PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SAVARANKIŠKUMO ĮGŪDŽIŲ IR JŲ SĄSAJŲ SU SVEIKATOS IR SOCIALINIAIS VEIKSNIAIS TYRIMAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS VAIKŲ REABILITACIJOS KLINIKA

SANDRA PRANSKŪNAITĖ

PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SAVARANKIŠKUMO

ĮGŪDŽIŲ IR JŲ SĄSAJŲ SU SVEIKATOS IR SOCIALINIAIS

VEIKSNIAIS TYRIMAS

Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 6211GX010) baigiamasis darbas

Darbo vadovė Doc. dr. Audronė Prasauskienė ... Darbo konsultantė Mag. Justina Minelgienė ...

Turinys

1.1 Priešmokyklinio amžiaus vaikų raida ... 11

1.2 Priešmokyklinio amžiaus vaikų savarankiškumo įgūdžių raida ... 12

1.2.1 Priešmokyklinio amžiaus vaikų savarankiškumo įgūdžių raidos vertinimas ... 14

1.3 Veiksniai sąlygojantys priešmokyklinio amžiaus vaikų savarankiškumą ... 15

1.3.1 Sveikatos veiksniai ... 17

1.3.2. Socialiniai veiksniai ... 17

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 20

2.1. Tiriamųjų kontingentas ... 20

2.2. Tyrimo instrumentai ... 21

2.3. Tyrimo eiga ... 22

2.4. Statistinė duomenų analizė ... 23

3. Tyrimo rezultatai ... 24

3.1. Socialinių veiksnių vertinimo rezultatai ... 24

3.2. Sveikatos veiksnių vertinimo rezultatai ... 27

3.3. Vaikų savarankiškumo vertinimas ... 29

3.4. Savarankiškumo sąsajos su socialiniais veiksniais ... 39

3.5. Savarankiškumo sąsajos su sveikatos veiksniais ... 41

4. Rezultatų aptarimas ... 51

Praktinės rekomendacijos ... 55

Mokslo pranešimų, publikacijų sąrašas ... 56

Literatūros sąrašas ... 57

SANTRAUKA

Sandra Pranskūnaitė. Priešmokyklinio amžiaus vaikų savarankiškumo įgūdžių ir jų sąsajų su socialiniais ir sveikatos veiksniais tyrimas. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Doc. dr. Audronė Prasauskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, vaikų reabilitacijos klinika. Kaunas, 2020; 61p.

Tyrimo tikslas. Ištirti priešmokyklinio amžiaus vaikų savarankiškumo įgūdžius ir jų sąsajas su sveikatos ir socialiniais veiksniais.

Tyrimo uždaviniai. 1. Ištirti priešmokyklinio amžiaus vaikų savarankiškumo įgūdžius. 2. Ištirti priešmokyklinio amžiaus vaikų savarankiškumo įgūdžių sąsajas su sveikatos veiksniais. 3. Ištirti priešmokyklinio amžiaus vaikų savarankiškumo įgūdžių sąsajas su socialiniais veiksniais.

Tyrimo metodai. 1. Autorės parengtas klausimynas remiantis „WeeFIM” testu, savarankiškumo įgūdžiams vertinti. 2. Anketa apie demografinius ir socialinius veiksnius, sveikatos būklę bei veiksnius. 3. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės „SPSS 20“ programos paketą ir MS EXCEL. Tyrimas atliktas 2019 m. kovo - gegužės mėnesiais ugdymo įstaigose, kuriose yra paruošiamoji klasė: Vilniaus VŠĮ „Metų laikai“ – privatus darželis; Vilniaus VŠĮ „Ruduo-Pavasaris“ – privati pagrindinė mokykla; Vilniaus r. Avižienių gimnazija; Vilniaus r. Avižienių vaikų lopšelis-darželis; Vilniaus privati mokykla „Pažinimo medis“; Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazija.

Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 81 vaikas, 6-7 metų amžiaus, lankantis priešmokyklinę ugdymo klasę. Išvados. 1. Nustatyta, kad didžioji dalis tyrime dalyvavusių vaikų nėra savarankiški. Daugiausiai pagalbos reikia: asmens higienos ir maudymosi srityse. 2. Dauguma socialinių veiksnių susiję su vaikų savarankiškumu. Socialiniai veiksniai: šeimyninė padėtis, išsilavinimas, vaikų skaičius šeimoje, gyvenamoji vieta, pajamos tenkačios vienam šeimos nariui turi statistiškai reikšmingą (p<0,05) ryšį su savarankiškumo atskiromis sritimis. Savarankiškumas nesusijęs su mamos ir tėčio socialine padėtimi. 3. Visi sveikatos veiksniai yra susiję su savarankiškumu. Nustatyta, kad galvos skausmas, skrandžio pilvo skausmas, liūdesys ir prislėgtumas, irzlumas, bloga nuotaika, padidėjęs jautrumas, nemiga, nuovargis silpnumas turi statistiškai reikšmingą (p<0,05) ryšį su atskiromis savarankiškumo sritimis. T.y. kuo vaikas rečiau skundėsi negalavimais, tuo jis savarankiškesnis atitinkamose srityse.

SUMMARY

Sandra Pranskūnaitė. Investigation of preschool children's autonomy skills and its correlation with social and health factors. Master's thesis. Supervisor - Assoc. Dr. Audronė Prasauskienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Clinic of Pediatric Rehabilitation. Kaunas, 2020; 61p.

Research aim. To investigate the preschool children's autonomy skills and its correlation with social and health factors.

Research objectives. 1. To investigate the preschool children's autonomy skills. 2. To investigate the correlation between pre-school children's autonomy skills and health factors. 3. To investigate the correlation between pre-school children's autonomy skills and social factors.

Research methods. 1. A questionnaire has been prepared by the author based on the "WeeFIM" test for determining autonomy skills. 2. Questionnaire on demographic and social factors, health condition and its factors. 3. Statistical data analysis was performed using data acquisition and analysis software suite "SPSS 20" and MS EXCEL. The study was conducted in March - May, 2019 at educational institutions with a pre-school class: Vilnius Public Institution "Metų laikai" - private kindergarten; Vilnius Public Institution "Ruduo-Pavasaris" - private elementary school; Vilnius district "Avižienių" High School; Vilnius district "Avižienių" nursery; Vilnius Private School "Pažinimo medis"; and at Vilnius Simonas Stanevičius High School.

Subjects. The study involved 81 children, 6-7 years of age, attending a pre-school class.

Conclusions. 1. It was found that the majority of the study participants were not autonomous. Most assistance is needed with personal hygiene and bathing. 2. Most social factors are related to children's autonomy. Social factors: marital status, education, number of children in the family, place of residence, and income per family member has a statistically significant (p<0.05) association with individual areas of autonomy. Autonomy is not related to the social status of the parents. 3. All health factors are related to autonomy. It was found that headache, stomach ache, sadness and dejection, irritability, bad mood, hypersensitivity, insomnia, fatigue and weakness have been shown to have a statistically significant (p<0.05) association with individual areas of autonomy, i.e. the less often the child complained of ailments, the more autonomous they are in the relevant areas.

PADĖKA

Noriu padėkoti darbo vadovei doc. Dr. Audronei Prasauskienei, už skirtą laiką ir didelę pagalbą rašant darbą. Taip pat už skirtą laiką susitikimams bei išsamioms konsultacijoms, kurios padėjo efektyviau parašyti magistro darbą.

Padėką išreiškiu, konsultantei, Justinai Minelgienei už skirtą laiką ir pagalbą bei suteiktas rekomendacijas koreguojant ir rašant darbą.

SANTRUMPOS

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas m. – metai

n – respondentų skaičius p – reikšmingumo lygmuo pav. – paveikslas

PEDI – Vaiko negalios vertinimo testas

PEDI-CAT – Kompiuterizuotas vaiko negalios vertinimo testas proc. – procentai

WeeFIM – Funkcinio savarankiškumo vertinimo testas χ2 – chi-kvadrato kriterijus

ns – statistiškai nereikšminga df – laisvės laipsnis

ŽODYNĖLIS

Testo validumas – testo savybė, parodanti, kaip tiksliai testas matuoja tai, ką reikia išmatuoti. Vaiko raida – vaiko fizinis, pažintinis ir psichosocialinis vystymasis.

Vaiko raidos sutrikimas – žymus nukrypimas nuo normalios raidos sekos. Sutrikimas gali pasireikšti fizinio, kognityvinio, emocinio ar socialinio pobūdžio disfunkcija arba atsilikimu. Vaiko funkcinė būklė - vaiko gebėjimai atlikti užduotį.

ĮVADAS

Tai, ką mes įgyjame ankstyvoje vaikystėje, tampa tolesnio gyvenimo pagrindu. Ankstyvieji metai gali tapti ilgo ir kokybiško gyvenimo pamatu. Kiekvienos šeimos tikslas yra užauginti sveiką vaiką, todėl sutelktas dėmesys į vaikų raidos problemas gali neleisti vystytis patologiniams modeliams, kurie darytų įtaką gyvenimo kokybei. Vienas iš aspektų, kuris leidžia žmogui jaustis visuomenėje nepriklausomu, yra savarankiškumas.

Svarbu akcentuoti, kad savarankiškumas yra glaudžiai susijęs su vaiko socialine raida ir socialine aplinka, kurioje jis auga bei su sveikatos veiksniais. Kaip teigia Astapovičienė sveiko vaiko raida skiriasi nuo sergančio, o tai geriausiai atskleidžia esminiai savitvarkos bruožai (1). Priešmokyklinio amžiaus vaikas išgyvena gana sudėtingą raidos laikotarpį, kuris lemia jo tolesnę ugdymosi sėkmę (2). Vaikas – svarbiausia grandis priešmokyklinio ugdymo procese, todėl jį organizuojant, svarbu visapusiškai pažinti vaikus, atsižvelgiant į visuminę asmens raidą įsigilinti į ugdymosi poreikius, padėti atsiskleisti jų galimybėms ir gebėjimams. Juodaitytės atliktas vaikų patirties fenomenologinis tyrimas ankstyvojoje vaikystėje parodė, kad vaikų patyrimas plėtojamas per laisvą sąveiką su aplinka, o patyrimą kaupia kaip visuminį, reikšmingą asmens socializacijai, gyvenimui ir savarankiškumui (3).

Priešmokyklinio ugdymo tikslas – „padėti vaiko socializacijos, demokratinio bendravimo pagrindus bei brandinti vaiką mokyklai ir palengvinti jo perėjimą nuo ugdymo(si) šeimoje ar darželyje prie sistemingo ugdymo(si) mokykloje“ (4). Priešmokyklinio ugdymo tikslo apibrėžtis visiems vaikams sudaryti lygias mokyklinio starto galimybes. Viena iš priešmokyklinio ugdymo tikslo sudedamųjų dalių yra vaikų savarankiškumas, kuris yra ugdomas nuo pirmųjų dienų, todėl priešmokykliniame amžiuje yra svarbu atkreipti dėmesį į vaiko savarankiškumo lygį, jo sąsajas su vaiko socialine aplinka bei sveikata (5).

Tyrimo naujumas ir aktualumas:

Lietuvoje nėra atliekamas vaiko savarankiškumo vertinimas prieš pradedant lankyti mokyklą. Taip pat neatsižvelgiama į vaiko socialinius ir sveikatos veiksnius, kurie gali įtakoti vaiko savarankiškumą ir pasiruošimą vienam svarbiausių gyvenimo etapų mokyklai. Mokslinės literatūros analizuojančios šią temą Lietuvoje rasti nepavyko. Tema aktuali, nes gali atskleisti rizikos grupes, kurios atžvengiant į socialinius ir sveikatos veiksnius gali įtakoti vaiko savarankiškumą. Toks darbas Lietuvoje pirmasis, analizuojantis socialinių ir sveikatos veiksnių įtaką vaiko savarankiškumui.

Darbo tikslas:

Ištirti priešmokyklinio amžiaus vaikų savarankiškumo įgūdžius ir jų sąsajas su sveikatos ir socialiniais veiksniais.

Darbo uždaviniai.

1. Ištirti priešmokyklinio amžiaus vaikų savarankiškumo įgūdžius.

2. Ištirti priešmokyklinio amžiaus vaikų savarankiškumo įgūdžių sąsajas su sveikatos veiksniais.

3. Ištirti priešmokyklinio amžiaus vaikų savarankiškumo įgūdžių sąsajas su socialiniais veiksniais.

1. Literatūros apžvalga

1.1 Priešmokyklinio amžiaus vaikų raida

Priešmokyklinis amžius yra vienas svarbiausių vaikų raidos etapų. Kuomet galutinai formuojasi vaikų gebėjimai ir jis ruošiasi mokyklai – svarbiausiam savo gyvenimo etapui. Anot socialinių mokslo daktaro Miškinio, šešių metų vaikas yra laikomas sudėtingu bei įdomiu žmogumi: jis išaugęs, sutvirtėjęs, laisvai vaikšto, bėgioja, mėto, šokinėja, laipioja, žaidžia susikaupęs, rimtai, kurdamas ir fantazuodamas (6). Slaminskienė akcentuoja, jog šiame amžiuje vaikas yra emocingas, vaiko emocijos yra gyvos, bet labai nepastovios, pasižyminčios padidėjusiu jautrumu (7). Autoriai atkreipia dėmesį, jog šeštaisiais gyvenimo metais, kada prasideda naujas vaiko gyvenimo etapas – pasiruošimas mokyklai, įvyksta vaiko anatominiai ir psichikos pasikeitimai, jam tenka daug ką įveikti, perprasti, prie daug ko prisitaikyti (2,8). Dambrauskienė pabrėžia, kad būtent šiuo laikotarpiu intensyviai formuojasi vaiko asmenybės bruožai. Atsiranda siekis draugauti, padaryti ką nors naudingo kitam žmogui. Pamažu išmoksta valdyti savo emocijas, bendrauti, naudotis įprastinėmis raiškos formomis kaip žvilgsnis, mimika, gestas, balso intonacija. Be to, lavėja vaiko valia, ir jis jau geba riboti savo norus, kelti tam tikrus tikslus, nugalėti kliūtis kurios trukdo jų siekti (8).

Boyd D., Bee H. atkreipia dėmesį, kad vaikams nuo 6 iki 8 metų pasireiškia pirmasis smegenų augimo protrūkis, kuris gali būti susijęs su nepaprastu smulkiosios motorikos gebėjimais ir akies-rankos koordinacijos tobulėjimais. Todėl stebėdami pastebime, kad priešmokyklinio amžiaus vaikai gerai gali atlikti veiksmus, reikalaujančius koordinuoti regėjimą ir kūno judesius, pavyzdžiui: mėtyti kamuolį į krepšį, įverti siūlą į adatą, kopijuoti, apibrėžti daiktą ir panašiai (9). Monkevičienės teigimu, priešmokyklinukai geba atlikti tikslius judesius pirštais ir rankomis. Rankos praktiškai pasirengusios rašyti (10).

Monkevičienė ir kt. kalba apie tai, kad priešmokyklinio amžiaus vaikui būdingas simbolinis mąstymas. Tai reiškia, kad jis susidaro simbolinius elgesio modelius ir geba juos išlaikyti atmintyje, t.y. geba stebėti suaugusiųjų elgesį ir jį mėgdžioti, modeliuoti po tam tikro laiko. Taip pat mokosi savarankiškumo, naujų įgūdžių ir sprendžia problemas. Simboliniuose žaidimuose vaikas laisvai modeliuoja pasaulį taip, kaip jį supranta ir suvokia (10).

Šio amžiaus tarpsnio vaikams yra būdinga centracija – dėmesio sutelkimas į vieną situacijos bruožą. Vaikai fiksuoja vieną savybę bei negeba įvertinti bendros situacijos (11). Vaiko suvokimas yra laikomas visuminiu. Jis gana greitai geba atpažinti bei supranta daiktus, jų atvaizdus. Šešiametis sugeba analizuoti bei vėl susieti į vieną visumą atskirus kalbos garsus ar vaizdo elementus. Adleris akcentuoja, jog vaikai savo aplinkoje suvokia tai, „kas dėl vienokių ar kitokių priežasčių dera su jo

anksčiau suformuotu suvokimu“. Autoriaus nuomone, jei labiau išlavinta vaiko rega, jo suvokimas bus vizualinio pobūdžio (12).

Gage, Berliner kalba apie dar vieną bruožą, kuris yra būdingas priešmokyklinio amžiaus vaikui – sugebėjimas valdyti savo elgesį, kuris turi įtakos dėmesiui ir atminčiai. Mokslininkai pastebi, jog priešmokyklinio amžiaus vaikas geba koncentruoti bei išlaikyti dėmesį (13). Anot Adlerio, labiausiai dėmesys yra skatinamas smarkiai motyvuoto susidomėjimo (12). Muchina nurodo, jog valingas vaikų dėmesys susiformuoja, kada suaugusieji įtraukia vaikus į jiems naujas veiklas bei tam tikromis priemonėmis atkreipia bei organizuoja vaiko dėmesį (14).

Šeštaisiais gyvenimo metais padidėja atminties apimtis. Šiame amžiaus tarpsnyje vis dar vyrauja nevalinga atmintis. Muchina teigia, kad nevalingas įsiminimas, susijęs su aktyvia protine veikla. Mokslininkės teigimu nevalingas įsiminimas yra daug produktyvesnis negu valingas, tačiau nevalingai įsiminti tai, kas nesusiję su aktyviais suvokimo ir mąstymo veiksmais, vaikams sekasi blogiau (14).

Bendrojoje priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programoje pažymima, kad gyvendamas šeimoje ir bendraamžių grupėje, vaikas natūraliai domisi savimi ir kitais žmonėmis: jų panašumais ir skirtumais, išvaizda, jausmais, mintimis, darbais ir kūryba, gyvenimo būdu; žmonių grupėmis – šeima, vaikų grupe, profesijomis, bendruomenės gyvenimo tradicijomis; praeities ir dabarties įvykiais – savo augimu, žmonių gyvenimo istorijomis, aplinkos pokyčiais; gyvenimo vieta, artimiausia vietove, jos paviršiumi, dangaus kūnais, dienos ir nakties kaita, metų tėkme (4).

Anot Miškinio vaikas stebi ir perima šeimos gyvenimo būdą, jos narių dorovinę ir dvasinę kultūrą, elgesį, vertybines orientacijas, elgesio normas, veiklos ir bendravimo su kitais būdus (6). Rajacko požiūriu, perimant žinias ir vertybes, vis geriau pažįstamas pasaulis, formuojasi asmenybės pažiūrų į pasaulį sistema ir jos dvasinė sfera, taip pat pažinimo jėgos ir gebėjimai (16). Reikia atkreipti dėmesį, kad vaikas aktyviai valdo savo vystymosi procesą, o ne įprastai, kaip suaugusieji mano, perima iš jų jiems reikalingus ir jų manymu teisingus dalykus. Vaikas kaip aktyvus socialinio dalyvavimo atstovas, veikia aplinkoje, per kurią įsisavina žmonių tarpusavio santykių prasmę ir suvokia jų reikšmę (17).

1.2 Priešmokyklinio amžiaus vaikų savarankiškumo įgūdžių raida

Kiekvienas žmogus augdamas įgyja naujų įgūdžių. Savitvarkos įgūdžiai įgyjami natūraliu būdu, nuo vaikystės mėgdžiojant tėvų atliekamus veiksmus. Savitvarkos įgūdžių išsivystymo lygis priklauso ne tik nuo asmeninių žmogaus gebėjimų pažinti aplinką, mokymosi funkcionuoti joje, bet ir nuo šeimos, bendruomenės, kultūros normų. Savitvarkos lygmuo yra vienas pagrindinių socialinės

raidos parametrų. Savitvarkai priskiriama gebėjimą laiku ir vietoje pasinaudoti tualetu, savarankiškai pavalgyti, apsirengti ir nusirengti, praustis, palaikyti kūno ir artimiausios aplinkos švarą bei tvarką. Tai garantuoja sąlyginai savarankiško gyvenimo kokybę (18).

Savitvarkos įgūdžiai susiformuoja individui fiziologiškai ir biologiškai subrendus, pvz., vaikas turi mokėti tiksliai atlikti daugelį kitų judesių, kurių kokybė lemia savitvarkos įgūdžio motoriką. Nuolatinis žinomų veiksmų kartojimas bei naujų veiklos būdų mokymasis padeda išmokti kasdieninių įgūdžių.

Pagrindiniai vaiko savarankiškumo rodikliai šiame amžiaus laikotarpyje yra valgymo, higienos, rengimosi bei pasinaudojimo tualetu įgūdžiai, pagal gebėjimus atlikti savarankiškai šias veiklas, vertinama vaiko savarankiškumo įgūdžių raida. Valgymo įgūdžių raida prasideda prenataliniu periodu. Pirmiausia atsiranda oraliniai refleksai. Maitinimosi įgūdžiai pradeda formuotis nuo kūdikio gebėjimo žįsti motinos krūtį ir baigiasi gebėjimu tvarkingai savarankiškai pavalgyti, naudojantis sudėtingais stalo įrankiais. Sėkmingam procesui reikalinga atitinkama bendrosios motorikos raida bei gebėjimai. Valgymo įgūdžiai vystosi lavėjant burnos, rankų, pirštų judesiams (18).

Anot Kriščiūno ilgiausiai vaikai mokosi rengtis. Vaiko savarankiškas apsirengimas priklauso nuo drabužių modelio, medžiagos, iš kurios jie pasiūti, drabužio dydžio. Labai daug šiame procese lemia vaiko judėjimo (motoriniai) gebėjimai. Pirmiausiai vaikas išmoksta nusirengti, paskui apsirengti (19). Normaliai besivystantis 6 metų vaikas gali pats savarankiškai apsirengti. Kiekvienas vaikas išmoksta apsirengti individualiu laiku. Dažniausiai tai priklauso nuo to, kiek tėvai leidžia savo vaikui būti savarankiškam. Vidutinio intelekto vaikas gali apsirengti pats, sulaukęs 3 metų, bet jam reikia padėti atskirti, kur yra rūbelio priekis ir nugara, padėti užsisagstyti sagas. 4-5 metais vaikas išmoksta užsirišti raištelius ir gali rengtis savarankiškai (20).

Tualeto įgūdžiai rekomenduojama pradėti formuoti nuo 1 metų amžiaus, kai susinormalizuoja vaiko žarnyno veikla. Vaikas pradeda jausti diskomfortą pasituštinus ar pasišlapinus į kelnaites ir mokosi savarankiškai pasėdėti ant puoduko. Vaikas neturintis raidos sutrikimų, 2-2,5 metų vaikas, neturintis raidos sutrikimų, gali savarankiškai nusimauti kelnes ir atsisėsti ant unitazo. Neurotipinis 4-5 metų amžiaus vaikas sugeba savarankiškai pasinaudoti tualetu: jaučia, kada reikia eiti į tualetą, sugeba trumpam sulaikyti šlapimą, ekskrementus, nusimauti kelnytes, sėdėti ant unitazo, susitvarkyti po tuštinimosi ir šlapinimosi, nusiplauti rankas (21).

1.2.1 Priešmokyklinio amžiaus vaikų savarankiškumo įgūdžių raidos

vertinimas

Svarbiausia vaiko raidai yra judesių ir savarankiškumo įgūdžių gebėjimų formavimasis, nes tai suteikia galimybe vaikui susipažinti su jį supančiu pasauliu. Vaikas mokydamasis ir pažindamas mus supantį pasaulį, formuoja kasdien naujus savarankiškumo įgūdžius (20,22). Norint įvertinti vaikų savarankiškumo įgūdžių ir judesių raidą naudojami įvairūs vertinimo instrumentai (24).

Autoriai Zаviаni J. ir kiti nurodo kaip pagrindinius savarankiškumo įgūdžių vertinimo testus tai vaikų savarankiškumo vertinimo (WeeFim) ir vaiko negalios vertinimo (PEDI) testai (24).

Vaikų funkcinio savarankiškumo vertinimo testas (angl. k. The Functional Independence measure for Children, WeeFIM) 1987 metais sukurtas Carl V. Granger ir Margaret A. McCabe (25). Standartizuotas savitvarkos srities, judrumo ir bendravimo vertinimo instrumentas, naudojamas vaikams nuo 6 mėn. iki 7 metų amžiaus savarankiškumui tirti, taip pat galima naudoti ir vyresniems vaikams (26). Šio testo pirma versija naudojama suaugusiems (Funkcinio nepriklausomumo testas - FNT (angl. k. The Functional Independence measure, FIM)). Testų vertinamos atlikimo sritys ir vertinimo sistema yra panaši (27). Vertinama 18 veiklų (savipriežiūra, sfinkterių kontrolė, persikėlimas, judėjimas, bendravimas, socialiniai gebėjimai). Kiekviena atliekama veikla vertinama septynių balų skale, kuri parodo gebėjimą atlikti nuo visiškos priklausomybės kuomet reikalinga maksimali kito asmens pagalba (1 balas) iki nepriklausomybės - savarankiškumo (7 balai). WeeFIM yra nesudėtingas vertinimo instrumentas, kuris pildomas interviu arba vaiko stebėjimo būdu (22). Vertinimas gali būti atliekamas ir apklausiant vaiko tėvus ar globėjus. J. K. Ottenbacher ir kt. autorių atliktame tyrime nurodoma, kad WeeFIM testas yra patikimas ir jautrus raidos sutrikimus turinčių vaikų savarankiškumo pokyčiams nustatyti (27).

Vaiko negalios vertinimo testas (angl. k. Pediatric Evaluation of Disability Inventory, PEDI) 1992 metais sukurtas autoriaus Stephen M. Haley instrumentas. Tai pirmoji vaikams skirta vertinimo priemonė, kuri vertina ne tik vaiko vystymąsi, bet ir patį funkcionavimą. PEDI išverstas į keleta kalbų bei patvirtintas kelioms kultūroms. Tai išsamus testas, kuris apima visapusišką, vaikų nuo 6 mėnesių iki 7,5 metų, funkcinių galimybių ir atlikimo vertinimą. Taip pat galima vertinti ir vyresnius vaikus, kurių gebėjimai yra žemesni nei 7,5 metų amžiaus vaiko. Vaiko negalios vertinimo testas apima tris funkcines sritis: savarankiškumą, mobilumą, socialinę funkciją. PEDI testo vertinimas skiriamas į dvi skales, pirma siekiama išsiaiškinti vaiko gebėjimus atliekant veiklas, o antra tėvams, norint įvertinti pagalbos poreikį vaikui atliekamose veiklose. Įvertinamos 197 įgūdžių sritys. Testo atlikimas trunka nuo 20 iki 30 minučių (28,29). Autoriai Kuan-Lin Chena ir kt. atliko tyrimą savarankiškumo įgūdžių vertinimą Taivano ir JAV vaikų PEDI testu. Šis tyrimas parodė, kad kultūriniu požiūriu atsiranda

rezultatų nevienodumas, todėl atliekamos veiklos turi būti pritaikytos kiekvienai kultūrai atskirai (30).

Taip pat praktikoje naudojami kompiuterizuoti testai raidos vertinimui. Vienas iš jų yra Kompiuterizuotas vaiko negalios vertinimo testas (angl. k. Pediatric Evaluation of Disability Inventory Computer Adaptive Test – PEDI – CAT) (31). Šis testas skirtas įvairių raidos sutrikimų turintiems vaikams nuo gimimo iki 20 metų vertinti savarankiškumo įgūdžius. Testą sudaro 276 vertinimo užduočių. Įvertinamos visos veiklos atskirai, kurios atliekamos kūdikystėje, vaikystėje ir paauglystėje. Atliekamos užduotys suskirstytos į keturias sritis: kasdienė veikla, mobilumas, kognityvinė ir socialinė raida bei prisiimama atsakomybė. PEDI – CAT vertinimo instrumentas suteikia galimybę nustatyti vaiko raidą bei įgūdžių trūkumą. Šį testą galima naudoti tėvams ar globėjams, gydytojams ir pedagogams. Kompiuterizuotas vaiko negalios vertinimo testas atsižvelgia į vaiko amžių ir yra tikslesnis bei jautresnis. Lyginant kompiuterinį testą su standartiniu (PEDI) PEDI-CAT yra tikslesni rezultatai, jis taip pat yra efektyvesnis ir paprastesnis (29,32).

1.3

Veiksniai

sąlygojantys

priešmokyklinio

amžiaus

vaikų

savarankiškumą

Savarankiškumas dažnai sutapatinamas su tarptautiniu žodžiu autonomija. Juos jungia tokie žodžiai kaip nepriklausomybė ir laisvė. Vaičekauskaitė pabrėžia, kad nepriklausomybė nėra pakankama sąlyga, kad asmuo būtų savarankiškas (33). Jo savarankiškumas priklauso nuo žmogaus gebėjimų. Bet jei asmeniui reikalinga kito žmogaus pagalba, tai nereiškia, kad jis praranda nepriklausomybę. Jis gali tapti savarankiškesnis, jei jam padeda kiti įgyvendinti asmeninius tikslus ir interesus. Nepriklausomybė - tai siekis tapti savarankiškam, pačiam planuoti ir veikti nepriklausomai nuo tėvų ir suaugusiųjų. Tai, ką pasakė suaugusieji, vaikui yra neginčijama tiesa, tačiau suaugę irgi gali klysti. Tai supratęs, vaikas pradeda elgtis savarankiškai. Nepriklausomybę vaikas palengva įgyja ir tarp savo draugų, ypač jei jo nepriklausomas elgesys turi pasisekimą.

Leliūgienė įsitikinusi, kad vaiko nepriklausomybė pasireiškia jo noru kiekvieną kartą savarankiškai rinktis ir pačiam nuspręsti (34). Vaikai ryžtingai ir be kompromisų atstumia tą pagalbą ir tuos suaugusiųjų reikalavimus, kurie jiems nepatinka. Kai vaikams atsiranda poreikis būti savarankiškiems, jiems reikalinga parama ir didelė juos mylinčių suaugusiųjų kantrybė. Anot Dworkino laisvė tai nelygu savarankiškumui. Laisvė yra viena iš sąlygų savarankiškumui realizuoti, bet ji nesąlygoja asmens savarankiškumo. Laisvė tai, kai nėra jokių apribojimų, trukdžių realizuoti savo norus. Žmogus gali ir sąmoningai apriboti savo laisvę: pasirinkti vienuolio gyvenimą, karininko profesiją. Taip pasireikš jo savarankiškumas (35).

Asmens savarankiškumas - tai autonomija, nepriklausomybė nuo išorinės įtakos. Tuomet pasireiškia tokios asmens savybės, kaip savipagalba, saviparama, savarankiškas apsisprendimas. Akcentuojama, kokie svarbūs asmenybės gebėjimai, kaip racionalumas, gebėjimas kontroliuoti savo gyvenimą, sudaryti planus, juos realizuoti. Žemaitis akcentuoja, kad žmogus vadovaujasi protu, pasikliauja savo jėgomis, turi dorovinių įsitikinimų ir gyvenimo principų. Bendraudamas su kitais asmenimis, savarankiškas žmogus yra objektyvus, kritiškas, reiklus sau, nagrinėja savo trūkumus, klaidas, veiksmus ir poelgius (36). „Žmogaus, kokį turime esybė yra jo paties pastangų, kurias lemia individualios savybės, ugdymo ir aplinkos poveikio rezultatas“(37). Butkienė, Kepalaitė pažymi, kad vaikas neturi savęs valdymo ir savarankiško apsisprendimo galių, tačiau vaikystės metai yra patys reikšmingiausi visam likusiam žmogaus gyvenimui, nes būtent šiuo laikotarpiu padedami pamatai asmenybei. Veržimasis į savarankiškumą yra iš dalies biologinio brendimo išraiška (37). Tai matyti formuojantis stiprėjant raumenims: vaikščiodami, valgydami, plėsdami savo aplinkos ribas, vaikai darosi savarankiškesni. Didelę svarbą vaikų savarankiškumui turi kalba. Juodaitytė įrodė, kad vyrauja tam tikros nuostatos: vaikai nėra asmenys, nes jie neatitinka pagrindinių žmogaus asmenybei būdingų požymių - jie nėra savarankiški žmonės. Vaikai dažnai atlieka tik suaugusiųjų jiems patikėtas funkcijas, kurios būna manipuliacinio pobūdžio. Vaiko interesų nepaisoma, dominuoja suaugusiųjų siekiai įtvirtinti savo privilegijas vaikų atžvilgiu (kontrolieriaus ir prižiūrėtojo). Dažnai netinkamai suprantamos ir vaiko pareigos visuomenėje bei šeimoje (jis yra tik šeimos, visuomenės dalis), todėl ignoruojamas vaiko savarankiškumas ir nuolat ribojama jo autonomija, siekiama paklusnumo - tokiu būdu vaikas nuasmeninamas. Vaikui dažnai tenka “nusižeminusio“ ir „paklusniojo“ vaidmuo (38).

Vaiko savarankiškumo ugdymą lemia socialiniai, politiniai, kultūriniai, ideologiniai visuomenės gyvenimo reiškiniai. Dabar matomas atotrūkis tarp pedagoginių galimybių ugdyti vaiko savarankiškumą ir visuomenės požiūrio. Anot Vaičekauskaitės vaiko savarankiškumą reiktų apibūdinti kaip jo socialinę patirtį. Savarankiškumas pasireiškia per socialinius vaidmenis, kuriuos vaikas įgyja natūralioje socialinėje sąveikoje su aplinka (33). Juodaitytė teigė, kad „vaidmuo apibrėžia motyvaciją, elgesio stereotipus, priklausomybės, pavaldumo santykius. Tai lyg elgesio taisyklės, kurios diktuoja, kaip vaikui reikia elgtis“ (38). Vaidmenys vaikams suteikiami, atliekant pavestas pareigas, užsiimant kasdienine veikla. Jų mokomasi nuo pat gimimo. Taip atsiranda galimybės vaikams prisitaikyti prie socialinės sistemos, kurioje šie vaidmenys ir egzistuoja. Kuris vaikas „neatranda“ savęs - neprisitaiko prie naujų socialinių reikmių.

Abery, Stancliffe teigia, kad “savarankiškumas nepasireiškia vaakume. Įgūdžiai, gebėjimai, kurie reikalingi savarankiškam elgesiui, įgyjami, panaudojami ir atnaujinami skirtinguose kontekstuose“ (39). Vaičekauskaitė teigimu, “savarankiškumą labiau sąlygoja individo ir aplinkos sąveikos ypatumai negu vidinės jo charakteristikos“. Šeimos aplinka gali skatinti arba slopinti vaiko savarankiškumą: vaiko savarankiškumo plėtrai ypatingos reikšmės turi auklėjimo stiliai, kultūrinės ir

religinės vertybės, socialiniai ekonominiai faktoriai (33). Abery, Stancliff pastebėjo, kad turintys protinę negalę vaikai turi mažiau galimybių būti savarankiškais nei sveiki arba turintys fizinę negalę. Taip pat šie mokslininkai įrodė, kad didelę įtaką savarankiškumo plėtrai turi šeimoje sudaromos galimybės asmeninei kontrolei (39).

1.3.1 Sveikatos veiksniai

Nepaisant to, kokia yra vaiko sveikatos būklė, savarankiško gyvenimo įgūdžių formavimo uždaviniai išlieka tie patys:

 ugdyti darbo veiklai naudingus asmenybės bruožus;

 ugdyti higienos įpročius;

 lavinti aplinkos ir ryšio su ja suvokimą;

 padėti įsitraukti į socialinį gyvenimą.

Tačiau sveikatos veiksniai įtakoja vaiko galimybes veikti savarankiškai, apriboja jo įgūdžius bei mokymosi procesą. Nepaisant to Astapovičienės, Liaudanskienės, Vilūnienės manymu, pedagogas, prieš sudarydamas programą, turi atkreipti dėmesį į vaiko gebėjimus bei sveikatos būklę. Kryptingai parengta ugdymo programa padeda mokiniui tobulėti ir skatina pasitikėjimą savimi. Atsižvelgiant į vaiko ir jo tėvų pageidavimus, mokytojas pats gali pasirinkti mokymo turinį. Ugdymo procesas turi būti organizuojamas taip, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo sutrikimo, mokymosi proceso metu įgytų vertingos patirties ir patirtų ugdymosi džiaugsmą. Mokslininkės pabrėžia, kad lavinant asmenų, turinčių tam tikrų sveikatos sutrikimų, įgūdžius labai svarbi ugdymo aplinka ir vaiko nusiteikimas. Sėkmingam vaiko įgūdžių formavimui svarbi yra vaiko motyvacija ir pasitikėjimas ugdytoju (40).

Priešmokykliniame vaiko amžiuje svarbi jo fizinė ir emocinė būklė, tai skatina vaiko dalyvumą mokykloje bei pasiruošimą prieš pradedant į ją keliauti. Vaiko sveikata sąlygoja ateities pasiekimus (41). Taip pat vaiko raida reikalauja nuolatinės priežiūros, t.y. sveikatos, tinkamos mitybos (42).

1.3.2. Socialiniai veiksniai

Ališauskienė pažymi, kokią didelę įtaką vaikų raidai turi socialinė interakcija: kaip jį priima ir vertina tėvai. Per didelis ar per mažas prieraišumas, deprivacija, nevisavertiškumas, tėvų nerimas, stresas, rūpestis, perdėta globa (hipergloba, “princo“ sindromas, prievarta). Perdėto saugumo

sudarymas neigiamai veikia vaiko raidą, tėvų ir vaikų interakciją (43). Nitsch aprašo tai, kad per stiprus artumo, motinos ir vaiko identifikacijos jausmas ne visada abu veikia teigiamai. Jei mama ir vaikas jaučiasi stipriai susiję, dažnai jiems būna sunku atsiskirti vienam nuo kito. Per glaudus motinos ir vaiko ryšys gali tapti kliūtimi sėkmingame kelyje į savarankiškumą, atitolinti pirmuosius vaiko žingsnius už namų ribų. Jei šis ryšys yra ne toks glaudus, vaikas turi daugiau saviraiškos laisvės. Apsuptas perdėto rūpinimosi sūnus beveik neturi galimybės tapti nepriklausomu ir savarankišku (44). Ši ilgus metus trunkanti stipri priklausomybė nuo motinos neigiamai veikia jo vystymąsi ir dėl to beveik visada iškyla ypatingų sunkumų. Maža vaiko raidos pažanga susijusi su tėvų požiūriu į vaiką kaip silpną, ligotą, mažą, turintį sutrikimų. Todėl tėvų lūkesčiai ir viltys į vaiką sumažėja. Tėvai menkai save įvertina, nepripažįsta savo įtakos vaiko raidai. Vaičekauskaitė analizuodama šeimos santykius, atkreipia dėmesį į individo atliekamus socialinius vaidmenis ir kaip tarpusavyje bendrauja, kaip žmogaus elgesį nulemia tie vaidmenys, kuriuos jis atlieka gyvenime (33). Manoma, kad žmogus su protine negale negali atlikti suaugusiojo, sutuoktinio, darbuotojo, savininko ir kitų vaidmenų. Net ir suaugę negalę turintys laikomi vaikais, jiems priskiriami vaikiški vaidmenys. Juodaitytė išsiaiškino, kad „iškyla vaidmenų atlikimo konfliktas“. Žmogus yra suaugęs, bet nesubrendęs. Jam suteikiamos atitinkamos nuostatos, elgesys, kurie apibūdinami kaip vaikiški. Taigi, savarankiškumo plėtrai turi įtakos individui priskiriami vaidmenys. Kiekvienas šeimos narys, atlikdamas vaidmenį šeimoje: brolio, senelio, sesers, kuria socialinio elgesio modelius ir perteikia hierarchines šeimos narių struktūras (38).

Savarankiškumo ugdymą bei jo plėtrą sąlygoja šeimos kultūra ir vertybės. Vaiko globa yra šeimos pripažįstama vertybė. Kiekvienam vaikui reikalinga globa, rūpestis, o ypač neįgaliam. Jei tėvai per daug rūpinasi vaiku, jei ir suaugusį neįgalų vadina mažiuku, kūdikėliu, tai nėra gerai. Tokiems tėvams šie vaikai visuomet išliks vaikais, nes jiems sunku susitaikyti su tuo, kad vaikas subrendo. Kai kuriose šeimose iškeliamos tokios vertybės, kaip šeimos vieningumas, pastovumas bei šeimos narių tarpusavio priklausomybė. Šeimos nariai kasdien palaiko glaudžius tarpusavio santykius, dažnai kontaktuoja visapusiškai padeda vieni kitiems, ypač neįgaliems šeimos nariams. Vaiko ekonominis statusas šeimoje - svarbus veiksnys, formuojant asmenybę ir ugdant savarankiškumą. Žmogaus ekonominė padėtis šeimoje formuoja jo materialinius poreikius. Jei vaikas dalyvaus šeimos finansų politikoje, jis įpras planuoti savo išlaidas, suderinti piniginius ir daiktinius poreikius, pasirengs savarankiškam gyvenimui. Neįgalių vaikų tėvai gana ilgai kontroliuoja vaikų finansinius poreikius ir daro įtaką. Šiuo atveju asmens atliekamas vaidmuo šeimoje gali arba slopinti arba skatinti savarankiškumą. Radzevičienė pažymi, kad šeimos tipas gali turėti įtakos vaiko nuostatoms, vertybėms, vaidmenims, tarpusavio santykių ypatumams (45). Tai liečia ir vaiko kognityvinės, emocinės, fizinės raidos ypatumus. Svarbiausia, kaip klostosi tarpusavio santykiai šeimoje, nes tai tiesiogiai veikia vaiko raidos kokybę. Greta šeimoje egzistuojančių santykių patirties

vaikas įgyja ir asmenišką gyvenimo patirtį. BooI F.L. ir kitų mokslininkų atliktame tyrime, buvo įvertinta vaikų raida. Gauti duomenys įrodė, kad motinos išsilavinimas ir gyvenamoji vieta sąlygojo vaiko vystymosi raidą. Vaikai, kurie augo skurdesniuose namuose ir jų mamų išsilavinimas buvo žemesnis nei vidurinis blogiau pasirodė daugelyje sričių (46). Mokslinėje literatūroje pajamos šeimoje turėjo įtaką vaiko raidai, kuo šeimoje pajamos didesnės, tuo vaikai geriau atlieka vertinimo užduotis, kuo pajamos šeimoje mažesnės vaikai pasirodo prasčiau atliekamose veiklose (47,48,49). Fernald L.C. ir kitų autorių atliktame tyrime aprašoma, kad didžiausią įtaką vaiko raidai turi socioekonominis statusas priešmokykliniame amžiuje (50). Taip pat atliktuose tyrimuose nurodoma, kad didelę įtaka vaikų vystymuisi turi motinos išsilavinimas, kuo jis žemesnis tuo didesnė rizika vaiko raidos atsilikimui, kuo mamos išsilavinimas aukštesnis tuo vaiko raida geresnė daugelyje sričių (51,52,53). Kitame atliktame tyrime nurodoma, kad vaikai, kurių mamų išsilavinimas aukštesnis geriau atlieka skaitymo užduotis ikimokykliniame amžiuje ir surenkami geresni balai kognityvinio testo rezultatuose (54). Taip pat šaltiniuose nurodoma, kad vaikų skaičius šeimoje turi įtakos vaiko motorikai, augdamas jis gali mokytis ir atkartoti brolių ar seserų atliekamas judesius ir veiklas (55).

Apibendrinant, gebėjimai, įgūdžiai, kurie reikalingi savarankiškumui, įgyjami, panaudojami, atnaujinami skirtingose situacijose. Vaičekauskaitė sako, kad “kintantys aplinkos faktoriai turi didžiulę įtaką tam, kaip asmuo elgiasi, kontroliuoja savo veiksmus, realizuoja sprendimus“. Todėl savarankiškumą labiau sąlygoja individo ir aplinkos sąveika nei vidinės individo charakteristikos. Šeimos aplinka gali skatinti arba slopinti vaiko savarankiškumą (33).

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

Tyrimo tipas: kiekybinis vienmomentis tyrimas.

Tyrimo vietos: ugdymo įstaigos, kuriose yra paruošiamoji klasė.

Vilniaus VŠĮ „Metų laikai“ – privatus darželis; Vilniaus VŠĮ „Ruduo-Pavasaris“ – privati pagrindinė mokykla; Vilniaus r. Avižienių gimnazija; Vilniaus r. Avižienių vaikų lopšelis-darželis; Vilniaus privati mokykla „Pažinimo medis“; Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazija.

2019 metų sausio 10 dieną gautas bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą – Nr, BEC – SR(M) – 164 (Priedas Nr. 1).

2.1. Tiriamųjų kontingentas

Tiriamųjų atranka - tikslinė. Įtraukimo kriterijai: 1. Vaikai lankantys parengiamąją klasę. 2. Vaikų amžius 6-7 metai.

3. Gautas asmens, tėvų (globėjų) sutikimas įtraukti vaiką į tyrimą.

Tyrime dalyvavo 81 vaikas, lankantys priešmokyklinę klasę, iš kurių 60,49 proc. (N꞊49) buvo berniukai, ir 39,51 proc. (N꞊32) mergaitės (1 pav.).

2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį

Vaikų dalyvavusių tyrime amžius 6 ir 7 metai. Palyginus pagal lytį, daugiau šešerių metų amžiaus tyrime dalyvavo berniukų, o septynerių metų mergaičių lyginant su berniukais. Taip pat daugiau nei pusė dalyvavusių tyrime vaikų net 53,09 proc. buvo 6 metų amžiaus berniukai (2 pav.).

2.2. Tyrimo instrumentai

1. Autorės parengtas klausimynas, kuris paremtas „WeeFIM” testu, savarankiškumo įgūdžiams vertinti. Testas vertina 3 sritis: savitvarkos, bendravimo ir judrumo. Vertinimo instrumentas naudojamas nuo 6 mėnesiu iki 7 metų amžiaus vaikams įvertinti savarankiškumo įgūdžius. Testą sudaro 18 vertinamų veiklų, 7 iš jų yra savarankiškumo užduotys: (valgymas, asmens higiena, viršutinės kūno dalies rengimasis, apatinės kūno dalies rengimasis, maudymasis, pasinaudojimas tualetu). Šiame tyrime naudojama dalis, kuri vertina savarankiškumo įgūdžius, savitvarkos sritį. Parengtą klausimyną sudaro 24 teiginiai vertinantis savitvarkos įgūdžius. Matuojama 5 balų sistemoje:

5 - Vaikas visiškai savarankiškai atlieka veiklas;

4 - Vaikas savarankiškai atlieka veiklas, tačiau reikalinga priežiūra ar žodinė instrukcija (paskatinimas, priminimas);

3 - Vaikas iš dalies savarankiškai atlieka veiklas (bent pusę veiksmų atlieka pats); 2 - Veiklai atilikti reikalinga didelė kito asmens pagalba;

1 – Pats veiklos neatlieka (reikalinga visiška pagalba).

Klausimynas vertinti savarankiškumą sudarytas pagal WeeFIM testą ir Ivoškuvienės ir Balčiūnaitės (56) naudotą klausimyną, panašus vertinimo metodas naudotas S. Lėlytės atliktame darbe (57).

2. Parengta anketa demografiniams ir socialiniams veiksniams, sveikatos būklei bei veiksniams nustatyti.

Tyrime dalyvavusių vaikų tėvams pateikta informavimo forma, kurioje buvo nurodyta informacija apie atliekamą tyrimą: tyrimo tikslas, uždaviniai, taikomos ištyrimo priemonės

2.3. Tyrimo eiga

Tiriamieji atitinkatys atrankos kriterijus (N꞊81)

Savarankiškumo įgūdžių vertinimas

Socialinių ir sveikatos veiksnių vertinimas

Rezultatų analizė

Visų pirma šešiose įstaigose atrinkti vaikai lankantys paruošiamąją klasę ir kurie yra šešių ir septynių metų amžiaus. Buvo vertintas vaikų savarankiškumas.

Tėvai užpildė vaiko demografinių duomenų ir socialinių bei sveikatos vertinimo anketas. Po to buvo apklausiami apie vaiko savarankiškumą vertinant „Wee FIM“ testu, savitvarkos sritį.

Surinkus tyrimo duomenis, atlikta statistinė duomenų analizė.

2.4. Statistinė duomenų analizė

Gauti duomenys skaičiuoti ir analizuoti kompiuterinėmis programomis: MicrosoftExcel ir IMB SPSS 2.0 (Statistical Package for Social Sciences), statistiniu programos paketu. Kiekybiniai duomenys aprašyti šiomis charakteristikomis: aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, mediana, mažiausia ir didžiausia reikšmės. Koreliacinei analizei apskaičiuoti naudotas Spearmano kriterijus, kuomet duomenys yra ranginiai. Koreliacija buvo vertinama pagal šias reikšmes:

Stipri – kai 0,7 ≤ r < 1; Vidutinė – kai 0,5 ≤ r < 0,7; Silpna – kai 0 ≤ r < 0,5.

Kokybinių duomenų analizei naudotas Chi kvadrato (χ2) kriterijus. Skaičiuojamas Kramerio koficientas. Dviem nepriklausomoms imtims palyginti, kai duomenys netenkino normalumo prielaidos Mano-Vitnio kriterijus. Priklausomoms imtims palyginti Friedmano kriterijus.

3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį

3. Tyrimo rezultatai

3.1. Socialinių veiksnių vertinimo rezultatai

Šeimyninė padėtis. Vertinat šeimyninę padėtį didžiausią dalį net 83,95 proc. (N꞊68) sudarė vaikų, kurių abu tėvai yra santuokoje, 8,64 proc. (N꞊7) tiriamųjų tėvai yra išsiskyrę, 4,94 proc. (N꞊4) vaiką augina vieniša mama ar tėtis ir tik 2,47 proc. (N꞊2) vaikus augina neregistruotoje santuokoje (3pav.).

Vertinant vaikų skaičių šeimoje didžiausią dalį daugiau nei pusė (65,43proc.) tiriamųjų auga dviejų vaikų šeimose, 24,69 proc. auga šeimoje, kurioje yra trys vaikai ir tik 9,88 proc., auga šeimose, kuriose yra vienas vaikas (4pav.).

4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal vaikų skaičių šeimoje

5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą

Pagal gyvenamąją vietą tiriamieji pasiskirstę panašiai lyginant gyvenančius didmiestyje, mieste ar rajone ir kaime. Vaikų gyvenančių mieste ir didmiestyje skaičius 34, o gyvenančių kaime ir rajone 47. Taigi vis dėl to didesnę dalį sudaro vaikai gyvenantys, ne miesto teritorijoje. Daugiausia tiriamųjų gyvena rajone net 35 vaikai dalyvavę tyrime (5pav).

6 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tėvų socialinę padėtį

7 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tėvų išsilavinimą

Vertinant tėvų pasiskirstymą pagal socialinę padėtį, nedirbantys tėvai sudaro labai mažą dalį. Tik 7 tiriamųjų (8,6 proc.) yra nedirbančios mamos ir 5 vaikų (6,2 proc.) nedirbantys tėčiai. Visi likusieji 91,4 proc. (N꞊74) tiriamųjų mamos ir 93,8 proc. (N꞊76) tėčiai yra dirbantys.

Tiriamųjų tėvai pagal išsilavinimą pasiskirstė taip: didžiausią dalį sudaro tėvai įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą net 65,43 proc., o mažiausią dalį sudaro tėvai su specialiuoju išsilavinimu 1,23 proc. (7 pav.). 76 5 74 7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Dirbantys Nedirbantys Vaik ų ska iči u s

Tėvų socialinė padėtis

8 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal pajamas vienam šeimos nariui

Pagal pajamas tenkančias vienam asmeniui šeimoje tiriamieji pasiskirstę taip: didžiausią dalį sudaro šeimos, kuriose vienam asmeniu tenka daugiau nei 500 eurų per mėnesį net 40,74 proc. (N꞊33), po lygią dalį pasiskirsto šeimos, kurioms tenka per mėnesį vienam asmeniui nuo 200 iki 300 eurų ir nuo 300 iki 400 eurų, po 18,52 proc., šeimoms, kuriose asmeniui per mėnesį tenka nuo 400 iki 500 eurų sudaro 22,22 proc. (N꞊18) (8 pav.).

3.2. Sveikatos veiksnių vertinimo rezultatai

Vertinant vaikų sveikatos veiksnius tėvai buvo paklausti kaip vertina savo ir savo vaikų sveikatą. Duomenys pateikti 1 lentelėje, kurioje matome, kad dauguma tiek savo, tiek savo vaikų sveikatą vertina kaip labai gerą vertina 70,4 proc., savo vaiko sveikatą, gera 29,6 proc., jog jų vaiko sveikata bloga nenurodė nei vienas iš tėvų. Savo pačių sveikatą tėvai vertina kiek prasčiau, 50,6 proc. tėvų savo sveikatą nurodė kaip labai gerą, gerai savo sveikatą įvertino 45,7 proc., ir tik 3,7 proc., tiriamųjų tėvų pažymėjo, jog savo sveikatą vertina bloga (1 lentelė).

1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal sveikatą

2 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal jaučiamus negalavimus Vaiko sveikata Jūsų pačių sveikata

Proc. N Proc. N

Labai gera 70,4 57 50,6 41

Gera 29,6 24 45,7 37

Bloga 0 0 3,7 3

Taip pat tėvai buvo prašomi įvardinti kokie negalavimai jų vaikus kankino per pastaruosius 12 mėnesių. Visi šie duomenys pateikiami 2 lentelėje. Joje matome, kad problema su kuria susiduria vaikai yra liūdesys ir bloga nuotaika bei padidėjęs jautrumas. Šiose srityse po 6,2 proc. (N꞊5), susiduria kiekvieną dieną, taip pat su irzlumu ir bloga nuotaika 2-3 kartus per savaitę nustatyta 27,2 proc. (N꞊22) tiriamųjų. Taip pat stebime, kad kiekvieną mėnesį tiriamieji jaučia galvos skausmus 6,2 proc. (N꞊5), skrandžio bei pilvo skausmus 9,9 proc. (N꞊8), liūdesį ir prislėgtumą 12,3 proc. (N꞊10), padidėjusį jautrumą jaučia 11,1 proc. (N꞊9), nemiga kankina 6,2 proc. (N꞊5) bei nuovargis ir silpnumas net 22,2 proc. (N꞊18) tiriamųjų (2 lentelė).

Galvos skausmas Skrandžio, pilvo skausmas Liūdesys, prislėgtu mas Irzlumas, bloga nuotaika Padidėjęs jautrumas Nemiga Nuovargis, silpnumas

N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.

kiekvieną dieną 0 0 0 0 5 6,2 0 0 5 6,2 0 0 0 0 2-3kartus per savaitę 5 6,2 0 0 12 14,8 22 27,2 3 3,7 0 0 0 0 kartą per savaitę 7 8,6 8 9,9 5 6,2 11 13,6 23 28,4 8 9,9 12 14,8 kiekvieną mėnesį 5 6,2 8 9,9 10 12,3 19 23,5 9 11,1 5 6,2 18 22,2 retai arba niekada 64 79,0 65 80,2 49 60,5 29 35,8 41 50,6 68 84,0 51 63,0

Tiriamųjų tėvai taip pat buvo paprašyti išsirinkti jų manymu tris svarbiausias sąlygas jų vaiko sveikatos priežiūroje. Kaip matome dauguma apklaustųjų 74,1 proc. (60) apklaustųjų nurodė, kad svarbiausia sveikatos priežiūros srityje, kad gydytojas gali skirti pakankamai laiko vaiko gydymui ir tėvų konsultavimui. Ne mažiau svarbu respondentams buvo ir tai, kad nereikėtų laukti eilėje pas gydytojus ir būtų greitai atliekamos procedūros 54,32 proc. (44) apklaustieji išskyrė būtent tai. Taip pat net 50,62 proc. (41) apklaustasis įvardino, kad svarbu tai, jog gydymo paslaugas galima gauti,

9 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal svarbiausias sąlygas sveikatos priežiūrai

bet kuriuo paros metu ir 40 (49,38 proc.) apklaustųjų nurodė, kad jiems svarbu, kad iškilus neaiškumui gydytojai siunčia juos su vaiku konsultuotis pas tam tikrų sričių specialistus (9 pav.).

3.3. Vaikų savarankiškumo vertinimas

Vertinant vaikų savarankiškumo sritis buvo sudarytas klausimynas vertinantis 6 savarankiškumo sritis: valgymas, asmens higiena, apatinės ir viršutinės kūno dalies rengimasis, maudymasis bei apsitarnavimas tualete. Tiriamųjų, kurie surinko maksimalų balų skaičių kiekvienoje srityje procentais didžiausią dalį sudaro apsitarnavimas tualete 71,6 proc., (N꞊58), mažiausiai maksimalių balių skaičių surinko asmens higienoje 17,3 proc. (N꞊14). Atitinkamai vertinant valgymo sritį 43,2 proc. (N꞊35), maudymasis 29,6 (N꞊24), apsirengimas viršutinės kūno dalies 54,3 proc. (N꞊22) ir palyginus maža dalis apsirengiant apatinę kūno dalį 21 proc. (N꞊17) (10 pav.).

10 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal savarankiškumą (maksimalūs balai)

11 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal valgymo sritį

Vertinant kiekvieną sritį atskirai pagal atliekamas užduotis valgymo srityje vaikams sunkiausiai naudotis peiliu reikalinga pagalba 9,9 proc. tiriamųjų. Be pagalbos visiškai savarankiškai įsipila ir gera iš stiklinės 96,3 proc. vaikų, 88,9 proc., savarankiškai naudojasi šakute (11 pav.).

Kiekviena užduotis vertinama 5 balų sistemoje. Valgymo srityje atliekamose veiklose dauguma tiriamųjų įsipila ir geria iš stiklinės be pagalbos, visiškai savarankiškai (4,963 balo). Naudojimasis šakute sekasi sunkiau (4,852 balo), o sunkiausia yra naudotis peiliu (4,049 balo) (12 pav.). 43,2 17,3 29,6 54,3 21 71,6 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 Pro ce n ta i Savarankiškumo sritys 43,2 28,4 18,5 9,9 88,9 7,4 3,7 96,3 3,7 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 5 4 3 2 Pro ce n ta i Balų skaičius

12 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal valgymo sritį balų vidurkis

Stebint asmens higienos sritį sunkiausia susitvarkyti purvinus drabužius ir susišukuoti. Šios sritys pagal balų vidurkį pasiskirsto vienodai (4,07 balo), o šioje srityje vaikai labiausiai savarankiški kuomet reikia nusiplauti rankas (4,41 balo), kitos vertinamos veiklos: veido prausimasis (4,27 balo), dantų valymas (4,30 balo) ir nosies priežiūra (4,33 balo), šios trys veiklos pasiskirsto panašiai (13pav).

13 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal asmens higienos sritį, balų vidurkis

Pagal surinktų balų vidurkį maudymosi srityje, vaikams sunkiausia savarankiškai išsiplauti galvą (3,432 balo), šioje veikloje vaikams reikalinga pagalba, o geriausiai sekasi naudotis dušu (4,543 balo), muiluotis maudantis balų vidurkis yra 4,432, o nusišluostyti rankšluosčiu yra 4,284 balo (14 pav.). 4,30 4,07 4,33 4,27 4,07 4,41 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 dantų valymas susišukuoja nosies priežiūra prausia veida susitvarko purvinus drabužius nusiplauna rankas

Asmens higiena

14 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal maudymosi sritį, balų vidurkis

Vertinant apsirengimo sritį matome, kad vaikams sunkiausiai sekasi savarankiškai užsirišti batų raištelius (3,12 balo), tačiau kai reikia užsidėti batus vaikai yra savarankiški (4,94 balo). Visose kitose srityse nėra reikalinga didelė pagalba, atitinkamai: apsirengiant siauresnius drabužius viršutinės kūno dalies (4,68 balai), apatinės kūno dalies (4,74 balai), užsisegant sagas (4,40 balai), užsisegant užtrauktukus (4,72 balai), užsisegant batus be raištelių (4,78 balo) (15pav.).

15 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal apsirengimo sritį, balų vidurkis

16 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal apsitarnavimo tualete sritį, balų vidurkis

Vertinant užduotis, kurias reikia atlikti apsitarnaujant tualete, nustatėme, kad visiems tiriamiesiems 100 proc. (N꞊81) pavyksta užsidegti šviesą, šioje veikloje jie visi visiškai savarankiški (5 balai). Nueiti į tualetą surenkamas balų vidurkis 4,901 balo, naudoti tualetinį popierių 4,852 balo, o sunkiausiai sekasi vaikams būti savarankiškiems kai reikia nusiplauti rankas pasinaudojus tualetu, šioje veikloje balų vidurkis 4,691 balo (16 pav.).

4,68 4,40 4,72 4,74 4,94 4,78 3,12 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 siauresni drabužiai, viršutine kūno dalis

užsisega sagas

užsisega užtrauktuką

siauresni drabužiai apatinė kūno dalis užsideda batus

užsisega batus be raištelių

užsiriša batus

17 pav. Pasiskirstymas klausimo ar jūsų vaikas yra savarankiškas?

Tėvams papildomai buvo užduoti klausimai apie vaikų savarankiškumą ir pateikiama jų nuomonė. Vienas iš klausimų ar jie mano, jog jų vaikas yra savarankiškas. Dauguma apklaustųjų mano, jog jų vaikai pilnai savarankiški 69,14 proc., 25,93 proc., mano, kad vaikai nėra savarankiški ir 4,94 proc., pasirinko atsakymą kita. Tėvų nuomone daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių vaikų yra savarankiški ir jiems nereikalinga jokia pagalba (17 pav.), tačiau užduodant tėvams kitą klausimą kurioje veikloje vaikams sekasi sunkiausiai tėvai įvardinimo tam tikras sritis, kur matome, jo rezultatai pasiskirstę taip, jog vaikai nėra visiškai savarankiški. Šiame klausyme jau tik 44,44 proc., tėvų nurodė , kad jų vaikas yra visiškai savarankiškas (18 pav.).

Prašant tėvų nurodyti sritį, kurioje vaikui sekasi sunkiausiai 37,04 proc. (N꞊30) nurodė asmens higienos sritį, todėl matome, kad šioje srityje vaikui reikalinga vienokia ar kitokia pagalba, taip 8,64 proc. (N꞊7) sunkiai sekasi valgymo srityje, 6,17 proc. (N꞊5) apsirengimo srityje ir tik 3,70 proc. (N꞊3) maudymosi srityje (18pav.).

18 pav. Pasiskirstymas pagal savitvarkos sritį

Detalizuojant atskiras sritis ir tėvų paklausus kokios pagalbos reikia vaikams

kiekvienoje srityje, kalbant apie prausimosi veiklą, vaikams reikalinga vidutinė pagalba t.y. padėti nusišluostyti ir kt. net 51,85 proc., vaikų, o vaikams, kuriems reikalinga minimali pagalba žodžiu 22,22 proc. tiriamųjų (19 pav.).

Vertinant savarankiškumą pagal lytį statistiškai reikšmingo skirtumo nėra (p>0,05). Visose srityse tiek mergaitės, tiek berniukai surinko vidutiniškai panašius balus (20 pav.).

19 pav. Pasiskirstymas pagal pagalba prausiantis

20 pav. Savarankiškumas pagal lytį 0,0000 20,0000 40,0000 60,0000 80,0000 100,0000valgymas asmens higiena Maudymasis

Apatinės kūno dalies rengimasis Viršutinės kuno dalies

rengimasis Apsitarnavimas tualete

Svarankiškumas pagal lytį

Sričių palyginimui, kuriose srityse vaikams sekasi sunkiausiai visi balai buvo prilyginti 100 proc. Valgymo srityje maksimalus balų skaičius 15, asmens higienoje 30 balų, maudymosi srityje 20 balų, viršutinės kūno dalies rengimasis 15 balų, apatinės kūno dalies rengimasis 20 balų, pasinaudojimas tualetu taip pat 20 balų. Tai jei tiriamasis surinko vienoje iš sričių maksimalų balų skaičių vertinama 100 proc., jei mažiau atitinkamais procentais.

Matome, jog vidutiniškai surinktų balų procentine išraiška savarankiškumo sritys skiriasi, vaikams sunkiausiai sekasi maudymosi srityje 83,46 proc., asmens higienoje vaikai vidutiniškai surinko 84,96 proc. balų, apatinės kūno dalies rengimosi srityje 87,9 proc. balo. Viršutinės kūno dalies rengimosi srityje vidutiniškai tiriamieji surinko 91,9 proc. balų, valgymo srityje 92,32 proc., o vaikams geriausiai sekėsi atlikti užduotis apsitarnavimo tualete, šioje srityje vidutiniškai surinkti balai sudaro 97,35 proc., visų galimų balų.

Taip pat matome, jog sritys statistiškai reikšmingai skiriasi (p<0,001) tarpusavyje. Apsitarnavimo tualete veikla sekėsi vaikams geriausiai, mažiausiai balų surenka asmens higienos ir maudymosi sritys (21pav.).

3.4. Savarankiškumo sąsajos su socialiniais veiksniais

Palyginus ar vaikų savarankiškumo įgūdžiams turi įtakos tėvų išsilavinimas ir pajamos tenkančios vienam šeimos nariui ir vaikų skaičius šeimoje gauti statistiškai reikšmingi (p<0,05) rezultatai . Tėvų išsilavinimas statistiškai reikšmingą (p<0,05) atvirkštinę silpną koreliaciją turi srityje asmens higiena ir maudymosi srityje. Kuo tėvų išsilavinimas buvo žemesnis, tuo vaikai buvo savarankiškesni asmens higienos ir maudymosi srityje. Pagal pajamas tenkančias vienam šeimos nariui silpna statistiškai reikšminga (p<0,05) koreliacija gaunama srityse valgyme, asmens higienoje ir maudymosi srityse. Pagal vaikų skaičių šeimoje statistiškai reikšminga (p<0,05) atvirkštinė silpna koreliacija matoma apsitarnavimo tualete srityje. (3 lentelė).

χ2꞊103,66, df꞊5,p<0,001

3 lentelė. Savarankiškumo priklausomybė nuo tėvų išsilavinimo ir pajamų tenkančių vienam šeimos nariui

4 lentelė. Savarankiškumo ryšys su socialiniais veiksniais

Mamos ir tėčio socialinės padėties, šeimyninės padėties ir gyvenamosios vietos sąsajos su savarankiškumo įgūdžiais pateikiamos 4 lentelėje. Mamos ir tėčio socialinė padėtis neturi įtakos nei vienai savarankiškumo sričiai (p>0,05). Vertinant šeimyninę padėti nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,001) ryšys nors jis ir silpnas, ryšio koficientas lygus 0,342 su valgymo sritimi. Vaikai kurių tėvai yra santuokoje statistiškai reikšmingai geriau atlieka veiklas valgymo srityje (4 lentelė). Taip pat matome statistiškai reikšmingus rezultatus (p<0,001) pagal gyvenamąją vietą. Vaikai kurie gyvena rajonuose geriau atlieka veiklas valgymo, apsirengimo apatinės ir viršutinės kūno dalies veiklose (4 lentelė).

Savarankiškumas

Socialiniai veiksniai

Tėvo socialinė padėtis Mamos socialinė padėtis Šeimyninė padėtis Gyvenamoji vieta

V p V p V p V p Valgymas ,107 ns ,243 ns ,342* p<0,05 ,279* p<0,05 Asmens higiena ,253 ns ,136 ns 0,113 ns ,136 ns Maudymasis ,127 ns ,068 ns ,197 ns ,144 ns Viršutinės kūno dalies rengimasis ,152 ns ,109 ns ,094 ns ,353* p<0,001 Apatinės kūno dalies rengimasis ,091 ns ,119 ns 0,025 ns ,416* p<0,001 Apsitarnavimas tualete ,107 ns 0,104 ns 0,024 ns 0,057 ns ns - statistiškai nereikšmingas Savarankiškumas Socialiniai veiksniai

Tėvų išsilavinimas Pajamos vienam _{šeimos nariui} Vaikų skaičius _šeimoje

R p R p R p Valgymas -,178 ,112 ,294** ,008 -,268* ,016 Asmens higiena -,458** ,000 ,374** ,001 ,045 ,689 Maudymasis -,293** ,008 ,317** ,004 ,000 ,997 Viršutinės kuno dalies rengimasis -,123 ,276 ,171 ,126 -,156 ,165 Apatinės kūno dalies rengimasis -,067 ,552 -,122 ,280 ,102 ,363 Apsitarnavimas tualete -,182 ,104 ,047 ,675 -,152 ,175

5 lentelė. Apsirengimo ir valgymo laiko ryšys su tėvų išsilavinimu ir pajamomis

Įvertinus tėvų išsilavinimo ir pajamų tenkančių vienam šeimos nariui ryšį su apsirengimo ir valgymo užtrunkamu laiku. Statistiškai reikšmingas (p<0,05), silpnas ryšys lyginant tėvų išsilavinimą su apsirengimo laiku, kuo tėvai turėjo aukštesnį išsilavinimą, tuo vaikas ilgiau užtrukdavo apsirengdamas drabužius (5 lentelė).

Apsirengimo laikas Valgymo laikas Tėvų išsilavinimas R ,219* _,017 p ,049 ns Pajamos R ,130 -,015 p ns ns ns - statistiškai nereikšmingas

3.5. Savarankiškumo sąsajos su sveikatos veiksniais

Vertinant savarankiškumo sričių sąsajas su sveikatos veiksniais ir palyginus ar vaikai skundėsi negalavimais per pastaruosius 12 mėnesių matome rezultatus 6 ir 7 lentelėje. Vaikai, kurie skundėsi galvos skausmu matome statistiškai reikšmingą (p<0,001) vidutinio stiprumo koreliaciją su viršutinės kūno dalies rengimosi sritimi. Silpną koreliaciją, tačiau statistiškai reikšmingą (p<0,05) su apatinės kūno dalies rengimasis. Galime teigti, kad kuo rečiau vaikas skundėsi galvos skausmais tuo didesni surenkami balai apsirengimo viršutinės ir apatinės kūno dalies srityse.

Vertinant koreliacijas skrandžio skausmas su savarankiškumo sritimis statistiškai reikšmingus rezultatus gauname visose srityse išskyrus apsitarnavimą tualete. Statistiškai reikšminga (p<0,001) vidutinio stiprumo koreliacija maudymosi ir viršutinės kūno dalies apsirengimo srityse, statistiškai reikšminga (p<0,05) silpna koreliacija valgymo, maudymosi ir apatinės kūno dalies apsirengime. Kuo vaikais mažiau skundėsi skrandžio skausmais, tuo jis savarankišnkesnis valgymo, asmens higienos, maudymosi, viršutinės ir apatinės kūno dalies rengimosi srityse.

Taip pat matome statistiškai reikšmingus rezultatus kai vaikas jautė liūdesį ir prislėgtumą. Statistiškai reikšmingas (p<0,001) stiprus ryšys matomas su apatinės kūno dalies apsirengimo sritimi, taip pat statistiškai reikšmingas (p<0,001) vidutinis stiprumo ryšys su maudymosi sritimi ir silpnas, tačiau statistiškai reikšmingas ryšys (p<0,05) matomas su apatinės kūno dalies rengimosi atliekamomis veiklomis.

Kai jaučiamas irzlumas ir bloga nuotaika taip pat matome statistiškai reikšmingus rezultatus (p<0,05) visose srityse išskyrus apsitarnavimą tualete. Veiklose, kurios atliekamos srityse:

6 lentelė. Savarankiškumo ryšys su negalavimais (1 dalis)

valgyme asmens higienoje, apatinės kūno dalies rengimo užduotyse gaunama silpna statistiškai reikšminga (p<0,05) koreliacija. Viršutinės kūno dalies rengimosi srityje gaunama vidutinio stiprumo statistiškai reikšminga koreliacija (p<0,001). Kuo rečiau jaučiamas irzlumas ir bloga nuotaika, tuo vaikas yra savarankiškesnis visose srityse išskyrus apsitarnavimą tualete (6 lentelė).

Savarankiškumo sritys

Sveikatos negalavimai per pastaruosius 12 mėnesių Galvos skausmas Skrandžio skausmas Liūdesys, prislėgtumas Irzlumas, bloga nuotaika R p R p R p R p Valgymas -,034 ,760 ,231* _{,038 ,081 ,473 ,226}* _,043 Asmens higiena ,015 ,895 ,345** _{,002 ,176 ,116 ,472}** _,000 Maudymasis ,059 ,598 ,527** _{,000 ,416}** _{,000 ,365}** _,001 Viršutinės kūno dalies rengimasis ,509 ** _{,000 ,516}** _{,000 ,783}** _{,000 ,544}** _,000 Apatinės kūno dalies rengimasis ,248 * _{,025 ,229}* _{,040 ,333}** _{,002 ,255}* _,022 Apsitarnavimas tualete ,088 ,435 ,131 ,244 ,110 ,328 ,101 ,370

Įvertinus sritis susijusias su padidėjusiu jautrumu gaunami statistiškai reikšmingi (p<0,05) rezultatai. Silpnos statistiškai reikšmingos koreliacijos (p<0,001) gaunamos srityse asmens higiena ir viršutinės kūno dalies apsirengimas. Silpna statistiškai reikšminga koreliacija (p<0,05) gaunama srityse apsitarnavimas tualete ir maudymasis.

Su nemiga susijusiose veiklose statistiškai reikšminga (p<0,05) silpna koreliacija gaunama srityse apatinės kūno dalies rengimasis ir apsitarnavimas tualete. Statistiškai reikšminga (p<0,05) silpna koreliacija srityje valgymas ir vidutinio stiprumo statistiškai reikšminga (p<0,001) koreliacija srityje viršutinės kūno dalies rengimasis.

Įvertinus sąsajas su nuovargiu ir silpnumu statistiškai reikšminga (p<0,05) koreliacija gaunama visose srityse išskyrus valgymą ir asmens higieną (7 lentelė).

7 lentelė. Savarankiškumo ryšys su negalavimais (2 dalis) Savarankiškumo sritys

Sveikatos negalavimai per pastaruosius 12 mėnesių

Padidėjęs jautrumas Nemiga Nuovargis silpnumas

R p R p R p

Valgymas ,002 ,986 ,284* _{,010 ,167 ,137}

asmens higiena ,379** _{,000 -,154 ,171 ,184 ,100}

Maudymasis ,293** _{,008 ,048 ,667 ,316}** _,004

Viršutinės kūno dalies

rengimasis ,422

** _{,000 ,509}** _{,000 ,527}** _,000

Apatinės kūno dalies

rengimasis -,086 ,444 ,319

** _{,004 ,260}* _,019

Apsitarnavimas tualete ,248* _{,026 ,289}** _{,009 ,328}** _,003

Apibendrinus gautus rezultatus susijusius su sveikatos negalavimais jaučiamais per pastaruosius metus, statistiškai reikšmingi rezultatai (p<0,05) gaunami daugelyje sričių. Su tam tikrais negalavimais sunkiau sekasi atlikti vienas ar kitas veiklas. Galime teigti, kad tiriamieji , kurie jautė mažiau negalavimų per pastaruosius metus yra statistiškai reikšmingai (p<0,05) savarankiškesni daugelyje sričių (6 ir 7 lentelė).

Taip pat tiriamieji buvo įvertinti ir palyginti pagal tai kaip jų savarankiškumą lemia apsilankymas pas vienos ar kitos srities gydytojus bei specialistus. Vaikai, kurie lankėsi pas vaikų ligų gydytoją statistiškai reikšmingų rezultatų negauname nei vienoje savarankiškumo srityje. Statistiškai reikšmingi rezultatai (p<0,05) gaunami apatinės kūno dalies apsirengime su lankymusi pas odontologą. Kuo vaikas rečiau lankėsi pas šios srities specialistą, tuo jis savarankiškesnis apatinės kūno dalies rengimosi srityje.

Statistiškai reikšmingi (p<0,05) rezultatai gaunami su lankymusi pas neurologą ir apsitarnavimu tualete, kuo vaikas rečiau lankėsi pas šį gydytoją tuo jis savarankiškesnis apsitarnavimo tualete veiklose.

Pagal kitų sričių gydytojus statistiškai reikšminga (p<0,05) atvirkštinė koreliacija gaunama asmens higienos srityje.

Rezultatai gaunami statistiškai reikšmingi (p<0,05) su atvirkštine koreliacija, jei vaikas buvo susidūręs su greitąją medicinos pagalba, kuo dažniau buvo kreiptasi tuo jis savarankiškesnis srityse viršutinės ir apatinės kūno dalies apsirengime.

Statistiškai reikšmingi rezultatai (p<0,05) gaunami ir tuomet kai vaikas apsilankydavo pas logopedą. Kuo rečiau lankydavosi pas specialistą, tuo jis savarankiškesnis valgymo ir asmens higienos srityje. Gaunami statistiškai reikšmingi (p<0,05) rezultatai su atvirkštine koreliacija ir kai

8 lentelė. Savarankiškumo ryšys su lankymusi pas gydytojus

9 lentelė. Savarankiškumo ryšys su vaistų vartojimu

vaikas kuo dažniau per metus apsilankydavo pas logopedą, tuo jis savarankiškesnis viršutinės kūno dalies, maudymosi srityse atliekamose užduotyse.

Įvertinus lankymąsi pas šeimos gydytoją statistiškai reikšmingi rezultatai (p<0,05) gaunami srityse asmens higiena, apatinės kūno dalies rengimasis ir maudymasis. Kuo mažiau apsilankydavo pas šios srities gydytoją, tuo jis savarankiškesnis išvardintose srityse (8 lentelė).

Valgymas Asmens higiena Viršutinės kūno dalies rengimasis Apatinės kūno dalies rengimasis Maudymasis Apsitarnavimas tualete Vaiku ligų gydytoją R -,017 ,213 -,049 ,125 ,018 ,023 p ,880 ,057 ,667 ,265 ,871 ,836 Odontologą R ,079 ,060 ,101 -,022 ,255 * _-,069 p ,486 ,596 ,370 ,843 ,021 ,543 Neurologą R ,040 -,064 -,129 ,087 -,154 ,308 ** p ,724 ,573 ,251 ,438 ,171 ,005 Kitu sričių gydytojus R -,176 -,284* _{,090 ,162 ,057 -,184} p ,116 ,010 ,424 ,148 ,614 ,101 Greitosios med. pagalbos tarnyba R -,101 -,180 -,088 -,267* _-,428** _-,191 p ,369 ,109 ,436 ,016 ,000 ,088 Logopedą R ,249 * _,388** _-,321** _-,222* _{,128 -,159} p ,025 ,000 ,003 ,046 ,254 ,156 Šeimos gydytoja R -,213 ,313** _,323** _{-,036 ,290}** _-,218 p ,056 ,004 ,003 ,750 ,009 ,051

Įvertinus vaikų vartojamus vaistus ir savarankiškumą statistiškai reikšmingi (p<0,01) su atvirkštine koreliacija rezultatai gaunami su vaistais nuo skrandžio skausmo ir valgymo sritimi. Kuo vaikas dažniau gėrė vaistus susijusius su skrandžio problemomis, tuo jis geriau atlikdavo veiklas valgymo srityje. Duomenys pateikti 9 lentelėje.

Valgymas Asmens higiena Viršutinės kūno dalies rengimasis Apatinės kūno dalies rengimasis Maudymasis Apsitarnavimas tualete Vaistai nuo skrandžio problemų R -,238* _{,038 ,182 -,037 ,166 -,137} p ,033 ns ns ns ns ns ns - statistiškai nereikšminga