai naudingi“. Mažiau nei penktadalis pacientų manė, kad skiepai žaloja imuninę sistemą, pusė apklaustųjų neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu.

2.Pagrindiniai informacijos šaltiniai apie skiepus, kuriais dažniausiai naudojasi vaistinės pacientai, yra gydytojas ir televizija.

3. Svarbiausia priežastis, dėl kurios skiepijasi - noras išvengti rimtos ligos.

4. Pusė anketos dalyvių skiepytųsi vaistinėje jei tam būtų sudarytos sąlygos. Dauguma nurodė manantys, kad tai užimtų mažiau laiko.

5. Trečdalis apklaustųjų yra skiepijęsi papildomais skiepais.

9. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Atsižvelgiant į tyrimo rezultatų apibendrinimus, suformuotas išvadas yra siūlomos šios rekomendacijos:

1.Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Imunoprofilaktikos skyriui.

Įtraukti vaistines į visuomenės sveikatos ugdymą ir sveikatos mokymą imunoprofilaktikos temomis. Darbo rezultatai parodė, kad didelė dalis apklaustųjų palankiai vertina vakcinaciją vaistinėse ir pasitiki vaistininku šiuo aspektu.

Organizuojant ir vykdant užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę, siekiant mažinti Lietuvos gyventojų sergamumą, mirštamumą ir neįgalumą, būtina įtraukti į skiepijimo procesą kuo didesnę dalį visuomenės. Tam reikalinga pakankama patikimos informacijos sklaida. Išnaudojant vaistinių darbo laiko ir plataus išsidėstymo valstybės teritorijoje privalumus, galima pasiekti didesnę visuomenės dalį informuojant apie skiepų programas, jų teikiamą naudą ir galimą riziką jų vengiant.

2.Vaistinėms.

Skirti specialias lėšas personalo mokymams užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tik mažai daliai apklaustųjų vaistininkas yra pagrindinis informacijos šaltinis apie skiepus.

Organizuojant ir koordinuojant Lietuvos gyventojų skiepijimą būtina išnaudoti visas įmanomas informacinės sklaidos galimybes. Vaistininkai, kaip vieni lengviausiai pasiekiamų sveikatos priežiūros specialistų, turi galimybes vystyti švietėjišką skiepijimosi veiklą tapdami imunizacijos programos advokatais.

3.Sveikatos apsaugos ministerijai.

Kuriant imunoprofilaktikos programas būtina apibrėžti vaistininko ir vaistinės vaidmenį juose. Tyrimo rezultatai parodė, kad galimybė skiepytis vaistinėje padidintų pasiskiepijusių žmonių dažnį. Didelė dalis nesiskiepijančių pacientų pakeistų savo nuomonę ir skiepytųsi vaistinėje.

SANTRAUKA

VISUOMENĖS VAISTINĖS PACIENTŲ POŽIŪRIO Į SKIEPUS IR JŲ

ATLIKIMĄ VAISTINĖJE, TYRIMAS IR VERTINIMAS

L.Dambrauskas. Magistro baigiamasis darbas/ moksliniai vadovai: doc. R. Radžiūnas, lekt. dr. J. Daukšienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. –KAUNAS

Įvadas: Vaistininkai yra bene labiausiai prieinami sveikatos priežiūros specialistai ir turi puikią

galimybę prevencinėmis priemonėmis užkirsti kelią daugeliui ligų, identifikuoti rizikos grupėse esančius pacientus ir nukreipti juos reikiama linkme.Vaistininkai gali suteikti pacientams

atitinkamą informaciją ir sudaryti sąlygas sąmoningai rinktis, kai kalbama apie skiepus, jų teikiamą naudą ir galimą riziką.

Tikslas: Ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į skiepus ir vakcinaciją vaistinėje.

Tyrimo metodas: Tiriami buvo vaistinės pacientai perkantys vaistus Lietuvos vaistinėse.Tyrimas

buvo vykdomas nuo 2011 birželio mėnesio iki 2012 sausio mėnesio. Viso tyrimo metu buvo apklausta 360 pacientų skirtingose Lietuvos vietovėse. Apklausos buvo vykdomos Lietuvos didmiestyje, miestuose ir kaimo regionuose.Tyrimui atlikti buvo naudojama anoniminė anketinė apklausa. Anketoje pateikti 29 uždarojo tipo klausimai, t.y. respondentai turėjo pasirinkti vieną ar daugiau galimų atsakymo variantų, kurie atitinka apklausiamojo nuomonę.

Rezultatai ir jų aptarimas: 71 proc. apklaustųjų mano, kad skiepai naudingi, 5,6 proc. pacientų tam

prieštaravo, 23,4 proc. – neturėjo nuomonės. 49,6 procentai vaistinės pacientų nežino ar skiepai žaloja imuninę sistemą, 32,6 procentai teiginiui nepritarė, 17,8 procentų su juo sutiko. 72,96 procentams pacientų vienas iš daugiausiai informacijos apie skiepus suteikiančių šaltinių yra gydytojas, tik 10,14 procentų apklaustųjų taip pat pasirinko ir vaistininką. Svarbiausia

besiskiepijantiems pacientams - išvengti rimtos ligos. Taip teigė 74 procentai pacientų. 49 procentai tyrimo dalyvių skiepytųsi vaistinėje, jei tam būtų sudarytos sąlygos. Daugiausia pacientų kaip priežastį, kodėl skiepytųsi vaistinėje nurodė manantys, kad tai užimtų mažiau laiko (65 proc. pacientų). Apklausus pacientus paaiškėjo, kad 79 procentai yra anksčiau sirgę gripu, 83 procentai vaistinės pacientų taip pat nurodė, kad jų šeimos nariai yra sirgę gripu. Daugiausia pacientų (42,3 proc.) gripo gydymui išleidžia nuo 50 iki 100 litų.

1.Vaistinės pacientai skiepus vertina teigiamai. Dauguma pacientų pritarė teiginiui „skiepai naudingi“. Mažiau nei penktadalis pacientų manė, kad skiepai žaloja imuninę sistemą, pusė apklaustųjų neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu.

2.Pagrindiniai informacijos šaltiniai apie skiepus, kuriais dažniausiai naudojasi vaistinės pacientai, yra gydytojas ir televizija.

3. Svarbiausia priežastis, dėl kurios skiepijasi - noras išvengti rimtos ligos.

4. Pusė anketos dalyvių skiepytųsi vaistinėje jei tam būtų sudarytos sąlygos. Dauguma nurodė manantys, kad tai užimtų mažiau laiko.

5. Trečdalis apklaustųjų yra skiepijęsi papildomais skiepais.

SUMMARY

PATIENT’S KNOWLEDGE AND ATTITUDES CONCERNING

VACCINATION AND ROLE OF THE COMMUNITY PHARMACIST

L. Dambrauskas Master‘s thesis / scientific executives: Raimondas Radžiūnas, Jurgita Daukšienė

Department of Drug Technology and Social Pharmacy,Medical Academy Lithuanian University of Health Sciences, Lithuania

Background: A primary objective of all healthcare providers, including pharmacists, is to improve

the quality of patient’s lives. They work to produce two broad categories of patient outcomes: (1) cure, slow, or prevent a patient’s disease and (2) eliminate, reduce, or prevent a patient’s symptom. Vaccination is one of the major public health interventions to preserve the health of patients.

Immunization is a glogal preventive desease control strategy wich can be improved through

practive collaboration with other entities such as pharmacies. Vaccination is an effective preventive public health strategy that will become a keystone in life-course healthcare. The concept of

pharmaceutical care has directly or indirectly been a driving force for the development of many expanded pharmacist services. In some countries (for example United States) community pharmacists are already increasingly serving as vaccine advocates in their communities. In

Lithuania as also in most of Europe Union countries, pharmacist usually do not play active role in vaccination programs while the number of other additional services provided at the pharmacy is expanding also as the role of the pharmacist as health communicator.

Objective: The purpose of this study is to examine knowledge and attitudes of pharmacy patients

regarding vaccination in pharmacies

Methods: A population-based survey was carried out in different locations of Lithuania. 360

patients were interviewed in metropolitan, urban and rural community pharmacies. The survey was carried out using an anonymous questionnaire. The study questionnaire consisted of 22 different type questions: 5 questions about the pharmacy, 9 questions about vaccination, 3 questions about flue and 10 personal questions about the respondent.

Results and discussion: Two-thirds of respondents (71%) agreed that vaccines are more beneficial

having a positive opinion about vaccination, 20–40% of respondents indicated insufficient

knowledge on this issue. The main sources of information on vaccination are physicians (72.96%), television (38.31%), print media (23.66%); only 10.14% paciens stated that main source of

information on vaccination is a pharmacist. 49.01% of respondents would agree to get vaccinated in pharmacy, if the pharmacist would be able to do that. Our findings indicate that the most important factor associated with vaccinations in pharmacies is the time, 64.94% of respondents stated that it would take less time to get vaccinatedin pharmacy. Pharmacies can be especially advantageous for people who cannot afford to take time from work, those living in rural areas with no health

facilities, and those who live in inner cities where many pharmacies are present.

10. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1.Lietuvos respublikos Farmacijos įstatymas; Lietuvos Respublikos Seimo įstatymas Nr. X-709, 2006 06 22, Valstybės žinios,2006 07 18, Nr. 78-3056

2.Dėl Geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V – 494, 2007 06 15, Valstybės Žinios, 2007 06 21, Nr. 68 – 2690. 3. Dėl Lietuvos medicinos normos MN 117:2004 „Infekcinių ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-778, 2004-11-11, Valstybės žinios, 2004-11-17, Nr.: 167 -6149

4. Dėl Imunoprofilaktikos atlikimo taisyklių patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 468, 2002-09-23 , Valstybės Žinios, 2002-10-04, Nr.: 96-4229

5. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas:Lietuvos Respublikos Seimas įstatymas IX-649, 13, Valstybės žinios 2001-12-30, Nr.: 112-4069

6. Dent LA, Harris KJ, Noonan CW. Randomized trial assessing the effectiveness of a pharmacist-delivered program for smoking cessation. Ann Pharmacother. 2009;43:194–201.

7. Strand, L.M. Re – visioning the professions. J Am Pharm Assoc, 1997, NS 37; 4:474-78. 8. Stašys R. Lietuvos sveikatos priežiūros paslaugų rinka: daktaro disertacija: socialiniai moksliai, vadyba, administravimas (03S). Vilnius: Vilniaus universitetas; 2001.

9. Eickhoff C., Schulz M. Pharmaceutical care in community pharmacies: practice and research in Germany. Ann Pharmcother 2006;40:729-35

10.Costa S, Santos C, Silveira J. Community pharmacy services in Portugal. Ann Pharmacother 2006;40:2228-34

11.Madhavan SS, Rosenbluth SA, Amonkar M, Borker RD, Richards T. Pharmacists and immunizations: a national survey. J Am Pharm Assoc 2001;41(1):32–45.

12. Centers for Disease Control and Prevention. Immunization Appropriations Fact Sheet—FY 2005. Elektroninė prieiga: www.cdc.gov/nip.

14. Hepler CD, Strand LM. Opportunities and responsibilities in pharmaceutical care. Am J Hosp Pharm 1990; 47:533-543.

15 Cipolle RJ, Strand LM, Morley PC. Pharmaceutical care practice. The clinician‘s guide. New York: McGraw- Hill; 2004.

16. The pharmacist and the challenge of new social trends. Starsbourg: Council of Europe publishing; 1997.

17. Wazaify M, Shields E, Hughes CM, McElnay JC. Societal perspectives on over-the-counter (OTC) medicines. Fam Pract 2005; 22(2):170–6.

18. Mikalauskienė R., Davalgienė J., Radžiūnas R., Skyrius V., Aniūnas M. Paciento konsultavimo kokybės tyrimas ir farmacines informacijos gavimo šaltiniai visuomenės vaistinėje. Medicina 2003; 39( 2 priedas): 148-153

19. Blenkinsopp A, Panton R, Anderson C. Health Promotion for Pharmacist. University Press, Oxford, 2nd ed. 2000.

20. Harding G, Nettleton S, Taylor K. Social pharmacy. Innovation and development. London: The Pharmaceutical Press; 1994. p. 84-106.

21. Skyrius V. Farmacinių paslaugų kokybės sistemos tyrimas ir įdiegimas Lietuvoje: daktaro disertacija: biomedicinos mokslai, farmacija (09 B). Kaunas: Kauno medicinos universitetas, 2003. - P.28-29

22. Zeind CS, McCloskey WW. Pharmacist Role in the Health Care System. Harv Health Policy Rev 2006; 7 (1):147-154;

23. WHO. The Otawa Charter for Health Promotion. Geneva, 1986.

24. Tannahill, A. What is health promotion? Health Educ J 1985; 44: 167-171.

25. Babb JV, Babb J. Pharmacist Involvement in Healthy People 2010. Journal of the American Pharmaceutical Association, 2003; 43 (1):56-60.

26.„Imunization and Vaccine Development Strategic Plan 2002-2005 South-East Asia Region“ 10-11 psl.. Elektroninė prieiga : http://www.searo.who.int/linkFiles/About_us_strategicplan.pdf. 27.E. Yakusheva, L. Menshikova, G. Kuzmina, P. Demyanenko „Epidemiological Trends in

Morbidity of Vaccine Preventable Diseases in the City of Severodvinsk“, EpiNorth 2010; 11:16-23. 28. Vytautas Usonis „Vakcinos ir skiepijimas“, 13 psl., 2010 m., Vilnius

30. Institute of Medicine Report. Shaping the Future for Health - Calling the Shots Immunization Finance Policies and Practice. Elektroninė prieiga:

http://books.nap.edu/html/calling_the_shots/reportbrief.pdf.

31.Vaccine Research. National Institute of Allergy and Infectious Disease. Elektroninė prieiga: www.3.niaid.nih.gov/topics/vaccines/.

32.Immunization and Infectious Disease. Healthy People 2010. Elektroninė prieiga: www.healthypeople.gov/Document/HTML/Volume1/14Immunization.htm.

33.Stinchfield PK. Practice-Proven Interventions to Increase Vaccination Rates and Broaden the Immunization Season.Am J Med. 2008 Jul;121(7 Suppl 2):S11-21. Elektroninė prieiga:

http://www.mdconsult.com/das/article/body/173940193­5/jorg=journal&source=MI&sp=20794361 &sid=924160237/N/649976/1.html?issn=0002-9343.

34.Vaccines and Preventable Diseases. Centers for Disease Control and Prevention. Elektroninė prieiga: www.cdc.gov/vaccines/vpd-vac/default.htm.

35.States allowing pharmacists to vaccinate. Immunization Action Coalition. Elektroninė prieiga: www.immunize.org/laws/pharm.asp.

36.Hogue MD, Grabenstein JD, Foster SL, Rothholz MC. Pharmacist involvement with immunizations: a decade of professional advancement. J Am Pharm Assoc. 2006 Mar-Apr; 46(2):168-79.

37.Pharmacy Based Immunization Delivery Program. Elektroninė prieiga:

www.pharmacist.com/AM/Template.cfm?Section=Pharmacy_Based_Immunization_Delivery. 38.With Maine on board, pharmacists in all 50 states can vaccinate. American Society of Health System Pharmacists. Elektroninė prieiga:

http://www.ashp.org/import/news/HealthSystemPharmacyNews/newsarticle.aspx?id=3199. 39.ASHP Guidelines on the Pharmacist's Role in Immunization: Immunization Administration. Elektroninė prieiga: www.medscape.com/viewarticle/458894.

40.Carpenter L. Pharmacist-administered immunizations: Trends in state laws. Drug Store News Pharmacy Practice.September 2009. Elektroninė prieiga:

www.cedrugstorenews.com/userapp//lessons/page_view_ui.cfm?lessonuid=&pageid=B923321F249 AEE0854C1225838355F.

42.Centers for Disease Control and Prevention. Immunization Appropriations Fact Sheet—FY 2005. Elektroninė prieiga: http://www.cdc.gov/nip.

43.The History of the Peloponnesian War of Thucydides, trans. David Grene, Chicago: University of Chicago Press, 1989,115–118

44.Adomaitienė D, Janulevičiūtė N, Kazakevičius R, Vaičiuvėnas V. Klinikinės imunologijos įvadas. Šviesa (Kaunas), 2001.

45. Stewart AJ, Devlin PM (2006) The history of the smallpox vaccine. J Infect 52: 329-334. 46. Parrino J, Graham BS (2006) Smallpox vaccines: Past, present, and future. J Allergy Clin Immunol 118: 1320-1326.

47.Jankauskas R. Higienos institutui – 200 metų. Mokslas ir gyvenimas, 2008–11, 18–9.

48.„Dėl Lietuvos Respublikos Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus“: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas, 2007 m. gruodžio 22 d. Nr. V-1066, Vilnius.

49.Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas. Kaunas, 2002

50.Kubilius J. Tikimybių teorija ir matematinė statistika, „Mokslas“, Vilnius, 1996

51.Anderson RM. The concept of herd immunity and the design of community-based immunization programmes. Vaccine 1992;10:928-35.

52. Žagminas K., Šurkienė G., Urbanovič N., Stukas N. Tėvų požiūris į vaikų skiepijimą. Medicina (Kaunas) 2007; 43(2)

53.Gellin B, Maibach EW, Marcuse EK. Do parents understand immunizations? A national telephone survey. Pediatrics 2006; 106:1097-102.

54.Kennedy AM, Brown CJ, Gust DA. Vaccine beliefs of parents who oppose compulsory vaccination. Public Health Rep 2005;120:252-8.

55.Smith PJ, Kennedy AM, Wooten K, Gust DA, Pickering LK. Association between health care provider’s influence on parents who have concerns about vaccine safety and vaccination coverage. Pediatrics 2006;118:1287-92.

59.Grabenstein, J.D. and Hayton, B. Pharmacoepidemiologic program for identifying of patients in need of vaccination. Am.J. Hosp. Pharm. 1990,47,1774-1780.

60.Spruill, W.J., Cooper, J.W. and Taylor, W.J.R. Pharmacistcoordinated pneumonia and influenza vaccination program. Am. J. Hosp. Pharm. 1982, 39, 1904-1906.

61.Grabenstein, J.D., Smith, L.J., Carter, D.W., Evans, E.III, Engler, R.J. and Summers, R.J. Comprehensive immunization delivery in conjunction with influenza vaccination. Arch. Int.Med. 1986,146, 1189-l 192.

62.Morton, MR., Spruill, W.J., Cooper, J.W. Pharmacist impact on pneumococcal vaccination rates in long-term-care facilities. Am. J. Hosp. Pharm. 1988, 45, 73 (letter).

63.Grabenstein, J.D., Smith, L.J., Watson, R.R. and Summers, R.J. Immunization outreach using individual need assessments of adults at an Army hospital. Public Health Rep. 1990, 105,311-316. 64.Gatewood S, Goode JR, Stanley D. Keeping Up-to-Date on Immunizations: A Framework and Review for Pharmacists. J Am Pharm Assoc. 2006;46(2):183-192.

11. PRIEDAI

ANKETA VAISTINĖS PACIENTUI

Kokia Jūsų profesija: Medikas Kita

Jums tinkantį atsakymą žymėkite taip 

1. Kaip dažnai lankotės vaistinėje?

ą per mėn.

2. Ar visuomet užsukate į tą pačią vaistinę?

3. Kokias dažniausiai perkate prekes?

us

4. Kam perkate šias prekes?

 Vaikams

4a. Kas Jūsų namuose atsakingas už namų vaistinėlę?

 Aš Kitas šeimos narys

5. Kas lemia pasirenkamą

vaistinę?

TAIP NE Vieta prie namų/darbo  

Bendras kainų lygis  

Akcijos  

Vaistininko konsultacija   Kitos paslaugos  

Gerb. Respondente,

Siekiant optimaliai gerinti paciento sveikatos kokybę bei siekti palankių klinikinių rezultatų minimaliomis ekonominėmis sąnaudomis – vaistinėse yra įdiegiamos papildomos paslaugos ir nuolat keliama farmacininkų

kvalifikacija. Todėl šiandien klausiame kokias paslaugas Jūs, kaip pacientas, manote esant vertingas ir kokių jų tikitės gauti vaistinėje.

Būsime dėkingi už paskirtą laiką ir nuoširdžius atsakymus. Anketa yra anoniminė ir duomenys bus naudojami tik mokslo tikslais.

Keli klausimai apie VAISTINĘ:

6. Kokios paslaugos turi būti teikiamos vaistinėje?

 Vaistų pardavimas

 Ortopedinių prekių pardavimas

 Maisto papildų pardavimas

 Medicinos pagalbos priemonių pardavimas

 Sveikos gyvensenos mokymai

 Papildomų procedūrų atlikimas (pvz. kraujospūdžio, ūgio-svorio matavimas)

 Konsultacija atsisakant žalingų įpročių

 Konsultacija dėl vaistų vartojimo

7. Ar sergate kuria nors iš šių ligų?

hipertenzija (aukštas kraujo spaudimas)

cukrinis diabetas (padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje) glaukoma (padidėjęs akispūdis)