LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
ANDRIUS STAUGAITIS
SUVALKIJOS ETNOGRAFINIAME REGIONE VARTOJAMŲ
NATŪRALIŲ VAISTINGŲJŲ MEDŽIAGŲ ETNOFARMACINIS
TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Dr. Tauras Mekas
Konsultantas
...
2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė R. Morkūnienė ...
SUVALKIJOS ETNOGRAFINIAME REGIONE VARTOJAMŲ
NATŪRALIŲ VAISTINGŲJŲ MEDŽIAGŲ ETNOFARMACINIS
TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Konsultantas Darbo vadovas
... Dr. Tauras Mekas ... Data...
Recenzentas Darbą atliko
... Magistrantas (-ė) Andrius Staugaitis ... Data...
3
TURINYS
SANTRAUKA ...4
SUMMARY...5
ĮVADAS ...6
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...7
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...8
2. TYRIMO METODIKA ...13
2.1. Tyrimo metodai ...13
2.2. Tiriamosios vietovės aprašymas ...14
3. TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS ...15
3.1. Tiriamųjų demografiniai duomenys ...15
3.2. Tyrimo metu nustatytų natūralių gydymui vartojamų priemonių paplitimas Suvalkijos regione ir jų vartojimo tendencijos ...16
3.3. Augalinės kilmės žaliavų vartojimo gydymo tikslams paplitimas Suvalkijos regione ...18
3.3.1. Tyrimo metu nustatytų vaistinių augalų šeimų tyrimas...18
3.3.2. Dažniausiai gydymui naudojamų augalų rūšių tyrimas...21
3.3.3. Vaistinių augalų vartojimo indikacijos ...23
3.3.4. Suvalkijos regione gydymui naudojamų tyrimo metu nustatytų vaistinių augalinių žaliavų vartojimo indikacijų palyginimas su PSO monografijose pateiktomis vartojimo rekomendacijomis ...26
3.3.5. Gydymui naudojamos augalų dalys ...29
3.3.6. Receptūra...31
3.3.7. Vaistingųjų augalinių žaliavų paruošimo būdai ...33
3.3.8. Vaistingų žaliavų įsigijimo būdai bei jų laikymas ...35
3.4. Tyrimo metu nustatytos grybų rūšys ...39
IŠVADOS ...40
LITERATŪROS SĄRAŠAS ...41
4
SANTRAUKA
A. Staugaičio magistro baigiamasis darbas ,,Suvalkijos etnografiniame regione vartojamų natūralių vaistingųjų medžiagų etnofarmacinis tyrimas“/ mokslinis vadovas dr. T. Mekas; Lietuvos sveikatos mokslo universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra - Kaunas.
Darbo tikslas - surinkti ir susisteminti Suvalkijos etnografiniame regione natūralių vaistingų medžiagų vartojimo etnofarmacines žinias. Darbo uždaviniai: surinkti etnofarmacinio pobūdžio informaciją apie Suvalkijos etnografiniame regione pagal gydymui naudojamų natūralių vaistinių žaliavų prigimtį; nustatyti dažniausiai naudojamų natūralių vaistinių medžiagų kilmę tiriamojoje teritorijoje; nustatyti Suvalkijos regione dažniausias vaistinių augalių vartojimo indikacijas; nustatyti dažniausiai naudojamų vaistinių augalinių žaliavų paruošimo būdus; įvertinti informantų naudojamų vaistinių augalinių žaliavų atitikimą su PSO monografijose pateiktomis vaistinių augalų vartojimo rekomendacijomis.
Tyrimo metodai: teorinis, pusiau stuktūrinis interviu, turinio analizės, lyginamasis metodas. Tyrimas atliktas Suvalkijos regione 2018 m. balandžio mėnesį. Tyrime dalyvavo 9 informantai.
Atlikta etnofarmacinio tyrimo analizė parodė, informantai gydymui naudoja 48 natūralias vaistingas žaliavas, iš kurių daugumą - beveik 96 proc. sudaro augalinės kilmės žaliavos bei 4 proc. grybų rūšių. Informantai nenurodė nė vienos gyvūninės bei mineralinės kilmės žaliavų. Atlikto tyrimo duomenimis, dažniausiai cituojamos augalų rūšys: vaistinė medetka (Calendula officinalis) - ją citavo 56 proc. informantų; vaistinė pienė (Taraxacum officinale), vaistinė ramunė (Matricaria recutita), paprastasis čiobrelis (Thymus vulgaris), mažalapė liepa (Tilia cordata) bei sidabražolė (Potentilla erecta) - šias augalų rūšis citavo po 44 proc. informantų.
Nustatyta, kad dažniausios vaistinių augalų vartojimo indikacijos - uždegimų (19 proc.), viršinamojo trakto (18 proc.) bei kvėpavimo takų (17 proc.) ligų gydymas. Pats populiariausias augalinių žaliavų paruošimo būdas - arbata - ją dažnai naudoja net 81 proc. informantų bei užpiltinės su vandeniu (13 proc.). Suvalkijos regione informantai gydymui naudoja 48 natūralias vaistingas žaliavas, iš kurių 22 aprašytos PSO monografijose. Kitos augalinės žaliavos vartojamos remiantis liaudies medicinos patirtimi.
5
SUMMARY
A. Staugaitis‘s Master thesis: Ethno-pharmaceutical Study of Natural Medicinal Substances Used in Suvalkija Ethnographic Region / Supervisor: Dr. T. Mekas; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy, Kaunas.
The aim of the thesis is to gather and systemise ethno-pharmaceutical knowledge of natural medicinal substances in Suvalkija ethnographic region. The tasks of the thesis are as follows: to collect ethno-pharmaceutical information in Suvalkija ethnographic region according to the nature of natural medicinal raw materials used for treatment; to determine the origin of the most commonly used natural medicinal substances in the research theory; to identify the most common indications for the use of medicinal herbs in Suvalkija region; to determine the methods of preparation of the most commonly used medicinal plant raw materials; to assess the compliance of medicinal plant raw materials used by informants with the recommendations of the WHO monographs on the use of medicinal herbs.
Research methods: theoretical, semi-structured interview, content analyses, comparative method. The survey was carried out in Suvalkija region in April 2018. 9 informants participated in the survey.
The analysis of the ethno-pharmaceutical study has shown that informants use 48 natural medicinal raw materials for treatment, most of which are raw materials of plant origin (nearly 96%) and some are fungus species (about 4%). Informants did not name any animal and mineral raw materials. According to the results of the study carried out, the plant species pointed out most often are: the common marigold (Calendula officinalis), indicated by 56% of informants, the common dandelion (Taraxacum officinale), the chamomile (Matricaria recutit), the common thyme (Thymus vulgaris), the small-leaved linden (Tilia cordata), and the common tormentil (Potentilla erecta). These plant species were mentioned by 44% of informants.
It was found that the most frequent indications for the use of medicinal herbs are the treatment of inflammation (19%), the treatment of gastrointestinal diseases (18%), and the treatment of respiratory diseases (17%). The most popular methods of preparing herbal raw materials is tea, which is often used by 81% informants, as well as tinctures (13%). In Suvalkija region, 48 natural medicinal raw materials are used by informants for treatment, of which 22 are described in WHO monographs. The usage of other plant raw materials is based on the experience of folk medicine.
6
ĮVADAS
Gamta yra biologiškai aktyvių junginių šaltinis, o tradicinių vaistinių augalų įamžinimas yra svarbus aspektas siekiant atskleisti praeities ir dabartinę kultūrą, pagrindinių farmakologinių žinių šaltinį, biologinių išteklių tvarų naudojimą ir išsaugojimą [32]. Natūralių vaistingų augalų naudojimas tampa vis populiaresnis dėl mažesnio šalutinio poveikio [43].
Tradicinės augalų ir jų savybių žinios visada buvo perduotos iš kartos į kartą [43]. Vietinių žinių dokumentavimas vietinių tyrimų srityje yra svarbus dėl biologinių išteklių išsaugojimo, naudojimo [57] bei gydant įvairius negalavimus [59].
Siekiant išsaugoti sukauptas žinais apie natūralias vaistingas medžiagas, daugelyje šalių yra atliekami, populiarėja etnofarmaciniai tyrimai. Tokių tyrimų populiarumą sąlygoja tai, kad žmonės vis labiau domisi tradicine medicina, natūraliom vaistingom medžiagom. Ir nors etnofarmaciniai tyrimai vis labiau populiarėja visame pasaulyje, tačiau Lietuvoje tokių tyrimų stokojama, nors pastaruoju metu LSMU studentai vertina įvairių Lietuvos regionų etnofarmacinio pobūdžio medžiagą [1; 4; 8; 11; 12; 15; 16].
Šio tyrimo metu siekiama nustatyti kokios natūralios vaistingosios medžiagos vartojamos Suvalkijos etnografiniame regione.
7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - surinkti ir susisteminti Suvalkijos etnografiniame regione (Kazlų Rūdoje,
Vilkaviškyje, Prienų ir Kauno rajonuose) natūralių vaistingų medžiagų vartojimo etnofarmacines žinias.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti, kokios prigimties vaistines žaliavas Suvalkijos etnografiniame regione (Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Prienų ir Kauno rajonuose) respondentai naudoja daugiausiai.
2. Nustatyti dažniausiai Suvalkijos etnografiniame regione (Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Prienų ir Kauno rajonuose) respondentų gydymo tikslais naudojamus augalus, jų šeimas;
3. Nustatyti kokias ligas Suvalkijos etnografiniame regione (Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Prienų ir Kauno rajonuose) respondentai dažniausias gydo natūraliomis vaistingosiomis žaliavomis;
4. Nustatyti Suvalkijos etnografiniame regione (Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Prienų ir Kauno rajonuose) respondentų dažniausiai naudojamų vaistinių augalinių žaliavų paruošimo būdus.
5. Palyginti Suvalkijos etnografiniame regione (Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Prienų ir Kauno rajonų) respondentų nurodytas natūralių vaistingųjų žaliavų panaudojimo indikacijas su PSO monografijose aprašytomis indikacijomis.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Analizuojant mokslinę literatūrą, pastebima, kad nemažai mokslininkų rašydami apie natūralias vaistingas medžiagas mini vaistažoles ir teigia, augaliniai vaistai nuo seniausių laikų vertinami visame pasaulyje [33], kad dauguma vaistažolių buvo vartojamos ilgą laiką, gal net šimtus ar tūkstančius metų [34]. O ir Pasaulio Sveikatos Organizacijos (toliau PSO) teigimu tai yra seniausia ir vis dar plačiausiai naudojama medicinos sistema visose pasaulio kultūrose [73]. O ir dabartiniu metu augalinių vaistų vartojimas ligų gydymui ir prevencijai pagal senas tradicijas yra paplitęs visame pasaulyje [72; 37].
Teigiama, kad šalyse, kuriose yra labai išsivysčiusios sveikatos priežiūros sistemos, vaistažolių medicina dažnai laikoma papildoma ir alternatyvia medicina (nors klinikinėje praktikoje ji yra mažiau paplitusi), ir pastaraisiais metais ji vis labiau populiarėja [60; 64]. Kad žoliniai vaistai (vaistažolės) kaip natūralios vaistingos medžiagos pripažintos rodo ir jų teisinis reglamentavimas Europos sveikatos apsaugos srityje. Šiame kontekste žoliniai vaistai - vaistažolės - apibrėžiamos kaip vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra tik vaistažiedžių medžiagų [70]. Tai įvairiais aspektais skiriasi nuo chemiškai apibrėžtų medžiagų, kadangi žoliniai vaistai susideda iš sudėtingų mišinių, pavyzdžiui, augalų dalių, tokių kaip šaknys ir lapai, gavybos [37]. Panašiai vaistažolės apibrėžiamos ir kituose šaltiniuose, kaip antai PSO teigimu vaistažolės yra vaistas, pagamintas tik iš augalų - augalų sėklų, uogų, šaknų, lapų, žievės ar žiedų ir naudojamas medicininiais tikslais [73]. Be to nurodoma, kad tradiciniai augaliniai vaistai yra natūraliai atsirandančios, iš augalų gautos medžiagos, kurios yra minimaliai arba visiškai neapdorotos, naudojamos ligoms gydyti pagal vietos ar regiono gydymo praktiką [58].
Vaistažolių medicina tampa vis svarbesnė, nes tyrimai rodo vaistažolių kaip vaisto vertę gydant ir užkertant kelią ligai. Tačiau mokslininkai vis dar nesugeba išsiaiškinti, kokį specifinį ingredientą konkrečioje žolėje veikia ligos ar ligos gydymui. Taip yra todėl, kad visose žolelėse yra daug ingredientų, kurie gali sąveikauti ir duoti poveikį. Be to, vaistažolės efektyvumą lemia daugybė veiksnių, kaip dirvožemio kokybė - kuriame auga augalas. Svarbu ir tai kaip vaistažolė buvo nuimta ir perdirbta [71]. Nurodoma, ir tai, kad gydymo veiksmingumas, ypač vaistažolių vaistuose (kurių
9 sudėtyje yra veikliųjų medžiagų) dažnai remiasi magiškomis-energetinėmis savybėmis saulės, mėnulio ir kt. [38].
Svarbu paminėti, kad gydymas natūraliomis vaistingomis medžiagomis priskiriamas tradicinei medicinai gali būti traktuojamas kaip papildomas gydymo būdas - priklausomai nuo to, kur ir kaip jis naudojamas, kadangi būdai, kuriais naudojami augaliniai vaistai, labai skiriasi visame pasaulyje [73]. F. Firenzuoli ir L. Gori (2007) taip pat nurodo, kad vaistažolių yra vaistinių augalų naudojimas ligų profilaktikai ir gydymui, nuo kiekvienos šalies tradicinių ir populiarių vaistų iki standartinių ir išdžiovintų žolelių ekstraktų naudojimo, plačiai paplitęs tradicinėje medicinoje [38].
Vakarų pasaulyje tradicinė medicina prasidėjo senovės Graikijoje. Vėliau ir dauguma Senovės etninių bendruomenių visame pasaulyje išmoko panaudoti savo apylinkių žolelių gerovę gydomiems tikslams [51]. O ir pastaruoju metu piliečiai ir sveikatos priežiūros įstaigos vėl vis dažniau pradeda remtis ir pasitikėti tradicine medicina [38]. Kaip antai PSO teigimu kuriose Azijos ir Afrikos dalyse tradicinių vaistų vartojimas gali siekti net aštuoniasdešimt procentų gyventojų - šiose šalyse daugelis žmonių remiasi tam tikra tradicine medicina pagrindinei sveikatos priežiūrai [65]. Nors visai neseniai šiais dideliais skaičiais buvo suabejota [47], nors P. R. Sahu ir kt. (2015) taip pat teigia, kad dauguma pasaulio gyventojų vartoja tradicinius vaistinius preparatus, kurių dauguma apima vietinių augalų naudojimą. Kaip antai Indijoje visi 95 proc. vaistų receptai yra homeopatiniai, natūralūs [51]. Kad pasaulinė vaistažolių rinka yra didelė teigia ir K. Chatfield ir kt. (2018). Anot šių autorių auganti rinka yra susijusi su vis didesne gyventojų skiriama pirmenybe "natūraliems" vaistams, pvz., Ajurvedai, Unani ir tradicinei kinų medicinai, kurią daugiausia sudaro augaliniai vaistai [34].
Teigiama, kad priešingai nei išsivysčiusiose šalyse, mažose ir vidutinines pajamas gaunančiose šalyse, gyventojai linkę naudoti tradicinę mediciną - priklauso nuo prieinamos floros, faunos ir kitų vietinių išteklių bei vietinių tradicijų. O tradiciškai naudojami žolelių tipai priklauso nuo to regiono vietinių augalų rūšių [34]. Tuo tarpu D. Bandyopadhyay (2017) teigimu ne tik mažiau išsivysčiusiose, bet ir išsivysčiusiose šalyse pastebimas natūralių vaistažolių naudojimo atgimimas. Anot autoriaus tai gali sąlygoti tai, kad farmacijos įmonės įvedė daug sintetinių vaistų ir antibiotikų, nuo kurių plačiai paplito toksiškumas. Autoriaus teigimu dabartiniu metu yra tik kiek daugiau nei 25 proc. vaistų sudėtyje yra augalinių produktų. Tai taip pat ženkliai padidino vaistažolių arbatų pardavimą. Be to, žmonės aplamai dabar nori naudoti natūralius produktus [31]. Tuo tarpu Afrikos visuomenėse ir Azijoje apskritai, nors tradicinė medicina buvo naudojama jau šimtmečius, atrodo, kad jos naudojimas šiuolaikiniais laikais išaugo, kai atsirado tokių ligų kaip ŽIV / AIDS [46].
Mokslininkai išskiria ir kitas priežastis, dėl kurių natūralių vaistingų medžiagų populiarumas vis auga. Kaip antai anot A. G. Wheaton ir kt. (2005) vaistažolių populiarumas auga ir dėl sveiko gyvenimo augimo [62], o A.K. Sharma ir kt. (2010) teigia, kad natūralios vaistingos mežiagos patrauklios dėl kainų skirtumo - sintetiniai vaistinių preparatų kainos anot autorių yra ženkliai didesnės [56].
10 Nors visos civilizacijos nuo seno naudojo augalus kaip natūralius vaistus nuo įvairių ligų, ir ilgalaikis ir plačiai paplitęs tradicinės medicinos vartojimas gali atrodyti saugus - kadangi visuomenė dažnai yra linkusi manyti, kad visi natūralūs gydymo būdai iš esmės yra saugūs [38] nes jie yra natūralūs [48; 63], tačiau vaistažolių vaistai turi farmakologinį poveikį, kaip ir sintetiniai vaistiniai preparatai [34]. Be to, daugelis augalų yra toksiški ir gali pasireikšti nepageidaujamos vaisto reakcijos [39; 61], alerginės reakcijos [36]. O ir anot G. Cravotto ir kt. (2010), nepaisant to, kad vaistažolės yra plačiai naudojamos, daugeliui dažnai vartojamų vaistažolių nėra atlikta klinikinių saugumo ir veiksmingumo tyrimų, mokslinės analizės [35]. P. R. Sahu ir kt. (2015) taip pat nurodo, kad augalai buvo medicininio gydymo pagrindas nuo seno, ir tokia tradicinė medicina yra vis dar plačiai praktikuojama šiandien. Šiuolaikinė medicina pripažįsta vaistažolę kaip alternatyvios medicinos formą, nes vaistažolių praktika nėra griežtai pagrįsta įrodymais [51].
Svarbu pažymėti, kad be tradicinio arba papildomo gydymo, vaistažolių preparatai taip pat tiesiogiai prisideda prie vaistų kūrimo - šiuolaikinė medicina naudoja daugybę augalinės kilmės junginių, kurie yra įrodymais išbandytų farmacinių vaistų pagrindas, o fitoterapija - šiuolaikinius vaistų ir vaistų, kurių sudėtyje yra natūralių šaltinių, veiksmingumo bandymų standartus [51]. O ir R. Abbott (2014) nurodo, kad trečdalis farmacinių vaistų gaunami iš augalų [66]. Teigiama, kad iš viso pasaulyje medicinos tikslais naudojama apie 70 000 augalų rūšių [33].
Nors tradicinės medicinos - natūralių vaistingų medžiagų vartojimas mokslininkų teigimu vis labiau populiarėja, tačiau anot N. Savithrmma ir A. Sudarasanamma (2006) šiuolaikinės medicinos priemonės taip pat plačiai vartojamos ir žmonės vis mažiau žino apie vaistažoles, jų vartojimą. Todėl mokslininkų teigimu svarbu įregistruoti vertingas vietos žinias, ypač vietinių augalų medicininį panaudojimą įvairių ligų gydymui [55]. Dokumentuota patirtis būtų perduodama iš kartos į kartą ir būtų kaip šalies kultūros paveldas [41], kadangi žolelių vaistai ir jų naudojimas dažnai yra susipynęs su vietos papročiais ir įsitikinimais apie sveikatos bei ligų pobūdį [34].
Pagrįsta manyti, kad jau nuo seno žolelių vaistų vartojimas turėtų atskleisti visas pasekmes - jų vartojimo saugumą. Informacija apie tai, kam gali kilti grėsmė, kiek reikia vartoti, ir koks galimas šalutinis poveikis, perduodama per kartas ir yra labai svarbi vietos tradicinėse medicinos formose [34]. Ir nors ir lietuviai „linkę išsaugoti ir prisiminti gydymo būdus, paveldėtus iš motinų ir omamų. Tačiau akivaizdu, kad kai kurios žinios sparčiai blėsta, nes dingsta ir kai kurios lietuvininkus kamavusios ligos“ [26], todėl svarbu „užfiksuoti ne gyvenamojo laikotarpio, o praeities realijas, kurias geriausiai žinojo seni žmonės. <...> jiems mirus negrįžtamai bus prarasta vertinga informacija“ [20, p. 270].
Kalbant apie vertingų žinių apie natūralias vaistingas medžiagas, vaistažolių ištyrimą, registravimą svarbu paminėti etnofarmaciją. Būtent etnofarmacija „ apima tradicinių vaistų tyrimus ir naudojimą kultūriniame kontekste“. Prie šios mokslo šakos priskiriama ir etnofarmakologija, etnomedicina bei etnobotanika - kuri dažniausiai minima etnofarmacijoje, kadangi „vaistingųjų augalų
11 naudojimas yra labiau paplitęs“ [10, p. 77]. Teigiama, kad etnobiologijos ir etnobotanikos kaip mokslo ištakų raida buvo pradėta graikų ir romėnų [53].
Pastebima, kad vaistingų augalų etnofarmaciniai tyrimai pasaulyje vis populiarėja. Aptinkama daugybė tyrimų, kuriuose atskleidžiamos natūralių vaistingų medžiagų vartojimas bei žinios [27-30; 32; 40; 42; 44-45; 49-50; 53-54; 57] ir kt.
Lietuvoje, susipažįstant su natūralių vaistinių augalų vartojimu, pastebima, kad pirmieji rašytiniai tekstai apie juos randami dar 1591 m. - jie aptinkami J. Bretkūno išleistame veikale „Postilė“ - būtent čia rašoma apie natūralius gydymo būdus, gydomųjų žolelių vartojimą [9].
Ž. Petkevičiūtė ir T. Mekas (2011) tuo tarpu teigia, kad informacija apie liaudies mediciną pradėta kaupti XIX a. Autoriai mini etnologų pradininką - J. Basanavičių, kuris vienas iš pirmųjų (1898 m.) išleidęs knygelę, kurioje skatino rinkti liaudies medicinos žinias [10].
Verta paminėti ir M. Slančiauską, kuris dar 1866 rinko ir užsirašinėdavo „visiokius vaistus ir gydymus“ [22, p. 79], taip pat Gabrielė Petkevičaitę-Bitę, kuri liaudies medicinos žinias, burtus užrašinėjo labai kruopščiai, išlaikydama ir žmonių šnekos ypatybes, ir žymėdama duomenis apie juos, užrašymo vietą ir laiką [22]. O ir 1985 m. L. Skliarevskis knygoje ,,Maistinių augalų gydomosios savybės„ nurodo bei apibūdina augaluose esančias veikliasias medžiagas ir jų naudą organizmui, aptaria augalų vartojimo ypatumus [14].
Teigiama, kad „reikšmingiausi XX a. antrosios pusės darbai apie lietuviškąją etnomediciną yra „Lietuvių liaudies gydomosios priemonės” (Vileišis, Paražinskaitė, 1958, 1960), „Lietuvių liaudies medicinos tyrinėjimų apžvalga” (Šurkus, 1973), „Liaudies medicinos patirtis surinkta ir užrašyta 1974–1985 metais” (Urbienė, 1985), „Etnofarmacinio-botaninio tyrimo perspektyvos Lietuvoje” ir „Etnobotaniniai tyrimai Žemaitijos regione”“ [9, p. 15].
Kai kurie autoriai mini ir K. Grinių 1910 m. taip pat išleidusį knygelę, kurioje buvo ir „„žmonių medicinos“ skyrius“, taip pat G. Petkevičaitę 1911 m. išleidusią rinkinį Lietuvių liaudies medicinos medžiaga“ [10, p. 79]. Tačiau vaistinių augalų tyrinėjimo pradininku laikomas Kazimieras Grybauskas, kuris rašė mokslinius straipsnius apie vaistinių augalų tematika [13].
Kaip vieną iš autorių, pateikusių mokslines žinias apie vaistinius augalus, jų naudojimą, svarbu paminėti ir Stasį Gudavičių, kuris 1960 m. išleistoje knygoje ,,Vaistiniai augalai„„ aprašo 150 augalų [3].
Ž. Petkevičiūtė ir T. Mekas (2011) taip pat mini ir kitus rašytojus aprašiusius liaudies mediciną - kaip V. Tiškų, J. Skliutauską, vaistininkus Č. Bankauską, A. Mačių, medikus A. Vileišį, N. Paražinskaitę, V. Kutorgą, S. Prialgauskaitę. Tačiau autorių teigimu išsamiausi darbai buvo paskelbti prof. J. Šurkaus (1973) bei dr. E. Šimkūnaitės (1966) [10, p. 79].
Nepaminėti liko A. Skinderis, kurio 1935 m. išleistame leidinyje autorius pateikė 80 rūšių augalų, kurie gali būti vartojami žmonėms, gyvūnams gydyti. Leidinyje buvo nurodyta ir kaip iš vaistinių augalų pasigaminti vaistus, aptariamas jų vartojimas bei dozavimas. O ir Jurgis Pabrėža savo
12 išleistame enciklopediniame leidinyje apibūdino 643 augalų rūšis, bei kelionių po Žemaitiją metu surinkęs vaistažoles, sudarė 800 augalų herbarą. Be viso to ir pačius gyventojus mokino apie vaistinių augalų gydomasias savybes, kaip atskirti vaistinius augalus, kaip juos pasigaminti ir vartoti ligų gydymui [7].
Kiek vėliau XIX a. - 2001 m. Trimakas publikavo etnofarmacinį tyrimą ,,Lietuvos kaimo vaistininkystės tradicijos XIX a. pabaigoje- XX a. pirmoje pusėje„ - jame autorius apžvelgia tyrimo metu nustatytus vaistinius augalus bei jų paruošimo būdus [17], kiek vėliau 2008 m. autorius šia tema išleido ir monografiją, kurioje pateikiami ir samprotavimai apie ligas ir jų gydymą, nagrinėja etnografinius duomenis [18].
Žinoma, visų to meto knygų, darbų nepaminėsi, nes apie vaistinius natūralius augalus, liaudies mediciną rašyta iš tiesų daug.
Šiuo metu yra publikuojama daug internetinių svetainių su liaudies medicinos patarimais kaip gydytis vaistažolėmis, publikuojama daug straipsnių Lietuvosrytas.lt ir alfa.lt apie gydymą žolelėmis, tačiau svarbūs etnofarmaciniai tyrimai, kurių Lietuvoje atliekama mažai, nors verta paminėti LSMU magistro studijų studentų etnofarmacinio pobūdžio tyrimus atliktus įvairiuose Lietuvos etnografiniuose regionuose:
- 2006 m. Telšių rajono Varnių apylinkėje - tyrimo metu nustatyti kokie vaistiniai augalai plačiausiai vartojami, kokių ligų gydymui. Tyrimo duomenys palyginti ne tik su dabartine farmacine literatūra bet ir su tyrimu, kuris buvo atliktas XX a. trečiajame dešimtmetyje [11].
- 2009 - 2010 m. Plungės rajone - nustatyta kokios natūralios vaistinių augalų šeimos buvo populiariausios, kokie tų žaliavų paruošimo būdai [16].
- 2013 m. Alytaus rajono Daugų apylinkėje - nustatyta, kokie vaistiniai augalai dažniausiai naudojami gydymui bei kokios ligos dažniausiai gydomos išvardintais vaistiniais augalais [15].
- 2014 m. Varėnos rajono aplinkėse - nustatyta kokie vaistiniai augalai, grybų rūšys ar gyvūnai dažniausiai vartojami ligų gydymui, kokių ligų gydymui bei kokiais būdais paruošiamos vartojimui vaistinės augalinės žaliavos [12].
- 2014 m. Kaišiadorių apylinkėse - nustatyta kokios ligos dažniausiai gydomos tautinės vaistininkystės metodais [4].
- 2016 m. Mažeikių rajone - nustatytos dažniausios vaistinių augalų vartojimo indikacijos, naudojamų vaistinių augalinių žaliavų paruošimo būdai[8].
- 2016 - 2017 m. Mažojoje Lietuvoje - nustatyta, kokios natūralios vaistingos medžiagos vartojamos dažniausiai, augalų šeimos. Kiek rūšių naudoja gydymo tikslams bei kaip jos vartojamos/paruošiamos [1].
13 Nors kai kuriuose apylinkėse (Kaišiadorių, Daugų) esančiose Suvalkijos regione etnografiniai tyrimai buvo atlikti, tačiau etnofarmacinio pobūdžio tyrimų visame Suvalkijos etnografiniame regione nebuvo atlikta, tai bus atskleista sekančiuose šio darbo poskyriuose.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo metodai ir apklaustųjų kontingentas
Siekiant atlikti etnoformacinį tyrimą (įvertinti natūralių vaistingų medžiagų vartojimo etnofarmacines žinias) buvo sudarytas 16 klausimų klausimynas (1 Priedas), kuriuo remiantis buvo apklausiami Suvalkijos regiono informantai - atliktas pusiau struktūrizuotas interviu. Šis, tyrimo metodas pasirinktas siekiant atskleisti informantų žinias - interviu metu informantai klausinėjami, jų klausomąsi [2; 6].
Klausimyne buvo pateikti klausimai susieti su šio baigiamojo darbo uždaviniais: - informantų naudojamos natūralios vaistinės žaliavos, jų prigimtis;
- dažniausiai naudojamų natūralių vaistinių medžiagų kilmė;
- dažniausiai naudojamos natūralių vaistinių augalių vartojimo indikacijos; - dažniausiai naudojamų vaistinių augalinių žaliavų paruošimo rekomendacijos;
- dažniausiai naudojamų vaistinių augalinių žaliavų atitikimas su PSO monografijose pateiktomis vaistinių augalų vartojimo rekomendacijomis.
Tyrimas vyko 2018 m. balandžio mėn., kurio metu apklausti 9 informantai iš skirtingų Suvalkijos regionų.
Pusiau struktūrizuoto interviu metu informantų buvo klausinėjama ir klausomąsi, jų atsakymai fiksuojami klausimyne. Informantams buvo užtikrinamas jų anonimiškumas - jokių asmeninių duomenų, kaip vardas, pavardė ar asmens kodas, nebuvo prašoma. Kiekvieno informanto apklausa truko - 30-45 min.
Atlikus tyrimą pasitelktas ir turinio analizės metodas – surinkta etnofarmacinė informacija buvo sugrupuota į kategorijas ir atlikta jos analizė.
Siekiant palyginti gautus tyrimo duomenis su panašiais jau kituose Lietuvos regionuose atliktas tyrimais, pasitelktas - lyginamasis metodas. Tyrimo duomenys lyginami su jau atliktais panašaus pobūdžio tyrimais - M. Ivaševičienės 2014 m. tyrimu atliktu Kaišiadorių apylinkėse [4], E. Ščerbos 2013 m. atliktu tyrimu Alytaus rajono Daugų apylinkėje [15] (Kaišiadorių ir Daugų apylinkės priskiriamos Suvalkijos regionui). Siekiant nustatyti bei palyginti su kitais Lietuvos etnografiniais
14 regionais, tyrimo duomenys taip pat lyginami su tyrimais atliktais Žemaitijos regione - G. Narkutės 2016 m. atliktu tyrimu Mažeikių rajone [8] bei tyrimu atliktu Dzūkijos regione - G. Puidokaitytės 2014 m. atliktu tyrimu Varėnos rajono apylinkėse [12]
Vadovaujantis 1938 m. „Lietuviškuoju botanikos žodynu“ [19], 1998 m. “Botanikos vardų žodynu” [5], bei K.K. Vilkonio „Lietuvos žaliasis rūbas“ (2001 m.) [21] knygomis buvo nustatomos augalinės gydomųjų priemonių botaninės taksonomijos.
Svarbu buvo įvertinti ir kiek ir kokių natūralių vaistingų medžiagų Suvalkijos regiono gyventojai vartoja pagal PSO monografijose nurodytas vartojimo rekomendacijas, todėl šio tyrimo surinkta ir susisteminta informacija buvo lyginama ir su PSO monografijose pateikta informacija.
Gautiems tyrimo duomenis netaikyti jokie statistiniai metodais. Jie analizuojami, aprašomi bei pateikiami MS Word ir MS Excel kompiuterinių programų pagalba.
2.2. Tiriamosios vietovės aprašymas
Šiuo metu Lietuvoje yra 5 etnografiniai regionai – Suvalkija (Sūduva), Dzūkija, Aukštaitija, Žemaitija ir Mažoji Lietuva (1 pav.). Šie regionai, „tai – savitos etninės kultūros sritys, kurios pagrįstos tam tikrais tradicinės materialinės ir dvasinės kultūros bruožais, jų susiformavimui įtakos turėjo įvairios istorinės ir gamtinės aplinkybės“ [24].
1 pav. Lietuvos etnografiniai regionai [23]
Suvalkija – Lietuvos etnografinis regionas kairiajame Nemuno krante (1 pav.), apimantis didžiąją Lietuvos Užnemunės dalį (Marijampolės aps. Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonus, Kauno rajono pietinę ir Prienų rajono vakarinę dalis).
15
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Tiriamųjų demografiniai duomenys
Atlikto tyrimo duomenimis, jauniausiam informantui buvo 39 m., o vyriausiam - 79 m. Pats informantų amžiaus vidurkis buvo 61 m. Tai rodo, kad dauguma informantų - garbingo amžiaus ir tikėtina, kad jie turi pakankamai žinių apie naudojamas natūralias vaistines žaliavas.
Nustatyta, kad dauguma apklaustųjų buvo moterys (88 proc.), kurių dauguma (44 proc.) turėjo spec. vidurinį išsilavinimą bei gyvenano Kazlų Rūdoje (1 lentelė).
1 lentelė. Informantų demografinės charakteristikos
Informantų skaičius Iš sil avin im as Spec. Vidurinis 4 Aukštasis 3 Aukštesnysis 1 Nebaigtas aukštasis 1 Gyvenam oj i viet a Kazlų Rūda 4 Kauno raj. 2 Prienų raj. 2 Vilkaviškis 1 Ki lm ė Suvalkija 5 Aukštaitija 1 Žemaitija 1
Kita (Sverdovskas, Ukraina) 2
Kadangi, dauguma informantų buvo senyvo amžiaus žmonės, todėl tikėtina, kad jų žinios apie naudojamas natūralias vaistines žaliavas buvo įgytos iš savo tėvų ar senelių, o ne informacinių technologijų dėka. Tai patvirtino ir šio Suvalkijos regione (Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Prienų ir Kauno rajonų) atlikto tyrimo duomenys (2 pav.).
16 22 11 67 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Močiutės, artimieji Knygos, mokslai Kita
Įgytų žinių šaltinis
C ita vi m ų da žn is , p ro c.
2 pav. Žinių apie naudojamas natūralias vaistines žaliavas įgyjimas
Kaip matyti iš 2 paveiksle pateikiamų duomenų - dauguma (67 proc.) informantų teigė, kad apie naudojamas natūralias vaistines žaliavas, jie sužinojo iš močiučių bei kitų artimųjų ir tik mažuma (22 proc.) apklaustųjų teigė, kad žinias apie tai jie įgijo skaitydami knygas, besimokindami. Asmuo, įvardijęs kitą - teigė, kad visas žinias perrėmė iš žolininkės, kurią kadaise reikėjo slaugyti.
Taigi, nebuvo nė vieno informanto, kuris teigtų, kad žinias apie natūralias vaistines žaliavas jis/ji įgijo iš televevizijos, interneto ar radijo. Vadinasi, galima teigti, kad informantai žinias yra įgiję žodinės tradicijos keliu, o tai rodo, kad tyrimo metu pateikiama etnofarmacinė medžiaga pasižymi autentiškumu, yra išlikusi nuo iš ankstesniųjų kartų.
3.2. Tyrimo metu nustatytų natūralių gydymui vartojamų priemonių
paplitimas Suvalkijos regione ir jų vartojimo tendencijos
Atlikto tyrimo duomenimis, Suvalkijos regione (Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Prienų ir Kauno rajonuose), informantai gydymui naudoja 48 natūralias vaistingas žaliavas, iš kurių daugumą - beveik 96 proc. sudaro augalinės kilmės žaliavos bei 4 proc. grybų rūšių. Pastebima, kad informantai nenurodė nė vienos gyvūninės bei mineralinės kilmės žaliavų (3 pav.).
17 95,8 4,2 0 20 40 60 80 100 120
Augalinės kilmės žaliavos Grybai
Gydymui vartojamos žaliavos
C ita vi m ų da žn is , p ro c.
3 pav. Gydymui vartojamos priemonės Suvalkijos regione
Siekiant įvertinti natūralių vaistingų medžiagų, vartojamų gydymo tikslais, etnofarmacinių žinių gajumą, šio tyrimo duomenys lyginami su jau atliktais panašaus pobūdžio tyrimais Suvalkijos regione - M. Ivaševičienės 2014 m. tyrimu atliktu Kaišiadorių apylinkėse [4] ir E. Ščerbos 2013 m. atliktu tyrimu Alytaus rajono Daugų apylinkėje [15]. Siekiant nustatyti bei palyginti su kitais Lietuvos etnografiniais regionais, tyrimo duomenys taip pat lyginami su tyrimais atliktais Žemaitijos regione - G. Narkutės 2016 m. atliktu tyrimu Mažeikių rajone [8] bei tyrimu atliktu Dzūkijos regione - su G. Puidokaitytės 2014 m. atliktu tyrimu Varėnos rajono apylinkėse [12]
Palyginus šio tyrimo duomenis su kitais minėtais tyrimais, nustatyta, kad ne tik Suvalkijos regione (tiek 2018 m., tiek 2013 - 2014 m.), bet ir kituose regionuose, plačiausiai gydymo tikslais vartojamos augalinės kilmės žaliavos (4 pav.).
18 96 4 77 13 10 73 2 19 2 4 78 6 7 9 95 2 3 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Augalinės kilmės žaliavos Grybai Gyvūlinės kilmės žaliavos Mineralinės kilmės medžiagos Kitos G yd ym ui n au do ja m os p ri em on ės
Citavimų dažnis, proc.
Suvalkijos regionas 2018 m. Suvalkijos regionas 2014 m. Suvalkijos regionas 2013 m. Dzūkijos regionas 2014 m. Žemaitijos regionas 2016 m.
4 pav. Gydymui naudojamų priemonių palyginimas su kitais, kituose Lietuvos regionuose
atliktais tyrimais 2013 - 2018 m.
Kaip matyti iš 4 paveiksle pateikiamų duomenų, Suvalkijos regione (Alytaus rajono Daugų apylinkėje bei Kaišiadorių aplinkėse) 2013 - 2014 m. informantai buvo įvardiję mažiau augalinės kilmės žaliavų naudojamų gydymui (73 bei 77 proc.), tačiau kiek daugiau gyvūninės kilmės žaliavų - tačiau šiame tyrime informantai nenurodė nė vienos gyvūninės žaliavos. Matyti ir tai, kad grybus gydymo tikslais labiau linkę vartoti dzūkai - tai galimai sąlygoja tai, kad Dzūkija - miškingas kraštas ir žmonės išnaudoja gaunamas miško gėrybes gydymo tikslais. Žemaitijoje - Mažeikių rajone atliktas tyrimas 2016 m. parodė panašius rezultatus, kaip ir šio tyrimo duomenimis - čia taip pat gausiausiai vartojamos augalinės žaliavos (95 proc. visų gydymo priemonių), tačiau ten naudojamos, nors ir negausiai (3 proc.) - gyvūninės kilmės žaliavos - priešingai nei šio tyrimo duomenimis.
3.3. Augalinės kilmės žaliavų vartojimo gydymo tikslams paplitimas Suvalkijos
regione
3.3.1. Tyrimo metu nustatytų vaistinių augalų šeimų analizė
Išanalizavus informantų pasisakymus, nustatyta, kad Suvalkijos regione (Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Prienų ir Kauno rajonuose) daugiausia naudojamos natūralios augalinės kilmės vaistinės žaliavos priklauso 26 augalų šeimoms. Įvardijamos 46 augalų rūšys, kurios cituojamos 90 kartų (2 lentelė).
19
2 lentelė. Suvalkijos regione (Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Prienų ir Kauno rajonuose)
gydymui vartojamų augalų šeimų ir joms priklausančių augalų rūšių santykis.
Augalų šeimos Rūši ų sk.
Augalų pavadinimai
Cit. sk.
Augalų šeimos Rūši ų sk. Augalų pavadinimai Cit sk. Astrinių Asteraceae 8 Ankstyvasis
šalpusnis 2 Ericaceae Erikinių
3
Mėlynė 2
Didžioji
varnalėša 2 Paprastoji bruknė 2
Paprastoji rugiagėlė 2 Paprastoji spanguolė 1 Paprastoji
kraujažolė 3 Erškėtinių Rosaceae
4 Paprastoji avietė 3 Vaistinė medetka 5 Paprastoji žemuogė 3
Vaistinė pienė 4 Paprastasis
šermukšnis 1 Sidabražolė 4
Vaistinė ramunė 4 Bukinių
Fagaceae
1 Paprastasis
ąžuolas 1
Kartusis kietis 3 Pušinių
Pinaceae
1 Paprastoji
pušis 1
Ajerinių
Acoraceae
1 Balinis ajeras 1 Kaštoninių
Sapindaceae 1 Paprastasis kaštonas 1 Notrelinių Lamiaceae 6
Pipirinė Mėta 3 Klevinių
Aceraceae
1 Paprastasis klevas
1 Paprastasis
čiobrelis 4 Salierinių Apiaceae
3 Paprastasis krapas 3 Paprastoji sukatžolė 1 Vaistinė šventagaršvė 1 Vaistinis šalavijas 2 Sėjamoji petražolė 1
Vaistinė melisa 3 Šeivamedinių
Caprifoliaceae 1 Paprastasis putinas 1 Raudonėlis 1 Raudinių Rubiaceae 1 Kibusis lipikas 1 Bastutinių Brassicaceae 2 Kopūstas 1 Bulvinių Solanaceae 1 Valgomoji bulvė 1 Valgomasis krienas 1 Jonažolinių Hypericaceae 1 Paprastoji jonažolė 2 Dilgelinių Urticaceae
1 Didžioji dilgėlė 2 Valerijoninių Valerianaceae 1 Vaistinis valerijonas 2 Pupinių Fabaceae 1 Geltonžiedis
barkūnas 1 Polygonaceae Rūgtinių
1 Paprastoji takažolė 1 Beržinių Betulaceae 1 Karpotasis beržas 2 Gyslotinių Plantaginaceae 1 Plačialapis gyslotis 2 Agrastinių Grossulariaceae 1 Juodasis serbentas 1 Gvazdikinių Caryophyllaceae 1 Žliūgė 1 Liepinių Tiliaceae
1 Mažalapė liepa 4 Kanapinių
Cannabaceae 1 Apinys 1 Aguoninių Papaveraceae 1 Didžioji ugniažolė 1
20 Kaip matyti iš 2 lentelėje pateiktų duomenų, iš astrinių (lot. Asteraceae) augalų šeimos rūšių buvo paminėti 8 augalai - jie buvo cituoti 25 kartus. Kiek mažiau, bet taip pat dažnai minimos ir Notrelinių (Lamiaceae) augalų šeimos - iš šių rūšių, buvo įvardinti 6 augalai, kurie buvo cituoti 14 kartų. Tris ir daugiau kartų cituojamų augalų šeimų procentinė raiška pateikiama 5 paveiksle.
6 12 6 4 16 28 0 5 10 15 20 25 30 Asteraceae Lamiaceae Tiliaceae Ericaceae Rosaceae Apiaceae V ai sti ni ų au ga lų š ei m os
Citavimų dažnis, proc.
5 pav. Dažniausiai naudojamų vaistinių augalų šeimos
Pastebima ir tai, kad jei šiame tyrime informantai įvardijo naudojamas 26 augalų šeimas bei 46 augalų rūšis. Tuo tarpu Suvalkijos regione 2013 m. Alytaus rajono Daugų apylinkėje užrašytos 49 šeimos bei 103 augalinės kilmės žaliavos, o 2014 m. duomenimis (Suvalkijos regiono - Kaišiadorių apylinkės) - 62 augalų šeimos.
Panašiai, kaip šiame tyrime, augalų šeimų buvo įvardinta ir 2016 m. Žemaitijoje (Mažeikių rajone) atliktame tyrime - užfiksuotos 51 augalinės kilmės žaliavos iš 27 augalų šeimos. 2014 m. Dzūkijos regione (Varėnos rajone) informantai paminėjo 32 augalų šeimas bei 64 augalinės kilmės žaliavos.
Palyginus gauto tyrimo duomenis su tyrimais atliktais Suvalkijos regione (Alytaus rajono Daugų apylinkėje bei Kaišiadorių aplinkėse) 2013-2014 m. bei Žemaitijos regionuose, nustatyta, kad juose taip pat populiariausios Asteraceae augalų šeimos (6 pav.)
21 28 16 4 6 12 6 18 12 4 4 1 3 20 14 5 3 7 7 29 14 15 2 12 10 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Asteraceae Lamiaceae Tiliaceae Ericaceae Rosaceae Apiaceae V a is ti n ių a u g a lų š ei m o s
Citavimų dažnis, proc.
Suvalkijos regionas 2018 m. Suvalkijos regionas 2014 m. Suvalkijos regionas 2013 m. Žemaitijos regionas 2016 m.
6 pav. Dažniausiai naudojamų vaistinių augalų šeimų palyginimas su kitais panašiais
tyrimais
Taigi palyginus šio tyrimo duomenis su Suvalkijos regione jau atliktais tyrimais 2013 - 2014 m. - pastebima, kad išaugo Asteraceae augalų šeimos vartojimas - dabartiniu metu (po 4 metų) jis padidėjo 10 proc. ir siekia 28 proc. Antras pagal populiarumą išliko Lamiaceae augalų šeimos - tiek 2018 m., tiek 2013 - 2014 m. Tačiau Žemaitijoje antra pagal dažnumą minima augalų šeima - Tiliaceae, tačiau Lamiaceae taip pat informantų buvo cituojama labai dažnai, kadangi nuo Tiliaceae augalų šeimos ją skiria tik 1 proc. Suvalkijos regione 2018 m. iš šių 6 dažniausiai cituojamų augalų šeimų, Tiliaceae buvo cituota rečiausiai - ji rečiau nei kitos buvo cituota ir šiame regione 2013 - 2014 m. duomenimis.
Dzūkijos regione atliktame tyrime apie dažniausiai informantų cituojamas augalų šeimas - neaptinkama. Analizuojami tik patys augalai, jų paplitimas, o ne augalų šeimos, todėl 6 paveiksle nepateikiami jokie šio regiono tyrimo duomenys.
3.3.2. Dažniausiai gydymui naudojamų augalų rūšių analizė
Informantai gydymui skirtus vaistingus augalus minėjo lietuviškais pavadinimais, todėl vadovaujantis 1938 m. „Lietuviškuoju botanikos žodynu“ [19], 1998 m. “Botanikos vardų žodynu” [5], bei 2001 m. K.K. Vilkonio „Lietuvos žaliasis rūbas“ [21] knygomis buvo nustatomos augalinės gydomųjų priemonių botaninės taksonomijos.
22 Šiame, Suvalkijos regione (Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Prienų ir Kauno rajonuose), atlikto tyrimo duomenimis, dažniausiai cituojamų augalų rūšių buvo:
- Vaistinė medetka (Calendula officinalis) - ją citavo 56 proc. informantų.
- Vaistinė pienė (Taraxacum officinale), vaistinė ramunė (Matricaria recutita), paprastasis čiobrelis (Thymus vulgaris), mažalapė liepa (Tilia cordata) bei sidabražolė (Potentilla erecta) - šias augalų rūšis citavo po 44 proc. informantų.
- Kiek mažiau - 33 proc. informantų paminėjo paprastąją kraujažolę (Achillea millefolium), kartujį kietį (Artemisia absinthium) - kurį informantai vadino pelynu, mėtą (Mentha), vaistinę melisą (Melissa officinalis), paprastąją avietę (Rubus idaeus), paprastąją žemuogę (Fragaria vesca), paprastąjį krapą (Anethum graveolen).
Analizuojant kituose Lietuvos regionuose bei Suvalkijos regione (Kaišiadorių bei Daugų apylinkėse) 2013 - 2014 m. atliktus tyrimus, pastebima, kad informantų pateiktos dažniausiai naudojamos 5 augalų rūšys dažnai kartojasi (3 lentelė).
3 lentelė. Dažniausiai cituojamos 5 augalų rūšys
Dažniausiai cituojamos augalų rūšys Suvalkijos rg1. 2018 m. Suvalkijos rg2. 2014 m. Suvalkijos rg3. 2013 m. Dzūkijos rg. 2014 m. Žemaitijos rg. 2016 m.
Tenkama vieta pagal dažnumą Vaistinis čiobrelis (Thymus
vulgaris L.)
2-64 4 1 3
Mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.)
2-6 5 2 2 1
Paprastoji jonažolė
(Hypericum perforatum L.)
3 Paprastasis kmynas (Carum
carvi L.),
4-6 Vaistinė medetka (Calendula
officinalis L)
1 1-3 4-6 3
Vaistinė ramunė (Matricaria recutita L.)
2-6 1-3 4-6 1 2
Plačialapis gyslotis (Plantago major L.)
1-3 Pipirmėtė (Mentha piperita
L.)
4 Didžioji dilgėlė (Urtica dioica
L.)
5 Paprastoji žemuogė (Fragaria
vesca) 4 Mėlynės (Vaccínium myrtíllus) 5
1 Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Prienų ir Kauno rajonuose 2 Kaišiadorių apylinkės
3 Alytaus rajone, Daugų apylinkėse
23 Kaip matyti iš 3 lentelėje pateiktų duomenų, kiekviename regione į dažniausiai cituojamas augalų rūšis patenka vis kiti augalai. Kaip antai, nustatyta, kad vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris L.) dažniausiai buvo naudojamas 2013 m. Suvalkijos regione (Dauguose), mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.) - Žemaitijos regione 2016 m., vaistinė medetka (Calendula officinalis L) - šiame 2018 m. Suvalkijos regionio tyrime, vaistinė ramunė (Matricaria recutita L.) - 2014 m. Dzūkijos regione.
Galima pastebėti ir tai, kad daug maž visos augalų rūšys dažniausiai naudojamos kiekvieno regiono penketuke, yra vartojamos ir kituose regionuose - nors yra citavimų skaičiaus nesutapimas, tačiau jei viename regione augalų rūšiai tenka 1 vieta, tai kitame regione tai pačiai rūšiai tenka 2 ar 3 vieta. Išskirtinės dažniausiai naudojamų augalų rūšių penketuke yra minimos Dzūkijos regione - minimos augalų rūšys kaip paprastoji žemuogė (Fragaria vesca) ir mėlynės (Vaccínium myrtíllus) - galima būtų teigti, kad šių augalų rūšių populiarumą gali sąlygoti jų gausumas - juk Dzūkija - miškų kraštas, todėl juose žinoma yra ir daug įvairių uogų, kaip ir mėlynių ir žemuogių.
3.3.3. Vaistinių augalų vartojimo indikacijos
Apklausti informantai pateikė ir minėtų vaistinių natūralių augalų vartojimo indikacijas, kurios pateikiamos 4 lentelėje.
4 lentelė. Suvalkijos regione (Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Prienų ir Kauno rajonuose)
gydymui vartojamų natūralių augalų gydomosios savybės
Augalai Vartojimo indikacijos
Ajeras Aptetitui gerinti
Apinys Miego sutrikimams, apetito gerinimui Avietė paprastoji Peršalimui gydyti, nuo gripo
Ąžuolas paprastasis Stabdo viduriavimą, stiprina imuninę sistemą Barkūnas
geltonžiedis
Raminanti
Beržas karpotasis Sąnarių, rankų, nugaros skausmams, peršalimui gydyti
Bruknė paprastoji Šlapimo pūslės veiklos gerinimui, diabeto ligoms, bronchito gydymui Bulvė valgomoji Bronchito gydymui, atsikosėjimui skatinti; tinimui mažinti
Čiobrelis paprastasis Peršalimui gydyti, kosuliui palengvinti, nuo uždegimų, stimuliuoja smegenų veiklą. Tai natūralūs antibiotikai
Dilgėlė Plaukų slinkimui stabdyti, kraujui stiprinti
Gyslotis plačialapis Žaizdoms, kraujavimui pristabdyti, žarnynui, temperatūrai ir sąnarių skausmams mažinti
Jonažolė paprastoji Nervų sistemai gerinti, vietoj antibijotikų, gerklės skausmams mažinti (skalavimui)
Kartusis kietis (pelynas)
Apetitui skatinti, nuo parazitų, nuo pilvo skausmo, virškinimo sutrikimams Kaštonas paprastasis Sąnarių ir raumenų skausmams mažinti
Klevas paprastasis Bronchitui gydyti Kopūstas Tinimui mažinti
24 vidurių pūtimui mažinti, skatina tulžies išsiskyrimą. Nemigai sumažinti.
Kraujažolė paprastoji
Kraujavimo stabdymui, skrandžio, inkstų veiklai gerinti. Lūžus kaulams, skatina kaulėjimo procesą.
Krienas Sąnarių skausmams mažinti
Žemuogė paprastoji Turi daug geležies, inkstų, kepenų uždegimams, akmenligei gydyti Varnalėša Diabetui gydyti, sanarių skausmams mažinti, skrandžio veiklai gerinti
Liepa mažalapė Temperatūros ir kosulio mažinimui, sergant gripu - peršalimui bei anginai gydyti
Lipikas kibusis Žardnyno žaizdoms gydyti
Medetka Organizmo valymui, mažina uždegimą, kepenų, kasos veiklai gerinti. Sergant agnina, stomatitu, sergant šlapimo pūslės uždegimu, kosuliui, nuo didelio skrandžio rūgštingumo.
Melisa vaistinė Gerina apetitą, slopina pykinimą ir vėmimą, ramina, mažina kraujospūdį, nervams raminti
Mėlynės Nuo trumparegystės, viduriavimo Mėta Nervinės įtampos mažinimui, ramina.
Petražolė sėjamoji Sergant artritu, reumatu, nuo šlapimo pūslės uždegimo, virškinimo sistemai gerinti
Pienė vaistinė Imunitetui stiprinti
Pušis paprastoji Kvėpavimo sistemos ligoms gydyti Putinas paprastasis Stiprinti širdžiai, imunitetui
Ramunė vaistinė Žarnyno spazmams, viduriavimui, vidurių pūtimui mažinti; žadina apetitą, mažina gerklės uždegimą ir temperatūrą
Raudonėlis Spaudimui, raminantis
Rugiagelė paprastoji Kvėpavimo takų ligoms gydyti
Ugniažolė Nuo uždegimų kepenų, vietoj antibijotikų
Serbentas juodasis Kaip natūralus aspirinas, gripo ir broncho - peršalimui gydyti Sidabražolė Skausmams mažinti, nuo viduriavimo, Skydliaukės problemoms Spanguolė paprastoji Plaučiams, temperatūros mažinimui
Svogūnas valgomasis
Įgėlus bitei ar širšei - patinimui mažinti Šermukšnis
paprastasis
Nuo hemorojaus, gripo Šventagaršvė
vaistinė
Stiprinti imunitetui Takažolė paprastoji Organizmo valymui
Valerijonas vaistinis Nervų problemoms, raminantis
Šalavijas vaistinis Klimakterinio laikotarpio negalavimams, mažina prakaitavimą, dantenų uždegimą
Šalpusnis ankstyvasis
Gerklei, bronchitui, kvėpavimo takų ligoms gydyti Žliūgė Sąnarių skausmui mažinti
Analizuojant kokiais tikslais informantai naudoja vaistinius natūralius augalus, pastebima, kad dažniausiai jais gydomi uždegimai (yra kaip priemonė uždegimui mažinti) - tokias vartojimo indikacijas pateikė 19 proc. informantų. Nemažai natūralių vaistinių augalų naudojama ir viršinamojo trakto (18 proc.) bei kvėpavimo takų (17 proc.) ligoms gydyti (7 pav.).
25 17 18 8 10 19 3 3 3 9 1 3 3 1 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20
Kvėpavimo takų ligoms Virškinamojo trakto ligoms Reumatinėms ligoms Nervų ligoms Skausmui, uždegimui mažinti Žaizdoms, traumoms, įkandimams Širdies ir kraujagyslių ligoms Inkstų - šlapimo takų ligoms Organizmo valymui, imuniteto stiprinimui Odos ligoms Ginekologinėms ligoms Kepenų - tulžies pūslės ligoms Endokrininės sistemos ligoms Akių ligoms V ai sti ni ų au ga lų v ar to ji m o in di ka ci jo s
Citavimų dažnis, proc. 7 pav. Vaistinių augalinių žaliavų panaudojimas gydymo tikslams
Lyginant šio tyrimo duomenis su jau atliktais tyrimais atliktais Suvalkijos regione (Kaišiadorių bei Daugų apylinkėse) 2013-2014 m., Žemaitijos bei Dzūkijos regionuose, pastebima, visuose regionuose vaistingi augalai naudojami įvairioms ligoms gydyti. Ir kad kituose tyrimuose taip pat nurodoma, kad vaistiniai augalai dažniausiai buvo naudojami virškinamojo trakto bei kvėpavimo takų ligoms, o rečiausiai - akių bei odos ligoms gydyti (8 pav.).
26 17 18 8 10 19 3 3 3 9 1 3 3 1 24 17 13 8 7 6 5 4 4 3 3 2 2 1 20 17 7 16 11 10 12 32 17 11 12 3 5 7 7 2 2 1 48 30 4 10 3 4 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Kvėpavimo takų ligoms Virškinamojo trakto ligoms Reumatinėms ligoms Nervų ligoms Skausmui, uždegimui mažinti Žaizdoms, traumoms, įkandimams Širdies ir kraujagyslių ligoms Inkstų - šlapimo takų ligoms Organizmo valymui, imuniteto stiprinimui Odos ligoms Ginekologinėms ligoms Kepenų - tulžies pūslės ligoms Endokrininės sistemos ligoms Akių ligoms V a r to ji m o i n d ik a c ijo s
Citavimų dažnis, proc.
Suvalkijos regione 2018 m. Suvalkijos regione 2013 m. Dzūkijos regionas 2014 m. Žemaitijos regionas 2016 m. Suvalkijos regione 2014 m.
8 pav. Vartojimo indikacijų palyginimas su kitais atliktais tyrimais
Nors natūralūs vaistiniai augalai yra plačiai naudojami, tačiau kaip teigė dauguma (67 proc.) apklaustų informantų - apie naudojamas natūralias vaistines žaliavas, jie sužinojo iš močiučių bei kitų artimųjų (žr. 2 pav.) - žinias yra įgiję žodinės tradicijos keliu, tačiau kaip žinia, informacija perteikiama žodžiu laikui bėgant gali būti primirštama, supainiojama, todėl svarbu gydymui naudojamų vaistinių augalinių žaliavų vartojimo indikacijas palyginti su PSO monografijose pateiktomis vartojimo rekomendacijomis - tai darbo autorius atliks sekančiame poskyryje.
3.3.4. Suvalkijos regione gydymui naudojamų tyrimo metu nustatytų
vaistinių augalinių žaliavų vartojimo indikacijų palyginimas su PSO
monografijose pateiktomis vartojimo rekomendacijomis
Pasaulio Sveikatos Organizacijos (toliau PSO) teigimu egzistuoja ne tiek jau daug moksliškai ištirtų, mediciniškai įvertintų augalų rūšių. Tačiau dabartiniu metu augalinių vaistų vartojimas ligų gydymui ir prevencijai pagal senas tradicijas papilitęs visame pasaulyje [37; 72].
27 PSO nurodo, kad svarbu saugiai naudoti tradicines vaistines žaliavas. Tuo tikslu PSO savo išleistose monografijose pateikė ir kai kurių vaistinių augalų indikacijas [74-77]. Šiame skyriuje, siekiama nustatyti ar surinkta augalinės etnofarmacinė medžiaga atitinka PSO monografijose aprašytas indikacijas.
5 lentelėje pateikiami informantų 3 ir daugiau kartų cituoti augalai, vartojimo indikacijos bei PSO monografijose ir Europos Medicinos agentūros pateiktos indikacijos.
5 lentelė. Vaistinių augalų, tyrimo metu cituotų 3 ir daugiau kartus ir aprašytų PSO
monografijose ir Europos Medicinos agentūros vartojimo indikacijų palyginimas
Augalas Informantų teiginiai - vartojimo
indikacijos
PSO monografijose pateiktos indikacijos
Paprastoji kraujažolė Achillea millefolium
Kraujavimo stabdymui, skrandžio, inkstų veiklai gerinti. Lūžus kaulams, skatina kaulėjimo procesą.
Į vidų: apetito bei virškinimo veiklos gerinimas. Mažina karščiavimą.
Išoriškai: gydo žaizdas bei odos uždegimus. Tinka esant skausmingoms mėnesinėms [74-77]
Vaistinė medetka Calendula officinalis
Organizmo valymui, mažina uždegimą, kepenų, kasos veiklai gerinti. Sergant agnina, stomatitu, sergant šalpimo pūslės uždegimu, kosuliui, nuo didelio skrandžio rūgštingumo.
Išoriškai: paviršinių žaizdų bei burnos gleivinės žaizdos gydymui. Mažina nedidelius uždegimus [74-77]
Vaistinė pienė Taraxacum officinale
Imunitetui stiprinti Klinikiniais tyrimais pagrįsto vartojimo duomenų nėra.
Vaistinė ramunė Matricaria recutita
Žarnyno spazmams, viduriavimui, vidurių pūtimui mažinti; žadina apetitą, mažina gerklės uždegimą ir temperatūrą
Į vidų: padeda esant viršinimo bei nervų sistemos sutrikimams.
Išoriškai: Odos ir gleivinės uždegimui, sudirginimui mažinti. Padeda ir esant kvėpavimo takų ligoms bei pavargusioms akims [74-77].
Kartusis kietis Artemisia absinthium
Apetitui skatinti, nuo parazitų, nuo pilvo skausmo, virškinimo
sutrikimams
Klinikiniais tyrimais pagrįsto vartojimo duomenų nėra.
Mėta Mentha
Nervinės įtampos mažinimui, ramina.
Į vidų: padeda esant virškinamojo trakto sutrikimams.
Išoriškai: mažina galvos bei raumenų skausmus [74-77].
Vaistinė melisa ot. Melissa officinalis
Gerina apetitą, slopina pykinimą ir vėmimą, ramina, mažina
kraujospūdį, nervams raminti
Išoriškai - gydo simptominio herpes labialį.
Į vidų: padeda esant virškinamojo trakto sutrikimams. Padeda esant miego sutrikimams, ramina [74-77].
Sidabražolė Potentilla
Skausmams mažinti, nuo viduriavimo, Skydliaukės problemoms
Galima pagydyti silpną viduriavimą; nedidelius uždegimus burnos gleivinėje. [68].
Paprastoji avietė Rubus idaeus
Peršalimui gydyti, nuo gripo Skirtas simptominiam lengvųjų mėnesinių mėnesinių spazmų sutrikimui; lengvo burnos, gerklės
28 uždegimo gydymui; lengvo viduriavimo gydymui [67].
Paprastoji žemuogė Fragaria vesca L
Turi daug geležies, inkstų, kepenų uždegimams, akmenligei gydyti
Šlapimo varymuim šlapimo takų valymui. Gydo lengvą viduriavimą. [69].
Mažalapė liepa Tilia cordata
Temperatūros ir kosulio mažinimui, sergant gripu - peršalimui bei anginai gydyti
Klinikiniais tyrimais pagrįsto vartojimo duomenų nėra.
Paprastasis krapas Anethum graveolens
Kraujospūdžiui mažinti, esant virškinimo sutrikimams -
vidurių pūtimui mažinti, skatina tulžies išsiskyrimą. Nemigai sumažinti.
Gydant dispersiją, gastritą ir meteorizmą [74-77].
Iš 5 lentelėje pateiktos lyginamosios analizės, galima pastebėti, kad iš dalies informantų pateiktos vaistinių augalų vartojimo indikacijos atitinka PSO monografijose bei Europos Medicinos agentūros pateiktą informaciją. Nors galima pastebėti ir kai kurių neatitikimų, kaip antai anot informantų paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium) gali būti naudojama lūžus kaulams, kadangi skatina kaulėjimo procesą - tačiau apie tai PSO monografijose neužsimenama, nors čia teigiama, kad ši žalaiava tinka žaizdų gydymui. Monografijose neminima ir tai, kad vartojant šią augalinę žaliavą pagerėja apetitas ar inkstų veikla. Tačiau bendrai, kad ši natūrali vaistinė žaliava padeda pagerinti virškinamąją veiklą - sutinkama.
Kalbant apie vaistinę medetką (Calendula officinalis) - informantai šiai vaistingai augalinei žaliavai priskiria labai daug nuopelnų - teigiama, kad ji gali būti naudojama ir organizmo valymui, mažina uždegimą, gerina kepenų, kasos veiklą. Padeda sergant agnina, stomatitu, šalpimo pūslės uždegimu. Ar esant kosuliui, dideliam skrandžio rūgštingumui. Tačiau anot PSO ši žaliava tinkama tik paviršinių žaizdų bei burnos gleivinės žaizdos gydymui. Mažina nedidelius uždegimus.
Kai kurie neatitikimai pastebimi ir vaistinės ramunės (Matricaria recutita) atveju - PSO nenurodo kad ši žaliava žadina apetitą ar kad ji gali padėti sumažinti temperatūrą ar gerklės uždegimą.
Visiški nesutapimai dėl vartojimo indikacijų yra mėtos (Mentha) atveju - informantai teigė šią vaistinę augalinę žaliavą vartojantys siekiant sumažinti nervinę įtampą, tuo tarpu PSO teigimu - ji yra veiksminga gydant virškinamojo trakto sutrikimus, bei esant raumenų ir galvos skausmams.
PSO monografijose nurodoma, ir informantai tą žino ir teigia, kad sidabražolę (Potentilla) jie vartoja esant viduriavimui, tačiau informantai taip pat nurodė, kad ši žaliava tinka ir gydant skydliaukę - tokios informacijos neaptinkama PSO monografijose. O ir apklaustieji, nežinojo, kad ji tinkama ir gydant uždegimus burnos gleivinėje.
Kaip žinia - Lietuvoje tikrai esant peršalimo ligoms, greičiausiai dažnas iš mūsų geria aviečių arbatą. Informantai taip pat nurodė, kad paprastoji avietė (Rubus idaeus) puikiai tinka peršalimui bei
29 gripui gydyti, tačiau visiškai kitokios vartojimo indikacijos yra pateikiamos Europos Medicinos agentūros - anot jos ir yra įrodyta, kad šios augalinės žaliavos labiausiai tinka simptominiam lengvųjų mėnesinių spazmų sutrikimui; lengvo burnos, gerklės uždegimo gydymui; lengvo viduriavimo gydymui.
Kad paprastasis krapas (Anethum graveole) padeda sumažinti nemigą, mažina kraujospūdį taip pat mediciniškai nėra įrodyta.
Atsižvelgiant į šios lyginamosios analizės rezultatus, galima teigti, kad Suvalkijos regione informantai vadovaujasi liaudies medicinos informacija, kuri nėra moksliškai įvertinta ar patvirtinta, tačiau galimai ir ji gali būti patikima, vertinant ilgalaikio vartojimo rezultatus.
3.3.5. Gydymui naudojamos augalų dalys
Naudojant natūralius vaistinius augalus, suprantama, kad ne visada yra panaudojamas / ne visada reikia panaudoti visą augalą. Darbo autorius pats prisimena, kad jo močiutė dažnai rinkdavo augalų žiedus ir kai kuriuos lapus, tačiau išanalizavus informantų pateiktas augalų žaliavas skirtas vartojimo indikacijoms, nustatyta, kad informantai neapsiriboja vien augalų lapais ar žiedais. Detalios augalų žaliavos pateikiamos 6 lentelėje.
6 lentelė. Informantų vartojamų augalų dalys
Augalai Dalys
Ajeras šaknys
Apinys žiedų spurgelės
Avietė paprastoji lapai, vaisiai
Ąžuolas paprastasis žievė, gilės
Barkūnas geltonžiedis žiedai, lapai
Beržas karpotasis pumpurai
Bruknė paprastoji lapai, uogos
Bulvė valgomoji žiedai; gumbai
Čiobrelis paprastasis žiedai, šaknys
Dilgėlė lapai, sėklos
Gyslotis plačialapis lapai
Jonažolė paprastoji žiedai
Kartusis kietis (pelynas) lapai, žiedai
Kaštonas paprastasis žiedai, lapai
Klevas paprastasis lapai
Kopūstas lapai
Krapas paprastasis sėklos, žolė
Kraujažolė paprastoji žiedai, šaknys
Krienas lapai, šaknys
30
Varnalėša šaknys, sėklos
Liepa mažalapė žiedai
Lipikas kibusis žolė
Medetka žiedai
Melisa vaistinė lapai, žiedai
Mėlynės uogos
Mėta lapai, stiebai, žiedai
Petražolė sėjamoji šakelės, šaknys
Pienė vaistinė šaknys, žiedai
Pušis paprastoji pumpurai
Putinas paprastasis uogos
Ramunė vaistinė žiedai, lapai, stiebai
Raudonėlis žiedai
Rugiagelė paprastoji žiedai
Ugniažolė lapai, žiedai
Serbentas juodasis uogos
Sidabražolė Džiovinti žiedai, lapai, šaknys
Spanguolė paprastoji uogos
Svogūnas valgomasis požeminiai gumbai
Šermukšnis paprastasis uogos
Šventagaršvė vaistinė lapai
Takažolė paprastoji lapai
Valerijonas vaistinis šaknys
Šalavijas vaistinis lapai
Šalpusnis ankstyvasis žiedai, lapai
Žliūgė žiedai, lapai
Šio tyrimo duomenimis - dauguma informantų iš paminėtų žaliavų naudoja augalų lapus (28 proc.) ir žiedus (25 proc.) (9 pav.).
0 28 2 12 25 3 16 5 7 2 0 5 10 15 20 25 30 Lapai Žievė Vaisiai Žiedai Pumpurai Gumbai, šaknys Sėklos Stiebai, šakelės Žolė A u g a lo d a ly s
Citavimų dažnis. Proc.
31 Iš 9 paveiksle pateiktų duomenų galima pastebėti ir tai, kad rečiausiai apklaustieji gyvenantys Suvalkijos regione (Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Prienų ir Kauno rajonuose) naudoja žoles (jų citavimas buvo tik 2 proc.) bei žieves – (jų citavimas buvo taip pat tik 2 proc.)
Palyginus gauto tyrimo duomenis su kitais jau atliktais tyrimais, nustatyta, kad lapai ir žiedai taip pat yra vienos populiariausių augalų dalių, tačiau Suvalkijos regione (Kaišiadorių bei Daugų apylinkėse) 2013-2014 m. buvo populiari ir žolė - ją to meto informantai vartojo dažniau nei kitas augalo dalis (uogas, lapus, žiedus ar šaknis ir pan.) (10 pav.).
28 2 12 25 3 16 5 7 2 21 2 17 15 2 14 1 27 21 2 6 21 2 10 7 3 28 19 4 16 22 12 18 6 24 8 45 5 11 1 7 0% 20% 40% 60% 80% 100% Lapai Žievė Vaisiai Žiedai Pumpurai Gumbai, šaknys Sėklos Stiebai, šakelės Žolė A u g a lo d a ly s
Citavimų dažnis, proc.
Suvalkijos regionas 2018 m. Suvalkijos regionas 2014 m. Suvalkijos regionas 2013 m. Dzūkijos regionas 2014 m. Žemaitijos regionas 2016 m.
10 pav. Respondentų naudojamų augalų dalių procentinis pasiskirstymas kituose
tyrimuose
Galima pastebėti, kad stiebus, šakeles rečiausiai buvo vartojamos Žemaitijos regione 2016 m., pumpurai - Suvalkijos regione (Daugų apylinkėse) 2013 m., sėklos - Suvalkijos regione (Kaišiadorių apylinkėse) 2014 m. Visos kitos augalo dalys buvo naudojamos procentaliai nedideliu skirtumu.
3.3.6. Receptūra
Apklausti Suvalkijos regiono (Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Prienų ir Kauno rajonų) informantai pasidalino jiems gerai žinamomis bei dažnai taikomomis receptūromis. Pastebima, kad
32 informantai dažniau mini arbatas, užpilus, kurie gamina su įvairiomis vaistingomis augalinėmis žaliavomis. Kaip antai:
Melisos - gerina apetitą, slopina pykinimą ir vėmimą, ramina, mažina kraujospūdį - 1 valgomąjį šaukštą žolės užpilti verdančiu vandeniu - palaukti 15 min, nukošti. Gerti ½ stiklinės ryte ir vakare. Kita informantė teigė, kad melisos tinka nervams raminti, tam reikia 2 šaukštelius melisų apipilti stikline verdančiu vandeniu bei gerti prieš miegą.
Petražolės - sergant artritu, reumatu, nuo šlapimo pūslės uždegimo, virškinimo sistemai - 2 arbatiniai šaukšteliai lapelių arba šaknų užpilti verdančiu vandeniu, palaukti 10 min ir gerti po ½ stiklinės 2 kartus dienoje.
Medetkos - sergant angnina, stomatitu, sergant šalpimo pūslės uždegimu, kosuliu, nuo didelio skrandžio rūgštingumo - 2 arbatinius šaukštelius žiedų užpilti 0,5 l karšto vandens, po 15 min perkošti, gerti po ½ stiklinės prieš valgį arba skalaujant gerklę.
Ramunėlės - žarnyno spazmams, viduriavimui, vidurių pūtimui, žadina apetitą - 1 valgomąjį šauštą užpilame stikline verdančio vandens, po 15 min nukošiam ir geriam tik šiltą 2-3 kartus prieš valgį, po ½ stiklinės. Kita informantė tuo tarpu nurodė, kad ramunėlės naudingos ne tik skraudžio, žarnyno veiklai gerinti, bet ir gerklės uždegimui mažinti. Anot jos ramunėles reikia užpilti karštu vandeniu, palaukus 10 minučių - išgerti. Panašiai nurodė ir kita apklaustoji, tačiau ji ramunėles naudoja temperatūros mažinimui - ji užpila 1 arbatinį šauštelį stikline verdančio vandens, uždengus palaukia 15 min ir geria.
Krapai - nuo vidurių pūtimo, esant nemigai, mažina kraujospūdį, skatina tulžies išsiskyrimą - šaukštą krapų sėklų užpilti stikline verdančio vandens. Palikti 15 min. Gerti po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną.
Žliūgė - sąnarių skausmui mažinti - inde pakaitinti visą žolę kol išsivirs sultys. Dėti šildomąjį kompresą ant sąnarių.
Beržų pumpurai - stiklinę džiovintų pumpurų užpilti 0,5l degtinės, laikyti 2 savaites tamsioje vietoje - tepti skaudamas vietas: sąnarius, rankas, nugarą. Kitos informantės teigimu, beržų pumpurai tinka ir peršalimui gydyti, tačiau tam reikia pasidaryti arbatą - 1 šaukštelį pumpurų apipilti 1 stikline verdančio vandens. Gerti 3 kartus per dieną.
Jonažolė - 1 valgomąjį šaukštą žolės užpilti 1 stikline verdančiu vandeniu. Po 20 min skalauti skaudančią gerklę.
Pušų ūgliai - kvėpavimo sistemos ligoms gydyti - paiimti 3-5 ūglius, įpilti 1 litrą vandens, pavirti ir išgerti per dieną.
