MAŽOSIOS LIETUVOS ETNOGRAFINIAME REGIONE VARTOJAMŲ NATŪRALIŲ VAISTINGŲJŲ MEDŽIAGŲ ETNOFARMACINIS TYRIMAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

ALBINA ALEKNAVIČIENĖ

MAŽOSIOS LIETUVOS ETNOGRAFINIAME REGIONE

VARTOJAMŲ NATŪRALIŲ VAISTINGŲJŲ MEDŽIAGŲ

ETNOFARMACINIS TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Dr. Tauras Mekas

Konsultantas ...

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

MAŽOSIOS LIETUVOS ETNOGRAFINIAME REGIONE

VARTOJAMŲ NATŪRALIŲ VAISTINGŲJŲ MEDŽIAGŲ

ETNOFARMACINIS TYRIMAS

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanė R. Morkūnienė ...

BAIGIAMOJO DARBO PAVADINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Konsultantas Darbo vadovas

... Dr. Tauras Mekas ... Data...

Recenzentas Darbą atliko

... Magistrantas (-ė) Albina Aleknavičienė ... Data...

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

2. TYRIMO METODIKA ... 15

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 17

3.1. Anketų atsakymų apžvalga ... 17

3.2. Renkamos žaliavos apžvalga ... 22

3.2.1. Natūralios vaistingosios medžiagos kvėpavimo takų ligoms gydyti ... 25

3.2.2. Natūralios vaistingosios medžiagos peršalimo ligoms gydyti ... 27

3.2.3. Natūralios vaistingosios medžiagos virškinamojo trakto ligoms gydyti ... 28

3.2.4. Natūralios vaistingosios medžiagos inkstų ir šlapimo takų ligoms gydyti ... 32

3.2.5. Natūralios vaistingosios medžiagos nervų ligoms gydyti ... 32

3.2.6. Natūralios vaistingosios medžiagos širdies ir kraujagyslių ligoms, bei kraujavimui stabdyti ... 33

3.2.7. Natūralios vaistingosios medžiagos imuninę sistemą stiprinanti... 34

3.2.8 Natūralios vaistingosios medžiagos kitoms ligoms gydyti ... 35

4. PALYGINAMOJI ANALIZĖ ... 37

5. IŠVADOS ... 40

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 41

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42

SANTRAUKA

A. Aleknavičienės magistro baigiamasis darbas „Mažosios Lietuvos etnografiniame regione vartojamų natūralių vaistinių medžiagų etnofarmacinis tyrimas" / mokslinis vadovas doc. dr. T. A. Mekas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto , Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. - Kaunas. Tyrimo tikslas: Surinkti ir susisteminti Mažosios Lietuvos krašto apylinkėse išlikusias liaudies medicinos žinias, atlikti šiame krašte vartojamų unikalių pavadinimų kilmės analizę. Darbo uždaviniai: Nustatyti kokios ligos dažniausiai gydomos natūraliomis vaistingomis medžiagomis Mažojoje Lietuvoje; nustatyti dažniausiai gydymui vartojamus vaistinius augalus, gyvūninės kilmės medžiagas, grybų rūšis ir mineralinės kilmės medžiagas; nustatyti, kokios kilmės vaistingųjų medžiagų tiriamojoje teritorijoje vartojama daugiausia; nustatyti, kokiais būdais vaistingos medžiagos tiriamojoje teritorijoje ruošiamos vartojimui. Tyrimo metodai: teorinis, empirinis ir turinio analizės. Teorinis – mokslinės ir dalykinės literatūros analizė. Empirinis – gyventojų apklausa ir struktūrizuotas interviu tiriamoje vietovėje 2016 – 2017 metais. Turinio analizės metodas – surinktos etnofarmacinės informacijos grupavimas į kategorijas ir jos analizė. Gauti tyrimo rezultatai apdoroti statistiškai, naudojant programas IBM SPSS Statistics ir „Microsoft Excel“.

Tyrimo metu buvo apklausta 11 moterų, kurių amžius nuo 33 iki 75 metų. Respondentės paminėjo 110 rūšių naudojamos žaliavos Šios rūšys renkamos gydyti peršalimui, kvėpavimo takų ligoms, šlapimo takų ligoms, širdies ir kraujagyslių ligoms, sąnarių ir raumenų skausmui mažinti, stiprinti imuninę sistemą, kai kurie augalai naudojami dezinfekcijai ir žaizdoms plauti, kraujavimui stabdyti. Didžioji dalis apklaustųjų naudoja augalinės kilmės medžiagas, 54,55% renka tik augalinę žaliavą, augalus ir grybus- 27,27% apklaustųjų respondentų, 9,09% renka augalus ir gyvulinės kilmės medžiagas, o likę 9,09% renka augalinės kilmės, gyvulinės kilmės medžiagas ir grybus. Gauti rezultatai buvo palyginti su magistrantės Evelinos Bieliauskaitės 2016m. magistrinio darbo „Lietuvos sentikių bendruomenės liaudies medicinos vartojamų vaistinių medžiagų etnofarmacinis tyrimas“ rezultatais.

SUMMARY

A. Aleknaviciene Master's Thesis “Ethno-pharmacological Study of Natural Medicinal Substances Used in the Ethnographic Region of Lithuania Minor” / supervisor: Dr. Tauras Mekas. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Drug Technology and Social Pharmacy. Kaunas.

The aims: to collect and systematize the folk medical knowledge remaining in the region of Lithuania Minor and to conduct an analysis of origin and uniqueness of the titles of the materials. Objectives of the study: Identify what the disease is often treated with natural medicinal materials in Lithuania Minor; Identify medicinal plants, animals, mushroom species and mineral substances used for treatment most frequently; Determine which types of medicinal substances are used the most frequently in the region; determine the ways in which the raw medicinal plant materials are prepared for consumption in the territory under study.

Methods: Theoretic – analysis of scientific and subject literature. Empiric – residents’ survey and structured interviews in Lithuania Minor in 2016-2017. Content analysis - grouping of collected ethno-pharmaceutical data into categories and their analysis. Data collected for this thesis was processed using IBM SPSS Statistics and Microsoft Excel.

During the study 11 womens between 33 to 75 years old were intrviewed. Respondents mentioned 110 species of different materials used. These materials are used to treat colds, respiratory tract-related diseases, urinary tract diseases, cardiovascular diseases, joint and muscle pain, strengthen the immune system, wound disinfection, stopping wound bleeding and healing. The majority of respondents (54.55%) use plant material. Plants and mushrooms are collected and used by 27.27% of respondents, 9.09% of respondents collect plants and materials of animal origin, and the remaining 9.09% collect vegetation, animal material and mushrooms. The results of this thesis were compared with the results of the graduate student Evelina Bieliauskaite’s Master’s thesis „Ethno-pharmaceutical research of meicinal substances used in folk medicine by the community of old believers in Lithuania” conducted in 2016.

SĄVOKOS

Etnografija – (etno + gr.grapho – rašau) – istorijos šaka, tirianti tautas ir kitas etnines bendrijas, jų materialinę bei dvasinę kultūrą, tradicinius ir naujus buities bruožus.[10]

Etnobotanika – mokslas, tyrinėjantis vietinių gyventojų žinias apie įvairių vaistingųjų medžiagų panaudojimą gydymui.[11]

Etnofarmacija – tarpdisciplininis mokslas, apimantis tradicinių vaistų tyrimus ir naudojimą kultūriniame kontekste.[12]

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) – tai specializuota Jungtinių Tautų (JT) institucija, didžiausia tarptautinės sveikatos organizacija. Jos pagrindinis tikslas – siekti aukščiausio sveikatos priežiūros lygio visose pasaulio valstybėse.[13]

Žemės ūkio organizacija (FAO) – The Food and Agriculture Organization of the United Nations) – tai specialusis Jungtinių Tautų Organizacijos padalinys, vadovaujantis tarptautinėms pastangoms bado problemai išspręsti. Tarnaudama tiek išvystytoms, tiek ir besivystančioms šalims, FAO veikia kaip neutralus forumas, kur visos tautos susitinka kaip lygios bendriems susitarimams ir organizacijos politikos debatams. FAO taip pat yra institucinis mokslinių žinių ir informacijos organas, padedantis besivystančioms šalims modernizuoti ir gerinti žemės ūkio, miškininkystės ir žvejų praktikas, garantuojant pasaulio gyventojams pilnavertę mitybą ir bendrą saugumą dėl maisto pasiskirstymo. Organizacijos devizas fiat panis iš lotynų kalbos išvertus reiškia „tebūnie duona!“.[15]

„Sniego gniūžtės“ principu atliekama atranka taikoma, kai tiriamosios visumos dydis nėra žinomas, tiriamieji yra sunkiai prieinami. „Sniego gniūžtės“ principas numato, kad taip, kaip nuo kalno riedant didėja sniego gniūžtė, taip ir vykdant tyrimą didėja, plečiasi imties dydis. Tyrėjas pirmiausia parenka keletą žinomų, pasiekiamų individų, situacijų ar dokumentų. Kitus tiriamuosius tyrėjas parenka atsižvelgdamas į pirmesniųjų nuorodas, rekomendacijas. Tiriamieji gali netgi duoti kontaktinę kitų tyrimui reikalingų apklausti žmonių informaciją. Kuomet atrankinės visumos elementais yra dokumentai, tyrėjas tuose dokumentuose ieško informacijos, užuominų, nuorodų į kitus tyrimui reikalingus dokumentus.[16]

Taikant kvotinę atranką siekiama užtikrinti, kad atrankinėje visumoje būtų toks pat skirtingų charakteristikų tiriamųjų santykis, kaip tiriamojoje visumoje, t.y. įvedamos kvotos skirtingomis charakteristikomis pasižyminčių tiriamosios visumos narių patekimui į imtį.[16]

Amatas – mokėjimas gaminti dirbinius rankomis.[27]

Natūralios vaistingosios medžiagos – tai natūralios medžiagos gaunamos iš augalų, gyvūnų, grybų, mineralinių medžiagų.

PADĖKA

ĮVADAS

Pirmoji žmogaus vaistinė buvo pieva ir miškas. Senoji karta savo žinias apie augalų gydomasias savybes perduodavo iš kartos į kartą. Šiuolaikinė medicina ir farmacija iki šiol naudojasi mūsų protėvių perduotomis žiniomis ir paveldu, kuriant ir gaminant gydomuosius produktus iš augalinės žaliavos.

Lietuvoje vienas iš pirmųjų ėmė rinkti etnofarmacinę informaciją XIX a. Jonas Basanavičius ir skatino kitus prisijungti prie bendro indėlio. Jis rinko ir sistemino mūsų papročius, liaudies medicinos žinias.

Vis dažniau pasirodo etnofarmaciniai tyrimai apie liaudies mediciną. Taip pat išleidžiamos knygos apie liaudies mediciną tiek lietuvių autorių (pvz.Juozo Vasiliausko kelios knygos, Stasys Bizulevičius,Aleksandras Puidokas ir kt.), tiek užsienio autorių ta tema.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis pasaulyje gydymo tikslais naudojami apie 35000 rūšių vaistiniai augalai, bet iš viso gali būti naudojami 75000 rūšių augalai. Europos farmacijos pramonėje naudojama beveik 1200 rūšių vaistinių augalų žaliava.[24]

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skatina domėtis vaistiniais augalais ir jų produktais, susijusiais su tradicine medicina. Medicinos progresas skatina didesnį augalinių vaistinių preparatų vartojimą pasaulyje, todėl didėja augalinės vaistinės žaliavos poreikis, taip norima išlaikyti ir senas tradicijas, ir pereiti prie natūralių gydymo metodų bei atrasti naujų preparatų[14].

Mažoji Lietuva priskirta etnografiniam regionui, kuriame gausu liaudies medicinos žinių. Atliktas etnofarmacinis tyrimas Mažojoje Lietuvoje autentiškas ir papildys liaudies medicinos duomenų bazę.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Surinkti ir susisteminti Mažosios Lietuvos krašto apylinkėse išlikusias liaudies medicinos žinias, atlikti šiame krašte vartojamų pavadinimų kilmės ir unikalumo analizę.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti kokios ligos dažniausiai gydomos natūraliomis vaistingomis medžiagomis Mažojoje Lietuvoje

2. Nustatyti dažniausiai gydymui vartojamus vaistinius augalus, gyvūninės kilmės medžiagas, grybų rūšis ir mineralinės kilmės medžiagas.

3. Nustatyti, kokios kilmės vaistingųjų medžiagų tiriamojoje teritorijoje vartojama daugiausia.

4. Nustatyti, kokiais būdais vaistingosios medžiagos tiriamojoje teritorijoje ruošiamos vartojimui.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Į Lietuvos vietovardžių sąrašą Mažoji Lietuva įrašyta dviem skirtingomis istorijos ir geografijos atžvilgiu reikšmėmis – pirmiausia, kaip istorinės srities pavadinimas, antra – kaip vieno iš penkių dabartinės Lietuvos etnografinių regionų pavadinimas. [7]

Pirmuoju atveju Mažoji Lietuva (Prūsų Lietuva) – XV a. susidariusi istorinė sritis, kuriai priklausė Tilžės, Klaipėdos, Gumbinės, Šilutės, Įsruties, Stalupėnų, Ragainės, Geldapės, Labguvos ir kitos apskritys.

Mažoji ir Didžioji Lietuvos buvo ilgai atskirtos. Praėjo keli šimtai metų, kai vienos tautos žmonės gyveno skirtingose valstybėse – Rusijos ir Prūsijos valdžioje. Skirtingi tikėjimai, papročiai, architektūra, net kalba Mažojoje Lietuvoje buvo kitokia, negu Žemaitijoje.

Mažojoje Lietuvoje gyvenę lietuvininkai kalbėjo įvairiomis tarmėmis.

XIX amžiuje sustiprėjo germanizacija. 1923 metais Klaipėdos kraštas prisijungė prie Lietuvos, tačiau 1939 metais Klaipėdos kraštą užgrobė Vokietija, o 1944 metais buvo įsakyta evakuoti visus šio krašto gyventojus. Po antrojo pasaulinio karo senieji lietuvininkai buvo išblaškyti po visą Europą, ištremti į Sibirą arba išmirė. Vietos gyventojų beveik visai neliko šitame krašte, o išlikusieji , kurių buvo labai mažai, buvo priversti slėpti savo kilmę. Ėmė keltis ateiviai iš Dzūkijos, gretimų Žemaitijos rajonų ir net iš kitų SSRS vietovių. [1]

Šiuo metu didžioji dalis istorinės Mažosios Lietuvos teritorijos priklauso Rusijai, dalis – Lietuvai (Klaipėdos kraštas) ir Lenkijai.[7]

Antru atveju Mažoji Lietuva – vienas iš penkių Lietuvos etnografinių regionų, kuriam priklauso Klaipėdos miesto, Neringos ir Pagėgių savivaldybės, Šilutės rajono - Šilutės, Rusnės, Kintų, Saugų, Juknaičių, Usėnų, Tauragės rajono – Lauksargių, Jurbarko

rajono – Smalininkų ir Viešvilės, Klaipėdos rajono – Dovilų, Kretingalės, Priekulės, Sendvario, Dauparų-Kvietinių ir Agluonėnų seniūnijos (1 pav.).[7]

Mažoji Lietuva – tai labai unikalaus grožio gamta ir viena už kitą įdomesnės vietovės. Šiame regione yra vienas iš gražiausių Europos kraštovaizdžių – UNESCO paveldo

šedevras- Kuršių nerija, stebinanti smėlynų, miškų ir vandenų derme. Nepakartojama yra Nemuno delta su daugybe salų ir

1 pav. Mažosios Lietuvos Žemėlapis pagal savivaldybes[26] senuoju Rusnės miesteliu, Minijos (Mingės) kaimu, kur centrinės gatvės vietoje – upė; pamario gyvenvietė Kintai, Ventės ragas ir kitos vietos. [7]

Daktaras Jonas Basanavičius ragino rinkti visas žinias apie tautišką vaistininkystę, burtus ir prietarus. Rašė daug laiškų prašydamas, kad siųstų jam informaciją, ir ragino rinkti šiuos duomenis. Parašė kelis raginimus ir tuo metu leidžiamame laikraštyje „Vilniaus aidas“.[8]

Šį laikotarpį galima laikyti tikslinių liaudies medicinos tyrimų pradžia Lietuvoje. Deja, iš Mažosios Lietuvos buvo gauta labai nedaug informacijos.[8]

Rinkinio Lietuvių užkalbėjimai: gydymo formulės įvadiniame straipsnyje Daiva Vaitkevičienė pažymi, kad „Mažąją Lietuvą reprezentuoja negausūs tekstai iš XIX a. pabaigos publikacijų bei Jono Pakalniškio ir Anso Bruožio - Klaipėdiškio 1890-1901 m. rinkta tautosakos medžiaga“ (Vaitkevičienė 2008: 22). Kartu su šiais autoriais reikėtų paminėti Vilių Kalvaitį ir Kristupą Jurkšaitį, kurie, kaip ir A. Bruožis, atsiliepdami į tautinio atgimimo patriarcho raginimą, rinko etnografinę medžiagą neaplenkdami ir medicinos temos. Žinių apie lietuvininkų liaudies mediciną pateikia ir kiti Mažosios Lietuvos šviesuoliai - Karlas Kapeleris knygelėje ,, Kaip senėji Lėtuvininkai gyveno“, Jonas Skvirblys Čikagoje paskelbtose publikacijose „Kas tos raganos ir apžavėtojai"(1988), „Mažosios Lietuvos kaimo gydytojai"(1988). Duomenų apie liaudies mediciną galima rasti ir kitų autorių darbuose, etnografinio pobūdžio tekstuose apie Mažąją Lietuvą ir jos gyventojus; dažniausiai tai būna papildoma informacija pagrindinei temai atskleisti.[9]

Liaudies medicinos aprašymuose ir tyrimuose neretai ieškota atsakymo į klausimą, kokiomis priemonėmis lietuvininkai gydėsi. A. Bruožis pateikė gydymosi priemonių sąrašą. Kone šimtmečiu vėliau rašiusi Rita Balkutė lauko tyrimų Pagėgiuose metu taip pat aprašė liaudies gydymosi priemones, naudotas XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmojoje pusėje (Balkutė 1995: 670—673). Paremiologas Kazys Grigas rinkinyje ,,Lietuvininkų žodis“ aptardamas Mažosios Lietuvos smulkiajai tautosakai būdingus savitumus, paminėjo ir liaudies medicinos priemones, bet detaliau jų nenagrinėjo (Grigas 1995). V. Kalvaitis, K. Jurkšaitis ir J. Skvirblys šalia ligų ir jų gydymo aprašų mini gydymu besiverčiančius specialistus, jų tekstuose galima rasti užuominų ir apie lietuvininkų požiūrį į sveikatą, ligas, jų gydymą, vaistus ir gydytojus. J. Skvirblys nagrinėjo tėvų, giminaičių, kaimo bendruomenės stebėtas ir išgyventas gydymosi patirtis.[9]

Analitiniu pobūdžiu išsiskiria Janinos Janavičienės darbas „Senųjų lietuvininkų liaudies medicina"(1994). Pasak autorės, „kaip ir visoje Lietuvoje, „Mažojoje Lietuvoje iš senų senovės žmonės gydėsi burtais, užkalbėjimais, žolėmis" (Janavičienė 1994: 83). Ši lietuvininkų praktika vertinama nevienareikšmiškai. K. Kapelerio, A. Bruožio, K. Jurkšaičio, J. Skvirblio etnografiniuose tekstuose nuomonė apie lietuvininkų liaudies mediciną svyruoja nuo labai kritiško vertinimo iki bandymo pateisinti žmonių vartojamas liaudiškas gydymo priemones.[9]

1895m. klebonas Antanas Skinderis išleido 126 puslapių knygos tipo leidinį „Būdai gydymo nekurių ligų / iszleido Sveiklinkis del pagelbos savo brolems lietuviams“. Jame aptariamos

ligos, ką reikia daryti, kad jomis nesirgtum, taip pat paminima daug liaudiškų receptūrų joms gydyti.[17]

1814 m. J. Pabrėža parengė rankraštį pagal autoriaus Simono Sirenijaus, Krokuvos akademijos daktaro darbą „Kai kurių augalų gydantieji ypatumai, tų augalų panaudojimo įvairių ligų atvejais būdai“. Tas rankraštis parašytas lenkų, lietuvių, lotynų kalbomis. Jame aprašomi Lietuvoje augantys augalai, gydomosios savybės, augalų panaudojimas gydyme ir jų paruošimo būdai.[18].

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2002 – 2005m. strategijoje vaistiniai augalai ir jų produktai priskiriami klasikinei medicinai. Medicinos progresas skatina didesnį augalinių vaistinių preparatų vartojimą pasaulyje, todėl didėja augalinės vaistinės žaliavos poreikis.[14] PSO mano, kad 80 proc. pasaulio, t.y daugiau nei šeši milijardai žmonių, renkasi labiau gyvūninės ir augalinės kilmės vaistus ar jų produktus [31]. Pasak PSO liaudies mediciną galima vadinti gamtos farmakopėja, kurią sudaro augalinės ir gyvūninės kilmės produktai, jos žinios yra naudojamos gaminant tradicinius vaistus ar fitoterapinius preparatus [31].

2005 metais buvo sukurtas internetinis tinklapis „Etnobiologija ir Ethnomedicina“. Tai bendras trijų draugijų – „The Society for Economic Botany, the International Society of Ethnobiology and the International Society of Ethnopharmacology“ projektas. Šis projektas įnešė labai didelį indėlį į etnografinius tyrimus. Šio leidinio tikslas - spausdinti visas publikacijas iš visų valstybių, susijusias su liaudies medicina, susijusius su tuo tyrimus. Per pastaruosius dešimt metų nepaprastai augo tarptautinis susidomėjimas liaudies medicinos žiniomis bei praktika. Tai apima tarptautines organizacijas ir tarptautines bendruomenes, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), Maisto ir žemės ūkio organizaciją (FAO) ir Pasaulio banką [32].

Etnobiologija yra daugiadisciplininė studijų sritis, paremta socialiniais ir biologiniais tyrimais. Etnobiologija siekia ištirti kultūriškai pagrįstus biologinius tyrimus, kultūrinį suvokimą ir natūralaus pasaulio pažinimą bei susijusius dalykus, elgesį ir praktiką. Etnomedicina yra susijusi su kultūrine sveikatos samprata apie susirgimus bei ligas, taip pat stebi sveikatos priežiūros procesą ir gydymo praktiką.[32]

Senovės Egipto tyrinėtoja Barbara Mertz parašė knygą „Raudonoji žemė, Juodoji žemė“. Joje yra aprašomas gyvenimas senovės Egipte, taip pat senovės Egipto medicina. Mokslininkė teigia, kad senovės egiptiečių magija, mokslas ir religija sujungtos viename ir tai labiausiai atsispindi liaudies medicinoje. Ji šį darbą rašė apie 40 metų [33].

Ali Arazeemas Abdullahi 2011m. liepą paskelbė straipsnį apie atliktą tyrimą Afrikoje. Ten aprašoma afrikiečių tradicinė medicina, jos pokyčiai po kolonializmo. Čia rašoma, kad iki kolonializmo buvo plačiai naudojama tradicinė medicina, o kolonializmas neigiamai paveikė suvokimą apie tradicinę mediciną [34].

2012 metais publikuotas straipsnis „Medical Ethnobotany Europe: From Field Ethnography to a More Culturally Sensitive Evidence-Based CAM?“, kurio akademinis redaktorius Fabio Firenzuoli. Šis straipsnis buvo parašytas remiantis atliktais tyrimais Europoje apie liaudies medicinos pirmtakus ir išlikusias šiuolaikines liaudies medicinos žinias, bei apie tai, kaip jos pasikeitė nuo pirmųjų užrašų. Surinkti ir susisteminti tyrime dalyvaujančių valstybių (Graikija, Albanija, Italija, Ispanija, Turkija, Portugalija, Bosnija ir Hercegovina, bei kitos Europos valstybės) vartojamų augalų rūšių pavadinimai.[28]

2014 metais buvo atliktas ir aprašytas tyrimas – Augalų ir jų produktų būdingų konkrečiai vietovei ar etnografiniam regionui specifikacijų nustatymas pagal papildytą tradicinių amatų klasifikacijos dalį „ Žolininkystė“. Tyrimo vykdytojai – E. Ribašauskienė (Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas), N. Marcinkevičienė (Lietuvos liaudies kultūros centras), G. Žumbakienė (Lietuvos liaudies buities muziejus). Tyrimas atliktas Vilniuje. To tyrimo tikslas – nustatyti pagal papildytą Tradicinių amatų klasifikacijos dalį „Žolininkystė“ augalų ir jų produktų, būdingų konkrečiai vietovei ar etnografiniam regionui, specifikacijas. Jos išanalizavo ir apibendrino duomenis apie tradicinius augalus ir jų produktų (žolininkystės) rinkimą, gaminimą ir panaudojimą prieš 50 metų. Parengė tradicinių augalų ir jų produktų identifikavimo specifikacijas, išryškino etnografinių regionų skirtumus pagal papildytą Tradicinių amatų klasifikacijos dalį „Žolininkystė“.[25]

Nemažai parašyta magistrinių darbų apie etnofarmacinius tyrimus Lietuvoje. Vienas iš jų -2007 metais parašytas Živilės Petkevičiūtės magistrinis darbas „Natūraliųjų vaistingųjų medžiagų, vartotų Telšių rajono Varnių apylinkėje 2006 metais, tyrimas“. Čia buvo surinkti ir susisteminti Telšių rajono Varnių apylinkėse išlikusios liaudies medicinos (etnofarmacinės) žinios, bei įvertintos liaudies medicinoje vartojamos vaistingosios medžiagos.[19]

2009-2010 metais Ingos Šimkutės atliktas tyrimas ,,Natūraliųjų vaistingųjų medžiagų vartotų Plungės rajone 2009-2010 metais etnofarmacinis tyrimas“. Tyrime susisteminti duomenys teigia, jog Plungės rajone pasirinktose apylinkėse vyrauja tendencija gydytis augalinės kilmės medžiagomis (84 proc.), gyvūninės kilmės medžiagos nėra taip plačiai vartojamos (11 proc.).[23]

Magistrantė Elena Ščerba 2014 metais atliko tyrimą ,,Natūraliųjų vaistingųjų medžiagų vartotų Alytaus rajono Daugų apylinkėje 2013 metais, etnofarmacinis tyrimas“. Surinkus duomenis nustatyta, kad iš 103 – jų, tyrimo metu užfiksuotų augalinių žaliavų, tik 29 - ios aprašytos PSO monografijose. Likusias 74 – ias augalines žaliavas respondentai vartojo remiantis liaudies medicinos patirtimi.[21]

2015 metais Giedrė Puidokaitytė parašė diplominį darbą ,,Natūraliųjų vaistingųjų medžiagų vartotų Varėnos rajono apylinkėse 2014 metais, etnofarmacinis tyrimas“. Buvo susisteminta surinkta etnofarmacinė medžiaga Varėnos rajono apylinkėse, pagal gydymui vartojamų priemonių prigimtį,

nustatyti dažniausiai gydymui vartojami vaistiniai augalai, gyvūnai, grybų rūšys, nustatyta, kokios kilmės vaistingųjų medžiagų tiriamojoje teritorijoje vartojama daugiausia.[22]

2016 metais Evelina Beliauskaitė atliko tyrimą, kurį aprašo magistriniame darbe „Lietuvos sentikių bendruomenės liaudies medicinos vartojamų vaistinių medžiagų etnofarmacinis tyrimas“. Šis tyrimas buvo atliktas Kauno apskrityje (Užusaliuose, Didžiuosiuose Ibėnuose, Rimkuose) ir Kaune (Žaliakalnyje). Atlikto etnofarmacinio tyrimo metu buvo surinkta etnofarmacinė medžiaga ir susisteminta pagal gydymui vartojamų priemonių prigimtį: augalinės kilmės priemones, gyvūninės kilmės priemones, grybus, mineralinės ir dirbtinės kilmės priemones. Tyrimas palygintas su musulmonų dažniausiai vartojamais vaistiniais augalais.[20]

Liaudies medicina nuolat keičiasi, tačiau esminius savo principus išlaiko, todėl turime ją tirti tokią, kokia ji yra, neatsirinkdami tik to, kas mums atrodo „tradiciška“. Mūsų tyrimo teorinė prieiga panaši: gydymosi nuostatos nagrinėjamos kaip savitas etninės grupės istorinis, socialinis, kultūrinis ir tautosakinis paveldas.

2. TYRIMO METODIKA

Atliekant tyrimą, ruošiantis apklausai buvo vadovaujamasi bendraisiais metodologijos principais [6]. Buvo panaudoti šie metodai - teorinis, empirinis ir turinio analizės. Teorinis – mokslinės ir dalykinės literatūros analizė. Empirinis – gyventojų apklausa ir struktūrizuotas interviu tiriamoje vietovėje 2016 – 2017 metais. Turinio analizės metodas – surinktos etnofarmacinės informacijos grupavimas į kategorijas ir jos analizė.

Apklausos anketa paruošta atsižvelgiant į bendrus anketų sudarymo principus ( 1 priedas ). Šis etnofarmacinis tyrimas yra kokybinio pobūdžio. Vykdant tyrimą, remiantis parengta anketa, buvo atliekamas tiesioginis interviu su respondentu. Naudojant tokio pobūdžio interviu galima gauti kuo tikslesnę ir kokybiškesnę informaciją apie respondentų naudojamus augalus, grybus, gyvūninės kilmės medžiagas ir kitas medžiagas.

Apibendrinus bendruosius metodinius mokslinio tyrimo nurodymus, išskirti pagrindiniai darbo etapai:

1. Respondentų apklausos anketos sudarymas, kurią sudaro 25 atviri ir uždari klausimai. 2. Tiriamosios teritorijos analizė, respondentų paieška.

3. Tiriamosios vietovės gyventojų apklausa, siekiant išsiaiškinti, kokias gyvūninės kilmės, augalinės kilmės žaliavas bei grybus renka savigydai, bei kokius žino liaudiškus medicinos receptus ir prietarus juos ruošiant.

4. Surinktos etnofarmacinės medžiagos indentifikavimui remtasi literatūra: Vilmos Kaunienės ir Egidijaus Kauno knyga „Vaistingieji augalai“, išleista 1991m. [2], Wolfgang Hensel knyga „Vaistingieji augalai“ išleista 2007m.[5], K. K. Vilkono atlasas „Lietuvos žaliasis rūbas“, išleista 2001 m. [3], O. Ragažinskienės, S.Rimkienės, V.Sasnausko „Vaistinių augalų enciklopedija“, išleista 2005 m. [4].

Pasirengimo tyrimui etapo metu buvo apžvelgti senieji rašytiniai šaltiniai liaudies medicinos tema, taip pat buvo atlikta mokslinės ir dalykinės literatūros analizė, išstudijuoti moksliniai straipsniai, analizuota interneto puslapiuose pateikta medžiaga.

Pasirinti apklaustieji buvo įvairaus amžiaus žmonės, visi moteriškos lyties. Pagal parengtą anketą surinkau informaciją, skaitmeninių technologijų pagalba rinkau vaizdinę medžiagą. Respondentai pateikė duomenis etniniais pavadinimais, papasakojo apie žaliavos auginimą, surinkimą, paruošimą vartojimui, laikymą bei kokiais tikslais juos naudoja.

Pasinaudojus „sniego gniūžtės‘ atrankos principu, apklausus respondentą, buvo prašoma, kad jis nurodytų kitą asmenį, galintį suteikti tyrimui naudingos informacijos, aišku jeigu jis tokį žino, ar bent pateiktų informaciją apie žmogų, kuris gali suteikti tokią informaciją.

Pagal iš anksto parengtą anketą (1 priedas) apklausta 11 moterų, kurių amžius nuo 33 iki 75 metų. Buvo atliekama kvotinė atranka remiantis žinoma visumos struktūra pagal tam tikrus požymius, šiuo atveju ta pati veikla. Buvo pasirinkti respondentai, kurie pradines žinias gavo ne tik iš knygų, o dažniausiai iš senolių (tėvų, senelių, giminaičių, kaimynų). Renkant medžiagą buvo domimasi to krašto tarmiškais augalų pavadinimais, šiuo atveju Mažosios Lietuvos etnografinio regiono (2-3 pav.). Buvo pasirinkti būtent tokio tipo respondentai, nes etnofarmacinių tyrimų pagrindą sudaro informacija, kuri yra išlikusi iš senesnių laikų.

2 pav. Etnografiniai regionai

3pav. Apklaustųjų gyvenamosios vietos

Gauti tyrimo rezultatai apdoroti statistiškai, naudojant programas IBM SPSS Statistics ir „Microsoft Excel“.

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Anketų atsakymų apžvalga

Šio darbo autentiška informacija surinkta Klaipėdos ir Tauragės apskrityse, Mažosios Lietuvos etnografiniame regione. Darbo informacija buvo pradėta rinkti 2016 metų rudenį, o 2017 metų pavasarį ir vasarą apklausti respondentai. Tai pats geriausias metas pamatyti tai, ką jie augina ir renka (1 nuotrauka). Tyrimas truko ilgai, nes mažai likę tokių žmonių, kurie užsiima liaudies medicina. Ieškota vietos lietuvininkų, kurie susiję su liaudies medicina, bet tokių jau nelikę, (mirę, ištremti, išvykę). Labai norėjosi parinkti autentiškų šio krašto augalų pavadinimų, išgirsti pasakojimų. Tačiau ši hipotezė nepasitvirtino.

1 nuotrauka. Respondentės iš Rusnės paruošta žaliava (Rosa rugosa, Calendula officinalis ir Fragaria vesca [29]).

Augalai - vaistų pirmtakai medicinoje. Senovėje žmonės ragavo žoleles, jas kramtė, tyrė, žiūrėjo, kokia žolelė padeda nuo kokio susirgimo. Šiuolaikiniai žmonės, kurie domisi liaudies medicina, renka dažniausiai augalinės kilmės medžiagas.

Kaip parodo 4 pav., respondentai labiau renkasi augalinės kilmės medžiagas, net 54.55% renka tik augalinę žaliavą, augalus ir grybus 27,27% apklaustųjų respondentų, 9,09% renka augalus ir gyvūninės kilmės medžiagas, o likę 9,09% renka augalinės kilmės, gyvūninės kilmės medžiagas ir grybus.

5 pav. Iš ko išmoko šio amato 4 pav. Respondentų renkama medžiaga

Didžiausia dalis apklaustųjų respondentų nurodė, kad liaudies medicinos žinias jiems perdavė tėvai, seneliai (5 pav.). Dauguma respondentų vadovaujasi literatūros šaltiniais, knygomis ir senąja receptūra. Paklausti, kodėl susidomėjo šiuo amatu, visi atsakė, kad seniau nebuvo vaistų tiek daug ir pas gydytojus iš kaimo neprivažinėsi dėl kiekvieno menkniekio, tai ir gydydavosi tuo, ką turėjo po ranka. Taip pat atsimena, kaip močiutės ir mamos gydydavo juos. Pakyla temperatūra- tuoj liepžiedžių (Tiliae cordata flos [29]) ir aviečių (Rubi idaei Folium [29]) arbatos užsiplikina ir geria. Apklaustieji pasakoja, kaip eidavo dar maži būdami su artimaisiais į laukus, pievas ir miškus rinkti žolelių. Nuo to laiko ir likę kvapnių aromatų prisiminimai, taip daro dabar ir patys. Paklausti, ar moko ką nors šio amato, atsako, kad nelabai kam beįdomu jau, visko yra pirkti , o anūkai labiau kompiuterius renkasi, nei su močiute po mišką pasivaikščioti. Nors 45,45% apklaustųjų (6 pav.) vis dar stengiasi perduoti kaip palikimą savo artimiesiems. Viena respondentė moko savo vyrą, kita - anūką, dar viena kalba, kad jos sūnus domisi žolelėmis. Dar yra tuo besidominčių giminaičių, kurių moterys neįvardino (7 Pav.).

6 pav. Ar moko liaudies medicinos amato 7 pav. Ką moko liaudies medicinos amato Respondentai išvardino 110 pavadinimų surenkamos žaliavos. Pagal pateiktus atsakymus 54,55% apklaustųjų augina žaliavą patys (8 pav.). Iš tų pačių apklaustųjų respondentų 36,36% perka (9 pav.), 9,09% kartais, likusieji 54,55% neperka reikiamos žaliavos. Paklausti, ar renka vaistažoles, visi atsakė, kad didžioji dalis žaliavos renkama.

8 pav. Ar augina 9 pav. Ar perka

10 apklaustųjų gyvena kaimo vietovėje, netoli pievų ir miško, ir tik viena respondentė yra iš miesto, bet užaugusi kaimo vietovėje. Pasak jų, šalia pieva, šalia miškas, eiti toli nereikia, tik reikia žinoti , ką iš gamtos pasiimti, jei kartais ko pritrūksta, tai ir vaistinėje gatavos žaliavos nusiperka arba augina prie namų (2 nuotrauka).

Buvo domimasi, ar responentai renka medžiagą atsižvelgdami į oro sąlygas, metų laikus, mėnulio fazes. Visos moterys paminėjo, kad renka augalinę žaliavą tam tikru sezoniškumu: pumpurus – anksti pavasarį, lapus – kai išauga normalaus dydžio ir pradeda žydėti, žolę –augalo stiebą su lapais ir žiedais, pjauna kai pradeda

2 nuotrauka. Echinaceae purpureae[29]

žydėti ir dar nesumedėję(pvz. Vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris L. [29]) pjaunamos augalų viršūnės žydėjimo metu (birželio mėn. – liepos mėn.)), žiedus – kai augalas pradeda žydėti, vaisius – kai vaisiai prinokę, šaknis – anksti pavasarį ar vėlai rudenį, žievę

– lupa anksti pavasarį, kai pradeda brinkti pumpurai. 3 nuotrauka. Respondentė džiovina žaliavą Taip pat kai būna geras oras, nelyja ir nukritus rasai.

Surinktą medžiagą džiovina palėpėse, namuose, kur sausa. Kai kurios respondentės turi netgi džiovinimo įrangą (3 nuotrauka).

Svarbus yra ir žaliavos laikymas. Dauguma apklaustųjų išdžiovintas medžiagas laiko popieriniuose maišeliuose, kartoninėse dėžėse, plastikiniuose specialiuose maišeliuose, sausoje, gerai ventiliuojamoje vietoje. Tirpalus laiko užsuktuose stiklainiuose tamsioje vietoje.

Paklaustos, ar ruošdamos žaliavą atlieka kokias apeigas, užkalba užkalbėjimais, moterys atsakė, kad svarbu gera nuotaika ir šypsena veide, o užkalbėjimų nenaudoja. Seniau paruošimo ir gydymo ritualai buvo labai svarbūs, dėl tos priežasties žiniuonės ar kaimo bobutės (žolininkės) buvo vadinamos netgi raganomis. Vis dėl to viena respondentė nuskynė augalo šakelę ir pasakė, kad šis saugo nuo blogos akies.

Surinktą produkciją patiekti galima įvairiai: galima gerti vienos rūšies arbatą, pvz. gysločio lapus(Folia Plantaginis[29]) užsipilti ir gerti atsikosėjimui gerinti arba daryti mišinius, įmaišyti papildomai pušies pumpurų(Gemmae Pinus[5]) ir pipirmėtės lapų (Herba Menthae piperitae [29] ), gaunasi irgi geras mišinys atsikosėjimui gerinti. Vieni renka žoleles, o kiti dar daro ir spiritines ištraukas iš augalinės vaistingos žaliavos, net 4 respondentai daro tokius preparatus (10 pav.), pvz. raudonėlio(Origanum vulgare L.[29]), ežiuolės(Echinaceae purpureae L.[29]) ir viržio(Calluna vulgaris L.[5]) mišinukas valo organizmą ir stiprina imunitetą (4 nuotrauka). Trys apklaustieji respondentai spaudžia sultis, o viena respondentė daro sirupus iš kiaulpienės (Taraxacum officinale L.[4]) - virškinimui gerinti, kepenims valyti.

1 arbatinį šaukštelį užpilti virtu šiltu vandeniu ir gerti kaip arbatą. Kitas jos preparatas iš šeivamedžio žiedų(flos Sambuci[4],) šį sirupą rekomenduoja gerti kaip imunitetą stiprinantį preparatą. Labai skanu atsigerti ir šiaip karštą vasaros dieną, kaip gaivą pasitaisyti. Respondentė, gyvenanti Bitėnų km.

0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 Vaistažoles ar jų mišinius Spiritines ištraukas Nuovirus Tepalus Sultis Miltelius Sirupus Gaminama produkcija Respondentų skaičius

Series1 4 nuotrauka. Respondentės

iš Šilutės antpilas su etanolu 10 pav. Iš žaliavos gaminamos formos

netoli Rambyno kalno, sako gaminanti miltukus. Paklausta, kaip ji tai daro, ši atsakė, kad sutrina kelias išdžiūvusias žoleles rankose, jos sutrupa smulkiai, va ir miltukai.

Ta pati respondentė dar ir juostas audžia rankomis, visokių dydžių ir grožio (5 nuotrauka). Kita respondentė (64 metų) ne tik domisi liaudies medicina, bet ir yra gamtininkė, vedžioja ekskursijas po pievas, po miškus, pasakoja apie istorinius įvykius susijusius su pagonybe, dalyvauja daugybėje renginių, kur susirenka panašūs žmonės. Ši respondentė papasakojo apie jauno ožiuko

taukus, kad šie puikiai padeda lūpų pūslelinei gydyti bei suskirdusioms rankoms ar kulnims tepti. O kitus tepalus apklaustos moterys gamina iš kiaulės taukų (Adeps suillus [31]). Dar viena respondentė, gyvenanti Saugų sen. miške, taip pat labai domisi liaudies medicina, bet domisi ir pačia pagonybe, skaito paskaitas apie dvasiškus reikalus, sutapatina liaudies mediciną su ugnimi, vandeniu, medžiais, 5 nuotrauka. Autentiškas darbas respondentės iš Bitėnų km.

saule, mėnuliu. Ji sako, kad gamta duoda mums viską, mylėkim ją ir pasiimkime jos dovanas. Jos žodžiais, ne visos ligos gydomos brangiais vaistais, kaip ji mano, pirmiau iš kūno reikia išvalyti tą, kuris sukelia ligą, išvalyti kepenis, inkstus ,mintis.

3.2. Renkamos žaliavos apžvalga

Paminėtos šeimos

Paminėtas šeimų atstovų skaičius

1.Asteraceae – astriniai 14 2. Apiaceae – salietriniai 8 3. Amaranthaceae – burnotinių 1 4. Araceae – ajerinių 1 5. Aegopodium – garšvos 1 6. Aceraceae - klevinių 1 7. Asphodelaceae – plėnūniniai 1 8. Betulaceae - beržinių 2

9. Boraginaceae – agurkliniai (ežeininiai) 2

10. Brassicaceae – bastutiniai 4 11. Cupressaceae – kiparisinių 1 12. Caryophyllaceae – gvazdikiniai 1 13. Cucurbitaceae – moliūginiai 2 14. Commelinaceae - komelininiai 2 15. Cannabaceae – kanapiniai 1

16. Caprifoliaceae – šeivamedinių 2 17. Dryopteridaceae – papartinių 1 18. Ericaceae – erikiniai 5 19. Elaeagnaoceae – žilakrūminiai 1 20. Equisetaceae – asiūklinių 1 21. Ginkgoaceae - ginkmedinių 1 22. Saxifragaceae – uolaskėlinių 1 23. Fagaceae – bukinių 1 24. Fabaceae – pupinių 3 25. Hippocastanaceae - kaštoninių 1 26. Hypericaceae - jonažolinių 1 27. Lamiaceae – notreliniai 10 28. Liliaceae - lelijiniai 1 29. Lycopodiophyta - pataisūnų 1 30. Linaceae – lininių 1 31. Menyanthaceae - puplaiškinių 1 32. Polygonaceae – rūgtiniai 3 33. Plantaginaceae – gyslotiniai 1 34. Papaveraceae - aguoniniai 1 35. Primulaceae - raktažolinių 1 36. Pinaceae – pušinių 1 37. Rosaceae – erškėtiniai 12 38. Tiliaceae –liepinių 1 39. Urticaceae – dilgėliniai 1 40. Solanaceae – bulvinių 2 41. Salicaceae – gluosninių 1 42. Valerianaceae - valerijoninių 1 43. Violaceae - našlaitiniai 1 44. Vitaceae – vynmedinių 1 45. Zingiberaceae – imbierinių 1 Kitos medžiagos 2

Gyvūninės kilmės medžiagos 4

Grybai 2

Iš viso paminėta šeimos atstovų 110

Remiantis autentiškais anketų atsakymais buvo paminėtos 45 augalų šeimos (1 Lentelė), iš jų 102 augalų rūšys, 4 rūšys gyvūninės kilmės medžiagos, 2 rūšys grybų atstovų ir 2 rūšys kitos kilmės. Daugiausia minima Asteraceae (astriniai) šeimos atstovų, 14 rūšių; Apiaceae (salieriniai) šeimos 8 rūšių augalai, Brassicaceae (bastutiniai) – 4 rūšys, Ericaceae (erikiniai) – 5 rūšys, Lamiaceae (notreliniai) – 10 atstovų, Rosaceae (erškėtiniai) – 12 rūšių augalų, kitų po 1, 2 ar 3 atstovus. Iš tų atstovų dažniausiai minimos 48 rūšys (2 Lentelė), jos yra populiarios tarp visų respondentų, minimos visų apklaustųjų arba daugumos jų. Šios rūšys renkamos gydyti peršalimui, kvėpavimo takų ligoms, šlapimo takų ligoms, širdies ir kraujagyslių ligoms, sąnarių ir raumenų skausmui mažinti, stiprinti

imuninę sistemą, kai kurie augalai naudojami dezinfekcijai ir žaizdoms plauti, kraujavimui stabdyti. Respondentės labai domisi žolelių receptais onkologinėms ligoms gydyti. Tačiau vėžinių susirgimų seniau kaip ir nebuvo, kaip ligos, buvo gumbai. Mano apklaustos moterys gumbų gydymui neturi išlikusių senų receptų. Receptūra vėžiui gydyti yra renkama iš knygų ir žurnalų (pvz. žurnalas „Žolininkų patarimai“), taip pat gausu ir internetinių leidinių bei svetainių, susijusių su liaudies medicina.

2 lentelė. Dažniausiai respondentų minimos rūšys

Nr. Dažniausiai paminėtos rūšys

Respondentų skaičius

1 Vaistinė medetka (Calendula officinalis L.) 11

2 Vaistinė ramunė (Matricaria recutita L.) 11

3 Kartusis kietis ( pelynas ) (Artemisia absinthium L.) 11

4 Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale L.) 11

5 Paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium L.) 7

6 Sėjamoji petražolė (Petroselinum crispum L.) 8

7 Paprastasis kmynas (Carum carvi L.) 11

8 Paprastasis krapas (Anethum graveolens L.) 11

9 Medėjantis alavijas(Aloe arborescens L.) 11

10 Gūžinis kopūstas ( Brassica oleracea L.) 9

11 Juodauogis šeivamedis( Sambucus nigra L.) 11

12 Paprastoji spanguolė (Vaccinium oxycoccos L.) 11

13 Mėlynė (Vaccinium myrtillus L.) 6

14 Bruknė (Vaccinium vitis-idaea L.) 10

15 Miltinė meškauogė(Arctostaphylos uva-ursi L.) 10

16 Dygliuotasis šaltalankis(Hippophae rhamnoides L.) 8

17 Juodasis serbentas (Ribes nigrum L. ) 11

18 Paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.) 11

20 Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum L.) 11

21 Pipirmėtė (Mentha piperita L.) 11

22 Paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum L.) 11

23 Vaistinė melisa (Melissa officinalis L.) 10

24 Vaistinis šalavijas(Salvia officinalis L.) 10

25 Paprastoji sukatžolė (Leonurus cardiaca L.) 7

26 Paprastasis raudonėlis (organum vulgare L.) 10

27 Šaltmėtė (Mentha spicata L.) 5

28 Valgomasis česnakas (Allium sativum L.) 11

29 Valgomasis svogūnas (Allium cepa L.) 9

30 Sėjamasis linas( Linum usitatissimum L.) 11

31 Paprastoji takažolė (Polygonum aviculare L.) 8

32 Daržovinis rabarbaras( Rheum rhabarbarum L.) 11

34 Didžioji ugniažolė (Chelidonium majus L.) 9

35 Paprastoji avietė (Rubus idaeus L.) 11

36 Kvapioji kalizija(Auksinio ūso) (Callisia fragans L.) 10

37 Paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia L.) 7

38 Paprastasis erškėtis (Rosa canina L.) 9

39 Vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna L.) 10

40 Paprastoji žemuogė (Fragaria vesca L.) 11

41 Japoninis svarainis (Chaenomeles japonica L.) 11

42 Mažalapė liepa (Tilia cordata Mill. L.) 11

43 Didžioji dilgėlė (Urtica dioica L.) 11

44 Valgomoji bulvė( Solanum tuberosum L.) 11

45 Vaistinis valerijonas( Valeriana officinalis L.) 11 46 Tikrasis imbieras (Zingiber officinale Roscoe L.) 11

47 Bičių pikis (Pix liquide) 10

48 Medus(Mel comunis) 11

3.2.1. Natūralios vaistingosios medžiagos kvėpavimo takų ligoms gydyti

Kvėpavimo takų ligos - vienas iš dažniausių žmonių susirgimų. Kvėpavimo takai yra viršutiniai ir apatiniai. Viršutiniams kvėpavimo takams priklauso: nosiaryklė, nosies ertmė, gerklos. Apatiniams kvėpavimo takams priklauso bronchai ir trachėja.

Kosulys – tai vienas iš kvėpavimo takų susirgimų. Respondentės mini 12 augalų pavadinimų atsikosėjimui lengvinti. Vienkomponenčių receptų (3) ir daugiakomponenčių receptų (4 lentelė).

3 lentelė. Žaliavos panaudojimas kosint, kurią sudaro vienas komponentas Žaliava(3 Priedas) Liaudies medicinoje naudojama receptūra

Juodasisi ridikas Sultis išspaustas gerti po 1 arb. šaukštelį 3 kartus per dieną. Pušies pumpurai Arbatą verda ir geria. Taip pat mirkina kojas.

Paprastojo raudonėlio žolė Gerti kaip arbatą. Šalpusnio lapai Gerti kaip arbatą. Čiobrelio žolė Gerti kaip arbatą. Vaistinio šalavijo žolė Gerti kaip arbatą. Plačialapio gysločio lapai Gerti kaip arbatą. Vaistinio pankolio vaisiai Gerti kaip arbatą.

Šeivamedžio žiedų sirupas Arbatinis šaukštelis sirupo į puodelį karšto vandens, gerti kelis kartus dienoje.

4 lentelė. Mišinių naudojimas kosint

Šalpusnio lapai, čiobrelio žolė, šalavijo lapai.

Mišinį gerti kaip arbatą. Paprastojo erškėčio vaisiai,

gysločio lapai, šalavijo lapai.

Mišinį gerti kaip arbatą.

Čiobrelio žolė, pušų

pumpurai, pankolio vaisiai.

Mišinį gerti kaip arbatą.

Medėjančio alavijo lapai Su medum verda nuovirą, geria po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną.

Valgomasis svogūnas Svogūno košelę daro su pienu ir medumi, geria po nedaug kelis kartus per dieną.

Respondentės visas ligas, susijusias su gerkle ir gerklomis, įvardija, kad tiesiog padeda nuo gerklės, mediciniškai šie negalavimai vadinami tonzilitu. Čia taip pat yra minimos vienkomponentės (5 lentelė) ir daugiakomponentės receptūros (6 lentelė). Ši receptūra yra skirta gerti ir skalauti gerklę. Apklaustosios moterys paminėjo 13 rūšių žaliavas.

5 lentelė.Žaliavos panaudojimas skaudant gerklei, kurią sudaro vienas komponentas Žaliava (3 Priedas) Liaudies medicinoje naudojama receptūra

Vaistinės medetkos žiedai Antpilu skalauti gerklę. Taip pat gerti kaip arbatą. Paprastojo gysločio lapai Antpilu skalauti gerklę.

Vaistinio šalavijo lapai Antpilu skalauti gerklę. Taip pat gerti kaip arbatą. Pušies pumpurai Antpilu skalauti gerklę. Taip pat gerti kaip arbatą. Vaistinės ramunėlės žiedai Antpilu skalauti gerklę. Taip pat gerti kaip arbatą. Bulvė Tarkius dėti į marlę, uždėti ant kaklo ir aprišti. Karčiojo kiečio žolė Gerti kaip arbatą.

Juodasis ridikas Išspaustas sultis gerti po 1 arb. šaukštelį 3 kartus per dieną.

6 lentelė. Mišinių naudojimas skaudant gerklę

Žaliava (3 Priedas) Liaudies medicinoje naudojama receptūra Vaistinio šalavijo lapai,

pipirmėtės lapai, vaistinės ramunėlės lapai.

Mišinį gerti kaip arbatą.

Medus Gerti medų su šiltu pienu .

Beržo pumpurai, vaistinės medetkos žiedai, liepos žiedai.

3.2.2. Natūralios vaistingosios medžiagos peršalimo ligoms gydyti

Kitas dažnas susirgimas - tai peršalimo ligos. Liaudies medicinoje naudojama nemažai augalų šiems susirgimams gydyti. Apklaustieji išvardino 13 pavadinimų augalus, naudojamus peršalimui lengvinti (7 ir 8 lentelės).

7 lentelė. Žaliavos panaudojimas peršalus, kurią sudaro vienas komponentas Žaliava (3 Priedas) Liaudies medicinoje naudojama receptūra

Liepos žiedai Gerti kaip arbatą. Mažina temperatūrą, skatina prakaitavimą. Avietės lapai Gerti kaip arbatą. Mažina temperatūrą, skatina prakaitavimą. Gervuogių uogos Gerti kaip arbatą. Mažina temperatūrą.

Vaistinės ramunėlės žiedai Gerti kaip arbatą. Pavasarinė raktažolė Gerti kaip arbatą.

Juodasis serbentas Gerti kaip arbatą. Skatina prakaitavimą. Juodauogis šeivamedis Gerti kaip arbatą.

Krienų šaknys Sutarkuotos, sumaišytos su pienu ir medumi padeda slogą gydyti. Erškėtis paprastasis Gerti kaip arbatą.

Žemuogių uogos Gerti kaip arbatą.

Trispalvė našlaitė Gerti kaip arbatą. Skatina prakaitavimą.

8 lentelė. Mišinių nanaudojimas peršalus

Žaliava (3 Priedas) Liaudies medicinoje naudojama receptūra Šeivamedžio žiedai, liepų

žiedai, aviečių lapai

Mišinį gerti kaip arbatą. Padeda nuo peršalimo

Šeivamedžio žiedai, ramunėlių žiedai

Mišinį gerti kaip arbatą. Padeda nuo peršalimo

Aviečių lapai, liepų žiedai Mišinį gerti kaip arbatą. Padeda nuo peršalimo Liepų žiedai, čiobrelių žolė,

vaistinių ramunėlių žiedai

Mišinį gerti kaip arbatą. Padeda nuo peršalimo, mažina temperatūrą. Aviečių lapai, liepų žiedai,

erškėtis paprastasis.

Mišinį gerti kaip arbatą. Padeda nuo peršalimo Valgomasis česnakas Daromas mišinukas su medumi.

3.2.3. Natūralios vaistingosios medžiagos virškinamojo trakto ligoms gydyti

Virškinamojo trakto sutrikimai dažni. Jiems priklauso burnos ertmė, stemplė, skrandis, žarnynas, išangė ir dvi stambios liaukos - kasa ir kepenys. Šių organų negalavimams gydyti apklaustos respondentės taip pat išvardino vaistažoles ir jų mišinius, kuriuos naudoja liaudies medicinoje.

Burnos gleivinės uždegimui gydyti yra naudojamos skalavimo medžiagos iš: ąžuolo žievės, vaistinės ramunėles žiedų, vaistinio šalavijo žolės, vaistinės medetkos žiedų ir pikio etanolinis antpilas. Visos respondentės paminėjo 5 rūšis.

Skrandis - jautriausia mūsų vieta. Mums jį skauda, kai būna gastritas, kai būna kasos sutrikimas ar uždegimas, opaligė. Apklaustos moterys išvardino 14 augalų rūšių, kurias naudoja gydant skrandžio negalavimus (9 ir 10 lentelės).

9 lentelė. Žaliavos panaudojimas esant skrandžio negalavimams, kurią sudaro vienas komponentas Žaliava (3 Priedas) Liaudies medicinoje naudojama receptūra

Linų sėmenys Padaryti antpilą ir gerti po ½ stiklinės preš valgį, tinka esant opaligei ir erozijai. Daržinis kopūstas Šviežiai išspaustas sultis pašildyti, gerti ½ stiklinės prieš valgį, tinka esant

opaligei ir erozijai.

Kraujažolės žolė Gerti arbatą , tinka esant opaligei ir erozijai, padidėjusiam rūgštingumui, tulžies sutrikimams.

Medetkų žiedai Gerti arbatą, tinka esant opaligei ir erozijai, gastritui.

Gysločio lapai Gerti arbatą, tinka esant opaligei ir erozijai, gastritui, tulžies sutrikimams. Jonažolės žolė Gerti arbatą, tinka esant opaligei ir erozijai, gastritui.

Medėjančio alavijo lapai Vartoti prieš valgį po gabalėlį alavijo lapo, tinka esant opaligei ir erozijai, gastritui.

Bulvių sultys Išspaustas sultis gerti po ½ stiklinės prieš valgį, tinka esant opaligei ir erozijai, gastritui, padidėjusiai rūgščiai.

Taukės šaknys Šaknis išdžiovinti, sutrinti į miltelius, užpilti ½ stiklinės šalto virinto vandens , 1 šaukštelį gerti kelis kart per dieną, tinka esant opaligei ir erozijai, gastritui. Šaltalankio uogos Iš uogų išvirti arbatą, gerti prieš valgį, padeda sergant gastritu.

Vaistinė melisa Gerti arbatą virškinimui gerinti. Ramunėlės žiedai Arbatą gerti esant gastritui.

10 lentelė. Mišinių naudojimas esant skrandžio negalavimams Žaliava (3 Priedas) Liaudies medicinoje naudojama receptūra Ramunėlės žiedai,

jonažolės žolė, kraujažolės žolė

Arbata naudojama esant gastritui.

Ramunėlės žiedai, gysločio lapai, medetkos žiedai, kraujažolės žolė

Arbata naudojama esant gastritui.

Dilgėlės lapai, gysločio lapai, ramunėlės žiedai, jonažolės žiedai

Arbata naudojama esant gastritui.

Ramunėlės žiedai, kraujažolės žolė, linų sėklos

Mišinys tinka esant ir gastritui, ir padidėjusiam rūgštingumui.

Hemorojus - dažna liga, apie kurią žmonės kalba nedrąsiai. Tik kelios responentės paminėjo kelis augalus hemorojui gydyti: penkis jų gerti ir tris - kompresams (11 lentelė). 11 lentelė. Žaliavos panaudojimas hemorojui gydyti, kurią sudaro vienas komponentas Žaliava (3 Priedas) Liaudies medicinoje naudojama receptūra

Jonažolės žolė Gerti arbatą. Raudonėlio žolė Gerti arbatą. Dilgėlės lapai Gerti arbatą. Kraujažolės žolė Gerti arbatą. Linų sėklos Gerti antpilą.

Šermukšnio uogos Sutrinti uogas ir dėti ant hemorojaus mazgų. Morkos Sutarkuoti ir dėti ant mazgų.

Kepenų neskauda, bet žmonės dažnai sako, kad jaučia kaip kepenys pakeltos. Valgo riebų maistą, geria daug vaistų. Respondentės paminėjo šešias augalų rūšis (12 lentelė) kepenų darbui pagerinti.

12 lentelė. Žaliavos panaudojimas esant kepenų sutrikimams, kurią sudaro vienas komponentas Žaliava (3 Priedas) Liaudies medicinoje naudojama receptūra

Kiaulpienės žolės sirupas Sveika gerti kaip arbatą, užpylus arbatinį šaukštelį stikline karšto virinto vandens, kepenims ir organizmui valyti (6 nuotrauka).

6 nuotrauka. Respondentės iš Saugų sen. Kiaulpienės syrupas Ramunėlės žiedai Gerti kaip arbatą.

Šalavijo lapai Gerti kaip arbatą. Agurklės lapai Gerti kaip arbatą. Pipirmėtės lapai Gerti kaip arbatą. Jonažolės žolė Gerti kaip arbatą.

13 lentelė. Mišinių naudojimas esant kepenų sutrikimams

Žaliava (3 Priedas) Liaudies medicinoje naudojama receptūra Burokėlių sultys, juodojo

ridiko sultys

Šviežiai išspaustų sulčių gerti kasdien. Pipirmėtės lapai, pankolio

sėklos

Mišinį gerti kaip arbatą, kasdien.

Ramunėlės žiedai, melisos žolė, erškėčio vaisiai

Mišinį gerti kaip arbatą, kasdien.

Respondentės esant pilvo pūtimui siūlo 6-is augalus (14 lentelė), užkietėjus viduriams - išgerti rabarbarų ar šermukšnių sulčių, šaltekšnio žievės nuoviro (15 lentelė), viduriavimui stabdyti dažniausiai siūlo 5-ias augalų rūšis (16 lentelė).

14 lentelė. Žaliavos panaudojimas meteorizmui mažinti, kurią sudaro vienas komponentas Žaliava (3 Priedas) Liaudies medicinoje naudojama receptūra

Vaistinė ramunėlė Mažina meteorizmą, gerti kaip arbatą. Paprastojo krapo

sėklos(vaisiai)

Mažina meteorizmą, gerti kaip arbatą. Pipirmėtės lapai Mažina meteorizmą, gerti kaip arbatą. Paprastojo pankolio

sėklos(vaisiai)

Mažina meteorizmą, gerti kaip arbatą.

Paprastasis kmynas Mažina meteorizmą, gerti kaip arbatą. Sėjamosios petražolės

lapai

Mažina meteorizmą, gerti kaip arbatą.

15 lentelė. Žaliavos panaudojimas viduriams laisvinti, kurią sudaro vienas komponentas Žaliava (3 Priedas) Liaudies medicinoje naudojama receptūra

Daržovinis rabarbaras Valgyti žalią ar spausti sultis, gerti po nedaug. Šaltekšnio žievė Padaryti iš žievės nuovirą, gerti po šaukštą nuoviro. Šermukšnio uogos Gerti sultis.

16 lentelė. Žaliavos panaudojimas viduriavimui stabdyti, kurią sudaro vienas komponentas Žaliava (3 Priedas) Liaudies medicinoje naudojama receptūra

Ąžuolo žievė Padaryti nuovirą, gerti kelis kartus per dieną. Mėlynių uogos Iš džiovintų uogų padaryti arbatą ir gerti.

Karčiojo kiečio žolė Gerti kaip arbatą. Viena respondentė daro užpilą, jį rekomenduoja vartoti po arbatinį šaukštelį tris kartus per dieną nuo viduriavimo, taip pat organizmui valyti (7 nuotrauka).

7 nuotrauka. Responentės iš Traksėdžių km. karčiojo kiečio užpilas Baltojo gluosnio žievė Padaryti nuovirą, gerti kelis kartus per dieną

3.2.4. Natūralios vaistingosios medžiagos inkstų ir šlapimo takų ligoms gydyti

Šlapimo takų negalavimai dažniau pasitaiko moterims, nei vyrams. Apklaustosios respondentės dažniausiai pamini 7-ias augalų rūšis ir jų receptūrą inkstų ir šlapimo takų negalavimams gydyti (17 lentelė).

17 lentelė. Žaliavos panaudojimas inkstų ir šlapimo takų ligoms gydyti, kurią sudaro vienas komponentas

Žaliava (3 Priedas) Liaudies medicinoje naudojama receptūra

Petražolės žolė Gerti arbatą sergant šlapimo takų ir pūslės uždegimu. Bruknės lapai Gerti arbatą sergant šlapimo takų ir pūslės uždegimu Spanguolių uogos Sultys tinka sergant šlapimo takų ir pūslės uždegimu.

Kadagio uogos Nuoviras skatina šlapimo išsiskyrimą, tinka sergant šlapimo takų ir pūslės uždegimu.

Meškauogės lapai Gerti arbatą sergant šlapimo takų, inkstų ir pūslės uždegimu. Lakišiaus žolė Nuoviras turi šlapimą varančių savybių.

Asiūklio žolė Gerti arbatą sergant šlapimo takų ir pūslės uždegimu.

3.2.5. Natūralios vaistingosios medžiagos nervų ligoms gydyti

Neretai būname pavargę, jaučiame nerimą, kankina nemiga. Liaudies medicinoje mūsų tiriamajame regione paminėtos 6-ios augalų rūšys (18 lentelė) nerimui numalšinti.

18 lentelė. Žaliavos panaudojimas esant nervų sistemos ligoms, kurią sudaro vienas komponentas Žaliava (3 Priedas) Liaudies medicinoje naudojama receptūra

Jonažolės žolė Gerti arbatą kelis kartus per dieną. Vaistinė melisa Gerti arbatą esant nerimui.

Sukatžolės žolė Gerti arbatą kelis kartus per dieną. Apynių spurgai Gerti arbatą kelis kartus per dieną. Pipirmėtės lapai Gerti arbatą kelis kartus per dieną.

Valerijono šaknys ir šakniastiebiai

Gerti arbatą kelis kartus per dieną.

8 nuotrauka. Valeriana officinalis L.[4]

3.2.6. Natūralios vaistingosios medžiagos širdies ir kraujagyslių ligoms, bei kraujavimui stabdyti

Širdies ir kraujagyslių ligos - viena iš dažniausiai pasitaikančių ligų. Būna sunkūs susirgimai ir lengvi, bet gydytojo priežiūra yra būtina visais atvejais, net jeigu tai ir menkas negalavimas. Apklaustos moterys širdies ir kraujagyslių negalavimų papildomam gydymui dažniausiai minėjo 8-ias augalų rūšis ir jų receptūrą (19 lentelė).

19 lentelė. Žaliavos panaudojimas esant širdies ir kraujagyslių ligoms, kurią sudaro vienas komponentas

Žaliava (3 Priedas) Liaudies medicinoje naudojama receptūra Gudobelės žiedai ir vaisiai Gerti kaip arbatą sutrikus ritmui, esant nerimui. Morkų lapai Išdžiovintų lapų arbatą gerti cholesteroliui mažinti.

Valgomasis česnakas Daro užpiltinę su degtine, geria po kelis lašus per dieną, gerai kraujagyslėms, reguliuoja kraujo spaudimą.

Sukatžolės žolė Gerti arbatą, kai yra širdies nerimas, padažnėjęs ritmas . Burokėlių sultys Gerti sultis nuo padidėjuso kraujo spaudimo.

Pipirmėtės lapai Gerti arbatą, kai yra širdies nerimas. Vaistinė melisa Gerti arbatą, kai yra širdies nerimas. Valerijono šaknys ir

šakniastiebiai

Respondentės paminėjo 7-ias augalų rūšis kraujavimui stabdyti, mažinti kraujavimą (20 lentelė).

20 lentelė. Žaliavos panaudojimas kraujavimui stabdyti, kurią sudaro vienas komponentas Žaliava (3 Priedas) Liaudies medicinoje naudojama receptūra

Plačialapis gyslotis Dažnai deda žalią lapą ant žaizdos.

Paprastasis ąžuolas Nuoviras naudojamas žaizdoms, praguloms, burnos dantenų kraujavimui gydyti.

Didžioji dilgėlė Didina kraujo krešėjimą, esant gausioms menstruacijoms gerti arbatą. Paprastoji kraujažolė Nuoviru plauti žaizdą, gerai stabdo kraujavimą.

Paprastoji žemuogė Naudojama geriant kaip arbatą ir išoriškai. Paprastoji takažolė Naudojamas geriant kaip arbatą ir išoriškai. Paprastasis putinas Geria arbatą esant gausiam kraujavimui iš gimdos.

3.2.7. Natūralios vaistingosios medžiagos imuninę sistemą stiprinanti

Imuninės sistemos stiprinimui respondentės dažniausiai mini 10 rūšių žaliavas (21 lentelė). 21 lentelė. Žaliavos panaudojimas imuninei sistemai stiprinti, kurią sudaro vienas komponentas Žaliava (3 Priedas) Liaudies medicinoje naudojama receptūra

Juoduogis šeivamedis Verda sirupą, Didžioji dilgėlė Gerti arbatą. Rausvažiedė ežiuolė Gerti arbatą.

Valgomasis svogūnas Sultys tinka imuninei sistemai stiprinti. Juodasis serbentas Gerti uogų arbatą.

Paprastasis erškėtis Gerti vaisių arbatą. Paprastasis šermukšnis Gerti uogų arbatą.

Japoninis svarainis Iš vaisių sirupo daryti arbatą ir gerti imuninei sistemai stiprinti. Medus Naudoti imunitetui stiprinti

3.2.8 Natūralios vaistingosios medžiagos kitoms ligoms gydyti

Respondentė iš Traksėdžių km. siūlo pasidaryti tepalą skausmingoms vietoms, radikulitui ir sąnariams tepti: iš kiaulės taukinės išsilydyti taukus, juos sumaišyti su medumi ir tepti kelis kartus per dieną; į taukus įdėti aitriosios paprikos ir tepti skaudamas vietas.

Respondentė, gyvenanti Rusnės km., augina ginkmedį (9 nuotrauka). Ginkmedžio arbatą rekomenduoja kraujagyslėms gydyti, atminčiai gerinti.

Respondentė iš Lašų km. siūlo prisirinkti sausų pušies kankorėžių, susiberti juos į platų negilų indą ir kas dieną

9 nuotrauka. Ginko biloba L.[30] po kelias minutes ant jų basomis kojomis patrypti, taip pat patrinti kelis kankorėžius tarp delnų. Ši procedūra labai tinka kraujotakai suaktyvinti. Delnuose ir paduose yra daug taškų, kuriuos aktyvinti, pamasažuoti labai sveika.

Kvapiąją kaliziją (auksinį ūsą) užpilti etanoliu, gauta ištrauka labai gerai tinka žaizdoms ir skaudančioms vietoms tepti. Paprastojo kaštono, kadagių vaisių antpilai su etanoliu malšina sąnarių skausmą.

Zuikio taukais siūlo tepti alergizuotas vietas. Ožiuko taukai lūpų puslelinę gydo. Kelinis papartis, bitkrėslė, česnakas tinka organizmo parazitams naikinti.

Gūžinis kopūstas tinka maitinačioms moterims, užsidegus krūtims. Dėti žalią kopūsto lapą ant krūtų, gerai ištraukia karštį, galima dar ir medaus ant lapo užtepti. Taip pat tinka kopūsto lapas ant sukietėjusios vietos po vaistų leidimo, išsivaikšto guzai.

Voveraičių, baravykų spritinės ištraukos naudojamos liaudies medicinoje kaip antioksidantai, organizmui valyti, nuo vėžinių susirgimų.

Sergantiems cukralige siūlo mėlynių uogų, paprastosios trūkažolės, bruknės uogų arbatas gerti.

Valgomąją rūgštynę respondentė siūlo valgyti nuo visų ligų: virškinimą gerina, stiprina organizmą, gerina savijautą.

Didžioji ugniažolė padeda gydyti karpas. Reikia nulaužti ugniažolę ir, kai pasirodo sultys, nulaužtoje vietoje, patepti karpą.

Respondentė iš Kojelių km. daro kelių rūšių mišinius, kurių sudėtis yra gausi. Ji gamina 15 kompozicijų įvairiems negalavimams gydyti. Pvz., vienas iš jų „Grožio ir sveikatos arbata šeimai“ –

valo organizmą, suteikia energijos, cholesterolį reguliuoja, kraujo spaudimą reguliuoja, tinka sergant gripu, mikroelementais aprūpina organizmą, tinka visiems šeimos nariams. Šis mišinys susideda iš 27 rūšių augalų. Rekomenduoja gerti arbatą prieš valgį. Dar vienas įdomus mišinys yra „Jauninanti kompozicija“, ji susideda iš dilgėlės, garšvos, pipirmėtės, ugniažolės, medetkos, ramunėlių, liucernos, kraujažolės, gauromedžio ir jazmino. Šią arbatą siūlo gerti taip pat prieš valgį.

4. PALYGINAMOJI ANALIZĖ

Mažosios Lietuvos entnografinio regiono ir sentikių, gyvenančių Lietuvos teritorijoje, dažniausiai vartojamų augalų palyginimas

Savo atlikto tyrimo rezultatus palyginau su magistrantės Evelinos Bieliauskaitės 2016 m. magistriniu darbu „Lietuvos sentikių bendruomenės liaudies medicinos vartojamų vaistinių medžiagų etnofarmacinis tyrimas“ rezultatais.

Mažojoje Lietuvoje respondentai labiau renkasi labiau augalinės kilmės medžiagas, 54,55% renka tik augalinę žaliavą; augalus ir grybus- 27,27% apklaustųjų respondentų, 9,09% renka augalus ir gyvūninės kilmės medžiagas, o likę 9,09% renka augalinės kilmės, gyvūninės kilmės medžiagas ir grybus. Sentikiai gydymui vartoja augalinės kilmės priemones (88,71%), gyvūninės kilmės priemonių vartojama mažiau (8,87%), o mineralinės kilmės (0,81%), grybams (0,81%) ir kitos kilmės medžiagoms priskiriamos priemonės gydymo tikslams mažai yra paplitusios ( 0,81%).[20] Šie rezultatai parodo, kad augalinės kilmės medžiagos yra pasirenkamos dažniausiai visų apklaustųjų tiek Mažosios Lietuvos etnografiniame regione, tiek tarp sentikių, o kitos medžiagos - panašiai. Išskirtinumas tame, kad sentikiai naudoja dar ir mineralines medžiagas, ko neminėjo apklausti respondentai Mažojoje Lietuvoje (11 pav.)

11 pav. Renkamos žaliavos palyginimas

Palyginus Mažosios Lietuvos etnografinio regiono ir sentikių bendruomenės dažniausiai vartojamas augalų rūšis (22 lentelė), matome, kad naudojimo ypatumai yra dalinai panašūs, bet augalo vartojimo būdas ar receptūra kitokia. Vienas kitas augalas naudojamas taip pat.

100% 36,36% 18,18% 0% 88,71% 0,81% 8,87% 0,81% 0% 20% 40% 60% 80% 100% 120% Augalinės kilmės medžiagos

Grybai Gyvūninės kilmės medžiagos Mineralinės kilmės medžiagos