FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
SAMANTA BOČKUTĖ
RIETAVO RAJONO APYLINKĖSE TAUTINĖJE VAISTININKYSTĖJE
VARTOJAMŲ (VARTOTŲ) AUGALŲ ETNOFARMACINIS TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Doc. dr. T. Mekas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė R. Morkūnienė... Data...
RIETAVO RAJONO APYLINKĖSE TAUTINĖJE VAISTININKYSTĖJE
VARTOJAMŲ (VARTOTŲ) AUGALŲ ETNOFARMACINIS TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Recenzentas Darbą atliko Doc. dr. T. Mekas Magistrantė
Samanta Bočkutė Data Data Data
TURINYS
SANTRAUKA ... 4
SUMMARY ... 6
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
2. TYRIMO METODIKA ... 17
2.1. Tyrimo organizavimas ... 17
2.2. Tyrimo metodika ir tyrime dalyvavę respondentai ... 18
2.3. Tiriamosios vietovės aprašymas ... 19
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 20
3.1. Demografiniai respondentų duomenys ... 20
3.2. Natūralios kilmės priemonių, vartojamų gydymo tikslais, paplitimas Rietavo savivaldybėje .... 23
3.3. Augalinės kilmės medžiagų paplitimas ir vartojimas gydymo tikslais Rietavo savivaldybėje ... 25
3.3.1. Vaistinių augalų šeimų analizė ... 25
3.3.2. Gydymo tikslams naudojami vaistinės augalinės kilmės priemonės ... 27
3.3.3. Vaistinių augalų vartojimo indikacijos ... 29
3.3.4. Vaistinių augalinių žaliavų atsargos ir jų laikymas ... 32
3.3.5. Vaistinių augalinių žaliavų tinkamumo naudoti laikas ... 33
3.3.6. Rietavo savivaldybėje gydymui vartojamų vaistinių augalinių žaliavų palyginimas su PSO monografijose pateiktomis vaistinių augalų vartojimo rekomendacijomis ... 35
3.4. Gydymo tikslams vatrojamos gyvūninės kilmės priemonės ... 38
3.5. Gydymo tikslams naudojamos grybų rūšys ... 39
4. IŠVADOS ... 41
5. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 42
SANTRAUKA
S. Bočkutės magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas doc. dr. T. A. Mekas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra – Kaunas. Tyrimo tikslas - ištirti Rietavo rajono apylinkių etnofarmacinio pobūdžio medžiagą. Tyrimo uždaviniai: susisteminti Rietavo rajono apylinkėse surinktą etnоfаrmаciniо pоbūdžiо medžiаgą pаgаl gydymui vаrtоjamų priemоnių prigimtį, išsiаiškinti dаugiаusiai nаudоjаmų vаistingųjų medžiаgų kilmę; nustatyti kоkiоs dаžniаusiоs vаistinių аugаlų vаrtоjimo indikаcijоs tiriаmоjоje teritоrijоje; įvertinti respоndentų nаudоjаmų аugаlinės kilmės žаliavų аtitikimą su Pаsаuliо sveikаtоs оrgаnizаcijоs (tоliau PSO) mоnоgrаfijоse pаteiktоmis vаistinių аugalų vаrtоjimо rekоmendаcijоmis.
Tyrimо vykdymui ir аnalizei nаudоjami metоdаi: teоrinis, empirinis ir turiniо аnalizės. Teоrinis metodas buvo pritaikytas аnаlizuoti mоkslinę ir dаlykinę literаtūrą. Vykdyta gyventojų apklausa ir struktūrizuotas interviu, atlikti Rietavo savivaldybėje 2019 metais – empirinis metodas. Surinktos etnofarmacinės informacijos suskirstymas į kategorijas ir jų analizė – turinio analizės metodas. Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti, naudojantis „Microsoft Excel 2010“ programa.
Vykdant tyrimą stuktūrizuoto interviu metu buvo apklausta 16 asmenų gyvenančių Rietavo savivaldybėje. Ruošiantis atlikti tyrimą tinkami resроndentai аtrinkti pasitelkiаnt „sniego gniūžtės“ metodą, kai аpklaustieji аsmenys pasiūlo kitus žmоnės gаlinčius dаlyvаuti tyrime. Tyrimo metu siekta sužinoti respondentų demografinius rodiklius bei liaudies medicinos žinias ir jų šaltinius. Dažniausiai respondentai minėjo, kad jų žinių pagrindas suteiktas tėvų ir senelių (81,3%). Tyrime dalyvavusių respondentų amžiaus vidurkis – 68,5 metų, 50% apklaustųjų buvo pagyvenusio amžiaus asmenys (nuo 60 iki 74 metų). 3 respondentai pripažino, kad jų išsilavinimas – nebaigtas vidurinis, visų kitų apklaustųjų išsilaviniams vidurinis, aukštesnysis arba aukštasis.
Rietavo savivaldybėje vykdyto tyrimo metu buvo užfiksuotos 71 natūralios kilmės medžiaga, vartojamos gydymo tikslais, iš kurių didžiausią dalį – 85,9% – sudaro augalinės kilmės medžiagos, mažesnę dalį – gyvūninės kilmės medžiagos – 9,9% ir mažiausią dalį sudaro grybai – 4,2%.
Tyrimo metu užfiksuotos 61 vaistinės augalinės kilmės žaliava, jos priklauso 58 vaistinių augalų šeimoms. Daugiausiai kartų respondentai citavo Asteraceae šeimą – 72 citavimai, o tai sudaro (19,9% visų citavimų), antroje vietoje su 57 citavimais (15,8%) buvo Lamiaceae šeima. Trečioje vietoje pagal citavimų dažnumą atsidūrė Rosaceae šeima, kuri buvo paminėta 31 kartą (8,6%). Atlikus tyrimo analizę paaiškėjo, kad dažniausiai Rietavo savivaldybės gyventojai gydymui vartoja šiuos vaistinius augalus: vaistinė medetka (Calendula officinalis L.) (100%), vaistinė ramunė (Matricaria recutita L.) (100%), mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.) (100%) ir paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum L.) (100%).
Nustatyta, kad tiriamosios vietovės gyventojai dažniausiai vaistinius augalus vartoja pasireiškus kvėpavimo sistemos ligoms – 15,4%, antroje vietoje pagal citavimų dažnumą yra virškinimo sistemos, kurios sudarė 14,0%, trečioje vietoje – infekcinės ligos – 12,5%. Tyrimo metu nustatyta, kad iš 61 apklausoje užfiksuotos vaistinių augalinų žaliavos, tik 21 žaliavos aprašyta PSO monografijose. Likusias 40 vaistinių augalinių žaliavų respondentai vartoja be patvirtintų PSO rekomendacijų, remiantis tik liaudies medicinos žiniomis. Tyrimo dalyvių dažniausiai vartojamas gyvūnas – pilkoji rupūžė (Bufo bufo) (22,4% visų citavimų), dažniausiai naudojamų grybų rūšys: paprastoji musmirė (Amanita muscaria), paprastoji poniabudė (Phallus impudicus) ir įžulnusis skylenis (Inonotus obliquus).
SUMMARY
S. Bočkutė, Master‟s thesis ,,Ethno-pharmaceutical research of plants which are usable (used) in the folk medicine of Rietavas district. ‟ / supervisor: Doc. dr. T. Mekas; Lithuanian University of Health Science, Medicinal Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Drug Technology and Social Pharmacy - Kaunas.
The main aim of the research is to investigate ethnopharmaceautical information in Rietavas district, Lithuania. The main tаsks оf the reseаrch аre to identify the mоst cоmmоnly used plаnt, аnimаl аnd fungi species in trаditiоnal medicine аnd tо determine whаt kind оf medicаl mаteriаls аre mаinly used in Rietavas district; tо identify the mоst cоmmоn indicаtiоns оf medicinаl plаnts used for the treаtment in this territоry; tо evаluate indicаtiоns fоr usаge оf the herbs rаised during the reseаrch аccоrdance to the Worls Hearth Organization recоmmendаtiоns of medicаl vegetаble rаw mаteriаls. Methоds used during the reseаrch: theоreticаl, empiricаl аnd stаtisticаl. Theоreticаl meаns scientific and speciаl literаture аnalyzatiоn. Empirical method means surveys of the inhabitants and structured interviews. Statistical data received during the research are processed using Microsoft Excel 2010 program. During the survey 16 people who live in Rietavas district were interviewed. Respondents were chosen by leader and using „snowball“ method, when the person offers another one after being interviewed. The аttentiоn wаs pаid tо the sоurces оf the knоwledge оf the fоlk medicine аnd tо the methоds respоndents оbtаined аnd аlsо tо demоgrаphic dаtа. 50% оf respоndents were frоm the elderly peоple grоup (from 60 to 74 years); more than half of the respondents (81,3%) took over folk medicine knowledge from their parents and grandparents. 3 respondents admitted that their education is incomplete secondary education, all other respondents are educated secondary or higher; During the survey in the explоrаtоry surrоunding аreа there were 71 remedies of nаturаl оrigin fоund, frоm which the mаjоrity (85,9%) were оf vegetаble оrigin, much less (9,9%) were recоrded remedies of the аnimal оrigin and very rаrely fungi (4,2%) were used for treаtment. During the reseаrch in Rietavas district 61 rаw mаteriаls оf vegetаble оrigin were recоrded, they belоng tо 58 medicinаl plаnt fаmilies. The highest number оf citаtiоns has Asteraceae family with 72 citation times (19,9%), in the second place is Lamiaceae family with 57 citations (15,8%). Rosaceae plant family was mentioned 31 times (8,6%) and take third place. The most commonly used medical plants in Rietavas region are: marigold (Calendula officinalis L.) (100%), chamomile (Matricaria recutita L.) (100%), lime tree (Tilia cordata Mill.) (100%) and chestnut (Aesculus hippocastanum L.) (100%). It was found that respondents used medicinal plants most common for respiratory system - 15,4%,digestive tract disorders - 14%, infectious diseases – 12.5%.
It’s established that from 61 respondents used medicinal plants materials, only 21 described in the Worls Hearth Organization monographs. Other 40 medicinal plаnts respоndents use withоut Worls
Hearth Organization approved medical recommendations. It was stated that research participants for treatment mostly used animal – toad (Bufo bufo) (22,4%); the most commonly used fungi species are Amanita muscaria, Phallus impudicus and Inonotus obliquus.
ĮVADAS
Kelis pastaruosius šimtmečius medicinos ir vaistų tobulėjimas vystėsi labai greitai, tačiau šiuolaikinės medicinos technologijos ir gydymo būdai ne visada gali padėti ar yra prieinami kiekvienam žmogui. Atsižvelgiant į šią situaciją nevertėtų pamiršti senesniųjų kartų sukauptų ir paliktų gydymo žinių. Norint išlaikyti balansą tarp senąsias tradicijas puoselėjančios liaudies medicinos ir naujovių kupinos šiuolaikinių technologijų medicinos bei tinkamu laiku naudotis jomis, reikia kuo daugiau abiem domėtis, nes kiekviena iš jų turi savų pliusų ir minusų. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), žmonėms reikia kuo daugiau domėtis ne tik vaistiniais augaliniais preparatais, bet kartu ir pačiais vaistiniais augalais. Tobulėjant medicinai neišvengiamai didėja ir augalinių vaistinių preparatų vartojimas pasaulyje, todėl akivaizdžiai didėja augalinės vaistinės žaliavos poreikis. Norint surinkti, išsaugoti ir susisteminti kuo daugiau žinių apie liaudies medicinoje naudojamas vaistines žaliavas, išskiriama atskira mokslo šaka – etnofarmacija, kuri nagrinėja vaistų vartojimą visuomenėje ir šį vartojimą sąlygojantį kultūrinį kontekstą, bei tam tikroje vietovėje gyvenančių žmonių žinias apie įvairios kilmės vaistingųjų medžiagų pritaikymą gydymui [35].
Lietuvoje atliktų etnofarmacinių tyrimų nėra daug, tačiau Europoje ir visame pasaulyje jie gan populiarūs. Tokias išvadas galime daryti stebint išaugusį mokslinių tyrimų publikavimą duomenų bazėse, leidžiami vis nauji moksliniai žurnalai etnomedicinos ir etnobotanikos temomis, kuriuose mokslininkai dalinasi tyrimų vykdymo eiga, aptaria gautus rezultatus. Lietuvoje pripažintos etnofarmacinio tyrimo metodologijos nėra, todėl tyrimams naudojami bendrieji kokybinių tyrimų principai.
Vykdyto tyrimo metu buvo siekta užfiksuoti ir aprašyti kuo daugiau Rietavo savivaldybėje gyvenančių respondentų žinomų gydymo priemoneių, nepaisant to, kad kai kurios šiandiena ir nebenaudojamos, tačiau jos vis tiek įeina į lietuvių liaudies mediciną ir išlieka svarbia jos dalimi.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Ištirti Rietavo rаjоnо аpylinkių etnоfаrmаciniо pоbūdžiо medžiаgą. Darbo uždaviniai:
1. Susisteminti Rietavo rаjоnо аpylinkėse surinktą etnоfаrmаciniо pоbūdžiо medžiаgą pаgаl gydymui vаrtоjаmų priemоnių prigimtį, išsiаiškinti dаugiаusiаi nаudоjаmų vаistingųjų medžiаgų kilmę. 2. Nustаtyti kоkiоs dаžniаusiоs vаistinių аugаlų vаrtоjimо indikаcijоs tiriаmоjоje teritоrijоje.
3. Įvertinti respоndentų nаudоjаmų аugаlinės kilmės žаliavų аtitikimą su PSO mоnоgrаfijоse pаteiktоmis vаistinių аugаlų vаrtоjimо rekоmendаcijоmis.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Vaistų atsiradimo istorija aiškinama iš dviejų pagrindinių teorijų: žemiškosios ir dieviškosios. Žemiškoji dar smulkiau skirstoma į dvi atskiras kilmes. Viena iš jų aiškina, kad žmonija per daugelį šimtmečių vaistus atrado empiriškai, naudodami tam tikrus augalus, žoleles ar kitokios kilmės medžiagas, suprato kurie iš jų gali būti naudojami gydymo tikslais, o kurie atvirkščiai gali būti net pavojingi ar žalingi. Kita žemiškosios vaistų atsiradimo teorijos kilmė yra gyvūnijos pasaulis ir konkrečiau jų elgsena. Manoma, kad žmonijos protėviai žinių ir informacijos apie vaistinius augalus sėmėsi iš gyvūnų. Stebint juos, per labai ilgą laikotarpį buvo sukauptos žinios ką gyvūnai valgo sunegalavus, stebint juos tokiu būdu atrasti augalai, kurie padeda gydytis ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms [10].
Kelis pastaruosius šimtmečius medicinos ir vaistų tobulėjimas vystėsi labai greitai, tačiau šiuolaikinės medicinos technologijos ir gydymo būdai ne visada gali padėti ar yra prieinami kiekvienam žmogui. Todėl nieko keisto, kad net ir šiais išmaniųjų technologijų amžiaus laikais liaudies medicina nėra užmiršta, žmonės domisi per ilgą laikotarpį sukauptomis žiniomis, gydymo tradicijomis, vaistiniais augalais ir jų gydomosiomis savybėmis. Tai ypač matoma kaimo vietovėse, kur liaudies medicinos žinios užima svarbią vietą gydant žmogų [26]. Lietuvių liaudies medicina turi ypač senas tradicijas, jos pradžia siekia pirmykštę bendruomenę ir aprėpia įvairiausias sritis, nuo ligų ir žaizdų gydymо, naujagimių priežiūros iki ligonių slaugymo. Viena iš plаčiаusiu ir dаžniаusiai nаudоjamų lietuvių liaudies medicinоs dаlių yra įvairių ligų gydymas vaistiniais augalais, tai patikimas ir ne vieno žmogaus patikrintas būdas paremtas senovės tradicijomis. Atsižvelgiant į tai, kad liaudies medicina aktyviai domimasi ir šiais laikais, nereikėtų pamiršti senesniųjų kartų sukauptų ir paliktų gydymo žinių. Norint surinkti, išsaugoti ir susisteminti šias žinias, išskiriama atskira mokslo šaka – etnofarmacija, kuri nagrinėja vietinių gyventojų žinias apie įvairios kilmės vaistingųjų medžiagų pritaikymą gydymui.
Lietuvoje rašytiniai šaltiniai apie liaudies mediciną pradėti kaupti tik XIX a. pabaigoje, tai paskatino šiuo laikotarpiu vykęs tautinis atgimimas [16]. Vienas pirmųjų lietuvių liaudies medicinos žinių sintetinimo ir išsaugijimo pradininkų buvo garsus to meto gydytojas ir tautosakininkas J. Basanavičius. Pačioje XIX a. pabaigoje (1898 m.) gydytojas išleido knygą „Medžiaga mūsų tautiškai vaistininkystei“. Tuo metu pagrindinis autoriaus tikslas skaitantiems knygą parodyti, kad lietuviai pasitelkę savo žinomą informaciją apie liaudies mediciną sugeba identifikuoti beveik visas žinomas ligas ir turi pakankamai žinių kaip jas gydyti. Knygoje dr. Jonas Basanavičius įvardijo net 228 kūno dalių, organų ir ligų pavadinimus bei knygos išleidimo metu Lietuvoje egzistavusią ligų klasifikaciją [27]. Anot autoriaus, žmonių sukaupta informacija apie augalus ir gydymą jais yra labai svarbi ir vertinga, todėl knygoje J. Basanavičius telkia visus gydytojus ir vaistininkus, ragindamas juos
išklausyti visus žmonės, kurie turi žinių apie liaudės mediciną ir tradicinį gydymą bei užrašyti visą sužinotą informaciją [1].
Žymus XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios lietuvių kultūros veikėjas J. A. Pabrėža buvo vienas pirmųjų Žemaitijos floros tyrinėtojų. J. A. Pabrėža dar geriau žinomas kaip liaudies gydytojas, kuris ne tik gydė žmones vaistiniais augalais, bet kartu skleidė žinias apie augalų gydomąsias savybes, stengėsi lietuvius mokyti atpažinti, rinkti vaistinius augalus ir naudoti juos gydymo tikslais. Kitas ypač svarbus šio lietuvos kultūros veikėjo indėlis įdėtas į augalinių preparatų gamybą. Jis pats pasitelkdamas savo žinias apie augalus gamino augalinius vaistinius preparatus, kuriais vėliau gydydavo žmones. Taip pat ypač svarbus J. A. Pabrėžos nuopelnas matomas Lietuvos botanikos istorijoje, jo parengtas enciklopedinis leidinys „Taislius auguminis“, kuriame apibūdinti 643 augalai ir sukurta žemaitiška botanikos terminologija, turėjo ypač didelės reikšmės lietuvių liaudies medicinos žinių išsaugojimui [11, 24].
Aktyviam lietuvių liaudies medicinos vystymuisi didelės įtakos turėjo pirmieji lietuviški kalendoriai ir jų rengėjas bei leidėjas - L. Ivinskis. 1845 m. L. Ivinskis gyvendamas Rietave parašė pirmojo lietuviškojo kalendoriaus rankraštį ir kreipėsi paramos į Rietavo kunigaikštį Irenėjų Oginskį. Pastarasis skyrė paskolą kalendoriaus leidimui. Kalendoriuose buvо skelbiаmos nаujausios mоkslо žiniоs, аprаšоmi prаktiniаi pаtаrimаi vаlstiečiаms, skelbiаma grоžinė literаtūrа, tаutоsаkа ir liаudies medicinоs žiniоs. L. Ivinskis buvo ne tik mоkytоjas, kаlbininkаs, leksikоlоgas, vertėjаs, pоetas, publicistаs, bet kartu ir bоtаnikаs, аprašęs Lietuvоje augančius аugalus, sugalvojęs augalams vardus ir kūręs lietuviškąjį аugalų vаrdyną, sudаrinėjęs herbаriumus, pаrengęs grybų аtlasą bei begalę dаrbų liаudies medicinоs tema [31].
Prie lietuvių liaudies medicinos įamžinimo priesidėjo ir kunigas, literatas, liaudies medicinos žinovas - A. Skinderis. XX amžiaus pradžioje jis išleido daugybę brošiūrų apie ssveiką organizmą, ligas ir jų gydymą, viena iš jo parašytų knygų - „Vaistų žolynas“. Šiame leidinyje aprašyta 80 augalų, kurie dažniausiai vartojami žmonių ir gyvūnų ligoms gydyti, autorius taip pat aprašo augalinių vaistinių preparatų gamybos procesus, pagamintų preparatų dozavimą ir vartojimą. Autoriaus leidinys tuo laikotarpiu buvo pirmasis, kuriame augalai klasifikuojami pagal medicininį pritaikymą. Kadangi autorius rašė senąja lietuvių kalba, didžioji dalis augalų pavadinimų paimti iš šnekamosios, tuo metu Lietuvoje vyravusios rusų arba lenkų kalbos, tačiau autorius apgalvojo ir , kad būtų lengviau suprasti ir idenifikuoti augalus prie kiekvieno augalo pridėtas ir lotyniškas pavadinimas [20].
Metodinių nurodymų kaip rinkti ir atlikti etnofarmacinę medžiagą Lietuvoje pradininku galime laikyti dr. K. Grinių. Jis 1910 metais Vilniuje išleido knygą „Trumpa folkloro dalykams rinkti programa“ su skyriumi „žmonių medicina“. Išleisdamas šį leidinį, autorius skatino „visus, kas tik kiek gali, pasižiūrint į šitą programą, pasirūpint surinkti kuo daugiausiai mūsų tautos senovės liekanų“. Tokiu būdu dr. K. Grinius mokė žmones, kad jų žodis, žinios, tradicijos ir prisiminimai yra svarbi
dalis, siekiant išsaugoti autentišką lietuvių tautos atspindį. Knygos dalyje „žmonių medicina“ autorius žmonėms nurodo į kokius pagrindinius aspektus reikėtų atkreipti dėmesį, norint užrašyti ir įamžinti kuo kokybiškesnę liaudies medicinos medžiagą [4].
Vaistinių augalų tyrimų srityje ypač pasižymėjo prof. K. Grybauskas. 1924 metais įkurtame Vytauto Didžiojo Universiteto Kauno botanikos sode, Vaistinių augalų skyriuje profesorius pradėjo vaistinių augalų ir vaistingųjų daržovių auginimą bei jų tyrimą. K. Grybauskas išleido daug praktinio ir mokomojo pobūdžio leidinių, rūpinosi vaistingųjų augalinių žaliavų paruošimu ir prekyba. Profesorius siekė, kad vaistažolės, kurias galima auginti paruošti Lietuvoje, nebūtų importuotos iš užsienio šalių. K. Grybausko pastangų dėka buvo užmegsti ryšiai ir pradėta bendradarbiauti su 230 botanikos sodų visame pasaulyje. Bendradarbiaudami tarpusavyje botanikos sodų darbuotojai iš viso pasaulio keitėsi išaugintų augalų sėklomis. Tik profesoriaus dėka 1934 m. Lietuva įstojo į Tarptautinę vaistinių augalų federaciją, o jau 1935 m. Lietuvos vaistinės augalinės žaliavos buvo eksponuojamos tarptautinėje Briuselio parodoje ir apdovanotos aukso medaliu [24].
Lietuvių liaudies medicina domėjosi ir nemažai etnofarmacinės medžiagos pateikė viena iš pirmųjų ir ryškiausių besikuriančios lietuviškos visuomenės veikėjų, publicistė, rašytoja, pedagogė, filantropė - Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. 1911 metais Peterburge rašytoja išleido knygą „Medžiaga lietuvių liaudies medicinai“. Knygoje, kuri buvo išleista lietuvių ir rusų kalbomis, autorė aprašė lietuvoje dažniausiai pasitaikančių ligų gydymo būdus ir papasakojo pagrindines prevencijos tradicijas siekiant apsisaugoti nuo šių ligų [14, 25].
Didelį etnofarmacinės medžiagos turtą Lietuvai paliko habilituota biologijos mokslų daktarė, viena didžiausių lietuvių vaistažolinkystės žinovių - Eugenija Šimkūnaitė. Ši lietuvos liaudies medicinos išlikimui nusipelniusi moteris gimė Rusijoje, vaistininko Prano Šimkūno šeimoje. Šimkūnų šeima sugrįžę į Lietuvą atidarė nuosavą vaistinę, 1941 m. pati Eugenija Šimkūnaitė baigė Kauno Vytauto Didžiojo universitetą ir įgijo farmacininkės išsilavinimą. Vaistininkės nuopelnas – įsteigtas Gerdašių eksperimentinis vaistažolių ūkis vaistinių augalų auginimui ir tyrimui (Lazdijų rajonas). E. Šimkūnaitė pripažinta Farmacijos sąjungos garbės nare, taip pat aktyviai bendradarbiavo su žurnalu „Lietuvos farmacijos žinios“. Didžiąją dalį savo gyvenimo dr. E. Šimkūnaitė paskyrė vaistinių augalų, liaudies medicinos ir kraštotyros tyrimui. Daktarė vykdė ekspedicijas įvairiose Lietuvos vietovėse tirdama vaistinių augalų augimvietes taip pat išleido daugybę mokslinių straipsnių Lietuvių liaudies medicinos tema [23, 24, 30].
Lietuvių liaudies medicinos žinios perteikiamos ir 1985 m. L. Skliarevskio išleistoje knygoje ,,Maistinių augalų gydomosios savybės“. Pagrindinis knygos uždavinys - apibūdinti gydomąsias valgomųjų augalų savybes, jų pritaikymą sveikai bei dietinei mitybai. Knygoje liaudie medicinos gydomosios savybės paremtos mokslinių tyrimų eksperimentinės farmakologijos duomenimis,
nurodomi augalo gydymui naudojamos žaliavos, indikacijos bei jo cheminė sudėtis, lotyniški ir rusiški augalų pavadinimai [21].
Šalia visų paminėtų žmonių nereikėtų pamiršti ir kitų autorių prisidėjusių prie Lietuvos liaudies medicinos etnofarmacinių duomenų rinkimo ir išsaugojimo. Prie tokio pobūdžio duomenų išsaugojimo prisidėjo ir apie liaudies mediciną publikacijas bei knygas rašę V. Tiškus, M. Čilvinaitė, J. Skliutauskas, J. Šurkus, Č. Bankauskas, gyd. S. Prialgauskaitė, A. Vilaišis.
Šiuo metu pasaulyje etnofarmaciniai tyrimai gana populiarūs, tačiau kalbant apie Lietuvą situacija truputį kitokia. Nedidelį tyrimų kiekį gali įtakoti tai, kad Lietuvoje iki šiol nėra patvirtinta etnofarmacinės - botaninės medžiagos rinkimui tinkama metodika. Visa iki dabar surinkta su etnofarmacija susijusi informacija buvo renkama kaip priedas prie kitų etnologinio tyrimo temų [16]. Rinkdami tam tikrą etnofarmacinę medžiagą tyrėjai remiasi jau atliktais darbais ir tyrimais, papildydami juos savo surinkta informacija. Tokiu būdu, savo indėlį prisidedant kiekvienam tyrėjui, kuriama Lietuvos etnofarmacinės medžiagos rinkimo metodika.
Ižengus į XXI amžių, išlikusioms liaudies medicinos žinioms rodomas dar didesnis dėmesys. 2004 metais autorė A. Genelytės išleido straipsnį „Liaudiški augalų pavadinimai, siejami su augalo gydomosiomis savybėmis“. Publikacijoje galima rasti daug etnofarmacinių duomenų, kurie plačiai siejasi su lietuvių liaudies medicina ir vaistinių augalų gydomosiomis savybėmis [3].
Etnofarmacinio pobūdžio tyrimais ypač susidomėjusi šio amžiaus jaunoji karta. Tai galima matyti iš gausaus kiekio tyrimų, kuriuos atliko ne vienas Lietuvos universitetų studentas. Tokius tyrimus plačiausiai vykdo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vytauto didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto studentai.
2009 metais VDU studento R. Petkevičiaus atliktas bakalauro baigiamasis darbas „Proto negalia XX – XXI a. rytų Lietuva kaimo bendruomenėje“. 2012 metais publikuojamas ir plačiau aprašytas ir išanalizuotas R. Petkevičiaus tyrimas „Nerviniai sutrikimai ir jų gydymas Užpalių apylinkių XX – XXI a. tradicinėje medicinoje“. Šiame tyrime pateikiama informacija apie nervų sutrikimų tradicinių gydymo būdų analizę, taip pat Užpalių apylinkėse žinomų nervinių sutrikimų suvokimą, žinomus pavadinimus, sutrikimų diagnozės ir gydymo būdus. Be šių pagrindinių tyrimo aspektų, taip pat aprašytos ir toje teritorijoje išlikusios liaudies medicinos žinios [15].
2014 metais LSMU studentės E. Ščerbos atliktas magistrinis baigiamasis darbas „Natūraliųjų vaistingųjų medžiagų, vartotų Alytaus rajono Daugų apylinkėje 2013 metais, etnofarmacinis tyrimas“. Pagrindinis iškeltas darbo tikslas, tai surinkti ir susisteminti Alytaus rajono Daugų apylinkėje išlikusias etnofarmacines žinias. Atlikus tyrimą ir išanalizavus jo rezultatus buvo nustatyta, kad dažniausiai Alytaus rajono Daugų apylinkės gyventojai gydymui vartoja augalinės kilmės priemones, daug rečiau naudojamos gyvūninės kilmės priemonės, o grybų ir mineralinės kilmės priemonių naudojimas gydymui labai mažas [22].
Taip pat 2014 metais buvo atliktas ir kitas panašaus pobūdžio tyrimas. Jį atliko LSMU studentė Miglė Ivaškevičienė, tyrimo pavadinimas – „Kaišiadorių apylinkėse tautinėje vaistininkystėje vartojamų (vartotų) augalų etnofarmacinis tyrimas“. Tyrimas atskleidė, kad Kaišedorių apylinkėse dažniausiai tautinės vaistininkystės metodais gydomos viršutinių kvėpavimo takų ligos, virškinamojo trakto susirgimai, žaizdos, sumušimai, nervų sistemos, šlapimo takų, vitaminų stokos ir vėžiniai susirgimai [5].
2017 metais G. Narkutės atliktas magistrinio baigiamojo darbo tyrimas „Mažeikių rajono etnofarmacinis tyrimas“ atskleidžia informaciją apie Mažeikių rajono liaudies medicinos tradicijas. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad Mažeikių rajone gydymo tikslams vartojama 51 vaistinės augalinės kilmės medžiaga. Taip pat nustatyta, jog iš 51 augalinės kilmės žaliavos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vaistinių augalų monografijose aprašytos tik 21 iš jų. Kitos 30 augalinės kilmės žaliavos naudojamos be PSO patvirtintų mokslinių duomenų. Pasak autorės šie duomenys parodo, kad tiriamosios vietos gyventojai pasitiki liaudies medicinos žiniomis ir naudoja vaistinius augalus gydymo tikslais, nors naudojamų vaistinių augalinių žaliavų gydomasis poveikis nėra pagrįstas klinikiniais tyrimais ar mokslinėmis publikacijomis [12].
2018 metais LSMU studentė R. Dauliūtė atliko tyrimą „Telšių rajono etnofarmacinis tyrimas“. Gauti duomenys parodė, kad Telšių rajone dažniausiai gydymui buvo naudojami augalai: paprastoji avietė (Rubus idaeus L.), vaistinė medetka (Calendula officinalis L.), vaistinė ramunė (Matricaria recutita L.) ir mažalapė liepa (Tilia cordata L.); dažniausiai vartojamas gyvūnas – pilkoji rupūžė (Bufo bufo); dažniausiai vartojama grybų rūšis – paprastoji poniabudė (Phallus impudicus); dažniausiai vartojama mineralinė medžiaga – smėlis [2].
Nors Lietuvoje jaučiamas etnofarmacijos tyrimų trūkumas, Europoje ir visame pasaulyje tokio tipo tyrimai susilaukia didelio susidomėjimo. Tai galime matyti iš sparčiai augančio, moksliniuose žurnaluose publikuojamų straipsnių kiekio. Vienas iš pagrindinių ir populiariausių tokių mokslinių žurnalų yra ,,Journal of Ethnobiology and Ethnomedicine“. Jame galima aptikti įvairiausių mokslinių tyrimų, kuriuose aprašomos etnobotanikos, etnoekologijos, etnozoologijos ir kitos temos, o taip pat leidžiami straipsniai apie vartojamų augalinės, gyvūninės kilmės medžiagų, grybų ir kitų mikroorganizmų biologines ir farmakologines savybes [17, 40].
2012 metais ,,Journal of Ethnobiology and Ethnomedicine“ publikuotas straipsnis apie pietų Italijoje esančio Basilikata regiono etnofarmacijos tyrimą. Straipsnyje kalbama apie augalus ir jų panaudojimą bei su augalais ir gydymų susijusias ritualines apeigas. Tyrimo metu buvo vykdomas interviu, rinkti duomenis apie kiekvienos augalo rūšies gydymo reikmėms naudojamas dalis, jų paruošimo būdus ir vartojimą. Aprašyti 52 augalų rūšių naudojimo būdai. Tarp jų 43 yra arba buvo naudojami medicinoje, 8 kaip kulinarijos produktai ir 4 – namuose naudojami augalai [37].
2013 metais kitas ,,Journal of Ethnobiology and Ethnomedicine“ išleistas straipsnis, kuriame aprašomas etnobotaninis tyrimas vykdytas Etiopijoje. Tyrimo tikslas – dokumentuoti augalus, kurie vietinių žmonių yra vartojami medicinos tikslams. Etnobotaniniai duomenys buvo renkami naudojant pusiau struktūrizuotus interviu, stebėjimus ir grupines diskusijas, kuriose dalyvavo 63 (41 vyras ir 22 moterys) atsitiktinai atrinkti informatoriai, iš jų 11 (10 vyrų ir 1 moteris) buvo vietiniai gydytojai. Aprašyti 126 vaistiniai augalai su jų medicininėmis indikacijomis, iš 108 genčių ir 56 šeimų. Iš visų augalų, apie 88 vaistiniai augalai naudojami žmonių negalavimams gydyti, 23 gyvūnų ligų gydymui ir 25 abiem. Dažniausiai naudojamos augalų dalys – lapai bei šaknys [36].
2015 metais tame pačiame moksliniame žurnale publikuotas kitas etnobotaninis tyrimas. Straipsnyje kalbama apie Turkijoje vartojamus vaistinius augalus. Tyrime dalyvavo 46 respondentai, vykdyti pusiau struktūrizuoti interviu per 2012 - 2014 metų laikotarpį. Išanalizavus gautus duomenis matoma, kad apklaustieji respondentai vartoja 139 augalus, jie priklauso 39 augalų šeimoms. Net 84 augalų rūšis respondentai vartoja gydymo tikslais. Kadangi vietos gyventojų, ypač kaimuose, finansinė padėtis nėra pati geriausia jie negali gauti jiems reikiamos tinkamos sveikatos priežiūros, todėl augalus naudoja ne tik maistui, pašarams, namų ūkio reikmėms ir kitiems tikslams, bet taip pat ir gydymui [33].
2014 metais „Journal of Ethnopharmacology“ išleistas straipsnis apie augalus naudojamus Indijos liaudies medicinoje. Šio tyrimo tikslas - nustatyti augalus, medicininiais tikslais surinkus Kerala rajone, Indijoje, bei užfiksuoti šių augalų tradicinius pavadinimus, paruošimo būdus ir naudojimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad šiame rajone iš viso naudojamos 95 augalų rūšys, priklausančios 53 šeimoms. Kaip pagrindinė daugiausiai naudojama žaliava dažniausiai yra – lapai, dauguma vaistų ruošiami pastos pavidalu ir vartojami per burną [38].
2015 metais Pakistane vykdytas etnofarmacinis tyrimas, o 2016 metais publikuotas ,,Journal of Ethnobiology and Ethnomedicine“. Tyrimas rengtas, norint iš Pakistane gyvenančių žmonių, surinkti ir susisteminti liaudies medicinos žinias. Tyrimo metu pastebėta, kad vietiniai gyventojai atpažįsta ir gydymui vartoja 82 vaistinius augalus, kurie priskiriami 42 vaistinių augalų šeimos. Apibendrinus tyrime surinktus duomenis paaiškėjo, kad tiriamojoje teritorijoje dažniausiai vaistiniai augalai vartojami tokioms indikacijoms kaip - kvėpavimo, virškinimo, odos ligos [34].
2017 metais išleistas straipsnis apie tyrimą vykdytą Saudo Arabijoje, Albahah regione. Šio tyrimo tikslas - iš vietinių tiriamosios teritorijos gyventojų surinkti etnobotaninę informaciją apie Albahah regione vartojamų vaistinių augalų naudą ir nustatyti, ar tradicinis vartojimas yra moksliškai pagrįstas. Surinkta informacijos apie 39 augalų rūšis iš 28 augalų šeimų, šie vaistiniai augalai naudojami gydant daugiau nei 20 rūšių ligų. 10 iš išvardytų medicininio panaudojimo būdų ankščiau nebuvo žinoma, jiems naudojami 8 vaistiniai augalai [32].
Esant tokiai didžiuliai mokslinių publikacijų gausai ir apklaustųjų žmonių, nusimanančiu apie vaistinius augalus kiekiui, matome, kad liaudies medicina išlieka ypač populiari ir dabartinėje visuomenėje. Visame pasaulyje vykdoma daugybė tyrimų, kurių tikslas surinkti ir susisteminti etnofarmacinę medžiagą. Turint omenyje, kad nemaža šiuolaikinės visuomenės dalis kaip pirminę sveikatos priežiūros priemonę renkasi vaistažoles, reikėtų ir toliau plėtoti ir vykdyti tyrimus susijusius su etnofarmacija. Norint įsitikinti, kad tam tikrose vietovėse augantys vaistiniai augalai yra tinkami medicininiam panaudojimui, reikėtų atlikti kuo daugiau augalijos farmakologinių ir toksikologinių tyrimų. Taip pat vertėtų labiau stengtis puoselėti gamtą ir didesnį dėmesį skirti vaistinių augalų apsaugojimui nuo išnykimo ir kitų ekologinių problemų.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas
Kadangi Lietuvoje nėra paruoštos specializuotos, etnofarmaciniams tyrimams tinkamos vykdyti metodikos, atliekant tyrimą buvo vadovaujamasi bendraisiais metodologijos principais [7]. Siekiant Rietavo savivaldybėje kokybiškai atlikti tyrimą buvo panaudoti teorinis, empirinis ir turinio analizės metodai.
Ruošiantis vykdyti tyrimą pagal bendruosius anketų sudarymo principus, buvo paruošta apklausos anketa (1priedas). Atliktas etnofarmacinis tyrimas yra kokybinio pobūdžio. Vykdant tyrimą, naudojantis parengta anketa, buvo atliekamas interviu su respondentu. Vykdant interviu siekta iš respondentų išgauti kuo išsamesnę, kokybiškesnę ir tikslesnę informaciją apie tiriamojoje vietovėje gydymo tikslams naudojamus augalus, grybus, gyvūninės kilmės medžiagas ir kitas medžiagas.
Išstudijavus ir apibendrinus bendruosius metodinių tyrimų nurodymus buvo išskirti pagrindiniai darbo etapai:
respondentų apklausos anketos sudarymas (gautas leidimas atlikti tyrimą iš LSMU Bioetikos centro);
tiriamosios teritorijos analizė, respondentų paieška;
pasirinktos tirti vietovės gyventojų apklausa, norint išsiaiškinti kokius augalus, grybus, gyvūninės kilmės medžiagas jie vartoja gydymo tikslais;
identifikuojama surinkta etnofarmacinė medžiaga, remtasi K. K. Vilkono atlasu „Lietuvos žaliasis rūbas“, 2001 m. [28], Wolfgang Hensel knyga „Vaistingieji augalai“ išleista 2007m. [39], O. Ragažinskienės, S.Rimkienės, V.Sasnausko „Vaistinių augalų enciklopedija“, išleista 2005 m. [18];
tyrime paminėtų augalų rūšių ir šeimų lotyniškų pavadinimų identifikavimui, buvo pasitelktas “Botanikos vardų žodynas“ [6].
Ruošiantis atlikti tyrimą buvo vykdoma senosios rašytinės literatūros, mokslinių straipsnių bei publikacijų apie liaudies mediciną ir Lietuvoje bei pasaulyje vykdytų etnofarmacinių tyrimų analizė.
Atliktas tyrimas yra kokybinis, toks tyrimas įvardijamas, kaip sistemingas nestruktūrizuoto atvejo ar individų grupės situacijos tyrimas, pasitelkiant žodines išraiškas, kurio metu siekiama suprasti tiriamuosius reiškinius bei pateikti jų paaiškinimą. Tokiu būdu vykdant tyrimą svarbiau ne galutinė išvada, o pačio tyrimo procesas, per kurį siekiama surinkta kokybišką, tikslią bei tyrimui naudingą etnofarmacinę informaciją.
Potencialų tyriamųjų paieškai atlikti buvo naudojamas ,,sniego gniūžtės“ metodas. Tai imties sudarymo būdas, kai tyrime dalyvaujantis respondentas tyrėjui rekomenduoja kitus tyrimo kriterijus
atitinkančius asmenis, supažindina tyrėją su jais, šie asmenys priklauso gana ribotai, bet specialios ar svarbios informacijos turinčiai generaliniai aibei [19]. Ieškant potencialių apklausai tinkančių tiriamosios vietovės gyventojų, jiems iškeltas pagrindinis kriterijus – augalinės, gyvūninės kilmės medžiagų ir grybų naudojimas gydymo tikslais.
Vienas iš išsikeltų šio tiriamojo darbo uždavinių – įvertinti respondentų naudojamų augalinės kilmės žaliavų atitikimą su PSO monografijose pateiktomis vaistinių augalų vartojimo rekomendacijomis. Surinkta etnofarmacinė medžiaga susisteminta, išanalizuota ir palyginta su PSO monografijose pateikta informacija.
Apibendrinti gautus kokybinius duomenis buvo pasirinktas turinio analizės metodas, gauti duomenys suskirstyti į kategorijas, tokiu būdu jie susisteminti, kas leidžia lengviau padaryti tyrimo išvadas. Tyrime gauta etnofarmacinė medžiaga apdorota naudojantis „Microsoft Excel 2010“ programa.
2.2. Tyrimo metodika ir tyrime dalyvavę respondentai
Tyrimo metu taikytas apklausos – interviu metodas, sudaryta anketa, kurią pildo pats tyrėjas. Suformuluota 14 pagrindinių klausimų, pasitelkus jų atsakymus siekta surinkti kuo daugiau ir tikslesnės informacijos apie respondentų gydymo tikslams renkamas ir vartojamas augalinės, gyvūninės kilmės žaliavas ir grybus, jų rinkimo ir laikymo sąlygas, vartojimo būdus ir indikacijas. Tyrimui atlikti gautas pritarimas iš LSMU Bioetikos centro (Nr. BEC- FF- 40).
Respondentams sutikus dalyvauti struktūrizuotame interviu ir pasirašius sutikimo formą, apklausose gauta informacija buvo užsirašinėjama ir vėliau analizuojama. Dėja, bet įsiamžinti ar leisti vaizdinėje medžiagoje užfiksuoti jų surinktų ir naudojamų augalinės, gyvūninės kilmės medžiagų bei grybų respondentai nesutiko. Gavus respondentų sutikimą, tyrime pateikiami duomenys apie apklaustųjų amžių, išsilavinimą ir gyvenamąją vietą.
Tiriamoji vieta – Rietavo savivaldybė, apklausos vykdytos Girdvainių, Pelaičių, Labardžių, Vatušių, Sauslaukio, Budrikių, Bubėnų, Medingėnų kaimuose, Tverų miestelyje ir Rietavo mieste. Buvo apklausta 16 šiose apylinkėse gyvenančių respondentų, iš jų 14 moterų ir 2 vyrai. Respondentų amžius nuo 47 iki 88 metų (vidurkis 68,5 metai).
Vykdant struktūrizuotus interviu buvo pastebėta, kad respondentai noriai dalyvauja vykdomame tyrime, nes užtikrinamas jų anonimiškumas, be to respondentams patiems nereikia nieko rašyti, jie turi tik atsakyti į tyrėjo užduotus klausimus. Apklausiamieji asmenys jaučiasi laisviau ir jaukiau, kai vykdomas interviu yra laisvos formos, dalyvaujant tokiame interviu jie nesijaučia suvaržyti ir stengiasi papasakoti viską ką žino.
2.3. Tiriamosios vietovės aprašymas
Tyrimas vykdytas Rietavo savivaldybėje: Girdvainių, Pelaičių, Labardžių, Vatušių, Sauslaukio, Budrikių, Bubėnų, Medingėnų kaimuose, Tverų miestelyje ir Rietavo mieste.
Geografiškai Rietavo savivaldybė yra vakarų Lietuvoje, Žemaičių aukštumos rytuose ir Endriejavo kalvagūbrio vakaruose. 51 procentą viso Rietavo savivaldybės ploto užima Rietavo miškai, 37 proc. - žemės ūkio naudmenos, vandenys - 1,53 proc. ploto. Už 9 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo išteka upė Jūra. Telkšo 6 Rietavo savivaldybės ežerai [29]. Rietavo savivaldybė ribojasi su Plungės, Telšių, Šilalės ir Klaipėdos rajonų savivaldybėmis [13].
Rietavo savivaldybės teritorija pateikta 1 paveiksle. Juoda linija apvesti kaimai, Tverų miestelis ir Rietavo miestas, šiose vietovėse buvo vykdomos apklausos.
1pav. Apklaustų respondentų gyvenamosios vietos Paveikslas modifikuotas autorės pagal ,,Maps. lt‘‘ nuotrauką
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Demografiniai respondentų duomenys
Pagal naujausius pateiktus Lietuvos Statistikos Departamento duomenis, 2018 m. liepos 1d. Rietavo savivaldybėje buvo 7 470 gyventojai, Rietavo mieste ir Tverų miestelyje – 3 197 gyventojai, o kaimuose 4 273 gyventojai [9].
Apklausta 16 asmenų, respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą, esančią Rietavo savivaldybėje pavaizduotas 1 lentelėje.
1 lentelė. Tyrime dalyvavusių respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą.
Gyvenvietės pavadinimas Respondentų skaičius
Rietavo savivaldybė, Girdvainių kaimas 2
Rietavo savivaldybė, Pelaičių kaimas 1
Rietavo savivaldybė, Labardžių kaimas 3
Rietavo savivaldybė, Vatušių kaimas 1
Rietavo savivaldybė, Sauslaukio kaimas 1
Rietavo savivaldybė, Budrikių kaimas 1
Rietavo savivaldybė, Bubėnų kaimas 2
Rietavo savivaldybė, Medingėnų kaimas 2
Rietavo savivaldybė, Tverų miestelis 2
Rietavo savivaldybė, Rietavo miestas 1
Kaip galime matyti lentelėje, gausiausias respondentų, dalyvavusių tyrime kiekis užfiksuotas Labardžių kaime – 3 apklaustieji, po 2 respondentus apklausta Girdvainių, Bubėnų, Medingėnų kaimuose ir Tverų miestelyje, o mažiausias respondentų kiekis, sutikęs dalyvauti tyrime, po 1 respondentą, Pelaičių, Vatušių, Sauslaukio, Budrikių kaimuose ir Rietavo mieste.
Kitas ne mažiau svarbus tyrime dalyvavusių žmonių rodiklis – amžius. Kadangi daugiau liaudies medicinos žinių yra sukaupę vyresnio amžiaus žmonės, norint, kad tyrimo duomenys būtų kuo kokybiškesni, daugiausia tyrime dalyvavusiu asmenų yra vyresnio amžiaus žmonės. Šiuos duomenis galima matyti 2 lentelėje, amžiaus grupės klasifikuojamos pagal Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktas rekomendacijas.
2 lentelė. Tyrime dalyvavusių žmonių pasiskirstymas pagal amžių.
Amžiaus grupė Respondentų skaičius
Vidutinio amžiaus asmenys – 40 iki 59 metų 4
Pagyvenusio amžiaus asmenys – 60 iki 74 metų 8
Senyvo amžiaus asmenys – 75 iki 90 metų 4
Ilgaamžiai asmenys – daugiau nei 90 metų -
Daugiausia apklaustųjų – pagyvenusio amžiaus žmonės, tokių vykdant tyrimą apklausta 8, vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių apklausta po lygiai, kiekvienų po 4. Gaila, bet ilgaamžių žmonių į tyrimą įtraukti nepavyko. Gauti duomenys parodo, kad Rietavo savivaldybėje, liaudies medicina labiausiai domisi pagyvenusio amžiaus žmonės. Įvertinus tai, kad tokie žmonės yra sukaupę labai daug gyvenimiškos patirties, galime neabėjoti, kad tyrimo metu gauta informacija yra tiksli, teisinga ir kokybiška. Senyvo amžiaus žmonės, nors ir turi daugiau patirties, tačiau pateikė mažiau išsamę etnofarmacinę informaciją, tai gali būti susiję su senatvinėmis ligomis ir atminties spragomis.
Dar vienas respondentus apibūdinantis rodiklis, tai išsilavinimas. Gauti duomenys pateikti 3 lentelėje.
3 lentelė. Tyrime dalyvavusių respondentų turimas išsilavinimas.
Išsilavinimas Respоndentų skаičius
Aukštаsis universitetinis 2
Aukštesnysis neuniversitetinis 4
Vidurinis 7
Nebаigtаs vidurinis 3
Daugiausiai tyrime dalyvavusių apklaustųjų savo išsilavinimą įvardijo, kaip vidurinį. Šie asmenys šiuo metu yra ūkininkai, namų šeimininkės ir pensininkai. Antroje vietoje pagal respondentų kiekį, įvardijamas aukštesnysis neuniversitetinis išsilavinimas, tokių tyrime dalyvavusių žmonių – 4. Įvardytos technikumuose įgytos profesijos: slaugytoja, buhalterė, siuvėja. 3 respondentai informavo, kad jų išsilavinimas – nebaigtas vidurinis. Aukštąjį universitetinį išsilavinimą turi 2 tyrime dalyvavę asmenys, jų profesijos gydytojas ir mokytoja. Surinkti duomenys rodo, kad tik 2 respondentai yra susiję su medicina, didžiosios daugumos išsilavinimas nėra susijęs su gydymu. Todėl galima teigti, kad tyrime gauta informacija nepažeidžia to krašto liaudies medicinos autentiškumo, o surinktos žinios atskleidžia per daugybę metų susiformavusias gydymo tradicijas.
Vykdant tyrimą siekta nustatyti surenkamos etnofarmacinės informacijos autentiškumą. Apklausos anketoje keliamas klausimas, iš kokių informacijos šaltinių respondentai išmoko gydyti
vaistažolėmis, kas suteikia jiems daugiausiai žinių, kokias vaistines augalines žaliavas, kaip ir kokiu tikslu naudoja. Gauti rezultatai matomi 2 paveiksle.
2 pav. Respondentų etnofarmacinės informacijos gavimo šaltiniai
Kaip buvo galima numatyti, daugiausiai citavimų, kad pagrindinis žinių ir informacijos apie augalines žaliavas ir jų naudojimą gydymo tikslais šaltinis yra tėvų ir senelių pasakojimai ir mokymai (81,25 %). Tai parodo, kad Rietavo savivaldybėje, liaudies medicinos žinios perduodamos iš kartos į kartą, gydymo vaistiniais augalais tradicijos išlieka aktualios ir šiais laikais. Antroje vietoje, pagal citavimų skaičių, knygos ir laikraščiai (68,75 %). Net keli tyrime dalyvavę asmenys paminėjo, kad naujos informacijos randa laikraščiuose, skyrelyje apie augalus. Taip pat savo žinias plečia skaitydami įvairiausias knygas apie liaudies mediciną, vaistažoles ir kitas žaliavas naudojamas gydymui. Net 50 % apklaustųjų paminėjo, kad daug naujos ir aktualios informacijos išgirsta ir iš kaimynų bei pažįstamų, kai kurie apklaustieji, įvardijo net kitų tyrime dalyvavusių asmenų vardus, teigdami, jog apsikeičia žiniomis ir su jais. Žinant, kad Rietavo savivaldybė nėra labai didelė, galime numanyti, kad kai kurie tyrime dalyvavę zžmonės yra pažįstami ir net bendradarbiauja. Mažesnis kiekis citavimų tenka radijui, televizijai ir internetui (25 %), galima numanyti, kad taip yra dėl to, kad dauguma apklaustųjų yra senyvo amžiaus, kurie mažiau laiko praleidžia naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis. Be to, kai kurie apklausti asmenys teigė, kad tokiu būdu skleidžiama informacija yra tik reklama, todėl neverta ja pasitikėti. 6,25 % paminėjo ir kitus informacijos gavimo būdus, o šeimos gydytojo ir vaistininko indėlio į informacijos gavimą nepripažino nei vienas iš respondentų.
81,3 50,0 68,8 25,0 0,0 6,3 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 Tėvų, senelių Kaimynų, pažįstamų Knygų, laikraščių Radijo, televicijos, interneto Šeimos gydytojo, vaistininko Kita
C
ita
vi
m
ų
sk
ai
či
us
(
%)
Didžioji dauguma respondentų, paklausti ar perduoda savo sukauptas etnofarmacines žinias kitiems asmenims, pasakė, kad perduoda tiems kas domisi liaudies medicina, bendradarbiaudami su kitais besidominčiais tokiu gydymu dalijasi informacija ir moko vieni kitus. Taip pat pamoko ir artimuosius, kurie turi noro sužinoti naudingos informacijos apie liaudies meciciną. Tačiau užsimena, kad norėtūsi, jog tokių žmonių būtų ir daugiau, nes tik perduota informacija gali išlikti ir toliau padėti žmonėms. Kiti apklausti asmenys teigė neturintys kam perduoti informacijos, nes artimieji nesidomi gydymų vaistažolėmis. Vienas respondentas paminėjo, jog tikrai nemoko ir nepasakoja jokios informacijos svetimiems žmonėms, nes bijo, kad jo suteikta informacija gali būti interpretuota kitaip nei jis pasakojo ir tokiu būdu žmogus nemokantis elgtis su vaistažolėmis ne tik, kad nepadės sau, bet ir pakenks.
Analizuojant tyrime surinktus duomenis pastebėta, kad tik 3 apklausti žmonės, kaip savo ankstesnę gyvenamąją vietą deklaravo kitą savivaldybę. Tai reiškia, kad tyrime surinkta etnofarmacinė medžiaga atspindi Rietavo savivaldybėje nuo seno naudojamos liaudies medicinos autentiškumą. Iš kitų savivaldybių (Klaipėdos, Telšių ir Mažeikių) atvykę asmenys Rietavo savivaldybėje įsikūrė santuokos ir šeimyninio gyvenimo tikslais.
3.2. Natūralios kilmės priemonių, vartojamų gydymo tikslais, paplitimas Rietavo
savivaldybėje
Atlikus tyrimą ir išanalizavus gautą informaciją, paaiškėjo, kad Rietavo savivaldybėje 2019 metais gydymo tikslams buvo naudojamos 71 natūralios kilmės priemonės. Duomenys pateikti 3 paveiksle, iš jų matyti, kad didžiausią dalį visų apklaustųjų vartojamų natūralių vaistinių žaliavų sudaro augalinės kilmės medžiagos – 85,9% visų citavimų dažnio. Žymiai mažesnis skaičius – 9,9% visų citavimų dažnio – respondentai gydymui ar profilaktikai vartoja gyvūninės kilmės žaliavas, o dar mažesnis tyrime dalyvavusių asmenų kiekis vartoja grybus – vos 4,2% visų citavimų.
Siekiant nustatyti, kokios natūralių gydymo priemonių vartojimo gydymo tikslais kitimo tendencijos per pastaruosius 10 metų, gauti tyrimo duomenys buvo palyginti su Plungės rajone 2009-2010 metais gautais etnofarmacinio tyrimo duomenimis (3 pav.). Antrasis tyrimas palyginimui pasirinkti ne be reikalo, jis buvo atliktas Plungės rajone, kuris ribojasi su Rietavo savivaldybe, be to tyrimas atliktas prieš 10 metų, todėl leidžia pastebėti kaip duomenys keičiasi per ilgą laikotarpį. Atlikus gautų duomenų palyginimą pastebėta, kad respondentai dažniausiai gydymui renkasi naudoti augalinės kilmės žaliavas. Susisteminus 2009 - 2010 metų bei mūsų atlikto tyrimo duomenis, matome, kad tendencija vartoti augalinės kilmės žaliavas didėja 2,1 procentų. Antroje vietoje tyrime dalyvavę asmenys teigė vartojantys gyvūninės kilmės žaliavas, tačiau lyginant tyrimų duomenis matome, kad
2019 m. Rietavo savivaldybėje gyvulinės kilmės žaliavos naudojamos 2,7 procentais mažiau nei 2009 – 2010 m. Plungės rajone. Toks žymus pokytis rodo, kad per tarp tyrimų praėjusį laikotarpį, smarkiai sumažėjo šiais laikais liaudies medicinoje vartojamų gyvulinės kilmės žaliavų vartojimas. Tai pat matomas ir grybų vartojimo, kaip žaliavos gydymo tikslams padidėjimas, remiantis palygintų tyrimų duomenimis šis rodiklis padidėjo 0,6%.
3 pav. Gydymui vartojamų priemonių palyginimas Rietavo savivaldybėje 2019 m. ir Plungės
rajone 2009-2010 m.
Nors prieš atliekant dviejų tyrimų, kuriuos skiria 10 metų, duomenų palyginimą, manyta, kad liaudies medicinoje naudojamų augalinės, gyvūninės kilmės žaliavų bei grybų vartojimo tendencijos bus sumažėjusios, atlikus analizę matome, kad tai nėra visiška tiesa. Sumažėjimas matomas tik gyvulinės kilmės žaliavų vartojime, o augalinės kilmės žaliavos ir grybai vartojami net dar daugiau. Nepaisant to, kad šiais laikais gydymo technologijos ir farmacijos pramonės sparčiais žingsniais žengia į priekį ir kuria vis naujus vaistus bei maisto papildus, ne visi pasitiki šių dienų medicina. Įvertinus tyrime gautus duomenis pastebime, kad Rietavo savivaldybėje liaudies medicina ne tik, kad nėra užmiršta, bet ir naudojama gan noriai ir aktyviai. Toks aktyvus vaistinių medžiagų naudojimas gali turėti ne vieną priežastį. Tačiau viena iš jų gali būti, atskirtis tarp mieto ir kaimų, dauguma tyrime dalyvavusių respondentų gyvena kaimo vietovėse, kur nėra nei vaistinių, nei gydymo įstaigų, tai
85,9 9,9 4,2 83,8 12,6 3,6 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0
Augalinės kilmės žaliavos Gyvūninės kilmės žaliavos Grybai
C
ita
vi
m
o
da
žni
s
(%
)
Gydymui vartojamos žaliavos
sudaro problemų naudotis šiuolaikinėmis medicinos priemonėmis, nes bet kada nuvykti iš kaimo į miestą gali ne visi.
3.3. Augalinės kilmės medžiagų paplitimas ir vartojimas gydymo tikslais Rietavo
savivaldybėje
3.3.1. Vaistinių augalų šeimų analizė
Remiantis tyrimo duomenimis, dažniausiai respondentai Rietavo savivaldybėje gydymo tikslams naudoja augalinės kilmės žaliavas: jos sudaro 85,9 % citavimų skaičiaus. Tyrimo metu užfiksuota 61 augalinės kilmės žaliava, kurios priklauso 27 šeimoms. Visi gauti duomenys pateikti 4 lentelėje. Didžiausiu citavimų skaičiumi išsiskyrė Asteraceae šeima – cituota 72 kartų. Kitos populiariausios šeimos: Lamiaceae – cituota 53, Rosaceae – cituota 31 kartus, Apiaceae – cituota 29 kartus, Ericaceae – cituota 18 kartą Tiliaceae – cituota 16 kartų, Hippocastanaceae – cituota 16 kartų, Boraginaceae – cituota 12 kartų, Alliaceae – cituota 11 kartų. Iš minėtų šeimų yra tokių, kuriose populiari tik viena rūšis, tačiau ji dažnai cituojama, pavyzdžiui Tiliaceae ir Hippocastanaceae šeimų vienos rūšies augalai cituoti po 16 kartų, juos citavo visi tyrime dalyvavę asmenys.
4 lentelė. Tyrimo metu nustatytos gydymui naudojamų vaistinių augalų šeimos ir jų santykis
Eilės nr.
Šeima
Citavimų skaičius
Rūšių skaičius
1
Asteraceae
72
7
2
Lamiaceae
53
7
3
Rosaceae
31
10
4
Apiaceae
29
4
5
Ericaceae
18
4
6
Tiliaceae
16
1
7
Hippocastanaceae
16
1
8
Boraginaceae
12
1
9
Alliaceae
11
2
10
Urticaceae
11
2
11
Plantaginaceae
8
1
12
Polygonaceae
10
2
13
Brassicaceae
9
2
14
Fabaceae
8
2
15
Papaveraceae
8
2
16
Pinaceae
7
2
17
Betulaceae
7
1
18
Valerianaceae
7
1
19
Solanaceae
5
1
20
Salicaceae
4
1
21
Primulaceae
4
1
22
Cupressaceae
4
1
23
Liliaceae
3
1
24
Equisetaceae
3
1
25
Lycopodiaceae
2
1
26
Zingiberaceae
2
1
27
Poaceae
1
1
Viso:
361
61
Rietavo savivaldybėje atlikto tyrimo duomenys buvo palyginti su 2016 m. Mažeikių rajone vykdyto tyrimo rezultatais. Palyginimas vykdytas siekiant išsiaiškinti vaistinių augalų šeimų naudojimo kitimą. Lyginimui pasirinktas būtent šis tyrimas, nes tyrimų analizuojamos vietovės viena nuo kitos nera toli, be to abi gyvenvietės priklauso Žemaitijos regionui. Palyginimui pasirinkta 9 vaistinių augalų šeimos, kurios cituotos ne mažiau 5 kartus vykdyto tyrimo metu ir palyginta su Mažeikių rajone 2016 metais gautais duomenimis. Iš gautų rezultatų (4 pav.), nesunku pastebėti, kad beveik visos vaistinių augalų šeimos vyravo abejuose tyrimuose.
4 pav. Dažniausiai naudojamų vaistinių augalų šeimų palyginimas Rietavo savivaldybėje 2019 m. ir
Mažeikių rajone 2016 m. 19,9 15,8 8,6 8,0 5,0 4,4 1,9 3,0 4,4 29,4 14,9 12,2 2,3 9,5 4,1 14,5 5,0 2,3 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 Citav im ų d až n is (%)
Vaistinių augalų šeimos
Abiejuose tyrimuose respondentų dažniausiai cituoti gydymui naudojami vaistiniai augalai priklauso Asteraceae šeimai, tai sudarė 19,9% bendro citavimų dažnio Rietavo savivaldybėje 2019 metais ir 29,4% bendro citavimų dažnio Mažeikių rajone 2016 metais. Antroje vietoje pagal citavimus naudojama vaistinių augalų šeima yra Lamiaceae, Rietavo savivaldybėje 15,8%, o Maižeikių rajone 14,9%. Trečioje vietoje Rietavo savivaldybėje naudojama Rosaceae šeima – 12,2% visų citavimų, o Mažeikių rajone Betulaceae šeima – 14,5% visų citavimų. Iš pateiktų duomenų matome, kad Rietavo savivaldybėje didesnė tendencija naudoti Apiaceae šeimos augalus (8,0% citavimų), Mažeikių rajone šios šeimos augalai minėti tik 2,3% visų citavimų. Tačiau matoma mažėjanti tendencija vartoti Ericaceae ir Betulaceae šeimos augalus, kadangi didesni skaičiai šių šeimų citavimų buvo Mažeikių rajone, o Rietavo savivaldybėje atitinkamai tik 5,0% ir 1,9% visų citavimų.
3.3.2. Gydymo tikslams naudojami vaistinės augalinės kilmės priemonės
Stuktūrizuoto interviu metu respondentų buvo klausta, ar jiems svarbu vaistinių augalinių žaliavų rinkimo metas ir klimato salygos. Visi tyrime dalyvavę asmenys į šį klausimą atsakė teigiamai. Detalesni atsakymai pateikti 5 paveiksle. Dauguma respondentų, kaip palankiausią metą rinkti žaiavas įvardijo – vasarą. Jų nuomone, šis metų laikas palankiausias ir tokiu metu surinktos augalinės žaliavos turi stipriausias gydomąsias savybes.
5 pav. Aplinkos sąlygos lemiančios vaistinių augalinių žaliavų rinkimą
100,0 68,8 25,0 18,8 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0
Sezoniškumas Paros laikas Dangaus kūnų išsidėstymas, mėnulio fazės Kita
C
ita
vi
m
ų
da
žni
s
(%
)
Visi iš apklaustų asmenų, teigė, kad pagrindinė vaistinių augalinių žaliavų rinkimo sąlyga yra tinkamas metų laikas. Netinkamu sezono laiku renkamos žaliavos nepasižymi stipriomis gydomosiomis savybėmis, tokioje žaliavoje veikliųjų medžiagų kiekis gali būti sumažėjęs, todėl ir gydomasis efektas gali būti sumažėjęs arba jo iš vis nėra. Antrasis rodiklis, kurį citavo net 68,8% respondentų yra paros laikas. Dauguma respondentų kaip tinkamiausia augalinėms žaliavoms rinkti laiką įvardijo pietus bei pavakarę, kai ant žaliavų nėra rasos, jos yra sausos. Dangaus kūnų išsidėstymo ir mėnulio fazių įtaką pripažino 25% apklaustųjų, kaip pagrindą įvardijo mėnulio fazių rodiklį. 18,8% respondentų pasisakė, kad prie išvardintų aplinkos sąlygų pridėtų ir kitas, pavyzdžiui oro aplinkybes.
Tik 3 iš 16 apklaustų respondentų gyvena mieste ar miestelyje, kiti 13 kaimo vietovėse, kur nėra nei gydymo įstaigų, nei vaistinių. Pasak respondentų, susisiekimo klausimas kaimo gyventojams yra opi tema, garbingo amžiaus žmonėms sunku patekti į miestą dėl keletos priežaščių, viena iš jų transporto priemonės neturėjimas, kita – tolimas kelias iki viešojo transporto. Šios priežastys gali būti pagrindinis rodiklis, kodėl liaudies medicina aktyviausiai naudojama kaimo vietovėse. Tyrimo metu buvo aiškinamasi kokias augalines žaliavas ir kokioms indikacijoms naudoja respondentai.
Respondentai vaistinių augalų pavadinimus įvardino teisingai, todėl tai padėjo greičiau atlikti analizę. Kadangi Rietavo savivaldybėje dauguma žmonių kalba žemaičių tarme, tyrimo metu buvo prisitaikyta ir interviu metu su respondentais kalbėta naudojant būtent šią tarmę. Gali būti, kad tai turėjo įtakos teisingam augalų įvardinimui. Siekiant išsiaiškinti ir nustatyti kitų augalų botaninius pavadinimus, buvo pasitelkti K. Vilkonio atlasas ,,Lietuvos žaliasis rūbas“ [28], W. Hensel knyga „Vaistingieji augalai“ [39] ir O. Ragažinskienės bei kitų autorių ,,Vaistinių augalų enciklopedija“ [18]. 6 paveiksle pateikti 10 respondentų dažniausiai cituoti augalų pavadinimai.
6 pav. Rietavo savivaldybėje 2019 m. užfiksuotos dažniausiai vartojamos augalų rūšys
100,0 100,0 100,0 100,0 93,8 81,3 81,3 75,0 43,8 43,8 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 Calendula officinalis Matricaria recutita Tilia cordata Aesculus hippocastanum Achillea millefolium Melissa officinalis Rubus idaeus Sorbus aucuparia Valeriana officinalis Urtica dioica
Citavimų dažnis (%)
A
ug
a
lų
rūš
ys
na
udo
ja
m
os
g
y
dy
m
o
ti
k
sl
a
m
s
Iš 5 paveiksle nurodytų duomenų galime matyti, kad Rietavo savivaldybėje dažniausiai gydymui taikoma vaistinė medetka (Calendula officinalis L.), vaistinė ramunė (Matricaria recutita L.), mažalapė liepa (Tilia cordata L.) ir paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum L.). Šie 4 augalai buvo cituoti visų 16 respondentų, juos naudoja įvairiems susirgimams gydyti. Paprastosios kraujažolės (Achillea millefolium L.) citavimų dažnis 93,8%, ją minėjo 15 respondentų, pasak jų šio augalo žaliava naudojama gausioms ir skausmingos menstruacijoms, neleižia kraujagyslėse susidaryti kraujo krešuliams, taip pat gydo skrandžio ir žarnyno opas. 81,3% cituota vaistinė melisa (Melissa officinalis L.) ir paprastoji avietė (Rubus idaeus L.). Respondentai pasakojo, vaistinės melisos žaliava - lapai ir žolė, iš šių augalo dalių gaminama arbata, vartojama pasireiškus padidėjusiam nervingumui, dirglumui ir nemigai. Šis augalas taip pat gali būti naudojamas kaip sudėtinė arbatų mišinio dalis, pavyzdžiui su vaistinio valerijono, vaistinės ramunės, pipirmetės žaliavomis. Paprastosios avietės (Rubus idaeus L.) naudojamos dvi žaliavos, lapai ir uogos. Iš augalo lapų ruošiama arbata vartojama peršalimo simptomas gydyti, uogos naudojamos imuninei sistemai stiprinti ir peršalimo simptomams mažinti. Paprastąjį šermukšnį (Sorbus aucuparia L.) interviu metu paminėjo 12 respondetų, šio augalo vartojimo indikacija labai plati. Tyrime dalyvavę apklaustieji įvardino, kad kaip šermukšnio žaliavą naudoja uogas ir žievę, iš jų gamina arbatas, spiritinius užpilus, nuovirus, sirupą. Vartojimo indikacijos: vidurių užkietėjimas, virškinimo sutrikimai, nusilpusi imuninė sistema, inkstų, šlapimo takų bei pūsės uždegimas. Vaistinio valerijono (Valeriana officinalis L.) ir Didžiosios dilgėlės (Urtica dioica L.) citavimų dažnis – 43,8%. Kaip pagrindinę vaistinio valerijono vartojimo indikaciją, visi respondentai, kurie minėjo šį augalą, įvardino nemigą, nerimą, per didelį susijaudinimą. Iš vaistinio valerijono šaknų ir šakniastiebių gaminamos užpiltinės su spiritu. Didžiosios dilgelės žaliava – lapai, dažniausiai gaminamos arbatos. Rietavo savivaldybės gyventojai šį augalą vartoja į vidų organizmo valymui, skrandžio opaligei gydyti, šlapimo išsiskyrimui gerinti, vitaminų trūkumui mažinti, taip pat užpilai vartojami ir išoriškai, kaip galvos odos pleiskanojimą mažinanti ir plaukų augimą skatinanti priemonė.
3.3.3. Vaistinių augalų vartojimo indikacijos
Gera sveikata – tai vienas iš pagrindinių laimingo žmogaus rodiklių. Daug žmonių nusivylę šiuolaikine medicina, pagalbos bando surasti pasitelkdami liaudies mediciną, ji jiems atrodo saugesnė, o kartais net veiksmingesnė. Atliekant tyrimą buvo siekta išsiaiškinti, kokioms indikacijoms Rietavo savivaldybės gyventojai vartoja vaistinius augalus. Gavus rezultatus paaiškėjo, kad dauguma respondentų vaistines augalines žaliavas vartoja ne pačių ligų, bet labiau simptomų gydymui. Pagrindiniai slopinami simptomai: kosulys, karščiavimas, skausmas, apetito stoka, virškinimo
sutrikimai. Taip pat pastebėta, jog Rietavo savivaldybės gyventojai vaistinius augalus vartoja ir profilaktikos tikslais, stiprina imuninę sistemą, valo organizmą, bando apsisaugoti nuo onkologinių ligų, demencijos. 7 paveiksle pateiktos tyrimo dalyvių dažniausiai minėtos indikacijos, išrikiuotos nuo dažniausiai iki rečiausiai cituotų.
7 pav. Vaistinių augalų vartojimo indikacijos Rietavo savivaldybėje 2019 m.
Iš pateiktų duomenų (7 pav.) galima matyti, kad respondentai dažniausiai minėjo vaistinius augalus vartojantys esant kvėpavimo takų ligoms, tai sudarė 15,4% bendro citavimų dažnio. Tyrime dalyvavę asmenys, kaip dažniausius kvėpavimo takų ligų simptomus įvardijo: kosulį, slogą, karščiavimą. Taip pat buvo nurodytos ir dažniausiai pasitaikančios ligo, tokios kaip bronchitas, sinusitas, plaučių uždegimas, kosulys atsirandantis dėl peršalimo. Antroje vietoje respondentai vaistinius augalus vartoja virškinimo sistemos ligoms gydyti, tokią indikaciją paminėjo dižioji dalis respondentų, bendras citavimų dažnis – 13,5%. Vienu procentu mažesnis citavimų dažnis nei virškinimo sistemos ligų, užfiksuotas infekcinių ligų, tai sudarė 12,5 % visų citavimų. Šlapimo sistemos ligų citavimo dažnis – 11,5%, pagrindinės cituotos ligos: šlapimo pūslės ir šlapintalių uždegimai. 9,6% citavimų priklauso nervų sistemos ligoms, tyrime dalyvavę asmenys teigė, kad šiai indikacijai naudojamos raminančio poveikio vaistinės augalinės kilmės priemonės. Panašiu citavimų
15,4 13,5 12,5 11,5 9,6 8,7 7,7 5,8 3,8 3,8 2,9 1,9 1,9 1,0 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0
Kvėpavimo sistemos ligos Virškinimo sistemos ligos Infekcinės ligos Šlapimo sistemos ligos Nervų sistemos ligos Kraujotakos sistemos ligos Sužalojimai Akių, ausų sistemų ligos Ginekologinės ligos Odos ligos Psichikos ir elgesio sutrikimai Parazitų sukeliamos ligos Onkologinės ligos Apsinuodijimas
Citavimų dažnis (%)
V
a
rto
ji
m
o
i
ndi
k
a
ci
jo
s
dažniu respondentai minėjo vaistinius augalus vartojantys kraujotakos sistemos ligoms (8,7% visų citavimų). Kaip indikacija įvardijama ir įvairūs sužalojimai, cituota 7,7%. Į šia indikaciją patenka nudegimai, pūliniai, žaizdos ir kiti sužalojimai. Rečiau, kaip indikacijos cituotos akių, ausų sistemų ligos (5,8%), ginekologinės ligos ir odos ligos (po 3,8% citavimo dažnio). Psichikos ir elgesio sutrikimai cituoti 2,9% visų citavimų, o parazitų sukeliamos ligos ir onkologinės ligos cituotos tik po 1,9% citavimų dažnio. Pasak apklaustų Rietavo savivaldybės gyventojų, vaistiniais augalais mažiausiai gydoma apsinuodijimai, ši indikacija cituota vieno asmens, tai sudaro 1% visų citavimų dažnio.
Išanalizavus gautus duomenis apie vaistinių augalų vartojimo indikacijas Rietavo savivaldybėje ir siekiant išsiaiškinti kaip vartojimo indikacijos kito, buvo vykdytas duomenų palyginimas, lyginamajam tyrimui buvo pasirinkas 2016 metais atliktas tyrimas Mažeikių rajone. Kadangi Lietuvoje etnofarmacinio – botaninio pobūdžio mokslinių tyrimų atlikta nedaug, palyginimui pasirinktas tyrimas, kuris geriausiai atitiko vykdomo tyrimo pobūdį, o gauti rezultatai išanalizuoti aiškiausiai. 2016 m. Mažeikių rajone atliktas tyrimas, pagal vietovės lokalizacija yra netoli vykdomo tyrimo, abiejų tyrimo vietos žemaitijos regione. Palyginamoji tyrimų duomenų analizė pateikta 8 paveiksle. Lygintos indikacijos, kurios paminėtos abiejuose tyrimuose.
8 pav. Vartojimo indikacijų palyginimas Rietavo savivaldybėje 2019 m. ir Mažeikių rajone 2016m.
15,4 13,5 11,5 9,6 8,7 7,7 3,8 3,8 31,7 17,1 6,5 10,6 4,9 3,3 2,4 1,6 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0
Kvėpavimo sistemos ligos Virškinimo sistemos ligos Šlapimo sistemos ligos Nervų sistemos ligos Kraujotakos sistemos ligos Sužalojimai Ginekologinės ligos Odos ligos
