LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS
KATEDRA
IEVA KAREIVAITĖ
VAISTINIŲ PREPARATŲ, NAUDOJAMŲ PEDIATRIJOJE,
PAKUOTĖS LAPELIO SUPRANTAMUMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: Doc. Raimondas Radžiūnas
LIETUVOS SVEIKTOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė prof., dr. Ramūnė Morkūnienė Data
VAISTINIŲ PREPARATŲ, NAUDOJAMŲ PEDIATRIJOJE, PAKUOTĖS
LAPELIO SUPRANTAMUMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Doc. Raimondas Radžiūnas (Vardas, pavardė, parašas) 2018-01-11
Recenzentas Darbą atliko:
(Vardas, pavardė, parašas) Magistrantė
Data Ieva Kareivaitė
2018-01-11
TURINYS
SĄVOKOS ... 5
ĮVADAS ... 6
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 7
1.1. Pakuotės lapelis ... 7
1.2. Lapelio istorinė raida Europoje ... 7
1.3. Reikalavimai pakuotės lapeliui ... 8
1.4. Pakuotės lapelio suprantamumas ... 10
1.5. Sveikatos raštingumas ir pakuotės lapelis ... 11
1.6. Sveikatos raštingumas ir vaikai ... 14
1.7. Veiksniai įtakojantys sveikatos raštingumą ... 14
1.8. Rašytinės medicininės informacijos suprantamumas ... 16
1.9. Netinkamas vaisto paruošimas, neteisingai supratus pakuotės lapelį... 17
1.10. Piktogramos ir pakuotės lapelis ... 18
1.11. Pakuotės lapelis gali ir suklaidinti ... 19
1.12. Pediatrinių pacientų vaistų suvartojimas ir sergamumas ... 20
2. TYRIMO METODIKA ... 21
2.1. Tyrimo metodai ... 21
2.2. Tyrimo objektas ir imties nustatymas ... 21
2.3. Tyrimo instrumentas ... 22
3. TYRIMO REZULTATAI ... 26
3.1. Respondentų požiūris į vaisto pakuotės informacinį lapelį ... 26
3.2. Pakuotės lapelio turinio interpretavimas ... 28
3.4. Galimos klaidos pediatrijoje dėl pakuotės lapelio nesupratimo ... 32
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 34
IŠVADOS ... 36
SĄVOKOS
Direktyva - vienas iš Europos Bendrijos steigimo sutarties numatytų Europos Bendrijos
institucijų leidžiamų teisės aktų. Direktyvos tikslai yra privalomi valstybėms narėms, tačiau jų įgyvendinimo formas ir būdus vyriausybės gali pasirinkti pačios.
Pakuotės lapelis – vartotojui informuoti skirtas lapelis, pateikiamas kartu su vaistiniu preparatu
[6].
Pediatrija - (gr. país, kilm. paidós - vaikas + iatreia - gydymas; sk. pedijátrija) - medicinos
šaka, tirianti vaiko anatomijos, fiziologijos ypatybes, priežiūrą, maitinimą ir ligas, vaikų fizinės ir psichinės raidos, hormonų veiklos sutrikimus, vaikų mirtingumo priežastis.
Pediatrinis pacientas – pacientas, kurio amžius svyruoja nuo 0-17 metų ir kurio vaistų
vartojimu ir dozavimu rūpinasi tėvai.
Piktograma – iliustracija, kurią galima naudoti siekiant paaiškinti tam tikrus veiksmus (pvz.
Kaip paruošti suspensija, iki kur pilti).
Simbolis– ženklas, kuris turi tradicinę reikšmę kuri yra visuotinai suprantama.
Sveikatos informacija – visa informacija, kuri yra susijusi su paciento sveikata, įskaitant
pakuotės lapelį, gydytojo duodamus nurodymus, farmacijos specialisto suteikta informacija.
Sveikatos raštingumas- suprantamas kaip gebėjimas ieškoti ir suprasti įvairiais informacijos kanalais perduodamą informaciją apie sveikatą.
Vaistinio preparato charakteristikų santrauka – gamintojo pateiktas dokumentas, kuriame
ĮVADAS
Sveikata didžiausias mūsų turtas, kurį gauname vos gimę. Bet sirgti įvairiomis ligomis žmonės pradeda dar būdami visai maži, kai jų sveikata ir tinkamu vaistų vartojamų turi pasirūpinti tėvai ar kiti artimieji. Pastaraisiais metais vaikų sergamumas nuolat didėja. Pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenis įvairios sveikatos problemos jau registruojamos ir darželinio amžiaus vaikams. Vaikai yra pažeidžiamiausia visuomenės dalis, nes patys savimi pasirūpinti dar negali. Tėvai, įsigydami vaistinius preparatus, kurie skirti vaikams, turėtų visada perskaityti informacinį pakuotės lapelį, kad galėtų tinkamai paruošti, dozuoti pediatriniams pacientams skirtus vaistus. Pakuotės lapelis yra skirtas informuoti pacientą apie vaistinio preparato vartojimą, vaisto paskirtį, ypatingus įspėjimus, pavojingas sąveikas, šalutinį poveikį. Nuo 1999 metų visose Europos Sąjungos šalyse tapo privalu, kad kiekvienoje vaisto pakuotėje būtų įdėtas pakuotės lapelis. Jis yra daug informatyvesnis, nei išorinė vaisto pakuotė. Lapelyje pateikiama tik patvirtinta atitinkamų kontrolės institucijų informacija, su kuria būtina susipažinti prieš pradedant vartoti vaistinį preparatą. Galima teigti, kad kiekvieno vaisto pakuotės lapelis yra skirtas pagerinti paciento gydymo kokybei bei rasti atsakymus į kylančius klausimus vartojant vaistinį preparatą, kai nėra galimybės pasikonsultuoti su gydytoju ar farmacijos specialistu. Pediatrijoje yra ypač svarbu, kad vaistinių preparatų pakuotės lapelio turinys būtų kuo daugiau suprantamesnis vaiko tėvams. Baigiamajame magistro darbe nagrinėsime vaistinių preparatų, naudojamų pediatrijoje, pakuotės lapelio turinio suprantamumą. Mokslinis tyrimas bus atliekamas anketavimo būdu, taip pat bus nagrinėjami moksliniai straipsniai. Gauti rezultatai bus analizuojami ir palyginami.
Tikslas: Ištirti ir įvertinti visuomenės vaistinėje besilankančių tėvų, auginančių vaikus,
vaistinių preparatų, naudojamų pediatrijoje, pakuotės lapelio suprantamumą.
Uždaviniai:
1.Išanalizuoti kaip vaikų tėvai supranta informaciją, pateiktą vaistinių preparatų, naudojamų pediatrijoje, pakuotės lapelyje.
2. Ištirti pagrindines priežastis, nulemiančias vaistinių preparatų, naudojamų pediatrijoje, pakuotės lapelio informacijos neteisingą interpretavimą.
3. Nustatyti sveikatos raštingumo lygio įtaką pakuotės lapelio turinio suprantamumui.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Pakuotės lapelis
Pakuotės lapelį randame kiekvienoje vaistinio preparato pakuotėje nepaisant to ar jis yra receptinis ar nereceptinis vaistas. Pakuotės lapelis yra skirtas informuoti pacientą, kuris įsigyja vaistinį preparatą apie jo vartojimą, paskirtį, ypatingus įspėjimus, galimas pavojingas sąveikas, užregistruotus šalutinius poveikius bei laikymo sąlygas. Tikimasi, kad pakuotės lapelio informacija gali turėti įtakos paciento geresniam gydymui. Nuo 1999 metų visose Europos Sąjungai priklausančiose šalyse buvo patvirtinta, kad kiekvienoje vaisto pakuotėje būtų pridėtas ir pakuotės lapelis apie vaistinį preparatą. Reikalavimai pakuotės lapeliui yra nustatyti pagal Europos parlamento ir tarybos direktyvą 2001/83/EB 2001 metų lapkričio 6 dienos dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus. Pakuotėslapelis remiantis direktyva yra rengiamas pagal vaistinio preparato charakteristikų santrauką. Pakuotės lapelis turi būti parašytas taip, kad būtų vartotojui suprantami žodžiai ir būtų lengvai perskaitomas valstybės narės, kurioje tie vaistiniai preparatai yra pateikiami į rinką, oficiala valstybine kalba ar oficialiosiomis kalbomis gali būti naudojami simboliai arba piktogramos, kad pateiktą informaciją pakuotės lapelyje būtų galima lengviau suprasti [46].
Pakuotės lapelyje rekomenduojama, kad būtų nuo 500 iki 2000 žodžių. Pakuotės lapelis yra žymiai informatyvesnis, nei išorinė vaistinio preparato pakuotė, ant kurios turi būti pateikta vaistinio preparato sudėtis, jo gamintojas, rekomenduojamos laikymo sąlygos, jei tai yra nereceptinis vaistinis preparatas jo vartojimas. Lapelyje yra pateikiama tik svarbiausia informacija su kuria reikia būtinai susipažinti prieš pradedant vartoti vaistinį preparatą, informacija naudojama iš vaistinio preparato charakteristikų santraukos. Lapeliyje pateikiamas turinys pagal reikalavimus, turi būti pritaikytas suprasti vidutiniam statistiniam pacientui (ar jų grupei). Turinys turi būti pritaikytas skirtingo išsimokslinimo, amžiaus ir lyties pacientams [14]. Be visos pateikiamos informacijos lapelyje, kuri yra rengiama remiantis vaistinio preparato charakteristikų santrauką, tėvai ir globėjai norėtų, kad būtų įtraukta ir vaisto skonis, kurie yra skirti vaikams bei papildoma švietimo informacija skirta tik vaikams [29].
1960 - taisiais metais Vakarų Europa patyrė didelę krizę susijusią su vaistinio preparato talidomidu vartojimu, kuris tuo metu buvo populiarus vaistas skirtas mažinti pykinimą nėštumo metu. Deja talidomino vartojimas sukelė tūkstančių naujagimių apsigimimus, kurie daugiausia buvo išreikšti rankų srityje [19]. Po keletos metų po šios nelaimės susijusios su vaisto šalutiniu poveikiu daugelis Europos šalių nutarė priimti oficialias procedūras, kurios būtų skirtos vaisto registravimui ir vertinimui. Priimtas procedūras paskirė prižiūrėti Vaistų Registravimo Institucijoms [25]. 1965 metais Europos Sąjunga išleido direktyvą, kurioje buvo nurodyta, kad kiekvienas vaistinio preparato gamintojas norintis registruoti naują vaistinį preparatą turi pateikti ir jo charakteristikų santrauką.
1975 metais Europos Sąjungoje buvo pasiūlyta pakuotės lapelio idėja, tačiau didelio dėmesio ši idėja nesusilaukė. 1985 metais, vaistiniai preparatai esantis rinkoje, o tuo pačiu ir tie, kurie buvo užregistruoti prieš rinkoje pasirodant vaistiniui preparatui talidomidui, privalėjo turėti vaistinio preparato charakteristikų santrauką, kuri turėjo būti peržiūrima kas 5 metus. Keliose šalyse preparato charakteristikų santrauka būdavo išduodama kartu su vaistiniu preparatu. Vartotojų teisių judėjimas dėl to, kad prie vaistinių preparatų būdavo išduodama preparato charakteristikų santrauka pareikalavo, kad būtų sukurta supaprastintas informacijos šaltinis pacientams, kuris vėliau buvo pavadintas pakuotės lapeliu. [50]. Pakuotės lapelio kūrime buvo labia svarbi Belgija. Ši šalis buvo pirmoji Europoje, kuri pateikė prie vaistinio preparato pakuotės lapelį pacientui. Pakuotės lapelio sukūrimo procedūra truko gan ilgai, idėja pristatyta 1986 metais, o realiai įgyvendinta tik 1992 metais [56].
Nuo 1999 metų Europos Sąjungos šalyse yra patvirtinta, kad kiekvienoje vaistinio preparato pakuotėje turi būti ir pakuotės lapelis. Lapelio reikalavimai yra nurodyti 1992 m. Direktyvoje 92/27 EEC, kuri vėliau buvo pakeista į 2001/83. Šioje direktyvoje taip pat nurodyta, kad pakuotės lapelis yra dokumentas, kuris turi būti pridėtas prie kiekvieno vaistinio preparato, kurį vartos žmogus, jei ši šalis, kurioje yra platinamas vaistinis preparatas priklauso Europos Sąjungai [13].
1.3. Reikalavimai pakuotės lapeliui
būti atsakingas už pakuotės lapelio parengimą. Didžiosios Britanijos Farmacijos Pramonės Asociacija priėmė sprendimą, kad tai turėtų būti vaistinio preparato gamintojo atsakomybė. Trečias klausimas buvo kokiu būdu ir kas turėtų pakuotės lapelį perduoti pacientui. Po ilgų diskusijų nutarta, kad tai lengviausia atlikti būtų gydytojui ar farmacijos specialistui. Galiausiai buvo nutarta, kad greičiausias, patikimiausias ir mažiausiai lėšų reikalaujantis būdas būtų pakuotės lapelius pridėti į orginalią vaistinio preparato pakuotę [24]. Masinis pakuotės lapelio naudojimas susilaukė ir kritikos. Nusistatę priešiškai pakuotės lapeliui teigė, kad jis gali skatinti savigydą, didesnę tikimybę atsirasti šalutiniams poveikiams, kurie gali būti padarinys netinkamų patarimų, gali didinti receptinių vaistinių preparatų vartojimą tarp pacientų ir suformuoti nuomuonė, kad nėra būtinybės kreipti dėmesį į teikiamas rekomendacijas ir patarimus. 1 lentelė.Maisto ir Vaistų Agentūros gairės, kurios nurodo, kokios minimalios informacijos reikia
pacientui besigydančiam receptiniais vaistais siekiant saugaus ir efektyvaus gydymo (1994 m.).
1.Žinoti kaip vartoti vaistą
1.1 Vartoti tinkamą dozę (vaisto kiekis tabletėje ar kitokioje vaisto formoje, vidutinė ir maksimali dozė suaugusiam, vidutinė ir maksimali dozė vaikui).
1.2 Vaistą vartoti specialiu būdu ar metodu (būdas, nurodytas priklausomai nuo dozės ar paties vaisto formos).
1.3 Vaistą vartoti nurodytu metu (paros laikas, laikas nuo paskutinės suvartotos dozės, sąveikos su maistu, gydymo trukmė).
2. Žinoti kaip laikyti vaistą
2.1 Laikyti jį tinkamai. Laikymo sąlygos.
2.2 Žinoti terminą, iki kada galima vartoti vaistą (galiojimo laikas ir atpažinti kaip atrodo nebegaliojantis vaistas).
3. Žinoti, kaip vaistas turėtų padėti
3.1 Žinoti pagrindinius nusiskundimus sergant esama liga (kokius ligos simptomus paveiks vaistas, pasekmės tiek vartojant tinkamai, tiek vartojant netinkamai). 3.2 Atpažinti kada pasiekiamas gydymo efektas ir kaip toliau elgtis (požymiai nurodantys gydymo efektyvumą arba ne, ką daryti jei netenkina gydymo efektas). 4. Žinoti kaip
atpažinti vaisto sukeltas
nepageidaujamas reakcijas
4.1 Atpažinti nepageidaujamas reakcijas ir žinoti ką daryti jei jos pasireiškia (požymiai rodantys apie nepageidaujamą reakciją į vaistą ir ką daryti jam pasireiškus).
Pakuotės lapelio idėja palaikantys teigė, kad pakuotės lapelis gali prisidėti prie teisingo ir tinkamo vaistinio preparatų vartojimo, padės išvengti neteisingo ir netinkamo vartojimo, padės atpažinti ir įvertinti nepageidaujamą vaisto poveikį, o taip pat ras informaciją su kokiais maisto produktais ar vaistiniais preparatais reikėtų laikytis atsargumo priemonių [43].
Tačiau yra sunku nuspręsti kokia informacija turi būti pateikta, koks kiekis ir pobūdis. Pacientai nori daugiau informacijos apie vaistinius preparatus, o ši informacija gali įtakoti kokybišką vaistinio preparato vartojimą, o tuo pačių ir kokybišką ir efektyvų gydymą. Vienoje iš ansktyvųjų studijojų yra pateiktos rekomendacijos kokios mimimalios informacijos reikia pacientui besigydančiam vaistiniais preparatais norint efektyvaus ir saugaus gydymo. Maisto ir Vaistų Agentūra, kuri 1994 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose patvirtino „tinkamos medicininės informacijos“ gaires pacientams, kurie vartoja vaistinius preparatus (žiūrėti į 1 lentelę). Šiose gairėse yra įvardinti informacijos tipai, kurie leis tinkamai ir efektyviai vartoti vaistinius preparatus, nes kiekvienam vaistui pakuotės lapelyjė bus pateikta būtina informacija. Priimtose gairėse, yra pateikta, kokia minimali informacija turėtų būti pateikiama nereceptiniams vaistiniams preparatams, vėliau buvo pasiūlyta, kad tokią pačią informaciją galima pateikti ir receptiniams vaistiniams preparatams. Rengiant minimalią informaciją apie vaistinius preparatus buvo atsižvelgta ir į tai, kad sunku nubrėžti bendros atsakomybės ribą tarp paciento ir gydytojo. Labai svarbu, kad pacientas žinotų kaip tinkamai vartoti vaistą, tai yra kokią dozę, kokiu būdu vartoti, vartojimo laiką ir trukmę, kaip tinkmai laikyti vaistinį prepartą, vaisto indikacijas ir galimą šalutinį poveikį [31].
1.4. Pakuotės lapelio suprantamumas
Šiuo metu yra nemažai atlikta tyrimų dėl pakuotės lapelio suprantamumo. Pakuotės lapelio suprantamumą padidino direktyvos priėmimas, kuri nurodė taisyklės kaip turi atrodyti pakuotės lapelis ir kokiais principais reikia jį sudaryti [45].
Be visa to buvo atliekami tyrimai Vokietijoje nuo 2005 metų ir nemaža dalis pacientų teigė, kad pakuotės lapelis yra per ilgas ir norėtųsi konkretesnės informacijos bei trumpesnio teksto. Tyrimo metu vienas tyrėjas siekė sumažinti lapelio ilgį nuo 557 iki 251 žodžių, o kitas sumažinti iki 600 žodžių. Abu tyrimai turėjo nemaža įtaką praktiškumo prasme, kadangi nemažai pacientų teigė, kad svarbi informacija yra paslėpta po ilgu tekstu. Galima teigti, kad Europos Sąjungos teisės aktai neužtikrina, kad vartotojui nekils problemų naudojantis pakuotės lapeliu [16].
išsilavinimą, jie sudarė 39,5 % visų tiriamųjų. Nemaža dalis teigė, kad ir informacinio lapelio tekstas yra per mažo šrifto, taip teigė 63,1% tiriamųjų ir ši procentinė dalis augo kartu su pacientų amžiumi. Informacinis lapelis turi stiprinti ar net papildyti profesionalius gydytojo ar farmacijos specialisto paaiškinimus. Rašytinė informacija, kuri yra prieinama pacientui namuose turi padėti įveikti bendravimo spragas tarp paciento ir sveikatos priežiūros specialistų. Tyrimu buvo siekiama padidinti pakuotės lapelio nauda pasitelkiant spalvas, šrifto dydį ar patį dizainą ir užtikrinti, kad informacija bus lengvai suprantama tiek skirtingo išsilavinimo, tiek amžiaus pacientams . Rastas ryšys tarp pakuotės lapelio suprantamumo ir asmens sveikatos raštingumo. Kuo aukštesnis sveikatos raštingumas lygis, tuo asmuo geriau ir lengviau supranta informacija susijusia su sveikata, o tuo pačiu ir pakuotės lapelį [44].
1.5. Sveikatos raštingumas ir pakuotės lapelis
Sveikatos raštingumas turi svarbų vaidmenį tiek pakuotės lapelio supratimui, tiek medicininės informacijos ir nurodymų supratimui. Neraštingumas suprantamas, kai žmogus negali nei rašyti nei skaityti, o šitie dveji įgūdžiai turi didelę reikšmę ir sveikatos raštingumui. Todėl galima teigti, kad asmenys turintys ribotus raštingumo įgūdžius gali turėti ir ribotą sveikatos raštingumą, kas yra siejama su gebėjimu suprasti informacija, kuri susijusi su sveikata. Pasak Amerikos medicinos asociacijos, žemi sveikatos raštingumo įgūdžiai siejami su sveikatos būkle, amžiumi, pajamomis, užimamu statusu, išsilavinimo lygiu ir net rasė. Sveikatos raštingumas reiškia, kad raštingumas turi eiti kartu su gebėjimu skaityti sakinį ir gebėjimu suvokti rašytinius žodžius.
Sveikatos raštingumas, kaip atskira raštingumo forma tampa vis svarbesnė mūsų gyvenimuose ir apskritai raštingumas yra svarbus mūsų sveikatai sprendžiant įvairias sveikatos problemas nepaisant to ar šalis yra besivystanti ar išsivysčiusi.
Diskusijos susijusios su sveikatos raštingumu yra nutolusios nuo įprastos raštingumo sąvokos, o kartu ir nuo pagrindinių gebėjimų, tokių kaip rašymas ar skaitymas. Raštingumas yra įgūdis, kuris reikalingas kiekvienam suaugusiam norint normaliai funkcionuoti visuomenėje. Kanados švietimo tyrimų informacinė sistema išskiria šešis raštingumo įgūdžius:
• žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo ; • kompiuterinis raštingumas.
Buvo svarbu įtraukti sveikatos raštingumą į šį sąrašą ir į politikos darbotvarkę [39]. Šiuo metu yra pateikiama daug sveikatos raštingumo apibrėžimų, tačiau visuotinai pripažintas yra, kad tai gebėjimas priimti pagrįstus sprendimus susijusius su sveikata kasdieniniame gyvenime (Kickbusch, 2005). Norint raštingumą klasifikuoti kaip sveikatos raštingumą reikia turėti pagrindines žinias apie sveikatą:
• gebėti skaityti, suprasti ir pasverti informaciją apie sveikatą; • gebėti analizuoti riziką;
• gebėti atlikti skaičiavimus ir interpretacijas;
• gebėti žodžiu bendrauti su sveikatos priežiūros specialistais [22].
Pacientų gebėjimas parūpinti savo sveikata ir naudotis sveikatos priežiūros sistema tiesiogiai priklauso nuo sveikatos raštingumo lygio. Sveikatos raštingumo sąvoka medicinos literatūroje pirmą kartą paminėta 1974 m. Pasaulinė sveikatos organizacija 1998m. sveikatos raštingumą apibūdino kaip kognityvinius ir visuomeninius įgūdžius, sąlygojančius individų motyvaciją ir galimybę siekti, suprasti ir naudotis informacija visais būdais, kurie skatina ir palaiko gerą sveikatą. Skiriami trys sveikatos raštingumo lygiai pagal Don Nutbeamą [20]:
• Funkcinis sveikatos raštingumas, arba kitaip gali būti apibūdintas kaip pagrindinis sveikatos raštingumo įgūdžiai. Tai pakankami baziniai raštingumo ir skaitymo įgūdžiai, padedantys efektyviai veikti kasdienybėje. Šiame lygmenyje žmogus suvokia savo sveikatos būklę, yra informuotas, kaip pasinaudoti sveikatos sistema, jei prireiktų pagalbos.
• Interaktyvus sveikatos raštingumas. Tai labai gerai išugdytos pažintinei ir raštingumo įgūdžiai, kai žmogus gali aktyviai dalyvauti kasdieninėje veikloje, rasti tinkamą informaciją, suvokti skirtingų komunikavimo formų reikšmę bei pritaikyti naują informaciją besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis.
norint tinkamai vykdyti prevencijos programas bei siekiant teisingo vaisto vartojimo. Kuo daugiau išvystytas sveikatos raštingumas, kuo žmogui lengviau suprasti jam teikiamą informaciją ir išsaugoti savo sveikatą.
Žemas sveikatos raštingumas yra problema, kuri gali paveikti pacientus iš visų visuomenės sluoksnių, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, rasės, pajamų ar socialinės klasės. Pacientams didžiausia rizika yra prasta ekonominė padėtis, vyresnis amžius bei lėtinės ligos. Grupės ir charakteristikos dažnai susijusios su žemu sveikatos raštingumu:
• Vyresnis amžiaus; • Moteriška lytis;
• Žemas išsilavinimo lygis; • Imigrantai;
• Piliečiai turėję laisvės atėmimo bausmę atlikę; • Prasta finansinė padėtis;
• Užimamas žemas socialinis statusas; • Įvairios lėtinė ligos.
Sveikatos raštingumas apibūdinimas kaip visuma gebėjimų gauti ir suprasti informaciją ir paslaugas bei priimti tinkamus sprendimus, kurie yra susiją su paciento sveikata. Pasak Lee su bendraautoriais, žemas sveikatos raštingumas jau dabar yra laikoma pasaulinio lygio grėsmė žmonių sveikatai. Žemas sveikatos raštingumo lygis yra susietas su sunkumais suprantant vaistų etiketės, pakuotės lapelius, o taip pat ir nurodymus, kurie būna gaunami iš sveikatos priežiūros specialist dėl vaistinio preparato vartojimo.
1.6. Sveikatos raštingumas ir vaikai
Mokslininkų susidomėjimas dabar krypsta į vaikus ir jų sveikatos raštingumo lyį. Tyrimais siekiama nustatyti sveikatos raštingumo įgūdžių svarbą jiems tampant savarankiškais pradinėse ir vidurinėse mokyklose. Siekiama nustatyti ryšį tarp gerų žinių ir sveikatos būklės [34]. Jungtinėse Amerikos Valstyjose buvo atliekamas tyrimas, kurio metu vertino tėvų sveikatos raštingumą ir vaiko sveikatos būklės skirtumus. Tyrimo metu buvo atskleista, kad didelė dalis tėvu turi ribotus sveikatos raštingumo įgūdžius, dėl šios priežasties reikėtų mažinti reikalavimus raštingumo įgūdžiams, kad būtų paprasčiau suprasti medicininius dokumentus ir jų formas, kad pagerintų vaikų sveikatos būklė [12].
Dauguma sveikatos raštingumo tyrimų ir intervencijų yra orientuota į suaugusius pacientus ir jų diagnozės. Siekiama padidinti prieigą ir taip sumažinti skirtumus tarp vaikų ir suaugusiųjų bei pagerinti sveikatos rezultatus. Pagal DeWalt ir Hink sveikatos raštingumas turi glaudu ryšį su vaiko sveikata. Dažniausiai kuo yra geresnis sveikatos raštingumas, tuo pacientas ar paciento tėvai gali geriau pasirūpinti savo sveikata ar vaiko, ir geriau suprasti tiek nurodymus susijusius su vaisto vartojimu, tiek ir patį pakuotės lapelį [18].
Vienas veiksnys, kuris riboja klinikinių veiksmingumo skatinimas yra žemas sveikatos raštingumo pacientų. Tai yra pagrindinė kliūtis teikti aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas. Asmuo turintys pakankamus sveikatos raštingumo žinias ir įgūdžius gali dirbti su informacija, kuri susijusi su sveikatos sistema, bendrauti su sveikatos priežiūros specialistai, tinkamai panaudoti sveikatos priežiūros paslaugos ir prisidėti prie optimizavimo valdymo. Daugeliui žmonių reikia pagalbos rasti, suprasti sveikatos informacija, ypač rašytinę informaciją. Net ir išsivysčiusiose šalyse, dalis gyventojų turi labai ribotus raštingumo įgūdžius: apie 7% žmonių Švedijoje, 10% Nyderlanduose ir 20% Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. Pavyzdžiui, apie 40% Jungtinės Amerikos Valstijos gyventojų turi nepakankama arba ribotą sveikatos raštingumą [40].
1.7. Veiksniai įtakojantys sveikatos raštingumą
Sveikatos raštingumo lygis priklauso ne tik nuo pagrindinių gebėjimų, tokiu kaip skaitymas, rašymas, informacijos analizavimas, spendimų priėmimas, tačiau raštingumo lygis priklauso dar ir nuo asmeninių paciento savybių:
• Asmeninės motyvacijos;
• Paciento emocinės ir fizinės sveikatos;
• Patirčių, kurios susijusios su sveikatos priežiūros; • Paciento dabartinės sveikatos būklės;
• Socialinės bei ekonominės padėties.
Pacientai gali susidurti su sudėtinga informacija ir spendimais susijusiais su jų sveikata.. Siekiant tinkamai supranti pateiktą informaciją pacientai turėtų gebėti:
• Tinkamai įvertinti pateiktos informacijos kokybę ir patikimumą, • Išanalizuoti naudos ir rizikos santykį,
• Apskaičiuoti paskirto vaisto dozę,
• Suprasti ir paaiškinti atliktų bandymų rezultatus.
Siekiant įgyvendinti anksčiau išvardintas šias užduotis, pacientai turi gebėti: • Tinkamai suprasti įvairią vaizdinę informaciją,
• Dirbti kompiuteriu,
• Taikyti gautą svarbią informaciją, • Apskaičiuoti.
Dar yra keli veiksniai, kurie nepriklauso nuo paciento, tai būtų: • Pateiktos informacijos sudėtingumas;
• Informaciją teikiančio asmens bendravimo įgūdžių; • Sveikatos apsaugos sistemos lūkesčiai ir poreikiai;
• Sveikatos priežiūros specialistų skiriamas dėmesis pacientui.
Tinkamas sveikatos raštingumo lygis leidžia pacientams naudotis įvairia informacija, rūpintis savo sveikata bei siekti teigiamų rezultatų sveikatos klausimais. Tačiau ne visi pacientai turi tinkamą sveikatos raštingumą, yra nemažai tokių, kurių sveikatos raštingumas yra žemas ir turi neigiamų padarinių paties paciento sveikatai. Žemas sveikatos raštingumas yra susijęs su:
• Bloga sveikatos būkle;
• Klaidos susijusios su gydimu vaistais.
Pacientai turintys žemą sveikatos raštingumo lygį rečiau naudojasi jiems priklausančiomis prevencinėmis programomis, dažniau naudojasi skubios medicinos pagalvos paslaugomis, taip pat didėja rizika būti hospitalizuotiems ir yra nustatytas padidėjęs mirtingumas tarp vyresnio amžiaus pacientams [27].
1.8. Rašytinės medicininės informacijos suprantamumas
Pakuotės lapelis, tai teisės aktais reglamentuota informacija, kuri yra rengiama pagal vaistinio preparato charakteristikų santrauką, apie konkretų vaistinį preparatą, skirta pacientui, kuri pridedama į vaistinio preparato pakuotę. Tai yra lengviausiai prieinama rašytinės informacijos apie vaistinį preparatą forma pacientui. Pagrindinis reikalavimas keliamas pakuotės lapeliui, kad jame pateikta informacija gyventojams būtų lengvai suprantama ir aiški [26,51,52].
Pakuotės lapelyje pateiktos informacijos konkretumas ir aiškumas turi įtakos suprantamumui. Norint, kad pakuotės lapelis būtų naudingas informacijos šaltinis pacientui, jis turi būti svarbus, aiškus, lengvai suprantamas ir, kuriame pateikta informaciją būtų lengvai prisimenama [22]. Ankstyvosiose studijose pakuotės lapelio vertintojams tekdavo nuolat nusivilti jo kokybe. Pakuotės lapelio nesuprasdavo daugiau kaip trečdalis jį skaičiųsių pacientų [27,54].
Naujai parengti pakuotės lapeliai turėjo atitikti nustatytus suprantamumo standartus [57]. Pacientas sergantis, tam tikra liga, kurios pavadinimas nėra vartojamas plačiojoje visuomenėje (pvz polimialgija), dažniausiai žino savo ligos medicininį oficialų pavadinimą, kuris jam yra suprantamas, kadangi jis šia liga serga, tačiau pats žodis gali iškreipti standartinę supratimo formulę nustatant, kad pacientui gali būti per sunku suprasti tokią informaciją, nors iš tikrųjų bus priešingai [38]. Norint padidinti pakuotės lapelio suprantamumą, reikia atsižvelgti ir į pacientų amžių [53]. Griffin, rašydamas apie pakuotės lapelius, kurie išduodami kartu su vaistiniu preparatu, mano, kad jų supratimo lygis turi atitikti vidutinio 9 metų amžiaus raštingo Didžiosios Britanijos gyventojo supratimo lygį, tačiau tuo pačiu autorius pabrėžė, kad „tai sunkus įgyvendinti uždavinys“ [41].
beveik pusė pacientų negalėjo tinkamai suprasti vieno ar daugiau informacinių šablonų iš penkių panašių receptinių vaistų. Kitas tyrimas leido įvertinti neraštingų žmonių supratimą apie įspėjamuosius lipdukus ir buvo nustatytas, kad yra nepakankamas šių lipdukų suprantamumas. Ataskaitoje, kuri angliškai vadinasi „Prescription to end Confusion“, ją pateikė Medicinos Institutas, sakoma, kad beveik 90 milijonų Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančių piliečių turi problemų skaitydami informaciją, kuri yra susijusi su jų pačių sveikata, neteisingai ją supranta ir dėl šios priežasties neteisingai vadovaujasi pateikta informacija, o tai įtakoja neefektyvų gydymą vaistiniais preparatais [30].
1.9. Netinkamas vaisto paruošimas, neteisingai supratus pakuotės
lapelį
Medicinos klaidos yra neišvengiamos ir tai yra didelė problema tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek ir kitose šalyse. Iki šiol daugiausiai tyrimų susijusių su medicinos klaidomis buvo atlikta suaugusiųjų populiacijoje, tačiau naujausiais duomenimis nustatyta, kad gydymo vaistais klaidas, taip pat reikšminga problema ir vaikų populiacijoje. Galimas neigiamas vaistų vartojimas (šis terminas apima nepageidaujamos reakcijas ir gydymo vaistais klaidas) gali būti iki trijų kartų dažnesnis vaikams, nei suaugusiems. Jungtinės Karalystės Sveikatos departamentas pripažino, kad vaikai yra ypač sudėtinga pacientų grupė, dėl besikeičiančios fiziologijos ir kūno masės yra didesnė perdozavimo tikimybė ir naudojamos mažos vaistų dozės. Be to, vaikai negali patys savimi pasirūpinti už juos yra atsakingi suaugusieji [23,42]. Dažniausiai pasitaikanti klaida yra netikslus vaistų dozavimas pediatrijoje ir nesvarbu kokia priemonė tam yra naudojama. Sveikatos raštingumas buvo statistiškai reikšmingai susijęs su dozavimo klaidomis [10,33]. Faktai rodo, kad tėvams ir globėjams dažniausiai pasitaikančios klaidos yra susijusios su skystomis vaisto formomis ir apima neteisingą dozavimą, netinkamą vaistų vartojimo rėžimą dėl kurių gali iškilti grėsmė net gyvybei [49,50].
Tėvai, kurie turi žemą sveikatos raštingumo lygį gali sukelti neigiamą poveikį vaiko sveikatai. Vaikai tėvų su žemu sveikatos raštingumo lygiu turi du kartus didesnę tikimybę, kad bus neapdrausti Jungtinėse Amerikos Valstijose, turi nepakankamą lėtinių ligų valdymą ir dažniau apsilanko sveikatos priežiūros įstaigose [40].
1.10. Piktogramos ir pakuotės lapelis
Iš tiesų yra sudėtinga įsiminti visą informaciją, kuria suteikia sveikatos priežiūros specialistai, dėl šios priežasties pacientui yra svarbu tinkamai suprasti pakuotės lapelį ar duotas instrukcijas, kurios susijusios su vaistų vartojimu ar procedūromis. Be to, nemaža dalis pacientų turi žemą raštingumo lygį ir / ar sveikatos raštingumo lygį. Taip pat kol pacientui yra suteikiama informacija jis gali nesukoncentruoti dėmesio ir neišgirsti jam teikiamos informacijos. Siekiant sušvelninti šiuos veiksnius, išleidžiant pacientus iš ligoninės, kuriems dažnai būna paskirti nauji vaistai, kad informacija būtų lengviau suprantama instrukcijas galima pateikti kartu su piktogramomis, kurios gali pagerinti paciento informacijos suprantamumą. Daugybė tyrimų įrodė, kad piktogramos gali pagerinti pacientų suprantamumą sveikatos informacijos [11,15,28] .
Šiuo metu yra augantis poreikis informacinį pakuotės lapelį pritaikyti vaikams. Piktogramos gali būti naudojamos siekiant palengvinti informacijos supratimą pagyvenusiems asmenims, asmenims turintiems žema raštingumo lygį bei vaikams. Piktogramos yra viena iš tų priemonių, kuri gali būti naudojama siekiant palengvinti informacijos skaitymą ir supratimą. Buvo atliekamas tyrimas, siekiant išsiaiškinti ar vaikai teisingai supranta piktogramas, tyrime dalyvavusių vaikų amžius svyravo nuo 7 iki 13 metų. Jiems buvo pateikti dviejų tipų pakuotės lapeliai, vienas buvo su piktogramomis kitas be jų. Tyrimo metu buvo nustatytą, kad teisingai piktogramas suprato dauguma, tai yra taisyklingai paaiškino reikšmę nuo 30 iki 99%. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad vaikams piktogramos padeda lengviau suprasti pakuotės lapelį [40,46].
Tekstas su piktogramomis buvo labiau pastebimas ir geriau suprantama, bet tik tada, jei jie buvo greta. Lapelio dizaine turėtų būti apsvarstyti kultūros ir raštingumo įgūdžiai, būti informatyvus ir vizualinės priemonės turėtų padidinti jo supratimą galutiniam vartotojui. Žodinės konsultacijos turėtų būti lydimos ir rašytinės informacijos [58].
gavėjai padarė mažiau klaidų susijusių su vaisto saugojimu, nei tie, kurie gavo įprasta konsultaciją (63,3% ir 26,6% ), su vartojama doze susijusios klaidos (25% ir 20,2% ) ir vaisto paruošimu (31,7% ir 12,8%). Galima teigti, kad piktograma yra efektyvus būdas sumažinti tėvų ir globėjų klaidų paplitimą susijusių su skystomis vaisto formomis ir pagerinti teikiamos informacijos suprantamumą [49].
1.11. Pakuotės lapelis gali ir suklaidinti
1.12. Pediatrinių pacientų vaistų suvartojimas ir sergamumas
Remiantis higienos instituto pateiktais statistikos duomeninis, kuriuos skelbė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba 2011 -2016 metu vaikų sergamumas vis didėja, ypač šiomis ligomis:
• Anemija; • Cukrinis diabetas; • Regėjimo sutrikimai; • Alerginis rinitas; • Astma; • Astminės būklės;
• Stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligos; • Dermatitas;
• Egzema.
Pagal duomenis, kurios skelbė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (www.vvkt.lt) galima teigti, kad vaistų suvartojimas didėja lyginant 2011-2016 metus, daugiausiai įsigyjama šios grupės vaistų:
• Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai; • Nervų sistemą veikiantys vaistai.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo metodai
Teorinis analizės metodas. Išnagrinėti ir aprašyti moksliniai farmaciniai ir socialiniai straipsniai ir tyrimai, kurių nagrinėjamos temos susijusios su magistriniame darbe nagrinėjama tema. Empirinis analizės metodas. Paruoštos ir surinktos anketinės apklausos. Atlikta vaistinės pacientų, kurie perka vaistinius preparatus, skirtus vaikams anoniminė kiekybinė apklausa, siekiant ištirti vaistinių preparatų, naudojamų pediatrijoje, pakuotės lapelio suprantamumą.
Statistiniai tyrimo metodai. Gauti tyrimo rezultatai statistiškai įvertinti naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science) programinio paketo 22 versiją. Darbe pateikiami grafikai, lentelės ir diagramos sudarytos naudojantis MS Office 2016 programų paketo MS Excel skaičiuokle.
2.2. Tyrimo objektas ir imties nustatymas
Tyrimas buvo atliekamas Kaišiadorių rajone esančioje vienoje visuomenės vaistinėje 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėnesio. Tiriamieji atrinkti buvo taikant tikslinė atranką – apklausti pacientai, kurie įsigijo vaistinius preparatus naudojamus pediatrijoje. Kadangi yra žinomas populiacijos dydis, tačiau nėra tiksliai žinoma kiek iš vaistinėje apsilankančių pacientų turi vaikų buvo taikytas netikimybinis tiriamųjų grupių parinkimo būdas – tikslinis grupių formavimas. Tai toks būdas, kai tyrėjas į formuojamą grupę įtraukia asmenis, kurie, jo manymu, yra tipiškiausi tiriamojo požymio (šiuo atvejų isigyja vaistinius preparatus skirtus vartoti vaikams) atžvilgiu. Imties dydis buvo skaičiuotas remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Kaišiadorių rajone yra 5115 vaikų, kurių amžius 0-17 metų, duomenys yra 2017.01.01 [5].
Imties dydžiui apskaičiuoti buvo imtas 95% (patikimumas p < 0,05), 5% paklaida, apskaičiavus gauta, kad reikia apklausti 357 respondentus, kad gauti duomenys atspindėtų visą populiaciją.
2.3. Tyrimo instrumentas
Tyrimui atlikti paruošta anoniminė anketinė apklausa. Apklausa, tai duomenų rinkimo technika, kai respondentas atsakinėja į klausimus pateiktus raštu. Anketinė apklausa turi daug privalumų:
• Galima užtikrinti pakankamą atrankos dydį;
• Apklausą atliekantis asmuo turi galimybę suteikti instrukcijas respondentams, respondentai gali konsultuotis su anketos rengėju;
• Gaunamas labai didelis grįžtamumas, kuris dažnai būna šimtaprocentinis;
• Anketos sudarytojas, stebėdamas anketos pildymo procesą turi galimybę gauti papildomos informacijos;
• Anketa yra greitas ir trumpas būdas atlikti apklausas lyginant su su kitais būdais pvz. interviu.
Tačiau anketinės apklausos metodas turi ir trūkumų:
• Dėl laiko trūkumo respondentas gali skubėdamas ar atsainiai atsakinėti ar ne iki galo užpildyti anketą;
• Respondentams turi įtakos anketavimą atliekančio žmogaus bendravimo kultūra ar išvaizda;
• Aplinka gali įtakoti atsakimus;
• Kai kurie respondentaibaiminasi, kad jų asmeniniai duomenys gali būti paviešinti ar atpažinta asmenybė [7].
Tyrimui atlikti buvo naudojama 18 klausimo anketa (žr. 1 priedą), kurioje pateikti 12 uždarojo tipo klausimų, 1 rangavimo klausimai ir 2 mišraus tipo klausimai ir 3 klausimai, kuriuose pateikta iliustracija susijusi su vaistu vartojimu, kaip supranta ją pacientas.
Anketą sudarė keturios pagrindinės dalys:
• Antroje anketos dalyje (2–4 klausimai) buvo pateikti su iliustracija, kuri susijusi su vaisto vartojimu ir klausiama, kaip pacientas jį interpretuoja.
• Trečioje anketos dalyje (5- 12) pateikti klausimai susiję su informacija, kuria galima rasti vaistinio preparato pakuotės lapelyje, kaip pacientai ją interpretuoja.
• Ketvirtoje anketos dalyje (13-18 klausimai) pateikti klausimai surinkti pacientų demografinius duomenis (amžius, išsilavinimas, gyvenamoji vieta, socialinė padėtis, kiek vaikų turi).
2.4. Tyrimo instrumento validavimas
Prieš pradedant anketinę apklausą buvo atliktas sudarytų anketų testavimas, kurio metu vaistinės pacientams buvo išdalinta 15 anketų. Šių anketų rezultatai nebuvo įtraukti į pagrindinį tyrimą. Anketų duomenys buvo kruopščiai peržiūrėti ir neišsamūs ar netinkami klausimai buvo pataisyti: pakeista klausimo formuluotė bei sudėtingesni terminai pakeisti į paprastesnius, kad suprastu respondentai.
2.5. Etikos patvirtinimas
Iš LSMU Bioetikos centro buvo gautas pritarimas vykdyti tyrimą. Tyrimo metu, kiekvienam respondentui buvo išdalintos tiriamojo asmens sutikimo formos, tačiau ne visi respondentai, kurie dalyvavo tyrime sutiko nurodyti savo asmeninius duomenis. Visi respondentai buvo informuoti apie tikslus ir tyrimo naudą.
Sutikimo dalyvauti apklausoje procedūra užtikrino, kad respondentai savarankiškai davė sutikimą dalyvauti žinodami, kad atsisakymas dalyvauti apklausoje neįtakos jų gaunamų paslaugų kokybės į kurias turi teisę ir kiti bendruomenės nariai bei jų teisės nebus pažeistos.
1 pav. Respondentų pasiskirtymas pagal amžių
Statistinėje duomenų analizėje vertinant rezultatus respondentai buvo suskirstytos į kelias grupes: Iki 20, 21-30, 31- 40, 41 -50, 51 ir daugiau. Kaip matyti, daugiausiai apklausoje dalyvavo 21– 30 m. amžiaus respondentai (234, arba 66 %), dažniausiai tokio amžiaus žmonės susilaukia pirmojo vaiko šeimoje.
2 pav. Vaistinių preparatų skirtų vaikams įsigyjimas
Vaistinius preparatus skirtus vartoji vaikams dažbiausiai 90 % apklaustųjų įsigyja patys (vaiko tėvas ar motina). Tik retais atvejais 7 % perka vaiko seneliai, ir tik 1 – 2 % prašo pagalbos įsigyjant vaistinius preparatus, tai padaryti už juos kaimynų ar draugų. Pagal gautus duomenis galima teigti, kad respondentai visada turi galimybę kartu su įsigyjamu vaistiniu preparatu gauti ir pakuotės lapelį, jei yra įsigyjame ne orginali vaisto pakuotė.
Apklausoje didžioji dalis respondentų (žiūrėti į 1 lentelę) buvo moteriškos lyties (315 arba 88 %), o vyrų yra mažuma (42 arba 12 %). Daugiausiai respondent gyvena mieste (275 arba 77 %) ir apie penktadalį gyvena miesteliuose (63 arba 19 %). Gerokai daugiau nei puse respondentų yra dirbantys
6% 66% 16% 7% 5% Iki 20 21-30 31- 40 41 -50 51 ir daugiau. 90% 7% 2% 1%
Aš pats (vaiko motina ar tėvas) Seneliai
asmenis (277 arba 77 %). Respondentai turi gerą išsilavinimą, nes daugiau nei pusė apklaustųjų turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (198 arba 55 %). Daugiau nei pusė apklaustųjų augina vieną vaiką (227 arba 64 %) ir šiek tiek daugiau nei penktadalis (83 arba 23%) respondentų augina 2 vaikus. Taigi tyrimo rezultatai daugiau atspindės šių charakteristikų (moteris, gyvenančios mieste, turinčios aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ir auginačios 1 vaiką) respondentų nuomones.
2 lentelė. Tiriamųjų socialiniai demografiniai duomenys
Analizuojami respondentų duomenys Skaičius Procentai
Lytis Moteris 315 88 %
Vyras 42 12 %
Gyvenamoji vieta Miestas 275 77 %
Miestelis 63 19 %
Kaimas 19 5 %
Socialinis statusas Studentas 56 16 %
Dirbantis 277 77 %
Bedarbis 6 2 %
Namų šeimininkė 18 5 %
Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis 0 0 %
Vidurinis 35 10 %
Profesinis 65 18 %
Aukštasis neuniversitetinis 198 55 %
Aukštasis 59 17 %
Kiek vaikų augina 1 227 64 %
2 83 23 %
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Respondentų požiūris į vaisto pakuotės informacinį lapelį
Pirmiausia tyrimo dalyvių buvo pateiktas klausimas apie jų požiūrį į informaciją apie vaistinį preparatą, pateiktą pakuotės lapelyje. Apibendrinius tyrimo duomenis paaiškėjo, kad 35 % (124) respondentųskaito tik tam tikras informacinio lapelio dalis, kaip vėliau pavyko išsiaiškinti tos dalys yra kaip paruošti vaistinį preparatą naudojimui, kaip jį laikyti bei kaip vartoti. 16 % (56) respondentų perskaito visą informacinį lapelį. Taip pat 21 % (75) respondentų skaito vaisto etiketę, kurioje būna nemažai pateikta informacijos apie vaistinį preparato, jo sudėtį, laikymo sąlygas ir naudojimas, ypač tai aktualu įsigyjant nereceptinius vaistinius preparatus. Tačiau 12 % (44) respondentai informaciniam pakuotės lapelyje randa jiems nesuprantamu žodžių, todėl galima teigti, kad jiems yra sunkiau suprasti tekstą pateiktą pakuotės lapelyje.
3 pav. Respondnetų požiūris į pakuotės lapelį
3.2. Informcinio lapelio suprantamumo didinimas
Taip pat respondentams anketoje buvo pateiktos 3 iliustracijos, susijusios su vaistų vartojimu, siekiant išsiaiškinti ar iliustracijos gali pagerinti pakuotės lapelio suprantamumą.
21%
16%
11% 35%
12%
5% Skaitau vaisto etiketę
Perskaitau visą pakuotės lapelį
Suprantu visą pateiktą informaciją
Skaitau tik tam tikras informacinio lapelio dalis
Lapelyje randu nesuprantamų žodžių
Teisinga iliustracijos apibūdinimą pasirinko dauguma respondentų. Pirmo paveikslėlio nuo kairės pusės pradedant teisingai apibudimo 88 % (315) respondentų, o iliustracijos visiškai nesuprato tik 3 % (10). Antrąją iliustraciją teisingai apibūdino 84 % (298), o visiškai nesuprato iliustracijos taip pat 3% respondentų kaip ir 1 atveju. Trečiąją iliustraciją teisingai apibūdino 86 % (308), visiškai nesuprato iliustracijos nesuprato 2 % (8) respondentų. Iš to kaip sekėsi teisingai apibūdinti iliustracijas, galima teigti, kad iliustracijos tikrai gali pagerinti apkuotės lapelio suprantamumą, kuris būtų susijęs su vaisto vartojimu.
4 pav. Iliustracijos pateiktos anketoje
Po iliustracijų intrepavimo, respondentams buvo pateiktas klausimas ar iliustracijos jiems padėtų lengviau suprasti pakuotės lapelį.
5 pav. Respondentų nuomonė ar iliustracijos palengvintų pakuotės lapelio suprantamumą
Paklausus respondentų ar jiems iliustracijos palengvintų pakuotės lapelio suprantamumą 71 % (253) apklaustųjų teigė, kad jiems iliustracijų naudojimas padidintų pakuotės lapelio suprantamumą.
71% 22%
7%
Daugiau nei penktadalis respondentų 22 % (79) teigė, kad jiems iliustracijos nepalengvintų pakuotės lapelio suprantamumo. O 7 % (25) respondentų šiuo klausimų neturi nuomonės.
6 pav. Respondentų nuomonė kas pagerintų pakuotės lapelio suprantamumą
Respondentų buvo paklausta nuomonės, kas jiems pagerintų pakuotės lapelio suprantamumą. Tyrimo metu gauta, kad 35% (124) respondentų padėtų iliustracijų naudojimas, 36 % (129) padėtų trumpesnis pakuotės lapelis, 13 % (46) teigė, kad reikėtų naudoti didesnį teksto šriftą ir 16 % (58) mano, kad spalvų naudojimas gali pagerinti informacijos pateiktos pakuotės lapelyje suprantamumą. Apibendrinant respondentai norėtų trumpesnio ir aiškesnio pakuotės pakuotės lapelio, kad jiems geriau sektųsi suprasti informaciją pateiktą jame.
3.2. Pakuotės lapelio turinio interpretavimas
Respondentams buvo pateikta keli teiginiai paimti iš vaistinių preparatų pakuotės lapelių, kurie dažniausiai naudojami vaikams gydyti ir dažnai įsigyjami laisvai, nes yra nereceptiniai vaistiniai preparatai.
Respondentams buvo pateiktas anketoje šis teiginys paimtas iš vaistinio preparato pakuotės lapelio: jeigu yra alergija acetilsalicilo rūgščiai ar kitokiems nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo. Šį teiginį galima sutikti dažnai naudojamo vaikams mažinti skausmą ir temperatūrą ibuprofeno suspensijos informaciniame pakuotės lapelyje. Dauguma respondentų 65 % (231) teigė, kad visiškai supranta šį teiginį, 16 % (58) pasirinko atsakymą, kad supranta tik iš dalies, o likusieji 19 % (68) pasirinko atsakymo variantą, kad visiškai nesupranta šio teiginio.
7 pav. Respondentų nuomonė kaip jiems sekasi suprasti teiginį paimtą iš pakuotės lapelio
Respondentų atsakymai buvo suskirtyti pagal lytį ir žiūrima, kuriai lyčiai geriau sekasi suprasti teiginį paimtą iš informacinio pakuotės lapelio. Kaip matyti 3 lentelėje iš 35 apklausoje dalyvavųsių vyrų 77 % (22 vyrai) ir 65 % (209 moterų) pasirinko teisingą atsakymo variantą. Galima teigti, kad vyrai, kurie dalyvavo šioje apklausoje turi aukštesnio lygio sveikatos raštingimą nei moterys. Nuo sveikatos raštingumo lygio priklauso, kaip pacientams sekasi suprasti informaciją, kuri susijusi su jų pačių ar jų artimųjų sveikata, o taip pat ir kaip sekasi suprasti pakuotės lapelį.
3 lentelė. Ryšys tarp respondentų lyties ir teiginio paimto iš pakuotės lapelio supratimo
Respondentams buvo pateiktas ir kitas teiginys taip pat paimtas iš pakuotės lapelio: negalima vartoti vaikams jaunesniems nei 2 metai ir sveriantiems ne mažiau kaip 5 kg. Šį teiginį galima sutikti receptinių vaistinių preparatų pakuotės lapelyje, kuris yra dažnai skiriamas vaikams.
Vyrai Moterys Viso
Suprato visiškai sakinio
27 (77 %) 207 (65 %) 231 (65 %)
Tik iš dalies suprato sakinio
5 (14 %) 43 (14 %) 58 (16 %)
Visiškai nesuprato sakinio
3 (9 %) 65 (21 %) 68 (19 %)
Visiškai aišku, žinau kas tai yra.
65% Suprantu iš dalies.
16%
8 pav. Respondentų interpretavimas informacijos pateiktos pakuotės lapelyje
Mažiau nei pusė respondentų 41 % (146) pasirinko teisingą interpretavimo variantą. Tačiau 36 % (129) ir 21 % (76) dėmesį atkreipė tik į sakinyje paminėtą vaiko amžių visai nepastebėdami, kad sakinyje yra paminėtas ir svoris, nuo kurio galimą jau vartoti vaistinį preparatą.
Respondentų atsakymai buvo suskirtyti pagal jų išsilavinimą, kurį nurodė anonominėje anketoje. Apklausoje dalyvavo vidurinį (35), profesinį (65), aukštajį neuniversitetinį (198) ir aukštajį išsilavinimą (59) turintys respondentai.
4 lentelė. Ryšys tarp sakinio supratimo iš pakuotės lapelio ir respondentų išsilavinimo.
Vidurinis išsilavinimas Profesinis išsilavinimas Aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas Aukštasis išsilavinimas Viso Pasirinko teisingą atsakymą 4 (11 %) 6 (9 %) 96 (48%) 40 (68 %) 146 (41 %)
Pasirinko, kad iki 2 metų vaikui griežtai negalima
8 (23 %) 40 (62 %) 76 (38 %) 58 (8 %) 129 (36 %)
Pasirinko, kad nuo 2 metų vaikui
18 (51 %) 18 (28 %) 26 (13 %) 14 (24 %) 76 (21 %)
Pasitinko, kad bet kokio amžiaus vaikui
5 (14 %) 1 (2 %) 0 (0 %) 0 (0 %) 6 (2 %)
Remiantis lentelės duomenimis, matomas ryšys tarp pakuotės lapelio suprantamumo ir respondentų išsilavinimo. Kuo išsilavinimas aukštesnis, tuo didesnė dalis respondentų teisingai
36%
2% 41%
21%
Griežtai negalima vartoti vaikams iki 2 metu.
Galima vartoti vaikams bet kokio amžiaus.
Galima vartoti vaista vaikui jaunesniam, nei 2 metai, tačiau jis būtinai turi sverti daugiau nei 5 kg.
pasirinko atsakymo variantą. Lyginant respondentus, kurie turi vidurinį ar profesinį išsilavinimą, iš jų teisingą atsakymo varianta pasirinko apie dešimtadalis apklaustųjų. Respondentų tarpe, kurie turi aukštesnį išsilavinimą didžioji dalis pasirinko teisingą atsakymo variantą. Iš šių rezultatų galima teigti, kad išsilavinimas turi svarbų vaidmenį pakuotės lapelio suprantamumui. Kuo išsilavinimas yra aukštesnis galima manyti, kad ir sveikatos raštingumo lygis irgi yra aukštesnis, nes šie du rodikliai yra glaudžiai susiję.
9 pav. Respondentų interpretavimas informacijos pateiktos pakuotės lapelyje 2
Respondentas buvo pateiktas ir trečiasis teiginys, kuri galima sutikti praktiškai ant visų skystų vaisto formų skirtų naudoti vaikams. Net 72 % (258) teisingai interpretavo pateiktą teiginį, ir vaistinį preparatą suvartotų kol jo tinkamumo vartoti laikas nebutų pasibaigęs. Tačiau buvo tokių respondentų 16 % (57), kurie neatkreipė dėmesio į tai, kad jei galiojimo terminas yra trumpesnis nei 6 mėnesiai, tai ir vaistinį preparatą reikėtų suvartoti greičiau arba jį sunaikinti pagal vaistų naikinimo taisykles. Buvo ir tokių atsakymų 7 % (23), kad vaistinį preparatą galima vartoti iki to laiko kuris pažymėtas prie tinka iki nepaisydami, kad yra prierašas, kad nuo pirmo atidarymo reikia suvartoti per 6 mėnesius. Apibendrinant galima teigti, kad interpretuoti teiginius paimtus iš pakuotės lapelių sekasi pakankamai gerai, tai yra daugiau nei pusė respondentų teisingai interpretavo pateiktus teiginius. Pagal gautus atsakymus, galima matyti, kad respondentai pakuotės lapelyje perskaito informaciją ir teisingai supranta, kuri yra susijusi su vaistinio preparato tinkamumu ir laikymo sąlygomis.
Respondentų atsakymai buvo suskirtyti pagal tai koks jų socialinis statusas yra, siekiant išsiaiškinti ar socialinis statusas gali turėti įtakos pakuotės lapelio suprantamumui, nes yra nustatytas ryšys tarp socialinio statuso ir sveikatos raštingumo. Apklausoje dalyvavo studentai (56), dirbantys asmenys (277), bedarbiai (6) ir namų šeimininkės (18).
5%
16%
7%
72%
Vaistą galima naudoti iki jo galiojimo laiko pabaigos.
Vaista reikia sunaudoti nuo jo įsigijimo per 6 mėnesius
Vaista pradėjus vartoti, ji galima vartoti iki datos, kuri nurodyta tinka iki.
5 lentelė. Ryšys tarp socialinio statuso ir pakuotės lapelio suprantamumo
Studentas Dirbantis Bedarbis Namų šeimininkė Viso Pasirinko teisingai 41 (73 %) 217 (78%) 0 (0 %) 0 (0 %) 258 (72 %) Nepaiso galiojimo
laiko
1 (2 %) 18 (7 %) 0 (0 %) 4 (22 %) 23 (7 %) Visada sunaudoja per
6 mėn.
11 (20 %) 41 (15 %) 1 (17 %) 4 (22 %) 57 (16 %) Žiūri tik galiojimo
laiką
3 (5 %) 1 (0 %) 5 (83 %) 10 (56 %) 19 (15 %)
Lyginant atsakymo rezultatus tarp respondentų, kurie yra studentai ar dirbantys asmenys su respondentais, kurie nurodė esantys bedarbiai ar namų šeimininkės stipiai skyrėsi. Teisingą atsakymo variantą pasirinko daugiau nei pusė studentų (73 %) ir dirbančiųjų (78 %), o bedarbių ir namų šeimininkių tarpe teisingo atsakymo varianto nepasitinko nei vienas respondentas. Apibendrinant galima teigti, kad socialinis statusas turi įtakos pakuotės lapelio suprantamumui. Nuo socialinio statuso priklauso ne tik pakuotės lapelio suprantamumas,bet ir sveikatos raštingumas, kuris turi įtakos tam pačiam pakuotės lapelio supratimui.
3.4. Galimos klaidos pediatrijoje dėl pakuotės lapelio nesupratimo
Labai svarbu, kad ruošiant vaistinį preparatą, jei jį reikia praskiesti su vandeniu ir dozuojant nebūtų padaryta klaidų. Anketinėje apklausoje pateikiau klausimus susijusius su vaistinio preparato ruošimu ir vaisto dozavimu išsiaiškinti ar yra perskaitoma pakuotės lapelyje informacija susijusi su šiomis dvejomis situacijomis.
10 pav. Suspensijos skirtos vaikams ruošimas
13%
13%
72% 2%
Iš akies įpilsiu.
Atmatuosiu su švirkštu.
Anketoje respondentų buvo klausiama kaip jie ruošia vaistų suspensijas skirtas vartoti vaikams. Daugiau nei pusė respondentų 72 % (257) pasinaudoja ant buteliuko žyme, kuri nurodo iki kur pilti vandenį, kad vaistinis preparatas būtų paruoštas tinkamai. Taip pat yra dalis respondentų 13 % (48), kurie siekdami, kuo tiksliau paruošti suspensija atmatuoja švirkštu vandeni. Deja buvo ir tokių atsakymų 13 % (46), kurie įpila „iš akies“, kas vėliau gali įtakoti neefektyvų gydimą. Apibendrinant galima teigti, kad prieš ruošdami suspensiją respondentai perskaito pakuotės lapelyje pateiktą informaciją ir vykdo nurodymus kaip teisingai paruošti suspensiją.
11 pav. Vaistų dozavimas vaikams
Net 82 % (292) respondentų naudojasi pakuotėje pridėtais matavimo taurele ar švirkštu. Tik 2 % (9) perka papildomai švirkštą, kad galėtų tiksliau dozuoti vaistus skirtus vaikams, jei pakuotėje yra pridėtas tik matavimo taurelė ar matavimo šaukštelis. Deja net 13 % (47) naudoja buityje naudojamus įrankius (arbatinis šaukštelis, šaukštas ir kt.) dozuoti vaistinius preparatus skirtus vartoti vaikams. Dozuojant buityje naudojamais įrankiais galima didesnė dozės paklaidą ir galima vartoti per didelę arba per mažą vaistinio preparato dozę ir gydymas gali būti neefektyvus ir taip atsiranda klaidos. Apibendrinant galima teigti, kad respondentai skaito ir suprantą informaciją pateiktą tiek pakuotės lapelyje tiek ant vaistinio preparato pakuotės ir geba naudotis pridėtais įrankiais, kurie skirti dozuoti vaistinį preparatą.
82%
2% 13%
3%
Naudojuosi pakuotėje pridėtais matavimo taurele ar švirkštu
Perku papildomai švirkštą, kad dozavimas būtų tikslus
Naudoju buityje naudojamus įrankius (arbatinis šaukštelis, šaukštas ir kt.)
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikus tyrimą išsiaiškinta, kad dauguma respondentų 33 %, kurie įsigyja vaistinius preparatus skirtu vartoti vaikams perskaito tik tam tikras pakuotės lapelio dalis dažniausiai susijusias su vaisto vartojimu, paruošimu ir laikymo sąlygomis. Deje tarp respondentų 21 % buvo tokių, kurie informaciniame lapelyje randa nesuprantamų žodžių, kas gali įtakoti neteisingą vaistinio preparato dozavimą ir vartojimą.
Iliustracijų naudojimas apkuotės lapelyje gali būtų naudingas įrankis, lengvinantis pakuotės lapelio suprantamumą. Anketoje buvo pateiktos 3 iliustracijos susijusios su vaisto vartojimo ir didžioji dalis respondentų 84-88 % pasirinko teisingą atsakymo variant, kuris apibūdina iliustracijoje atliekamą veiksmą, kuris susijęs su vaistų vartojimu. Net 71 % respondentų teigė, kad iliustracijų naudojimas gali padidinti apkuotės lapelio suprantamumą.
Respondentams buvo pateikti keli sakiniai iš vaistinio preparato pakuotės lapelio ir klausiame kaip jie interpretuoja šiuos sakinius. Vienų atveju, kai buvo pateiktas šis sakinys: jeigu yra alergija acetilsalicilo rūgščiai ar kitokiems nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo. Išanalizavus respondent atsakimus nustatyta, kad 65 % respondent, jų nuomone, pilnai supranta kas yra parašyta, tačiau likusieji 35 % suprato tik iš dalies arba visiškai nesupranta šio teiginio. Pateikus kitą sakinį iš pakuotės lapelio: negalima vartoti vaikams jaunesniems nei 2 metai ir sveriantiems ne mažiau kaip 5 kg. Išanalizavus rezultatus gauta, kad 41 % respondentų teisingai interpretavo šį teiginį, o like respondentai 59 % pasirinko neteisingą interpretavimo variantą. Be to 36 % respondentų iš tų, kurie neteisingai interpretavo sakinį neatkreipė dėmesio kad sakinyje yra paminėtas vaiko svoris. Buvo pateiktas ir trečias sakinys iš pakuotės lapelio, kuri reikėjo interpretuoti: ant buteliuko etiketės ir dėžutės po „Tinka iki” nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos. Pirmą kartą atidarius buteliuką, tirpalo tinkamumo laikas - 6 mėnesiai. Šį teiginį teisingai interpretavo gerokai daugiau nei pusė respondentų 72 %, tad galima teigti, kad su vaistinio preparato laikymo sąlygos respondentams kyla mažiausiai problemų ir geriausiai sekasi interpretuoti tokio tipo informaciją.
geriau sekėsi interpretuoti sakinius. Paprastai vyriška lytis remaintis literatūros analize turi aukštesnį sveikatos raštingumo lygį, tačiau šiame tyrime moteriškos ir vyriškos lyties respondentams sekėsi panašiai interpretuoti sakinius paimtus iš pakuotės lapelio. Atsakumai buvo susieti ir su respondentų išsilavinimu, kurį nurodė anonominėje anketoje. Kuo išsilavinimas aukštesnis, tuo didesnė dalis respondentų teisingai pasirinko atsakymo variantą. Lyginant respondentus, kurie turi vidurinį ar profesinį išsilavinimą, iš jų teisingą atsakymo varianta pasirinko apie dešimtadalis apklaustųjų. Iš šių rezultatų galima teigti, kad išsilavinimas turi svarbų vaidmenį pakuotės lapelio suprantamumui. Kuo išsilavinimas yra aukštesnis galima manyti atlikus literatūros analizę, kad ir sveikatos raštingumo lygis irgi yra aukštesnis, nes šie du rodikliai yra glaudžiai susiję. Taip pat sakinio interpretavimo atsakymai buvo susieti su respondentų socialinių statusu. Lyginant atsakymo rezultatus tarp respondentų, kurie yra studentai ar dirbantys asmenys su respondentais, kurie nurodė esantys bedarbiai ar namų šeimininkės stipiai skyrėsi. Teisingą atsakymo variantą pasirinko daugiau nei pusė studentų (73 %) ir dirbančiųjų (78 %), o bedarbių ir namų šeimininkių tarpe teisingo atsakymo varianto nepasitinko nei vienas respondentas. Apibendrinant galima teigti, kad socialinis statusas turi įtakos pakuotės lapelio suprantamumui. Nuo socialinio statuso priklauso ne tik pakuotės lapelio suprantamumas,bet ir sveikatos raštingumas, kuris turi įtakos tam pačiam pakuotės lapelio supratimui.
IŠVADOS
1. Atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo 357 respondentai, kurie augina bent 1 vaiką, galima teigti, kad vaikų tėvai ne visada gerai supranta informaciją, pateiktą vaistinių preparatų naudojamų pediatrijoje, pakuotės lapelį. Dažniausiai nesupranta sudėtingesnių terminų, informacijos susijusios su vaisto vartojimu, kai yra vaikas per jaunas, įspėjimų kada negalima vartoti vaistinio preparato. Tyrimo anketoje buvo pateikti keli teiginiai iš vaistinių preparatų naudojamų pediatrijoje informacinių lapelių, 65 -71 % respondentų teisingai suprato pateiktą informaciją. Likusieji respondentai pasirinko neteisingą sakinio interpretavimo variantą iš ko galima teigti, kad jie nesuprato sakinio.
2. Kaip pagrindinę priežastį nulemiančią vaistinių preparatų, naudojamų pediatrijoje, pakuotės lapelio neteisingą interpretavimą yra respondetams sudėtingų medicininių ar farmacinių terminų naudojimas, kurie nėra naudojami buityje. Taip pat neteisingas pakuotės lapelio interpretavimą žemas sveikatos raštingumo lygis, kuris yra susijęs su išsilavinimu ir socialiniu statusu.
3. Atlikus apklausą išryškėjo ryšys tarp sveikatos raštingumo ir pakuotės lapelio suprantamumo. Kuo respondentų išsilavinimas ir socialinis statusas yra aukštesnis, tuo jiems geriau sekėsi suprasti pateiktus sakinius iš vaistinių preparatų pakuotės lapelių, lyginant su tais respondentias, kurie turi žemesnį išsilavinimą ir socialinį statusą. Šie du veiksniai įtakoja sveikatos raštingumo lygį, kuris yra svarbus suprantant ir interpretuojant informaciją susijusią su sveikata.
SANTRAUKA
I. Kareivaitės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. dr. R.Radžiūnas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas.
Tikslas: Ištirti ir įvertinti visuomenės vaistinėje besilankančių tėvų, auginančių vaikus,
vaistinių preparatų, naudojamų pediatrijoje, pakuotės lapelio suprantamumą.
Uždaviniai: 1.Išanalizuoti kaip vaikų tėvai supranta informaciją, pateiktą vaistinių preparatų,
naudojamų pediatrijoje, pakuotės lapelyje. 2. Ištirti pagrindines priežastis, nulemiančias vaistinių preparatų, naudojamų pediatrijoje, pakuotės lapelio informacijos neteisingą interpretavimą. 3. Nustatyti sveikatos raštingumo lygio įtaką pakuotės lapelio turinio suprantamumui. 4. Pateikti rekomendacijas vaistinių preparatų, naudojamų pediatrijoje, pakuotės lapelio suprantamumui gerinti.
Tyrimo metodas. Tyrimui atlikti buvo taikoma anoniminė anketinė apklausa. Tyrimas
vykdytas nuo 2017 rugsėjo mėnesio iki 2017 lapkričio mėnesio. Tyrimas atliktas vienoje Kaišiadorių rajono visuomenės vaistinėje. Respondentai buvo atrenkami pagal tai ar įsigyja vaistinį preparatą skirtą naudoti pediatrijoje. Iš viso tyrimo metu apklausta 357 respondentai. Anketoje pateikta 18 klausimų.
Rezultatai. Įsigyjus vaistinį preparatų skirtų naudoti pediatrijoje 33 % skaito tik tam tikras
apkuotės lapelio dalis, 21 % lapelyje randa nesuprantamų žodžių. Iliustracijų naudojimas pakuotės lapelyje 71 % respondentų teigimu padidinti apkuotės lapelio suprantamumą. Teiginių interpratavimas iš pakuotės lapelio 65 % - 41 % - 72 % respondentų pilnai supranta kas yra parašyta, likusieji suprato tik iš dalies arba visiškai nesupranto pateiktų teiginų. 36 % mano, kad iliustracijų naudojimas ir 35 % pakuotės lapelio sutrumpinimas, 13 % mano, kad didesnis teksto šriftas ir spalvų naudojimas 16 % padidintų pakuotės lapelio suprantamumą. Interpretuojant informaciją paimtą iš pakuotės lapelio yra svarbus išsilavinimas ir socialinis statusas.
Išvados: 1. Galima teigti, kad vaikų tėvai ne visada gerai supranta informaciją, pateiktą
SUMMARY
Master thesis of I. Kareivaite's master's thesis / research supervisor Assoc. prof., Dr. R. Radžiūnas.
Department of Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy, Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy. Kaunas.
The aim: To understand and evaluate the comprehensibility of the package leaflet of medicinal
products for pediatricians attending a pharmacy of the public pharmacy.
Objectives: 1. Analyze how parents of children understand the information provided in the
package leaflet for medicinal products used in pediatric medicine. 2. To investigate the underlying causes of incorrect interpretation of the package leaflet of medicinal products used in pediatric patients. 3. Determine the impact of health literacy on the comprehensibility of the contents of the package leaflet. 4. Provide guidance on improving the comprehensibility of the package leaflet for pediatric use.
Research method. The anonymous questionnaire survey was used for the study. The study was
conducted from September 2017 to November 2017. The study was conducted in one of the Kaisiadorys District Pharmacy. Respondents were selected based on whether they purchased a pediatric medicinal product. In total, 357 respondents were interviewed. The questionnaire contains 18 questions.
Results. When purchasing pediatric use products, 33% read only a certain portion of the leaflet,
21% of the leaflet finds insignificant words. The use of illustrations in the package leaflet, according to 71% of respondents, is to increase the comprehensibility of the leaflet. Interpretation of statements from the package 65% - 41% - 72% of respondents fully understand what is written, the rest realized only partially or completely did not understand the statements made. 36% believe that the use of illustrations and a 35% reduction in the package leaflet, 13% believe that the increased text font and color usage would increase the comprehensibility of the package leaflet by 16%. Interpreting information from the package leaflet is an important educational and social status.
Conclusions: 1. It can be argued that parents of children are not always well aware of the
NAUDOTA LITERATŪRA
1. Daiva Zagurskienė, Irena Misevičienė: Skirtingų sveikatos raštingumo lygių pacientų nuomonė apie slaugytojų teikiamą sveikatos informaciją. 2010m. Prieiga per internetą http://medicina.kmu.lt
2. Daiva Zagurskienė: Pacientų sveikatos raštingumo vertinimas, 2009m. Prieiga per internetą http://vddb.laba.lt
3. Gaidelytė R, Garbuvienė M, Madeikytė N. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija Higienos instituto Sveikatos informacijos centras Lithuanian Ministry of Health Health Information Centre of Institute of Hygiene Health Statistics of Lithuania 2015 Turinys Contents. 2016 m. Prieiga per internetą www.hi.lt
4. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2016m. Vilnius 2017
5. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: vadovėlis. Šiauliai,2007.
6. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas; Lietuvos Respublikos Seimo įstatymas Nr. X-709, 2006 06 22, Valstybės žinios, 2006 07 18, Nr. 78-3056; aktuali redakcija 2017.
7. Luobikienė I. Socialinių tyrimų metodika. Kaunas: Technologija; 2011
8. Švetkauskas: V. Sveikatos raštingumo ugdymo sistemos ypatybės. (Peculiarities of the health literacy education system.) Medicina (Kaunas) 2005m.
9. Tarnyba vaistų kontrolės. Ataskaita apie vaistų suvartojimą 2015 metais. 2016 m. Prieiga per internetą: http://www.vvkt.lt/lit/Parengta-vaistu-suvartojimo-2016-m-ataskaita/1759
10. Abrams MA, Klass P, Dreyer BP. Health Literacy and Children: Introduction.
Pediatrics 2009 m. Prieiga per internetą:
http://pediatrics.aappublications.org/cgi/doi/10.1542/peds.2009-1162A
11. Azoulay EE, Pochard FF, Chevret SS, Jourdain MM, Bornstain CC, Wernet AA, et al. Impact of a family information leaflet on effectiveness of information provided to family members of intensive care unit patients: a multicenter, prospective, randomized, controlled trial. Am J Respir Crit Care Med 2002 m.; Prieiga per internetą http://pubget.com/site/paper/11850333?institution=%5Cnpapers3://publication/doi/10.1164/rccm.2 00108-006OC
12. Bernardini C, Ambrogi V, Fardella G, Perioli L, Grandolini G. How to improve the readability of the patient package leaflet: a survey on the use of colour, print size and layout.
Pharmacol Res 2001 m. Prieiga per internetą:
