VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
EVELINA BELIAUSKAITĖ
LIETUVOS SENTIKIŲ BENDRUOMENĖS LIAUDIES
MEDICINOJE VARTOJAMŲ VAISTINIŲ MEDŽIAGŲ
ETNOFARMACINIS TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr. T. Mekas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Data
LIETUVOS SENTIKIŲ BENDRUOMENĖS LIAUDIES
MEDICINOJE VARTOJAMŲ VAISTINIŲ MEDŽIAGŲ
ETNOFARMACINIS TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Recenzentas Darbą atliko Doc. dr. T. Mekas Magistrantė
Data Data Evelina Beliauskaitė Data
TURINYS
SANTRAUKA...4
SUMMARY...5
ĮVADAS...6
DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI...8
1. LITERATŪROS APŽVALGA...9
1.1. Etnofarmaciniai ir etnobotaniniai tyrimai...9
1.2. Sentikių bendruomenės etnofarmaciniai tyrimai Lietuvoje...13
1.3. Tiriamos vietovės, kuriose buvo apklausti Lietuvos sentikiai...14
1.4.Tiriamosios bendruomenės - sentikių išskirtinumo aspektai...16
2. TYRIMO METODIKA...17
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...19
3.1. Tiriamųjų demografiniai duomenys...19
3.2. Vaistinių augalinių žaliavų vartojimo indikacijos...20
3.3. Gydymui naudojamos vaistinių augalų dalys...25
3.3.1. Vaistinių augalų rinkimas ir laikymas...25
3.3.2. Vaistinių augalinių žaliavų vartojimo būdai...26
3.3.3.Sentikių ir musulmonų (totorių ir azerbaidžaniečių) gyvenančių Lietuvos teritorijoje, dažniausiai vartojamų augalų palyginimas...27
3.3.4.Vaistinių augalų, tyrimo metu cituotų ir aprašytų PSO monografijose, vartojimo indikacijų palyginimas...28
3.4. Gydymui naudojamos gyvūninės kilmės medžiagos...40
3.5. Kitos gydymui naudojamos medžiagos...41
4. APIBENDRINIMAS...42
5. IŠVADOS...44
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS...45
7. DARBO REZULTATŲ PRISTATYMAS... ...49
SANTRAUKA
E. Beliauskaitės magistro baigiamasis darbas „Lietuvos sentikių bendruomenės liaudies medicinoje vartojamų vaistinių medžiagų etnofarmacinis tyrimas“ / mokslinis vadovas doc. dr. T. A. Mekas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.
Tyrimo tikslas: surinkti ir susisteminti Kauno apskrityje (Užusaliuose, Didžiuosiuose Ibėnuose, Rimkuose) ir Kaune (Žaliakalnyje) sentikių bendruomenės išlikusias etnofarmacines žinias, palyginti, kokią įtaką turėjo Lietuvoje augančių vaistinių augalų naudojimas, kokias Lietuvos liaudies medicinos žinias perėmė, pritaikė savo gydymosi praktikoje. Tyrimo uždaviniai: susisteminti surinktą etnofarmacinę medžiagą Kauno apskrityje (Užusaliuose, Rimkuose, Didžiuosiuose Ibėnuose) ir Kaune (Žaliakalnyje) pagal gydymui vartojamų priemonių kilmę; susisteminti terapines indikacijas, nustatyti, kokios kilmės vaistingųjų medžiagų naudojama daugiausia. Tyrimo metodai: teorinis, empirinis ir turinio analizės. Teorinis – mokslinės ir dalykinės literatūros analizė. Empirinis – gyventojų apklausa ir struktūrizuotas interviu tiriamoje vietovėje 2014 – 2015 metais. Turinio analizės metodas – surinktos etnofarmacinės informacijos grupavimas į kategorijas ir jos analizė. Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti, naudojantis „Microsoft Excel“ programa.
Tyrimo metu buvo apklausta 12 respondentų, kurie pateikė informaciją apie gydymui naudojamas medžiagas: augalinės - 110, gyvūninės - 11, grybų - 1, mineralinės kilmės – 1, kitos medžiagos - 1. Nustatyta, kad dažniausiai pasikartojančios ligos yra susijusios su virškinimo (17,9%) ir kvėpavimo (14,84%) sistemomis. Gauti rezultatai buvo palyginti su R. Manafovos tyrimo, atlikto 2014 m. musulmonų (totorių ir azerbaidžaniečių) gyvenančių Lietuvos teritorijoje duomenimis.
SUMMARY
Evelina Beliauskaite, Master's thesis „Ethno – pharmaceutical research of medicinal substances used in folk medicine by the community of old believers in Lithuania“ / supervisor: Dr. Tauras Mekas. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Drug Technology and Social Pharmacy. Kaunas.
Aims: To gather and systemize the ethno-pharmaceutical knowledge from old believers’ communities in Kaunas region (Užusaliai, Didieji Ibėnai, Rimkai). To compare the influence of use of medical herbs growing in Lithuania and the adaptation and adoption of folk medical knowledge in medical practice, according to the origin of medical remedies. Furthermore, to systemize therapeutic indications and to determine the type of most commonly used medical remedies and what diseases they were used to treat.
Methods: Theoretic – analysis of scientific and subject literature. Empiric – residents survey and structured interviews in Kaunas region in 2014-2015. Content analysis method – grouping of gathered ethno-pharmaceutical knowledge into categories and its analysis from various angles. Data acquired throughout this research was processed using Microsoft Excel.
12 respondents were surveyed during the research. They provided information about the following substances, used for treatment: substances of crop origin – 110, substances of animal origin – 11, substances of mushrooms – 1, substances of mineral origin – 1, other substances – 1. It was determined that mostly recurring diseases are related to digestive system (17,9%) and respiratory system (14,84%). The results obtained were compared to the research by R. Manafova, which was performed in 2014. The research by R. Manafova was based on the data of Muslims (Tatars and Azerbaijanis), residing in the territory of Lithuania.
ĮVADAS
Auga susidomėjimas vaistiniais augalais, jų pritaikymu gydymui. Ekspedicijų metu tyrėjai renka informaciją iš vietinių bendruomenės gyventojų apie jų vartojamas vaistines žaliavas. Gautus rezultatus susistemina ir pateikia platesnei auditorijai. Tam tikslui naudojami etnofarmaciniai tyrimai, kurie prasideda hipoteze, kad žmonės, kurie keliaudami iš vienos vietos į kitą, atsineša savo tradicines medicinos žinias ir jomis naudojasi. Dėl to labai svarbu rinkti tokio pobūdžio informaciją ir stebėti, kokius vaistingųjų medžiagų derinius vartoja kitos kultūros, kaip kinta tradicinių augalinių preparatų vartojimas.
Sentikiai (rusiškai староверие) yra rusų stačiatikių bendruomenė, apsigyvenusi Lietuvos teritorijoje XVII a. II pusėje - XVIII a. pradžioje. Daugiausia jų apsigyveno kaimuose, kur pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu tapo žemdirbystė. Tik 10 – 15 procentų kėlėsi į didesnius miestus. XIX amžiaus viduryje įsikūrė religinės bendruomenės savivalda, kurios centras yra Vilniaus miestas. Šiuo metu Lietuvoje yra tik 58 sentikių bendruomenės, kurioms priklauso apie 34000 sentikių. Dėl mažos populiacijos, savos inteligencijos bei tyrinėtojų trūkumo, neturi palankių prielaidų tyrinėti savo kultūrą. O kadangi sentikių kultūra yra ir Lietuvos kultūros dalis, jos tyrinėjimas farmaciniu aspektu yra labai aktualus.
Sentikių tikėjimas išsiskiria daugybe papročių, apeigų, draudimų. Tabako ir alkoholio vartojimas yra griežtai draudžiamas, tačiau etanolis, ruošiant vaistažolių receptūras, yra naudojamas. „Stipriai pritraukta“ arbata prilyginama narkotikui, todėl ją gerti taip pat draudžia.
Bendruomenės nariai didelį dėmesį skiria pasninkui – per metus net 241 dieną (pasninkauja kiekvieną trečiadienį ir penktadienį bei septynias savaites prieš Šv. Kalėdas). Pasninko laikotarpiu sentikiams draudžiama ne tik valgyti riebų maistą, linksmintis, bet ir užkalbėti ligas, gerti vaistažolių nuovirus ir užpilus. Sentikiai įsitikinę, kad pasninkas ir apsilankymas pirtyje juos gelbėja nuo visų ligų.
Jie tiki, jog stengiantis pagydyti ligotą žmogų, nepakanka tik vaistažolės, jos veiksmingumą gali sustiprinti šventintas vanduo, užkalbėjimai. Labai didelę gydomąją galią turi augalinės kilmės žaliavos, vadinamos Dievo Motinos žolelėmis. Jas naudoja smilkinant ligonius, gydomųjų trauktinių gamyboje. Verbomis ir šermukšnio šakelėmis plaka gyvulius, kad jie nesirgtų. Visa šiame darbe surinkta informacija yra pagrįsta sentikių praktiniu vartojimu. Užfiksuotas tyrimo metu praktinis vartojimas buvo palygintas su PSO rekomendacijomis.
Šio darbo aktualumas glūdi tame, kad surinkta autentiška etnofarmacinė medžiaga yra menkai žinoma. Ji susisteminta farmaciniu aspektu. Pateikiamos sentikių bendruomenės liaudies
medicinoje vartojamos vaistinės medžiagos, gydymo metodai, receptai. Atlikto etnofarmacinio tyrimo metu surinkta informacija papildo Lietuvos etnofarmacijos žinias.
DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – surinkti ir susisteminti Kauno apskrityje (Užusaliuose, Didžiuosiuose Ibėnuose,
Rimkuose) ir Kaune (Žaliakalnyje) sentikių bendruomenės išlikusias etnofarmacines žinias.
Darbo uždaviniai:
1. Susisteminti surinktą Kauno apskrityje (Užusaliuose, Didžiuosiuose Ibėnuose, Rimkuose) ir Kaune (Žaliakalnyje) etnofarmacinę medžiagą pagal gydymui vartojamų priemonių kilmę. 2. Nustatyti, kokios kilmės vaistingųjų medžiagų naudojama daugiausia. 3. Nustatyti, kokios ligos dažniausiai gydomos aprašytomis vaistinėmis medžiagomis.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Etnofarmaciniai ir etnobotaniniai tyrimai
Etnofarmaciniai tyrimai, kurie būtų organizuojami Lietuvos teritorijoje nėra gausiai paplitę. Dėl šios priežasties ir literatūros šaltinių, liudijančių apie etnofarmacijos ištakas ir raidą Lietuvoje buvo rasta tik keletas. [4, 25]
Lietuvoje liaudies medicinos žinias pradėta fiksuoti ir kaupti tik XIX a. pabaigoje kilus susidomėjimui lietuvių etnine kultūra. Liaudies medicina apima visas medžiagas ir metodus skirtus gydymui, todėl renkant ir kaupiant informaciją apie liaudies mediciną atskirų bendruomenių kultūroje, nėra išskiriama atskira sritis, o suvokiama kaip visuma. Toks duomenų fiksavimas ir vadinamas „etnofarmacija“. [14, 15]
Gimęs 1851 m. dr. J. Basanavičius, buvo vienas iš pirmųjų Lietuvos visuomenės veikėjų, kuris pradėjo fiksuoti ir sisteminti lietuvių liaudies medicinos paveldą. 1898 m. jo išleistoje knygelėje „Medžiaga mūsų tautiškai vaistininkystei“, dr. J. Basanavičius pateikė to meto ir vietovės abėcelinio liaudiškų ligų ligų klasifikaciją, priežastis ir jų paaiškinimus. Nedideliame savo veikale jis pridėjo ir lotyniškus terminus, nurodė liaudiškus ligų simptomų aiškinimus ir gydymo būdus. Remdamasis savo leidiniu autorius prakalboje išskyrė jo svarbą, kad tai - tuometinis lietuvių pažiūrų atspindys. Taip pat skatino medicinos srityje dirbančius kvalifikuotus asmenis įsiklausyti į žmonių nuomones apie ligas ir jų gydymą ir stengtis visa tai pasižymėti, nes tokia informacija užima didelę svarbą, yra vertinga. [20]
1814 m. J. Pabrėža žinomas kaip botanikas, lietuviškos botanikos terminijos kūrėjas, medikas, kuris domėjosi ir rinko lietuvių liaudies žinias, parengė veikalą „Kai kurių augalų gydantieji ypatumai, tų augalų panaudojimo įvairių ligų atvejais būdai, kunigo Jurgio Pabrėžos, Kartenos altaristos, parinkti iš Simono Sirenijaus, Krokuvos akademijos daktaro veikalo, 1814 m. Kartenoje“. Šiame veikale autorius aprašė Lietuvoje gausiai augančias ir vaistinėje lengvai gaunamas vaistažoles, liaudies receptus. [1]
1910 m. dr. K. Grinius parengė ir išleido knygelę „Trumpa folkloro dalykams rinkti programa“. Šis leidinys buvo išleistas kartu su Lietuvos mokslo draugijos folkloro nariais, kurie pateikė pagrindinius klausimus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, siekiant kokybiškesnės liaudies medicinos medžiagos užrašymo. Šią autoriaus sudarytą knygelę galima vadinti pirmuoju nurodymu, kaip reikia atlikti etnofarmacinį tyrimą. [2]
1913 m. M. Grigonis išleido „pamokinimą, kaip žolynai auginti“. Jame autorius surašė dažniausiai lietuvių auginamus darželių augalus, daugumą pavadinęs liaudiškais pavadinimais. M. Grigonis išleido nedidelį leidinį „Rūtelių darželis“, kuriame pabrėžė augalų puoselėjimo svarbą. [3]
1932 m. A. Skinderis išleido senąja lietuvių kalba leidinį, kuriame aprašė 80 dažniausiai sutinkamus augalus ir juos susitemino pagal jų medicininį pritaikymą. Prie kiekvieno augalo autorius pridėjo lotyniškus pavadinimus ir nurodė, kaip augalinius vaistus dozuoti ir kada vartoti. [9]
Sovietiniu laikotarpiu buvo ir medikų, kurie domėjosi liaudies medicina: A. Vileišis [22], N. Paražinskaitė, [22] V. Kutorga [11]. Labai išsamūs darbai buvo pateikti prof. Šurkaus [18] bei dr. E. Šimkūnaitės. [16]
Visi paminėti leidiniai daugiausia yra aprašomojo pobūdžio, o etnofarmacinių tyrimų Lietuvoje gausa nėra didelė.
Liaudies medicinos etnofarmaciniams tyrimams didelę reikšmę turėjo etnologų rengtos ekspedicijos. 2001 m. MRU docentas R. Trimakas dalyvavęs ekspedicijoje parašė straipsnį „Lietuvos kaimo vaistininkystės tradicijos XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje“. Jame suklasifikavo vaistinius augalus pagal jų paruošimą ir panaudojimą gydymui. [19]
Etnofarmacinio pobūdžio tyrimus atliko LSMU farmacijos fakulteto magistrantės: KMU magistrantė Ž. Petkevičiūtė „Natūraliųjų vaistingųjų medžiagų, vartotų Telšių rajono Varnių apylinkėje 2006 metais, tyrimas“ [13], 2010 metais KMU magistrantė U. Gudelytė „Tradiciškai Lietuvoje augintų dekoratyvinių augalų etnofarmacinis tyrimas“ [10], LSMU magistrantė I. Šimkutė „Natūraliųjų vaistingųjų medžiagų, naudotų Plungės rajone 2009-2010 m., etnofarmacinis tyrimas“ [17], LSMU magistrantė R. Manafova „Musulmonų (totorių ir azerbaidžaniečių), gyvenančių Lietuvos teritorijoje, naudojamų vaistingųjų medžiagų, etnofarmacinis tyrimas 2014 metais“ [12] bei LSMU magistrantė R. Woznialis „Natūraliųjų vaistingųjų medžiagų, naudojamų Punsko ir Seinų apylinkėse, etnofarmacinis tyrimas 2015 metais. [24]
Nors Lietuvoje etnofarmacinio pobūdžio tyrimų gausa nedidelė, tačiau pasaulyje susidomėjimas jais ir liaudies medicinoje natūraliųjų vaistingųjų medžiagų poveikiu vis auga. Tai pagrindžia kasmet vis augantis mokslinių publikacijų skaičius įvairiuose moksliniuose leidiniuose.
Internetiniame Journal of Herbal Medicine puslapyje pateikiami vykdyti klinikiniai tyrimai, moksliniai straipsniai, monografijos apie etnofarmacinius tyrimus, natūralios kilmės medžiagų veiksmingumą. [47]
2006 m. Italijoje, Sardinijos Ogliastra mieste buvo atliktas etnofarmacinis tyrimas. Tyrimo metu apie 200 vyresnio amžiaus gyventojų. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad respondentai 78 augalų rūšis naudoja kvėpavimo takų ir odos ligų gydymui. [36]
2006 metais Why study the use of animal products in traditional medicines straipsnyje buvo aptariama, kad Pasaulio Sveikatos Organizacija apskaičiavo, jog daugiau kaip 80 proc. pasaulio gyventojų teikia pirmenybę tiems vaistams, kurie pagaminti augaliniu arba gyvūniniu pagrindu. Žmogaus negalavimai paremti gyvūnų sandara ir panašumu, todėl gyvūninės kilmės medžiagos naudojamos ligų gydymui yra itin svarbios. [26]
Tais pačiais metais Intellectual property protection in the natural product drug discovery, traditional herbal medicine and herbal medicinal products straipsnyje aptariama, kaip sparčiai auga vaistinių augalų paklausa, nors liaudies medicinos naudojimas žinomas nuo Adomo ir Ievos laikų. [32]
2007 m. Traditional medicine for Canada‘s first peoples aptariama liaudies medicina, aprašomi receptai įvairioms ligoms gydyti. [37]
2008 metais Stiveno Bento straipsnyje Herbal Medicine in the United States: Review of Efficacy, Safety, and Regulation aprašomi tokie vaistiniai augalai, kaip rausvažiedė ežiuolė (lot. Echinacea purpurea L.), ženšenis (lot. Panax L.), valgomasis česnakas (lot. Allium sativum L.), piprimėtė (lot. Mentha x piperita L.), dviskiautis ginkmedis (lot. Ginkgo biloba L.), soja (lot. Glycine L.), vaistinė ramunė (lot. Matricaria recutita L.), paprastoji jonažolė (lot. Hypericum perforatum L.). Mokslininkų teigimu, šie augalai pagrįsti neabejotinu veiksmingumu. [27]
Tais pačiais metais Animal products in traditional medicine from Attappady hills of Western Ghats straipsnyje aptariama, kaip liaudies medicinoje gydant sveikatos sutrikimus, ligos sukeltus negalavimus, naudojamos įvairūs stuburinių ir bestuburių gyvūnų dalys. [40] Kitas tyrimas aprašomas Etnobiologijos ir etnomedicinos žurnalo straipsnyje, kuriame buvo renkami duomenys, apie tai, kokias vaistažoles dažniausiai naudoja žolininkai bei kokias ligas jomis gydo Etiopijoje. Rezultatai parodė, kad viena iš dažniausiai pasitaikančių ligų yra reumatas. [44]
2008 metais buvo susidomėta grybų biologiniu aktyvumu. Buvo įrodytas grybų ekstrakto teigiamas poveikis imuninei sistemai. Šiuo metu atliekami tyrimai dėl naviko augimo slopinimo galimybės. [28, 43]
2009 m. publikuotame straipsnyje buvo nagrinėjamos sukauptos žinios apie vieną seniausių liaudies medicinoje vartojamų augalų – paprastą jonažolę (lot. Hypericum perforatum L.). Plačiausias augalo vartojimas – depresinių sutrikimų gydymas. Klinikiniai tyrimai parodė, kad jonažolės ekstraktai veiksmingesni už kai kuriuos antidepresantus bei yra saugūs. [34]
2010 metais Oluwadamilola Olaku, Jeffrey D. White straipsnyje Herbal therapy use by cancer patients: A literature review on case reports rašoma, jog daugelių apklausų duomenys rodo, kad vaistažolės yra dažniausiai vartojamos iš natūralios kilmės medžiagų. Jos sukelia mažiau šalutinių poveikių, tinka gydyti vėžį bei mažiau tikėtina, kad bus sukelta priklausomybė. [38]
2010 m. Londone buvo atliktas etnofarmacinis tyrimas. Tyrimo metu buvo apklausti Kipro gyventojai. Dažniausiai pasikartojusios buvo lėtinės ligos. Dažniausiai naudojami augalai: šaltmėtė (lot. Mentha spicata L.), anyžinė ožiažolė (lot. Pimpinella anisum L.) ir vešlusis šalavijas (lot. Salvia fruticosa Mill. L.). Respondentai teigė, kad gresiant liaudies medicinos išnykimui, jie sukauptas žinias perduoda jaunoms kartoms. [45]
Tais pačiais metais buvo parašytas straipsnis apie nykstančius augalus, kurie yra naudojami liaudies medicinoje. Vis daugiau jų įrašoma į Raudonąją knygą. [42]
2011 m. Yuri Anna Lee atliko amišų bendruomenės etnofarmacinį tyrimą Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Amišų bendruomenė gyvena pagal griežtas taisykles: nenaudoja elektros prietaisų, nedėvi puošnių drabužių, stengiasi nesinaudoti mobiliaisiais telefonais, automobiliais. Tie bendruomenės nariai, kurie pažeidžia taisykles, gali būti atskirti nuo bendruomenės. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad didžioji varnalėša (lot. Arctium lappa L.) – pagrindinė gydymui naudojama augalinė žaliava. Varnalėšų lapai yra naudojami uždegimo mažinimui, imuniteto stiprinimui [33]
2012 m. Afrikoje buvo surinkti duomenys apie čiabuvių renkamus žolinius augalus. Dauguma jų buvo astrinių (lot. Asteraceae), pupinių (lot. Fabaceae), raudinių (lot. Rubiaceae), pipirinių (lot. Piperaceae) šeimų atstovai. Visiems buvo naudojami maginiai užkalbėjimai, kurių dėka augalų poveikis buvo veiksmingesnis. Ligoniai greitai pasveiko, vadinasi tikėjimo galia turėjo tam reikšmės. [42]
2014 metais Herbal Therapy Is Equivalent to Rifaximin for the Treatment of Small Intestinal Bacterial Overgrowth straipsnyje klinikiniu tyrimu buvo įrodyta, jog vaistiniai augalai turėjo didesnį veiksmingumą nei plataus spektro neabsorbuojamas antimikrobinis preparatas rifaksiminas gydant viduriavimą. [29]
2014 metais Herbal Remedy for Rheumatoid Arthritis straipsnyje aprašomas arnikos (lot. Arnica L.) , rododendro (lot. Rhododendron) , pelkinio gailio (lot. Ledum palustre), bosvelijos (lot. Boswellia L.), plačialapio grėsvio (lot. Kalmia latiflora L.) poveikis gydant reumatoidinį artritą. Nustatyta, kad šios vaistažolės tikrai gali sumažinti sąnarių skausmus, uždegimą. Vartojant šiuos augalinius vaistinius augalus reguliariai, galima sumažinti reumatoidinio artrito riziką. [41]
Dar vienas tyrimas atliktas 2014 metais Herbal medicine for hospitalized patients with severe depressive episode: A retrospective controlled study. Gauti duomenys parodė, kad augaliniai preparatai pašalina depresijos sukeltus simptomus, gali būti veiksmingi ir saugūs. [35]
2015 m. Filamentous fungi as a source of natural antioxidants straipsnyje aprašomas grybų tyrimas. Laboratorijoje buvo įvertintas fenolių kiekis, pagal jį antioksidacinis aktyvumas. [43]
Kadangi grybai yra vitamino D2 šaltinis, jie gali užkirsti kelią osteoporozei. Tais pačiais
metais Consumption of vitamin D2 enhanced mushrooms is associated with improved bone health
buvo tirtas pelių kaulų tankis. Rezultatai patvirtino iškeltą hipotezę [30].
Remiantis etnofarmaciniais ir mokslinių straipsnių tyrimais, galima teigti, kad natūralios kilmės medžiagos, kurios plačiai naudojamos liaudies medicinoje yra veiksmingos.
1.2. Sentikių bendruomenės etnofarmaciniai tyrimai Lietuvoje
Lietuvos sentikių bendruomenės nariai (rus.староверие) yra Lietuvos gyventojai, į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes atsikėlę XVII amžiaus antroje pusėje. Per kelis šimtmečius jie integravosi į Lietuvos visuomenę. [7] Dėl bendruomenės išskirtinių bruožų, Lietuvos etnologams buvo labai aktualu ištyrinėti sentikių kultūros ypatybes.
Doc. dr. G. Potašenko 1997 m. parašė straipsnį „Lietuvos sentikiai: lauko tyrimų aktualumas ir sentikių tyrimo perspektyva“, kuriame rašė, kad Lietuvos sentikių lauko tyrinėjimai ir sociologinės apklausos dabar yra aktualūs mokslui. Sentikių kultūra yra Lietuvos kultūros dalis. Sentikių ir lietuvių bruožų bei ypatybių analizė ir palyginimas galėtų atskleisti ne tik platesnę Lietuvos kultūros vertę, bet ir bendrus šių kultūrų bruožus. Pavyzdžiui, gydymas vaistiniais augalais, jų paruošimo būdas ir vartojimas turi nemažai skirtumų. [7, 8]
1998 m. MRU docentas R. Trimakas parašė straipsnį „Lietuvos sentikių liaudies medicina“, kuriame rašė apie ekspedicijų metu sužinotus susirgimų gydymo būdus. Jis juos sąlyginai suskirstė: į maginius ir racionaliuosius. Maginis gydymo būdas anot jo – tam tikrų veiksmų ir žodžių naudojimas siekiant išgydyti ligą. Racionaliam gydymui priskyrė gydymą vaistiniais augalais, gyvūninės kilmės medžiagomis arba mineralais. Vaistiniams augalams priskyrė ugniažolę naudojamą karpų gydymui, dilgėlę – reumatui, svogūno galvutę – dantų skausmui mažinti. Gyvūninės kilmės medžiagoms priskyrė barsuko taukus, kurie laikomi universaliu vaistu. Pavyzdžiui, jais įtrinama suskilinėjusi oda. Ant atviros žaizdos dedama kiaulės mėsa. Reumatizmui gydyti naudojami bičių įgėlimai. [21]
2002 m. M. Vingrys parašė pranešimą „Tabako kilmės aiškinimai etiologinėse sakmėse“. Lietuvių etiologinėse sakmėse tabako išaugimo ant kapo motyvu paaiškino su tabako vartojimu susijusius reiškinius, tokius, kaip jo sukeliamą priklausomybę, papročiu vaišintis tabaku ir netgi sentikių nerūkymo priežastis. [23]
2007 m. M. Romanova Vilniaus Universitete apgynė humanitarinių mokslų srities filologijos krypties disertaciją „„Lietuvos rusų sentikių užkalbėjimai: formavimasis ir raida“.
Disertacijoje analizavo užkalbėjimus, jų reikšmę. [8]
2009 m. Vilniaus Pedagoginis Universitetas išleido Ю. Новиков knygą „Lietuvos sentikių folkloras“. Tai buvo II tomas : „Liaudies mitologija. Padavimai. Buitinė magija“. Jame surinkti daugiau nei 1000 tekstų, kurie tiesiogiai susiję su užkalbėjimais, apeigomis, papročiais. [52]
2011 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido knygą „Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra, dailė. Sudarytojai G. Potašenko ir N. Morozova rašė apie tai, kaip 1996 metais buvo organizuota Lietuvos sentikių tyrinėjimo tarpdisciplininė grupė, kuri kasmet rengė kompleksines ekspedicijas ir tyrinėjo statišką, nesireklamuojančią, ir per daug nesisiūlančią sentikių kultūrą. [7]
Per visą laikotarpį nuo sentikių atsikėlimo į Lietuvos žemes vyko keletas ekspedicijų, kurių tikslas buvo taip pat surinkti ir susisteminti sentikių liaudies medicinos žinias. Tačiau tikslas nebuvo iki galo užbaigtas. Etnologai informacijos pateikė labai menkai, dėl to buvo vertinga išpildyti tai, kas pradėta ir išplėsti šią tematiką farmacine kryptimi.
1.3. Tiriamos vietovės, kuriose buvo apklausti Lietuvos sentikiai
Lietuvoje yra apie 60 sentikių bendruomenių (2 pav.), tačiau tyrimo apsiribojome Kauno
apskrityje gyvenančiais sentikiais, kurie sukaupę didelę liaudies medicinos žinių patirtį (1 pav.). Tyrimas buvo atliktas Kauno apskrityje. Buvo aplankyti Užusaliai, Rimkai, Didieji Ibėnai ir Kauno rajonas Žaliakalnis.
Užusaliai – daugiakultūrinis miestelis, įsikūręs Jonavos rajone. Aplink Užusalius yra daug balų, pelkių ir miškų, telkšo kaimo pasididžiavimu tapę tvenkiniai. Unikaliame kaime susibūrę trijų religinių bendruomenių atstovai: sentikiai, stačiatikiai ir katalikai. Po pirmojo Pasaulinio karo Paskutiškių (dabar – Užusalių) bendruomenei buvo pastatyti nauji mediniai sentikių maldos namai.
Rimkai – gyvenvietė Jonavos rajone prie Kulvos geomorfologinio draustinio. Ten XVIIII a. pabaigoje pastatyta sentikių Rimkų Dievo Motinos Gimimo cerkvė, yra jų kapinės. XX a. parapija buvo viena didžiausių Lietuvoje.
Didieji Ibėnai – kaimas Kauno rajone prie Gynios upelio. Po 1863 metais vykusio sukilimo Kauno gubernatorius sudegino Ibėnų kaimą, likusius gyvus bajorus ištrėmė Rusijos gilumon, o jų vieton atkėlė 37 sentikių šeimas. Tada Ibėnai skilo į du kaimus: Didieji Ibėnai ir Mažieji Ibėnai. 1864 metais buvo pastatyta sentikiams medinė cerkvė ir klopytstulpis 1863 metų aukoms atminti.
Kauno Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė – vienintelė sentikių cerkvė esanti Kaune. Pirmieji sentikių bendruomenės maldos namai pastatyti 1906 metais. Tačiau 2013 metais, gegužės 30 dieną kilo gaisras, sudegė arba buvo apgadinta kultūros vertybės. Šiuo metu cerkvės išdegusi dalis yra atstatyta, toliau vyksta pamaldos.
1 pav. Respondentų gyvenamos vietos: Didieji Ibėnai, Rimkai ir Užusaliai (Šaltinis: Remiantis žemėlapio nuotraukomis autorės sudarytas žemėlapis)
Žemiau esančiame žemėlapyje yra nurodomi kiti miestai ir kaimai, kuriuose sentikiai yra įkūrę savo bendruomenes, turi maldos namus.
2 pav. Sentikių parapijos Lietuvoje 2010 m.
1.4. Tiriamosios bendruomenės - sentikių išskirtinumo aspektai
Sentikiai – labai uždara religinė bendruomenė. Tai statiška, nesireklamuojanti ir per daug nesisiūlanti kultūra. Dėl šios priežasties buvo sunku tartis dėl kai kurių susitikimų, tikėtis atsakymų į pateiktus klausimus. Kad bendravimas būtų sklandesnis ir atviresnis buvo iš anksto susitarta, kad jų asmeniškai pateikti duomenys nebus viešinami, o pokalbiai neįrašomi. Kai kurie apklaustieji kalbėjo rusų kalba, todėl neaiškūs žodžiai buvo užrašomi jų pačių, o tada šifruojami pasinaudojant žodynu. Kai kurių vaistinių žaliavų pavadinimų nebuvo įmanoma išversti, todėl buvo užrašyti originalo kalba.
Iš kitų bendruomenių sentikiai išsiskiria tuo, kad griežtai laikosi religinių papročių, įėjus į cerkvę vyrai privalo nusiimti kepurę, moterys apsigobusios skaromis (4 pav.). Dažnai pamatysime, jog bendruomenės vyrai neskuta barzdų: „tai palaiko stipresnį imunitetą“. (3 pav.)
3 pav. Dvasininko palaiminimas 2014 06 14 4 pav. Sentikė prie maldos namų (Šaltinis: cerkvės šventiko Sergėjaus Krasnopiorovo asmeninis archyvas)
2. TYRIMO METODIKA
Siekiant efektyviai ir kokybiškai atlikti natūraliųjų vaistingųjų medžiagų, vartotų Kauno apskrityje (Užusaliuose, Rimkuose, Didžiuosiuose Ibėnuose) ir Kauno miesto dalyje - Žaliakalnyje 2014 – 2015 metais gyvenančių sentikių etnofarmacinį tyrimą buvo taikyti teorinis, empirinis ir turinio analizės metodai.
Prieš pradedant tyrimą, darbas buvo suskirstytas į etapus. Pirmiausia, buvo apibrėžta tema, jos aktualumas, renkama literatūra, kuri susijusi su nagrinėjama tema, pradėta analizė. Kitas etapas - respondentų apklausos anketos sudarymas (2 priedas). Joje yra 16 klausimų: 10 uždarų klausimų ir 6 – atviri. Buvo siekiama išsiaiškinti žaliavų rinkimo metų ir paros laiką, naudojamas vaistinių augalinių žaliavų formas, dozavimą. Labiausiai buvo akcentuojami apklaustųjų atsakymai į tokį klausimą, kaip: „Kokius vaistinguosius augalus naudojate dažniausiai ir kokioms ligoms gydyti“. Taip pat buvo svarbu pažymėti, kaip dažnai sentikiai gydymui vartoja natūralios kilmės žaliavas (augalines, gyvūnines ir mineralines), kaip jas paruošia vartojimui. Tyrimo metu buvo mėginta išsiaiškinti, ar yra naudojami smilkymai, užkalbėjimai gydymo tikslams.
Tyrimo atlikimo vietose – Kauno apskrityje – Užusaliuose, Rimkuose, Didžiuosiuose Ibėnuose ir Kaune (Žaliakalnyje) respondentai kai kurias gydymui vartojamas vaistažoles įvardijo rusų kalba. Kadangi identifikuoti vaistinius augalus yra labai svarbu, jų pavadinimus reikėjo išversti į lietuvių kalbą. Tam buvo naudojamas S. Kilinsko „Vaistingųjų augalų lotynų – lietuvių – rusų kalbų žodynas“, išleistas 1993 metais. [5]
Tyrimui buvo gautas LSMU bioetikos centro leidimas (1 priedas). Tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslu, problema ir rezultatų viešinimu. Gavus jų sutikimą dalyvauti tyrime, buvo pradėtas duomenų rinkimas.
Renkant etnofarmacinę medžiagą buvo taikomas teorinis (literatūros analizės) metodas. Buvo renkama ir analizuojama mokslinė literatūra, kuri susijusi su tyrimo tema. Kitas metodas – empirinis (duomenų rinkimo). Tyrimo metu buvo vykdomas pusiau struktūrizuotas, kryptingas interviu (anketa), apklaustajam pažįstamoje aplinkoje. [4] Buvo surastas žmogus „vedlys“, kuris padėjo pelnyti bendruomenės narių atvirumą pateiktiems klausimams. Vedlį padėjo surasti prof. R. Trimakas, kuris anksčiau dalyvavo panašaus pobūdžio ekspedicijose ir galėjo pasidalinti turimais kontaktais. Buvau supažindinta su Kauno sentikių pirmininku, kuris pirmasis papasakojo apie savo turimas liaudies medicinos žinias ir nurodė kitus bendruomenės narius, kurie augalinės, gyvūninės ir mineralinės kilmės medžiagas naudoja gydymo tikslams. Tokiu būdu respondentų skaičius pradėjo didėti. Tyrime dalyvavo 12 respondentų, Kauno apskrities praktikų sentikių. Atsakinėti į pateiktus į klausimus sutiko 8 vyrai ir 4 moterys. 6 gyventojai buvo apklausti Kauno rajone
Žaliakalnyje, 3 – Užusaliuose, 2 – Rimkuose ir 1 – Didžiuose Ibėnuose. Respondentų amžius siekė nuo 60 m. iki 84 m., vidurkis – 73 m. Taip buvo taikomas „sniego gniūžtės“ metodas. Kokybiniams duomenų analizės metodams būdingas ir lyginamasis metodas, kurio metu galima kritiškai įvertinti gautus rezultatus palyginant juos su anksčiau vykdytais, panašaus pobūdžio tyrimais. [5] Šiuo atveju surinkta ir susisteminta etnofarmacinė medžiaga, kurios gauti rezultatai buvo apdoroti „Microsoft Office Excel“ programa buvo palyginti su LSMU magistrantės Ruhangiz Manafovos 2014 m. darbu „Musulmonų (totorių ir azerbaidžaniečių) gyvenančių Lietuvos teritorijoje, naudojamų vaistingųjų medžiagų, etnofarmacinis tyrimas“ gauta informacija. Palyginimui šis darbas pasirinktas dėl to, kad respondentų skaičius buvo toks pats (12 apklaustųjų), abi grupės (sentikiai ir musulmonai) nevalgo kiaulienos, mano, jog tai nešvari mėsa, todėl vidiniam vartojimui ji negali būti skirta.
Tyrimas, kuris buvo atliktas tiriamose vietovėse, priskiriamas kokybiniam tyrimui su kiekybinio tyrimo elementais. Kokybinį tyrimą galima apibūdinti kaip sisteminį grupės tyrimą natūralioje aplinkoje, kuriuo buvo siekiama išsamiai suprasti žmogaus elgesį ir jo priežastis. Tokiam tyrimui reikalinga maža imtis. [4] Apklausus 12 respondentų buvo taikomas turinio analizės (duomenų skirstymas į kategorijas, siekiant juos suklasifikuoti) metodą - surinkti reikšmingesni kiekybiniai duomenys buvo apibendrinti ir analizuojami Microsoft Excel programa. Kadangi rezultatai buvo pateikti tiksliais skaičiais, atliktas tyrimas priskiriamas ir kiekybiniam tyrimui, naudojant statistinius tyrimo metodus. [4]
5 pav. Kauno Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė 6 pav. Sentikių cerkvė 2006 m. (Žaliakalnyje) Užusaliuose 2016 m.
(Šaltinis: 5 pav. cerkvės šventiko Sergėjaus Krasnopiorovo asmeninis archyvas. 6 pav. – autorės nuotrauka)
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1.
Tiriamųjų demografiniai duomenys
Respondentai buvo apklausti Kauno apskrityje: 6 - Žaliakalnyje (Kaunas), 3- Užusaliuose, 2 - Rimkuose ir 1 - Didžiuosiuose Ibėnuose (Kauno apskritis). Pasiskirstymą matome žemiau pateiktoje diagramoje. (7 pav.)
7 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas Kaune (Žaliakalnyje) ir Kauno apskrityje (Užusaliuose, Rimkuose ir Didžiuosiuose Ibėnuose)
Tiriamose vietovėse buvo apklausta 12 respondentų: 8 vyrai ir 4 moterys. (8 pav.)
8 pav. Apklaustų pasiskirstymas pagal lytį
Sentikių amžiaus pasiskirstymas matomas skritulinėje diagramoje (9 pav.). Daugiausia buvo apklausti 65 metų amžiaus (3) respondentai. Taip pat du 60 m. ir 75 m., o 68 m., 70m., 73 m., 81 m. ir 84 m. amžiaus buvo apklausti po vieną žmogų. Nustatytas amžiaus vidurkis – 73 metai. Kaip matome, visi apklaustieji senyvo amžiaus, o tai reiškia, kad jie per tiek gyvenimo metų yra sukaupę didelę žinių patirtį.
9 pav. Apklaustųjų sentikių amžiaus pasiskirstymas
Kauno Žaliakalnio rajone gyvenantys sentikiai buvo atviresni pateiktiems anketos klausimams, duomenų pateikimui, gaila, kad kitų vietų gyventojai buvo kuklesni, tačiau gauta informacija taip pat buvo labai vertinga.
Anketoje buvo pateikta 16 klausimų. Respondentai, nenorėdami suklaidinti duomenų, negalėjo į visus atsakyti. 10 apklaustųjų teigė, jog pagrindinis šaltinis iš ko jie sužinojo apie vaistažolių vartojimą buvo šeimos nariai. Tai jie perteikė savo patirtį, gydė dar mažus, mokė atskirti augalus, skirstyti pagal vartojimą, teisingai paruošti, kad veiksmingai gydytų skausmo židinį. Kiti informacijos gavimo šaltiniams priskyrė knygas ir laikraščius, kuriuos vis dar yra išsaugoję.
Sentikiai yra sukaupę labai daug žinių ir patirties. Labai įdomi dalis yra užkalbėjimai, kurie dažnai naudojami jų gydymo praktikoje.
Išsamiausi atsakymai buvo į tokius klausimus: 1) „Kokius vaistinguosius augalus naudojate dažniausiai ir kokioms ligoms gydyti (etninius augalų vardus, vartojamas augalo dalis, paruošimo būdus)?“ 2) „Ar naudojate užkalbėjimus savo praktikoje? Jei taip, kokioms ligoms gydyti?“. Respondentų atsakymams pateikti buvo sudarytos histogramos, lentelės, kad informacija būtų vaizdingesnė, konkretesnė.
3.2. Vaistinių augalinių žaliavų vartojimo indikacijos
Susisteminus duomenis buvo gauti rezultatai, kurie pateikiami 10 pav. histogramoje. Joje nurodomos vaistinių augalinių žaliavų indikacijos ir vaistažolių skaičius vienetais Kaune (Žaliakalnyje), Užusaliuose, Rimkuose ir Didžiuosiuose Ibėnuose. Dažniausiai pasikartojusios sentikių bendruomenėje ligos susijusios su virškinimo ir kvėpavimo sistemų sutrikimais. Iš 110
surinktų augalų virškinimo sistemos gerinimui buvo priskirti net 23 augalinės kilmės žaliava, o peršalimo ligoms – 19. Rečiausios vaistinių augalinių žaliavų indikacijos – ausų uždegimas ir kojų skausmas. Tam buvo priskirta po kelias vaistažoles. (10 pav.)
10 pav. Vaistinių augalinių žaliavų indikacijos ir jų citavimų skaičius (vnt.)
Žaliakalnio rajone buvo apklausti 6 respondentai. Jie pateikė informaciją apie 116 vaistinius augalus, kurių dalys vartojamos ligų gydymui. Iš jų dažniausiai buvo cituojamos vaistinių augalų indikacijos šiems negalavimams: virškinimo sistemos gerinimui (16,38% citavimų skaičius 19), peršalimo ligų gydymui (12,07% citavimų skaičius 14), skausmo ir uždegimo mažinimui (9,48%). Rečiausiai pasikartojančios vaistažolių indikacijos buvo skirtos šių ligų/negalavimų gydymui: vėžio profilaktikai ir jos gydymui, bakterijų sukeltoms ligoms gydyti (1,72% citavimų skaičius 2), kojų skausmui mažinti (0,86% citavimų skaičius 1). Ausų uždegimas nebuvo gydomas (0%). (11 pav.)
11 pav. Kaune (Žaliakalnyje) cituotomis augalinėmis žaliavomis gydomos ligos ir negalavimai
Užusaliuose trys respondentai pateikė informaciją apie 37 vaistinius augalus. Rezultatai buvo skirtingi lyginant su Žaliakalnio rajono respondentų pateiktais duomenimis.
Histogramoje matome, kad dažniausiai pasikartoję negalavimai buvo susiję su peršalimo ligomis (18,92% citavimų skaičius 7), su virškinimo sutrikimais (16,21% citavimų skaičius 6). Rečiausiai cituojamos buvo: odos ligos, kepenų – tulžies ligos, žaizdų gijimo spartinimas, šlapimo sistemos sutrikimai, išgąstis, rožė, viduriavimo gydymas ir bakterijų sukeltos ligos (2,7% citavimų skaičius 1). Vėžio profilaktika ir jos gydymas, hemorojus, viduriavimo sukėlimas, ausų uždegimas ir kojų skausmas nebuvo paminėti. (12 pav).
Rimkuose buvo apklausti 2 respondentai. Vyrai nurodė 44 vaistažoles: dažniausiai vartojamos tos vaistinių augalinių žaliavos, kurios vartojamos: virškinimo sistemos gerinimui (18,18% citavimų skaičius 8), peršalimo ligų gydymui (13,64% citavimų skaičius 6). Rečiau vartojamos: kepenų – tulžies ligoms, vėžio profilaktikai ir jos gydymui, šlapimo sistemos sutrikimams, širdies ligoms, AKS mažinimui, hemorojaus, viduriavimo gydymui, viduriavimo sukėlimui ir ausų uždegimo gydymui (2,27% citavimų skaičius 1). Tokios kaip: rožė, bakterijų sukeltos ligos ir kojų skausmas nebuvo paminėti (0%). (13 pav).
13 pav. Rimkuose augalinėmis žaliavomis gydomos ligos ir negalavimai
Didžiuosiuose Ibėnuose buvo apklaustas vienas gyventojas. Jis nurodė 32 vaistinius augalus. Respondento teigimu, jų bendruomenėje žmonės dažnai serga virškinimo sistemos ligomis. Histogramoje matome, jog tai sudaro 25% (citavimų skaičius 8). Respondentas tokioms ligoms/negalavimams kaip: dantų skausmas, negyjančios žaizdos,vėžio profilaktika ir jos gydymas, išgąstis, hemorojus, ausų uždegimas, bakterijų sukeltos ligos ir kojų skausmo gydymas - nenaudoja nė vienos augalinės žaliavos. (14 pav.)
14 pav. Didžiuosiuose Ibėnuose augalinėmis žaliavomis gydomos ligos ir negalavimai
Bendroje Kauno apskrityje (Užusalių, Rimkų, Didžiųjų Ibėnų) ir Kauno rajono Žaliakalnio dvylikos apklaustų sentikių bendruomenės gyventojų lentelėje, matome, kad dažniausiai pasikartojančios ligos yra susijusios su virškinimo (17,9%) ir kvėpavimo (14,84%) sistemos sutrikimais. Rečiausiai sentikiai renka vaistinius augalus vėžio profilaktikai ir jos gydymui, ausų uždegimui ir kojų skausmui (0,44%). (15 pav.)
15 pav. Kauno apskrityje (Užsaliuose, Didžiuosiuose Ibėnuose, Rimkuose) ir Kaune (Žaliakalnyje) augalinėmis žaliavomis gydomos ligos ir negalavimai
3.3. Gydymui naudojamos vaistinių augalų dalys
Respondentai dažniausiai citavo vaistinę augalinę žaliavą - žolę. Citavimų skaičius 27 kartai (22,31%). Apklausoje dalyvavę asmenys žolę dažniausiai paruošia ją užpildami karštu vandeniu, atvėsinę išgeria.
Antroje vietoje pagal citavimų skaičių buvo lapai, spygliai, šaknys, šakniagumbiai ir svogūnai. Respondentai citavo 22 kartus (18,18%). Apklaustųjų duomenimis dažniausias paruošimo būdas – nuovirų gaminimas.
Trečioje vietoje pagal pasikartojusių vaistažolių žaliavų dažnumą buvo vaisiai ir uogos. Respondentai citavo 20 kartų (16,52%).
Rečiausiai pasikartojusios augalų žaliavos buvo stiebai ir pumpurai. Sentikiai citavo 1 kartą (0,83%). (16 pav.)
3.3.1. Vaistinių augalų rinkimas ir laikymas
Apklausoje dalyvavę sentikiai teigė, kad visus gydymui naudojamus vaistinius augalus reikia rinkti iki pusiaudienio per mėnulio pilnatį, nes: „kai saulė ruošiasi miegoti, žolelės nebetenka naudingų savybių“.
Rinkimo laikas priklauso ir nuo žaliavos gydomųjų savybių veiksmingumo laiko. Todėl žolės renkamos žydėjimo pradžioje, žiedai – žydėjimo laikotarpyje, pumpurai – pavasario pirmais mėnesiais, šaknys – šiltuoju metų periodu (pavasarį, vasarą, rudenį), o žievės rinkimo laikas nėra nustatytas.
Respondentai surinktus žiedus džiovina paskleidę juos ant laikraščių ir atskirdami juos vieną nuo kito. Laikymo sąlygos – saugoma nuo drėgmės ir tiesioginių saulės spindulių poveikio. Laikymo vieta – namų patalpos (palėpė, kambarys). Šaknis laiko pakabinę ant virvutės taip pat atskirdami vieną nuo kitos. Uogas ir vaisius džiovina pažėrę ant laikraščių lauke. Išdžiovintas žaliavas, sentikiai jas sudeda į sandarius indus ar maišelius.
16 pav. Vaistinių augalinių žaliavų naudojimas sentikių praktikoje
3.3.2. Vaistinių augalinių žaliavų vartojimo būdai
Tyrimo metu buvo svarbu išsiaiškinti, kokias dažniausiai vaistinės žaliavos formas vartoja apklausti sentikių bendruomenės nariai. Susisteminus duomenis, vaistažolių paruošimo būdai buvo sugrupuoti į 11 grupių. Žemiau pateiktoje histogramoje matome, kad net 42,6% (citavimų skaičius 49) apklaustųjų iš vaistažolių gamina užpilus. Respondentų teigimu, toks paruošimo būdas yra dažniausias, nes tai yra „paprasta, patogu ir nereikalauja daug laiko“. Taip vartojamos vaistinės melisos (lot. Melissa officinalis L.), didžiosios ugniažolės (lot. Chelidonium majus L.), dirvinio asiūklio (lot. Equisetum arvense L.) žolės. Antras pagal citavimų dažnumą paruošimo būdas buvo nuoviras. Apklaustieji citavo 29 kartus (25,22%). Pateikė šiuos pavyzdžius: sėjamojo žirnio (lot. Pisum sativum L.) sėklas, vaistinio bijūno (lot. Paeonia officinalis L.) šaknis. Respondentai 13 kartų citavo, kad gydymo tikslams vartoja šviežias, džiovintas ar virtas uogas (11,3% citavimų skaičius 13). Taip vartoja slyvalapio putino (lot. Viburnum prinufolium L.), mėlynių (lot. Vaccinium myrthillus L.) uogas. Rečiausiai buvo cituojami tokie paruošimo būdai: vaistažolių žaliavų sulčių spaudimas, užpiltinės su spiritu ir medumi ruošimas, užpiltinės su medumi ruošimas, vonios (1,74% citavimų skaičius 2) ir užpiltinė su spiritu (0,87% citavimų skaičius 1). (17 pav.)
17 pav. Dažniausiai vartojamos vaistinės žaliavos formos
3.3.3. Sentikių ir musulmonų (totorių ir azerbaidžaniečių) gyvenančių Lietuvos
teritorijoje, dažniausiai vartojamų augalų palyginimas
Pav. Nr. 19 histogramoje yra palyginami mano atlikto tyrimo rezultatai su magistrantės Ruhangiz Manafovos 2014 m. magistrinio darbo „Musulmonų (totorių ir azerbaidžaniečių), gyvenančių Lietuvos teritorijoje, naudojamų vaistingųjų medžiagų, etnofarmacinis tyrimas“ [7] rezultatais.
Sentikių gydymo praktikoje dažniausiai naudojami šie vaistingieji augalai: valgomasis česnakas Allium sativum L. (11,0% сitavimų skaičius 12), paprastasis čiobrelis Thymus serpyllium L., vaistinis valerijonas Valeriana officinale L., (9,17% citavimų skaičius 11).
Valgomuosius česnakus respondentai vartoja šviežius. Svogūnėlių vartojimas veikia antibakteriškai, mažina kraujospūdį. Neretai ruošiamas užpilas, kuris geriamas virškinamojo trakto ligoms gydyti. Kitas dažnai vartojamas augalas - paprastasis čiobrelis. Čiobrelių žolės užpilas lengvina atsikosėjimą, o kompresai šalina sąnarių skausmus. Vaistinio valerijono džiovintos šaknys vartojamos nerimui mažinti.
Tuo tarpu musulmonai, pagal 2014 m. tyrimą Lietuvoje, dažniausiai vartoja paprastąjį čiobrelį Thymus serpyllum L. (3,11%), pipirmėtę Mentha piperita L. (2,54%), didžiąją dilgėlę Urtica dioica L., vaistinį valerijoną Valeriana officinale L. (2,54%). Apklaustų musulmonų (totorių ir azerbaidžaniečių) duomenimis, iš vaistinio čiobrelio azerbaidžaniečiai daro užpilus nuo nemigos, slogos bei trauktines su dilgėlių lapais nuo radikulito. Totoriai taip pat daro užpilus nuo slogos ir nuo bronchito. Pipirmėtės užpilus azerbaidžaniečiai naudoja slogai gydyti, o totoriai – nuo galvos skausmo. Vaistinio valerijono šaknis su šakniastiebiais azerbaidžaniečiai naudoja užpilams nuo migrenos, o totoriai - užpilams nuo nemigos, kaip raminanti priemonė, bei nuovirams aritmijai gydyti. [12] (18 pav.)
Lyginant sentikių ir musulmonų dažniausiai vartojamus vaistinius augalus galima rasti panašumų. Abiejų tautų histogramose paminėti 9 tie patys vaistiniai augalai, kurių indikacijos labai panašios.
18 pav. Lietuvos teritorijoje gyvenančių sentikių ir musulmonų (totorių ir azerbaidžaniečių), dažniausiai vartojamų vaistinių augalų palyginimas
3.3.4.Vaistinių augalų, tyrimo metu cituotų ir aprašytų PSO monografijose,
vartojimo indikacijų palyginimas
Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) pagrindinis tikslas – saugoti žmogaus sveikatą. Kadangi vaistinėse augalinėse žaliavose ir jų preparatuose yra gausu biologiškai veiklių medžiagų, mažas šalutinis poveikis lyginant su cheminiais vaistais, jų vartoti rekomenduojama vis daugiau. [48] Tyrimo metu buvo apklausta 12 respondentų, kurie pateikė 110 vaistinių augalų.
Pirmoje skiltyje „Vaistažolė“ buvo nurodomas lotyniškas augalo rūšies pavadinimas. Antroje – gydymui vartojama žaliava. Trečioje lentelės dalyje - žaliavos vartojimas buvo pagrįstas PSO monografijomis. PSO duomenimis, vaistinių augalų indikacijos buvo palygintos su respondentų praktikoje vartojamomis vaistažolėmis gydymo tikslais. Nustatyta, kad iš respondentų paminėtų 110 augalinės kilmės žaliavų tik 22 buvo aprašytos PSO monografijose. (1 lentelė)
1 lentelė. Vaistinių augalinių žaliavų vartojimo indikacijų palyginimas su PSO monografijose aprašytomis vartojimo rekomendacijomis
Vaistažolė Augalo dalis Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO)
duomenys
Paruošimas ir vartojimas
Raudonasis vynmedis (lot. Vinis L.)
Žolė, lapai Padegus raudonąjį
vynmedį reikia pakvėpuoti jo dūmais. Taip
palengvinamas širdies darbas. Toks pats gydymas tinka ir išgąsčio šalinimui. Valgomasis svogūnas
(lot. Allium cepa L.)
Vaisius Antihiperglikeminis poveikis.
Odos alerginių reakcijų slopinimas. [48]
„Ima svogūno galvutę, nupjauna šaknis, pabarsto druska, pašnibžda, duoda pakramtyti, jei gali – tai ir nuryti“. Naudojamas dantų skausmui gydyti.
Valgomoji bulvė (lot. Solanum tuberosum L.)
Vaisius Per pilnatį perpjaunama
bulvė, patepama karpa. Sukalbama malda. Tada bulvė išmetama į tvartą, laukiama, kol supus. Supuvus bulvei išnyksta karpa.
Vaistinė melisa (lot. Melissa officinalis L.)
Žolė Vartojant išoriškai sparčiau gyja žaizdos, tinka herpes labialis gydymui. [49]
Geriamas užpilas po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną, kad sumažinti dantų skausmą. Naudojama ir kaip
raminanti priemonė. Juodasis serbentas
(lot. Ribes nigrum L.)
Vaisius Spaudžiamos serbentų
sultys, kurios vartojamos sergant gastritu.
Paprastoji spanguolė (lot. Vaccinium oxycoccus L.)
Vaisius Uogos tiesiog
sukramtomos ir
nuryjamos. Naudojama imuniteto stiprinimui. Rugiagėlė
(lot. Centaurea
Žiedai „Vosilkų“ žiedų užpilas:
cyanus L.) džiovintų žiedų užpilti verdančiu vandeniu. Tada kaitinti ~15 min. Palaikyti 30 min. Perkošti. Gerti po 1 – 2 valgomuosius
šaukštus 3 kartus per dieną prieš valgį.
Užpilas geriamas sergant virškinamojo trakto ligoms gydyti.
Dirvinis asiūklis (lot. Equisetum arvense L.)
Žolė Geriamas užpilas
hemorojui gydyti. Paprastasis ąžuolas
(lot. Quercus robur L.)
Žievė Reikia nuo viršaus į apačią
nulupti žievę. Ją užpilti spiritu arba samane ir keliais valgomaisiais šaukštais medaus. Tinka vartoti skrandžio skausmams bei viduriavimo gydymui. Laukinė cikorija (paprastoji trūkažolė) (lot. Cichorium intybus L.) Žiedai, lapai, žolė, šaknys
Kaip pasakojo respondentė „aukšta, o ant jos daug žydrų gėlyčių“. Iš augalo dalių gaminamas užpilas. Galima arbatą virti ir su šaknimis, tačiau bus jaučiamas kartumas. Skinama ryte, iki pietų. Naudinga kepenims ir tulžiai.
Šaknų nuoviras vartojamas priešgimdyminiams
skausmams. Samanos
(lot. Bryophyte L.)
Žolė Respondentė pasakojo:
„ant stogų augdavo, tokios žalios samanos. Jas nuraudavo ir darydavo su jomis vonias. Baba mano kojas ten prausdavo, kažką šnabždėdavo, glostė kojas“. Visa tai sumažindavo kojų
skausmus, atpalaiduodavo raumenis.
Plaukuotasis beržas (lot. Betula pubescens L.)
Lapai Iš sudžiovintų plaukuotojo
beržo lapų yra gaminamas užpilas. Mažina aukštą kraujo spaudimą.
(lot. Kalanchoe L.) palaukiama,kol
prisitraukia. Tada įtrinama. Naudojama reumato šalinimui.
Paprastoji avietė (lot. Rubus idaeus L.)
Vaisiai, šaknys
Išgėrus užpilą, atsigulus ir šiltai apsiklojus
lengvinami nugaros skausmai, mažinama kūno temperatūra.
Šaknų nuoviras gydo nuo dizenterijos. Vartojimui 2 – 3 valgomieji šaukštai prieš valgį. Didžioji ugniažolė (lot. Chelidonium majus L.)
Žolė Užpilas naikina karpas,
vartojama odos susirgimams gydyti.
Приступник Lapai Geriamas užpilas nuo
skrandžio ir šlapimo pūslės uždegimo.
Arkliarūgštynė (lot. Rumex confertus L.)
Žolė, sėklos Vartojamas kaip pirmos
eilės vaistas pilvo skausmams gydyti.
Respondentė pasakojo, kad užpila sėklas virintu
vandeniu. Geria tris kartus per dieną. Taip gydo viduriavimą.
Vaistinis valerijonas (lot. Valeriana officinalis L.)
Šaknys Migdomasis, raminamasis poveikis (Eksperimentiniais tyrimais pagrįstas
vartojimas). [48]
Džiovintos šaknys
vartojamos nerimui šalinti. Neretai valerijono šaknys kepamos su kiaušiniais. Sako: „sveika ir skanu“. Geltonasis lubinas
(lot. Lupinus luteus L.)
Lapai Lubinų lapų ekstraktas
naudojamas nudegimų skausmui mažinti: „reikia patrinti bet kokią kūno vietą, nuplauti ir išnyks“. Paprastoji kraujažolė
(„kraujanosė“) (lot. Achillea millefolium L.)
Žolė Žolė užplikoma verdančiu
vandeniu. Palaikoma 30 min. tada perkošiama ir geriama 3-4 kartus per dieną. Vartojama nuo hemorojaus. Respondentė sako: „nuo žodžio
kraujuoja, reikia pagerti ir viskas“.
Kelminis papartis (lot. Dryopteris filix-mas L.)
Žolė Respondentė pasakoja:
„atnešiau į lovą, padėjau visą maišą. Guliu tyliai, o mane kaip kas kelia,
judina. Ir radikulitas išnyko“.
Ankstyvasis šalpusnis (lot. Tussilago farfara L.)
Lapai Lapų ekstraktas suteikia
odai švelnumo. Varpotoji juodžolė
(lot. Actaea spicata L.)
Žolė Užpilas vartojamas pilvo
skausmui gydyti. Kūdikiams dedama į pieną. Per daug gerti negalima, nes gali pykinti.
Oткосник Žolė Smilkoma žolė naudojama
išgąsčiui gydyti. Didžioji dilgėlė
(lot. Urtica dioica L.)
Žolė Klinikiniais tyrimais
patvirtinta yra dilgėlių šaknų žaliava, kuri vartojama šlapimo takų sutrikimams gydyti. [49]
Įtrina dilgėlėmis odą, norėdami gydyti reumatą.
Paprastoji jonažolė (lot. Hypericum perforatum L.)
Žolė Skrandžio gydymui
geriamas užpilas. Didžioji varnalėša
(lot. Arctium lappa L.)
Sėklos Varnalėšų sėklų nuoviras
geriamas 3 kartus per dieną. Vartojamas nuo gerklės skausmo. Medėjantis alavijas
(alijošius)
(lot. Aloe arborescens L.)
Lapai Išspaudžiamos alavijo lapų
sultys tiesiai į ausų landas. Iš popieriaus padaroma tūtelė, pridedama prie ausies. Į ją dedamas drobinis skudurėlis. Tūtelė uždegama, užgesinama, kol smilksta, šnabždama. Vartojama pūliuojančių ausų gydymui.
Paprastasis apynys (lot. Humulus lupulus L.)
Spurgai Vartojant į vidų: apynio eterinis aliejus slopina Staphylococcus aureus, Bacillus subtilis,
Trichophyton interdigitale, Candida albicans ir
Escherichia coli augimą. Veikia kaip antioksidantas. Slopina centrinę nervų sistemą. (Eksperimentiniais tyrimais pagrįstas
vartojimas) [50]
Apynių nuovirai gerina virškinimą. Daug gerti nepatariama, nes gali pykinti. Paprastasis čiobrelis (lot. Thymus serpyllum L.) Žolė Dezinfekuojantis ir raminantis poveikis. [48] Žaliava užplikoma verdančiu vandeniu, suvyniojama į drobulę ir dedama ant skaudamos
vietos. Taip gydomi sąnarių skausmai. Čiobrelių žolės užpilas naudojamas peršalimui gydyti.
Paprastasis kietis (lot. Artemisia vulgaris L.)
Žolė Trys valgomieji šaukštai
žaliavos užpilami pusantros stiklinės verdančio vandens. Kaitinama 15 min. Aušinama ~1 val. Nukošiama ir geriama 3 kartus per dieną.
Vartojamas virškinimui gerinti.
Kedras
(lot. Cedrus L.)
Vaisiai Ima 1 kg kedro riešutų,
keletą dienų pamirko vandenyje, užpila tokiu pat kiekiu spiritu (70 proc.). Palaiko 21 dieną, nukošia ir prideda 1 kg medaus. Palaikoma dar 4 paras. Vartojama po arbatinį šaukštelį tris kartus per dieną 15 min. prieš valgį. Vartojama imuniteto stiprinimui.
Slyvalapis putinas (lot. Viburnum prinufolium L.)
Vaisiai, žiedai Į vidų vartojama slyvalapio putino žievė. Pasireiškia antispazminis veikimas. Nėščioms moterims vartoti saugus, nesukelia
komplikacijų.
(Eksperimentiniais tyrimais pagrįstas veikimas) [51]
Kraujospūdžio mažinimui respondentai valgo putino uogas. Gali būti žalios, džiovintos ar virtos. Žiedų užpilas vartojamas išgąsčiui gydyti.
Mažalapė liepa (lot. Tilia cordata L.)
Žiedai Žiedų užpilas vartojamas
persišaldžius. Paprastoji pakalnutė
(lot. Convallaria majalis L.)
Žolė Gaminamas nuoviras.
Užtenka po arbatinį šaukštelį keletą kartų per dieną. Vartojama širdies ligomis sergantiems pacientams. Taip pat pasireiškia raminamuoju poveikiu.
Paprastasis kaštonas (lot. Aesculus hippocastanum L.)
Žievė Gaminamas nuoviras.
Geriama po du
valgomuosius šaukštus tris kartus per dieną.
gydymui. Paprastasis krapas
(lot. Anethum graveolens L.)
Vaisiai Vartojant į vidų: pasireiškia spazmus šalinantis veikimas. (Eksperimentiniais tyrimais pagrįstas vartojimas) [50] Užpilas vartojama kraujospūdžio mažinimui. Paprastasis kadagys (lot. Juniperus communis L.)
Vaisiai Sergant šiltine, cholera
valgomos kadagio uogos. Vaistinė skopolija
(lot. Scopolia carniolica L.)
Šaknys Nugaros skausmams
vartojamas vaistinės skopolijos užpilas. Rūgtis takažolė
(lot. Polygonum aviculare L.)
Šaknys Nuoviras geriamas prieš
valgį po vieną valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną. Gydomi įvairūs uždegimai.
Nasturta
(lot. Tropaeolum L.)
Sėklos Užpilas stabdo
viduriavimą. Gerti kelis kartus per dieną po 1 valgomąjį šaukštą. Sėjamoji aviža
(lot. Avena sativa L.)
Sėklos Nuoviras geriamas
persišaldžius. Vaistinė taukė
(lot. Symnphytum officinale L.)
Šaknys Šaknų nuoviras
naudojamas skalavimui. Vartojamas pažeistų dantenų gyjimui. Paprastasis raudonėlis (lot. Origanum vulgare L.)
Žolė Užpiltinė su medumi
padeda palengvinti kosulį. Valgomoji morka
(lot. Daucus sativus L.)
Šakniavaisius Nuoviras, kuris yra
paruoštas iš viso augalo vartojamas sergant kepenų ligomis.
Plačialapis gyslotis (lot. Plantago major L.)
Lapai Žaliava dedama ant
kraujuojančios vietos. Taip sustabdomas kraujas. Baltasis dobilas
(lot. Trifolium repens L.)
Žiedai Vartojamas moterims menopauzės metu ir po jos. Mažina prakaitavimą, karščio išpylimą. [50]
Užpilas lengvina
atsikosėjimą, gydo kaulinę rožę.
Sėjamasis žirnis (lot. Pisum sativum L.)
Sėklos Nuoviras veikia šlapimą
varanti priemonė. Gerti po 2-3 valgomuosius šaukštus per dieną.
Sėjamoji petražolė (lot. Petroselinum sativum L.)
Žolė Menstruacijų skausmų
mažinimui ar jų šalinimui geriamas petražolių užpilas.
(lot. Datura stramonium L.)
išgąsčio gydymui. Kalninė arnika
(lot. Arnica montana L.)
Žiedai Vartojant į vidų
sumažinimas skausmas, pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, veiksmingi gydant vėžį. (eksperimentiniais tyrimais pagrįstas vartojimas) [50]
Užpilai vartojami burnos skalavimui.
Paprastasis šaltekšnis (lot. Frangula alnus L.)
Žievė Stimuliuojama storosios žarnos peristaltika, padidėja jos pralaidumas, todėl pasireiškia vidurius laisvinantis poveikis. (eksperimentiniais tyrimais pagrįstas vartojimas) [49]
Žaliavos nuoviras vartojamas kaip vidurius laisvinanti priemonė. Geriama po 1 valgomąjį šaukštą 2 – 3 kartus per dieną. Vaistinis smidras (lot. Asparagus officinalis L.) Šaknys su šakniastiebiais Nuoviras vartojamas kraujospūdžio mažinimui. Paprastoji bitkrėslė (lot. Tanacetum vulgare L.)
Žolė Vartojant į vidų: veiksminga gydyti migrenos priepuolius. Sumažėja dažni pykinimai ir vėmimai. [49] Užpilas mažina kraujospūdį. Tikrasis imbieras (lot. Zingiber officinale L.)
Šaknys Didina skrandžio sienelės tonusą, skatina virškinimą, slopina pykinimą ir šaltą prakaitą. Tinka gerti nėščioms moterims. [48]
Žaliava užpilama verdančiu vandeniu, pridedama medaus. Geriamas vienas puodelis per dieną. Labai
veiksmingas gydant vėžį. Paprastoji ieva
(lot. Prunus padus L.)
Vaisiai Užpilas geriamas po
gurkšnį keletą kartų per dieną. Stabdo viduriavimą. Pelkinė vingiorykštė
(lot. Filipendula ulmaria L.)
Žiedai Užpilas geriamas po 1
valgomąjį šaukštą keletą kartų per dieną.
Vartojamas gydant virškinamojo trakto ligas. Paprastoji žemuogė
(lot. Fragaria vesca L.)
Vaisiai Stiprina organizmą,
vartojama skrandžio ligomis, gerina virškinimą. Juodoji drignė
(lot. Hyoscyamus niger L.)
Lapai Silpnas nuoviras
vartojamas išgąsčio gydymui.
Daržinė aguona (lot. Papaver somnferum L.)
Sėklos Žaliava užpilama šiltu
vandeniu ir geriama. Vartojama nemigai gydyti. Trilapis puplaiškis
(lot. Menyanthes trifoliata L.)
Lapai Užpilas vartojamas
virškinimo gerinimui.
(lot. Centaurium minus L.)
valgomuosius šaukštus du kartus per dieną. Gerina virškinimą.
Miškinė sidabražolė (lot. Potentilla erecta L.)
Šakniastiebiai Nuoviras padeda
palengvinti viso organizmo skausmus sergant vėžiu, sustiprina imunitetą.
Vaistinis bijūnas (lot. Paeonia officinalis L.)
Šaknys Nuoviras vartojamas nuo
išgasčio. Smiltinis šlamutis
(lot. Helichrysum arenarium L.)
Graižai Nuoviras geriamas po pusę
stiklinės 15 min. prieš valgį. Skatina virškinimą, mažina skrandžio
skausmus. Sėjamasis grikis
(lot. Fagopyrum esculentum L.)
Žiedai, lapai Užpilas geriamas po vieną
valgomąjį šaukštą kelis kartus per dieną. Padeda nuo kosulio.
Mėta
(lot. Mentha L.)
Lapai Dažniausiai užpilas
geriamas prieš miegą, ramina nervų sistemą, lengviau užmigti. Paprastoji vyšnia
(lot. Prunus cerasus L.)
Vaisiai Valgomos uogos stiprina
imunitetą. Sėjamasis pastarnokas
(lot. Pastinaca sativa L.)
Šaknys Nuoviras geriamas po
gurkšnį prieš valgį. Gerina virškinimą, malšina skrandžio skausmus. Valgomasis česnakas
(lot. Allium sativum L.)
Svogūnai Gali būti valgomi švieži.
Veikia antibakteriškai, mažina kraujospūdį. Užpilas geriamas
virškinamojo trakto ligoms gydyti.
Bruknė
(lot. Vaccnium vitis – idaea L.)
Lapai, vaisiai Lapų užpilai veikia
antibakteriškai. Vartojami sergant reumatu,
virškinimo gerinimui. Uogų užpilas vartojamas su medumi gydant plaučių uždegimą, tuberkuliozę. Paprastoji kiaulpienė
(lot. Taraxacum officinale L.)
Žolė, šaknys Vartojant į vidų: žolės paruošti preparatai skatina skrandžio veiklą (priešopinis veikimas), mažina
cholesterolio kiekį kraujyje, veikia antimikrobiškai.
Užpilas geriamas po vieną gurkšnį prieš valgį.
Vartojami virškinimui gerinti.
Šaknų nuovirai skatina diurezę. (Eksperimentiniais tyrimais pagrįstas veikimas) [50]
Miltinė meškauogė (lot. Arctostaphylos uva – ursi L.)
Lapai Vartojant į vidų pasireiškia antibakterinis poveikis. [49]
Užpilas geriamas po 1 valgomąjį šaukštą prieš valgį. Slopina šlapimtakių uždegimo skausmus, veikia antibakteriškai. Pluoštinis linas
(lot. Linum usitatissimum L.)
Sėklos Kompresai padeda nuo
užkimimo. Valgomasis ridikas
(lot. Raphanus sativus L.)
Šakniavaisiai Sutarkuotu ridiku įtrinami
sumušimai, dedami kompresai sergant reumatu.
Moliūgas
(lot. Cucurbita pepo L.)
Sėklos Veikia antibakteriškai,
naikina kirmėles. Paprastasis
saldymedis (lot. Glycyrrhiza glabra L.)
Šaknys Sumažina skrandžio skausmus, skatina
dvylikapirštės žarnos opų gijimą. [48]
Nuoviras geriamas po 1 valgomąjį šaukštą per dieną. Gydo kosulį. Miškinis erškėtis
(lot. Rosa majalis L.)
Žiedai, uogos Rožės gydymui geriamas
erškėtrožės žiedų užpilas ir valgomos uogos. Vienapiestė gudobelė (lot. Crataegus monogyna L.) Žiedai ir vaisiai Sudžiovinti žiedai ir vaisiai yra sumaišomi, užpilami verdančiu
vandeniu. Vartoti po vieną gurkšnį 3 kartus per dieną. Vartojama gydant širdies ligas, rožę.
Kvapusis rozmarinas (lot. Rosmarinus officinalis L.)
Lapai Vartojant į vidų: dėl eterinio aliejaus veikiama centrinė nervų sistema, gerinama atmintis, mažinamas protinis nuovargis, pacientai
pasižymi geresne nuotaika. [51] Ekstraktas gerina virškinimą. Rausvažiedė ežiuolė (lot. Echinacea purpurea L.)
Žolė Viršutinių kvėpavimo takų sutrikimų gydymas. [48]
Užpilas geriamas po 1 valgomąjį šaukštą prieš valgį. Stiprina imunitetą. Geltonžiedis barkūnas
(lot. Melilotus officinalis L.)
Žolė Užpilas vartojamas
atsikosėjimo gerinimui. Kompresais galima gydyti sumušimus.
Didysis debesylas (lot. Inula helenium L.)
Šakniastiebiai su šaknimis
Nuoviras geriamas po 1 vieną valgomąjį šaukštą. Gerina atsikosėjimą.
Veikia antibakteriškai. Miškinė dedešva
(lot. Malva sylvestris L.)
Žiedai, lapai Užpilas vartojamas gydant
virškinamojo trakto ligas. Daržinė pupelė
(lot. Phaseolus vulgaris L.)
Ankštis Nuoviras skatina šlapimo
išsiskyrimą. Pipirmėtė
(lot. Mentha piperita L.)
Lapai, žolė Eterinis aliejus stabdo bakterijų ir virusų augimą. Į vidų vartojama virškinamojo trakto susirgimams gydyti. Išoriškai: lengvina raumenų skausmus.
(Eksperimentiniais tyrimais pagrįstas vartojimas) [49]
Užpilas geriamas 15 min. prieš valgį. Mažina kraujospūdį. Taikoma ir išoriškai trynimams nuo raumenų skausmų, odos ligų.
Vaistinė taukė (lot. Symnphytum officinale L.)
Šaknys Nuoviras naudojamas
skalavimui, kompresams, pavilgams. Gerina audinių gijimą.
Paprastoji gervuogė (lot. Rubus caesius L.)
Lapai Užpilas vartojamas
virškinamojo trakto uždegimams gydyti. Vaistinė ramunė
(lot. Matricaria chamomilla L.)
Žiedai Priešuždegiminis poveikis. [48]
Užpilo vartojimas stabdo kraujavimą.
Paprastasis raudonėlis (lot. Origanum vulgare L.)
Žolė Užpilas geriamas karštas
po 1 – 2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną. Vartojama padidėjus nerviniam jautrumui, nemigai. Tinka skalauti anginos gydymui. Rūgtis gyvatžolė
(lot. Polygonum bistorta L.)
Šakniastiebiai Nuoviru skalaujama
burnos gleivinė. Gluosnis
(lot. Salix L.)
Šakos Vaikui susirgus, jis buvo
maudomas gluosnio šakų vonioje.
Daržinis jazminas (lot. Philadelphus coronarius L.)
Žiedai Žiedų užpilas naudojamas
dantų skalavimui, taip malšinamas ėduonies pažeisto danties skausmas. Asiūklis ožkabarzdis
(„ožkabarzdė“) (lot. Equisetum pratense L.)
Žolė Nuoviras vartojamas
inkstų uždegimui lengvinti. Gerti kelis valgomuosius šaukštus per dieną prieš valgį.
Kiškio ašarėlės (lot. Briza media L.)
Lapai Užpilai vartojami šlapimo
takų susirgimams gydyti. Gerti iki 150 ml per dieną.
