VAISTINIŲ AUGALINIŲ ŽALIAVŲ IR PREPARATŲ, PASIŽYMINČIŲ P VITAMININIU POVEIKIU, PAKLAUSOS TYRIMAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA

JOLANTA ANDRIJAUSKIENĖ

VAISTINIŲ AUGALINIŲ ŽALIAVŲ IR PREPARATŲ,

PASIŽYMINČIŲ P VITAMININIU POVEIKIU, PAKLAUSOS

TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Prof., habil. dr. V. Janulis

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanė Prof.dr. Ramunė Morkūnienė

VAISTINIŲ AUGALINIŲ ŽALIAVŲ IR PREPARATŲ,

PASIŽYMINČIŲ P VITAMININIU POVEIKIU, PAKLAUSOS

TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Prof., habil. dr. V. Janulis

Recenzentas Darbą atliko

Magistrantė

Jolanta Andrijauskienė

TURINYS

SANTRUMPOS ... 8

SĄVOKOS ... 9

ĮVADAS ... 10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1 Preparatų, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu, asortimento analizė ... 12

1.1.1. Vaisinių augalinių žaliavų asortimento analizė ... 12

1.1.2. Vaistinių preparatų asortimento analizė ... 13

1.1.3. Maisto papildų asortimento analizė ... 14

1.1.4. Kremų ir tepalų asortimento analizė ... 15

1.2. Augalinių vaistinių žaliavų, augalinių vaistinių preparatų ir maisto papildų kokybė ir jiems keliami reikalavimai ... 17

2. VAISTINĖSE AUGALINĖSE ŽALIAVOSE IR PREPARATUOSE ESANČIŲ FLAVONOIDŲ POVEIKIAI ... 19

3. P VITAMINO AUGALINIAI ŠALTINIAI ... 23

3.1. Japoninių soforų (Sophora japonica L.) butonai ... 24

3.2. Sėjamųjų grikių (Fagopyrum esculentum Moench.) žolė ... 25

3.3. Juodavaisių aronijų (Aronia melanocarpa (Michx.) Elliott) vaisiai... 26

3.4. Kininių arbatmedžių (Camellia sinensis L.) lapai ... 27

3.5. Tikrųjų citrinmedžių (Citrus limon L.) apyvaisis ... 29

3.6. Apibendrinimas ... 30

4. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 31

4.1. Tyrimo planavimas (organizavimas) ... 31

4.2. Tyrimo klausimai ... 32

4.3. Etiniai tyrimo aspektai ... 32

4.4. Tyrimo eiga... 32

4.5. Tyrimo instrumentas ... 33

4.6. Tyrimo metodika ... 33

4.7. Duomenų analizės pateikimas ... 33

5. REZULTATAI ... 34

5.1. Respondentų sociodemografinių charakteristikų analizė ... 34

5.3. Respondentų pasirenkamų vaistinių augalinių žaliavų ir preparatų analizė ... 39

5.3.1. Vaistinių augalinių žaliavų, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu, vartojimo analizė .... 43

5.3.2. Vaistinių preparatų, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu, vartojimo analizė ... 44

5.3.3. Maisto papildų, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu, vartojimo analizė ... 45

5.3.4. Kremų ir tepalų, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu, vartojimo analizė ... 46

IŠVADOS ... 52

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 53

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 54

LIETUVIŲ KALBA

SANTRAUKA

Jolantos Andrijauskienės magistro baigiamasis darbas „Vaistinių augalinių žaliavų ir preparatų, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu paklausos tyrimas“ / mokslinis vadovas prof., habil. dr. V. Janulis. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Farmacijos fakultetas, Farmakognozijos katedra. – Kaunas.

Tikslas: Ištirti vaistinių augalinių žaliavų ir preparatų, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu, asortimentą ir poreikį.

Uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų žinias apie vaistines augalines žaliavas ir preparatus, pasižyminčius P vitamininiu poveikiu. 2. Aptarti informacijos šaltinius, iš kurių pacientai sužino apie vaistines augalines žaliavas ir preparatus, pasižyminčius P vitamininiu poveikiu. 3. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos vaistinių augalinių žaliavų ir preparatų, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu, pasirinkimui. 4. Nustatyti dažniausiai gydymo tikslams ir venų ligų prevencijai vartotas augalines vaistines žaliavas ir preparatus, pasižyminčius P vitamininiu poveikiu.

Metodika: Parengtas tyrimo instrumentas – anketa. Anketą sudaro 17 klausimų, jų išdalinta 450, užpildytos ir grąžintos atgal 402 anketos. Grįžtamumas 89,33 proc. Tyrimo rezultatams pateikti pasirinkti aprašomasis ir grafinis metodai. Apklausos metu gauti duomenys apdoroti SPSS Statistics 17.0 ir Microsoft Office Excel 2007 programomis. Duomenims patikrinti taikytas statistinio reikšmingumo lygmuo p, kai p<0,05 duomenys statistiškai reikšmingi.

ANGLŲ KALBA

SUMMARY

Master’s Thesis by Jolanta Andrijauskienė: “Demand Study for Medicinal Plant-Based Raw Materials and Products Exhibiting Vitamin P Effect” / Supervisor Prof. Habil. Dr. V. Janulis. Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Departament of Pharmacognosy. – Kaunas. Purpose: The study is aimed at examining the range of and demand for medicinal plant-based raw materials and products exhibiting vitamin P effect.

Objectives: 1. To assess patients’ knowledge about medicinal plant-based raw materials and products exhibiting vitamin P effect. 2. To discuss information sources from which patients learn about plant-based medicinal raw materials and products exhibiting vitamin P effect. 3. To identify factors that influence the choice of medicinal plant-based raw materials and products exhibiting vitamin P effect. 4. To identify plant-based medicinal raw materials and products exhibiting vitamin P effect that are used most frequently for therapeutic purposes and prevention of vein diseases.

Research methods: A questionnaire consisting of 17 questions was developed as a research instrument for the purpose of the study. A total of 450 questionnaires were distributed, of which 402 were returned. The response rate is 89.33 percent. Descriptive and graphical methods were used to present study results. The data obtained during the survey was processed using the SPSS 17.0 package and Microsoft Office Excel 2007. The p value threshold for statistical significance was used to check the data which are considered statistically significant when p<0.05.

SANTRUMPOS

cAMP – ciklinis adenozino monofosfatas CNS – centrinė nervų sistema

COX – ciklooksigenazės inhibitoriai

ESCOP – European Scientific Cooperative on Phytotherapy (Europos mokslinis kooperatyvas apie fitoterapiją)

HPLC – efektyvioji skysčių chromatografija OPC - oligomeriniai proantocianidinai

p – duomenims patikrinti taikomas statistinio reikšmingumo lygmuo PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

SPSS Statistics 17.0 – Statistical Package for the Social Science (statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa)

UAB – uždaroji akcinė bendrovė UV – ultravioletiniai spinduliai

VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

SĄVOKOS

Augalinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veiklioji(-iosios) medžiaga(-os) yra arba augalinė(-ės) medžiaga(-os), arba augalinis(-iai) ruošinys(-iai), arba tokios(-ių) augalinės(-ių) medžiagos(-ų) ir tokio augalinio(-ių) ruošinio(-ių) mišinys [12];

Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [12];

Maisto papildas - įprastam racionui papildyti skirtas maisto produktas, kuris yra koncentruotas vienos arba kelių maistinių arba kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis [11];

Nepageidaujama reakcija – nenorimas ir neigiamas organizmo atsakas į vaistinį preparatą, kuris pasireiškia vartojant registruoto vaistinio preparato įprastą dozę, skirtą žmogaus ligos profilaktikai, diagnostikai ar gydymui arba fiziologinei funkcijai grąžinti, koreguoti ar modifikuoti, arba bet kokią tiriamojo vaistinio preparato dozę [12];

Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas [12];

Vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę [12];

Vaistinė augalinė žaliava – tai sveiki, supjaustyti ar susmulkinti vaistiniai augalai, ar vaistinių augalų dalys, grybai, dumbliai, neapdorotos kerpės, kartais švieži, bet dažniausiai džiovinti. Taip pat kai kurie eksudatai (augalų išskiriamos medžiagos). Augalinę žaliavą apibūdina jos botaninis mokslinis pavadinimas, atitinkantis dvinarę vardų sistemą (gentis, rūšis, veislė ir autorius) [66];

ĮVADAS

Augalinės kilmės vaistinių preparatų, maisto papildų, kremų, tepalų bei medicinos priemonių asortientas vaistinėse nuolat pasipildo naujais produktais. Šiuo metu medicinos praktikoje vis aktualesnės tampa vaistinės augalinės žaliavos, vaistiniai preparatai, maisto papildai, kurių sudėtyje yra biologiškai aktyvių junginių, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu.

Remiantis PSO duomenimis galima teigti, kad apie 80 proc. žmonių pasaulyje vartoja augalinius vaistinius preparatus. Augaliniai vaistiniai preparatai vartojami jau tūkstančius metų ir nors šiuo metu yra daug sintetinių vaistinių preparatų, tačiau augaliniai vaistiniai preparatai išlieka populiarūs. Augaliniai vaistiniai preparatai daugeliu atvejų yra tinkamiausias pasirinkimas ligų gydymui ir prevencijai dėl geresnio toleravimo ir retesnio nepageidaujamo poveikio.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas, monotoniškas darbas sėdint ar stovint, turimas antsvoris, nutukimas, nepatogūs drabužiai, nesubalansuota mityba, rūkymas, nėštumas – padidina venų ligų išsivystymo riziką [91]. Venų ligos pasireiškia dėl susilpnėjusių venų sienelių, atsiradusio veninių vožtuvų nepakankamumo ir veninio kraujo refliukso. Klinikiniai lėtinio venų nepakankamumo požymiai yra kojų skausmas, patinimas, odos pokyčiai, opos, niežulys, dirgliųjų kojų sindromas, naktiniai kojų raumenų spazmai [29].

Dažniau su venų ligomis susiduria moterys (25-55 proc.) nei vyrai (10-30 proc.), taip pat venų ligos paūmėja šiltuoju metų laikotarpiu. Dažnai venų ligų išvengti sunku dėl žinių stokos, ypač apie jų rizikos veiksnius, profilaktiką, o negydomos venų ligos progresuoja [91]. Ši problema aktuali ir Lietuvos gyventojams, todėl svarbu nustatyti ar pacientai turi pakankamai žinių apie venų ligas ir augalinius vaistinius preparatus, maisto papildus ir kosmetikos priemones venų ligų gydymui ir jų prevencijai.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – ištirti vaistinių augalinių žaliavų ir preparatų, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu, asortimentą ir poreikį.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti pacientų žinias apie vaistines augalines žaliavas ir preparatus, pasižyminčius P vitamininiu poveikiu.

2. Aptarti informacijos šaltinius, iš kurių pacientai sužino apie vaistines augalines žaliavas ir preparatus, pasižyminčius P vitamininiu poveikiu.

3. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos vaistinių augalinių žaliavų ir preparatų, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu, pasirinkimui.

4. Nustatyti dažniausiai gydymo tikslams ir venų ligų prevencijai vartotas augalines vaistines žaliavas ir preparatus, pasižyminčius P vitamininiu poveikiu.

Magistrinio darbo naujumas ir aktualumas. Lietuvoje nebuvo tirtas vaistinių augalinių žaliavų ir preparatų, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu, asortimentas ir poreikis, o žmonių, sergančių venų ligomis pasaulyje skaičius didėja – nustatyta, kad Vakarų Europos valstybėse venų ligomis serga 10-30 proc. vyrų ir 25-55 proc. moterų. Sergančiųjų žinios ir požiūris į venų ligas ir jų prevenciją mažai tyrinėtas, o jau atlikti tyrimai rodo, kad didžiajai daliai pacientų trūksta žinių apie venų ligų simptomus, prevenciją [91].

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1

Preparatų, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu, asortimento analizė

Venų ligos – sparčiai plintanti patologija pasaulyje, sergančiųjų kasmet daugėja. Kiek gyventojų serga venų ligomis Lietuvoje statistikos nėra. Venų ligų gydymas brangus, todėl šių ligų profilaktika yra labai svarbi. Vos pajutus pirmuosius venų ligų simptomus (kojų sunkumas, maudimas, naktiniai mėšlungiai, kojų patinimas, išsiplėtusios kojų venos) reikėtų pradėti vartoti vaistines augalines žaliavas ir preparatus, pasižyminčius P vitamininiu poveikiu. Augalinių vaistinių žaliavų ir preparatų, kurie yra P vitamino šaltiniai vartojimas gali padėti išvengti rimtų venų ligų.

1.1.1. Vaisinių augalinių žaliavų asortimento analizė

Pirmieji vaistai, kuriuos žmogus pradėjo vartoti buvo augalinės kilmės, todėl ir šiandien vaistiniai augalai ir jų vaistinės augalinės žaliavos turi svarbią reikšmę [3]. Žmogaus organizmas vitamino P negamina, todėl svarbu jo gauti laikantis pilnavertės mitybos principų, tačiau kartais to nepakanka. Esant vitamino P trūkumui pradeda greičiau atsirasti mėlynės, kraujosruvos, trūkinėti akių kapiliarai, kojų patinimas, sunkumas. Šiam trūkumui pašalinti vaistinėse yra vaistinių augalinių žaliavų ir preparatų, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu. 1 lentelėje yra apžvelgiamos arbatos, kurių sudėtyje yra biologiškai aktyvių junginių, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu.

1 lentelė. Vaistinės augalinės žaliavos, pasižyminčios P vitamininiu poveikiu

Pavadinimas Gamintojas Sudėtis

Žalioji arbata (Camellia sinensis L.) UAB „Švenčionių vaistažolės“, Lietuva

Kininių arbatmedžių lapai Japoninių soforų (Sophora flavescens

Ait.) vaisiai

Soik, Rusija Japoninių soforų vaisiai

Juodoji arbata (Camellia sinensis L.) UAB „Švenčionių vaistažolės“, Lietuva

Kininių arbatmedžių lapai Juodavaisių aronijų (Aronia

melanocarpa (Michx.) Elliott) vaisiai

UAB „Jadvygos žolės“, Lietuva Juodavaisių aronijų vaisiai

ugniažolių žolė; paprastųjų kaštonų žiedai; vaistinių medetkų, raodonųjų dobilų žiedynai.

Dažniausiai arbatos yra vienkomponenčiai preparatai. Į arbatos „Kojų venoms“ sudėtį įeina keletas skirtingų vaistinių augalinių žaliavų – paprastųjų lazdynų, beržų, bruknių, plačialapių šaukščių, paprastųjų garšvų lapų, pelkinių vingiorykščių, dirvinių asiūklių žolės ir kitų. Išsiskiria du pagrindiniai vaistinių augalinių žaliavų, žaliosios ir juodosios arbatos ir juodavaisių aronijų vaisių bei vaistinės augalinės žaliavos mišinio „Kojų venoms“, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu, gamintojai – UAB „Švenčionių vaistažolės“ ir UAB „Jadvygos žolės“ .

1.1.2. Vaistinių preparatų asortimento analizė

Dauguma vaistinių preparatų yra natūralios kilmės. Vaistinės augalinės žaliavos plačiai naudojamos tradicinėje medicinoje ir yra moderniosios medicinos bei augalinės kilmės preparatų pradinė medžiaga [13]. 2 lentelėje pateikta vaistinių preparatų, esančių vaistinėje, gamintojas bei sudėtis.

2 lentelė. Vaistiniai preparatai, pasižymintys P vitamininiu poveikiu

Pavadinimas Gamintojas Sudėtis

Detralex 500 mg plėvele dengtos tabletės

Les Laboratoires Servier, Prancūzija Mikronizuota ir išgryninta flavonoidų frakcija 500 mg

Aescuven forte 30 mg dengtos tabletės Cesra Arzneimittel GmbH & Co.KG, Vokietija

Paprastųjų kaštonų sėklų

standartizuotas sausasis ekstraktas (5-7:1) 30 mg

Indovasin 30/20 mg/g gelis Actavis Nordic A/S, Danija Indometacinas 30 mg Trokserutinas 20 mg Legilait 500 mg plėvele dengtos

tabletės

SIA Ingen Pharma, Latvija Diosminas 500 mg

Troxevasin 2% gelis Actavis Nordic A/S, Danija Trokserutinas 20 mg/g Troxevasin 300 mg kietosios kapsulės Actavis Group PTC ehf, Islandija Trokserutinas 300 mg

Venoruton 1000 mg šnypščiosios tabletės

GlaxoSmithKline Consumer Healthcare (UK) Trading Limited, Jungtinė Karalystė

O-(beta-hidroksietil)-rutozidai, 1000 mg

Venoruton forte 500 mg tabletės GlaxoSmithKline Consumer Healthcare (UK) Trading Limited, Jungtinė Karalystė

Venoruton 2% gelis GlaxoSmithKline Consumer Healthcare (UK) Trading Limited, Jungtinė Karalystė

O-(beta-hidroksietil)-rutozidai, 20 mg/g

Venosan 250 mg kietosios kapsulės Aconitum, UAB, Lietuva Kaštonų sėklų standartizuotas sausasis ekstraktas (5-8:1), 250 mg

Dažniausiai vaistiniuose preparatuose veiklioji medžiaga yra O-(beta-hidroksietil)-rutozidai, trokserutinas, mikronizuota išgryninta flavonoidų frakcija, paprastųjų kaštonų sėklų standartizuotas sausas ekstraktas. Dažniausiai šie vaistiniai preparatai gaminami ne Lietuvoje. Lietuvoje UAB „Aconitum“ gamina vieną preparatą, kuriame esančios biologiškai aktyvios medžiagos, pasižymintį P vitamininiu poveikiu – Venosan 250 mg kietąsias kapsules.

1.1.3. Maisto papildų asortimento analizė

I. Kochanskienės ir kolegų atlikto tyrimo duomenimis (2008) maisto papildus Lietuvoje per metus 2-3 mėnesius vartoja 43,1% vyrų ir 53,1% moterų [9]. Mokslinėje literatūroje daug diskutuojama dėl maisto papildų vartojimo, jų poveikio sveikatai. Maisto papildų rinka sparčiai didėja – plečiasi rinkoje pateikiamų maisto papildų asortimentas, didėja maisto papildų pardavimų apimtys, didžiulės lėšos išleidžiamos reklamai [10]. 3 lentelėje pateikiama maisto papildų, kurių sudėtyje yra biologiškai aktyvių junginių, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu, esančių vaistinėje sudėtis bei gamintojas.

3 lentelė. Maisto papildai, pasižymintys P vitamininiu poveikiu

Pavadinimas Gamintojas Sudėtis

Cantalin micro, tabletės Medochemie Ltd., Kipras 50 mg mikronizuoto hespiridino, 450 mg mikronizuoto diosmino

Diosminol micronized, tabletės Teva Pharma B.V., Nyderlandai Diosminas 450mg, paprastųjų kaštonų sėklų ekstrakto, (standartizuoto 1% eskulozido) 162mg, hesperidinas 50mg Mobiven Micro, kapsulės Synthon BV, Nyderlandai Diosminas 450mg, hesperidinas 50mg,

aescinas 25mg, raudonėlių ekstraktas 7,5mg

Diosfyt, tabletės UAB „CeMex Farma”, Lietuva Diosminas 450 mg, hesperidinas 50 mg

mg (18 mg OPC), vitamino C 40mg, juodųjų pipirų vaisių ekstr. (40 % piperino) 20 mg (8 mg piperino) HigHWay® Healthy Veins Formula,

kapsulės

UAB Losbalt, Lietuva Paprastųjų kaštonų sėklų ekstrakto (sudėtyje yra 20% aescino) 300 mg, magnio (magnio oksidas) 150 mg, Vitamino C (L-askorbo rūgštis) 60 mg, rutozido 50mg

Venocaps forte, kapsulės SIA „Silvanols“, Latvija Kaštonų sėklų sausojo ekstrakto 80mg, ginkmedžių sausojo ekstrakto 30mg, žaliosios arbatos sausojo ekstrakto 30mg, kvercetino 20mg, pušų žievės sausojo ekstrakto 10mg

Diosmin, tabletės S.C. Remedia S.R.L., Rumunija Mikronizuoto Karčiavaisių

citrinmedžių ekstrakto, kuriame yra 450mg diosmino, 50mg hespiridino Diogen, tabletės P.P.F.„HasCo-LEK“ S.A., Lenkija Diosminas 300mg

Rutin forte, kapsulės Aconitum, UAB, Lietuva Rutozido 200mg, vitamino C 100mg, seleno 50μg, cinko 5mg

Rutin plus C, tabletės UAB „Medigate“, Lietuva Vitamino C 150mg, rutozido 150mg

Rutin, tabletės Lifeplan Products, Anglija Rutino 120 mg

Rutinas + C, tabletės NORD FARM SP., Lenkija Vitamino C 60mg, rutino 25mg Askorutinas Liuks, tabletės UAB “Liuks farmacija“, Lietuva Vitamino C 50mg, rutozido 50mg Askorutinas Valentis tabletės UAB „Valentis“, Lietuva Vitaminas C 50mg, rutozidas 50mg

Maisto papildų, kurių sudėtyje yra biologiškai aktyvių junginių, apsprendžiančių P vitamininį poveikį, yra didelis asortimentas. Pagrindinės veikliosios medžiagos šiuose maisto papilduose – mikronizuotas diosminas, mikronizuotas hesperidinas, paprastųjų kaštonų sėklų ekstraktas, rutozidai, tikrųjų vynmedžių lapų ekstraktas, askorbo rūgštis. Dalis maisto papildų, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu, gaminami Lietuvoje. Juos gamina šios įmonės: UAB „Valentis“, UAB „Liuks farmacija“, UAB „ Aconitum“. Kita maisto papildų dalis gaminama Kipre, Nyderlanduose, Danijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Lenkijoje.

1.1.4. Kremų ir tepalų asortimento analizė

4 lentelė. Kremai ir tepalai, pasižymintys P vitamininiu poveikiu

Pavadinimas Gamintojas Sudėtis

Humanica Venus Cream _{UAB „RUVERA}“_{, Lietuva} Paprastųjų kaštonų, dviskiaučių ginkmedžių, dygiųjų pelžiedžių, mėlynių augaliniai ekstraktai, kvapiųjų rozmarinų, apelsinų eteriniai aliejai, vynuogių kauliukų aliejus, vitaminas E bei mentolis

Gelis kojoms Venolgon ZAO "TVINS Tek", Rusija Citrinų aliejaus, lazdynų riešutų, dygiųjų pelžiedžių, raudonųjų vynuogių lapų, pušų žievės ekstraktai Gelis kojų venoms Ovecnoje Maslo Shuster Pharmaceutical, Lenkija Kaštonų, raudonųjų vynuogių lapų,

ginkmedžių ekstraktai, trokserutinas, mentolis

Flebofyt kremas UAB CeMex Farma, Lietuva Diosminas, hesperidinas

Kojų gelis – balzamas S Konskim Kastanom

ZAO "TVINS Tek", Rusija Kaštonų, raudonųjų vynuogių, ginkmedžių lapų ekstraktai, trokserutinas, mentolis

Diogen gelis Przedsiębiorstwo Produkcji

Farmaceutycznej HASCO-LEK” S.A., Lenkija

Vanduo, propilenglikolis, lecitinas, diosminas, karbomeras, mentolis, natrio hidroksidas, kvapai, heparino natrio druska, metilparabenas, propilparabenas, dinatrio EDTA, limonenas, citralis

Kremų ir tepalų sudėtyje yra įvairių vaistinių augalų ekstraktų, dažniausiai tai yra paprastųjų kaštonų, dviskiaučių ginkmedžių, dygiųjų pelžiedžių ekstraktai, raudonųjų vynuogių kauliukų aliejus. Kremuose ir tepaluose taip pat yra diosmino, hesperidino, trokserutino, mentolio, vitamino E. Kremai ir tepalai, pasižymintys P vitamininiu poveikiu ir kurie yra UAB „Nemuno vaistinė“ asortimente gaminami Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje.

1.2.

Augalinių vaistinių žaliavų, augalinių vaistinių preparatų ir maisto papildų

kokybė ir jiems keliami reikalavimai

Lietuvoje yra užregistruota įvairiausių vaistų formų augalinės kilmės preparatų – tai arbatos, tabletės, kapsulės, aliejai, balzamai, geliai, tepalai, žvakutės, ekstraktai, tinktūros, sirupai, sultys ir daugelis kitų. Didžiausią dalį tarp šių preparatų sudaro vienkomponentės arbatos, rečiau – daugiakomponentės [3].

Europos direktyvoje 2004/24/EB, kuri išleista Europos Parlamento ir Europos tarybos 2004 metais, pateikiamos rekomendacijos apie vaistažolių naudojimą. Vaistažolės gali būti naudojamos tuo atveju, jeigu kiekvienos Europos valstybės nacionalinės reguliavimo institucijos suteikia leidimą, ir kad šios vaistinės augalinės žaliavos yra pripažintos saugumo ir veiksmingumo lygmenyje [58].

Atsižvelgiant į šią direktyvą, Pasaulio sveikatos organizacijos ir Geros gamybos praktikos reikalavimus, vaistinių augalinių žaliavų ir jų produktų kokybė turi atitikti saugumo, efektyvumo bei stabilumo rodiklius. Vaistines augalines žaliavas ir jų kokybę taip pat reglamentuoja Europos farmakopėja. Augalinių vaistinių preparatų saugumas gali būti įvertintas remiantis turima moksline literatūra (remiantis duomenimis iš klinikinių tyrimų, pranešimais apie konkrečius vartojimo atvejus ar atliekant ikiklinikinius tyrimus) [4; 108].

Vaistinių augalinių preparatų registravimas Lietuvoje yra paremtas tuo, kad gamintojas turi užtikrinti, jog vaistinė augalinė žaliava neužteršta toksinais, metalais, pesticidais, radioaktyviomis medžiagomis. Augalinis vaistinis preparatas užregistruojamas tik tada, kai galima dokumentuotai įrodyti, jog preparatas yra kokybiškas, saugus vartoti ir veiksmingas [3].

Maisto papildai, kuriuos galima įsigyti Lietuvoje, turi būti notifikuoti, tai yra, apie juos turi būti informuota Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai turi būti pateikiamas maisto papildo laboratorinio tyrimo protokolas, kuriame nurodytas šio tyrimo metodas ir patvirtinama, kad maisto papildo sudėtyje esančių maistinių ar kitų medžiagų kiekis atitinka ženklinimo etiketėje deklaruojamus kiekius iki to produkto minimalaus tinkamumo vartoti termino pabaigos, taip pat maisto papildų gamintojo išduodamą dokumentą, kuriame nurodytos produkto sudedamosios dalys ir jų paskirtis, maistinių ar kitų medžiagų, turinčių

Kokybės reikalavimai augaliniams vaistiniams preparatams. Gamintojas turi užtikrinti, jog vaistinė augalinė žaliava, naudojama augaliniams vaistiniams preparatams gaminti yra neužteršta toksinais, metalais, pesticidais, radioaktyviomis medžiagomis. Turi būti įrodyta, kad preparatas yra kokybiškas, saugus vartoti ir veiksmingas [3].

Vaistinėse augalinėse žaliavose (ir produktuose, kurie iš jų pagaminti) gausu susikaupusių biologiškai aktyvių junginių. Šie junginiai turi ne tik farmakologinį poveikį žmogaus organizmui, bet ir kontraindikacijas, nepageidaujamą poveikį. Pacientui turi būti suteikiama informacija apie augalinius vaistinius preparatus – nurodomas vartojimas, suderinamumas su kitais vaistiniais preparatais (augaliniais, sintetiniais, homeopatiniais, taip pat maisto papildais).

Patvirtintas vaistinių augalų, leidžiamų vartoti Lietuvoje gydymo tikslais, sąrašas. Kiekvienam augalui priskirtos indikacijos ir jei registruojant augalinį vaistinį preparatą prašoma patvirtinti indikaciją, kuri nenurodyta minėtame sąraše, PSO arba ESCOP monografijose, pareiškėjas turi pateikti išsamius, indikaciją patvirtinančius tyrimus. Tyrimuose turi būti išsamūs farmakologinių, toksikologinių ir klinikinių tyrimų duomenys [3].

Kokybės reikalavimai maisto papildams. Maisto papildų vartojimas auga tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. 2007 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad net 71 proc. Lietuvos gyventojų, kurių amžius nuo 20 iki 64 metų, vartoja maisto papildus. Moterys maisto papildus vartoja dažniau (80,5 proc. apklaustųjų) nei vyrai (56,6 proc.). Dažniau maisto papildus vartoja asmenys, turintys aukštesnį išsilavinimą iki 35 metų amžiaus [10].

Lietuvos higienos normoje HN 17:2016 „Maisto papildai“ apibrėžiama, kad maisto papildas – įprastam racionui papildyti skirtas maisto produktas, kuris yra koncentruotas vienos arba kelių maistinių, arba kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildai tiekiami rinkai dozuotomis vaistų formomis – kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliuke su lašų dozatoriais [11].

2.

VAISTINĖSE AUGALINĖSE ŽALIAVOSE IR PREPARATUOSE

ESANČIŲ FLAVONOIDŲ POVEIKIAI

Flavonoidų poveikių in vivo ir in vitro tyrimų apžvalga. Flavonoidai yra didžiausia fenolinių biologiškai aktyvių junginių grupė augaluose. Žinoma daugiau nei 2000 flavonoidų, turinčių benzo-γ-pirono struktūrą [67; 81; 94].

Flavonoidai yra heterocikliai geltoni organiniai junginiai. Tai augalų pigmentai, kurie kaupiasi žieduose, vaisiuose, lapuose [17]. Flavonoidai suteikia augalui aromatą ir skonį, gali būti kartūs, saldūs ir beskoniai [1]. Ši fenolinių junginių klasė dalyvauja fotosintezės, energijos perdavimo procesuose, kontroliuoja kvėpavimo ir fotosintezės procesus, dalyvauja augimo hormonų ir augimo reguliatorių veikloje, morfogenezėje ir augalo lyties formavimosi procese [64].

P vitamininis poveikis į kraujagysles. Lėtinės kojų venų ligos pasaulyje kamuoja apie 15% suaugusiųjų populiacijos, dažniausiai moteris. Klinikinės ir chirurginės intervencijos gali padėti sulėtinti šių ligų progresavimą, tačiau daugelis pacientų pradeda gydytis tada, kai audiniai jau yra pažeisti. Jeigu venų ligos negydomos, kojų oda pradeda tamsėti, kapiliarų ir veninių varikozinių mazgelių daugėja, kojų patinimas per naktį nebeišnyksta, odoje atsiveria nedidelės žaizdelės, kurios vėliau tampa negyjančiomis infekuotomis žaizdomis – opomis. Venų ligų sukeltų opų skausmas būna stiprus ir varginantis [38; 55].

Apatinių galūnių ligų pagrindiniai simptomai – edema, odos niežulys blauzdose, skausmas, deginimas, mėšlungis, sunkumo, nuovargio jausmas kojose. Šie simptomai dažniausiai sunkesni vakare arba po didesnio fizinio krūvio bei dažnesni šiltuoju metų laiku. Esant venų patologijai pacientai dažnai turi lengvai pastebimus venų išsiplėtimus nuo kapiliarų iki didelių varikozinių mazgų – guzelių. Šiems pacientams vaikščiojimas būna daug lengvesnis nei ramybės būsena [38; 55].

P vitamininiu poveikiu pasižymi leukoantocianidinai (flavan-3,4-dioliai), pagrindiniai biologiškai aktyvūs junginiai – leukoantocianidinas, leukoianidinas. Flavan-3,4-diolių cheminė struktūra panaši į katechinų. Kita flavonoidų grupė – Flavan-3-oliai, kurių pagrindiniai atsovai – katechinas ir epikatechinas. Jiems būdingos stiprios antioksidacinės savybės. Katechinai aptinkami kininių arbatmedžių lapuose, vynuogių vaisiuose [2].

Diosminas padidina venų audinių antiuždegiminį atsaką, padidina limfos drenažą, venose inhibuoja catechol-O-methyltransferase, kuri sumažina norepinefrino metabolizmą ir prailgina venokonstrikciją, pasižymi priešvėžiniu poveikiu. Mikronizuota išgryninta flavonoidų frakcija apsaugo nuo edemų, kurios paskatina uždegiminį procesą, pagerina mikrocirkuliaciją [92].

Buvo atliktas 12 savaičių tyrimas, kuriame dalyvavo 55 pacientai, jų kojų opos buvo gydomos 1000mg rutozidu ir placebu. 52% pacientų, vartojusių rutozidą pajuto pagerėjimą, tuo tarpu pacientai, vartoję placebą, pagerėjimą pajuto tik 28% [92]. Rutinas stiprina kraujagyslių sieneles, mažina kapiliarų pralaidumą, turi antioksidacinį poveikį, saugo nuo uždegimo [2].

Kaštonų vaisių ekstraktas žinomas kaip turintis nuskausminamąjį poveikį, slopinantis patinimą dėl lėtinio kojų venų nepakankamumo. Atlikti tyrimai, įrodantys, kad kaštonų sėklų ekstraktas turi teigiamą poveikį pacientams, kurių kojose atsivėrusios opos [92].

oksidacinės žalos, aktyvių deguonies formų toksinio poveikio, kvercetinas sumažina reperfuzijos paveiktų audinių pažeidimus, kepenų audinių išemijos [101]. Flavonoidų vartojimas sumažina kepenų disfunkciją, virškinamojo trakto sutrikimus, pilvo skausmus, pykinimą [79].

Antibakterinis poveikis. Augalai sintetina flavanoidus tam, kad galėtų apsisaugoti nuo mikrobinių infekcijų, todėl jie efektyvūs prieš platų spektrą mikroorganizmų [81]. G. Mandalari su kolegomis 2007 metais atliko tyrimą, kurio tikslas buvo išskirti flavonoidus, pasižyminčius antibakterinėmis savybėmis iš bergaminių citrinmedžių (Citrus bergamia Risso) žievelių, šeima rūtinių (Rutaceae), ir įrodyti jų aktyvumą. Etaloninės bergaminių citrinmedžių vaisių žievelių ištraukos buvo tiriamos su Gr- bakterijomis Escherichia coli, Pseudomonas putida, Salmonella enterica ir Gr+ bakterijomis Listeria innocua, Bacillus subtilis, Staphylococcus aureus, Lactococcus lactis bei Saccharomyces cerevisiae. Tyrimo metu nustatyta, kad stipriausiai antibakteriniu poveikiu pasižymėjo neohesperidinas, hesperetinas, neoeriocitrinas, eriodiktolis, naringinas, naringeninas. Jie stipriausiai veikė prieš Gr- bakterijas [76; 84].

Priešuždegiminis poveikis. Flavonoidai hesperidinas, apigninas, luteolinas, kvercetinas pasižymi priešuždegiminiu ir skausmą malšinančiu poveikiu. Flavonoidai paveikia baltymus, kurie dalyvauja uždegiminių procesų slopinime, inhibuoja fosfodiesterazių dakyvavimą ląstelių aktyvacijoje [103]. Proantocianidai, išgauti iš vynuogių sėklų pasižymi imunitetą stiprinančiu poveikiu esant uždegimui. Proantocianidai suriša laisvuosius radikalus, sumažina lipidų peroksidaciją ir taip mažina citokinų gamybą [69]. Ciklooksigenazė ir lipoksigenazė skatina uždegimo vystymąsi. Tai susiję su arachidono rūgšties skilimu, kuri daro įtaką uždegiminio proceso pradžiai. Flavonoidai sulėtina ciklooksigenazės ir lipoksigenazės susidarymą, kvercetinas sulėtina abiejų šių junginių susidarymą. Flavanoidai taip pat lėtina eikozanoidų bosintezę, kurie kaip ir prostaglandinai dalyvauja imuniniame atsake [53]. Flavonai ir flavonoliai, pasižymintys priešuždegiminiu poveikiu netinka ūmiais atvejais, bet gydo lėtinius uždegiminius procesus [68]. Fenoliniai flavonoidų junginiai ciklooksigenazę-2 slopina selektyviau, tad sumažėja nepageidaujamų reakcijų rizika [96].

Priešvėžinis poveikis. Oksidacinis stresas prisideda prie širdies ir neurodegeneracinių ligų, vėžio vystymosi ir senėjimo procesų. Antioksidantai kvercetinas, antocianinai, katechinas, epigalokatechinas yra perspektyvi apsisaugojimo nuo vėžio ir jo išskiriamų metabolitų toksiškumo priemonė [107]. Šių antioksidantų šaltinis – vynuogės, žalioji arbata, citrusiniai vaisiai [70]. Flavonoidas kvercetinas sumažina tikimybę susirgti prostatos, plaučių, stemplės, skrandžio, storosios žarnos, krūties vėžiu [56]. Kemferolis, kvercetinas, procianidinai B1 ir B2 slopina krūties, kiaušidžių, prostatos, gaubtinės žarnos vėžio vystymąsi. Flavanoidai išgaunami iš citrusinių vaisių apyvaisio slopina HL-60 leukemijos ląstelių vešėjimą. [56; 107].

Moksliškai įrodyta, kad flavonoidai kvercetinas, kvercetrinas, hesperidinas, rutinas pasižymi priešvirusiniu poveikiu. Atliktas tyrimas, kurio metu įvairiais flavonoidais buvo bandoma paveikti α-herpes virusą. Stipriausiai priešvirusiniu poveikiu pasižymėjo kvercetinas ir kvercetrinas, jie padidino ląstelės viduje esančio cAMP lygį, o hesperidinas ir rutinas cAMP lygio žymiai nepadidino. Tai rodo, kad priešvirusinio poveikio veikimo mechanizmas susijęs su cAMP lygiu ląstelėje [77].

Flavonoidai pasižymi ne tik antioksidaciniu, hepatoprotektiniu, antibakteriniu, priešuždegiminiu, priešvėžiniu ir priešvirusiniu poveikiais. Kvercetinas, kemferolis, miricetinas yra efektyvūs trombocitų agregacijos inhibitoriai (tyrimai atlikti su šunimis ir bezdžionėmis). Trombocitų agregacija prisideda prie aterosklerozės vystymosi, greitas trombų formavimąsis iššaukia erterijų embolijas. Nustatyta, kad arbatos pigmentai gali sumažinti kraujo koaguliaciją, padidinti fibrinolizę, išvengti trombocitų adhezijos ir agregacijos [53]. Flavonoidai pasižymi vazodilataciniu poveikiu ir sumažina eritrocitų agregaciją [107].

Kvercetinas pasižymi priešdiabetiniu poveikiu – dėl oksidacinio streso atsiranda atsparumas insulinui, sutrinka kasos β ląstelių funkcija, o kvercetinas skatina kasos ląstelių regeneraciją ir taip padidina insulino išsiskyrimą [15; 101].

3.

P VITAMINO AUGALINIAI ŠALTINIAI

Remiantis PSO duomenimis, visame pasaulyje medicinoje naudojama 35-70 tūkst. augalų rūšių, o tai sudaro 14-28 proc. visų augalų rūšių skaičiaus, arba 35-70 proc. visų naudojamų augalų rūšių pasaulyje. 35-40 proc. visų vaistinių preparatų yra gaminama iš vaistinės augalinės žaliavos. Lietuvos tradicinėje ir liaudies medicinoje naudojamos 462 spontaninės, adventyvinės ir introdukuotos aukštesniųjų augalų rūšys, 5 grybų, 2 kerpių, po vieną – samanų ir dumblių rūšių [14].

Vaistinių augalų augintojai turi užtikrinti vaistinės augalinės žaliavos kokybę, kiekybę, optimizuoti vaistinės augalinės žaliavos ruošimo technologiją. Vaistiniai augalai turi būti išsaugoti savo natūraliose augimvietėse. Turi būti minimaliai vartojamos cheminės medžiagos, padedančios apsaugoti vaistinę augalinę žaliavą nuo ligų ir kenkėjų. Kiekvienai augalo rūšiai turi būti pritaikyti džiovinimo būdai [14].

Pasaulyje atlikta daug tyrimų, kuriais buvo siekiama nustatyti augalus, kuriuose yra biologiškai aktyvių junginių – flavonoidų. Jų natūraliai randama vaisiuose, daržovėse, grūduose, žievėje, augalų šaknyse, stiebuose, žieduose, vyne, arbatoje [85]. S. Kumar ir A. Pandey (2013) atliko flavonoidų cheminio ir biologinio poveikių apžvalgą. Apžvalgoje išskiriamos atskiros flavonoidų grupės ir pagrindiniai atstovai bei nurodoma, kur jų gausiausia [81].

Flavononų hesperidino, naringino, naringenino, taksifolino nustatyta citrusiniuose vaisiuose – greipfrutų, citrinų, apelsinų apyvaisiuose. Dideli hesperidino kiekiai yra vaistinių citrinmedžių apyvaisiuose (Citrus medica L.), šeima rūtiniai (Rutaceae) [81; 85]. Eriodiktinas, naringeninas, hesperidinas aptikti citrusinių vaisių apyvaisyje ir pasižymi P vitamininiu aktyvumu [2].

Rutozidai nustatyti japoninių soforų vaisiuose (Sophora japonica, L), šeima – pupinių (Fabaceae), eukaliptų lapuose (Eucalyptus, Spp), šeima – mirtinių (Myrtaceae), sėjamųjų grikių žolėje (Fagopyrum esculentum, Moench), šeima – rūgtinių (Polygonaceae) ir kitų [81; 85].

Rutino gausu apelsinų, greipfrutų, citrinų vaisių odelėse [83]. Diosmetinas išskiriamas iš tikrųjų citrinmedžių (Citrus limon L.) vaisių apyvaisių, rūtinių š. (Rutaceae) [2].

Flavonoliai – kemferolis, kvercetinas, miricetinas, tamariksetinas – nustatyti svogūnuose, raudonajame vyne, alyvuogių aliejuje, uogose, greipfrutų apyvaisyje. Kemferolio glikozidai nustatyti indinių akalifų (Acalypha indica L.) lapuose, karpažolinių š. (Euphorbiaceae), kemferolio-3-neohesperidozidas randamas mėlynųjų balnapupių (Clitoria ternatea, L.) lapuose, pupinių š. (Fabaceae). Kvercetinas nustatytass indinių nimbamedžių (Azadirachta indica L.) lapuose, melijinių š. (Meliaceae), sėjamųjų kanapių (Cannabis sativa L.) žolėje, astrinių š. (Compositae). Izokvercetinas nustatytas jautriųjų mimozų (Mimosa pudica L.) žolėje, pupinių š. (Fabaceae). Hiperosido nustatyta mažalapių liepų (Tilia cordata Mill.) žieduose, dedešvinių š.(Malvaceae) ir kituose [81].

Šiame darbe plačiau nagrinėjama vaistinė augalinė žaliava, kurioje yra flavanoidų, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu.

3.1. Japoninių soforų (Sophora japonica L.) butonai

Japoninė sofora (Sophora japonica L.) – pupinių (Fabaceae) šeimos vaistinis augalas, medis, galintis užaugti iki 20 metrų aukščio, paplitęs rytų Azijoje ir kai kuriose Europos šalyse. Pagrindinė vaistinė augalinė žaliava – japoninių soforų žiedai (butonai). Vaisiai, šaknys ir stiebai naudojami rečiau. Vaisiai – neatsidarantys cilindrinės formos suspaustos ankštys, kuriose yra daug sėklų. Vaisiai turi būti renkami dar neprinokę. Žiedai renkami butonacijos fazėje – liepos mėnesį. Žiedai gelsvai balti, drugio formos, kvapūs, iki 1,3 cm ilgio, susitelkę į 15-25 cm ilgio kekes [35]. Žaliava džiovinama greitai, gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovyklėse. Džiovinant butonai nubyra nuo žiedų kotelių, žaliava turi būti apvaloma nuo priemaišų [57; 105].

Japoninių soforų butonuose nustatyti flavonai, tetraglikozidai, izoflavonai, izoflavonų tetraglikozidai, triterpeniniai glikozidai, fosfolipidai, alkaloidai, amino rūgštys, polisacharidai. Pagrindiniai flavonoidai – rutinas, kvercetinas, izorhamnetinas, genisteinas, kemferolis. Nustatyta mineralinių medžiagų - magnio, kalio, cinko, kalcio, jodo, geležies, boro. 2015 metais Kinijoje atlikti tyrimai su japoninės soforos šaknimis. Šaknyse nustatyta daug aktyvių junginių, tarp kurių 124 flavonoidai (flavonai, izoflavonai, homoizoflavonai, halkonai, biflavonoidai), 47 alkaloidai, 9 terpenoidai, 26 kiti junginiai [61; 73; 99].

plaučių, odos, storosios žarnos) poveikis, priešastminis, priešalerginis, kraujagysles atpalaiduojantis, imunoreguliacinis, neuroprotektinis, hepatoprotektinis, mažinantis cholesterolį poveikis [73; 99].

3.2. Sėjamųjų grikių (Fagopyrum esculentum Moench.) žolė

Sėjamasis grikis (Fagopyrum esculentum Moench.) – rūgtinių (Polygonaceae) šeimos atstovas. Tai vienmetis, iki 70 cm aukščio augalas. Šaknis – liemeninė, labai šakota, stiebas status, rausvas, tuščiaviduris, viršūnėje išsišakojęs. Lapai ištisiniai, pražanginiai, trikampiai, su strėlišku pagrindu ir plėveline makštimi ties apatinių lapų lapkočio pagrindu. Žiedai – rausvi, žiedynas kekinis, sudarytas iš 7-9 žiedų, vaisius – tribriaunės sėklos [1; 17]. Žydi birželio mėnesį, vaisiai prinoksta rugpjūčio mėnesį [17]. Vaistinė augalinė žaliava – sudžiovinta sėjamųjų grikių žolė su lapais ir žiedais (Fagopyri herba). Renkama žydėjimo metu – nupjaunamos žydinčios viršūnės ir žolė, kuri yra džiovinamą gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovyklėje prie 35- 40 °C temperatūros [1; 17; 104].

Sėjamųjų grikių žolėje identifikuotos trys pagrindinės flavonoidų grupės: flavonoliai, antocianinai ir flavonai [59]. Pagrindiniai flavonoidai – rutinas, kvercetinas, orientinas, izoorientinas, viteksinas, izoviteksinas [74; 95]. Nustatytos fenolinės rūgštys – anyžių, vanilino, salicilo, p-kumaro, trans-ferulo irmetoksicinamono, chlorogeno ir ferulo rūgštys [98]. Taip pat sėjamųjų grikių vaistinėje augalinėje žaliavoje nustatytos mineralinės medžiagos – natris, kalis, kalcis, magnis, cinkas, geležis, chromas, švinas, kadmis, aminorūgštys – lizino, histidino, arginino, glutamo, asparto, treonino, prolino, glicino, alanino, valino, izoleucino rūgštys, vitaminai B1, B2, B3, B5, B6, vitaminas C ir vitaminas E [104].

Rutinas buvo identifikuotas 1842 m., nuo tada jis aptiktas 34 šeimose ir virš 70 augalų rūšių [59; 63]. Rutinas nustatytas sėjamųjų grikių lapuose, stiebuose, žieduose ir vaisiuose. Sėjamųjų grikių žolė yra didžiausias natūralus rutino šaltinis, jaunuose grikio lapuose rutino galima rasti daugiau nei 15% [59; 63]. Rutinas geba absorbuoti UV spinduliuotę, pašalinti laisvuosius radikalus. Hiperozidas ir chlorogeno rūgštis pasižymi antioksidaciniu poveikiu [74].

Rutino poveikis apibūdinamas kaip „medicininis agentas“ (angl. medicinal agent) kraujagyslių sutrikimams gydyti, tokiems kaip trapūs kapiliarai, sumažėjęs kapiliarų pralaidumas, sumažina kraujagyslių ligų komplikacijų riziką (tinklainės hemoragijos, paralyžius, koronarinės okliuzijos) [59; 63]. Rutinas mažina lipidų peroksidazę ir mažina laisvųjų radikalų kiekį, sumažindamas trombocitų aktyvumą ir inhibuodamas trombocitų agregaciją [85].

patogeninių mikroorganizmų – bakterijas, grybelius, visrusus [88]. Rutinas yra vazoaktyvus, padeda greičiau sveikti po traumų [63; 67]. Nustatyta, kad sėjamojo grikio vaistinėje augalinėje žaliavoje esantys flavonoidai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, palaiko arterijų ir smulkiųjų kraujagyslių elastingumą, padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei padeda reguliuoti kraujo spaudimą [62]. Rutinas pasižymi antioksidaciniu poveikiu dėl to, kad geba neutralizuoti laisvuosius radikalus, kurie pripažinti kaip audinių pažeidimo mediatoriai širdies ir kraujagyslių patologijoje [85; 97].

Priešuždegininis rutino poveikis aiškinamas tuo, kad jis blokuoja eikozanoidų (medžiagų, veikiančių arterinį kraujo spaudimą, uždegiminio proceso eigą) biosintezę, COX (fermentas ciklooksigenazė, kuris skatina prostaglandinų sintezę, prostaglandinai yra biologiškai aktyvios medžiagos, kurios yra skausmo, uždegimo, karščiavimo mediatoriai), lipoksigenazę [97].

Įrodyta, kad sėjamųjų grikių arbata yra veiksminga gydant pacientus, sergančius lėtiniu venų nepakankamumu. Tyrimais nustatyta, kad vartojant sėjamųjų grikių arbatą jau po trijų mėnesių pastebimi teigiami pokyčiai – sumažėja kojų edema, lėtinio venų nepakankamumo požymiai, pagerėja kapiliarų pralaidumas [75].

3.3. Juodavaisių aronijų (Aronia melanocarpa (Michx.) Elliott) vaisiai

Juodavaisė aronija (Aronia melanocarpa (Michx.) Elliott. Šeima – erškėtiniai (Rosaceae). Juodavaisė aronija – daugiametis 0,5-2,5 m aukščio krūmas. Lapai pražanginiai, elipsiški arba atvirkščiai kiaušiniški, 4-6 cm ilgio, 2-4 cm pločio su smailia viršūne, lapų viršus tamsiai žalias, apačia šviesesnė. Žiedai dvilyčiai, balti, susitelkę į skėtiškus žiedynus po 12-34 žiedus. Vaistinė augalinė žaliava – vaisiai. Vaisiai – sultingos juodos arba tamsiai purpurinės apvalios uogos. Vaisiuje – 8 tamsiai rudos smulkios sėklos, ne ilgesnės nei 2 mm. Vaisiai sunoksta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais [3, 17]. Vaisiai vartojami švieži, džiovinti, iš jų spaudžiamos sultys. Vaisiai turi būti skinami giedrą dieną, apsaugant viršutinius pumpurus. Kekėmis nuskintus vaisius reikia pakabinti vėsioje patalpoje, galima laikyti šaldytuve 0-+3 oC temperatūroje arba -18-20 oC temperatūroje iki vienerių metų [5].

Lenkijoje atlikto tyrimo su juodavaisių aronijų vaisiais metu, kurio tikslas buvo įvertinti mažos ir didelės molekulinės masės fenolių (taninų) antioksidacinį aktyvumą, buvo išskirtos trys grupės – uogos, sultys, išspaudos ir tiriama, ar visomis formomis šis augalas galėtų būti natūralus antioksidantų šaltinis. Bandymai atlikti HPLC (efektyviosios skysčių chromatografijos) metodu. Visose trijose grupėse nustatyta antocianinų (66 proc.), polifenolių (25 proc.), chlorogeno ir nechlorogeno rūgštys (6,5 proc.). Tyrimo rezultatai rodo, kad juodavaisių aronijų vaisiuose yra o-difenolinių rūgščių (kofeino rūgštis), (-)epikatechinų, cianidinų, kvercetino darinių. Šie junginiai yra aktyviausi antioksidantai [90].

Kito tyrimo (buvo analizuojami sausi juodavaisių aronijų vaisių ir sulčių mėginiai) metu nustatyta 27 aktyvūs junginiai. Nustatyti junginiai analizuojami metodais, kuriais galima nustatyti antioksidantų galią, pajėgumą. Nustatyta, kad didžiausiu antioksidaciniu aktyvumu pasižymi antocianinai, flavan-3-oliai, flavonoliai, fenolinės rūgštys, flavononai [90].

Įrodyta, kad juodavaisų aronijų vaisiuose esantys biologiškai aktyvūs junginiai turi stipresnį antioksidacinį poveikį negu stambiauogių spanguolių (Vaccinium macrocarpon Ait.), aukštųjų šilauogių (Vaccinium corymbosum L.), bruknių (Vaccinium viti-ideae L.) vaisiuose esantys junginiai. Daugiausiai kvercetin-3-galaktozidų, kvercetino-3-gliukozidų, cianidin-3-arabinozidų, cyanidin-3-galaktozidų, cyanidin-3-ksiloksidų nustatyta juodavaisių aronijų vaisiuose, todėl galima teigti, kad stipriausią antioksidacini poveikį juodavaisių aronijų vaisiuose esantys biologiškai aktyvūs junginiai [106]. Antimutageninis, priešvėžinis, stiprinantis imunitetą poveikis sveikatai įrodytas įvairiais in vivo ir in vitro tyrimais. Tyrimo rezultatai parodė, kad juodavaisių aronijų vaisiai gali būti natūralių antioksidantų šaltinis [80; 90].

3.4. Kininių arbatmedžių (Camellia sinensis L.) lapai

Arbata – kininio arbatmedžio (Camellia sinensis L.) lapai, šeima – arbatmedinių (Theaceae), sinonimas – Thea sinensis L. Labiausiai paplitęs Pietų ir Pietryčių Azijoje. Kininis arbatmedis – visžalis krūmas, kurio aukštis gali siekti iki 10 m, turi tvirtą liemeninę šaknį, lapai pražanginiai, paprastieji, 4-15 cm ilgio ir 2-5 cm pločio. Žiedai gelsvai balti 2,5-4 cm su 7-8 vainiklapiais. Vaistinė augalinė žaliava – švieži lapai. Lapai žali, ovalios formos, dantytais kraštais ir su nedideliais koteliais [52]. Renkama nuo balandžio iki lapkričio mėnesio. Iš arbatmedžio sėklų gaminamas aliejus. Yra penkios arbatos rūšys, kurios skiriasi savo pagaminimo būdu: 1 – neoksiduota žalioji arbata; 2 – dalinai oksiduota „oolong“ arbata; 3 – baltoji arbata; 4 – visiškai oksiduota juodoji arbata; 5 – fermentuota tamsi „pu-erh“ arbata [65].

rūgščių, chlorofilo, lakiųjų junginių. Fenoliniai junginiai arbatos lapuose sudaro didžiausią ir svarbiausią grupę iš visų joje esančių komponentų. Katechinai sudaro 80 proc. visų fenolinių junginių, likę – proantocianidinai, fenolinės rūgštys, flavonoliai, flavonai. Arbatoje taip pat nustatyta purino alkaloidų – 2,5-4 proc. kofeino, 0,16-0,2 proc. teobromino, 0,02-0,04 proc. teofilino, makroelementų magnio, kalcio, kalio ir mikroelementų aliuminio, fluoro, mangano [5; 15; 54; 60].

Kininių arbatmedžių lapuose nustatytos amino rūgštys, eteriniai aliejai, mineralinės medžiagos – kalcis, magnis, manganas, varis, cinkas, selenas, kalis (kalio jonai sudaro apie 40 proc. visų mineralinių medžiagų, aptinkamų arbatos lapuose), nustatyta 10-20 proc rauginių medžiagų. Kininių arbatmedžių lapuose taip pat nustatyta B grupės vitaminų, vitaminų C, E, P, PP [5; 54; 60; 65; 100].

2007 metais atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama įgyti daugiau žinių apie teraflavinų, susidariusių fermentinės oksidazės būdu iš katechinų juodojoje arbatoje, poveikį mikrocirkuliacijai ir palyginti su flavonoidais iš žaliosios arbatos (katechinų dariniais). Skirstomi į teraflavinus, teraflavin-3-monogalatus, theraflavin-3‘-monogalatus, theraflavin-3,3‘-digalatus [71]. Atliktas dvigubai aklas, placebo kontroliuojamas, randomizuotas tyrimas, jame dalyvavo 24 asmenys, kurie nežinojo, kokias kapsules jie vartojo – placebo, teraflavinų, katechinų (ekvivalentiškomis dozėmis, kurios palaipsniui buvo didinamos). Gauti rezultatai atskleidė, kad tiriamųjų, kurie vartojo teraflavinus mikrocirkuliacija pagerėjo labiau, nei gydomiems katecinais. Esant mažoms dozėms efektas nepakankamas, tačiau jas padidinus poveikis statistiškai reikšmingas (p=0,056). Tyrimas parodė, kad katechinai ir teraflavinai iš žaliosios ir juodosios arbatų gali prisidėti prie kraujagyslių funkcijos efektyvumo [71]. Katechinai efektyvūs siekiant apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų poveikio [85].

Kvercetinas, kemferolis (bei kvercetino glikozidas rutinas) labiausiai augaluose paplitę flavonoidai. Katechinai pasižymi P vitamininiu poveikiu, taip pat šiuo poveikiu pasižymi leukoantocianidinai – flavan-3-4-dioliai, kurių cheminė struktūra panaši į katechinų [3]. Žaliojoje arbatoje katechinų koncentracija didesnė nei juodojoje [85].

Atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo identifikuoti stipriausiai antioksidantiniu poveikiu pasižyminčius kininių arbatmedžių lapuose esančius junginius. Tyrime dalyvavo asmenys, sergantys cukriniu diabetu. Nustatyta, kad stipriausiu antioksidantiniu poveikiu pasižymi katechinai. Nustatyta tokia katechinų antioksidantinio poveikio stiprėjimo seka – katechinas  epikatechinas  epigalokatechinas  epikatechino-3-galatas  epigalokatechino-3-galatas [15].

Tradicinės kininių arbatmedžių lapų arbatos indikacijos – tonizuojamoji priemonė, augalinis P vitamino šaltinis, tačiau vartojant didesnius kiekius arbatos gali pasireikšti nepageidaujamas poveikis, kurį įtakoja dideli alkaloido kofeino kiekiai. Pasireiškia stimuliuojantis CNS poveikis, dideliais kiekiais nepatartina vartoti sergant širdies ir kraujagyslių (padidėjus kraujospūdžiui), inkstų ligomis, nemiga, glaukoma [5].

Dehidratacija, kuri vykdoma arbatos gamybos metu, padeda išvengti polifenolių oksidacijos. Dėl šios priežasties, išdžiovintų arbatos lapų sudėtis panaši į šviežių lapų su dideliu kiekiu pagrindinių komponentų [54]. Teigiama, kad 50 proc. visų su maistu suvartojamų flavonoidų kiekio yra gaunama iš arbatos, pagamintos iš kininio arbatmedžio lapų [71].

3.5. Tikrųjų citrinmedžių (Citrus limon L.) apyvaisis

Tikrasis citrinmedis (Citrus limon L.) – rūtiniai (Rutaceae Juss.) šeimos atstovas [7]. Tai medis, kurio aukštis siekia 2 m, lapai ryškiai žali, kieti, iki 16 cm ilgio. Žydi ir nokina vaisius ištisus metus. Vaistinė augalinė žaliava – tikrųjų citrinų žievelė (apyvaisis). Tikrosios citrinos elipsės arba ovalios formos, gali būti su sėklomis arba besėklės, dydis 6-7 cm, spalva gali kisti nuo žalios iki ryškiai geltonos spalvos. Žievelė būna stora arba labai plona ir lengva, nelygi [6].

Citrusiniuose vaisiuose nustatytos šios biologiškai aktyvių junginių grupės – flavononai, flavonai, flavonoliai, antocianinai, antocianai [89]. Flavononai – eriocitrinas, neoeriocitrinas, narirutinas, naringeninas, hesperidinas, neohesperidinas, neoponcirinas, poncirinas. Flavonai – rutinas, izorhoifolinas, rhoifolinas, diosminas, neodiosminas. Polimetoksilinti flavonai – sinensetinas, nobiletinas, tangeretinas, heptametoksiflavonas [86]. Nustatyta, kad citrusinių vaisių apyvaisiuose yra α-pineno, β-pineno, cimeno, α-limoneno, α-felandrono, γ-terpenų [102]. Citrusinių vaisių apyvaisiuose taip pat nustatyta mineralinių medžiagų – natrio, kalcio, vario, geležies, magnio, cinko, fosforo, 9,42 proc. baltymų, 15,18 proc. skaidulų, 4,98 riebalų [78].

Tyrimais įrodytas citrusiniuose vaisiuose esančių biologiškai aktyvių junginių antibakterinis poveikis prieš B. thermosphacta, L. innocua, L. monocytogena, P. putida, S. putrefaciens [102].

Epidemiologiniai tyrimai bei tyrimai su gyvūnais parodė, kad flavonoidai turi teigiamą poveikį esant širdies ir kraujagyslių sutrikimams ir tam tikriems vėžio tipams. Tikslus veikimo mechanizmas nėra atskleistas [89].

Diosmino veikimo mechanizmas – prostaglandinų formavimosi slopinimas. Prostaglandinai sukelia vazodilataciją, karštį, skausmą [93]. Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad reguliarus citrusinių vaisių vartojimas yra siejamas su sumažėjusia rizika susirgti vainikinių širdies kraujagyslių ligomis, uždegiminėmis ligomis, sumažėjusiu vėžio progresavimu [89].

3.6. Apibendrinimas

4.

TYRIMO METODIKA IR METODAI

4.1. Tyrimo planavimas (organizavimas)

Prieš atliekant mokslinį tyrimą buvo išanalizuota literatūra ir anksčiau atlikti moksliniai darbai, straipsniai, susiję su vaistine augaline žaliava ir preparatais, pasižyminčiais P vitamininiu poveikiu. Sudarytas darbo planas, nustatomas mokslino tyrimo tikslas bei uždaviniai. Svarbiausias tyrimo uždavinys: ištirti vaistinių augalinių žaliavų ir preparatų, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu, asortimentą ir poreikį.

Tyrimas kiekybinis. Rengiame tyrimo instrumentą – anketą, taip, kad gautume atsakymus, į išsikeltus keturis uždavinius:

1. Įvertinti pacientų žinias apie vaistines augalines žaliavas ir preparatus, pasižyminčius P vitamininiu poveikiu.

2. Aptarti informacijos šaltinius, iš kurių pacientai sužino apie vaistines augalines žaliavas ir preparatus, pasižyminčius P vitamininiu poveikiu.

3. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos vaistinių augalinių žaliavų ir preparatų, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu, pasirinkimui.

4. Nustatyti dažniausiai gydymo tikslams ir venų ligų prevencijai vartotas augalines vaistines žaliavas ir preparatus, pasižyminčius P vitamininiu poveikiu.

Tyrimo objektas. Vaistinių augalinių žaliavų ir preparatų, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu poreikis. Tiriamoji grupė – UAB „Nemuno vaistinės“, esančios Lyros g. 22, Šiauliuose, klientai.

Imtis ir tiriamųjų atranka. Kadangi tyrimas kiekybinis, taikoma tikimybinė paprastoji atranka. Visi Lietuvos gyventojai turi lygias galimybes patekti į imtį, nepriklausomai nuo jo socialinių, demografinių charakteristikų. Pagal Lietuvos statistikos departamentą, generalinės visumos dydis šalyje 2016 metų spalio mėnesio pirmą dieną buvo 2859709 asmenys. Naudodamiesi šiais duomenimis, apskaičiuojame imties dydį Paniotto formule [16]:

kur :

– imties dydis;

Tyrimo imtis – 400 respondentų.

4.2. Tyrimo klausimai

Kokios yra pacientų žinios apie vaistines augalines žaliavas ir preparatus, pasižyminčius P vitamininiu poveikiu? Iš kokių informacijos šaltinių pacientai gauna informacijos apie vaistines augalines žaliavas ir preparatus, pasižyminčius P vitamininiu poveikiu? Kokie veiksniai lemia vaistinių augalinių žaliavų ir preparatų, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu, pasirinkimą? Kokios vaistinės augalinės žaliavos ir preparatai, pasižymintys P vitamininiu poveikiu yra dažniausiai naudojamos? Koks yra vaistinių augalinių žaliavų ir preparatų, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu, poreikis?

4.3. Etiniai tyrimo aspektai

Tam, kad nebūtų pažeistas respondentų orumas, nebūtų galimybės identifikuoti anketą užpildžiusio asmens tapatybės, anketa yra anoniminė. Gauti duomenys naudojami tik moksliniais tikslais kaip statistiniai duomenys. Respondentams išdėstomas tyrimo tikslas. Respondentai gali atsisakyti dalyvauti tyrime arba sutikti nieko neverčiami. 2 priede pateiktas UAB „Nemuno vaistinės“ direktorės A. Budrikienės leidimas atlikti tyrimą UAB „Nemuno vaistinės“ filiale Nr. 56, Lyros g. 22, Šiauliuose. Prieš atliekant tyrimą buvo kreiptąsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centrą tam, kad būtų įvertinta, ar planuojamas tyrimas nepažeis tiriamųjų teisių. Bioetikos centro leidimo Nr. BEC-FF-20 (priedas 3).

4.4. Tyrimo eiga

4.5. Tyrimo instrumentas

Anketą sudaro 17 klausimų, kurie suskirstyti į 3 dalis. Pirmojoje dalyje (1-4 kl.) siekiama išsiaiškinti, koks, respondentų žiniomis, yra P vitamininis poveikis bei kokie biologiškai aktyvūs junginiai pasižymi P vitamininį poveikiu, taip pat siekiama išsiaiškinti, ar jie mano, kad augalinės vaistinės žaliavos ir preparatai gali turėti nepageidaujamą poveikį sveikatai. Šioje dalyje atliekama informacijos šaltinių, iš kurių pacientai gauna informacijos apie vaistines augalines žaliavas ir preparatus, pasižyminčius P vitamininiu poveikiu, analizė. Antroje klausimyno dalyje (5-14 kl.) atliekama vaistinių augalinių žaliavų, vaistinių preparatų, maisto papildų, kremų ir tepalų, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu vartojimo analizė. Jeigu respondentas venų ligomis neserga/nesirgo, jis nukreipiamas prie sociodmografinių klausimų. Trečioje dalyje siekiama nustatyti sociodemografinius rodiklius – lytį, amžių, išsilavinimą.

4.6. Tyrimo metodika

Apklausos metu surinkti duomenys apdoroti SPSS Statistics 17.0 ir Microsoft Office Excel 2007 programomis.

4.7. Duomenų analizės pateikimas

Surinktų duomenų vaizdavimo būdas – diagramos, lentelės. Rezultatai pateikti procentine išraiška. Rezultatai analizuojami skirtingos lyties, amžiaus ir išsilavinimo respondentų grupėse, siekiant nustatyti, ar respondentų atsakymai šiose respondentų grupėse reikšmingai skiriasi. Siekiant nustatyti skirtumų reikšmingumą naudotas Chi-kvadrato (χ2

5. REZULTATAI

Kiekybiniai tyrimai padeda identifikuoti visuomenės poreikius, požiūrį, žinių lygį. Šis tyrimas svarbus tuo, kad jo pagalba galima nustatyti, kokia pacientų dalis, besilankančių visuomenės vaistinėje Lyros g. 22, Šiauliuose serga venų ligomis, koks jų požiūris į vaistines augalines žaliavas ir preparatus, pasižyminčius P vitamininiu poveikiu, kokie veiksniai labiausiai įtakoja apsisprendimą vartoti vaistines augalines žaliavas ir preparatus, pasižyminčius P vitamininiu poveikiu. Tam tikrų vaistinių augalinių žaliavų, vaistinių preparatų, maisto papildų, tepalų, kremų, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu poreikio nustatymas padeda vaistinėms, didmenininkams, gamintojams reguliuoti jų pasiūlą taip, kad būtų didesnis pasirinkimas preparatų, kurių poreikis didžiausias.

5.1. Respondentų sociodemografinių charakteristikų analizė

Sociodemografinių charakteristikų analizė reikalinga, kad būtų žinoma, kokios lyties, amžiaus, išsilavinimo pacientai lankosi vaistinėje. Gautus tyrimo rezultatus galima vertinti daug įvairesniais aspektais, analizuoti kaip tam tikri gauti duomenys priklauso nuo respondento lyties, amžiaus ar išsilavinimo. Tyrimo rezultatai pateikiami 5 lentelėje.

5 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir išsilavinimą (N=402) N, respondentų skaičius Proc. Lytis Moterys 289 71,9% Vyrai 113 28,1% Amžius 18-29 m. 48 11,9% 30-39 m. 83 20,6% 40-49 m. 133 33,1% 50-59 m. 106 26,4% 60 m. ir daugiau 32 8,0% Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis 13 3,2% Vidurinis 63 15,7% Profesinis 119 29,6% Aukštesnysis 125 31,1% Aukštasis 82 20,4%

amžiaus. 30-39 m. amžiaus respondentai sudarė kiek daugiau nei penktadalį – 20,6 proc. (N=83), tuo tarpu likusieji 11,9 proc. (N=48) buvo 18-29 m. amžiaus bei 60 m. ir vyresni – 8 proc. (N=32). Pagal išsilavinimą daugiau nei pusė apklaustų respondentų – 52 proc. (N=207) turėjo aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą, trečdalis – profesinį (N=119), o likusieji 19 proc. (N=76) – vidurinį ar nebaigtą vidurinį išsilavinimą.

5.2. Pacientų informacijos apie vaistines augalines žaliavas ir preparatus,

pasižyminčius P vitamininiu poveikiu, analizė

Respondentams užduotas klausimas, kuriame buvo prašoma pateikti savo žinias apie biologiškai aktyvias madžiagas, pasižyminčias P vitamininiu poveikiu. Rezultatai pateikti 1 paveiksle. Daugiausiai respondentų nurodė, kad biologiškai aktyvios medžiagos, pasižyminčios P vitamininiu poveikiu sumažina kraujagyslių pralaidumą – 50,7 proc. (N=204), 49,0 proc. respondentų (N=197) nurodė, kad atpalaiduoja kraujagyslių spazmus, stiprina imunitetą – 35,3 proc. (N=142), 34,6 proc. (N=139) respondentų nurodė, kad mažina patinimą. Rečiausiai respondentai įvardino organizmą detoksikuojantį – 28,1 proc. (N=113), kojų venų nepakankamumo gydymą – 25,1 proc. (N=101), priešvėžinį poveikį – 19 proc. respondentų (N=78). Atsakymo variantą „Kita“ pasirinko 1,5 proc. respondentų (N=6).

Įvertinus statistiškai reikšmingus skirtumus (kai p<0,05) nustatyta, kad reikšmingai skyrėsi vyrų ir moterų atsakymai dviem atvejais – vyrai reikšmingai dažniau nei moterys įvardino priešvėžinį P vitamininį poveikį (p=0,037) ir imunitetą stiprinantį poveikį, nei moterys (p=0,05). Reikšmingai nesiskyrė ir skirtingo amžiaus bei skirtingo išsilavinimo respondentų pasirinkimas, kokią įtaką organizmui daro P vitamininiu poveikiu pasižyminčios biologiškai aktyvios medžiagos (p>0,05).

Antrajame klausime respondentų buvo prašoma nurodyti, ar jie žino, kurie biologiškai aktyvūs junginiai pasižymi P vitamininiu poveikiu. Rezultatai pateikti 2 paveiksle. Trečdalis respondentų – 30,8 proc. (N=124) žino, kurie biologiškai aktyvūs junginiai pasižymi P vitamininiu poveikiu. Net 69,2 proc. (N=278) apklaustųjų nežino.

2 pav. Respondentų žinios apie tai, kurie biologiškai aktyvūs junginiai pasižymi P vitamininiu poveikiu (N=402)

Įvertinus skirtingos lyties, amžiaus ir išsilavinimo respondentų atsakymus, ar jie žino, kokie biologiškai aktyvūs junginiai pasižymi P vitamininiu poveikiu, nustatyta, kad atsakymai reikšmingai skyrėsi skirtingos lyties ir skirtingo amžiaus respondentų grupėse (p<0,05), tuo tarpu skirtingo išsilavinimo respondentų atsakymai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad apie šiuos junginius reikšmingai dažniau nežino moterys, nei kad vyrai (p=0,027) bei 30-50m. amžiaus asmenys, negu kitų amžiaus grupių respondentai.

nurodė (N=88), kad biologiškai aktyvūs junginiai, pasižymintys P vitamininiu poveikiu neturi nepageidaujamo poveikio.

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal žinias, ar vaistinės augalinės žaliavos ir preparatai, pasižymintys P vitamininiu poveikiu gali turėti nepageidaujamą poveikį sveikatai (N=402)

Moterys reikšmingai dažniau nei vyrai teigia, kad biologiškai aktyvūs junginiai, pasižymintys P vitamininiu poveikiu gali turėti nepageidaujamą poveikį sveikatai, kaip ir bet kurie kiti cheminiai junginiai. Skirtingo amžiaus ir išsilavinimo respondentų grupėse rezultatai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), tai rodo, kad jaunesni ir vyresni respondentai, kaip ir respondentai, turintys žemesnį ir aukštesnį išsilavinimą, žino, kad vaistinės augalinės žaliavos ir preparatai turi nepageidaujamą poveikį sveikatai.

respondentų nurodė, kad visai nesidomi vaistine augaline žaliava ir preparatais, pasižyminčiais P vitamininiu poveikiu.

4 pav. Informacijos šaltiniai, iš kurių gaunama informacijos apie vaistines augalines žaliavas ir preparatus, pasižyminčius P vitamininiu poveikiu (N=402)

Informacijos šaltiniai tarp skirtingų respondentų grupių reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), tai rodo, kad statistiškai reikšmingų skirtumų nėra. Vyrai ir moterys, kaip ir jaunesni bei vyresni respondentai bei žemesnį ir aukštesnį išsilavinimą turintys respondentai informacijos apie vaistines augalines žaliavas ir preparatus, pasižyminčius P vitamininiu poveikiu gauna iš tų pačių informacijos šaltinių (p>0,05).

5.3. Respondentų pasirenkamų vaistinių augalinių žaliavų ir preparatų analizė

Respondentų pasiskirstymo pagal sergamumą venų ligomis rezultatai pateikti 5 paveiksle. Nustatyta, kad 76,3 proc. (N=307) respondentų venų ligomis neserga/nesirgo, o serga/sirgo venų ligomis mažiau nei kas penktas respondentas – 19,5 proc. (N=78) turi ir 4,2 proc. (N=17) negali atsakyti į šį klausimą.

5 pav. Respondentų sergamumas venų ligomis (N=402)

Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp venų ligomis sergančių respondentų lyties, amžiaus ir išsilavinimo nebuvo nustatyta (p>0,05). Vyrai ir moterys, kaip ir jaunesni ar vyresni respondentai ar žemesnį ir aukštesnį išsilavinimą turintys respondentai venų ligomis serga statistiškai vienodai (p>0,05).

Toliau tyrimo metu analizuojama tik respondentų, kurie neatsakė, kad neserga/nesirgo venų ligomis, atsakymus. Tai yra 23,7 proc. (N=95) respondentų.

kapiliarai ir greitai atsirandančios mėlynės dar retesni – 6,3 proc. (N=6), 7,4 proc. (N=7), 9,5 proc. (N=9), atitinkamai.

6 pav. Venų ligų simptomai (N=95)

Nustatyta, kad išsiplėtusios kojų venos nebaigtą vidurinį išsilavinimą turinčius asmenis vargina reikšmingai dažniau nei aukštesnį išsilavinimą turinčius asmenis (p<0,05). Tuo tarpu kitos įvardintos ligos skirtingos lyties, skirtingo amžiaus ir išsilavinimą turinčių respondentų grupėse reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Vyrai ir moterys, kaip ir jaunesni ir vyresni bei žemesnį ir aukštesnį išsilavinimą turintys respondentai nurodė tuos pačius simptomus, susijusius su venų ligomis (p>0,05).

7 pav. Veiksniai, įtakojantys vaistinių augalinių žaliavų ir preparatų, pasižyminčių P vitamininiu poveikiu, vartojimą (N=95)

Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai skyrėsi tik tyrimų, atliktų su vaistine augaline žaliava ar preparatu, kurių metu buvo siekiama įrodyti jų efektyvumą, saugumą, įtaka skirtingo amžiaus respondentų grupėse, kas rodo, kad tyrimai reikšmingai dažniau įtakoja 18-29 m. ir 60 m. bei vyresnių asmenų pasirinkimą, nei 30-59 m. amžiaus asmenis (p=0,045). Kitais atvejais statistiškai reikšmingų skirtumų tarp šių respondentų grupių nebuvo nustatyta (p>0,05). Vyrams ir moterims, kaip ir jaunesniems bei vyresniems asmenims bei žemesnį ir aukštesnį išsilavinimą turintiems asmenims renkantis vaistinę augalię žaliavą ir preparatus, pasižyminčius P vitamininiu poveikiu, nurodyti veiksniai daro statistiškai panašią įtaką (p>0,05).