FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
GINTARĖ NARKUTĖ
MAŢEIKIŲ RAJONO ETNOFARMACINIS TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbasDarbo vadovė Lekt. dr. Ţivilė Pranskūnienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitalis Briedis Data
MAŢEIKIŲ RAJONO ETNOFARMACINIS TYRIMAS Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Lekt. dr. Ţivilė Pranskūnienė Data
Recenzentas Darbą atliko
Magistrantė Gintarė Narkutė Data Data
TURINYS
SANTRAUKA ... 4
SUMMARY ... 5
ĮVADAS ... 6
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 7
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 8
2. TYRIMO METODIKA ... 14
2.1. Tyrimo organizavimas ... 14
2.2. Tyrimo atlikimo metodika ir respondentų kiekis ... 16
2.3. Tiriamosios vietos aprašymas ... 16
3. TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS ... 18
3.1.Respondentų demografiniai rodikliai ... 18
3.2. Natūralių gydymo priemonių paplitimas Maţeikių rajone ... 21
3.3. Augalinės kilmės ţaliavų naudojimas Maţeikių rajone ... 22
3.3.1. Vaistinių augalų šeimų analizė ... 22
3.3.2. Gydymui naudojami vaistiniai augalai ... 25
3.3.3. Vaistinių augalų vartojimo indikacijos ... 30
3.3.4. Augalinių ţaliavų paruošimo formos ir būdai ... 32
3.3.5. Respondentų naudojamos augalinės ţaliavos ... 33
3.3.6. Maţeikių rajone naudojamų augalinių ţaliavų palyginimas su PSO monografijose pateiktomis vaistinių augalų rekomendacijomis ... 35
3.3.7. Augalinių ţaliavų atsargos ir jų laikymas ... 39
3.3.8. Augalinių ţaliavų galiojimo laikas ir rinkimo vietos ... 41
3.3.9. Augalinių ţaliavų receptūros ... 43
3.4. Tyrimo metu nustatytos gyvūninės kilmės ţaliavos ... 44
3.5. Tyrimo metu nustatytos grybų rūšys ... 45
3.6. Kiti metodai ir prietarai ... 45
4. IŠVADOS ... 46
5. LITERATŪROS SĄRAŠAS: ... 47
SANTRAUKA
G. Narkutės magistro baigiamasis darbas ,,Maţeikių rajono etnofarmacinis tyrimas„„ / mokslinė vadovė lekt. dr. Ţ. Pranskūnienė; Lietuvos sveikatos mokslo universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra.- Kaunas.
Darbo tikslas- surinkti ir susisteminti Maţeikių rajone etnofarmacinio pobūdţio medţiagą. Darbo uţdaviniai: susisteminti surinktą etnofarmacinio pobūdţio medţiagą pagal gydymui vartojamų priemonių prigimtį; nustatyti daugiausiai naudojamų vaistingųjų medţiagų kilmė Maţeikių rajone; nustatyti daţniausias vaistinių augalų vartojimo indikacijas Maţeikių rajone; nustatyti daţniausiai naudojamus vaistinės augalinės ţaliavos paruošimo būdus Maţeikių rajone; įvertinti respondentų naudojamų augalinės kilmės ţaliavų atitikimą su PSO monografijose pateiktomis vaistinių augalų vartojimo rekomendacijomis.
Tyrimo metodai: teorinis, empirinis ir turinio analizės. Teorinis- mokslinės ir dalykinės literatūros analizė. Empirinis – stebėjimas ir pokalbis pagal sudarytą klausimyną. Pirminiai duomenys rinkti 2016 metais birţelio- rugpjūčio mėnesiais. Turinio analizė- surinktos etnofarmacinės medţiagos grupavimas į pozicijas ir jų analizavimas. Tyrimo duomenys apdoroti naudojantis ,,Microsoft Exel 2010„„ programa. Tyrime dalyvavo 22 respondentai, kurie buvo pasirenkami naudojantis ,,Sniego gniūţtės„„ metodu, kai respondentas po interviu pasiūlo kitą respondentą. Daugiausiai respondentai minėjo, kad liaudies medicinos ţinias gauna iš knygų, laikraščių (63,6 %), iš tėvų ir senelių - 59,1%.
Tyrimo metu Maţeikių rajone nustatytos 56 respondentų gydymui naudojamos priemonės. Daugiausiai respondentai gydymui naudoja augalinės kilmės ţaliavas - 95,6%, rečiau gyvūninės kilmės ţaliavas - 2,6% ir grybus - 1,8%. Maţeikių rajone uţfiksuota 51 augalinės kilmės ţaliava naudojama gydymui, kuri priklauso 27 vaistinių augalų šeimoms. Maţeikių rajono gyventojai daţniausiai vaistiniais augalais gydo kvėpavimo takų ligas, nurodė 31,7%, antroje vietoje virškinimo trakto ligas - 17,1%. Respondentai iš vaistinės augalinės ţaliavos daţniausiai ruošia arbatą, tai nurodė 64,2%, ir uţpiltinę su etanoliu - 12,6%. Respondentai daţniausiai gydymui naudoja šiuos vaistinius augalus: maţalapę liepą (Tilia cordata Mill.)– 16,9% bendro citavimų daţnio, vaistinę ramunę (Matricaria recutitaL.)– 10,6% bendro citavimų daţnio, vaistinę medetką (Calendula officinalis L.)-9,5% bendro citavimų daţnio, pipirmėtę (Mentha piperita L.)– 7,4% bendro citavimų daţnio.
Iš 51 respondentų naudojamos augalinės kilmės ţaliavos, tik 21 aprašyta PSO monografijose, kitos 30 augalinės kilmės ţaliavos respondentų naudojamos be PSO patvirtintų vartojimo rekomendacijų.
SUMMARY
G. Narkute, Master‟s thesis ,,Ethno-pharmaceutical research of Maţeikiai district‟‟ / supervisor: lecturer dr. Ţ. Pranskūnienė; Lithuanian University of Health Science, Medicinal Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Drug Technology and Social Pharmacy.-Kaunas.
The aim of the research is to collect and systematize ethno- pharmaceutical information in Maţeikiai district, Lithuania. Tasks of the research is: to systematize the collected material according the nature of preparations used for treatment; to determine what kind of medicinal materials in Maţeikiai district are mainly used; to identify the most used indications of medicinal plants in Maţeikiai district; to determine the most commonly used vegetable raw material preparation methods in Maţeikiai district; to assess respondents used vegetable raw material compliance with the WHO monographs on medicinal plant materials contained guidance.
Methods used during the research: theoretical, empiric and content analysis. Theoretical method means analysis of scientific and subject literature. Empiric method gives observation and discussion of the material, according to the questionary form. The first data was gathered in June, July and August in 2016. Classification of ethno-pharmaceutical information to groups and analysis are presented in the part of content analysis. All the data is processed using “Microsoft Exel 2010” program. In the research participated 22 respondents, they were chosen using ,,snowball‟‟ method, when the person offers a new one after being interviewed. More than 63,6% of them told they‟ve got acquainted with folk medicine reading books, newspapers and 59,1% received knowledge from parents or grandparents.
During the research in Maţeikiai district were stated 56 remedies used by respondents. The most of them (95,6%) were of herbal raw material origin, much less animal origin (2,6%) and fungi (1,8%). 51 kind of herbal raw material origin is from 27 medicinal plants family, which is noted in Maţeikiai district. Respondents of Maţeikiai district use herbal material usually for treatment of respiratory system (31,7%) and in second place for the indigestion disease (17,1%). Respondents usually prepare tea from herbal raw materials (64,2%) and infusion with ethanol (12,6%). Lime tree (Tilia cordata Mill.) are mostly used for treatment (16,9%). In the second place is chamomile (Matricaria recutita L.) - 10,6%, marigold (Calendula officinalis L.) - 9,5% and peppermint (Mentha
piperita L.) -7,4%.
From 51 herbal raw materials used by respondents, only 21 is described in the WHO monographs, other 30 herbal raw material origin of the respondents used without the WHO approved recommendations of use.
ĮVADAS
Nuo senų laikų ţmonija gydydavosi įvairiomis vaistinėmis medţiagomis, o sukauptą patirtį perduodavo iš kartos į kartą, kaip liaudies medicinos ţinias. Pasaulinė Sveikatos Organizacija liaudies medicinos ţinias apibrėţia kaip sveikatos praktiką, kuriai priskiriami metodai, ţinios, įsitikinimai ir tikėjimai, paremti naudojantis įvairiomis augalinėmis, gyvūninėmis ir mineralinės kilmės vaistinėmis medţiagomis [48]. Taip pat išskiriama specifinė mokslo šaka- etnofarmacija, kuri tiria vietinių gyventojų liaudies medicinos ţinias apie natūralias vaistines medţiagas ir jų pritaikymą gydymo tikslams, siekiant šias ţinias susisteminti ir išsaugoti. Todėl tyrimo metu buvo siekiama uţfiksuoti kuo daugiau Maţeikių rajone respondentų ţinomas gydymo priemones, nors kai kurios šiandienai ir nebenaudojamos, tačiau įeina į liaudies mediciną kaip kultūros paveldo dalis.
Lietuvoje etnofarmaciniai tyrimai nesulaukia didelio dėmesio, todėl tokie tyrimai tik ţengia pirmuosius ţingsnius. Vis dėl to pasaulyje pastebimas didėjantis tokių tyrimų populiarumas. Tai rodo, gausus mokslinių tyrimų publikavimas duomenų bazėse, leidţiami moksliniai ţurnalai etnomedicinos ir etnobiologijos temomis, kuriuose mokslininkai dalinasi tyrimų įţvalgomis, siūlo rekomendacijas, kurios pagerintų tyrimo kokybę, nes kol kas tikslios metodologijos kaip vykdyti etnofarmacinį tyrimą Lietuvoje nėra, o naudojamasi bendrosiomis kokybinių tyrimų gairėmis.
Lietuva turi gilias liaudies medicinos tradicijas, nepaisant didėjančios farmacijos industrijos, kuri plečią vaistinių preparatų asortimentą cheminiais vaistais, ţmonės nenustoja domėtis liaudies medicina, o kaimo vietovėse, tokios tradicijos uţimą svarbią vietą, nes suteikia viltį, kai gydymui nepadeda cheminiai vaistai. Pasaulio Sveikatos Organizacija pastebi, kad ir išsivysčiusiose šalyse didėja susidomėjimas tradicine medicina, todėl PSO vienas iš vykdomos veiklos tikslų yra skleisti mokslinio pobūdţio informaciją apie tradicinę mediciną, kad būtų uţtikrintas vaistinių medţiagų naudojamų tradicinėje medicinoje saugumas ir kokybė.
Maţeikių rajone neuţfiksuotas nei vienas etnofarmacinis tyrimas, todėl šio tyrimo metu surinkta etnofarmacinė medţiaga papildys Lietuvos liaudies medicinos archyvinę medţiagą.
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas – surinkti ir susisteminti Maţeikių rajone etnofarmacinio pobūdţio medţiagą. Darbo uţdaviniai:
1. Susisteminti surinktą etnofarmacinio pobūdţio medţiagą pagal gydymui vartojamų priemonių prigimtį.
2. Nustatyti daugiausiai naudojamų vaistingųjų medţiagų kilmę Maţeikių rajone. 3. Nustatyti daţniausias vaistinių augalų vartojimo indikacijas Maţeikių rajone.
4. Nustatyti daţniausiai naudojamus vaistinės augalinės ţaliavos paruošimo būdus Maţeikių rajone.
5. Įvertinti respondentų naudojamų augalinės kilmės ţaliavų atitikimą su PSO monografijose pateiktomis vaistinių augalų vartojimo rekomendacijomis.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
Nuo neatmenamų laikų vaistiniai augalai buvo vartojami kaip gydomoji priemonė esant negalavimams ar pasirodţius pirmiems ligos simptomams, todėl šiandienai ţmonės vis dar neatmeta galimybės domėtis vaistiniai augalais, jų gydymo savybėmis, o kaimo vietovėse liaudies medicinos ţinios dar uţima svarbią vietą gydant ţmogų. Liaudies medicinos ţinios apima vaistinių augalų vartojimą ir gydymo ypatumus, kurie daţniausiai praktikuojami kaimo vietovėse [30]. Kaimo vietovėse ţmonių sukauptos liaudies medicinos ţinios daţniausiai perduodamos iš kartos į kartą, kaip vietinės bendruomenės kultūros paveldas.
Viena iš mokslo šakų, kuri nagrinėja, sistemina bei siekia išsaugoti liaudies medicinos ţinias yra etnofarmacija. Etnofarmacija- tai mokslas tiriantis ir stebintis tradicinių vaistinių augalų vartojimą visuomenėje. Ši mokslo šaka apima keletą disciplinų, tokių kaip: etnobotanika, etnomedicina, etnofarmakologija. Tačiau didţiausią etnofarmacijos mokslo dalį uţima etnobotanika, nes liaudies medicinoje daţniausiai vartojami vaistiniai augalai [17]. Verta paminėti Gary J. Martin išleistą knygą ,,Ethnobotany a methods manual„„, kurioje apţvelgiamos pagrindinės gairės norint atlikti kokybišką etnofarmacinį- botaninį tyrimą [42].
Respondentai, kurie gyvena Viekšnių miestelyje, rekomendavo aplankyti miestelio pirmosios vaistinės muziejų ir biblioteką. Bibliotekoje yra A. Urbienės 1974-1984m. ,,Liaudies medicinos„„ knyga, kurioje surinktos vietinių gyventojų liaudies medicinos ţinios. Tačiau šia archyvine medţiaga nebuvo tikslinga remtis kaip palyginamąja medţiaga, nes susisteminus gautus tyrimus pastebėta, kad tyrime dalyvavo tik du respondentai, kurie gyvena Viekšnių miestelyje. Pati knyga labai vertinga ir įdomi savo turiniu, dėl joje uţrašytos gausios ir išsamios informacijos apie to laikmečio išlikusius gydymo ypatumus, patarimus, pamokymus, burtus ir uţkalbėjimus. Knyga suskirstyta pagal vaistinius augalus, gyvūnines medţiagas, kurie nurodyti vietine ţemaičių tarme [31].
Liaudies medicinos ţinios Lietuvoje pradėtos kaupti XIX a. pabaigoje kartu su tautiniu atgimimu [17]. Vienas iš ţymiausių to meto ţmonių, kuris prisidėjo prie liaudies medicinos ţinių išsaugojimo yra dr. J. Basanavičius. Jis 1898 metais išleido knygą ,, Medţiaga mūsų tautiškai vaistininkystei„„. Šioje knygoje dr. J Basanavičius atskleidė 228 kūno dalių, organų ir ligų pavadinimus, jų terminus pateikė abėcėlės tvarka. Autorius tikėjosi, kad šią knygą perskaitę ţmonės supras, jog lietuviai paţįsta beveik visas ligas ir ţino kaip jas gydyti [32]. 1907 metais dr. J. Basanavičiaus iniciatyva įkurta Lietuvos mokslo draugija, kuriai priklausė įvairiausi to meto profesijos atstovai kaip gydytojai, kunigai, mokslininkai. Draugija skelbdavo įvarius pranešimus apie Lietuvos istoriją, mediciną, ir jos problemas [23].
1911 metais Lietuvos mokslo draugija išleido daktaro J. Trezbinskio leidinį ,,Kaip rinkti bei ţymėti augalus ir kaip daryti ţolynus„„. Šiame leidinyje galima įţvelgti pirmąsias rekomendacijas,
skirtas botaniniam tyrimui vykdyti, nes leidinyje pateikiama informacija, kaip rinkti, uţsirašinėti ir fiksuoti vaistinius augalus, neardant jų natūralių augimviečių [29].
1932 metais A. Skinderis išleido leidinį, kuriame pateikė 80 daţniausiai vartojamų augalų, skirtų ţmonių ir gyvūnų ligoms gydyti. Šiame leidinyje autorius nurodė, kaip pasigaminti preparatus iš vaistinių augalų, kaip juos dozuoti ir vartoti. Taip pat prie kiekvieno vaistinio augalo nurodė ir lotynišką pavadinimą [25].
Lietuvoje ţinomas kaip liaudies gydytojas- Jurgis Pabrėţa, kuris didţiąją savo gyvenimo dalį paskyrė botanikos ir medicinos mokslams. Jurgis Pabrėţa parengė apie 50 darbų botanikos tema, tarp jų ir enciklopedinį leidinį, kuriame apibūdino 643 augalus. Studijuodamas medicinos ir botanikos knygas bei keliaudamas po Ţemaitiją surašinėjo botaninius vaistinių augalų pavadinimus, rinko vaistaţoles iš kurių vėliaus sudarė 800 augalų herbarą. Sukauptas botanikos ir medicinos ţinias J.Pabrėţa stengėsi panaudoti praktikoje: mokė gyventojus atpaţinti vaistinius augalus ir juos pritaikyti gydymo tikslui, skleidė ţinias apie augalų gydomąsias savybes, gamino augalinius preparatus. J. Pabrėţos vykdoma veikla bei botaninės ir medicininės krypties darbai turėjo didelę išliekamąją ir kultūrinę vertę [13, 27].
Prie liaudies medicinos ţinių išsaugojimo prisidėjo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kuri išspausdino rinkinį ,,Medţiaga lietuvių liaudies medicinai„„ [14] bei dr. E. Šimkūnaitė, kuri apibendrino surinktą entofarmacinę medţiagą ir atliko vaistinių ţaliavų racionalaus vartojimo tyrimus [27].
Atkreipus dėmesį į botanikos sritį, didelį indėlį į vaistinių augalų tyrinėjimą įnešė Kazimieras Grybauskas, kuris laikomas pirmuoju farmakognostu Lietuvoje [19]. Maskvos universitete baigė farmacijos studijas ir 1924 metais pradėjo dirbti Lietuvos universiteto Kauno botanikos sode. Savo darbo praktikoje profesorius nemaţai laiko skyrė vaistiniams augalams, kurie kaupia eterinius aliejus. Norėdamas atkreipti visuomenės dėmesį, profesorius spausdino ir populiarino mokslinius straipsnius apie vaistinius augalus ir jų teikiamą naudą [10].
Moksline veikla prie Lietuvos vaistingųjų augalų tyrinėjimo prisidėjo Eduardas Kanopka. 1948 metais kartu su profesoriumi J. Dagiu išleido knygą ,,Vaistingieji augalai ir jų paruoša„„[7]. Taip pat vykdydamas mokslinę ir visuomeninę veiklą skatino studentus domėtis vaistiniais augalais ir prisidėjo prie farmacijos specialistų ir mokslininkų regimo [6].
Stasys Gudavičius- botanikas bei biomedicinos mokslų daktaras, kuris 1960 metais išleido knygą ,,Vaistiniai augalai„„. Autorius šioje knygoje aprašė 150 augalų ir pateikė mokslinės bei liaudies medicinos sukauptas ţinias apie vaistinių augalų naudojimą [2].
1922 metais gimė Alfonsas Kaikaris. Baigęs Maţeikių gimnaziją, įstojo studijuoti į Vytauto Didţiojo universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos skyrių ir įgavo vaistininko specialybės diplomą. Mokslinę veiklą A. Kaikaris pradėjo tyrinėdamas valerijonų rūšis ir kurdamas jų standartizavimo
metodus. Šia tema su bendraautoriumi V. Kempinsku parengė nemaţai mokslinių publikacijų. Vėliau pradėjo domėtis farmacijos istorija ir pradėjo kaupti pirmuosius eksponatus siekiant įkurti ,,Senovės Lietuvos vaistinės muziejų„„[4].
Verta paminėti L. Skliarevskio išleistą knygą ,,Maistinių augalų gydomosios savybės„„. Ši knyga suskirstyta į dvi dalis, pirmojoje dalyje nurodytos ir apibūdinamos augaluose esančios veikliosios medţiagos ir paaiškinama jų reikšmė ţmogaus organizmui, antrojoje dalyje pateikiamas augalų naudojimas ne tik mokslinėje srityje bet ir liaudies medicinoje [24].
Šiandienai Lietuvoje vienas iš ţinomiausių farmakognostų - profesorius Valdimaras Janulis, kuris savo darbo praktikoje tiria vaistinių augalų biologines savybes ir jų panaudojimą vaistinėms ţaliavoms. Taip pat vadovauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedrai. Per ilgametę mokslinę praktiką profesorius su bendraautoriais yra parašęs nemaţai mokomųjų knygų ir pateikęs metodologinių priemonių medicinos ir farmacijos studijų studentams. Taip pat rašo mokslines publikacijas ir apţvalgas apie augalinės kilmės vaistinius preparatus [1].
Pastebėta, kad Lietuvoje etnofarmaciniai- botaniniai tyrimai nėra labai populiarūs, todėl tik ţengia pirmuosius ţingsnius. Ţ. Petkevičiūtė su bendraautoriais straipsnyje ,,Etnofarmacinio- botaninio tyrimo perspektyvos Lietuvoje„„ teigia, kad Lietuvoje iki šiol nėra patvirtintos metodologijos enofarmacinio- botaninio tyrimo medţiagai rinkti, o prieš tai surinkta archyvinė medţiaga yra kaip priedas prie kitų etnologinių tyrimų [17].
2001 metais ţurnale ,,Liaudies kultūra„„ buvo publikuotas mokslinis R. Trimako etnofarmacinis tyrimas ,,Lietuvos kaimo vaistininkystės tradicijos XIX a. pabaigoje- XX a. pirmoje pusėje„„. Straipsnyje apţvelgiami tyrimo metu nustatyti vaistinių augalų rinkimo ir paruošimo būdai. Pateikiami daţniausiai pasitaikantys gydymo vaistinėmis medţiagomis būdai [30].
2008-2010 metais R. Petkevičius atliko etnofarmacinį tyrimą ,,Nerviniai sutrikimai ir jų gydymas Uţpalių apylinkių XX-XXI a. tradicinėje medicinoje„„, kuris buvo vykdomas Lietuvoje ir Baltarusijoje. Šiame tyrime autorius nagrinėjo Uţpalių apylinkėse išlikusius rašytinius šaltinius apie liaudies mediciną, nagrinėjo tiriamąją vietą bei domėjosi tiriamojo krašto ţolininkais ir ţiniuoniais. Analizavo ir apţvelgė liaudies medicinos ţinias apie nervinių sutrikimų gydymą [15].
Vykdant literatūros analizę pastebėta, kad etnofarmacinių- botaninių tyrimų atlikta KMU ir LSMU farmacijos fakultete.
Ţ. Petkevičiūtė atliko magistro baigiamąjį darbą ,,Natūraliųjų vaistingųjų medţiagų, vartotų Telšių rajono Varnių apylinkėje 2006 metais tyrimas„„. Šiame darbe autorė surinko ir susistemino Telšių rajone Varnių apylinkėje esančią etnofarmacinę medţiagą bei ją suskirstė pagal gydymui vartojamų priemonių prigimtį [16]. Tyrimas buvo publikuotas moksliniame ţurnale ,,Journal of
U. Gudelytė parašė magistro baigiamąjį darbą tema ,,Tradiciškai Lietuvoje augintų dekoratyvinių augalų etnofarmacinis tyrimas„„. Šiame magistro darbe pateikta surinkta etnofarmacinė medţiaga apie tradiciškai Lietuvoje auginamų dekoratyvinių augalų rūšis bei jų panaudojimą liaudies medicinoje, XIX a. oficialioje ir šiuolaikinėje medicinoje [3].
I. Šimkutės baigiamasis magistro darbas ,,Natūraliųjų vaistingųjų medţiagų vartotų Plungės rajone 2009-2010 metais etnofarmacinis tyrimas„„. Šiame darbe autorė surinkto ir susistemino Plungės rajone išlikusias liaudies medicinos ţinias, atskleidė daţniausiai tiriamojoje teritorijoje vartojamus vaistinius augalus [26].
Nors Lietuvoje etnofarmacinės krypties tyrimai nesusilaukia didelio dėmesio, tačiau pasaulyje pastebimas vis didėjantis susidomėjimas tokios krypties tyrimais, tai parodo didėjantis mokslinių publikacijų skaičius įvairiose moksliniuose ţurnaluose. Vieni iš tokios krypties populiariausių mokslinių ţurnalų: ,,Journal of Ethnobiology and Ethnomedicine„„ ir ,,Journal of
Ethnopharmacology„„ Šiuose moksliniuose ţurnaluose pateikiami moksliniai tyrimai, kurie apima
etnobotanikos, etnozoologijos, etnoekologijos, etnoastronomijos ir kt. temas, bei publikuoja mokslinius tyrimų straipsnius apie vartojamų augalų, gyvūnų, grybų ir kitų mikroorganizmų biologinį ir farmakologinį poveikį [40, 41].
2010-2012 metais Šiaurės-Vakarų Pakistane vyko tyrimas, kurio metu buvo siekiama išanalizuoti sukauptas liaudies medicinos ţinias tarp vietinių kaimų gyventojų. Giluminiame interviu dalyvavo 72 respondentai, kurie dalinosi sukaupta etnofarmacine medţiaga. Gauti duomenys buvo lyginami su mokslinėje literatūroje esančia informacija. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad respondentai vartoja 51 augalą, kurie priklauso 28 vaistinių augalų šeimoms. Daţniausiai respondentų cituojama šeima- Rosaceae, o vartojama augalo dalis- vaisiai [36].
2012 metais ,,Journal of Ethnobiology and Ethnomedicine„„ publikuotas tyrimas, kuris vyko Alpių bendruomenių kaimuose, Kosovo Respublikoje. Šio etnofarmacinio tyrimo tikslas buvo nustatyti tiriamojoje vietoje gydymui ir maistui naudojamus vaistinius augalus. Tyrimo metu buvo vykdomas struktūrizuotas interviu, kuriame dalyvavo 91 respondentas. Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, kad respondentai vartojo 98 rūšių augalus, kurie priklauso 39 vaistinių augalų šeimoms. Daţniausiai cituojamos augalų šeimos: Rosaceae, Asteraceae, Lamiaceae. Respondentai vaistinius augalus nurodė vartojantys kvėpavimo takų ir virškinimo sistemos ligoms gydyti bei profilaktikai [43].
Taip pat 2012 metais ,,Iranian Journal of Pharmaceutical„„ publikuotas tyrimas, kuriame pateikiamos Irano kalnuose gyvenančių bendruomenių sukauptos liaudies medicinos ţinios, kurios pritaikomos esant kvėpavimo takų, virškinimo, šlapimo sistemos ligoms bei širdies ir kraujotakos sutrikimams gydyti [44].
Šiaurinėje- Rytų Italijos provincijoje 2012-2013 metais buvo vykdomas etnofarmacinis-botaninis tyrimas, kurio tikslas išsaugoti kaip kultūros paveldą susistemintas vietinių gyventojų ţinias
apie vaistinius augalus, kurie naudojami ne tik maistui, bet ir gydymo tikslams. Tyrimas buvo vykdomas giluminio interviu forma, kurio metu buvo fiksuojami vaistinių augalų botaniniai ir liaudiški pavadinimai, augalų šeimos, bei panaudojimo sritys. Tyrime dalyvavo 39 informatoriai. Rezultatai atskleidė, kad respondentų naudojami gydymui augalai priklauso 33 augalų šeimos iš kurių populiariausios Asteraceae ir Rosaceae šeimos. Tyrimo metu nustatyta, kad respondentai vaistinius augalus naudoja kraujo valymui, šlapimo skatinimui ir vidurių uţkietėjimui [46].
2013 metais ,,Journal of Ethnobiology and Ethnomedicine„„ publikuotas straipsnis, kuriame aprašytas Pietų Italijoje, Rotondo miesto apylinkėse 2009-2010 metais vykdytas etnobotaninis tyrimas, kurio metu siekiama surinkti etnobotanines ţinias iš vietinių apylinkių gyventojų apie tradicinėje medicinoje naudojamus vaistinius augalus. Gauti duomenys atskleidė, kad respondentai naudoja 78 augalus, kurie priskiriami 46 šeimoms. Nustatyta, kad 59 augalų rūšys naudojamos medicinos tikslams, 18 augalų rūšių naudojamos buityje, kitos 8 augalų rūšys naudojamos veterinarijos srityje [47].
2013 metais ,,Avicenna Journal of Phytomedicine‘„ ţurnale publikuotas Irano pietuose vykdytas etnobotaninis tyrimas, kurio metu nustatyta 150 augalų rūšių, naudojamų tradicinėje medicinoje, kurios priklauso 53 vaistinių augalų šeimos. Daţniausiai respondentai minėjo augalus naudojantys virškinimo sutrikimams, skausmui maţinti ir dermatologinėms ligoms gydyti [45 ].
Šiaurinėje Irako dalyje, Kurdistano provincijoje 2014- 2015 metais vyko tyrimas, kurio metu buvo siekiama susisteminti etnobotanines ţinias iš vietinių ţolininkų bei uţfiksuoti daţniausiai gydymui vartojamas augalinės kilmės ţaliavas. Duomenys atskleidė, kad gydymo tikslui vartojamos 66 augalų rūšys, kurios priskiriamos 34 augalų šeimoms, daţniausiai vartojama augalų šeima
Lamiaceae [37].
2015 metais ,,Journal of Ethnobiology and Ethnomedicine„„ publikuotas etnobotaninis tyrimas apie vartojamus vaistinius augalus Turkijoje. Tyrime dalyvavo 46 respondentai. Rezultatai atskleidė, kad respondentai vartoja 139 augalus, kurie priklauso 39 augalų šeimoms. Iš visų uţfiksuotų augalų 84 augalų rūšys vartojamos gydymo tikslams [38].
2016 metais publikuotas tyrimas, kuris vyko Pakistane. Jo metu buvo siekiama surinkti ir susisteminti liaudies medicinos ţinias iš vietinių gyventojų. Tyrimo metu uţfiksuoti gydymui vartojami 82 vaistiniai augalai, kurie priklauso 42 vaistinių augalų šeimos. Daţniausiai vartojama vaistinė ţaliava- lapai. Respondentai daţniausiai vaistinius augalus vartodavo kvėpavimo, virškinimo ligoms, išoriškai-odos ligoms gydyti [39].
Pastebima, kad etnofarmaciniai- botaniniai tyrimai tampa vis aktualesni pasaulyje ir Europoje. Tokių tyrimų pagrindinis tikslas yra surinkti, išanalizuoti ir išsaugoti išlikusias liaudies medicinos ţinias. Etnofarmaciniai- botaniniai tyrimai vykdomi ne tik miestuose, bet ir kaimo vietovėse, vietinėse ţmonių bendruomenėse, kas lemia didesnį liaudies medicinos ţinių autentiškumą.
Lietuvoje liaudies medicinos ţinios turi senas gydymo tradicijas, kurios didţiąja savo dalimi prisideda prie medicinos istorijos kūrimo Lietuvoje. Tokios medţiagos rinkimas ir tvarkymas yra medicinos kultūros paveldo dalis ir kaip pagarbos ţenklas savo profesijai.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas
Kol kas Lietuvoje nėra paruoštos specializuotos metodikos etnofarmaciniams tyrimams atlikti, o pasaulyje vykdomi etnofarmaciniai - botaniniai tyrimai, kaip metodologine priemone remiasi Martin J. G knyga ,,Ethnobotany a methods manual‘‘ [42], todėl pradėjus formuoti klausimyną ir vykdant tyrimą buvo vadovaujamasi šios knygos bendraisiais metodologiniais principais [8]. Siekiant tikslingai ir kokybiškai atlikti etnofarmacinį tyrimą Maţeikių rajone 2016 metais, buvo taikomas teorinis, empirinis ir turinio analizės metodai.
Apţvelgus bendrus tyrimui skirtus metodinius nurodymus, tyrimas vykdytas tokiais darbo etapais:
Klausimyno sudarymas (1 priedas).
Interviu vykdymas ir tiriamosios vietos analizė.
Gyventojų struktūrizuotas interviu tiriamojoje vietoje, siekiant nustatyti, kokias vaistines augalines ir gyvūnines medţiagas bei grybus respondentai renka ir vartoja gydymo tikslams, kokius ţino liaudies medicinos receptus.
Etnofarmacinės medţiagos identifikavimas, naudojantis K. Vilkonio atlasu ,,Lietuvos ţaliasis rūbas„„ išleistu 2008 metais [35]. O. Ragaţinskienės ,,Vaistinių augalų enciklopedija„„, išleista 2005 metais [20].
Augalų bei šeimų pavadinimai nustatyti naudojantis R. Jankevičienės ,,Botanikos vardų ţodynu„„ išleistu 1998 metais [5].
Ruošiantis tyrimo vykdymui buvo analizuojama mokslinė ir dalykinė literatūra, apţvelgti senieji literatūros šaltiniai. Išstudijuoti naujausi moksliniai tyrimai ir publikacijos panašaus pobūdţio tema.
Atliktas tyrimas priklauso kokybinių tyrimų grupei. Kokybinis tyrimas įvardijamas, kaip sistemingas nestruktūrizuoto atvejo ar individų grupės situacijos tyrimas, kurio metu siekiama suprasti tiriamuosius reiškinius bei pateikti jų paaiškinimą [8]. Kokybiniame tyrime didesnis dėmesys kreipiamas į tyrimo procesą, o ne pateiktą galutinę išvadą.
Pagrindiniai tyrimo instrumentai, kurie taikyti tyrimo procese- klausimyno sudarymas ir struktūrizuotas interviu. Pagal bendruosius metodologinius principus, paruošas interviu klausimynas, kuris sudarytas iš dviejų dalių (1 priedas), vadovaujantis sudarytu klausimynu, atliktas struktūrizuotas interviu.
Tyrimo dalyvių paieškai ir struktūrizuotam interviu atlikti buvo naudojamas ,,sniego gniūţtės„„ metodas, kuris apibūdinamas, kaip imties sudarymo būdas, kai tyrime dalyvaujantis
respondentas tyrėjui rekomenduoja kitus tyrimo vertus asmenis, supaţindina tyrėją ir į tyrimą įtraukia kitus dalyvius, kurie priklauso gana ribotai, bet specialios ar svarbios informacijos turinčiai generaliniai aibei [22]. Taikant tokį metodą buvo susiaurintas ir konkretizuotas tyrimo dalyvių skaičius, siekiant kokybiškesnės etnofarmacinės medţiagos gavimo.
Vienas iš kokybinių tyrimo duomenų analizės metodų yra lyginamasis metodas, kurio metu gauti tyrimo duomenys lyginamai su senesniais panašaus pobūdţio atliktais tyrimų duomenimis, kurie leidţia pastebėti vykdyto tyrimo rezultatus ir įţvelgti tendencijas. Toks palyginimas atliktas siekiant išsiaiškinti, kaip kito liaudies medicinos ţinių išliekamoji vertė Ţemaitijos regione. Dėl šios prieţasties gauti tyrimo duomenys buvo lyginami su KMU magistrantės Ţ. Petkevičiutės atliktu darbu ,,Natūraliųjų vaistingųjų medţiagų, vartotų Telšių rajono Varnių apylinkėje 2006 metais tyrimas„„ bei LSMU I. Šimkutės atliktu magistro darbu ,,Natūraliųjų vaistingųjų medţiagų vartotų Plungės rajone 2009-2010 metais etnofarmacinis tyrimas„„ darbuose pateiktais duomenimis.
Vienas iš magistro baigiamojo darbo iškeltų uţdavinių buvo įvertinti kiek ir kokių vaistinių augalinių ţaliavų Maţeikių rajono gyventojai vartoja pagal PSO monografijose nurodytas vartojimo rekomendacijas. Todėl surinkta enofarmacinio pobūdţio medţiaga buvo sisteminta analizuojama ir lyginama su PSO monografijose pateikta informacija.
Kiekybiniams duomenims apdoroti pasirinktas turinio analizės metodas, kurio metu gauti tyrimo duomenys suskirstomi į kategorijas, siekiant juos susisteminti, suklasifikuoti ir reziumuoti.
Gauti tyrimo duomenys apdoroti naudojantis ,,Microsoft Exel 2010„„ programa. Programos pagalba buvo atskleisti respondentų daţniausiai cituotų ir naudojamų gydomųjų priemonių kilmė, vartojimo indikacijos, paruošimo formos ir būdai, gydymui naudojamos vaistinės augalinės ţaliavos.
2.2. Tyrimo atlikimo metodika ir respondentų kiekis
Tyrimas vyko Maţeikių rajone, taikant struktūrizuotą interviu gyventojams, kurie gyvena Gyvolių, Bugenių, Ukrinų, Tirkšlių, Palnosų kaimuose, Viekšnių miestelyje ir Maţeikių mieste. Tyrimo metu struktūrizuotame interviu dalyvavo 22 respondentai, kurių amţiaus vidurkis 68 metai. Struktūrizuotas interviu buvo vykdomas 2016 metais birţelio- rugpjūčio mėnesiais. Tyrimui atlikti gautas pritarimas iš LSMU Bioetikos centro (Nr. BEC- FF- 38).
Naudojantis iš anksto paruoštu klausimynu, buvo vykdomas struktūrizuotas interviu, kurio metu gautą informaciją į pateiktus klausimus uţsirašinėjo pati tyrėja. Klausimynas buvo sudarytas iš 14 pagrindinių klausimų, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti respondentų demografinius rodiklius, renkamas ir vartojamas augalines, gyvūnines vaistines ţaliavas bei grybų rūšis, jų rinkimo ir laikymo sąlygas, vartojimo ypatumus bei liaudies medicinoje ţinomus receptus.
Respondentui sutikus dalyvauti struktūrizuotame interviu, gaunama informacija buvo uţsirašinėjama ir vėliau šifruojama. Tyrimo eigoje buvo pasitelktos vaizdo priemonės, siekiant uţfiksuoti kokias augalines ţaliavas respondentai renka, kur jas dţiovina ir kaip laiko. Vėliau analizuojant gautus duomenis šios priemonės padėjo identifikuoti respondentų vartojamas augalinės kilmės ţaliavas.
Tyrime dalyvavę respondentai neprieštaravo, kad kai kurie jų asmeniniai duomenys kaip amţius, išsilavinimas gali būti pateikiami magistro baigiamajame darbe. Atliekant tyrimą pastebėta, kad tyrimo dalyviai noriai dalyvauja tyrime, kadangi respondentams nereikia raštu atsakyti į klausimus, interviu vykdoma laisva forma, taip pastebimas didesnis noras bendrauti, pasakoma daugiau informacijos, nesivarţoma atsakyti į uţduodamus klausimus. Tyrimo minusas, kad ne visada respondentai suteikia pilną informaciją pirmo interviu metu, daţniausiai pamiršta arba kalba nenuosekliai, todėl norint pasitikslinti gautą informaciją, su kai kuriais respondentais teko susitikti keletą kartų, dėl to sugaištama daug laiko vykdant tokio pobūdţio tyrimą.
2.3. Tiriamosios vietos aprašymas
Tyrimas atliktas Maţeikių rajone: Palnosų kaime, Viekšnių miestelyje, Tirkšlių kaime, Ukrinų kaime, Bugenių kaime, Gyvolių kaime ir Maţeikių mieste.
Ţemėlapyje Maţeikių rajonas yra Šiaurės Vakarų Lietuvoje prie Ventos upės. Šiaurinėje dalyje Maţeikių rajonas ribojasi su Latvijos Respublika, rytinėje dalyje ribojasi su Akmenės rajonu, pietryčių dalyje su Telšių rajonu, pietvakarinėje dalyje su Plungės rajonu, o vakaruose ribojasi su Skuodo rajonu [12].
Maţeikių rajono kraštovaizdis pasiţymi lygumomis ir drėgnais miškais. Šis rajonas turi 6 eţerus, kurių bendras plotas 473,1 ha, tačiau turi gausų upių tinklą. Upės vagoja visą rajono teritoriją,
tekėdamos šiaurės vakarų kryptimi. Maţeikių krašte yra 16 upių, kurių bendras ilgis 372 km. Vienos iš didesnių upių: Venta, Varduva, Vadakstis [12].
Maţeikių rajono teritorija pateikta 1 paveiksle. Apskritimai paţymi kaimus ir Maţeikių miestą, kuriame buvo vykdomas struktūrizuotas interviu.
1 pav. Respondentų apklausos vietos
Paveikslas modifikuotas autorės pagal ,,Maps. lt‘‘ nuotrauką
Maţeikių kraštui būdinga spygliuočių ir plačialapių miškų augmenija, miškingumas sudaro 27,1%. Miškuose labiausiai vyrauja plačialapių ir spygliuočių medţiai [12]. Viena iš ţymesnių saugomų vietų Maţeikių rajone yra Ventos regioninis parkas. Parke yra 1 rezervatas, 8 draustiniai, aptinkama 699 augalų rūšių, kurie priklauso 93 šeimoms ir 352 gentims. Parke uţfiksuotos 34 augalų rūšys, kurios įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą [34]. Taip pat Ventos regioninio parko teritorijoje, Gyvolių kaime uţfiksuota seniausia paprastoji pušis (Pinus sylvestris. L), kurios amţius apie 250 metų.
3. TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS
3.1.Respondentų demografiniai rodikliai
Pagal pateiktus Lietuvos Statistikos Departamento duomenis, 2016m. sausio 1d. Maţeikių rajono savivaldybėje buvo 54 178 gyventojai, o Maţeikių mieste – 35 208 gyventojai. Viekšnių miestelyje – 1697 gyventojai, o Sedoje – 997 gyventojai. Bugenių, Ukrinų, Palnosų kaimuose vidutiniškai gyveno apie 400 gyventojų [11].
Struktūrizuotame interviu dalyvavo 22 tyrimo dalyviai, kurių pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Tyrime dalyvavusių respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą Gyvenvietės pavadinimas Tyrimo dalyvių skaičius
Maţeikių rajonas, Palnosų kaimas 7
Maţeikių rajonas, Gyvolių kaimas 4
Maţeikių rajonas, Ukrinų kaimas 3
Maţeikių rajonas, Tirkšlių kaimas 2
Maţeikių rajonas, Bugenių kaimas 2
Maţeikių rajonas, Viekšnių miestelis 2
Maţeikių miestas 2
Daugiausiai tyrimo dalyvių, kurie sutiko dalyvauti struktūrizuotame interviu buvo kilę iš Palnosų kaimo, iš šio kaimo tyrime sutiko dalyvauti 7 asmenys. Antroje vietoje pagal respondentų skaičių, daugiausiai buvo apklausta Gyvolių kaime, iš šio kaimo tyrime dalyvavo 4 respondentai. Trečioje vietoje tyrimo dalyviai gyvena Ukrinų kaime, iš šio kaimo struktūrizuotame interviu sutiko dalyvauti 3 asmenys. Vienodai tyrimo dalyviai sutiko struktūrizuotame interviu dalyvauti, kurie gyveno Tirkšlių, Bugenių kaimuose, Viekšnių miestelyje bei Maţeikių mieste, iš kiekvienos gyvenvietės tyrime sutiko dalyvauti po 2 respondentus.
Renkant etnofarmacinę medţiagą buvo kreipiamas dėmesys į tyrimo dalyvių amţių (ţr. 2 lentelę), kaip ţinoma vyresnio amţiaus ţmonės turi didesnę gyvenimišką patirtį ir ţinių kiekį, o tai įtakoją kokybiškesnį liaudies medicinos ţinių gavimą. Remiantis Jungtinių Tautų 1982 metais pateiktomis tarptautinėmis amţiaus klasifikacijomis, suskirstyme tyrime dalyvavusius respondentus pagal amţių (ţr. 2 lentelę).
2 lentelė. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal amžių.
Amţiaus grupės Tyrimo dalyvių skaičius
Jaunas amţius iki 44 metų 2
Vidutinis amţius 45-64 metai 3
Vyresnis amţius 65-74 metai 10
Senyvas amţius 75-89 metai 7
Daugiausiai struktūrizuotame interviu dalyvavo vyresnio ir senyvo amţiaus ţmonės. Tokie duomenys parodo, kad pagyvenusio amţiaus ţmonės noriai sutiko dalyvauti tyrimo procese, o vykdant struktūrizuotą interviu buvo galima tikėtis, kad respondentų suteiktos liaudies medicinos ţinios, dėl gyvenimiškos patirties bus išsamesnės ir kokybiškesnės. Panašus dalyvių skaičius pasiskirstė tarp vidutinio ir jauno amţiaus ţmonių Tam įtakos galėjo turėti naudojamas „sniego gniūţtės“ metodas, nes jaunesni asmenys geriau paţįsta ir lengviau bendrauja su bendraamţiais, be to jauni bei vidutinio amţiaus ţmonės maţiau praktikuoja liaudies mediciną ir augalinės kilmės medţiagas vartoja kaip profilaktikos priemonę.
Struktūrizuoto interviu metu buvo kreipiamas dėmesys į tyrime dalyvavusių respondentų išsilavinimą (ţr. 3 lentelę).
3 lentelė. Tyrimo dalyvių išsilavinimas
Išsilavinimas Tyrimo dalyvių skaičius
Aukštasis universitetinis 5
Technikumas 8
Vidurinis 2
Nebaigtas vidurinis 6
Daugiausiai tyrime dalyvavę respondentai turi specialųjį vidurinį išsilavinimą, t. y. baigę technikumą, tai nurodė 8 tyrimo dalyviai. Antroje vietoje tyrimo dalyviai teigė, nebaigę vidurinės mokyklos, tai nurodė tyrime dalyvavę 6 respondentai. Tyrimo metu uţfiksuota, kad 5 tyrimo dalyviai turi aukštąjį išsilavinimą. Tik 2 tyrime dalyvavę respondentai turi vidurinį išsilavinimą. Daţniausia pasitaikiusios profesijos, pabaigus technikumą- buhalterė ir apskaitininkė. Tarp nebaigtos vidurinės ir vidurinio išsilavinimo daţniausiai vyravo namų šeimininkės pareigos. Aukštąjį universitetinį, tai yra
farmacininko išsilavinimą turėjo tik du tyrime dalyvavę respondentai, kiti 3 tyrimo dalyviai turėjo pedagogo išsilavinimą. Galima daryti prielaidą, kad didţiosios dalies tyrime dalyvavusių respondentų turimas išsilavinimas ir vykdoma darbinė veikla, nėra susijusios su medicinos ar farmacijos sritimi, todėl tyrimo metu tikėtasi, kad pateikta etnofarmacinė medţiaga apie vaistinių augalinių ţaliavų ir kitų medţiagų naudojimą gydymui bus įdomesnė ir atspindės tiriamojoje teritorijoje išlikusias liaudies medicinos ţinias.
Tyrimo metu buvo siekiama atkreipti dėmesį į suteikiamos respondentų etnofarmacinės medţiagos autentiškumą. Struktūrizuoto interviu metu buvo pasidomėta tyrimo dalyvių iš kokių informacijos sklaidos šaltinių tyrimo dalyviai įgavo ir kaupia liaudies medicinos ţinias apie natūralias gydymo priemones, naudojamas augalines ţaliavas ir vartojimo indikacijas konkrečių susirgimų ir ligų atveju. Daţniausi respondentų liaudies medicinos gavimo šaltiniai pateikti 2 paveiksle.
Iš 2 paveiksle pateiktų duomenų matoma, kad didţioji dalis respondentų (63,6%) citavimų daţnio minėjo, kad etnofarmacinę medţiagą gauna iš knygų ir laikraščių. Tam įtakos galėjo turėti tai, kad senyvo amţiaus ţmonės daţnai lydi senatviniai demencijos sutrikimai, todėl sukauptos ţinios apie liaudies medicinoje vartojamus vaistinius augalus ne visada gali būti tikslios ir išsamios.
2 pav. Informacijos gavimo šaltiniai
Dauguma respondentų teigė, kad norint prisiminti sukauptas ţinias naudojasi knygomis apie vaistinius augalus bei skaito vietinius laikraščius, kuriuose yra skiltis apie liaudies mediciną. Respondentė (79m.) pasakojo, kad dalį liaudies medicinos ţinių jai perdavė mama, tačiau plačiau domėtis vaistaţolėmis pradėjo skaitydama F. Taunytės knygas apie liaudies mediciną. Taip pat toks respondentų pasiskirstymas parodo, kad šiomis dienomis vis didėjanti informacijos sklaida, suteikia puikią galimybę greitai gauti ar pasitikrinti norimą informaciją. Antroje vietoje pagal citavimo daţnį
63,6 59,1 27,3 18,2 0 10 20 30 40 50 60 70 Iš knygų, laikraščių
Iš tėvų, senelių Iš kaimynų, paţįstamų Iš radijo, televizijos, interneto Citav im o d aţ n is ( %)
(59,1%) tyrimo dalyviai nurodė, jog liaudies medicinos ţinias jiems perduoda tėvai, seneliai. Tokie duomenys atskleidţia, kad gauta etnofarmacinė medţiaga yra autentiška ir jį perduodama iš kartos į kartą, siekiant išsaugoti sukauptas liaudies medicinos ţinias. Nemaţa respondentų dalis (27,3%) citavimų daţnio pasakojo, kad savo sukaupta patirtimi apie vaistinius augalus dalinasi su kaimynais ir paţįstamais, tai skatina respondentų sukauptos informacijos apsikeitimą ir tuo pačiu prisidedama prie liaudies medicinos ţinių išsaugojimo. Pastebėta, kad maţiausiai respondentai (18,2%) citavimų daţnio, pasitiki iš televizijos ar interneto skleidţiama informaciją apie vaistinius augalus. Paklausus tyrimo dalyvių, kodėl nepasitikima televizijos ar interneto tiekiama informacija, dauguma respondentų atsakė, kad tai reklama, kuria skatinama parduoti, o ne suteikti informacijos apie vaistinį augalą.
3.2. Natūralių gydymo priemonių paplitimas Maţeikių rajone
Tyrimo metu buvo nustatytos 56 gydymo tikslams naudojamos priemonės Maţeikių rajone 2016 metais. Duomenys pateikti 3 paveiksle. Iš gydymui skirtų priemonių didţiąją dalį respondentai vartoja augalinės kilmės ţaliavas, 95,6% bendro citavimų daţnio. Maţiausiai tiriamojoje teritorijoje naudojamos gyvūninės kilmės ţaliavos, kurių uţfiksuotos tys rūšys ir grybai, kurių uţfiksuotos tik dvi rūšys.
Norint nustatyti, kaip keitėsi natūralių gydymo priemonių paplitimas ir kokios gydymo priemonės vartojamos šiomis dienomis, gauti duomenys buvo palyginti su Plungės rajone 2009-2010 metais gautais tyrimo duomenimis ir Telšių rajone 2006 metais vykdytu etnofarmacinio tyrimo duomenimis. (3 pav.) Palyginimui šie tyrimai pasirinkti todėl, kad abu buvo atlikti Ţemaitijos regione, tyrimai buvo vykdomi kas 4-5 metus, todėl leidţia pastebėti bendrus pasireiškusius dėsningumus ir pastebėti esminius skirtumus. Atlikus duomenų palyginimą pastebėta, kad respondentai daugiausiai gydymui renkasi naudoti augalinės kilmės ţaliavas, tačiau susisteminus 2006 metų, 2010 metų bei mūsų atlikto tyrimo duomenis, pastebima didėjanti tendencija vartoti augalinės kilmės ţaliavas, kurios pagal pateiktus duomenis (3 pav.), padidėjo 12,8 procentiniais punktais: nuo 83,7% iki 95,6%. Antroje vietoje tyrimo respondentai minėjo vartojantys gyvūninės kilmės ţaliavas, tačiau šioje vietoje Maţeikių rajono tyrimo dalyviai šių gydymo priemonių vartoja ţymiai maţiau, lyginant su kitų atliktų tyrimų duomenimis. Gyvūninės kilmės ţaliavų naudojimas gydymo tikslams 2016 metais sumaţėjo 10 procentinių punktų, tai yra nuo 12,6% iki 2,6%. Tam įtakos galėjo turėti tai, jog tyrime dalyvavę respondentai ţinojo tik keletą receptų, kurie gauti kaip liaudies medicinos ţinių paveldas, tačiau retai naudojami šiomis dienomis. Tai pat pastebėta maţėjanti tendencija vartoti gydymo tikslui grybus, remiantis palygintų tyrimų duomenimis iš grybų gaminamų priemonių naudojimas gydymui 2016 metais sumaţėjo 1,8 procentinio punkto, tai yra nuo 3,6% iki 1,8%.
3 pav. Gydymui vartojamų priemonių palyginimas Mažeikių rajone 2016m., Plungės rajone 2009-2010m. ir Telšių rajone 2006m.
Nors ir pastebėta maţėjanti tendencija, gydymo priemonėms naudoti gyvūninės kilmės medţiagas ir grybus, tačiau augalinės kilmės medţiagų naudojimą nurodo 9 iš 10 tyrime dalyvavusių asmenų. Reikia atkreipti dėmesį, kad nepaisant didėjančios farmacijos įmonių industrijos, kuri teikia įvairių cheminių preparatų pasiūlą bei įtaigią vaistinių preparatų reklamą, nesumaţina ţmonių susidomėjimo vaistinėmis augalinėmis ţaliavomis bei jų paruošimo būdais ir formomis. Tam įtakos galėjo turėti, kad didţioji dalis respondentų gyvena kaimo vietovėse, kuriose nėra įsteigtų vaistinių, o prireikus vaistinių preparatų reikia vaţiuoti į miestą, todėl respondentai pajutę pirmuosius sveikatos sutrikimus ar simptomus nevartoja cheminių preparatų, o renkasi natūralesnius iš vaistinių augalinių ţaliavų gaunamas gydymo priemones.
3.3. Augalinės kilmės ţaliavų naudojimas Maţeikių rajone
3.3.1. Vaistinių augalų šeimų analizė
Tyrimo eigoje buvo uţfiksuota 51 augalinės kilmės ţaliava, kuri priklauso 27 vaistinių augalų šeimoms (ţr. 4 lentelę). Didţiausiu respondentų citavimų skaičiumi pasiţymėjo Asteraceae šeima, kuri buvo paminėta 65 kartus. Iš šios vaistinių augalų šeimos gydymui respondentai naudoja 9 augalų rūšis. Antroje vietoje pagal citavimų skaičių pasiţymėjo Lamiaceae šeima- cituota 33 kartus ir Tiliaceae šeima- cituota 32 kartus. Trečioje vietoje pasiskirstė Rosaceae šeima- cituota 27 kartus ir Apiaceae šeima- cituota 21 kartą. Kitos populiarios vaistinių augalų šeimos: Urticaceae- cituota 11 kartų,
95,6 2,6 1,8 83,8 12,6 3,6 89,7 7,1 3,2 0 20 40 60 80 100 120
Augalinės kilmė ţaliavos Gyvūninės kilmės ţaliavos Grybai
C ita vim o daţnis (% )
Gydymui vartojamos priemonės
Betulaceae- cituota 9 kartus, Oleaceae cituota 8 kartus. Pastebėta, kad iš daugiausiai cituotų vaistinių
augalų šeimų, yra tokių, kuriose populiari tik viena rūšis, pavyzdţiui Tiliaceae, kuri cituota 32 kartus. Maţiausiai populiarios šeimos, kurios cituotos po vieną kartą: Cupressaceae, Ranunculaceae,
Apocynaceae.
4 lentelė. Tyrimo metu nustatytos gydymui naudojamų vaistinių augalų šeimos ir jų santykis Eil.
nr. Šeima Citavimų skaičius Rūšių skaičius
1. Asteraceae 65 9 2. Lamiaceae 33 5 3. Tiliaceae 32 1 4. Rosaceae 27 6 5. Apiaceae 21 5 6. Urticaceae 11 1 7. Betulaceae 9 1 8. Oleaceae 8 1 9. Ericaceae 5 3 10. Violaceae 5 1 11. Hypericaceae 5 1 12. Fabaceae 4 2 13. Boraginaceae 4 1 14. Alliaceae 4 1 15. Plantaginaceae 3 1 16. Brassicaceae 3 1 17. Salicaceae 3 1 18. Pinaceae 3 1 19. Corylaceae 2 1 20. Grossulariaceae 2 1 21. Valerianaceae 2 1 22. Hippocastanaceae 2 1 23. Cannabaceae 2 1 24. Solanaceae 2 1 25. Cupressaceae 1 1 26. Ranunculaceae 1 1 27. Apocynaceae 1 1 Viso: 260 51
Norint nustatyti vaistinių augalų šeimų naudojimo kitimą, tyrimo metu Maţeikių rajone gautus duomenys palyginome su atliktu panašaus pobūdţio tyrimu. Palyginimui pasirinktas Telšių rajone 2006 metais vykdytas etnofarmacinis tyrimas. Šis tyrimas pasirinktas todėl, kad jis vykdytas Ţemaitijos regione, kurio metu taip pat vyko struktūrizuotas interviu su panašiu respondentų skaičiumi. Taip pat palyginamajame tyrime pateikta tiksli vaistinių augalų šeimų analizė, kas leidţia tiksliau palyginti gautus duomenis. Palyginimui pasirinkta 11 vaistinių augalų šeimų, kurios cituotos
ne maţiau 5 kartus vykdyto tyrimo metu ir palyginta su Telšių rajone 2006 metais gautais duomenimis. Iš pateiktų duomenų (4 pav.), nesunku pastebėti, kad beveik visos vaistinių augalų šeimos vyravo abejuose tyrimuose.
4 pav. Dažniausiai naudojamų vaistinių augalų šeimų palyginimas Mažeikių rajone 2016m. ir Telšių rajone 2006m.
Respondentų pasirinkti ir daugiausiai cituoti gydymui naudojami vaistiniai augalai priklauso
Asteraceae šeimai, tai sudarė 29,4% bendro citavimų daţnio Maţeikių rajone 2016 metais ir 40,9%
bendro citavimų daţnio Telšių rajone 2006 metais. Antroje pozicijoje daţniausiai naudojamos vaistinių augalų šeimos nustatytos tyrimo metu yra Lamiaceae ir Tiliaceae, (atitinkamai 14,9% ir 14,5% bendro citavimų daţnio). Telšių rajone 2006 metais, šios šeimos vaistiniai augalai taip pat buvo naudojami, tačiau skyrėsi citavimo pozicijomis (atitinkamai Lamiaceae 17,7% ir Tiliaceae 3,5% bendro citavimų daţnio). Taip pat pastebėta didėjanti tendencija tiriamojoje vietoje naudoti Tiliaceae šeimai priklausantį vaistinį augalą- maţalapę liepą (Tilia cordata Mill.) kurio naudojimas lyginant su Telšių rajono 2006 metais pateiktais duomenimis padidėjo 11 procentinių punktų, tai yra nuo 3,5 % iki 14,5
29,4 14,9 14,5 12,2 9,5 5,0 4,1 3,6 2,3 2,3 2,3 40,9 17,7 3,5 9,4 7,9 1,2 3,1 9,8 1,6 4,7 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Citav im ų d aţ n is ( %)
Vaistinių augalų šeimos
%. Nustatyta, kad tyrimo metu respondentai daţniau minėjo vaistinius augalus, kurie priklauso,
Rosaceae šeimai (Maţeikių rajone - 12,2%, o Telšių rajone- 9,4% bendras citavimų daţnis), Apiaceae
šeimai (Maţeikių rajone 9,5%, Telšių rajone- 7,9%), Urticaceae šeimai (Maţeikių rajone – 5,0%, Telšių rajone – 1,2%- bendras citavimų daţnis) ir Betulaceae šeimai (Maţeikių rajone 4,1%, Telšių rajone 3,1% bendras citavimų daţnis). Tyrimo metu uţfiksuota, kad gyventojai minėjo naudojantys
Oleaceae šeimai priklausantį augalą - paprastąją alyvą (Syringa vulgaris L.), tai sudarė 3,6% bendro
citavimų daţnio, o Telšių rajone 2006 metais šios šeimos vaistinių augalų naudojimas neuţfiksuotas. Atitinkamai kitos šeimos kaip Ericaceae, Violaceae, Hypericaceae Maţeikių rajone 2016 metais maţiau populiarios nei Telšių rajone 2006 metais.
3.3.2. Gydymui naudojami vaistiniai augalai
Respondentų nuomone norint, kad vaistinės augalinės ţaliavos pasiţymėtų kuo geresniu gydymo efektu, reikia kreipti dėmesį į vaistinių augalų rinkimo sąlygas. Dauguma respondentų augalinę ţaliavą renka vasaros metu, nes tada surinktos augalinės ţaliavos, kaip ţiedai ir lapai, bus naudingesni gydymui, nei renkamos rudenį ar ţiemą. Viena respondentė (75m.) pasakojo, kad reikia ţinoti kaip vaistaţoles rinkti, nes netinkamu metu renkami augalai gali tapti nuodu ar ,,pritraukti„„ ligą. Todėl tyrimo metu pasidomėjome, kokios aplinkos sąlygos lemia vaistaţolių rinkimą. Gauti duomenys pateikti 5 paveiksle.
5 pav. Aplinkos sąlygos lemiančios vaistažolių rinkimą
Iš gautų duomenų (5 pav.) pastebima, kad daugiausia vaistaţolių rinkimą lemia metų laikas, tai sudaro 46,9% bendro citavimų daţnio. Didţioji dalis respondentų pasakojo kad vaistinių augalų ţaliavą renka pavasario ir vasaros metu, nes tada augalinė vaistinė ţaliava turi daugiausiai veikliųjų
46,9 25,0 21,9 6,3 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50
Sezoniškumas Saulėta be lietaus Paros laikas Dangaus kūnų
išsidėstymas, mėnulio fazės Ci tavim ų d aţ n is (%)
medţiagų ir pasiţymi didesniu gydomuoju efektu. Antroje vietoje pagal citavimo daţnį respondentai vaistaţoles pasirenka rinkti kai yra saulėta be lietaus, tai sudarė 25% bendro citavimų daţnio. Trečioje pozicijoje respondentai rinkdami vaistines augalines ţaliavas kreipia dėmesį į paros laiką, 21,9% bendro citavimų daţnio. Respondentė (79m.) pasakojo, kad vaistaţoles reikia rinkti antroje dienos pusėje, tada vaistaţolės būna be rasos, nes surinktos po lietaus arba aprasojusios vaistaţolės sunkiai dţiūsta, greitai pūva, pakinta jų natūrali spalva ir gydomosios savybės. Maţiausiai respondentai rinkdami vaistaţoles kreipia į mėnulio fazę, dangaus kūnų išsidėstymą 6,3% bendro citavimo daţnio, tai galima paaiškinti tuo, kad toks veiksnys laikomas archajišku ir šiandienai maţai populiarus, o ţinomas iš liaudies patarimų.
Beveik visi tyrime dalyvavę respondentai gyvena kaimo vietovėse, kuriose nėra įsteigtų vaistinių, tai vienas iš faktorių, kuris įtakoja respondentus gydytis vaistiniais augalais. Todėl buvo aktualu suţinoti kokius vaistinius augalus respondentai daţniausiai naudoja gydymo tikslams. Gydymui naudojami vaistiniai augalai, kurie cituoti ne maţiau 5 kartus pateikti 6 paveiksle.
6 pav. Respondentų dažniausiai gydymui naudojami vaistiniai augalai
Didţioji dauguma respondentų vaistinius augalus įvardino taisyklingais pavadinimais, taip pat tyrimą palengvino, jog jis buvo vykdomas ţemaičių tarme. Kitų augalų botaniniams pavadinimams
2,6 2,6 3,2 3,2 3,2 3,2 4,2 4,2 4,2 4,2 4,8 4,8 5,3 5,8 7,4 9,5 10,6 16,9 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 Viola tricolor L. Hypericum perforatum L. Origanum vulgare L. Achillea millefolium L. Fragaria vesca L. Crataegus monogyna Jacq. Thymus vulgaris L. Syringa vulgaris L. Anethum graveolens L. Petroselinum crispum Mill. Rubus idaeus L. Betula pendula Roth. Tussilago farfara L. Urtica dioica L. Mentha piperita L. Calendula officinalis L. Matricaria recutita L. Tilia cordata Mill.
Citavimų daţnis (%) G ydym ui nau dojam os augal ų rūšys
nustatyti buvo pasinaudota K. Vilkončio atlasu ,,Ţaliasis rūbas„„ [35] ir O Ragaţinskienės ,,Vaistinių augalų enciklopedija„„[20].
Tyrimo metu nustatyta, kad respondentai gydymo tikslams daugiausiai naudoja maţalapę liepą (Tilia cordata Mill.), kuri cituota 32 kartus. Tyrimo dalyviai pasakojo, kad iš liepos ţiedų ruošia arbatą, kuri vartojama sergant gripu ir esant aukštai kūno temperatūrai, nes skatina prakaitavimą. Taip pat vartojama pajutus peršalimo simptomus, atsiradus slogai ir kosuliui, sergant bronchitu. Respondentė (65m.) ruošdavo skalavimus, kai skaudėdavo gerklė ar sirgdavo angina.
Antroje vietoje daţniausiai respondentų gydymo tikslui naudojamas vaistinis augalas- vaistinė ramunė (Matricaria recutita L.), kuri cituota 20 kartų. Respondentai teigė, kad vaistinę ramunę vartoja karščiavimui maţinti, kai serga gripu. Ţino, kad vaistinis augalas pasiţymi raminančiu poveikiu, todėl vartoja nerimui, įtampai ir pilvo spazmams maţinti. Dauguma gyventojų vaistinę ramunę deda į mišinius, kuriuos naudoja nervų sistemai, miego sutrikimams, įtampai maţinti. Respondentė (71m.) vartoja vaistinių ramunių ir pipirmėčių arbatą, ţinanti, kad tokios arbatos didesnis raminantis poveikis.
7 pav. Respondentės (71m.) surinkti vaistinės ramunės (Matricaria recutita L.) žiedai
Vaistinę medetką (Calendula officinalis L.) tiriamosios vietos gyventojai citavo 18 kartų, liaudiškai dar vadinama ,,nagatka„„. Vaistinę medetką respondentai naudoja skrandţio skausmams, virškinimo sutrikimams, kojų ir sąnarių skausmui maţinti. Respondentės (71m. ir 72m.) naudoja vaistinę medetką kartu su vaistine ramune, kai skaudą skrandį, turi problemų su ţarnynu. Kai kurie respondentai, ţiedus uţpila spiritu palaiko savaitę sandariai uţdarytą, tokia spiritinė ištrauka praskiesta vandeniu vartojama, skaudančiai gerklei, anginai gydyti. Respondentė (73m.) sutrina medetkų ţiedus, sumaišo su kiaulės taukais ir tepa ant skaudančių sąnarių.
Pipirmėtė (Mentha piperita L.) - respondentai šį augalą minėjo 14 kartų, liaudiškai dar vadindami ,,šalmietre„„. Dalyviai tyrimo metu pasakojo, kad šį augalą naudoja peršalimo ir gripo sukeltiems simptomams lengvinti, esant kosuliui, nervų sutrikimams, pilvo spazmams ir miego
kokybei pagerinti. Taip pat pipirmėtės dedama į mišinius, kuriuos respondentai naudoja kaip raminančią ir atsikosėjimą gerinančią priemonę, įtampai ir nerimui maţinti.
Didţioji dilgėlė (Urtica dioica L.)– paminėta 11 kartų. Maţeikių rajono kaimuose šis augalas daţnai vadinamas ,,notryna„„. Daugiausiai naudojama dilgėlės lapų arbata organizmo valymui. Keletas respondentų nurodė, kad naudoja švieţius dilgėlės lapų kuokštus, kuriais ,,nusidilgina„„ kūną, kai ,,susuka„„ radikulitas ar skauda sąnarius. Respondentė (71m.) naudoja dilgėlės lapų uţpiltinę su spiritu vidiniam kraujavimui stabdyti, sergant skrandţio opalige.
8 pav. Respondentės (71m.) surinkti didžiosios dilgėlės (Urtica dioica L.) lapai
Ankstyvąjį šalpusnį (Tussilago farfara L.) respondentai citavo 10 kartų. Ankstyvąjį šalpusnį daţniausiai naudoja plaučių ligoms gydyti, kosuliui, bronchitui, slogai. Deda į vaistaţolių mišinius kai gydomos kvėpavimo takų ligos, sergant peršalimu.
Tyrimo metu gyventojai vienodai po 9 kartus citavo karpotąjį berţą (Betula pendula Roth.) ir paprastąją avietę (Rubus idaeus L.). Interviu metu respondentai pasakojo renkantys karpotojo berţo lapus ir pumpurus. Iš pumpurų ir lapų respondentai ruošia arbatą, esant kosuliui, kaip atsikosėjimą skatinančią priemonę. Respondentė (73m.) švieţius lapus naudoja kai ,,surakina„„ koją, lapus apipila su vandeniu, pakaitina, lapams sušilus panardina skaudančias kojas. Iš paprastosios avietės tyrimo dalyviai naudoja uogas, kurias šaldo ir naudoja kaip vitaminų šaltinį ţiemos sezonu, iš lapų ruošia arbatą esant kosuliui ir kitiems simptomams, kai sergama peršalimu.
Vienodai 8 kartus tiriamosios vietos gyventojai minėjo gydymui naudojantys sėjamąją petraţolę (Petroselinum crispum Mill.); kurios arbatos vartojamos šlapimo takų ir uţdegimo simptomams lengvinti. Paprastąjį krapą (Anethum graveolens L.), respondentai naudoja lapų arbatą esant šlapimo pūslės uţdegimui, respondentė (25m.) lapus uţpila karštu vandeniu, palaiko, gautu tirpalu valo spuoguotą veido odą. Iš paprastosios alyvos (Syringa vulgaris L.), ruošiama arbata kvėpavimo takų susirgimams lengvinti, respondentė (79m.) pasakojo, kad keturis metus vartoja tokią
arbatą ir nėra sirgusi plaučių uţdegimu. Vaistinį čiobrelį (Thymus vulgaris L.), liaudiškai dar vadinamas ,,čėbru„„, respondentai renka ir naudoja atsikosėjimui gerinti, kai kosėjama ,,skrepliais„„. Taip pat deda į mišinius ir vartoja arbatą, pasiţyminčia raminančiu poveikiu, esant miego sutrikimams. Tyrimo metu respondentai po 6 kartus minėjo vienapiestę gudobelę (Crataegus monogyna
Jacq.), respondentai naudoja vaisius širdies ritmo sutrikimams, kai jaučia ,,permušimus„„ ir
kraujospūdţiui maţinti. Respondentė (65m.) ruošia mišinį iš gudobelės vaisių ir kaštonų ţiedų, uţpila puse litro vandens, palaiko per dieną ir vartoja nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Paprastąją ţemuogę (Fragaria vesca L.) tyrime dalyvavę respondentai taip pat citavo 6 kartus, respondentai naudoja lapus ruošdami arbatą esant peršalimui, kvėpavimo takų susirgimams. Paprastąją kraujaţolę (Achillea
millefolium L.) tyrimo dalyviai minėjo 6 kartus, didţioji dauguma šį augalą vadindavo ,,krevauninku„„,
moterys pasakojo, kad ţiedų spiritinę uţpiltinę vartoja ,,moteriškoms„„ ligoms gydyti (gausioms ir skausmingoms menstruacijoms, menopauzės metu), sergant gastritu, skandţio opalige. Paprastasis čiobrelis (Origanum vulgare L.) cituotas 6 kartus, respondentai pasakojo ruošiantys arbatas virškinimui gerinti, esant bronchitui, kompresai dedami ant pūlinių.
Po 5 kartus respondentai citavo paprastąją jonaţolę (Hypericum perforatum L.) ir trispalvę našlaitę (Viola tricolor L.). Paprastąją jonaţolę respondentai minėjo naudojantys virškinimui gerinti esant inkstų, kepenų skausmui, odos ţaizdoms ir įsipjovimams gydyti. Respondentė (50m.) kepenų uţdegimui gydyti gamina mišinius su kitomis vaistaţolėmis, uţpila jas spiritu ir vartoja po pusę stiklinės. Iš trispalvės našlaitės ţiedų Maţeikių rajono gyventoja ruošia arbatą, kosuliui slopinti esant bronchitui, plaučių uţdegimui, reumatui.
3.3.3. Vaistinių augalų vartojimo indikacijos
Vienas iš brangiausių ţmogaus turtų - sveikata, todėl atsiradus pirmiems sveikatos negalavimams skubame juo gydyti. Susisteminus gautus tyrimo duomenis, buvo galima pastebėti kokius sveikatos negalavimus tyrimo dalyviai pasirenka gydyti vaistiniais augalais. Duomenys apie augalų vartojimo indikacijas pateikti 9 paveiksle.
9 pav. Vaistinių augalų vartojimo indikacijos Mažeikų rajone 2016m.
Iš pateiktų duomenų (9 pav.) matosi, kad respondentai daţniausiai minėjo vaistinius augalus vartojantys esant kvėpavimo takų ligoms, tai sudarė 31,7% bendro citavimų daţnio. Daţniausiai tyrimo dalyviai įvardindavo ligų simptomus pvz.: kosulys, karščiavimas arba nurodydavo konkrečias kvėpavimo takų ligas pvz.: bronchitas, plaučių uţdegimas, kosulys esantis peršalimo metu. Antroje vietoje respondentai vaistinius augalus vartoja virškinimo trakto ligoms ir negalavimams gydyti, 17,1% bendro citavimų daţnio. Panašiu citavimų daţniu respondentai minėjo vaistinius augalus vartojantys reumatinėms ir nervų sistemos ligoms gydyti (atitinkamai 11,4% ir 10,6% bendro citavimų daţnio). Reumatinėms ligoms gydyti respondentai iš augalinės ţaliavos ruošia arbatas, gamina uţpiltinę su etanoliu bei tepalus, kurie vartojami skaudančių kūno vietų, sąnarių įtrynimams. Atitinkamai nervų ligoms skirtus vaistinius augalus, kurie pasiţymi raminančiu poveikiu respondentai vartoja nuo nemigos, kaip profilaktinė priemonę nerimui, įtampai maţinti, miego kokybei pagerinti. Tyrimo dalyviai vaistinius augalus vartoja ne tik konkrečių ligų ar jų simptomų lengvinimui, bet ir kaip papildomas priemones organizmo būklei stiprinti, todėl interviu duomenimis nemaţai vaistinių augalų respondentai minėjo organizmo valymui, imunitetui stiprinti, tai sudaro 7,3% bendro citavimų
31,7 17,1 11,4 10,6 7,3 6,5 4,9 3,3 2,4 1,6 1,6 0,8 0,8 0 5 10 15 20 25 30 35 Citav im ų d aţ n is (% ) Vartojimo indikacijos
daţnio. Respondentų vartojami vaistiniai augalai skirti šlapimo sistemos ligoms ir negalavimams gydyti sudarė 6,5% bendro citavimų daţnio. Panašiu citavimo daţniu tyrimo dalyviai nurodė vartojantys vaistinius augalus širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti bei jų profilaktikai, tai sudarė 4,9% bendro citavimų daţnio. Respondentų vartojami vaistiniai augalai skirti ţaizdoms, nudegimams ir pūliniams gydyti sudarė 3,3% bendro citavimų daţnio. Apklaustieji 2,4% bendro citavimų daţnio vaistinius augalus naudoja ginekologinėms ligoms ir jų negalavimams maţinti. Periferinės kraujotakos ir odos ligoms gydyti, respondentų minimi vaistiniai augalai sudarė po 1,6% bendro citavimų daţnio. Maţiausiai vaistinius augalus respondentai minėjo naudojantys, akių ir kepenų-tulţies ligoms bei negalavimams gydyti, kiekviena vartojimo indikacija sudarė po 0,8 % bendro citavimų daţnio.
Susisteminus gautus tyrimo duomenis, buvo siekiama palyginti ir įvertinti, kaip keitėsi vartojimo indikacijos naudojant vaistinius augalus. Gauti palyginimo duomenys pateikti 10 paveiksle.
10 pav. Vartojimo indikacijų palyginimas Mažeikių rajone 2016m. ir Telšių rajone 2006m. Atlikus mokslinės ir dalykinės literatūros paiešką pasirinkta tema, pastebėta, kad Lietuvoje nėra atlikta daug mokslinių etnofarmacinės- botaninės krypties darbų, todėl gautų duomenų palyginimui pasirinkome Telšių rajone 2006 metais vykdytą etnofarmacinį tyrimą. Šis tyrimas
1,0 6,0 4,0 5,0 10,0 1,0 6,0 10,0 9,0 4,0 22,0 20,0 0,8 0,8 1,6 2,4 3,3 1,6 4,9 6,5 7,3 10,6 11,4 17,1 31,7 0 5 10 15 20 25 30 35 Akių ligos Kepenų- tulţies ligos Odos ligos Ginekologinės ligos Ţaizdos, nudegimai, pūliniai Periferinės kraujotakos ligos Širdies ir kraujagyslių ligos Šlapimo sistemos ligos Organizmo valymui, imunitetui Nervų sistemos ligos Reumatinės ligos Virškinimo trakto ligos Kvėpavimo takų ligos
Citavimų daţnis (%) V artoj im o in d ik acijos
pasirinktas dėl to, kad tyrimo tiriamosios teritorijos ne toli nutolusius viena nuo kitos ir priklauso Ţemaitijos regionui. Taip pat pasirinktame darbe pateikti nuoseklūs ir išsamūs duomenys, kurie leido sugretinti ir palyginti daţniausiai respondentų naudojamų vaistinių augalų, skirtų gydymui indikacijas.
Apibendrinus palyginimo rezultatus (10 pav.) nesunku pastebėti, kad daugiausiai abejuose tyrimuose respondentai vaistinius augalus minėjo vartojantys kvėpavimo takų ir virškinimo trakto ligoms gydyti. Tačiau pastebėta, kad Maţeikių rajono respondentai pirmoje vietoje renkasi vaistinius augalus naudoti kvėpavimo takų ligoms 31,7%, o antroje vietoje vaistiniais augalais gydo virškinimo trakto ligas ir negalavimus 17,1%. Telšių rajone 2006 metais respondentai pirmoje vietoje vaistinius augalus naudojo virškinimo sutrikimams 22%, antroje vietoje gydo kvėpavimo takų ligas 20%. Galima pastebėti tendenciją, kad praėjus dešimčiai metų, padidėjo vaistinių augalų naudojimas šioms gydymo indikacijoms: reumatinėms ligoms nuo 4% iki 11,4%; nervų sistemos ligoms nuo 9% iki 10,6%. Taip pat mūsų tyrime, respondentai nurodė vaistinius augalus naudojantys organizmo valymui ir imuniteto stiprinimui 7,3%, o Telšių rajone 2006 metais vykusiame tyrime tokios indikacijos neuţfiksuota. Visų kitų naudojimo indikacijų Maţeikių rajone vykusiame tyrime 2016 metais uţfiksuota maţiau nei Telšių rajone 2006 metais, tai gali būti paaiškinama tuo, kad struktūriniame interviu respondentai augalinės ţaliavas naudoja tikslesnėms gydymo indikacijoms ir jos pasiskirstė siauresniu spektru.
3.3.4. Augalinių ţaliavų paruošimo formos ir būdai
Vienas iš magistro baigiamojo darbo uţdavinių, buvo nustatyti daţniausiai naudojamus augalinių ţaliavų paruošimo forma ir būdus, kurie naudojami susirgimams ir negalavimams gydyti. Augalinių ţaliavų paruošimo formos ir būdai pateikti 11 paveiksle.
Iš pateiktų duomenų (11 pav.) pastebima, kad daţniausiai respondentų minėta augalinių ţaliavų paruošimo forma - arbata, tai sudarė 64,2% bendro citavimų daţnio. Tokį respondentų pasirinkimą galėjo įtakoti tai, kad tokia augalinės ţaliavos paruošimo forma nesudėtinga ir nereikalaujanti papildomų priemonių, o pagaminus galima greitai naudoti. Antroje vietoje pagal bendrą citavimų daţnį tyrimo dalyviai iš augalinių vaistinių ţaliavų gamina uţpiltinę su spiritu (12,6%) bendro citavimų daţnio. Tokios augalinės ţaliavos paruošimo būdas taip pat nesudėtingas ir nereikalaujanti daug papildomų priemonių ar specifinių ţinių. Daţniausiai respondentai turimą augalinę ţaliava tiesiog uţpila spiritu, palaiko ir vartoja į vidų arba išoriškai - įtrynimams.
