Iveta Čižikaitė
5 kursas, 1 grupėSKAITMENINIŲ IR MANUALINIŲ ATSPAUDŲ
TIKSLUMO PALYGINIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
prof. Alvydas Gleiznys
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
SKAITMENINIŲ IR MANUALINIŲ ATSPAUDŲ TIKSLUMO PALYGINIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
TURINYS
SANTRAUKA... 4 SUMMARY... 5 SANTRUMPOS... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA .………... 9 1.1 Manualiniai atspaudai... 91.1.1 Atspaudinių medžiagų rūšys... 9
1.1.2 Atspaudo ėmimo technika... 11
1.2 Skaitmeninis atspaudas... 13
1.3 Skaitmeninių ir manualinių atspaudų tikslumas ... 15
2. MEDŽIAGOS IR METODAI... 17
2.1 Naudotos medžiagos... 17
2.2 Tyrimo metodai... 18
2.3 Tikslumo vertinimas... 20
2.4 Statistinė duomenų analizė... 22
3. REZULTATAI... 23 4. DISKUSIJA... 25 PADĖKA... 27 INTERESŲ KONFLIKTAS... 28 IŠVADOS... 29 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 30 LITERATŪRA... 31 PRIEDAI... 35
SKAITMENINIŲ IR MANUALINIŲ ATSPAUDŲ TIKSLUMO
PALYGINIMAS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas:
Didelis tikslumas pernešant paciento burnos situaciją į dantų technikų laboratoriją yra esminis elementas gaminamų protezų tiksliai adaptacijai ir ilgaamžiškumui. Skaitmeninėms technologijoms žengiant į odontologijos rinką, dantų atspaudus galima gauti ne tik tradiciniu būdu, naudojant atspaudinės medžiagas, tačiau ir naudojant intraoralinius skenerius. Bet vis dar yra prieštaringų nuomonių apie jų tikslumą. Todėl šio darbo tikslas - palyginti dantų lanko atspaudų, kurie buvo atlikti intraoraliniu skeneriu ir silikonine bei polieterine atspaudine mase, tikslumą.
Medžiaga ir metodai:
Tyrimui buvo pasirinkti trys gipsiniai dantų lankų modeliai (A, B ir C). Dantų lanko atspaudai nuo šių modelių buvo gauti naudojant atspaudinę silikoninę masę (Easy Putty, Variotime), polieterį (Impregnum Penta Soft, 3M ESPE) ir intraoralinį skenerį (TRIOS 3, 3Shape). Atpilti gipsiniai modeliai buvo nuskenuoti laboratoriniu skeneriu (E3, 3Shape), o gauti vaizdai išsaugoti STL formatu. Naudojant programinę įrangą (Dental Desktop, 3Shape) buvo atliktos skenuotų vaizdų superimpozicijos ir 13 bei 24 dantų skerspjūviai, kad būtų gautas vidutinis nuokrypis tiriamosiose grupėse bei palygintas jų tikslumas.
Rezultatai:
Intraoralinio skenerio atspaudai turėjo mažesnius nuokrypius negu silikoniniai ar polieteriniai atspaudai tiek visame dantų lanke, tiek 13 ir 24 dantų skerspjūviuose A, B ir C modeliuose.
Išvados:
Skaitmeninis atspaudas yra toks pats tikslus kaip ir manualinis arba net tikslesnis.
COMPARISON OF THE ACCURACY OF DIGITAL AND CONVENTIONAL
IMPRESSIONS
SUMMARY
The relevance of the problem and the purpose of the work:
High precision in transfer of patient's clinical conditions to dental laboratory is one of the most important factors in fabrication of the prosthesis with excellent fit and longevity. Since digital technologies are indroduce to the dentistry, dentists have the ability to make dental impression either a conventional way using the impression materials or with the intraoral digital scanners.However, there are still controversial opinions about their accuracy Thus, the aim of the work is to compare the accuracy of digital and conventional dental arch impressions.
Material and methods:
Three gypsum models were selected for this study (A, B and C). Dental impressions from these models were made using additional silicone impression material (Easy Putty, Variotime), polyether (Impregnum Penta Soft, 3M ESPE) and intraoral scanner (TRIOS 3, 3Shape). Poured models were scanned with the laboratory scanner (E3, 3Shape) and files were saved in STL format. Then superimpositions and 13th and 24th teeth cross-sections were made using computer software (Dental Desktop, 3Shape) to evaluate standart deviation and the accuracy of dental impressions.
Results:
Intraoral scanner showed smaller deviations than both silicone and polyether impressions in the whole dental arch and in the cross-section of 13th and 24th teeth at A, B and C reference models.
Conclusions:
Digital impression is as accurate as the conventional impressions of even better.
6
SANTRUMPOS
CAD/CAM (angl. computer-aided design/ computer-aided manufacturing) – kompiuterinis restauracijų modeliavimo ir gamybos būdas, kai atliekamas restauracijos frezavimas iš pasirinktos medžiagos blokelio.
IOS – intraoralinis skeneris. PE – polieteris.
PVS – polivinilsiloksanas.
STL – stereolitografija, trimačių objektų kūrimo technika ar procesas, kuriame kompiuteriu valdomas judantis lazerio spindulys yra naudojamas norint sukurti reikiamą struktūrą.
SN – standartinis nuokrypis
SPSS – kompiuterinė statistinių duomenų analizės programa (angl. Statistical Package for the Social Science).
3D - trijų dimensijų objektas, turintis ilgį, plotį ir gylį. μm – mikrometras, ilgio matavimo vienetas.
mm – milimetras, atstumo matas. p – statistinis patikimumas.
7
ĮVADAS
Netiesioginės restauracijos sudaro didžiąją dalį ortopedinio gydymo plane. Puikus danties preparavimas turi nedidelę reikšmę, nebent jį tiksliai galimą perduoti dantų technikų laboratorijai [1,2]. Dantų atspaudas yra negatyvus burnos audinių įspaudas [1]. Atspaudinės medžiagos turėtų atkurti kietuosius ir minkštuosius burnos ertmės audinius bei gebėti užfiksuoti norimos vietos anatominę topografiją, išlikti stabilios erdvėje tam, kad būtų gautos biologiškai, mechaniškai, funkciškai ir estetiškai priimtinos restauracijos [3]. Tiksli restauracija ir kraštinė adaptacija turi būti gerai įvertinamos, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes: danties jautrumą, cemento praradimą, periodonto ligas, antrinį kariesą ir restauracijos praradimą [4, 5].
Atspaudų gaminimo procesas odontologijoje atsirado apie 1800-ųjų metų vidurį. Odontologai suprato, kad norint atkurti protezą reikia tiksliai užfiksuoti burnos audinius, kartu su gipsiniais dantų lanko modeliais. Šiems tikslams pasiekti buvo būtina atspaudinė medžiaga [6]. Dideliu tikslumu pasižyminčios medžiagos (elastomerinės) pirmą kartą odontologijoje buvo panaudotos 1950 metais. Šiomis dienomis, keturios skirtingos medžiagos yra naudojamos galutiniams atspaudams gauti: polisulfidinės (PS), polieterinės (PE), polidimetilsiloksaninės (PDMS), ir polivinilsiloksaninės (PVS), iš kurių kiekviena turi įvairias chemines reakcijas ir kietėjimo savybes [3, 7], tačiau PVS ir PE yra pirmojo pasirinkimo medžiagos dėl jų specifinių klinikinių savybių, minimalių pasikeitimų erdvėje [8,9].
Kai protezavimo srityje buvo pradėtos naudoti kompiuterinio modeliavimo ir kompiuterinės gamybos (CAD/CAM) metodikos, devintojo dešimtmečio pradžioje buvo iškelta skaitmeninių atspaudų koncepcija. Buvo viliamasi, kad ši naujoji skaitmeninio atspaudo metodika padės visiškai įtvirtinti skaitmeninį protezavimo būdą [10]. Pastaraisiais metais, diegiama skaitmeninė darbo eiga lėmė pokyčius odontologijos srityje, ypač restauracijų gaminime dantims arba implantams. Šią raidą lydėjo skaitmeninių fotoaparatų ir intraoralinių skenerių (IOS) kūrimas, kurie registruoja duomenis tiesiogiai iš burnos ertmės [11]. Skaitmeniniai atspaudai gali būti greičiau ir lengviau atliekami nei įprasti atspaudai, tuo pačiu metu sumažinant paciento diskomfortą protezavimo metu [12].
Įvairių intraoralinių skenerių atsiradimas ir plėtra paskatino jų populiarumą ir platų pritaikymą odontologijoje. Bekontakčiai skaitmeniniai atspaudai padeda supaprastinti atspaudų ėmimo procedūrą, sumažinti paciento laiką kėdėje ir palengvinti bendradarbiavimą tarp odontologų ir dantų technikų [13,14,15,16]. Nepaisant daugybės skaitmeninio metodo pliusų, ne visi IOS buvo moksliškai įvertinti kaip pakankamai tikslios alternatyvos tradicinėms technikoms [16].
8
Dėl vyraujančių skirtingų nuomonių yra sunku pasakyti, ar skaitmeniniai atspaudai yra pakankamai tikslūs. Siekiant išsiaiškinti, ar skaitmeninė darbo eiga gali prilygti tradicinei, buvo atliktas šis tyrimas ir iškelta hipotezė, kad silikoninių, polieterinių ir skaitmeninių atspaudų tikslumas bus panašus.
Tikslas. Palyginti skaitmeninių ir manualinių dantų lanko atspaudų tikslumą.
Uždaviniai:
1. Išsiaiškinti skaitmeninių ir manualinių atspaudų tikslumo problemos aktualumą. 2. Išsiaiškinti skaitmeninių ir manualinių atspaudų vidutinį nuokrypį.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Dantų atspaudai yra rutininė diagnozavimo, gydymo planavimo ir restauracijų gamybos procedūra [17]. Atspaudinės medžiagos turi atitikti kelis pagrindinius reikalavimus: tikslumą – nes tai nustato galutinės restauracijos pagaminimo tikslumą; stabilumą erdvėje – pokyčiai, priklausantys nuo medžiagos kietėjimo, turi būti labai nežymūs, kaip ir atspaudo laikymo metu; elastiškumą – medžiagos turi būti plastiškos išimant iš paciento burnos, kad visos svarbios anatominės struktūros būtų atvaizduotos tiksliai ir nebūtų iškraipomos [18].
1.1 Manualinių atspaudų tikslumas
Literatūroje galima rasti keletą nuomonių apie atspaudinės medžiagos ir atspaudo ėmimo technikos poveikį modelio tikslumui. Vieni autoriai teigia, kad atspaudo tikslumas labiau priklauso nuo atspaudo ėmimo technikos nei medžiagos rūšies. Kiti tyrėjai mano, kad atspaudo ėmimo technika atspaudo tikslumui poveikio neturi [19]. Gaunamo modelio tikslumas priklauso nuo atspaudinės masės stabilumo erdvėje ir yra veikiamas kelių faktorių: atspaudo ėmimo technikos, šaukšto tipo, atspaudinės medžiagos savybių [20].
Pokyčiai erdvėje gali atsirasti ir gipsiniuose modeliuose dėl atspaudinėms medžiagoms būdingų požymių – drėgnumo, darbinių savybių ir klampumo, arba dėl medžiagos storio tarp burnos audinių ir šaukšto sienelių, atspaudinės medžiagos fiksavimo šaukšte, modelio atpylimo laiko, medžiagos hidrofiliškumo, šalutinių produktų susidarymo, polimerizacinio susitraukimo, terminio susitraukimo (atspaudo pernešimas iš burnos į kambario temperatūrą), elastinio atsistatymo, o kai kuriais atvejais – išbrinkimo [3,19]. Gautų modelių matmenis taip pat gali paveikti keli veiksniai, tokie kaip: pavėluotas atpylimas, gipso rūšis, maišymo laikas ir kt. [7]. Tikslus gipsinis modelis, gautas vieno atspaudo metu, sumažina gydytojo darbo laiką, paciento nepatogumą ir papildomai naudojamas medžiagas [1].Gamybos procesai, tokie kaip izoliavimo medžiagos uždėjimas, taip pat laboratoriniai protezų gamybos etapai - vaškavimas, liejimas ar presavimas, gali sukelti matmenų paklaidą ir paveikti galutinės restauracijos tinkamumą [21].
1. 1. 1 Atspaudinės medžiagos rūšis
Metams bėgant odontologinės medžiagos buvo tobulinamos siekiant pagerinti jų matmenų stabilumą, atsistatymą ir valdymą [1,22]. Nėra jokių atspaudinių medžiagų, turinčių idealias savybes,
10
tačiau tobulėjant nanotechnologijoms, atliekami tyrimai siekiant parinkti kaip įmanoma tinkamiausią atspaudinę medžiagą. Fizinės ir cheminės savybės, tokios kaip matmenų stabilumas, medžiagos atsparumas plyšimui ir biologinis suderinamumas, buvo bandomi tobulinti atliekant įvairius tyrimus [8].
Atspaudinės medžiagos tikslumas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip: elastinio atsigavimo susitraukimo kryptis, nuolatinė polimerizacija ir lakiųjų medžiagų išgarinimas [1]. Dažniausiai atspaudo tikslumas erdvėje priklauso nuo laiko trukmės, nes kai kurios medžiagos tiksliausios būna iš karto po įvykusios polimerizacijos, o praėjus tam tikram laikymo periodui tikslumas sumažėja [3]. Dėl skirtingų klinikinių sąlygų reikia naudoti skirtingas atspaudines medžiagas, kurių tinkamas pasirinkimas vyraujančioms sąlygomis yra be galo svarbus [8]. Medžiagų naudojimas neturint pakankamai žinių apie jų savybės gali pabloginti rezultatus [7,8].
Elastinės atspaudinės medžiagos kliniškai gali būti dalijamos į dvi dideles grupes: 1. Hidrokoloidines (agaras ir alginatinės medžiagos)
2. Sintetiniai elastomerai (polisulfidas, A ir C tipo silikonai, polieteris) [20].
Elastomerinių atspaudinių medžiagų susitraukimas dažniausiai svyruoja 24 valandų laikotarpyje, pašalinus atspaudą iš burnos. Maždaug 50% susitraukimo įvyksta per pirmąją valandą. Per laiko tarpą, kurio metu atspaudas yra pašalinamas iš burnos ir atpilamas gipsinis modelis, visi atspaudo tikslumo pokyčiai yra vadinami stabilumu erdvėje. Ideali atspaudinė medžiaga turėtų neturėti jokių erdvinių pasikeitimų [8]. Nepaisant medžiagų tikslumo erdvėje, nauji tyrimai parodė, kad beveik 90% atpilamų modelių turi vieną ar daugiau pastebimų klaidų [18,19].
Silikonai atspaudų ėmimui yra plačiai naudojami odontologijoje, nes jie pasižymi dideliu tikslumu, stabilumu erdvėje, mažu susitraukimu, detalumu, taip pat puikiu elastiniu atsistatymu, minimaliais nuokrypiais ir geru atsparumu plyšimui [3,19]. Tačiau yra hidrofobiški, inhibuojami lateksinių pirštinių, taip pat medžiagai kietėjant susidaro vandenilis, kuris lemia iškrypimus modelio atpylimo metu [19]. Silikono stabilumą erdvėje ir tikslumą lemia keli faktoriai: medžiagos klampumo pasirinkimas, medžiagos storis, ėmimo technika, medžiagos retencija prie atspaudinio šaukšto, laikymas iki modelio atpylimo, medžiagos hidrofiliškumas, bioproduktų išsiskyrimas, susitraukimas po polimerizacijos, terminis susitraukimas ir visiškas medžiagos elastinis atsigavimas [3,18,22].
Pastaraisiais metais, A tipo silikoninės atspaudinės masės buvo apibūdinamos kaip vienos iš stabiliausių erdvėje ir geriausiai atkartojančių paviršių. Puikios fizinės savybės ir darbinės charakteristikos lemia didelę dalį sėkmės. Pridėtinis (A tipo) silikonas buvo pristatytas kaip atspaudinė medžiaga 1970 metais, taip pat vadinamas polivinilsiloksanu (PVS). Jų tikslumas ir detalių užfiksavimas atspaude yra sunkiai pralenkiami. Taip pat ši medžiaga turi gerą elastinį
11
atsistatymą, o dėl nesusidarančių šalutinių produktų polimerizacijos metu, išlaiko stabilumą erdvėje [2].
Patys didžiausi pokyčiai erdvėje pasireiškia, dėl silikoninio pagrindo medžiagų polimerizacinio susitraukimo ir temperatūrų skirtumo tarp burnos ertmės ir kambario temperatūros, kuriame atspaudas yra atpilamas (terminis susitraukimas). Vieni autoriai teigia, kad didelio klampumo elastomerinės medžiagos gali turėti mažą susitraukimą ir tai lemia nedidelius atspaudo pasikeitimus erdvėje dėl didelio užpildo dalelių kiekio. Medžiagos, turinčios mažą užpildo kiekį, lemia nedidelį polimerizacinį susitraukimą. Tačiau didelis užpilo kiekis lemia sumažėjusį medžiagos aptakumą ir plastiškumą, o dėl to sumažėja atspaudo tikslumas [19]. Taip pat didelis atspaudinės medžiagos storis nelemia geresnio atspaudo. Priešingai, geresni rezultatai yra pasiekiami, kai atspaudinės masės sluoksnis yra vidutinio storumo ir tolygiai paskirstytas šaukšte [18].
Polieterinės (PE) atspaudinės medžiagos taip pat turi gerą stabilumą erdvėje. Vienintelis trūkumas yra medžiagos deformacijos, atsirandančios ją šalinant iš sunkiai pasiekiamų vietų burnos ertmėje [8]. Tiriant dvi hidrofilinės PVS medžiagas ir dviejų tipų PE sausomis ir drėgnomis sąlygomis atskleista, kad visos atspaudinės medžiagos turėjo patenkinamą detalių atvaizdavimą sausomis sąlygomis. Vis dėlto rezultatai rodo,jog labiau tikėtina, kad PE drėgnomis sąlygomis bus tikslesnė atspaudinė medžiaga. Polieteriai yra hidrofiliniai, dėl to juos laikyti drėgnoje aplinkoje draudžiama. Teigiama, kad PE atspaudai turėtų būti laikomi aplinkoje, kur santykinė oro drėgmė yra mažesnė nei 50% [7].
Neseniai odontologijos rinkoje buvo pristatytos hibridinės atspaudinės masės, kurios suderino geriausius polivinilsiloksaninių ir polieterinių medžiagų bruožus bei pašalino trūkumus. Vadinamos vinilpolieterio silikonu (VPES) arba vinilsiloksano eteriu. Skelbiama, kad jos turi didesnį atsparumą plyšimui ir geresnį stabilumą erdvėje negu VPS, polieterio hidrofilines savybes ir drėgnumą. Didžioji dalis VPES medžiagų sudarytos iš vinilsiloksano eterio (10-50%), metilo hidrogeno dimetilpolisiloksano (3-10%) ir silikono dioksido (30-65%) [8]. Karaaslan su bendraautoriais [8] atliktame tyrime, trijų atspaudinių medžiagų (VPES, PVS ir PE) matmenų pokyčiai ir drėgnumas, buvo nustatytas ir tada lyginamas vienas su kitu. Nors nauja hibridinė atspaudinė medžiaga buvo pristatyta kaip gebanti suderinti geriausias PVS ir PE savybes, tačiau VPES nepralenkė PVS.
1.1.2 Atspaudo ėmimo technikos
Tradicinės atspaudų ėmimo metodikos reikalauja gerų techninių įgūdžių [21]. Skirtingi atspaudų ėmimo būdai turi svarbų vaidmenį pernešant tikslią preparuoto danties ir aplinkinių audinių
12
kopiją tolimesniam darbui [18,2]. Skirtingų konsistencijų atspaudinių medžiagų taikymas ir jų naudojamas lemia smulkiausių detalių užfiksavimą atspaude [19,18].
„Vieno žingsnio“ technikos metu, atspaudinės medžiagos bazė yra linkusi stumti mažo klampumo korekcinę masę nuo preparuoto danties paviršiaus, todėl kritinės vietos, tokios kaip nupreparuotas laiptelis, gali būti padengtos baze, kuri negali atvaizduoti paviršiaus detalių patenkinamu tikslumu. Dar vienas iššūkis, naudojant „vieno žingsnio“ metodiką, kyla dėl to, kad bazinė medžiaga turi būti paruošta ir uždedama iš karto po to, kai korekcinė masė pasiekia nupreparuotą danties vietą. Šiuo kritiniu etapu paciento liežuvis ar burnos dugno judesiai gali pašalinti korekcinę masę nuo danties paviršiaus. „Dviejų žingsnių“ metodika leidžia išvengti šių problemų mažinant polimerizuojančios medžiagos tūrį kiekviename etape, galutinis medžiagos susitraukimas gali būti sumažintas, taip pagerinant atspaudo tikslumą. Todėl patariama atsargiai dirbti su korekcine mase, nes tai daro įtaką atpilamų modelių tikslumui [20].
Franco ir kiti atliktame tyrime [22] teigiama, kad tiek polieteris, tiek A tipo silikonas yra labai tikslios atspaudinės masės, tačiau esminis faktorius yra atspaudinės metodikos pasirinkimas. Atlikus mikroskopinus matavimus buvo gauta, jog gipsiniai modeliai, atpilti tiek iš polieterinės, tiek silikonines medžiagos naudojant „vieno žingsnio“ metodiką, pasižymėjo teigiamais netikslumai, t.y, modeliai buvo truputį didesni negu pradinis modelis. Naudojant „dviejų žingsnių“ metodiką abiem atvejais buvo gauti neigiami netikslumai, kai atpilti modeliai buvo mažesni. Taip pat buvo pastebėtas svarbus skirtumas, jog naudojant PE modeliai buvo mažesni negu naudojant PVS.
Kumari su bendraautoriais [23] atliko A tipo silikoninių atspaudų tikslumo palyginimą naudojant „vieno“ ir „dviejų žingsnių“ metodikas tarp skirtingų prekybinių ženklų, tačiau reikšmingo skirtumo pastebėta nebuvo. „Dviejų žingsnių“ metodika buvo tikslesnė negu vieno, nors Pande ir kt. atliktas tyrimas [24] atskleidė, kad geresnis erdvinis stabilumas tiriant A tipo silikonus buvo gautas „vieno“, o ne „dviejų žingsnių metodika“. O Vitti ir kt. atliktame tyrime [19] nebuvo gautas skirtumas tarp trijų naudotų atspaudo nuėmimo metodikų. Teigiama, kad didesnę įtaką daro medžiagos rūšis, o tiek A ir C tipo silikonai naudoti tyrime lėmė gipsinio modelio susitraukimą.
Basapogu ir kiti atliktoje studijoje [20], siekiant nustatyti, ar atspaudo ėmimo metodika turi įtakos tarp hidrofiliško ir hibrofobiško PVS, buvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas hidrofobinėje grupėje. Visose grupėse gauti modeliai buvo didesni negu pradiniai. Hidrofilinis PVS turėjo tikslesnius matmenis nei hidrofobinis PVS naudojant „vieno žingsnio“, „dviejų žingsnių“ atspaudų ėmimo technikas. Naudojant vienmomentę techniką didelio skirtumo tarp hidrofilinės ir hidrofobinės PVS atspaudinės medžiagos nerasta. Hidrofobinis PVS buvo erdviškai tikslesnis taikant dvimomentę metodiką negu vienmomentę.
13
Singh su bendraautoriais atliktas tyrimas [2] atskleidė, kad dvimomentė technika parodė didžiausią tikslumą, vidutinis nuokrypis nuo pradinio modelio buvo 0,011 mm. Didžiausias neatitikimas buvo gautas vienmomente metodika. Todėl teigiama, kad silikoninių atspaudų tikslumą didžiąja dalimi lemia pasirinkta metodika.
1.2 Skaitmeninių atspaudų tikslumas
Skaitmeninės atspaudinės sistemos sudaro galimybes panaudoti intraoralinius skenerius
(tiesioginiam) arba ekstraoralinius skenerius (netiesioginiam) modelio gavimui. Nors intraoraliniai skeneriai yra vis labiau pažengę, tačiau kai kurios atliktos studijos atskleidė, kad IOS gauta informacija yra mažiau tiksli negu ta, kuri buvo gauta ekstraoraliai skaitmenizuojant gipsinius modelius, nes jie nėra veikiami intraoralinių veiksnių, tokių kaip seilės, kraujas, ribota erdvė, preparacijos forma ir skenavimo pozicija [25].
Skenerio tikslumas daugiausia priklauso nuo kaupimo/apdorojimo programinės įrangos, kuri atlieka sunkiausią užduoti, t.y. sudėlioja 3D virtualų modelį. Šis atspaudas yra paremtas dantų lanko informacijos įrašymu intraoralinės kameros pagalba [17]. IOS projektuoja šviesos šaltinį (lazerį arba struktūrizuotą šviesą) ant nuskaitomo objekto, šiuo atveju dantų lanko, įskaitant preparuotus dantis ar implanto skenavimo atramas. Burnos audinių vaizdai yra užfiksuojami vaizdo jutikliais bei apdorojami programinės įrangos, kuri sukuria taškinius debesis. Tuomet šie taškiniai debesys yra paverčiami trikampiais, naudojant tą pačią programinę įrangą, sukuriant 3D paviršiaus modelį. Pastarieji burnos audinių modeliai yra optinio atspaudo rezultatas ir yra virtuali alternatyva tradiciniams gipsiniams modeliams [13].
Pagrindinis IOS bruožas turėtų būti itin geras tikslumas, skeneris turėtų gebėti gauti tikslų atspaudą. Tikslumas (angl., accuracy) pagal ISO-5725‐1 yra vertinamas pagal tikrumą (angl., trueness) ir preciziją (angl., precision). Precizija apibūdina pakartotinių matavimų atitikimo laipsnį nurodytomis sąlygomis. Tikrumas apibūdina, kaip arti tikrosios reikšmės yra gautas erdvinis matavimas. Galų gale, tikslumas yra tikrumo ir precizijos suma [13]. CAD/CAM technologija trumpos apimties atspaudams, kurie įtraukia vieną dantų lanko kvadrantą, turi žemą klaidų riziką, o didinant skenuojamą plotą, tikslumas gali mažėti [26]. Tačiau naujausios kartos skeneriai pasižymi labai mažu klaidų skaičiumi imant pilno dantų lanko atspaudą [13].
Skaitmeninio atspaudo sistemos turi dvi klases. Kai kurios iš jų reikalauja skenuojamo
paviršiaus padengimo specialiais milteliais prieš imant atspaudą. Kliniškai laiptelio tarpas yra paveikiamas miltelių, jeigu jie naudojami su intraoraliniu skeneriu. Tačiau tarpas tarp restauracijos ir
14
laiptelio, kai restauracija buvo pagaminta naudojant intraoralinį skenerį, buvo mažesnis negu 120 mikronų, todėl šie rezultatai buvo kliniškai priimtini, kaip ir netiesioginio skenavimo [25].
Skaitmeninės sistemos leidžia įvertinti atspaudą iš karto, įskaitant kulties geometriją ir laiptelio vientisumą, o, esant būtinybei, atspaudą galima pakartoti to pačio vizito metu arba nuskenuoti tik neaiškias vietas iš naujo [26]. Šiuo metu skaitmeninės atspaudinės metodikos, kuriose naudojami IOS, gali tiksliai nuskenuoti danties preparaciją ir patenkinti galutinės restauracijos reikalavimus, naudojant programinę įrangą, t. y. negaminant gipsinio modelio [25]. Skaitmeniniai modeliai leidžia naudotojui sekti chronologinius paciento burnos ertmės pokyčius: dantų pozicijos pasikeitimą, dantų nusidėvėjimą, abraziją ar dantenų recesiją. Informacija taip pat gali būti panaudota palengvinti dantų atkūrimą ateityje, netekus dalies ar viso danties [27]. Labai svarbu, kad skenuojantis gydytojas suprastų skenerio charakteristikas ir naudojimo indikacijas, kad būtų sumažintas paciento diskomfortas proceso metu [25].
Tyrime [28] tarpusavyje lyginant skirtingas intraoralines skenavimo sistemas (Sirona
CEREC AC Omnicam (OCam), Heraeus Cara TRIOS ir 3M Lava True Definition (TDef)), buvo nustatyta, kad nėra žymaus skirtumo tarp jų. Pagamintų restauracijų kraštinė adaptacija buvo panaši visose grupėse: 88 μm (68–136 μm) 3M True Definition, 149 μm (114–218 μm) Sirona CEREC AC Omnicam ir 112 μm (94–149 μm) Heraeus Cara TRIOS, 113 μm (81–157 μm) laboratorinio skenerio. Panašius rezultatus gavo Ferrini ir kiti tyrimo metu [4], kai tarpusavyje lyginant 8 skirtingų IOS skenerių tikslumą su frezuotomis restauracijomis, buvo nustatyta, kad kliniškai visi skeneriai parodė priimtinus rezultatus (vidutinė paklaida 53,45 μm, kliniškai priimtina iki 120). Tyrimas patvirtino, kad IOS gali būti priimtina alternatyva manualiniams atspaudams, tačiau reikėtų tolimesnių in vivo tyrimų. Boeddinghous su bendraautoriais studijoje [29] tarpusavyje lygino skirtingus intraoralinius skenerius in vivo, nenaudojant manualinių atspaudų, ir gauti kraštiniai netikslumai buvo nuo 111 iki 121 μm. Nustatyta, kad gautas skirtumas priklausė nuo skenuojamo danties paviršiaus. Labai svarbu turėti aiškų skenavimo protokolą, nes manoma, kad skirtingi aparatai naudojant skirtingas skenavimo metodikas, gali duoti netikslius rezultatus [13].
Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų, naudojant IOS ir optinius atspaudus, yra sunkiai aptinkamos gilios laiptelio ribos ant nupreparuoto danties arba kraujavimas [13]. Taip pat dantenų padėtis ir audinių poslinkis paveikia atspaudo tikslumą, o vėliau ir restauracijos adaptaciją. Kliniškai galimos trys laiptelio preparavimo metodikos: ties dantenų riba, po arba virš jų [5]. Kai kuriais atvejais estetinėje zonoje gydytojui yra ypač svarbu pozicionuoti laiptelį žemiau dantenų, o tai gali sukelti sunkumų šviesai teisingai aptikti visą laiptelio liniją. Nes, kitaip negu atspaudinės medžiagos, šviesa negali fiziškai atitraukti dantenų ir užfiksuoti „nematomas“ vietas [13]. Imant skaitmeninį atspaudą iškyla sunkumų norint užfiksuoti elastingas vietas, tokias kaip gleivinė, kuri yra
15
ypač reikalinga gaminant išimamus dantų protezus, todėl IOS plėtra odontologijoje truputį sustojo. Reikia pabrėžti, jog skeneriu yra sunku gauti duomenis apie audinių poslinkio dydį likusioje gleivinės dalyje ir funkcinį atspaudą, kuris apima tokias struktūras kaip prieanginiai ir skruostiniai pasaitai, lūpos ir liežuvis [30].
Idealiu atveju, IOS turėtų turėti didelį tikrumą (turėtų atitikti realybę kaip įmanoma geriau). Dažniausiai naudojamas būdas patikrinti intraoralinio skenerio tikslumą yra iš dalies perdengti jo skenuotus vaizdus su pradiniais skenavimas. Suliejus šiuos vaizdus/modelius, kompiuterinė technika gali sudaryti spalvinius žemėlapius, nurodančius atstumus/nesutapimus tarp paviršių [13].
1.3 Skaitmeninių ir manualinių atspaudų tikslumas
Atspaudų ėmimo metodikų tikslumą galima gerai įvertinti naudojant superimpozicijų techniką. Sudėjus skenuotus modelius vieną ant kito, skirtinguose danties paviršiuose esančius nukrypimus padeda įvertinti kompiuterinė programa [27]. Taip pat daugelis tyrimų IOS tikslumą vertina pagal adaptacijos tikslumą, t. y. kaip adaptuojasi pagaminti vainikėliai. Suese atliktas tyrimas [31] atskleidė, kad reikšmingo skirtumo tarp manualinio ir skaitmeninio atspaudo nebuvo, pagamintų vainikėlių adaptacija buvo panaši: 60-70 μm ties lapteliu, 80-90 μm ties ašinės danties sienos centru ir 150-170 μm okliuziniame paviršiuje. Kitais žodžiais tariant, daugelis tyrimų teigia, kad IOS tikslumas sutampa su manualiniais atspaudais ir darbinius modelius daro nereikalingais. Haddadi ir kt. in vivo tyrime [29] skaitmeniniu būdu pagaminti vainikėliai turėjo geresnę kraštinę ir vidinę adaptaciją - 60 μm, kai manualiniu būdu pagaminta restauracija turėjo 78 μm tarpą prieš cementavimą. Tačiau įvertinus restauracijas kliniškai po 6 ir 12 mėnesių tarp abiejų atspaudų ėmimo technikų, reikšmingo skirtumo nebuvo pastebėta.
Kamimura su bendraautoriais tyrimo [27] rezultatai teigia, jog mažesni netikslumai buvo gauti skaitmeniniame atspaude, o didžiausi netikslumai manualiniame buvo pastebėti apatinio žandikaulio antrųjų moliarų liežuviniame paviršiuje. Šios tendencijos nebuvo skaitmeniniuose atspauduose. Koulivand ir kiti studijoje [5] taip pat gavo geresnius rezultatus skaitmeninėje atspaudų grupėje. Pagaminus metalo-keramikos vainikėlius iš manualinio bei skaitmeninio atspaudų dantims, su skirtingais laiptelio pozicionavimais – virš ir po dantenomis, gavo rezultatus, jog vidinis restauracijos atitikimas bei kraštinė adaptacija buvo geresni skaitmeninėje grupėje. Laiptelio pozicija, dantenų biotipas (plonos ar storos) atitikimui įtakos neturėjo, o skaitmeninis atspaudas buvo atliktas greičiau negu manualinis.
Taip pat 2019 metais atliktas tyrimas [32], kuriame 60 cirkonio keramikos vainikėlių (30 gauti skaitmeniniu atspaudu, kiti 30 - manualiniu) buvo vertinami kliniškai pagal keturis aspektus:
16
kraštinę adaptaciją, okliuzinius kontaktus, tarpdantinius kontaktinius taškus bei pirminę retenciją. Rezultatai atskleidė, kad IOS būdu gautos restauracijos kliniškai buvo geresnės būklės. Skaitmeninėje grupėje vainikėliai turėjo geresnius tarpdantinius kontaktinius taškus bei geresnę kraštinę adaptaciją negu restauracijos, gautos iš silikoninio atspaudo, nuimto „dviejų žingsnių“ metodika. Tiriamosiose grupėse tarp okliuzinių kontaktų ir pirminės retencijos statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo. Pedroche ir kt. [27] palygino skirtingas skaitmenizavimo galimybes ir manualinį atspaudą. Tyrimo metu nuo preparuoto krūminio danties buvo nuimtas atspaudas IOS bei PVS. Silikoninis atspaudas bei iš jo atpiltas gipsinis modelis nuskenuoti netiesioginiu būdu – laboratoriniu skeneriu. Intraoralinio skenavimo metu buvo gauti mažesni tarpai pagamintose restauracijose ties marginaliniu kraštu, ašine siena ir okliuzijoje, o skenuoto manualinio atspaudo ir gipsinio modelio grupės buvo statistiškai panašios. Todėl autorius teigia, kad tiesioginis intraoralinis skenavimas yra tikslesnis [34]. Atspaudinės medžiagos dažnai yra linkusios į erdvinius pokyčius dėl jose vykstančių cheminių reakcijų ir gipso išsiplėtimo dėl antrinių reakcijų atsiradimo. Tai gali būti restauracijos neatitikimo priežastimi. Tačiau skaitmeninis atspaudas tokių pokyčių nepatiria [27].
Mokslinėje literatūroje yra teigiama, jog optinio atspaudo tikslumas vieno danties restauracijai arba fiksuotiems daliniams protezams iki 4-5 elementų yra kliniškai priimtinas. Tačiau skaitmeninio atspaudo tikslumas yra mažesnis lyginant su atspaudinėmis medžiagomis, kai yra gaminamos dalinės fiksuojamos restauracijos, turinčios daugiau negu penkis elementus, arba pilno dantų lanko protezai [13].
Taigi, nekyla abejonių, kad atspaudai yra labai svarbi dalis ortopedinėje odontologijoje. Dantis protezuojančiam gydytojui yra būtina tiksliai žinoti skaitmeninių ir manualinių atspaudų tikslumą, kad galėtų pasirinkti geriausius rezultatus turintį metodą, esant įvairioms klinikinėms situacijoms.
17
2. MEDŽIAGOS IR METODAI
LSMU Bioetikos centrui suteikus leidimą Nr. BEC-OF-38, kuris išduotas 2019 metų lapkričio 12 dieną [Priedas nr. 1], tyrimas buvo atliktas 2019 m. lapkričio – 2020 m. kovo mėnesiais.
Tyrimas atliktas etapais:
1) Mokslinės literatūros paieška LSMU prenumeruojamose informacinėse bazėse bei LSMU bibliotekos turimoje literatūroje.
2) Suformuluotas tyrimo tikslas, uždaviniai bei laukiami tyrimo rezultatai. Pagal mokslinėje literatūroje pateikiamą informaciją suformuluotas tyrimo atlikimo būdas. Pateikus reikiamus dokumentus LSMU Bioetikos centrui, gautas leidimas atlikti tyrimą.
3) Atliktas pasirinktų dantų lankų modelių skaitmeninių ir silikoninių bei polieterinių atspaudų tikslumo tyrimas. Tyrimo rezultatų analizė.
5) Rezultatų apibendrinimas, tyrimo išvadų bei praktinių rekomendacijų gydytojams suformulavimas.
2.1 Naudotos medžiagos
Pradinio modelio pasirinkimas. Iš dantų technikų laboratorijos buvo gauti trys
pradiniai modeliai, kurie buvo atpilti iš IV klasės gipso. Visi modeliai buvo skirtingų viršutinių žandikaulių: A modelis - pilno dantų lanko (15 dantų), o kiti su: B – daline antrine adentija, Keneddy II klasė, 1 poklasis (9 dantys) ir C – daline antrine adentija, Keneddy IV klasė (13 dantų).
1 pav. Pradiniai modeliai A, B ir C.
Silikoninė atspaudinė medžiaga. Tyrime naudota A tipo silikonas
(vinilpolisiloksanas) „Easy Putty, Variotime“ (2 x 300 ml) ir korekcinė masė (vinilpolisiloksanas) „Extra Light Flow, Variotime“ (2 x 50 ml). Gamintojas: Heraeus Kulzer, Vokietija, 66057145/00, 66045040/00, galiojimo laikas iki 2020-10-26.
18
Polieterinė atspaudinė medžiaga „3M ESPE, Impregnum Penta Soft, medium-bodied
consistency“, kurią sudaro bazė (2 x 600 ml) ir katalizatorius (2 x 120 ml). Gamintojas: 3M Deutschland GmbH, Vokietija, 70201130054, 7000030699, galiojimo laikas iki 2021-03-31.
Adhezyvas šaukštams„Prestige universal adhesive“ (10ml – 10g). Gamintojas: Vannini
Dental Industry, Italija, 058005, galiojimo laikas iki 2021.
Gipsas „SINGLETYPO 4“ 4+ klasės, tiksotripinis, gelsvai rusvos spalvos (1 kg).
Gamintojas nurodo, kad išsiplėtimas kietėjant yra mažiau negu 0,09%, atsparumas gniuždymui 84MPa – 12,174 Psi. Gamintojas: Lascod s.p.a., Italija.
Intraoralinis skeneris - bevielis TRIOS 3 (3shape, Dental Desktop 19.3, Kopenhaga,
Danija). Dydis: 4,2 x 27,4 cm / 1 x 2 coliai, diametras: 12 cm / 3 coliai. Tikslumas - 6.9 ± 0.9 µm, nuoseklumas - 4.5 ± 0.9 µm, svoris (su baterija) 373g, šviesos šaltinis LED, išvesties formatas DCM ir STL. Panaudojimo indikacijos: implantai (viena atrama), 3 vienetų implantų tiltai, įklotai, užklotai, kultiniai įklotai, ortodontija, nuo pavienių vainikėlių iki 5 vienetų tiltų, laminatės. Baterija: bevielis skeneris turi 3 pakraunamas baterijas, kurios suteikia apie 20 minučių skenavimo laiko (5 min. šilimui ir 20 min. tęsiamo skenavimo. Krovimo laikas apie 2-4 valandas, priklauso nuo išnaudojimo. Skenuoti galima tame pačiame kambaryje atstumu iki 5 metrų. Su intraoraliniu skeneriu buvo naudotas „DELL“ kompiuteris (Dell technologies, Round Rock, Teksasas, JAV).
Laboratorinis skeneris E3 (3Shape, Dental Desktop 19.3, Kopenhaga, Danija).
Techniniai duomenys nurodo: kamera 2x5 MP, tikslumas (ISO 12836) µm, dantų lanko skenavimo greitis 22 sek., skaitmeninis dantų lanko atspaudas 80 sek., skenavimas spalvotas.
2. 2 Tyrimo metodai
19
Nuo A, B ir C modelių buvo pasirinkta nuimti po penkis atspaudus skirtinga metodika, nes atlikus bandomus matavimus statistiškai buvo gautas nedidelis rezultatų išsibarstymas. Tyrimo atlikimo metodika buvo sudaryta remiantis literatūrine analize [14-16,24,28,33].
Silikoninis dantų lanko atspaudas. Nuo kiekvieno iš trijų pradinių modelių buvo
nuimta po penkis silikoninius „vieno žingsnio“ atspaudus su A tipo silikonine mase ir korekcine mase (Easy Putty ir Extra Light Flow, Variotime).Atspaudai buvo nuimti standartiniais šaukštais, tolygiai išteptais adhezyvu, laboratorinėmis sąlygomis, sekant gamintojo nurodytas instrukcijas: bazės ir katalizatoriaus santykis 1:1, darbinis laikas 2:30 min. Nuo pradinio modelio nuimtas atspaudas buvo ištirtas dėl defektų.
Polieterinis dantų lanko atspaudas. Nuo kiekvieno iš trijų pradinių modelių buvo
nuimta po penkis polieterinius atspaudus, naudojant automatinį maišymo aparatą (Pentamix Automatic Mixing Machine, 3M). Atspaudai buvo nuimti standartiniais šaukštais, tolygiai išteptais adhezyvu, laboratorinėmis sąlygomis, sekant gamintojo nurodytas instrukcijas. Nuo pradinio modelio nuimtas atspaudas buvo ištirtas dėl defektų.
Gipsinių modelių atpylimas ir skenavimas. Vėliau „Dantų ir žandikaulių ortopedijos
klinikoje“ buvo atpilami gipsiniai modeliai iš IV klasės gipso, pagal gamintojo nurodytas instrukcijas: maišymo santykis 20 ml vandens/ 100 g miltelių, brinkimo laikas 20 sekundžių, maišymo laikas (rankomis) prie 23 laipsnių 1 minutė, išpylimo laikas 3 minutės, kietėjimo trukmė 7 minutės. Atspaudai atpilti per 24 valandas, naudojant vibracinį staliuką. Atspaudas nuo gipso pašalintas po valandos, gautas modelis ištirtas dėl defektų.
Kiekvienas iš penkių gautų modelių buvo nuskenuotas laboratoriniu skeneriu, o gauti duomenys išsaugoti STL formatu. Skenuojant laboratoriniu skeneriu, kiekvienas iš modelių buvo pritvirtinamas prie staliuko, kad nekeistų padėties proceso metu. Skaitmeninis atspaudas gautas skenuojant automatiniu rėžimu.
20
Skaitmeninis dantų lanko atspaudas. Skaitmeniniam atspaudui gauti buvo naudotas
bevielis TRIOS 3 skeneris (3shape). Prieš atspaudo ėmimą skeneris buvo sukalibruojamas. Skenavimas vyko remiantis rekomenduojamu gamintojo protokolu: pradedant šoninių dešinės pusės dantų okliuziniu paviršiumi, vėliau nuosekliai skenuojant skruostinius bei gomurinius paviršius, kol būdavo nuskenuojamas visas dantų lankas. Kiekvienas iš trijų modelių buvo nuskenuotas po penkis kartus, o gauti duomenys buvo išsaugoti STL formatu. Skenavimo metu modeliai buvo laikomi toje pačioje padėtyje, siekiant užtikrinti tokias pačias sąlygas. Skenuojantis asmuo sėdėjo priešais modelius toje pačioje pozicijoje.
Skenavimas intraoraliniu skeneriu vyko „Denticijos, Kauno odontologijos klinikos“ dantų technikų laboratorijoje, o laboratoriniu skeneriu - „Vilniaus implantologijos centro klinikos“ laboratorijoje.
2. 3 Tikslumo vertinimas
Norint palyginti gautų atspaudų tikslumą, buvo naudojama „TRIOS Dental Desktop 19. 3“programinė įranga (Gamintojas „3Shape“, Kopenhaga, Danija), . Kiekvieno iš trijų pradinių modelių (A, B ir C) STL formatu gauti modeliai (5 intraoralinio skenerio, 5 silikoninės ir 5 polieterinės atspaudinės medžiagos) programoje buvo lyginami atliekant jų superimpoziciją - skaitmeninius erdvinius modelius perdengiant tarpusavyje ir vertinant erdvinius (3D) nuokrypius, esančius dantų vainikų srityje. Programoje buvo pasirinkta speciali funkcija, kuri automatiškai parinko visus dantų lanke esančius dantų vainikus vertinimui. Atlikus virtualių modelių superimpoziciją yra gaunamas spalvinis žemėlapis, kuriuo vadovaujantis yra matomos vietos su didžiausiomis deviacijomis (žalia spalva rodo modelių atitikimą, o tikslumas mažėja nuo geltonos iki raudonos vis daugiau). Buvo pasirinktos vietos, kuriose buvo rodomas didžiausias modelių neatitikimas spalviniame žemėlapyje (rodoma paklaida nuo 0,05 iki 0,8 mm). Gautos vertės buvo paverstos į mikrometrus. Kiekvienas iš gautų virtualių modelių (1, 2, 3, 4, 5) buvo lyginamas vienas su kitu, iš viso atliekant dešimt superimpocizijų kiekvienoje skaitmeninėje, silikoninėje ir polieterinėje grupėse. Tokiu pačiu principu ištirti visi trys A, B ir C modeliai.
21
4 pav. A, B ir C modelių superimpozicijos su nuokrypį atspindinčiais spalviniais žemėlapiais.
Kiekvienos atliktos superimpozicijos metu buvo patikrinti nuokrypiai pavienių dantų srityje. Buvo pasirinkti 13 ir 24 dantys, nes, nepaisant dalinės antrinės adentijos, visi modeliai turėjo šiuos dantis. Programos pagalba padarytas jų skerspjūvis ir išmatuotas didžiausias neatitikimas tarp modelių paviršių.
22
2. 4 Statistinė duomenų analizė
Tyrimo duomenys, surinkti naudojant 3Shape TRIOS programinę įrangą, buvo suvedami ir koduojami „MS Excel 2013“ programoje, o statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės programą „IBM SPSS 20.0“ (Čikaga, Ilinojus, JAV) paketu. Vienmatėje analizėje įverčių centrinė reikšmė ir sklaida pateikiama nurodant vidurkius, standartinius nuokrypius (SN), minimalias ir maksimalias rodiklių reikšmes. Duomenų analizė buvo atliekama sugrupavus mėginius pagal tyrimo metu naudotas medžiagas (skaitmeninis, silikoninis ir polieterinis atspaudas) bei tiriamą vietą (dantų lankas, 13 ir 24 dantų skerspjūviai).
Analitinėje statistikoje atliekant dvimatę analizę, trijų grupių vidurkiams palyginti taikytas neporinis Stjudento t statistinis kriterijus (angl.Student's t-test). Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
23
3. REZULTATAI
Tyrimo metu gauti dantų lanko, 13 bei 24 danties skerspjūvio nuokrypių vidurkiai su standartiniais nuokrypiais, minimaliomis ir maksimaliomis reikšmėmis, naudojant skirtingas atspaudines metodikas, pateikti lentelėse Nr. 1., Nr. 2., Nr. 3.
Lentelė Nr. 1 Skaitmeninio ir manualinių atspaudų nuokrypis dantų lanke (µm).
Atspaudų ėmimo priemonės Vidurkis SN* Min. Max.
A modelis Intraoralinis skeneris 180 133 50 410 Silikonas 458 114 260 610 Polieteris 418 78 290 560 B modelis Intraoralinis skeneris 263 215 110 820 Silikonas 476 233 160 990 Polieteris 493 134 280 650 C modelis Intraoralinis skeneris 193 131 0 340 Silikonas 593 154 290 800 Polieteris 617 101 460 780
Lentelė Nr. 2 Skaitmeninio ir manualinių atspaudų nuokrypis 13 danties skerpsjūvyje (µm).
Atspaudų ėmimo priemonės Vidurkis SN* Min. Max.
A modelis Intraoralinis skeneris 62 18 40 90 Silikonas 71 24 40 130 Polieteris 134 73 40 250 B modelis Intraoralinis skeneris 101 51 40 200 Silikonas 116 85 40 330 Polieteris 290 154 60 580 C modelis Intraoralinis skeneris 54 41 0 140 Silikonas 115 94 30 270 Polieteris 69 31 20 120
Lentelė Nr. 3 Skaitmeninio ir manualinių atspaudų nuokrypis 24 danties skerpsjūvyje (µm).
Atspaudų ėmimo priemonės Vidurkis SN* Min. Max.
A modelis Intraoralinis skeneris 80 80 30 300 Silikonas 131 42 50 190 Polieteris 150 100 30 340 B modelis Intraoralinis skeneris 50 17 30 80 Silikonas 105 73 30 330 Polieteris 344 250 30 740 C modelis Intraoralinis skeneris 61 26 0 80 Silikonas 177 100 20 350 Polieteris 102 34 50 170 *SN - Standartinis nuokrypis
24
Kiekviena lentelė yra padalinta į tris tirtus modelius A, B ir C, o pastarieji – į skirtingas tyrimui naudotas atspaudinės technikas. Svarbiausi pateikiami duomenys yra gauti nuokrypiai tirtuose modeliuose, nes tai leidžia palyginti, kuri iš panaudotų metodikų buvo tiksliausia. Tarpusavyje lyginant gautus intraoralinio ir laboratorinio skenerių STL failus, dėmesys buvo kreipiamas į spalviniuose žemėlapiuose rodomus didžiausius neatitikimus.
Lentelėse pateikti duomenys atskleidžia, jog tirtose modelių grupėse, mažiausią nuokrypį turėjo intraoralinio skenerio TRIOS modeliai tiek dantų lanke: A – 180µm,B – 263 µm, C – 193 µm, tiek skerspjūviuose. 13 danties skerspjūvyje A modelyje – 62 µm, B – 101 µm, C - 54 µm, o 24 danties: A – 80 µm, B - 50 µm, C - 61 µm . Gauti rezultatai buvo statistiškai reikšmingi (p<0,05), lyginant su manualinių atspaudų grupėmis. Visuose trijuose tirtuose modeliuose skaitmeninis atspaudas didžiausius nukrypimus turėjo šoninių dantų srityje skruostiniuose ir okliuziniuose paviršiuose.
Lentelėje Nr. 1 pateikti duomenys atskleidžia, jog tirtose modelių grupėse A, B ir C polieterinis atspaudas turėjo didžiausius nukrypimus (atitinkamai – 418, 493, 617 µm). Tačiau nebuvo reikšmingo skirtumo tarp jo ir silikoninio atspaudo (p>0,05). Netikslumai dažniausiai pasitaikydavo šoninių dantų skruostiniuose paviršiuose visose modelių grupėse, o C modelyje taip pat ir priekinių dantų kandamajame krašte.
Lentelių Nr. 2 ir 3 duomenys atskleidžia, kad mažiausi nukrypimai taip pat buvo skaitmeninio atspaudo grupėje. Statistiškai reikšmingas skirtumas buvo gautas 13 danties skerspjūvyje tarp IOS ir PE bei tarp PVS ir PE A ir B modelių grupėse (p>0,05). O 24 danties skerspjūvyje tarp IOS ir abiejų atspaudinių masių A, B ir C modelių grupėse. Silikoninis atspaudas buvo visose grupėse buvo tikslesnis negu polieterinis (p<0,05). Silikoninio atspaudo netikslumai buvo stebimi daugiausiai okliuziniuose šoninių dantų paviršiuose, polieterinio atspaudo – skruostiniuose, o skaitmeninio - skruostiniuose ir okliuziniuose paviršiuose. Visos tiriamos grupės geriausius rezultatus parodė C modelio 13 danties skerspjūvyje ir tarp jų nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo (p>0,05).
Visose taikytose atspaudinėse metodikose mažiausi neatitikimai buvo gauti tiriant B modelį, kuris turėjo mažiausią dantų skaičių (9 dantys), o didžiausi netikslumai buvo gauti tiriant A modelį, kuris turėjo didžiausią dantų skaičių – 15.
25
4. DISKUSIJA
Pateiktame in vitro bandyme buvo ištirtas ir palygintas skaitmeninių ir manualinių atspaudų tikslumas. Gauti rezultatai paneigė hipotezę, kad IOS ir manualiniai atspaudai bus panašaus tikslumo. Skaitmeninių atspaudų tikslumą nagrinėjančių tyrimų skaičius neseniai padidėjo [16]. Naujausios IOS technologijos vis gerėja ir rodo kliniškai priimtinus rezultatus [21].
Tyrimo metu intraoralinio skenerio atspaudų grupė parodė geresnius rezultatus negu silikono ir polieterio grupės. Gali būti, jog atlikus netiesioginį atpiltų modelių skenavimą, gauti didesni neatitikimai nei su tiesioginio skenavimo modeliu, nes po atspaudų atpylimo elastomerinė medžiaga pilnai neatsistatė. Be to, modelio tikslumas buvo paveiktas gipso susitraukimo [32]. Taip pat geresnį IOS pasirodymą galėjo lemti tai, kad in vitro tyrime jis nebuvo veikiamas seilių ar kraujo, nes atspindys nuo jų mažina skenerio tikslumą, nereikėjo užfiksuoti laiptelio ribų po dantenomis, kurios dažnai būna kritinės vietos tiesioginio skenavimo sistemoms. Taip pat visos vietos skenuojant buvo lengvai prieinamos, kartais skenerio panaudojimą gali riboti mažas paciento išsižiojimas, kuomet neįmanoma pasiekti reikiamų vietų skenavimui burnos ertmėje [28,33].
Skaitmeninės technologijos trumpuose (vieno kvadranto) dantų lanko atspauduose turi didesnį tikslumą negu viso dantų lanko, tyrimai rodo, kad ribinė vertė gali viršyti daugiau negu 165 μm, o tai gali lemti restauracijos (pvz., vainikėlio) kraštinį neatitikimą daugiau negu kliniškai priimtina - 120 μm [24]. Šio tyrimo metu visame dantų lanke IOS vidutiniai nuokrypiai A, B ir C modeliuose buvo atitinkamai 180, 263, 193 μm. Tačiau šios deviacijos buvo mažesnės negu manualinių atspaudų. Be to, kintamumas, gaunamas lyginant duomenis su kitais tyrimais, gali būti gaunamas dėl skirtingų matavimo technikų, programinių įrangų, skirtingų pradinių modelių, gipso plėtimosi bėgant laikui, atspaudo iškraipymo, atspaudinės medžiagos susitraukimo [22].
Kaip ir Abduo atlikto tyrimo metu [17], buvo stebimas dėsningumas, kad manualinių atspaudų grupėse didesnis tikslumas buvo okliuziniuose ir kandamuosiuose paviršiuose. Taip pat sutapo tyrimų duomenys, jog IOS tikslumas sumažėja skenuojant šoninių dantų okliuzinius paviršius. Pasak autoriaus, mažesnį tikslumą visame dantų lanke turėjo intraoralinis skeneris, tačiau geresni rezultatai buvo gauti įvertinus pavienių dantų tikslumą.
Tačiau kitas tyrimas [16] tarp PVS ir intraoralinio skenerio atskleidė, kad didesni netikslumai dantų lanke buvo gauti skaitmeninėje grupėje (167,5 µm, o PVS – 118,9 µm). Todėl remiantis rezultatais, autorius pateikė išvadą, kad IOS nėra pakankamai tikslus imant atspaudus nuo implantų.
Atliktame tyrime, nuimant manualinius atspaudus, buvo naudota „vieno žingsnio“ metodika, kuomet PVS grupėje silikono bazė buvo tolygiai paskirstoma šaukšte, o korekcinė masė -
26
ant tiriamo modelio dantų lanko. Polieterinėje grupėje taikytas tas pats principas – automatiškai sumaišyta masė buvo tolygiai paskirstoma šaukšte, o kita dalis specialaus švirkšto pagalba - ant dantų paviršiaus. Gali būti, jog pasirinkta metodika turėjo įtakos didesniems neatitikimams manualinių atspaudų grupėse. Franco su bendraautoriais atliktame tyrime [22], naudojant tą pačią metodiką, iš PVS ir PE atpilti modeliai buvo didesni negu pradinis. Tačiau, pasak autoriaus, tokie nedideli teigiami netikslumai, gaunami „vieno žingsnio“ metodikos metu yra priimtini ir gali kompensuoti susitraukimą, atsirandantį metalo liejimo metu. Taip pat, atlikto tyrimo rezultatus galėjo paveikti modelių gamybos būdas ir medžiagų valdymas [17]. Dėl ribotų tyrimo galimybių nebuvo naudotas vakuuminis aparatas, kuris padeda pašalinti oro burbuliukus iš sumaišyto gipso masės.
Tyrimo metu PVS grupės atspaudai galimai buvo tikslesni negu PE, dėl A tipo silikono pranašių savybių lyginant su kitomis medžiagomis: tikslumo, paviršiaus detalumo, stabilumo erdvėje [17].
Intraoralinio skenerio atspaudų grupėje tokius rezultatus galėjo lemti netinkama skenerio kalibracija, valdymas, pasirinktas skenavimo protokolo. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad buvo nevienoda skenuojamų paviršių būklė. Taip pat Haddidi su bendraautoriais [35] ištyrė, jog su skeneriu naudojama programinės įrangos versija turi didelį poveikį atspaudo tikslumui, todėl svarbu atsižvelgti ne tik į techniškai naudojamas priemones, bet ir į programinės įrangos versijas.
Šiandieninėje mokslinėje literatūroje skaitmeninių ir manualinių atspaudų tikslumo tema yra prieštaringa dėl naudojamų skirtingų metodikų, analizavimo, įvairių skenavimo sistemų ir kelių galimų būdų interpretuoti gautus rezultatus. Vienos studijos didžiausią dėmesį skiria vieno danties arba vieno kvadranto skenavimo tikslumui ir gauna skaitmeninio atspaudo pranašesnius rezultatus. Kai kiti tyrimai remiasi viso dantų lanko skenavimu ir gauna tokius pačius arba geresnius IOS rezultatus negu manualinio atspaudo. Be to, skiriasi tikslumo matavimas, nes vieni tam naudoja pagamintas restauracijas, o kiti – gautų virtualių modelių duomenų palyginimą pagal geriausią atitikimą [36].
Šio in vitro tyrimo rezultatai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į tai, kad laboratorinės tyrimo sąlygos negali tiksliai atkartoti klinikinės paciento situacijos.
27
PADĖKA
Pirmiausiai norėčiau padėkoti savo šeimai, kuri mane palaikė ir rūpinosi viso magistrinio darbo metu. Nuoširdus ačiū mano darbo vadovui prof. Alvydui Gleizniui už nuolatinį skatinimą ir pagalbą. Taip pat dėkoju UAB „MED GRUPĖS“ atstovui Eimantui Umbrasui už suteiktą galimybę pasinaudoti skaitmeninėmis technologijomis, visą informaciją bei atsakytus klausimus, kurie leido atlikti šį tyrimą.
28
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nekilo.29
IŠVADOS
1. Intraoralinių skenerių plėtra yra greitesnė negu aukštos kokybės tyrimų atlikimas, todėl tolimesnės in vivo studijos yra reikalingos, kad būtų įrodytas skaitmeninių atspaudų tikslumas ir galimybė juos naudoti įvairiose klinikinėse situacijose.
2. Atliktame in vitro tyrime gauti atspaudų vidutiniai nuokrypiai A, B ir C modeliuose visame dantų lanke intraoraliniu skeneriu – 180, 263, 193 µm, polivinilsiloksanu – 458, 476, 593 µm, polieteriu – 418, 493, 617 µm. A, B ir C modelių 13 danties skerspjūviuose: IOS – 62, 101, 54 µm, PVS - 71, 116, 115 µm, PE - 134, 290, 69 µm. A, B ir C modelių 24 danties skerspjūviuose: ISO - 80, 50, 61 µm, PVS – 131, 105, 177 µm, PE - 150, 344, 102 µm.
3. Įvertinus duomenis, buvo gautas rezultatas, kad skaitmeninis atspaudas turi statistiškai reikšmingą mažiausią nuokrypį ir buvo tikslesnis negu silikoninis ir polieterinis. O manualiniai atspaudai tarpusavyje buvo panašaus tikslumo.
30
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Remiantis šiuo tyrimu ir literatūros analize skaitmeniniai atspaudai gali būti tinkama alternatyva tradiciniams atspaudams. Reikia gerai įvertinti klinikinę situaciją, skaitmeniniam atspaudui gauti naudojamos techninės įrangos parametrus ir indikacijas bei programinės įrangos versiją.
31
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Haralur SB, Toman MS, Al-Shahrani AA, Al-Qarni AA. Accuracy of multiple pour cast from various elastomer impression methods. International Journal Of Dentistry Volume 2016, Article ID 7414737, 6 Pages. [doi: 10.5005/jp-journals-10019-1155]
2. Singh K, Sahoo S, Prasad KD, Goel M, Singh A. Effect of different impression techniques on the dimensional accuracy of impressions using various elastomeric impression materials: an in vitro study. J Contemp Dent Pract 2012;13(1):98-106.
3. Ricardo DG, Sandrine BB, Ronaldo MTS, Victor HG, Murilo BL, Gonini-Júnior A, Rodrigo VC, de Carvalho RV, Sinhoreti MAC. Surface detail reproduction and dimensional accuracy of molds: influence of disinfectant solutions and elastomeric impression materials. Acta Odontol Latinoam. 2017 Apr;30(1):13-18.
4. Ferrini F, Sannino G, Chiola C, Cappare P, Gastaldi G, Gherlone EF. Influence of intra-oral scanner (I.O.S.) on the marginal accuracy of CAD/CAM single crowns. Int J Environ Res Public Health. 2019 Feb 14;16(4). [doi: 10.3390/ijerph16040544]
5. Koulivand S, Ghodsi S, Siadat H, Alikhasi M. A clinical comparison of digital and conventional impression techniques regarding finish line locations and impression time. J Esthet Restor Dent. 2019;1–8. [doi: 10.1111/jerd.12527]
6. Papadiochos I, Papadiochou S, Emmanouil I. The historical evolution of dental impression materials. J Hist Dent. 2017 Summer/Fall;65(2):79-89.
7. Bajoghlin F, Sabouhi M, Nosouhian S, Davoudi A, Behnamnia Z. Comparing the accuracy of three different impression materials in making duplicate dies. J Int Oral Health 2015;7(7):12-16.
8. Karaaslan G, Malkoc MA, Yildirim G, Malkoc S. Comparison of time-dependent two-dimensional and three-two-dimensional stability with micro-computerized tomography and wettability of three impression materials. Niger J Clin Pract. 2018 Jul;21(7):912-920. [doi: 10.4103/njcp.njcp_314_17]
9. Gjelvold B, Chrcanovic BR, Korduner EK, Collin-Bagewitz I, Kisch J. Intraoral digital impression technique compared to conventional impression technique. a randomized clinical trial. J Prosthodont. 2016 Jun;25(4):282-7. [doi: 10.1111/jopr.12410]
10. Ting-Shu S, Jian S. Intraoral digital impression technique: a review. J Prosthodont. 2015 Jun;24(4):313-21. [doi: 10.1111/jopr.12218]
32
11. Rech-Ortega C, Fernández-Estevan L, Solá-Ruíz F, Agustín-Panadero R, Labaig-Rueda C. Comparative in vitro study of the accuracy of impression techniques for dental implants: direct technique with an elastomeric impression material versus intraoral scanner. Med Oral Patol Oral Cir Bucal. 2019 Jan 1;24 (1):E89-95. [doi: 10.4317/medoral.22822]
12. Ferrini F, Capparé P, Vinci R, Gherlone EF, Sannino G. Digital versus traditional workflow for posterior maxillary rehabilitations supported by one straight and one tilted implant: a 3-year prospective comparative study. Biomed Res Int. 2018 Nov 11;2018:4149107. [doi: 10.1155/2018/4149107]
13. Mangano F, Gandolfi A, Luongo G, Logozzo S. Intraoral scanners in dentistry: a review of the current literature. BMC Oral Health. 2017 Dec 12;17(1):149. [doi: 10.1186/s12903-017-0442-x]
14. Basaki K, Alkumru H, de Souza G, Finer Y. Accuracy of digital vs conventional implant impression approach: a three-dimensional comparative in vitro study. Int J Oral Maxillofac Implants. 2017 July/August;32(4):792–799. [doi: 10.11607/jomi.5431]
15. Kamimura E, Tanaka S, Takaba M, Tachi K, Baba K. In vivo evaluation of inter-operator reproducibility of digital dental and conventional impression techniques. PLoS One. 2017 Jun 21;12(6):e0179188. [doi: 10.1371/journal.pone.0179188]
16. Alsharbaty MHM, Alikhasi M, Zarrati S, Shamshiri AR. A clinical comparative study of 3-dimensional accuracy between digital and conventional implant impression techniques. J Prosthodont. 2019 Apr;28(4):e902-e908. [doi: 10.1111/jopr.12764]
17. Abduo J. Accuracy of casts produced from conventional and digital workflows: a qualitative and quantitative analyses. Adv Prosthodont. 2019;11:138-46. [doi: 10.4047/jap.2019.11.2.138]
18. Naumovski B, Kapushevska B. Dimensional sta bility and accuracy of silicone – based impression materials using different impression techniques – a literature review. Pril (Makedon Akad Nauk Umet Odd Med Nauki). 2017 Sep 1;38(2):131-138. [doi: 10.1515/prilozi-2017-0031]
19. Vitti RP, da Silva MAB, Consani RL, Sinhoreti MAC. Dimensional accuracy of stone casts made from silicone - based impression materials and three impression techniques. Braz Dent J. 2013 Sep-Oct;24(5):498-502. [doi: 10.1590/0103-6440201302334]
20. Basapogu S, Pilla A, Pathipaka S. Dimensional accuracy of hydrophilic and hydrophobic VPS impression materials using different impression techniques - an in vitro study.J Clin Diagn Res. 2016 Feb;10(2):ZC56-9. [doi: 10.7860/JCDR/2016/17323.7259]
33
21. Gedrimiene A, Adaskevicius R, Rutkunas V. Accuracy of digital and conventional dental implant impressions for fixed partial dentures: a comparative clinical study. J Adv Prosthodont. 2019;11:271-9. [doi: 10.4047/jap.2019.11.5.271]
22. Franco EB, Da Cunha LF, Herrera FS, Benetti AR. Accuracy of single-step versus 2-step double-mix impression technique. ISRN Dent. 2011;2011:341546. [doi: 10.5402/2011/341546]
23. Kumari N, Nandeeshwar DB. The dimensional accuracy of polyvinyl siloxane impression materials using two different impression techniques: an in vitro study. J Indian Prosthodont Soc. 2015 Jul-Sep; 15(3): 211–217. [doi: 10.4103/0972-4052.158074]
24. Pande NA, Parkhedkar RD. An evaluation of dimensional accuracy of one-step and two-step impression technique using addition silicone impression material: an in vitro study. J Indian Prosthodont Soc. 2013 Sep; 13(3): 254–259. [doi: 10.1007/s13191-012-0182-1]
25. Takeuchi Y, Koizumi H, Furuchi M, Sato Y, Ohkubo C, Matsumura H. Use of digital impression systems with intraoral scanners for fabricating restorations and fixed dental prostheses. J Oral Sci. 2018;60(1):1-7. [doi: 10.2334/josnusd.17-0444]
26. Medina-Sotomayor P, Pascual A, Camps I. accuracy of four digital scanners according to scanning strategy in complete-arch impressions. Plos ONE. 2018;13(9):E0202916. [doi: 10.1371/journal.pone.0202916]
27. Joda T, Zarone F, Ferrari M. The complete digital workflow in fixed prosthodontics: a systematic review. BMC Oral Health. 2017;17:124. [doi: 10.1186/s12903-017-0415-0] 28. Boeddinghaus M, Breloer ES, Rehmann P, Wöstmann B. Accuracy of single-tooth
restorations based on intraoral digital and conventional impressions in patients. Clin Oral Invest. 2015;19:2027–2034. [doi: 10.1007/s00784-015-1430-7]
29. Haddadi Y, Bahrami G, Isidor F. Accuracy of crowns based on digital intraoral scanning compared to conventional impression—a split-mouth randomised clinical study. Clin Oral Investig. 2019 Nov;23(11):4043-4050. [doi: 10.1007/s00784-019-02840-0]
30. Tasaka A, Uekubo Y, Mitsui T, Kasahara T, Takanashi T, Homma, Matsunaga S, Abe S, Yoshinari M, Yajima Y,Sakurai K, Yamashita S. Applying Intraoral Scanner To Residual Ridge In Edentulous Regions: In Vitro Evaluation Of Inter-Operator Validity To Confirm Trueness. BMC Oral Health. 2019;19:264. [doi: 10.1186/s12903-019-0918-y]
31. Suese K. Progress In Digital Dentistry: The Practical Use Of Intraoral Scanners. Dent Mater J. 2020 Jan 31;39(1):52-56. [doi: 10.4012/dmj.2019-224]
34
32. Berrendero S, Salido MP, Ferreiroa A, Valverde A, Pradies G. comparative study of all-ceramic crowns obtained from conventional and digital impressions: clinical findings. Clin Oral Investig. 2019 Apr;23(4):1745-1751. [doi: 10.1007/s00784-018-2606-8]
33. Alikhasi M, Hakime Siadat H, Alireza Nasirpour A, Mahya Hasanzade M. Three-dimensional accuracy of digital impression versus conventional method: effect of implant angulation and connection type. J Invest Clin Dent. 2019;10:e12413. [doi: 10.1155/2018/3761750]
34. Pedroche LO, Bernardes SR, Leao MP, Kintopp CCA, Correr GM, Ornaghi BP, Gonzaga CC. Marginal and internal fit of zirconia copings obtained using different digital scanning methods. Braz. Oral Res. 2016;30(1):e113. [doi: 10.1590/1807-3107BOR-2016.vol30.0113] 35. Haddadi Y, Bahrami G, Isidor F. Effect of Software Version on the Accuracy of an Intraoral
Scanning Device. The International Journal of Prosthodontics. 2018;31:375-376.
36. Keul C, Guth JF.Accuracy of full-arch digital impressions: an in vitro and in vivo comparison. Clin Oral Investig. 2020 Feb;24(2):735-745. [doi: 10.1007/s00784-019-02965-2]
35
PRIEDAI
36
Nr. 2 Pirminių duomenų lentelės (μm)
A modelis B modelis IOS DL1 132 243 S DL4 132 243 PE DL5 132 243 190 140 60 160 40 40 640 280 140 170 80 80 490 70 60 380 130 300 350 60 80 390 330 300 590 580 550 350 90 50 230 120 70 650 270 110 240 200 40 520 150 40 360 340 540 120 150 50 630 150 250 430 190 200 150 160 30 410 90 50 280 60 30 110 50 40 590 40 30 610 480 740 130 40 40 990 80 40 570 300 190 820 40 40 350 90 170 420 270 640 C modelis IOS DL1 132 243 S DL4 132 243 PE DL5 132 243 30 70 80 640 40 160 550 80 50 0 0 0 290 220 160 640 40 100 100 30 40 540 50 240 540 80 170 340 100 80 610 70 60 510 60 90 290 140 80 770 210 190 680 40 100 230 60 70 730 50 110 620 120 90 260 50 60 480 30 350 460 110 130 190 30 50 800 270 290 720 70 60 260 40 80 580 180 20 780 70 110 320 20 70 490 30 190 670 20 120
Netikslumai: IOS DL1 – intraoralinio skenerio atspaudo dantų lanke; 132 – 13 danties skerspjūvyje;
243 – 24 danties skerspjūvyje; S DL4 – silikoninio atspaudo dantų lanke; PE DL5- polieterinio
atspaudo dantų lanke.
IOS DL1 132 243 S DL4 132 243 PE DL5 132 243 300 80 70 390 130 140 560 200 210 370 80 60 330 70 130 290 220 240 410 40 30 260 70 190 400 180 220 190 90 40 400 70 130 460 250 340 50 40 80 480 80 80 420 110 100 90 70 90 470 60 140 440 50 30 70 60 60 500 80 150 430 110 150 60 40 40 610 60 180 460 90 80 140 60 30 600 50 50 300 40 40 120 60 30 540 40 120 420 90 90
37 Nr. 3 Vidutiniai nuokrypiai (μm) 180 458 418 263 476 493 193 593 617 IN T R A O R A L IN IS S K E N E R IS S IL IK O N A S P O L IE T E R IS IN T R A O R A L IN IS S K E N E R IS S IL IK O N A S P O L IE T E R IS IN T R A O R A L IN IS S K E N E R IS S IL IK O N A S P O L IE T E R IS A M O D E L I S B M O D E L I S C M O D E L I S
